L I E T U V O S V A N D E N S T I E K Ė J Ų A S O C I A C I J O S I N F O R M A C I N I S L E I D I N Y S

Nr. 482016

BALANDIS

20 metų rinkoje

Daugiau kaip 1000 įgyvendintų projektų 19-oje pasaulio šalių

Gamyba Lenkijoje, Rusijoje ir Ukrainoje

Nuosavas inžinerijos centras ir projektavimo biuras

Pramoninė grupė Vienas gamintojas visiems nuotekų valymo etapams

Mūsų žinios ir patirtis Jūsų poreikiams

EKOTON

SIŪLOME JUMS:• Aukščiausiosklasėsįrangą• Įrangosmontavimąirpaleidimą• Technineskonsultacijasparenkant

įrangą• Techninįpalaikymąįrangos

eksploatacijos laikotarpiu

GAMINAMAĮRANGA:• Mechaninio nuotekų valymo įranga:

Mechaninėsgrotos,nešmenųsmulkintuvai,sraigtiniai konvejeriai, sraigtiniai nešmenų presai

• Skydiniaiuždoriai• Tangentinėssmėliagaudėsirsmėlio

separatoriai• Kombinuotiparengtiniovalymoįrenginiai

„M-Combi“• Smėlio,plūdrenų,dumblošalinimo

įrangahorizontaliomssmėliagaudėmsirnusodintuvams

• Aeracinėssistemos(vamzdinioaeratoriauspagrindu)

• Slėginiaiflotatoriaiirfizikiniai-cheminiaivalymo kompleksai

• Radialinių nusodintuvų įranga: dumblo grandikliai ir siurbtuvai, valytų nuotekų latakai, persipylimai, pusiau panardintos pertvaros, centriniai srauto paskirstymo šuliniai,tilteliaisuturėklais

• Radialiniųgravitaciniųtankintuvųįranga• Mechaninio dumblo sausinimo įranga:

juostiniaiirkameriniaifiltrpresai,sraigtiniaiirdaugiadiskiaidehidratoriai,dumblotankintuvai

• Automatizuotosflokuliantotirpaloruošimostotys „Smart Mix“

www.ekoton.com

eu@ekoton.com

Tel. +370 652 22 5560

Mindaugo g. 15-103225 Vilnius, Lietuva

NuoširdžiaikviečiameaplankytimusIFATparodoje(Miunchenas,Vokietija)2016 m. gegužės 30 – birželio 3 d.

Stendo numeris A1.544

3

Reklama:

UAB „Ekoton EU“ 2 psl.

UAB „Wavin Baltic“ 20 psl.

UAB „Wilo Lietuva“ 21 psl.

UAB „Vandensauga“ 23 psl.

UAB „Vandens siurbliai“ 24 psl.

KOKĮPOVEIKĮORGANIZMUIGALI TURĖTI FLUORAS

IR BORAS, ESANTIS GERIAMAJAME VANDENYJE?

Gryno vandens gamtoje nėra, nes jis sugebaprisisotinti įvairių aplinkoje esančių cheminiųjunginių, jame greitai apsigyvena įvairūs mikro-organizmaiiratsirandaįvairiųpriemaišų.Saugusir kokybiškas geriamasis vanduo – svarbus žmo-gaus gyvybei ir sveikatai poreikis, nes gyvybiniai procesaitinkamaigalivyktitiktada,kaiorganiz-moląstelėseyrapakankamaivandens,kurioche-miniųkomponentųkiekiainėratoksiškiarkitaippavojingiląsteliųveiklai.Mūsų šalyje gerti vartojamas tik požeminis van-duo, kurio ištekliai sudaro 3,2 mln. m3. Požemi-nisvanduonėragrynasvandenilio irdeguoniesjunginys, jame daug įvairių ištirpusių mineralinių druskų,kuriųsudėtyjeyrakalcio,magnio,natrio,kalio,chloridų,sulfatų,karbonatų.Šiųmedžiagųkiekis priklauso nuo hidrogeologinių vandensformavimosisąlygų,ypačnuoatmosferoskrituliųbeiuolienųirnuogulųcheminėssudėties,perku-riasfiltruojasivanduo.Kaikurievandenyjeištirpęmikroelementai yra biologiškai aktyvūs ir svarbūs ląsteliųveiklai.Jievadinamibūtinaisiaiselemen-tais–taifluoras,manganas,geležis,jodas,cinkas,varis irkt.Tačiaunet ir šieelementai, jeiyraperdidelėkoncentracija,galitaptitoksiškaisorganiz-mui.Bešiųgamtinėskilmėsmedžiagų,vandeny-je gali būti teršalų – pesticidų, sunkiųjų metalų, naftos produktų ir kt. – bei specialiai vandenįruošiantpridėtųmedžiagų (pvz.,dezinfektantų).Visos šios medžiagos lemia ir vandens juslines sa-vybes:skonį,kvapą,spalvą.PalyginusLietuvosgeriamojovandenskokybęsukitų Europos miestų geriamojo vandens kokybe, mūsų vanduo daugelyje vandenviečių pavydė-tinaigeras,nes tai leidžia irgamtinės sąlygos, irgeriamojo vandens kokybės priežiūra: vandenskokybė yra griežtai reglamentuojama Geriamo-jo vandens įstatymu, taip pat Lietuvos higienosnorma HN 24: 2003 „Geriamojo vandens saugos irkokybėsreikalavimai“.Tačiaunevisosevanden-vietėse pavyksta šiuos reikalavimus įgyvendinti.Mineraliniam vandeniui taikomi kiti reikalavimai, reglamentuojami higienos norma HN 28: 2003„Natūralaus mineralinio vandens ir šaltinio van-densnaudojimoirpateikimoįrinkąreikalavimai“,kurioje leidžiamos kiek didesnės įvairių chemi-nių elementų normos. Eksperimentu su gyvais organizmais(žiurkėmis)buvonutartaištirti,kokįpoveikį jų vystymuisi gali turėti skirtingos boroir fluoro koncentracijos, pasitaikančios geriama-jame vandenyje iš įvairių Lietuvos vandenviečiųarmineraliniame vandenyje, kurį žmonės perkaparduotuvėsearvartojasanatorijose.

Fluoras geriamajame vandenyje ir organizmeFluoro randama geriamajame vandenyje įvairio-mis koncentracijomis, priklausomai nuo uolienų, kuriose susitelkia vanduo. Pagal Lietuvos higie-nosnormasfluororibinėkoncentracijageriama-jame vandenyje turi atitikti 1,5 mg/L, o minerali-niamevandenyjefluoridųturėtųbūtinedaugiaukaip5mg/L,tačiauVakarųLietuvoje,giliųdevonoirpermogeologiniųsluoksniųvandenvietėse,yrapadidėjusios gamtinių fluoridų koncentracijos

problema, kai norma viršijama beveik dvigubai, pavyzdžiui,Šventosiosvandenvietėjefluorokon-centracijadidesnė1,8 karto ar vienojeTauragėsvandenviečių – 1,6 karto. Didesnė fluoro kon-centracijapožeminiamevandenyjeatsirandadėlįvairiųpriežasčių:dėlsulėtėjusiosjoapykaitos,kailėtaicirkuliuojančiamevandenyjeištirpstamažaitirpūsmineralai,kuriuoseyrafluoro;kurvanduoyra šarminės reakcijos ar kur Ca2+ koncentracija yra maža. Didžiausia fluoro koncentracija būnaten,kurgėlasvanduomineralizuojasi.Fluoras, patekęs į organizmą, yra labai greitai irvisiškai absorbuojamas virškinamajame trakte ir pernešamas krauju. Jo koncentracija kraujyje atitinka koncentraciją geriamajame vandenyje.Fluoro pasiskirstymas organizme yra labai grei-tas procesas, dalis jo yra kaupiama kauluose ir dantyse, dalis pašalinama su šlapimu, išmatomis, prakaitu.

Boras geriamajame vandenyje ir organizmeNatūraliai boro požeminiame vandenyje atsiran-davandeniuitekantprouolienasirgruntą,kuria-me gausu boratų ir boro silikatų, bet boro kiekis gali padidėti ir dėl žmogaus veiklos. Nustatyta,kadvandenvietėse,esančiosepriegamyklų,borokiekis padidėja. Jis gali padidėti ir tose vietose,kurišleidžiamakanalizacija,boratųdedamaįplo-vimo, skalbimo priemones.Klaipėdos,Tauragės,Kėdainiųrajonovandenvie-tėsturiproblemųdėlpadidėjusiosborokoncen-tracijos požeminiame geriamajame vandenyje. Šiųmikroelementųpertekliusatsirandanevisur,tai priklauso nuo požeminio vandens turinčiosuolienos:daugiausiaboro turinčiovandens ran-dama smulkiadispersių, molingųjų, karbonatinių ir gipsingų uolienų pakraštinėse zonose. Pana-šiai kaip ir sufluorupadidėjusias koncentracijasgali lemti sulėtėjusi vandens apytaka ar šarmi-nės vandens reakcijos. Pagal Lietuvos higienosnormąmaksimali leidžiamojiborokoncentracijageriamajamevandenyjeyra1,0mg/L,betminė-tose vandenvietėse norma viršijama net iki 2,5karto. Mineralinio vandens higienos normoje(HN 28:2003) ribinės boro koncentracijos nėranurodyta, todėl nenuostabu, kad kai kuriuosemineraliniuose vandenyse, parduodamuose Lie-tuvos prekybos centruose, randamas didelis boro kiekis – net iki 12 mg/L.Boras yra žinomas kaip toksinėmedžiaga, kuri įorganizmąpatenkaper virškinamąjį traktą, kvė-pavimotakusarperpažeistąodą.Borasgalibūtipernešamas krauju, šalinamas su šlapimu ir kau-piamas minkštuosiuose audiniuose. Yra nustaty-ta,kaddidelėsborokoncentracijosgalisutrikdytivyriškoslytiesreprodukcinėssistemosveiklą.

Tyrimo metodikaEksperimentinio darbo tikslas – įvertinti, kokiąįtaką geriamajame vandenyje esantis boras irfluoras turi žiurkių patelių išgeriamo vandenskiekiui, kūno masės ir kraujo sudėties pokyčiuibei jų embrionų vystymosi eigai. Tyrimas atliktas Vilniaus universiteto Biochemijos instituto Bio-

Kokį poveikį organizmui gali turėti fluoras ir boras, esantis geriamajame vandenyje?E.Paulikaitė,G.Skujienė,E.Šermukšnytė, V.Žalgevičienė,V.Šimčikas 3psl.

Makrobestuburiai vandens tiekimo sistemoje: kilmė ir kovos būdai. UAB „Kretingos vandenys“ pavyzdysT.Ruginis,G.Valinevičius 5psl.

AB „Klaipėdos vanduo“ ir jos kova su boruA. Leketas 7 psl.

AB „Klaipėdos vanduo“ nuotekų valykloje Dumpiuose išvalytų nuotekų latako remonto darbaiV. Girdvainis 8 psl.

55 metai – žmogui ir gamtaiS. Mikeška 10 psl.

Vandens nuostolių mažinimas Alytaus vandentiekyjeR. Žakas, M. Rimeika 12 psl.

Kvapų mažinimo priemonių įgyvendinimas AB „Klaipėdos vanduo“ Dumpių nuotekų valyklojeV. Girdvainis 14 psl.

Bendrovė „Kauno vandenys“ jau sudėliojo ambicingus ateities planusV.Garlinskienė 15psl.

Kauno regionas žengia į naują aplinkosaugos etapąV.Garlinskienė 15psl.

Skolininkų laukia neramios dienosV.Garlinskienė 17psl.

Šiauliečiams tiekiamas kokybiškas vanduoD.Martinaitienė 18psl.

Vandens paslaugos pasiekiamos 98–99 proc. šiauliečiųD.Martinaitienė 19psl.

O ką tu žinai apie geriamąjį vandenį?R.Mackevičiūtė 19psl.

UAB „Wavin Baltic“ šiemet švenčia dvidešimtmetį!V. Ramanauskas 20 psl.

Naujienos, įvykiai, faktai 22 psl.

Nusipelniusio Lietuvos vandentvarkos ūkio darbuotojo garbės ženklas 23 psl.

4

40

41

42

43

44

45

K B3 B12 F3 F12

MCV

Grupės

1 pav. Long-Evans kamieno žiurkės

2 pav. Žiurkių girdymo schema grupėmis – B3, B12, F3, F12, K. Nurodyta boro (B) ar fluoro (F) koncen-tracija vandenyje

3 pav. Priemonės, naudotos eksperimentiniam van-deniui ruošti

4 pav. Eritrocitų tūris (MVC) skirtingose žiurkių grupėse

5 pav. Vidutinis suvartojamo vandens kiekis gra-mais, tenkantis vienai žiurkei per savaitę

7 pav. Vidutinis embrionų ilgis, B3 > K, p < 0,05

6 pav. Vidutinis žiurkių kūno masės pokytis gra-mais, tenkantis vienai žiurkei per savaitę

8 pav. Vidutinė embrionų masė, F12 > K, p < 0,05

100 110 120 130 140 150 160 170 180 190 200 210

K B3 B12 F3 F12 Suva

rtot

as va

nduo

(g/s

avai

tė)

Grupės

10

11

12

13

14

15

16

17

18

K B3 B12 F3 F12

Mas

ės p

okyt

is (g

/sav

aitė

)

Grupės

4.4

4.6

4.8

5

5.2

5.4

B3 B12 F3 F12 K

Mas

ė (g

)

Grupės

Embrionų masė

3.75 3.8

3.85 3.9

3.95 4

4.05 4.1

4.15 4.2

4.25 4.3

K B3 B12 F3 F12

Ilgis

(cm

)

Grupės

loginių modelių skyriaus gyvūnų laboratorijoje;boro ir fluoromatavimus vandenyje atliko UAB„Vandens tyrimai“ specialistai.Eksperimento pradžioje 25 Long–Evans kamieno mėnesio amžiaus žiurkių patelės (1 pav.) buvosuskirstytos į penkias grupes, priklausomai nuo girdytosmedžiagos ir joskoncentracijos.Pirmosgrupėsžiurkėsbuvogirdytosvandeniusu3mg/Lboro,antros–su12mg/Lboro,trečios–su3mg/Lfluoro,ketvirtos–12mg/Lfluoro(2pav.).Tokiosboro ir fluoro koncentracijos buvo randamoskai kuriose Lietuvos vandenvietėse ar prekyboscentruose parduodamuose mineraliniuose van-denyse.Penktažiurkiųgrupė–kontrolinė–buvogirdyta Vilniaus Santariškių mikrorajono vanden-tiekio vandeniu, kuriameboro ir fluoro koncen-tracija buvomažesnė nei po 1mg/L.Maistas irvanduonėvienaižiurkiųgrupeinebuvoribotas.Žiurkės gėrė šį vandenį tris mėnesius. Tyrimometužiurkėsbuvosuporuotossupatinais.Priešsuporuojant žiurkes, buvo atlikti jų kraujo tyri-mai.Buvoatliktabendrakraujosudėtiesanalizėir ištirti šie rodikliai:WBC (leukocitų kiekis), LYM(limfocitų dalis), MONO (monocitų dalis), NEUT

(neutrofilų dalis), EOS (eozinofilų dalis), HGB(hemoglobinas),HCT(hematokritas),RBC(eritro-citai),MCV(vidutiniseritrocitųtūris),MCH(vidu-tiniseritrocitųhemoglobinokiekis),PLT(trombo-citai),MPV(vidutinistrombocitųtūris).Vaikingosžiurkės toliaubuvogirdytosvandeniusu fluoru ar boru. Kadangi mums rūpėjo ištirtiir antros žiurkių kartos pokyčius, pusei jų buvoleistagimdyti,okitosbuvoeutanazuotos,išimtagimda, placentos ir embrionai. Embrionai buvo sverti,matuotas jų ilgis.Placentostaippatbuvopasvertos. Gimdžiusios žiurkės su antros kartos jaunikliaisbuvogirdytostoliaupagaltąpačiąschemą(2pav.)iki jaunikliųnujunkymo,o išūgtelėjusių jaunikliųatrinktos patelės tolesniam tyrimui. Atrinktos irpaaugusios iki trijųmėnesiųpatelėsvėlbuvosu-poruotossupatinais,pervisątyrimolaiką(keturismėnesius)toliaubuvogirdytosvandeniusuatitin-kamomis boro ir fluoro koncentracijomis. Ekspe-rimento pabaigoje žiurkės buvo eutanazuotos irištirtostaippat,kaipirpirmosioskartospatelės.Eksperimentinis vanduo buvo ruošiamas labo-ratorijoje kiekvieną savaitę, maišant atitinkamusantykiuvandentiekiovandenįsu1mg/mlfluoroar boro tirpalais (3 pav.). Išgertas vanduo buvosveriamas ir papildomas kasdien.

