Kokios galimybės spręsti problemas su bankais taikiai ir kokių įstatymų pakeitimų reikia

lengvinant smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) finansavimą?

LSVVT Valdybos narys Saulius Žilinskas

www.ukmin.lt/lt/svv/taryba/vfs_gerinimas/salygu-gerinimas.php www.bankunaujienos.lt

Norint kur nors nueiti reikia:- žinoti kur esi;- žinoti kur nori nueiti.

Liaudies išmintis

Šiandieninės mūsų konferencijos tikslai:1.1 remiantis prieinama informacija apsibrėžti, kokioje

situacijoje mes esame SVV finansavimo aspektu;1.2 aptarti esamus bankų ir verslo santykius;1.3 susitarti, kokios informacijos mums trūksta ir kas ją gali

pateikti.

2.1 iškelti tikslus sau ir finansinei šalies sistemai – kokios ateities mes norime;

2.2 suformuluoti artimiausius uždavinius verslo ir finansinės sistemos santykių keitimuisi.

Byloja oficialūs dokumentai I

Iš 2010-10-20 d. Europos Parlamento dokumentų Europos Parlamento rezoliucija dėl finansų, ekonomikos ir socialinės krizės.

Rekomendacijos dėl priemonių ir iniciatyvų, kurių reikia imtis.

kurioje tarp kitų priežasčių nurodyta:

• 3. pažymi, kad pasaulinis disbalansas, valdymas (reguliavimas ir priežiūra) ir pinigų politika kartu su specialiais finansų sistemai būdingais veiksniais, pvz., finansų produkto sudėtingumu ir neskaidrumu, trumpalaikėmis kompensacijų sistemomis ir netinkamais verslo modeliais, yra pagrindiniai veiksniai, skatinantys dabartinę finansų krizę;

• 4. mano, kad interesų konfliktų, asmeninio suinteresuotumo atvejų ir atvejų, kai subjektai buvo per glaudžiai susiję, kad į juos būtų galima kreiptis, padažnėjimas finansų sektoriuje kai kuriais atvejais prisidėjo prie krizės gilinimo;

• 5. pažymi, kad ekspansinė JAV pinigų politika paskatino perteklinį likvidumą siekiant didelio rentabilumo ir vidaus paklausos, paremtos vartojimo kreditais, atsiradimą, taigi ir namų ūkių įsiskolinimą, o taip pat dideles valstybės išlaidas, finansuojamas suteikiant pigią prieigą prie lėšų; …..

Byloja oficialūs dokumentai II

Lietuvos Respublikos Seimo BIUDŽETO IR FINANSŲ KOMITETO 2010-05-17 POSĖDŽIO PROTOKOLAS Nr.109-P-23 13 klausimas

•SVARSTYTA: Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 59 straipsnio 7 punktu atlikto parlamentinio tyrimo – Lietuvos banko funkcijų vykdymas 2005-2008 metais ir šios veiklos vertinimas – rezultatai ir išvados.•KONSTATUOTA:7. Lietuvos banko priimti sprendimai 2005–2008 metais įgyvendinant komercinių bankų riziką ribojančias priemones, patronuojantiems užsienio bankams (tarp jų ir dukteriniams bankams Lietuvoje) Skandinavijos šalių vyriausybių 2009 metais suteiktos garantijos hipotekos paskoloms ir palankūs Europos Komisijos sprendimai šiais klausimais padėjo užtikrinti Lietuvoje veikiančių komercinių bankų sistemos stabilumą (likvidumą) ir patikimumą. Tačiau šios priemonės buvo neadekvačios siekiant pagrindinio Lietuvos banko tikslo – palaikyti kainų stabilumą.

Šio tikslo Lietuvos bankas nepasiekė. Tai rodo šie faktai: 2007–2008 metais vartojimo kainų indeksas (infliacija) pasiekė 12 proc. metinio prieaugio lygį; 2004–2007 metais vidutinis metinis nekilnojamojo turto kainų augimas siekė 30 proc., o dabartinis šių kainų nuosmukis sudaro apie 40 proc.; 2005–2007 metais vidutinio darbo užmokesčio augimas sudarė 15–20 proc. per metus, o dabartiniu metu vidutinis darbo užmokestis drastiškai sumažėjo.

Byloja oficialūs dokumentai III• 8. Lietuvos banko politika ir pinigų politikos priemonių taikymas reguliuojant kredito pasiūlą

ir siekiant nekilnojamojo turto rinkos perkaitimo („burbulų“ atsiradimo) prevencijos nepasiteisino.

