MÛSØþodis2015 2 (674) Leidþiamas nuo 1959 m. sausio mën.

LIETUVOS AKLØJØ IR SILPNAREGIØSÀJUNGOS MËNESINIS ÞURNALAS

Vyr. redaktoriusVYTAUTAS GENDVILAS ­2163-863

Redakcinë kolegija:R.BALÈIKONIENË,V.DUMBLIAUSKIENË,G.PADRIBONIENË,P.PLIUÐKA,G.SIDEREVIÈIENË,A.VALENTA (pavaduotojas),V.GENDVILAS (pirmininkas).

Telefonai:

Atsakingoji sekretorë

I.BARADINSKIENË ­ 213-65-12

A.VALENTA ­ 216-34-09

A.MAÈIONIENË ­ 2163-863

Elektroninis paðtas: mz@lass.lt

Puslapis Internete:

http://www.musuzodis.lt

Redakcijos adresas:Naugarduko 91, 03202 Vilnius.Duota rinkti 2015 02 20. SL 222Pasiraðyta spausdinti 2015 02 20.Formatas 62x92. Popierius ofsetinisNr. 1. Ofsetinë spauda. 3,5 sp.l., 0,5spalv. atsp., 4 l. l. Tiraþas 550.Kaina 0,59 Eur. Rinko ir maketavoVðÁ �Brailio spauda�. MaketuotojasSergejus Mechas. Spausdino akcinëbendrovë �Spauda�. Laisvës pr. 60,05120 Vilnius, www.spauda.com.

MÛSØ ÞODIS is published eachmonth by the Lithuanian Associationof the Blind and Visually Handi-capped in Lithuania. Chief editor:Vytautas Gendvilas. Address of theeditorial office: Naugarduko 91,03202 Vilnius. Lithuania. Printed bySPAUDA Press, Laisvës 60, 05120Vilnius, Lithuania, www.spauda.com.

�MÛSØ ÞODIS�, 2015, 2

TURINYS

1 VISI Á RINKIMUS

2 G.STOÐKUS RINKIMAI, NEÁGALIEJI IRINTERNETAS

4 H.STUKAS NEREGIUS ÁDARBINANTISPROJEKTAS

7 G.PADRIBONIENË GARBINGAS ÁVERTINIMAS

8 P.PLIUÐKA PABENDRAUKIME

9 KVIEÈIAME DALYVAUTILIEÈIAMØJØ KNYGELIØKONKURSE

10 V.VENCKUTONYTË- VIRTO NEREGIAISVAIÈIÛNIENË IR IÐBANDË GOLBOLÀ

12 V.DUMBLIAUSKIENË ZUIKIØ TAKAIS

14 A.VALENTA PORTRETO MÁSLËS

16 A.VAINORAS AÐ KELIAUJU Á PASAKÀ...

17 ABSOLIUÈIOS LAISVËSLINK

19 V.VENCKUTONYTË- ÈEMPIONATOVAIÈIÛNIENË SIMBOLIS - PELËDA

20 A.GURBËNAS ÞAKARIØ TANDEMAS:KARTU ESAME STIPRÛS

21 J.VALENTUKEVIÈIUS NEUÞMIRÐTAS ABELISVILIS

23 TRUMPAI

24 TIFLOHUMORAS

III virð. G.REÈIÛNIENË KAS SUÐILDYS ÞIEMÀ?

IV virð. V.GUDONIS V. R. BIG. VAIKAI PERVEDAPER TILTÀ SAVO AKLÀTËVÀ

2015/02 1

GYVENIMO AKTUALIJOS

VISI Á RINKIMUSÐiø metø kovo 1 dienà Lietuvoje rengiami sa-

vivaldos rinkimai. Bus renkamos savivaldybiøtarybos ir tø tarybø nariai - merai. Merai tiesio-giai renkami pirmà kartà ðalies istorijoje.

Á merus pretenduoja du Lietuvos akløjø ir silp-naregiø sàjungos nariai. Á Vilkaviðkio mero pos-tà save, kaip kandidatà, pasiûlë LASS Vilkavið-kio rajono organizacijos narys Vytautas Leke-ðius. V. Lekeðius nepriklauso jokiai partijai, tai-gi savo kandidatûrà jis iðkëlë pats. Partija �Tvar-ka ir teisingumas� á Neringos merus iðkëlë LASSnará Viktorà Valcerá.

Savivaldybiø tarybø nariais tikisi bûti daugiaumûsø organizacijos nariø. Þurnalo �Mûsø þodis�þiniomis, kandidatø rinkimø sàraðuose turimedeðimtyje rajonø: Alytuje, Birþuose, Joniðkyje,Kaune, Pakruojyje, Panevëþyje, Radviliðkyje,Raseiniuose, Ðiauliuose ir Vilniuje. Trys LASSnariai kandidatuoja Kaune, po vienà - Alytuje,Joniðkyje, Pakruojyje, Panevëþyje, Radviliðky-je, Raseiniuose ir Vilniuje.

Lietuvos akløjø ir silpnaregiø sàjunga - ne po-litinë organizacija, taèiau jos nariams á politikàkelias neuþdraustas. Jie turi teisæ bûti partijø arpolitiniø susivienijimø nariais. O mes, LASS na-riai, atlikdami pilietinæ pareigà - dalyvaudamirinkimuose - galime rinktis tas politines jëgas,kuriose turime savo atstovø. Be to, mes juos ga-lime ir reitinguoti. Norëdami palengvinti apsi-sprendimà, siûlome susipaþinti su nariais - kan-didatais á savivaldybiø tarybas.

Á Alytaus miesto tarybà nuo Tëvynës sàjun-gos - Lietuvos krikðèioniø demokratø partijoskandidatuoja ilgametë LASS Alytaus miesto ir

rajono filialo pirmininkë Daiva Markinienë. Rin-kimø informaciniame leidinyje, partijos sàraðe,ji nurodyta aðtuonioliktu numeriu.

Á Birþø miesto savivaldybës tarybà preten-duoja du LASS nariai. Su Respublikonø partija árinkimus eina Liutgirdas Ramutënas. Sàraðe jisyra septynioliktas, O Darbo partijos sàraðe bu-væs LASS Birþø rajono filialo pirmininkas Laimo-nas Leliukas - dvyliktas.

Joniðkio socialdemokratams atstovauja ilga-metë LASS Joniðkio rajono filialo pirmininkë InaSakalauskienë. Socialdemokratø sàraðe ji - dvi-deðimt pirma. Tame paèiame sàraðe yra ir josvyras Vidas (trisdeðimt ðeðtas numeris).

Kaunieèiø rinkiminëje kovoje turime net trismûsø organizacijos narius. Partijos �Tvarka ir tei-singumas� gretose yra Lietuvos akløjø sporto fe-deracijos klubo �Sveikata� pirmininkas VytautasGirnius (sàraðe jis penktas) bei Kauno ir Mari-jampolës regionø akløjø centro direktorius Egi-dijus Urna (sàraðe keturiasdeðimt penktas). Lai-kinojoje sostinëje dar kandidatuoja Lietuvos ak-løjø sporto federacijos klubo �Parolimpietis� pre-zidentas, aktyvus visuomenininkas, seniûnaitisJuozas Miliauskas. Lietuvos socialdemokratøpartijos sàraðe jis paþymëtas trisdeðimt devin-tuoju numeriu.

Rinkimuose á Pakruojo savivaldybës tarybàLietuvos socialdemokratø partijos sàraðe (ketu-riasdeðimt treèias numeris) yra LASS Pakruojorajono filialo pirmininkë Kristina Butkevièienë.

Panevëþyje su Lietuvos laisvës sàjunga (li-beralais) á rinkimus þengia LASS narys kompiu-teriø specialistas Vidmantas Visockas. Jo nume-

2 MÛSØþodis

TEISËS NAUJIENOS

RINKIMAI, NEÁGALIEJIIR INTERNETAS

Giedrius STOÐKUS

Artëjant savivaldybiø tarybø ir merø rinki-mams, pats laikas pasiaiðkinti, kokias teisineslengvatas neágaliesiems suteikia rinkimø ásta-tymai.

Lietuvoje yra 4 rûðiø rinkimai - tai Seimo, Pre-zidento, Europos Parlamento nariø ir Savivaldy-biø tarybø. Kiekvienus ið jø reglamentuoja at-skiras ástatymas. Taigi yra Seimo rinkimø ástaty-mas, Prezidento rinkimø ástatymas, Savivaldy-biø tarybø rinkimø ástatymas ir Rinkimø á Euro-pos Parlamentà ástatymas. Ateityje numatomaðiuos 4 rinkimø ástatymus sujungti á vienà bend-rà Rinkimø kodeksà, taèiau kada tai bus, dar ne-aiðku.

Visi keturi rinkimø ástatymai beveik vienodaireglamentuoja neágaliøjø balsavimo lengvatas,todël, atsiþvelgiant á artëjanèius savivaldybiø ta-rybø ir merø rinkimus, daugiausia dëmesio skir-sime Savivaldybiø tarybø rinkimø ástatymui(STRÁ).

Nori balsuoti - turëk patikimà padëjëjàRinkimø ástatymai, pvz., STRÁ 5 str. 1 d., rei-

kalauja, kad rinkëjai balsuotø asmeniðkai ir slap-tai bei draudþia balsuoti uþ kità asmená arba pa-vesti kitam asmeniui balsuoti uþ save. Taèiau èiapat numatyta ir iðimtis - rinkëjas, kuris dël fiziniotrûkumo negali pats balsuoti, gali balsuoti pa-dedamas kito asmens, kuriuo jis pasitiki.

Ðià iðimtá detalizuoja STRÁ 63 str. 4 d., kur nu-statyta, kad tais atvejais, kai rinkëjas dël fiziniotrûkumo negali pats uþpildyti rinkimø biuletenioar ámesti á balsadëþæ, jo praðymu tai gali pada-ryti kitas asmuo, taèiau rinkimø komisijos na-riams, rinkimø stebëtojams ir rinkimø atstovamstai atlikti draudþiama. Balsuojant paðtu, tai drau-dþiama atlikti ne tik rinkimø komisijos nariamsar stebëtojams, bet ir paðto darbuotojams. Tai-gi neregiai, kad ir kokie savarankiðki jie bûtø,atvykti balsuoti turëtø ne vieni, o su þmogumi,kuriuo pasitiki, nes rinkimø apylinkëse dirban-tys rikimø komisijø nariai ar stebëtojai jiems pa-dëti negalës. Tai gali sukelti problemø vieni-ðiems neregiams ar tiems, kuriø artimieji tà die-nà kur nors iðvykæ, dirba, serga ar dël kitø prie-þasèiø negali jiems padëti.

STRÁ 63 str. 4 d. reikalauja, kad fiziná trûkumàturinèiam rinkëjui padedantis asmuo rinkimø biu-letenius uþpildytø rinkëjo akivaizdoje pagal jonurodymà ir iðsaugotø balsavimo paslaptá, taippat jo akivaizdoje ámestø biuletenius á balsadë-þæ. Þinoma, balsuojant neregiui, reikalavimaspildyti biuletená rinkëjo akivaizdoje yra, ðvelniaitariant, neávykdomas ir belieka pasikliauti pa-galbininko gera valia.

Teisë balsuoti namuoseSTRÁ 65 str. nustato, kad neágalieji ar laikinai

ris sàraðe - penkioliktas.Radviliðkyje rinkimuose su Darbo partija da-

lyvauja LASS Radviliðkio rajono filialo pirminin-kë Janina Aiþinienë. Darbieèiø sàraðe ji devinta.

Raseiniuose á vietos valdþià su socialdemo-kratais pretenduoja tiflopedagogë Veronika Èir-vinskienë. Sàraðe ji yra keturiasdeðimt ketvirta.

Ðiauliuose á miesto valdþià pretenduoja dviLASS narës - Inta Skeivienë ir Jolanta Þakarie-në. Jos abi á sàraðus átrauktos Lietuvos social-demokratø partijos. LASS Ðiauliø miesto ir rajo-no organizacijos pirmininkë I. Skeivienë sàraðepaþymëta devintuoju, o Lietuvos RespublikosSeimo nario Edvardo Þakario padëjëja J. Þaka-rienë - ðeðiasdeðimt antra.

Á Vilniaus miesto tarybà pretenduoja juristasAnatolijus Novikovas. Jis partijos �Tvarka ir tei-singumas� sàraðe paþymëtas aðtuonioliktu nu-meriu.

Zarasuose su Lietuvos Respublikos liberalø

sàjûdþiu á rinkimus eina ilgametë LASS Zarasørajono filialo pirmininkë Virginija Pukenienë. Sà-raðe ji - dvideðimt treèia.

Jei á mûsø kandidatus paþvelgsime teritorið-kai, tai aktyviausi politiðkai pasirodë LASS Ðiau-liø ir Tauragës regionø organizacijos nariai. Jø -penki. Politiðkai neaktyviausi - þemaièiai. Klai-pëdos ir Telðiø regione á savivaldybiø tarybasnepretenduoja në vienas LASS narys. Spræsda-mi pagal priklausomybæ partijoms, negalimeteigti, kad tarp kandidatø vyrauja kokia nors vie-na politinë jëga. Matyt, tai geriausiai liudija, kadLietuvos akløjø ir silpnaregiø sàjunga - ne poli-tinë organizacija.

Belieka visus pakviesti dalyvauti vietos val-dþios rinkimuose. Renkamiems norisi palinkëtisëkmës. O renkantiems priminti: savas, nors irkoks jis bûtø visiems lygus ir teisingas, vis tiekyra savas.

�M.Þ.� inf.

2015/02 3

nedarbingi, ar ne jaunesni kaip 70 metø rinkë-jai, kurie dël sveikatos bûklës patys rinkimø die-nà negalëtø atvykti á rinkimø apylinkæ, turi teisæbalsuoti namuose. Dël balsavimo namuose jieturi apylinkës rinkimø komisijai pateikti raðtiðkàpraðymà, kurio formà nustato Vyriausioji rinki-mø komisija. Ðio praðymo formà galima rasti josinterneto svetainëje adresu www.vrk.lt. Praðymaibalsuoti namuose pradedami priimti áteikiant rin-këjams rinkëjo korteles ir baigiami priimti pa-skutiná treèiadiená iki rinkimø dienos, o tø rinkë-jø, kurie laikinai apsistojæ ne savo rinkimø apy-linkës teritorijoje ir nëra áraðyti á jos rinkëjø sàra-ðà, - paskutiná antradiená iki rinkimø dienos. Rin-këjas, kuris dël fizinio trûkumo pats negali uþ-pildyti praðymo balsuoti namuose ar jo áteiktiapylinkës rinkimø komisijai, gali pavesti ðiuosveiksmus uþ já atlikti savo ðeimos nariui, kaimy-nui ar juo besirûpinanèiam asmeniui arba ko-misijos nariui. Ðie asmenys rinkëjo praðymà pa-siraðo ir nurodo savo vardà, pavardæ ir asmenskodà. Pagal gautus praðymus rinkimø komisi-jos sudaro namuose balsuojanèiø rinkëjø sàra-ðus. Ástatymas nustato, kad sàraðus sudaranèiosar tikslinanèios rinkimø komisijos turi teisæ duo-menis apie neágalius asmenis gauti ið �Sodros�ar jos teritoriniø skyriø. Ástatyme èia palikta tamtikra spraga, kadangi dalis neágaliøjø neturi rei-kiamo socialinio draudimo staþo ir ið �Sodros�jokiø iðmokø negauna, o gauna valstybines ðal-pos iðmokas, todël apie jø negalià �Sodra� jo-kiø duomenø gali ir neturëti. Balsavimo vokus irrinkimø biuletenius namuose balsuojantiemsrinkëjams paskutiná penktadiená arba ðeðtadie-ná, o tiems, kurie laikinai apsistojæ ne savo rinki-mø apylinkës teritorijoje ir nëra áraðyti á jos rin-këjø sàraðà, paskutiná ketvirtadiená iki rinkimødienos nuo 8 iki 20 valandos á namus pristatone maþiau kaip du apylinkës rinkimø komisijosnariai. Tikslesná rinkimø komisijos atvykimo á na-mus laikà galima suþinoti ið rinkimø komisijosnariø atvykimo pas namuose balsuojanèius rin-këjus grafiko, kurá tvirtina ir vieðai rinkimø komi-sijos skelbimø lentoje skelbia atitinkamos rinki-mø komisijos pirmininkas. Tai turi bûti padarytane vëliau kaip iki paskutinio ketvirtadienio, otiems, kurie laikinai apsistojæ ne savo rinkimøapylinkës teritorijoje ir nëra áraðyti á jos rinkëjøsàraðà, paskutinio treèiadienio prieð rinkimø die-nà, dvyliktos valandos. Vykti pas namuose bal-suojanèius rinkëjus kartu gali tik skirtingø parti-jø pasiûlyti rinkimø komisijos nariai ir rinkimøstebëtojai.

Neregiams svarbu, kad, atvykus á namus rin-kimø komisijos nariams, jie nebûtø namuose

vieni, kadangi ástatymas ir ðiuo atveju draudþiaatvykusiems rinkimø komisijos nariams bei rin-kimø stebëtojams patiems uþpildyti balsavimobiuletenius bei atlikti kai kuriuos kitus rinkimøveiksmus, todël vëlgi bûtina, kad tuo metu suneregiu jo namuose bûtø kitas þmogus, kuriuojis pasitiki. Tai, kaip jau minëta, kai kuriems ne-regiams gali sukelti nemaþai sunkumø, nes to-kio patikimo asmens jie gali paprasèiausiai ne-turëti. Rinkimø biuletenius uþ neágaløjá pildan-tis ar kitus rinkimø veiksmus uþ já atliekantis as-muo privalo tai daryti neágaliojo akivaizdoje pa-gal jo nurodymà ir iðsaugoti balsavimo paslaptá.

