MokyMosi vis… gyveniM… europos kvalifikacij³ s…ranga
MokyMosi vis… gyveniM… europos kvalifikacij³ s…ranga
MokyMosi vis… gyveniM… europos kvalifikacij³ s…ranga
MokyMosi vis… gyveniM… europos kvalifikacij³ s…ranga

MokyMosi vis… gyveniM… europos kvalifikacij³ s…ranga

  • View
    224

  • Download
    8

Embed Size (px)

Text of MokyMosi vis… gyveniM… europos kvalifikacij³ s…ranga

  • http://ec.europa.eu/dgs/education_culturehttp://ec.europa.eu/dgs/education_culture

    Europos kvalifikacij sranga

    MokyMosi vis gyveniM europos kvalifikacij sranga

  • MokyMosi vis gyveniM europos kvalifikacij srangaeuropos kvalifikacij srangos (eks) lygMen apraai

    i n i o s G e b j i m a i Ko m p e t e n c i j a

    Kiekvienas i 8 lygmen apraytas naudojant kelis apraus, kuriuose nurodyti mokymosi pasiekimai, at-itinkantys to lygmens kvalifikacijas bet kurioje kvalifikacij sistemoje.

    EKS kontekste inios apibdinamos kaip teorins ir (arba) faktins.

    EKS kontekste gebjimai apibdina-mi kaip paintiniai (jiems priklauso loginio, intuityviojo ir krybinio mstymo naudojimas) ir praktiniai (jiems priklauso rank miklumas ir metod, mediag, priemoni bei ranki naudojimas).

    EKS kontekste kompetencija api-briama vertinant atsakomyb ir savarankikum.

    1 LY

    Gm

    Uo

    1 lygmen atitinka ie mo-kymosi pasiekimai

    >pagrindins bendrosios inios >elementars gebjimai, reikalingi paprastoms uduotims atlikti

    >dirbti arba mokytis struktrizuota-me kontekste, tiesiogiai priirint kitam asmeniui

    2 LY

    Gm

    Uo

    2 lygmen atitinka ie mo-kymosi pasiekimai

    >pagrindins darbo arba mokymosi srities faktins inios

    >bendrieji paintiniai ir praktiniai gebjimai, reikalingi tam, kad bt naudojamasi tinkama informacija siekiant atlikti uduotis ir sprsti prastas problemas naudojant pa-prastas taisykles ir priemones

    >dirbti arba mokytis priirint kitam asmeniui, su tam tikru savarankikumu

    3 LY

    Gm

    Uo

    3 lygmen atitinka ie mo-kymosi pasiekimai

    >inios apie darbo arba mokymosi srities faktus, principus, procesus ir bendrsias sampratas

    >paintini ir praktini gebjim spektras, reikalingas uduotims atlikti ir problemoms sprsti pasirin-kus ir taikant pagrindinius metodus, priemones, mediagas ir informacij

    > imtis atsakomybs u darbo arba mokymosi uduoi atlikim

    >sprendiant problemas pritaikyti savo elges atsivelgiant aplinkybes

    4 LY

    Gm

    Uo

    4 lygmen atitinka ie mo-kymosi pasiekimai

    > faktins ir teorins plataus kon-teksto darbo arba mokymosi srities inios

    >paintini ir praktini gebjim spektras, reikalingas specifinms darbo arba mokymosi srities proble-moms sprsti

    >dirbti savarankikai, vadovaujantis daniausiai nuspjamos, taiau kintanios darbo arba mokymosi aplinkos gairmis

    >priirti prast kit darb, imtis dalins atsakomybs u darbo arba mokymosi veiklos vertinim ir gerinim

  • 5 LY

    Gm

    Uo

    *5 lygmen atitinka ie mo-kymosi pasiekimai

    > isamios specializuotos faktins ir teorins darbo arba mokymosi sri-ties inios, i ini rib suvokimas

    >platus paintini ir praktini geb-jim spektras, reikalingas siekiant krybikai sprsti abstrakias pro-blemas

    >vadovauti kitiems ir priirti j veikl darbo arba mokymosi aplin-koje, kuriai bdingi nenuspjami pokyiai