• Ši politika ir taikytos (netaikytos) priemonės 2004–2007 atvėrė kelią milžiniškiems ir nevaldomiems paskolų srautams ir netvariai ūkio plėtrai, finansuojamai skolintomis lėšomis. Komercinių bankų paskolų įmonėms ir gyventojams portfelis išaugo nuo 11 milijardų litų 2003 metais iki 66 milijardų litų 2008 metų pabaigoje. Paskolos augo dvigubai sparčiau negu indėliai bankuose ir net kelis kartus sparčiau negu realusis bendrasis vidaus produktas. Šių disproporcijų grėsmingą įtaką dabartinės finansų sistemos nestabilumui nulėmė tai, kad daugiau kaip pusė bankų paskolų buvo nukreiptos į nekilnojamojo turto sektorių: būstams statyti ar įsigyti, nekilnojamojo turto plėtros ir statybų bendrovėms kredituoti, spekuliatyviais tikslais įsigyjamam nekilnojamajamajam turtui pirkti. Be to, nemaža kredito išteklių dalis buvo panaudota ir vartojimo paskoloms teikti.

• Lietuvos banko pinigų politikos priemonės, taikytos reguliuojant kredito pasiūlą ir įgyvendinant nekilnojamojo turto rinkos perkaitimo (,,burbulų”atsiradimo) prevencijos priemones, finansų krizės akivaizdoje nesutrukdė komerciniams bankams masiškai perkelti valiutos ir palūkanų svyravimo rizikų gyventojams – neprofesionaliems rinkos dalyviams. Šios priemonės taip pat nesutrukdė formuotis ir sprogti nekilnojamojo turto kainų ,,burbului”, kartu detonuojant ir ekonominių, finansinių ir socialinės gerovės ,,burbulų” sprogimus.

BIUDŽETO IR FINANSŲ KOMITETO 2010-05-17 POSĖDŽIO PROTOKOLAS Nr.109-P-23

Byloja oficialūs dokumentai IV• Apie disproporcijų grėsmę ir kainų stabilumo problemas Lietuvoje dėmesį atkreipė ir

Tarptautinis valiutos fondas (2005 ir 2008 metais). Tačiau Lietuvos bankas, informuodamas Lietuvos Respublikos Vyriausybę apie pasirengimą euro įvedimui, infliacijos valdymą vidutinės trukmės laikotarpiu ir antiinfliacinės politikos aktyvinimą (2005-03-23 raštas Vyriausybės kanceliarijai ir Finansų ministerijai Nr. 11-705, 2007-02-15 raštas Vyriausybei Nr. 491, 2007-12-06 raštas Ministrui Pirmininkui Nr. 09-3516), be kitą ko, nurodė, ,,kad vidaus paklausa, jai įtaką daranti fiskalinė politika, ES parama ir kredito plėtra yra mažiau svarbūs infliacijai nei vienkartiniai pasiūlos šokai žemės ūkyje, energetikoje, administraciniai kainų padidinimai kitose reguliuojamose ūkio šakose bei akcizų derinimo su minimaliu ES lygiu procesas”.

• Į Ministro Pirmininko prašymą pateikti detalią informaciją, kokių antiinfliacinių priemonių Lietuvos bankas pats numato imtis 2008 metais ir vidutinės trukmės laikotarpu, Lietuvos bankas, be kita ko, pateikė tokią nuomonę – ,,Dėl kredito didėjimo. Yra nuomonių, kad prie infliacijos mažinimo galėtų prisidėti bankų kreditavimo ribojimas iš pasiūlos pusės. Nemanome, kad tai galėtų būti laikoma esmine antiinfliacine priemone, nes jos taikymas infliaciją veiktų netiesiogiai (didelė dalis kredito lemia prekybos deficito didėjimą, o ne infliaciją), turėtų neigiamų šalutinių padarinių (pavyzdžiui, ES paramos lėšų įsisavinimo, kuriam reikalingas bankų bendrafinansavimas, sulėtėjimas ir pan.). Kad būtų ribotas kredito augimas, reikia sumažinti paskatas didėti kredito paklausai. Ji natūraliai sumažės dėl būsto bumo ,,išsikvėpimo” ir sumažėjus investuotojų ir vartotojų bendrajam optimizmui dėl ateities”.