Kà ápareigoja konvencija?LR ratifikuotos Neágaliøjø teisiø konvencijos

29 str. A dalis ápareigoja ðià konvencijà ratifika-vusias valstybes imtis kur kas daugiau priemo-niø gerinant neágaliøjø galimybes balsuoti:

1) uþtikrinti, kad balsavimo procedûros, pa-talpos ir medþiaga bûtø atitinkamos, prieinamosir jas bûtø galima lengvai suprasti ir naudoti;

2) apsaugoti neágaliøjø teisæ rinkimuose ir vie-ðuose referendumuose balsuoti slaptai be ábau-ginimo, taip pat kandidatuoti rinkimuose, faktið-kai eiti pareigas ir atlikti visas vieðàsias funkci-jas visais valdymo lygmenimis prireikus suda-rant jiems sàlygas naudotis pagalbinëmis ir nau-jausiomis technologijomis;

3) uþtikrinti neágaliøjø, kaip rinkëjø, galimy-bæ laisvai pareikðti savo valià ir ðiuo tikslu pri-reikus jø praðymu leidþiant kitam neágaliojo pa-sirinktam asmeniui padëti neágaliajam balsuoti.

Taigi Lietuvoje visiðkai ágyvendintas tik 29 str.A dalies 3 punktas. Deja, apie balsavimo pro-cedûrø, medþiagos ir patalpø prieinamumà beipagalbiniø ir naujausiø technologijø naudojimà,siekiant gerinti neágaliøjø balsavimo galimybes,LR rinkimus reglamentuojantys ástatymai kol kastyli.

Balsavimas internetu. Ar nebus áteisinta,bet mums neámanoma?

Daliai neregiø ðiame straipsnyje iðkeltasproblemas padëtø iðspræsti balsavimo interne-tu galimybë, deja, jos vis nesiryþtama áteisinti.Be to, svarbu, kad balsavimo internetu svetainëbûtø tinkama naudotis neregiams. Nors akliejibe didesniø problemø gali narðyti ar atlikti kitusveiksmus daugelyje interneto svetainiø, apsipirk-ti internetinëse parduotuvëse, vis dëlto daugë-ja ir tokiø, kuriose akløjø galimybës apribotos.Ypaè skaudu, kad tokiø interneto svetainiø tvar-kytojais neretai yra valstybës institucijos.

Að turiu áprotá prieð kiekvienus rinkimus pats

4 MÛSØþodis

atsispausdinti rinkëjo kortelæ. Seniau tai pada-ryti pavykdavo be vargo, taèiau prieð ðiuos rin-kimus savarankiðkai atsispausdinti ðios korte-lës jau negalëjau, nes uþpildþius reikiamus lau-kelius, áraðius vardà, pavardæ, asmens kodà,paso numerá, dar buvau papraðytas ávesti ekra-ne rodomame paveikslëlyje matomus simbo-lius, kuriø jokios ekrano skaitymo programos -nei Jaws, nei NVDA perskaityti balsu negalëjo.Dël ðios problemos elektroniniu laiðku kreipiausiá Vyriausiàjà rinkimø komisijà. Ji reagavo labaigeranoriðkai, per keletà dienø savo internetinë-je svetainëje atliko reikalingus pakeitimus ir mi-nëtà problemà iðsprendë. Deja, toli graþu ne vi-si internetiniø svetainiø tvarkytojai taip greitaireaguoja á mûsø praðymus. Kol kas praktiðkaineámanoma neregiams savarankiðkai pasinau-doti elektroninio deklaravimo sistema EDS irdeklaruoti savo gautas pajamas, turtà, skirti pa-ramà ið sumokëto gyventojø pajamø mokesèio.

Taigi valstybës institucijø interneto svetainiøprieinamumo akliesiems faktinë bûklë tikrai ne-patenkinama, nors teisës aktø, ápareigojanèiørûpintis ðiø svetainiø prieinamumu neágalie-siems, lyg ir netrûksta. Ðtai 2000 m. sausio 11d. LR teisës gauti informacijà ið valstybës ir sa-vivaldybiø institucijø ir ástaigø ástatymo (ástaty-

NEREGYS DARBO RINKOJE

NEREGIUS ÁDARBINANTISPROJEKTAS

Ar kas nors rûpinasi neregiø ir silpnaregiøádarbinimu? Á ðá klausimà atsakymas nëra tokspaprastas. Já galima bûtø palyginti su aisber-gu, kurio virðûnë kyðo virð vandens, o nemato-mos srovës skalauja po vandeniu pasislëpusiàdalá. Kiekviena Europos Sàjungos ðalis þmoniø,turinèiø regëjimo negalià, ádarbinimo klausimussprendþia savaip. Tiksliau pasakius, ne ádarbi-nimo, o uþimtumo. Sveèiose ðalyse, ypaè Skan-dinavijoje, populiarus uþimtumas. Daþniausiaiuþ uþimtumà neágaliesiems pinigø niekas ne-moka. Pasak Lietuvos akløjø ir silpnaregiø sà-jungos (LASS) respublikinio centro vyriausiosiosspecialistës Audronës Jozënaitës, Estijos ir Lat-vijos akløjø organizacijos nesirûpina savo na-riø ádarbinimu. Neregiai ir silpnaregiai patys ieð-ko darbo. O LASS, vienintelë ið Baltijos ðaliø,ðia sritimi vis dar rûpinasi. LASS, norëdama pa-gelbëti darbo ieðkantiems savo organizacijos

nariams, tik kà baigë (vasario mënesá) ágyven-dinti projektà �Neregys kelyje á darbo rinkà�.Ðiam projektui vykdyti lëðø buvo gauta ið Euro-pos Sàjungos. Apie tai ir apie kitus su ádarbini-mu susijusius reikalus �Mûsø þodis� kalbasi suprojekto �Neregys kelyje á darbo rinkà� vadovebei koordinatore Audrone Jozënaite.

�M.Þ.� Koks LASS, kaip organizacijos, in-dëlis ádarbinant savo narius?

A.J. Neregiams ádarbinti daroma tikrai nema-þai. Nuo senø laikø vienas ið LASS veiklos prio-ritetø buvo neregiø reabilitacija ir integracija. Vie-na geriausiø integracijos formø yra darbas. Kaipþinoma, daugelis mûsø sàjungos nariø yra se-nyvo amþiaus. Todël darbas jiems nëra aktu-alus. Darbingo amþiaus LASS nariai turi ðioká to-ká pasirinkimà. Gabesni steigia savo ámones,verslà, dirba valstybiniame sektoriuje, treti - mû-

mo Nr. VIII-1524) 18 str. 2 d. reikalauja, kad ástai-gos, vadovaudamosi LR ir ES teisës aktais, in-formacijos teikimo informacinæ aplinkà pritaiky-tø neágaliøjø specialiesiems poreikiams. Neága-liøjø teisiø konvencijos 9 str. valstybæ ápareigo-ja skatinti informacijos ir ryðiø technologijø beisistemø ir net konkreèiai interneto prieinamumàneágaliesiems. LR Vyriausybë dar 2003 m. ba-landþio 8 d. nutarimu Nr. 480 patvirtino Bendrø-jø reikalavimø valstybës ir savivaldybiø institu-cijø ir ástaigø interneto svetainëms apraðà (nau-ja redakcija nuo 2010 07 01), kurio 7 p. reika-lauja, kad valstybës ir savivaldybiø institucijø beiástaigø interneto svetainës bûtø pritaikytos nau-dotis neágaliesiems, vadovaujantis neágalie-siems pritaikytø interneto tinklalapiø kûrimo, tes-tavimo ir ávertinimo metodinëmis rekomendaci-jomis, patvirtintomis Informacinës visuomenësplëtros komiteto prie LR Vyriausybës direkto-riaus 2004 m. kovo 31 d. ásakymu Nr. T-40. Þi-noma, interneto svetainiø kûrëjai daþnai nepa-galvoja apie neregius ir jø poreikiø neþino, to-dël versti laikytis teisës aktø, kurti akliesiems pri-einamas interneto svetaines turëtø regos neága-liesiems atstovaujanti ir jø poreikius iðsakanti or-ganizacija, kokia esanti skelbiasi LASS, taèiauðioje srityje jos aktyvumo stinga.

2015/02 5

sø sistemoje. Dþiaugiuosi, kad iki ðiol mums pa-vyko iðsaugoti socialines ámones. Tai tikrai LASSnuopelnas. Mûsø darbuotojai ieðko menkiau-sios galimybës ádarbinti þmones su regos ne-galia. Negaliu nepaminëti socialiniø darbuoto-jø, dirbanèiø LASS filialuose ir teikianèiø kai ku-rias socialines paslaugas (finansavimas gauna-mas ið savivaldybiø per Neágaliøjø reikalø de-partamentà). Mes jiems padedame iðsaugotidarbo vietas. Nuolatos organizuojame moky-mus, tokius kaip orientacijos ir mobilumo, kas-dieninio gyvenimo ágûdþiø, stengiamës supa-þindinti su naujausiomis pagalbinëmis priemo-nëmis. Lyginant mûsø ádarbinimo statistikà sukitomis Europos ðalimis, tikrai atrodome gerai.Europoje dirbanèiø neregiø yra labai nedaug.Ten yra populiarus ne darbas, o uþimtumas.Kaip þinoma, uþ uþimtumà pinigai nëra moka-mi. Europoje neregiui gaunamø valstybës iðmo-kø pakanka oriai gyventi, todël dirbti didelës bû-tinybës nëra, nors jis yra visaip skatinamas taidaryti.

�M.Þ.� LASS vykdë ne vienà projektà, su-sijusá su ádarbinimu ir profesine orientacija.Papasakokite apie juos.

A.J. Jei kalbame apie ankstesná laikà, tai mesðioje srityje nuolat kaþkà veikëme tiek vietiniu,tiek tarpvalstybiniu lygmeniu. Man paèiai labiau-siai á atmintá ástrigo bendradarbiavimas su olan-dais ir ðvedais. Mes perëmëme jø patirtá. Pir-miausia ten nuvykæ susipaþinome su tos ðaliespopuliariausiomis neregiø profesijomis. Jø nu-tarëme iðmokyti ir mûsø silpnaregius bei nere-gius. Galvojome, jei tos profesijos populiariosir paklausios Europoje, kodël jos negalëtø bûti

priimtinos ir lietuviams. Kalbu apie baldø ap-muðëjo specialybæ. Atrodo, viskà darëme teisin-gai: perimta patirtis, mokytojas apmokytasOlandijoje, ið olandø á lietuviø kalbà iðversta mo-kymo programa, nupirkti visi árengimai ir netásteigta dirbtuvë. Profesijos buvo mokomasi Lie-tuvos akløjø ir silpnaregiø ugdymo centre. Atro-do, ko daugiau bereikia.Bet prabëgo keleri me-tai ir nieko neliko. Panaði situacija su staliausprofesija, tik èia buvo bendradarbiauta su Ðve-dijos akløjø sàjunga, kuri aprûpino ir visomismokymosi priemonëmis. Kaþkodël tos profesi-jos nesulaukë deramo dëmesio. Be praktiniøprofesiniø mokymø, buvo intensyviai rengiamiteoriniai uþsiëmimai. Juose neregiai buvo mo-komi, kaip teisingai prisistatyti, kaip save pateiktidarbdaviui. Deja, kaip ir visame pasaulyje, taipir pas mus neregiui ásidarbinti nëra lengva. Spe-cialybiø nedaug.

�M.Þ.� Kaip subrendo naujojo projekto idë-ja?

A.J. Dabar, kai projektas jau baigiasi, sau uþ-duodu vienà ir tà patá klausimà - ar imèiausi darvieno tokio projekto? Nenoriai prisipaþástu, kadnesiimèiau. Tokie projektai atima begalæ laiko,reikalauja daug þmogaus energijos, pastangø.Organizaciniai darbai labai vargina ir sekina.Na, bet gráþkime prie uþduoto klausimo. Yra ke-lios projekto �Neregys kelyje á darbo rinkà� atsi-radimo prieþastys. Pirmoji - finansavimas. Tuometu buvo pereinama prie savivaldybiø finan-savimo ir nebuvo aiðku, kaip reiks organizacijaiiðlikti. Nebuvo aiðkus tolesnis mûsø likimas. Ant-roji - ádarbinimo situacijos regionuose iðtyrimas.Treèioji - noras pagelbëti neregiams, gyvenan-tiems ðalies regionuose. Ðá projektà ruoðëmegana ilgai. Paruoðiamieji darbai uþtruko visusmetus. Norëdami ágyvendinti sumanymà, turë-jome rinktis bent keletà tolesniø regionø (dël tovertinant paraiðkà buvo skiriama daugiau ba-lø), taigi paèius neregiams nepalankiausius -kalbu apie ásidarbinimà - rajonus. Tai Maþeikiai,Klaipëdos rajonas, Kelmë. Kai kurie rajonai at-sisakë dalyvauti projekte - sakë, kad jø rajonenëra darbingo amþiaus neregiø tiek, kiek reikia.

Projektà vykdyti pradëjome prieð trejus me-tus. Ið pradþiø jo trukmë buvo numatyta dve-jiems su puse metø, taèiau, nesuspëjus ágyven-dinti visø numatytø veikø, vykdymas buvo pra-tæstas dar pusei metø. Projekte dalyvavo aðtuo-ni rajonai. Tarp jø - visi didþiausi ðalies miestai,kuriuose veikia mums priklausanèios socialinësámonës. Tiesa, Kaunas nedalyvavo, nes tuo me-tu jau buvo aiðku, kad ámonë bankrutuoja. Vë-liau, atsiradus �Kregiui�, èia ádarbinti keli nere-

6 MÛSØþodis

giai, dalyvavæ mûsø projekte. Kiekvienas ið ðiøaðtuoniø rajonø turëjo surinkti po 10 darbingoamþiaus neregiø, norinèiø ásidarbinti. Projektui�Neregys kelyje á darbo rinkà� ásibëgëjus, daly-viø padaugëjo iki 86.

�M.Þ.� Aptarkime projekto reikalavimus, da-lyvius, tikslus bei siekius.

A.J. Kaip jau sakiau, projekte galëjo dalyvautinedirbantys darbingo amþiaus neregiai. Galu-tinis rezultatas turëjo bûti toks - ið tikslinës gru-pës þmoniø 27 proc. turëjo ásidarbinti arba pra-dëti mokytis. Reikalavimas, kad þmogus dirbtøne maþiau kaip 6 mënesius. Mes ið karto supra-tome, kad kai kuriuose rajonuose nepavyks ádar-binti neregiø. Ðie nuogàstavimai pasitvirtino.Reikëjo pripaþinti nepalankià iðvadà: jeigu nemûsø socialinës ámonës, tai tikrai projekto rei-kalavimø nebûtume ávykdæ. Ðiame projekte bu-vo privalomas tarptautinis akcentas - kitais þo-dþiais tariant, kitø ðaliø patirties perëmimas. Mespasirinkome Ðvedijà. Nuvykæ á Ðvedijà detaliaisusipaþinome su darbingo amþiaus neregiøperspektyva ásidarbinti. Pasirodo, prieð keleriusmetus ðvedai norëjo teikti toká patá projektà. De-ja, vietinë agentûra jo nepriëmë, motyvuodama,kad tiek neregiø ádarbinti tikrai neámanoma. Ðiinformacija mane labai iðgàsdino. Neádarbinusnurodyto skaièiaus neregiø, pinigus tektø grà-þinti. O jø tikrai nemaþai - apie milijonas litø. Lai-mei, kad turime savo kelias ámones, o ðvedai -ne. Taip prasidëjo darbas.

�M.Þ.� Teko girdëti, kad ðis projektas bu-vo naudingas ne tik darbingo amþiaus nere-giams, bet ir LASS filialams, dalyvaujantiemsprojekte, - buvo nupirkta nemaþai pagalbi-niø priemoniø. Papasakokite apie ðio suma-nymo ágyvendinimà. Kokios buvo kliûtys?

A.J. Pirmiausia nupirkome daug paslaugø iðbendriniø mokymø. Tai psichologiniai, þiniø apiedarbo rinkà, lyèiø lygybës mokymai. Neregiaitaip pat buvo mokomi ásidarbinimo strategijos.Dalyviams ðie mokymai labai patiko. Visi verti-no galimybæ pabûti kartu. Jiems svarbu buvoiðeiti ið �pogrindþio�, ið namø. Mokymai buvobendri ir individualûs. Dauguma projekto daly-viø galëjo atlikti praktikà LASS ámonëse. Nere-giai mokësi orientacijos bei mobilumo, kompiu-terinio raðtingumo. Ðiems mokymams buvo pa-ruoðti lektoriai. Buvo norima, kad ðá darbà dirb-tø neregiai ir silpnaregiai, bet, deja, ne visuosefilialuose atsirado norinèiø ir galinèiø dirbti ðá dar-bà.

Patys naujausi mokymai skirti darbui su ið-maniaisiais telefonais. Tai kompiuterinio raðtin-gumo sritis. Ðie mokymai buvo bûtini, nes infor-

macinëse technologijose treji metai - labai daug.Pagal projektà buvo ádarbinti aðtuoni lektoriai,kurie su kursø dalyviais dirbo individualiai. Þi-nodami, kad mûsø sàjunga negali pirkti pagal-biniø priemoniø, nusprendëme pasinaudoti pui-kia proga ir jomis aprûpinti projekte dalyvavu-sius rajonus. Uþ 25 tûkst. litø nupirkome daugdidinimo bei kitø priemoniø. Taip pat yra nupirk-ta neðiojamøjø kompiuteriø su visomis nere-giams bûtinomis programomis. Jais ateityje ga-lës naudotis projekte dalyvavusiø LASS filialønariai.

�M.Þ.� Nejaugi visi projekto dalyviai norë-jo ásidarbinti?

