MOKYMAS(-IS) VISĄ GYVENIMĄ REKOMENDACINĖ STUDIJA

Naujos aktualijos – naujas švietimas

http://bit.ly/YmwgsG

http://bit.ly/YttFRM

1. ĮŽVALGOS

Spartus technologinis progresas, per pastaruosius 10 metų smarkiai pasikeitęs žmogaus

santykis su informacija bei jos naudojimu, be abejo, reikalauja ir naujo požiūrio į mokymą(-

sį). Jei anksčiau mokymo veikla buvo labai pririšta prie tam tikros institucijos ar mokymosi

vietos, pats procesas suprantamas kaip mokytojo-mokinio rolėmis grįstas žinių perdavimas,

tai dabar matome vis didesnes nuotolinio mokymosi galimybes, vis didėjančią liberalumo,

lankstumo ir bendradarbiavimo reikšmę žinių dalinimosi procese. Vis didėjant informacijos

prieinamumui bei jos naudojimo integralumui, mokymasis taip pat įgauną reikšmę ir už

akademinės ar profesinės sričių ribų. Kečiantis žmogaus santykiui su žiniomis tiek buityje,

tiek ir akademiniame ar profesiniame gyvenime kyla klausymas, ar švietimo būdai, grįsti

mokymo ne mokymosi principais bei standartizavimu yra iš tikro tie, kurie sukuria didžiausią

pridėtinę vertę.

Du interneto portalai sulaukiantys savo mokymo programoms auditorijų, skaičiuojamų 100

tūkst. unikalių peržiūrų, ir taip puikiai iliustruojantys pokyčių mūsų santykyje su švietimu

esmę yra daugiau į tiksliuosius ir gamtos mokslus orientuotas “Khan Academy”

(https://www.khanacademy.org/about; http://bit.ly/118UH3J) bei aukštųjų mokyklų

programas interneto erdvėje realizuojantis “Coursera” (https://www.coursera.org/about;

http://bit.ly/WcC6k3). Abiejų šių portalų keritnis privalumas yra tas, kad, visų pirma, jie yra

atviri bet kuriam norinčiam jais naudotis ir kad visa atsakomybė bei paskata mokytis kyla iš

vartotojo savarankiškumo; antra, šie abu portalai puikiai išnaudoja didelę bendruomenę

besimokančiųjų, kurie tiek dalinasi iškilusiais sunkumais bei atsiradusiomis įžvalgomis vieni

su kitais, tiek ir kaskart spręsdami, klausydami užduočių suteikia vetingos statistinės

informacijos programų rengėjams, taip užtikrinant pastovų turinio tobulėjimą. Šio mokymo(-

si) būdo efektyvumas taip pat buvo įrodytas ir iš pedagoginės pusės:

http://1.usa.gov/114orQ3, o “Khan Academy” yra net naudojamas realioje pedagoginėje

praktikoje mokyklose: http://bit.ly/X5pCGJ.

Dar viena dėmesio verta platforma tai SKILLSHARE (http://www.skillshare.com/). Šioje

platformoje mokymas ir mokymasis yra dar liberalesnis nei prieš tai apibūdintose “Khan

Academy” ir “Coursera” platformose, sudarant sąlygas bet kuriam vartotojui suburti mokinių

grupę ir taptai mokytoju. Puslapio registracija yra nemokama ir atvira kiekvienam, o

2

mokymai vykdomi tiek nuotoliniu būdu, tiek ir per tiesioginį kontaktą suburiant žmones

realioje erdvėje. Tokios mokymo(-si) sistemos pagrindinis aspektas yra tas, kad ji leidžia

pereiti į visiškai bendruomeniškumu grįstą žinių dalijimąsi iš turinio ir iš formos pusės.

Žmonės platformos pagalba gali visiškai atsiriboti nuo tradicinių, formaliame švietime

randamų dalykų ir pasirinkti dalintis žiniomis apie jų hobį, kaip pavyzdžiui šiame

sneakeroloijos arba “mokslo” apie sportinius batelius kurse: http://bit.ly/VsAuRx. Mokymų

organizatoriai, savo nuožiūra, taip pat gali imti jų nusistatytą mokestį iš mokymų dalyvių, kas

iš vienos pusės skatina mokytojus kurti patrauklų turinį, o mokinius reikalauti kokybiškumo

už jį susimokėjus.

Būtent liberaliu ir moderniomis technologijomis grįstu požiūriu į mokymosi vietą žmogaus

gyvenime yra paremta ir valstybės pažangos strategija „Lietuva 2030“. Gebėjimas mokytis ir

integralus gyvenime mokymasis yra vienas iš kertinių sumanios visuomenės aspektų.

Strategijoje yra siūloma “Sukurti veiksmingą mokymosi visą gyvenimą sistemą, efektyviai

pritaikančią informacinių ryšių technologijų galimybes, užtikrinančią dinamiškai visuomenei

būtinų žinių bei gebėjimų įgijimą ir tobulinimą”, kas puikiai atspindi tiek informacinių

technologijų svarbą, tiek ir mokymosi lankstumo reikšmę viso gyvenimo metu. Taip pat

svarbu paminėti, kad tokia mokymosi rolė yra svarbi Sumanios ekonomikos dalis. Strategija

teigia, kad viena iš esminių sumanios ekonomikos sąlygų yra sąlygų verslo, švietimo, mokslo

ir kultūros integracijai kūrimas, pabrėžiant, kad mokymas(-is) turi išplėsti savo ribas už

standartizuotos izoliuotos rolės, tampančios vis mažiau aktualia šių dienų žmogui.

Kalbant apie žinių svarba šiuolaikinio žmogaus pasaulyje taip pat nereiktų pamiršti, jog per

pastaruosius keturis metus taip pat įvyko daug pokyčių ir ekonominėje plotmėje. 2008m.

finansinė krizė bei po jos užsitesusi recesija, sąlygojo drastiška šalių BVP kritimą daugelyje

šalių, o ypač JAV ir Europoje, smarkiai išaugo nedarbo lygis bei apskritai, galime teigti, kad

apskritai privertė žmones permąstyti savo būtį ir vertybes. Svarbu įžvelgti ir tai, kad

besikeičiant ekonominei situacijai sustiprėjo alternatyvių verslo formų reikšmė (pvz.

startuoliai – start-ups), informacinių technologijų plėtra pasiekė rekordines aukštumas,

kūrybiškumas ir savarankiškumas pradėti labiau vertinti darbo rinkoje. Kalbėdami apie

mokymą(-si), ypač tokios koncepcijos kaip mokymasis visą gyvenimą plotmėje, turime

atsižvelgti į tai, kad pastaruoju metu smarkiai besikeičiančiame pasaulyje žinių mums reikia

ieškoti taip pat ir naujų, aktualių šiuolaikiniam žmogui mokymosi formų bei turinio.

Mokymosi reikšmė vis mažiau siejama su atskirais, sąlygotas tam tikrų praktinių tikslų

veiksmais, o priešingai juda mokymosi, kaip integralios gyvenimo dalies kryptimi.

Apibendrinant šias įžvalgas galima įvardinti dvi esmines kryptis:

KRYPTIS 1

Gerai išvystyta sistema, sudaranti sąlygas savarankiškam, besimokančiųjų bendradarbiavimu

grįstam mokymui(-si), išnaudojančiam informacinių technologijų galimybes ir prisidedančiam

prie sumanios visuomenės realizavimo.

KRYPTIS 2

Švietimo sampratą išplėsta už standartizuoto švietimo ribų, taip sąlygojant žinių kultūros

realizavimą ir aktyvesnės visuomenės iš ekonominės ir iš pilietinės pusės vystymąsi.

Šios rekomendacinės studijos tikslas kaip tik ir yra apžvelgiant tarptautines praktikas bei

rekomendacijas, Lietuvos situaciją apžvelgiančius tyrimus bei pateikti pasiūlymą mokymosi

3

visą gyvenimą realizavimo sistemai Lietuvoje. Ši studija yra orientuotą visų pirmą į

neformalųjį suaugusių švietimą, bet atsižvelgdama į naujas ekonomines kryptis ir šiuolaikiškų

gebėjimų žmogui svarbą, kaip modelis nėra uždara ir kito tipo mokymams. Taip pat svarbu

atkreipti dėmesį, kad mokymasis šioje studijoje nėra suprantamas, kaip išskirtina švietimui

sritis, bet kaip ir tą, kuriai socialiniai, kultūriniai bei to paties švietimo aspektai yra labai

svarbus.

MVG samprata

Tarptautinių organizacijų dokumentuose yra išskiriamos dvi pagrindines mokymosi visą

gyvenimą sampratos kryptis. Pirmoji – tai į N.F.S. Grundvigo liberaliojo švietimo koncepciją

(daugiau: http://bit.ly/Vtq73i) panaši sąvoka, kuria mokymasis visą gyvenimą yra siejamas su

mokymosi prieinamumu bet kuriuo gyvenimo laikotarpiu, skatinančiu darnesnį visuomenės

ugdymą bei gyvenimo kokybės gerėjmą. Būtent šia koncepcija buvo pagrįsti pirmieji

UNESCO bei Ekonominės kooperacijos bei vystymo organizacijos (OECD) dokumentai,

akcentavę mokymosi visą gyvenimą, kaip priemonę gerinančią žmonių socialinio gyvenimo

sąlygas, mažinančią socialinę atskirtį.

Labiau konkreti ir praktikoje kiek labiau pritaikoma koncepcija pasirodė kiek vėliau, 1996

metais Europos Komisijos komunikate “European Year of Lifelong Learning”. Į mokymąsi

visą gyvenimą šįkart buvo pirmą kartą pažvelgta iš ekonominės pusės, pabrėžiant pastovų

kompetencijų tobulinimą ir tęstinį įgūdžių įgavimą kaip priemonę, užtikrinančią darbo rinkos

lankstumą bei pastovų žmoniškųjų resursų konkurencingumą besikeičiančioje darbo rinkoje.

Šiuo dokumentu buvo akcentuojama darbdavių ir švietimo institucijų bendradarbiavimo

svarba, kokybiško bei visiems prieinamo profesinio mokymo reikšmė, Europos Sąjungos

lygmenyje buvo atkreiptas dėmesys į investicijų į žmoniškuosius išteklius bei gerų tęstinio

mokymosi sąlygų sudarymo svarbą. Atsiradus šiai koncepcija mokymosi visą gyvenimą

samprata politiniame lygmenyje įgavo gan praktinę vertę, bet tuo pačiu prarado mokymosi,

kaip bendro išprusimo, išmanesnės visuomenės sąlygojimo priemonės reikšmę.

Atsižvelgiant į abiejų koncepcijų privalumus ir trūkumus mokymasis visą gyvenimą ES

lygmenyje sulaukė ir trečios krypties, kuri iki šiol liko pagrindu politikos formavime. 2000

metais Europos Komisijos paskelbtas “Mokymosi visą gyvenimą memorandumas”

(Memorandum on Lifelong Learning) ir 2001 metų komisijos komunikatas “Paverčiant

Europos regiono mokymąsi visą gyvenimą realibe” (Making a European Area of Lifelong

Learning a Reality), kurios mokymasis visą gyvenimą buvo matomas, kaip abiejų prieš tai

buvusių krypčių kombinacijos. Dokumentai remdamiesi tiek humanistiniu, tiek ir

visuomeninių požiūriu akcentavo tokius aspektus kaip socialinės įtraukties mažinimas,

orientavimasis į besimokantį, pilietiškumo skatinimas, tiek ir iš ekonominės pusės pabrėždami

mokslo sąsajas su valstybės plėtros programomis bei darbo rinką, asmeninių kompetencijų

vystymu bei švietimo sistemos integralumu ir darnumu, o pati koncepcija apibrėžta kaip “visa

mokymosi veikla vykstanti bet kuriame amžiaus tarpsnyje siekiant tobulinti asmeninės,

pilietinės, socialinės ir profesinės srities kompetencijas”.

Lifelong learning is defined as ‘all learning activity undertaken throughout life, with the aim

of improving knowledge, skills and competence, within a personal, civic, social and/or

employment-related perspective.’

4

Lietuvos politikoje vyraujauja toks pats mokymosi visą gyvenimą supratimas. Ilgalaikė

valstybės pažangos strategijoje “Lietuva 2030” mokymasis visą gyvenimą mato, kaip

sumanios valstybės dalis, kurios centre yra atsakingas ir kūrybingas žmogus, o aplink jį

sumani visuomenė, sumani ekonomika ir sumanus valdymas Įvardinant mokymąsi visą

gyvenimą, kaip pagrindinį prioritetą švietimo srityje, strategijoje rekomenduojama sukurti

vieningą mokymosi visą gyvenimą sistemą, efektyviai pritaikančią informacinių ryšių

technologijas, užtikrinančią dinamiškai visuomenei būtinų žinių ir gebėjimų tobulinimą.

2013-2022 Švietimo strategija kaip savo 4-ą tikslą įvardija paskatų ir sąlygų mokytis visą

gyvenimą sistemą sukūrimą, grįstą veiksnia pagalba atpažįstant save ir renkantis kelią veiklos

pasaulyje. Mokymosi visą gyvenimą 2013-2016 metų veiksmų planas, kaip pagrindinį tikslą

įvardija sąlygų didėti visų kvalifikacijų lygių suaugusių asmenų socialinei ir darbinei

įtraukčiai, aktyviam pilietiškumui ir asmeniniam tobulėjimui.

Kitas labai svarbus aspektas, detalizuojant mokymosi visą gyvenimą sampratą, - tai

mokymo/-si forma. Europos komisija išskiria tris skirtingi mokymosi pobūdžius: a) formalus

– tai institucionalizuotas, pagal strūktūruotą planą bei nuoseklią hierarchiją vykdomas

švietimas, suteikiantis įgautas kompetencijas patvirtinančius dokumentus; b) neformalus - tai

organizuotas, bet nebūtinai institualizuotas švietimas, vykdomas sistemingai, tačiau

dažniausiai nesuteikiantis išsilavinimą patvirtinančių dokumentų; c) iformalus - tai

neorganizuota savišvieta grįsta forma, kurioje žinios ir įgūdžiai yra įgyjami kasdieninės

veiklos metu, dirbant, bendraujant, pramogaujant, asmeniškai domintis kokia nors skrytimi.

Nors ES dokumentuose šie mokymosi pobūdžiai yra aiškiai išskirti, Lietuvos politikoje aiškiai

apibrėžta atskirtis yra tik tarp formalaus ir neformalaus švietimo. Iformalus mokymasis dažnai

yra prilyginamas savišvietai, politika šioje srityje yra mažai išvystyta.

Paskutinis svarbus aspektas, į kurį ES ir Lietuvoje naudojamas apibrėžimas gan plačiai

žvelgia – tai auditorija, mokymosi visą gyvenimą sistemos dalyviai. Europos Komisija

struktūriškai išskaido mokymąsi visą gyvenimą į dvi dimensijas: pirmoji - tai jau apžvelgta

mokymosi skirtingų mokymosi būdų dimensija, komisijos vadinama “Lifewide” arba

lietuviškai “gyvenimo plotmės” dimensija; antroji, tai skirtingų mokymosi laikotarpių

“Lifelong” arba lietuviškai “gyvenimo ilgumo” dimensija. Šie du aspektai apibrėžia

mokymosi visą gyvenimą kaip aktualų bet kurio amžiaus žmonėms ir bet kurios švietimo

sistemos dalies dalyviams. Tai leidžia įžvelgti švietimo sistemos integralumo ir tęstinumo

svarbą bei įžvelgti problemines sritis bei ieškoti sprendimų žiūrit ne tik į vieną švietimo

sistemos, bet visą sistemą iš esmės.

Apibendrinus, vystant Mokymosi visą gyvenimą politiką, visų pirma, yra labai svarbu yra

atkreipti į naudojamų savokų platumą ir suprasti šią koncepciją ne kaip viską aprepiantį

apibūdinimą, bet kaip integralumą švietimo politikoje, ypač iš vartotojo pusės, skatinančią

priemonę.

Tarptauninų organizacijų rekomendacijos

Kadangi orientavimasis į mokymąsi visą gyvenimą švietimo politikoje nėra nauja kryptis,

skirtingos organizacijos jau yra pateikusios nemažai pasiūlymų šalims, norinčioms realizuoti

mokymą(-si) visą gyvenimą. Europos Komisija “Suaugusiųjų mokymo komunikate”

(“Communication on adult learning”) siūlo sistematišką ir integruotą visų mokymo būdų

vystymą (formalaus, neformalaus, iformalaus), socialinės atskirties grupių (bedarbių,

5

neįgaliųjų, mažai išsilavinusių) įtrauktį ir rėmimą, su suaugusiais dirbančių specialistų

kvalifikacijos tobulinimą bei visais mokymo būdais įgytų kompetencijų pripažinimą. Tarp

pagrindinių faktorių taip pat minimas kokybės stebėsenos sistemų įvedimas, siekiant užtikrinti

kokybišką bei funkcionalią mokymosi visą gyvenimą sistemos plėtrą.

Labai panašiais principais yra grįsti ir 2007m. EK “Suaugusiųjų švietimo veiksmų plano”

(“Action plan on adult learning”) pagrindiniai aspektai. Yra rekomenduojama vystyti aukštos

kokybės konsultavimo galimybės ir sudaryti kiek galima patogesnes sąlygas vartotojui tokias

sąlygas gauti, tiekiant kiek arti gyvenamosios ar darbo vietos. Yra taip pat kalbama apie

individualių poreikių nustatymą, lankstų ir prieinamą vertinimą bei mokymosi rezultatų

pripažinimą. Kaip aktyvavimo priemonės yra siūlomas paklausa grįstas finansavimas bei

bendras motyvacijos mokytis skatinimas.

Kitas EK strategijos Europa 2020 ir jo iniciatyva “Nauji įgūdžiai naujoms darbo vietoms”

(“Agenda for New Skills and Jobs”) žvelgia į MVG daugiau iš ekonominės pusės. Šia

iniciatyva vystant MVG sistema yra visų pirma siūloma orientuotis į mažai raštingus, žemos

kvalifikacijos bei neadekvačių darbinių gebėjimų žmones, jų integraciją į visuomenę ir darbo

rinką. Taip pat siūloma žmonės orientuoti ir padėti jiems pereiti į didelę pridėtinę vertę

kuriančius sektorius, vystyti tokias profesijas kaip tos, kurios atsiranda įgyvendinant tvaraus

ekonomikos augimo, lygių galimybių ir teisėkūros bei medicinos ir socialinės apsaugos

sektorių darbo vietų politiką.

Be šių dokumentų, dar viena dėmesio verta rekomendacija yra 2007m. “Tarptautinės

ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos” išleistas “Mokymosi visą gyvenimą

politikos instrukcija” (OECD, Lifelong learning Policy Brief). Atsižvelgiant į 15 skirtingų

Europos šalių praktikas vystant mokymosi visą gyvenimą politiką, buvo pastebėta, kad

prielaidas sėkmingam MVG realizavimui sudaro: a) efektyvi kvalifikacijų sandaros sistema ir

jos administravimas; b) lanksti kreditų sistema, leidžianti žmogui laisvai kombinuoti siūlomas

programas, taip susimodeliuojant individualiems poreikiams labiausiai tinkamą turinį; c)

aukštas mokymo(-si) lankstumą, kas yra galimybė laisvai palikti mokslus ir į juos sugrįžti; d)

jaunų žmonių (25-35 metų amžiaus) motyvavimas mokytis išėjus iš formalaus švietimo

sistemos; e) stipri sąsaja su darbo rinka; d) diversifikuotas vertinimas, t.y. galimybė gauti

įvertinimą tiek išklausius kursą, tiek ir savarankiškai išlaikius jo testą; e) mažesnės mokymosi

kainos bei didesnis efektyvumas. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad nors nei viena šalis

neturėjo įsidiegusi visų naujovių, bet atskiros sėkmingos praktikos skirtingose šalyse parodė

visų šių aspektų svarbą.

REKOMENDUOJAMA:

- Švietimo sistemos integralumas (formalaus, neformalaus ir iformalaus švietimo)

- Socialinės atskirties grupių (bedarbių, neįgaliųjų, mažai išsilavinusių) įtrauktis

- Kvalifikacijų pripažinimas

- Mokymo specialistų kvalifikacijos kėlimas

6

- Kokybės stebėsena

- Efektyvi kvalifikacijų sistema ir jos administravimas

- Personalizavimas

- Mokymosi lankstumas

- Lanksti kreditų sistema

- Sąsajos su darbo rinka

- Žemesnės kainos kainos, didesnis efektyvumas

2. ES ŠALIŲ PRAKTIKA

Rodikliai

Apačioje pateikta lentelėje yra perteikti pagrindinio mokymosi visą gyvenimą rodiklio

duomenys. Tai Eurostat vykdomos Sugusiųjų švietimo apklausos (Adult Education Survey)

dalis, kurioje 25-64 metų respondentai yra klausiami, ar per pastarąsiais keturias savaites

dalyvavo kokioje nors mokymosi veikloje. Dalyvavusių proporcija yra apskaičiuojamą ir

pagal ją išskiriamas šalyje esantis suaugusiųjų mokymosi visą gyvenimą lygis.

Kaip matome, geriausius rezultatus turi Skandinavijos šalys ir šie rodikliai išliko pakankamai

panašus abiejų tyrimo laikotarpių metu. Danija tiek 2006 tiek ir 2011 rodė stipriausią

7

mokymosi visą gyvenimą lygi su 2011 net per 30% perlipusiu rodikliu, Suomija bei Norvegija

per abu laikotarpius išlaikė panašų lygį, o Švedijos mokymosi visą gyvenimo lygis bene 7

procentiniais punktais pakilo į viršų. Islandija, nors ir truputi sumažėjus rodikliams, vis dar

yra viena stipriausių šalių pagal mokymosi visą gyvenimą lygį su 25.9% besimokančių.

Tarp kitų šalių verta paminėti Šveicariją ir Jungtinę Karalystė. Mokymosi visą gyvenimą

rodiklis Šveicarijoje nuo 2006 iki 2011 padidėjo daugiau nei 7% nuo ir taip palyginti aukštų

22.5% iki 29.9%. Jungtinėje karalystėje galime įžvelgti priešingą tendenciją. Mokymosi visą

gyvenimą rodikliai palyginus šiuos du rodiklius krito nuo 26.7% iki 15.8%.

Nors teisiniuose reglamentuose mokymosi visa gyvenimą koncepcija Lietuvoje pasirodė jau

po įstojimo į Europos sąjungą 2004 metais (2004 m. patvirtinta Mokymosi visą gyvenimą

užtikrinimo strategija), Lietuvos mokymosi visa gyvenimą rodikliai tiek 2006, tiek ir 2011

buvo žymiai žemesni nei ES vidurkis - atitinkamai 4.9% ir 5.9%, kai ES vidurkis svyravo apie

9%.

Svarbu atsižvelgti į tai, kad apklausos rezultatai labai priklauso nuo to, kaip respondentai

suprantą mokymąsi. Apklausa apima ne vien tik formaliuoju būdu vykstantį mokymąsi. Gali

būti ir taip, kad skirtingų šalių gyventojai skirtingas veiklas įvardija kaip mokymąsi arba,

tiksliau kalbant, prisirišdami prie mokymosi supratimo tik iš formaliosios pusės, neįskaito

kitų, daugiau neformaliuoju būdu, vykdomų mokymosi veiklų.

Nepaisant to, taip pat yra svarbu, tai kad politikos vystyme rodikliai yra reikalingi norint

įsivertinti jos rezultatyvumą ar nusistatyti prioritetus. Šis apačioje pateiktas rodiklis yra

pagrindinis Mokymosi visą gyvenimą rodiklis Europos Sąjungoje ir būtent dėl to buvo

apžvelgtas šioje studijoje.

8

Daugiau apie metadologiją:

http://epp.eurostat.ec.europa.eu/cache/ITY_SDDS/en/trng_esms.htm

Apžvalga

Kitų šalių praktikų apžvalgai suaugusiųjų mokymosi visą gyvenimą srityje buvo pasirinktos 7

šalys, kurios pagal viršuje pateiktą rodiklį rodė geriausius rezultatus tiek 2006, tiek ir 2011

metais. Šiuo būdu buvo atrinktos visos Skandinavijos šalys (Suomija, Švedija, Norvegija,

Danija ir Islandija), Šveicarija ir Jungtinė Karalystė. Dėl informacijos trūkumo, Jungtinės

Karalystės buvo apžvelgti tik Anglijos ir Škotijos regionai.

