Parduota vasara

Baigiantis paskutiniajai darbo savaites dienai, penktadieniui ,

1978 meti4 birzelio 17 valand^ 26 minutes nusprendziau,

kad privalau tapti m i l i j o n i e r i u m i .

N a , gerai jau, gerai, t r u p u t j pagrazinau. Nebebuvau toks

kvailas: mil i jonierius T a r y b q S^jungoje - tas pat, kas gyvybe

Marse. Mokslas jrode, kad jos ten - ne kvapo, t i k vilt is vis

nepasidave - o gal kur giliai slepiasi, taciau T a r y b q S^jungoje

mil i jonier ia i isnyko pasibaigus nepui.

Aiokyklo je kazk^ aiskino apie j j per istorij^, bet daugiau is-

siaiskinau jkis^s nos j } enciklopedij^ - j u k ne veltui tevas moka

tokius pinigus uz prenumerat^. 2odz iu , nepas - tai N a u j o j i

ekonomine pol i t ika , padejusi atsigauti T a r y b q Rusijai po salj

nuniokojusio pi l ie t inio karo, mat buvo leistas privatus verslas

ir privat i nuosavybe (keistai skambantys zodziai, lyg apie antik^

skaitytum). N a , ir per tuos kelerius metus treciajame desim-

tmetyje, be k i t q dalykq, priviso ir mi l i jon ier iq , t i k neilgai jie

sokinejo - jauna tarybine salis uzsilaize zaizdas, sukaupe jegas ir

vel liuoktelejo socializmo pusen, pakeliui lyg tarakonus sutrais-

kiusi mil i jonierius. O tuos, kurie spejo pro plysius issilakstyti,

megino sumedzioti Ostapas Benderis, kai po nepavykusios dvy-

iikos kedziq medziokles uzsidege zydr^ja svajone tapti m i l i j o -

5

n i e r i u m i bei iskeliauti j Rio de Zaneir^.

N a , i Rio de Zaneir^ ir as neatsisakyciau, nors, jeigu b i i t q

proga, miel iau [ Cikag^ rauciau. Nezinau kodel, tiesiog is kaz-

kur kazkaip jsimete toks noras ir baigta, telieka t i k j j smaugti,

nes tai taip pat nerealu, kaip ir tapti m i l i j o n i e r i u m i . Laikrasciai

rase, televizorius ir radijas aidejo, kad T a r y b q S^jungoje buvo

kolukia i mi l i jonier ia i , jmones milijonieres ir dar turtingesnes,

bet zmogui per akis ir taupomosios kasos knygeles, k u r jrasyti

daugiausia ketur i skaiciai l iudi ja , k ick p i n i g q laikai tos kasos

seifuose.

Taciau kada jau m i n e t q meti^ minet^ dien^ vienoje rankoje

suspaudziau pluostelj banknotq (net 27 rublius), o kitoje - sau-

J4 monetq (net 89 kapeikas), lyg zaibas mane perskrode - n o r i u

mi l i jono !

N o r i u !

I k i to l niekada neturejau tiek savo p in igq . Tiesa, ir penkias-

desimties r u b l i q banknote ciupinejau, ir net t o k i ^ retenyb^ kaip

simtine - tevas buvo dav^s paziureti. Bet tai buvo jo pinigai .

O sie, kad ir viso labo t i k 27 rubliai 89 kapeikos, buvo manol

Pirmas tikras uzdarbis, i r , kad gauciau, privalejau pasirasyti lape

magisku pavadinimu „algalapis" (sudurtinis zodis: „alga" + „la-

pas"), kuriame salia k i t q pavardziq puikavosi ir maniske, ir tie

ne j t iket ini skaiciai - 27,89 rubl io .

