Partizaninis karas SSRS

  • View
    222

  • Download
    4

Embed Size (px)

DESCRIPTION

Kurybinis darbas 10 klases

Text of Partizaninis karas SSRS

  • Lietuva, Tvyne ms,

    Tu didvyri eme,

    I praeities Tavo sn

    Te stipryb semia.

    Tegul Tavo vaikai eina

    Vien takais dorybs Tegul dirba Tavo naudai

    Ir moni grybei.

    Tegul saul Lietuvoj

    Tamsumas praalina,

    Ir viesa, ir tiesa

    Ms ingsnius telydi.

    Tegul meil Lietuvos

    Dega ms irdyse, Vardan tos Lietuvos

    Vienyb teydi!

    Lietuvos Himnas

  • Lietuvos Himnas Turinys

    anga.4

    Lietuvos partizaninis karo tikslas.6

    Lietuvos partizaninis karo ginklai..7

    Lietuvos partizaninis karo taryba...9

    Lietuvos partizaninis kova su kolchoz krimu.10

    Pradinis organizacinis partizaninio karo etapas...11

  • Esu Edgaras Giga, mokausi Klaipdos emynos gim-

    nazijoje. Einu 10klas. Sumsiau daryti informacini

    technologij krybin darb apie partizanin kar.

    Mano tema :Lietuvos partizaninis karas SSRS.

    etapas 1946m. pavasaris 1948m. pabaiga.

    Mginsiu jumis sudominti, supaindinti su partizaniniu

    karu SSRS III Etapas. Vertinkite mano darb , kas jums

    jame patiko, k keistumeisi.

    an

    ga

  • Kovos tikslai.,....Koki tiksl siek partizanai? Jie turjo vien pagrindin

    tiksl nepriklausomos valstybs atkrim. is tikslas nepasikeit nuo

    pat okupacij pradios 1940m., jis deklaruojamas Lietuvos Laisvs Armi-

    jos (LLA) programoje, o vliau visuose partizan dokumentuose, prade-

    dant pirmaisiais statutais ir baigiant vieningos partizanins vadovybs

    Lietuvos Laisvs Kovos Sjdio (LLKS) Tarybos Deklaracija. LLKS statute

    suformuluotos uduotys, siekiant pagrindinio tikslo.

    Lietuvos partizaninis karo tikslas

  • Lietuvos partizaninis karo ginklai

  • Jau prie pirmus rinkimus SSRS Aukiausij taryb 1946m.

    vasario mn. kovotojams buvo nurodyta aikinti gyventojams,

    kad jie neit balsuoti Apie rinkim boikot ra partizan spau-

    da, buvo iplatintas kreipimasis taut. Partizanai skelb, kad

    balsavusius savo noru jie traktuos kaip tautos prieus. Ypa ka-

    tegorika buvo Didiosios Kovos apygardos nuostata- tabo di-

    rektyvoje Nr2 buvo nurodyta: "Pirmus balsavimo dalyvius sulai-

    kyti, gaudyti, apklausti ir iaikinti, kaip jie balsavo. Visus, kas

    balsavo savo valia, audyti vietoje kaip tautos prieus."

    Lietuvos partizaninis karo taryba

  • Rinkim boikotas buvo vykdomas visoje Lietuvoje - tai rodo, kad

    1946m. pradioje partizan kovos strategija ir taktika buvo vie-

    ninga, o judjimas pakankamai organizuotas (nors vieningos Vy-

    riausios vadovybs dar nebuvo pavyk sudaryti). tai Dzkijos

    partizanai rinkim boikot traktavo kaip plai sovietins val-

    dios nepripainimo akcij. A apygardos tabo sakyme buvo ra-

    oma: "Dabar prie partizanus stovi svarbiausias udavinys vado-

    vauti visai tautos kovai, boikotuoti ne tik bolevik rinkimus, bet

    ir dezorganizuoti vis sovietin aparat. (...) Visi turi drsiai sabo-

    tuoti ir boikotuoti bolevikines priemones. (...) Atimti ir sunaikinti

    nam knygas, surinkti i gyventoj bolevikinius pasus, visose

    mokyklose sunaikinti portretus ir vis bolevikin literatr. Pa-

    gal galimybes organizuoti antirinkiminis mitingus."