Prieš gilinantis į konkrečias šalis taip pat yra labai svarbu atkreipti dėmesį į skirtingas

socialines politikos kryptis, kuriomis vienos šalys lyginant su kitomis pasižymi.

Skandinavijos šalys, rodančios geriausius rodiklius suaugusiųjų mokymosi srityje Europoje

yra žinomos dėl didelių mokesčių, didžiausio pajamų perskirstymo, plataus spektro viešojo

sektoriaus paslaugų, kurios pasižymi kokybę bei socialinę lygybę. Pagal Europos socialinio

modelio specifiką (http://bit.ly/T4IOYY) grįsta šiais dviem perskirstymo efektyvumo

(valstybės surenkamų pajamų panaudojimo kokybiškumo) ir socialinės lygybės aspektais,

būtent Skandinavų socialinis modelis yra laikomas tvariausiu ir sėkmingiausiu regione.

Kalbant apie Skandinavijos šalis ir jų sėkmę užtikrinant socialines paslaugas savo piliečiams

ir ypač konkrečiai šiai studijai aktualioje suaugusiųjų mokymosi srityje, nėra užmirštos ir

kitos šalys, kurios beveik nenusileidžiai, o kai kuriais atvejais ir lenkia, kai kurias

Skandinavijos šalis pagal minėtą MVG rodiklį. Visų pirma – tai Šveicarija, kurioje, MVG

9

paslaugos iš valstybės pusės yra beveik netiekiamos, o privatus sektorius iniciatyva vykstantis

mokymosi populiarinimas užtikrina aukštą rezultatą šioje srityje.

Kita šalis, o tiksliau jos du, gan skirtinga švietimo politika pasižymintys regionai, įtraukti į

apžvalgą yra Anglija ir Škotija. Jungtinė karalystė nuo seno pasižymi stipria aukštųjų

mokyklų sistema ir orientacija į aukšto lygio kompetencijas. Nors ši Europos dalis, pagal

socialinį modelį dar vadinama Anglo-Saksų regionu, nepasižymi nei tiek išplėtotu viešųjų

paslaugų aparatu kaip Skandinavijos šalis, nei ekstremaliu orientavimusi į privatų sektorių

tiekiant socialines paslaugos kaip Šveicarija, nuo industrinės revoliucijos laikų išlikęs stiprus

orientavimasis į darbingo žmogų bei maksimalios pagalbos jam suteikimas tiek ir iš karjeros

konsultavimo pusės, tiek ir iš užimtumo didinimo. Jungtinės karalystės rodiklis, nors ir kritęs

lyginant 2006 su 2011 metais, bet vis dar yra vienas konkurencingiausių Europoje.

Danija (5.6 mln. Gyventojų)

Danijoje suaugusiųjų švietimas yra išskiriamas į formalųjį ir neformalųjį. Formalus - tai

bendrasis ir profesinis švietimas bei aukštasis mokslas; neformalusis - tai liberalaus švietimo

tradicijomis grįstas mokymosi organizavimas (daugiau: http://bit.ly/WyPziO). Neformalus

švietimas vyksta per mokymosi asociacijas (jų yra 1800), liaudies mokyklas (80), dienines

mokyklas (50), Danijos universitetų išplėtimo programose (Danish University Extension

programes). Neformaliojo švietimo finansavimas yra dažniausiai grįstas besimokančiųjų

įmokomis bet sertifikuotos mokyklos gauna stambius grantus, yra įvairios paramos ir paskolų

sistemos besimokantiems.

2010 metais studijų asociacijose ir vakarinėse klasėse mokėsi apie 700,000 žmonių,

Universitetų išplėtimo programose apie 75,000, dieninėse mokyklos 2,000, liaudies

mokyklose apie 50,000 žmonių. Populiariausi kursai buvo bendrieji dalykai (skaitymas,

rašymas, aritmetika) – 90,000; sveika gyvensena - 95,000; kultūra – 89,000, kūrybiškumas –

57,000.

Gilias tradicijas turinti ir Danijoje kilusi suaugusiųjų švietimo forma yra Laudies universitetai.

Tai neformaliojo švietimo įstaiga, skirta tęstinėms suaugusiųjų studijoms, pasižyminčios

rezidentiniu (jose besimokantieji apsistoja) mokymo, gyvenimo, bendravimo sąlygų,

leidžiančių jam siekti aukštesnės savo asmenybės ugdymo pakopos arba įgyti ne visada

sisteminį akademiškai išdėstytų žinių, bet atitinkančių jo interesų lygį išsilavinimą, taip pat

įgauti reikalingų praktinių įgūdžių, pasinerti į intensyvų kultūrinį, politinį, socialinį,

svarbiausia – demokratišką gyvenimą. Danijoje liaudies mokyklos siūlo trumpus (mažiau nei

dvi savaitės) arba ilgus (ilgesnius nei dvylika mėnesių). Daugiausiai juos renkasi žmonės,

kuriems apie 25 metus (manoma, kad norėdami save išbandyti ir rasti sprendimus tolesniam

karjeros keliui). Mokyklos yra remiamos iš valstybės biudžeto, bet taip pat finansuojamos per

besimokančiųjų įmokas. Daugiau apie Liaudies mokyklas lentelėje.

Kita suaugusiųjų švietimo įstaiga, Dieninės mokyklos, jau daugiau skirta bendrajam ugdymui,

darbingumo skatinimui bei socialinės rizikos grupių įtraukimu į mokymosi veiklas.

Aukštojo mokslo paslaugos taip pat yra prieinamos suaugusiesiems, norintiems gilinti savo

žinias testinio mokymo būdu. Toks testinio mokymosi būdas Danijoje yra prieinamas nuo

1899, kai buvo suteiktas pirmasis valstybinis grant’as universitetams įsidiegti būtent šias

paslaugas. Toks mokymo būdas įstatymiškai iki šiol yra beveik nepakitęs ir yra apibrėžtas

10

kaip viena bet kurios aukštosios mokyklos funkcija. Iš valstybės biudžeto yra subsidijuojama

nuo 2/3 iki 4/5 lektorių atlygio, priklausomai nuo to, ar yra vedama tik konkreti paskaita, ar

pilnas kursas, maža dalis administracinių išlaidų taip pat yra padengiama. Dalinio

finansavimo principas yra naudojamas, nes tikimasis, kad skirtingai nuo pilno mokslo

finansavimo tradicinių aukštųjų mokyklų programų studentams, tęstinio mokymo kursai yra

dalinai apmokami iš besimokančiųjų sąskaitos.

Kitas labai svarbus Danijos universitetų tiekiamų programų tęstiniam mokymuisi aspektas yra

orientavimasis į vietos bendruomenes. Kursai yra prieinami visos šalies plotmėje, netgi

mažesniuose miesteliuose. Tai vyksta ne vien tik per pačių universitetų veiklą, bet ir per jų

filialus asocijuotuose su universitetais organizacijose. Filialai įkurti universitetų vietose turi

autonomijos teisę, jiems leidžiama patiems organizuoti ir patvirtinti siūlomus kursus. Visos

kituose filialuose, kurių Danijoje yra 120, yra vykdomi Universiteto išplėtimo komiteto

patvirtinti mokymai. Ši veikla vyksta įvairiuose įstaigose, įskaitant tiek suaugusiųjų mokyklas

ar kitas jų konkrečiai suaugusiųjų švietimu užsiimančias įstaigas, ar net kitas pagrindines

funkcijas turinčias mokyklas, bibliotekas, muziejus.

Šie kursai sulaukia labai skirtingos profesinės, edukacinės patirties žmonių. Du trečdaliai jų

yra moterys ir nors kursai yra populiarūs tarp įvairaus amžiaus žmonių, net trečdalis dalyvių

yra virš 65 metų amžiaus. Pastebima, kad dažnu atveju po metų pabaigę kursą žmonės,

užsirašo ir kitam, taip vis tęsdami mokslus ir gilindami savo žinias. Populiarūs tiek tradiciniai

kursai, tokie kaip kalbos ar teisė, bet taip pat yra susidomėjimas specifinėmis sritimis, siekiant

gilinti ar įgauti akademiniu žinių tam tikroje srityje. Daug žmonių įvardija, kad nors šie kursai

ne tiek kelią kompetencijas, vėliau darbe ar kitur pritaikomoje veikloje, bet daugiau leidžia

išplėsti žinias ir įgauti naują požiūrį į darbinę veiklą.

LIAUDIES MOKYKLOS

Liaudies mokykla – tai neformali, laisva, nepriklausoma suaugusiųjų mokymo rezidentinė,

valstybės finansuojama, bet nereguliuojama institucija, į kurią gali atvykti mokytis bet kuris

šalies pilietis, tikėdamasis mokymo, gyvenimo, bendravimo sąlygų, leidžiančių jam siekti

aukštesnės savo asmenybės ugdymo pakopos arba įgyti ne visada sisteminį akademiškai

išdėstytų žinių, bet atitinkančių jo interesų lygį išsilavinimą, taip pat įgauti reikalingų

praktinių įgūdžių, pasinerti į intensyvų kultūrinį, politinį, socialinį, svarbiausia –

demokratišką gyvenimą. Tai vieta, kur individui yra visos sąlygos stiprėti ir fiziškai, ir

dvasiškai, tobulėti intelektualiai, pajausti didesnį pasitikėjimą savimi.

Svarbiausi bruožai:

1. Tai mokykla, priklausanti švietimo sistemai ir esanti svarbi bendros švietimo struktūros,

kuri vadinasi neformalusis švietimas, dalis. Į mokyklą priimami visi norintys čia mokytis,

sulaukę aštuoniolikos metų piliečiai, nepaisant išsilavinimo, turtinės padėties, interesų,

įsitikinimų, religijos, tautybės. Joje nėra vertinimo ir egzaminų sistemos, negaunama jokio

mokyklos baigimo diplomo. Jos nereguliuoja valstybė, ji gali pasirinkti mokymo turinį,

metodus, organizacinius principus.

11

2. Tai laisva ir nepriklausoma suaugusiųjų mokymo įstaiga.

3. Tai be galo didele įvairove pasižyminti mokykla, nes joje galima pasirinkti tinkamiausius

trukmės požiūriu kursus – nuo kelių dienų iki vienos ar trijų savaičių (trumpieji kursai), nuo

keturių iki keturiasdešimties savaičių (ilgieji kursai), priklausomai nuo mokyklos tipo. Jai

būdinga mokymo turinio, siūlomų temų, dalykų, programų, atskirų paskaitų ciklų, taip pat

praktinių dalykų, įgūdžių įgijimo įvairovė: nuo gimnastikos iki kompiuterių, nuo siuvimo iki

modeliavimo, nuo natų mokymosi iki muzikinių kūrinių rašymo, nuo eilėraščių deklamavimo

iki dramos veikalų režisavimo, nuo mitologijos iki astrologijos, nuo pagonybės iki budizmo.

4. Tai rezidentinė mokykla, į kurią susirenka įvairaus amžiaus žmonės, nors dažniausiai apie

20-25 metų, ir drauge ne tik studijuoja, mokosi, bendrauja, bet ir gyvena, gvildena

visuomenines, politines, religines, filosofines problemas, ne mažiau vietos ir laiko skiria savo

asmenybės tobulinimui.

5. Tai mokykla, kur mokomasi demokratijos gyvenant demokratiškai. Dažniausiai tai save

reguliuojanti, laisva, nepriklausoma institucija. Mokyklos valdyba ir mokytojai visados siekė

ir siekia apibrėžti, jog mokykla yra laisva nuo bet kokio išorinio poveikio, galinčio ir norinčio

įtakoti mokymo turinį ar keisti mokyklos pakraipą. Nors keičiantis aplinkai (pavyzdžiui, nuo

žemdirbiškos prie industrinės valstybės), mokykla keičia savo mokymo programas, kad

patrauktų suaugusius moksleivius. Kita vertus, šioje mokykloje išnyksta barjerai tarp darbo ir

poilsio, mokymosi ir laisvalaikio, kasdienybės ir šventės, būdingi industrinei visuomenei. Tai

daro teigiamą įtaką moksleiviams, kurie čia atvyko ne tik konkrečių ketinimų vedami, bet ir

gyventi tokioje aplinkoje, kurioje jie gali atsidurti, palikę mokyklos teritoriją.

6. Aukštesnioji liaudies mokykla Danijoje formaliai nerengia moksleivio jokiai konkrečiai

sričiai, profesijai, amatui. Kiekvieno moksleivio reikalas yra nuspręsti, ko jam reikia šioje

mokykloje, kiek jam reikia iš šios mokyklos gauti, kada reikia joje būti. Tačiau ilgametė

aukštesniųjų liaudies mokyklų patirtis rodo, jog, iš vienos pusės, tai mokykla, kur mokymo ir

auklėjimo efektas yra nepaprastai ženklus, ypač ugdant asmenybę, suteikiant jai pasitikėjimo

savimi; iš kitos pusės, kyla pavojus, jog mokykla tapo tam tikru uždaru inkubatoriumi,

kuriame tarps nerealistinės idėjos.

7. Tokioje mokykloje gali mokytis žmonės ir su fizine negalia, tačiau aukštesnioji liaudies

mokykla nėra koks nors socialinės reabilitacijos centras – tai mokymo įstaiga, kuri tik iš

dalies gali atlikti tam tikrą terapinę funkciją.

Pastaba: turinys paimtas iš Povilo Kuprio straipsnio “Graži šalis yra Danija. Mokslas ir

gyvenimas, 1998 m. Nr. 5-6”, kuriame naudojama The Danish Folk High School Today,

1985, 28 informacija. (http://www.nalma.lt/publikacijos_kuprys.html)

Liaudies mokyklos Lietuvoje:

http://www.nalma.lt/index.html

http://esf.vdu.lt/esf/esf0013/downloads/str09.pdf

Kaip ir kitos Skandinavų šalys Danija savo mokymosi visą gyvenimą plane įvardija tuos

pačias OECD ir ES siūlomas krytpis. Pirma - tai karjeros konsultavimas, ypač jauniems

žmonėms. Yra siekiama jį stiprinti ir profesionalizuoti visuose lygmenyse, t.y. suteikti

konsultacijų galimybės visuose lygmenyse pradedant nuo bendrojo ugdymo ir baigiant bet

12

kurio amžiaus suaugusiais). Svarbu pastebėti, kad, kiek skirtingai nuo kitų šalių,

konsultavimas yra vykdomas ne vien tik bedarbiams, bet ir dirbantiems bei verslo

kompanijoms. Taip stengiamasi skatinti suaugusiųjų mokymosi paklausą tiek iš individualios

pusės, tiek ir iš darbdavių. Tokiu būdu yra skatinamas ir bendradarbiavimas tarp švietėjų ir

privataus sektoriaus.

2007 metų Mokymosi visą gyvenimą strategijoje taip pat įvardija ir savišvieta ar darbo metu

įgytų kompetencijų pripažinimą bei lankstumo, vienalytiškumo principais grįstą kreditų

sistemą, leidžiančią laisvai kombinuoti esamas ir įgaunamas žinias. Tarp išskirtinių Danijos

prioritetų galima būtų įvardinti tarptautiškumo skatinimą. Yra stengiamas kiekvienam žmogui

užtikrinti galimybę studijuoti užsienyje, taip skatinant globališkumą ir įgaunant

globališkesnes pažiūras. Danijos politikoje taip pat yra kerpiamas didelis dėmesys į profesinių

institucijų stiprinimą. Gan priešingai nei Suomija ar Švedija ji siūlo turėti mažesnį, bet

stipresni institucijų tinklą užtikrinanti mokslų plotmę ir kokybę.

DANIJOS UNIVERSITETŲ IŠPLĖTIMAS – JK PRAKTIKOS PRITAIKYMAS

Aukštojo mokslo prieinamumo didinimas už formalaus švietimo ribų prasidėjo Jungtinėje

Karalystėje po aktyvaus profsąjungų sujudimo atvėrus plačiajai auditorijai duris į anksčiau tik

elitui prieinamą aukštąjį mokslą. Šia priemone buvo siekiama įtraukti darbo klasės aktyvistus

į aukštesnės klasės gyvenimo aktualijas ir taip sukurti tarpininkų tarp elito ir darbo klasės

lygmenį. Suaugusiųjų švietimas buvo matoma kaip priemonė visuomenės susiskaidymui

mažinti, o universitetų išplėtimo judėjimas kaip šio proceso pasekmė. 1870 pradėjus Oksfordo

universitetu, o vėliau įsitrauktus ir beveik visiems Londono universitetams, dėstytojai buvo

siunčiami skaityti plačiajai auditorijai pritaikytų paskaitų po visą Britaniją.

Kita šalis dar 19a. sėkmingai išplėtusi aukštojo mokslo prieinamumą už formalaus švietimo

ribų yra Danija. Iki tol tęstinio suaugusiųjų švietimo srityje Danijoje veikė tik Liaudies

mokyklos. Pasinaudojant sėkminga Didz iosios Britanijos praktika 1899m. Kopenhagos

universitetui, kuris tuo metu buvo vienintelis universitetas Danijoje, buvo skirtas grantas

tęstinio mokymo kursų diegimui. Kitus 70 metų suaugusiųjų tęstinio mokymo paslaugos

universitetuose buvo toliau finansuojamos grantų principu – universitetas kiekvienas metais

pateikdavo prašymą, taip vadintam “populiariajam universitetiniam švietimui”, ir pagal šią

paraišką buvo skiriami finansai. Nuo 1969 buvo pereita prie supaprastinto subsidijom grįsto

finansavimo, kai įstaigoms tiesiog yra skiriamos lėšos organizuoti ir vykdyti šias paslaugas.

Daugiau:

http://www.folkeuniversitetet.dk/default.aspx?pagetype=6&custID=8

http://www.workersliberty.org/story/2009/01/16/league-plebs

http://www.conted.ox.ac.uk/about/index.php

Informacijos šaltiniai:

http://www.folkeuniversitetet.dk/default.aspx?pagetype=6&custID=8

http://www.danishfolkhighschools.com/

http://www.infonet-ae.eu/en/adult-education-in-danemark-1032

http://pub.uvm.dk/2007/lifelonglearning/lifelong_learning.pdf

13

Švedija (9.5mln. Gyventojų)

Švedijoje suaugusiųjų švietimas yra skirstomas į formalųjį ir neformalųjį. Neformalusis

švietimas apima profesinį mokymą, savivaldybių vykdomas mokymosi programas, Liaudies

mokyklas bei mokymosi asociacijas. Liaudies mokyklų ir mokymosi asociacijų vykdoma

veikla apibendrintai yra vadinama liberaliuoju suaugusiųjų mokymusi ir pasižymi

savanorišku, laisvu mokymo procesu iš formos ir vertinimo pusės, yra beveik identiška

Danijos suaugusiųjų švietimo modeliui.

Pagrindinė institucijos kuruojančios suaugusiųjų neformalųjį švietimą yra Švietimo ir Mokslo

ministerija, Nacionaliniu suaugusiųjų mokymosi konsulatas, mokymosi asociacijos

(atsakingos už studijų ratelių (“study circles”) veiklą), savivaldos ir regionų asociacija

(atsakinga už liaudies mokyklas). Iš viso Švedijoje veikia 10 suaugusiųjų švietimo

organizacijų, suburiančių apie 285,000 studijų ratelių ("study circles") su 1.25 milijonu

dalyvių kiekvienais metais bei 150 liaudies mokyklų su 80,000 besimokančių trumpuose bei

13,000 ilguose kursuose.

Liaudies mokyklos yra organizuotos panašiu principu į Danijos liaudies mokyklas. Jose

siūlomi įvairių lygių ir turinio mokymai. Trumpi kursai trunka iki kelių mėnesių, ilgi kursai

trunka nuo 1 iki 3 metų. Jose yra siūloma siūlo daug specializuotų kursų tokiomis temomis

kaip muzika, medijos studijos, amatai, teatras, įvairios kalbos, sveika gyvensena ir turizmas.

Kita, iš Švedijos kilusi ir joje gerai išplėtota mokymosi forma – tai studijų rateliai (ang. Study

Circles). Rateliai yra organizuojami studijų asociacijų ir jų pagrindinis tikslas yra organizuoti

savanorišką žmonių būrimąsi į grupės su inciatyva mokytis, diskutuoti ir taip skatintini

bendruomeniškumą. Švedijoje studijų asociacijų organizuojamų mokymų mokymosi grupėse

turinį daugiausiai sudaro sudaro dalykai estetikos, muzikos, menų ir medijų srityse, 60% viso

laiko skiriama mokymo laiko skiriama individualiai pačių grupių veiklai. Įdomu tai, kad

mokymosi asociacijos finansuojamos per grant’ų modelį, kai finansai yra suteikiami tam

tikrai nustatytai veiklai atlikti.

14

STUDIJŲ RATELIAI

Labai populiarus suaugusiu ju s vietimo metodas – studiju ratelis pirmiausiai atsirado Švedijoje

ir kitose Skandinavu s alyse XIX a. pabaigoje. Dabar jis naudojamas ir kitose Baltijos regiono

šalyse.

Studiju rateli gali sudaryti 6 – 12 žmonių būrelis. Tokia grupė nagrinėja vieną problemą arba

temą tam tikrą laiką o darbui vadovauja visų pripažintas lyderis. Pagrindinis skirtumas nuo

tradicinių mokymo metodų yra tas, kad mokymas vyksta ne „nuo viršaus žemyn“, t. y. nuo

mokytojo į mokinį, bet priklauso nuo visu dalyviu bendradarbiavimo. Studijų rateliu darbe

svarbiausia dalyvių žinių turtinimas pagal jų poreikius ir interesus. Nariai susitinka reguliariai

pagal pačių sudarytą studijų planą.

Trys pagrindiniai studijų ratelių veiklos faktoriai:

• dalyvių patirtis ir įgūdžiai;

• studijų planas arba specialiai paruošta studijų medžiaga;

• asmuo, kuris vadovauja studijų rateliui. Kartais būna konsultantas arba patarėjas, kuris

padeda rateliui.

Pagrindiniai studijų ratelių principai:

Laisvumas ir demokratiškumas

Tai yra laisvos ir savarankiškos studijos. Dalyvių niekas neverčia dalyvauti ratelyje. Vyrauja

laisva, įtampos nesukelianti atmosfera, o ne struktūriškai apibrėžta pamoka, kaip dažniausiai

būna mokykloje. Demokratija yra labai svarbus studijų ratelio metodo principas.

Dalyvavimas ir veikla

Studijų ratelyje visi yra įtraukti į veiklą, visi yra atsakingi už rezultatus bei tikslo siekimą.

Kiekvienas dalyvis yra aktyvus – randa informaciją, dalijasi ja, išmėgina idėjas ir ruošia

medžiagą. Nariai yra aktyvūs visą laiką!

Planavimas

Užsiėmimai studijų rateliuose yra planuojami. Dalyviai patys organizuoja mokymosi procesą

– grupė pasirenka temą, kuri jiems įdomi, kelia tikslus, taip pat numato darbo rezultatus ir

sudaro susitikimuų darbo planą.

Bendradarbiavimas ir parama

Visų pirma studijų ratelis remiasi visų narių žiniomis ir kompetencijomis. Todėl geriausia į

ratelį kviesti įvairių dalykų ir įvairią patirtį turinčius mokytojus. Ne tik mokytojai, bet ir kiti

mokyklos darbuotojai arba moksleivių tėvai gali dalyvauti tokiame studijų ratelyje. Dalyviai

palaiko vienas kitč. Jeigu kas nors turi problemą grupės nariai yra pirmieji, kurie gali padėti.

15

Daugiau apie studijų ratelius ir jų vykdymo rekomendacijas čia:

- http://en.wikipedia.org/wiki/Study_circle

- http://www.co-intelligence.org/P-studycircles.html

- priedė esantis pdf su rekomendacijomis studijų burelių organizavimui

Studijų ratelių metodas jau yra išbandytas ir Lietuvoje:

- http://www.socinvest.lt/socinvest/locademia.html

-

http://www.sjsc.pakruojis.lt/Konferencijos/Konferencija%202012_06_12/Rasa%20Starvinski

ene.pdf

- http://www.baltic-sea-academy.net/documents/history_lit.pdf

Kitas Švedijos unikalus bruožas, šį kartą iš politinio valdymo pusės, yra valdymo

decentralizacija. Šiuo principu valstybiniame lygmenyje yra nustatomi tik prioritetai,

pagrindiniai mokymo principai bei kryptys, o regioniniame lygmenyje jau vystoma šių

nurodymų specifikacija bei organizuojamos tam tikros veiklos. Svarbus aspektas yra tai, kad

lokaliame lygmenyje finansai vienodomis sąlygomis yra skiriami tiek valstybiniams, tiek ir

privatiems tiekėjams, taip užtikrinant konkurencingumą suaugusiųjų švietimo tiekimo srityje

bei kokybę. Mokymo asociacijos gali būti privačios ir gauti lygiai tokius pačius grantu’s kaip

ir valstybinės organizacijos.