Taciau kad ir kaip jie akino, vis delto jstengiau rasti stipry-

bes perbegti akimis per skaicius salia k i t q pavardziq. Is pradziq

lyg ir viskas buvo gerai, bet gana greitai pasipyle vienas uz k i t ^

skaudesni duria i , k o l galop vir to verianciu skausmu - lyg dan-

tistas b u t q pradej^s t raukt i dant j , o paskui umai nusprend^s,

kad dar t u r i nusiplauti rankas, po to - snekteleti telefonu, o t u

6

vis sedi su is burnos kysanciomis replemis - ties ne viena pavar-de puikavosi didesni skaiciai!

I r visos tos pavardes kaip viena buvo merginq!!!

I r , zinoma, kiekviena is j q nepatingejo j s i t ik int i pranokusi

mus, bernus, tad k o l u k i o rastines koridorius vis aidejo nuo ei-

l in io kurios nors is j q spiegesio: matot, matot, ir as! I r as! I r as

gavau daugiau uz tuos suskius!

Daugiau! Dantistas lyg jsismagino, rove ir rove dantj po

danties su kiekvienos j q k lykte le j imu. N e t i k mes kentem, bet

ir uz grotuoto kasos langello kiurksojusi tetule. Regis, po tre-

cios tokios t r i u m f o israiskos j i , isvydusi prie langelio palinkusi^

merging, puole perspeti, kad prik^stq liezuvj.

Bet t u aiskink neaiskin^s t o k i o m vistom! T i k panele n u -

ciupdavo pinigus, t i k , uzmetusi akj j algalapj, js i t ikindavo, kad

tapo turtingesne uz bet k u r j is bernq, kaipmat j jungdavo savo

ultragars^, dar sykj skausmingai iskreipdama gerokai pavytusj,

i isdziuvusi^ kriaus? panasti kasininkes veid%: sakiau gi , nerekit

kaip gyvuliai!

- E i , karves, jums sakyta - tyl iau! - noriai verzemes padeti

jai palaikyti tvark^, bet tai buvo tas pat, kas reciu issemti ezer^.

- O kodel mums maziau negu mergoms? - Vladas pirmas

ryzosi uzduot i mums visiems rupejusj klausimq, bet ir jis, ir po

jo band? laim? sioje loterijoje istrauke tusci^ bilietq.

- Is kur man zinot? M a n a reikals pinigs maker, tava - i m t

i r but la imingam. I r t i k tyle! Tyle! - kartojo kasininke, is karto

skausmingai susiraukusi, vos dar viena mergina pradejo spaus-

tis prie langelio.

- Gal uzeinam ir paklausiam? - nenukente Vladas, mums

slenkant i lgu k o l i i k i o kontoros k o r i d o r i u m i pro duris ir skai-

7

n i e r i u m i bei iskeliauti j Rio de Zaneir^.

N a , i Rio de Zaneir^ ir as neatsisakyciau, nors, jeigu b u t q

proga, miel iau j Cikag^ rauciau. Nezinau kodel, tiesiog is kaz-

kur kazkaip jsimete toks noras ir baigta, telieka t i k j j smaugti,

nes tai taip pat nerealu, kaip ir tapti m i l i j o n i e r i u m i . Laikrasciai

rase, televizorius ir radijas aidejo, kad T a r y b q S^jungoje buvo

kolukia i mi l i jonier ia i , jmones milijonieres ir dar turtingesnes,

bet zmogui per akis ir taupomosios kasos knygeles, kur jrasyti

daugiausia ketur i skaiciai l iudi ja , k ick p i n i g q laikai tos kasos

seifuose.

Taciau kada jau minett^ m e t q minet^ dien^ vienoje rankoje

suspaudziau pluostelj banknotq (net 27 rublius) , o kitoje - sau-

monetq (net 89 kapeikas), lyg zaibas mane perskrode - n o r i u

mi l i jono ! N o r i u !

I k i to l niekada neturejau tiek savo pinigi^. Tiesa, ir penkias-

desimties rubli i^ banknote ciupinejau, ir net t o k i ^ retenyb? kaip

simtine - tevas buvo dav^s paziureti. Bet tai buvo jo pinigai .