Žiurkių patelių tyrimų rezultataiPriešporavimąžiurkiųpatelėsbuvogirdytostrismėnesius.Keltastikslasišsiaiškinti,ardėlskirtin-gų fluoro ir boro koncentracijų, esančių vande-nyje, kinta kraujo cheminės sudėties rodikliai.Todėlbuvo ištirtasžiurkiųkraujas.Pasirodo,kadvisų eksperimentinių žiurkių grupių tirtieji kraujo rodikliai smarkiai nuo kontrolinių žiurkių kraujo

nesiskyrė, išskyruseritrocitųtūrįžiurkiųgrupėje,kuriosgėrėvandenį,prisotintą12mg/Lkoncen-tracijosboro. Šiosgrupės žiurkiųeritrocitų tūriorodikliai išsiskyrė iš kitų grupių rodiklių ir buvopatikimai(p<0,05)mažesni,lyginantsukontro-linegrupe(4pav.).Toksšiorodikliosumažėjimasgali rodyti geležies deficitinę anemiją, lėtiniuskraujavimus,navikinęligą–eritremiją.Buvopastebėta,kadtosžiurkės,kuriosgėrėvan-denį su didesnėmis fluoro ar boro dozėmis, josuvartojo daugiau nei tos, kurios gėrė vandenį,kuriame šių medžiagų buvo mažiau. Boro B12 grupės žiurkių vandens suvartojimas patikimai(p<0,05)išsiskyrėiškontrolinėsgrupėssuvarto-to vandens kiekio. Tai rodo, kad vanduo, kuriame yradidelėsborokoncentracijos,skatinažiurkesjogertidaugiau, tokiubūdu jųorganizmaspasisa-vinairdaugiauboro.Įdomuirtai,kad,palyginusžiurkių patelių kūno masės pokytį tiriamosiosegrupėse (6pav.), pastebėta, kadB3 ir F3grupiųžiurkių,kuriosgėrėvandenįsumažesnėmisboroar fluoro koncentracijomis (3mg/L), kūnomasėdidėjosparčiauneikitųgrupių,tačiaušieduome-nysnėrastatistiškaipatikimi(p>0,05).Taigiteigti,kaddėldidesniosuvartojamoboroirfluorokie-kiodidėjakūnomasė,negalima,tačiautokiaten-dencija yra.

Žiurkių embrionų ir jų placentų tyrimų rezultatai Kaipjauminėta,žiurkiųpatelėsbuvosuporuotossupatinais. Išvakaro įleiduspatiną,kitosdienosrytebuvopaimti tepinėliai iš kiekvienos žiurkėsmakšties ir ieškota spermatozoidų. Juos radus,buvopatvirtinamapirmojinėštumopara.Visąty-rimolaikąvaikingosžiurkėstaippatbuvogirdy-tosfluoruirboruprisotintuvandeniu,okadangižiurkės nėštumas trunka 21–22paras, tai 20-ąjąparą jos buvo eutanazuotos. To reikia tam, kadbūtųgalimaapžiūrėtiirįvertintiembrionųpadėtįgimdoje, išsiaiškinti, ar yra rezorbuotų (žuvusių)embrionų, gyvus pasverti ir išmatuoti jų ilgį, ap-žiūrėti ir įvertinti placentų parametrus, įvertintiišorines ydas. Palyginus visų grupių embrionųilgį (7pav.)buvonustatyta, kaddėl abiejųborokoncentracijų(3ir12mg/L)patikimaididėjaem-brionų ilgis (p<0,05):embrionaibuvo ilgesni iruž kontrolinius, ir už fluoruotą vandenį gėrusiųžiurkių embrionus.

5

0

0.1

0.2

0.3

0.4

0.5

0.6

K B3 B12 F3 F12

Mas

ė (g

)

Grupės

9 pav. Vidutinė placentų masė skirtingose grupėse10 pav. Skirtingo dydžio placentos: A – fluoro F3 grupėje; B – boro B12 grupėje; C – kontrolinėje K grupėje

11 pav. Embrionų rezorbcijos 12 mg/L dozės boro grupėje

Literatūra

1. ButterwickL.,OudeN.,RaymondK.1989.Safe-ty assessmentofboron inaquatic and terres-trial environments. Ecotoxicology and Environ-mental Safety, 17: 339–371.

2. CulverB.D.,ShenP.T.,TaylorT.H.,FeldsteinA.L.,CulverH.A.,StrongP.L.1994.Therelationshipofblood-andurine-boron toboronexposureinborax-workersand theusefulnessofurine-boron as an exposure marker. Environmental Health Perspectives,102(7):133–137.

3. IPCS, 1984. Fluorine and fluorides. Geneva,World Health Organization, International Pro-gramme on Chemical Safety. EnvironmentalHealthCriteria,36.

4. IPCS,2002.Fluorides.Geneva,WorldHealthOr-ganization,InternationalProgrammeonChemi-calSafety.Environmental Health Criteria, 227.

5. JanssenP.,JanusJ.,KnaapA.1988.Integratedcriteria document fluorides – effects. Biltho-ven, National Institute of Public Health andEnvironmentalProtection.Appendix to Report No. 75847005.

6. Klimas A., Mališauskas A. 2007. Retieji mikroele-mentai požeminiame geriamajame vandenyje. UAB„Vilniaushidrogeologija“,3–4p.

7. US EPA, 1985a. Drinkingwater criteria docu-mentonfluoride.Washington,DC,USEnviron-mentalProtectionAgency,OfficeofDrinkingWater(TR-823-5).

8. http://www.sumtp.lt/vandens-kokybe/9. http://www.ekologija.lt/ekorasciai/viskas_

apie_geriamaji_vandeni10.http://www.ekspertai.lt/greziniai/straipsniai/

geriamojo_vandens_kokybe

11.http://www.ligos.lt/lt/laboratoriniai-tyrimai/mcv/384/

VU Gamtos mokslų fakulteto Zoologijos katedraM. K. Čiurlionio g. 21, Vilnius

Edita Paulikaitė, Grita Skujienėpaulikaite.edita@gmail.com

VU Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedra

M. K. Čiurlionio g. 21, Vilnius Emilija Šermukšnytė, Violeta Žalgevičienė

UAB „Vandens tyrimai“Žirmūnų g. 106, Vilnius

Valdas Šimčikas

MAKROBESTUBURIAI VANDENS TIEKIMO SISTEMOJE: KILMĖ IR KOVOS BŪDAI.

UAB„KRETINGOSVANDENYS“PAVYZDYSĮvadasPasaulinė sveikatos organizacija savo ataskaito-je apie geriamojo vandens kokybę pažymi, kadpasaulyje yra tik keletas vietų, kur geriamajame vandenyje neaptinkama bestuburių. Ir tai būdin-ga ne tik besivystančioms šalims, bet ir ekono-miškai turtingoms šalims – JAV, Danijai, Didžiajai Britanijai, Olandijai. Kai kuriose šalyse bestubu-riai, gyvendami vandentiekio sistemoje, sukuria unikalias biocenozes, nepatenka vartotojams irnekelia jokių problemų, kol nepasiekia galutinių vandens vartotojų.Dažniausiai vandens bestuburiai, gyvendami geriamojo vandens aprūpinimo sistemoje, su-kelia įvairių problemų vandens tiekėjams: kylaestetiniųproblemų–prastahigiena (plikaakimi

matomi bestuburiai), kyla asociacijų su antisani-tarinėmissąlygomis;ligųplatinimo(tiktropiniuo-se regionuose) (bestuburių kūne gyvena pato-geniniaimikroorganizmai); vandens bestuburiaipadeda išgyventi patogeniniams mikroorganiz-mamsdezinfekcijosmetu(tropiniuoseregionuo-se); jiegalipaveiktivandenskokybę (skonį,kva-pą, spalvą); grėsmė vandens tiekėjo reputacijai,vartotojai gali nebegerti vandentiekio vandens ir rinktis kitas alternatyvas (pvz., vandenį bute-liuose); didelismakrobestuburių kiekis užkemšafiltrusirfiltravimastapsnetoksveiksmingas.Tei-giamas aspektas tas, kad makrobestuburiai maži-nabakterijųkiekįvamzdyne.Lietuvoje vandentiekio bestuburiai beveik ne-nagrinėtiirnėrajokiųmoksliniųžiniųapiejųbu-

vimąvandentiekiosistemose.Vandentiekiovan-duokartusuvamzdynusukuriapalankiassąlygasmakrobestuburiamsvystytis,čiapastovivandenstemperatūra, nėra plėšrūnų, gausu maisto (ge-ležies bakterijų, geležies nuosėdų). Nepaisantmakrobestuburių nekenksmingumo sveikatai, jie galisustiprintivandensvartotojųabejonęsanita-rinėmissąlygomis.Šiame straipsnyje pateikiama informacija apieaplinkinėsešalyseaptinkamusbestuburiusirko-vosbūdaisujais,nagrinėjamasuodųtrūkliųlervųatsiradimasirdezinfekcijosbūdaiUAB„Kretingosvandenys“. Taip pat pateikiamos pagrindinėsprob lemos ir rekomendacijos, kaip apsisaugoti nuobestuburiųtaršos.KaipparodėUAB„Kretin-gos vandenys“ pavyzdys,makrobestuburių pro-

Visiškaikitokierezultataigautilyginantembrionųkūnomasėspokyčius (8pav.). Paaiškėjo, kad tieembrionai (F12), kuriųmotinosgėrėvandenį sufluoro12mg/Lkoncentracija,priaugodaugiausiasvorio irpatikimai išsiskyrėnuokontrolinėsgru-pėsembrionų(p<0,05).Kadangiembrionųilgioirmasėsanalizėparodė,kad dėl vandenyje esančių padidintų fluoro irborokoncentracijųilgisirmasėkinta,buvoišana-lizuotasirpagrindinismedžiagųapykaitosšaltinistarpmotinosirembriono–placentos(9–10pav.).Placentų analizė atskleidė, kad žiurkių, kuriosgėrė vandenį sumažesne fluoro doze (3mg/L),placentųsvorisbuvomažiausias,tačiaunuokitųgrupiųpatikimai(p>0,05)nesiskyrė(9pav.);ap-

tikta embrionų žūčių (rezorbcijų) B 12 grupėje(11pav.).Apibendrinantrezultatusgalimateigti,kadišori-niaiveiksniai,šiuoatvejufluorasirboras,tikėtina,slopinaplacentosaugimą,okartuirjosveiklą,dėlto embrionai gauna nepakankamai deguonies ir maistomedžiagųirjųilgiobeimasėsparametraiyra mažesni arba embrionai net žūsta.

IšvadosEksperimentinis tyrimas parodė, kad geriamaja-me ar mineraliniuose vandenyse pasitaikančiospadidintos boro ar fluoro koncentracijos galidarytiįtakągyvoorganizmomasėsirilgiopoky-čiams, keisti kai kuriuos kraujo rodiklius, sukeltipalikuonių žūtį.Geriamasis vanduo su padidinta boro koncen-tracija iki 12 mg/L (tokia koncentracija aptiktair Borjomi mineraliniame vandenyje) sumažina žiurkiųpateliųkraujoeritrocitųmasę (p<0,05),sukeliaembrionųžūtįirslopinanormaliąplacen-tųveiklą.Normaliąplacentųveikląslopinairpadi-dintaiki3mg/Lfluorokoncentracija.Pastebėtatendencija,kadvanduosupadidintaiki3mg/Lfluoroarborokoncentracijaskatinažiur-kiųkūnomasėspadidėjimą(p>0,05).

6

blemaegzistuojairLietuvoje.Remiantispraktikamatyti, kad ši problema sprendžiama sunkiai. Viena vertus, makrobestuburių buvimo vanden-tiekyjeteisėsaktainereglamentuoja,nėraaiškiosreglamentacijos tiek nacionaliniu, tiek tarptauti-niu mastu. Kita vertus, makrobestuburių buvimas vienareikšmiškai sukelia ekonominių nuostolių vandenstiekėjams Makrobestuburiai Europos vandentiekio sis-temoje: patekimas į vandentiekio sistemą ir kovos būdaiBestuburių patekimo būdai į vandentiekio sis-temąyrašie:1. Imigracija išoropernesandariassistemos vietas (rezervuarus, ventiliacijos siste-mą).Tai vienaspagrindiniųvabzdžiųpatekimo įgeriamojo vandens tinklus būdų. 2. Su paimamu gruntiniu ar paviršiniu vandeniu.Europoje bestuburiai aptinkami filtruose, van-dens rezervuaruose ir laisvai plaukiojantysvamzdyne. Jei vamzdynai seni ir juose gausunuosėdinės medžiagos, tokiuose vamzdžiuosebestuburių aptinkama gausiai. Bestuburių gausiai aptinkama išsivysčiusių šaliųvandens tiekimo sistemose. Pavyzdžiui, Dani-joje kai kuriose vietose bestuburių gausa siekia 9000 ind./m3, tačiau vidutinė gausa yra mažes-nė–apie800ind./m3, Vokietijoje svyruoja nuo 0 iki 959 ind./m3 (kur gruntinis vanduo tiekiamasgerti), Olandijoje – apie 1000 ind./m3. Dažniau-siaiEuropojerandamišiebestuburiai:vėžiagyviai(vandensasiliukai,ciklopaiirkiautavėžiai),plokš-čiosios kirmėlės, žieduotosios kirmėlės (tubifek-sai),šliužaiišsausumosirkolembolos(vabzdžiai).Aptinkamosirvabzdžių lervos,tokioskaipuodotrūklio,tačiaušiųbestuburiųgausaEuroposvan-dentiekiosistemosenėradidelė.Kova su bestuburiais yra sudėtinga. Ji priklausonuošaliesteisinėsbazės.Vienavertus,bestuburiųbuvimasirgausosnustatymasnėrareglamentuo-jamasįstatymais.Kitavertus,dezinfekavimoprie-monės yra griežtai reglamentuotos geriamojovandenshigienosnormų.Daugelyješaliųdezin-fekavimopriemonėsyrapritaikytosmikrobiologi-nei taršai, bet ne bestuburiams naikinti.Galimaišskirtidukovossubestuburiaisbūdus:fi-zinįircheminį.Vienasišfiziniųbestuburiųvalymobūdų yra periodinis įvairių sistemos vietų plovi-mas: smėliofiltrų, vamzdynų.Tam tikruperioduperplaunamismėliofiltraigalisumažintikaikuriųbestuburių populiacijų gausą, tačiau šie darbaituri būti vykdomi pastoviai. Taip atliekamas sis-temos plovimas yra gana efektyvus ir gali labaisumažinti bestuburių kiekį sistemoje. Laikinas sistemos plovimas vandeniu yra mažai efekty-vus, bet uodo trūklio lervas jis veikia ir gali būti veiksmingas jas šalinant iš sistemos. Kiti būdai mažai veiksmingi ir ekonomiškai brangūs. Vienas iš jų–vandenspakaitinimas.Pakaitinusvandenįiki40°Cžūstadaugumabestuburių.Tačiaufiziniaibestuburių šalinimo iš vandens valymo būdai ne visadagalimiiryramažiauefektyvūs,palygintisucheminiais.Tačiauderinantšiuosabubūduspa-siekiamasefektyviausiasrezultatas.Cheminiai būdai, dezinfekavimo medžiagos, jųkoncentracijos priklauso nuo kiekvienos šalies normų. JAV naudojami net insekticidai, kitose šalyse dažniausiai naudojami chloro junginiai.Stiprios ekonomikos šalyse – Danijoje, Olandijoje – chloravimas uždraustas.Tačiau šalyse, kur be-stuburiųyradaug,naudojamasnatriohipochlo-ritas. Kartais bestuburiams naikinti taikoma ne le-tali,ošokinėdozė.Jipriverčiabestuburiuspaliktirūdžiųnuosėdas.Taipbestuburiai,aktyviai judė-dami,bandoišvengtidezinfekavimomedžiagųir,padidinusdebitąvamzdyne,galima jaspašalinti

iš sistemos nuleidžiant vandenį. Šalyse, kuriosenenaudojamaschloravimas,dezinfekcijainaudo-jamaUVspinduliuotėarozonavimas,tačiaušitiebūdai yra efektyvūs bakteriologiniam užterštu-mui mažinti, bet ne kovai su bestuburiais.Kaip naikinti bestuburius, specialios literatūros nėradaug,daugiausiainformacijosyraišKinijosirJAV.Tačiaučiagaliojavisaikitoshigienosnormos,taippatirdezinfekcijainaudojamųmedžiagųkie-kis.KiekplačiauaprašytaDanijoskovasubestu-buriais.Danijojeaktyviaiatnaujinamivamzdynai,taikomasperiodiniovamzdžiųplovimobūdas.Jisdažnasšalyse,kuriosevanduonechloruojamas.