Gerinant tęstinio mokymosi prieinamumą Švedijoje taip pat yra sudarytos geros sąlygos

trupųjų studijų formų (pvz. modulių) prieinamumui šalies aukštosiose mokyklose. Kaip

pavyzdinė iniciatyva yra išskiriama galimybė pasiimti mokymuisi skirtas atostogas, kurios

darbdaviui yra kompensuojamos iš valstybės sąskaitos. Taip pat yra galimybė pasiėmus šias

atostogas gauti ir minimalią stipendiją pragyvenimui užtikrinti. Švedijoje, pagal tarptautinių

organizacijų rekomendacijas, yra įdiegta ir lanksti kvalifikacijų kreditavimo sistema, kuria

galima lengviau kombinuoti skirtingus kursus ir jų aspektus, taip maksimaliai

individualizuojant studijas pagal poreikius, taip pat nutraukus studijas išlaikyti surinktus

kreditus.

Pastaraisiais metais šalyje buvo bandoma įdiegti asmenines mokymo sąskaitas (individual

learning accounts). Tai finansavimo ir motyvavimo kaupti lėšas mokymuisi būdais, kurio yra

remiamos mokslui skirtose sąskaitose taupomos lėšos. Deja, šis pasiūlymas sulaukė daug

kritikos, nes buvo manoma, jog taip geresnės sąlygos bus sudarytos gerai uždirbantiems ir jau

taip aukšto išsilavinimo lygio žmonėms.

Informacijos šaltiniai:

http://www.infonet-ae.eu/en/adult-education-in-sweden-1126

http://www.government.se/sb/d/6997/a/67943

https://gupea.ub.gu.se/bitstream/2077/2735/1/gunwpe0188.pdf

http://www.dpu.dk/fileadmin/www.dpu.dk/asemeducationandresearchhubforlifelonglearning/

nationallllstrategies/resources_3338.pdf

Suomija (5,4 mln. gyventojų)

16

Suomijoje suaugusiųjų mokymasis suprantamas kaip savarankiškumu grįstas žinių įgavimas,

darbuotojų mokymai darbovietėse bei darbo rinkos mokymai. Atsakomybė už

savarankiškumo populiarinimą ir mokymosi sąlygų sudarymą yra priskirta Švietimo ir

kultūros ministerijai, darbuotojų mokymai yra inicijuojami darbdavių, o darbo rinkos

mokymai vyksta Ekonomikas (Ūkio) ministerijos prerogatyva. Vystant politiką yra

orientuojamasi į socialinės lygybės principus, taip skatinat mokymosi prieinamumą skirtingo

amžiaus, lyties ir etniškumo žmonėms.

Daugiau nei 1.7 mln piliečių dalyvauja mokymosi veikloje, apie 800 institucijų užsiima

suaugusiųjų mokymu įvairiose srityse, įskaitant neformalųjį švietimą, bendrąjį ugdymą bei

profesinį mokymą. Neformaliojo švietimo srityje veikia 205 suaugusiųjų mokymo centrai, 91

liaudies mokyklos, 11 mokymosi centrai, 20 vasaros universitetų, 14 fizinio mokymosi

centrų. Taip pat mokymams yra išnaudojamos bibliotekų galimybės bei privataus sektoriaus

teikiamos paslaugos.

Iš švietimo ir kultūros ministerijos biudžeto yra skiriama apie 12% suaugusiųjų mokymui. Iš

šių 12% apie 40% yra skiriama profesiniam mokymui, 5 procentai švietėjų mokymams, o

visos kitos lėšos neformaliajam suaugusiųjų švietimui. Nors tai proporcingai gan didelė

skiriamų lėšų proporcija neformaliajam švietimui, skirtingai nei aukštajame moksle,

daugumoje atvejų šioje srityje stengiamasi vengti visiško mokslo subsidijavimo. Tik apie pusę

suaugusiųjų neformalaus mokymosi išlaidų dengia valstybė, kitos lėšos yra surenkamos iš

besimokančiųjų įmokų bei kitų kuruojančių organizacijų, savivaldybių veiklos.

Nors Suomija neturi atskiros politikos konkrečiai mokymosi visa gyvenimą srityje, bet tam

tikras kryptis galime įžvelgti politikoje susijusioje su bendrųjų gebėjimų lavinimu. Šalyje

išskiriami šie pagrindiniai bendrųjų gebėjimų lavinimo prioritetai: 1. Kalbos ir kultūra

(orientuotuota į imigrantų integraciją); 2. Pilietiškumas ir civilinės visuomenės įgūdžiai; 3.

Informacinės technologijos ir jų naudojimas; 4. Sveikatos studijos; 5. Aukštajam mokslui

ruošiančios studijos. Šie bendri gebėjimai politikoje tampa vis svarbesne suaugusiųjų

mokymosi dalimi.

Pastebima, kad kaip ir vėliau apžvelgiamoje Švedijoje, nuo konkrečių, bet tuo pačiu ribotų

profesinių gebėjimų ugdymo, pereina prie platesnių ir lankstesnių bendrųjų gebėjimų

ugdymo, savarankiškumo skatinimo bei įsitraukimo į aukštąjį mokslą. 2007-2011 reformoje

daugiausiai dėmesio skiriama į pameistrystės kaip profesinio ugdymo formos diegimą ir į

žmonių skatinimą įsitraukti į aukštąjį mokslą. Tai kur kas platesnė, populiari Skandinavijos

šalyse tendencija. Ja siekiama sudaryti sąlygas žmonėms įgauti lanksčius, bet kartu ir aukštos

kompetencijos įgūdžius, siekiant inovatoriškumo bei adaptabilumo pastoviai besikeičiančioms

gyvenimo sąlygom visuomenėje.

Iš OECD minėtų rekomendacijų Suomijoje jau yra įdiegtas mokymosi:

Lankstumas, pagal individualių studijų krypčių sistemą (individual study paths), leidžiančią

orientuotis į įvairių tipų žmonių skirtingus gebėjimus ir poreikius bei suteikiant

individualizuotą kryptingumą mokymuisi.

Konusltavimas, kuriam yra skiriama labai daug dėmesio ir jis yra įvardijamas kaip

lygevertiškai svarbi pačių švietimo paslaugų tiekimo dalis. Konsultavimo efektyvumas yra

užtikrinamas per darbo rinkos, švietimo bei valstybinio sektoriaus atstovų.

17

Kokybės užtikrinimas, siekiant užtikrinti, kad smarkiai finansuojama sritis teikia kokybiškas

paslaugas. Šiam tikslui yra sudarytas komitetas vertinantis testavimą, sertifikavimo kriterijų

nustatymą ir jų derinimą su darbo rinkos aktualijom bei standartais.

Kompetencijų pripažinimas, kuris Suomijoje yra gerai išvystytas. Kvalifikacijų sistema

egzistuoja nuo 1994 metų bei aktyviai yra naudojamasi kompetencijos testavimo (pasidomėt

kaip jinai veikia ir pritaikyt pas save) sistema. 2007 beveik 64,000 žmonių laikė šioje

sistemoje esančius testus, kurie suteikė galimybės darbingo amžiaus suaugusiems gauti

kvalifikaciją nebūtinai lankant formalaus švietimo kursus. Nors šie testai yra surišti su

profesinio mokymo sistema, kiekvienas žmogus gali rinkti ar laikyti tik bendrųjų

kompetencijų vertinimo ar, jei norima, ir kitus profesinio mokymo testus. Tokios paslaugos

jau yra siūlomos ir aukštosiose mokyklose.

Ekonominiai instrumentai: Keli finansinės pagalbos įrankiai priklausomai nuo darbinės

situacijos bei patirties yra naudojami. Vieno tipo suaugusiųjų švietimo parama gali gauti

žmones su bent jau 8 metų darbo patirtimi. Šia parama teikiamos sumos lygis atitinkamam

žmogui yra lygus jo darbo patirtį atitinkamos bedarbio pašalpos dydžiui. Kito tipo paskolos

yra išduodamos tiems, kurie kažkuriuos iš profesiniame mokyme teikiamus testus. Tokiom

paskolom gauti reikalinga bent jau 5 metų darbo patirtis.

Finansinės paskatos taip pat teikiamos bedarbiams, kurie ieško darbo ir funkcionuoja, kaip

bedarbio pašalpos papildymas. Rizikos grupėms yra taikoma voučerių sistema. Į voučerius

gali pretenduoti imigrantai, bedarbiai, kaliniai, vyresnio amžiaus žmonės, žmonės tik su

bendruoju išsilavinimu. Vasaros metu voučeriai taip pat yra taikomi universitetų

nepabaigusiems, bet juos paliekantiems piliečiams. Šis finansavimo būdais yra veiksni

priemonė norint motyvuoti ir pritraukti tam tikrą žmonių segmentą mokymosi veikloms.

Informacijos šaltiniai:

http://www.infonet-ae.eu/index.php?option=com_content&task=view&id=1134&Itemid=31

http://ec.europa.eu/education/adult/doc/finland_en.pdf

http://www.eua.be/pubs/Engaging_in_Lifelong_Learning.pdf

Norvegija (5mln. gyventojų)

Norvegijoje kaip ir kitose Skandinavijos šalyse testinis suaugusiųjų mokymasis turi gilias

tradicijas. Panašiai į Daniją, Suomiją ir Švediją pagrindinę role šioje srityje atlieka Liaudies

mokyklos, mokymosi asociacijų organizuojami Studijų rateliai (Study cirlces) bei, gal kiek

labiau išskirtinai Norvegijai, su mokymusi susijusių nevalstybinių organizacijų veikla (NVO).

Finansavimas vyksta kombinuotomis valstybės, regioninės valdžios bei besimokančiųjų

lėšomis. Neformaliajam švietime kasmet dalyvauja apie 540,000 Norvegų.

Daugiausiai Norvegų mokosi mokymosi asociacijų teikiamuose kursuose (apie 500,000),

liaudies mokyklos sulaukia apie 20,000 besimokančiųjų trumpuose ir ilgus kursuose,

nuotolinio mokymosi institucijos tiekia mokymus dar apie 20,000 gyventojų. Tarp

populiariausių dalykų yra estetiniai kursai/rankdarbiai - 46,4%, vadyba ir lyderystė -16%,

sveika gyvensena - 11,5% .

Šalyje taip pat yra įkurta “Atvirų universitetų” (angl. “Opening Universities”) organizacija,

kurios pagrindiniai tikslai yra gerinti aukštojo mokslo prieinamumą, vykdyti tyrimus,

18

vertinančius visuomenės poreikius bei plėsti nuotolinio mokymo prieinamumą, didinti jo

populiarumą. Ši organizacija remia projektus, vykdo mokymus švietėjams, organizuoja

tyrimus, teikia informacija apie nuotolinio mokymosi galimybes, konsultuoja valstybės

politikos vystytojus, bendradarbiauja su panašaus pobūdžio organizacijomis. Kiekvienais

metais ši organizacija rengia informacinių technologijų plitimo šalyje apžvalgą, kurios

pavyzdį galima rasti http://norgesuniversitetet.no/files/ict_status_2011_0.pdf.

Politikoje tarp valstybės prioritetinių sryčių, panašiai kaip ir kitose Skandinavijos šalyse, daug

dėmesio skiriama bendrųjų gebėjimų ugdymui, ypač socialinės rizikos grupėms bei

imigrantams (kalbos ir kultūrinės integracijos srityje), neformaliuoju būdų įgytų kompetencijų

įvertinimui, ypač įgautų dirbant ar savanoriaujant. To yra siekiama per žmonių informavimą ir

konsultavimą, įvairių organizacijų bendradarbiavimo stiprinimą bei kompetencijų pripažinimo

praktikų lokaliame lygmenyje suvienodinimą.

Be šių aspektų, yra didinamas ir mokymosi prieinamumas tiek per prieinamumo aukštajam

mokslui gerinimą, tiek ir per prieš tai minėtą nuotolinio mokymo bei informacinių

technologijų plėtrą, mokymosi asociacijų įsitraukimą ir bibliotekų bei kitų kultūros institucijų

svarbos bei įtraukties didinimą. Aukštos kokybės karjeros konsultavimo paslaugos bei jų

pritaikimas informacinių technologijų plotmėje taip pat yra matomos kaip svarbios sritys

norint didinti suaugusiųjų įsitraukimą į tęstinį mokymą(-si).

Informacijos šaltiniai:

http://siu.no/eng/Front-Page/Education-in-Norway/Education-system/Education-and-training-

for-adults

http://www.infonet-ae.eu/index.php?option=com_content&task=view&id=1079&Itemid=31

http://www.regjeringen.no/upload/KD/LifeLongLearningNY.pdf

Islandija (319 tūkst. gyventojų)

Islandijoje testinio mokymo funkciją atlieka devyni “Švietimo ir mokymosi visą gyvenimą”

centrai (angl. “Educational and Lifelong learning centers”), įkurti 1998 – 2000 ir išdėstyti

taip, kad būtų prieinami skirtinguose šalies regionuose. Šie centrai yra valdomi regioniniame

lygmenyje per regioninės valdžios ir darbo bei švietimo organizacijų bendradarbiavimą, taip

užtikrinant aktualiausią konkrečiam regionui mokymosi paslaugų kryptį. Tiekiami kursai gali

būti tiek orientuoti į bendrinių gebėjimų ir žinių vystymą, kaip pvz: rankdarbiai ar geografija,

bet taip pat ir susieti su konkrečia profesija. Specializuoti centrai socialinės atskirties grupėms

(pvz: imigrantams, maža išsilavinimo lygi turintiems), vadinami Mimir mokymosi visą

gyvenimą centrai. Visuose centruose taip pat yra tiekiamos karjeros konsultacijos paslaugos

bei vis labiau vystomas nuotolinis mokymas.

Pačios mokymo programos centrams yra kuriamos “Švietimo ir mokymo paslaugų centre”

(“The Education and Training Service centre”) ir tvirtinamos Švietimo ministerijos.

Programos yra tiekiamos per kreditų sistemą ir mokymasis šiuose centruose gali būti

užskaitytas kaip vidurinis išsilavinimas. Tokie sistema yra įdiegta įvertinus tai skirtingai nei

70% gyventojų, gyvenančių Reikjavike ar aplink jį, likusieji 30% yra išsibarstę po visą šalį

mažuose miesteliuose aplink visą salos pakrantę. Dėl šios priežasties regioninių mokyklų

išlaikymas yra brangus ir sudėtingas procesas, ypač norint užtikrinti aukštos kokybės švietimą

visoje šalyje. Į regionines aktualijas orientuoti lankstūs “Mokymosi visą gyvenimą centrai”

yra sukurti, kaip sprendimas tokiam šalies gyventojų pasiskirstymui.

19

Švietimo srityje politiniame lygmenyje yra išskiriami 5 švietimo lygiai: ikimokyklinis

mokymas (pre-school), privalomas bendrasis ugdymas (compulsory education), vidurinis

švietimas (upper secoundary education) ir universitetinis (university education) ir tik vėliau

nei visi kiti reglamentuotas testinis švietimas (continuing education). Pastarajame prioritetais

įvardijama sąlygų sudarymas dirbantiems žmonėms be formalaus išsilavinimo įgyti jį bei

išmokti mokytis, galimybių suteikimas visiems gerinti darbines kompetencijas bei sugebėti

prisiimti atsakomybę už savo gebėjimus (tokiu būdu skatinamas iniciatyvumas) ir taip pat

stengiamasi orientuotis į darbo rinkos poreikį aukštesnių kompetencijų darbuotojams.

Reglamentuose taip pat minimi tokie aspektai kaip dalyvavimo visuomeniniame gyvenime

skatinimas, žinių įgautų ne formalaus švietimo sistemoje vertinimas ir apskritai švietimo lygio

visos sistemos plotmėje kėlimas.

Kaip priemonės šios politikos įgyvendinimui yra minimas lankstaus testinio mokymo

stiprinimas bei karjeros ar studijų konsultavimo paslaugų plėtimas ir gerinimas, trumpųjų

mokymosi programų diegimas ir ypač akcentuojamas jų populiarinimas bei paklausos

skatinimas. Be šių priemonių, dėmesys taip pat yra kreipimas į socialinės rizikos žmonių

įtraukti tiek iš jų integracijos į visuomeninį gyvenimą gerinimo pusės, tiek ir iš integracijos į

darbo rinką. Galų gale, kaip paskutinis prioritetas yra išskiriama nuotolinio mokymosi

galimybių plėtra, ypač stengiantis įtraukti regionus, kuriose švietimo paslaugos nėra taip

gerai išplėtotos ir prieinamos kaip sostinėje.

Be paslaugų tinkamų Švietimo ir mokymosi visą gyvenimą centruose šalies universitetai taip

pat siūlo testinio mokymo paslaugas. Labiausiai išplėtota testinių paslaugų pasiūla yra

Islandijos universitete, kuriame yra tikiami 400 skirtingų kursų ir studijų programų daugiau

nei 12.000 dalyvių. Kursai būna tiek dieniniai, tiek vakariniai, tiek ir savaitgalio, programos

vyrauja nuo profesinių žinių atnaujinimo, esamos kompetencijos gerinimo iki bendrinių

dalykų, tokių kaip kalbos, literatūra, filosofija, Islandų kultūra, geografija, istorija ir t.t.;

kursai yra rengiami bendradarbiaujant su darbdavių asociacijomis, akademikais ir kitais

specialistais tiek profesinėse, tiek ir švietimo srityse.

Tęstinis mokymasis Islandijoje yra finansuojamas iš pačių besimokančiųjų pusės,

universitetuose siūlomi kursai taip pat. Kainos yra nustatomos pagal programos ilgį bei bazinę

kainą, priklausančią nuo pačios mokslo srities. Trumpesnes programos dažniausiai būna

vienos ar kelių savaičių (pavienės paskaitos irgi yra prieinamos), o ilgesni kursai trunka apie

1-3 semestrus.

Informacijos šaltiniai:

http://eng.menntamalaraduneyti.is/media/MRN-pdf-namskrar/ET_2010_Iceland_-

_English_translation.pdf

http://www.infonet-ae.eu/index.php?option=com_content&task=view&id=1133&Itemid=31

http://www.endurmenntun.is/English/About/

http://www.fva.is/harpa/schoolportrait/gangur/simenntun.html

Šveicarija (7,9 mln. gyventojų)

Priešingai Skandinavijos šalims Šveicarijoje didžioji dalis švietimo paslaugų suaugusiems yra

teikiama privataus sektoriaus. 80% paslaugų yra sukuriama įvairiausio pobūdžio įstaigų nuo

mažų privačių mokyklų iki didelių kompanijų, asociacijų ir darbo sąjungų, likę 20%

teikiamos universitetų, kolegijų bei viešų profesinių mokyklų. Bene pilnai pagal

20

paklausos/pasiūlos modelį veikianti sistema, kurioje rinka, o ne valstybės nustatomi prioritetai

sąlygoja turinio ir formos kryptis, sudaro sąlygas gan gausiam turinio pasirinkimui.

Populiariausi kursai yra kalbos (16%), taip pat populiarios yra sveikatos/medicinos,

informacinių technologijų bei vadybos mokslai. Žmonės kursus renkasi tiek dėl asmeninių,

tiek ir dėl profesinių priežasčių.

Šveicarijos politika yra charakterizuojama pagal federalistinį modelį. Tai atsispindi daugelyje

sričių, bet ypač švietime. Šveicarija neturi Švietimo ministerijos, o centralizuotas

koordinavimas švietimo srityse beveik neegzistuoja. Atsakomybė yra kantonų/savivaldybių

lygmenyje. Šiuo metu Šveicarija planuoja priimti valstybinio lygmens tęstinio ugdymo

įstatymą, kuris jau daugiau nei 5 metus yra svarstymų lygmenyje. Suaugusiųjų švietime

vienintelė išmintis yra profesinio ugdymo įstatymas ir dekretas (“decree”), kurie buvo priimti

2004 metais. Šio įstatymo pagrindu buvo sudarytos sąlygas naujai kvalifikacijų sistemai,

pagerintas finansinis prieinamumas, didesnė įtaka atiduota tęstinio mokymo konfederacijai.

Kalbant apie finansine paramą, jos galimybės iš valstybės pusės yra labai ribotos. 63% viso

tęstinio mokymo yra finansuojama darbdavių, 20% – pačių besimokančių, tik 17% tęstinio

mokymo finansavimo yra perskirstoma per valstybinį sektorių.

Šveicarijos universitetuose taip pat yra paplitę tęstinio mokymo centrai. Dalis kursų juose yra

prieinami ir aukštojo išsilavinimo neturintiems žmonėms. Specialiai tam sukurta Šveicarijos

universitetų tęstinio mokymo organizacija siekia populiarinti tęstinį mokymą Šveicarijos

universitetuose ir technologijos institutuose.

Dėmesio taip pat verta atkreipti ir į “Swissuni” programą, kurios tikslas kaip tik yra pritraukti

žmones į universitetų tiekiamus tęstinio mokymo kursus. Inicijuotos 2002 metais

organizacijos tikslai yra dalintis informacija ir patirtimi universitetų tiekiamų paslaugų srityje,

bendradarbiauti su susijusiomis institucijomis, remti visą Europos universitetu testinio

mokymo tinklą (daugiau apie tinklą: http://www.eucen.eu/about/eucen), moderuoti programų

duomenų bazę bei inicijuoti projektus. Organizacija taip pat nuostatų formos rekomendacijas

(http://www.swissuni.ch/titles/index_EN) universitetų testinio mokymo programoms.

Paklausa testiniam mokymui Šveicarijoje yra didelė. 2011 metais atlikta Šveicarijos

suaugusiųjų švietimo apklausa parodė, kad 80% visų gyventojų dalyvauja tęstiniame

mokyme(-si). Nors detalesnis apklausos aprašymas yra pateiktas tik Vokiečių, Prancūzų ir

Italų kalbomis, bet atsižvelgę taip pat į vieną aukščiausių rezultatų Europoje pagal MVG

rodiklį, galime teigti, kad paklausa jam šalyje yra didelė. Esant laisvos rinkos - minimalios

valstybinių paslaugų pasiūlos kontekstui, tokia situacija sudaro geras sąlygas verslui tiekti

tokias paslaugas ir atsiradus konkurencijai sąlygoja geresnę kokybę. Tokiu principu yra

atsiradusios galimybės tiek tradiciniam mokymo paslaugų tiekimui (http://bit.ly/XPe1fR), tiek

ir vien tik nuotoliniu būdų paslaugas teikiančių įstaigų (pvz: http://bit.ly/126KN2R)

atsiradimui.

Informacijos šaltiniai:

http://www.alice.ch/en/facts-figures/swiss-continuing-education-system/

http://www.swissuni.ch/about_us/index_EN

http://www.bfs.admin.ch/bfs/portal/en/index/themen/15.html

http://www.eaea.org/doc/pub/Country-Report-on-Adult-Education-in-Switzerland.pdf

21

Jugtinė karalystė (62,6 mln. gyventojų)

Anglija

Didžioji dalis suaugusiųjų mokymo Anglijoje vyksta “Tęstinio ugdymo koledžuose”

(Colleges of Further Education) ir aukštesniosiose mokyklose. “Tęstinio ugdymo koledžai”

yra orientuoti į profesinių įgūdžių bei kvalifikacijų ugdymą ir yra finansuojami iš specialiai

priskirto suaugusiųjų švietimo biudžeto per savivaldybes - tokiu būdu yra siekiama užtikrint

aktualiausių paslaugų tiekimą pagal regiono poreikius. Universitetuose įkurti mokymosi visą

gyvenimą departamentai yra nepriklausomi ir patys kuruoja formą bei turinį, gaudami dalinę

paramą iš valstybės biudžeto.