BIUDŽETO IR FINANSŲ KOMITETO 2010-05-17 POSĖDŽIO PROTOKOLAS Nr.109-P-23

Byloja oficialūs dokumentai V

• Pateiktoje Ministrui Pirmininkui informacijoje taip pat nurodyta – ,,Lietuvos banke pastaraisiais metais nuolat svarstoma apie paskolų portfelio augimo ribojimo galimybes ir jų tikslingumą. Įvertinus santykinai mažą paskolų portfelio bazę, lyginant su šalies BVP,

• taip pat siekdamas nesudaryti konkurencinio pranašumo užsienio bankų skyriams (kurių priežiūros nevykdome, o ją vykdo patronuojančio banko priežiūrą vykdanti priežiūros tarnyba), taip pat, siekiant nesudaryti prielaidų, dėl pernelyg griežto (griežtesnio negu patronuojančių bankų užsienio šalyse) reguliavimo, šalies bankams transformuotis į skyrius, buvo prieita nuomonės, kad galimas rizikas dėl kredito augimo geriausiai atsvertų stipri kapitalo bazė bei geresnis rizikos valdymas.”

• Šie ir kiti parlamentinio tyrimo metu išaiškinti dalykai rodo, kad Lietuvos bankas neišnaudojo visų galimybių savo pagrindiniams tikslams įgyvendinti.

BIUDŽETO IR FINANSŲ KOMITETO 2010-05-17 POSĖDŽIO PROTOKOLAS Nr.109-P-23

Byloja oficialūs dokumentai VI• Nepasinaudota galimybe paskolų būstui srautus valdyti ir komercinių bankų

lupikavimo apraiškas teikiant šias paskolas riboti vadovaujantis 2003 metais priimto Hipotekinių obligacijų ir hipotekinio kreditavimo įstatymo (Žin., 2003, Nr.97-4317) nuostatomis bei Europos Komisijos išvadomis hipotekinių kreditų klausimais (Europos Komisijos dokumentai KOM(2005)327 galutinis ir KOM(2007) 807 galutinis). Nebuvo aukščiausiu lygiu su Vyriausybe ir iš esmės svarstyta būtinybė apskritai uždrausti bankams teikti kreditus būstui (hipotekinius kreditus) užsienio valiuta ir imtis kitų priemonių prieš bankų lupikavimą teikiant būsto paskolas neprofesionaliems rinkos dalyviams (Fizinio asmens bankroto įstatymo projekto iniciavimas ir pan.)

• Šios galimybės buvo išeliminuotos vienašališku Lietuvos banko valdybos 2006 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 80 (Žin., 2006, Informaciniai pranešimai, Nr. 61) priėmus sprendimą atšaukti AB SEB VB būsto bankui išduotą banko licenciją ir likvidavus šį banką, taip pat nuo 2005 m. pradžios panaikinus bankų ataskaitą apie paskolas ekonominės veiklos rūšims dėl paskolų sektoriams tariamų klasifikavimo sunkumų (Lietuvos banko 2005-12-23 raštas ,,Dėl Finansinių įstaigų bei draudimo įmonių veiklos reglamentavimo ir priežiūros koordinavimo komisijos posėdžio” , adresuotas finansų ministrui Z. Balčyčiui).

BIUDŽETO IR FINANSŲ KOMITETO 2010-05-17 POSĖDŽIO PROTOKOLAS Nr.109-P-23

Byloja oficialūs dokumentai VII

• Visi šie sprendimai nebuvo iš esmės derinti su Vyriausybe, nebuvo atliktas šių sprendimų poveikio vertinimas pagal Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 276 ,,Dėl Sprendimų projektų poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo ir įgyvendinimo” rekomendacijas.

• 9. Pasiūlymai ir konsultacijos, teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir jos institucijoms kredito valdymo priemonių, kurių įgyvendinimas priskirtas šių institucijų kompetencijai, klausimais, dažniausiai buvo siejami su Vyriausybės formuojama ir įgyvendinama jos fiskaline politika. Konkrečiai buvo siūloma spręsti kredito būstui ribojimo klausimus įvedant turto mokestį gyventojams, atitinkamai reguliuojat šios srities subsidijas ir atsisakant mokesčių lengvatų. Deja, tuometinė Vyriausybė į šiuos pasiūlymus neatsižvelgė.

BIUDŽETO IR FINANSŲ KOMITETO 2010-05-17 POSĖDŽIO PROTOKOLAS Nr.109-P-23

Byloja oficialūs dokumentai VIII

• 10. Bankų sistemos nevaldomą plėtrą, užsienio investuotojams priklausančių bankų ir jų filialų oligopolinį dominavimą Lietuvos būsto paskolų rinkoje nulėmė tai, kad, siekiant pritraukti kreditinius išteklius šalies ūkio ir būsto kreditavimo reikmėms, nugalėjo daugumos Lietuvos banko valdybos narių liberalus, neatsakingas ir galbūt iki galo nesuvoktas požiūris į šiuos procesus, taip pat į nevaldomą komercinių bankų paskolų, nukreiptų į nekilnojamojo turto sektorių, augimą ir komercinių bankų lupikavimo apraiškas teikiant paskolas neprofesionaliems rinkos dalyviams.