A.J. Sëkmingiausias ádarbinimas - Klaipëdo-je. Galbût dël to, kad ten dirbo patyrusi tiflope-dagogë Danutë Balèiûnienë. Taip pat projektodalyviai ásidarbino ar pradëjo mokytis Klaipë-dos rajone, Panevëþyje, Ðiauliuose, Vilniuje,Kaune. Neregiams ásidarbinti yra daug objek-tyviø trukdþiø. Ðtai þmogus gyvena kaime. Kiek-vienà dienà á socialinæ ámonæ neatvaþiuos, nesnëra transporto. O vietiniai verslininkai turi pa-kankamai sveikø darbuotojø. Tarp projekto da-lyviø buvo ikipensinio amþiaus þmoniø. Jiemsásidarbinti dar sudëtingiau. Kiekvienas darbda-vys ieðko jaunø, perspektyviø darbuotojø. Pa-galiau kai kurie þmonës ir patys nerodë didelionoro ásidarbinti. Dalis neregiø, gyvenanèiø rajo-nuose, nors ir galëtø kiekvienà dienà vaþiuoti ádarbà, bet nemato prasmës. Pasak jø, jiemspragyventi lëðø pakanka. Nedidelë dalis ið vi-so nenori dirbti. Jø nuomone, darbas nëra ver-tybë. Ðie neregiai neturi motyvacijos, o projektedalyvavo tik dël galimybës pakeisti aplinkà irnoro bendrauti.

�M.Þ.� Beliko aptarti projekto rezultatus. Arprojektas pateisino lûkesèius?

A.J. Manau, mûsø sàjungos nariams dalyva-vimas projekte �Neregys kelyje á darbo rinkà�,nepriklausomai ar ásidarbino, ar ne, gauta patir-tis tikrai yra naudinga. Tai unikali galimybë norstrumpai atsikratyti vienatvës. Praktiniame gyve-nime tikrai pravers gebëjimai naudotis kompiu-teriu ir mobiliuoju telefonu. Kitas dalykas - mû-sø organizacijos matomumas. Praktinë projek-to nauda - pagalbinës priemonës. Þinoma, pro-jekte pasitaikë ir dalyviø neatsakingumo, norsðito gyvenime neiðvengsi. Kai kuriems daly-viams greitai viskas atsibodo. Gal ðis projektasðiek tiek per ilgas? Apie tai dar diskutuosime.

�M.Þ.� Aèiû uþ pokalbá.

Kalbëjosi Henrikas STUKAS

2015/02 7

SVEIKINAME!

GARBINGAS ÁVERTINIMAS Gema PADRIBONIENË

�Mes visi dirbame, lekiame, skubame, o ðtaipagerbti, padëkoti þmogui uþ gerà darbà ne-surandame laiko, daþnai net pavëluojame�, -ðios paprastos, bet kartu ir auksinës mintys sau-sio 30 d. nuskambëjo Ukmergës rajone, po Pre-zidento Antano Smetonos dvaro, esanèio Uþu-giryje, skliautais. Tai profesoriaus Rimvydo Ja-sinavièiaus þodþiai. Ir ne tik þodþiai, bet ir didisrûpinimasis ateities þmogumi. Prieð 13 metø pro-fesoriaus iniciatyva, o gal ir lëðomis, gimë graþipradþia - pagerbti Vilniaus regiono darbðèiau-sius, iniciatyviausius, sumaniausius þmones,besirûpinanèius regiono kultûra, verslu, sociali-ne ir ekonomine paþanga. Á ðventæ PrezidentoAntano Smetonos dvare susirinko aðtuoniø Vil-niaus regiono savivaldybiø pretendentai á Kuni-gaikðèio Gedimino vardo apdovanojimus ir juosrekomendavæ rajonø vadovai, atsakingi darbuo-tojai. Daug ir graþiø apdovanojimø bûta.

Uþ pasiekimus socialinës infrastruktûros plët-ros srityje kunigaikðèio Gedimino vardo apdo-vanojimà pelnë LASS Ðvenèioniø rajono filialopirmininkë Stasë Maþuolienë. Apdovanojimà jaiáteikë Ukmergës rajono savivaldybës meras Vy-das Paknys. Dþiugus, pelnytas ir, sakyèiau, il-gai lauktas Staselës darbo akløjø labui ávertini-mas.

Stasë Maþuolienë jau 42 metus dalijasi aklø-

jø dalia su atokiausiø kaimø þmonëmis. LASSÐvenèioniø rajono filialo organizacijoje - 134 na-riai. Daþnai tenka girdëti, kad organizacijose na-riø labai maþëja. Neágalûs þmonës abejingi or-ganizuotam judëjimui. Skundþiasi, jog sunku su-þinoti, kam nustatytas neágalumas. Tai tik kitøproblemos, bet ne Stasës Maþuolienës: rajonoþmonës jauèia ir vertina jos rûpinimàsi ir nuoðir-dø darbà - visi stoja á Lietuvos akløjø ir silpnare-giø sàjungà. O kiek ádomiausiø istorijø iðgirstiapie tai, kaip Staselë kovoja uþ kiekvienà þmo-gø, net uþ kiekvienà kruopø maiðelá, kuris pri-klauso nelaimës iðtiktam.

Pastaruoju metu aklieji ir silpnaregiai disku-tuoja, sako - niekam nereikalingi LASS poilsionamai Ðventojoje. O Staselë kiekvienà vasaràèia pailsëti, pamokyti neregius orientavimosierdvëje, mobilumo ir gyvenimo tamsoje gudry-biø atveþa per 50-60 neágaliøjø. Gráþdami na-mo neregiai uþsisako kelialapius kitai vasarai.

Kai paskambinau telefonu, norëdama pasvei-kinti su garbingu apdovanojimu, Staselë tik pa-juokavo: ðtai duosiu Ðvenèioniø rajono mero Vy-tauto Vigelio, Socialinës paramos skyriaus vy-riausiosios specialistës Eglës Jakðtaitës, visuo-menës sveikatos biuro direktorës Daivos Vino-gradovos telefonus. Jiems pirmiausia ir reikiaskambinti, padëkoti uþ bendrà darbà. Juk jie ver-tina mûsø rengtas programas. �Að viena esu tikbesiplakanti þuvelë ant kranto. Kai kartu su jais- mûsø rajono vadovais - pasineri á verþlø, skaid-rø upelá, suprask, socialiná darbà, áveiki visaskliûtis. Tai jie ir ávertino mano darbà, rekomen-davo apdovanoti�, - sakë Stasë Maþuolienë.

LASS Vilniaus ir Alytaus regionø akløjø cent-ro direktorius Sigitas Bilevièius, pasveikinæs Sta-sæ Maþuolienæ su puikiu darbo ávertinimu, pasi-dþiaugë, kad ir socialinis darbas jau pastebi-mas, vertinamas. �Suprantu, kad kultûros dar-buotojams, bibliotekininkams valstybë maþaimoka pinigëliø uþ dainas ir ðokius, knygø pa-siûlymà, pakilnojimà, bet, patikëkit, padëti,guosti, kartais net veþioti ir kilnoti ligos ar nega-lës nualintà þmogø - ne lengviau. O tas suprati-mas ne ið karto ateina.�

Nuoðirdþiausiai dëkoju profesoriui RimvyduiJasinavièiui, kuris á apdovanojamøjø Kunigaikð-èio Gedimino vardo nominacijø sàraðà átraukëir þmones, pasiþymëjusius socialiniame darbe.Apdovanojama S.Maþuolienë (deðinëje)

8 MÛSØþodis

MINTYS

PABENDRAUKIME Pranas PLIUÐKA

Vienas ið neabejotinai svarbiø þmogaus po-reikiø yra bendravimas. Neágalieji - ne iðimtis,nors yra mananèiø ir kitaip. Savaime supranta-ma, jog kiekvieno þmogaus tas poreikis skirtin-gas. Vieniems tiesiog bûtina nuolat su kuo norsplepëti, ir kuo daugiau paðnekovø, tuo tas þmo-gus geriau jauèiasi, o kitiems uþtenka vieno pa-ðnekovo, ir pokalbis nebûtinai turi trukti ilgiaunei kelias minutes. Esu ásitikinæs, jog daugumaþmoniø tiesiog mëgsta bendrauti. Ko gero, nevienam ið jûsø teko pamatyti tokià situacijà, kai,áëjæ á parduotuvæ, pastebite dvi maloniai besi-ðnekuèiuojanèias moterytes. Jûs ramiai pasi-vaikðtote po nemaþà parduotuvæ, uþsukate ákiekvienà skyriø, iðsirenkate ir nusiperkate vis-kà, kà planavote, ko neplanavote, ir dar daugiau,o, iðeidami ið prekybos centro, paliekate tas mo-terytes toje paèioje vietoje dar maloniau besi-ðnekuèiuojanèias. O ðtai ir kitas pavyzdys - á sve-èius pas jus uþsuka kaimynë ir tarstelëjusi, joguþbëgo tik trumpai, nes ant viryklës paliko virtisriubà, pradeda pasakoti visus savo, savo ir sve-timø vaikø, giminiø, kaimynø, per televizijà ma-tytø politikø, áþymybiø ir serialø veikëjø nuoty-kius. Ilgoji laikrodþio rodyklë suka ratà po rato,uþ lango ima keistis apðvietimas - nuo natûra-laus iki dirbtinio, o kaimynë lyg niekur nieko ðo-kinëja nuo temos prie temos. Bandote maloniaiir atsargiai uþsiminti apie verdanèià sriubà, betkaimynë tik nusistebi ir net nesuvokia, apie ko-kià sriubà kalbate, taigi pasiûlote naujø pokal-bio, tiksliau, monologo, temø. Ne kartà paèiamteko girdëti, kaip baþnyèioje per miðias porelësenuèiukiø uþuot kalbëjusios poterius, praðnabþ-dëjo didþiàjà laiko dalá apie dalykus, kurie la-biau tiktø kokiai skandalingai televizijos laidai.Nemanau, kad galime visus tuos iðvardintusþmones smerkti. Ðie pavyzdþiai tiesiog rodo, jogporeikis iðsikalbëti, pasidalinti savo mintimis yrastipresnis uþ kokias nors etikos normas ar tai-sykles. Juk gali bûti taip, kad parduotuvë, baþ-nyèia ar kita visiems prieinama vieta yra vienin-telë, kur mano paminëti þmonës gali su kuo norssusitikti ir pabendrauti. Pavyzdþiuose kalbëjautik apie moteris, bet tai tiesiog atsitiktinumas. Juknemenkas bûrys vyrø valandø valandas praple-pa kokioje aludëje. Kà èia slëpti ylà apatinësekelnëse - að ir pats mëgstu �iki soties� pasiðne-kuèiuoti. Kartais mano paðnekovas nebûna neimalonus, nei ádomus, nors jis to ir nejauèia, net-gi atvirkðèiai - bando netiesiogiai mane átikinti,

kad, bendraudamas su manimi, daro neákaino-jamà paslaugà ir, kad að turëèiau labai dþiaug-tis. Juk daþnai ne mes renkamës, su kuo bend-rauti, o mus kas nors pasirenka. Pamàstykimekartu, kaip galëtume pasistengti elgtis, kadbendravimas taptø malonus ne tik jums, bet irjûsø paðnekovui ar paðnekovams.

Kai kyla koks klausimas ar yra konkreti tema,stengiuosi susirasti, kà ádomaus ar neáprastaapie tuos dalykus yra paraðæ ar pasakæ þinomi,daug kà gyvenime nuveikæ ir neeiliniø laimëji-mø pasiekæ þmonës. Suradau kelias dëmesiovertas mintis, kurios gali bûti pradinis taðkas,pagrindas, kurio reikëtø laikytis bendraujant sukitu þmogumi. Ðtai Og Mandino yra pasakæs iðpirmo þvilgsnio paprastus þodþius: �Kiekvienasið mûsø esame tikras stebuklas.�

Prisimindamas nemalonius paðnekovus, tu-riu prisipaþinti, jog pats buvau kaltas. Man tie-siog reikëjo neturëti iðankstinës nuostatos, neig-noruoti to þmogaus kaip paðnekovo, pasistengti,jog kalbëtume tomis temomis, kurios ádomiosmums abiems. Ði citata jau davë rezultatø. Yravienas politikas, kurio paþiûros skiriasi nuo ma-no ásitikinimø. Anksèiau að já paprasèiausiai ig-noruodavau ir, iðgirdæs jo balsà per radijà ar te-levizijà, tiesiog ájungdavau kità kanalà. Kai lio-viausi taip elgtis, iðgirdau ið to paties politikokelias labai puikias mintis, kurias ir dabar prisi-menu, nors visa kita, kà jis porino, man buvonepriimtina.

Manau, kad viena svarbiausiø taisykliø bend-raujant yra nepirðti paðnekovui savo kategorið-kos nuomonës vienu ar kitu klausimu. Ðtai darviena citata: �Asmeniðkai að mëgstu þemuogessu grietinële, nors þuvis kaþkodël pirmenybæ tei-kia kirminams. Ðtai kodël, keliaudamas á þûklæ,galvoju ne apie tai, kà mëgstu, o apie tai, ko no-ri þuvis.� Tai Dale Carnegie.

Per vieno susirinkimo pertraukëlæ vienas �ðne-korius� ëmë �pilti neskiestas pamazgas� ant ge-rai þinomos partijos, nekreipdamas dëmesio átai, jog net keli ið susirinkusiøjø buvo bûtent tospartijos nariai. Panaðiø atvejø nemaþai. Kartaisakivaizdu: kategoriðkai reiðkiantis savo nuomo-næ yra visai ne tos srities specialistas, naudoja-si neteisinga informacija arba tiesiog paskalo-mis. Taigi, mielieji, prieð pradëdami dëstyti sa-vo poþiûrá, pasiklauskime, kà tuo ar kitu klausi-mu galvoja paðnekovai, ir tik tada pradëkimedëstyti savo argumentus. Taip ið anksto suþino-

2015/02 9

sime, kas palaikys mûsø nuomonæ, o kas busoponentai. Prieðingu atveju daþnai pasitaiko,kad þmonës (neágaliems tai itin bûdinga), ne-norëdami sukelti neigiamos reakcijos, patyli, pa-linkèioja galvomis, bet mintyse pasiunèia mustaip toli, kad per tris paras nei pësèiomis parei-si, nei ant lenktyninio asilo parjosi. Labiausiaiman patinka tokie paðnekovai, kurie ne tik kriti-kuoja, bet mato ir teigiamø kokio reiðkinio arsprendimo momentø. Juk daþniausiai nebûnavien tik juoda ar balta, nebent kalbëtume apieaklojo regëjimà. Èia pravartu prisiminti AlbertoEinðteino þodþius: �Tikrovë - tik iliuzija, bet la-bai átikinama.�

Niekam nepatinka niurgzliai ir bambekliai.Paðnekovai vengs mûsø kità kartà, jei neklau-siami kalbësime apie savo regëjimo problemas,kitas ligas ar kasdienius rûpesèius. Iðmintingaiyra pasakæs Anthony J. D�Angelo: �Kur beeitum,nesvarbu, koks oras, visada pasiimk savo nuo-savà saulæ.�

Mums, neregiams, trumparegiams, toliare-giams, aukðtaregiams bei þemaregiams, ne-áþiûrintiems saulës, visomis ámanomomis pras-

mëmis svarbu turëti savo vidiná ðviesulá, kurisne tik nuðviestø mûsø mintis, taèiau net suge-bëtø nustelbti kitø niûrumà. Pasistenkime ne tikpatys neskleisti blogybiø, bet nebûkime ir kitø�ákraunami� neigiamomis emocijomis. Taikliaiyra pasakæs neþinomas autorius: �Niekada ne-sigrumk su kiaule purve, nes abu iðsipurvinsi-te, o kiaulei tai patinka.�

Aklieji ir silpnaregiai turi maþiau galimybiøbendrauti. Nei gatvëje, nei parduotuvëje, nei ki-toje vieðoje vietoje neuþkalbinsi paþástamo, nesjo nepaþinsi. Dël regëjimo negalios neretai ven-giame giminiø susiëjimø, lankymosi masiniuo-se kultûriniuose renginiuose ir net paprasèiau-siø kaviniø. Vis tik mes bendraujame. Tas bend-ravimas nemenkas. Vieni kalbasi tik su ðeimosnariais namuose, kiti dalyvauja meno ar amatøbûreliuose, savipagalbos grupëse, palaiko nuo-latiná ryðá su grupe draugø telefonu, jaunesni -internetu, skaipu, susiraðinëdami su paþásta-mais ir nepaþástamais �veidaraðtyje� ar siøsda-mi elektroninius laiðkus. Viliuosi, kad mano ið-sakytos ir pacituotos mintys padës jums patirtidar didesná bendravimo malonumà.

DËMESIO!

KVIEÈIAME DALYVAUTI LIEÈIAMØJØ KNYGELIØ KONKURSE

2015 metais kûrybinæ gyslelæ turinèius þmo-nes Prancûzijos ne pelno organizacija �LesDoigts Qui Rêvent� vël kvieèia kurti knygutesakliems ir silpnaregiams 3-12 metø amþiaus vai-kams. Konkursas turëtø sudominti vaikø tëvelius,mokytojus, draugus, studentus, profesionaliusdailininkus.

Pirmasis konkurso etapas vyks Lietuvos ak-løjø bibliotekoje. Specialistai, mokantys brailioraðtà, iðmanantys tiflografikos sritá, atrinktas 5knygas iðsiøs á Italijà, kur lapkrièio viduryje ávykstarptautinis konkursas. Nugalëtojai bus apdo-vanoti organizatoriø ásteigtais prizais, knygosbus iðleistos ávairiomis kalbomis. Tikimës, kadkonkurso dalyviai sukurtas knygutes padovanosLietuvos akløjø bibliotekai.

Lietuviø autoriø knygos jau yra pelniusios ap-dovanojimø. 2009 m. treèiàjà vietà laimëjo Vil-niaus technologijø ir dizaino kolegijos studen-èiø Editos Cvirkaitës �Avytë� ir Alionos Bobin�Arklys�, o 2013 m. ðios kolegijos studento Þy-ginto Èigo �Ragai� apdovanoti diplomu. Studen-tams vadovavo dëstytoja Dovilë Pociûtë.