Apžvelgiant suaugusiųjų švietimo principus Anglijoje svarbu paminėti tai, kad dauguma iš

biudžeto finansuojamų programų yra vertinamos pagal jų rezultatus. Tęstinio mokymo

institucijose, kurios yra valdomos valstybinio sektoriaus, yra vertinami jau konkrečiai

programų rezultatai rezultatai nepriklausomų vertintojų pagalba. Vertintojų komisijas sudaro

tiek švietimo ekspertai, tiek ir darbo rinkos atstovai. Besimokančiojo rezultatai yra testuojami

pagal programose nustatytas specifikacijas. Tai sudaro konkretų pagrindą ir pačių programų

našumo bei efektyvumo vertinimui. Aukštojo mokslo institucijose tiekiamos programos yra

vertinamos jų akreditavimo metu, taip išlaikant balansą tarp kokybės užtikrinimo ir aukštųjų

mokyklų autonomijos tradicijos šalyje.

Aukštosiose mokyklose įdiegtos tęstinio mokymo galimybės yra svarbi iš Anglijos būtent

kilusi tęstinio mokymo forma. Universitetų atsivėrimas testiniam mokymui prasidėjo

Oksfordo ir Kembridžo universitetuose 19a., bandant įtraukti darbo klasę į aukštojo mokslo

lygio mokymus. Šios iniciatyvos metu aukštųjų mokyklų lektoriai buvo siunčiami

bendradarbiavimui su vietos bendruomenėmis ir darbininkų profsąjungomis. Tai leido atverti

duris į aukštąjį mokslą mažai išsilavinusiai visuomenės daliai ir taip pat primą kartą istorijoje

atvėrė duris į aukštąjį išsilavinimą moterims.

Šiuo metu dauguma aukštųjų mokyklų visoje Jungtinėje Karalystėje turi tęstinio mokymo

departamentus, yra siūlomi įvairūs kursai bei jų vertinimas bendra kreditų sistema, yra

sudarytos sąlygos žmonėms su neadekvačiu išsilavinimu pilonoms aukštojo mokslo

programoms kelti kompetencijas ir vėliau tęsti studijas pilnose programose. Ši tęstinio

mokymosi forma sėkmingai buvo pritaikyta ir kitose šalyse, tarp kurių sėkmingiausiai jau

apžvelgtoje Danijoje.

Be šio, daugiau struktūrizuoto mokymo, Anglijoje taip pat yra iformalus (liet. Kontekste -

savišvietos) mokymosi tradicija. Mokymai yra organizuojami bibliotekų, muziejų, taip pat

bendruomeninių bei savanorystės principų dirbančių organizacijų kaip Trečiojo amžiaus

universitetai, Moterų institutas, menų organizacijos, klubai bei įvairiausių bendruomenių

iniciatyva. Didieji žiniasklaidos šaltiniai kaip BBC ir Channel 4 taip pat užima svarbų

vaidmenį propoguodami suaugusiųjų mokymąsi per savas programas bei susijusius projektus.

BBC kartu remia ir Atvirą universitetą (Open University - http://www.open.ac.uk/), kuris

siūlo lengvai prieinamus mokymus bei nuotolinio mokymo kursus.

Svarbu pastebėti, kad skirtingai nei prieša tai minėtose šalyse, MVG vidurkis ne tik Anglijoje,

bet ir visoje Jungtinėje karalystėje yra smarkiai kritęs, lyginant 2006 ir 2011 metus. Kaip

viena iš priežasčių tam yra minima šalyje vis didėjanti atskirtis tarp turtingesnių ir mažiau

turtingų visuomenės sluoksnių. Tęstinis mokymas vis labiau populiarėja tarp pirmųjų, bet

populiarumas krinta tarp pastarųjų. Prieš tai pateiktuose duomenyse įžvelgiamas dalyvavimo

mokymosi visą gyvenimą veiklose populiarumas yra siejamas su dėmesio atsiradusiais

22

reginiais skirtumais, kurie ekonominės recesijos metu nebuvo pakankamai sustiprinti

populiarinant mokymąsi visą gyvenimą iš valstybės politikos pusės

Šią problemą, sąlygojančią gan skirtingą nuo Skandinavijos šalių situaciją, galima pažvelgti

ir per platesnę socialinės segregacijos švietime problemą Jungtinėje Karalystėje, kuri pagal

naujausią OECD apžvalgą yra didžiausių “išsivysčiusių” šalių kontekste. Žinome, kad JK turi

vienus geriausių universitetus pasaulyje, kas sąlygoja gerai išsilavinusį aukštesnį socialinį

sluoksnį, kuris taip pat uždirba ir aukštesnes pajamas, gyvena prabangesniuose rajonuose ir

leidžia vaikus į prestižines, brangiai apmokamas mokyklas. Visiškai priešinga situacija vyksta

mažas pajamas turinčiose šeimose, kurios neturi galimybės įsigyti ar įgyti savo vaikams

brangių švietimo paslaugų. Susidariusiu atskirtis ilgainiui sąlygoja ne vien tik geresnes

aukštesnio SES sluoksnio žmonėms galimybes testi mokymasis, bet ir geresnėse sąlygose

gavus geresnę mokymosi kokybę daugiau motyvacijos užsiimant testinėmis studijomis ar

mokslais. Būtent recesijos metu smarkiai sumažejęs finansavimas švietimui

(http://bit.ly/117pnxH) ir galėjo padidinti šią atskirtį bei sąlygoti didžiausią MVG rodiklio

kritimą lyginant 2006 su 2011 metais

Adult Education in UK

http://www.infonet-ae.eu/index.php?option=com_content&task=view&id=1105&Itemid=31

Adult Learning in Decline? Recent Evidence at UK National and City-region Level

http://www.llakes.org/wp-content/uploads/2010/10/GM-paper-15-online.pdf

Education at a Glance 2012: OECD Indicators

http://www.oecd.org/education/EAG2012%20-%20Country%20note%20-

%20United%20Kingdom.pdf

http://www.bbc.co.uk/news/education-19548597

Škotija (iniciatyvos vertos dėmesio)

Škotija, nors universietuose ir turėdama analogišką testinio mokymo paslaugų tipą Anglijai,

neformlaus švietimo įstaigų sektorioje paslaugų krytys yra gan skirtingos nei Anglijos. Visa

sistema yra padalinta į dvi dalis. Pirmoji – tai suaugusiųjų raštingumo bei gebėjimo skačiuoti

iniciatyva orientuota į žmones su žemu bendrųjų gebėjimu lygiu. Tokia iniciatyva yra

vykdoma atsižvelgus į tai, kad 26.7% suaugusiųjų turiu nežymių kasdieniniam gyvenimui

sunkumu su raštingumo ir skačiavimo bendraisiais gebėjimais ir dar 3,6% turi žymių

kasdieninių problemų, sąlygotų bendrųjų gebėjimu stygiumi. Taip pat daug dėmesio

atkreipiama į tam tikras gyvenamasias zonas, kur ši problema opiausia, tikslinės grupės

informuojamos, suteikiamos konsultacijos.

Vienos idomesnių šios programos aspektų yra konsultavimo ir informavimo tiekimas po The

Big Plus prekės ženklu. Žinome, kad prekės ženklai yra gera priemonė užtikrinant žinomumą,

palengvinant informacijos sklaidą bei svarbiausia formuojant asocijacijas bei įvaizdį

susijusias su produktu. Šis sprendimas būtent šios į pagrindinių bendrųjų gebėjimų ugdymą

orientuos programos rėmuose buvo pasirinktas visų pirma norint atkreipti dėmesį į šią dažnai

nepastebimą problemą, paskatinti tiek tikslinės auditorijos, tiek ir kitų žmonių įtrauktį.

Užtikrinus prekės ženklo žinomumą tampa žymiai lengviau pateikti informaciją bei nukreipti

žmones aiškia linkme.

23

Kita kryptis ir, matyt, daugiau aktuali šiais studijai yra bendruomeninis mokymasis ir

vystymasis (community learning and development). Pavadinimu Learning for Change

(http://www.scotland.gov.uk/Publications/2010/05/20152453/7) šis planasu buvo kurtas

bendradarbiaujant valstybės, mokyklų bei aukštųjų mokyklų atstovams su tikslu skatinti

švietimą kertiniu aspektu judant tvarios visuomenės kryptimi ir integruoti tvaraus vystymo

principus visuose gyvenimo dalyse, įskaitant darbovietes, bendruomenes ir visuomenę

plačiaja prasme. Tą siekiama nuo 2011 to 2014 skatinti vystant bendruomenes, mokymsi

tradiciją jose ir integruojant su švietimu tvaraus vystymo srityje.

Nors ši iniciatyva ir yra orientuotą į vieną konkrečią sritį, iš jos galime pasimokyti labais

svarbaus mokymosi integralumo į konkrečias gyvenimo aktualijas aspekto. Kaip jau buvo

minėta įžangoje, gyvenimo aktualiojos lemia tai, kad tiek mūsų veiksmai, tiek ir problemos

tampa vis labiau kompleksinės ir didinti mokymosi svarbą žmogaus gyvenime turime

pasirinkti būdus, kurie įtraukia žinių įgavimo svarba tiek į profesinį tobulėjimą, bet kartu ir

kultūrinį gyvenimą, rekreaciją ir buitį – tai neišvengiamai yra vienas iš sumanios visuomenės

aspektų. Ši Škotijos iniciatyva įvardija tris prioritetus, kurie yra žmonių įsitraukimo į tvarųjį

vystymą siekimas per: a) mokymąsi suagusiems b) mokymasį jauniems žmonėms c)

bendruomenių stiprinimą, kurie yra išskirtiniai ir grįsti progresvių požiūriu apie mokymosi

skatinimą (detalesnis planas čia:

http://www.scotland.gov.uk/Resource/Doc/47210/0028730.pdf)

http://www.scotland.gov.uk/Resource/Doc/47210/0028730.pdf

http://www.scotland.gov.uk/Topics/Education/Life-Long-Learning/cld/cldactionplan

http://www.scotland.gov.uk/Topics/Education/Life-Long-Learning/17551

ŠALIŲ GEROSIOS PRAKTIKOS

Liaudies mokyklos (kilmė: Danija) - internato (boarding school) mokymosi paslaugos,

populiarios tarp jaunesniu (~25 metus) žmonių ir veikiančios liberalaus švietimo principu -

savanoriškumo, iniciatyvumo ir be egzaminavimo. Mokymosi turinys susijęs pagrinde su

bendrųjų gebėjimų ugdymu.

Studijų rateliai (kilmė: Švedija) - bendruomeniškas mokymosi būdas paremtas žmonių grupių

ir ypač jų lyderių iniciatyva. Studijų rateliai dažniausiai organizuojami ir finansuojami per

Studijų asociacijas ir joms skiriamus grant’us.

Universitetų išplėtimai (kilmė: Jungtinė Karalystė) - akademinių žinių atvėrimas platesnei

visuomenei per visiems prieinamus aukštųjų mokyklų kursus ar programas. Sistema gerai

išplėtota Danijoje, kurioje akademinio mokslo turinys yra populiaria forma prieinama

aukštųjų mokyklų filialuose bendruomeniniame lygmenyje.

Studijų centrai (kilmė: Islandija) - labai panašios į Lietuvoje esančius daugiafunkcinius

centrus įstaigos, pasižyminčios tiekiamų paslaugų platumu (nuo bendrojo ugdymo iki

neformalaus švietimo, sąlygų savišvietai sudarymo) bei orientacija būtent į mažas

24

gyvenvietes.

Bendruomeninis mokymasis ir vystymas (Škotija) - nauja programa kombinuojanti švietimą

apie tvarųjį vystymą (sustainable development) ir juo grįstą gyvenimo būdą su

bendruomenine veikla, bendruomenių vystymu ir vietos verslu.

Nuotolinis mokymas (Norvegija) - didelis dėmesys distanciniam mokymuisi, tyrimai,

bendradarbiavimas su įvairiomis organizacijomis ir konsultavimas.

3. FINANSAVIMO MECHANIZMAI

Kalbant apie skirtingus finansavimą svarbu atsižvelgti į kelis aspektus. Visų pirma, į patį

principą, nusprendžiant, ar bus finansuojama pasiūla, ar paklausa, ar mišrus abiejų variantas.

Antra, nustačius optimalų finansavimo principą svarbu atkreipti į konkrečius finansavimo

modelius ir jų taikymo praktiką.

Tyrime “Neformaliojo suaugusiųjų švietimo plėtra Lietuvoje: finansavimo alternatyvų

analizė” yra atskirai apžvelgiami pasiūlos ir paklausos finansavimo principai (tyrime

vadinami modeliais). Pasiūlos finansavimo modelis pasižymi tuo, kad finansuojamos yra

konkrečios įstaigos ar programos, o ne dalyviai jose. Valstybė tokiu būdu gali užtikrinti savo

prioritetų vykdymą, jų kontrolę, stabilumą, taip pat yra geresnė galimybė užtikrinti mažiau

populiarių programų atsiradimą ir palaikymą. Šio modelio trūkumas yra tas, kad rėmimo

nesąlygoja pasiūlos suderinamumo su paklausa ir nėra užtikrinamas joks konkurencinis

mechanizmas, paliekant kokybės užtikrinimą ne savikontrolės, bet papildomiems kontrolės

mechanizmas, nėra įgalinamas vartotojas, taip suteikiant jam stimulo ir motyvacijos.

Paklausos principu grįsto finansavimo privalumai ir trūkumai yra priešingi pasiūlos tipui.

Šiuo principu grįstas finansavimas yra vykdomas per vartotojų pasirinkimus ir paslaugų

atsiradimas ar egzistavimas yra užtikrinamas per jų populiarumą – paprastai tariant, tos,

kurios surenka užtektinai dalyvių savo kaštų padengimui, ir yra tos, kurios išlieka. Tokiu būdu

tarp pasiūlymų yra sąlygojama konkurencija, skatinamas tiekėjų aktyvumas bei potencialiai

auga kokybė. Paklausos būdu tiekiamo finansavimo pagrindinis trūkumas yra tas, kad nėra

sudaromos sąlygos mažai populiarioms programoms bei yra sunkiau iš valstybės pusės

kontroliuoti vystymo kryptis. Vartotojas, o ne valstybė, šiuo atveju, sprendžia apie programų

tikslingumą ir paklausumą (palyginimas tarp abiejų modelių lentelėje)

25

Lyginant abu modelius, galima teigti, kad: a) paklausos principas sudaro geresnes sąlygas

kokybės užtikrinimui per konkurencingumą, o pasiūlos principas lengviau leidžia užtikrinti

socialinį teisingumą (gal tiksliau mažiau populiarių, į kiekybiškai mažesnes socialines grupes

orientuotas programas), b) paklausos principas leidžia vartotojui sąlygoti pasiūlą, o pasiūlos

principas nustato pasiūlą vartotojui.

Antras aspektas – tai pats finansavimo mechanizmas, kuris apibrėžiami jau konkrečią

priemonę pagal kurią finansavimas pasiekia vartotoją ar paslaugas teikiančią instituciją,

organizaciją. Lentelėje yra pateikiami visi skirtingi 2008 metais Pasaulio Banko atliktos

Mokymosi visą gyvenimą finansavimo apžvalgos išskirti galimi mechanizmai:

26

Analizuojant juos yra pažymima, kad nors ir negalima išskirti optimalaus, besąlygiškai

geresnio už kitus mechanizmus, bet yra pastebėta, kad, visų pirma, paslaugų finansavimas iki

labai pigaus ar nemokamo lygio savaime yra nepakankama paskata pritraukti žmonės. Ši

pastebėjimas įvardijamas kaip ypač ryškus, norint žmones iš socialinės rizikos grupių. Taip

pat, visiškai finansuojamas mokymosi nebūna pakankama paskata siekti gerų rezultatų jo

procese. Galima teigti, kad norint užtikrinti žmogaus įtraukti reikia rasti būdą jo asmeninei

investicijai į mokymąsi, kas gali būti nebūtinai finansai, bet pavyzdžiui laikas, sąlygojant, kad

27

neišlaikius egzaminų ar nedalyvaujant veikloje, paslaugos gavėjas turi pats padengti mokymų

kaštus.

Kitas svarbus pastebėjimas buvo tas, kad tokie finansavimo būdai kaip vaučeriai ar

individualios mokymosi sąskaitos (individual learning accounts) suteikia labai aiškią

perkamąją galią potencialiems švietimo dalyviams, tiek iš sisteminės pusės, tiek ir iš

asmeninės pusės, t.y. žmogus savo rankose turi pinigus, kuriuos gali išleisti mokymams. Kaip

sėkmingiausia vaučeriu praktika suaugusiųjų švietime yra įvardijama Amerikos karo

veteranams skirta parama. Individualios mokymosi sąskaitos buvo išbandytos Olandijoje, bet

buvo pastebėta, kad jomis naudojosi tik žmonės, kurie ir taip pasižymėjo investicijomis į savo

testinį mokymąsi.

Dar vienas įdomus apžvalgoje pateikiamas aspektas yra tai, kad aktyvumas susijęs su

tiesioginėmis paskatomis, kaip pavyzdžiui vaučeriai, būna aukštas pačioje programų

pradžioje, bet su laiku pamažu mažėja. Manau, kad žmonės iš pradžių aktyviai naudojęsi

priemone realiai praranda tą motyvaciją ir be įtraukiančio turinio ar kita prasme skatinamo

aktyvumo praranda aktualumą. Yra daroma išvada, kad pritraukti žmonės nėra sunku, bet

didžiausias iššūkis finansavimo mechanizmų naudojime yra jų išlaikymas.

Lietuvoje iki šiol suaugusiųjų švietimas buvo finansuojamas daugeliu atveju pasiūlos principu

remiant institucijas ar konkrečias programas. “Neformaliojo suaugusiųjų švietimo plėtra

Lietuvoje: finansavimo alternatyvų analizė” tyrime yra Minima, kad iš visų finansinių

mechanizmų dabar Lietuvoje yra taikomos subsidijos darbdaviams, finansuojant jų darbuotojų

mokymąsi bei pašalpos, padengiant su mokymusi susijusias išlaidas Darbo Biržoje.

Asmeniškai atliktoje apžvalgoje, susijusioje konkrečiai su vaučeriais, Lietuvoje finansavimas

šiuo principų yra vykdomas “Verslios Lietuvos” veikloje (daugiau: http://bit.ly/VHYkdy) ir

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos jaunimo nedarbo mažinimo iniciatyvoje (daugiau:

http://bit.ly/13zl0iM).

28

Gyventojų pajamų mokesčio lengvata nuo 2009 metų jau yra teikiama studijuojantiems ir

dalyvaujantiems profesiniame mokyme (http://bit.ly/Y9jOTc), taip pat, pagal PVM 22

įstatymo straipsnį, švietimo ir mokymo paslaugų tiekėjai.

Apibendrinus galima būtų teigti, kad pagrindinis pasiūla grįsto finansavimo būdas yra

pastovus nustatytų paslaugų užtikrinimas, o paklausa grįsto – rinkos aktyvavimas ir prielaidų

kokybei kilti sudarymas. Pasiūlo grįsto finansavimo pagrindiniai būdai – dotacijos arba

grant’ai. Paklausą grįsto veiksmingiausias trumpalaikis (aktyvavimo) būdas – tiksliniai

vaučeriai, o ilgalaikis mokestinė lengvatos. Degresinės mokestinės lengvatos šioje srityje yra

parankesnės nei progresinės, nes sudaro geresnes finansavimo sąlygas mažesnes pajamas

disponuojantiems žmonėms.

“Financing lifelong learning” Pasaulio banko tyrimas:

http://bit.ly/W7Vv2r

Neformaliojo suaugusiųjų švietimo plėtra lietuvoje: finansavimo alternatyvų analizė:

http://bit.ly/13zhq7i

4. SITUACIJA LIETUVOJE

Prieinamumas

Lietuvos Respublikoje mokymosi visą gyvenimą politikos formavimo, vykdymo,

koordinavimo funkcijas atlieka Švietimo ir mokslo ministerija, Socialinės apsaugo ir darbo

ministerija bei joms pavaldžios institucijos, taip pat kitos ministerijos, savivaldybių ir

apskričių viršininkų administracijos. Lietuvoje yra 63 suaugusiųjų mokymo centrai.

Suaugusiųjų mokymasis taip pat vyksta darbo vietose, jį, atsižvelgdami į verslo poreikius,

organizuoja darbdaviai. Kitas svarbus suaugusiųjų švietimo paslaugų teikėjas – viešosios ir

privačios įmonės. 2008 metų statistikos departamento duomenimis, apie 700 viešųjų ir

privačių institucijų užsiima neformaliuoju suaugusiųjų švietimu, 2011 jų buvo 1267.

Prie šių tiekėjų taip pat reikėtų priskirti ir kitas, kurioms iš vienos ar kitos pusės yra priskirtas

švietimo paslaugų tiekimas. Visų pirma, 36 daugiafunciniai centrai, kurių vienos iš funkcijų

yra konsultacijos švietimo klausimas bei sąlygų savišvietai sudarymas. Antra, - tai 56

švietimo centrai, kurių daugelis, šalia švietėjų kvalifikacijos tobulinimo bei mokymosi

pagalbos mokiniams, taip pat tiekia ir kitas suaugusiųjų švietimo paslaugas (pvz.: Trakų

švietimo centras, Druskininkų švietimo centras). 1306 Bibliotekos taip pat atlieka svarbią rolę

iš žinių šaltinio pusės, sąlygų savišvietai sudarymo bei atskirų švietimo iniciatyvų

informacinių technologijų srityje organizavimo bei vykdymo (pvz.:“Bibliotekos pažangai”

projektas).

Vertinant šią pasiūlą skaitine išraiška, galime pažvelgti į 25-64 metų amžiaus žmonių grupę,

naudojamą ES tyrimuose, ir paskaičiuoti kiek skirtingų galimybių yra sudaroma vienam

potencialiam mokymo(-si) paslaugų vartotojui. Statistikos departamento duomenimis

Lietuvoje iš viso yra 1,599,644 žmonės šioje amžiaus grupėje. ES tyrimas rodo, kad testinio

mokymo(-si) veikloje dalyvauja apie 5.9% 25-64 metų amžiaus žmonių. Pritaikant šia

proporciją visam žmonių kiekiu šioje grupėje, gauname apie 94,379 besimokančiųjų, o

padalinus iš 2,728 su suaugusiųjų švietimu susijusių valstybinių ir privačių įstaigų (63

suaugusiųjų mokymo centrai, 56 švietimo centrai, 36 daugiafunkciniai centrai, 1306 viešosios

29

bibliotekos, 1267 privatūs paslaugų tiekėjai) po 35.6 pastoviai besimokančiuosius žmonės

vienai įstaigai.

Be pastovių paslaugų tiekėjų, pavienių programų principu švietimo paslaugos taip pat yra

tiekiamos didelės gausos organizacijų. Vien tik finansinio švietimo plotmėje atskiras

programas vykdo: Lietuvos Bankas, Lietuvos bankų asociacija, Lietuvos Respublikos

draudimo priežiūros komisija, Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Lietuvos

Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos švietimo ir

mokslo ministerija, Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija, Lietuvos suaugusiųjų

švietimo ir informavimo centras, Lietuvos vartotojų institutas, Statistikos departamentas prie

Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos

Respublikos finansų ministerijos, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Lietuvos gyventojų statistika:

http://www.stat.gov.lt/lt/pages/view/?id=1567

Lietuvos banko finansinis švietimas:

http://lb.lt/lietuvos_bankas_imasi_koordinuoti_visuomenes_finansinio_svietimo_projektus

Versli Lietuva

http://www.verslilietuva.lt/lt/paslaugos/paslaugos-pradedantiems-versla/verslo-pradzios-

krepseliai/

Swedbank konsultacijos:

http://www.swedbank.lt/lt/pages/auksine-paslauga/profesionalios-konsultacijos

Nuotolinis mokymas(-is):

http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/Nuotolinis_mokymas.pdf

Požiūrių apžvalga

Bene išsamiausias suaugusiųjų požiūrio į mokymąsi tyrimas Baltijos šalių ir Suomijos

suaugusiųjų mokymosi motyvacijos bei ir poreikių tyrimas buvo išleistas 2010 metais

išleistas. Nors tyrimo tikslas buvo Baltijos šalių ir Suomijos lyginamoji analizė, buvo

pastebėta, kad kaip ir daugelyje ES šalių, visose tyrimo apžvelgtose šalyse išryškėja panašios

tendencijos. Pastebima, kad dalyvavimo mokymosi veiklose lygis mažėja sulig amžiumi,

ypatingai profesinių įgūdžių tobulinimo srityse. Dalyvavimo lygsi kyla kartu su

besimokančiųjų išsilavinimo lygiu. Kuo blogesnė socialinė padėtis, tuo mažiau suaugusieji

nori dalyvauti mokymosi veiklose. Tautinės mažumos rečiau dalyvauja mokymosi veiklose

nei vietos gyventojai.

