Mokymosi visą gyvenimą programos (MVGP) vadovas, … VADOVAS, 2010 M., I DALIS Įvadas Šiame vadove pateikta platesnė informacija, papildanti kasmetį Mokymosi visą gyvenimą

MVGP VADOVAS, 2010 M., I DALIS

Mokymosi visą gyvenimą programos (MVGP) vadovas, 2009 m.

I dalis: bendrosios nuostatos


Turinys

1. MOKYMOSI VISĄ GYVENIMĄ PROGRAMOS (MVGP) BENDROJI APŽVALGA .... 3 1.A. IŠ KO SUSIDEDA ŠI PROGRAMA? ......................................................................... 5 1.B. KOKIOS VEIKLOS KATEGORIJOS REMIAMOS? ........................................................... 7 1.C. KURIOS ŠALYS DALYVAUJA PROGRAMOJE? .............................................................. 8 1.D. KAS GALI DALYVAUTI? .................................................................................. 10 1.E. KAS UŽ KĄ ATSAKINGAS?............................................................................... 10 1.F. KELETAS PAGRINDINIŲ TERMINŲ ....................................................................... 12

2. KOKS YRA PROJEKTO ĮGYVENDINIMO LAIKOTARPIS?................................ 14 2.A. ADMINISTRAVIMO CIKLAS............................................................................... 14 2.B. FINANSINIS CIKLAS...................................................................................... 15 2.C. TAIKYTINOS TAISYKLĖS ................................................................................. 15

3. KOKIOS YRA PARAIŠKŲ TEIKIMO IR ATRANKOS PROCEDŪROS? ................ 17 3.A. PARAIŠKŲ DOTACIJOMS GAUTI TEIKIMO TVARKA ..................................................... 17 3.B. PARAIŠKŲ VERTINIMO IR ATRANKOS PROCEDŪRA .................................................... 19

4. FINANSINĖS NUOSTATOS ........................................................................... 27 4.A. BENDROSIOS FINANSINĖS SĄLYGOS, TAIKOMOS VISOMS VEIKLOS KATEGORIJOMS .............. 27 4.B. FINANSAVIMO RŪŠYS.................................................................................... 27 4.C. INDIVIDUALAUS MOBILUMO DOTACIJŲ SKYRIMAS .................................................... 28 4.D. DOTACIJOS INSTITUCIJOMS, VYKDANČIOMS MOBILUMO VEIKLĄ (ERASMUS, LEONARDO DA VINCI IR GRUNDTVIG) .................................................................................................. 34 4.E. PARTNERYSTĖS PROJEKTAI.............................................................................. 37 4.F. DAUGIAŠALIAI PROJEKTAI, TINKLAI, PAPILDOMOS PRIEMONĖS, STEBĖJIMAS IR ANALIZĖ ........ 39 4.G. JEAN MONNET PROGRAMA .............................................................................. 49

5. MOKYMOSI VISĄ GYVENIMĄ PROGRAMOS REZULTATŲ SKLAIDA IR PANAUDOJIMAS ............................................................................................... 54

5.A. KAS YRA REZULTATŲ SKLAIDA IR PANAUDOJIMAS?................................................... 54 5.B. SKLAIDOS IR PANAUDOJIMO STRATEGIJOS BEI PLANO KŪRIMAS.................................... 57 5.C. BENDRA PROJEKTO REZULTATŲ TIPOLOGIJA .......................................................... 59 5.D. VIEŠUMAS ................................................................................................ 60 5.E. ASMENS DUOMENŲ APSAUGA ........................................................................... 61


Įvadas Šiame vadove pateikta platesnė informacija, papildanti kasmetį Mokymosi visą gyvenimą programos (MVGP) kvietimą teikti paraiškas. Be to, pareiškėjams vertėtų apsilankyti Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdančiosios agentūros arba atitinkamos nacionalinės agentūros interneto svetainėje (žr. 1.E skyrių).

Šio vadovo tikslai:

• padėti pareiškėjams pateikti paraišką finansavimui gauti ir užpildyti paraiškos formas;

• padėti pareiškėjams parengti savo paraiškai tinkamą biudžetą; • padėti išsiaiškinti klausimus, kylančius dėl kvietimo teikti paraiškas; • suteikti praktinės informacijos, kuria pareiškėjai galėtų vadovautis bet kuriame

paraiškų teikimo ir atrankos proceso etape.

1. MOKYMOSI VISĄ GYVENIMĄ PROGRAMOS (MVGP) BENDROJI APŽVALGA

Bendrijos veiksmų Mokymosi visą gyvenimą programos srityje (Mokymosi visą gyvenimą programos – MVGP)1 tikslas – pasitelkiant mokymąsi visą gyvenimą prisidėti prie ES, kaip pažangios žinių visuomenės, išsiskiriančios darniu ekonomikos augimu, kuriančios daugiau ir geresnių darbo vietų bei stiprinančios socialinę sanglaudą, plėtros. Visų pirma ja siekiama skatinti Bendrijos švietimo ir mokymo įstaigų bei sistemų mainus, bendradarbiavimą ir mobilumą, kad jos taptų pasauliniu kokybės standartu. Taigi programos tikslas – modernizuoti ir pritaikyti programoje dalyvaujančių šalių švietimo ir mokymo sistemas, ypač turint omenyje strateginius Lisabonos strategijos tikslus, ir suteikti tiesioginės naudos Europos mobilumo ir bendradarbiavimo projektuose dalyvaujantiems piliečiams.

Konkretūs programos tikslai išvardinti toliau. Šie tikslai užtikrina programos paramą projektams, kurių imasi valstybės narės ir kitos programoje dalyvaujančios šalys, visapusiškai atsižvelgiant į jų atsakomybę už švietimo ir mokymo sistemų turinį ir į kultūrų bei kalbų įvairovę. MVGP bus vykdoma septynerius metus (2007–2013 m.). Bendras šiam laikotarpiui numatytas biudžetas sudaro 6,970 mln. eurų.

1 Programa buvo patvirtinta 2006 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1720/2006/EB (OL L327, 2006-11-24) ir redaguota Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1357/2008 (2008-12-16).


Be to, kaip nurodyta sprendimo dėl Mokymosi visą gyvenimą programos 12 straipsnyje, ši programa turi padėti plėtoti horizontaliąsias ES politikos kryptis, visų pirma: a) skatindama suvokti kultūrų ir kalbų įvairovės Europoje svarbą, taip pat būtinybės

kovoti su rasizmu, išankstiniu neigiamu nusistatymu ir ksenofobija svarbą, b) sudarydama sąlygas specialiųjų poreikių turintiems besimokantiems asmenims,

ypač padėdama skatinti jų integraciją į bendrąjį švietimą ir mokymą, c) skatindama vyrų ir moterų lygybę ir prisidėdama prie kovos su visų formų

diskriminacija dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar lytinės orientacijos.

BENDRAS TIKSLAS

Skatinti Bendrijos švietimo ir mokymo sistemų mainus, bendradarbiavimą ir mobilumą, kad jos taptų pasauliniu kokybės standartu.

KONKRETŪS TIKSLAI

Padėti plėtoti kokybišką mokymąsi visą gyvenimą ir skatinti puikų rezultatyvumą, naujoves bei europietiškąją dimensiją šios srities sistemose ir praktikoje. 1

Padėti sukurti Europos mokymosi visą gyvenimą erdvę.

Padėti gerinti mokymosi visą gyvenimą kokybę, patrauklumą ir galimybių mokytis visą gyvenimą prieinamumą valstybėse narėse.

Padidinti mokymosi visą gyvenimą indėlį į socialinę sanglaudą, aktyvų pilietiškumą, kultūrų dialogą, lyčių lygybę ir asmens savęs realizavimą

Skatinti kūrybiškumą, konkurencingumą, užimtumą ir verslumo dvasios ugdymą.

Skatinti kalbų mokymąsi ir kalbų įvairovę.

Padėti įtraukti į mokymąsi visą gyvenimą kuo daugiau visų amžiaus grupių žmonių, įskaitant turinčius specialiųjų poreikių ir priklausančius socialinės atskirties grupėms, nepriklausomai

nuo jų socialinės ir ekonominės padėties.

2

3

4

5

6

7

Padėti plėtoti naujoviškus, IKT pagrįstus mokymosi visą gyvenimą turinį, paslaugas, pedagogiką ir praktiką.

8

Stiprinti mokymosi visą gyvenimą vaidmenį ugdant Europos pilietiškumo jausmą, pagrįstą žmogaus teisių ir demokratijos supratimu bei pagarba jiems, ir skatinant toleranciją bei

pagarbą kitoms tautoms ir kultūroms.

9

Skatinti bendradarbiavimą užtikrinant kokybę visuose Europos profesinio mokymo sektoriuose. 10

Skatinti kuo geriau panaudoti rezultatus, naujoviškus produktus ir procesus, keistis gerąja praktika Mokymosi visą gyvenimą programos srityje, siekiant pagerinti švietimo ir mokymo

kokybę.

11


1.A. IŠ KO SUSIDEDA ŠI PROGRAMA? Mokymosi visą gyvenimą programa susideda iš:

keturių sektorinių programų, skirtų atitinkamai mokykliniam ugdymui (Comenius), aukštajam mokslui (Erasmus), profesiniam mokymui (Leonardo da Vinci) ir suaugusiųjų švietimui (Grundtvig);

skersinės programos, skirtos sutampančioms paprogramių sritims (bendradarbiavimas vykdant mokymosi visą gyvenimą politiką ir naujovių diegimas, kalbos, naujoviškų IKT kūrimas, rezultatų sklaida ir panaudojimas);

programos, skirtos mokymui, moksliniams tyrimams ir svarstymams Europos integracijos tema ir svarbiausioms Europos institucijoms bei asociacijoms remti (Jean Monnet programa).

Sektorių programos

MVG programa

COMENIUS Mokyklinis ugdymas

ERASMUS Aukštasis mokslas

LEONARDO DA VINCI Profesinis mokymas

GRUNDTVIG Suaugusiųjų

švietimas

Skersinė programa

1 pagrindinė veikla: bendradarbiavimas vykdant MVG politiką ir naujovių diegimas

2 pagrindinė veikla: kalbos

3 pagrindinė veikla: naujoviško, IKT pagrįsto turinio kūrimas

4 pagrindinė veikla: rezultatų sklaida ir panaudojimas

Jean Monnet programa

Jean Monnet veikla

Veiklos dotacijos, skirtos nurodytoms institucijoms remti

Veiklos dotacijos, skirtos kitoms

Europos institucijoms remti


COMENIUS programa

Mokyklinis ugdymas

Comenius programa skirta pirmajam ugdymo etapui: nuo ikimokyklinio ir pradinio iki vidurinio ugdymo mokyklų. Ji aktuali visiems švietimo bendruomenės nariams: mokiniams, mokytojams, vietos valdžios institucijoms, tėvų asociacijoms, nevyriausybinėms organizacijoms, mokytojų rengimo institucijoms, universitetams ir visiems kitiems mokyklinio ugdymo dalyviams.

ERASMUS programa

Aukštasis mokslas

Erasmus – tai ES švietimo ir mokymo programa, susijusi su mobilumu ir bendradarbiavimu visos Europos aukštojo mokslo srityje. Įvairios šios programos veiklos kategorijos skirtos ne tik užsienyje norintiems studijuoti ir dirbti studentams, bet ir užsienyje ketinantiems dėstyti aukštojo mokslo institucijų dėstytojams ir įmonių darbuotojams, taip pat užsienyje pageidaujantiems mokytis aukštojo mokslo institucijų darbuotojams. Be to, Erasmus programa skatina aukštojo mokslo institucijas kartu dirbti vykdant intensyvias programas, tinklus ir daugiašalius projektus bei užmegzti ryšius su verslo pasauliu.

LEONARDO DA VINCI programa

Profesinis mokymas

Leonardo da Vinci programa susieja politiką ir praktiką profesinio mokymo srityje. Projektai įvairūs: nuo suteikiančių žmonėms galimybę tobulinti profesinius gebėjimus, žinias ir įgūdžius praleidžiant tam tikrą laikotarpį užsienyje iki susijusių su Europos masto bendradarbiavimu tarp suinteresuotųjų asmenų iš profesinio mokymo srities, siekiant skatinti profesinio mokymo sistemų bei praktikos patrauklumą, kokybę ir veiksmingumą.

GRUNDTVIG programa

Suaugusiųjų

švietimas

Programa skirta tenkinti suaugusiųjų mokymo ir mokymosi poreikius, kurie nėra didžiąja dalimi profesinio pobūdžio; programa skirta įgyvendinti įvairioms mokymosi formoms (formalioms, neformalioms ar savaiminėms) ir mokymosi galimybes suaugusiesiems teikiančioms ar jį palengvinančioms institucijoms ir organizacijoms, įskaitant tas, kurios dirba personalo pirminio mokymo arba kvalifikacijos tobulinimo srityje.

1 pagrindinė veikla

Bendradarbiavimas vykdant politiką ir naujovių diegimas

mokymosi visą gyvenimą srityje

Bendradarbiavimo vykdant politiką ir naujovių diegimo veikla: pagal šią veiklos kategoriją remiami švietimo ir profesinio mokymo specialistų pažintiniai vizitai, taip pat Europos masto moksliniai tyrimai ir lyginamosios studijos šiose srityse. Pagrindiniai tikslai – remti politikos formavimą ir bendradarbiavimą mokymosi visą gyvenimą srityje ir užtikrinti tinkamą palyginamųjų duomenų, statistikos ir analizės pasiūlą.


Kalbos

Kalbų įvairovė yra Europos gyvenimo realija, kuri gali padėti paskatinti ekonomikos augimą, asmeninę raidą ir kultūrų dialogą. ES siekia skatinti kalbų mokymąsi ir Europos kalbų įvairovę.


IKT pagrįsto turinio kūrimas

ES siekia pasitelkti informacijos ir komunikacijų technologijas (IKT), kad sukurtų naujovišką švietimo ir mokymo praktiką, pagerintų mokymosi visą gyvenimą prieinamumą ir padėtų kurti pažangias vadybos sistemas.


Rezultatų sklaida ir panaudojimas

Siekiant maksimaliai padidinti veiklos ir projektų, finansuojamų pagal Mokymosi visą gyvenimą programą arba ankstesnes programas, poveikį, reikia, kad apie šią veiklą ir projektus sužinotų kuo daugiau potencialių vartotojų. Taigi būtina, kad kiekvienas Europos Sąjungos finansuojamas projektas skleistų ir panaudotų savo rezultatus.


Jean Monnet veikla Jean Monnet programa skatina mokymą, mokslinius tyrimus ir svarstymus Europos integracijos tema visų pasaulio šalių aukštojo mokslo institucijose. Programos projektuose, vykdomuose visuose penkiuose žemynuose, kasmet dalyvauja iki 250 000 studentų.

Veiklos dotacijos nurodytoms institucijoms

Dotacijos tam tikroms veiklos ir administravimo išlaidoms finansuoti skiriamos toliau išvardytoms institucijoms, siekiančioms Europai svarbaus tikslo:

- Europos kolegijai, - Europos universitetiniam institutui, - Europos viešojo administravimo institutui, - Europos teisės akademijai, - Europos specialiųjų poreikių ugdymo plėtros agentūrai, - Tarptautiniam Europos mokymo centrui (CIFE).

Veiklos dotacijos kitoms Europos institucijoms

Dotacijos gali būti skiriamos Europos institucijų ir asociacijų, veikiančių švietimo ir mokymo srityje, tam tikroms veiklos ir administravimo išlaidoms padengti.

1.B. KOKIOS VEIKLOS KATEGORIJOS REMIAMOS? Pagal MVGP remiamos šios veiklos kategorijos:

Chartija Rašytinis dokumentas, kurį išduoda Europos Komisija, suteikdama galimybę reikalavimus atitinkančioms aukštojo mokslo institucijoms dalyvauti Erasmus paprogramės veikloje. Chartijoje išdėstyti pagrindiniai principai, kurių institucija turi laikytis organizuodama ir įgyvendindama puikios kokybės mobilumo ir bendradarbiavimo veiklą, ir būtinos sąlygos, kurių institucija sutinka laikytis, kad užtikrintų aukštos kokybės paslaugas ir procedūras ir teiktų patikimą bei skaidrią informaciją.

Sertifikatas Mobilumo sertifikatu pripažįstamas institucijos ar konsorciumo gebėjimas įgyvendinti nepriekaištingos kokybės mobilumo veiklą. Šie kokybės aspektai apima strateginę sistemą, pagal kurią vykdoma mobilumo veikla (politika, strategija, darbo programa), taip pat institucijos operacinį ir finansinį pajėgumą įgyvendinti mobilumo veiklą. Sertifikatai naudojami Erasmus programoje (Erasmus konsorciumo praktikos sertifikatas) ir Leonardo da Vinci programoje (Leonardo da Vinci mobilumo sertifikatas).

Mobilumas Tam tikro laikotarpio praleidimas kitoje projekte dalyvaujančioje valstybėje, siekiant studijuoti, įgyti darbo patirties, užsiimti kita mokymosi ar mokymo veikla arba susijusia administravimo veikla, suteikiant, kai reikalinga, pagalbą – priimančiosios šalies kalbos ar projekto darbo kalbos parengiamuosius arba žinių atnaujinimo kursus.


Dvišalės ir daugiašalės partnerystės projektai

Dvišalis arba daugiašalis institucijų / organizacijų iš skirtingų dalyvaujančių šalių susitarimas vykdyti paprastai mažesnės apimties Europos bendradarbiavimo veiklą atitinkamoje mokymosi visą gyvenimą srityje (mokyklinio ugdymo, profesinio mokymo ar suaugusiųjų mokymosi srityje).

Daugiašalis projektas Europos bendradarbiavimo veikla, kuria siekiama konkretaus ir tinkamo naudoti rezultato ir kurią bendrai vykdo formalios arba neformalios organizacijų ar institucijų grupės.

Daugiašalis tinklas Formali arba neformali institucijų, veikiančių konkrečioje mokymosi visą gyvenimą srityje, temoje ar sektoriuje, grupė, kuri dėmesį sutelkia į strateginį svarstymą, poreikių analizę ir ryšių užmezgimo veiklą toje srityje.

Vienašalis arba nacionalinis projektas

Projektas, kuriuo siekiama konkretaus ir tinkamo naudoti rezultato, sukurtas vienos institucijos arba tik vienoje šalyje.

Papildomos priemonės Pagalba įvairiai veiklai, kuri, nors ir neremtina pagal sektorių programų pagrindines veiklos kategorijas, akivaizdžiai padėtų siekti MVGP tikslų.

Stebėjimas ir analizė, moksliniai tyrimai ir lyginamosios studijos

Projektai, skirti stebėjimui ir analizei atlikti, pavyzdžiui, mokslinių tyrimų ir lyginamųjų studijų forma.

Veiklos dotacijos Finansinė parama institucijų ir asociacijų, veikiančių į Mokymosi visą gyvenimą programą įeinančiose srityje, įprastai veiklai.

Į kiekvieną programos dalį įtrauktos ne visos minėtos veiklos kategorijos.

1.C. KURIOS ŠALYS DALYVAUJA PROGRAMOJE? Programoje gali dalyvauti: • visos 27 ES valstybės narės2, • Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija (ELPA ir EEE šalys, t. y. Europos laisvosios

prekybos asociacijos valstybės narės ir šalys, priklausančios Europos ekonominei erdvei),

• Turkija, • užjūrio šalys ir teritorijos, apibrėžtos Tarybos sprendimu Nr. 2001/822/EB:

- Grenlandija, - Naujoji Kaledonija ir priklausomos teritorijos, - Prancūzijos Polinezija, - Prancūzijos pietinės ir Antarkties teritorijos, - Voliso ir Futūnos salos, - Majotas, - Sen Pjeras ir Mikelonas, - Aruba, - Nyderlandų Antilai, - Angilija,

2 Įskaitant pareiškėjus iš šių regionų: Kanarų salų, Gvadelupos, Martinikos, Prancūzijos Gvianos, Reunjono, Azorų salų ir Madeiros. Kai finansinės nuostatos taikomos užjūrio valstybėms ir teritorijoms, šios taisyklės taikomos ir minėtiems regionams.


- Kaimanų salos, - Folklendo salos, - Pietų Džordžija ir Pietų Sandvičo salos, - Montseratas, - Pitcairnas, - Šv. Elenos, Dangun Žengimo ir Tristan da Kunja salos, - Britanijos Antarkties teritorija, - Britanijos Indijos vandenyno teritorija, - Turkso ir Caicoso salos, - Didžiosios Britanijos Mergelių salos.

Kroatijos Respublikos ir Buvusios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos dalyvavimas kai kuriose programos veiklose yra kaip parengiamųjų priemonių etapas, finansuojamas pagal PNPP ir Pereinamojo laikotarpio pagalbos ir institucijų kūrimo komponentą 2007 m. Konkrečios veiklos, kuriose dalyvaus šios dvi šalys bus paskelbtos 2010 m. kvietime teikti paraiškas. Vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, kuriuo nustatoma Mokymosi visą gyvenimą programa, 14(2) straipsniu, partneriai iš trečiųjų šalių, t.y. šalys, įvardintos aukščiau, kurios pagal 7 straipsnio nuostatas nedalyvauja Mokymosi visą gyvenimą programoje, gali dalyvauti Comenius, Erasmus, Leonardo da Vinci ir Grundtvig daugiašaliuose projektuose bei tinkluose bei Skersinės programos pagrindinėse veiklose. Šio vadovo II dalyje atskirų veiklų aprašymuose nurodytos veiklos, kurioms ši nuostata yra taikoma. Galimi pareiškėjai yra kviečiami aplankyti Švietimo, audiovizualinės ir kultūros vykdančiosios agentūros interneto tinklapį, kuriame pateikiama daugiau informacijos apie dalyvavimo ypatybes. Prioritetas teikiamas bendradarbiavimui su trečių šalių partneriais iš: - šalių, įvardintų 7 straipsnyje kaip tinkamų dalyvauti MVGP ateityje, esant tam tikroms aplinkybėms, tačiau neturinčių tinkamų pasirašytų sutarčių; - šalių, numatytų Europos Sąjungos kaimynystės politikoje3 bei Rusijos; - šalių, numatytų ES kaip konkretus prioritetas kuriant strateginį politikos dialogą

švietimo bei mokymo ar daugiakalbystės srityse4. Tačiau projektai bei tinklai gali savo paraiškose įtraukti partnerius iš kitų šalių, kuriose atitinkamos organizacijos turi akivaizdžiai svarbios patirties, kuyria galėtų pasidalinti su kolegomis kitose Europos šalyse. Visais atvejais partnerių iš trečių šalių įtraukimas turi būti pagrįstas jų patirties pridėtinės vertės Europos šalims, dalyvaujančioms programoje, kontekste. Jean Monnet veikloje gali dalyvauti visų šalių, dalyvaujančių MVG programoje, aukštojo mokslo institucijos ir asociacijos, taip pat bet kuri kita (trečioji) šalis. Dalyvaujančios trečiųjų šalių institucijos ir asociacijos privalo laikytis visų įsipareigojimų ir vykdyti visas užduotis, numatytas sprendime dėl programos valstybių narių institucijoms ir asociacijoms.