Knygos tekstà iðverskite á anglø arba pran-cûzø kalbà ir uþpildykite paraiðkos formà. Jà ra-site http://www.tactus.org/Entry-form2015.pdf

2015 m. Typhlo & Tactus konkurso taisyklesrasite bibliotekos svetainëje www.labiblioteka.lt

Praðome knygutes iki rugsëjo 1 d. atsiøsti ad-resu:

Lietuvos akløjø bibliotekaSkroblø g. 10,Vilnius, LT-03142Lietuvos akløjø istorijos muziejus

10 MÛSØþodis

RENGINIAI

VIRTO NEREGIAISIR IÐBANDË GOLBOLÀ

Vilma VENCKUTONYTË-VAIÈIÛNIENË

Olimpinis èempionas disko metikas Virgili-jus Alekna, legendiniai Kauno �Þalgirio� krepði-ninkai, garsûs Lietuvos meno þmonës, jauniejikrepðininkai ir Lietuvos sporto universiteto stu-dentai sausio 21 dienà dalyvavo renginyje �Þai-dimas tamsoje� ir pirmàkart gyvenime iðbandëparolimpinæ komandinæ akløjø ir silpnaregiøsporto ðakà golbolà. Aukðèiausiø pasiekimø sa-vo srityse pasiekæ lietuviai tokiu bûdu iðreiðkëpalaikymà ðiemet liepos 5-12 dienomis Kaunevyksianèiam iðskirtiniam parolimpinio sportoávykiui - IBSA Europos golbolo èempionatui, kuráorganizuoja Lietuvos akløjø sporto federacija.

�Þaidimo tamsoje� dalyviai po renginio vien-balsiai tvirtino, kad þaidimas uþdengtomis aki-mis padëjo jiems geriau suvokti neregiø daliàir rekomendavo iðbandyti golbolà kiekvienamLietuvos þmogui, o Kauno meras Andrius Kup-èinskas þadëjo visokeriopà paramà IBSA Euro-pos golbolo èempionatui.

�Turëjau galimybæ ið vidaus pajusti golboloþaidimà, kai nieko nematai ir nesiorientuoji. Ðipatirtis mane sukrëtë ir ne að vienas taip sakiau

- Virgis Jankauskas ir kiti �Þaidimo tamsoje� da-lyviai taip sakë. Gali pajusti, kà reiðkia bûti þmo-gumi, nematanèiu pasaulio ir aplinkos. Ið tikrø-jø suprantu, kad tie sportininkai yra verti didþiau-sios pagarbos. Að maèiau golbolà parolimpi-nëse þaidynëse, maèiau, kaip atkakliai lietuviaikovoja. O dabar pats pabandþiau - mane su-krëtë, kaip nematantys þmonës sugeba ðitaipprofesionaliai þaisti. Tai yra stebuklas - patirtis,kuri padës geriau suprasti neregius. Su golbo-lo akiniais absoliuèiai nesiorientavau, kur esu.Pasirodo, stovëjau ant vartø linijos ir ámuðiauávartá á savo vartus�, - po renginio emocijø neslë-pë buvæs �Þalgirio� krepðininkas, Lietuvos ne-ágaliøjø sporto federacijos prezidentas Anatoli-jus Èiupkovas.

Stipriausiais metimais pasiþymëjæs olimpinisèempionas Virgilijus Alekna atsiliepë: �Keista,kai nieko nematai, neáprasta, kai vadovaujiesivien klausa, tad ðioje vietoje galima tik didþiuo-tis mûsø neregiais sportininkais, kurie sugebaðitaip gerai atstovauti mûsø ðaliai. Man tikrai ne-buvo lengva þaisti, nes bandai rankomis rasti

2015/02 11

savo pozicijà, bet erdvës pojûtis yra visai kitoks�,- po golbolo varþybø sakë garsus disko meti-kas Virgilijus Alekna.

�Þaidimas tikrai nelengvas, nes nieko nema-tai. Ið pradþiø nesiorientavome, paskui pradë-jome orientuotis pagal iðkilusias linijas. Keistasþaidimas, palyginti su krepðiniu, nes nieko ne-matai, reikia labai gerà klausà turëti, vadovau-tis prisilietimu, be to, kamuolys sunkesnis ir suskambuèiais, metimas panaðus kaip boulingo.Ðiaip ádomi patirtis ir rekomenduojame iðban-dyti paþaisti golbolà kiekvienam Lietuvos þmo-gui�, - sakë �Þaidimo tamsoje� nugalëtojai - jau-nieji Sabonio krepðinio centro auklëtiniai.

Linksmiausià ir artistiðkiausià �Þaidimo tam-soje� komandà sudarë meno þmonës: Nacio-nalinio Kauno dramos teatro direktorius Egidi-jus Stancikas, dainininkai Egidijus Bavikinas irLiudas Mikalauskas.

�Áspûdis, lyg gaudytum juodà katæ tamsiamkambary, kai þinai, kad neþinai, kur ji yra. Mespripratæ þaisti krepðiná ar futbolà, ten kamuolámatome ir þaidþiam su juo kaip su pripûsta oropûsle, o golbole jau reikia pajausti kamuolá. Norstik penkioms minutëms pavyko prisijungti priegraþios golbolininkø kompanijos, bet supratau,kad ir nesinori ilgiau kaip penkias minutes nie-ko nematyti. Atrodo, jog þaistumei visiðkoje nak-tyje. Kai uþdengtos akys, nematai savo kolegø,lieka tik juos jausti ir girdëti. Ir kamuoliui pajaustireikalinga didelë praktika ir didelë jautra. Tikraibuvo vertinga tokia gyvenimo patirtis - nieko ne-matyti ir þaisti. Sukreèianti patirtis�, - po golbolovarþybø prisipaþino dainininkas Liudas Mika-lauskas.

�Jausmas labai dviprasmis, nes nieko nema-tai. Mûsø darbo specifika yra ásiklausyti á perso-naþà, bet kai nematai, tas ásiklausymas pasida-ro tolygus pasaulio suvokimui ir kitø þenklø skai-tymui. Tai vertinga patirtis, nes supranti, kokiadovana - regëjimas. Be to, mes maþai naudoja-mës klausa, o ji taip pat padeda suvokti pasau-lá�, - po golbolo rungtyniø kalbëjo NacionalinioKauno dramos teatro direktorius E. Stancikas.

Sausio 21 dienà Kaune, Sabonio krepðiniocentre, surengtas �Þaidimas tamsoje� buvo pir-masis renginys, skirtas visuomenei supaþindintisu akløjø rieduliu - golbolu. �Þaidimo tamsoje�rungtynëse susikovë �Sporto þvaigþdþiø�, �Me-no þvaigþdþiø�, Lietuvos sporto universiteto, Ka-detø ir dvi �Saboniukø� komandos. Pirmàjà vie-tà uþëmë ir aukso medaliais buvo apdovanoti�Sabonio krepðinio centro� auklëtiniai �Saboniu-kai 1�, antràjà vietà uþëmë �Sporto þvaigþdþiø�komanda, treèiàjà - Lietuvos sporto universitetokomanda.

�Þaidime tamsoje� dalyvavæs Kauno merasAndrius Kupèinskas kalbëjo apie tai, kad akløjøsportas turi bûti visokeriopai palaikomas. �KaiLietuvos akløjø sporto federacijos vadovai krei-pësi á mus dël IBSA Europos golbolo èempio-nato organizavimo, net nekilo abejoniø, kad sa-vivaldybë parems ðá renginá. Tad kvieèiu kuodaugiau þmoniø dalyvauti liepos mënesá Kau-ne Europos golbolo èempionate ir nesakau vi-so gero. Sakau - iki�, - po ðio palinkëjimo A. Kup-èinskas pats iðbandë golbolo metimus aikðte-lëje.

2015 m. liepos 5-12 dienomis Kauno sportohalëje ir Sabonio krepðinio centre vyksianèia-me IBSA Europos golbolo èempionate dalyvauspo 10 stipriausiø Europos vyrø ir moterø golbo-lo komandø, kur dabartinë Europos èempionëLietuvos vyrø golbolo rinktinë nusiteikusi uþimtipirmàjà ar antràjà vietà. Ðis Europos èempio-natas bus lemtingas, nes po jo paaiðkës 2016metø Rio de Þaneiro parolimpiniø þaidyniø gol-bolo komandø sàraðas.

�Galimybë surengti IBSA Europos golboloèempionatà yra didelis þingsnis á prieká golbo-lo ir bendrai neágaliøjø sporto plëtrai mûsø ða-lyje, svarbus pasiruoðimo etapas Lietuvos gol-bolo rinktinei, besiruoðianèiai dalyvauti 2016 m.parolimpinëse þaidynëse Rio de Þaneire�, - pa-brëþë Lietuvos akløjø sporto federacijos prezi-dentas Linas Balsys.

IBSA Europos golbolo èempionatà globojaLietuvos Respublikos Prezidentë Dalia Gry-bauskaitë.

12 MÛSØþodis

LASS LITERATØ KÛRYBA

ZUIKIØ TAKAIS Vilija DUMBLIAUSKIENË

(ekologinë apybraiþa)Mano gimtinë - lygumø lygumos, kur akys uþ-

mato. Nuðvitus pavasario saulei, virðum pievøiðkyla á graþiàjà þydrynæ daugybë linksmø vie-versëliø. Ir skamba þaliosios lygumos puikiomismelodijomis. Miðkø èia labai nedaug, todël pir-mà kartà tikrame miðke (þmonës já giria vadino)vaikystëje tebuvau vos kelis kartus. Bet uþbûrëjis mane visiems laikams. Gyvenimas susidë-liojo taip, kad ið gimtøjø namø iðvaþiavau labaianksti. Naujose vietose miðkø buvo daugiau, tik,nenumaldomai silpstant regëjimui, negalëjauklajoti slëpiningais miðko ta-kais. Labai troðkau ne tik uostikerinèius jo kvapus, ne vienklausytis paslaptingø garsø irdar paslaptingesnës tylos, betkaþkokia nenusakoma trauka,negirdimas balsas ðaukë irðaukë á tà þaliàjá glëbá. Labaidþiaugdavausi, kai retais kar-tais vis dëlto pasisekdavo pa-sivaikðèioti medþiø ðaknimisiðraizgytais miðko takeliais. Pa-stovëdavau laukdama, kolbendrakeleivis paskins kokiønors þolynø ar áspraus á delnàspygliukais apkibusá kankorë-þá. Baisiausiai pavydëjau þi-buokliautojams, uogautojams,grybautojams - visiems tiems,kurie galëjo iðvaikðèioti miðkàskersai ir iðilgai. O taip magë-jo ásitraukti á nepaþástamà mið-ko gyvenimà - visu kûnu ir visasiela. Deja, kûnas ðiuo atvejutapo kliûtimi, taigi daviau valiàsielai. Taèiau nepatenkintas kû-nas tikrø tikriausiai gadina ir sie-los nuotaikà. Tik ar galëjau kànors pakeisti? Tai susitaikiau irretsykiais, dailiais bateliais ap-siavusi (kaip juokinga), pa-vaikðtinëdavau tai parko, taimiðko pakraðèiais.

Bet koks nuostabus dalykasnutiko vienà ðiltà popietæ, kai miðke jau þiede-lius skleidë pirmosios laukinës slyvaitës. Tà die-nà að sutikau pamiðkës fëjà. Ir viskas akimirks-niu pasikeitë. Pavadinau jà ðitaip dël keleto vi-sai paprastø dalykø. Dël to, kad gyvena pamið-këje, o ir vardas Zelma - ne visai kasdieniðkas.O nepaprasta yra tai, kad ji neámanomus daly-

kus pavertë realybe.Paëmusi mane uþ parankës dràsiai þengë

nelygiu miðko taku tolyn. Tik iðkart áspëjo, kadkelèiau aukðèiau kojas, nes puðø ðaknys èia ka-raliavo laisvai ir nevarþomai. Neápratusi tokiu ke-liu eiti slysèiojau ir kliuvau, ir nieko bloga nenu-tiko, tik kvatojau linksmai ið savo kerëpliðkumo.Netrukus perpratau tokio ëjimo ypatumus ir ið-mokau atsargiau statyti kojas. Þinoma, bièiulësaugojo mane nuo paèiø didþiøjø kliûèiø. Pas-kui mano nuostabai ir dþiaugsmui èiupo rankàir pasakë, kad bûtø ne pro ðalá arèiau su tomis

ðaknimis susipaþinti. Na, irpradëjau miðkà glamonëtirankomis...

Manoji gidë kalbëjo ir kal-bëjo. Iðsamiai pasakojo, kasyra ið kairës, kas ið deðinës,kas matosi tolumoje. Kad ási-vaizduoèiau medþio storumà,apglëbiu já ir tvirtai prisispau-dþiu. Ir nuostabu - net per þie-mos ðalèius þalieji bièiuliai ði-lumà dovanoja. Kad geriausuvokèiau jø aukðtá - kalbamapalyginimais: �Tai milþinas,maþdaug kaip deðimtiesaukðtø namas, o ðitas - kaiptrijø.� Apþiûriu dailiai nuaugu-sià eglutæ: mano ûgio ir pa-sakiðkai skarota. Liesdamaávairiausiø medþiø þievæ ir jølapijà pradedu atpaþinti, kurberþas, o kur puðis, kur lazdy-nas, o kur ðermukðnis. �Kurgitu iðdygai, kvailiuke�, - kalbi-na maþulytæ eglutæ manobendrakeleivë, o ji iðties ási-taisiusi visai ðalia prie didþiu-liø berþø kamienø. �Kaipgiaugsi? Vietos tau visai nebus.O kokius pokðtus èia àþuoliu-kas kreèia?�- kalbasi su me-dþiais draugë. Apkabinu já vi-sà - mat jis man dar tik iki juos-mens. Þiemoja lapuotas. La-

peliai - susivijæ, susisukæ, bet vis tiek laiko, ne-paleidþia. �Ak, tu, padûkëli, kodël vidury þiemosðortais pasipuoðæs mandriniesi!� - kalbinamaskitas medelis. Atsargiai lieèiu aksominëmis sa-manomis pasidabinusá berþo kamienà, sama-nos puriu sniegu apkibusios, o vaizdas toks, lygsu vasarinëmis trumpomis kelnëmis apsiavæs.

2015/02 13

Kai visas miðkas puriu sniegeliu pasipuoðæs, at-sargiai lieèiu maþas pusneles, pûpsinèias antkiekvienos ðakelës.

�O gal norëtum zuikiø takais paklajoti? Vaikð-tom èia mes visai be jokiø nuotykiø�, - klausiamanæs. Aiðku, kad norëèiau, juk niekada tais ta-kais nevaikðèiojau. Ir sukam á ðonà nuo geraiiðminto tako. Krûmynø krûmynai, brûzgynø brûz-gynai - ir ðonuose, ir po kojomis. Krituoliø me-dþiø - ne vienas ir ne du. Pamokyta uþkeliu kojàant kelià pastojusio ràsto, kad suprasèiau, ko-kiame aukðtyje tasai ásitaisæs, ir visai nesunkiaitas kliûtis áveikiu. Þengiame dideliais þingsniaispalei áspûdingo ilgio audros parguldytà milþi-nà. Mano þingsniai, kad ir labai stengiuosi, në-ra dideli. Suskaièiuoju - aðtuoniolika. Po manorankomis tuojau atsiduria naujas, be galo áspû-dingas eksponatas. �Lyg þvakidë! Labai origi-nali þvakidë�, - nusprendþiam mes. �Apkabink,èia du broliai berþeliai�, - patariama man. Prisi-glaudþiu prie jø, ið vieno kelmo iðaugusiø, ðvel-niomis samanomis apsikaiðiusiø berþø. �O da-bar paimk ðità ðakà ið po kojø�, - iðgirstu. Pasi-lenkusi sugriebiu jà - tikrø tikriausia gyvaèiukë.Parsineðèiau namo, bet per didelë. �O ðitasvargðelis taip meldë puðá draugauti, kad ir te-bestovi persilenkæs�, - dar viena pastaba. Brau-kiu delnu berþo kamienu tiek, kiek tik pasiekiu.Jis ið tiesø beveik puslankiu iðlinkæs prieðaisgreta auganèià lieknà puðá. �Dabar reikës smar-kiai pasilenkti ir saugoti veidà, - sako gidë, - lásimievø tuneliu.� Ievø ðakelës smulkios, liaunos, þe-mai nusvirusios. Pasilenkiu, sulenktà rankà at-statau prieðais veidà kaip skydà, gidë prieðaky- ir braunamës. �Norëjai nuotykiø, tai ðe�, - sakoji, kai ievø tunelis jau áveiktas. Pasirodo, atsidû-rëme vienos ið miðke esanèiø griovø dugne. Èiajos pakraðtys, prieðais mus - statokas skardis.Nusprendþiam kabarotis juo á virðø. Lipam be-veik keturpësèiomis. Ir viena, ir kita ranka ieð-kau augalø, á kuriuos tvirtai ásikabinusi judu aukð-tyn. �Dabar kairiau! O dabar tiesiai! Gali deði-niau!�, - ðûkèioja greta besiropðèianti bièiulë.Linksma beprotiðkai! Virðuje ðluostausi sudrë-kusá veidà. Vëjas ûþia medþiø virðûnëse, ðian-dien labai vëjuota diena, o èia - në lapelis nek-ruta. Þingsniuojam griovos pakraðèiu. �Griovosmedþiø virðûnës - mums po kojomis, o tie me-dþiai - kaip labai aukðti daugiaaukðèiai. Josdugnas iðvagotas siauruèiais upeliukais, o tenjau - tikrø tikriausias ðabakðtynas.� Jauèiuosikaip pasakoj.