• 11. Lietuvos banko valdymas, organizacinė struktūra, darbuotojų skaičius, darbuotojų darbo užmokesčio kitimo tendencijos atsižvelgiant į šalies viešųjų finansų būklę, Lietuvos banko biudžete numatomų lėšų racionalaus naudojimo klausimai nėra adekvatūs Vyriausybės ir Seimo vykdomos viešųjų finansų konsolidavimo politikos nuostatoms. Šias Lietuvos banko veiklos sritis turėtų nuodugniai įvertinti Valstybės kontrolė atlikdama šio banko veiklos ir finansinį auditą.

BIUDŽETO IR FINANSŲ KOMITETO 2010-05-17 POSĖDŽIO PROTOKOLAS Nr.109-P-23

Įdomus SVV aspektas

Moteriškė, pvz. mezganti pirštines, santykiuose su bankais gali turėti dvi teisines būkles:

1. Kaip fizinis asmuo, ji – bankų paslaugų vartotoja, kurią gina tiek ES direktyvos, tiek šalies įstatymai, tiek ir Vartotojų teisių apsaugos valstybinės ir visuomeninės organizacijos.

2. Nusprendusi legalizuoti savo veiklą ir pvz sukurti individualią įmonę, ji -i teisiškai tampa “lygi” su banku

Teisės požiūriu tai du vienodi verslo subjektai. Ir moteriškės galimybės teismuose bylinėtis su bankais, ir apmokėti advokatų išlaidas yra tik jos asmeninė problema.

Gal Lietuvos Bankas padės?

www.lb.lt• Tikslas: Lietuvos bankas yra Lietuvos Respublikos centrinis bankas kurio

pagrindinis tikslas – palaikyti kainų stabilumą. Siekdamas šio tikslo Lietuvos bankas yra nepriklausomas nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei kitų valstybės įstaigų.

• Funkcijos Lietuvos bankas, įgyvendindamas pagrindinį tikslą atlieka šias funkcijas: - kuria ir valdo tarpbankinę lėšų pervedimo sistemą ir nustato reikalavimus tarpbankinės lėšų pervedimo sistemos dalyviams;

Lietuvos banko žingsnis krizės akivaizdoje: 2009-02-12, Lietuvos bankas mažins mokėjimo sistemų litais mokėjimų nurodymų įvykdymo įkainius

Priimtas Lietuvos banko valdybos sprendimas leis nustatyti mažesnius nei dabar yra dviejų mokėjimo sistemų litais mokėjimo nurodymų įvykdymo įkainius. Numatoma, kad nuo 2009 metų balandžio pirmos dienos skubaus mokėjimo nurodymo įvykdymo įkainis bus sumažintas nuo dabar galiojančio įkainio 0,31 Lt iki 0,23 Lt, o neskubaus – nuo 0,28 Lt iki 0,21 Lt.

Lietuvos Bankas privalo palaikyti kainų stabilumą,Lietuvos bankas nustato reikalavimus tarpbankinės lėšų

pervedimo sistemos dalyviams !!!

• Komercinių bankų atsakas:

Bankų savivalė Lietuvoje yra sunkiai paaiškinama kaip ir Lietuvos centrinio banko veikla, kuri turėtų būti nukreipta į komercinių bankų veiklos kontrolę. Valstybė, gerbianti savo piliečius, bent jau mokesčius jai pačiai turėtų leisti sumokėti nemokamai. Juk mokam ne kam kitam, o savo valstybei. Nemanau, kad būtų sunku susitarti su mokesčių sąskaitą aptarnaujančiu banku (šiuo atveju „Swedbank“), kad mokesčiai būtų priimami nemokamai. Tereikia tik trupučio pastangų ir tokios problemos neliktų, nes visiškai netikėtina, kad kuris nors bankas atsisakytų milijardinių apyvartų.

www.grant.lt 2009-08-05, Tyrimas: “Kiek kainuoja pavedimas Lietuvos bankuose”

Pasitarkime I

LSVVT VFSGDG pateikė Seimui šiuos pasiūlymus:A. Skubūs sprendimai:1. Įtvirtinti kreditoriaus pareigą per nustatytą terminą raštu

pateikti motyvuotus atsakymus į kliento rašytines pretenzijas, prašymus ar kitus paklausimus;

2. Įtvirtinti sąžiningą sutarčių sudarymo, keitimo ar nutraukimo administravimo mokesčio dydį. Šis mokestis negali būti vertinamas kaip atlygis už suteiktas paslaugas;