Remiantis šiuo pastebėjimu tyrime buvo iškelti tyrime trys uždaviniai:

a) Išanalizuoti suaugusiųjų gyventojų mokymosi ir kvalifikacijos kėlimo būdus,

b) Nustatyti pagrindines priežastis, paskatinusias suaugusiuosius gyventojus mokytis,

c) Įvertinti suaugusiųjų mokymosi galimybes tyrime dalyvavusiuose valstybėse.

Uždavus klausimą: “Ar per pastaruosius 12 mėnesių mokėtės, studijavote kuriuo nors iš čia

išvardintų būdų (įskaitant neužbaigtą mokymąsi)?“ buvo pastebėta, kad populiariausi

mokymosi būdai šalyse yra savarankiškos studijos iš knygų, interneto, draugų, antroje vietoje

30

liko dalyvavimas skirtinguose užsiėmimuose susijusiuose su pomėgiais ir gyvenimo būdu, o

trečioje vietoje darbovietės organizuojamose kvalifikacijos kėlimo ar persikvalifikavimo

kursuose (skirtumai tarp šių trijų vietų Lietuvoje buvo 35%, 16% ir 10% respondentų).

Aukščiausius į mokymosi veiklas įsitraukimo rezultatus rodė 18-24 metų respondentai,

aukštesnįjį ir aukštąjį išsilavinimą įgiję žmonės, daugiau nei 1200 Lt per mėnesį vienam

šeimos nariui uždirbantys, Vilniaus miesto gyventojai. Nesimokė – vyresni nei 55 metų, tik

pagrindinį išsilavinimą įgiję respondentai, kaimo gyventojai), o darbovietės

organizuojamuose kvalifikacijos kėlimo kursuose 25-44 metų amžiaus buvo dominuojanti

grupė. Įdomu pastebėti ir tai, kad visos tyrimo šalyse rečiausiai įvardyti buvo mokymasis

bendrojo išsilavinimo siekimas suaugusiųjų mokykloje ar centre (3-5% respondentų visur) bei

profesinio išsilavinimo siekimas profesinėje mokykloje (1-3% respondentų).

Analizuojant pasirinkimo mokytis suaugusiųjų švietimo įstaigose priežastis Lietuvoje ypač

išsiskyrė noras įgyti žinių reikalingų asmeniniame gyvenimą (74% respondentų, Suomijoje tik

56%), noras gilinti žinias dominuojančioje srityje buvo apylygis visose šalyse (~60%), noras

tobulinti tobulinti tiesiogiai su darbu susijusius įgūdžius labiau būdingas Latvijos

gyventojams (64%, Lietuvoje – 51%, daugiausiai tai įvardijo 25-34 metų gyventojai, 500-799

uždirbantys žmonės). Kvalifikaciją patvirtinantis dokumentas (diplomas, atestatas) buvo

pakankamai svarbus motyvas visose šalyse. Šis elementas buvo sąlyginai svarbesnis Latvijoje

ir Lietuvoje (atitinkamai, 47% ir 45%), Suomijoje ir Estijoje šį mokymosi motyvą taip pat

paminėjo beveik kas trečias respondentas (Suomijoje – 33%, Estijoje – 30% respondentu ).

Taip pat buvo pastebėta, kad karjeros galimybės Latvijoje ir Suomijoje yra svarbesnis

motyvas kelti kvalifikaciją ir mokytis nei Lietuvoje ir Estijoje. Nore dami rasti nauja darba ar

pakeisti profesija Latvijoje moke si 45%, Suomijoje – 39%, Lietuvoje – 24%, Estijoje – 27%

respondentu . Savarankiškas verslas su mokymusi siejamas sąlyginai retai. Mokymasis

siekiant įgyti verslo žinių dažniau išskirtas Latvijoje – 18%. Kitose tirtose šalyse šis motyvas

renkantis mokyma si nėra svarbus (Estijoje – 7%, Lietuvoje – 12%, Suomijoje – 10%). Velgi

statistiškai pastarajame rodiklyje buvo 25-34 metų amžiaus respondentai.

Įdomus faktas buvo ir tai, kad socializacija, kaip papildoma mokymosi paskata Lietuvoje yra

svarbesnė nei kitose šalyse. Net 45% lietuvių kaip vieną iš priežasčių skatinusių mokytis

išskyrė norą įdomiai praleisti laiką, bendrauti ir susipažinti su žmonėmis.

Visose analizuotose valstybėse visais analizuotais atvejais labiausiai respondentų įsitraukimą į

suaugusiųjų švietimo procesus, šių respondentų vertinimu, mažino nepakankamos asmens

turimos lėšos mokytis. Lietuvos atveju tvirtą antrą vietą didžiausių problemų sąraše užėmė

nepakankama informacija apie karjeros planavimo ir konsultavimo, profesinio informavimo

paslaugas. Interneto plėtra ir bibliotekų skaičius geriausiai įvertintos mokymosi prielaidos

visose lygintose šalyse.

Kitas aktualus šiai studijai naujas “Neformaliojo suaugusiųjų mokymosi sampratų analizė

mokymosi visą gyvenimą kontekste” tyrimas pasirodė 2011 metais. Šios tyrimo tikslas buvo

atskleisti, kaip gali būti suprantamas suaugusiųjų mokymasis bei kokie gali būti suaugusiųjų

mokymosi ypatumai. Nors tyrime dalyvavo tik 20 žmonių, iš kurių didžioji dauguma moterys

ir daugiau nei pusė su aukštuoju išsilavinimu, šis tyrimas atskleidė daugiau kokybinę nei

kiekybinę požiūrio į suaugusiųjų švietimą pusė.

Tyrimo metu buvo įvardintos dvi motyvų: išoriniai ir vidiniai motyvai. Tarp išorinių tai darbo

rinka, reikalaujanti tobulintis ar persikvalfikuoti bei tobulėjančios techonologijos. Vidiniai –

31

tai mokymasis, kaip asmeninis tobulėjimas, t.y. žingeidumas, pomėgių lavinimas (pomėgių

lavinimas buvo nurodytas dažniau). Bendrai žvelgiant išoriniai motyvai buvo nurodomi

dažniau ir apibrėžiami kaip svarbesni. Persikvalifikavimas kaip bene svarbiausias motyvas.

Galimybės mokytis buvo daugiausiai susietos su formalia aplinka, daugiau nei pusė įvardijo

univertsitetus, kolegijas, profesines mokyklas bei švietimo centrus. Su neformalia aplinka

siejami seminarai ir kursai, kurių metu gaunami pažymėjimai.

Taip pat buvo pastebėta, kad švietimo praktikoje saugusiajam gali būti svarbūs du dalykai –

tai, kad jis išmoko, ir tai, kad jo mokymosi rezultatai yra pripažinti. Atsižvelgiant į žvalgomąjį

tyrimą, galima būtų teigti, kad dažniausiai suaugusiųjų mokymas yra siejamas su

besimokančiojo intencija bei vieta, kurioje gali būti intencinis arba neintencinis, tyrimo

dalyviai retai kada pažymėjo intencinę savišvietą kaip suaugusiųjų mokymosi formą (nors kai

paklausti laisvai, kaip mokosi, mini knygas, internetą, draugus – info iš ano tyrimo).

Besimokantieji dažniausiai sieja suaugusiųjų mokymąsi su formalia aplinka. Kalbant apie

motyvus, besimokantieji taip pat nurodo, kad suaugusiųjų mokymas gali vykti ir neformalioje

aplinkoje, tačiau dažniausiai su besimokančiojo intencija mokytis.

Šis tyrimas, nors ir ribotos apimties, puikiai atskleidė jau studijos pradžioje minėtas

problemas, susijusias su mokymosi sąsajomis iš esmės tik su formaliojo švietimo sistema,

savarankiško mokymosi paplitimą, bet retą šios veiklos susiejimą su praktiniu kvalifikacijų

tobulinimo mokymo(-si) aspektu. Galime daryti, kad mokymas(-is) vis dar yra matomas kaip

priemonė konkrečiam su karjera susijusiam tikslui pasiekti, o ne kaip visą gyvenimą vykstanti

domėjimosi ir žinių bei gebėjimų tobulinimo veikla.

Finansavimas

Šio tyrimo žiniomis būtent mokymuisi visą gyvenimą, o ypač neformaliajam švietimui

pastovių lėšų iš biudžeto nebuvo skirta. Nepaisant to Europos sąjungos fondų siūloma parama

buvo didelė. 2007-2012 paramos laikotarpiu Mokymosi visą gyvenimą plėtrai buvo

kiekvienas metais numatyta po 44,73 mln litų, bet projektams skirta tik 2010 m. - 11,11

mln.Lt., 2011 – 33 mln.Lt., 2012m. 38,36 mln.Lt. Tuo pačiu laikotarpiu prašomas

finansavimas nei vienas iš šių metų nepasiekė numatytos sumos, o 2010m. sudarė tik 20%

numatytos sumos, 2011 – 89%. Analogišku laikotarpiu, kultūros srityje susijusioje su

bibliotekų tobulinimų per “Bibliotekos pažangai” programą 2008–2012 metais buvo skirta 95

mln.LT, ne pridėjus daugiau nei 18.5 mln. skiriamų joms kasmet.

32

Apibendrinimas

Bendrai pažvelgus į suaugusiųjų neformalaus švietimo situaciją ir suaugusiųjų požiūrį į tęstinį

mokymą(-si) Lietuvoje, galima teigti, kad statistiškai paslaugų prienamumas yra geras, bet

esant integruotos aiškios sistemos stygiui, pasalugų reali nauda žmogui yra mažai juntama.

Dauguma žmonių įvardija savarankišką mokymą(-si) kaip pagrindini būdą, o iš

profesionalizuotų paslaugų reikšmingą tęstinio mokymosi dalį sudaro tik darbovietės

organizuojami kursai. Noras įgyti asmeniniame gyvenime naudingų žmonių išsiskyrė iš kitų

motivatorių mokytis, bet tobulinti su darbu susijusius įgūdžius kaip motivacija taip pat

įvardijo daugiau nei pusė apklaustųjų. Galimybė įgyti kvalifikaciją patvirtinantį dokumentas –

įvardinta kaip svarbi priežastis. Galimybės mokytis vis dar yra dažniausiai siejamos su

formaliai aplinka, o savišvieta dažnai suprantama daugiau kaip pomėgis, o ne galimybė. E-

paslaugų plėtra ir bibliotekų įsitraukimas įvardintos kaip geriausio prielaidos tęstinio

mokymo(-si) lygiui didint.

33

4. TRUMPŲJŲ STUDIJŲ PASIŪLA LIETUVOJE

Apžvalga

Trumposios neformalaus švietimo programų pasiūla nėra nauja praktika Lietuvos aukštosiose

mokyklose. Savo tinklapiuose skirtingų pobūdžio tęstinius mokymui indikuoja, kad

organizuoja 18 iš 47 Lietuvos aukštųjų mokyklų, 12 tiekėjų sudaro universitetai (viso: 23), 6

kolegijos (viso: 24). Mokymų turinys įvairus: yra siūloma nuo bendrinių ir kiekvienam

prieinamų meno ar kalbų kursų iki kvalifikacijos tobulinimo, profesinio ugdymo kursų ir

trečiojo amžiaus universiteto paslaugų (detaliau lentelėje, skiltyje ‘Programos’).

2010 ir 2012 Lietuvos darbo biržos ir Švietimo ir mokslo ministerijos iniciatyva buvo

vykdomi du projektai skatinantys aukštąsias mokyklas įsidiegti neformalaus švietimo

programas. 2010 metais vykdyto Darbo biržos projekto tikslas buvo pakelti bedarbių su

aukštuoju išsilavinimu esamą kvalifikaciją ar perkvalifikuoti į kitą. Projekte dalyvavo 31

aukštoji mokykla, bendrai buvo pasiūlyta 380 programų. Iš projekte dalyvavusių aukštųjų

mokyklų šiuo metu savo tinklapiuose neformalaus švietimo/kvalifikacijos kėlimo programas

siūlo 14 jų, visiškai atitinkančios ar pagal apibūdinimą prilyginamos šiuo metu pasiūloje yra

24 projekto programų. 15 jų Mykolo Riomerio universitetas siūlantis visas projektui pateiktas

programas.

2012 metais vykdytas Švietimo ministerijos projektas “Aukščiausios kokybės formalioje ir

neformaliojo mokymo paslaugų teikimas” sulaukė 15 aukštųjų mokyklų, kurios gavo Europos

sąjungos struktūrinių fondų finansavimą, bendrai sudėjus, 17 projektų. Šiuo metu aukštųjų

mokyklų interneto puslapiuose nėra siūloma nei viena iš šių programų, bet tai tikriausiai

reprezentuoja daugiau per maža laiką nuo finansavimo skyrimo 2012 metų gale iki programų

pasiūlos atsiradimo. Paprastai tariant, programos vis dar yra rengiamos.

Atsižvelgiant į tai, kad po 2010 metų projekto likus tik mažai daliai paruoštų neformaliam

švietimui programų, o 2012 tikėtina, kad dėl sudėtingesnių projektų sąlygų (reikalavimo

bendradarbiauti su darbdaviais ir darbdavius atstovaujančiomis organizacijomis), dalyvavo

perpus mažiau aukštųjų mokyklų bei sąlyginai mažos šių paslaugų pasiūlos Lietuvos mastu,

galima daryti prielaidą, kad pačios paslaugos yra arba mažai žinomos arba aktualios eiliniam

vartotojui švietimo paslaugų rinkoje. Įdomu tai, kad privačių tiekėjų šioje rinkoje Statistikos

34

departamento duomenimis 2011 metais Lietuvoje buvo 1267, todėl negalime teigti, jog

neformalus švietimo rinka yra maža.

Kitas svarbus aspektas yra tai, kad pagal interneto svetainėse pateikiamus duomenis sunku

nustatyti priežastinį ryšį tarp NSŠ programų ir vykdomų valstybinių projektų. Darbo biržos

vykdytame projekte NSŠ programos galėjo būti sukurtos specialiai projektui, o vėliau

pritaikytos bendram aukštosios mokyklos paslaugų komplektui ir atvirkščiai – jau teikiamos

paslaugos galėjo būti adaptuotos valstybiniams projektams. Remiantis šia informacija

negalima teigti, kad valstybiniai projektai, o ypač pirmasis, vykdytas Darbo Biržos paskatino

NSŠ paslaugų diegimą Lietuvos aukštosiose mokyklose ir priešingai. Nepaisant to lyginant

projektams pateiktų pasiūlymų kiekį su rinkai siūloma pasiūla galima lyginti natūraliomis

rinkos sąlygomis egzistuojančias paslaugas su iš valstybės pusės sudaromoms sąlygom

realizuoti paslaugas.

Europos universitetų asocijacijos siūlymai

Ieškant aukštųjų mokyklų nekonkurencingumo šioje rinkoje priežasčių, reiktų ieškoti būtų

įvertinti šių paslaugų, visų pirma, pardavimo kokybė (vėliau, taip pat ir pačių paslaugų

kokybę). Europos universitetų asocijacijos leidinyje “Įtraukiant mokymąsi visą gyvenimą:

formuojant įtraukiančias ir reaguojančias universitetų strategijas” (Engaging in Lifelong

Learning: Shaping Inclusive and Responsive University Strategies, http://bit.ly/13KygRQ) yra

pateikiamos rekomendacijos vystant testinio mokymo/trumpųjų studijų paslaugos

universitetuose.

Visų pirma, siūloma diversifikuoti MVG paslaugų klientus pagal grupes. Pagal straipsnyje

aprašymą, universitetai dalyvavę jame naudojosi diversifikacija pagal šiuos kriterijus:

a) Aukštųjų mokyklų studentai su netradicinėmis studijų programomis (kitaip tariant, tie kurie

mokosi aukštojo mokykloje, bet pasirenka mokymosi visą gyvenimą paslaugų pakete

tiekiamą modulį)

b) Vyresnio amžiaus besimokantieji

c)“Sugrįžtantieji” (studijų nebaigę arba turintys profesinį išsilavinimą žmonės)

d) Imigrantai ir etninės mažumos

e) Žmonės be formalaus išsilavinimo

f) Neįgalieji

Antras siūlymas pabrėžia paslaugų išskyrimą iš viso universiteto paslaugų paketo. Tai

siūloma daryti per pagalbos centrus, kurie arba būtų bendri su bendra pagalba visiems

studentams, arba atskiri, įdiegti universitetų tęstinio mokymo centruose. Apibendrinant abiejų

krypčių pliusus ir minusus yra minima, kad nesvarbu kokia kryptis yra pasirinkta, svarbu

užtikrinti aukšto lygio konsultacinę pagalba, kuri būtų orientuota specialiai į tęstinio mokymo

dalyvius, užtikrintų abipusį dialogą ir atsižvelgtų į pačių dalyvių panašumus bei skirtumus.

Mokymosi visą gyvenimą paslaugos negali būti laikomos antrinėmis tradicinėms aukštųjų

mokyklų paslaugoms.

Trečias pasiūlymas – tai mokomojo turinio diversifikavimas, kuriam įgyvendinti yra

įvardijama, kad svarbu atsižvelgti į mokymų vietą ir laiką, užtikrinant galimybes susidaryti

asmeninius planus ir mokytis distanciniu būdu, dėstytojų ir universisteto darbuotojų norą

priimti neformalaus švietimo dalyvius, didesnė parama besimokantiems, kaip pavyzdžiui

asmeninis dėstytojas (tutor) ir menotriavimas, ypač žmonės be formalaus išsilavinimo.

35

Ketvirtas pasiūlymas – partnerysčių su vietos valdžia, vietos darbo biržomis, vietinėmis ir

tarptautinėmis kompanijomis, darbuotojų profsąjungomis, kitomis švietimo institucijomis

užmezgimas bei palaikymas.

Diegiant paslaugas yra siūloma, visų pirma, aiškiai pozicionuoti mokymąsi visą gyvenimą

pačioje institucijoje, sukuriant organizuotą mokymosi visą gyvenimą departamentą/skyrių.

Taip pat siūloma, kursų kokybės kontrolę užtikrinti tokiu pat būdu kaip ir visų kitų studijų.

Kaip žingsniai tam įgyvendinti minimi diskusijų apie mokymosi visą gyvenimą vietą

universitete inicijavimas, gerųjų praktikų demonstravimas, duomenų įrodančių mokymosi

visą gyvenimą apibrėžimas ir surinkimas, bendros nuomones tarp darbuotojų sukūrimas ir

laiko pokyčiams užtikrinimas.

Lietuvos am nšs paslaugų kokybės vertinimas

Apžvelgiant Lietuvos aukštųjų mokyklų puslapiuose teikiamus neformalaus suaugusiųjų

švietimo (NSŠ) ar kvalifikacijos tobulinimo programų siūlymus buvo atsižvelgta į Europos

universitetų asociacijos leidinyje pateiktus pasiūlymas panaudojant 4 jame pateiktus

kriterijus: programų pritaikymas NSŠ vartotojui, specialaus NSŠ padalinys, partnerystė su

kitomis organizacijomis, konsultavimo kokybė, - bei papildomą kriterijų – paslaugų

pateikimas internete.

Pirma ižvalga, kurią apima visose aukštosiose mokyklose esančius pasiūlymus yra tai kad

naudojami keli skirtingi terminai, kas nedaug apie šią sritį žinantį arba mažai nusimanantį

vartotoją gali gluminti, taip mažinant jo susidomėjimo paslaugomis tikimybę. Norint atverti

paslaugas platesniam vartotojui ratui, ypač tam, kuris nėra pažįstamas su tęstinio švietimo

paslaugomis aukštosiose mokyklose, yra labai svarbu aiškiai, vienodai ir suprantamai

prezentuoti MVG paslaugas po vienu apibūdinimu.

Kai kurios aukštosios mokyklos naudoja "Paslaugos visuomenei" kaip apibendrinantį skyrelį,

kas manau yra gan gerai. Galėtų būti naudojamas ir pavadinimas "Mokymosi visą gyvenimą"

pavadinimas, bet reiktų išsiaiškinti, ar žmonėms toks terminas nesiasocijuoja su vyresnio

amžiaus žmonių švietimo. Tikslaus pavadinimo esmė turėtų būti orientuota į vartotoją ir jam

patraukli. Reikėtų vengti tokių pavadinimų kaip laipsnio neteikiančios studijos ar neformalus

švietimas, nes jie yra suprantami tik pačių švietėjų.

Kitas aspektas, pastebėtas peržvelgiant aukštųjų mokyklų siūlomas NSŠ paslaugas, tai

informacijos pasiekiamumas jų interneto portaluose. 10 iš 17 aukštųjų mokyklų puslapiuose

informaciją buvo lengva surasti, ji buvo pakankamai išsami susidaryti pirmam įspūdžiui,

aiškiai nurodomi kontaktai tolesniai konsultacijai, kitose, bendrai apžvelgus, reikėjo naudotis

paieška, praleisti nemažai laiko naršant po įvairius skyrelius arba pateikta informacija buvo

nepilna – trūko pačių studijų pasiūlos detalizavimo, aiškumo. Daugiau komentarų apie

paslaugų pateikimą portaluose Excel dokumente.

Ieškant sprendimo, puslapiuose prie kiekvienos programos be patrauklaus grafinio

apipavidalini, turėtų būti parašytas kiekvienos programos apibūdinimas, trukmė,

organizavimo pobūdis, kaina ir vertė (kreditais). Vengti abstraktumo kaip pvz. KTU, kuriame

siūloma viskas, visiems, pagal visų poreikius, bet nėra detalizuojama, kokios programos, kaip

ir už kokią kainą yra organizuojamos. Puslapiuose taip pat aiškiai reikėtų atskirti paslaugas

nuo tradicinių studijų, nes jų vartotojas yra kitas su visai kitais poreikiais ir turinio paieškos

specifika.

36

Toliau apžvelgiant NSŠ paslaugų pasiūlą portaluose buvo atsižvelgta į mokymų pritaikymą

vartotojui, specialaus organizacinio vieneto NSŠ buvimą ir partnerystę su kitomis

organizacijomis diegiant, vykdant ar atnaujinant programas. Vertinant šiais kriterijais 14 iš 17

mokyklų sprendžiant iš programų apibūdinimo ir pateikimo yra daugiau ar mažiau pritaikytos

NSŠ klientui. 12 iš 17 aukštųjų mokyklų turėjo organizacinius vienetus skirtus NSŠ, o

partnerystę įvardijo 8 iš 17. Nors šis vertinimas yra tik paviršutiniškas pagal puslapiuose

pateikimą informaciją, iš organizacinė pusės dauguma NSŠ paslaugas siūlančių aukštųjų

mokyklų atitinka prieš tai apžvelgtus siūlymus (konsultacinės kokybės vertinimas buvo

atliktas tik tiems universitetams, kurių kitų kriterijų vertinimui stigo informacijos, žr. Excel

dokumente).

Bendrai pažvelgus į pasiūlą, atsižvelgus į vertinimo kriterijus ir programų pobūdį, pilnus,

gerai išvystytus (iš reprezentacinės pusės) bei aiškiai portaluose pateiktus paslaugų

pasiūlymus, galima teigti, kad Lietuvoje siūlo tik Klaipėdos valstybinė kolegija, Tarptautinė

teisės ir verslo aukštoji mokykla, V. A. Graičiūno aukštoji vadybos mokykla, ISM Vadybos ir

ekonomikos universitetas, Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykla, Vytauto

Didžiojo ir Mykolo Riomerio universitetai (pastaba: tai nereiškia, kad paslaugos yra visiškai

pilnai išvystytos ir joms nėra Excel dokumente pateiktų pastabų).

Aiški orientaciją į vartotoją galime įžvelgti Mykolo Riomerio universitete. Studijų pardavimui

yra įkurtas paslaugų pardavimo padaliny, tarp siūlomų studijų iškart išskirtos 3 grupės pagal

vartotojų galimus poreikius. Yra perkvalifikavimo, kvalifikacijos tobulinimo ir papildomų

kompetencijų suteikimo paslaugos. Perkvalifikavimo paslaugose siūlomos pedagogų ir

socialinių darbuotojų kvalifikacijos, kas aiškiai atspindi klientą ieškanti perkvalifikavimo

paslaugų vykdant Lietuvos mokyklų tinkle optimizavimo reformą. Kitom dviem vartotojams

apibrėžiami bendri paslaugų principai ir privalumai, duota nuorodos nuorodos reikiamiems

kontaktams. Prie kiekvieno fakulteto dalies yra pateikiamos jų siūlomos programos.