Toli miðke uþtinkame nuostabiausiais auska-rais iðsidabinusá raugerðká. Liaudyje jis vadina-mas barbarisu. Niekada nebuvau ðalia ðito pui-kaus augalo. Apkibæs raudonø uogø kekëmis.Labai mëgome já ir kitais kartais aplankyti, kolkartà jo neradome. Kaþkokie piktavaliai iðkirto

be gailesèio, në þenklo neliko, tik prisiminimas.Uþtai laukinë obelis su savo rûgðèiaisiais obuo-liukais iðdidþiai stovi ðlaito virðuje, mëtydamasavo miðkinukus á apaèioje tekanèià Nerá. Atsi-sëdu ant þolës ir dþiûgauju nors keletà radusi.Atsistoti nedrástu, esu perspëta: �Nuriedësi á upækaip tas obuolys.� Kitame panerio ðlaite, kurisjau ne toksai status, þibuokliauti sekasi tiesiogpuikiai: �Tûpk ir ieðkok - èia jø tiek daug, ið pro-to kraustosi, iki pat upës - mëlyna mëlyna.� Irskinu skinu. Pakalnutes skinti - kur kas sunkiau.Kol randu kvapiaisiais varpeliais neðinà stiebe-lá, uþtrunku. Jis pasislëpæs þolynuose ir tik di-deli lapai iðduoda já ðalia esant. Ir èia á pagalbàskuba mano palydovë. Nuskinti nesunku, kairanka tiesiai ant augalëlio uþdedama. Grybau-ju lygiai taip pat. Iðkapstau samanose pasislë-pusá parodytà laimiká ir ðaukiu: �Grybà radau,grybà radau!� �Eikime ieðkot karbonadø�, - juo-kiasi bièiulë. Susipaþástu su áspûdingo dydþiogrybu, tai - þvynabudë. Parsineðusi namo, iðke-pu keptuvëje jo didþiulæ kepuræ - ðtai tau ir kar-bonadas. Atskira kalba bûtø apie mëlyniø, avie-èiø, gervuogiø, obels lapø skynimà, ruoðimà ar-batoms. Suþinojau, kad sudþiovintas laukinësobels lapelis gërimà nudaþo ðvelniai rausvaspalva. Kai uþ langø ðëlsta dargana, puodeliskvapnios arbatos vël sugràþina á miðkà.

Þingsniuojame jau pamiðke. Rankose - nuo-stabiausiø gëliø puokðtës. Priklausomai nuo me-tø laiko - vis kitokios. Virþiai dþiugina visais me-tø laikais. Plaukai pilni spygliø, voratinkliødraiskanø. Nieþti uodø sukandþiotà kûnà. Kaþ-koks vabaliukas áþûliai braunasi uþ apykaklës.O ðirdy taip gera ir ðviesu, nes ji dar ilsisi priesamanoto berþo prisiglaudusi.

Teiraujuosi bièiulës, ar labai pavargo su to-kiu keliautoju per Lietuvos dþiungles braudama-si? Ji juokiasi ir tvirtina, kad jai taip pat buvo la-bai gera miðke pabûti. Sako, be galo mylintigamtà, neásivaizduojanti gyvenimo toli nuo jos.

Þinau, kad jai buvo nelengva. Juk atidþiaisaugojo, kad nesusiþaloèiau. Visà laikà pasa-kojo man tai, kà pati aplinkui mato. O savo taik-liomis áþvalgomis padëjo man nuostabiai jaus-tis zuikiø takais klajojant.

Svarstau, ar daug þmogui reikia atiduoti jë-gø, kad padëtø kitam pasijusti laimingam? Kogero, visiems - skirtingai. Visi skirtingai jauèia-me ir skirtingai màstome. Kas miela tau, nebûti-nai dþiugins kità. Be to, nëra paprasta bûti kitokailyje ir suprasti: visai nedaug - kartais vien þo-dþio, kartais draugiðkai pasiûlytos parankës -reikia, kad ðioje nepaprastoje kasdienybëje su-kurtum nepaprastai paprastà stebuklà. Sokratoásitikinimu, �bûti geram yra tiesiog naudinga�,nes vieno þmogaus gerumas daro kità þmogølaimingà.

14 MÛSØþodis

NAUJOS KNYGOS

PORTRETO MÁSLËSPraëjusiø metø gruodþio pradþioje Vilniuje,

Lietuvos dailës muziejaus (LDM) paveikslø ga-lerijoje, pristatytas neregiams skirtas reljefinisdailës kûriniø katalogas �Paþinti menà pojûèiais:Lietuvos dailë XVI a. - XX a. pr.�. Kataloge patei-kiama 16 LDM esanèiø paveikslø reljefiniø at-vaizdø - 15 garsiø Lietuvos didikø portretø ir vie-nas bundanèios gamtos peizaþas. Prie kiekvie-no atvaizdo yra tekstai brailio raðtu tiek apie pa-tá, muziejuje esantá originalø paveikslà, tiek apiereljefiná atvaizdà: nusakoma, kas ir kaip jamevaizduojama. Neregys, skaitydamas apraðà,gali savarankiðkai tyrinëti reljefiná atvaizdà: jovisumà, atskiras detales, mokytis skaityti á dvi-matæ erdvæ perkeltus trimaèius pavidalus. Ge-rai apgalvota katalogo struktûra leidþia juo pa-togiai naudotis: bendra informacija apie pa-veikslà pateikiama prieð reljefiná jo atvaizdà, pa-tys atvaizdai, atsivertus knygà, visada bûna kai-riojoje jos pusëje, deðiniojoje - atvaizdo apra-ðymas, skirtas neregiui, kad vaizduojamà ob-jektà bûtø lengviau suprasti.

Katalogà iðleido VðÁ �Brailio spauda� 50 egz.tiraþu, tad visi norintys já galës gauti vieðosioseástaigose: muziejuose, Lietuvos akløjø bibliote-koje ar jos filialuose, akløjø ir silpnaregiø mo-kyklose. Taigi neregys katalogo paveikslø rel-jefinius atvaizdus gali tyrinëti savarankiðkai pa-èioje galerijoje, mokykloje, bibliotekoje ar tie-siog namuose. LDM paveikslø reljefinis katalo-gas - Lietuvos akløjø ir silpnaregiø sàjungos beiLietuvos dailës muziejaus meno paþinimo cent-ro bendradarbiavimo rezultatas. Kartu tai nau-jas programos �Paþinti menà pojûèiais�, vykdo-mos nuo 2000 metø, etapas. Praëjus daugiaunei mënesiui nuo katalogo pristatymo, 2015-øjøpradþioje, mintimis apie já papraðëme pasida-linti vienà ið projekto autoriø - LDM menopaþinimo centro vadovæ Nidetà Jarockienæ. Jisakë: �Katalogas nëra baigtinis. Jeigu projek-tas bus remiamas, gali bûti iðleistos ir antra, irtreèia jo dalys. Taèiau kad geriau suprastume,kodël ir kaip jis atsirado, turime bent ðiek tiekgráþti á praeitá.

2000 m. LASS kartu su Lietuvos dailës mu-ziejumi pradëjo vykdyti ilgalaikæ meno prieina-mumo programà. Tais paèiais metais ið Pran-cûzijos atkeliavo pirmoji taktilinë paroda �NuoLespiugo Veneros iki Rodeno Màstytojo�. Po ke-leriø metø Lietuvos þiûrovams pristatyta dar vie-na taktilinë paroda ið Prancûzijos �Pajuskime

gamtà drauge su Sezanu�. Paroda sulaukë di-delio susidomëjimo ne tik tarp regëjimo nega-lià turinèiø þmoniø. Po jos pradëjome màstyti,kad panaðius projektus ar edukacines progra-mas galëtume rengti ir savo jëgomis. Atsiradopirmoji lietuviðka lieèiamoji paroda �Lieèiu - ma-tau�. Tai buvo pirmas kartas, kai ëmëmës tokiodarbo: kvietëmës ávairiø srièiø menininkus -skulptorius, stiklo meistrus, tekstilininkus, kera-mikus. Paroda buvo atidaryta 2004 m. rudená.Paroda mobili, nuolat keliaujanti, jau eksponuotadaugelyje Lietuvos miestø ir miesteliø. Nors su-kurta prieð deðimtmetá, sëkmingai veikia iki ðiol.Praëjusiø metø pabaigoje ji dar kartà eksponuo-ta �Litexpo� rûmuose vykusioje mugëje �Mokyk-la-2015�. Vëliau gimë mintis parengti lieèiamà-jà parodà, skirtà vienam kuriam Lietuvos meni-ninkui. Ðitaip atsirado �Magiðkas M. K. Èiurlio-nio pasaulis. Zodiakas.� Atidarymas - 2009 m.Nacionalinëje dailës galerijoje. Paroda taip patkeliaujanti, taèiau joje daug ávairios árangos, kuridëvisi, genda, nepatogi transportuoti. 2014 m.kreipëmës á LASS - siûlëme akliesiems ir silp-naregiams pritaikyti Vilniaus paveikslø galeri-jos ekspozicijà. Buvo parengtas projektas, pa-teiktas Lietuvos kultûros tarybai. Gavome finan-savimà, pradëjome dirbti. Bûtina atkreipti dë-mesá, kad yra sukurtas ne tik katalogas �Lietu-vos dailë XVI a. - XX a. pr.�, bet ir speciali prog-rama planðetiniams kompiuteriams. Tai maþ-daug ðeðiasdeðimties LDM Vilniaus paveiksløgalerijoje esanèiø kûriniø garsinis komentarasir paèiø kûriniø elektroninës versijos. Þmoguskompiuteryje gali pasididinti skaitomà tekstà,norimà paveikslà ar atskiras jo dalis. Þinoma,tai tik nedidelë dalis to, kà ðiuo metu galerijojegalime pamatyti. Todël 2015 m. projektà keti-name tæsti. Viskas priklausys nuo to, ar gausi-me finansavimà ir kiek gausime.

Galima iðleisti ir antrà, ir treèià katalogo dalá.Dabartinis projektas turi vienà svarbià ypatybæ,kurios neturëjo ankstesnës parodos: jis nëraspecialiai kurtas orientuojantis á regëjimo nega-lià turinèius þmones. Reljefiniame kataloge ran-dame tuos paèius paveikslus, kurie kabo ir Vil-niaus dailës galerijoje. Taigi katalogas tarsi pra-tæsia galerijos ekspozicijà, kita vertus, Lietuvosdailës vertybes pateikia akliesiems prieinamaforma. Reljefinis katalogas yra integrali ðioje ga-lerijoje esanèios ekspozicijos dalis, o ne kaþ-koks iðskirtinis produktas, kurtas tik akliesiems.

2015/02 15

Be to, kaip minëjau, visada yra galimybë kata-logà tæsti, pildyti.�

Kataloge esanèiø reljefiniø atvaizdø autorë -menotyrininkë Diana Raudonienë. Ji lytëjimuipritaikë 15 garsiø lietuviø didikø portretø ir vie-nà bundanèios gamtos vaizdà. Pasakodamaapie savo darbà menotyrininkë nebuvo labai ið-kalbinga:

�Jau katalogo pristatymo metu sakiau, kadesu pagijusi nuo perdëto entuziazmo, kad lytë-jimas gali beveik atstoti regëjimà, kad liesda-mas neregys gali paþinti pasaulá taip gerai, kaipregintysis já paþásta akimis. Paveikslus reikia mo-kytis skaityti kaip ir raðytiná tekstà. Tik tà �abëcë-læ� regintieji iðmoksta labai anksti beveik nesà-moningai, specialiai jos nesimokydami. Aklie-siems, prieðingai, - jos reikia mokytis. Esu ma-èiusi nemaþai reljefiniø atvaizdø - visokiø sovie-tiniø vadø ir kosmonautø portretø, akliesiems ga-mintø prieð keliasdeðimt metø. Mano supratimu,tai ne tas kelias, kuriuo reikëtø eiti, juo labiau,kad ir technologijos yra patobulëjusios, esamadaugiau ir ávairesniø galimybiø. Rengdami ka-talogà pasirinkome vakuminæ reljefiniø atvaiz-dø gamybos technologijà. Lietuvos akløjø ir silp-naregiø ugdymo centre yra aparatas, galintis at-vaizdus gaminti tokiu bûdu. Reljefas ið plastma-sës lapo tarsi iðauginamas, já �auginant� gali-ma labiau iðryðkinti paveikslo visumà ar atski-ras detales. Kad gautum norimà reljefà, reika-

lingas parengiamasis darbas. Visà ðá darbà at-likau rankomis: þirklëmis iðkirpdavau atskirasportretø dalis, jas klijuodavau ir tik tada, kai port-retas bûdavo baigtas popieriuje, ant jo tiesda-vau plastmasës lapà ir viskà dëdavau á apara-tà. Kai kurie kolegos vëliau sakë, kad buvo gali-ma pasirinkti ne toká ilgà ir ne toká varginantá bû-dà. Gal ir taip, bet norëjau kiekvienà portretà lies-ti savo rankomis pati. Nenorëjau serijinës ga-mybos. Sunkiausia turbût buvo rasti �aukso vi-durá� tarp portreto autentiðkumo ir neregio gali-mybiø. Nenorëjau reljefinio atvaizdo apsunkin-ti nereikðmingomis detalëmis, kita vertus, norë-jau iðlaikyti paveikslo autentiðkumà, kad tai visdëlto bûtø konkretaus þmogaus, o ne kaþkokioanonimo portretas�.

D. Raudonienë jau daug metø nuosekliai irsistemingai gilinasi á reljefiniø atvaizdø suvoki-mo procesà, jø gamybos technologijas, yra su-kaupusi daug patirties, kaip ðie klausimaisprendþiami Vakarø Europos ðalyse ar atskiruo-se jø muziejuose. Apie tai su ja artimiausiu me-tu dar pasikalbësime, o dabar skaitytojams siû-lome D. Raudonienës aptiktà ir ið anglø kalbosiðverstà rumunø kilmës anglø skulptoriaus PaulNeagu �Lieèiamojo meno manifestà�, skelbian-tá kiek kitoká poþiûrá á vizualø paþinimà ir vaiz-duojamàjá menà, nei iki ðiol buvome ápratæ gir-dëti.

Lieèiamojo meno manifestas1. Akis yra nuvargusi, iðkrypusi, pavirðutinið-

ka, jos kultûra yra iðsigimusi, degradavusi ir pa-senusi, suviliota fotografijos, kino, televizijos.

2. Akis praranda savo svarbà estetinio suvoki-mo procese ir tenkinasi antriniu vaidmeniu.

3. Menas turi atsisakyti vien vizualios estetikos,jei nori iðlikti, ypaè kaip plastinis menas, - jis turijudëti organiðkos ir vieningos estetikos link, kurinaudos gaivias, grynas jusles.

4. Tebûna vienas visuomeninis lieèiamasismenas, per kurá visos juslës - rega, lyta, uoslë,skonis - papildys ir sunaikins viena kità taip, kadþmogus galës turëti objektà kiekviena jusle.

5. Deðimèia savo pirðtø, poromis ir gleivinësmembranomis galite priimti daiktus geriau, pilniaunei tik dviem akimis.

6. Ðios idëjos yra neatskiriamai susietos sunuostata, kad menas turi funkcionuoti socialiai,taèiau niekada ne vulgariai natûralistiðkai.

7. Lieèiamasis menas yra naujas dþiaugsmasakliesiems, tuo pat metu gerai matantiems jis yraiðsami trimatë studija.

Edinburgas, 1969

Parengë Alvydas VALENTA

16 MÛSØþodis

NAUJI LEIDINIAI

AÐ KELIAUJU Á PASAKÀ... Andrius VAINORAS

�Koks áþûlumas! Kaþkoks peliûkðtis bandomane kalbinti. Miau...�; �Vienà ðalá valdë labairûstus karalius, net uþ patá rûstumà rûstesnis�.Paslaptis, didesnë uþ patá didumà, ponas vë-jas ið pietø, norëjæs iðmokti groti fleita, liûdnasdainas dainuojantis namelis, - ðviesus ir þais-mingas pasakø pasaulis.

Kad kaunietë Indrë Gaskaitë raðo eilëraðèius,trumpas lyrines miniatiûras, jà paþástantiemsþmonëms turbût nebuvo jokia paslaptis. Taèiauvieðumoje mergina su savo kûryba beveik ne-sirodë, nesispausdino ar bent jau nesistengëuþjoti á Parnasà ant eiklaus þirgo ir èia já suþvin-ginti taip, kad garsas nuaidëtø kalnais ir kloniais,o nuaidëjæs dar ilgai skambëtø susiþavëjusiøklausytojø ausyse ir ðirdyse. Nesistengë, nesi-verþë á scenà, tad ir tø klausytojø ar skaitytojønebuvo daug. Vis dëlto vienas dalykas turbûttapo nemaþa staigmena net ir þinantiems, kadIndrë raðo. Praëjusiø metø pabaigoje I. Gaskai-të iðleido dvi savo kûrybos kompaktines plokð-teles: pasakø - �Kas namelio ðirdyje?� ir eilërað-èiø - �Jei ateitum�. Prieð pat Kalëdas abi plokð-telës Vilniuje, Venclovø namuose, pristatytos vi-suomenei. Apie Indrës eilëraðèius - vëliau (galkitame, gal dar kitame þurnalo numeryje), o da-bar ásijunkime kompaktiniø plokðteliø grotuvà arkompiuterá ir pabandykime áspëti ar iðgirsti, kasgi dedasi namelio ðirdyje? Plokðtelæ sudaroseptynios trumpos mielos pasakaitës: apie pe-liukà, iðsiruoðusá keliauti á kità miestà, apieþvaigþdelæ, nukritusià á þemæ ir susitikusià lai-mæ, apie rûstø karaliø, apie palëpëje gyvenan-èià vorø ðeimynëlæ, apie tai, kad ir daiktai galijausti, liûdëti, dþiaugtis. Kà jau kalbëti apie gy-vûnus ar þmones? Iðmintingi literatûros vertin-tojai èia gal áþvelgtø kokias nors O. Vaildo ar H.K. Anderseno átakas (pasakëlëse veikia ir þibin-tas, ir nukritusi á þemæ þvaigþdelë, ir meno pa-saulio atstovas), kà gali þinoti, gal tokiø átakø iresama. Visi mes, tie, kurie raðome, daþnai bû-name veikiami vienokiø ar kitokiø átakø. Vis dël-to akivaizdu: ið plokðtelës kartu su septyniomistrumpomis pasakaitëmis sklinda autentiðkas, tikðiai autorei bûdingas balsas ir savitos jo modu-liacijos. Beje, aptardami jaunosios autorës bal-sà ir jo moduliacijas, galvoje turime tiek perkel-tines, tiek ir tiesiogines ðiø þodþiø reikðmes: au-torë pati seka savo istorijas, pati jas intonuoja,

pati sekamas istorijas reþisuoja. Jautrumas pa-sauliui, daiktui, detalei, sugebëjimas klausytis,ásiklausyti, iðgirsti - tai tik keletas bûdingesniøðiø istorijø bruoþø. Ir dar vienas dalykas, kurionegalima nepastebëti ir kurio negalima sàmo-ningai suvaidinti, - pasaulio, kuriame gyvena irveikia Indrës pasakø personaþai, skaidrumas irtyrumas, emocijø ir jausmø ðvarumas. Bûdamane tik sekamø istorijø sumanytoja, pasakotoja,bet ir reþisierë, autorë daug dëmesio skiria jømuzikiniam apipavidalinimui, instrumentuotei.

