Vytauto Didžiojo universitetas

NESĖKMINGO MOKYMOSI PRIEŽASTYS BENDROJO LAVINIMO

MOKYKLOSE IR MOKINIŲ POŽIŪRIS Į JAUNIMO

MOKYKLASVytauto Didžiojo universitetas

Spalio mėn. 22 d.

Rolandas Bulotas

Vytauto Didžiojo universitetas

Problemos aktualumas

• Nesudaromos sąlygos vaikams nuosekliai mokytis, pereinat iš klasės į klasę iki sėkmingo bendrojo lavinimo mokyklos užbaigimo.

• Spręsdamos tokių vaikų problemas, mokyklos nepakankamai pasinaudoja ir kitų specialistų paslaugomis(psichologų, socialinių pedagogų ir kt.), kurie galėtų kartu su mokyklos administracija, vaikais, tėvais(globėjais), mokytojais sudaryti veiksmingas strategijas vaikų mokymosi sunkumų įveikimui.

Vytauto Didžiojo universitetas

Tyrimo objektas – nesėkmingo mokymosi priežastys ir mokinių požiūris į jaunimo mokyklas

Tyrimo tikslas – atskleisti nesėkmingo mokymosi priežastis bendrojo lavinimo mokyklose ir mokinių požiūris į jaunimo mokyklas

Vytauto Didžiojo universitetas

Tyrimo uždavinys (teorinis)

- Pateikti bendrojo lavinimo mokyklų nelankymo ir mokinių mokymosi motyvacijos silpnėjimo priežasčių teorines prielaidas;

Vytauto Didžiojo universitetas

Mokyklos nelankymo priežaščių veiksniai

Vytauto Didžiojo universitetas

Tyrimo uždavinys

• Empiriškai pagrįsti mokinių požiūrį į jaunimo mokyklas

Vytauto Didžiojo universitetas

Mokinių požiūris apie mokymąsi Jaunimo mokykloje

MetodaiAnketinė apklausa. Anketų klausimai sudaryti naudojant

atvirus ir uždarus diagnostinius klausimus. Panaudoti klausimai, kuriuos aprobavo ir taikė autoriai (Dereškevičius, Rimkevičienė, Targamadzė, 2000; Rimkevičienė, Barkauskaitė, Targamadzė, Gaigalienė, Indraškienė, Malinauskienė, 2005).

Faktorinė analizė. Kintamųjų tinkamumo faktorinė analizė atlikta panaudojant KMO (Kaizer-Mayer-Olkin) koeficientą.. Faktorinės analizės proceso metu naudojama faktoriaus aprašomoji sklaida. Faktorius interpretuojamas bei paaiškinamas, remiantis sklaidos koeficientu.

Vytauto Didžiojo universitetas

Mokinių požiūris apie mokymąsi Jaunimo mokykloje

• RespondentaiTyrime dalyvavo 378 mokiniai. Iš jų vaikinų (72,3 proc.), merginų - 26,7 proc.

Tyrime dalyvavo: Alytaus, Biržų, Jonavos, Joniškio, Kauno Prano Eimučio, Kėdainių, Marijampolės, Panevėžio, Prienų, Radviliškio, Rokiškio, Šiaulių, Tauragės, Ukmergės, Utenos jaunimo mokyklų mokiniai.

Vytauto Didžiojo universitetas

Rezultatai. Mokinių mokymosi nesėkmių priežastys

ankstesnėje mokykloje

8,9

26,4

3,8

25,6

12,6

10,8

6,3

34,8

11,3

17,3

25,9

12,6

34,3

22,4

17,3

10,5

37,6

24,6

63,8

47,7

88

40,1

65

71,9

16,8

27,6

64,1

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100

Neturėjau sąlygų mokytis namuose

Mokykloje nespėdavau mokytis su visais

Namiškiai smurtavo ir nesutarė

Neprisitaikiau prie mokyklos reikalavimų ir tvarkos

Sunki materialinė padėtis

Bijojau mokytojų

Bijojau kitų mokinių

Nesuprasdavau, ką aiškindavo mokytojai

Dažnai ir ilgai sirgau

Sutinku Iš dalies sutinku Nesutinku

Vytauto Didžiojo universitetas

Mokinių patekimo į jaunimo mokyklas priežastys

Vytauto Didžiojo universitetas

Mokinių patekimas į Jaunimo

mokyklą

Vytauto Didžiojo universitetas

Mokinių savijauta mokykloje

Vytauto Didžiojo universitetas

Mokinių mokymosi sąlygų sudarymo vertinimas

Vytauto Didžiojo universitetas

Mokinių nurodyti asmenys, į kuriuos dažniausia kreipiamasi

pagalbos

Vytauto Didžiojo universitetas

Mokinių nuomonė apie jaunimo mokyklos paskirtį

Vytauto Didžiojo universitetas

IŠVADOS

• Dabartinė situacija rodo, kad į šias mokyklas patenka mokiniai, turintys ne tik mokymosi motyvacijos sunkumų, elgesio-emocinių problemų, bet ir akademiškai atsilikę dėl sunkių socialinių-ekonominių sąlygų namuose.

• Į jaunimo mokyklas mokiniai dažniausiai ateina mokytis patys savarankiškai apsisprendę ar patarus artimiausios aplinkos žmonėms (mamai, giminėms, draugams, pažįstamiems).

• Mažiau negu pusė patekimo į jaunimo mokyklas atvejų sietini su ankstesnės mokyklos administracijos, specialistų rekomendacijomis. Tai rodo, kad mokyklose ne visi vaikai vertinami kaip asmenybės, nežinomi visų vaikų poreikiai, neskiriama pakankamai dėmesio atsiradusių vaikų problemų sprendimui, nesidomima vaiko gyvenimu.

Vytauto Didžiojo universitetas

• Jaunimo mokyklos veiklos pozityvūs vertinimo veiksniai: mažas mokinių skaičius klasėse, galimybė klausti ir konsultuotis, jautimasis laisviau individualiai atsiskaitant, aukštesni mokymosi pasiekimai, nesijautimas negabiu, įdomesnis mokymasis ir kt. .

• Jaunimo mokyklos mokinių požiūris į mokytojus yra teigiamas.

• Jaunimo mokyklų reikalingumą pripažino dauguma jos mokinių (tik 3,8 proc. nurodė, kad mokykla niekam nereikalinga). Mokinių nuomone, mokykla ypač reikalinga tiems mokiniams, kuriems sunku, nesiseka mokytis, kurie turi elgesio, drausmės problemų, nesutariantiems su mokytojais, neturtingų tėvų vaikams, kitų nesuprastiems, droviems, vienišiems, turintiems žalingų įpročių, antramečiavusiems, keitusiems mokyklas.

Vytauto Didžiojo universitetas

AČIŪ UŽ DĖMESĮ