O sie, kad ir viso labo t i k 27 rubliai 89 kapeikos, buvo manol

Pirmas tikras uzdarbis, ir , kad gauciau, privalejau pasirasyti lape

magisku pavadinimu „algalapis" (sudurtinis zodis: „alga" + „la-

pas"), kuriame salia kitt^ pavardziq puikavosi ir maniske, ir tie

ne j t iket ini skaiciai - 27,89 rubl io .

Taciau kad ir kaip jie akino, vis delto jstengiau rasti stipry-

bes perbegti akimis per skaicius salia k i t q pavardziq. Is pradziq

lyg ir viskas buvo gerai, bet gana greitai pasipyle vienas uz k i t ^

skaudesni duria i , ko l galop vir to verianciu skausmu - lyg dan­

tistas b i i t t i pradej^s t raukt i dant j , o paskui umai nusprend^s,

kad dar t u r i nusiplauti rankas, po to - snekteleti telefonu, o t u

6

vis sedi su is burnos kysanciomis replemis - ties ne viena pavar-

de puikavosi didesni skaiciai!

I r visos tos pavardes kaip viena buvo merginL^!!!

I r , zinoma, kiekviena is j q nepatingejo j s i t ik in t i pranokusi

mus, bernus, tad k o l i i k i o rastines koridorius vis aidejo nuo ei-

l i n i o kurios nors is j q spiegesio: matot , matot, i r as! I r as! I r as

gavau daugiau uz tuos suskius!

Daugiau! Dantistas lyg jsismagino, rove ir rove dant j po

danties su kiekvienos j q Idyktele j imu. N e t i k mes kentem, bet

ir uz grotuoto kasos langelio kiurksojusi tetule. Regis, po tre-

cios tokios t r i u m f o israiskos j i , isvydusi prie langelio palinkusi^

merging, puole perspeti, kad prik^stq liezuvj.

Bet t u aiskink neaiskin^s t o k i o m vistom! T i k panele n u -

ciupdavo pinigus, t i k , uzmetusi akj j algalapj, jsit ikindavo, kad

tapo turtingesne uz bet k u r j is bernq, kaipmat j jungdavo savo

ultragars^, dar sykj skausmingai iskreipdama gerokai pavytusj,

i isdziuvusi^ kriaus? panasq kasininkes veid^: sakiau gi , nerekit

kaip gyvuliai!

- E i , karves, jums sakyta - tyl iau! - noriai verzemes padeti

jai palaikyti tvark^, bet tai buvo tas pat, kas reciu issemti ezer^.

- O kodel mums maziau negu mergoms? - Vladas pirmas

ryzosi uzduot i mums visiems rupejusj klausim^, bet ir jis, ir po

jo band? laim? sioje loterijoje istrauke tusci^ biliet^.

- Is kur man zinot? Mana reikals pinigs maker, tava - i m t

ir but la imingam. I r t i k tyle! Tyle! - kartojo kasininke, is karto

skausmingai susiraukusi, vos dar viena mergina pradejo spaus-

tis prie langelio.

- Gal uzeinam ir paklausiam? - nenukente Vladas, mums

slenkant i lgu ko l i ik io kontoros k o r i d o r i u m i pro duris ir skai-

7

tant ant j i^ lenteles su uzrasais: „Buhalteris", „Partines organiza-

cijos sekretorius", „Pirmininko pavaduotojas", „Pirmininkas"

(sios durys buvo apkakos oda, su v inimis didelemis, lyg auksas

zibanciomis galvutemis). Prie pastari^jq jis nebeiskente - ciupo

uz rankenos ir visu k i i n u pakibo virs jos, jau, regis, pasiruos?s

nuleisti zemyn, praverdamas duris, sykiu atsisuk?s j mus, j a m is

paskos ejusius kelis vaikinus.

- Baik! - taukstelejau jam per sukumpusi^ nugar^. - T a u k^,

dviejq savaiciq neuzteko sup rasti, kaip mes cia juos sunervino-

me ir kad neverta ieskoti teisybes.