�Pasakas raðau jau seniai, bet jos buvo tik po-pieriuje, - sakë I. Gaskaitë. - Viskas ávyko tarsi iratsitiktinai: vienas bièiulis pasigyrë, kad nusi-pirko naujà garso áraðymo aparatûrà. Gerai, - sa-kau,- iðbandom, ágarsinam mano pasakas. Pa-sakos yra, bet, kai garsini, reikia, kad jos dar irsuskambëtø. Repetuoti pradëjome praëjusiømetø rugpjûèio viduryje. Surinkau þmones, pa-skirsèiau vaidmenis. Atëjo draugai, tø draugødraugai, jø vaikai. Jauniausiajai mano artistei bu-vo tik ketveri metukai. Vaidino visa jos ðeima.Su manimi paèia yra 23 garsintojai ir keturi mu-zikos atlikëjai: smuikininkë, fleitininkë, vaikinas,grojantis klarnetu, muzikantë, grojanti klaviði-niais instrumentais. Áraðëm atskirus vaidmenis,pavyzdþiui, atskirai lakðtingalà ir namelá, o pas-kui jungëme á visumà. Kartais girdi, kad neskam-ba, nedera, - ieðkai naujø bûdø. Kai kvieèiu þmo-nes ágarsinti vienà ar kità personaþà, ið anksto

2015/02 17

NAUJOS TECHNOLOGIJOS

ABSOLIUÈIOS LAISVËS LINKBûdama paauglë kartais sapnuodavau toká

keistà sapnà: einu miðku pas moèiutæ neþino-dama kelio, einu kaþkokiais laukais, miðkais irprieinu jos namus. Net sapne bûdavo labai keis-ta, kaip èia taip atsitinka. Pasirodo, ðis sapnasbuvo kaip ateities pranaðystë. Dar mokykloje vie-nas mokytojas kalbëjo apie árenginius, kurie tu-rëtø pasakoti neregiui marðrutà, kur eiti, kadapasukti. Tada tai skambëjo kaip utopija, dabartapo realybe. Ðtai kartà nutariau iðbandyti, kaipði �utopija� veikia ið tikrøjø, tokiam tikslui bûtinaireikëjo keliauti á visiðkai neþinomà vietà. Pasi-rinkau pësèiomis nuo namø nueiti á darbà. At-stumas - maþdaug 7 kilometrai. Pasiekusi ke-lionës tikslà, iðgyvenau tà patá jausmà kaip ta-me vis besikartojanèiame sapne, kai neþinaikaip, bet tikslà pasieki.

Apie GPS navigacinæ sistemà esu kalbëjusiviename ið savo straipsniø, taèiau nuo to laikodaug kas pasikeitë. Tobulëja iðmaniosios tech-nologijos - jos vis labiau pritaikomos nere-giams. Telefonai su liesti jautriu ekranu atrodëkaþkas nepasiekiama, o tendencija tokia, kadateityje prietaisø, valdomø mygtukais, greièiau-siai neliks. Taèiau bijoti neverta. Ásivaizduokite,vykstate á neþinomà vietà, nëra kam jus palydë-ti, taksi iðlaidø nenorite. Kà daryti? Nejaugi be-lieka kaip visada paverkti á pagalvæ - esu varg-ðas aklas þmogus, negaliu net savo reikalø su-sitvarkyti. Jau ne! Su iðmaniesiems telefonamsskirtomis programomis galite, kaip ir visi kitiþmonës, keliauti, kur tik norite. Aiðku, kaip ir vi-

sur kitur, reikia ryþto áveikti baimæ: o jeigu ne-veiks, o jeigu, jeigu... Prieð kiekvienà programospasakytà posûká man visada iðkildavo klausi-mas: �Ar tikrai èia?� Bet kadangi kito kelio neþi-nodavau, viskas, kas man likdavo, - tai klausytiir vykdyti þemëlapio nurodymus.

Nuo ko pradëti? Visø pirma, aiðku, nuo sa-væs. Reikia iðmokti susikalbëti su baimëmis irsu klausimais, prasidedanèiais �o kas, jeigu�, ta-da pagal galimybes iðsirinkti telefonà. Iðmaniejitelefonai, arba angliðkai �Smart phones�, bûnadviejø tipø. Trumpai juos aptarkime. Pirmieji tu-ri �Android� operacinæ sistemà, tokiø daugumatelefonø, taèiau ne visais jais visavertiðkai galinaudotis aklieji. Taip yra todël, kad �Android�operacinë sistema, kaip ir kompiuteriuose �Win-dows�, licencijuojama daugeliui iðmaniøjø te-lefonø, jà gali perdaryti telefonø gamintojai taip,kaip jiems patinka, todël ðios sistemos ekranoskaitytuvas �Talk back� ne visada gerai veikia.Taèiau ðie telefonai turi sàsajà lietuviø kalba irjiems jau yra sukurtas lietuviø kalbos sintezato-rius. Norintiems naudoti ðio tipo telefonus, re-komenduoju rinktis firmos LG �Nexus� modelius.Geriausia, þinoma, naujausius. Kitas tipas -�iPhone�. Tai �Apple� kompanijos telefonai, ku-riø operacinë sistema iOS negali bûti taikomakitø gamintojø telefonams. Todël niekas jos ne-perdirba, nereikia galvoti, koká �IPhonà� nusipirk-ti, ar juo bus ámanoma naudotis (nusprendus ási-gyti ðá telefonà, vis tiek rekomenduoju rinktisnaujausius �iPhone� modelius). Taèiau ðie tele-

nesakau, kad nematau. Kai kam ið pradþiø bû-na ðokas, bet ateina tie þmonës, kurie tikrai no-ri, o ne ið gailesèio aklai mergaitei. Kai neþino,kad nematai, tada þmogaus pasirinkimas lais-vesnis. Pirmasis mano spektaklis ávyko, regis,2008 m. Ðv. Antano parapijoje. Dabar tiksliai ne-atsimenu jo turinio, bet buvo kaþkas apie pra-ëjusias Kalëdas. Statydamas spektaklius norinenori susiduri su scenografija ir kitais dalykais,kuriems bûtinas regëjimas. Màsèiau màsèiau irsupratau, kad vienintelë erdvë, kur nereikia re-gëjimo, yra garso spektakliai. Ta kompaktinëplokðtelë ir yra mano garso spektakliai. Kai pra-dedu kalbëti apie menà ar apie spalvas, kai ka-da draugai mane uþèiaupia. Neseniai paraðiaupasakà apie muilo gabalëlá. Ten yra mëlynos ro-þës. Viena deðimties metø mergaitë man ir sa-

ko: �Þinai, Indre, pasakysiu vienà dalykà: mëly-nø roþiø nebûna...�

Nors kà tik sakëme, kad apie Indrës eilërað-èius ðákart nekalbësime, vis dëlto neatsispirsi-me pagundai pacituoti vienà posmà - apie pa-sakà ir apie spalvas:

Að keliauju á pasakàkur nëra melsvo ilgesioneapykantos kerðto nei pykèioað keliauju per tiltusjuos nutiesë dþiaugsmaskad greièiau savo tikslà pasiekèiaumane lydi giesmininkës lakðtingalospietø vëjas ðvelnus mane lydiað keliauju á pasakà meile dabintàkurioje bus beprotiðkai gera

18 MÛSØþodis

fonai neturi lietuviø kalbos sàsajos, jie neturësir lietuviø kalbos sintezatoriaus. Daugumà �iPho-ne� skirtø programëliø puikiai skaito ðioje siste-moje dirbantis ekrano skaitytuvas �Voice over�.

Prieð perkant rekomenduoju pasikonsultuotisu draugais ir paþástamais, paèiupinëti abiejøðiø tipø telefonus. Priprasti prie naujoviø neleng-va, bet nepamirðkite: �Sunkios pratybos - leng-vas mûðis.�

Kalbant apie þemëlapius, ir vienuose, ir ki-tuose telefonuose jie panaðûs: panaðus tikslu-mas, panaðiai planuoja marðrutus, taèiau iOSprograma �Maps� (þemëlapiai) labiau pritaiky-ta akliesiems nei �Android� operacinëje siste-moje esanti �Google maps�. �Apple maps� lei-dþia bet kada pasitikrinti savo dabartinæ vietà.Palietus atitinkamà vietà ekrane �Voice over�skaitytuvas pasako gatvæ bei namo, prie kurioarèiausiai stovite, numerá. Tai, þinoma, priklau-so ir nuo pagaunamo GPS signalo stiprumo. Jeipastarasis silpnas, informacija gali bûti netiksli.Einant ðie þemëlapiai kartkartëmis praneða at-stumà, likusá iki artimiausio posûkio, taigi nerei-kia liesti telefono ir tikrintis. Einant ir suklydus ðiprograma neperskaièiuoja marðruto. Tarkime,pasukote ne ten, neteisingai supratote nurody-mus. Tokiu atveju jums bus liepta gráþti ir laiky-tis marðruto, jei to nedarysite, programa rodysatstumà, kiek nuklydote. Kuo ilgiau savivaliau-site, tuo atstumas bus didesnis. Viena vertus,tai atrodo minusas, taèiau, neturint patirties, neitin gerai mokant anglø kalbà, gali bûti, kad kly-site daþnai ir, programai kaskart perskaièiuojantmarðrutà, galite taip ir nepasiekti kelionës tiks-lo. Dar vienas didþiulis skirtumas tarp ðios prog-ramos ir �Google maps� yra tas, kad ekrano skai-tytuvas skaito patá þemëlapá, tai yra gatves,esanèias arèiausiai jûsø, bei jø kryptis. Pavyz-dþiui, �Þirmûnø g. north south� - vadinasi, Þir-mûnø gatvës kryptis - ðiaurës pietûs. Taip galiteorientuotis, kaip aplink jus iðsidësèiusios gat-vës. Taip pat pirðtais braukdami per gatves, si-muliuosite ëjimà ar vaþiavimà jomis. Artëjantprie sankryþos programa pasakys, kaip vadina-si gatvë, prie kurios artëjate. Visø ðiø funkcijøneturi programa �Google maps�, taèiau yra þmo-niø, kurie naudoja ðá þemëlapá ir yra visiðkai pa-tenkinti jo funkcijomis. Èia - kaip ir visur kitur:prie ko pripranti, tai ir atrodo geriausia! Jeigupradësite naudoti �Apple� þemëlapá ir vëliau pa-bandysite �Google maps�, tikëtina, kad jis jumsnepatiks. Jeigu nutiks atvirkðèiai, greièiausiai ki-tà dienà bëgsite á parduotuvæ pirkti �iPhone�. Èiaviskas kur kas patogiau. Kalbu ne vien apie þe-mëlapius, bet ir apie tokias programas kaip �Sky-

pe�, �Facebook�. Að jokiu bûdu nereklamuoju�iPhone�, taèiau taip jau susiklostë, kad reikëjoiðbandyti abi ðias platformas, tikrinau, kaip vei-kia analogiðkos programos, todël dràsiai galiukalbëti apie tai. Dar viena ypaè gera �iPhone�telefonø funkcija - brailio ekrano klaviatûra �Brail-le screen keyboard�. Tai virtuali brailio maðinë-lës klaviatûra, kuria naudodamiesi, galite raðytiávairius tekstus: siøsti elektroninius laiðkus, ra-ðyti þinutes, raðyti dienoraðtá. Tai pats greièiau-sias bûdas raðyti telefonu, turinèiu lieèiamàjá ek-ranà, nenaudojant papildomos klaviatûros.

Kita naujovë, veikianti tiek �Android� operaci-nëje sistemoje, tiek iOS, yra lietuviðka progra-mëlë �Marðrutai.lt�. Turbût visi þinote, kad kai ku-riose stotelëse yra ðvieslentës, rodanèios realøtroleibusø bei autobusø iðvykimo laikà. Ðià funk-cijà atlieka ir �Marðrutai.lt� programëlë - su ja ga-lima sekti ir suþinoti, kada ið tikrøjø atvyks no-rima transporto priemonë. Taèiau ði sistema darne visada veikia gerai, todël tobulo funkciona-vimo reikia palaukti, tad nerekomenduoju atsi-sakyti klausti praeiviø, kokia transporto priemo-në atvyko, bet preliminariai orientuotis jau gali-ma. Be ðios, �Marðrutai.lt� dar turi vienà puikiàfunkcijà - ji rodo artimiausias stoteles, prie kuriøesame, taip pat ir kryptá, kur ið ðios stotelës va-þiuoja transporto priemonës. Jeigu troleibuse arautobuse nepraneðamos stotelës, visada gali-me sekti savo marðrutà pagal artimiausias prog-ramos sakomas stoteles. Daþnai atsitinka taip:þinome adresà, bet neþinome, kaip ten nuvykti.Jei atstumas nedidelis, be abejo, naudosimësþemëlapiais, taèiau kitu atveju taip pat padës�Marðrutai.lt� programëlë. Paieðkoje ávedus no-rimà adresà, ji parodys arèiausiai to adresoesanèias vieðojo transporto stoteles bei trans-porto priemones, padësianèias ten nuvykti. Ta-èiau nei �Voice over�, nei �Talk back� neskaitotransporto priemonës numerio, tik kryptá, pavyz-dþiui, �Saulëtekis - Stotis.� Daþnai vykstant vie-ðuoju transportu, tai nedidelë problema, taèiaunuvykus á kità miestà kyla ðiokiø tokiø sunkumø.Daug kartø bandþiau raðyti laiðkus programoskûrëjams - praðiau iðtaisyti ðià klaidà, taèiau at-sakymo nesulaukiau.

Turbût ne vienam teko susidurti su problemaþymint vieðojo transporto bilietus. Jeigu turimevilnieèio kortelëje kaþkiek pinigø ir norime nusi-pirkti bilietà, reikia atlikti neámanomus nematantapskaièiavimo veiksmus su transporto priemo-nëje esanèiu komposteriu. Bet ðtai yra iðeitis -programa �m.Ticket�. Su ja tiesiog iðmaniajametelefone galime pirkti bet kokios rûðies bilietusbei turëti bet koká jø kieká. Tai patogu ir sveèiams,

2015/02 19

atvykstantiems á Vilniø. Programoje esantys jû-sø bilietai susieti su telefono numeriu, tad, pra-radæ telefonà ir pasigaminæ naujà SIM kortelæ,toliau galëtumëte naudotis bilietais. Norëdaminaudotis ðia programa privalote bûti sudaræelektroninës bankininkystës sutartá viename iðdidþiøjø Lietuvos bankø: DNB, Nordea, SEB ar-ba Swed. Taip pat reikia turëti mobiliojo ryðiointernetà. Programa veikia visuose iðmaniuo-siuose telefonuose. Norintiems geriau paþintiaplinkà, kurioje gyvena, padës programa �Ariad-ne GPS�. Ji veikia iOS operacinëje sistemoje,kuri, kaip jau minëjau, ádiegta �iPhone� telefo-nuose. Ði programa yra patobulintas �Loadsto-ne� variantas. Tiems, kurie neþino, priminsiu,kad �Loadstone� programa buvo naudojama�Nokia� telefonuose, kuriuose ádiegta �Symbian�operacinë sistema. Ja naudojantis galima pa-èiam pasiþymëti norimus taðkus: transporto sto-teles, norimus adresus. �Ariadne GPS� veikia vi-siðkai analogiðkai, netgi galima importuoti �Lo-adstono� duomenø bazæ. Tik be visø funkcijø,kurias turëjo �Loadstone�, ji turi puikø interakty-vø þemëlapá, kurá lieèiant galima suprasti, kaipiðsidësèiusios gatvës, virtualiai eiti á ávairias vie-tas. Braukdami pirðtu ekranà, girdësite batø

taukðëjimo á grindiná garsà. Taip virtualiai vaikð-tant programa praneða, kokiu numeriu paþymë-tà pastatà �priëjote�, �uþëjus� á miðkà ar parkà,girdisi paukðèiø èiulbëjimas, �patekus� á vandená- vandens skleidþiami garsai. Didþiausias mi-nusas visoje ðioje puikiø funkcijø gausybëje tas,kad nëra lietuviø kalbos. Taèiau að visgi manau,kad uþsispyrus tas kelias angliðkas frazes tikraiámanoma iðmokti. Jums tereiks ásiminti skaièiusbei iðmokti suprasti, á kurià pusæ reikia sukti, na,ir dar keletà áspëjimø. Taigi viskas, kas jums lie-ka, - tai pasirinkti, ar gyventi kaip iki ðiol, ar ádëtiðiek tiek pastangø ir keliauti absoliuèios laisvëslink, kur jûs bûsite atsakingi uþ savo gyvenimà,o, pasiekæ tikslà, dþiaugsitës: nors ir neturite vi-sø jusliø, kurios áprastos þmonëms, galite pa-siekti toká patá rezultatà. Automatiðkai dël to tam-pate pranaðesni uþ tuos, kuriems gyvenimas �ið-dalino� geras kortas ir jiems belieka tik �laimë-ti�. Jûs bûsite pranaðesnis, nes sugebësite lai-mëti gyvenimo þaidimà turëdamas ne paèiasgeriausias kortas.

Pabaigoje - dar vienas pastebëjimas: visomsapraðytoms galimybëms ágyvendinti reikia in-terneto ryðio. Jis ðiek tiek kainuoja, betgi viskasgyvenime maþiau ar daugiau kainuoja.

SPORTAS

ÈEMPIONATO SIMBOLIS -PELËDA

Vilma VENCKUTONYTË-VAIÈIÛNIENË

Paskelbusi konkursà sukurti logotipà IBSAEuropos golbolo èempionatui, kuris vyks 2015m. liepos 5-12 dienomis Kaune, Lietuvos akløjøsporto federacija sulaukë beveik 25 logotipø.Konkursà laimëjo nepriklausoma dizainerëiliustratorë ið Vilniaus Lina Sasnauskaitë - ji ðáakløjø ir silpnaregiø sportà susiejo su naktiniupaukðèiu, kuriam orientuotis padeda garsas.