Išvados

Galime teigti, jog aukštosios mokyklos geba greitai ir efektyviai paruošti programas esant

valstybiniam finansavimui. Deja, išlaikant tas programas kaip paslaugas eiliniam vartotojui

nėra sėkmingai praktika Lietuva. Tik 17 iš 47 (iš jų tik 6 kolegijos, kurių studijos, iš esmės,

paremtos daugiau praktinio darbo aspektais nei universitetų ir todėl galinčios teikti labai

aktualias žmogui tęstinio mokymo paslaugas) teikia šiais paslaugas. Tik 6 iš šių mokyklų turi

iš reprezentacinės pusės geri išvystytus pasiūlymus.

Iš to galima daryti išvadą, kad vietoj programų finansavimo ir skatinimo aukštąsias mokyklas

orientuotis į valstybę kaip klientą, reiktų skatinti juos orientuotis į rinką ir tikslinį vartotoją

visuomenėje. Įvedus efektyvų konkurencinį mechanizmą, aukštosioms mokykloms būtų

sudarytos prielaidos ne vien tik diegti programas, bet ir gerinti jų kokybę, patrauklumą bei

efektyviai viešinti pritraukiant klientus.

5. MVG PASLAUGŲ DIEGIMAS AUKŠTOSIOSE GALIMYBĖS

Aukštojo mokslo prieinamumo didinimas už formalaus švietimo ribų prasidėjo Jungtinėje

Karalystėje po aktyvaus profsąjungų sujudimo atvėrus plačiajai auditorijai duris į anksčiau tik

37

elitui prieinamą aukštąjį mokslą. Šia priemone buvo siekiama įtraukti darbo klasės aktyvistus

į aukštesnės klasės gyvenimo aktualijas ir taip sukurti tarpininkų tarp elito ir darbo klasės

lygmenį. Suaugusiųjų švietimas buvo matoma kaip priemonė visuomenės susiskaidymui

mažinti, o universitetų išplėtimo judėjimas kaip šio proceso pasekmė. 1870 pradėjus Oksfordo

ir Kembridžo universitetais, o vėliau įsitrauktus ir beveik visiems Londono universitetams,

dėstytojai buvo siunčiami skaityti plačiajai auditorijai pritaikytų paskaitų po visą Britaniją.

Kita šalis dar 19a. sėkmingai išplėtusi aukštojo mokslo prieinamumą už formalaus švietimo

ribų yra Danija. Iki tol tęstinio suaugusiųjų švietimo srityje Danijoje veikė tik Liaudies

mokyklos. Pasinaudojant sėkminga Didžiosios Britanijos praktika 1899m. Kopenhagos

universitetui, kuris tuo metu buvo vienintelis universitetas Danijoje, buvo skirtas grantas

tęstinio mokymo kursų diegimui. Kitus 70 metų suaugusiųjų tęstinio mokymo paslaugos

universitetuose buvo toliau finansuojamos grantų principų – universitetas kiekvienas metais

pateikdavo prašymą, taip vadintam “populiariajam universitetiniam švietimui”, ir pagal šią

paraišką buvo skiriami finansai. Nuo 1969 buvo pereita prie supaprastinto subsidijom grįsto

finansavimo, kai įstaigoms tiesiog yra skiriamos lėšos organizuoti ir vykdyti šias paslaugas.

Dabartinėje MVG paslaugų aukštosiose mokyklose praktikoje finansinis ar papildomų pajamų

aspektas yra svarbus ir, matyt, daug svarbesnis nei 19a. pabaigoje, kai tokios paslaugos buvo

pradėtos diegti pasaulinėje praktikoje . Pavyzdžiui, Helsinkio universiteto testinio mokymo

centras deklaruoja turintis 11,500 studentų, besimokančių 460 kursų, 172 darbuotojų, kartu

sukuriančių 13,5 milijonų eurų (~46.6mln litų) apyvartą (4,052lt pajamų iš vieno

besimokančiojo per metus). Kitas, šįkart daug mažesnės šalies Islandijos universiteto tęstinio

mokymo centro pavyzdys taip pat rodo didelį finansinį tęstinio švietimo paslaugų potencialą.

Kasmet šiame centre mokosi apie 12,000 žmonių, 400 skirtingų programų. Visų pirma,

kiekvienas besimokantysis sumoka apie 300lt (15,000 Islandijos kronų) mokestį, kas sukuria

3,6mln. Lt pajamų.

Nors bendrų pajamų centras nepateikia, pasirinkę vieną kursą galime pasiskaičiuoti, kokia

apyvartą maždaug sukuria šios paslaugos. 9 mėnesių, ~113 valandų (3 val/sav.) nekilnojamo

turto brokerių kursas, pavyzdžiui, kainuoja 700,000 Islandijos kronų žmogui, t.y. ~14,000 Lt

arba ~130 Lt/val. Tokios kainos atžvilgiu šiame centre viena kurso valanda kiekvienais metais

generuoja 1,56 mln.Lt. Šio dalyko mokymai yra organizuojami šeštadieniais taip išnaudojat

kitais atvejais universitete nenaudojamą laiką auditorijų ir žmoniškųjų išteklių prasme. Be šio

su kitais palyginti ilgo kurso yra siūlomi ir trumpesni 1-3 mėnesių kursai, kainuojantys apie

170,000 Islandijos kronų (apie 3,400 Lt). Jei tokia suma išleidžiama vidutiniškai vieno

vartotojo, tęstinis mokymas Islandijos universitetui sugeneruoja apie 41mln. Lt apyvartą

kasmet.

Lietuvos rinka

Preliminariai iš esamų rodiklių galima įvertintį tęstinio mokymo paslaugų rinką ir Lietuvoje.

Visų pirma reikėtų žvelgti į 25-64 amžiaus grupę, kuri yra naudojama ES tyrimuose, taip pat

paraleliai žvelgiant ir į 25-45 metų amžiaus žmonių segmentą, kuris yra aktyviausiai

besimokantis šioje grupėje. Statistikos departamento duomenimis Lietuvoje yra 1,599,644 25-

64 metų amžiaus žmonės, iš jų 784,537 25-45 metų amžiaus. Pagal ES tyrimą tęstiniame

mokyme(-si) dalyvauja apie 5.9% 25-64 metų amžiaus žmonės, kas sudaro 94,379 pastoviai

38

besimokančiųjų grupę, o jei darome prielaidą, kad dauguma besimokančiųjų yra 25-45 metų

amžiaus, gauname 46,288 potencialių paslaugų vartotojų rinką Lietuvos mastu.

Paėmę Suomijos Helsinkio universiteto pavyzdį, kuriame vienas studentas vidutiniškai

išleidžia po 4,052Lt per metus, perskaičiavę šią sumą pagal vidutinio atlyginimo skirtumus

(FIN – 11,000Lt; LT – 2717Lt; FIN/LT = 4; duomenys iš http://bit.ly/155SS7Q), gautume

apie potencialiai 1000 Lt vienam besimokančiajam (svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad

Lietuvoje skirtumas tarp aukštas pajamas gaunančių ir statistiškai daugiau besimokančių ir

žemas pajamas gaunančių yra didesnis nei Suomijoje). Jei vienas besimokantysis vidutiniškai

išleistų po 1000 Lt suaugusiųjų tęstinio švietimo paslaugų rinka aukštajam mokslui Lietuvos

mastu potencialiai yra verta ~94mln.lt skaičiuojant 25-64 metų amžiaus žmonės ir ~46,3

mln.lt skaičiuojant 25-45 metų amžiaus žmones.

Pastaba: pateikti yra preliminarūs skaičiavimai, grįsti prielaidomis. Detalesniam

apskaičiavimui reikėtų tyrimo. Statistikos departamentas namų ūkių išlaidų švietimui

neskaido į skirtą formaliam ir tęstiniam mokymuisi.

Sėkmės faktoriai

Esminis principas norint, kad įdiegtos paslaugos turėtų potencialą tęstiniam egzistavimui yra

tada tai, kad, visų prima, diegiamos paslaugos turi būti sėkmingos kaip paslaugos. Aukštosios

mokyklos kreips rimtą dėmesį į šią sritį ir skirs resursus, matyt, tik tada, kai aiškiai matys to

naudą, todėl Modeliuojant tęstinio švietimo paslaugų skatinimą aukštosios mokyklose pirmas

klausimas turėtų būti:

Ką reiškia sėkminga MVG paslauga aukštajai mokyklai?

papildomos pajamos – finansinė sėkmė

vardo garsinimas – marketingo sėkmė

visuomeninė nauda

politinė įtaka (pvz: dabar pirmos įsidiegusios mokyklos moko kitas, taip jos jau pozicionuoja

save kaip inovatoriškesnės, įdomesnės ir, matyt, iš ministerijos pusės gauna pliusų)

Šie argumentai gali būti naudojami skatinant aukštąsias mokyklas diegti tęstinio mokymo

paslaugas. Finansinės sėkmės argumentui, nors galima būtų naudoti ir prieš tai pateiktus

pirminius paskaičiavimus, reikėtų detalaus rinkos tyrimo; vardo garsinimui reikėtų vietinės

sėkmės istorijos ir formavimo (angl. framing) kaip sėkmingos inovacijos pažangioje

aukštojoje mokykloje; visuomeninei naudai reikėtų visuomeninių organizacijų įsitraukimo ir

jų oficialiai reiškiamos nuomonės apie tęstinio mokymo universitetuose naudą; politinei įtakai

– privilegijų.

Kitas svarbus aspektas yra tai, kad kol pačios paslaugos nebus kokybiškos, t.y. neatitiks

vartotojų lūkesčių, tęstinės sėkmės be pastovaus finansinio skatinimo iš valstybės pusės,

sunku tikėtis, todėl ieškant būdų ne tik sėkmingai įdiegti bet ir išlaikyti tas paslaugas svarbu

detalizuoti:

Ką reiškia sėkminga paslauga vartotojui?

Asmenybės ugdymas

Profesinė sėkmė (kvalifikacijos kėlimas, persikvalifikavimas)

Patraukli kainodara

39

Jau esančioms paslaugom atitinkant kriterijus, galima būtų komunikacijos būdu skatinti

potencialių vartotojų susidomėjimą pačiomis paslaugomis taip aktyvuojant rinka ir

pritraukiant kitus tiekėjus įsidiegti tęstinio mokymo paslaugas.

Dabartinė situacija

Po asmeniškai atlikto tyrimo iš mano, kaip potencialaus MVG paslaugų vartotojo pusės (e-

paieškos ir skambučių konsultacijai į VDU) galėčiau įvardinti šiuos iššūkius Lietuvoje (pačių

jau siūlomų kursų kokybė čia nėra vertinama):

Preinamumo stygius (tik keli universitetai turi įsidiegę šias paslaugas, sunku surasti

informaciją nevartojant žodžių neformalus švietimas)

Rinkos stygius (apie paslaugų galimybes yra mažai žinoma)

Prasta informavimo/konsultavimo kokybė (paskambinus yra suteikiama mažai konkrečios

informacijos; nėra garantijų, kad modulis bus vykdomas, kas skatina abejingumą)

Konkurencijos stygius

Kaina (esant paramai paslaugų kainos galėtų būti patrauklesnės)

Apžvelgus iššūkius taip pat galima atkreipti dėmesį ir į teigiamus aspektus, kurie yra:

3 universitetai turi įsidiegę šias paslaugas

x universitetų pagal programą jau diegiasi šias paslaugas

turime lanksčią kreditų sistemą

Sprendimo būdai

Įvertinus tai, kad Lietuvos situacija yra skirtinga nuo 19a. Danijos ar JK, taip pat ji gan

skiriasi ir nuo Šveicarijos ar Skandinavijos šalių iš teisinės bazės, visuomenės požiūrio į

mokymąsi ir švietimo tiekėjo supratimo apie jų paslaugas pusės, norint sėkmingai paskatinti

MVG praktiką Lietuvoje reikia ieškoti ir vietinėm aktualijom tinkančių sprendimų.

Atsižvelgus į prieš tai įvardintus faktorius, mano manymu, Lietuvai aktualūs sprendimai,

naudotini pavieniai ar bendrai, galėtų būti šie:

Palankių sąlygų MVG paslaugoms sudarymas:

Informavimas - rinkos sudarymas per reklamos, viešųjų ryšių principais, organizuojant

paslaugų populiarinimo renginius miestuose ir rajonuose.

Lobizmas - pagal pasirinktą efektyviausią kryptį iš prieš tai įvardintų įtikinant universiteto

sprendimų priėmėjus dėl MVG paslaugų naudos.

Reglamentavimas - keliaujant radikaliu trumposios studijos privaloma universiteto paslaugų

dalis.

Finansavimas - piniginė parama tiekėjams diegiant paslaugas.

Konkurencijos sudarymas – per paklausa grįstą finansavimo mechanizmą (pvz: vaučerius)

skatinant didesnį tiekėjų įsitraukimą pritraukiant vartotojus.

Formalizavimo lankstumo didinimas, aiški ir patikima sertifikavimo sistema.

40

Paslaugų paketo įdiegimas

MVG sistemos įdiegimas aukštosios mokyklose arba per aukštąsias mokyklas.

Mokymas vykdomas per sėkmingai šias paslaugas tiekiančias mokyklas arba per šios srities

ekspertų konsultacijas.

Taip pat prieš priimant sprendimus dėl veiklos krypčių reikėtų įsivardinti, ko politiškai yra

siekiama:

a) sudaryti sąlygas aukštesnes pajamas turinčiai visuomenės daliai toliau kelti kompetenciją,

persikvalifikuoti (čia galima būtų kalbėti apie Alumni’o įtraukimą ir pan.)

b) atverti duris į aukštąjį mokslą platesnei auditorija (čia reiktų kalbėti apie mokslo turinio

populiarų pateikimą, regioninius filialus/nuotolinį mokymą) // “tradicinė ~JK, Danijos kryptis

// Equnet organizacijos veiklos principas (http://www.equnet.info/)

6. PASIŪLYMAS

Toliau pateiktas pasiūlymas yra parengtas įvertinus prieš tai šioje studijoje apžvelgtas

tarptautinių organizacijų rekomendacijas, gerąsias praktikas Europos šalyse bei atsižvelgiant į

Lietuvos tyrimuose įvardijamas aktualias.

Kaip pagrindinis principas yra pasirinktas žinių kultūros formavimosi skatinimas, sudarant

sąlygas bendruomeninėms mokymosi veikloms, rekreacijai ir rezultatų įprasminimui

profesiniame kontekste. Pagrindinės priemonės – informacinių technologijų prieinamumo

didinimas ir savarankiškumo ugdymo pagalba ir skatinimas.

41

Šie principai buvo pasirinkti visų pirma remiantis valstybės ilgalaikės strategijos vizija

“Lietuva 2030”, kurioje mokymasis visą gyvenimą yra viena iš kertinių sumanios visuomenės

dalių, o mokymosi integralumas taip pat ir viena priemonių siekiant sumanios ekonomikos.

Šios kryptis sąlygojo pasiūlyme pateiktą mokymosi integralumo į kitas gyvenimo sritys

aspektą.

Pasiūlyme taip pat atsižvelgiama į mokymosi liberalizavimą, lankstumo didinimą ir

personalizavimą per gebėjimų mokytis ugdymą, formalaus švietimo tiekėjų, viešojo ir

privataus sektorių įtrauktį. Orientavimasis į aukštos kompetencijos ugdymą yra siūlomas

vystant, visų pirma, dvi siūlomas priemones, t.y. savarankiškumą (mokėjimą mokytis) bei

informacinį raštingumą, antra, įtraukiant aukštojo mokslo įstaigas ir atveriant jų paslaugas

platesnei auditorijai. Nors pati sistema ir nesąlygoja aukštos kompetencijos specialistų

42

skaičiaus augimą, bet atverdama duris į aukštąjį mokslą skatina tolesnę žmonių įtraukti į jau

formalaus mokslo programas.

Visas pasiūlymas yra pateikiamas kaip 4 dalių sistema, iš kurių kiekvienos vystymas, nors ir

galimas atskirai nuo kitų, bet yra daroma prielaida, kad integraliai išvystytos visos dalys

sukurtų didžiausią vertę tiek iš efektyvumo pusės, tiek ir optimalaus resursų suaugusiųjų

švietime išnaudojimo. Pateiktas potencialaus besimokančio suaugusiojo apibūdinimas kaip

vartotojo yra pasirinktas norint atkreipti dėmesį į valstybinio sektoriaus kaip paslaugų tiekėjo

mokesčių mokėtojams funkciją.

Pasiūlymas parengtas taip, kad kiek įmanoma labiau galima būtų galimą išnaudoti jau esamą

viešojo sektoriaus infrastruktūrą, paslaugas bei elektronines priemones.

I DALIS: ŽINIŲ KULTŪROS ERDVĖS

– mokymosi HUB’ai

Mokymosi erdvių, kuriose būtų sudarytos šiuolaikiškos sąlygos savišvietai, vyktų į mokymąsi

orientuota bendruomeninė veikla bei tiekiamos rekreacinės paslaugos idėja kilo norint vienoje

vietoje integruoti visus tris žinių kultūros aspektus, minėtus pradžioje ir integruoti jau esamą

platų su švietimų susijusių įstaigų, įmonių ir programų spektrą po vienu perspektyvoje

žinomu ir aiškiai varytojui suprantamu vardu.

Šių erdvių pagrindinis tikslas būtų sudaryti mokymosi HUB’ų tinklą (daugiau apie HUB’us

http://www.the-hub.net/about), kuriuose, skirtingai nuo verslo HUB’ų, būtų organizuojama

bendruomeninio mokymosi veikla, o esant gerai išvystytai e-platformai, prieinamumo ir

susibūrimo galimybės būtų išplėstos ir už jų ribų. Tokiu būdų būtų pasitelktas Švedijos studijų

ratelių (mokymosi grupių) organizuojamų Studijų asociacijų (Žinių kultūros erdvių) principas

ir išplėstas išnaudojant naujas informacinių technologijų sudarytas galimybes.

CO’WOKRINGO ERDVĖ ARBA, KITAIP, HUB’AS

„Coworkingo“ erdvėse mėginama sutelkti visas geriausias skirtingų darbo erdvių,

kuriose lankosi laisvai samdomi ir nepriklausomi darbuotojai, savybes – darbo

namuose lankstumą ir kavinės atmosferą – bei sujungti jas, akcentuojant

bendradarbiavimą bei bendruomeniškumą.

http://www.hubvilnius.lt/blog/biuras-namuose-kavine-ar-bendradarbystes-centras-

palyginimas/

http://bit.ly/14yaBEu

apie HUB Vilnius:

http://www.hubvilnius.lt/apie-mus/

http://tv.delfi.lt/video/9gsDDlr6/

43

“Žinių Kultūros Erdvė” pavadinimas buvo pasirinktas skatinant platesnių nei formalus

mokymasis asociacijų su žinių įgavimu formavimąsi, taip pat ir platesnio požiūrio į kultūrą

nei kaip tik į laisvalaikio praleidimą ugdymui. Šių mokymosi erdvių inicijavimą siūloma

inicijuoti ir vėliau plėsti atsižvelgiant į dvi pagrindines kryptis:

Žinių kultūros erdvių prekės ženklas

Žinių kultūros erdvių frančizė

ŽINIŲ KULTŪROS ERDVIŲ PREKĖS ŽENKLAS

Pritaikant Škotijos apžvalgoje minėta “The Big Plus” iniciatyvos metu ir iš esmės Jungtinėje

Karalystėje gan dažnai naudojamą rinkodaros viešajame sektoriuje principą, siūloma su

profesnalų prekės ženklų rinkodaros srityje pagalbą sukurti patrauklų vartotojui “Žinių

kultūros erdvių” identitetą, rinkodaros ir komunikacijos tęstinumo strategiją bei jos

įgyvendinimo gaires.

Prekės ženklo suformavimas ir komunikacija planuojama, kad išspręstų informuotumo apie

viešojo sektoriaus teikiamas paslaugas trūkumą, leistų viešojo sektoriaus atstovas suformuoti

bendrą suaugusiųjų švietimo sampratą bei po vienu vardu apjungtų skirtingus švietimo

tiekėjus bei atskiras programomis-grįstas iniciatyvas, taip užtikrinant aiškumą ir tęstinumą

suaugusiųjų švietimo srityje. Bendra komunikacija taip pat leistų optimaliau išnaudoti

viešinimui skirtas lėšas.

Galutinis tikslas: “Žinių kultūros erdvė” – pagrindinė asociacija neformaliam mokymuisi.

KODĖL PREKĖS ŽENKLŲ RINKODARA VEIKIA?

Pagal “Asociacijų tinklų” (association networks) teoriją, kuri dominuoja aiškinant prekės

ženklų veiksmingumą psichologiniame lygmenyje, prekės ženklai per tiesioginę ar medijuotą

(tarpasmeninės ar viešosios komunikacijos būdu) patirtį, sukuria aplink save asociacijų

tinklą. Susidūrus su produktu ar paslauga pažymėtą ženklu, asociacijos yra automatiškai

aktyvuojamos, o jų visuma mums iškart suteikia vienokį ar kitokį nustatymą bei požiūrį į

produktą ar paslaugą, asociacijos primena produkto bruožus, praėjusią patirtį bei asmeninį

santyki su juo ar ja.

Žinome, kad prekės ženklas sudaro didelę dalį produkto vertė. Stiprūs prekės

ženklai daugumoje atvejų yra dažnai vartotinų produktų simbolis. Sukūrė aiškų prekės

ženklą bei užtikrinę stiprių asociacijų formavimąsi per komunikaciją ir vartotojų tiesioginę

patirtį su produktu ar paslaugomis, sudarome prielaidas ir didėjančiam produktų

populiarumui bei vartojimui.

ŽINIŲ KULTŪROS ERDVIŲ FRANČIZĖ

Antras aspektas siūlomas po “Žinių kultūros erdvių” ženklu yra skirtas tam, kad būtų nustatyti

bendri standartai. Verslo plotmėje frančizė yra suprantama kaip ilgalaikio bendradarbiavimo

44

forma tarp dviejų ar daugiau įmonių. Įmonė (frančizės davėja) suteikia už tam tikrą

vienkartinį arba nuolatinį atlygį, pagal tiksliai apibrėžtas sąlygas, naudotis tam tikromis jos

teisėmis frančizės gavėjui. Toks veikimas principas yra labai populiarus tarp gerai žinomų

kompanijos, kurios sudaro sąlygas mažesnėms kompanijoms įsigyti jų produkciją ir

perparduoti ją po jau gerai išvystytu prekės ženklu.

Frančizės principu tiekiamų suaugusiųjų švietimo paslaugų apžvelgtose šalyse nebuvo rasta,

bet, esant panašiam principui į institucijų nuostatų nustatymą ar sertifikavimą, “Žinių kultūros

erdvių” frančizė siūlomas kaip instrumentas tam tikrai standartizavui, kokybės užtikrinimui ir

iš vartotojo pusės, žinojimui, kokia jų tiekiamų paslaugų specifika ir ko galima tikėtis.

Frančizė atspindėtų kokybišką, plačią bei inovatorišką švietimo paslaugų forma ir susidarytų

iš šių jose tiekiamų paslaugų:

ANDRAGOGAI IR MOKYMAS MOKYTIS

Pirmoji paslauga siūloma “Žinių kultūros erdvėms” – tai konsultacinė pagalba bei mokymai

orientuoti į savišvietos gebėjimų ugdymą. Kaip buvo pastebėta prieš tai apžvelgtuose

tyrimuose, respondentai kaip dažniausią žinių įgavimo būdą įvardina savarankišką mokymąsi.

Viena iš “Žinių kultūros funkcijų” kaip tik būtų išnaudoti šį potencialą, suteikiant gebėjimų

bei kryptingumo savišvietai bei ugdant žmogaus savarankiškumą ir iniciatyvumą mokymosi

srityje.

Šios paslaugos būtų tiekiamos andragogų arba, kitaip tariant, kvalifikuotų suaugusiųjų

švietėjų pagalba. Lietuvoje tokie specialistai yra ruošiami Vytauto Didžiojo, Vilniaus

pedagoginiame ir Klaipėdos universitetuose. Andragogų kvalifikacijos tobulinimo srityje

veikia Švietimo ir mokslo ministerijai pavaldžios įstaigos – “Pedagogų profesinės raidos

centre”, “Lietuvos suaugusiųjų švietimo ir informavimo centras”, “Švietimo mainų paramos

fondas”.