3 Europos kaimynystės politika taikoma Europos Sąjungos artimiausiems sausumos ar jūrų kaimynams – Alžyras, Armėnija, Azerbaidžanas, baltarusija, Egiptas, Gruzija, Izraeilis, Jordanas, Libanas, Libija, Moldova, Marokas, okupuota palestinos tritorija, Sirija, Tunisas ir Ukraina. 4 Šiuo metu, kai spausdinamas vadovas, tai yra: Australija, Brazilija, Kanda, Kinika, Indija, Izraelis, Japonija, Meksika, naujoji Zelandija, Pietų Afrika, Pietų Korėja, JAV.


1.D. KAS GALI DALYVAUTI? MVG programoje dalyvauti gali iš esmės bet kas iš švietimo ir mokymo srities:

mokiniai, studentai, praktikantai ir besimokantys suaugusieji; mokytojai, profesijos mokytojai ir kiti darbuotojai, dirbantys kurioje nors mokymosi

visą gyvenimą srityje; darbo rinkos dalyviai; institucijos ar organizacijos, teikiančios mokymosi galimybes kurioje nors švietimo ar

mokymo srityje; asmenys ir institucijos, atsakingi už sistemas ir politiką, susijusias su kuriuo nors

konkrečiu mokymosi visą gyvenimą aspektu vietos, regiono ar šalies mastu; įmonės, socialiniai partneriai ir jų organizacijos visais lygmenimis, įskaitant profesines

organizacijas ir prekybos bei pramonės rūmus; institucijos, teikiančios orientavimo, konsultavimo ir informavimo paslaugas,

susijusias su kuriuo nors mokymosi visą gyvenimą aspektu; asociacijos, dirbančios mokymosi visą gyvenimą srityje, įskaitant studentų,

praktikantų, mokinių, mokytojų, tėvų ir besimokančių suaugusiųjų asociacijas; mokslinių tyrimų centrai ir institucijos, dirbančios suaugusiųjų švietimo srityje; pelno nesiekiančios organizacijos, savanoriškos institucijos, nevyriausybinės

organizacijos (NVO). Informaciją apie tai, kas gali dalyvauti ir kuriose programos dalyse, rasite atitinkamuose šio vadovo skyriuose.

1.E. KAS UŽ KĄ ATSAKINGAS? Europos Komisija (Švietimo ir kultūros generalinis direktoratas) privalo užtikrinti efektyvų ir veiksmingą visos MVG programos įgyvendinimą. Komisijai šią užduotį padeda atlikti MVG programos komitetas, sudarytas iš valstybių narių ir kitų dalyvaujančių šalių atstovų. Komisija jam pirmininkauja.

Programos veiklą administruoja Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su nacionalinėmis agentūromis (NA) (vienos arba kelių kiekvienoje dalyvaujančioje šalyje) ir Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdančiąja agentūra (vykdančiąja agentūra) Briuselyje. Nacionalinės agentūros (NA): dalyvaujančių šalių nacionalinės valdžios institucijos įsteigė nacionalines agentūras, kurių užduotis – palengvinti programos vadinamosios decentralizuotos veiklos koordinuotą valdymą. Nacionalinės valdžios institucijos stebi ir prižiūri nacionalines agentūras ir garantuoja Komisijai, kad nacionalinės agentūros tinkamai tvarkys Europos Bendrijų lėšas, skiriamas decentralizuotai programos veiklai. Nacionalinės agentūros atlieka svarbiausią vaidmenį praktiškai įgyvendinant programą, nes atsako už programos reklamavimą šalies mastu, pagalbą rezultatų sklaidai ir panaudai, ypač – už viso projekto įgyvendinimo laikotarpio, susijusio su decentralizuota programos veikla, valdymą šalies mastu: • nacionalinių kvietimų teikti paraiškas arba galutinių terminų, papildančių Europos

kvietimą teikti paraiškas dėl MVGP, paskelbimą; • informacijos apie programos veiklą teikimą ir šios veiklos reklamavimą, potencialių

pareiškėjų konsultavimą;


• paraiškų dotacijoms gauti priėmimą, vertinimą ir atranką; • sprendimo skirti dotaciją patvirtintoms paraiškoms priėmimą; • dotacijų sutarčių pasirašymą ir išmokas paramos gavėjams; • paramos gavėjų sutartinių ataskaitų priėmimą ir apdorojimą; • programos paramos gavėjų stebėjimą ir pagalbą jiems; • remiamos veiklos patikrinimus, kontrolę vietoje ir auditą; • remiamos veiklos rezultatų sklaidą ir panaudojimą; • atsiliepimų apie programos įgyvendinimą ir poveikį jų šaliai teikimą ir analizavimą. Vykdančioji agentūra Briuselyje: Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdančiosios agentūros misija – įgyvendinti tam tikras Europos Komisijos finansuojamų programų ir veiksmų grupes švietimo ir mokymo, aktyvaus pilietiškumo, jaunimo reikalų, garso ir vaizdo bei kultūros srityse. Visos programų grupės, kurias administruoja vykdančioji agentūra, yra centralizuotos, o tai reiškia, kad paraiškas reikia siųsti tiesiai į Briuselį, o ne nacionalinei agentūrai. Remiantis Komisijos sukurta orientacine sistema, vykdančioji agentūra atsako už šių užduočių įgyvendinimą: • konkrečių kvietimų teikti paraiškas ir viešųjų pirkimų paskelbimą; • paraiškų dotacijoms gauti priėmimą ir vertinimo bei projektų atrankos organizavimą

(sprendimą skirti paramą priima Komisija, pasikonsultavusi su MVGP komitetu ir Europos Parlamentu, kai to reikalaujama pagal sprendimą dėl programos);

• projektams skiriamų dotacijų sutarčių pasirašymą ir išmokas paramos gavėjams; • paramos gavėjų sutartinių ataskaitų priėmimą ir apdorojimą; • programos paramos gavėjų stebėjimą ir pagalbą jiems; • remiamų projektų patikrinimus, kontrolę vietoje ir auditą. Europos profesinio mokymo plėtros centras (CEDEFOP) Salonikuose (Graikija): Europos Komisijos vardu koordinuoja pažintinių vizitų programą Europos mastu. Pažintinių vizitų programa įtraukta į skersinę programą ir yra viena iš decentralizuotų veiklos rūšių, o tai reiškia, kad paraiškos teikiamos nacionalinėms agentūroms.


Europos Komisija (Švietimo ir kultūros generalinis direktoratas)

Vykdančioji agentūra

Nacionalinės agentūros5:

AUSTRIJA BELGIJA

BULGARIJA KIPRAS

ČEKIJA DANIJA

ESTIJA SUOMIJA

PRANCŪZIJA VOKIETIJA

GRAIKIJA VENGRIJA

ISLANDIJA AIRIJA

ITALIJA LATVIJA

LICHTENŠTEINAS LIETUVA

LIUKSEMBURGAS MALTA

NYDERLANDAI NORVEGIJA

LENKIJA PORTUGALIJA

RUMUNIJA SLOVAKIJA

SLOVĖNIJA ISPANIJA

ŠVEDIJA TURKIJA

JUNGTINĖ KARALYSTĖ

1.F. KELETAS PAGRINDINIŲ TERMINŲ Prieš skaitant tolesnius skyrius vertėtų susipažinti su keletu apibrėžimų, vartojamų visame dokumente:

Veikla Bendro pobūdžio veikla, finansuojama pagal konkrečią MVGP paprogramę (žr. I.B skyrių ir sprendimo dėl MVGP patvirtinimo 5 straipsnį).

Konsorciumas Organizacijų arba asmenų grupė, vykdanti bendrą Europos bendradarbiavimo projektą arba partnerystės ar tinklo veiklą.

Koordinuojanti organizacija

Tai partnerystei, projektui ar tinklui priklausanti organizacija, atsakinga už visą vadovavimą projektui ir kasdienį jo valdymą. Koordinuojančios organizacijos atsakomybės ribos priklauso nuo projekto veiklos. Centralizuotuose projektuose ir tinkluose koordinuojanti organizacija dažnai atlieka ir organizacijos pareiškėjos funkciją.

5 Nacionalinių agentūrų adresus ir jų interneto svetainių nuorodas rasite toliau nurodytame tinklapyje.

http://ec.europa.eu/education/programmes/llp/index_en.html

http://eacea.ec.europa.eu/index.htm



http://ec.europa.eu/education/programmes/llp/national_en.html#autr

http://ec.europa.eu/education/programmes/llp/national_en.html#benl

http://ec.europa.eu/education/programmes/llp/national_en.html#bulg

http://ec.europa.eu/education/programmes/llp/national_en.html#cypr

http://ec.europa.eu/education/programmes/llp/national_en.html#czech

http://ec.europa.eu/education/programmes/llp/national_en.html#dan

http://ec.europa.eu/education/programmes/llp/national_en.html#eesti

http://ec.europa.eu/education/programmes/llp/national_en.html#fin

http://ec.europa.eu/education/programmes/llp/national_en.html#fra

http://ec.europa.eu/education/programmes/llp/national_en.html#de

http://ec.europa.eu/education/programmes/llp/national_en.html#gre

http://ec.europa.eu/education/programmes/llp/national_en.html#hongr

http://ec.europa.eu/education/programmes/llp/national_en.html#isl

http://ec.europa.eu/education/programmes/llp/national_en.html#irl

http://ec.europa.eu/education/programmes/llp/national_en.html#ita

http://ec.europa.eu/education/programmes/llp/national_en.html#lat

http://ec.europa.eu/education/programmes/llp/national_en.html#liech

http://ec.europa.eu/education/programmes/llp/national_en.html#lith

http://ec.europa.eu/education/programmes/llp/national_en.html#lux

http://ec.europa.eu/education/programmes/llp/national_en.html#mal

http://ec.europa.eu/education/programmes/llp/national_en.html#nl

http://ec.europa.eu/education/programmes/llp/national_en.html#norv

http://ec.europa.eu/education/programmes/llp/national_en.html#pol

http://ec.europa.eu/education/programmes/llp/national_en.html#pt

http://ec.europa.eu/education/programmes/llp/national_en.html#roum

http://ec.europa.eu/education/programmes/llp/national_en.html#slovak

http://ec.europa.eu/education/programmes/llp/national_en.html#slove

http://ec.europa.eu/education/programmes/llp/national_en.html#esp

http://ec.europa.eu/education/programmes/llp/national_en.html#sw

http://ec.europa.eu/education/programmes/llp/national_en.html#turkey

http://ec.europa.eu/education/programmes/llp/national_en.html#uk


Organizacija pareiškėja Organizacija (-os) partnerė (-ės), teisiškai atsakinga (-os) už paraišką. Jei paraiška patvirtinama, organizacija pareiškėja tampa organizacija paramos gavėja.

Paramos gavėjas Finansine prasme tai yra organizacija, institucija arba asmuo, su kuriuo pasirašoma sutartis (oficialiai vadinama dotacijos sutartimi) paramai gauti. Jei partnerystės veikla decentralizuota, paramos gavėjais tampa visi partnerystės dalyviai.

Centralizuota veikla Veikla pagal MVG programą, vadovaujama vykdančiosios agentūros.

Decentralizuota veikla Veikla pagal MVG programą, vadovaujama nacionalinės agentūros, kurią paskiria atitinkamos šalies nacionalinės valdžios institucija.

Teisėtas atstovas Organizacijai pareiškėjai priklausantis asmuo, teisiškai įgaliotas atstovauti šiai organizacijai teisiškai įpareigojančiose sutartyse. Šis asmuo turi pasirašyti ir paraišką paramai gauti, ir dotacijos sutartį, jei paraiška patvirtinama.


2. KOKS YRA PROJEKTO ĮGYVENDINIMO LAIKOTARPIS?

2.A. ADMINISTRAVIMO CIKLAS

Paraiškų paramai gauti pateikimas Paraiškų paramai gauti pateikimas

atitinkamoms institucijoms

(nacionalinėms agentūroms arba

vykdančiajai agentūrai) pagal pasirinktą veiklą.

Paraiškų vertinimas

Paraiškas paramai gauti vertina specialistai,

vadovaudamiesi kriterijais,

nustatomais atskirai

kiekvienam kvietimui teikti

paraiškas, atsižvelgiant ir į

formaliuosius, ir į kokybės aspektus.

Tinkamas projekto veiklos laikotarpis

Laikas, per kurį galima daryti išlaidas ir jas padengti iš ES

paramos (šis laikotarpis priklauso

nuo projekto trukmės) ir per kurį

turi būti atlikta planuojama projekto

veikla.

Pažangos ataskaitų pateikimas

Projektui įpusėjus, pareiškėjai privalo pateikti

pažangos ataskaitą, kurioje turi būti išdėstyta informacija apie projekto įgyvendinimą ir iki tol

patirtas išlaidas. Ataskaita įvertinama ir tik ją patvirtinus gali būti

išmokėta kita dotacijos dalis (jei taikytina).

Galutinės ataskaitos pateikimas

Sutarties laikotarpiui pasibaigus, pareiškėjai privalo pateikti galutinę

ataskaitą, kurioje turi būti išdėstyta informacija apie projekto įgyvendinimą, pasiektus rezultatus ir patirtas išlaidas. Tik patvirtinus

šią ataskaitą galima išmokėti paskutinę išmoką.

Sutarties sudarymo etapas

Atranką praėjusiems pareiškėjams vykdančioji agentūra arba atitinkama

nacionalinė agentūra atsiunčia dotacijos sutartį (kontraktą), priklausomai nuo pasirinktos veiklos. Dotacijos sutartyje yra nurodytas skiriamos

dotacijos dydis ir išdėstytos taikytinos finansinės taisyklės. Dotacija paprastai išmokama dalimis.

Nuolatinis projektų stebėjimas Nacionalinės agentūros ir Europos

Komisija / vykdančioji agentūra stebi projekto vykdymą per visą jo

įgyvendinimo laikotarpį. Vietoj to kartais vykstama į projektų vizitus arba imamasi

teminio stebėjimo iniciatyvų.

Ataskaitų teikimas

Atrankos rezultatai Sudaromi atranką praėjusių paraiškų

paramai gauti sąrašai. Kiekvienam pareiškėjui

pranešama, ar jo paraiška praėjo atranką, ar ne. Be to, atrankos

nepraėjusiems pareiškėjams

nurodomos priežastys, kodėl jų paraiška buvo

atmesta.

(Tik tam tikros veiklos atvejais, projektų trukmė – daugiau kaip 1 metai)

Ex-post įvertinimas ir patikrinimai vietoje

Siekiant užtikrinti, kad Europos lėšos būtų

naudojamos tinkamai, kai kuriems pasirinktiems

remiamiems projektams bus atliekamas nuodugnesnis

patikrinimas.


2.B. FINANSINIS CIKLAS

Toliau aprašytas finansinis ciklas taikomas visai veiklai pagal Mokymosi visą gyvenimą programą, nors kai kurie reikalavimai taikomi tik tam tikroms veiklos kategorijoms.

1) Sudaryto biudžeto pateikimas: žr. finansinių nuostatų skyrių, kur rasite nurodyta, kokią informaciją apie biudžetą reikės pateikti įteikiant paraišką.

2) Biudžeto įvertinimas: jis atliekamas vadovaujantis nustatytais skaidriais kriterijais. Atlikus įvertinimą gali būti nurodyta biudžetą persvarstyti (pakoreguoti arba sumažinti), siekiant užtikrinti, kad jis atitiktų reikalavimus ir apimtų tik tuos punktus, kurie laikomi būtinais numatomai veiklai atlikti. Taisyklės, taikomos persvarstant biudžetą, paaiškintos finansinių nuostatų skyriuje.

3) Dotacijos sutarties (kontrakto) pasirašymas.

4) Mokėjimo procedūros: tai susiję (chronologine seka) su tokiais aspektais kaip finansinės garantijos pateikimas (jei jos reikalaujama iš tam tikrų organizacijų paramos gavėjų, kurios nepriklauso viešųjų įstaigų kategorijai), išankstinio mokėjimo susitarimai, likučio sumokėjimas, grąžinimo tvarka ir pan.

5) Sutarties pakeitimai: jie galimi projekto įgyvendinimo laikotarpiu. Į dotacijos sutartį įtraukiamos atitinkamos institucijos arba joms parūpinama dotacijos sutartis.

6) Ataskaitų teikimo reikalavimai: tai susiję su pažangos ataskaita (jei taikytina) ir galutine ataskaita. Nurodymai pateikiami su dotacijos sutartimi.

7) Finansinės kontrolės ir audito reikalavimai: finansiniai patikrinimai ir vietoje vykdomas auditas gali būti atliktas bet kuriuo metu per 5 metus po galutinės išmokos sumokėjimo paramos gavėjui arba paramos gavėjo grąžinamos sumos sumokėjimo dienos, taigi paramos gavėjas visą šį laikotarpį turi saugoti visus aktualius dokumentus.

2.C. TAIKYTINOS TAISYKLĖS

Šiame vadove išdėstytos taisyklės taikomos visoms veiklos kategorijoms, kurioms skiriamas Bendrijos finansavimas pagal Mokymosi visą gyvenimą programą.

Taisyklės, taikytinos veiklai, remiamos pagal MVGP, administruoti ir finansuoti, apibrėžtos šiuose dokumentuose:

• 2006 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 1720/2006/EB (patvirtinančiame Mokymosi visą gyvenimą programą);

• 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamente (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento, su pakeitimais, padarytais 2006 m. gruodžio 13 d. Tarybos reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 1995/2006;

• 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamente (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, nustatančiame išsamias Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento įgyvendinimo taisykles, su pakeitimais, padarytais 2007 m. balandžio 23 d. Komisijos reglamentu Nr. 478/2007.

Spendimas, kuriuo buvo patvirtinta MVG programa, turi pirmenybę visų kitų taikytinų taisyklių atžvilgiu.


Šį vadovą reikia skaityti kartu su kvietimu teikti paraiškas ir dotacijos paraiškos formomis. Jei būtų prieštaravimų tarp minėtų tekstų, dokumentų pirmumo tvarka (kvietimo teikti paraiškas kontekste) būtų tokia:

(1) sprendimas Nr. 1720/2006/EB, patvirtinantis Mokymosi visą gyvenimą programą;

(2) Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje oficialiai paskelbtas kvietimas teikti paraiškas;

(3) kvietimo teikti paraiškas tekstas, paskelbtas Komisijos MVGP interneto svetainėje;

(4) šis MVGP vadovas;

(5) paraiškos formos.

Paraiškų pateikimo galutiniai terminai: kiekvienai programos veiklos kategorijai yra nustatytas konkretus paraiškų pateikimo galutinis terminas. Paraiškų dėl jus dominančios veiklos pateikimo galutinį terminą rasite 2009 m. kvietime teikti paraiškas.

Kai kuriais atvejais, ypač centralizuotos veiklos atveju, dotacijų skyrimo procedūra gali būti organizuojama dviem etapais. Tokiais atvejais dalį informacijos pareiškėjai turi pateikti iki pirmojo etapo galutinio termino (pavyzdžiui, informaciją, susijusią su konsorciumu, projekto turiniu ir biudžetu), o po to, antrajame etape, pagal prašymą, pateiktą šįkart jau galutinio sąrašo pareiškėjams, jie turi pateikti visą likusią informaciją (ketinimo protokolus, apskaitos ir finansinę dokumentaciją ir kt.).

Projekto įgyvendinimo laikotarpis: šio vadovo skyriuose, išdėstytuose pagal programas ir veiklos kategorijas, yra nurodyti kiekvienos veiklos kategorijos pagrindiniai terminai, pradedant paraiškos įteikimo terminu ir baigiant remiamos veiklos pradžios data ir maksimalia šios veiklos trukme. Prašome įsidėmėti, kad šie terminai yra orientaciniai 2009 m. kvietimo teikti paraiškas paskelbimo dieną; jei bus pakeitimų, visi jie bus paskelbti atitinkamos agentūros interneto svetainėje. Tačiau visi pakeitimai bus atlikti ne vėliau kaip 10 darbo dienų iki numatyto galutinio paraiškų pateikimo termino, kaip nurodyta šiame MVGP vadove.

Trukmė: paraiška priimama nebus, jei joje nurodyta veikla bus numatyta ilgesniam laikotarpiui, nei nustatyta šiame vadove.

Projekto pabaiga: jei pasirašęs dotacijos sutartį ir pradėjęs vykdyti projektą / veiklą paramos gavėjas susiduria su kliūtimis, kurių dėl visiškai suprantamų priežasčių negali kontroliuoti ir dėl kurių nesugebės užbaigti projekto numatytu laiku, tinkamumo laikotarpį gali būti leista pratęsti. Tačiau pratęsimas nesuteikiamas savaime, šis sprendimas bus priimamas atskirai išanalizavus kiekvieną atvejį. Be to, pratęsus projekto trukmę, nepadidėja nei dotacijos suma, nei bendro finansavimo dalis procentais.

Tinkamumo laikotarpis: išlaidų ir veiklos tinkamumo laikotarpis prasideda ir baigiasi dotacijos sutartyje nustatytu laiku. Išlaidų ir veiklos tinkamumo laikotarpis jokiu būdu negali prasidėti anksčiau negu numatyta paraiškos pateikimo data.


3. KOKIOS YRA PARAIŠKŲ TEIKIMO IR ATRANKOS PROCEDŪROS?

3.A. PARAIŠKŲ DOTACIJOMS GAUTI TEIKIMO TVARKA

Paraiškų dotacijoms gauti teikimas Pagal decentralizuotą Mokymosi visą gyvenimą programos procedūrą paraiškos finansinei paramai gauti turi būti pateiktos pareiškėjo šalies nacionalinei agentūrai. Pagal centralizuotą programos procedūrą paraiškos finansinei paramai gauti turi būti pateiktos vykdančiajai agentūrai. Lentelėje apžvelgtos paraiškų teikimo ir paramos skyrimo procedūros:

Nacionalinės agentūros 1 procedūra (NA1) Nacionalinės agentūros 1 procedūra taikoma toliau išvardintai veiklai, kai sprendimą dėl paramos skyrimo priima atitinkamos nacionalinės agentūros:

• individualiam mobilumui, • dvišalės ir daugiašalės partnerystės projektams, • vienašaliams ir nacionaliniams projektams pagal skersinę programą6.

Pagal šias veiklos kategorijas paraiškos dotacijoms gauti teikiamos nacionalinei agentūrai, kurią paskiria pareiškėjo šalies nacionalinės valdžios institucija. Nacionalinės agentūros atlieka atranką ir paskirsto finansinę paramą atrinktiems pareiškėjams. Dotacijas nacionalinė agentūra skiria tiems paramos gavėjams, kurie įsikūrę jos šalyje. Ši procedūra taikoma ir teikiant paraiškas Erasmus bei Leonardo da Vinci sertifikatams gauti.