Kretingos vandenų vandentiekio sistemos makrobestuburiai ir kovos su jais būdaiKretingos vandentiekio sistemoje identifikuotibestuburiai buvo uodo trūklio lervos. Tai sausu-mojegyvenantysvabzdžiai, tik jų lerva irkiauši-nisvystosivandenyje.Pirmiejibestuburiaiaptiktiakligatvyjegyvenamojonamofiltre,1,7kmnuovandensrezervuaro.Remiantis surinkta medžiaga manytina, kad uodai į vandens rezervuarą pateko per oro ply-šius, nes rezervuaras buvo arba nesandarus,

arba vyko jo remonto darbaipoatvirudangčiu. Išlaukoįrezervuarąpatekouodai,kurieirsudėjokiaušinius.Vėliau kiaušiniai arba lervos pateko įvandentiekiosistemąirtenlėtaivystėsi.Kovojant su lervomis pirmiausia buvo atliekama rezervuaro dezinfekcija nuleidžiant vandenį irrezervuarąišplaunant.Toliau,nesumažėjuslervųskaičiui vamzdyne, buvo dezinfekuojami 200–400mmskersmensvamzdžiai.Vamzdynasbuvodezinfekuojamas dozuojant higienos normoseleidžiama0,1mg/lchlorokoncentracija.Tačiauirtoksdezinfekavimasnebuvoefektyvus.Valstybinėmaisto ir veterinarijos tarnyba vamz-dyną rekomendavo dezinfekuoti atkarpomis,

1 pav. Uodo trūklio (Chironomidae) lerva aptikta Kretingos vandentiekio sistemoje

kontroliuojantvandenstekėjimokryptį:vienametaškepradedamachloruoti,okitametaškechlo-ruotas vanduo nuleidžiamas kartu su vamzdy-nuosesukauptaorganinemedžiagairuodais.Šiodezinfekcijos būdo privalumas tas, kad vanduonepatenkažmonėms, tadgalimanaudotidides-nes chloro koncentracijas, nei numatyta reika-lavimuose geriamajam vandeniui. Naktį atliktas chloravimas200–400mskersmensvamzdžiuose,odienąmažesniųskersmenųvamzdžiaibuvoiš-plaunami nuleidžiant vandenį. Nors dezinfekuojant naudota didelė (apie10mg/l)natriohipochloritokoncentracija, jine-išnaikinouodų.Dėlvamzdžiuoseesančiųrūdžiųkiekiodezinfekuotasvanduotekėjoperimetru,odalistarprūdžiųesančiųlervųgalėjoišvengtišiopoveikio.Šaltasvanduo(~12°C)taippatmažinachloravimoveiksmingumą.Vėliaubuvopasirinktistebėjimotaškai irskirtin-gosevamzdynovietoseįrengtifiltrai.Kaipparodėrezultatai,didžiausiaslervųkiekisaptiktasvamz-dyneiškartporezervuaro.Perkeliasvalandasfilt-ru sugauta keli šimtai lervų.Vėliau, pakartotinaipastačius filtrus, aptiktas toks pat lervų kiekis.Buvo nuspręsta dar kartą dezinfekuoti vamzdy-ną.Vienas iš rezervuaro išeinantisvamzdisbuvoatjungtasiratliktajodezinfekcija,paskuivamzdisperplautasvandeniu.Taipbuvodezinfekuotiabuišrezervuaroišeinantysvamzdžiai.Pošiosdezin-fekcijos uodų kiekis labai sumažėjo iki pavieniųindividų, tačiau lervosvamzdynevisdargyvenairnėraišnaikintos.Teoriškai uodų lervos nesidaugina uždaroje van-dentiekiosistemojeirlaikuibėgantturėtųišnykti,tačiau yra kelios rūšys uodų, aptiktos JAV van-dentiekio sistemoje, kurioms daugintis nereikia sausumos. Kretingos vandentiekio vamzdynelervosaptinkamosilgiaunei6mėn.irjųbuvimąpaaiškintisunku.Galbūttaipyradėlnaujųuodųišsiritimo iškiaušinių, kuriepateko iš rezervuaroį vandentiekį.

Išvados ir rekomendacijos1.Kretingos vandentiekio sistemos identifikuoti

bestuburiai yra uodo trūklio lervos. Aptiktos lervos yra skirtingų vystymosi stadijų. Lervų patekimo į sistemos priežastis – nesandarus rezervuaras.

2.Efektyviausias būdas kovoti su uodo trūkliolervomis yra prevencinis, t. y. neleisti suau-gusiems vabzdžiamspatekti į sistemąpadėtikiaušinių. Apsisaugojimo nuo uodų būdai, tai-komikitosešalyse,yravandenssistemos izo-liavimasnuo sausumos (sukuriamasbarjeras,trukdantis uodams sudėti kiaušinius). Reko-menduojama inventorizuoti irpatikrintivisasvandentiekiosistemojeesančiasoroangas,arnėraplyšių.Ypatingądėmesįskirtivandensre-zervuaropatikrai.Uodams į vandens sistemąpatekti užtenka kelių milimetrų oro tarpo. Visų įmanomų ventiliacijos angų sandarinimas už-kirstų kelią kartotinei šių vabzdžių invazijai.Taip pat rekomenduojama dezinfekuoti van-densrezervuarąpavasarįirvasarospradžioje,kai uodų atsiradimo tikimybė sistemoje yradidžiausia.

3.Chloravimaskaipdezinfekcijosbūdasyrasudė-tingasir,kaipparodėKretingosvandenųprak-tika,nevisadaefektyvus.Vamzdynaschloruoja-mas atkarpomis, kad būtų galima kontroliuoti vandenstekėjimokryptį,chlorokoncentraciją,taippatužkirstikelius,kadchloruojamasvan-duo nepatektų gyventojams. Vamzdynui,atskirtam nuo gyventojų, chloravimui reko-menduojama naudoti 5–10mg/l hipochloritotirpalą. Po chloravimo vamzdyną reikia daug

2 pav. Suaugęs uodas trūklys, išaugintas iš lervos, pagautos „Kretingos vandenyse“ (uodo kūno dydis – 3 mm)

7

Pagrindinė Klaipėdos rajono požeminio ge-riamojo vandens kokybės problema – toksinių (cheminių) rodiklių – fluoro ir boro – anoma-lijos skirtinguose vandeninguosiuose sluoks-niuose. Pasaulyje žinomas ne vienas fluoro ir boro šalinimo iš vandens metodas, tačiau visi

AB„KLAIPĖDOSVANDUO“IRJOSKOVASUBORUjie gana brangūs ir įsigyti, ir eksploatuoti, be to, yra gana sudėtingi (borui šalinti naudo-jamos technologijos yra sudėtingesnės nei fluorui šalinti), o kai kurių metodų taikymas sukuria antrinių teršalų.

Pav. Klaipėdos–Priekulės magistralinės vandentiekio linijos vandentiekio tinklų situacijos schema

kartų perplauti švariu vandeniu. Chloruotąvandenį,išpilamąišvamzdynų,būtinamaišytisuoru,kadkuomažesnėchlorokoncentracijapatektųįaplinką.

4. Kovojant su dauguma bestuburių vandens sis-temoje, reikėtų užtikrinti, kad susikaupusiosrūdys ir kietosios dalelės, kurios kaupiasi di-džiausioskersmensvamzdžiuose,kurlėčiausiavandens srovė, būtų periodiškai šalinamos išvamzdžių.Taipbūtųkontroliuojamasbestubu-

riųmaistopatekimasįvandentiekiosistemą.5. Lietuvoje reikalingi bestuburių užterštumo ty-

rimaibentkeliosepasirinktosevandenvietėse.Gautos žinios padėtų parengti apsaugos nuomakrobestuburių taršos rekomendacijas. Bar-jerų sukūrimas bestuburiams, kaip prevencija, padėtų išvengti daugelio problemų, susijusiųsu bestuburiais vandentiekyje. Kretingos van-denųrezervuarosandarumasbūtųpadėjęs iš-vengtidaugybėsnuostolių.

Klaipėdos universiteto mokslo darbuotojas dr. Tomas Ruginis

H. Manto g. 84, Klaipėda tomas.ruginis@apc.ku.lt

UAB „Kretingos vandenys“ direktorius Gediminas Valinevičius

Švyturio g. 2A, Padvarių k., LT 97157 Kretingos r. sav.

gediminas.valinevicius@kretingosvandenys.lt

Rajone – dvylika vandenviečių su boro anomalijomisElementinio boro gamtoje neaptinkama, plačiaižinomi įvairūs jo junginiai, iš kurių labiausiai pa-plitęyraborosilikataiirkalcio,magnio,natriobeikt. elementų boratai. Požeminiame vandenyjepaprastai aptinkama silpnos boro rūgšties ar jos anijonų. Kadangi boro mineralai yra gana tirpūs, jų aptinkama tik tam tikrose uolienose ir tam tik ruose geologiniuose sluoksniuose. Didžiausi borokiekiaiaptinkamismulkiadispersėsemolin-gosioseuolienose, susiklosčiusiosedideliodrus-kingumo vandens baseinuose. Vakarų Lietuvoje juros, permo, devono, kreidos geologinių sistemų uolienose (klinties, dolomito, kreidos, mergelioir kt.) cirkuliuojančiame požeminiame vandeny-je aptinkama šio cheminio elemento anomalijų.Geriamajame vandenyje boras yra beskonis, be-kvapis, bespalvis.EuroposSąjungojenustatytadidžiausiojileidžia-moji boro koncentracija geriamajame vandeny-je yra1mg/l, oPasaulio sveikatosorganizacijosrekomenduojama boro koncentracija – 2,4 mg/l. Remiantis AB „Klaipėdos vanduo“ 2014–2015metųpožeminiovandenstyrimoduomenimis,hi-gienos normoje HN 24:2003 nustatyta didžiausio-jiborokoncentracija(1,0mg/l)Klaipėdosrajonopožeminiame vandenyje buvo viršyta dvylikoje vandenviečių.Pajūrioregionepadidėjusitoksiniorodiklio boro koncentracija vandenyje ypač bū-dinga Minijos baseino teritorijai.

Tradiciniai metodai problemos neišsprendžiaLietuvoje dar nėra įdiegta nė viena boro šalini-motechnologija.AB„Klaipėdosvanduo“,skiriantidaug dėmesio boro sumažinimo geriamajamevandenyje galimybėms tirti, įsigijo naują įren-ginį – bandomąją boro šalinimo stotelę. Šiaiproblemai spręsti naudojamas jonitais pagrįstasvalymas. Palyginus su atvirkštinio osmoso tech-nologija borui šalinti, jonitais pagrįsto valymo technologijoje naudojamos agresyviosios me-džiagos, tokioskaipdruskos rūgštis (HCl),natriochloridas(NaCl),natriohidroksidas(NaOH)(tirpa-lųpaskirtis–regeneracija).Šiuometubandomojiboro šalinimo stotelė yra paleidimo ir derinimostadijos,todėltyrimųrezultataisirpatirtimiben-drovėpasidalysateityje.Tradiciniai geriamojo vandens ruošimo būdai (filtravimas, dezinfekavimas ir kt.) praktiškai ne-sumažina boro koncentracijos vandenyje. Yra keli geriamojovandensparuošimobūdai(pavyzdžiui,jonų mainų ar atvirkštinio osmoso metodas ir kt.),kuriegalėtųsumažinti jokiekįgeriamajamevandenyje,tačiaušiemetodaiyraganabrangūs,reikalaujadaugpriežiūros.Vienšalinantborąat-virkštinio osmoso metodu paruošti 1 kubinį met-rągeriamojovandenskainuojaapie1eurą.

8

AB„Klaipėdosvanduo“nuotekųvalyklojeantri-niųnusodintuvų (1pav.), juos jungiančių latakųirpagrindinioišvalytųnuotekųištekėjimokanalovidiniaibetoniniaipaviršiaiperilgąjųeksploata-vimolaikotarpį iškorėjo,pasidarėnelygūs,vieto-missuaižėjoirištrupėjo.Susiformavusioseertmė-se nuolatos kaupdavosi dumblo, žolių sluoksnis, kuris trukdė nuotekoms tekėti, kartu sutrikonuotekųmėginiųsemtuvo irnuotekųanalizato-riausdarbas.Dėlšiospriežastiestamtikraislaikointervalais reikdavo išvalyti susikaupusius dumb-lius nuo vidinių išvalytų nuotekų kanalo paviršių rankomis.Įmoneinusprenduspaskelbtistatybosdarbųrangoskonkursą,pagrindinis iškeltastiks-lasbuvoišrinktirangovą,kurispadengtųbetoni-nius paviršius specialia danga, kuri būtų atspari mechaniniam ir temperatūriniam poveikiui beidinaminėmsapkrovoms,t.y.jiturėjobūtiatspa-ri dilimui, trinčiai, dideliems temperatūriniamssvyravimams bei slidi, kad neleistų dumbliams ir vandensžolėmsužsistovėtiantriniųnusodintuvų,juosjungiančiųlatakųirpagrindinioišvalytųnuo-tekųištekėjimokanale,okartuprailgintųgelžbe-toniniųkonstrukcijųnaudojimolaiką.2015m.lieposmėnesįAB„Klaipėdosvanduo“pa-sirašė statybosdarbų rangos sutartį su statybosdarbų konkursą laimėjusiu rangovu–UAB„Švy-kai“.Šiįmonėdaugiaunei10metųdirbatiekLie-tuvos,tiektarptautinėjerinkojeirspecializuojasi

AB„KLAIPĖDOSVANDUO“NUOTEKųVALYKLOJEDUMPIUOSEIŠVALYTųNUOTEKųLATAKO

REMONTO DARBAI

1 pav. AB „Klaipėdos vanduo“ nuotekų valykloje remontuojami antriniai nusodintuvai

pramonėsobjektų ir tiltųantikorozinio remontosferoje.Konkursąlaimėjęsrangovasturiirilgame-tępatirtįhidrotechniniųstatiniųremontosrityje.Šiais metais UAB„Švykai“ atliko geriamojo van-densrezervuaroremontodarbusAlytausmieste.Šiųpožeminiųrezervuarųvidiniaigelžbetoniniaipaviršiaibuvoištrupėję,vietomisatsivėrusiarma-tūra, todėlvisipaviršiaibuvopadengti remonti-niaismišiniais, kurie tinkaminaudoti esant sąly-čiuisugeriamuojuvandeniu.TaippatįmonėšiuometuatliekaKruoniohidroakumuliacinėselektri-

nės3-iojoslėginiovamzdyno išorėsrenovavimodarbus. Darbus sunkina tai, kad renovuojamo vamzdžio išorinis skersmuo yra 8,4 m, o vienovamzdžioilgis–net840m.AB„Klaipėdos vanduo“ nuotekų valykloje esan-čiųantriniųnusodintuvų, juos jungiančių latakųirpagrindinioišvalytųnuotekųištekėjimokanaloremonto darbai buvo suplanuoti vykdyti keliais etapais. Pirmojo etapo darbai – technologinioprojekto rengimas ir nuotekų srauto nukreipimas laikinuvamzdžiu,kurisbuvoreikalingaspagrindi-

Objektas (gyvenvietė)

Vandentiekio tinklų ilgis,

km

Vandentiekio statybos kaina (pagal projektą),

Eur be PVM

Vandens ruošyklų statybos

preliminarios investicijos, Eur

Eksploat. išlaidos (15 metų) +

investicijos, Eur

Klaipėda–Priekulė

13 355 941 000

868 860 1 737 720

Mickai 231 696 405 468

Dituva 260 658 456 151

Kuodžiai 64 586 113 024

IŠ VISO 941 000 1 425 800 2 712 363

Lentelė. Klaipėdos–Priekulės magistralinės vandentiekio linijos ir vandens ruošyklų statybos palyginimas

Paprasčiausiasmetodasborokoncentracijaigeria-majamevandenyjesumažinti(irtaiKlaipėdosra-jonoAgluonėnųvandenvietėjejauyraatlikta)yravandeningųjų sluoksnių žvalgyba, siekiant surasti vandenį be boro ar esant mažai jo koncentracijai, irnaujoeksploataciniogręžinioįrengimas.

Prieš pasirenkant kelią – galimybių studijaDar viena vartotojų aprūpinimo kokybišku ir sau-giu geriamuoju vandeniu alternatyva gyvenvie-tėms, kurių teritorijose išgaunamas itin blogoskokybės irnesaugusvartotivanduo,o jogerini-mosąnaudosdidelės,yravandenstiekimasiškitųšaltinių – geresnės kokybės vandenį tiekiančiųvandenviečių.Atlikusgalimybiųstudiją,įvertinusperspektyvinįvandensporeikįKlaipėdosmieste,vandentiekio tinklųplėtrą įgyvenvietes, išsidės-čiusias aplinkmiestą, Klaipėdosmiesto vanden-viečių vandens išteklius ir ruošyklų pajėgumus,konstatuota, kad AB „Klaipėdos vanduo“ turi

didelį kokybiško higienos normos HN 24:2003reikalavimus atitinkančio vandens rezervą, kurįbendrovėsspecialistainusprendėpanaudotiap-rūpindami geriamuoju vandeniu ir atokiau nuo Klaipėdosmiestoesančiasgyvenvietes.Pirmiau-sia–pietinėsKlaipėdosrajonodaliesgyvenvietes,kuriųvandenyjeyragausutoksinio(cheminio)ro-diklio boro. 2015 m. lapkričio mėn., užbaigus magistralinėsvandentiekio linijos Klaipėda–Priekulė statybosdarbus,nuo2015m.gruodžio2d.higienosnor-mos HN 24:2003 reikalavimus atitinkantis geria-masisvanduoPriekulei ir aplinkiniamskaimams(Mickams,Dituvai, Kuodžiams) pradėtas tiekti išKlaipėdosmiestoIIIvandenvietės.Ateityje bus svarstoma ir Pleškučių, Mėželių,Stragnų I, Ketvergių, Rokų, Gropiškių, Voveriškių, Dituvossodųtinklųprijungimoirplėtrosgalimy-bė.Gyvenviečių,kuriųcentralizuotivandentiekiotinklai bus prijungti prie Klaipėdos–Priekulės

magistralinės vandentiekio linijos, vandenvietesateityje planuojama likviduoti. Klaipėdos–Prie-kulėsmagistralinėsvandentiekiolinijosplėtrosirvandens ruošyklų statybos atitinkamose gyven-vietėsepalyginimaspateiktaslentelėje.

Rinktasi iš dviejų alternatyvųNesunkupastebėti,kad,siekiantužtikrintivarto-tojams geriamojo vandens, kuriame nebūtų HN 24:2003 reikalavimus viršijančio boro, tiekimą,vandentiekio tinklų tiesimas yra gerokai ekono-miškesnis būdas nei vandens ruošyklų statyba ir jų nuolatinis eksploatavimas. Bendros investicijos vandeniuigerintiminėtosegyvenvietėsepasiren-kanttinklųplėtrosalternatyvą,bendroveibaigusprojektodarbus,sudarė941,0tūkst.eurų,overti-nant vandens gerinimo įrenginių statybos ir eks-ploatacijos (15metų) sąnaudasšiomsgyvenvie-tėmspreliminarisumasudarytų2712363eurus.Toksinių (cheminių) indikatorinių rodiklių šalini-mas,ypačnedidelėsegyvenvietėse,kuriomsbū-dingas nedidelis vandens vartojimo mastas, yra ekonomiškai neracionalus sprendimo būdas bei sunkiai pakeliama našta ir geriamojo vandens tie-kėjams, irgeriamojovandensvartotojams (ypačkaimųgyventojams),todėltinklųplėtrosalterna-tyvašiosegyvenvietėsebuvopasirinktakaippa-lankesnė vandens kokybės gerinimo priemonė.Šiamtikslui įgyvendintibuvoreikalingaEuroposSąjungosparama.