3. Įtvirtinamas apribojimas turėti dukterines nekilnojamojo turto valdymo bendroves, kurios įsigyja to paties banko išvaržymui atiduotus verslo projektus. Veikdami per dukterines bendroves bankai turi galimybes vykdyti verslo perėmimo veiklą. Vykdant verslo perėmimą bankai turi galimybę nepagrįstai praturtėti ;

Pasitarkime II

B. Strateginiai sprendimai (LSVVT raštas 2010-10-04):

1. HIPOTEKINIŲ OBLIGACIJŲ IR HIPOTEKINIO KREDITAVIMO ĮSTATYMAS - ilgalaikio finansavimo (ypač būsto) suaktyvinimas ir gyventojų finansinio investavimo priemonių vietinės rinkos formavimas (kaip alternatyva indėliams)

2. Lietuvos bankų įstatymas - investicinio banko įsteigimas arba užsienio investicinių bankų filialų atidarymas Lietuvoje

3. Bankų įstatymo pakeitimai - Licencijavimo sąlygų pakeitimas siekiant pritraukti konkuruojančius bankus (pvz., tik atsiskaitymams, ar tik greitoms paskoloms ir t.t.)

Pasitarkime III

C. Kiti būtini sprendimai:1. Dėl VILIBOR skaičiavimo metodikos pakeitimo ir galimo

pereinamojo laikotarpio į EURIBOR naudojimą nustatymo;2. Privataus laidavimo už juridinius asmenis apribojimas ir

reguliavimas, pvz., neleidžiant laiduoti visu asmeniniu turtu, apriboti laidavimą už neproporcingai didelę prievolę. Toks laidavimas turėtų būti išimtis iš bendros taisyklės;

3. Reikalavimas teikiamai valstybės garantijai SVV papildomai netaikyti kitų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (laidavimo, garantijų), siekiant išvengti perteklinio bankų klientų apsunkinimo ir neproporcingo prievolei turtinių teisių ir interesų suvaržymo;

4. Nepriklausomo Finansų ombudsmeno įstaigos įkūrimas. Efektyvios, veiksmingos ir privalomos bankinių ginčų nagrinėjimo institucijos įkūrimas;

Pasitarkime IV5. Dėl santykių tarp Lietuvos Vyriausybės ir Lietuvos Banko pvz.,

suteikiant teises nustatyti liberalesnę rizikingų paskolų priskyrimo tvarką ūkio šakoms, kurias numato remti Lietuvos Vyriausybė;

6. Statistinių duomenų apie verslo kreditavimą formato pakeitimas ir Lietuvos Banko atskaitomybės teikimo formos ir tvarka;

7. Banko akcijų paėmimas visuomenės poreikiams taikytinas tik su Seimo atsakingų komitetų ir Valdybos ir/ar Valstybės Saugumo Tarybos sprendimu;

8. Kredito unijų veiklos praplėtimas dalyvaujant bendrafinansavime ES veikloje ir kitose finansinės inžinerijos formose;

9. Lietuvos banko pelno dalinio panaudojimo verslo skatinimo fondams formuoti ir išplėsti;

Pasitarkime V10. Siekiama riboti kredito įstaigos, suteikusios verslo

(investicinę) paskolą, teises įgyvendinant prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones fizinių asmenų atžvilgiu, ypatingai draudžiant ir ribojant tuos atvejus, kai fiziniam asmeniui ir jo šeimai atimamos nuosavybės teisės į turimą gyvenamąjį būstą.

11. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas turi būti suderinamas su asmens teise naudotis dalimi areštuoto turto (pvz., kredito įstaigos sąskaitų), kuris būtų reikalingas būtiniems fizinio asmens poreikiams. Siekiama, jog taikant laikinąsias apsaugos priemones būtų leidžiama naudoti areštuotas pinigines lėšas būtiniems fizinio asmens poreikiams. Pakeitimais taip pat ketinama įtvirtinti atsakingesnį laikinųjų apsaugos priemonių reguliavimą įvedant aiškesnius taikymo kriterijus, atsižvelgiant į visų ginčo šalių galimybes laimėti ginčą ir galimus neproporcingus nuostolius bei elementarius žmogaus teisių pažeidimus.

www.bankunaujienos.lt - priemonė

Bendradarbiavimui

Bankai vengia pilno viešumo – drauge kurkime įstatymų pakeitimus ir reikalavimus mus

aptarnaujančiai bankinei sistemai VIEŠAI

Dėkoju už dėmesį

Turite idėjų, norite padėti?Prisijunkite ir registruokitės

www.bankunaujienos.lt