Nacionalinės agentūros 2 procedūra (NA2) Nacionalinės agentūros 2 procedūra taikoma toliau nurodytai veiklai, kai sprendimą dėl paramos skyrimo priima Komisija, o vertinimo ir sutarčių sudarymo procedūrų imasi atitinkamos nacionalinės agentūros:

• daugiašaliai projektai: naujovių perkėlimas (Leonardo da Vinci)

Pagal šią veiklos kategoriją paraiškos dotacijoms gauti teikiamos nacionalinei agentūrai tos šalies, kurioje įsikūręs pareiškėjas. Ši nacionalinė agentūra įvertina paraiškas ir pateikia Komisijai tvirtinti galutinį paraiškų sąrašą. Kad būtų išvengta dvigubo projektų finansavimo, Komisija, prieš priimdama sprendimą dėl paramos skyrimo, atlieka kryžminį skirtingų nacionalinių agentūrų pateiktų galutinių sąrašų patikrinimą. Kai Komisija priima sprendimą dėl paramos skyrimo, nacionalinės agentūros skiria dotacijas savo reikalavimus atitinkančioje / programoje dalyvaujančioje šalyje įsikūrusiems atrinktų projektų pareiškėjams, o šie savo ruožtu privalo paskirstyti šias lėšas visiems projekte dalyvaujantiems partneriams.

Komisijos procedūra (COM) Komisijos procedūra taikoma toliau išvardytai veiklai, kai paraiškos dotacijoms gauti teikiamos

6 Sprendimo 33 straipsnis.


vykdančiajai agentūrai, o sprendimą dėl paramos skyrimo priima Komisija: • vienašaliams ir nacionaliniams projektams pagal Jean Monnet programą, • daugiašaliams projektams ir tinklams, • papildomoms priemonėms, • stebėjimui ir analizei, • veiklos dotacijoms.

Ši procedūra taikoma ir teikiant paraiškas Erasmus universiteto chartijai gauti.

Pareiškėjams per 30 dienų po galutinio paraiškų įteikimo termino paprastai pranešama apie paraiškos gavimą.

Nurodymai dėl tinkamo paraiškos pateikimo

1. Paraiškos pagal visas veiklos kategorijas turi būti teikiamos vadovaujantis nurodymais, kuriuos paskelbia atitinkama agentūra (nacionalinė agentūra arba vykdančioji agentūra). 2. Ar paštu pateiktos paraiškos atitinka galutinį terminą, bus patikrinama pagal pašto antspaudo datą. Taigi pareiškėjams patartina paprašyti išduoti kvitą su išsiuntimo data ir tiksliu gavėjo adresu. 3. Pasibaigus paraiškų teikimo terminui, pareiškėjai savo paraiškoje dotacijai gauti neturi teisės atlikti jokių pakeitimų. 4. Organizacijų paraiškas gali teikti tik juridiniai asmenys. Paraišką turi pasirašyti asmuo, teisiškai įgaliotas atstovauti juridiniam asmeniui teisiniuose įsipareigojimuose (įgaliotas pasirašyti asmuo).

Paraiškos formos Šiuos dokumentus, atsižvelgiant į dominančią veiklą, galima rasti:

• nacionalinės agentūros interneto svetainėje: žr. atitinkamos šalies nacionalinės agentūros interneto svetainę;

• vykdančiosios agentūros interneto svetainėje: http://eacea.ec.europa.eu/llp/index_en.htm.


DECENTRALIZUOTA VEIKLA CENTRALIZUOTA VEIKLA

Nacionalinės agentūros 1 procedūra (NA1)

Nacionalinės agentūros 2 procedūra (NA2)

Komisijos procedūra (COM)

Kam taikoma (veiklos tipas)

Tarptautinis mobilumas Dvišalės ir daugiašalės

partnerystės projektai

Vienašaliai ir nacionaliniai projektai (skersinė programa)

Daugiašaliai projektai: naujovių perkėlimas (Leonardo da Vinci)

Daugiašaliai projektai ir tinklai

Stebėjimas ir analizė Veiklos dotacijos Vienašaliai projektai (Jean

Monnet) Papildomos priemonės

Kam siųsti paraišką

Atitinkamai paraiškas teikiančių institucijų arba asmenų nacionalinei agentūrai

Paraišką teikiančio koordinatoriaus nacionalinei agentūrai

Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdančiajai agentūrai

Pagrindiniai procedūros etapai

a. Paraiškos įvertinamos pagal formaliuosius (tinkamumo ir atmetimo) ir kokybės kriterijus (šiame vadove apibrėžtus atrankos ir paramos skyrimo kriterijus).

b. Nacionalinė agentūra patvirtina atrinktą projektų sąrašą.

c. Nacionalinė agentūra atrinktiems paramos gavėjams paskirsto finansines dotacijas.

a. Nacionalinė agentūra įvertina paraiškas pagal formaliuosius (tinkamumo ir atmetimo) ir kokybės (atrankos ir paramos skyrimo) kriterijus. Agentūra sudaro galutinį paraiškų, kurias ketina siūlyti patvirtinti, sąrašą.

b. Komisija patvirtina atrinktų projektų sąrašą.

c. Nacionalinė agentūra paskirsto atrinktiems projektams finansines dotacijas.

a. Paraiškos įvertinamos pagal formaliuosius (tinkamumo ir atmetimo) ir kokybės (atrankos ir paramos skyrimo) kriterijus.

b. Patvirtinamas atrinktų projektų sąrašas.

c. Atrinktiems projektams paskirstomos finansinės dotacijos.

3.B. PARAIŠKŲ VERTINIMO IR ATRANKOS PROCEDŪRA Paramos skyrimo procese dalyvauja daug veikėjų: Komisija, vykdančioji agentūra, nacionalinės agentūros, valstybės narės ir dalyvaujančios šalys ir (tarpininkaujant atitinkamam programos komitetui) valstybių narių bei kitų dalyvaujančių šalių nacionalinės valdžios institucijos. Kai kuriais atvejais Europos Parlamentas turi teisę vykdyti paramos skyrimo sprendimų analitinę priežiūrą7.

7 Apie Europos Parlamento teisę vykdyti analitinę priežiūrą skaitykite sprendimo 1999/468/EB 8 straipsnyje.


Šiame paveikslėlyje pavaizduotos pagrindinės paraiškų vertinimo procedūros8. EKSPERTŲ KOMISIJA Visų programos veiklos kategorijų atveju (išskyrus individualaus mobilumo veiklą) kiekvieną paraišką dotacijai gauti paprastai vertina ne mažiau kaip du ekspertai. Daugeliu atvejų tai yra nepriklausomi ekspertai (t. y. ekspertai, nepriklausantys agentūrai, organizuojančiai paramos skyrimo procedūrą). Vertinimą jie atlieka pagal iš

8 Tam tikrų programos veiksmų (žr. 1C dalį) daugiašalių projektų bei tinklų paraiškų dėl paramos, susijusios su papildomu partnerių organizacijų iš “trečių” šalių įtraukimu vertinimo procedūra yra aprašyta Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdančiosios agentūros tinklalapyje.

Agentūra, padedama ekspertų, patikrina: • pareiškėjų ir paraiškų tinkamumo

kriterijus; • pareiškėjų atmetimo kriterijus; • atrankos kriterijus pagal pareiškėjo

operacinį ir finansinį pajėgumą.

Paraiška

Ekspertas

Vertinimas pagal paramos skyrimo

kriterijus Taškai

Ekspertas

Vertinimas pagal paramos skyrimo

kriterijus Taškai

Taškai

• Daugelio veiklos kategorijų atveju kokybės vertinimą atlieka ne mažiau kaip du ekspertai.

• Galutinė taškų suma skiriama konsensuso pagrindu.

Vertinimo komisija Užtikrina, kad būtų taikomos teisingos procedūros

ir kad paraiškos būtų traktuojamos vienodai ir teisingai.

• Sudaromas sąrašas eilės tvarka.

• Kokybiškos paraiškos yra tvirtinamos mažėjančia tvarka, kol išeikvojamas visas turimas biudžetas.

Paraiškos, surinkusios mažiau taškų negu nustatyta kokybės riba, atrinktos nebus.

Šių kriterijų neatitinkančios paraiškos tvirtinamos nebus.

K paraiška 53

J paraiška 58

I paraiška 65

H paraiška 68

G paraiška 70

F paraiška 72

E paraiška 75

D paraiška 78

C paraiška 82

B paraiška 84

A paraiška 85

Paraiškos Taškai

Sąrašas eilės tvarka (pavyzdys)

Turimas biudžetas


anksto nustatytą taškų skaičiavimo sistemą ir standartines gaires, į kurias yra įtraukti kokybės aspektai. Ekspertai, atskirai atlikę paraiškų įvertinimą, sprendimą dėl galutinio paraiškos įvertinimo priima konsensuso būdu. Vadovaudamasi ekspertų vertinimu, procedūrą organizuojanti agentūra sudaro paraiškų sąrašą eilės tvarka, atskirdama paraiškas, kurias siūlys patvirtinti, kurias atmesti, o kurias palikti rezerviniame sąraše. Eilės tvarka sudarytame sąraše nurodomos dotacijų sumos, numatomos skirti toms paraiškoms, kurias bus siūloma patvirtinti arba palikti rezerviniame sąraše. Pareiškėjams iš rezervinio sąrašo gali būti skiriamas finansavimas tuo atveju, jei atsirastų lėšų iš programos pasitraukus patvirtintiems projektams arba jeigu būtų padidintas programos biudžetas (pavyzdžiui, Europos Parlamentas skirtų papildomų lėšų). Daugiašalės partnerystės atveju (Comenius, Leonardo da Vinci ir Grundtvig) paraiškos vertinimą organizuoja koordinuojančios šalies nacionalinė agentūra, vadovaudamasi bendrais kokybės kriterijais, naudojamais visose dalyvaujančiose šalyse. Atsižvelgiama ir į nacionalinius prioritetus (jei taikytina). VERTINIMO KOMISIJA Eilės tvarka išdėstytų paraiškų sąrašai, sudaryti atlikus minėtą vertinimo procedūrą, teikiami specialiai vertinimo komisijai. Vertinimo komisijos dydis ir sudėtis priklauso nuo programos ir veiklos kategorijos. Į jos sudėtį gali įeiti Komisijos / agentūros nariai, taip pat nepriklausomi ekspertai ir suinteresuotųjų asmenų atstovai. Vertinimo komisijos funkcija – prižiūrėti visą vertinimo procedūrą, siekiant užtikrinti, kad visos paraiškos būtų traktuojamos vienodai ir vertinamos teisingomis bei skaidriomis procedūromis, ir paruošti asmeniui, atsakingam už paramos skyrimo sprendimo priėmimą, pasiūlymą dėl dotacijų skyrimo, vadovaujantis šiais principais:

i. teisingai ir skaidriai taikyti paskelbtus tinkamumo, atrankos, atmetimo ir paramos skyrimo kriterijus;

ii. taikyti suderintą vertinimo ir taškų skaičiavimo sistemą;

iii. atlikti tinkamą finansinę analizę (jei taikytina);

iv. tinkamai įvertinti papildomą informaciją, pateiktą nepriklausomų subjektų (pavyzdžiui, nacionalinių agentūrų arba Europos Komisijos delegacijų trečiosiose šalyse, dalyvaujančiose programoje), jei taikytina;

ir atsižvelgiant į:

v. programos / veiklos tikslus bei prioritetus;

vi. turimą biudžetą. GALUTINIS PARAMOS SKYRIMO SPRENDIMAS Oficialus sprendimo priėmimo procesas priklausys nuo to, ar paramos skyrimo sprendimo priėmimo procedūrai pagal programą / atitinkamą veiklos kategoriją taikomas Europos Parlamento nagrinėjimas. Jei netaikoma, sprendimą priims pati kompetentinga nacionalinė agentūra (decentralizuota veikla), Komisija arba vykdančioji agentūra (centralizuota veikla), remdamasi vertinimo komisijos sudarytu paramos skyrimo pasiūlymu. Priimant sprendimą dėl tų veiklos kategorijų, dėl kurių būtina pasikonsultuoti


su programos komitetu, papildomai bus taikomas Europos Parlamento atliekamas nagrinėjimas (žr. pirmiau).

Vertinimo kriterijai Paraiškos vertinamos pagal keturių tipų kriterijus:

a. tinkamumo kriterijus, b. atmetimo kriterijus, c. atrankos kriterijus, d. paramos skyrimo kriterijus.

a. Tinkamumo kriterijai Bus svarstomos tik tos paraiškos, kurios atitiks toliau išvardintus formaliuosius tinkamumo kriterijus.

BENDRIEJI TINKAMUMO KRITERIJAI Paraiškos turi atitikti šiuos kriterijus:

1. atitikti paraiškų teikimo procedūras, išdėstytas atitinkamame kvietime teikti paraiškas ir šio vadovo dalies „Nurodymai dėl tinkamo pateikimo“ 3 a skyriuje;

2. atitikti galutinius terminus, nurodytus atitinkamame kvietime teikti paraiškas. Orientacinės datos kiekvienai veiklos kategorijai pateiktos šio vadovo II dalyje, tačiau reikėtų pasitikslinti paskelbtame galutiniame kvietime teikti paraiškas;

3. atitikti taisykles dėl maksimalios ir minimalios projektų trukmės ir minimalaus / maksimalaus dalyvaujančių partnerių ir šalių skaičiaus, numatyto šio vadovo II dalyje;

4. jei paraišką pateikė konsorciumas, į ją turi būti įtraukta bent viena organizacija iš ES valstybės narės; daugiašalių projektų atveju reikia patikrinti, ar Europos asociacijos, kurių nariai įsikūrę keliose MVG programoje dalyvaujančiose šalyse ir aktyviai dalyvauja projekte, atitinka reikalavimą dėl minimalaus šalių skaičiaus, netaikant reikalavimo į konsorciumo sudėtį įtraukti kitas įstaigas, nors tai taikytinais atvejais yra rekomenduotina. Vienašaliai projektai ir Jean Monnet daugiašaliai projektai neprivalo atitikti sąlygos įtraukti bent vieną organizaciją iš ES valstybės narės;

5. paraiška turi būti parengta viena iš oficialių Europos Sąjungos kalbų.9 10 11 12. Konsorciumo paraiškos turi būti parengtos konsorciumo darbo kalba;

6. paraiškos turi būti parengtos tik naudojant tinkamą oficialią paraiškos formą, skirtą būtent tai veiklos kategorijai, ir išsamiai užpildytos elektroniniu būdu13 (o ne ranka);

9 Išskyrus paraiškas mobilumo dotacijoms gauti, teikiamas ELPA / EEE ir šalių kandidačių nacionalinėms agentūroms. Šios paraiškos gali būti parengtos pareiškėjo šalies valstybine kalba. 10 Pareiškėjai, teikiantys paraišką Erasmus universiteto chartijai gauti, Erasmus politikos pareiškimą turi pateikti ir anglų, prancūzų arba vokiečių kalba. 11 Pareiškėjai, teikiantys paraiškas pagal Jean Monnet programą, jas turi parengti anglų, prancūzų arba vokiečių kalba. 12 Pareiškėjai, teikiantys paraišką dėl pažintinio vizito pagal skersinę programą, paraiškos formą turi parengti pažintinio vizito kalba. 13 Iš pareiškėjų, teikiančių paraiškas tam tikroms veiklos kategorijoms, gali būti reikalaujama užpildyti elektroninę paraiškos formą.


7. paraiškoje turi būti nurodyta prašoma dotacijos suma eurais. Jei bus nuspręsta, kad paraiška netinkama, pareiškėjui bus nusiųstas raštas, kuriame bus nurodytos priežastys.

TINKAMOS ŠALYS Pareiškėjai turi būti įsikūrę šalyje, dalyvaujančioje MVG programoje14. MOBILUMO VEIKLOS TINKAMUMO KRITERIJAI Mobilumo dotacijas gaunantys asmenys turi būti:

• šalies, dalyvaujančios Mokymosi visą gyvenimą programoje, piliečiai; • kitų šalių piliečiai, besimokantys mokyklose, aukštojo mokslo ar profesinio

mokymo institucijose arba suaugusiųjų mokymo organizacijose ar įdarbinti dalyvaujančioje šalyje vadovaujantis atitinkamos šalies sąlygomis bei atsižvelgiant į programos speficiką (prašome pasitikrinti informaciją atitinkamos Nacionalinės agentūros interneto tinklapyje.

Tarptautinio individualaus mobilumo atveju viena iš šalių – siunčiančioji arba priimančioji – turi būti ES valstybė narė, nebent dotacija skirta tam, kad ją gavęs asmuo galėtų dalyvauti mokymosi renginyje, kuriame susirinks dalyviai iš kelių šalių. Vadinasi, ši išimtis taikoma mobilumo veiklai, organizuojamai daugiašalėje partnerystėje arba pagal daugiašalius projektus, taip pat tokiai veiklai kaip kvalifikacijos tobulinimas pagal Comenius ir Grundtvig paprogrames, intensyvios programos pagal Erasmus paprogramę, Grundtvig seminarai ir pažintiniai vizitai pagal skersinę programą. Žr. konkrečių veiklos kategorijų aprašymus šio vadovo II dalyje ir sužinosite, ar ši taisyklė taikoma jus dominančiai veiklos kategorijai. Tam tikrais išskirtiniais atvejais parama gali būti skiriama ir vienoje šalyje organizuojamai mobilumo veiklai, pavyzdžiui, parengiamųjų vizitų dotacijos, skiriamos dalyvavimui tarptautiniame kontaktiniame seminare, kurį organizuoja tos šalies nacionalinė agentūra. ORGANIZACIJŲ PAREIŠKĖJŲ TINKAMUMO KRITERIJAI Kai paraiškas turi teikti institucijos ir organizacijos, o ne asmenys, šios institucijos / organizacijos privalo turėti juridinio asmens statusą. Šio vadovo II dalyje pasitikslinkite, ar konkrečiai programai ir (arba) veiklai netaikomos papildomos tinkamumo taisyklės.

b. Pareiškėjų atmetimo kriterijai Pareiškėjams bus neleista dalyvauti programoje, jei jie bus atsidūrę vienoje iš padėčių, išvardintų Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento 114 straipsnyje:

1. pareiškėjai yra bankrutavę, likviduojami, jų reikalus administruoja teismas, jie yra sudarę susitarimą su kreditoriais, sustabdę savo verslo veiklą, jiems iškelta byla dėl šių reikalų arba jie atsidūrę analogiškoje padėtyje, susidariusioje dėl panašių nacionaliniuose teisės aktuose ar reglamentuose numatytų procedūrų;

14 Išskyrus Jean Monnet programą, kurioje gali dalyvauti visų pasaulio šalių aukštojo mokslo institucijos.


2. buvo pripažinti kaltais dėl teisės pažeidimo, susijusio su jų profesine veikla, sprendimu, turinčiu res judicata galią;

3. buvo apkaltinti rimtu profesiniu nusižengimu, įrodytu priemonėmis, kurias sutartį sudarančioji institucija gali pagrįsti;

4. neįvykdė įsipareigojimų, susijusių su socialinio draudimo įmokomis, mokesčių mokėjimu pagal šalies, kurioje yra įsteigti, arba sutartį sudarančios institucijos šalies, arba šalies, kurioje turi būti vykdoma sutartis, teisines nuostatas;

5. jų atžvilgiu priimtas res judicata galią turintis sprendimas dėl sukčiavimo, korupcijos, dalyvavimo nusikalstamos organizacijos veikloje arba kitoje neteisėtoje veikloje, kuri kenkia Bendrijos finansiniams interesams;

6. po kitos viešųjų pirkimų procedūros arba dotacijų, finansuojamų iš Bendrijos biudžeto, skyrimo procedūros buvo pripažinta, kad jie rimtai pažeidė sutarties sąlygas, nesilaikydami sutartinių įsipareigojimų.

Pareiškėjams dotacija skiriama nebus, jei per paramos skyrimo procedūrą paaiškės, kad pareiškėjai:

1. pateko į interesų konfliktą su organizacija ar asmenimis, tiesiogiai arba netiesiogiai dalyvaujančiais paramos skyrimo procedūroje;

2. pateikė klaidingą informaciją arba nepateikė reikiamos informacijos.

Dotacijos gavėjams, pateikusiems klaidingą informaciją arba rimtai pažeidusiems sutarties įsipareigojimus arba anksčiau skirtos dotacijos sąlygas, gali būti paskirtos administracinės ir finansinės nuobaudos pagal finansinio reglamento 93–96 straipsnius.

c. Atrankos kriterijai Atrankos kriterijai naudojami įvertinti, ar paraišką pateikusi organizacija / partnerystė turi veiklos ir finansinį pajėgumą imtis numatytos veiklos. Čia aprašyti atrankos kriterijai individualiems pareiškėjams netaikomi.

Iš organizacijų pareiškėjų gali būti paprašyta pateikti dokumentus, įrodančius jų veiklos ir finansinį pajėgumą (žr. toliau). Jeigu remdamasi šiais dokumentais agentūra nuspręs, kad veiklos ir (arba) finansinis pajėgumas nebuvo įrodytas arba yra nepakankamas, ji gali atmesti paraišką dotacijai gauti arba paprašyti papildomos informacijos.

Organizacijos, laikomos turinčiomis pakankamą finansinį, profesinį ir administracinį pajėgumą bei finansinį stabilumą Organizacijos, įsteigtos kaip viešosios įstaigos pagal atitinkamus nacionalinius teisės aktus, atleidžiamos nuo nuostatų, išdėstytų punktuose „Veiklos pajėgumas“ ir „Finansinis pajėgumas“. Be to, sprendimo dėl MVGP priedo 7 straipsnyje numatyta, kad šia lengvata gali pasinaudoti ir tam tikros švietimo bei mokymo organizacijos, įsteigtos pagal nevalstybinius teisės aktus (pavyzdžiui, tam tikros privačios įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos – NVO). Taigi švietimo ir mokymo sektoriaus institucijos ir organizacijos, per pastaruosius dvejus metus daugiau kaip 50 proc. metinių pajamų gavusios iš valstybinių šaltinių (išskyrus Bendrijos dotacijų lėšas15) arba kontroliuojamos viešųjų įstaigų ar jų atstovų, taip pat gali būti laikomos turinčiomis pakankamą finansinį ir administracinį pajėgumą bei stabilumą. Vis dėlto šie pareiškėjai privalo pasirašyti įsipareigojimo deklaraciją (paprastai pridedamą prie paraiškos formos), kurioje įsipareigoja laikytis pirmiau išdėstytų sąlygų. Europos Komisija ir agentūros pasilieka

15 Į veiklos dotacijas gali būti atsižvelgiama siekiant patenkinti pajėgumo ir stabilumo reikalavimą, jei jos gaunamos reguliariai.


teisę pareikalauti papildomų dokumentų, patvirtinančių šios deklaracijos teiginių patikimumą. Veiklos pajėgumas Bus vertinama, ar pareiškėjai turi reikiamą profesinę kompetenciją ir kvalifikaciją numatytai veiklai atlikti.

Jei paraiškos formose numatyta, pareiškėjai turi pateikti pagrindinių darbuotojų, dalyvausiančių projekte, gyvenimo aprašymus (CV), įrodančius tinkamą profesinę patirtį. Konsorciumo atveju šis reikalavimas taikomas visiems partneriams.

