Nusikaltimų geografijos tyrimai su GIS: metodiniai sprendimai ir taikomoji analizė

Pranešimą parengė:

doc. dr. Eduardas Spiriajevas

asist. Laimonas Beteika

KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS

SOCIALINĖS GEOGRAFIJOS KATEDRA

2015 m. spalio 7 d., Vilnius

Kur mes naudojame GIS?

• GIS tyrimai naudojami vykdant LMT finansuojamą projektą: Erdvinė nusikalstamumo dinamikos analizė Klaipėdos mieste (1990-2010) (MIP-085/2014).

(internetinė prieiga: https://geocrimeklp.wordpress.com/)

Projekto vykdytojai:

• doc. dr. Liutauras Kraniauskas, sociologas (projekto vadovas);

• prof. dr. Arūnas Acus, sociologas;

• doc. dr. Eduardas Spiriajevas, geografas;

• asist. Laimonas Beteika, geografas.

Tikslas

Projekto tikslas - taikant erdvinės analizės metodus, ištirti nusikalstamumo geografijos dinamiką Klaipėdoje 1990-2010 m., nustatyti nusikalstamumo struktūros kaitą atskiruose Klaipėdos miesto geografiniuose arealuose ir erdvinės analizės metodais įvertinti, kokie socialiniai veiksniai skatina arba slopina nusikalstamumą.

Kada? Kur? Kodėl?

Duomenų šaltiniai

Duomenys apie nusikalstamumą Klaipėdos mieste gauti iš Vyriausiojo policijos komisariato (VPK):

• 1990-2003 m. duomenys išrinkti iš Klaipėdos VPK archyve saugomų nusikaltimų registracijos žurnalų;

• 2004-2010 m. duomenys – iš elektroninio nusikalstamų veikų masyvo.

• Tiriamų duomenų imtis apima 21 metus (nuo 1990 iki 2010 m.).

Nuo policijos archyvuose dulkančio žurnalo iki analizės pasitelkiant GIS

1. Duomenų rinkimas, taisymas ir perkėlimas į elektroninį formatą

2. Duomenų perkėlimas ir atvaizdavimas GIS terpėje

3. Analizė taikant GIS

4. Analizės rezultatų ir žemėlapių pateikimas

5. Žemėlapių ir analizės rezultatų interpretacijos

- Nusikaltimų statistiniai duomenys antriniuose šaltiniuose

(pvz. Lietuvos statistikos departamento) pateikiami

apibendrinti, be erdvinės dimensijos, tinkami suvokti

bendrąsias registruotų nusikaltimų tendencijas.

- Nusikaltimų erdvinės dinamikos tyrime, buvo naudoti

Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato darbuotojų

turimų duomenų archyvai už 1990 - 2010 m. laikotarpį.

- Aiškesnė duomenų erdvinė dimensija policijos archyvuose

matoma nuo 1993 –1994 m., kai duomenys buvo pradėti

sisteminti, bei klasifikuojami pagal baudžiamojo kodekso

rūšis, nusikaltimų, vėliau nusikalstamų veikų rūšis, nurodant

įvykdyto nusikaltimo geografinę vietą (gatvės pavadinimą,

namo numerį).

- Tyrimo metu susisteminus visus pirminių šaltinių

duomenis nustatyta, kad 1990-2010 m. laikotarpyje

Klaipėdos mieste registruota 107 270 nusikaltimų atvejų

pagal įvairias nusikaltimų rūšis.

- iš jų 71 391 (66,5 proc.) nusikaltimų atvejų turi erdvinius

parametrus (nurodyta gatvė, namo numeris arba tik vietovės

pavadinimas).

- Kiti duomenys registruoti be jokios geografinės nuorodos,

arba teritorijose (pvz. pramoninėse teritorijose, viešose

vietose), nenurodant tikslesnės nusikaltimų geolokacijos.