Dar galejau pr idet i , kad suaugusieji - tokie t ipai , kurie, net

ir suklyd?, mums, nepilnameciams, to niekada neprisipazins,

tai tiesiog suaugusiqjq kraujuje. Nepasakiau ir to, ka^ man kaz-

kada seniai sake senelis: teisybe - tai tokia aikstinga panele, k u r i

ne visiems sypsosi.

Taig i po mustyniq neverta kumsciais m o j u o t i . Juk dar pa-

cioje pradzioje ir brigadininkas sake, ir ko luk io pirmininkas

pritare, kad jeigu norime uzsidirbti , gali d u o t i daugiau darbo,

bet mums atrode, kad ir taip kaip j u o d i jauciai ariame. Bet, ki ta

vertus, j u k mes, tiek lauk?, pagaliau baig? astuntj^ klas?, jgi jome

teis? visi p i r m ^ kart^ pabi i t i stovykloje, kurios oficialus pavadi-

nimas skambejo taip: „Darbo ir poilsio stovykla".

I r septintoje, ir astuntoje klaseje per akis is ten buvusiqjq

apie jas prisiklauseme. Nemazai ir mokytojos prisnekejo, gir-

d i , tai p u i k i galimybe vyresniqjq klasiq mokiniams (stovyklas

rengdavo ir devintokams, ir desimtokams) padirbt i dv i savaites,

pazinti zemdirbiq profesijas ir pasir inkti vien^ is ]\\ Aisku, tai

nelabai jkvepianciai skambejo, taciau visk^^ atpirko ten buvusiq

m o k i n i t i istorijos, atseit ramiai, be panikos, ten darbas - t ikra i

8

ne vilkas, j misk^ nepabega, be to, prastiimei diens^, ir po to

prasideda pats smagumas. Juk stovykla - t o l i nuo namq, is su-

augusit^jq salia t i k pora m o k y t o j q , bet kai ateina nakties poilsio

metas, mokytojos nejstengia j a m atsispirti, o tada - laisve ir

tikrosios linksmybes! O dar bQna, kad pinigus sumoka uz dar-

bq̂ , bet tas smagumas po darbo, ypac tamsiu paros metu, t ikra i

daug vertingesnis uz bet kokius pinigus - gali uz visas mokslo

meti^ kancias atsigriebti.

Skambejo labai graziai, net per graziai, ir gil iai smegenine-

je tiek kar tq mustas velniiikstis nepatikliai raukesi: kazkur cia

uzkastas padvesqs suo. Bet, paaiskejo, kad be reikalo. Viskas

buvo p u i k u , net labai, i r mes, is pradziq skubedami atsigrieb­

t i uz devyniq menesiq kancias, stengemes fizinj darb^ pakeisti

fizinemis pramogomis. O paskui, kai sum^steme, kad b u t q ne-

prosal uzsidirbti , jau buvome kaip reikiant sugadin? santykius

su kolukio valdzia. I r del elementarios priezasties. Sykj, po be-

veik nemiegotos nakties, nusnaudeme por^ valandq lauke, kur

turejome j sunkvezimius krauti sien^, ir vis^ t^ laik^ musq lauk?

vairuotojai pakiso liezuvius. Paskui por^ karti^ atvaziav^s t i k r i n -

t i musq darbo brigadininkas, o viens^kart ir pirmininkas, uztiko

mus sedincius, maza to, pamat? juos nesokom kaip j k i r p t i , o

bandem aiskinti apie konstitucin? teis? j poilsj i r kad paaugliq

isnaudojimas Lietuvoje baigesi su Smetonos pabegimu j Vaka-

rus. Z inoma, po tokio aiskinamojo darbo galejai pamirsti visas

kalbas apie papi ldom^ darb^.

gi , teliko megint i isspausti is varskes devynis vandenis

be kisieliaus, ar kaip ten sakoma. Aukletoja ir ja i kompani j^

palaikiusi mums beveik nepazjstama mokytoja ( j i mums nedes-

te, t i k is matymo pazinom, gaila, kad pasitaike tokia pat bjauri

9

kaip aukletoja, bet argi k i tokia galejo b u t i , j u k kirvis t u r i at i -

t i k t i kot£^ is pat ryto zyzdavo: d i r b t i , d i r b t i , d i r b t i , k i ta ip jums

k^snis ko lukio valgykloje uzstrigs, va kaip jus seria, mokyklos

valgykloje taip negausit.