Šie dokumentai turi būti parengti viena iš oficialių Europos Sąjungos kalbų, o paramos skyrimo procedūroje gali būti nurodyta juos parengti ta kalba, kuria bus parengta paraiška.

Finansinis pajėgumas Pareiškėjai turi turėti stabilių ir pakankamų finansavimo šaltinių, būtinų norint užtikrinti pareiškėjo veiklą visą projekto vykdymo laikotarpį ir dalyvauti prisiimtoje bendro finansavimo veikloje.

Išskyrus organizacijas, aprašytas skyriuje „Organizacijos, laikomos turinčiomis pakankamą finansinį, profesinį ir administracinį pajėgumą bei finansinį stabilumą“, pareiškėjai turi pateikti (jei to reikalaujama paraiškos formoje) šiuos dokumentus, patvirtinančius jų finansinį pajėgumą: • jei paraiškoje prašoma dotacijos, viršijančios 25 000 eurų – pastarųjų finansinių metų,

kurių sąskaitos yra uždarytos, oficialių metinių ataskaitų kopiją16;

• jei paraiškoje prašoma dotacijos, viršijančios 500 000 eurų – nepriklausomo audito ataskaitą, paruoštą akredituoto auditoriaus ir patvirtinančią pastarųjų metų ataskaitas.

Dėl mažesnių nei 25 000 eurų dotacijų įrodyti finansinį pajėgumą paprastai nereikalaujama.

Priklausomai nuo paraiškos įvertinimo rezultatų, taip pat nuo pareiškėjo finansinio pajėgumo patikrinimo paraiškos atžvilgiu rezultatų, pareiškėjui gali būti pasiūlyta: dotacijos sutartis / sprendimas su įsipareigojimu pateikti išankstinio finansavimo garantiją, dotacijos sutartis be išankstinio finansavimo arba dotacijos sutartis su išankstiniu finansavimu, išmokamu dalimis.

d. Dotacijos skyrimo kriterijai Paramos skyrimo kriterijai padeda įvertinti paraiškų kokybę.

Reikalavimus atitinkančios paraiškos bus vertinamos pagal paskelbtus paramos skyrimo kriterijus, nustatytus kiekvienai veiklos kategorijai, atsižvelgiant į prioritetus, išdėstytus atitinkamame kvietime teikti paraiškas. Šio vadovo II dalyje pateiktuose kiekvienos veiklos kategorijos aprašymuose yra išvardinti paramos skyrimo kriterijai, kurie bus naudojami atliekant vertinimą. Taškų skaičiavimo sistema ir paramos skyrimo kriterijų išdėstymas pagal svarbą bus paskelbti atitinkamai nacionalinės arba vykdančiosios agentūros interneto svetainėje. Decentralizuotos veiklos atveju kriterijus pagal svarbą paprastai yra suskirsčiusios visos nacionalinės agentūros. Papildomų nacionalinių paramos skyrimo kriterijų formuluotė įvairiose šalyse gali skirtis, tačiau bendras šių kriterijų „svoris“ visose šalyse yra vienodas. Visi papildomi nacionaliniai paramos skyrimo kriterijai bus paskelbti atitinkamos nacionalinės agentūros interneto svetainėje.

16 Oficialios ataskaitos – tai ataskaitos, kurias patvirtino atitinkama nepriklausoma įstaiga ir (arba) paskelbė (patvirtino) organizacijos visuotinis susirinkimas.


Identiškos arba panašios paraiškos bus vertinamos atskirai, siekiant išvengti dvigubo finansavimo rizikos. Europos Komisija ir Nacionalinės agentūros pasilieka teisę nefinansuoti vieno pareiškėjo teikiamų identiškų arba panašių paraiškų.

Sprendime, kuriuo buvo patvirtinta Mokymosi visą gyvenimą programa (MVGP), decentralizuotoje veikloje skatinami dalyvauti tie asmenys ar organizacijos, kurie anksčiau Mokymosi visą gyvenimą programoje ar ankstesnėse programose nedalyvavo (1 straipsnio 3 dalies f punktas). Taip pat skatinamas žmonių, turinčių specialiųjų poreikių ir priklausančių socialinės atskirties grupėms, dalyvavimas. Dotacijos skiriamos atsižvelgiant į turimą biudžetą ir atitinkamą paraiškų kokybę, taip pat į maksimalią Europos Sąjungos (ES) paramos sumą ir, jei taikytina, maksimalią bendro finansavimo procentinę dalį, kurią skirs ES. Visiems pareiškėjams apie vertinimo rezultatus bus pranešta raštu. Paramos skyrimo rezultatai po šio sprendimo priėmimo bus paskelbti atitinkamos agentūros interneto svetainėje ir tai bus padaryta kiek įmanoma greičiau (jokiu būdu ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo sprendimo paskirstyti dotacijas priėmimo). Bus paskelbti paramos gavėjų pavadinimai, remiamų projektų pavadinimai ir skirta maksimali dotacijos suma (taip pat bendro finansavimo dalis procentais, jei taikytina). Tačiau individualių pareiškėjų, kuriems bus nuspręsta skirti mobilumo veiklos dotaciją, asmens duomenys skelbiami nebus.


4. FINANSINĖS NUOSTATOS

4.A. BENDROSIOS FINANSINĖS SĄLYGOS, TAIKOMOS VISOMS VEIKLOS KATEGORIJOMS

Sprendimas skirti dotaciją konkrečiai veiklai įforminamas dotacijos sutartimi, kurią pasirašo abi šalys (agentūra ir dotacijos gavėjas), arba tiesiog agentūra vienašališkai priima sprendimą ir tai praneša paramos gavėjui. Šioje sutartyje arba sprendime turi būti numatyta mokėjimo tvarka, banko sąskaita arba subsąskaita, į kurią turi būti pervestos lėšos. Vienam projektui iš Bendrijos biudžeto gali būti skiriama tik viena dotacija. Dotacijos negalima naudoti gavėjui siekiant pelno. Dotacijos negali būti skiriamos atgaline data tai veiklai, kuri paraiškos pateikimo metu jau yra atlikta. Dotacijos dydis jokiu būdu negali viršyti iš pradžių prašytos sumos, tačiau dotacija gali būti mažesnė, negu pareiškėjas prašė. Dotacija yra paskatinimas vykdyti projektą arba veiklą, kurią atlikti be Europos Sąjungos finansinės paramos nebūtų įmanoma. Dotacija pagrįsta bendro finansavimo principu. Dotacijos sutartyje turi būti numatyta sutarties ar sprendimo pakeitimo, sustabdymo ir nutraukimo tvarka bei laikotarpis. Jei nustatoma, kad dotacijos gavėjas rimtai pažeidė sutartinius įsipareigojimus, sutartis gali būti nutraukta ir (arba) pažeidėjui gali būti taikomos finansinės nuobaudos. Dotacijos sutartis ar sprendimas gali būti pakeistas tik papildomu raštišku susitarimu ar sprendimu. Šis papildomas susitarimas ar sprendimas neturi turėti tokio poveikio arba paskirties, kad padarytų pakeitimus, dėl kurių sprendimas skirti dotaciją taptų ginčytinas arba kurie prieštarautų vienodo pareiškėjų traktavimo principui. Papildomas susitarimas (ar sprendimas) negali būti sudaromas pasibaigus išlaidų ir veiklos tinkamumo laikotarpiui, nustatytam pirminėje dotacijos sutartyje ar sprendime.

4.B. FINANSAVIMO RŪŠYS

Prašome atkreipti dėmesį, kad Europos Sąjungos (toliau – ES) skiriamos finansinės paramos kontekste ir visame šiame dokumente terminas „projektas“ reiškia bet kurią veiklos kategoriją, paminėtą 1.B skyriuje.

ES parama gali būti skiriama kaip: vienkartinė išmoka17, nustatyto dydžio dotacija18, apskaičiuojama pagal vieneto sąnaudų skalę, arba tinkamų išlaidų dalies padengimas.

17 „Vienkartinės išmokos yra skirtos padengti tam tikroms išlaidoms, reikalingoms veiklai atlikti arba būtinoms metinei paramos gavėjo veiklai, vadovaujantis sutarties sąlygomis ir sudaryta sąmata.“ (Finansinio reglamento 108 straipsnio a dalies a punkto b papunktis ir finansinio reglamento įgyvendinimo taisyklių 180 straipsnio a dalies 2 punktas.) Žr.: http://ec.europa.eu/budget/documents/financial_regulation_en.htm#expand_collapse

http://ec.europa.eu/budget/documents/financial_regulation_en.htm#expand_collapse

http://ec.europa.eu/budget/documents/financial_regulation_en.htm#expand_collapse


Priklausomai nuo dotacijos pobūdžio, galima taikyti visų arba kai kurių minėtų paramos rūšių derinį. Atitinkamai turi būti sudarytas ir projekto biudžetas.

• Jeigu dotacija skiriama kaip vienkartinė išmoka, jos gavėjas turi sugebėti įrodyti, kad veikla, kuriai buvo skirta ši parama, tikrai atlikta, o ne pagrįsti faktinę išlaidų sumą. Jeigu remiama veikla įvykdoma tinkamai, įgyjama visa dotacijos suma. Jei veikla įvykdoma nepatenkinamai, paprastai pareikalaujama grąžinti suteiktą dotaciją arba jos dalį, vadovaujantis kriterijais, nustatytais kiekvienai decentralizuotai veiklai atskirai.

• Kai skiriamos vienodo dydžio dotacijos, kurioms apskaičiuoti naudojama vieneto sąnaudų skalė (pavyzdžiui, maksimalios dienos normos, skiriamos pragyventi), paramos gavėjas turi ne pagrįsti patirtas išlaidas, o sugebėti įrodyti, kad įvykdė veiklą, kuriai buvo skirta konkreti dotacijos suma (pavyzdžiui, užsienyje praleistų dienų skaičius lemia maksimalią sumą, kuri skiriama šiam vizitui).

• Jei dotacija ar jos dalis skiriama remiantis realiomis išlaidomis, gavėjas privalo saugoti ir pareikalavus pateikti visus įrodymus dėl išlaidų, susijusių su sąnaudų kategorijomis, pagrįstais realiomis išlaidomis.

• Tinkamos išlaidos: tai išlaidos, kurios laikomos tinkamomis pagal biudžetą, sudarytą projektui, bendrai finansuojamam iš Europos Sąjungos lėšų. Šiame vadove pateiktos taisyklės naudojamos kaip pagrindas persvarstyti apskaičiuotas ir paraiškoje pateiktas išlaidas. Jei nustatoma, kad išlaidos neatitinka šių taisyklių, tokios išlaidos ar jų dalis bus laikomos netinkamomis (t. y. nepriskirtinomis toms, kurioms skiriama Europos Sąjungos parama). Atlikus analizę, patvirtintame projekto biudžete liks tik tinkamų išlaidų punktai.

• Tinkamų išlaidų dalies padengimas: pareiškėjas savo išlaidas išreiškia realiais dydžiais (galima taikyti maksimalias leistinas normas). Europos Sąjungos parama bus apskaičiuojama kaip tam tikra realių tinkamų išlaidų dalis procentais. Parama bus atitinkamai sumažinta, jeigu pateikus galutinę ataskaitą paaiškės, kad projektas neįvykdytas, įvykdytas tik iš dalies arba lėšos buvo panaudotos netinkamoms išlaidoms padengti. Jeigu ataskaitoje pateiktos išlaidos yra mažesnės, negu buvo numatyta, parama bus sumažinta, apskaičiavus ją pagal dotacijos sutartyje nustatytą procentinį dydį. Detalesnė informacija bus pateikta dotacijų sutarčių tvarkymo dokumentacijoje.

4.C. INDIVIDUALAUS MOBILUMO DOTACIJŲ SKYRIMAS Mobilumo dotacijos pagrįstos įvairiais išlaidų komponentais. Toliau tekste pateiktos normos yra maksimalios sumos.

Mobilumo veiklos biudžetas pagrįstas pragyvenimo, kelionės ir kitomis išlaidomis (šių išlaidų deriniu). Jei išlaidos grindžiamos vieneto sąnaudų skale arba realiomis išlaidomis, taikomi bendrieji tinkamumo kriterijai (žr. toliau).

Jei mobilumo veikla trumpalaikė (išskyrus Grundtvig seminarus), kelionės išlaidos grindžiamos realiomis išlaidomis. Jei mobilumo veiklos trukmė 13 savaičių arba dar ilgesnė (įskaitant ir Grundtvig seminarus), laikoma, kad kelionės išlaidos padengiamos iš bendros pragyvenimui skirtos sumos, ir kelionei papildoma dotacija neskiriama.

18 „Nustatyto dydžio finansavimas padengia tam tikras išlaidų kategorijas, kurios yra nustatomos iš anksto, taikant iš anksto nustatytą procentinę normą arba standartinę vieneto sąnaudų skalę.“ (Finansinio reglamento 108 straipsnio a dalies 1 punkto c papunktis ir finansinio reglamento įgyvendinimo taisyklių 180 straipsnio a dalies 3 punktas.)


A. Pragyvenimo išlaidos Visų mobilumo veiklos kategorijų atveju parama pragyvenimo išlaidoms padengti bus skiriama kaip vienodo dydžio dotacija, apskaičiuota pagal dienos, savaitės19 ar mėnesio normas. Į pragyvenimo išlaidas įeina apgyvendinimo, maitinimo, vietinių kelionių, telekomunikacijų (įskaitant faksą ir internetą), draudimo išlaidos ir kitos įvairios išlaidos. Jei mobilumo veiklos trukmė yra iki 12 savaičių imtinai (išskyrus Grundtvig seminarus), skirta dotacija kelionės išlaidų neapima, šios išlaidos bus kompensuotos atsižvelgiant į realias išlaidas. Jei mobilumo veiklos trukmė yra ne mažiau kaip 13 savaičių, dotacija bus skiriama kaip bendra vienodo dydžio parama, skirta visoms išlaidoms, įskaitant ir kelionės, padengti. Dotacija pragyvenimo išlaidoms padengti apskaičiuojama pagal vieneto sąnaudų skalę, naudojamą priimančiojoje šalyje. Asmenims, turintiems specialiųjų poreikių, numatytos specialios finansavimo priemonės. Asmuo, turintis specialiųjų poreikių, apibrėžiamas kaip potencialus programos dalyvis, kurio fizinė, protinė ar kita su sveikata susijusi būklė yra tokia, kad be papildomo finansavimo jos/jo dalyvavimas projekte/mobilumo veikloje yra neįmanomas. Papildomas dotacijos skyrimas ir pragyvenimo, ir kelionės išlaidoms padengti bus vertinamas kiekvienu atveju atskirai ir bus pagrįstas realiomis patirtomis išlaidomis. Šiuo atveju dotacija gali apimti ir lydinčiojo asmens pragyvenimo bei kelionės išlaidas (jei tai bus pagrįsta). Individuali pareiškėjo situacija, konkretūs poreikiai ir reikalingos papildomos išlaidos turi būti nurodyti paraiškoje. Remiantis pateiktais išaiškinimais, disponuojamu biudžetu, nacionalinėmis taisyklėmis ir nacionaliniais prioritetais nacionalinė agentūra priims sprendimą dėl papildomos paramos skyrimo. Kai kurių veiklos kategorijų atveju šiomis aplinkybėmis skirtina dotacijos suma negali viršyti nustatytos maksimalios sumos. PASTABA: pareiškėjai turi įsidėmėti, kad toliau tekste pateiktose lentelėse nurodytos sumos yra didžiausios leistinos normos visose programoje dalyvaujančiose šalyse. Faktinės sumos, kurias skiria konkreti nacionalinė agentūra, kiekvienoje šalyje yra skirtingos ir kai kuriais atvejais gali būti gerokai mažesnės už maksimalias lentelėse nuodytas sumas. Nustatydamos faktinių sumų, kurios bus skiriamos, dydį, nacionalinės agentūros atsižvelgia ypač į turimą biudžetą, paklausos jų šalyje dydį ir būtinybę vienodai traktuoti visus savo šalies dotacijos gavėjus. Taigi pareiškėjams primygtinai rekomenduojama apsilankyti jų šalies nacionalinės agentūros interneto svetainėje ir pasitikslinti faktines sumas, kurias jie gautų, jei paraiška būtų patenkinta. Comenius Pareiškėjai, teikiantys paraišką Comenius pirminio mokytojų rengimo mobilumo veiklai pagal Comenius daugiašalius projektus, turi apsilankyti EACEA interneto svetainėje ir pragyvenimo išlaidų lentelėje pasitikslinti, kokios yra didžiausios leistinos savaitės normos.

19 Šiame kontekste savaitė lygi septynių nuoseklių dienų mobilumo laikotarpiui, įskaitant kelionę.


1 a lentelė. Mokymosi visą gyvenimą programa. Mobilumas: maksimalios pragyvenimo išlaidų normos (eurais) pagal priimančiąsias šalis ir vizito trukmę (Erasmus studentų mobilumo veiklai žr. 1 b lentelę)

Išskyrus išlaidas kelionei ir vizai Įskaitant išlaidas kelionei ir vizai

Bendros sumos (pirma savaitė) Bendra suma

1 diena 2 dienos 3 dienos 4 dienos 5 dienos 6 dienos

Viena savaitė (7 dienos) Dvi savaitės

Papildoma suma per savaitę (3–12

savaitėms)* Bendra suma 13

savaičių**

Papildoma suma per savaitę (14–45

savaitėms)*

BE 170 340 510 680 850 1,020 1,190 1,666 190 4,232 190 BG 120 240 360 480 600 720 840 1,176 134 2,986 134 CZ 170 340 510 680 850 1,020 1,190 1,666 190 4,232 190 DK 240 480 720 960 1,200 1,440 1,680 2,352 269 5,983 269 DE 170 340 510 680 850 1,020 1,190 1,666 190 4,232 190 EE 150 300 450 600 750 900 1,050 1,470 168 3,738 168 EL 170 340 510 680 850 1,020 1,190 1,666 190 4,232 190 ES 180 360 540 720 900 1,080 1,260 1,764 202 4,490 202 FR 200 400 600 800 1,000 1,200 1,400 1,960 224 4,984 224 IE 210 420 630 840 1,050 1,260 1,470 2,058 235 5,231 235 IT 190 380 570 760 950 1,140 1,330 1,862 213 4,737 213 CY 150 300 450 600 750 900 1,050 1,470 168 3,738 168 LV 150 300 450 600 750 900 1,050 1,470 168 3,738 168 LT 130 260 390 520 650 780 910 1,274 146 3,244 146 LU 170 340 510 680 850 1,020 1,190 1,666 190 4,232 190 HU 160 320 480 640 800 960 1,120 1,568 179 3,985 179 MT 150 300 450 600 750 900 1,050 1,470 168 3,738 168 NL 190 380 570 760 950 1,140 1,330 1,862 213 4,737 213 AT 190 380 570 760 950 1,140 1,330 1,862 213 4,737 213 PL 160 320 480 640 800 960 1,120 1,568 179 3,985 179 PT 160 320 480 640 800 960 1,120 1,568 179 3,985 179 RO 130 260 390 520 650 780 910 1,274 146 3,244 146 SI 160 320 480 640 800 960 1,120 1,568 179 3,985 179 SK 150 300 450 600 750 900 1,050 1,470 168 3,738 168 FI 210 420 630 840 1,050 1,260 1,470 2,058 235 5,231 235 SE 200 400 600 800 1,000 1,200 1,400 1,960 224 4,984 224 UK 220 440 660 880 1,100 1,320 1,540 2,156 246 5,478 246 IS 170 340 510 680 850 1,020 1,190 1,666 190 4,232 190 LI 220 440 660 880 1,100 1,320 1,540 2,156 246 5,478 246 NO 250 500 750 1,000 1,250 1,500 1,750 2,450 280 6,230 280 TR 140 280 420 560 700 840 980 1,372 157 3,491 157 * Papildomų 3–12 ir 14–45 savaičių atveju papildomų savaičių išlaidų suma apskaičiuojama vadovaujantis išlaidų normomis, nurodytomis stulpeliuose „Papildoma suma 3–12 savaitėms“ ir „Papildoma suma 14–45 savaitėms“. ** Į šią išlaidų normą įeina konkreti suma, apimanti išlaidas kelionei ir vizos mokesčiams, nes pastarosios išlaidos įskaičiuojamos nuo 13 savaitės. „Nepilnos“ savaitės išlaidos apskaičiuojamos papildomų dienų skaičių padauginus iš septintadalio sumos, nurodytos stulpeliuose „Papildoma suma per savaitę 3–12 savaitėms“ ir „Papildoma suma per savaitę 14–45 savaitėms“. Išimtis taikoma antrai „nepilnai“ savaitei: šiuo atveju papildomas dienų skaičius dauginamas iš vienos septintosios skirtumo tarp vienos savaitės ir dviejų savaičių išlaidų sumų. Tuo atveju, jeigu vykstama laikotarpiui tarp 12 ir 13 savaičių (t.y. nepilnoms 13 savaičių) išlaidų suma apskaičiuojama taip: prie 12 savaičių normos už kiekvieną papildomą dieną pridedama suma lygi 1/7 skiltyje „Papildoma suma per savaitę (3–12 savaitėms)“ nurodytos normos daliai. Tokiu atveju bendra suma neapims kelionės bei vizos išlaidų.


1 b lentelė. 2010 m. Mokymosi visą gyvenimą programa. Erasmus studentų mobilumas: maksimalios pragyvenimo išlaidų normos (eurais), įskaitant kelionę, pagal priimančiąsias šalis20

PRIIMANČIOJI ŠALIS Mėnesio norma

(3–12 mėn.)

Belgique/Belgie – BE 640 Balgarija – BG 448 Česká republika – CZ 627 Danemark – DK 890 Deutschland – DE 634 Eesti – EE 544 Ellas – EL 608 España – ES 653 France – FR 742 Eire/Ireland – IE 781 Italia – IT 717 Kypros – CY 570 Latvija – LV 544 Lietuva – LT 486 Luxembourg – LU 640 Magyarország – HU 602 Malta – MT 544 Nederland – NL 698 Österreich – AT 691 Polska – PL 602 Portugal – PT 589 Romania – RO 480 Slovenija – SI 576 Slovensko – SK 557 Suomi – FI 768 Sverige – SE 736 United Kingdom – UK 806 Island – IS 621 Liechtenstein – LI 826 Norge – NO 909 Türkiye – TR 499

B. Kelionės išlaidos Kai mobilumo veiklos trukmė neviršija 12 savaičių (išskyrus Grundtvig seminarus), nacionalinė agentūra padengia visas arba dalį kelionės išlaidų, vadovaudamasi realiomis patirtomis išlaidomis, įskaitant išlaidas už įvažiavimo / išvykimo vizą, jei reikalinga (taikoma viršutinė riba arba maksimali kompensuotina dalis procentais). Visos kitos su kelione susijusios išlaidos yra nekompensuotinos.

Jei asmuo gyvena vienoje iš užjūrio valstybių ar teritorijų, išvardytų Tarybos sprendime 2001/822/EB (žr. Šalys), arba vyksta į vieną iš šių šalių, turi būti kompensuojama visa realių patirtų kelionės išlaidų suma (išskyrus Grundtvig seminarų atvejus), nepriklausomai nuo mobilumo veiklos trukmės. 20 For Erasmus Intensive Programmes, these rates do not include travel cost which can be (partially) reimbursed based on real cost.