Visame duomenų masyve, išskirti 10 nusikaltimų rūšių

duomenys, kurie turi geolokaciją, t.y. geografinę nuorodą:

1. Vagystės 54 206 (75,93 proc.)

2. Plėšimai 5 805 (8,13 proc.)

3. Turto naikinimas 3 454 (4,84 proc.)

4. Chuliganizmas 3 051 (4,27 proc.)

5. Narkotikų gamyba ir platinimas 1 754 (2,46 proc.)

6. Lengvas ir vidutinis kūno sužalojimas 1 697 (2,37 proc.)

7. Naminio alkoholio gamyba ir platinimas 571 (0,8 proc.)

8. Sunkus kūno sužalojimas 525 (0,74 proc.)

9. Turto prievartavimas 181 (0,25 proc.)

10. Seksualiniai nusikaltimai 147 (0,21 proc.).

Taip pat atskirai buvo išskirti duomenys apie nužudymus (jų

nėra daug).

- Visi duomenys buvo perkelti į Excel formato lenteles,

suskirstyti pagal metus, pagal gatves ir namų numerius, ir

taip pat suskirstyti pagal Klaipėdos miesto gyvenamuosius

rajonus (62 gyvenamuosius rajonus).

- Duomenys Excel formate buvo įkelti į GIS terpę, buvo taikyti

erdvinės analizės metodai tiriant nusikaltimų

erdvinę dinamiką.

- Visas darbas su 107 270 duomenų masyvu buvo

atliekamas rankiniu būdu.

Rekomendacijos Lietuvos policijai:

- pirminių duomenų šaltiniuose nurodyti įvykdyto

nusikaltimo vietą, t.y. adresą, gatvę, namą, arba nurodyti

tikslią viešąją erdvę, parką, skverą, pramoninę zoną ar pan.

- tiksliausiai būtų nurodyti registruoto įvykio geografines

koordinates.

Tyrimo metodai Tyrimo metodai: • Duomenų gradacija spalvomis ir simbolio dydžiu; • „Buffer‘inė “ analizė; • Teritorinės koncentracijos koeficiento (angl. Location quotient)

taikymas; • Branduolio tankio metodas (angl. Kernel density) taikymas; • Hierarchinė klasterinė analizė; • Kiti metodai...

Analizuojami sluoksniai ir objektai: • Taškinis adresų sluoksnis susietas su nusikaltimų skaičiumi (bendras

sk. apie 10 500 adresų); • Klaipėdos gyvenamųjų rajonų plotinis sluoksnis (62 gyvenamieji

rajonai); • Plotinis Klaipėdos miesto suskirstymas 400X400 metrų gardelėmis

(viso 666 langai po 0,16 km2).

Registruotų narkotines medžiagas vartojančių asmenų gyvenamosios vietos ir nusikalstamų veikų susijusių su narkotinėmis medžiagomis sklaida

Klaipėdos mieste (1995 – 2010)

Teritorinės koncentracijos koeficiento (LQ) skaičiavimo

interpretacija

(𝑥𝑖/𝑦𝑖)/(𝑋𝑗/𝑌𝑗) 𝑥𝑖 − tam tikrų nusikalstamų veikų skaičius vienoje iš analizuojamų zonų.

𝑦𝑖 − analizuojamos zonos plotas.

𝑋𝑗 − tam tikrų nusikalstamų veikų

skaičius visame mieste.

𝑌𝑗 − viso miesto teritorijos plotas.

Teritorinės koncentracijos koeficiento (LQ) formulė buvo bandoma taikyti norint išsiaiškinti ar yra priklausomybė tarp vietų, kuriose buvo fiksuotos nusikalstamos veikos susiję su narkotikais ir kitų nusikalstamo elgesio apraiškų. Šiai analizei atlikti buvo naudojama buffer‘inė analizę ir sluoksnių sąjungos (Union) įrankis.