Tokios studijų ir mokymų atsiradimas galėtų būti skatinamas ir kituose aukštosiose

mokyklose, ypač miestuose, kurie dar neturi andragogus ruošiančių įstaigų (taip pat pats

studijų pavadinimas galėtų būti pakeistas į kažką paprastesnio). Tokiu būdų galėtų būti

išnaudotas ir besiruošiančių studentų potencialas, integruojant darbo praktikas “Žinių kultūros

erdvėse” mokant, konsultuojant ir organizuojant į mokymąsi orientuotus suaugusiųjų

susibūrimus.

Nors "Suaugusiųjų švietimas: aktualijos ir tendencijos" leidinyje apžvelgiant Suaugusiųjų

švietimo aktualijas andragogams priskiriamas labai platus spektras gebėjimų ir funkcijų (žr.

lentelę priede) “Žinių kultūros erdvių” plotmėje svarbiausia yra gebėjimų a) nusistatyti

tikslus; b) susidaryti studiju plana; c) ugdyti informacijos paies kos gebe jimus; d) kritiskai

vertinti ir interpretuoti; e) i sivertinti rizikas ugdymas; f) pagalba naudojantis IT

Kiekviena norėdama gauti fračizę galėtų būti reikalaujama organizuoti mokymosi mokytis

kursą/modulį. Kiti mokymai ir jų temos jau priklausytų nuo pačių mokymosi grupių,

susiburiančių per e-platformą SKILLSHRE e-platformos principu.

Trumpas video klipas apie andragogiką:

http://www.youtube.com/watch?v=vLoPiHUZbEw

45

"Suaugusiųjų švietimas: aktualijos ir tendencijos" leidinys:

http://www.smm.lt/svietimo_bukle/leidiniai_analize.htm

REKREACINĖS PASLAUGOS (VPP)

Rekreacinių paslaugų, t.y. kavinių, knyginių, funkcija “Žinių kultūros” erdvėse būtų skirta

norint panaikinti atskirtį tarp mokymosi ir laisvalaikio erdvių, taip dar labiau siekiant

mokymąsi padaryti kasdieninio gyvenimo dalimi. Taip pat rekreacinės vietos leistų padidinti

mokymosi erdvių patrauklumą – į mokymosi erdves būtų ateinama nebūtinai mokymosi

tikslais.

Šia kombinacija mokymosi erdvės turėtų patapti, taip vadinamomis, trečiosiomis erdvėmis

(angl. third places). Trečiosios erdvės šiuo metu yra vis labiau populiarėjantis reiškinys,

kuriose vis daugiau žmonių susirenka tiek poilsiauti, bet tiek ir dirbti, organizuoti darbo

susitikimus. Tradicinės darbo vietos – standartiniai biurai – tampa vis mažiau patrauklūs, o

socialinis viešos erdvės, tokios kaip kavinė, aspektas patrauklus. Būtent šio efekto būtų

siekiama “Žinių kultūros erdvėse”.

Įdomus faktas yra tai, kad socializacija, kaip papildoma mokymosi paskata Lietuvoje, anot

prieš tai apžvelgtų tyrimų, yra svarbesne nei kitose šalyse. Net 45% lietuviu kaip vieną iš

priežasčių, skatinusių mokytis išskyrė norą įdomiai praleisti laiką, bendrauti ir susipažinti su

žmonėmis.

Trečiųjų erdvių diegimas galėtų būti įgyvendintas per viešojo ir privataus sektoriaus

partnerystę. Viešojo ir privataus sektoriaus partnerystė Lietuvoje kol kas buvo vystoma tik per

koncesijos sutartis stambiuose infrastruktūros projektuose. Privatus verslas investuodavo į

infrastruktūros sukūrimą, kuri valstybino sektoriaus ilgalaikės nuomos principu vėliau buvo

nuomojama. Tokiu principu Lietuvoje buvo statomos krepšinio arenos, kelių infrastruktūros

projektai, šiuo metu dirbama su keliais kalėjimais ir nors nesėkmingai, bet buvo per viešąją ir

privačią partnerystę buvo inicijuojamas Lietuvos aukštųjų mokyklų bendrabučių

renovavimas.

Rekreacinių erdvių ir prekybos verslo kooperavime ypač mokymosi/kultūros plotmėj panašiu

bendradarbiavimo principu galime atrasti tarp tokių kavinių ir knyginių partnerystės

pavyzdžių, kaip Coffee Inn kavinių tinklo ir knygynų “Vaga”

(http://www.vaga.lt/lt/coffee_inn) partnerystė, per kurią Vilniaus centre bendroje erdvėje yra

įsirengę bendrą kavinės ir knygyno erdvę. Tokiu pat principu Vaga knyginiai bendradarbiauja

ir su “Šviežia kava” tinklu (http://www.spottedbylocals.com/vilnius/sviezia-kava-in-vaga-

bookstore/).

Asmeniškai atlikto individualių konsultacijų su kavinių tinklų vadovais metu paaiškėjo, jog

stambus tokio tipo verslas būtų suinteresuotas tiekti savo paslaugas “Žinių kultūros” erdvėse,

jei būtų parduodama bent po 100 pardavimų per dieną su 7 litų pardavimo vidurkiu.

Sprendimams priimti juos taip pat domintų kiek įmanoma tikslesnis srautų įvertinimas, bet

žinant, kad , pavyzdžiui, bibliotekos renka lankomumo statistika tokie vertinimai tiek

iniciatorių rodikliams, tiek ir inicijuojant verslui yra įmanomi.

46

BIBLIOTEKŲ LANKOMUMO STATISTIKA

Didžiausia Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo biblioteka dirbdama 6 dienas per

savaitę po 9 val. darbo dienomis ir 7val. šeštadieniais sulaukia 129.865 lankytojų per

metus arba 415 žmonių per dieną, Kauno miesto viešoji biblioteka – 91.846 per

metus, 294.4 per dieną, Klaipėdos miesto – 147.377 per metus ir 462.62 per dieną,

Šiaulių miesto 62.559 per metus ir vidutiniškai 201 per dieną.

Visos bibliotekos, turinčios bent 31,000 lankytoją per metus pasiekia 100 lankytojų

ribą per dieną. Be išvardintų miestų tokias bent 2 kartus viršijančias šią normą

bibliotekas turi Alytus, Marijampolė, Panevėžys, Utenos rajonas.

Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, kad išvardintos bibliotekos turi po kelis filialus, bet

taip srautų optimizavimas pritraukiant žmones į “Žinių kultūros erdves” leistų

koncentruoti srautus labiausiai pažengusiose įstaigose. “Bibliotekų pažangai”

programos metu daug bibliotekų buvo atnaujinta ir investicijos į paslaugų įdiegimą ir

klientų pritraukimą būtų minimalios.

Verslui nesusidomėjus šia valstybinio sektoriaus iniciatyva galima būtų įgyvendinti per

verslumo skatinimo, ypač jaunų žmonių, programas, kurios jau ir dabar yra vykdomos Ūkio

ministerijos bei jai pavaldžių institucijų bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei jos

institucijų. Tai galėtų būti ypač pateikimą per socialinio verslo plėtros regionuose programas.

“Žinių kultūros erdvių” statusą norinčios įgauti erdvės galėtų suteikti lengvatines sąlygas

patalpų nuomai, pilnai ar dalinai padengti komunalines išlaidas. Savivaldybės savo įstaigose

turi galimybes atleisti įmones nuo mokesčių ar kompensuoti kitus su erdvių išlaikymu

susijusius kaštus.

Daugiau apie trečiasias erdves:

http://usat.ly/YkwuTq

http://bit.ly/WzMOAG

http://bit.ly/14yaBEu

GERAI IŠVYSTYTA IT PRIEIGA

Statistikos departamento duomenimis (žr. lentelė apačioje) informacinio technologijų

naudojimosi lygis Lietuvoje yra gan aukštas. Beveik 70% 16–74 metų amžiaus asmenų jų

apklausos duomenimis teigė naudojęsi kompiuteriu ir internetu per pastaruosius tris mėnesius.

Šis skaičius kasmet auga bei aukštesni rodikliai matomi tarp jaunesnių žmonių.

Atsižvelgiant į tai, kad informacijos bei mokymosi įrankių prieinamumas internete tampa vis

didesnis, o nuotolinis mokymas Lietuvoje yra sparčiais vystomas, dar viena iš “Žinių kultūros

erdvių” paslaugų būtų gerai išvystyta interneto prieiga bei galimybė konsultacijai.

Konsultacijos gali būti tiekiamos per internetines užklausas, kokias, pavyzdžiui, yra įsidiegusi

telekomunikacijų bendrovė Omnitel su “Omni gyvai” paslauga (žr. nuorodą apačioje) ar

47

tradiciniu asmeninių konsultanto įstaigoje būdu. Galėtų būti naudojama abiejų būdų

kombinacija, įtraukiama andragogų pagalba.

PER PASKUTINIUS 3 MĖNESIUS

2011 2012

Naudojosi kompiuteriu

Visi 16–74 metų amžiaus asmenys 64,1 67,6

16-24 96,6 98,3

25-34 89,0 90,0

35-44 72,4 80,9

45-54 56,8 64,5

55-64 36,7 36,6

65-74 11,7 14,1

Naudojosi internetu

Visi 16–74 metų amžiaus asmenys 63,6 67,2

16-24 96,3 98,1

25-34 88,5 90,0

35-44 71,8 80,5

45-54 56,4 64,0

55-64 36,1 35,9

65-74 11,4 13,7

Jau minėto projekto “Bibliotekos pažangai metu” buvo skirtas didelis dėmesys ir lėšos,

diegiant ir atnaujinant informacinių technologijų infrastruktūrą. Tai yra dar viena priežastis,

kodėl jų panaudojimo potencialas suaugusiųjų švietime yra didelis. Projekto metu įvykdytą IT

infrastruktūros diegimo viešosiose bibliotekose statistika pateikta lentelėje apačioje. Atskaitos

taškui – Lietuvoje šiuo metu yra 1301 viešoji biblioteka.

48

Dar vienas aspektas, į kurį svarbu atkreipti dėmesį – tai informacinio raštingumo lygis, kurio

duomenys pagal Eurostat atliktą tyrimą 2011 metais yra pateikti lentelėje:

49

Kaip matome, informacinio raštingumo lygis visose amžiaus grupėse nėra toks aukštas kaip

naudojimosi lygis. Informacinis raštingumas ES yra įvardijamas kaip vienas iš kertinių

aspektų vystant mokymosi visą gyvenimą lygį (daugiau: bit.ly/10vSEap), todėl vertinga būtų

inicijuoti ir bendrą gebėjimų šiose srityje ugdymo projektą. Čia galima būtų pasinaudoti

Škotijoje vykdomos bendrųjų raštingumo ir skaičiavimo gebėjimų ugdymą, paremta lokalumo

ir savanorių įtraukimu praktiką (daugiau: http://bit.ly/SCfMAS).

Anglų kalbos bei darbo su ja gebėjimų ugdymas taip pat būti svarbi sritis, norint išplėsti

nuotolinio mokymosi galimybes besimokantiems. iTunes U (daugiau: http://bit.ly/TxqRuk),

Coursea.org (http://bit.ly/10vU2d8), Khan Academy (daugiau: http://bit.ly/X0bMoQ),

Harvardo “Open Learning Initiative” (daugiau: http://hvrd.me/V6C9PU) – tai kelių platformų,

suteikiančios aukščiausio lygio mokymus nuotoliniu Anglų kalba pavyzdžiai.

Bendradarbiavimo galimybių ieškojimas subtitruojant vertimus taip pat galėtų būti būdas

atveriant jų turinį platesnei publikai.

nb. IT prieiga, kaip minimalų reikalavimą, galėtų sudaryti vien tik funkcionali bevielio

interneto prieiga bei galimybė gauti/išsinuomoti nešiojamą kompiuterį, plančetą. Kadangi

siūloma finansavimo forma, nustatytų finansavimo lygi pagal vartotojo pasirinkimus, tiekėjai,

nesudarantis patenkinamų tinkamų sąlygų, nesulauktų finansavimo.

Naudojimosi kompiuteriu ir internetu statistika:

http://bit.ly/WzO9HI

Nuotolinio mokymo galimybių Lietuvoje tyrimas:

http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/Nuotolinis_mokymas.pdf

Lietuvos virtualusis universitetas:

http://www.liedm.lt/cms/liedm/app

KTU e.mokymosi technologijų centras:

http://emtc.ktu.lt/cms/emtc/app

Omni gyvai:

http://www.omnitel.lt/omnigyvai

Informacinio raštingumo e.kursai:

50

http://ekursai.langasiateiti.lt/cms/app

http://www.ivpk.lt/msis/

http://www.studijuok.lt/course/

ES Informacinis raštingumas ir mokymasis visą gyvenimą

http://eacea.ec.europa.eu/llp/ka3/information_communication_technologies_en.php

BENDRUOMENINIS MOKYMASIS

Bendruomeninio mokymosi ir bendruomeninių iniciatyvų funkcija “Žinių kultūros erdvės”

būtų bendradarbiavimo ir žmoniškuoju faktoriumi skatinamo įsitraukimo aspekte. Dvi

pagrindinės kryptis, per kurias ši iniciatyva galėtų būti vykdoma tai, pirma, Švedijoje atsiradę,

bet po kitas Skandinavijos sėkmingai išplitę studijų rateliai ir, antra, bendruomeniniai

renginiai.

Tokiu pačiu principu tik iš verslumo pusės dirba HUB Vilnius (http://www.hubvilnius.lt/),

kuriame žmonės išsinuomoję darbo vietą ne tik naturialiai vieni su kitais užmezga pažintis ir

pradeda bendradarbiauti, bet taip pat jiems yra organizuojami renginiai, susitikimai su įvariais

žmonėmis, galima įsigyti ir vieną kartą per mėnesį vykstančius bendruomeninius pietus.

Žinių kultūros erdvių vienas iš tikslų ir būtų sudaryti sąlygmas tokiems į mokymąsi

orientuotiems susibūrimams. Norintys mokyti nodadamies toliau aprašyta e-platfroma suburtų

mokymosi grupes, kurie vyktų žinių kultūros erdvėse. Kaip minėta, viena tokių grupių galėtų

būti pačios Žinių kultūros erdvės organizuojama Mokymo mokytis grupė.

Kalbant apie mokymosi grupes taip pat galima būtų išnaudoti andragogus bei andragogikos

studentus kaip potencialius jų lyderius. Andragogai galėtų būti, panašiai kaip Danijos ir

Jungtinės karalystės praktikoje minėtame Universitetų išplėtimo judėjime (University

extentions movement), siunčiami pačių universitetų praktikantų ar ambasadorių principu

mokymosi grupių organizavimui ir neformalių studijų, kompetencijų vertinimo paslaugų

populiarninmui.

Tokiu būdu ne vien tik būtų užtikrinamas mokymosi savarankiškumas, lankstumas bei

mobilumas per kasdienines andragogų konsultacijas, bet kartu skatinimas ir jų įsitraukimas,

aktyvumas, auginamas atsakomybės jausmas ir didinamas bendruomeniškumas.

Žinių kultūros erdvės taip pat galėtų rengti tokius renginius kaip:

a) Sąryšiui su darbo rinka renginiai vietos verslo atstovams ir jų įsitraukimas į ŽKE veiklą,

kaip bendruomeninio mokymo(-si) lyderių. Pati Žinių kultūros erdvė organizuotų jiems

renginius (tam tikrą kiekį per tam tikrą laikotarpį), vietos verslo atstovai galėtų patys inicijuoti

mokymus, rengti su žinių dalijimusi susijusius renginius.

b) Socialinėms rizikos grupėms. Nepriklausomai nuo šalies ar vietovės Europoje tyrimuose

pastebima, kad mažiau įsitraukę į testinį mokymąsi yra žemas pajamas turintys, vyresnio

amžiaus (nors jauni ir dažnai ne per daugiausiai uždirbantys yra bene aktyviausiai

besimokantys), žemesnio išsilavinimo, blogą mokymosi patirtį turėję, socialinės atskirties

žmonės. Ši grupė galėtų būtų įtraukta per Žinių kultūros erdvių renginius.

Konkrečios grupės įtrauktis galėtų būti skatinama per vaučerius, skirtus būtent tam tikrai

grupei. Kaip bus apžvelgta toliau, vaučeriai yra labai gera finansavimo forma, norint

51

paskatinti aktyvumo lygį. Tolesnis finansavimas galėtų būti vykdomas per mokesčių

lengvatas.

Lietuvoje išbandyta studijų ratelių iniciatyva:

http://www.baltic-sea-academy.net/documents/history_lit.pdf

Škotijos bendruomeninio mokymosi apžvalga:

http://www.scotland.gov.uk/Resource/Doc/47210/0028730.pdf

BENDRA FRANČIZĖS STRUKTŪRA

II DALIS: ŽINIŲ KULTŪROS E-PLATFORMA

Antra pasiūlymo dalis apima informavimo apie mokymosi galimybes bei registravimosi į

mokymosi grupes galimybių sudarymą.

Esant dideliai mokymų pasiūlai skirtingose miestuose, rajonuose, įvairiose institucijose,

kompanijose bei organizacijose vartotojui yra sunku gauti informaciją bei būti

informuojamam apie naujas iniciatyvas. Dėl šios priežasties sistema, kuri apjungtų visus

52

pasiūlymas vienoje vietoje ir labai svarbi tiek didinant vartotojų informuotumą bei

įsitraukimą, bet taip pat ir sudarant konkurencinę aplinką tarp skirtingų pasiūlymų.

SPRENDIMAS 1: AIKOS FUKCIONALUMO DIDINIMAS IR PLĖTRA

--- antras sprendimas pranašesnis, todėl pirmojo, matyt, reikia atsisakyti

Elektroninio informavimo ir konsultavimo sistema Lietuvoje jau yra įdiegta. Galimybė gauti

visą informaciją apie mokymų pasiūlą jau yra įdiegta portale www.aikos.smm.lt dviejų atviros

informavimo, konsultavimo, orientavimo sistemos (AIKOS) diegimo ir plėtotės programų

metu (diegimas: http://bit.ly/V6DS7H; plėtojimas: http://bit.ly/TXu6lK).

Per projektus buvo sukurta pati svetainė, modifikuotos reikalingi švietimo registrų ir

klasifikatorių duomenų bazės, atlikti poreikių tyrimai, sukurta programinė įranga. Šiuo metu

portale kiekvienas vartotojas gali rasti informaciją apie mokymosi galimybės bendrojo

ugdymo, aukštojo išsilavinimo bei profesinio ugdymo srityse.

Išbandžius www.aikos.smm.lt portalą lengva pastebėti, kad jį vystant buvo neatkreiptas

pakankamas dėmesys į vartotojo potyrio (user-experience) vystymą. Žvelgiant į informacijos

architektūra ir turinį susidaro įspūdis, jog sistema yra labiau orientuota į su švietimu susijusių

įstaigų darbuotojų reikmes, bet ne į potencialų ar esamą besimokantįjį vienoje ar kitoje

švietimo srityje.

Konkrečiai žvelgiant į suaugusiems skirtą profesinio ugdymo skiltį, galime įžvelgti, kad

naudojama kalba, kurioje dominuoja žodžiai “kvalifikacija”, “lygmenys”, paieškos sistema

visų pirma reikalaują programos pavadinimų ar kodų, matosi, kad nėra visiškai atsižvelgtą į

vartotojo, mažai susipažinusio su suaugusiųjų švietimu ar pačiu puslapiu poreikių. Galų gale

radus programą yra pateikiama mažai informacijos apie jos turinį, nėra nuorodos į daugiau

informacijos turintį puslapį, kas ne vien tik neleidžia greitai ir efektyviai susirasti norimos

programos, bet taip pat ir mažina tikimybę, kad vartotojas sugrįš.

Galutinės informacijos apie ieškomą programą langas

Vartotojo potyris naudojantis informacine sistema yra vienas svarbiausių aspektų,

sąlygojančių jos populiarumą bei aktualumą. Šiuo metu sistema yra skirta 14 skirtingų

vartotojų grupių, nuo pradinių klasių mokinių iki švietimo sistemos darbuotojų ar net politiko.

53

Įvertinant tai, kad skirtingos vartotojų grupės gali turėti labai skirtingus gebėjimus ir poreikius

(pvz.: politikai ir vaikai), vargu ar sistema galima būti efektyvi joms visoms.

Šią sistemą galima būtų patobulinti šiais aspektais:

Nusūstant bendrais bruožais aiškiai apibrėžtą tikslinę auditoriją, jos poreikius bei to, ko jie

tikisi iš pačios sistemos (jau atliktas bendras poreikių tyrimas publikuojamas

http://bit.ly/TXu6lK)

Su vartotojo potyrio (user-experience) profesionalų pagalbą didinant jos funkcionalumą ir

patrauklumą vartotojui. Pažangūs mokymo svetainių pavyzdžiai: http://ed.ted.com/,

https://www.khanacademy.org/; www.skillshare.com; www.coursera.org

Sukuriant patrauklų grafinį dizainą.

Įdiegiant poreikių testavimo (pvz.: 10 klausimų leidžiančių sistemai personalizuotai siūlyti

programas ir turinį) ir aktualių naujienų užsiprenumeravimo funkcijas, galimybes vertinti,

dalintis ir rekomenduoti mokymus kitiems

Įdiegiant “Žinių kultūros erdvių” arba bent į bendrųjų gebėjimų ugdymą orientuotą skiltį,

kurioje žmogus panašiu principų į “Khan Academy” sudarytą mokymosi galimybę asmeniškai

susidėlioti mokymosi planus (http://bit.ly/11kLzo1 ~5min) ir už pasiekimus gauti simbolinius

įvertinimus per vadinamąją “badging” sistemą (daugiau: http://bit.ly/WD7LHQ)

Suteikiant galimybę ir privatiems tiekėjams įkelti savo mokymų pasiūlymus į sistemą.

Sudaryti ir publikuoti Lietuvių ir Anglų kalbomis jau esamų nuotolinio mokymo variantų

registrą.

SPRENDIMAS 2: ŽINIŲ KULTŪROS ERDVIŲ PLATFORMOS DIEGIMAS

Nauja sistema, sukurta atsižvelgiant į prieš tai išvardintus siūlymus AIKOS sistemos

tobulinimui ir prie to pridedant galimybę vartotojams registruotis, burti mokymo(-si) grupes,

registruotis į kitų, registruotis į Žinių kultūros erdves. Atitinkančios frančizės kriterijus erdvės

šioje sistemoje būtų registruojamos, joms suteikiama galimybė skelbti apie savo renginius bei

pritraukti mokymosi grupės, jų lyderius organizuoti mokymus būtent jose.

Sistema būtų panaši į SKILLSHARE (www.skillshare.com) naudojamą veikimo principą:

54

Visos žinių kultūros status turinčios erdvės turi turėti savo atskirą skiltį, jas turi būti įmanoma

mokymų organizatoriams susieti su savo mokymais, galimybė erdvės populiarinti save portale

turi būti sudaryta, kaip ir vartotojams užsiprenumeruoti (socialiniais tinklais, el.paštu)

naujienas apie konkrečius mokymus ir konkrečias erdves.

Mokymų orgnizatoriams taip pat turi būti sudaryta galimybė įkainoti savo mokymus bei gauti

mokėjimus už juos internetu. Sistema galėtų būti diegiama per viešąją privačią partnerystę,

kai sistemos diegimo kaštai ir administravimas būtų padengti iš privataus sektoriaus pusės.

Sistemos administratoriui būtų leista pasilikti dalį finansavimo nuo kiekvieno vartotojo.

skillshare startavo su 3.1mln. dolerių (7.9mln litų)

III DALIS: KVALIFIKACIJŲ PRIPAŽINIMAS

Norint suteikti savarankiškam mokymuisi kryptingumo svarbu suteikti ir galimybę formaliai

realizuoti savo žinias. Tokiu būdu būtų sudaromos maksimaliai geros sąlygos mokymosi

mobilumui, galimybė rinktis mokymosi ir testavimo principą pagal individualius poreikius.

Didelį vaidmenį čia galėtų atlikti aukštosios mokyklos, siūlydamos trijų tipų paslaugas –

klientas galėtų įsigyti: a) neformaliuoju būdų įgytų žinių testavimą, kurio metu galėtų įgyti

kompetencijas patvirtinantį dokumentą, b) mokymosi programą, kuri suteiktų kryptingą planą

savarankiškam mokymusi, o vėliau pagal tą programą (curriculum) įgytų kompetencijų

testavimą; c) pilną mokymosi modulį su programa, paskaitomis ir testavimu.