Jei kelionės išlaidos kompensuojamos pagal realias išlaidas, taikomos tos pačios kelionės išlaidų taisyklės kaip ir daugiašaliams projektams, tinklams, papildomoms priemonėms, moksliniams tyrimams ir lyginamosioms studijoms, išskyrus tai, kad kelionės draudimo ir visos su atšaukimu susijusios išlaidos priskiriamos pragyvenimo išlaidoms.

C. Kitos išlaidos Be dotacijos kelionės ir pragyvenimo išlaidoms padengti, kaip aprašyta anksčiau, galima papildoma dotacijos dalis siekiant padengti kitas išlaidas pagal atskirai veiklai taikomus reikalavimus, vadovaujantis: COMENIUS Kvalifikacijos tobulinimas bendrojo ugdymo institucijų darbuotojams

- Kursų ar seminaro mokestis turi būti sumokėtas atsižvelgiant į faktiškai patirtas išlaidas, kurios negali viršyti nustatytos 150 EUR normos dienai (kai kuriose šalyse ši norma gali būti mažesnė).

- Kalbiniam pasirengimui skiriama suma negali viršyti nustatytos 500 EUR normos vienam dalyviui (ši norma gali atitinkamai kisti pagal šalis ir daugeliu atveju būti mažesnė). (Pastaba: dotacija negali būti skiriama kalbiniam pasirengimui jei pasirinktos kvalifikacijos tobulinimo veiklos tikslas yra išimtinai arba iš dalies susijęs su kalbinių įgūdžių tobulinimu).

Asistentų praktika - Pedagoginiam, kalbiniam ir kultūriniam pasirengimui skiriama suma negali viršyti

nustatytos 500 EUR normos vienam dalyviui (ši norma kai kuriose šalyse gali būti mažesnė). Ši suma skiriama padengti įvadinio seminaro, kalbinio pasirengimo, dalyko ir kalbos integruoto mokymosi (CLIL) pasirengimo išlaidas.

LEONARDO DA VINCI Mobilumo projektai (pirminio profesinio lygmens moksleiviai, darbuotojai, profesinio mokymo specialistai) - Pedagoginiam, kalbiniam ir kultūriniam parengimui gali būti skirta maksimali 500 EUR

vienkartinės išmokos dotacija dalyviui (maksimali dotacijos suma skirtingose šalyse gali būti žemesnė).

GRUNDTVIG Kvalifikacijos tobulinimas suaugusiųjų švietimo institucijų darbuotojams - Kursų mokestis dengiamas atsižvelgiant į faktiškai patirtas išlaidas, kurios negali

viršyti nustatytos 150 EUR normos dienai (kai kuriose šalyse ši norma gali būti mažesnė).

- Pedagoginiam, kalbiniam ir kultūriniam pasirengimui skiriama suma negali viršyti

nustatytos 500 EUR normos vienam dalyviui (ši norma gali atitinkamai kisti pagal šalis ir daugeliu atveju būti mažesnė). Pastaba: dotacija negali būti skiriama kalbiniam pasirengimui jei pasirinktų kvalifikacijos tobulinimo kursų tikslas yra išimtinai arba iš dalies susijęs su kalbinių įgūdžių tobulinimu


Asistentų praktika - Pedagoginiam, kalbiniam ir kultūriniam pasirengimui skiriama suma negali viršyti

nustatytos 500 EUR normos vienam dalyviui (ši norma kai kuriose šalyse gali būti mažesnė).

Darbuotojų vizitai - Konferencijos ar seminaro mokestis dengiamas atsižvelgiant į faktiškai patirtas

išlaidas, kurios negali viršyti nustatytos 150 EUR normos dienai (kai kuriose šalyse ši norma gali būti mažesnė).

- Pedagoginiam, kalbiniam ir kultūriniam pasirengimui skiriama suma negali viršyti nustatytos 500 EUR normos vienam dalyviui (kai kuriose šalyse ši norma gali būti mažesnė).

Seminarų organizavimas - Pedagoginiam, kalbiniam ir kultūriniam pasirengimui skiriama suma negali viršyti

nustatytos 500 EUR normos vienam dalyviui (kai kuriose šalyse ši norma gali būti mažesnė).

Senjorų savanorystės projektai - “Kitos išlaidos” susijusios su individualiu savanorių dalyvavimu projektuose

dengiamos remiantis žemiau esančiu 4.D skyriumi.

D COMENIUS INDIVIDUALAUS MOKINIŲ MOBILUMO SPECIFINĖS FINANSŲ TAISYKLĖS Paraiškas finansavimui gauti gali teikti mokyklos, esančios programoje dalyvaujančiose šalyse. Dėl specifinių Comenius veiklos individualaus mokinių mobilumo tinkamumo taisyklių, vadovaukitės 2010 m. MVGP vadovo II dalyje pateikta informacija. Dotacijos mokinius siunčiančioms ir priimančioms mokykloms

Mokyklos, kurios siunčia ir priima mokinius gauna nustatytą vienkartinę išmką, kurią sudaro:

1. Siunčiančiai mokyklai:

• Vienam mokiniui/ei skiriama nustatyta 150 eurų vienkartinė išmoka padengti organizacines išlaidas, kurios apibrėžtos Comenius veiklos individualaus mokinių mobilumo vadovo 2 skyriuje Vaidmenys ir pareigos.

• Vienam mokiniui/ei skiriama nustatyta 120 eurų vienkartinė išmoka kalbinio pasirengimo išlaidoms padengti. Kalbinio pasiruošimo poreikis turi būti pagrįstas mokinius siunčiančios mokyklos paraiškoje.

2. Priimančiai mokyklai:

• Vienam mokiniui/ei skiriama nustatyta 500 eurų vienkartinė išmoka padengti organizacines išlaidas, kurios apibrėžtos Comenius veiklos individualaus mokinių mobilumo vadovo 2 skyriuje Vaidmenys ir pareigos.

Šalies, kurioje yra mokinius siunčianti mokykla, Nacionalinė agentūra perveda pastarajai mokinius siunčiančios ir priimančios mokyklos vienkartinę išmoką. Mokinius siunčianti


mokykla raštiško prašymo pagrindu (šio prašymo šablonas pateikiamas Comenius individualaus mokinių mobilumo vadove) tampa atsakinga už dotacijos pervedimą mokinius priimančiai mokyklai. Dotacijos dalyvaujantiems mokiniams

Dalyvaujančių mokinių dotacija padengia žemiau išvardintas išlaidas: • 100 % faktinių tinkamų išlaidų atgaliniam/grįžimo bilietui (įskaitant ir vietinius

skrydžius). Privaloma pasirinkti pigiausias transporto priemones ir žemiausius mokesčius (ekonominės klasės skrydžio bilietas, antrosios klasės traukinio bilietas). Nacionalinė agentūra gali nustatyti ribas, padėsiančias išvengti perdėtų išlaidų.

• Mėnesio išmoka skiriama kaip nustatyta vienkartinė išmoka (pvz. prisidėti prie išlaidų studijų/mokslo medžiagai ir vietiniam transportui). Išmoka pirmajam mėnesiui yra didesnė tam, kad būtų padengtos išlaidos, susijusios su apsigyvenimo užsienyje pradžia. Mėnesio išmokos pagal priimančias šalis nurodytos žemiau pateikiamoje lentelėje:

Lentelė 1c: Mėnesio išmokos (pagal priimančias šalis):

Šalis Pirmas mėnuo Kiti mėnesiai Belgija – BE 175 105 Čekijos Respublika – CZ 172 103 Danija – DK 243 146 Estija – EE 149 89 Ispanija – ES 179 107 Prancūzija – FR 203 122 Italija –IT 196 118 Latvija – LV 149 89 Liuksemburgas – LU 175 105 Austrija – AT 189 113 Suomija – FI 210 126 Švedija – SE 201 121 Norvegija – NO 249 149

Siunčianti mokykla gauna iš savo šalies Nacionalinės agentūros sumą mokinio/ės kelionės išlaidoms ir mėnesinio pragyvenimo išmokoms. Siunčianti mokykla perveda mėnesio išmoką mokinio/ės tėvams/globėjams arba mokiniui/ei. .

4.D. DOTACIJOS INSTITUCIJOMS, VYKDANČIOMS MOBILUMO VEIKLĄ (ERASMUS, LEONARDO DA VINCI IR GRUNDTVIG)

Erasmus, Leonardo da Vinci ir kai kurių Grundtvig mobilumo veiklos kategorijų atveju mobilumo veiklą organizuoja institucijos, pavyzdžiui, aukštojo mokslo institucijos,


profesinio mokymo / suaugusiųjų švietimo organizacijos. Mobilumo veikla reikalauja iš siunčiančiosios ir priimančiosios organizacijos aiškaus įsipareigojimo užtikrinti kokybę visais mobilumo laikotarpio aspektais (įskaitant pedagogikos ir logistikos aspektus). Šios organizacijos atsakingos už asmenims skirtų mobilumo dotacijų tvarkymą. Dotacijų dydis ir jų skyrimo dalyviams taisyklės aprašytos ankstesniame skyriuje. Be to, organizacijos gauna paramą mobilumo veiklos įgyvendinimo išlaidoms padengti. Ši parama skirta organizacijai / institucijai, o ne asmeniui.21 ERASMUS IR LEONARDO DA VINCI Dotacijos siunčiančiosioms institucijoms / konsorciumams mobilumo veiklai įgyvendinti Dotacijų, skiriamų siunčiančiosioms institucijoms / konsorciumams mobilumo veiklai įgyvendinti, dydis apskaičiuojamas naudojant maksimalią vieneto sąnaudų skalę. Vieneto sąnaudų skalės nustatytos pagal išvykstančių asmenų grupes, o Erasmus paprogramės atveju – dar ir pagal atvykstančių pakviestų iš įmonių mokymo personalo darbuotojų grupes. Pirmiesiems dvidešimt penkiems iš visų vykstančių asmenų taikoma 1 skalė, kitai grupei (nuo 26 iki 100) – 2 skalė ir t. t. 2 lentelė. Erasmus ir Leonardo da Vinci: maksimalios vieneto sąnaudų skalės, taikomos dotacijoms, skiriamoms aukštojo mokslo institucijoms ir stažuotes organizuojantiems konsorciumams, apskaičiuoti, siekiant užtikrinti studentams ir personalui organizuojamo mobilumo (įskaitant Erasmus studentų praktiką) kokybę

1 skalė (nuo 1 iki 25 asmenų) 390 eurų vienam paramos gavėjui 2 skalė (nuo 26 iki 100 asmenų) 315 eurų vienam paramos gavėjui 3 skalė (nuo 101 iki 400 asmenų) 225 eurai vienam paramos gavėjui 4 skalė (> 400 asmenų) 180 eurų vienam paramos gavėjui

ERASMUS IR GRUNDTVIG Institucijoms skiriamos dotacijos, skirtos Erasmus intensyviems kalbų kursams (EILC), Erasmus intensyvioms programoms (IP) ir Grundtvig seminarams organizuoti Dotacija skiriama kaip vienkartinė išmoka. Belgijai bazinė maksimali suma intensyviems kalbų kursams yra 6160 eurų, o intensyvioms programoms ir Grundtvig seminarams – 7180 eurų. Šios sumos apskaičiuotos atsižvelgiant į tai, kad paramą gavusi organizacija prisidės finansiškai. Kitoms šalims maksimalios sumos apskaičiuotos taikant Eurostato pragyvenimo indeksą (AS: naujausi turimi duomenys) (žr. 3 a lentelę).

21 Visos sumos pateiktos eurais vienam asmeniui / paramos gavėjui, nebent nurodyta kitaip.


3 a lentelė. Erasmus ir Grundtvig: maksimalios vienkartinės išmokos (eurais), skirtos Erasmus intensyviems kalbų kursams (EILC) ir intensyvioms programoms (IP) bei Grundtvig seminarams organizuoti

Šalis Erasmus EILC

Erasmus IP ir

Grundtvig seminarai

Belgique/Belgie BE Belgija 6.160 7.180 Balgarija BG Bulgarija 4310 5030 Česká republika CZ Čekija 6040 7040 Danemark DK Danija 8560 9980 Deutschland DE Vokietija 6100 7110 Eesti EE Estija 5240 6100 Ellas EL Graikija 5850 6820 España ES Ispanija 6280 7320 France FR Prancūzija 7150 8330 Eire IE Airija 7520 8760 Italia IT Italija 6900 8040 Kypros CY Kipras 5480 6390 Latvija LV Latvija 5240 6100 Lietuva LT Lietuva 4680 5460 Luxembourg LU Liuksemburgas 6160 7180 Magyarország HU Vengrija 5790 6750 Malta MT Malta 5240 6100 Nederland NL Nyderlandai 6710 7830 Österreich AT Austrija 6650 7750 Polska PL Lenkija 5790 6750 Portugal PT Portugalija 5670 6610 Romania RO Rumunija 4620 5380 Slovenia SI Slovėnija 5540 6460 Slovensko SK Slovakija 5360 6250 Suomi/Finland FI Suomija 7390 8620 Sverige SE Švedija 7080 8260 United Kingdom GB Jungtinė

Karalystė 7760 9050

Island IS Islandija 5970 6960 Liechtenstein LI Lichtenšteinas 7950 9260 Norge NO Norvegija 8750 10200 Türkiye TR Turkija 4800 5600

GRUNDTVIG SENJORŲ SAVANORYSTĖS PROJEKTAI

Organizacijos, siunčiančios ir priimančios savanorius, gauna vienkartinę dotaciją, susidedančią iš šių komponentų:

1. Siuntimo išlaidos:

a) vienodo dydžio dotacija, pagrįsta išvykstančių savanorių skaičiumi ir apimanti organizavimo išlaidas, taip pat siunčiamų savanorių kultūrinio, kalbinio ir asmeninio pasirengimo išlaidas bei išlaidas, susijusias su jų patirties ištyrimu po sugrįžimo (žr. 3 b lentelę);

b) kintamo dydžio dotacija siunčiamų savanorių kelionės išlaidoms padengti, pagrįsta realiomis išlaidos ir atsiskaitytina pagal jas (žr. 4C skyrių).


2. Priėmimo išlaidos:

a) vienodo dydžio dotacija, pagrįsta atvykstančių savanorių skaičiumi ir skirta priimančiosios organizacijos organizacinėms išlaidoms padengti (žr. 3 b lentelę);

b) vienodo dydžio dotacija vienam savanoriui, pagrįsta vieneto sąnaudų skale ir skirta padengti išlaidoms, susijusioms su apgyvendinimu, maitinimu, vietinėmis kelionėmis ir pagalba atvykstantiems savanoriams jų savanorystės laikotarpiu (žr. 1 a lentelę).

3 b lentelė. Grundtvig senjorų savanorystės projektai: maksimali vieneto sąnaudų skalė senjorų savanorių mobilumo organizavimui

Vienam savanoriui Siunčiančioji organizacija 800 eurų Priimančioji organizacija 390 eurų

4.E. PARTNERYSTĖS PROJEKTAI

Partnerystės projektai – tai praktinio ne mažiau kaip trijų šalių bendradarbiavimo projektai (dažniausiai nedidelio masto), išskyrus dvišalę partnerystę pagal Comenius programą, kuriose dalyvauja tik dvi šalys. Viena partnerystės institucija / organizacija yra koordinatorė, o visos kitos – partnerės. Partnerystės projektų paraišką bendromis jėgomis parengia visos dalyvaujančios institucijos, tačiau dotaciją kiekviena institucija gauna iš savo nacionalinės agentūros. Partnerystės dotacijos skiriamos 2 metų laikotarpiui. Partnerystės projektų veikla susideda iš vietinės veiklos, vykdomos organizacijos partnerės viduje (mokymosi veikla, faktinės medžiagos rinkimas vietoje, moksliniai tyrimai ir pan.), ir mobilumo veiklos, kai vykstama į užsienį aplankyti institucijų partnerių (projekto partnerių susitikimai, pažintiniai vizitai, personalo mainai, klasių mainai ir pan.). Partnerystės projektų taisyklės iš esmės yra tos pačios, nesvarbu, pagal kurią paprogramę šie projektai vykdomi (Comenius, Grundtvig ar Leonardo da Vinci), tačiau skiriamų dotacijų dydis gali šiek tiek skirtis, priklausomai nuo šalies ar paprogramės.

Vienkartinės išmokos

Kiekvienai dalyvaujančiai institucijai projekto dotacija skiriama kaip vienkartinė išmoka padėti padengti visoms projekto išlaidoms: kelionės ir pragyvenimo išlaidoms, patirtoms per mobilumo laikotarpį, taip pat išlaidoms, susijusioms su vietine projekto veikla. Dotacijų dydis nustatomas pagal minimalų mobilumo veiksmų, kuriuos dalyvaujanti institucija ketina atlikti per sutarties galiojimo laikotarpį, skaičių. Vienas mobilumo veiksmas – tai vieno asmens viena kelionė į užsienį pagal partnerystės projekto programą. Dotacijos sutartyje nurodomi tinkamų mobilumo veiksmų tipai. Galutinėje ataskaitoje paramos gavėjai turi ne pagrįsti išlaidas, o įrodyti, kad paraiškoje nurodyta veikla buvo atlikta iki galo ir tinkamai.


Pastaba: Siekiant atsižvelgti į specialiųjų poreikių turinčių darbuotojų ar mokinių / besimokančių asmenų poreikius arba jei planuojama vykti į vieną iš šalių (ar atvykti iš jos), priskiriamų užjūrio valstybėms ir teritorijoms (žr. 1.C skyrių „Kurios šalys dalyvauja programoje?“), minimalus mobilumo veiksmų skaičius gali būti sumažintas penkiasdešimčia (arba mažiau) procentų. Pavyzdžiui, institucija, kuri numato, kad patirs didelių papildomų išlaidų, susijusių su specialiųjų poreikių turinčių dalyvių mobilumo veikla, gali nacionalinės agentūros paprašyti sumažinti minimalų mobilumo veiksmų skaičių, numatytą prašomai dotacijai gauti. Jei nacionalinė agentūra patenkina šį prašymą, dotacijos suma lieka ta pati, o minimalus reikalaujamas mobilumo veiksmų skaičius bus mažesnis. 4 lentelė. Comenius, Leonardo da Vinci ir Grundtvig: maksimalios vienkartinės išmokos partnerystės projektams Lentelėje pateiktos kiekvienam partnerystės projekto tipui galimos skirti maksimalios dotacijų sumos, pagrįstos planuojamu mobilumo veiksmų skaičiumi. Faktinės sumos, kurias skiria nacionalinė agentūra, kiekvienoje šalyje yra skirtingos ir kartais gali būti gerokai mažesnės už maksimalias sumas, nurodytas lentelėje. Pareiškėjams primygtinai rekomenduojama apsilankyti savo šalies nacionalinės agentūros interneto svetainėje ir pasitikslinti faktines sumas, kurias jie gautų, jei paraiška būtų patenkinta.

Minimalus mobilumo veiksmų skaičius,

numatytas vienai 2 metų

trukmės partnerystei

Maksimali vienkartinė

dotacija vienam

partneriui


dotacija vienam

partneriui


dotacija vienam

partneriui

Partnerystės tipas

COMENIUS LEONARDO DA VINCI GRUNDTVIG

Mažas mobilumo veiksmų skaičius 4 10 000 eurų 10 000 eurų 15 000 eurų Ribotas mobilumo veiksmų skaičius 8 15 000 eurų 15 000 eurų 17 500 eurų Vidutinis mobilumo veiksmų skaičius 12 20 000 eurų 20 000 eurų 20 000 eurų

Daugiašalės partnerystės

projektai Didelis mobilumo veiksmų skaičius 24 25 000 eurų 25 000 eurų 25 000 eurų Dvišalė Comenius partnerystė: nedidelių grupių (10–19 mokinių) klasių mainai.

12 20 000 eurų – –

Dvišalės partnerystės

projektai Dvišalė Comenius partnerystė: didelių grupių (20 ir daugiau mokinių) klasių mainai.

24 25 000 eurų – –

Išimtis – dotacijos Comenius-Regio partnerystės projektui Dotacijos Comenius-Regio partnerystei susideda iš vienkartinės išmokos, skirtos mobilumui, ir dotacijos, skirtos realioms papildomoms veikloms padengti. Parama papildomoms išlaidoms padengti į mobilumui skirtos vienkartinės dotacijos sumą neįtraukiama, siekiant suteikti Comenius-Regio partnerystei galimybę vykdyti įvairią veiklą, įskaitant pavyzdžiui didesnio masto konferencijų organizavimą ir mokslinių tyrimų


bei studijų veiklos vykdymą. Dotacija, skiriama papildomoms projekto išlaidoms padengti, negali viršyti 25 000 eurų. Tolesnėje lentelėje pateiktos maksimalios vienkartinės išmokos skirtos mobilumui Comenius Regio partnerystės projektuose. Kaip ir kituose partnerysčių projektuose vienas „mobilumas“ atitinka vieną asmens, dirbančio vienoje iš projekte dalyvaujančių institucijų (nurodytų paraiškos formoje), kelionę į užsienio šalį. Dalyvaujančių šalių valdžios institucijos nustato faktines sumas, taikytinas jų šalyje.

Partnerystės kategorijos Ilgi atstumai

(> 300 km) Trumpi

atstumai (< 300 km)

Mažas mobilumo veiksmų skaičius 4 4000 eurų 2000 eurų Ribotas mobilumo veiksmų skaičius 8 8000 eurų 4000 eurų Vidutinis mobilumo veiksmų skaičius 12 10 000 eurų 5000 eurų

Comenius-Regio partnerystės

projektas

Didelis mobilumo veiksmų skaičius 24 20 000 eurų 10 000 eurų

Pareiškėjų bus paprašyta pateikti papildomų išlaidų biudžetą. Šiam biudžetui taikomos tokios taisyklės:

• Bendrosios išlaidų tinkamumo sąlygos pateikiamos šio vadovo 4.F dalyje. • Išlaidų kategorijų apibrėžimai (personalo išlaidos, subrangos išlaidos, įrangos

išlaidos ir kitos išlaidos) pateikiami šio vadovo 4.F dalyje. Atitinkamoje dalyje taip pat nurodomos sąlygos, kada šios išlaidos bus laikomos tinkamomis finansuoti.

• Personalo išlaidos yra netiesioginės išlaidos ir laikomos netinkamomis Comenius Regio veikloje. Netiesioginės išlaidos yra tos, kurios susijusios su projekto administravimu (pavyzdžiui, pridėtinės išlaidos, telekomunikacijų išlaidos, kanceliarinės prekės).

• Kompensuojamos subrangos išlaidos negali būti didesnės kaip 30% viso projekto biudžeto (įskaitant ir vienkartinę išmoką mobilumui).

• Kompensuojamos įrangos išlaidos negali būti didesnės kaip 10% viso projekto biudžeto (įskaitant vienkartinę išmoką mobilumui). Įrangos išlaidoms turi būti skaičiuojamas nusidėvėjimas pagal galiojančią mokesčių ir apskaitos tvarkas taikomas dotacijos gavėjo institucijoje.