AB „Klaipėdos vanduo“ Rajono vandenviečių tarnybos vadovas

Audrius Leketas

9

2 pav. Laikinai sumontuotas vamzdis, kuriuo nuote-kos nukreipiamos iš antrinio nusodintuvo į išvalytų nuotekų kanalo pabaigą

3 pav. Latakų betoniniai paviršiai padengti gruntu (kairėje) ir chemiškai atsparia apsaugine danga (dešinėje)

4 pav. Antriniuose nusodintuvuose esantis latakas: prieš remontą (kairėje) ir po remonto, padengtas elastinga danga (dešinėje)

nioišvalytųnuotekųištekėjimokanaloremontui.Kadangi, vykdant šiuos remonto darbus, nuotekų valymas antriniuose nusodintuvuose negalėjobūtisustabdytas,kaipnegalėjobūtisustabdytasirnuotekųsrautas(vidutiniškai2000m3/val.), te-kantisišvalytųnuotekųkanalu,rangovaspasiūlėtechninįsprendimą–suprojektuoti800mmvidi-nioskersmensgofruotą38milgiovamzdį,kuriuonuotekų srautasbūtųnukreiptas tekėti tiesiai iš

antrinio nusodintuvo į išvalytų nuotekų kanalo pabaigą, aplenkiant pagrindinį remontuojamąkanalą (2 pav.). Šis vamzdis dėl skirtingų žemėsaukščių skirtumų buvo pastatytas ant pastolių.Dėlnuolatkintančionuotekųsrautodebito,kurispadidėja lietingu laikotarpiu, darbai turėjo vyktilabai greitai. Taip pat buvo sujungti du nusodin-tuvai, kadnuotekų srautas tekėtų iš vieno į kitąperlaikinaipastatytąvamzdį.Tokiubūdubuvoiš-spręstasdidžiausiasiššūkisremontometu–nesu-stabdyti nepertraukiamo nuotekų valyklos darbo.Antrojo etapo darbai – pagrindinio išvalytų nuo-tekųištekėjimokanalovidiniųbetoniniųpaviršiųremontas. Pirmiausia šis kanalas buvo išvalytas,pašalinant susikaupusių žolių ir dumblo sluoksnį. Tuomet betono paviršius buvo paruoštas atlie-kantsrautinįvalymą,naudojantkvarciniosmėlioabrazyvą. Ištrupėjusiose vietose išlindęs meta-linės armatūros paviršius paruoštas pagal stan-dartus ISO 8501-1/ ISO 12944-4 iki Sa 2 švarumo klasės.BetonoremontuipasirinktosvienotiekėjoUAB„Basf“medžiagos.Visinutrupėjęirįskilęgelž-betoniniai paviršiai atkurti remontiniu skiediniu „MasterEmacoS5300“,sertifikuotupagalstandar-to LST EN 1504-3:2006 reikalavimus. Visos tarp-elementinės siūlės suremontuotos naudojantsandarinimojuostą„PCIPecitape3000“irepoksi-dinius klijus „MasterBrace ADH 4000“. Remontuo-jamas gelžbetoninis paviršius buvo padengiamas apsauginedanga-gruntu„MasterSealP385“,kurissertifikuotaspagalstandartoLSTEN1504-2:2004reikalavimus. Tuomet paviršius padengtas dviem sluoksniais chemiškai atsparia apsaugine danga

„MasterSeal M336“, kuri sertifikuota pagal stan-dartoLSTEN1504-2:2004reikalavimus(3,4pav.).Suremontavuspagrindinįišvalytųnuotekųištekė-jimokanalą,nuotekųsrautasvėlbuvonukreiptastekėtišiuokanaluirtiktuometbuvopradėtivyk-dyti pagal statybos rangos sutartį numatyti darbai, t. y. trijuose antriniuose nusodintuvuose esantys latakaibuvosuremontuotipagaltokiąpačiątech-nologinęschemąkaipirpagrindiniskanalas.Paskutiniame darbų etape buvo užmonolitintospo remonto antriniame nusodintuve likusios kiaurymės(dėl laikinovamzdžioprijungimo)beisutvarkyta nuotekų valyklos teritorija, kurioje buvo vykdomi remonto darbai.Tikimasi,kadpošiųAB„Klaipėdosvanduo“nuo-tekų valykloje atliktų antrinių nusodintuvų, juos jungiančiųlatakųirpagrindinioišvalytųnuotekųištekėjimokanalo remontodarbųgelžbetoniniųlatakų eksploatacijos laikotarpis pailgės. Dumb-las ir žolės nebeprikibs prie gelžbetoninių pa-viršių,odėlslidaus jųpaviršiausnusiplauskartusuvandenssrautu.TaipalengvinsAB„Klaipėdosvanduo“nuotekų valyklosdarbą, techninęprie-žiūrąireksploataciją,nesporemontonebereikėsnuolat valyti šių latakų ir nebus trikdomas šiame kanaleprijungtos įrangos, t.y.nuotekųmėginiųsemtuvoirnuotekųanalizatoriaus,darbas.

AB „Klaipėdos vanduo“ Nuotekų departamento

vyriausiasis nuotekų tvarkymo technologas Vaidotas Girdvainis

10

Praėjusių metų rudenį sukako 55 metai nuo UAB „Aukštaitijos vandenys“ įkūrimo. Visas tas laikotarpis – ėjimas pirmyn suprantant, kad vandentvarka nėra tik gręžinių, vamzdynų, įrenginių visuma. Tai ėjimas pirmyn suvokiant, kad vandentvarka yra bendrosios visuomenės kultūros dalis, atsiradusi su civilizacijomis ir su-daranti galimybes joms išlikti.

55 METAI – ŽMOGUI IR GAMTAI

1 pav. 1935 m. birželio 12 d. Panevėžio miesto bur-mistro raštas inžinieriui S. Kairiui

2 pav. 1937 m. įrengto pirmojo Panevėžio miesto centralizuoto nuotekų rinktuvo fragmentas (šian-dieninis vaizdas)

3 pav. Panevėžio miesto nuotekų valyklos vaizdas iš paukščio skrydžio

5 pav. Nuotekų dumblo sausinimo įrangos mon-tavimas Panevėžio miesto nuotekų valykloje apie 1984 m.

Priešistorė„Lietuva, viena pikčiausiai užguitų podukrų carų monarchijoje, pradėdama savarankiškai tvarkytis, gavo iš praeities liūdniausią sanitarine prasme pa-likimą. Ypač miestų būklei. Tą staigų susidomėjimą pagrindiniais sanitariniais įrenginiais ir miestų pa-stangas juos įgyvendinti reikia ne tik su visu nuošir-dumu pasveikinti, bet ir visais galimais būdais juos paremti. Nepamirškime, kad vykęs ar nevykęs tų pirmųjų pastangų realizavimas bus lemiamas toli-mesniam sanitariniam Lietuvos miestų tvarkymui.“ TaiNepriklausomybėsaktosignataro,VytautoDi-džiojo universiteto garbės daktaro, inžinieriaus,Kaunomiesto savivaldybėsKanalizacijos ir van-dentiekioskyriausvedėjoSteponoKairiožodžiai.Jie pasakyti 1937 m. Lietuvos miestų suvažiavime tuometu,kaiPanevėžyjejauvykonuotekųsurin-kimo ir tvarkymo sistemos įrengimo darbai, pro-

jektus rengė S. Kairio mokinys šiaulietis VladasBitė,otųpačiųmetųlapkričio18d.Panevėžyje,„NevėžiokrantinėjepriejossusikirtimosuPlūkiųgatve“,buvoįrengtaspirmasiscentralizuotonuo-tekųšalinimovamzdis.1940m.vidurvasaryPanevėžyjejaubuvoįrengta

4 pav. Panevėžio miesto nuotekų valyklos nuotekų dumblo džiovykla šiandien

8 km nuotekų tinklų, nuotekų dumblo nusodin-tuvas, įrengiama nuotekų perpumpavimo siurb-linė. Mieste gyveno apie 30 tūkst. gyventojų,kurie vandenį vartojo daugiausia iš individualių ir vienuolikos bendrojo naudojimo šulinių. Apie 500gyventojųnamuose turėjo įsirengęvietinesvandentiekiosistemas,ocentralizuotainuotekasšalino2854miestiečiai.Viena po kitos vykusių okupacijų, pokario sui-rutės, staigaus miesto industrializavimo ir kitųveiksnių poveikis buvo toks, kad po Antrojo pasaulinio karo, perfrazuojant S. Kairį, vanden-tvarkavėltapovienalabiausiaiužguitųpodukrųtuometinėjeekonominėje-socialinėjesistemoje.Nors1955–1956m.Panevėžyjepradėticentrali-zuoto vandentiekio ir nuotekų šalinimo bei va-lymo ūkio projektavimo ir kai kurių objektų sta-tybosdarbai, situacijabuvosudėtinga:1958m.įvairiuose raštuose konstatuota, kad „Panevėžys yra vienintelis respublikinės reikšmės miestas, kuris neturi vandentiekio ir kanalizacijos. <...> Nevėžio upė yra užteršta nuo Panevėžio iki Kėdainių, o iki Berčiūnų <...> Nevėžio vanduo taip užterštas, kad kvapas juntamas per kilometrą ir yra ligų šaltiniu“, „gyvuliai, pagirdyti šiuo vandeniu, krisdavo“.

11

7 pav. Bendrovės technika apie 1980 m. 9 pav. Vandenvietės dispečerinė XX a. 9 dešimtme-tyje

8 pav. Vandenvietės dispečerinė šiandien6 pav. Dalis bendrovės technikos parko šiandien

10 pav. Tinklų įrengimo darbai 1957 m.

11 pav. Nuo 2007 metų bendrovėje vyksta tradici-niai tarptautiniai akmens skulptūros simpoziumai „Skulptūra tarp mūsų“. Simpoziumuose dalyvavo skulptoriai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Makedoni-jos, Meksikos, Turkijos, Australijos, Rumunijos... Po kiekvieno simpoziumo bendrovės teritoriją papuošia vienas iš skulptorių kūrinių. Nuotraukoje: 2007 m. įvykusio simpoziumo akimirka, kurioje užfiksuotas simpoziumų organizatorius skulptorius Vytautas Tallat-Kelpša

Dabartinės bendrovės kelias1960m. įsteigtaPanevėžiomiestovandentiekioirkanalizacijoskontora. Išpradžių jojedirbode-vyni darbuotojai, naujajai įmonei buvo perduoti 3787,5 metro vandentiekio tinklų, du gręžiniai,vandentiekio bokštas ir sargybos postas. PaskuivandentvarkosūkisPanevėžyjeėmėplėstis.Gau-sėjo vandentiekio ir nuotekų tinklų, vartotojų,įrenginių,giluminiųgręžiniųirkitųšiamūkiuibū-tinų objektų: pradėjo veikti geriamojo vandenslaboratorija, matavimo prietaisų ir automatikos tarnyba,elektrosįrenginiųcechas,automatikosirtelemechanikoscechasirkiti.1973 m. Panevėžio vandentiekio ir kanalizaci-jos valdyba reorganizuota į Panevėžio teritorinęvandentiekioirkanalizacijosvaldybą:priejospri-jungtiPasvalio,Biržų,Kupiškio,Rokiškiovanden-tvarkosūkiai(1996m.Pasvalio,KupiškioirBiržų,o 2002 m. ir Rokiškio padaliniai tapo savarankiš-komis bendrovėmis). Reorganizacija lėmė efek-tyvesnęvandentvarkosūkioplėtrąmažesniuosemiestuose:pastatytivandentiekiobokštaiPasva-lyje, Biržuose, biologinio nuotekų valymo įrengi-niai Rokiškyje, Pasvalyje, Kupiškyje (biologiniaitvenkiniai), įrengta nemažai kitų vandentvarkos ūkio objektų. OPanevėžyjevisaštrėjonuotekųvalymoproble-ma–mechaninionuotekųvalymoįrenginiaiSavi-tiškyjenuopat jų įrengimonepajėgė išvalytivisgausėjančioteršalųsrauto,todėl1979m.PapušiųkaimepradėjoveiktinaujituometudidžiausiPa-baltijorespublikosePanevėžiomiestobiologinionuotekųvalymoįrenginiai.Tačiau1992m.Helsin-kiokomisija(HELCOM)Panevėžiomiestonuotekųvalykląįvardijo„karštutašku“Baltijosjūrostaršosmažinimo programoje. Todėl 1994m. buvo pa-rengtasaplinkosauginisPanevėžiomiesto inves-ticijų projektas, kurį įgyvendinant 1999–2007 m. Panevėžiomiestonuotekųvalyklabuvoišesmėsrekonstruota. Nuo tada iš jos ištekantis išvalytas nuotekų vanduogrėsmėsgamtai jaunebekelia,o 2009 m. valykla išbraukta iš HELCOM „karštųjų taškų“sąrašo.

ŠiandienaŠiandienUAB„Aukštaitijosvandenys“–stambiau-sia Aukštaitijos vandentvarkos įmonė, tiekianti

geriamąjįvandenįper100tūkst.gyventojųirper1200 juridinių asmenų, eksploatuojanti 6 vanden-vietes, 25 giluminius gręžinius, beveik 800 kmvandentiekio ir tiek pat nuotekų tinklų, per metus iš požemio išgaunanti apie 6,5 mln. m³ požeminio vandens, sutvarkanti beveik 10 mln. m³ nuotekų. Nuo 2007 m., pasinaudojant ES parama Lietuvos vandentvarkos ūkiui, panaudojant savo ir kitų finansavimo šaltinių lėšas, į vandentvarkos ūkįPanevėžyjeirPanevėžiorajoneišvisoinvestuotaper 42 mln. EUR: įrengta per 115 km vandentiekio, beveik 102 km nuotekų tinklų, 59 nuotekų per-pumpavimosiurblinės,daugiaukaip5,5tūkst.gy-ventojųsudarytosgalimybėscentralizuotubūdugauti geriamąjį vandenį ir daugiau kaip 6 tūkst.vartotojų – centralizuotu būdu šalinti nuotekas.Panevėžiomiestonuotekųvalyklojeįgyvendintasantrasis įrenginių rekonstravimo etapas, įrengti nuotekų dumblo apdorojimo įrenginiai.

UAB „Aukštaitijos vandenys“ Ryšių su visuomene specialistas

Svajūnas Mikeška

12

VANDENS NUOSTOLIŲ MAŽINIMAS ALYTAUS VANDENTIEKYJE

Pagrindiniaivandenstiekimosistemosefektyvu-morodikliai:vandenssaugumas,kokybė,elektrossąnaudos,nepertraukiamasdarbas,slėgis,avarijųskaičius ir vandensnuostoliai. Pastarasis rodiklis– vienas iš problemiškiausių šalies vandentvarkos ūkyje, nes vidutiniškai prarandama apie 25 proc. vandens.Didžiausias dėmesys ir investicijos ski-riami vandens kokybei ir tinklų plėtrai, o tinklųrenovacija ir vandens nuostolių mažinimas vyk-domas ribotai. Dvi pagrindines vandens nuosto-liųgrupessudarokomerciniainuostoliaiirskylėstinkluose. Pagal šalies įstatymus prie vandensnuostolių priskiriami technologiniams ir įmonėsvidaus poreikiams suvartojamas vandens kiekis, norsakivaizdu,kadtainėraprarastasvanduo.Alytaus miesto vandentiekio tinkle nuostoliai sudarėdaugiaukaip25proc.,todėl2012m.pri-imtas sprendimas pradėti aktyviau dirbti šiojesrityje. Tačiau, neturint specializuotos įrangosvandens nuostolių paieškai ir aiškios metodikos, buvosudėtingadirbtiveiksmingai.2012–2013m.buvovykdomasdidelėsapimtiesvandensnuos-tolių mažinimo projektas kartu su inžinieriais iš UAB„Vandensauga“.Buvoišryškintospagrindinėsdarbokryptysirpriemonėsbei įdiegtinaujidar-bometodai. Pradėti darbai buvo tęsiami, todėl,praėjus keleriems metams, galima pasidžiaugtigerėjančiaisrodikliais.