    Okupantas irgi rimtai ruosi rinkimams. Nors balsavusij

    skaiius ne maiau kaip 90 proc. buvo nurodytas i anksto,

    taiau reikjo imituoti, kad rinkimai vyksta i tikrj.

    "Okupantai klasta, grasinimais ir jga organizuoja rinkimus, pa-

    laikant kariniams daliniams ir tankams", ra partizanai8.

    Rinkimini bstini apsaugai buvo pasitelkta NKVD

    kariuomen9. Pvz. 1947 02 09 rinkim LSSR Aukiausij ta-

    ryb vykdymui be jau esani MVD dalini, ginkluot aktyvist

    papildomai buvo pritraukta 18 tkst. raudonosios armijos karei-

    vi ir strib, patruliavo arvuoti traukiniai, kiekvien rinkimin

    bstin jau savait iki rinkim saugojo 8-12 ginkluot kariki

    grups. Nepaisant toki pastang, patys ekistai nurod kai ku-

    riose apskrityse (Alytaus, Lazdij, Marijampols, Taurags) , kad

    Ir mus sunaikint?" ra partizan spauda10.

  • Lietuvos partizaninis kova su kolchoz krimu

    1947m. okupacin valdia vykd pinig reform, po kurios atpigo maisto

    produktai. Taiau ems mokesiai kininkams buvo padidinti. Taip ki-

    ninkai buvo varu varomi kolchozus, kitaip grs kio nacionalizacija ir

    tremtis. Taiau mons kolchozus njo. Ir ne todl, kad mat, kokie ap-

    skur elgetos plsta i Ryt. Tam prieinosi visa lietuvika gyvenimo san-

    kloda, pagrsta meile gimtajam kampui ir pagarba privaiam kininkavi-

    mui kolchozus nestojo net vargingieji keli hektar savininkai, gyven

    pusbadiu ir terorizuojami strib. 1948m. u prievoli neatidavim apra-

    ytas 12,9 tkst. skolinink turtas, daugelis i j buvo nuteisti.Kaip atsa-

    k iuos iurpius trmimus, partizanai vykd kelet akcij, iki iol verti-

    nam kontraversikai Jau prie tai partizanai buvo ileid kelet sakym,

    draudiani iuo tautos gedulo metu bet kokius pasilinksminimus, ypa

    organizuojamus okupacins valdios. Valdia, prieingai, nuolat

  • Pradinis organizacinis partizaninio karo etapas

    io etapo metu frontui atjus Lietuv, 1941 m. LLA pagrindu kurti ir

    pradti dislokuoti pasiprieinimo daliniai mikuose, o taip pat pradjo

    kurtis atskiros partizan apygardos.

    1944 m. birelio 24 d. paskelbtas gen. P. Kubilino pareikimas dl Ap-

    saugos komand (30-40 vyr) prie apskrii vietos komendantr sudary-

    mo; tuo legalizuotas balandio mn. pradtas daugiau nei 20 tkst. Lietu-

    vos jaunimo savanori, sijungusi Vietin rinktin savigynos krimas.

    1944 m. liepos 9 d. vienintelis Lietuvoje liks VLIK'o Karo tarybos narys

    gen. M. Peiulionis per sukarint pogrindin organizacij LLA msi orga-

    nizuoti pasiprieinim krato okupacijai.

    1944 m. liepos 17 d. iauliuose gen. M. Peiulionis-Mikinis pasira di-

    rektyv Nr 1: jei Raudonosios Armijos nepavyks sustabdyti, LLA karinms

    pajgoms sakoma slpti ginklus ir pereiti pogrind; liepos 20 d. sakymu

    Nr. 21 LLA perskirta 2 sektorius: veikiant (VS ir organizacin (OS) - rezer-

    v, VS vadu paskirtas kpt. A. Karalius, LLA vado pavaduotoju - A. Eidim-

    tas.