    >analizuoti ir tobulinti savo ir kit veikl

    6 LY

    Gm

    Uo

    **

    6 lygmen atitinka ie mo-kymosi pasiekimai

    >naujausios darbo arba mokymosi srities inios, reikalaujanios kritinio teorij ir princip supratimo

    >puiks gebjimai, atskleidiantys meistrikum ir mokjim dirbti naujovikai, reikalingi sprendiant sudtingas ir nenuspjamas spe-cializuotos profesins veiklos arba mokymosi srities problemas

    >vykdyti sudting technin arba profesin veikl arba projektus, imantis atsakomybs u sprendim primim nenuspjamoje darbo arba mokymosi aplinkoje

    > imtis atsakomybs u asmen ir grupi profesin tobuljim

    7 LY

    Gm

    Uo

    ***

    7 lygmen atitinka ie mo-kymosi pasiekimai

    > labai specializuotos inios, kuri dalis yra naujausios profesins veiklos arba mokymosi srities inios, kuriomis grindiamas originalus mstymas ir (arba) moksliniai tyrimai

    >kritikas vienos srities ir skirting srii sveikos ini supratimas

    >specializuoti problem sprendimo gebjimai, reikalingi moksliniams tyrimams atlikti ir (arba) naujovms diegti siekiant gyti nauj ini, su-kurti naujas procedras ir integruoti skirting srii inias

    > tvarkyti ir keisti darbo arba moky-mosi aplink, kuri yra sudtinga, nenuspjama ir reikalauja nauj strategini metod

    > imtis atsakomybs u nauj profe-sini ini ir praktins patirties k-rim ir (arba) u strategins grups veiklos vertinim

    8 LY

    Gm

    Uo

    ****

    8 lygmen atitinka ie mo-kymosi pasiekimai

    >paangiausios darbo arba moky-mosi srities ir vairi srii sveikos inios

    >didiausi ir labiausiai specializuoti gebjimai ir technikos, skaitant sintez ir vertinim, kuri reikia sprendiant kritines mokslini tyrim ir (arba) naujovi srities problemas ir pleiant bei i naujo apibriant turimas inias arba profesin praktik

    > rodyti didel autoritetingum, ge-bjim dirbti naujovikai ir savaran-kikai, visapus mokslo ir profesijos imanym bei tvar sipareigojim kurti naujas idjas ar procesus dar-bo ar studij aplinkos prieakyje, skaitant mokslinius tyrimus

    Europos auktojo mokslo erdvs kvalifikacij s-

    rangoje pateikiami pakop apraai. Kiekviename

    pakopos aprae bendrais bruoais apraoma, kokius

    pasiekimus ir gebjimus prasta sieti su kvalifikaci-

    jomis, gytomis ubaigus t mokymosi pakop.

    * Auktojo mokslo trumpj studij (priklausan-

    i pirmajai pakopai arba su ja susijusi) apraas,

    parengtas pagal Jungtin kokybs utikrinimo ini-

    ciatyv kaip Bolonijos proceso dal, atitinka EKS 5

    lygmens mokymosi pasiekimus.

    ** Europos auktojo mokslo erdvs kvalifikacij

    srangos pirmosios pakopos apraas, dl kurio,

    vykstant Bolonijos procesui, 2005 m. gegus mn.

    susitikimo Bergene metu susitar u auktj moksl

    atsakingi ministrai, atitinka EKS 6 lygmens mokymo-

    si pasiekimus.

    *** Europos auktojo mokslo erdvs kvalifikaci-

    j srangos antrosios pakopos apraas, dl kurio,

    vykstant Bolonijos procesui, 2005 m. gegus mn.

    susitikimo Bergene metu susitar u auktj moksl

    atsakingi ministrai, atitinka EKS 7 lygmens mokymo-

    si pasiekimus.

    **** Europos auktojo mokslo erdvs kvalifikaci-

    j srangos treiosios pakopos apraas, dl kurio,

    vykstant Bolonijos procesui, 2005 m. gegus mn.

    susitikimo Bergene metu susitar u auktj moksl

    atsakingi ministrai, atitinka EKS 8 lygmens mokymo-

    si pasiekimus.