Komerciniai nuostoliaiNuostoliai, susidarantys dėl neteisėto vandensvartojimo (vagystės) ir vandens apskaitos prie-taisų netikslumo, vadinami komerciniais nuos-toliais. Vandens vagystės, ypač daugiabučiuose,yraretos.Tačiauvandensprietaisųmatavimopa-klaidos ir netikslumas yra opi problema. Komerci-niai nuostoliai gali sudaryti iki 20 proc. vandens nuostolių. Komercinių nuostolių mažinimas yra ypač aktualus, nes suvartotas vanduopatenka įnuotakyną, ir įmonėpatiria nuostolių ne tik dėlvandens tiekimo, bet ir dėl nuotekų šalinimo irvalymo. Įgyvendinant projektą buvo vertinama,ar ekonomiškai tikslinga naudoti tikslesnius ir brangesnius skaitiklius. ŠiamestraipsnyjevartojamiterminaiBirCtikslu-moklasėsskaitikliai.Norstoksmetrologinisskai-tikliųapibrėžimasnėrateisingas,tačiaujisplačiaipaplitęsvisuomenėje.2005m.priėmusnaująESstandartą (ES LST 14154-1:2005), metrologinės

1 pav. Vandens skaitiklių tikslumo tyrimai:1 – įvadas; 2 – B klasės įvadinis skaitiklis; 3 – C klasės įvadinis skaitiklis; 4 – vartotojas, 5 – C klasės buitinis skaitiklis

2 pav. Suvartojamo šalto vandens kiekis penkių aukštų daugiabutyje ir skaitiklių matavimo paklaidos

3 pav. Tipinio penkių aukštų daugiabučio įvadinio šalto vandens skaitiklio (DN32, B kl.) matavimo paklaidos

klasėsapibrėžiamossantykiuQ3/Q1,kurispagalanalogijąsubuvusiaBklaseturėtųbūtidaugiaukaip 50, o su buvusia C klase šis santykis turi būti daugiau kaip 160.Projektometuatliktidaugiabučiųįvaduoseirbu-tuose įrengtų šalto vandens skaitiklių tikslumo tyrimai (1pav.). Septyniuosedaugiabučiųnamųįvaduose buvo nuosekliai sumontuoti B ir C me-trologinėsklasėsskaitikliai.Kieksuvartojamašal-to vandens tipiniame penkių aukštų daugiabuty-je,pateikta2pav.Tyrimųtrukmė–trysmėnesiai.Matavimo skirtumas tarp B ir C klasės skaitikliųsvyravo nuo 4 proc. iki 18 proc., tai atitinka apie 9 litrus/d./butui. Blogesnės klasės skaitikliai ne-sugeba išmatuoti viso vandens, tiekiamo į dau-giabutį, kiekio. Įvertinus realų daugiabučiuosesuvartojamovandenskiekįirnaudojamųBklasėsįvadinių skaitiklių matavimo tikslumą (DN32),apskaičiuota, kad jie tiksliausiai (su 2 proc. pa-klaida) matuoja iki 30 proc. paros vandens debito (3 pav.). Šis grafikas gautas sugrupavus tipinėsparos šalto vandens tiekimo į daugiabutį debitus, kurie pateikti ankstesniame paveiksle. Tikslesnius šalto vandens skaitiklius ypač rekomenduojamanaudoti tose vietose, kur atsiskaitoma pagal įva-dinio skaitiklio rodmenis. Antro tyrimo metu trijuose daugiabučiuose Bklasėsvartotojųbuitiniaišaltovandensskaitikliai(DN15)buvopakeistiCklasės skaitikliais. Iš visotrijuose namuose buvo 150 butų, iš kurių nepa-keistiliko15skaitiklių(butainegyvenami).Įdomidetalė,kadnėvienamebutenaujiskaitikliaine-buvo sumontuoti pagal visas taisykles – dažniau-siaskaitiklisbuvopasuktaspagalhorizontaliąašį,nesvamzdžiaisumontuotiperartisienos.Tyrimastruko9mėnesius,t.y.kastrismėnesiusbuvotik-rinami butų vandens skaitiklių rodmenys. Gauti duomenys palyginti su ankstesnių metų tuo pa-čiu laikotarpiu. Nustatyta, kad vandens nuosto-liaibutuosedėlblogosapskaitossudaroapie11litrų/butui/parą.Šisvandenskiekisprarandamasnetikdaugiabučiuose,betir individualiuosena-muose, nes ten naudojami tokie patys skaitikliai. Išvisodaugiabučiuose(įvadeirbutuose)dėlne-tinkamos apskaitos prarandama apie 20 litrų/d./butui. Įvertinusi gautų tyrimų rezultatus, UAB „Dzūki-jos vandenys“nuo2014m.pradėjomontuotiCklasėsskaitiklius.2016m.pradžiojedaugiabučių

butuose pakeista apie 25 proc., individualiuo-se namuose – apie 15 proc. buitinių skaitiklių (DN15). Įvadinių šaltovandens skaitikliųpramo-nėsįmonėsepakeistaapie22proc.irdaugiabučiųįvaduose karšto vandens ruošimui – apie 95 proc. Perdvejusmetuspavykodaugiau kaip30proc.sumažinti nuostolius daugiabučiuose (4 pav.).Skirtumas tarp įvadinės apskaitos ir butų skaiti-kliųsumossumažėjonuo87tūkst.m3/metus iki 59 tūkst. m3/metus.Gauti dvejųmetų rezultataipatvirtina,kad,įrengustikslesniusCklasėsskaiti-klius, išmatuojama apie 11 litrų daugiau vandens per dieną bute. Įvertinus B ir C klasės skaitikliųkainų skirtumą, nesunku apskaičiuoti, kad eko-nomiškai tikslinga naudoti tikslesnius C klasėsskaitiklius– investicijaatsiperkagreičiauneipervienerius metus. Skaitiklių kaip ir visų matavimo prietaisų tikslu-masilgainiuimažėja.DaugiauneitrečdalisCkla-sėsskaitikliųnepereinametrologinėspatikrospopirmo eksploatacinio laikotarpio, todėl raciona-liau skaitiklius keisti naujais, nebent būtų naudo-jami kokybiškesni ir brangesni tūriniai skaitikliai.

Paroslaikas Debitų intervalai, m3/h

Deb

itas,

m3 /h

Proc

entin

ėparos

deb

itodalis,%

0%

2%

4%

6%

8%

10%

12%

14%

16%

<0,06 >0,06 <0,12

>0,12 <0,18

>0,18 <0,24

> 0,24 < 0,3

>0,3 <0,36

>0,36 <0,42

>0,42 <0,48

>0,48 <0,54

>0,54 <0,60

>0,6

Proc

entin

ė pa

ros d

ebito

dal

is, %

Debitų intervalai, m³/h

30% pak.

5% paklaida 2% paklaida

13

4 pav. Prarastas vandens kiekis daugiabučiuose

5 pav. Skylių vandentiekio tinkle paieškos algoritmas

6 pav. Vandens nuostoliai tinkluose

Fiziniai nuostoliaiPagrindinėvisųvandentiekiųproblema–fiziniainuostoliai, t. y. vanduo be jokios naudos išteka iš vandentiekio tinklo. Fiziniai nuostoliai – sky-lės vamzdžiuose, jie sudaro apie 80 proc. visųvandens nuostolių. Nesandarias tinklo vietas šuliniuose lengva surasti atliekant tinklų apžiū-rąbent vieną kartąpermetus. Pagal užsienio iršaliespatirtįnuostoliaidėlnesandariųsklendžiųsudaroiki5proc.fiziniųnuostolių.Vandeniui išsiveržus į žemės paviršių, yra aišku,kadįvykoavarijairreikiataisytigedimą.Vanduoįžemėspaviršiųgaliišsiveržtiiružkeliųdešimčiųmetrų nuo skylės, tačiau avarijos vieta vis tiekpreliminariai lokalizuota. Didžiausia problema,kai,atsiradusskyleivamzdyje,vanduoneišsiver-žiaįžemėspaviršių,onutekaįdrenažo,šiluminiųtinklų lovius, nuotekų tinklus, vandens telkinius arsusigeriaįgruntą.Nustatyta,kadapie90proc.visų avarijų vandentiekio tinkle yra būtent tokio pobūdžio.Tokiųavarijų(skylių)paieškaireikalin-gas nuoseklus ir ilgalaikis darbas, naudojant spe-cializuotą inžinerinę įrangą ir taikant išbandytusvandens nuostolių paieškos metodus. Aktyvus nuostolių mažinimas – tai vandentiekio tinklo zonavimas, naktinių debitų matavimas,vartotojų monitoringas, slėgio tinkle valdymasir skyliųpaieškanaudojant specializuotą įrangą.5 pav. pateikiamas skylių paieškos vandentiekio tinkle algoritmas, taikytas viename iš Alytaus

50

55

60

65

70

75

80

85

90

2011 2012 2013 2014 2015

Prar

asta

van

dens

dau

giab

učiu

ose

tūks

t. m

3 /m

etus

200

300

400

500

600

700

800

2011 2012 2013 2014 2015

Nuo

stol

iai t

inkl

uose

tū

kst.

m3 /

met

us

50

55

60

65

70

75

80

85

90

2011 2012 2013 2014 2015

Prar

asta

van

dens

dau

giab

učiu

ose

tūks

t. m

3 /m

etus

200

300

400

500

600

700

800

2011 2012 2013 2014 2015 N

uost

olia

i tin

kluo

se

tūks

t. m

3 /m

etus

daugiabučių rajonų. Pirmiausia tinklas zonuoja-mas, atskiriamas sklendėmis nuo likusios tinklodalies. Vanduo į zoną tiekiamas per 1–4 vietas,kuriose įrengti debito matavimo įrenginiai. Ma-tavimams naudoti invaziniai indukciniai debit-mačiaisuduomenųkaupikliais.Išmatavusįzonątiekiamądebitąirįvertinussuvartojamovandenskiekį, galima preliminariai įvertinti nuostolių lygį konkrečioje zonoje. Nustatyta, kad normalusnaktįsuvartojamovandenskiekisyra0,9litro/h/butui. Papildomai įvertinamos foninės skylės,kurių paieška nėra racionali. Jeigu naktį į zonątiekiamas vandens kiekis yra didesnis, negu var-totojaigalisuvartoti,šizonaanalizuojamatoliau.Vandentiekio tinklo zonavimasgali būti laikinasarba nuolatinis, t. y. vandens apskaitos prietaisai kilnojami iš vienos vietos į kitą arbamontuoja-mistacionariamdarbui.Pirmąkartąmatuojant įzonątiekiamądebitą,rekomenduojamamatuotibentvienąsavaitę,eliminuojantatsitiktiniusvar-tojimo atvejus tinkle. ŠiuometuAlytausmiestovandentiekyje yra įrengtos keturios laikinos ir trys stacionarioszonos.Kitas paieškos etapas – vandentiekio tinkle esa-mųskyliųvietųlokalizavimas.Šiamtiksluipasiektirekomenduojama naudoti žingsninį testą, skir-tą paieškos plotui susiaurinti. Testas atliekamasnaktį, uždarant atskiras tinklo atkarpas ir stebint vandensdebitokitimąpokiekvienosatkarposuž-darymo.Paveiksležingsniaiparodytiskirtingomisspalvomis. Svarbu kiekviename žingsnyje ma-tuotislėgį.Nustačiusįtartinąvandentiekiotinkloatkarpą,tolimesnisdarbas–rastiskylęnaudojantspecializuotątriukšmoįrangą.2012–2013 m. vykdyto vandens nuostolių ma-žinimoprojektometubuvoįrengtostryszonosvandentiekio tinkle, kurios buvo formuojamosprivačiuose, daugiabučiuose ir pramonės rajo-nuose.Kiekvienojezonojebuvonuosekliai įgy-vendinti visi aktyvios nuostolių paieškos etapai ir priemonės. Projekto metu buvo surasta 12„paslėptų“ skylių, per kurias išbėgdavo apie17 m3/h vandens. Viena iš dažniausiai pasitai-

kančiųproblemų–sklendžiųnesandarumastiekmatuojantdebitąįzoną,tiekuždarantsklendesatkarpose. Siekiant įvertinti kiekvieno žingsnio metu uždaromų sklendžių sandarumą, buvoįrengtimobilūs slėgiomatavimoprietaisai, nespraktiškaivisosezonosebuvonesandariųnetirnaujų sklendžių. Pasibaigusprojektui toliau tęsiamaaktyvi nuos-toliųpaieška.Pirmiausiabuvoįsigytavisareikia-maspecializuotaįranga:duinvaziniaiindukciniaidebitmačiai su duomenų kaupikliais, dešimttriukšmamačių, koreliatorius, žemėsmikrofonas,atstumo matuoklis, duomenų kaupikliai, skirti daugiabučių skaitiklių kontrolei, ir kita įranga.Kitameetapesuburtažmoniųgrupė:keturidar-buotojaiirvadovas.Dalisgrupėsdarbuotojųnuo-sekliai dalyvavo nuostolių mažinimo projekte, perėmėmetodinępatirtį,išmokodirbtisuįranga.Pagrindiniai grupės atliekami darbai: vandensnuostoliųpaieška;visųtinklųšuliniųapžiūravie-nąkartąpermetus;kasimo leidimų išdavimas irtinklųnužymėjimas;statybosdarbųapžiūra;nuo-tekųtinklųTVapžiūra;nuotekųtinklųtikrinimasdūmų testu. Atliekant šulinių apžiūrą, daromosšuliniųnuotraukosirpateikiamainformacijatink-lams koreguoti GIS sistemoje, tikslinami įvadai ir išvadai,vykdomaliukųirinformaciniųlenteliųap-žiūra, nelegalių vartotojų paieška, tinklų paieška po žeme. Taikant aktyvias vandens nuostolių mažinimo priemones, nuo 2011 iki 2014 m. pavyko daugiau kaip 40 proc. sumažinti vandens nuostolius tink-luose(6pav.).Debito,slėgio,triukšmomatavimoįranga yra nuosekliai montuojama vandentiekio tinkle.Vienasišgeriausiaipasiteisinusiųpaslėptųskylių paieškos metodų – nuoseklus triukšmama-čiųstatymasšuliniuose.Prietaisaišuliniuoseįren-giamidarbometu,jienustatytimatuotitriukšmąnaktį.Rytojausdieną triukšmamačiai surenkami,įvertinami matavimo rezultatai ir prietaisai vėlstatomi į kitus šulinius. 2015m.prarandamovandenskiekistinkluosevėlpadidėjo.Tai išdalies susiję suvykdytavandensruošimo įrenginių rekonstrukcija, vandens ko-kybėspokyčiais tinkle irkeliomisdidelėmis ilgaiieškotomis avarijomis. Įvertinus ir išanalizavuspraėjusiųmetųpatirtį,akivaizdu,kadreikalingasvisomiestovandentiekiotinklozonavimas,kurisleistų per dieną nustatyti, kurioje tinklo zonojeyra avarija ar didesnis nuotėkis. Tam bus reika-lingos investicijos į debito matavimo ir duomenų perdavimoįrangą,tačiaušiosinvesticijosatsiper-ka. Tinklo zonavimą planuojama susieti su van-dentiekio tinklohidrauliniumodeliu,kuris leistųįmonei dirbti šiuolaikiškai, greitai ir adekvačiaireaguotiįpokyčiustinkle.

UAB „Dzūkijos vandenys“ direktoriusRolandas Žakas

Vilniaus Gedimino technikos universitetoVandentvarkos inžinerijos katedros vedėjas

dr. Mindaugas Rimeika

14

KVAPųMAŽINIMOPRIEMONIųĮGYVENDINIMASAB„KLAIPĖDOSVANDUO“

DUMPIųNUOTEKųVALYKLOJEAB„Klaipėdosvanduo“Dumpiųnuotekųvalyk-la vykdo savoveiklą vietovėje, kurioje koncent-ruojasi visos didžiausios komunalines paslaugas teikiančios Klaipėdos miesto įmonės (miestokomunalinių atliekų sąvartynas, kompostavimoaikštelės, AB „Klaipėdos kartonas“ nuotekų va-lykla, UAB„Toksika“), kurių ūkinės veiklosmetuį aplinkos orą išmetamos kvapą turinčios orga-ninės ir neorganinės medžiagos. Šiltuoju metųlaiku šiais kvapais periodiškai skundžiasi gretimų gyvenviečių ir pietinės Klaipėdosmiesto daliesgyventojai. AB„Klaipėdos vanduo“, reaguodama į gyvento-jų skundus ir siekdama gerinti įmonės socialinįįvaizdį, dar 2014m. rugpjūčio 28 d. parengė irpateikė paraišką LAAIF-P-40(2014/1) Lietuvosaplinkosapsaugosinvesticijųfonduidėlaplinkosapsaugos investicinio projekto „Nuotekų valyk-los nuotekų pritekėjimo kameros ventiliacinėssistemos ir oro valymo įrenginio sumontavimo darbai“ įgyvendinimo, siekiant sumažinti taršąkvapais iš savo įmonės teritorijos. 2015 m. pa-baigoje buvo atlikti nuotekų valyklos nuotekų pritekėjimokamerosventiliacinėssistemosirorovalymoįrenginio(biologiniofiltro)sumontavimoir paleidimo bei derinimo darbai. Generalinis ran-govas–UAB„Metalma“.Bendraprojektovertė–138 423,89 Eur.Pagal šį projektą buvo sumontuotas lengvųjųkonstrukcijų antstatas ant nuotekų priėmimokamerų, įrengta nerūdijančiojo plieno ventilia-cijos sistema su oro nutraukimo įrenginiais nuo kvapusskleidžiančiųšaltiniųbeipastatytaskva-pųšalinimofiltras.Orovalymoįrenginiogamin-tojas – Vokietijos kompanija „Likusta Umwelt-technikGmbH“.Oro valymo įrenginį sudaro priešsrovinis skrube-ris ir biologinis filtras, kurio įkrova yra paprastabiomasė (mulčius, skiedros). Surinktas valomasoras įsiurbiamas pro vertikaliąją drėkinimo ko-loną oro ventiliatoriumi, sumontuotu tarp drė-kinimo kolonos ir biologinio filtro. Drėkinimokolonos viršuje sumontuoti vandens purkštukai, kurie statmenai oro srautui plauna valomą orą,o viduje esanti įkrova užtikrina didelį paviršiaus plotąbeileidžiapasiektidaugiaunei98proc.va-lomoorodrėgnumą.Po drėkinimo kolonos valomas oras patenka įbiologinįfiltrą.Įjįorastiekiamasišapačiosperto-lygią skirstomąją sistemą (perforuotas dvigubasgrindis).Biologiniofiltroįkrovojeper5–10dienųnuoeksploatacijospradžiosužsiveisiaspecifiniaimikroorganizmai, kurie minta stiprų kvapą su-keliančiomis medžiagomis, esančiomis ore. Va-lomas oras spaudžiamas pro biologiškai aktyviąfiltromedžiagą–biomasę–irišvalytasišsisklaidopervisąbiologiniofiltroplotą įaplinką.Sumon-tuotas įrenginysmaksimaliaipajėgus išvalyti iki10 000 m3/val. kvapaisužterštooro išpriėmimokameros ir nešmenų sulaikymo patalpos.2015 m. liepos 31 d. LR aplinkos ministro įsaky-muNr.D1-576AB„Klaipėdosvanduo“projektui„Nuotekųvalyklosnuotekųpritekėjimokamerosventiliacinės sistemos ir oro valymo įrenginio

1 pav. Oro valymo įrenginys

2 pav. Oro valymo principinės schemos vizualizacija SCADA sistemoje

sumontavimodarbai“buvoskirtasfinansavimasiš Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fon-do programos lėšų (Oro apsaugos projektai), o2015m. lapkričio30d.suLietuvosaplinkosap-saugosinvesticiniufondupasirašytafinansavimosutartis,pagalkuriąAB„Klaipėdosvanduo“buvosuteikta 71 825,76 Eur subsidija šiam projektui įgyvendinti.AB„Klaipėdosvanduo“duotuspažadusgretimųgyvenviečių ir pietinės Klaipėdosmiesto daliesgyventojams sumažinti aplinkos taršą kvapaisiš Dumpių nuotekų valyklos įgyvendino – šiuo metu oro valymo įrenginiai yra iki galo sumon-tuoti ir eksploatuojami. Kvapai iš taršiausios kva-paisnuotekųvalyklosvietos–nuotekųpriėmimo

ir parengtinio valymo pastato – praktiškai nebe-juntami. AB„Klaipėdos vanduo“, atšilus orams,yranumačiusiatliktikvapokoncentracijosaplin-kos ore sklaidosmodeliavimą, o, siekiant atliktikokybinį išvalytooro įvertinimą, statybosgene-ralinis rangovas UAB„Metalma“ atliks faktiniuskvapų matavimus prieš ir po oro valymo proceso, kuriais turėspatvirtinti garantuotą 90proc. oroišvalymoefektyvumą.