• Dotacijos gavėjas turi pateikti projekto veiklų ko-finansavimo įrodymus. Veiklos ko-finansavimas turi sudaryti ne mažiau kaip 25% projekto vykdymo papildomų išlaidų.

Nacionalinė agentūra įvertins biudžeto tinkamumą ir gali pasiūlyti kitą dotacijos dydį nei prašoma paraiškoje.

4.F. DAUGIAŠALIAI PROJEKTAI, TINKLAI, PAPILDOMOS PRIEMONĖS, STEBĖJIMAS IR ANALIZĖ

Paraiškoje dotacijai gauti turi būti pateiktas detalus numatomas biudžetas, jame visos sumos turi būti nurodytos eurais. Pareiškėjai iš šalių, nepriklausančių euro zonai, turi


naudoti valiutų perskaičiavimo kursus, paskelbtus ES oficialiajame leidinyje (C serija) tą dieną, kurią buvo paskelbtas kvietimas teikti paraiškas. Numatomame biudžete turi būti balansas tarp pajamų ir išlaidų ir aiškiai parodytos išlaidos, tinkamos būti finansuojamos iš EB biudžeto. Skirta dotacija padengs ne daugiau kaip 75 % tinkamų išlaidų. Pareiškėjai projekto biudžetą turi pagrįsti:

1. realiomis personalo išlaidų dienos normomis. Jos jokiu būdu negali viršyti maksimalių normų, nurodytų 5 lentelėje. Bet kokia viršyta suma bus nefinansuojama. Gali būti nuspręsta atlikti auditą, siekiant patikrinti šių išlaidų tinkamumą;

2. realiomis pragyvenimo išlaidų dienos normomis. Jos jokiu būdu negali viršyti maksimalių normų, paskelbtų vykdančiosios agentūros interneto svetainėje. Bet kokia viršyta suma bus nefinansuojama;

3. realiomis kitų kategorijų išlaidomis, nurodytomis paraiškos formoje.

Tinkamos išlaidos

Vertinant išlaidų tinkamumą, bus atsižvelgiama į jų turinį, pobūdį ir dydį.

Toliau tekste išvardyti kriterijai taikomi išlaidų kategorijai, kuriai yra priskirtos, ir atitinkamam vienetų skaičiui (šiuo atveju numatomoms išlaidoms taikoma atitinkama formulė) arba pačioms apskaičiuotoms išlaidoms.

Kad būtų priskirtos tinkamų kategorijai, išlaidos turi atitikti šiuos bendruosius kriterijus: • Išlaidos turi būti susijusios su veikla, apimančia šalis, turinčias teisę dalyvauti

programoje. Išlaidos, susijusios su veikla, kuri vykdoma ne šiose šalyse arba kurią vykdo tinkamoje šalyje neužregistruotos organizacijos, yra netinkamos, nebent šios išlaidos yra būtinos projektui atlikti ir tinkamai paaiškintos bei pagrįstos paraiškos formoje ir (arba) ataskaitoje.

• Išlaidas turi patirti juridiniai asmenys / oficialaus konsorciumo institucijos 22.

• Išlaidos turi būti susijusios su projektu (t. y. jos turi būti aktualios ir tiesiogiai susijusios su projekto vykdymu pagal darbo planą).

• Išlaidos turi būti būtinos projektui atlikti.

• Išlaidos turi būti deramos ir pagrįstos ir neprieštarauti tinkamo finansinio valdymo principams23, ypač ekonominio naudingumo ir ekonomiškumo prasme.

• Išlaidos turi būti patirtos per projekto vykdymo laikotarpį24.

• Išlaidas paramos gavėjas ir konsorciumo nariai turi būti patyrę iš tikrųjų, jos turi būti įtrauktos į jų sąskaitas pagal galiojančius apskaitos principus ir deklaruotos pagal taikytinų mokesčių bei socialinio draudimo įstatymų reikalavimus.

22 Sprendime, kuriuo buvo patvirtinta Mokymosi visą gyvenimą programa, projektai, turintys projekto koordinatorių ir projekto partnerius, apibūdinami terminu „daugiašalė grupė“, o tai tolygu konsorciumui. 23 Išlaidos turi būti apibrėžtos pagal tinkamo finansinio valdymo principus, o konkrečiai – pagal ekonomiškumo, naudingumo ir efektyvumo principus. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad išlaidos būtų apibrėžtos tinkamu laiku, tinkamu kiekiu ir kokybe, geriausia kaina. Naudingumo principas susijęs su geriausiu panaudotų išteklių ir gautų rezultatų santykiu. Efektyvumo principas – pasiekti konkrečius užsibrėžtus tikslus ir gauti numatytus rezultatus. 24 Tai reiškia, kad išlaidos turi būti patirtos dėl veiklos, kuri yra vykdoma projekto / veiklos įgyvendinimo laikotarpiu. Veiklai, vykdomai prieš dotacijos sutartyje nurodytą laikotarpį arba jam pasibaigus, finansavimas neskiriamas.


• Išlaidas turi būti įmanoma identifikuoti ir patikrinti.

Pareiškėjas turi taikyti tokias vidinės apskaitos ir audito procedūras, kurios leistų atlikti tiesioginį išlaidų ir pajamų, deklaruotų projektui pasibaigus pateiktose atitinkamose apskaitos ataskaitose ir patvirtinamuosiuose dokumentuose, suderinimą. Vieneto sąnaudų skalės atveju tai reiškia, kad atitinkamuose dokumentuose (t. y. darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, dalyvavimo sąrašuose ir pan.) turi būti įrašytas vienetų skaičius.

Jei pagal šalies mokesčių ir apskaitos taisykles sąskaitos faktūros nereikalaujama, tolygios vertės apskaitos dokumentu bus laikomas bet kuris dokumentas, pateiktas siekiant įrodyti, kad apskaitos įrašas yra tikslus, ir atitinkantis galiojantį apskaitos įstatymą.

PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESTIS

Pridėtinės vertės mokestis tinkamoms išlaidoms priskirtinas tik tuo atveju, jei pareiškėjas gali įrodyti, kad negalės šio mokesčio susigrąžinti. NETINKAMOS IŠLAIDOS

Tinkamoms išlaidoms jokiu būdu negalima priskirti šių: • kapitalo grąžos, • skolų ir skolos aptarnavimo mokesčių, • atidėjimų nuostoliams ar galimiems būsimiems įsiskolinimams (atidėjimų

sutartiniams ir moraliniams įsipareigojimams, baudoms, finansinėms nuobaudoms ir teisinėms išlaidoms),

• mokėtinų palūkanų, • abejotinų skolų, • valiutos keitimo nuostolių, • PVM, nebent pareiškėjas gali įrodyti, kad negalės šio mokesčio susigrąžinti, • išlaidų, deklaruotų pareiškėjo ir priskirtų kitai veiklai ar darbo programai,

finansuojamai iš Europos Sąjungos dotacijų ar kito finansavimo šaltinio, • pernelyg didelių ir neapgalvotų išlaidų, • pagrindinio turto pirkimo, • įrangos nuomos atveju – išpirkimo sandorio, įvykusio pasibaigus nuomos laikotarpiui,

išlaidų, • išlaidų, susijusių su paraiškos dėl dalyvavimo Mokymosi visą gyvenimą programoje

rengimu, • banko sąskaitų atidarymo ir tvarkymo išlaidų (lėšų pervedimo išlaidos laikomos

tinkamomis), • išlaidų, susijusių su dokumentais, reikalingais pateikti kartu su paraiška (audito

ataskaitomis ir pan.). TINKAMOS TIESIOGINĖS IŠLAIDOS

Tinkamos tiesioginės išlaidos konkrečiai veiklai – tai išlaidos, kurias (tinkamai atsižvelgus į pirmiau išdėstytas tinkamumo sąlygas) galima identifikuoti kaip konkrečias išlaidas, tiesiogiai susijusias su šios veiklos vykdymu, ir kurias dėl to galima tiesiogiai priskirti šiai veiklai. Šiame vadove pateikti kelių kategorijų išlaidų, kurios laikomos tinkamomis (jei tik atitinka pirmiau išdėstytus bendruosius tinkamumo kriterijus), apibrėžimai.


TINKAMOS NETIESIOGINĖS IŠLAIDOS

Tinkamos netiesioginės išlaidos – tai išlaidos, kurių (tinkamai atsižvelgus į pirmiau išdėstytas tinkamumo sąlygas) negalima identifikuoti kaip konkrečių išlaidų, tiesiogiai susijusių su projektu, ir kurių negalima tiesiogiai jam priskirti, bet tai išlaidos, kurios buvo patirtos įgyvendinant šį projektą. Į šias išlaidas negalima įtraukti jokių tinkamų tiesioginių išlaidų.

Netiesioginės projekto išlaidos, tinkamos finansuoti iš EB biudžeto, yra nustatyto dydžio suma, negalinti viršyti 7 % nuo bendros tinkamų tiesioginių išlaidų sumos. Atitinkamos išlaidos neprivalo būti pagrįstos apskaitos dokumentais.

Netiesioginės išlaidos negali būti finansuojamos iš projekto dotacijos, suteiktos organizacijai, kuriai Komisija tuo laikotarpiu jau yra paskyrusi veiklos dotaciją.

Netiesioginių išlaidų pavyzdžiai: • visos išlaidos įrangai, susijusiai su projekto administravimu (t. y. asmeniniams

kompiuteriams, nešiojamiesiems kompiuteriams ir pan.); • komunikacijos išlaidos (pašto, fakso, telefono, e. pašto išlaidos ir pan.); • infrastruktūros išlaidos (nuoma, elektros energija ir pan.), susijusios su patalpomis,

kuriose vykdomas projektas; • raštinės reikmenys; • fotokopijavimas.

Personalo išlaidos

Toliau išdėstytos nuostatos taikomos visiems konsorciumo partneriams. Tai reiškia, kad taisyklės, susijusios su personalo išlaidomis, taikomos visiems konsorciumo partneriams (įskaitant ir pareiškėją).

1) Bus atsižvelgiama į išlaidas, susijusias su šiomis personalo kategorijomis: • personalas, sudaręs su konsorciumo partneriu nuolatinę arba laikiną individualią

sutartį. Kad būtų priskirtas šiai kategorijai, personalo narys turi būti pavaldus atitinkamai organizacijai partnerei kaip darbuotojas;

• laikinas personalas, kurį, tarpininkaujant nepriklausomai specializuotai agentūrai, pasamdo bet kuris iš konsorciumo partnerių.

Išlaidos, susijusios su personalu, dirbančiu pagal subrangos sutartį, turi būti priskirtos kategorijai „Subrangos išlaidos“ (žr. toliau). Projekto partnerių personalo nariai neturi teisės projekte veikti kaip subrangovai.

2) Pareiškėjai projekto biudžetą turi sudaryti remdamiesi realiomis personalo išlaidų dienos normomis, jos negali viršyti maksimalių tinkamų dienos normų, nurodytų 5 lentelėje. Bet kokia viršyta suma bus nefinansuojama. Gali būti nuspręsta atlikti auditą, siekiant patikrinti šių išlaidų tinkamumą.

3) Bus taikomos normos tos šalies, kurioje yra registruota organizacija partnerė, nepriklausomai nuo to, kur bus vykdomos užduotys (t. y. organizacijos iš A šalies personalo nariai, dirbantys visu ar dalimi etato B šalyje, į biudžetą bus įtraukti remiantis A šalies normomis).

4) Realios personalo išlaidų dienos normos pagrįstos vidutinėmis normomis, atitinkančiomis įprastą pareiškėjo atlyginimų politiką ir apimančiomis faktinį atlyginimą bei socialinio draudimo mokesčius ir kitas privalomas išlaidas, įtrauktas į atlygio sistemą. Pagal įstatymą neprivalomos išlaidos (pavyzdžiui, premijos,


automobilio nuoma, išlaidų sąskaitų sistemos, paskatinamosios išmokos arba pelno paskirstymo sistemos) neįeina.

5) Pareiškėjas apibrėžia personalo kategoriją ir dienų, kiek bus dirbama prie projekto, skaičių; visa tai turi atitikti projekto ir darbo plano pobūdį.

6) Numatomos personalo išlaidos apskaičiuojamos dienų skaičių padauginant iš realios personalo išlaidų dienos normos.

Personalo išlaidas galima įtraukti į visas programas ir visų rūšių projektus bei tinklus. Personalo, kurį šiai veiklai vykdyti paskyrė dotacijos gavėjas arba konsorciumo partneriai, išlaidas sudaro faktinis atlyginimas, pridėjus socialinio draudimo mokesčius ir kitas privalomas išlaidas, įtrauktas į atlygio sistemą. Tinkamos personalo išlaidos apskaičiuojamos pagal tinkamų vieneto sąnaudų skalę. 5 lentelėje nurodytos maksimalios tinkamos dienos normos visoms programoje turinčioms teisę dalyvauti šalims. Gautas sumas reikia įtraukti į biudžetą, į jas bus atsižvelgta apskaičiuojant Europos Bendrijos dotaciją.


5a lentelė. Maksimalios tinkamos personalo išlaidų dienos normos (eurais): daugiašaliai projektai, tinklai, papildomos priemonės, moksliniai tyrimai ir lyginamosios studijos

Šalis Vadovas Mokslo darbuotojas,

mokytojas, profesijos mokytojas

Techninis personalas

Administracinis personalas

Belgique/Belgie BE Belgija 380 325 263 205 Balgarija BG Bulgarija 84 75 58 39 Česká republika CZ Čekija 138 138 100 72 Danemark DK Danija 497 425 346 271 Deutschland DE Vokietija 356 309 248 191 Eesti EE Estija 102 94 66 46 Ellas EL Graikija 280 239 196 152 España ES Ispanija 287 258 198 139 France FR Prancūzija 423 358 234 179 Eire IE Airija 386 336 280 205 Italia IT Italija 568 332 225 187 Kypros CY Kipras 335 294 182 124 Latvija LV Latvija 101 82 65 44 Lietuva LT Lietuva 90 77 59 41 Luxembourg LU Liuksemburga

s 508 436 353 275 Magyarország HU Vengrija 123 108 81 46 Malta MT Malta 136 123 96 68 Nederland NL Nyderlandai 388 339 269 211 Österreich AT Austrija 420 324 241 199 Polska PL Lenkija 130 107 83 61 Portugal PT Portugalija 182 160 118 78 Romania RO Rumunija 155 119 93 59 Slovenia SI Slovėnija 252 227 183 115 Slovenská republika

SK Slovakija 151 122 108 88

Suomi/Finland FI Suomija 374 268 221 185 Sverige SE Švedija 443 379 312 240 United Kingdom GB Jungtinė

Karalystė 412 389 273 197 Island IS Islandija 460 419 361 232 Liechtenstein LI Lichtenšteina

s 414 339 263 208 Norge NO Norvegija 529 459 375 283 Türkiye TR Turkija 176 112 74 47

Pragyvenimo išlaidos

(1) Personalo, vykstančio į kitą programoje dalyvaujančią šalį pagal daugiašalius projektus, tinklų projektus, papildomų priemonių projektus ir mokslinių tyrimų bei lyginamųjų studijų projektus, pragyvenimo išlaidos yra laikomos tinkamomis. Biudžetas turi būti sudaromas remiantis maksimalia norma, nurodyta pragyvenimo išlaidų lentelėje 5b (žiūr. apačioje). Bet kokia viršyta suma bus nefinansuojama. Reikia taikyti normą būtent tos šalies, į kurią vykstama, t. y. šalies, kurioje bus patirtos apgyvendinimo išlaidos.

(2) Galima įtraukti tik tas išlaidas, kurios siejasi su kelione, tiesiogiai susijusia su konkrečia ir aiškiai identifikuojama projekto veikla. Apie personalui nepriklausančių asmenų pragyvenimo išlaidas skaitykite skyriuose „Kitos išlaidos“ ir „Subrangos išlaidos“.


(3) Išlaidų kompensavimas priklausys nuo organizacijose partnerėse galiojančių vidaus taisyklių. Jis gali būti pagrįstas faktinėmis išlaidomis (čekių apmokėjimas) arba dienpinigiais. Bet kuriuo atveju ataskaitose reikės pateikti dalyvavimo ir nakvynės įrodymus, pagrindžiančius deklaruotas išlaidas.

(4) Į pragyvenimo normas yra įtrauktos apgyvendinimo, maitinimo ir visos vietinių kelionių išlaidos, patirtos kelionės paskirties vietoje užsienyje (bet ne vietinės kelionės išlaidos, patirtos keliaujant iš išvykimo vietos į paskirties vietą) metu. Apskaičiuojant dienų, kurioms reikės taikyti dienos pragyvenimo normą, skaičių, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad „visa“ diena paprastai apima visą parą. Tinkamai pagrįstais atvejais gali būti leista pasirinkti visos dienos išmoką be nakvynės, proporcingai sumažinant apgyvendinimo sumą (išlaidos apribojamos iki daugiausiai 50 %).

(5) Jei apgyvendinimo, maitinimo ir vietinių kelionių išlaidas sudaro trečioji šalis, turi būti taikomas proporcingo sumažinimo principas.

Tinkamos pragyvenimo išlaidos apskaičiuojamos pagal tinkamų vieneto sąnaudų skalę. Maksimalios leistinos dienos normos pateiktos pragyvenimo išlaidų lentelėje, skelbiamoje vykdančiosios agentūros interneto svetainėje. Gautas sumas reikia įtraukti į biudžetą, į jas bus atsižvelgta apskaičiuojant Europos Sąjungos dotaciją. 5b lentelė: Maksimalios tinkamos pragyvenimo išlaidų normos (eurais): daugiašaliai projektai, tinklai, papildomos priemonės, moksliniai tyrimai ir lyginamosios studijos


Šalis Dienos norma (erais)

Belgique/Belgie BE Belgija 232 Balgarija BG Bulgarija 227 Česká republika CZ Čekija 230 Danemark DK Danija 270 Deutschland DE Vokietija 208 Eesti EE Estija 181 Ellas EL Graikija 222 España ES Ispanija 212 France FR Prancūzija 245 Eire IE Airija 254 Italia IT Italija 230 Kypros CY Kipras 238 Latvija LV Latvija 211 Lietuva LT Lietuva 183 Luxembourg LU Liuksemburgas 237 Magyarország HU Vengrija 222 Malta MT Malta 205 Nederland NL Nyderlandai 263 Österreich AT Austrija 225 Polska PL Lenkija 217 Portugal PT Portugalija 204 Romania RO Rumunija 222 Slovenia SI Slovėnija 180 Slovenská republika SK Slovakija 205 Suomi/Finland FI Suomija 244 Sverige SE Švedija 257 United Kingdom GB Jungtinė

Karalystė 276 Island IS Islandija 245 Liechtenstein LI Lichtenšteinas 175 Norge NO Norvegija 220 Türkiye TR Turkija 220

Kelionės išlaidos Kelionės išlaidos paskirstomos remiantis realiomis išlaidomis.

(1) Personalo, dalyvaujančio projekte, kelionės išlaidos laikomos tinkamomis, jei jos atitinka įprastinę kiekvieno partnerio praktiką, taikomą kelionės išlaidoms.

(2) Galima įtraukti tik tas išlaidas, kurios siejasi su kelione, tiesiogiai susijusia su konkrečia ir aiškiai identifikuojama projekto veikla. Apie personalui nepriklausančių asmenų kelionės išlaidas skaitykite skyriuose „Kitos išlaidos“ ir „Subrangos išlaidos“.

(3) Išlaidų kompensavimas pagrįstas realiomis išlaidomis, nepriklausomai nuo pasirinkto keliavimo būdo (traukiniu, autobusu, taksi, lėktuvu, išsinuomotu automobiliu). Partneriai turi rinktis pigiausius kelionės būdus (pavyzdžiui, kelionei lėktuvu rinktis APEX bilietus ir pasinaudoti sumažintomis bilietų kainomis, o kai to padaryti galimybės nėra, reikia pateikti išsamų paaiškinimą).

(4) Kelionės išlaidos turi apimti visas išlaidas ir visus keliavimo būdus, naudotus nuvykti nuo išvykimo vietos iki paskirties vietos (ir atvirkščiai), į jas gali būti įtraukiami mokesčiai už vizą, kelionės draudimas ir atšaukimo išlaidos.

(5) Išlaidos kelionei privačiu automobiliu (asmeniniu arba priklausančiu bendrovei), jei tik jos tinkamai pagrįstos ir nėra pernelyg didelės, kompensuojamos tokia tvarka (žiūrint, kuris atvejis pigesnis):


• pagal vieno kilometro įkainį, nustatytą vadovaujantis atitinkamos organizacijos vidaus taisyklėmis, bet ne didesnį kaip 0,22 euro,

• arba pagal kelionės traukiniu, autobusu ar lėktuvu bilieto kainą (žr. 3 punktą). Kompensuojama tik vieno bilieto kaina, nesvarbu, kiek asmenų važiavo ta pačia transporto priemone.

(6) Išsinuomoto automobilio (ne aukštesnės kaip B ar ekvivalentiškos klasės) arba taksi atveju: remiamasi realiomis išlaidomis, jei tik jos nėra pernelyg didelės, palyginti su kitais keliavimo būdais (be to, atsižvelgiama į visus įtakos turinčius veiksnius, pavyzdžiui, laiką, didelį bagažo kiekį, kurį lemia projekto pobūdis). Išlaidos kompensuojamos nepriklausomai nuo ta pačia transporto priemone vykstančių žmonių skaičiaus.

Comenius daugiašalių projektų atveju, kai vykdoma mobilumo veikla, susijusi su pirminiu mokytojų rengimu, kelionės išlaidos (pagrįstos realiomis išlaidomis) ir pragyvenimo išlaidos įtraukiamos atskirai į kategoriją „Kitos išlaidos“. Taikomos kelionės ir pragyvenimo išlaidų taisyklės.

Įrangos išlaidos

(1) Išlaidos įrangai (naujai ar naudotai) pirkti ar išsinuomoti, įskaitant diegimo, priežiūros ir draudimo išlaidas, laikomos tinkamomis tik tuomet, jei: • yra skirtos ir būtinos projekto / veiklos tikslams pasiekti. Numatomos įrangos

išlaidos visada privalo būti detaliai paaiškintos ir konkrečiai pagrįstos. Taikomos viešųjų pirkimų taisyklės (žr. toliau);

• šiai įrangai bus apskaičiuota nusidėvėjimo suma pagal mokesčių ir apskaitos taisykles, taikytinas paramos gavėjui / konsorciumo partneriui, patiriančiam įrangos įsigijimo išlaidas, ir bendrai priimtinas tos rūšies prekėms. Bus atsižvelgta tik į tą įrangos nuvertėjimo dalį, kuri atitiks projekto veiklos trukmę ir faktinio įrangos naudojimo dažnumą pagal paskirtį, susijusią su projekto veikla. Pareiškėjas turi paaiškinti taikytas taisykles. Jei įrangos naudojimo pobūdis ir (arba) sąlygos leidžia nevienodą traktavimą, tai būtina tinkamai pagrįsti.