Bet, kaip zinia, ir darb^ galima paversti m a l o n u m u , ypac

kai salia merginos ir tiek progq iskresti joms k o k i ^ kiaulyst? ir

atsiskaityti uz visas mokslo m e t q kancias. Be to, vien^ grazi^

akimirk^, nepaisydama mokytojt^ sielvarto, darbo diena baig-

davosi ir mums likdavo per akis vakaro valandq. O kur dar nak-

tis, toks patogus saldaus kersto laikas - pasiimi dantq past^ ir

kaip koks diversantas slenki j mergint^ kambar j . . . T i k r a i , sjkart

vyresnioji karta nemelavo, ir buvo verta aukoti stovyklai net dv i

t r u m p q , t i k t r i j q menesiq, atostogq savaites.

Saldainiukas, ne gyvenimas, ir mes ciulpeme j j , retkarciais

ats imindami, kad jeigu visko nepravalgysim - o j u k mus t ikra i

klasiskai mai t ino , tris kartus per dien^, vos pilvus pakeldavo-

me, - tai gal ir p i n i g q gausime. Bet vis dazniau slenkant is

valgyklos lydedavo mint i s , kad alga - lyg tolstantis mirazas. I r

kam plesytis? O cia dar mokytojos nervus gadino, lyg ranki -

n i u grqztu dantis gr?zdamos savo nuva lk io tom snekom, kaip

t u r i m isnaudoti prog^ susipazinti su zemdirbiq profesijomis ir

apsispr?sti jas pasirinkti , es^ taip padare keturi buv? jusq ben-

dramoksliai, nusprend? mokytis profesines technikos mokyklo -

se, kurias jus be reikalo paniekinanciai vadinate „profkemis",

cia jie su v i d u r i n i u issilavinimu jgis ir liaudies i i k i u i reikaling^

profesij^.

Aha, bendramoksliai, biidavo, jeigu retkarciais ateidavo j

pamokas, tai t i k kad gautq nezinia kelint^ dvejet^, o paskui pa-

sisaipytq is m o k y t o j q , kai sie trimestro pabaigoje pildavo jiems

10

trejetus, kad t i k nereiketq dar kart^ pal ikt i antriems metams.

Taigi astunt^ klas? sie bendramoksliai pabaige t i k prisiek?, kad

po egzaminii keliaus j profesin? mokyklij . . O profesijas tai taip

pazinome, kad geriau ir nebejmanoma, jau taip suzaveti, net

bloga: va, pasigrozekit - kisom mokyto joms panosen piislemis

nuo sakiq ar kastuvq nuejusius delnus, dar kiek ir reikes ampu-

t u o t i , kas atsakys?

N a , snekos snekomis, mirazas mirazu, o smagus gyvenimas

vis delto geras dalykas, i r t ikrai t ikejome, kad mirazas taps re-

alybe. Kai pasibaigus stovyklos dienoms antr^kart paraginti is-

l ipome is autobuso, turejusio pargabenti mus namo, ir nuejo-

me j kontor^ ieskoti kasos, mirazo tapsmas realybe net isvaike

apmaud^, kad mergos gavo daugiau. N a , gavo po trisdesimt ir

dar, regis, tris rublius, tai negi del tiek verta spygauti tuos por^

desimciti k i l o m e t r q i k i miesto. Va, b u t q mi l i jonas . . . Gerai, ge­

rai jau, m i l i j o n i e r i q nebiina, bet uzsikalti bent jau simt^ r u b l i q

per vasar^ buvo visai realu.

T a mint is taip mane uzvalde (o dar banknotai , jkist i j pric­

king dzinsq kisen?: jie buvo naujuteliai, tiesiai is banko ir taip

maloniai cezejo prisilietus, dievazi, nejsivaizdavau, kad bankno­

tai gali skleisti t o k i ^ uzburianci^ muzik^, . . . ) , kad vis^ keli^ nie-

ko negirdejau, o zvelgdamas pro lang^ jauciausi kazkaip keistai.