AB „Klaipėdos vanduo“Nuotekų departamento vyriausiasis nuotekų

tvarkymo technologasVaidotas Girdvainis

BIOFILTRAS

Vanduopapildymui

Vandens temperatūra ŽemaŠILDYTUVAS

9

12

Oras išgrotų pastato

Ventiliatorius Cirkuliacinissiurblys

MM

84 cm

15

Pagrindinė Kauno miesto ir rajono gyvento-jams vandenį tiekianti bendrovė „Kauno vande-nys“ sudėliojo 2016–2018 metų ateities planusŽadama ne tik vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra bei renovacija, šiuometu jau bandomi irdumblodžiovinimo įrenginiai. Įmonėsplanuosenumatyta ir nuotekų valyklos atskirų grandžių re-novacija bei lietaus nuotekų tinklų statyba labiau-siai šios problemos kamuojamuose rajonuose. Be to, Vičiūnuose bus statomi vandens gerinimoįrenginiai.Tadneabejotinai šių investicijųnaudąjau po kurio laiko tikrai pajus vartotojai. Supran-tama, kad tokiems darbams prireiks ne vieno mi-lijonoeurų.Todėllėšųplanuojamaskirtinetikišįmonėsbiudžeto,betirskolintisbeiieškotiEuro-posSąjungosfonduose.

Ne tik plės, bet ir renovuos Centralizuotai vandenį kauniečiams bei Kaunorajonogyventojams tiekiančios įmonėsvadovasLinasBaltrėnastikina,kadtokiųambicingųplanųnebūtų užsibrėžta, jei ne dabartinės Kauno val-džios palaikymas. Trumpos ir aiškios diskusijos – ką reikiadaryti ir kone, lemia, jog sudėliotiemsdarbams pritariama. Bendrovės „Kauno vande-nys“ 2016–2018 metų veiklos ir plėtros planąKauno miesto taryba palaimino 2015 m. gruodį. Tadbelikotikimtiveiktiirįgyvendintiužsibrėžtustikslus,kad įmonėsklientaikuogreičiaupajustųgerėjančiąpaslaugoskokybę.PasakįmonėsgeneraliniodirektoriausL.Baltrėno,artimiausiuosebendrovėsplanuosenumatytanetikplėstimagistralinius vandentiekio ir nuotekųtink lus, bet ir renovuoti apie 40,8 km jau esan-čių.Mat,lyginantsuVilniujeveikiančiatokiotipoįmone, Kaune nuotekų tinkluose avarijų įvyksta 40proc.daugiau.Todėldidžiojidalispastangųirpinigų bus skirta būtent senų tinklų renovacijos procesui. Siekiant gyventojams teikti itin koky-biškąpaslaugą, iki2020m.planuojamarenovuo-ti 75 km vandentiekio ir 70 km buitinių nuotekų tinklų.2016–2018m.minėtiemsdarbamsprireiks14,28 mln. eurų.

Lietaus nuotekų tinklų statyba būtinaNors lietausnuotekų tinklųproblemąbendrovė„Kauno vandenys“ sprendžia nebe pirmus me-tus,tačiauKaunedaryrarajonų,kuriuosebūtinapradėti paviršinių nuotekų tinklų statybą. Prob-lemiškomis vietovėmis įmonės vadovas įvardija

BENDROVĖ „KAUNO VANDENYS“ JAU SUDĖLIOJOAMBICINGUSATEITIESPLANUS

dalį Žaliakalnio ir Aleksoto mikrorajonus, nes tose teritorijosene tikprasidėjus liūtims,bet irpava-sario atlydžiui, vandens plaunami šlaitai pradeda slinktikeldamigrėsmęnetikžmoniųturtui,betirsveikatai ar net gyvybei. Todėl, sprendžiant minėtą problemą, numatytanutiesti29,86kmpaviršiniųnuotekųtinklų.Šiemsdarbams atlikti didžiąją dalį lėšų bus bandomagautiišESsanglaudosfondo.Likusiądalįdarbųfi-nansuospatiįmonė„Kaunovandenys“.Paviršiniųnuotekų tinklų plėtrai numatyta skirti 5,97mln.eurų, renovacijai – 0,06 mln. eurų, renovacijai ki-tose teritorijose – 0,9 mln. eurų.Kaip ir buvo numatyta planuose, artimiausiu metu vėl bus keičiami ir vandens apskaitos skaitikliai.Tai tęstinis įmonės veiklos procesas, todėl naujųšalto vandens prietaisų, kurie pakeis senuosius, planuojama įrengti apie 43 500 vnt. Naujai pri-sijungusiems abonentams butuose ir įvaduose kasdien bus sumontuojama apie 1700 vnt. apskai-tosprietaisų.Taiįmonėatlikssavolėšomis.Beto,planuojamaprieššilumokaičiuskasmetįrengtipo300vnt. apskaitosprietaisų.Minėtiemsdarbamsnumatytaskirti3,78mln.eurųnuosavųlėšų.

Dumblo džiovinimo įrenginiai išspręs problemąNeseniaiužESsanglaudosfondoiršaliesbiudže-tolėšasnuotekųvalyklojepastatytairjaubandy-ti paleista nuotekų dumblo džiovinimo įranga.

Projektui įgyvendinti prireikė 9,77 mln. eurų.Pasak bendrovės„Kauno vandenys“ generaliniodirektoriaus L. Baltrėno, tokia įranga leis sukurtireikiamusnuotekųdumblotvarkymopajėgumusKaunoregione–atitinkančiusESkeliamusaplin-kosaugos reikalavimus. Kaipirbuvonumatytaplanuojantprojektą,šiuo-se įrenginiuose bus apdorojamas dumblas ir iš kitų Kauno regione eksploatuojamų nuotekų va-lymo įrenginių. Dumblas bus vežamas iš Birštono, Zapyškio,Ežerėlio,Raudondvario,Neveronių,Vil-kijos,Šlienavosnuotekųvalymoįrenginių.Tikinama, kad, eksploatuojant šiuos įrenginius, bus mažinamas dumblo kiekis regione, panaiki-namas nemalonus kvapas ir užtikrinamas dumb-lostabilizavimas.Matjuosenuotekųdumblasbusne tik pūdomas ir sausinamas, bet ir džiovinamas, o tai padidins apdoroto dumblo naudojimo ga-limybes. Ateityje planuojama, kad sudžiovintas dumblas bus panaudotas ir kaip biokuras.Beminėto įrenginioprojekto,„Kaunovandenys“taip pat planuoja ir nuotekų valyklos rekonstruk-ciją,kuriosmetubuspastatytadumbloapdoroji-moultragarsuįrangairkvapųfiltrai.Dėltovėliaupadidėsbiodujų išeiga ir sumažės į išorępaten-kančio nemalonaus kvapo. Nuotekų valyklosrekonstrukcijai 2016–2018 m. prireiks per 3 mln. eurų, iš jų 870 tūkst. eurų tikimasi gauti iš ES san-glaudosfondo.

Savų pinigų neužteks, lėšų teks ieškoti ES fonduoseAkivaizdu, kad ambicingiems įmonės planamsįgyvendintineisavų,neivalstybėslėšųneužteks.Todėldaugeliometųpraktikaparodė,kadpinigųreikia ieškoti ES sanglaudos fonduose ir dalį jųskolintis.TadjaunetrukusKaunoregionoplėtrostarybai bus teikiama paraiška tokiai paramai gau-ti.Įmonės„Kaunovandenys“vadovasL.Baltrėnastikisi,kadkliūčiųsulauktifinansavimoneatsiras.Išvisoperartimiausiuskeleriusmetusbendrovėketina investuoti daugiau nei 43 mln. eurų, iš jų nuosavųlėšų–daugiaukaip24mln.eurų,ESfon-do–apie13mln.eurų,skolintųlėšų–5,73mln.eurų. Iki šiol tarp tokio tipo įmonių tinklų remon-tuiirrenovacijaibendrovė„Kaunovandenys“yraskyrusidaugiausialėšų.

UAB „Kauno vandenys“ Viešųjų ryšių specialistė

Vilma Garlinskienė

Pav. UAB „Kauno vandenys“ generalinis direktorius Linas Baltrėnas

2016m. kovomėn. 4 d. pristatytas sėkmingaiįgyvendintas ambicingas projektas – paleisti Kau-no nuotekų valyklos dumblo apdorojimo įrengi-niai. Juose nuotekų dumblas bus pūdomas, sausi-namasirdžiovinamas,kolvirsgranulėmis,kuriasateityjebusgalimanaudotikaipbiokurą.

KAUNO REGIONAS ŽENGIA ĮNAUJąAPLINKOSAUGOSETAPą

Ekologinis projektas„Džiaugiamėsgalėdamipaleistidumbloapdoro-jimo įrenginius. Kaip aplinkosauginis projektas jie yra svarbūs ne tik Kauno regionui, bet ir visai Lietuvai“,–priešoficialiąįrenginiųpaleidimoce-remoniją kalbėjo bendrovės „Kauno vandenys“,

kuriai priklauso Kauno nuotekų valykla, gene-ralinis direktorius Linas Baltrėnas. Įrenginiai pa-statytiužESsanglaudosfondoiršaliesbiudžetolėšas.Šioekologinioprojektovertėsiekiabeveik10 mln. eurų. Pasidžiaugti sėkmingai baigtu ambicingu pro-

16

3 pav. Paskirtis: apdorotas nuotekų dumblas virs granulėmis ir ateityje jį bus galima naudoti kaip biokurą

1 pav. Ceremonija: nuotekų dumblo apdorojimo įrenginių Marvelėje paleidimas reikšmingas visai šaliai

2 pav. Nauda: šie įrenginiai sukurs gerokai švaresnę aplinką

jektu į Kauno nuotekų valyklą susirinko dauggarbiųsvečių.„Kauneatidarytasdarvienasgam-tos neteršiantis objektas“, – kalbėjo PremjeroAlgirdoButkevičiauspatarėjaJūratėJuozaitienė,prieš perskaitydama Premjero padėką, skirtąL.Baltrėnuiirvisam„Kaunovandenys“kolektyvui.„Vandenvala ir atliekų tvarkymas – šalies priori-tetai“, – projekto svarbą rašte pabrėžėVyriausy-bėsvadovasA.Butkevičius.

Dumblo apdorojimo įrenginiai ateityje padės sumažinti šilumos kainą?Kauno meras Visvaldas Matijošaitis tikisi, kad miestas ir miestiečiai išloš ne tik aplinkosaugospožiūriu, bet ir finansiniu. „Ši investicija padėssumažinti iš vandenvalos įrenginių sklindančiuskvapus. Labai tikiuosi, kad greitu metu atsiras ga-limybėsudžiovintądumbląnaudotikaipbiokurą.Tai dar labiau sumažintų šilumos kainą“, – teigėKauno meras Visvaldas Matijošaitis. Aplinkos viceministras Algirdas Genevičius pri-minė, kad Kauną išgelbėjo dzūkai. Dėkodamasrangovams – Vokietijos bendrovei „Sülzle KleinGmbH“ ir jungtinėsveiklospartneriuiUAB„Dzū-kijos statyba“, viceministras pasakojo, kad šio projekto užsakovams ir jo vykdytojams nuo pat pradžiųbuvokilędaugybėproblemų.„Ministerijapadėjovisomisišgalėmis, jaunekalbantapietai,kaddidelędovaną įteikė ir rangovai–be jųpa-stangųšiandienčianestovėtume“,–sakėA.Ge-nevičius.Anotministerijosatstovo,rengiamadarviena studija apie nuotekų dumblo naudojimą.Šįkart apie jo naudojimą žemės ūkyje remiantisVokietijos praktika.Renginyje dalyvavęs Vokietijos ambasados Lie-tuvojeatstovasMichaelisMorgenshternasvisus,prisidėjusius prie projekto, sveikino su užbaigtaįspūdinga investicija. „Šis projektas – pavyzdys,kaip gerai gali veikti Vokietijos ir Lietuvos bend-roviųpartnerystė.Tai liudijaporeikįdirbti kartu,vienytis“,–kalbėjoambasadosatstovas.„Džiaugiuosi, kadgalėjomeprisidėti prie to, jogLietuvosgamtatapsdaršvaresnė“,–sakė„SülzleKleinGmbH“direktoriusBjornasWunderlichas.

Sumažės keturis kartusMarvelėje sumontuotos įrangos pajėgumų pa-kaks viso Kauno regiono nuotekų dumblui tvar-kyti.TadregionasdarlabiaupriartėsprieESkelia-mų aplinkosaugos reikalavimų. L.Baltrėnasatkreipėdėmesį,kad,kaipirbuvonu-matyta planuojant projektą, šiuose įrenginiuosebus apdorojamas dumblas ir iš Birštono, Zapyš-kio, Ežerėlio, Raudondvario, Neveronių, Vilkijos,Šlienavosnuotekųvalymoįrenginių.Ikišioldrėg-nas nuotekų dumblas iš Kauno buvo vežamas į

17

Nors finansų analitikai konstatuoja, kad šaliesekonomika yra išbridusi iš krizės, o ir dalies gy-ventojų pajamos ūgtelėjo, deja, įmonės dar iršiandien susiduria su skolininkais. Mokumo prob-lema – delsimas laiku atsiskaityti už parduotas prekesarsuteiktaspaslaugas–visdaregzistuoja.Verslui šioje situacijoje reikšmingu tampa ne tik sėkmingas(prekių,paslaugų,darbų)pardavimas,betiružmokesčioužjuossusigrąžinimoprocesas.

SKOLININKŲ LAUKIA NERAMIOS DIENOS

Pav. Bendrovė „Kauno vandenys“ ragina skolininkus atsiskaityti

Piktybiški skolininkai liks be vandensBendrovės„Kauno vandenys“ vadovai ir specia-listai vieningai nutarė, kad piktybiškai vengian-tiemsatsiskaitytiuž suvartotą šaltąvandenį šie-met bus nutrauktas paslaugos teikimas. Mat yra tokių klientų, kurie skolos bendrovei negrąžinapenkerius ir daugiau metų. 2015 m. privačiosevaldoseįmonėatjungėvandenį37šaltovandensvartotojams.Pasak įmonės generalinio direktoriaus LinoBaltrėno, kai kurios skolos – įspūdingo dydžio.Štai vieno kauniečio skola siekia daugiau kaip8tūkst.eurų.Įmoneiikišiųmetųvasario1d.gy-ventojai yra skolingi apie 1 mln. 700 tūkst. eurų, iš jų 1 mln. 300 tūkst. eurų teismas iš skolininkų jau yra priteisęs.Todėl, L. Baltrėno teigimu, kaikuriais atvejais nelieka kito kelio, kaip tik nu-trauktipaslaugosteikimą,kadskolanebedidėtų.

Daugiausia skolingi gyventojai Įmonės ,,Kauno vandenys“ vadovas L. Baltrėnasteigia, kad skolininkų, vengiančiųmokėti už su-

teiktąpaslaugą,yra irdaugiabučiuosenamuose,irnuosavosevaldose.Štaidaugiabučiųnamųgy-ventojųskolininkųsąrašebeveik3000,onuosavųvaldų šeimininkų, nesusimokėjusiųužpaslaugą,yra 450.PasakAbonentųskyriausviršininkėsElenosŠva-žienės, didžioji dalis vengiančių susimokėti užgeriamojovandenstiekimągyvenasocialiniuosebūstuose.