(2) Visa įranga, susijusi su projekto administravimu (t. y. asmeniniai kompiuteriai, nešiojamieji kompiuteriai ir pan.), taip pat visa įranga, įsigyta prieš projekto pradžią, gali būti įtraukta tik į netiesioginių projekto išlaidų kategoriją.

(3) Bendra išlaidų įrangai suma negali viršyti 10 % tinkamų tiesioginių projekto išlaidų.

Subrangos išlaidos

(1) Išlaidos, patirtos sudarant viešųjų pirkimų sutartis konkretiems ir ribotiems darbams pagal projektą atlikti, tinkamų išlaidų kategorijai gali būti priskirtos, jei šiuos darbus partneris patiki atlikti nepriklausomai įstaigai, organizacijai ar asmeniui (jei tik jis nėra kurios nors konsorciumo organizacijos partnerės darbuotojas). Tai apima tokius darbus kaip vertimai raštu, vertimai žodžiu, leidyba ir pan.25 26

(2) Siekiant išlaikyti projekto partnerystės idėją, projekto valdymo ir pagrindinio administravimo subrangovams perleisti negalima.

25 Tai susiję su asmenimis, kurie gali būti savarankiškai dirbantys darbuotojai, t. y. asmenys, patys atsakingi už savo socialinį draudimą ar socialines įmokas, pensijas ir mokesčius. Šalies įstatymuose šie asmenys gali būti apibrėžti nevienodai ir į tai reikia visada atsižvelgti. 26 Tai apima ir konsultantus, teikiančius vienkartines paslaugas ir imančius už tai mokestį.


(3) Išlaidos grindžiamos sąmata, kurią būtų įmanoma patikrinti, arba – jei subrangovas yra įvardytas – pasiūlymu. Į sąmatą / pasiūlymą įtraukiamos visos išlaidos (t. y. personalo išlaidos, kelionės išlaidos ir kt.).

(4) Pareiškėjas sutartį pasirašo su ekonomine prasme naudingiausią pasiūlymą pateikusiu subrangovu, t. y. priima tą pasiūlymą, kuriame pateiktas geriausias išlaidų ir naudos santykis, laikantis skaidrumo ir vienodo potencialių subrangovų traktavimo principų ir pasirūpinant, kad būtų išvengta interesų konflikto.

(5) Viešiesiems pirkimams taikomos šios konkrečios Europos Sąjungos taisyklės:

• Sutartis, kurių vertė mažesnė nei 12 500 eurų, galima apmokėti pateikus sąskaitą faktūrą.

• Sutartims, kurių vertė nuo 12 500 iki 25 000 eurų, būtina organizuoti konkursą, kuriame dalyvautų ne mažiau kaip trys dalyviai.

• Sutartims, kurių vertė nuo 25 000 iki 60 000 eurų, būtina organizuoti konkursą, kuriame dalyvautų ne mažiau kaip penki dalyviai.

• Sutartims, kurių vertė viršija 60 000 eurų, taikomos nacionalinės viešųjų pirkimų taisyklės.

(6) Bendra subrangos išlaidų suma negali viršyti 30 % visų tiesioginių projekto išlaidų.

Kitos išlaidos Kitos išlaidos paskirstomos remiantis realiomis išlaidomis.

(1) Išlaidos, patiriamos tiesiogiai dėl:

• reikalavimų, taikomų pagal dotacijos sutartį, yra laikomos tinkamomis (informacijos sklaida, konkretus veiklos įvertinimas, auditas, reprodukavimas, vertimai ir pan.), įskaitant finansinių paslaugų išlaidas (pavyzdžiui, išlaidos finansinėms garantijoms);

• konkrečios projekto veiklos arba produktų / rezultatų realizavimo, laikomos tinkamomis (pavyzdžiui, seminarų organizavimas, jei toks seminaras numatomas kaip produktas / rezultatas ir jei su užduotimi susijusias išlaidas galima nesunkiai identifikuoti), kaip seminarų protokolų gamyba, vaizdo medžiagos gamyba, su produktais susijusių reikmenų pirkimas (popierius leidiniams spausdinti, tušti DVD diskai) ir kt.

(2) Tinkama laikoma tik ta veikla, kuri yra skirta ir būtina projekto tikslams pasiekti. Numatomos išlaidos visada privalo būti tinkamai pagrįstos.

(3) Kai kompensuojamos trečiųjų šalių kelionės ir (arba) pragyvenimo išlaidos (t. y. kai kompensuojamos išlaidos tų asmenų, kurie nėra nei konsorciumo partnerių personalo nariai, nei subrangovai), vadovaujamasi konsorciumo partnerių personalo išlaidų kompensavimo taisyklėmis.

(4) Visos išlaidos, patirtos dėl subrangos, turi būti įtrauktos į subrangos išlaidų kategoriją. Kategorijai „Kitos išlaidos“ gali būti priskirtos tik tos išlaidos, kurias patyrė patys partneriai.

(5) Tam tikrais atvejais tinkamomis gali būti laikomos ir tos kitos išlaidos, kurios nepriskirtos pirmiau minėtai kitų išlaidų kategorijai. Štai keletas pavyzdžių: vienkartinės išlaidos pranešimams spaudai ir reklamai, autoriaus teisių ir kitų intelektinės nuosavybės teisių įsigijimas, informacinės medžiagos įsigijimas


(knygos, studijos, elektroniniai duomenys), konferencijų mokesčiai, registracijos mokesčiai konferencijoms, parodų salės ploto išsinuomojimas ir pan. Šiai kategorijai priklauso ir kelionės bei pragyvenimo išlaidos, susijusios su Comenius daugiašaliais projektais, kurie apima mobilumo veiklą, susijusią su pirminiu mokytojų rengimu.

Visos išlaidos, susijusios su projekto administravimu (t. y. vartojimo reikmenys, priemonės, fotokopijavimo, telefono, popieriaus ir pan. išlaidos), priklauso netiesioginėms projekto išlaidoms.

4.G. JEAN MONNET PROGRAMA – PIRMASIS VEIKSMAS

Dotacijos skiriamos pagal Jean Monnet programą numato Bendrijos papildomą finansavimą, teikiamą subsidijų forma remti Europos integracijos studijas dėstomas universitetuose visame pasaulyje. Jos visų pirma yra skirtos finansuoti dėstymo veiklą trims mokslo metams ir konferencijų ir seminarų apie Europos integracijos studijas organizavimo išlaidas, vienerius arba dvejus metus. Šame kvietime egzistuoja dvi finansavimo sistemos, kurios priklauso nuo skirtingų Jean Monnet veiksmų tipo. Skiriant dotacijas pagal pirmojo veiksmo veiklas - Jean Monnet katedros, ad personam Jean Monnet katedros, mokymo moduliai ir informacijos ir mokslinių tyrimų veiklos - bus taikoma nauja finansavimo sistema pagrįsta vienodo dydžio dotacijos skyrimu. Skiriant dotacijas Jean Monnet kompetencijos centrams, profesorių ir tyrėjų asociacijoms ir daugiašalėms mokslinių tyrimų grupėms ir toliau bus taikomi tradiciniai reikalavimai, paremti išlaidų pagal numatytą biudžetą finansavimu. I.- Vienodo dydžio dotacijos finansavimo sistema Vienodo dydžio dotacijos sistema yra sukurta remti dėstymo veiklas (Jean Monnet katedras, ad personam Jean Monnet katedras ir dėstymo modulius) ir konferencijų organizavimą, apvalių stalų ir t.t. renginių organizavimą (Informacines ir mokslinių tyrimų veiklas). Vienodo dydžio dotacija dėstymo veikloms Jean Monnet katedrų, ad personam Jean Monnet katedrų ir moduliams yra skiriama atsižvelgiant į dėstymo valandų kiekį, o konferencijų ir seminarų, informacijos ir mokslinių tyrimų organizavimui - į dalyvių skaičių. Vienodo dydžio dotacijos finansavimas palengvina skiriamos dotacijos apskaičiavimą lyginant su tradicine sistema, kuomet dotacija yra apskaičiuojama pagal detalų biudžetą finansuotinų išlaidų pagrindu. Naujoji finansavimo schema turi šiuos privalumus:

• Ruošiant paraišką ji paraiškų teikėjams leidžia iš anksto atsižvelgti į nustatytas dotacijų dydžio sumas.

• Teikiant paraiškas pagal nustatytas Vienodo dydžio dotacijos (pakeistos taip, kad būtų pritaikoma visiems paraiškų teikėjams) suteikia galimybę visas paraiškas vertinti skaidriai ir vienodai;

• Skirstant finansavimą pagal Vienodo dydžio dotacijos principą palyginus su senuoju finansavimo metodu, naujasis finansavimo metodas skatina dotacijos gavėją išteklius naudoti kaip įmanoma ekonomiškiau


• Didesnis dėmesys valdant sprendimų priėmimą /dotacijų sutartis yra labiau kreipiamas į kokybės ir išmatuojamų tikslų pasiekimo lygį nei į finansinių ir administracinių aspektų valdymą.

• Sumažinamas neaiškumo lygis, kokią dotacijos sumą galėtų gauti dotacijos gavėjas.

• Žymus dotacijos teikėjo administracinio darbo sumažėjimas ir žymiai paprastesnis ataskaitos pateikimas Agentūrai;

• Agentūros darbo krūvio sumažėjimas (palyginus su kiekvienos atskiros išlaidų kategorijos analize) kuris lemia greitesnę dotacijų išmokėjimo procedūrą.

I.1 - Jean Monnet katedros, ad personam Jean Monnet katedros ir mokymo moduliai Vienodo dydžio dotacijos suma yra nustatoma apskaičiuojant nacionalines dėstymo išlaidas už valandą. Šis metodas yra naudojamas: a. Apskaičiuotos nacionalinės dėstymo išlaidos už valandą, padauginus iš (mažiausio) valandų skaičiaus, reikalingo dėstymo moduliui (120 val) ar Jean Monnet katedroms ir ad personam Jean Monnet katedroms (270 valandų).

B. Papildomas veiklos procentinis pasiskirstymas: 10% Jean Monnet katedroms ir ad personam Jean Monnet ir 40% dėstymo moduliui gali būti pridėtas prie pagrindinės dotacijos. Šis papildomas procentinis finansavimas skiriamas papildomai akademinei veiklai moduliuose ar katedrose įgyvendinti (pavyzdžiui: išlaidos personalui, kelionės ir pragyvenimo išlaidos, sklaidos išlaidos, išlaidos dėstymo medžiagai ir netiesioginės išlaidos).

Mokymo modulio papildomas procentas yra didesnis už katedros nes tikimasi, kad šios rūšies veikla įtrauks ir bus vykdoma daugiau papildomų veiklų ir kad dalyvaus keletas skirtingų dėstytojų / profesorių. Atsižvelgiant į kiekvieno projekto tipą, galima prašyti iki maksimalios 75% Bendrijos lėšų sumos projekto dotacijai gauti (45.000 € Jean Monnet katedroms ir 21.000 € dėstymo moduliams). 6 lentelė – Nacionalinės dėstymo išlaidos per valandą Jean Monnet katedroms, ad personam Jean Monnet katedromss ir mokymo moduliams 6 lentelė -

ES Valstybės-narės Dėstymo išlaidos (€)

Kitos šalys Dėstymo išlaidos (€)

Austrija 200 Antigva ir Barbuda 93 Belgija 184 Australija 176

Bulgarija 80 Kanada 187 Kipras 140 112 Čekija 117 Honkongas, Kinija 200 Danija 192 Islandija 180 Estija 105 Izraelis 137

Suomija 183 Japonija 183 Prancūzija 178 Pietų Korėja 131

Vokietija 177 Naujoji Zelandija 139 Graikija 171 Norvegija 200 Vengrija 91 Saudo Arabija 121


Airija 196 Seišeliai 82 Italija 158 Singapūras 200

Latvija 89 Šveicarija 200 Lietuva 91 Trinidadas ir Tobagas 119

Liuksemburgas 200 JAV 200 Malta 106

Nyderlandai 200 Visos kitos šalys 80 Lenkija 81

Portugalija 111 Rumunija 80 Slovakija 102 Slovėnija 141 Ispanija 163 Švedija 194

Jungtinė Karalystė 179 I.2 - Informacijos ir mokslinių tyrimų veiklos Vienodo dydžio dotacijos dydis apskaičiuojamas pagal nustatytą dotacijos dydį dalyviams taip: a. Nustatytas dotacijos dydis dalyviams, kuris apima ne vietinių prisidedančių dalyvių dalyvavimo išlaidas, jų kelionės ir pragyvenimo išlaidas apskaičiuojamas dauginant jį iš viso dalyvių skaičiaus ir dienų skaičių, kuriomis vyksta renginys. B. Fiksuoto 5.000 € dydžio suma skirta padengti gamybos ir sklaidos išlaidoms yra pridedama prie aukščiau aprašyto apskaičiuoto rezultato. Galutinė dotacija yra apskaičiuojama taikant didžiausią Bendrijos finansavimo proporciją - 75% visų projekto išlaidų, ir neviršijant didžiausios šio projekto subsidijos (40.000 €). Lentelę, kurioje nurodomi vietos ir ne vietos dalyvių išmokų dydžiai, taip pat individualių dotacijų apskaičiavimo pagal vienodo dydžio išmokų sistemą informacija, galima rasti Vykdančiosios agentūros tinklalapyje: Nuoroda Ne vietinių dalyvių išmokų dydžiai (įskaitant apgyvendinimo ir pragyvenimo išlaidas), grindžiami Komisijos dienpinigių normomis, tačiau yra mažinami 35 €, atsižvelgiant į pietų išlaidas, kurios jau yra dengiamos vietos dalyvių. II. - BIUDŽETO SKAIČIAVIMU PAREMTŲ IŠLAIDŲ FINANSAVIMAS II.1 - Jean Monnet kompetencijų centrai, profesorių ir tyrėjų asociacijos ir daugiašalės mokslinių tyrimų grupės Jean Monnet kompetencijos centrams, profesorių ir tyrėjų asociacijoms ir daugiašalėms mokslinių tyrimų grupėms taikomas tradicinis biudžeto skaičiavimu pagrįstas finansavimas, kuris skaičiuojamas atsižvelgiant į reikalavimus atitinkančias sąnaudas todėl paraiškose, turi būti aprašyta išsami biudžeto sąmata, kurioje visos kainos turi būti nurodytos eurais. Paraiškų teikėjai iš valstybių, nepriklausančių euro zonai, biudžetą turi


skaičiuoti naudojant kvietimo teikti paraiškas paskelbimo datos keitimo kursą, kuris skelbiamas Oficialiajame Europos Sąjungos leidinyje, C serijoje. Trijų veiklų biudžeto sąmatose turi būti pateikiami pajamų ir išlaidų balansai aiškiai parodantys išlaidas, kurios yra tinkamos finansuoti iš EK biudžeto. Paraiškos teikėjas privalo pateikti informaciją apie pateiktas paraiškas EK tokioms pačioms veikloms ar panašioms veikloms bei nurodyti visus EK šaltinius ir sumas, kurios yra skiriamos tais pačiais finansiniais metais tai pačiai ar bet kokiai kitai veiklai ar kitoms nuolatinėms veikloms. Apskaičiuojant projekto biudžetą nurodyta nuosavų išteklių įnašo į projektą procentinė dalis yra laikoma garantinio įnašu į projektą minimalia suma ir šio įsipareigojimo turi būti laikomasi iki galutinės ataskaitos. Skiriama EK dotacija negali padengti daugiau nei 75% reikalavimus atitinkančių išlaidų.

Personalo išlaidos Personalo, kurį šiai veiklai vykdyti paskyrė paramos gavėjas arba bendrai paramą gaunantys partneriai, išlaidas sudaro faktinis atlyginimas, pridėjus socialinio draudimo mokesčius ir kitas privalomas išlaidas, įtrauktas į atlygio sistemą.

Paraiškos teikėjas personalo išlaidas turi pagrįsti. Jei šios išlaidos viršys maksimalias normas, nurodytas 5a lentelėje, perteklius bus laikomas nefinansuotinu.

Papildomi kriterijai, taikomi Jean Monnet projektų personalo išlaidoms

Ne ES šalių narių personalo išlaidos negali viršyti įprastų išlaidų, kurias atitinkama šalis yra numačiusi kiekvienai personalo kategorijai.

Personalo išlaidos turi būti suskirstytos į keturias kategorijas pagal tarptautinį standartinį profesijų klasifikatorių (ISCO). Visais atvejais taikomos šios maksimalios sumos:

• 1 personalo kategorija: maksimali suma – 450 eurų per dieną; • 2 personalo kategorija: maksimali suma – 300 eurų per dieną (universitetų

profesoriai); • 3 personalo kategorija: maksimali suma – 250 eurų per dieną; • 4 personalo kategorija: maksimali suma – 125 eurai per dieną.

Pragyvenimo išlaidos Pragyvenimo išlaidas galima įtraukti visų rūšių projektuose. Paraiškos teikėjas pragyvenimo išlaidas turi pagrįsti. Jei šios išlaidos viršys maksimalias normas, nurodytas 5b lentelėje, perteklius bus laikomas nefinansuotinu. Ne ES šalims narėms biudžetas turi būti pagrįstas maksimaliomis normomis, nurodytomis vykdančiosios agentūros interneto svetainėje, Jean Monnet paprogramės tinklapyje.


Kelionės išlaidos Kelionės išlaidos paskirstomos remiantis realiomis išlaidomis. Taikomi tie patys kriterijai kaip ir daugiašaliams projektams, tinklų projektams, papildomų priemonių projektams ir mokslinių tyrimų bei lyginamųjų studijų projektams. Įrangos išlaidos Įrangos išlaidos paskirstomos remiantis realiomis išlaidomis. Taikomi tie patys kriterijai kaip ir daugiašaliams projektams, tinklų projektams, papildomų priemonių projektams ir mokslinių tyrimų bei lyginamųjų studijų projektams.

Kitos išlaidos Kitos išlaidos paskirstomos remiantis realiomis išlaidomis. Taikomi tie patys kriterijai kaip ir daugiašaliams projektams, tinklų projektams, papildomų priemonių projektams ir mokslinių tyrimų bei lyginamųjų studijų projektams. Dėstymo išlaidos Tinkamai pagrįstais atvejais dėl šių išlaidų kategorijos taip pat gali kreiptis ir Jean Monnet kompetencijos centrai. Tokiu atveju turi būti taikomas nacionalinių dėstymo išlaidų per valandą nurodytų 6 lentelėje apmokėjimas. Jei dėstymo išlaidos viršija nurodytas maksimalias normas, perviršis yra laikomas netinkamu. Šių išlaidų teisingumas gali būti audito objektas.


5. MOKYMOSI VISĄ GYVENIMĄ PROGRAMOS REZULTATŲ SKLAIDA IR PANAUDOJIMAS

2007–2013 m. Mokymosi visą gyvenimą programoje yra aiški nuostata dėl „projektų ir kitos veiklos, remiamos pagal šią programą ir ankstesnes susijusias programas, rezultatų sklaidos ir panaudojimo bei gerosios praktikos mainų“ (3.2 punkto d papunktis). Parama gali būti skiriama šiai sklaidos veiklai:

• Daugelio veiklos kategorijų, numatytų pagal keturias sektorių programas, 2-ąją pagrindinę veiklos kategoriją „Kalbos“ ir 3-iąją pagrindinę veiklos kategoriją „IKT“, projektuose turi būti pateiktas ir įgyvendintas rezultatų sklaidos ir panaudojimo planas (išankstinė rezultatų sklaida ir panaudojimas).

• Komunikacijos, sklaidos ir panaudojimo veiklai, taip pat panašiose srityse vykdomų projektų teminiam stebėjimui galima pasitelkti papildomas priemones pagal keturias sektorių programas ir pagrindinę veiklos kategoriją „Kalbos“.

• MVG programoje pagal skersinę programą įtraukta nauja 4-oji pagrindinė veiklos kategorija „Rezultatų sklaida ir panaudojimas“.

Šiame MVG vadovo skyriuje pateikta bendro pobūdžio informacija apie rezultatų sklaidą ir panaudojimą, taip pat konkrečios rekomendacijos projektų koordinatoriams, norintiems teikti paraišką gauti paramai, skirtai minėtiems tikslams, numatytiems pagal sektorių programas ir 2-ąją pagrindinę veiklos kategoriją „Kalbos“ bei 3-iąją pagrindinę veiklos kategoriją „IKT“. Be šios informacijos ir rekomendacijų, dar reikia pasitelkti patarimus, susijusius su konkrečia numatoma veikla.

Informaciją, susijusią su paraiškomis, teikiamomis pagal eksperimentinę 4-ąją pagrindinę veiklos kategoriją „Rezultatų sklaida ir panaudojimas“, rasite skyriuje 4-oji pagrindinė veikla.

5.A. KAS YRA REZULTATŲ SKLAIDA IR PANAUDOJIMAS?

Kam reikalinga rezultatų sklaida ir panaudojimas? Sisteminga rezultatų sklaida ir panaudojimas labai svarbūs dalykai, padedantys maksimaliai sustiprinti projektų, vykdomų pagal šią ir ankstesnes ES švietimo ir mokymo programas, poveikį, prisidedant prie persvarstytos Lisabonos strategijos ir programos „Švietimas ir mokymas 2010“ įgyvendinimo. Šios veiklos teikiama nauda: • projekto rezultatų išliekamumo / tęstinumo didinimas, atsižvelgiant į tiesioginių

vartotojų poreikius; • sutaupoma, nes naudojamasi jau turima praktika (išvengiama „dviračio

išradinėjimo“); • investicijų išnaudojimas; • rezultatų perdavimas, siekiant pertvarkyti sistemas ir praktiką, ir taip ES

finansuojamų programų ir projektų poveikio sustiprinimas sistemų mastu; • sutrumpinama naujovių diegimo politikoje ir procesuose trukmė; • politikos procesų palaikymas (mokymasis bendradarbiaujant, atvirasis koordinavimo

metodas).

Kas yra rezultatų sklaida ir panaudojimas?


Rezultatų sklaida ir panaudojimas – tai veikla, kuria užtikrinama, kad Mokymosi visą gyvenimą programos ir ankstesnių programų rezultatai būtų tinkamai pripažinti, pristatyti ir įgyvendinti plačiu mastu. Mokymosi visą gyvenimą programos kontekste reikėtų atkreipti dėmesį į šiuos skirtumus:

Reklamavimas ir informuotumo didinimas: tai visų pirma reiškia informavimą apie programas ir iniciatyvas, jų siekius, tikslus, veiklą ir galimybes gauti finansavimą konkretiems tikslams. Šis apibrėžimas rezultatų skelbimo neapima. Reklamavimas ir informuotumo didinimas visų pirma vykdomas prieš faktinį programų ar iniciatyvų įgyvendinimą ir jo metu. Šios veiklos imasi Švietimo ir kultūros generalinis direktoratas, bendradarbiaudamas su Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdančiąja agentūra ir nacionalinėmis agentūromis.