�Konkursà laimëjæs logotipas tikrai iðskirtinis.Mums patiko idëja ir nuoðirdus kûrëjos darbas.Nebuvo atsibodusio vaizdo: þmogus, tamsûsakiniai ir metimo arba gynybos judesys. Be to,logotipe kamuolys ir akiniai - golbolo simboli-ka, o pelëda kelia asociacijø su regëjimu�, - apielogotipo pasirinkimà kalbëjo Lietuvos akløjøsporto federacijos prezidentas Linas Balsys.

�Rinkdama informacijà logotipui ne tiek gili-nausi á golbolo taisykles, kiek ieðkojau vizualiøelementø, kuriuos jame galëèiau perteikti. Apiegolbolà susidariau áspûdá, kad þaidþia trys su

LASF prezidentas L.Balsys áteikia prizà dizainerei

iliustratorei L.Sasnauskaitei

20 MÛSØþodis

PORTRETAS

ÞAKARIØ TANDEMAS:KARTU ESAME STIPRÛS

Antanas GURBËNAS

Edvardas Þakaris 10 metø viename aukðèiau-siø politikos eðelonø - Seime. Dabar jau niekonestebina, kad þmogus su regëjimo negalia pa-siryþo, sulaukë palaikymo ir tapo parlamenta-ru. Kartu su juo Seime dirba ir þmona Jolanta,kuri yra Seimo nario padëjëja.

�Pamenu, kada buvau iðrinktas á Seimà pir-mà kartà, Jolanta mane atlydëjo á Vilniø, padëjoèia ásikurti. Kaþkuris ið kolegø tuomet pasiûlë:�Kodël nepriimi jos dirbti savo padëjëja?� Ma-nau, kad tai buvo vienas ið geriausiø mano gau-tø patarimø, nes patys kaþin ar bûtume sugal-vojæ ir iðdrásæ taip pasielgti. Dabar, kai jau de-ðimtmetá dirbame kartu, galiu tvirtai pasakyti -be Jolantos, tokios produktyvios, savo, kaip Sei-mo nario, veiklos net ásivaizduoti negalëèiau.Joks svetimas þmogus tiek nedirbtø ir nepadë-

trimis tamsoje, kamuolys skleidþia garsà ir bû-tent pagal já orientuojasi þaidëjai. Man visadanorisi atitrûkti nuo olimpiniø logotipø, kur vaiz-duojamas tik judesys ir þmogaus figûra. Norë-jau ir kaþkokio gyvûno, augalo arba paukðèio,kaip simbolio, kaip netikëtos sàsajos. Pirma aso-ciacija su golbolu buvo ðikðnosparnis, kurisskraido naktá ir orientuojasi pagal garsà. Betpaskui pamaniau: ðikðnosparnis gali bûti su-prastas kaip �supermeno� arba �betmeno� logo-tipas - paaugliðkas, vaikiðkas. Paiðymas mantarsi màstymo procesas, tad paiðiau tol, kol ðikð-nosparnio ausytës ëmë priminti pelëdos ausisir pagalvojau - kodël gi ne? Pelëda yra naktá me-dþiojantis paukðtis, graþus, kilnus, europietið-kas. Tad sukûriau logotipà su pelëda, kaip sim-boliu. Kartu þiûrëjau, kad jis neprimintø zoolo-gø bûrelio logotipo, tad pridëjau elementus, ku-rie atitinka golbolo þaidimà: rankas, kamuolá,golbolo akinius.

Kai ásivaizdavau save þaidþianèià golbolà,pamaniau, kad sustingèiau ir prireiktø labai dauglaiko, kol pradëèiau orientuotis. Kartais, jeigu bû-na nuobodu, gatvëje uþsimerkiu, bandau eiti tie-siai ir visà laikà nukrypstu á kurià nors pusæ, tadneásivaizduoju, kaip nematantys þmonës orien-tuojasi aikðtelëje. Mano profesija lemia, kad vi-sà pasaulá suvokiu ir iðreiðkiu vaizdais.

Man labai malonu, kad ðiame konkurse at-ranka vyko ne remiantis �maþiausios kainos� ar-ba �paþinèiø� kriterijais, kad nekomercinei orga-nizacijai - Lietuvos akløjø sporto federacijai -nuoðirdþiai patiko mano sukurtas logotipas irkad jis per IBSA Europos golbolo èempionatàpasklis po ávairias Europos ðalis�, - �Mûsø þo-dþiui� pasakojo L. Sasnauskaitë.

2015/02 21

IÐ MÛSØ KALENDORIAUS

NEUÞMIRÐTAS ABELIS VILIS Juozas VALENTUKEVIÈIUS

Ðiais metais sukanka 500 metø, kai gimëAbelis Vilis, prûsø raðtijos kûrëjas, vertëjas, pro-testantø dvasininkas. Jo vardas nepamirðtas ikiðiol: já cituoja mokslininkai, viso pasaulio kalbi-ninkai, nagrinëjantys senàsias pasaulio kalbas,ypaè tie, kas domisi baltø kalbomis. Protestan-tø dvasininko vardas átrauktas á pasaulio enciklo-pedinius leidinius bei þinynus. Didelá dëmesájam skiria ir Lietuvos akademinë bendruome-në.

Abelio Vilio palikimas - ið vokieèiø kalbosverstas Martyno Liuterio �Maþasis katekizmas�,vadinamasis �Enchiridionas� - 1561 metais ið-leistas prûsø kalba. Kiek buvo atspausdinta eg-zemplioriø Karaliauèiaus Johano Daubmanospaustuvëje, nëra þinoma, bet pagal to metoanalogiðkus leidinius galime manyti, kad galë-jo bûti apie 200 knygø.

Vienas þinomiausiø Lietuvos kalbininkø, þy-miausias prûsø kalbos specialistas, buvæs Vil-

tø, ir tai visiðkai suprantama - juk kitiems tai yratik darbas, o mums abiems tai jau tapo gyveni-mo bûdu�,- sako E. Þakaris.

Jolanta Þakarienë tvirtina, kad jai priimtisprendimà dirbti kartu su vyru Vilniuje buvo ne-lengva, - moteris turëjo mëgstamà darbà, va-dovavo Ðiauliø kultûros centro filialui, ðalia -draugai, vaikai, artimieji, gerai paþástami irmëgstami Ðiauliai. Þinoma, politika Jolantai ne-buvo nepaþástamas pasaulis. Vyras daþnaimëgsta sakyti, kad bûtent þmona ir pastûmëjojá tapti politiku - jie abu daug diskutuodavo apievisokiausias neteisybes, þmoniø problemas,netvarkomà miestà ir daugelá kitø dalykø. Ed-vardas ir pats ne kartà buvo susidûræs su abe-jingumu skaudþioms þmoniø problemoms, suvaldininkø nekompetencija ir netgi paprasèiau-siu nenoru padëti þmogui. Tad Edvardo kelias ápolitikà nebuvo atsitiktinis, jis ryþosi pats paban-dyti tas problemas spræsti: ið pradþiø tapo Ðiau-liø miesto tarybos, vëliau - Seimo nariu.

�Ið pradþiø buvau nusiteikæs koncentruotis irginti þmoniø su negalia interesus, taèiau pama-þu viskas keitësi ir plëtojosi, jau seniai neskirs-tau, kieno tai problemos. Tiesiog bandau jasspræsti, kiek leidþia mano galimybës. Dirbu Ðvie-timo, mokslo ir kultûros komitete, visi puikiai þi-nome, kiek problemø ðioje srityje�, - sako E. Þa-karis, vienas ið aktyviausiø ðalies politikø: jis yratarp daugiausia ástatymø projektø pateikianèiøSeimo nariø.

Politikas ásitikinæs, kad be Jolantos pagalbostaip intensyviai Seime dirbti negalëtø. Bûtent josdarbðtumas ir smalsumas, noras skaityti ir gi-lintis á dokumentus, nuoðirdus domëjimasis ða-lies problemomis, troðkimas padëti þmonëms

ir já verèia nemaþinti tempo.�Manau, ji jau pati puikiausiai galëtø bûti Sei-

mo nare - principinga, mokanti apginti savo nuo-monæ, gerai iðmananti ástatymus, jø rengimo irpriëmimo tvarkà. Ji ir pati susitinka su rinkëjais,neretai iðsprendþia jø problemas be mano pa-galbos. Jolanta padeda parengti ástatymø pro-jektus, ji yra pati didþiausia mano kritikë, nespastebi kiekvienà pasakytà netikslø þodá, savonuomonæ gina argumentuodama. Visi mûsø gin-èai - dël darbo�, - pasakoja politikas apie savopadëjëjà ir þmonà, be kurios pagalbos jis da-bar sunkiai galëtø ásivaizduoti savo darbà.

Jolanta komplimetø nemëgsta - jai svarbiau,kad ið tiesø gali padëti vyrui jo nelengvame dar-be. �Nëra taip lengva dirbti su artimu þmogumi,o Edvardas labai reiklus ir grieþtas - reikia pa-dirbëti ir virðvalandþius, ir per iðeigines ar atos-togas. Net namuose savaitgalá vyras darbø ne-atideda, jam nesvarbu, kad prie viryklës kaþkàgaminu. Jeigu jam staiga tà minutæ prireikë me-dþiagos apie kaþkoká projektà, nelauks - juk pa-dëjëja èia pat. Ji viskà suras ir sutvarkys�, - ðyp-sosi pasakodama Jolanta ir supranti, kad mo-teris visus tuos Seimo nario padëjëjos darbusdirba su didþiule meile ir noru padëti savo arti-mam þmogui.

Jolanta ásitikinusi, kad jø ðeimai tikrai pasi-sekë. Juk sakoma: kai þmogus iðeina á politikà,iðeina ið namø. Vyras kartu iðsivedë ir jà. Þino-ma, namø ilgesys yra didelis, norëtøsi juose bûtidaþniau. Taèiau jiedu su vyru kartu, tad gal netaip svarbu, kur gyvena ir dirba. O darbu skøs-tis negali - daug ádomios veiklos, o svarbiausia- jie abu su vyru puikiai jauèiasi, kai sugeba pa-dëti þmonëms.

22 MÛSØþodis

MINËTINOS SUKAKTYS

niaus universiteto profesorius Vytautas Maþiu-lis (1926 - 2009) prieð penkiasdeðimt metø ið-leido moksliná darbà �Prûsø kalbos paminklai�.Tarp kitø prûsø raðtijos paminklø daug vietos sky-rë ir Abelio Vilio palikimui. Pirmà kartà lietuvið-kame leidinyje pateikë iki ðiø dienø iðlikusiø ap-tariamo katekizmo puslapiø fotokopijas. Profe-sorius teigia, kad jam þinomi du ðio katekizmoegzemplioriai, saugomi Vokietijoje: vienas Tiu-bingeno valstybinëje bibliotekoje, kitas - Drez-deno bibliotekoje. Apgailestavo, kad prapuolëiki Antrojo pasaulinio karo Karaliauèiaus valsty-biniame archyve saugotas visas 134 puslapiøkatekizmo egzempliorius, kuriame buvo kuni-gaikðèio Albrechto vokiðka prakalba, vertëjoAbelio Vilio dedikacija Prûsijos kunigaikðèiui,vokieèiø ir prûsø kalbomis paraðytas pamoky-mas, kaip reikia tinkamai skaityti prûsiðkà teks-tà. Ðis tekstas uþima daugiau kaip 100 pusla-piø, leidinio pabaigoje pateikti jungtuviø ir krikð-to formuliarai. Profesorius V. Maþiulis pastebi,kad A. Vilio nepakankamas prûsø kalbos mo-këjimas ir pats katekizmo vertimas nëra labaikokybiðki, padaryta klaidø, taèiau mokslininkasteigia: �Katekizmas savo kalba visgi nëra pras-tesnis uþ kitus du katekizmus. Atvirkðèiai, ðissembø tarmës paminklas (jo ir raðyba, palygin-ti, gera) yra labai svarbus, pirmiausia, savo ap-imtimi (didþiausias prûsø kalbos paminklas) irypaè dël to, kad nurodomas kirèiuotø skiemenøilgumas.�

Skaitytojams gali kilti natûralus klausimas, ko-dël kalbame apie praëjusiø laikø Prûsijos þmo-gø. O prieþastis gana paprasta, kalbant ðiø die-nø terminais, jis bûtø mûsø bendruomenës na-rys, nes turëjo regëjimo problemø.

Apie Abelio Vilio (vokiðkai - Abel Will) gyve-nimà duomenø liko nedaug. Raðytiniai ðaltiniaiganëtinai skurdûs, fragmentiðki. Þinoma, kad jisgimë 1515 metais Prûsijoje, netoli Karaliau-èiaus, 26 kilometrai á ðiaurës vakarus - Pabëtuo-se (vokiðkas vietovës pavadinimas - Pobethen,dabar - Romanovo). Þinoma, kad Viliø giminëPabëtuose jau tikrai gyveno nuo XVI a. paèiospradþios. Nuo 1542 metø evangelikø liuteronø

dvasininkas kunigavo gimtuosiuose Pabëtuose.1544-1545 metais studijavo Karaliauèiaus uni-versitete. Mokëjo keletà kalbø, pamokslus sakëir prûsø kalba, t. y. sembos tarmës Pabëtø apy-linkës ðnekta. Kurá laikà kaip protestantø sektosnarys buvo pripaþintas klaidatikiu ir 1554 me-tais trumpai kalintas.

Vëliau, Prûsijos hercogo Albrechto Branden-burgieèio rûmø pamokslininko Johanno Funkorekomenduotas, á prûsø kalbà pradëjo versti M.Liuterio �Maþàjá katekizmà� (�Enchiridionà�). Tuometu labai stengtasi, kad tikëjimo þodis kuo la-biau paplistø tarp þmoniø ir bûtø suprantamasvisiems jø gimtàja kalba. Evangelikai liuteronairûpinosi, kad katekizmas bûtø verèiamas á ávai-rias kalbas, kuriomis tuo metu buvo kalbamaPrûsijoje ir uþ jos ribø.

Þinoma, kad A. Vilio regëjimas buvo silpnas,gyvenimo pabaigoje Vilis visiðkai apako. Ver-èiant katekizmà jam padëjo raðtingas prûsøbaudþiauninkas Paulius Mëgotas, kuris mokë-jo prûsø, lietuviø, kurðiø ir vokieèiø kalbas. Yralikæs ádomus dokumentas, liudijantis to meto si-tuacijà. Kai valstieèio savininkas P. Mëgotà pri-spaudë prie baudþiavos darbø, A. Vilis, norë-damas atgauti pagalbininkà, raðo skundà savobièiuliui J. Funkui, dirbusiam pas valdovà, kadðis tarpininkautø ir kad vertëjas atgautø toká rei-kalingà prûsø valstietá. Taip, padedant PauliuiMëgotui, ið vokieèiø á prûsø kalbà buvo iðvers-tas M. Liuterio �Maþasis katekizmas�. 1561 m.Karaliauèiaus spaustuvëje buvo atspausdintasleidinys, kurio visas pavadinimas - �Daktaro Mar-tino Lutherio maþasis katekizmas vokiðkai ir prû-siðkai�.

Daugiau biografiniø duomenø neiðaiðkinta.Gyvenimo pabaigoje, visiðkai apakæs, Vilis ne-galëjo atlikti klebono pareigø. Apsigyveno Ka-raliauèiuje ir Lyvenikës ligoninëje praleidæs pas-kutines dienas apie 1575 metus mirë.

Abelis Vilis þinomas kaip pirmasis mûsøkraðto, Maþosios Lietuvos neregys, dirbæs inte-lektualø darbà su reginèiu pagalbininku. Be to,jis pirmas aklasis, paminëtas istoriniuose ðalti-niuose.

Kovo 2 d. sukanka 50 metø, kai gimë (1965)Ina Sungailienë (Gonèerova). Ji dirba integruo-tai Lietuvos kurèiøjø ir neprigirdinèiøjø ugdymocentro bibliotekoje.

Kovo 11 d. sukanka 90 metø, kai gimë(1925) Kostas Bankauskas, ilgametis Lietuvosakløjø draugijos veikëjas, ilgametis Kauno tarp-rajoninës valdybos pirmininkas (mirë 2011).

2015/02 23

TRUMPAI

ÐÁ KARTÀ KAUNESausio 11 dienà Kauno �Þalgirio� arenoje kon-

certavo vienas þymiausiø pasaulio tenorø And-rea Boèelis (Andrea Bocelli).

Neregys italø dainininkas Kaune koncertavokartu su simfoniniu orkestru. Koncerte skambë-jo arijos ið operø �Trubadûras�, �Manon Lesko�,�Romeo ir Dþiuljeta�, �Karmen�. Skambëjo ir kitiklausytojø pripaþinimo sulaukæ kûriniai.

A. Boèelis Lietuvoje lankosi ne pirmà kartà.2008 metø vasarà jo galima buvo pasiklausytiVilniuje, Vingio parko estradoje.

TAUTODAILININKØ PARODASausio 11 - vasario 1 dienà Kauno Kristaus

Prisikëlimo baþnyèios konferencijø salëje su-rengta tautodailininkø Virgilijaus ir Romos Ðli-paièiø gaminiø ið vyteliø paroda. Ðioje baþny-èioje vyksta projektas �Dialogas - þodis ir spal-va� - èia atliekamos meninës raiðkos programos,rengiamos parodos.

Sausio 11 dienà parodà atidarë klebonasmonsinjoras Vytautas Grigaravièius. Projekto va-dovas Nacionalinio Kauno dramos teatro akto-rius Egidijus Stancikas pasidþiaugë LASS Kau-no miesto filialo nario V. Ðlipaièio pintais krep-ðeliais.

Dalyvavo ir aktorë Eglë Mikulionytë - ji paskai-të lietuviø poetø eiliø. Jai smuiku pritarë mamaAldona.