Vaziavome pro pievose besiganancias karves, o as mintyse skai­

ciavau, kiek b u t q galima uzdirbt i pristacius pieninen pien^, o

dar geriau - pardavus turguje skerdien^. O h o , kiek, net galva

svaigo!

To lumoje , palei vienis^ pamiskes vienkiemj, smestelejo zy-

dincioje pievoje pasimetusios kelios geltonos avi l iq dezutes, ir

burnoje net saldu pasidare, atsiminus, kiek medus kainavo tur-

11

guje, kai pries kelis menesius buvau netycia j j j uzklyd^s. T a

kaina kauste mano akis prie avil iq, net atsisuk?s zvelgiau, k o l

galop zvilgsnis persoko prie vienkiemio l i n k begusiq c u k r i n i t i

runkelit^ vagq, ant k u r i q lyg skara gule autobusiuko ratq nuo

zvyrkelio pakeltas d u l k i q debesis. Skaiciavau, kiek buti^ galima

uzsidirbti juos visus nuravejus. . .

Stop!

Uzteks nes^moniq!

T q vagq ilgis - maziausiai kilometras. K o l nusigausi nuo

vieno galo i k i k i t o mojuodamas kauptuku, t u - lavonas. D i e ­

vazi! Nesnekeciau, jeigu nezinociau - pats mojavau po septin-

tos klases, tris dienas, kaip privaloma. Gal menesiui likus i k i

mokslo metq pabaigos mums pasake, kad visos septintos klases

12

privalo a t l ik t i darbo praktik^ kolukyje. O kokia j i gali b i i t i bir­

zelio pradzioje - t i k snap^ is zemes iskisusiq c u k r i n i q runkel iq

prieziura.

Ties^ sakant, i k i paskutines akimirkos tikejausi, kad mums

ras k i t ^ darb^. N e t kai trys sunkvezimiai (po vien^ klasei), vez?

mus j k o l i i k j , pagaliau sustojo, as, sedej^s prie galinio borto,

vienas p i r m q j q issokau laukan ir pagaliau patikejau, kad mano

akys nemelavo - pries mus driekesi c u k r i n i q runkel iq laukas.

Su niekuo nebuciau sumais?s j q zaliq, vejelio sukuojamq lape-

l i q . PrisiziQrejau, kai teta maz^ vesdavosi, eidama su vyru raveti

ko lukio ja i skir tq n o r m q . Gerai, kad tuo metu kauptukas buvo

dukart didesnis uz mane, ir man neuzteko stiprybes jo padoriai

nula ikyt i , o kad galeciau m o j u o t i - pasvajokit! T a d kol teta su

dede darbuodavosi, klaidziodavau palei lauk^, prasimanydamas

visokiq zaidimq ir , zinoma, visiskai neperpratau ravejimo tech­

nikos.

2inoma, viltis mirsta paskutine, ir tai nut iko , kai prie musq

simto su virsum galvq band% vienoje vietoje besistengusios n u ­

la ikyt i mokytojos sustojo dar vienas sunkvezimis ir is jo kabinos

issiropste dramblota moteriske. Is pradziq j i nudziugino mus,

pareiskusi, kad yra agronome, o kai vairuotojas atidare kebul^,

isvydome kruv^ kauptukq. Moteris paliepe c iupt i juos ir imtis

darbo, g i rd i , visas biirys nesunkiai su t o k i u lauku susitvarkys

per tris dienas.

Sakoma, neskubek ir busi pirmas, tad luktelejau, k o l k i t i

grudosi, rinkdamiesi geresnius kauptukus (o k o k j cia geresnj

rasi, visur tas pat - kotas ir keturkampe kapokle gale).

- Raveti mokat? - pasmalsavo moteriske, sulaukusi, kada

pagaliau baigeme dalytis darbo jrankiais.

13