Teritorinės koncentracijos koeficiento (LQ) taikymo rezultatai

Buffer‘inės zonos spindulys apie narkotikų platinimo taškus

Zonos plotas (kv. m)

Nusikalstamų veikų vietos koeficiento (LQ) reikšmės (2006 - 2010)

Plėšimai Chuliganizmas Apysunkiai ir lengvi kūno sužalojimai

Vagystės

Iki 100 m 965500,9433 8,75 9,25 11,27 9,10

101 – 200m 2463869,786 3,90 2,83 2,94 3,33

201 – 300m 3477917,563 2,81 2,04 2,37 2,61

301 – 400m 3471418,661 2,65 2,05 2,15 2,16

Tose vietose, kuriuose yra fiksuojami ilgalaikiai narkotikų platinimo taškai ir 100 metrų spindulio apie šiuos taškus, yra gerokai didesnė įvairių nusikalstamų veikų koncentracija nei teritorijose labiau nutolusiose nuo šių taškų.

Branduolio tankio metodas

• GIS terpėje Branduolio tankio reikšmės dažniausiai yra išreiškiamos, kaip tolydžiai kintantis rastras, kurio sudėtis ir vaizdumas priklauso nuo parinkto gardelės dydžio, o spalvos intensyvumas vaizduoja didesnes arba mažesnes rastro gardelių reikšmes. Dėl šių branduolio tankio rastro savybių šie žemėlapiai dažnai yra įvardijami „karščio“ arba „karštųjų taškų“ žemėlapiais.

• Klaipėdos miesto nusikalstamumo tyrimui branduolio tankio žemėlapiai buvo formuojami, pagal taškinį adresų sluoksnį atsižvelgiant į vienu adresu padarytų nusikalstamų veikų skaičių.

• Naudoti rastro gardelės dydžiai, nuo 100 iki 90 000 kv. m (m2).

Vagysčių tankumas branduolio (kernel) metodu, 1995-1999 m. ir 2005-2009 m.

Bendras nusikalstamų veikų tankumas branduolio (kernel) metodu, 1996 m. ir 2010 m.

Vagysčių tankumas branduolio (kernel)

metodu, 1996 m. ir 2010 m.

Branduolio tankio metodo taikymo rezultatai

• Branduolio tankio metodo taikymas pavienių metų specifinėms nusikalstamoms veikoms (plėšimams, vagystėms, žmogžudystėms ir kt.) analizuoti yra tikslingas, kai nusikalstamų veikų skaičius yra pakankamai didelis. Kai nusikalstamų veikų skaičius yra mažesnis, tikslinga apjungti kelių metų duomenis.

• Kadangi nusikalstamumo struktūroje didžiąją dalį nusikalstamų veikų sudaro smulkesni nusikaltimai (vagystės, chuliganizmas...), aiškiai matoma bendro nusikalstamumo slinktis link Klaipėdos miesto centrinės transporto ašies (Taikos pr., Tiltų g., H. Manto g.), aplink kurią yra išsidėstę didžioji dalis miesto gyventojų kasdienio ir periodinio aptarnavimo įstaigų.

Klaipėdos skirstymo į vienodo dydžio kvadratinius langus rezultatas ir panaudojimo

galimybės

Panaudojimo galimybės: nuo eilinio graduoto spalvomis nusikaltimų žemėlapio iki erdvinės ryšių analizės, tarp nusikalstamumo ir socio-ekonominių veiksnių. Projekto eigoje tikimės patikrinti keletą prielaidų susijusių su nusikalstamumo sklaida mieste ir socio-ekonominiais veiksniais, galinčiais turėti įtaką nusikalstamumui, pasitelkiant statistinius tyrimo metodus. Pavyzdžiai: 1. Nustatyti ar yra statistinis ryšys tarp nusikalstamumo ir bendrabučių sklaidos Klaipėdos mieste. 2. Išsiaiškinti ar yra sąsajų tarp registruotų narkotines medžiagas vartojančių asmenų gyvenamosios vietos ir nusikaltimų susijusių su narkotinėmis medžiagomis.