Sklaida: ši veikla apibrėžiama kaip suplanuotas svarbiausių dalyvių informavimas apie programų ir iniciatyvų rezultatų kokybę, aktualumą ir veiksmingumą. Ji vykdoma gavus programų ir iniciatyvų rezultatus. Sklaida vykdoma ir projekto, ir programos lygmenyse, joje aktyviai dalyvauja tarpininkaujančios institucijos kaip informacijos perdavimo kanalai.

Rezultatų panaudojimas susideda iš integravimo ir poveikio stiprinimo. Integravimas – tai suplanuotas programų ir iniciatyvų naudingų rezultatų perdavimas atitinkamiems sprendimų priėmėjams, veikiantiems reglamentuojamose vietos, regiono, nacionalinėse ir Europos sistemose. Poveikio stiprinimas – tai suplanuotas procesas, per kurį siekiama įtikinti individualius vartotojus perimti ir (arba) pritaikyti programų ir iniciatyvų rezultatus.27 Šis procesas gali būti vykdomas ir projekto, ir programos lygmenyje.

Taigi sklaida ir panaudojimas yra skirtingos, bet glaudžiai susijusios sąvokos. Norint sėkmingai panaudoti rezultatus, svarbiausia:

vykdant projektus ir programas / iniciatyvas, gauti aktualius rezultatus, tenkinančius paslaugų teikėjų, politikos formuotojų ir galiausiai visos visuomenės poreikius;

veiksmingai skleidžiant ir panaudojant šiuos rezultatus užtikrinti, kad jie pasiektų reikiamas tikslines grupes tokia forma ir laiku, kad šios grupės galėtų jais pasinaudoti.

Ar tai tas pats, kas valorizacija?

Taip. „Valorizacija“ – tai prancūzų kalbos terminas, reiškiantis rezultatų sklaidą ir panaudojimą. Anglų kalboje ES Mokymosi visą gyvenimą programos ir ankstesnių programų kontekste vartojami abu terminai.

Kas yra rezultatai?

Terminas „programų ir iniciatyvų rezultatai“ apima individualių projektų, renginių, veiklos, mobilumo laikotarpių ir kt. rezultatus. Šiuos rezultatus galima suskirstyti į penkias pagrindines kategorijas: produktai, metodai, patirtis, įgytos politikos pamokos ir Europos bendradarbiavimas.

Daugiau informacijos apie Švietimo ir kultūros generalinio direktorato projektų ir programų rezultatų sklaidos ir panaudojimo strategiją ir susijusią veiklą galite rasti generalinio direktorato interneto svetainėje „Sklaida ir panaudojimas“ šiuo adresu: http://ec.europa.eu/dgs/education_culture/valorisation/index_en.html

27 Integravimo ir poveikio stiprinimo apibrėžimai buvo paimti iš „Gairių, kaip pasiekti poveikį, projektų vykdytojams“ (Bendrijos iniciatyva EMPLOYMENT, Užimtumo ir socialinių reikalų generalinis direktoratas, 1997 m.)

http://ec.europa.eu/dgs/education_culture/valorisation/index_en.html


Kam skirta ši informacija?

• Pareiškėjai, teikiantys paraiškas daugiašaliams projektams pagal sektorių programas, privalo į paraišką įtraukti detalų sklaidos ir panaudojimo planą.

• Pareiškėjai, teikiantys paraiškas finansavimui gauti pagal kitas sektorių programų arba skersinės programos veiklos kategorijas, turėtų pasitikslinti, ar į konkrečius reikalavimus yra įtraukta sklaidos ir panaudojimo veikla bei planai. Bendrosios rekomendacijos ir atmintinė gali būti naudingos visiems pareiškėjams, teikiantiems paraiškas pagal bet kurią Mokymosi visą gyvenimą programos dalį, siekiant daugiau dėmesio skirti projekto rezultatams ir poveikiui.

Svarbiausia informacija, kaip paruošti kokybišką sklaidos ir panaudojimo planą

Visose daugiašalių projektų paraiškose turi būti pateiktas aiškus, detalus ir kiekybiškai išreikštas sklaidos ir panaudojimo planas. Tai bus vienas iš svarbiausių aspektų vertinant paraiškas. Nekokybiška numatomų rezultatų sklaidos ir panaudojimo strategija sumažins tikimybę, kad paraiška bus patenkinta.

Geras sklaidos ir panaudojimo planas ypač turėtų apimti šiuos dalykus: • Aiškus ir dinamiškas orientavimasis į vartotojų poreikius

Paraiškoje turėtų būti aiškiai ir argumentuotai pristatyta atitinkamų tikslinių vartotojų grupių poreikių ir numatomų rezultatų, kuriais siekiama patenkinti šiuos poreikius, analizė. Sklaidos ir panaudojimo plane turėtų būti išdėstyta, kaip įgyvendinant projektą ši analizė bus peržiūrima ir atnaujinama, siekiant užtikrinti, kad rezultatai išliktų aktualūs tikslinių tiesioginių vartotojų poreikiams. Be to, šiame plane turėtų būti numatyta tyrimų veikla, skirta identifikuoti didesnėms tikslinėms grupėms, kurias galėtų dominti projekto rezultatai, ir priemonės, padėsiančios nustatyti šių platesnių grupių poreikius ir į juos reaguoti, jei tik įmanoma (galimybė perduoti galutinius rezultatus).

• Bendra visų partnerių atsakomybė Už rezultatų sklaidą ir panaudojimą atsako visa partnerystė kaip šių rezultatų saugotoja ir savininkė. Dėl to visi projekto partneriai turėtų aktyviai dalyvauti įgyvendinant panaudojimo plane numatytas priemones. Rezultatų panaudojimas neturėtų būti laikomas išskirtine rinkodarą išmanančių ir sklaida užsiimančių partnerių pareiga. Plane turėtų būti aiškiai išdėstytos konkrečios užduotys, numatytos kiekvienam partneriui projekto vykdymo laikotarpiu ir atitinkančios jų konkrečius interesus bei patirtį.

• Nenutrūkstamas procesas Rezultatų sklaidos ir panaudojimo veikla turėtų būti apgalvojama ir planuojama nuo pat pasiūlymo rengimo pradžios (pavyzdžiui, kaip priemonė pasiūlymo projektui sukurti ir išbandyti) ir turėtų būti vykdoma per visą projekto įgyvendinimo laikotarpį, siekiant užtikrinti, kad galutiniai rezultatai būtų kiek įmanoma aktualesni, pritaikomi, žinomi ir prieinami.

• Veikla projektui pasibaigus Į sklaidos ir panaudojimo planus taip pat turėtų būti įtraukta veikla, skirta nenutrūkstamam rezultatų viešumui, prieinamumui bei naudojimui užtikrinti ir projektui pasibaigus, taip siekiama sukurti maksimalų poveikį ir tvarumą.


5.B. SKLAIDOS IR PANAUDOJIMO STRATEGIJOS BEI PLANO KŪRIMAS Atmintinė pareiškėjams

Poreikių analizė

• Ar į projektą įtraukta pakankamai gera išankstinė poreikių, kuriuos ketinama patenkinti, analizė? Šiame etape svarbiausia konsultuotis su žinomais ir potencialiais projekto rezultatų vartotojais / naudos gavėjais.

• Ar į šį projektą įtraukta tiksli numatomos veiklos srities padėties analizė? Svarbu atskleisti projekto naudą ir vengti daugiažodiškumo. Šiame etape būtų naudinga pasitelkti SWOT analizę28 .

• Ar planavimo bei kūrimo etapuose ir įgyvendinant projektą buvo atsižvelgta į galutinių naudos gavėjų ir potencialių rezultatų vartotojų poreikius? Ar jie nuo pat pradžių buvo informuojami ir dalyvavo veikloje?

Partnerystė / konsorciumas • Ar projektas užtikrina stabilią partnerystę / konsorciumą? Ar partnerystė /

konsorciumas pagrįstas esamu / ankstesniu bendradarbiavimu? Ar tai vidutinės trukmės ir (arba) ilgalaikio partnerių bendradarbiavimo dalis? Jei projekte dalyvauja daugiausia nauji partneriai, ar jis apima konkrečius veiksmus bendradarbiavimui plėtoti ir stiprinti?

• Ar partnerystė / konsorciumas numato ryšius (tiesioginius arba per patikimus perdavimo kanalus ir tinklus) su geriausiais sprendimų priėmėjais / suinteresuotaisiais asmenimis ir specialistais iš tų sričių, į kurias orientuotas projektas?

• Ar į partnerystės / konsorciumo sudėtį įeina organizacijos, kurios turėtų įtraukti projekto rezultatus į švietimo, profesinio mokymo, kultūros ir jaunimo sistemas / praktiką šalies, regiono ir (arba) sektoriaus mastu?

• Ar gali projekto partneriai įrodyti savo gebėjimą ir pasirengimą užtikrinti, kad rezultatai bus naudojami ir projektui pasibaigus? (Tai yra atnaujinimas, įgyvendinimas, nenutrūkstama sklaida, perdavimas, tolesnė veikla ir pan.)

• Ar partneriai turi profesionalios patirties vykdant sklaidos / skelbimo / komunikacijos / rinkodaros veiklą?

• Ar pasirūpinta susitarimu tarp partnerių dėl intelektinės nuosavybės teisių?

Toks susitarimas neprivalomas, bet gali praversti. Bet kokiu atveju, naudojantis teise paversti produktą pelno šaltiniu, šis susitarimas neturi užkirsti kelio ateityje produktu naudotis trečiosioms šalims.

Sklaidos ir panaudojimo veikla

• Ar sklaidos ir panaudojimo veikla yra nenutrūkstama per visą projekto laikotarpį? Sklaidos ir panaudojimo veikla turėtų prasidėti kartu su projektu, tęstis per visą jo įgyvendinimo laikotarpį, taip pat ir sutarčiai pasibaigus, kad būtų užtikrintas ilgalaikis projekto rezultatų poveikis ir tvarumas.

• Ar sklaidos ir panaudojimo veikla yra detali, aiški ir išreikšta kiekybiškai?

28 SWOT analizė – tai stipriųjų pusių, silpnųjų pusių, galimybių ir grėsmių analizė (planavimo veikla, kuria nustatomos su projektu, partneriais ir išorinėmis sąlygomis susijusios stiprybės ir silpnybės, taip pat galimybės ir grėsmės).


Pavyzdžiai: žmonių, į kuriuos nukreipta sklaidos ir panaudojimo veikla ir kurie gauna iš jos naudos, skaičius; sklaidai ir panaudojimui skirta biudžeto dalis; į kitus informacijos skleidėjus nukreipta sklaidos / panaudojimo veikla; sklaidos ir panaudojimo ilgalaikės priemonės, pavyzdžiui, moksliniai straipsniai, konferencijų protokolai, interneto svetainės, komercializacija, sutartys su rezultatų vartotojais dėl ilgalaikio naudojimo; o trumpalaikio naudojimo prasme – žiniasklaida, seminarai, konferencijos, parodos, tipinių pavyzdžių išbandymas su potencialiais rezultatų vartotojais / naudos gavėjais.

• Ar sklaidos ir panaudojimo veikla pritaikyta ir tinkama projekto tikslams ir naudos gavėjams? Ar sklaidos kanalai tinkami tikslinei grupei?

• Ar sklaidos ir panaudojimo veikla organizuojama įvairiu mastu (t. y. vietos, regiono, nacionaliniu, Europos ir sektorių mastu), pasitelkiant veiksmingus perdavimo kanalus, pavyzdžiui, (tarptautinius) tinklus?

• Ar už sklaidą ir panaudojimą atsakingi visi projekto partneriai? Jei ne, kodėl? Ar aiškiai apibrėžtas partnerių vaidmuo, ar aiškiai ir tinkamai jiems paskirstytos užduotys?

• Ar projekto partneriai ir žinomi bei potencialūs vartotojai / naudos gavėjai nuolat bendrauja? Projekto tiesioginiai naudos gavėjai yra tos projekto šalys, kurioms projekto rezultatai yra skirti tiesiogiai, bet reikia numatyti ir tokią sklaidos bei panaudojimo veiklą, kuri būtų nukreipta į platesnę potencialų vartotojų / naudos gavėjų, politinių sprendimų priėmėjų ir (arba) svarbių projekto veiklos sričių veikėjų grupę.

• Ar galutiniai rezultatų vartotojai ir potencialūs naudos gavėjai tiesiogiai dalyvauja įvairiuose projekto etapuose ir ar projekto eigoje su jais reguliariai konsultuojamasi? Jų patarimai ir reikalavimai yra labai svarbūs, siekiant gauti iš karto tinkamus panaudoti ir kokybiškus rezultatus, turinčius didesnį poveikio potencialą. Vartotojai gali dalyvauti įvairiuose etapuose, pavyzdžiui, apibrėžiant ir persvarstant poreikius, išbandant tipinius pavyzdžius ir vertinant tarpinius bei galutinius rezultatus. Šis dalyvavimas svarbus siekiant pritaikyti rezultatus ir prireikus kitaip pakreipti tam tikrą projekto veiklą. Galutiniai vartotojai ir galutiniai naudos gavėjai galėtų dalyvauti pagal oficialią partnerio sutartį kaip tylieji partneriai arba kaip projekto priežiūros komiteto ar tikslinės grupės nariai ir pan.

• Ar į projektą įtrauktas, pavyzdžiui, produktų išbandymo etapas prieš priimant galutinį sprendimą su galutiniais naudos gavėjais / galutiniais vartotojais? Į šio išbandymo rezultatus turėtų būti atsižvelgta pritaikant produktą ir priimant dėl jo galutinį sprendimą.

Paskesnės priemonės

• Kas vyks projektui pasibaigus? Ar užbaigus projektą planuojama atnaujinti jo rezultatus? Kaip projektui pasibaigus bus užtikrinamas rezultatų prieinamumas? Kaip bus finansuojamas būtinas rezultatų atnaujinimas? Jei projekto produktui būtina tam tikra vartotojų pagalba, kaip bus užtikrinta ši paslauga?

• Ar yra numatytos priemonės perduoti projekto rezultatus kitiems galbūt suinteresuotiems asmenims ir organizacijoms, ypač sprendimų priėmėjams ir svarbiausiems suinteresuotiesiems asmenims?

Idealu būtų rezultatus įtraukti į sistemas ir praktiką, pavyzdžiui, mokymo / švietimo priemonių atveju – pasirūpinti šių priemonių pripažinimu / sertifikavimu. Taigi, kad rezultatai būtų tvarūs, būtina įtraukti asmenis iš politikos formavimo lygmens.


Be to, svarbu projekto laikotarpiu gautus rezultatus ir sukurtą metodologiją perduoti naudotis ir kitoms organizacijoms. Primygtinai rekomenduojama visa tai perduoti pasitelkiant mokymo kursus, organizuojamus projekto partnerių ar kitų tinkamą kvalifikaciją turinčių organizacijų.

• Ar tikėtinus rezultatus (produktus ir procesus) galima perduoti ir panaudoti kituose sektoriuose / tikslinėse grupėse / socialinėje ir kultūrinėje aplinkoje? Ar galima pagerinti rezultatų perdavimo galimybes?

Pavyzdžiai: produktas, kurį paprasta naudoti techniniu požiūriu; produktas, apimantis priežiūros ir tęsimo planus projektui pasibaigus; procesas, kuriuo pristatomas naujas požiūris į mokymąsi; rezultatai, orientuoti į tikslinę grupę, kuri dar nebuvo įtraukta; produktas, sukurtas taip, kad jo turinį ir (arba) technologiją būtų galima lengvai adaptuoti; procesai, padedantys spręsti Europos masto problemas; rezultatai, pateikti keliomis kalbomis ir t. t.

5.C. BENDRA PROJEKTO REZULTATŲ TIPOLOGIJA

Rezultatus galima suskirstyti į penkias pagrindines grupes, iš kurių pirmąsias tris sudaro tiesioginiai, o kitas dvi – netiesioginiai projektų rezultatai ir (arba) programų ir iniciatyvų rezultatai.

1) Produktai – tai materialūs ir ilgalaikiai rezultatai: nauji mokymosi produktai, naujos mokymo programos, naujos kvalifikacijos kategorijos, vaizdo medžiaga ir t. t. Tarp jų: • ataskaitos ir (lyginamieji) tyrimai, • tradiciniai švietimo ir mokymo moduliai, pavyzdžiui, vadovėliai ir kitos mokymo

priemonės, • naujoviški švietimo ir mokymo moduliai, • naujos mokymo programos ir kvalifikacijos kategorijos, • su naujais metodais ir metodologija susijusi konsultacinė medžiaga, • švietimas ir mokymo medžiaga internetu (e. mokymasis), • renginiai, pavyzdžiui, konferencijos, kultūriniai renginiai, jaunimo susibūrimai,

visuomenės informavimo kampanijos, seminarai, diskusijos ir simpoziumai.

2) Metodai apima: • praplėstas dalyvių žinias konkrečioje srityje ar konkrečia tema, • bendradarbiavimo procesus ir metodologijas, • įgytas vadovavimo pamokas ir praktines žinias, • keitimąsi idėjomis ir gerąja praktika.

3) Patirtis yra nemateriali ir potencialiai ne tokia ilgalaikė kaip produktai ir metodai. Ji apima: • projekto partnerių įgytą patirtį vadybos ir (tarptautinės) partnerystės veiklos

vykdymo srityje, • individualių asmenų patirtį, pavyzdžiui, įgytą dalyvaujant mobilumo veikloje,

organizuotoje pagal MVGP sektorių programas, • patirties ir gerosios praktikos mainus, kuriems sudaromos sąlygos įsteigiant

tinklus, pavyzdžiui, pagal centralizuotą MVGP veiklą, • patirtį, įgytą iš praktinių projektų, susijusių su partnerystės veikla ir vykdomų

pagal MVGP sektorių programas, ir kt.

4) Politikos pamokos paprastai įgyjamos su bendra patirtimi, įgyta iš projektų, vykdomų pagal programą ar iniciatyvą (arba programų ar iniciatyvų grupę), arba iš specifinių projektų, kurie yra ypač naujoviški ir veiksmingi. Šias pamokas plačiau, sistemų mastu, pritaiko informacijos skleidėjai. Mažai tikėtina, kad politikos pamokoms projekto koordinatoriai (ir partneriai) skirs didžiausią dėmesį arba kad tai bus


pagrindinė priežastis dalyvauti ES programoje ar iniciatyvoje, tačiau vis dėlto kai kurios iš šių pamokų gali būti labai naudingos ir suteikti didelių galimybių šiam tikslui.

5) Europos bendradarbiavimas iš dalies yra priemonė gerinti informuotumą apie naudą, kuri bus gauta iš bendradarbiavimo su Europos partneriais, ir didinti viešumą apie tai, bet kartu tai ir priemonė stiprinti veiklą ES mastu. Jis apima: • naujas arba išplėstas Europos partnerystės sąjungas, • tarptautinį dalijimąsi patirtimi ir geriausia praktika, • kultūrų dialogą ir bendradarbiavimą, tarpkultūrinių gebėjimų ugdymą, • kai kuriomis aplinkybėmis – naują dialogą ir partnerystę tarp Europos Sąjungos

valstybių narių ir jai nepriklausančių šalių.

5.D. VIEŠUMAS

Visos dotacijos, skirtos pagal Komisijos procedūrą (centralizuota veikla) per finansinius metus, turi būti paskelbtos ES institucijų interneto svetainėje per pirmąjį kitų metų pusmetį nuo biudžetinių metų, kuriems šios dotacijos buvo skirtos, pabaigos. Šią informaciją galima paskelbti ir pasitelkus kitas tinkamas priemones, įskaitant ES oficialųjį leidinį. Tačiau dotacijas gavusių asmenų pavardės nei oficialiajame leidinyje, nei interneto svetainėje „Europa“ skelbiamos nebus.

Dotacijas gavusių juridinių asmenų atveju:

a) bus skelbiama ši informacija29:

• paramos gavėjo pavadinimas ir adresas, • dotacijos objektas, • skirta suma ir finansavimo norma, • organizacijų partnerių sąrašas.

b) jie turi aiškiai paminėti ES paramą visuose leidiniuose arba vykdydami veiklą, kuriai ši dotacija buvo skirta. Be to, juridiniai asmenys privalo reklamuoti Europos Komisijos pavadinimą ir logotipą visuose savo leidiniuose, skelbimuose, programose ir kituose produktuose, sukurtuose pagal šią bendrai finansuojamą veiklą. Be to, jie turi paskelbti atsisakymą ir aiškiai jame išdėstyti, kad atsakomybė už turinį tenka konsorciumui, o ne Europos Komisijai ar jos agentūroms. Jei šis reikalavimas visapusiškai neįvykdomas, dotacija paramos gavėjui gali būti sumažinta;

c) juridiniai asmenys privalo paskelbti projekto aprašymą ir tarpinius bei galutinius rezultatus interneto svetainėje, kuri bus prižiūrima vykdant projektą, ir (arba) Europos Komisijos remiamoje informacijos platformoje, skirtoje informacijos apie programos projektus sklaidai (pavyzdžiui, EVE, ADAM ar kt.), ir šią informaciją ten laikyti nustatytą laikotarpį po projekto įgyvendinimo. Interneto svetainės duomenis reikia pranešti atitinkamai agentūrai projekto pradžioje ir patvirtinti galutinėje ataskaitoje.

29 Į paraiškos formą ir partnerių raštus yra įtrauktas aiškus pareiškėjo sutikimas, suteikiantis teisę Komisijai ar agentūrai paskelbti šiuos duomenis, jei paraiška bus patvirtinta. Tačiau paramos gavėjas gali paprašyti, kad jam ši nuostata nebūtų taikoma, jei jo duomenų paskelbimas pakenktų jo saugumui ar finansiniams interesams.


5.E. ASMENS DUOMENŲ APSAUGA Paraiškos bus apdorojamos kompiuteriu. Visi duomenys apie asmenis (pavyzdžiui, pavardės, adresai, gyvenimo aprašymai ir kt.) bus apdorojami vadovaujantis 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo30. Informacija, kurią pareiškėjai privalo pateikti tam, kad būtų galima įvertinti jų paraišką dotacijai gauti, bus naudojama išskirtinai šiam tikslui ir ją naudos tik tas departamentas, kuris bus atsakingas už atitinkamą programą. Pareiškėjo prašymu asmens duomenys gali būti nusiunčiami pareiškėjui patikslinti arba papildyti. Dėl visų klausimų, susijusių su šiais duomenimis, reikia kreiptis į atitinkamą agentūrą, kuriai reikia grąžinti paraiškos formą. Paramos gavėjai gali bet kuriuo metu pateikti Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui skundą dėl jų asmens duomenų apdorojimo šiuo adresu: http://www.edps.europa.eu/EDPSWEB/.

Daugiau bendros informacijos ir rekomendacijų dėl Švietimo ir kultūros generalinio direktorato rezultatų sklaidos ir panaudojimo strategijos rasite adresu:


30 Oficialusis leidinys L 8, 2001-01-12.


Documents

Mokymosi visą gyvenimą programos (MVGP) vadovas, … VADOVAS, 2010 M., I DALIS Įvadas Šiame vadove pateikta platesnė informacija, papildanti kasmetį Mokymosi visą gyvenimą