    Darna su Europos auktojo mokslo er-dvs kvalifikacij sranga

  • Kas yra EKS ir kokia jos nauda?EKS yra bendra europin atramin sistema, kuri susies skirting ali nacionalines kvalifikacij sistemas ir srangas. Praktikai ji veiks kaip per-klimo mechanizmas, palengvinantis kvalifikacij interpretavim. Dl to besimokantiesiems ir darbuotojams bus lengviau persikelti kitas alis arba pakeisti darb ar pereiti kit vietimo stai-g gimtojoje alyje.

    Kam skirta EKS? EKS pirmiausia skirta institucijoms, atsakingoms u nacionalines ir (arba) sektori kvalifikacij sistemas ir srangas. Kai ios institucijos susies atitinkamas savo sistemas su EKS, asmenys, darbuotojai ir vietimo bei mokymo paslaug teikjai gals lengviau palyginti skirtingose alyse iduotas vairi vietimo ir mokymo sistem kva-lifikacijas.

    Kokius vietimo lygmenis ir tipus apima EKS? Kadangi EKS siekiama skatinti mokymsi vis gyvenim, ji apima bendrj ugdym, suaugusi-j vietim, profesin mokym, o taip pat auktj moksl. Atuoni srangos lygmenys apima visas kvalifikacijas, pradedant privalomojo vietimo pabaigoje gyjamomis kvalifikacijomis ir baigiant aukiausiojo akademinio arba profesinio vieti-mo ir mokymo lygmens kvalifikacijomis. I esms, kiekvienas lygmuo turt bti pasiekiamas vai-riais vietimo ir karjeros keliais.

    Kodl EKS pagrsta mokymosi rezulta-tais? EKS sudaro atuoni mokymosi rezultatais (nusa-komais iniomis, gebjimais ir kompetencijomis) pagrsti atraminiai lygmenys. EKS pagrsta ne indliu (mokymosi trukme ar institucijos tipu), o tuo, k ino ir geba padaryti asmuo, gijs konkre-i kvalifikacij. Ji pagrsta mokymosi rezultatais: Skatinageresndarborinkosporeiki(ini,

    gebjim ir kompetencij) ir vietimo bei mo-

    kymo pasilos palyginamum; Palengvinaneformaliojomokymosiirsavivie-

    tos pripainim; Palengvinakvalifikacijperklimirpritaikym

    kitose alyse ir vietimo bei mokymo sistemose.Ji taip pat pripasta, jog Europos vietimo siste-mos tokios skirtingos, kad j nemanoma palygin-ti remiantis indliu (dtomis pastangomis), pvz., studij trukme.

    Ar EKS teikia kvalifikacijas? Ne, EKS aprao kvalifikacij lygmenis, remiantis mokymosi rezultatais. Kvalifikacij teikimas tebe-lieka nacionalini kvalifikacij institucij reikalas.

    K turi atlikti alys? Kokie yra gyvendini-mo terminai?Tai savanorika sranga, bet alims rekomen- duojama iki 2010 m. susieti savo nacionalines kvalifikacij sistemas su EKS, nurodant savo kva-lifikacijos lygmen atitikmenis EKS lygmenims, ir, jei reikia, sukurti nacionalinius statymus ir prakti-k atitinkanias nacionalines kvalifikacij strukt-ras. Iki 2012 m. alys turt utikrinti, kad visuose kvalifikacij paymjimuose bt nurodomas atitinkamas EKS lygmuo.

    Kas sieja EKS ir Europass? Europass tai dokument rinkinys, kur asme-nys gali naudoti savo kvalifikacijoms ir kompe-tencijoms aprayti. Taiau Europass sistemoje nelyginami kvalifikacij lygmenys. Ateityje visuo-se susijusiuose Europass dokumentuose, ypa Europass diplomo priedlyje ir Europass pa-ymjimo priede, turt bti aikiai nurodomas atitinkamas EKS lygmuo.

    Kas sieja EKS ir Bolonijos auktojo moks-lo proces? EKS yra visikai suderinama su Bolonijos proceso metu sukurta Auktojo mokslo kvalifikacij sran-ga. Ypa EKS 58 lygmen apraai atitinka Boloni-jos proceso metu suformuluotus auktojo mokslo

    apraus. Taiau EKS lygmen apra formuluots skiriasi nuo Bolonijos lygmen apra, sukurt specialiai auktojo mokslo poreikiams, nes bda-ma mokymosi vis gyvenim str