- Hierarchinė klasterinė analizė geografiniuose tyrimuose

dažnai suvokiama kaip hierarchinė teritorijų analizė, kurios

tikslas parodyti tiriamų teritorijų panašumus bei skirtumus,

išskirti teritorijų grupes, kurios yra unikalios savo statistinių

rodiklių rinkiniais.

- Kiekviena išskirta teritorinių klasterių grupė yra specifinė,

todėl kiekviena grupė gali būti skirtingai apibūdinama,

skirtingai interpretuojama.

- Hierarchinė klasterinė analizė atliekama su SPSS

programa, naudojant tos programos specialias funkcijas bei

statistinių parametrų nustatymus.

Hierarchinė klasterinė analizė

- Pirmiausia būtina paskaičiuoti Pirsono koreliacijos

koeficientus tarp kintamųjų. Šiuo atveju kintamieji - tai teritorijos

su savo statistinių rodiklių rinkiniais.

- Klaipėdos miesto nusikaltimų erdvinės analizės atveju,

SPSS programoje buvo įvesti visi gyvenamieji miesto rajonai

bei jiems priskirto įvykdytų nusikaltimų reikšmės pagal atskirus

metus 1991, 1996, 2004, 2010.

- Nusikaltimų reikšmės apima 11 nusikalstamų veikų rūšių

(kuo daugiau nusikalstamų rūšių duomenų įvedama, tuo

klasterinė analizė yra tikslesnė).

- 11 nusikalstamų veikų rūšys buvo įvestos pagal turimus

nusikaltimų duomenis, kurie susieti su konkrečių gyvenamuoju

rajonu.

- Visa duomenų imtis, buvo suskirstyta į 6 teritorinius

klasterius. Klasterinės analizės rezultatai pateikti GIS terpėje,

ir kartografiškai atvaizduoti.

- Pagal gautą rezultatą matyti, kokie rajonai yra išskirtiniai, o

kokie yra labiau panašūs su kitai rajonais. Atliekant tolimesnę

nusikaltimų duomenų interpretaciją buvo matomos visų

įvykdytų nusikaltimų teritorinės grupės.

1991 m.

Išskirtiniai nuskalstamų veikų rajonai:

I - Debreceno

II - Vingio, Bandužių

III - Poilsio

1996 m. Išskirtiniai nuskalstamų veikų rajonai: I – Žardininkų, Vingio II – Laukininkų, Poilsio III - Jūrininkų, Smeltės, Dubysos, Paupių, Šaulių, Luizės, Universiteto, Mažosios Vitės ir kt. IV – Debreceno, Bandužių.

2004 m.

Išskirtiniai nuskalstamų veikų rajonai:

I - Debreceno

II - Bandužių, Žardininkų, Poilsio

III - Laukininkų, Vingio, Neringos, Pempininkų, Kauno, Baltikalnės, Naujamiečio

2010 m.

Išskirtiniai nuskalstamų veikų rajonai:

I - Debreceno

II - Poilsio

III - Bandužių, Vingio, Žardininkų, Kauno, Senamiesčio, Naujamiesčio.

Apibendrinimas

- Nusikalstamumo tyrimams GIS yra ne tik puiki duomenų kartografavimo priemonė, bet ir nepamainomas duomenų analizės įrankis.

- Klaipėdos miesto nusikalstamumo tyrimai ne tik turi atsakyti į klausim kas, kur ir kodėl, bet ir išsiaiškinti, kiek yra aktualios miesto gyventojų sąmonėje vis dar guvios stigmos siejamos su viena ar kita miesto teritorija.

Saugios dienos!

Jūsų klausimai

Dėkojame mus remiantiems ir palaikantiems

Nusikaltimų geografijos tyrimai su GIS: metodiniai sprendimai ir taikomoji analizė

asist. Laimonas Beteika

laimonasbeteika@gmail.com

doc.dr. Eduardas Spiriajevas

geostudijos@gmail.com

Socialinės geografijos katedra

Klaipėdos universitetas