  • Jono emaiio-Vytauto vadovavimas

    i organizacija, vadovaujama partizan generolo Jono emaiio-Vytauto(4-asis Lietuvos Prezidentas), pareng karinius-politinius dokumentus, teisi-nanius Sjd kaip organizacij, vadovaujani politinei ir karinei tautos ilaisvinimo kovai bei atstovaujani nepriklausomos Lietuvos idjai oku-puotame krate. Suvaiavimo metu - vasario 16 d. - buvo priimta politin deklaracija, galutiniu partizan kovos tikslu paskelbusi nepriklauso-mos Lietuvos parlamentins respublikos atkrim. Deklaracij pasira atuoni visas partizan sritis atstovav vadai: Jonas emaitis-Vytautas,

  • Lietuvos partizaninis karo taryba

    1945 m. pradti organizuoti trmimai tautiniu pagrindu. Pirmiausia i-

    tremti Lietuvoje gyven vokieiai vykdant bendras visai Soviet Sjungai

    direktyvas dl vokiei trmimo Kazachstan ir Sibir. Itremti 1048

    mons, kurie nebuvo raomi Lietuvos tremtini sraus. Prie tremtini

    sra sudarymo ir trmim vykdymo aktyviai prisidjo vietiniai kolabo-

    rantai - stribai, LKP(b) apskrii komitet pirmieji sekretoriai, vykdomj

    komitet pirmininkai, galiotiniai, kiti soviet valdios pareignai. Didiau-

    sio masto trmimai organizuoti daugel MVD funkcij permus MGB. 1945

    -1948 m. pradioje lietuviai buvo tremiami kaip kaitai, t. y. atsakant

  • Lietuvos partizaninis karo taryba

  • Karo padariniai

    Karas dirbtinai padalino Korj. Civili asmen nuostolius sunku suskai-iuoti, nes skirtingi altiniai juos skirtingai ir skelbia. Deja istorikai negali

    laisvai patekti iaurs korja ir Kinijosarchyvus.

    Pagal amerikiei skaiiavimus, uvo apie 600 tkstani korjiei karei-vi. Piet Korjoj uvo apie 1 milijon gyventoj, i kuri 85 % buvo civi-liai. Tarybiniai altiniai kalba apie 11,1 % iaurs Korjos moni nuosto-li, kas sudaro apie 1,1 milijono. Piet ir iaurs Korjose kartu sudjus uvo apie 2,5 milijono gyventoj. Buvo sugriauta daugiau kaip 80 % pra-mons ir apie pus gyvenamj pastat. Kinaineteko apie 400000 karei-vi, o 500000 buvo sueisti. JTO nuostoliai: JAV 33629 umut ar din-gusi be inios, 107000 sueist; 1263 umut ir 4817 sueist Taut Sjungos; 1800 umut ir 7000 sueist i kit valstybi, kovojusi po

    JTO veliava

    Po Karoprasidjo Piet ir iaurs Korj gigantik sugriovim atstatymo darbai. Ekonominiu padarinius jaut ir JAV, nes Karasjoms kainavo apie 17,2 milijardus doleri, ir Kinija kuri karui ileido apie 10 milijard dole-ri. Kinijos kiui sunks laikai, nes po Stalino mirties nauji TSR vadovai nesutiko nubraukti skol u karinius tiekimus, kas tik pagilino ideologin konflikt tarp Kinijosir TSRS. KLD Rpolitin-kin situacija buvo labai komplikuota. Kinai negaljo padti KLDR nes turjo sav sunkum. Kin savanoriai dalimis buvo ivesti i iaurs Korjaiki 1958 m. rusaii pra-di nenorjo padti iaurs korjieiams, nes neinojo, kok keli pasi-rinks Kim ir senas prorusik ar prokinik. Vidaus politikoje Kim Ir Se-nui karas buvo geras pretekstas likviduoti opozicij, militarizuoti valstyb

    ir kurti savo asmens kult .

    Tuo pat laiku, padedant vakarams, prasidjo Pietu korjaatstatymo darbai.

    Korjos karas dar tak pasaulinei plitikaiVis pirma atsirado didel ato-minio karo baim. Korjos karas padidino amerikiei tak Europoja JAV tris kartus padidino ilaidas gynybai ir pradjo bendradarbiauti su sjun-gininkais nato rmuose. JAVum vadovaujani pozicij tarp vakar

    bloko valstybi.