Kaunieèiai ir miesto sveèiai kvieèiami apsi-lankyti renginiuose sekmadieniais nuo 12 va-landos.

VILTIES ANGELAIPraëjusiø metø pabaigoje surengta gerumo

akcija �Vilties angelai�. Jos tikslas - sukurti vil-ties angelus ir padovanoti juos onkologinëmisligomis sergantiems þmonëms, kad Naujuosiusjie sutiktø su nauja viltimi, tikëjimu ir palaima ðir-dyse. Kauno neágaliojo jaunimo uþimtumo cent-ras, rengiantis ðià akcijà, laukë sukurtø vilties an-gelø. Prie akcijos prisidëjo ir LASS Kauno mies-to filialo nariai. Roma Turauskaitë-Tumënienë ið-karpë angelus ir padarë keletà atvirukø. Per dvi-deðimt keraminiø angelø padovanojo BorisasChudinskij, Eglë Þagelytë, Simonas Kriauèiûnasir Sandra Bieliajevaitë.

Sausio 14 dienà Kauno neágaliojo jaunimouþimtumo centras surengë padëkos koncertà. Ájá pakvietë gerumo akcijoje dalyvavusius þmo-nes ir jø atstovus. Centro direktorius Algirdas Ði-moliûnas renginyje áteikë padëkà LASS Kaunomiesto filialo pirmininkei Romai Girnienei uþ ini-ciatyvà ir dalyvavimà �Vilties angelø� akcijoje.

MOKËSI ATPAÞINTI EURUSSausio 14 dienà, likus vienai dienai iki litø ga-

liojimo pabaigos, LASS Pasvalio rajono filiale

surengti praktiniai uþsiëmimai, kuriuose regëji-mo problemø turintys þmonës mokyti paþintieurus. Susirinkusiems dar kartà priminta svarbiinformacija. Mokytasi paþinti naujàsias mone-tas. Iðmëginti visi ámanomi atpaþinimo bûdai:lieèiant monetø briaunas, naudojantis plastiki-niu eurø matuokliu. Taip pat treniruotasi kainaslitais versti á jø atitikmenis eurais.

ÞAIDYNËSE SUOMIJOJESausio 15-18 dienà Nastoloje (Suomija) ávy-

ko penktosios Pajulahti þaidynës. Jose Lietuvaiatstovavo dvi golbolo komandos ir keturi ðou-dauno þaidëjai. Lietuvos antroji rinktinë (Man-tas Brazauskis, Artûras Jonikaitis, Mantas Pano-vas, Justas Paþarauskas) po dramatiðkø rung-tyniø ir tæsinio rezultatu 6:5 áveikë Suomijos pir-màjà komandà. Ðoudauno varþybose geriausiaisekësi Mindaugui Dvylaièiui. Jis iðkovojo ketvir-tàjà vietà.

�VERSMË� - TELEVIZIJOS LAIDOJELietuvos televizijos penktadieninëse laidose

�Duokim garo!� dalyvaujantys kolektyvai turi at-likti ðmaikðèias uþduotis, savo atliekama muzi-ka sudominti þiûrovus. Kiekvienas kolektyvas at-lieka savo paèiø aranþuotas bei originalias dai-nas, pateikia ðoká, kurá galëtø iðmokti þiûrovai,lenktyniauja ádomiausiais polkø, valsø motyvais,nurodyta tema - dainø posmais, romansais beiiðradingais pasakojimais.

Sausio 23 dienà �Duokim garo!� laidoje da-lyvavo ir Vilkpëdës bendruomenës socialiniøpaslaugø centro folkloro ansamblis �Versmë�. Jisvarþësi su Kaiðiadoriø kultûros centro folkloroansambliu �Verpeta�. Deja, sëkmë nuo mûsø ko-lektyvo ðá kartà nusisuko. Jis ið tolesniø varþytu-viø iðkrito. Beje, vilnieèiø �Versmë� ðioje televi-zijos laidoje dalyvauja ne pirmà kartà.

PENKTASSausio 31 - vasario 1 dienà Panevëþyje ávy-

ko Lietuvos Respublikos braziliðkø ðaðkiø èem-pionatas. Jame Lietuvos akløjø sporto federaci-jai atstovavo Rolandas Morozovas. Tarp dvide-ðimt dviejø sportininkø jis - penktas.

SUSITIKIMAS SU MOKINIAISVasario 12 dienà LASS Pasvalio rajono filiale

sveèiavosi Pasvalio Lëvens pagrindinës mokyk-los penktokai. Filialo pirmininkë Rasa Rimkûnai-të papasakojo moksleiviams, kuo rûpinasi ir kàveikia akløjø ir silpnaregiø organizacija rajone.Vaikai suþinojo, kà gali ir sugeba aklieji, kaipjie vaikðto, dirba, sportuoja, skaito knygas, at-paþásta pinigus, kokiomis pagalbinëmis prie-monëmis naudojasi þmonës, turintys regos ne-galià.

Daug praktiniø ir ádomiø nutikimø ið savo as-meninio gyvenimo penktokams papasakojo ne-

24 MÛSØþodis

TIFLOHUMORAS

regys Pranas Pliuðka. Susipaþinæ su brailio rað-tu, daugelis mokiniø patys pabandë ðiuo raðtuparaðyti savo vardà.

NESKUBËKITE MOKËTIValstybinë ligoniø kasa prie Sveikatos apsau-

gos ministerijos ragina þmones neskubëti savolëðomis ásigyti akiø læðiukø, skirtø kataraktai gy-dyti. Kaip ir iki ðiol pacientai turës galimybæ juosgauti nemokamai, nes læðiukai yra kompensuo-jami Privalomojo sveikatos draudimo fondo lë-ðomis. Nuo ðiol ðiuos gaminius turës pirkti pa-èios ástaigos, nes jie áskaièiuoti á bendrà gydy-mo kainà, kurià sumoka ligoniø kasos.

Valstybinës ligoniø kasos pirktø læðiukø gy-dymo ástaigoms turëtø uþtekti iki kovo mënesiopabaigos, o vëliau pacientus jos gydys læðiu-kais, kuriuos ásigis paèios. Tad pacientai netu-rëtø nerimauti - jie ir toliau galës gauti nemoka-mai kataraktai gydyti reikalingus læðiukus. Ligo-niø kasa tikisi, kad gydymo ástaigos pirks koky-biðkus læðiukus ir pacientams nereikës ieðkotigeresniø ir uþ juos primokëti.

Svarbu þinoti, kad uþ ligoninëje atliktà ope-racijà ir jos metu implantuotà læðiukà ið pacien-to negali bûti reikalaujama jokio papildomo mo-kesèio. Pacientas gali mokëti tik uþ savo inicia-tyva pasirinktà brangesná læðiukà, nei jam siûlogydymo ástaiga. Ástaigai pacientas turëtø primo-këti tik kainos skirtumà.

Valstybinë ligoniø kasa primena, kad pacien-tas gali laisvai pasirinkti operacijas atliekanèiàgydymo ástaigà ir joje tartis dël operacijos da-tos. Kreipiantis uþtenka turëti oftalmologo siun-timà operacijai ir bûti draustam privalomuojusveikatos draudimu.

Valstybinë ligoniø kasa ragina neskubëti su-simokëti ið karto, jei to praðoma gydymo ástai-goje, kol pacientas neásitikino, ar to tikrai reikia.Jei þmogus dël praðomø priemokø negauna aið-kaus atsakymo ið gydytojo, jis gali kreiptis á ástai-gos administracijà. Atkreipiame dëmesá, kad sa-vo paraðu patvirtinus sutikimà mokëti uþ tam tik-ras paslaugas vëliau nebus galimybës reikalautiið ástaigos atlyginti patirtas iðlaidas.

KAUNO AKLØJØ BIBLIOTEKAI - 70Vasario 10 dienà Lietuvos akløjø bibliotekos

Kauno filiale ávyko popietë �Kai dëjome knygàprie knygos (ið Kauno akløjø bibliotekos istori-jos)�. Lietuvos akløjø draugijos Kauno skyriausbiblioteka ásteigta kaunieèiø iniciatyva 1945 me-tø pradþioje. Ji veikë iki draugijos centrinës bi-bliotekos ásteigimo 1966 metais. Renginyje pri-siminti pirmieji knygø perraðinëtojai brailio rað-tu - tai S. Pilypienë, V. Toloèka, A. Poznanskie-në, D. Krupenkovas, A. Brûzgaitë, B. Repðytë,R. Rakauskas. Taip pat prisimintas bibliotekoskelias iki ðiø dienø ir joje dirbusios A. Deltuvai-të, J. Misevièienë, A. Kunickienë, L. Stasiulienë,V. Briedytë. Apþvelgti ávykæ ir iki ðiol tebevyks-tantys knygø spausdinimo pasikeitimai.

Popietëje dalyvavo ir bibliotekos istorijà pri-siminë socialiniø mokslø daktaras ValentinasVytautas Toloèka.

KITOKS �AKLAS PASIMATYMAS�Vasario 15 dienà radijo stoties �Laisvoji ban-

ga� eteryje nuskambëjo laida apie akløjø ir silp-naregiø gyvenimà. Su ja prasidëjo laidø apieakløjø ir silpnaregiø gyvenimà ciklas �Aklas pa-simatymas�. Laidos vedëjas - Kristijonas Barto-ðevièius. Jis pasirengæs supaþindinti su regin-tiesiems nepaþástamu akløjø pasauliu. Pirmo-joje laidoje dalyvavo LASS respublikinio centrovyresnioji specialistë Lina Puodþiûnienë ir infor-macinës aplinkos specialistas Arvydas Juchna.

�Mintis apie tokià laidà kilo pastebëjus, kadaklieji ir regintieji gali puikiausiai veikti kartu. Taipasitvirtino socialiniø projektø metu, petys á petávykdant ávairias veiklas. Neregiams bendraujantsu reginèiais gaunama abipusë nauda�, - sakëprojekto autorë L. Puodþiûnienë.

Bendra laidos trukmë - viena valanda. Josklausytis galima kiekvienà sekmadiená 21 val.Laidà sudaro keli pokalbiai su studijos sveèiais.Tarp pokalbiø skamba muzika. Laidø áraðus ga-lima rasti radijo stoties �Laisvoji banga� svetai-nëje www.laisvojibanga.lt.

Projektà remia Spaudos, radijo ir televizijosrëmimo fondas.

Neregys vaikinas mielai susipaþintø su ma-lonia rankoms mergina.

Vyras sako þmonai:- Aklasis, kuriam davei monetà, neapsimeti-

nëjo - jis tikrai aklas.- Kodël taip manai?- Jis tau padëkojo: �Aèiû, graþuole�.

Kam valstybës tarnautojui reikalingi akiniai?Tam, kad uþsnûdæs akiø á pieðtukà nesusiþa-

lotø.

Vyrukas sugebëjo átikinti medicinos komisi-jos karininkà, kad yra beveik aklas, ir iðsisukonuo bûtinosios karo tarnybos. Vakare jis ðá ávykáatðventë su draugais: restoranas... kitas resto-ranas, galiausiai - kino teatras...

Pasitaikë komedija, vyrukas gerai pasijuokë.Uþsidegus ðviesai mato, kad jo kaimynas - me-dicinos komisijos karininkas. Vyrukas nesutrin-ka ir, pakilæs ið savo vietos, stumteli karininkàtardamas:

- Atsipraðau, madam, kitoje stotelëje að iðlipu.

I virð. - DANGAUS AKIS. BFL nuotr.

IV virð. - V. R. BIG. VAIKAI PERVEDA PER TILTÀ SAVO AKLÀ TËVÀ. Vytauto GUDONIO tekstas.

TURINT LAIKO

KAS SUÐILDYS ÞIEMÀ? Giedrë REÈIÛNIENË

Spaudþiant ðaltukui norisi susisupti á ðiltà skaràir gurkðnoti garuojantá gërimà. Jis nuspalvins þie-mos rytus, praskaidrins popietes ir suðildys ilgus va-karus. Kaip paruoðti sveikatà stiprinanèià arbatà irkuo pakeisti kavà, pataria þolininkai.

Kaip reikëtø tinkamai paruoðti arbatà? Svar-bu tai, kokias arbatþoles naudosite, - smulkintas arne. Ne maþiau svarbu ir tai, ar gërimas ruoðiamas iðaugalo þiedø, lapø, ðaknø, vaisiø, uogø ar sëklø.Taigi, visø pirma, norint paruoðti arbatà, reikia uþvi-rinti vandená, palaukti 3-4 min., tik tada uþplikytismulkintas vaistaþoles ir laikyti apie 10 min.

Nesmulkintas arbatþoles rekomenduojama uþ-pilti verdanèiu vandeniu. Arbatþoliø nereikia iðmes-ti - jas galima uþplikyti antrà kartà. Taèiau reikës pa-laikyti ilgiau, kad geriau pritrauktø. Jeigu arbatà ruo-ðite ið augalø ðaknø ar þieviø, neuþteks jø uþplikytivandeniu - reikës virti apie 20 min.

Pagal liaudies medicinà vienam puodeliui reikë-tø þiupsnelio (ðaukðtelio) arbatþoliø. Toks kiekis pa-tenkina skonio receptorius ir pasiþymi gydomuojupoveikiu. Jei norisi �iðraiðkingesnës� arbatos, reikiauþplikyti ðaukðtà vaistaþoliø.

Kai kuriø arbatþoliø skonis geriausiai atsiskleidþiauþplikius antrà kartà. Siekiant didþiausio poveikiopirmàjá arbatos puodelá vertëtø iðgerti kuo karðtes-ná. Antrà kartà uþpylus arbatþoles, reikëtø ðiek tiekpalaukti ir arbatà gerti maþais gurkðneliais. Tuometne tik suðildysite kûnà, bet ir pajusite gydomàjá po-veiká. Cukraus patartina nevartoti. Jis suardo daugnaudingø medþiagø. Medaus jokiu bûdu negalimadëti á karðtà vandená - jis netenka naudingø savy-biø. Jeigu nemëgstate nesaldintos arbatos, medøvalgykite uþsigerdami arbata. Saldþios arbatos më-gëjams reikëtø rinktis saldymedþius arba stevijos la-pelius (stevijos galima uþsiauginti namuose vazo-nëlyje). Stevijø arbata puikiai tinka sergantiems cuk-riniu diabetu. Ðis augalas valo organizmà, gerinakasos veiklà ir maþina kraujospûdá.

Þolelës turi ilgalaiká poveiká. Paprastai þolininkaisiûlo gydymo tikslais vaistinæ arbatà gerti 21 dienà.Norëdami ðiaip mëgautis gërimu, keiskite jø rûðis.Ryte gerkite tonizuojanèios arbatos, per pietus -virðkinimà gerinanèios, o vakare - raminanèios.

Tad kokias arbatas gerti þiemà norint palengvintiligø simptomus ir sustiprinti organizmà?

Liepþiedþiø arbata pasiþymi antibakteriniu, ðil-domuoju, raminamuoju poveikiu. Organizmui ypaènaudinga laukiniø avieèiø arbata. Ji gali bûti ruo-

ðiama ið augalo lapø, ðakø, uogø. Toks gërimas ge-rina virðkinimà, tinka perðalus. Gerti ir skalauti gerk-læ galima medetkø arbata. Ðalpusnio arbata pade-da nuo kosulio, gali bûti ruoðiama ið augalo þiedøir lapø. Atsikosëti padeda gysloèiø, putino uogø ar-bata. Perðalus, kosint, susirgus bronchitu gelbsti tri-spalvës naðlaitës. Daug vitaminø turi juodavaisiøaronijø uogos. Imuninæ sistemà stiprina kiaulpieniøðaknys, eþiuolë, ðeivamedþio þiedai. Ruoðiant arbatàgalima maiðyti kelias vaistaþoliø rûðis.

O jei kamuoja nemiga? Visø pirma reikia iðsiaið-kinti nemigos prieþastá. Viena ið prieþasèiø - þmo-gus gali prastai miegoti, jei organizmas uþterðtas tok-sinëmis medþiagomis. Tuomet reikëtø gerti orga-nizmà valanèias arbatas. Ið gërimø labai tinka aviþøpienas. Jis ne tik valo organizmà, skatina kepenøveiklà, bet gerina ir miegà. Panaðø poveiká turi ir juo-zaþolës. Jonaþolës, melisos, liepþiedþiai pasiþymi ra-minamuoju poveikiu.

Þiemà suðildo ir liaudiðka kava.Viena populiariausiø - giliø kava. Kaip ji ruoðia-

ma?Norint pasigaminti kavos, reikia giles perpjauti,

nulupti luobeles. Tada virti su pienu, kol suminkð-tës, tuomet sumalti. Paskui masæ paskleisti ant ke-pimo popieriumi iðkloto indo ir dþiovinti orkaitëje,kol iðdþius. Giliø kavà galima ruoðti ávairiai. Populia-riausias bûdas - giles suberti á verdantá vandená irðiek tiek pavirinti. Tada kavà nukoðti ir gerti, galimapagardinti pienu ar grietinële.

Lietuvoje nuo seno mëgstama morkø kava. Jàgalima ruoðti keliais bûdais. Vienas ið bûdø - sutar-kuoti morkas, iðspausti sultis, iðspaudas dþiovinti or-kaitëje. Ruoðiant ðià kavà, reikia á vandená subertidþiovintas morkø iðspaudas ir virti apie 2 min. Nu-këlus nuo ugnies laikyti apie 15 min. Nukoðtà kavàreikia supilti á puodelá ir pagardinti grietinële bei me-dumi. Morkø kava yra karamelës skonio, todël jàmëgsta vaikai.

Kuo naudinga kaðtonø kava? Kaðtonø kava nëratokia populiari kaip giliø. Galbût todël, kad turi spe-cifiná, ðiek tiek kartokà skoná, bet ji naudinga ser-gantiems podagra, sànariø ligomis. Taip pat kaðto-nai stiprina ðirdá.

Cikorijø kava stiprina imuninæ sistemà, reguliuojakraujospûdá, maþina cholesterolio kieká organizme.Cikorijø kava taip pat turi specifiná skoná, todël jàgalima maiðyti su morkø ar mieþiø kava.