Skolininkų sąrašuose ne tik gyventojai, bet ir įmonės Norsįmonės„Kaunovandenys“didžiojidalissko-lininkųyragyventojai,įtokiussąrašusyraįtrauktairįmoniųskolininkių.Tiesa,jųnėratiekdaug–tikpenkiolikaKauneveikiančiųarveikusiųbendro-viųvisdaryraskolingosužsuteiktąpaslaugą.Sukai kuriomis jų skolų išieškojimo procesas ne pir-mądienąjauvykstairteismuose.

Skolininkų gretos mažėja?L.Baltrėnassako,kadskolininkųgretosnedidėja,matįmonėsspecialistaitikslingaidarbuojasinetikskolų prevencijos, bet ir skolų išieškojimo linkme. Anot Juridinio skyriaus vadovo Mindaugo Miz-gaičio, tikslingaidirbant išieškota17proc. skolųdaugiau nei 2014 metais. Be to, lyginant 2015 me-tus su 2014 metais, bendrai skolininkų, su kuriais dirbateisininkai,sumažėjo12proc.

Skola ne žaizda – neužgis. Galima grąžinti ir dalimis

Kalbėdamasapieįmonėsskolininkus,L.Baltrėnasužsimena, jogbendrovėje taikoma ir kitameto-dika, ne tik paslaugos teikimo nutraukimas. Jei klientasnenori,kadjamdėlskolųbūtųnutrauk-tas geriamojo vandens tiekimas, siūloma pasi-rašyti skolos apmokėjimo sutartį, nustatant josmokėjimografikąirterminą.Tačiau klientas turi susimokėti ir už permėnesįsuvartojamą geriamąjį vandenį. Skolininkui ne-vykdant pasirašytų įsipareigojimų ir nepasiekus geranoriško susitarimo, dokumentai ruošiami teismui,ovėliau,sulaukussprendimo,jieperduo-damiantstoliųkontorai,kadšiišieškotųskolą.

Kelio galas – teismas ir antstolis Procesassuskolininkais,anotbendrovės,,Kaunovandenys“ vadovo L. Baltrėno, nėra trumpas irlengvas.Sudumėnesiusardaugiauužpaslaugąnemokėjusiu klientu bendraujama ir žodžiu, irraštu.Susisiekiamatelefonu,siunčiamiįspėjimai,raginimai, atliekamas prevencinis darbas. Deja, bet būna ir tokių atvejų, kai skolininkas neapmo-kaskolosgrąžinimosutartyjenumatytossumos,taip pat kaupiasi ir nauja skola. Tuomet bendro-vės teisininkai priversti praverti Temidės rūmųduris–dokumentusatiduotiįteismą.Tačiau bendrovės vadovas tikina, kad kiekvienokliento atvejis analizuojamas atskirai.„Gali žmo-gussusimokėti skoląar reikia imtiskitųpriemo-nių“,–tikinaL.Baltrėnas.

Skolininkai reaguoja skirtingaiAbonentųskyriausvadovėsE.Švažienėsteigimu,būnairkurioziniųatvejų.Dėlsusidariusiosskolosraginimus ignoravę klientai atskuba tik tuomet,kai į jų duris pasibeldžia specialistai ir praneša, kad atvyko nutraukti geriamojo vandens tiekimo. Vieniskoląsusimokaiškarto,kitipasirašosutartįirjąmokadalimis.„Darlabaistebina,–sakoE.Šva-žienė,–kadžmonės,turintysskolų,nepagalvoja,jogvėliauturėsdaugiauišlaidų.Užskolasnutrau-kuspaslaugosteikimą,ovėliaująatnaujinusteksmokėti beveik 170 eurų atjungimo ir įjungimomokestį. O jei dokumentai po teismo spendimo pateksir įantstoliųkontorą,tuometišlaidosbustikrai nemažos.“

UAB „Kauno vandenys“ Viešųjų ryšių specialistė

Vilma Garlinskienė

Ežerėlį. „Per metus susidarydavo apie 16 tūkst.tonų. Dumblą apdorojus naujaisiais įrenginiais,taiyradumbląpapūdžius,nusausinusirišdžiovi-nus,jomasėsumažėsketuriskartus.Jįsandėliuo-simečiapatMarvelėjeesančiuoseįmonėssandė-liuose“,–pasakojobendrovės„Kaunovandenys“vadovasL.Baltrėnas.

Apdoros ultragarsuVosįgyvendinusivienąambicingąprojektą,UAB„Kauno vandenys“ planuoja imtis ir kito – nuo-tekų valyklos rekonstrukcijos. Norima statyti nuotekųdumbloapdorojimoultragarsuįrangąirkvapųfiltrus.Jieleispadidintibiodujųišeigą,ge-

riausuvaldytinemalonauskvaposklidimąįišorę.Nuotekų valyklos rekonstrukcijai 2016–2018 m. prireiks daugiau nei 3 mln. eurų, iš jų 870 tūkst. eurųtikimasigautiišESsanglaudosfondo.Mechaniniųvalymo įrenginiųsunusodinimo in-tensyvinimo,naudojantcheminiusreagentus,sis-temos veikimo pradžia Kaune siekia 1999 metus. Tų pačių metų pabaigoje paleisti šie įrenginiai:dumblo pūdymo metantankuose ir nusausinimo centrifugomis.Biologinio valymo įrenginiai su azoto ir fosforošalinimo sistema paleisti 2008 m. Kartu su jais paleistairkogeneracinėjėgainė–dugenerato-riai, kuriuose deginamos pūdymo procese paga-

mintos biodujos.Kartu su dumblo džiovykla paleistas dar vienas elektros generatorius. Įdiegta ir sieros šalinimoiš biodujų įranga, kuri leidžia sumažinti oro tar-šądegimoproduktais. Rekonstruoti ir iš valymoprocesų šalinamo oro biofiltrai, kurie padedasumažintiorotaršą irkvapų lygį. Išdžiovyklų iš-metamas oras taip pat valomas pagal europines technologijas.

UAB „Kauno vandenys“ Viešųjų ryšių specialistė

Vilma GarlinskienėTomo Raginos nuotr.

18

Nuo šiol šiauliečiai ir Šiaulių rajono Ginkūnų,Aukštelkės irVijolių gyvenviečių gyventojai ga-lės mėgautis kokybišku vandeniu, atitinkančiugriežtus Lietuvos higienos normos HN 24:2003reikalavimus. Tokia galimybė atsirado 2015 m.lapkričio25d.užbaigusprojekto„Lepšiųvanden-vietėsrekonstrukcijairvandensgerinimoįrengi-nių statyba“ darbus.Lepšių vandenvietę, kuri laikoma centralizuotovandenstiekimopradininkeŠiauliuose,buvobū-tina rekonstruoti, nes joje nebuvo vandens geri-nimoįrenginių,obejųtiekiamovandenskokybėneatitikoLietuvoshigienosnormosHN24:2003„Geriamojovandenssaugosirkokybėsreikalavi-mai“ pagal du parametrus, t. y. bendrosios gele-žies ir amonio kiekis viršijo nustatytus rodiklius. ŠiomsmedžiagomsšalintiLepšiųvandenvietėjebuvo pastatyti vandens gerinimo įrenginiai – slėginiaifiltrai sukvarciniu smėliu ir aktyvintąjaanglimi. Šio projekto metu taip pat buvo rekonstruotaantrojo vandens pakėlimo siurblinė, moderni-

ŠIAULIEčIAMSTIEKIAMAS KOKYBIŠKASVANDUO

2 pav. Simbolinę juostelę kerpa Šiaulių miesto meras Artūras Visockas, UAB „Šiaulių vandenys“ genera-linis direktorius Jonas Matkevičius ir UAB „Infes“ direktorius Arvydas Markevičius

1 pav. 2015 m. lapkričio 27 d. paminėta projekto pabaiga ir atidaryta rekonstruota Lepšių vandenvietė

3 pav. Modernūs vandens gerinimo įrenginiai Lepšių vandenvietėje

4 pav. Antrojo vandens pakėlimo siurblinė paruoštą geriamąjį vandenį pumpuoja į miesto tinklus

zuotaautomatinėirelektrinėjųdalys,sutvarkytigręžiniai,pakeistipasenęvamzdynai,atnaujintasklendžių kamera. Po rekonstrukcijos atsirado galimybė į centrali-zuotustinklustiekiamogeriamojovandenskiekįiš šios vandenvietės padidinti iki 40 proc. Likę

60 proc. vandens į gyventojų namus atkeliauja iš Birutėsvandenvietės,kurirekonstruotadarprieš16metų.TrečiojibendrovėseksploatuojamaBu-biųvandenvietė2015m.gruodžiomėnesįbuvouždaryta, nes taip yra naudingiau ir ekonominiu, irvandenskokybėspožiūriu.Vandenvietės rekonstrukcijos projektas, kuriovertė – 1,98mln. eurų (bePVM), 95proc.buvofinansuojamas pagal naująją 2014–2020 m.Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijųveiksmųprogramą. Projektą vykdėUAB„Šiauliųvandenys“. Statybų rangovas – UAB „LitCon“ kar-tusupartneriuUAB„Infes“.

UAB „Šiaulių vandenys“ Ryšių su visuomene atstovė

Džiuljeta Martinaitienė

19

DabarŠiauliaiiškitųšaliesmiestųišsiskirianetikdėlto,kadgyventojamstiekiamasgeriamasisvan-duo100proc.atitinkaLietuvoshigienosnormosHN24:2003reikalavimus,betirdėlto,kadcentra-lizuotai teikiamos vandens ir nuotekų tvarkymopaslaugosyrapasiekiamos98–99proc.šiauliečių.UAB„Šiaulių vandenys“ vandentiekio ir nuotekųtinklųplėtrąvykdėnuo2009metų,o2015metųpabaigoje užbaigė dar vieną plėtros projektąŠiauliuose. 2009–2015m. laikotarpiu nauji van-dentiekioirnuotekųvamzdynaibuvopaklotike-turiuoseŠiauliųmiestoindividualiųgyvenamųjųnamųkvartaluosebei122gatvėsearjųatkarpo-se.BendrovėtinklųstatybosdarbusvykdėirŠiau-liųrajonoGinkūnųgyvenvietėje.

VANDENSPASLAUGOSPASIEKIAMOS 98–99PROC.ŠIAULIEčIų

1 pav. Naujų vandentiekio ir nuotekų tinklų statyba Serbentų g., Šiauliai

2 pav. Nuotekų perpumpavimo siurblinės statyba Pelkių g., Šiauliai

Projektųmetuišvisobuvonutiestabeveik110kmvandentiekio, 105 km nuotekų tinklų, įrengtos 42 požeminės nuotekų perpumpavimo siurblinės.Siekiant gerinti geriamojo vandens kokybę ir jotiekimo bei nuotekų tvarkymo paslaugos patiki-mumą, buvo rekonstruota 7 km vandentiekio irbeveik9kmnuotekųvamzdyno,taippatrekons-truotostrysnuotekųperpumpavimosiurblinės.Užbaigusdarbus,prie centralizuotos vandentie-kiosistemosturigalimybęprisijungti4025sklypųgyventojai, o prie nuotekų tvarkymo sistemos – 4389(įskaitant irbūsimusgyventojusšiuometudar neužstatytuose sklypuose). KadangiUAB„Šiauliųvandenys“ lanksčiai spren-džia prisijungimo prie tinklų klausimus, vandens vartotojų skaičius auga kasmet po kelis šimtus.Lyginant su2009m., dabarUAB„Šiaulių vande-nys“ aptarnauja 3721-u klientu, arba 8 proc., dau-giau.Bendrovėsduomenimis, iki2016m.sausio1d. prie vandentiekio sistemosbuvoprisijungę

61 proc., o prie nuotekų tvarkymo – 75 proc. var-totojų, kuriems projektų metu buvo sudaryta ga-limybėnaudotisviešaiteikiamomispaslaugomis.Dabar gyventojus pasiekia kokybiškas geriamasis vanduo, o nuotekos surenkamos ir transportuo-jamos saugiai, todėl nebeteršiama aplinka. Dėlprisijungusių naujų vartotojų, UAB„Šiaulių van-denys“geriauišnaudojaturimusvandenviečiųirnuotekųvalyklospajėgumus, tokiubūdudidėjaŠiauliųmiestovandentvarkosūkioefektyvumas.2009–2015 m. bendrovė sėkmingai įgyvendinovisus, t. y. septynis, vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtrosbeirekonstrukcijosprojektus,kuriebuvofinansuojami pagal 2007–2013 m. Sanglaudosskatinimoveiksmųprogramą.Bendrašiųinvesti-cijųvertė–beveik28mln.eurųbePVM.

UAB „Šiaulių vandenys“ Ryšių su visuomene atstovė

Džiuljeta Martinaitienė

OKąTUŽINAIAPIEGERIAMąJĮVANDENĮ?

Pav. Paskaita apie vandenį Vilniaus Žirmūnų gimnazijoje

Vanduoyralabaisvarbusmūsųgyvenime,tačiaulabaidažnaiapipintasįvairiausiaismitais.Norėda-magilintivartotojųžiniasapiegeriamąjįvandenį,jokokybęirruošimotechnologijas,2015m.UAB„Vilniaus vandenys“ pradėjo vykdyti švietėjiškąprojektą„OkąTužinaiapiegeriamąjį vandenį?“Projektoidėjosautorėirvystytoja–ilgametėUAB„Vilniaus vandenys“ Geriamojo vandens laborato-rijosdarbuotojadr.RamunėAlbrektienė.Moksli-ninkė11metųdirboGeriamojovandenslabora-torijoje, tyrė geriamojo vandens kokybę. Ji taippatdėstovandenschemiją irvandentiekąVGTUVandentvarkos inžinerijos katedros studentams. Didelis žinių bagažas apie geriamojo vandens ko-kybę, vandens ruošimo technologijas, ilgametėpatirtis Geriamojo vandens laboratorijoje tiriant vandenį ir bendraujant su vandens vartotojais paskatino užsiimti švietėjiška veikla. Projektą„OkąTužinaiapiegeriamąjįvandenį?“sudaroįvai-rios paskaitos: „Vandens kelias iki čiaupo“, „Visa

20

1996m.balandžio5d. Lietuvojepradėjoveik-lą tarptautinio koncerno„Wavin“ gamykla UAB„Wavin Baltic“.1996m. gamyba pradėta nuomonolitinių PVCnuotekų vamzdžių, skirtų pastatams ir požemi-niamsklojimams.2000m.imtigamintiPVCslėgi-niaivamzdžiai,2003m.vietinėsgamybosasorti-mentaspasipildėPVCdaugiasluoksniaispastatoir požeminiųnuotekų vamzdžiais. 2005m.pro-dukcijos mastas praplėstas ėmus gaminti PVCdrenažo vamzdžius, o 2007 m. asortimentaspapildytas vietine vandentiekio, dujotiekio ir ka-beliųapsaugosPEslėginiųvamzdžiųprodukcija.ŠiuometuUAB„WavinBaltic“gamyklaVilniuje–

UAB „WAVIN BALTIC“ ŠIEMETŠVENčIADVIDEŠIMTMETĮ!

3 pav. UAB „Wavin Baltic“ gamykla iš paukščio skrydžio šiandien

1 pav. Jo Ekscelencija Prezidentas Algirdas Brazaus-kas UAB „Wavin Baltic“ gamyklos atidaryme 1996 m.

2 pav. Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos preziden-tas Bronislovas Lubys įteikia 2005 m. UAB „Wavin Baltic“ gamybos vadovui Juozui Taručiui geriausio Lietuvos metų gaminio medalį

tiesaapiegeriamąjįvandenį“,„Vanduoirsveikata“,taip pat edukacinis projektas mažiausiems „Kas gyvena vandens lašelyje?“ ir ekskursijos į UAB „Vil-niausvandenys“vandentiekiomuziejų.Projektasskirtasįvairiomsamžiausgrupėms–nuodarželi-nukų iki senjorų. Nuo2015m.balandžiomėn.pradžiosikimetųpa-baigospaskaitasišklausė42mokyklos(116klasių),32 darželiai (120 grupių) išVilniausmiesto irVil-niaus rajono, buvo pravestos 38 ekskursijos, naujų žinių apie geriamąjį vandenį įgijo apie 5000 Vil-niaus miesto ir rajono vaikų. Nuo 2016 m. iki gegu-žėspradžiosjauaplankytairdarsuplanuotaaplan-kyti18mokyklų(43klasės),22darželiai(71grupė).Paskaitos apie vandenį taip pat buvo skaitomosVilniaus vaikų socializacijos centro auklėtinėms,Vilniaus vaiko raidos centro vaikučiams, Vilniausspecialiojodarželio„čiauškutis“irVilniausdaugia-funkcio centro auklėtiniams, Sanatorijos„Pušynokelias“Vaikųskyriausvaikučiams,paramoscentrovaikams.Paskaitosskaitytos„ąžuoliuko“chorodai-norėliams, Trečiojo amžiaus universiteto studen-tams.Ekskursijosvandentiekiomuziejujebuvove-damos ne tik mokiniams, bet ir VGTU studentams, geologams iš viso pasaulio, Švedijos Tomellilamiesto Vandentvarkos departamento atstovams, Suomijos vandentvarkos specialistams, vaikams iš Aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro.

Paskaitųmetu pasakojama apie geriamojo van-densproblemaspasaulyje,apievandenskokybęLietuvoje ir kitose šalyse, apie požeminio vandens cheminęsudėtį,apievandensruošimotechnolo-gijas,apievandenskeliąnuogręžinioikičiaupo,apie vandens įtaką žmogaus sveikatai. Mažie-siems klausytojams visa tai pateikiama žaidimo būdu, rodant vandens tyrimus. Per paskaitasvaikams labiausiai patinka žaidimas su kamuoliu-kais apie „geruosius“ ir „bloguosius“ vandens ele-mentus.Taippatvisadadidžiausiosusidomėjimosulaukia vandens tyrimas. Kai kurie vaikai stebina savo žiniomis apie vandenį, pavyzdžiui, vienaspirmokas,paklaustas,iškurvanduoikimūsųčiau-po atkeliauja, ant lentos nubraižė visą gręžinio,požeminiųvandenstelkiniųschemą.Kitapirmo-kėlė,parodžiuskūginękolbą,pareiškė,kadtaiyraErlenmejerio kolba, kai šito pavadinimo nepasako netchemijąstudijuojantysstudentai.Didžiausiasmitas, kuris vis dar sklando tarp vaikų, kad van-duoatkeliaujaiškanalizacijos.Labaidažnaireikiaakcentuoti,kadvanduokeliaujaneiškanalizaci-jos,bet įkanalizaciją.Dardaugvaikųmano,kadgeriamasis vanduo gaunamas iš upių, ežerų ar šaltinių. Bet galima pasidžiaugti, kad beveik viso-se klasėseatsiranda žinančiųvaikų, kadvanduoLietuvojeatkeliauja iš žemėsgelmių.Darvienaslabai gajus mitas, kad kalkių nuosėdos kenkia

žmogausorganizmui.Paklausus,arkalkėskenkiažmogaus organizmui, dažniausiai vaikai chorupasako, kad kenkia. Toliau paklausus, o kaip kal-kėskenkiajūsųorganizmui,dažniausiaiįsivyraujatyla. Būna ir labai įdomių bei sunkiai atsakomų klausimų, pavyzdžiui:„Kiek vandens lašelyje yraoroburbuliukų?“Taippatbūna„auksiniųminčių“:„Jūrųvanduosūrusnuožuvyčiųašarų“,„Žmonės,dirbantys laboratorijoje, yra labradorai arba tyri-nėtojai,apsitaškęeleksyrais“.Naujasis UAB „Vilniaus vandenys“ generalinis di-rektoriusAidasIgnatavičiusdžiaugiasiradęsvyk-domą tokią socialiai atsakingą švietėjiškąveiklą.„Manau, kad prasmingas darbas yra ne tik tiekti kokybiškągeriamąjįvandenįbeisurinktiirišvalytinuotekas pagal aplinkosaugos reikalavimus, bet iršviestivisuomenęapieLietuvojeturimądidžiulįturtą–požeminįgeriamąjįvandenį.Turimedau-giau kalbėti apie jo kokybę ir saugumą, klientaiprivalo žinoti, kad jų namuose iš čiaupo bėgapuikus vanduo. Šiame projekte daug dėmesioskiriame vaikų ir jaunimo švietimui, tai – mūsų ateitis.UAB„Vilniausvandenys“irtoliaužadatęstipanašauspobūdžiošvietėjiškasiniciatyvas“,–pa-sakojoAidasIgnatavičius.

UAB „Vilniaus vandenys“ Komunikacijos skyriaus vadovė

Rūta Mackevičiūtė

vienadidžiausiųvamzdžiųgamintojųBaltijosre-gione, parduodanti savo produkciją vietiniamsstatybosobjektamsireksportuojantijąįLatviją,Estiją,Baltarusiją,Rusiją,Lenkiją,Suomiją,Švedi-jąbeikitasEuroposšalis.Bendrovė džiaugiasi ilgamečiu bendradarbiavi-musuLietuvosvandens tiekėjųasociacija ir josnariaisbeirodomupasitikėjimu.Įmonėdidžiuo-jasi, kad jos produkcija, pagaminta Lietuvoje, naudojama regiono vamzdynų infrastruktūrospalaikymoirplėtrosreikmėmsjau20metų!

UAB „Wavin Baltic“ direktorius Virginijus Ramanauskas

Patikimas „Rexa PRO“ nuotekų siurblys dabar dar įvairiapusiškesnis.Savopatikimumugarsėjanti„RexaPRO“siurbliųserijaplečiasi.Nuodabarbusnetik„Vortex“tipodarboratai,betirvienkanaliaibeihidraulikossusmulkintuvais.Kaipžinote,vienkanaliaidarborataiyraefektyvesni, todėldabargalėsitenaudotimažesniusvarikliustampačiamnašumuipasiekti.Taippatatsiradoirhorizontalausmontavimosiurblių„RexaBloc“ir„RexaNorm“versijos.Taigipatikimąsiurbliųseriją„RexaPRO“dabargalėsitepritaikytidarplačiau.

Daugiau informacijos tel. +370 5 233 7760 arba www.wilo.lt

Patikimas

0000003022.indd 1 3/9/2016 2:08:02 PM

PatikimasiurbliųserijaEfekyvesnisvienkanalisdarboratasUžsikimšimui atsparus „Vortex“ darbo ratasHorizontaliaimontuojamisiurbliai„RexaBloc“ir„RexaNorm“PapildomimodeliaisusmulkintuvaisStandartinis Ex modelisDidelis laisvas praeinamumasŠiluminėvariklioapsaugairdrėgmėselektrodasvarikliokameroje

„WILO-Rexa PRO“

„Wilo-Rexa PRO“ serijos išplėtimas

22

NAUJIENOS,ĮVYKIAI,FAKTAIPrezidiumoposėdžiai

2016 01 21 Prezidiumo posėdisIšklausytaLVTAprezidentoB.Miežutavičiausinformacijaapietai,kaipLVTAįvykdė2015m.veiklosprogramą.Informuota,kadLVTAnariamsirnariamsrėmėjamsišsiuntinėtaataskaitaapie2015m.LVTAveiklosprogramosįvykdy-mąirrenkamusjųsiūlymus2016m.asociacijosveiklosprogramaiparengti.Nutarta surinkti vandentvarkos įmonėse patvirtintas paviršinių nuotekųtvarkymo sutartis, taisykles, savivaldybių nutarimus, kuriais remiantis bus parengti paviršinių nuotekų tvarkymo teisiniai dokumentai.NutartapirmąjįLVTAtarybosposėdįsušauktiVilniuje.NuspręstaXVIIsuvažiavimą ir tarybosposėdįsušauktibalandžio7–8d.Pa-langoje.IšklausytaLVTAprezidentoB.Miežutavičiaus informacijaapiebūsimątarp-tautinęBaltijosšaliųkonferenciją.AptartiUAB„Komunikacinėserdvės“2015m.atliktidarbaiirvykdytosLVTAveiklos 2015 m. viešinimo ataskaita.Susipažinus su„XylemWater Solutions Lietuva“ ir„HOBAS System PolskaSp.zo.o.“prašymais,nuspręsta išbrauktišias įmonesišLVTAnariųrėmėjų.NutartarekomenduotiLVTAtarybainutrauktišiųbendroviųnarystęasocia-cijoje.Susipažinus su„Evopipes SIA“ prašymu išbraukti šią įmonę iš LVTA nariųrėmėjųsąrašo į josvietą įtraukiant„EvopipesSIA“atstovybęLietuvojeUAB„Evopipes Radius“, nutarta rekomenduoti LVTA tarybai vietoje „Evopipes SIA“ įnariųrėmėjųsąrašąįtrauktijosatstovybęLietuvojeUAB„EvopipesRadius“.SusipažinussuUAB„MalbergWaterKaunas“prašymuišbrauktibendrovęišLVTAnariųrėmėjų,nutartarekomenduotiLVTAtarybainutrauktišiosbend-rovėsnarystęasociacijoje.NuspręstaartimiausiameLVTA suvažiavimepakoreguoti asociacijos įstatuspatikslinantasociacijosnarioirnariorėmėjomokesčiomokėjimotvarką.IšklausytasUAB„Versloaptarnavimocentras“atstovųpasiūlymasdėlbendrosapmokėjimoužkomunalinespaslaugassistemossukūrimo.

2016 03 24 Prezidiumo posėdisIšklausyta LVTAdirektoriausV. Ramono informacija apie LVTA2015m.pa-jamų ir išlaidų sąmatos įvykdymą.Nuspręstapritarti sąmatos įvykdymui irpateiktijątvirtintitarybai.IšklausytaLVTAdirektoriausV.RamonoinformacijaapieLVTA2015m.finan-sinę atskaitomybę. Nuspręsta pritarti pateiktai finansinei atskaitomybei irpateiktijątvirtintiLVTAsuvažiavimui.SusipažinussuLVTA2015m.veiklosataskaitairfinansinėsatskaitomybėsau-ditoišvada,nuspręstajomspritartiirpateiktitvirtintiLVTAsuvažiavimui.Aptartas2016m.LVTAveiklosprogramosprojektas.Nuspręsta,jįpakorega-vus, pateikti tvirtinti tarybai.Nuspręstapritarti2016m.LVTApajamųir išlaidųsąmatųprojektamsirpa-teikti juos tvirtinti LVTA tarybai.IšklausytiadvokatėsB.VilienėskomentaraidėlkeičiamųLVTAįstatųpunktų.NuspręstapritartinaujaiLVTA įstatųredakcijai irpateikti juostvirtintiLVTAsuvažiavimui.NuspręstavietojeLVTAprezidiumonarioValentinoMiltieniosiūlytiLVTAsu-važiavimuiasociacijosprezidiumonariu ikiveikiančioLVTAprezidiumoka-dencijospabaigosišrinktiUAB„Vilniausvandenys“generalinįdirektoriųAidąIgnatavičių.IšklausytaAplinkosprojektųvaldymoagentūrosvyriausiojopatarėjoK.Tumi-noinformacijaapie2014–2020m.EuroposSąjungosprogramosregioninėsvandentvarkospriemonėsprojektiniųsprendiniųproblematiką.Susipažinus su UAB„LitCon“ prašymu ir išklausius bendrovės direktoriausL. Piliponio informaciją apie įmonės veiklą, nuspręsta rekomenduoti LVTAtarybaispręstidėljospriėmimoįLVTAnariusrėmėjus.IšklausytaLVTAdirektoriausV.Ramono informacijaapiepasirengimo tarp-tautinei konferencijai „Baltijos šalių vandentvarka“ eigą. Posėdžio dalyviųpaprašytaparengtitemasirpranešimusšiaikonferencijai.Nuspręsta priimti Kauno technologijos universiteto pasiūlymą tapti asoci-juotuKaunotechnologijosuniversitetopartneriuprojekte„SmallWWTPs“–„Mažųnuotekųvalymoįrenginiųefektyvumoužtikrinimas“.NutartaįLietuvospramonininkųkonfederacijossuvažiavimądeleguotiLVTAprezidiumonarius.Nuspręsta iš VšĮ„Vandentvarkos institutas“ sąskaitos skirti 2000 Eur VGTU60-mečiorenginiuiparemti.

Tarybosposėdžiai

2016 03 09 Tarybos posėdisGavus„CSDIngenieureAG“Lietuvosfilialo,„XylemWaterSolutionsLietuva“,„HOBASSystemPolskaSpzo.o.“,UAB„MalmbergWaterKaunas“,AB„Panevė-žiostatybostrestas“filialo„Gerbusta“,UAB„DS-1“irUAB„AugustVFL“prašy-musdėlišstojimoišLietuvosvandenstiekėjųasociacijos,nuspręstapritartiLVTAprezidiumonutarimuiirnutrauktišiųbendroviųnarystęLietuvosvan-denstiekėjųasociacijoje.Gavus„EvopipesSIA“prašymą,nuspręstapritartiLVTAprezidiumonutarimuiir išbraukti„EvopipesSIA“ išLVTAnarių rėmėjųsąrašo, į josvietą įtraukiant„EvopipesSIA“atstovybęLietuvojeUAB„EvopipesRadius“.GavusUAB„Vilniaushidrogeologija“prašymą,nuspręstaUAB„Vilniaushidro-geologija“išLVTAnariųperkeltiįnariusrėmėjus.IšklausytasUAB„Kretingosvandenys“direktoriausG.Valinevičiauspraneši-masapiekilusiasproblemas,susijusiassubendrovėstiekiamamevandenyjeatsiradusiais makrobestuburiais – uodo trūklio lervomis. Išklausytas„Honeywell“ bendrovės pardavimo vadovo S. Lobačevskio pra-nešimas „Geriamojo vandens tiekimo sistemų apsauga nuo užterštų išorinių šaltiniųpagalLietuvojegaliojančioLSTEN1717standartoreikalavimus“.Išklausytas UAB „Arginta“ vandentvarkos padalinio direktoriaus R. Dauknio pranešimas„Duomenųsurinkimo,sisteminimoiranalizėssvarbaeksploatuo-jant vandentvarkos objektus“.Išklausytas„AmiantitPoland“eksportodirektoriausMarcinoRuczynskiopra-nešimas„Europojedidžiausiostiklopluošto(GRP)vamzdžiųiršulinių,skirtųrenovacijai,gamintojas„AmiantitPoland“.

VšĮ„Vandentvarkosinstitutas“seminarai

2015m.spalio14–16d.d.įvykoseminaras„VASpokyčiai2015–2016m.Tikrojivertė,naujas32VAS,privalomastaikytinuo2016m.Naujosfinansiniųatas-kaitųformos,naujassąskaitųplanasnuo2016m.“

2015m. spalio 22 d. įvyko seminaras-kvalifikacijos kėlimo kursai„Statybosprojektų valdymo esminiai principai ir projektuotojo vaidmuo statybos sutar-čiųadministravimoprocese.Teritorijųplanavimoiššūkiaiirtendencijos“.

2015 m. gruodžio 2 d. įvyko seminaras „LST EN 1717 „Geriamojo vandens ap-sauganuotaršospastatųvandentiekiuoseirbendriejiįtaisų,saugančiųnuotaršosdėlatbuliniotekėjimo,reikalavimai“.

2015m.gruodžio9d.įvykoseminaras„PakeistoirpapildytoLRdarbokodek-sopraktinistaikymasirefektyvuspersonalovaldymas“.

2015 m. gruodžio 10 d. įvyko seminaras „Aplinkosauginių ataskaitų teikimo perinformacinęsisitemąAIVIKSmokymai“.

2016m.sausio28d.įvykoseminaras„Energetinėstarnybosdarboorganiza-vimasvandentvarkosįmonėje.Vandenssiurbliniųdarboorganizavimas,tau-puselektrosenergijosvartojimassiurblinėse,siurbliniųvaldymoautomatika,jų valdymo algoritmai“.

2016m.kovo17d.įvykoseminaras-kvalifikacijoskėlimokursai„Statybosįsta-tymoirjįįgyvendinančiųteisėsaktųnaujausipakeitimai“.

2016m.balandžio5d. įvykoseminaras„Kokybėsužtikrinimas irvaldymas:vidausauditaiirmikrobiologiniųtyrimųkontrolė“.

Kiti įvykiai

2016m.vasario23d.dalyvautaUAB„ViaConBaltic“organizuotameseminare„ViaCon“grupėstiekiamųmedžiagųpritaikymasvandentvarkai“Vilniuje.

2016m.vasario26d.dalyvautaUAB„ViaConBaltic“organizuotameseminare„ViaCon“grupėstiekiamųmedžiagųpritaikymasvandentvarkai“Palangoje.

2016m.kovo3d.dalyvautaSuomijosambasadosVilniujeJohnoNurminenofondo„FinproirFLCC“(SuomijosirLietuvosprekybosrūmai)organizuotameseminare „Vandens sprendimai“ Vilniuje.

2016 m. kovo 4 d. dalyvauta UAB „Kauno vandenys“ dumblo apdorojimo įren-ginių atidaryme.

2016m.kovo29–31d.vyktaįkonsultacinįseminarą,organizuotąuždaromo-siosarmatūrosįmonėje„VAGArmaturenGmbH“(Vokietija).

23

Redakcinė grupėArtūrasAbromavičiusAlbertas AudickasVilius BurokasJonasMatkevičius

Adresas:Laisvėspr.117A,LT-06118VilniusTel. 8-5 2301391Faks. 8-5 2301380El. paštas vanduo@lvta.ltwww.lvta.lt

SpausdinoUAB„KOPA“

BroniusMiežutavičiusVaidotas RamonasMindaugas RimeikaRolandas Žakas

ISSN 2351-6038ISSN 1392-6950

NUSIPELNIUSIOLIETUVOSVANDENTVARKOSŪKIODARBUOTOJO GARBĖS ŽENKLAS

Lietuvos vandentvarkos ūkio darbuotojo gar bės ženklas

Lietuvosvandenstiekėjųasociacijos2009m.kovo12d.prezidiumoposėdyjebuvopriimtassprendimas įsteig-tinusipelniusioLietuvosvandentvarkosūkiodarbuotojogarbėsženklą,kuriuobūtųapdovanojamiasmenysužypatingusnuopelnusLietuvosvandentvarkosūkiui,aukštąprofesionalumą,pasišventimąirištikimybęprofesijai.Lietuvosvandentvarkosūkiodarbuotojųgarbėsženklaisirgarbėsženklopažymėjimais2015m.apdovanoti:

Ženklo Nr.41 – Algimantas JagnieškusŽenklo Nr.42 – Vytautas KisielisŽenkloNr.43–VytautasŠakėnas