Šiuo metu Lietuvoje gali būti pripažįstama iki 75% konkrečiam moduliui priskirtų kreditų,

kitus 25% reikia įgyti pagal aukštojoje mokykloje tiekiamus kursus. Šį modelį

rekomenduojama išplėsti iki 100%, o pripažinimo rekomendacijas, perrašyti pagal prieš tai

siūlytus 3 paslaugų modelius. Šioms paslaugoms galėtų būti sugalvoti bendri visiems

55

įstaigoms vartotojui patrauklūs apibūdinimai, kaip pvz.: a) “iššūkis”, b) “pagalba”, c)

“mokymai”.

Šiuo metu neformaliuoju būdu įgytų kompetencijų pripažinimas kaip paslauga yra teikiama

Vytauto Didžiojo, Lietuvos sveikatos mokslų, Mykolo Riomerio, Vilniaus Gedimino

technikos universitetuose, Lietuvos verslo ir Vilniaus kolegijose, V. A. Graičiūno aukštojoje

vadybos bei Tarptautinė teisės ir verslo aukštosiose mokyklose, Švietimo ir mokslo

ministerija yra išleidusi “Neformaliojo suaugusiųjų švietimo sistemoje įgytų kompetencijų

vertinimo ir pripažinimo aukotosios mokyklose rekomendacijas” (http://bit.ly/V4W7H3).

Pagal jas aukštojoje mokykloje gali būti vertinamos įvairioje aplinkoje įgytos kompetencijos:

dirbant, keliant kvalifikaciją, dalyvaujant įvairių organizacijų ir grupių veikloje, atliekant

savanorišką veiklą, dirbant bendruomenei naudingą darbą, mokantis institucijose,

vykdančiose neformalųjį švietimą, ar savarankiškai, mokantis laisvalaikiu ir kt.

Lietuvoje kompetencijų vertinimo procedūras nustato patys universitetai, bet žvelgiant į

pasaulinę praktiką kaip pagrindinius vertinimo būdus galime įvardinti pasiekimo portfelius,

interviu, besimokančiojo stebėsena mokymosi kontekste (context-based observation –

besimokantieji, demonstruojantys gebėjimus ir žinias kursų metu yra ateleidžiami nuo tam

tikros jų dalies), simuliacija, testai bei visapusiškas vertinimas įvairių metodu kombinacija.

Nyderlandų karalystė – tai pirmoji šalis, kurioje atsirado neformaliuoju būdų įgytų

kompetencijų vertinimas.

Nors skirtingi vertinimo metodai naudojami skirtingų šalių praktikoje, bendrai pažvelgus yra

bendri 4 kriterijai kokybės užtikrinimui: a) priimtinumas (angl. acceptability), apibūdinantys

kokybinį vertinamų kompetencijų lygį; b) pakankamumas (angl. sufficiency), apibūdinamas

pakankamu įrodymu skaičiumi; c) autentiškumas – tai įrodymų tikrumas; d)”šviežumas”

(angl. currency) – tai vertinamų kompetencijų įrodymų atitikimas, pagal esamiems kriterijams

(pvz.: vertinant technologinį išprusimą, negali būti 1:1 santykių įvertintos įgytos šioje srityje

kompetencijos prieš, sakykim, 20 metų.

Kanadoje yra labiausiai paplitęs “iššūkio” metodas. Čia kandidatams tiesiog reikia laikyti

egzaminą, kuriam pačių kursų lankymas nėra būtinas. Egzaminas, nustatyta tvarka, negali būti

56

ilgesnis nei 3 valandos, bet detalesnį formos ir turinio sprendimo nusistato pati įstaiga.

Rinkantis įvertinimo būdą šioje šalyje daugiau nei pusė žmonių būtent pasirenka “iššūkio”

variantą, antras pagal populiarumą yra mokymosi portfelis, kuris renkasi kiek daugiau nei

penktadalis žmonių. Tai, beje, labai artima testavimo paslaugai, siūlomai šiame pasiūle

aukštųjų mokyklų paslaugų paketui.

Kokybės užtikrinimas kompetencijų vertinime yra labai svarbus, norint išlaikyti pačio

vertinimo vertę tiek žmonių, įgaunančių kompetencijas akyse, tiek ir vėliau juos pagal jas

vertinančių, pvz: darbdavių, supratime. Daugiau apie tarptautinę kvalifikacijų pripažinimo

praktiką: http://bit.ly/10B6f0f

Kitas svarbus aspektas, apimantiems ne vien tik kompetencijų vertinimą, bet ir jų

apibendrinimą, komplektavimą ir panaudojimą, tai mokymosi portfeliai. Mokymosi portfelis -

tai reprezentatyvi žmogaus ar kelių žmonių darbų kolekcija, į kurią gali įeit tiek darbo patirtis,

rezultatai, tiek mokymosi patirtis ir jos rezultatai.

Elektroninėje erdvėje (daugiau apie e.portfelius: http://bit.ly/UvFqEu) ar išplėtus

informavimo sistemos funkcijas asmeninėmis vartotojų prieigomis ir profiliais, visą tai galima

būti įgyvendint vienos patogios sistemos principu (e.portfelio sistemos pavyzdys

www.linkedin.com). Konsultacijas portfelių sudarymo ir vystymo srityje galėtų teikti

aukštosios mokyklos, taip sukurdamos ne vien tik pridėtinę socialinę vertę, bet ir

nukreipdamos žmones tobulinti kompetencijas bei plėsti savo portfelius jų siūlomuose

kursuose. Šią funkciją galėtų apsiimti karjeros centrai, išplėsdami savo konsultacijų paslaugas

už mokyklos studentų ribų.

Norint plėtoti kvalifikacijų pripažinimą taip pat reikėtų plėtoti trumpalaikių studijų, t.y.

mokymosi visą gyvenimą paslaugų, pasiūlą Lietuvos aukštosiose mokyklose, kurios ir

sudarytų pagrindinę tiek testavimo sistema, tiek ir programos ar viso modulio įsigijimo rėmus

bei pagal bendrus aukštosioms mokykloms keliamus reikalavimus kokybės standartų lygmenį.

Europos universitetų asociajacijos leidinyje “Įtraukiant mokymąsi visą gyvenimą: formuojant

įtraukiančias ir reaguojančias universitetų strategijas” (Engaging in Lifelong Learning:

Shaping Inclusive and Responsive University Strategies, http://bit.ly/13KygRQ) yra

pateikiamos rekomendacijos vystant testinio mokymo/trumpųjų studijų paslaugos

universitetuose.

Visų pirma, siūloma diversifikuoti MVG paslaugų klientus pagal grupes. Pagal straipsnyje

aprašymą, universitetai dalyvavę jame naudojosi diversifikacija pagal šiuos kriterijus:

Aukštųjų mokyklų studentai su netradicinėmis studijų programomis (kitaip tariant, tie kurie

mokosi aukštojo mokykloje, bet pasirinkta mokymosi visą gyvenimą paslaugų pakete

tiekiamą modulį)

Vyresnio amžiaus besimokantieji

“Sugrįžtantieji” (studijų nebaigę arba turintys profesinį išsilavinimą žmonės)

Imigrantai ir etninės mažumos

Žmonės be formalaus išsilavinimo

Neįgalieji

Antras siūlymas pabrėžia paslaugų išskyrimą iš viso universiteto paslaugų paketo. Tai

siūloma daryti per pagalbos centrus, kurie arba būtų bendri su bendra pagalba visiems

studentams, arba atskiri, įdiegti universitetų tęstinio mokymo centruose. Apibendrinant abiejų

57

krypčių pliusus ir minusus yra minima, kad nesvarbu kokia kryptis yra pasirinkta, svarbu

užtikrinti aukšto lygio konsultacinę pagalba, kuri būtų orientuota specialiai į tęstinio mokymo

dalyvius, užtikrintų abipusį dialogą ir atsižvelgtų į pačių dalyvių panašumus bei skirtumus.

Mokymosi visą gyvenimą paslaugos negali būti laikomos antrinėmis tradicinėms aukštųjų

mokyklų paslaugoms.

Trečias pasiūlymas – tai mokomojo turinio diversifikavimas, kuriam įgyvendinti yra

įvardijama, kad svarbu atsižvelgti į mokymų vietą ir laiką, užtikrinant galimybes susidaryti

asmeninius planus ir mokytis distanciniu būdu, dėstytojų ir universisteto darbuotojų norą

priimti neformalaus švietimo dalyvius, didesnė parama besimokantiems, kaip pavyzdžiui

asmeninis globėjas (tutor) ir menotriavimas, ypač žmonės be formalaus išsilavinimo.

Ketvirtas pasiūlymas – partnerysčių su vietos valdžia, vietos darbo biržomis, vietinėmis ir

tarptaunėmis kompanijomis, darbuotojų profsąjungomis, kitomis švietimo institucijomis

užmezgimas bei palaikymas.

Diegiant paslaugas yra siūloma, visų pirma, aiškiai pozicionuoti mokymąsi visą gyvenimą

pačioje institucijoje, sukuriant organizuotą mokymosi visą gyvenimą departementą/skyrių.

Taip pat siūloma, kursų kokybės kontrolę užtikrinti tokiu pat būdu kaip ir visų kitų studijų.

Kaip žingsniai tam įgyvendinti minimi diskusijų apie mokymosi visą gyvenimą vietą

universitete inicijavimas, gerųjų praktikų demonstravimas, duomenų įrodančių mokymosi

visą gyvenimą apibrėžimas ir surinkimas, bendros nuomones tarp darbuotojų sukūrimas ir

laiko pokyčiams užtikrinimas.

IV DALIS: P.G. FINANSAVIMAS

SPRENDIMAS 1: VAUČERIAI IR DEGRESINĖS GPM LENGVATOS

Paskutinis siūlomas aspektas mokymosi visą gyvenimą plėtrai Lietuvoje, tai perėjimas nuo

programinio pasiūla grįsto finansavimo praktikos į paklausa grįstą finansavimą, pirma

išnaudojant vaučerius, o veliau įvedant į mokestines lengvatas mokymuisi.

Šis principas buvo pasirinktas dėl kelių priežasčių:

Pasiūla grįstas finansavimas didina konkurencija ir sąlygoja aukštesnę mokymo kokybę.

Pasiūla grįstas finansavimas skatina didesnį tiekėjų įsitraukimą.

Privataus sektoriaus įtrauktis, viešojo sektoriaus paslaugų optimizavimas

Vartotojui valdant mokymų finansavimo aspektą yra sukuriamos geresnės sąlygos

savarankiškumo ugdymui ir didesnė laisvė renkantis.

Šio pasiūlymo rėmuose, tai užtikrintų konkurenciją ne vien tik “Žinių kultūros erdvių

plotmėje”, bet ir didesnį aukštųjų mokyklų įsitraukimą pritraukiant žmones trumpalaikėms

studijoms bei kitoms su neformaliu švietimu susijusioms paslaugoms.

Bazinę paramą užtikrintų valstybinis sektorius, o esant aukštesnės kainoms paslaugų

poreikiui, vartotojas skirtumą galėtų finansuoti pats.

Atsižvelgus į Lietuvos situacijos apžvalgą ir įvertintus skirtingų finansavimo modelių

privalumus ir trūkumus, būtent šis finansavimo principas turėtų išspręsti sistemiškumo

trūkumą tarp didelio kiekio švietimo pasalugų suaugusiesiems tiekėjų, žemo valstybės

58

sektoriaus pasalugų kokybės bei į regionines aktualijas mažai atsižvelgiančio programinio

finansavimo problematiką.

Kaip konkretesnis finansavimo mechanizmas siūloma vaučerių ir degresinio “Gyvenotjų

pajamų mokesčio” lengvatų kombinacija.

Ankstesnėje apžvalgoje buvo pastebėta, kad vaučeriai pasaulinėje praktikoje yra vertinami dėl

funkcionalumo aktyvuojant ir per jų apriboijimus, skiriant paramą tikslinei grupei. Vaučeriai,

visų pirma galėtų būti dalinami: a) smulkiajam ir vidutiniam versle darbdantiems per

darbdavius (ekonomins darbo rinkos konkurencingumo didinimo aspektas); c) studentams ir

jauniems bedarbiams (jaunimo bedarbystės problemą) investuojat visų prima į potencialiai

aktyviai auditoriją diegiant inovacijas, o vėliau jau pritraukiant kitas grupės. Pastarasis

variantas taip pat paskatintų visuomeniškumą ir įtraukti mažesniuose miestuose.

Sumažėjus vaučerių panaudojimo efektyvumui, kas būtent ir yra įvardijama kaip pagrindinis

voučerių trūkumas Pasaulio banko apžvalgoje, siūloma pereiti prie Gyventojų pajamų

mokesčio lengvatų. Tokiu būdu besimokantiems būtų kompencuojama mokymuisi išleistų

pajamų. Kaip buvo apibendrinta, gyventojų pajamų mokesčio lengvatos studijoms ir

profesniam mokymui nuo 2009m. jau yra taikomos Lietuvoje. Ši lengvata galėtų būti įtraukti

ir neformalųjį švietimą.

Tam, kad parama, taikoma proporciniu principų nebūtų nukreipta į geresnių sąlygų sudarymą

didesnes pajamas gaunantiems žmonėms, galima būtų pritaikyti degresinį principą, kuriuo

didžiausia mokesčio lengvatos proporciją turėtų mažesnes pajamas gaunantys ir mažiau

mokesčių sumankantys gyventojai, o mažiausią – dideles pajamas gaunantys.

Svarbu atkreipti dėmesį ir į jau minėta aspektą, kad pilnas besąlyginis subsidijavimas nėra

efektyvus (Pasaulio Banko tyrimas). Mokymasis tiek per vaučerius, tike ir per mokesčio

lengvatą, turėtų būti finansuojamas tik dalinai. Jei būtų nustatyti baziniai nemokami

mokymai, ypač socialinės rizikos grupėms, siūloma naudotis įsipareigojimu grįsta motivacijos

sistema, kuria finansavimas turi būti grąžinamas neivykdžius tam tikrų įsipareigojimų.

SPRENDIMAS 1: VAUČERIAI IR DEGRESINĖS GPM LENGVATOS

Atsižvelgus į Lietuvos situacijos apžvalgą ir įvertintus skirtingų finansavimo modelių

privalumus ir trūkumus, būtent šis finansavimo principas turėtų išspręsti sistemiškumo

trūkumą tarp didelio kiekio švietimo pasalugų suaugusiesiems tiekėjų, žemo valstybės

sektoriaus paslaugų kokybės bei į regionines aktualijas mažai atsižvelgiančio programinio

finansavimo problematiką.

Kaip konkretesnis finansavimo mechanizmas siūloma vaučerių ir degresinio “Gyventojų

pajamų mokesčio” lengvatų kombinacija.

Ankstesnėje apžvalgoje buvo pastebėta, kad vaučeriai pasaulinėje praktikoje yra vertinami dėl

funkcionalumo aktyvuojant ir per jų apribojimus, skiriant paramą tikslinei grupei. Vaučeriai,

visų pirma galėtų būti dalinami: a) smulkiajam ir vidutiniam versle dirbantiesiems per

darbdavius (ekonomins darbo rinkos konkurencingumo didinimo aspektas); c) studentams ir

jauniems bedarbiams (jaunimo bedarbystės problemą) investuojat visų pirma į potencialiai

aktyviai auditoriją diegiant inovacijas, o vėliau jau pritraukiant kitas grupės. Pastarasis

variantas taip pat paskatintų visuomeniškumą ir įtraukti mažesniuose miestuose.

59

Sumažėjus vaučerių panaudojimo efektyvumui, kas būtent ir yra įvardijama kaip pagrindinis

voučerių trūkumas Pasaulio banko apžvalgoje, siūloma pereiti prie Gyventojų pajamų

mokesčio lengvatų. Tokiu būdu besimokantiems būtų kompensuojama mokymuisi išleistų

pajamų. Kaip buvo apibendrinta, gyventojų pajamų mokesčio lengvatos studijoms ir

profesiniam mokymui nuo 2009m. jau yra taikomos Lietuvoje. Ši lengvata galėtų būti įtraukti

ir neformalųjį švietimą.

Tam, kad parama, taikoma proporciniu principų nebūtų nukreipta į geresnių sąlygų sudarymą

didesnes pajamas gaunantiems žmonėms, galima būtų pritaikyti degresinį principą, kuriuo

didžiausia mokesčio lengvatos proporciją turėtų mažesnes pajamas gaunantys ir mažiau

mokesčių sumankantys gyventojai, o mažiausią – dideles pajamas gaunantys.

Svarbu atkreipti dėmesį ir į jau minėta aspektą, kad pilnas besąlyginis subsidijavimas nėra

efektyvus (Pasaulio Banko tyrimas). Mokymasis tiek per vaučerius, tiek ir per mokesčio

lengvatą, turėtų būti finansuojamas tik dalinai. Jei būtų nustatyti baziniai nemokami

mokymai, ypač socialinės rizikos grupėms, siūloma naudotis įsipareigojimu grįsta

motyvacijos sistema, kuria finansavimas turi būti grąžinamas neįvykdžius tam tikrų

įsipareigojimų.

SPRENDIMAS 2: TIESIOGINIAI ŽKE ASIGNAVIMAI PAGAL KLIENTŲ SKAIČIŲ

Žinių kultūros erdvės taip pat galėtų būti finansuojamas “krepšelių” principų priklausomai

nuo klientų skaičiaus vykdančio ir dalyvaujančio pas juos mokymosi veikloje. Bazinis vieno

žmogaus paramos dydis galėtų priklausyti nuo savivaldybės didžio, stengiantis išlaikyti

prieinamumą ir mažiau apgyvendintuose regionuose.

Toks mechanizmas taip pat kaip ir prieš tai pateiktas variantas leistų atsirasti konkurencijai

dėl lėšų, taip skatinant kurti Žinių kultūros erdves ir pritraukti žmones į jas. Pagrindinis šio

pasirinkimo trūkumas būtų tas, kad patys žmonės tiesiogiai nebūtų skatinami dalyvauti

mokymo(-si) veikloje.

60

---

Pirmas sprendimas galėtų būti daugiau taikomas kvalifikacijų pripažinimą, o antras Žinių

kultūros erdves taip išlaikant paprastesnį Žinių kultūros erdvių administravimo mechanizmą ir

išnaudojant jau taikytą studijų finansavimo lengvatoms praktiką kvalifikacijų pripažinime.

PARAMA AKTYVIEMS STUDENTAMS

Atskira parama per didesnes stipendijas ar kitas studijų lengvatas galėtų būti skiriama

andragogijos studentams, aktyviai dalyvaujantiems “Žinių kultūros erdvėse”, jų veiklos

organizavimo bei suaugusiųjų mokyme.

ĮGYVENDINIMAS

1. ŽINIŲ KULTŪROS E-PLATFORMA

Pirmas žingsnis būtų pagal pateiktus pasiūlymus specifikuoto konkurso tokio portalo kūrimui

per viešuosius pirkimus ar viešąją privačią partnerystę paskelbimas ir kompanijos

vykdysiančios projektą atrinkimas.

61

Antras žingsnis - populiarinimo kampanija valstybės lygmenyje išnaudojant tradicinę

rinkodarą ir e-komunikacijos priemones įtraukiant kiek įmanoma daugiau žmonių, o įdiegus

registruotų vartotojų funkciją, ir pastovių vartotojų.

Trečias galimas žingsnis - sistemos integracija su “Bibliotekos pažangai” projekto metu

išvystytais e-mokymo programų registrais bei bibliotekos darbuotojais išmokytais jais

naudotis ir konsultuoti šiuo klausimu lankytojus. Tai būtų vykdoma per bendradarbiavimą su

Kultūros ministerija ir Lietuvos nacionaline biblioteka, kuravusia projekto “Bibliotekos

pažangai” darbus. Bibliotekų darbuotajai būtų įtraukti į kitų konsultantų mokymą (Žinių

kultūros erdvės, komptenecijas pripažįstančiose aukštosiose mokyklose) per bendras

iniciatyvas projektas.

2. ŽINIŲ KULTŪROS ERDVĖS

Kadangi žinių kultūros erdvės, nors ir paremta skirtingais elementais iš užsienio šalių

sėkmingų praktikų, būtų nauja paslauga Lietuvos kontekste, yra labai svarbu vystymą išskirti į

kelis skirtingus etapus:

SUPAŽINDINIMO FAZĖ

Sudarant sąlygas maksimaliai aktualiems regioniniu lygmeniui valdymo sprendimams yra

svarbu nuo pat pirmų žingsnių skatinti regioninės valdžios bei viešojo intereso atstovų

įsitraukimą. Supažindino fazė būtų tam kaip tik skirta, o jos pagrindiniai siekiai būtų

paskatinti pilotnių “Žinių kultūros erdvių” inicijavimą savivaldybių lygmenyje per

savivaldybių valdomose/finansuojamose įstaigose ir regione esančias aukštąsias mokyklas. Ši

fazė būtų sudaryta iš šių žingsnių:

Bendro “Žinių kultūros erdvių” identiteto ir prekės ženklo sukūrimas, užsakymas,

paruošimas.

Koncepcijos pristatymai savivaldybėse pradedant nuo didesnių ir įtraukiant vietos valdžios

(švietimo, kultūros sričių), verslo, žiniasklaidos, aukštųjų mokyklų bei visuomenės atstovus

per bendrus renginius.

Pristatoma:

Savarankiškumu ir informacinėmis technologijomis grįsto švietimo naudą visuomenei

Kultūros ir švietimo optimizavimo ir integravimo naudau savivaldybėms bei gyventojams

Nauda verslui per lengvatinių sąlygų sudarymą

INICIAVIMO FAZĖ

Inicijavimo fazėje būtų siekiama būtų siekiama keliuose skirtinguose regionuose įdiegti

pilotines “Žinių kultūros erdves”, kuriose iniciatyva būtų išbandyta ir atrastos konkrečios

tolesnės plėtros galimybės. Šios fazė veiksmų planą sudarytų:

Dokumento reglamentuojančio “Žinių kultūros erdves” kaip pagrindinės neformalaus

suaugusiųjų švietimo formą parengimas

Prielaidų lengvatinėms verslo sąlygoms “Žinių kultūros erdvėse” savivaldybės (-ių)

lygmenyje (ar valstybės per darbą su Kultūros ministerija) sudarymas.

62

Tikslinės auditorijos nusistatymas (siūloma pradėti nuo jaunų šeimų, norint pasiekti auditoriją

kritiniu testiniam mokymuisi jų gyvenimo etapu, t.y. 30-35 yra amžius, kai įsitraukimas į

mokymosi veiklą ima mažėti)

Vaučerių platinimas regionuose, kuriuose diegiamos pilotinės “Žinių kultūros erdvės”,

atsižvelgiant į nustatytos auditorijos specifiką.

Pilotinės “Žinių kultūros erdvių” programos inicijavimas:

Atviras konkursas

Vertinimas

Frančizės suteikimas

PLĖTROS/PALAIKYMO FAZĖ

Plėtros/palaikymo fazė tikslai, tai “Žinių kultūros erdvių” išplėtimas į vasltybinį lygmenį bei

galutinis integravimas į kitas sistemos dalis (informavimo platformą, finansavimo

mechanizmą, kompetencijų įvertinimo paslaugas). To būtų siekiama šiais žingsniais:

“Žinių kultūros plėtimas” valstybės lygmenyje per atskirus konkursus – t.y. vietos

atitinkančios minimalius kriterijus gauna frančizę, klientai apsprendžia, į kurias jiems eiti:

tikslinės grupės finansavimas inicijuojamas per vaučerius

vėliau pereinama prie GPM lengvatų arba asignavimų pagal konkrečios Žinių kultūros erdvės

klientų skaičių.

Pastovus informacijos rinkimas, informacinės sistemos atnaujinimas ir palaikymas

Tyrimai ir stebėsena

Ryšių plėtrai tarp savivaldybių, aukštųjų mokyklų, kultūros įstaigų (bibliotekų, muziejų) bei

valstybinių institucijų palaikymas.

Aukštosios mokyklos į Žinių kultūros erdvių steigimą galėtų būti įtrauktos per andragogikos

studentų įtraukimą, papildomą paramą jiems. Taip pat per lektorius populiarint universitetų

teikimas kvalfikiacijų pripažinimo paslaugas.

Alternatyvus Žinių kultūros erdvių vystymas galėtų būti vykdomas per aukštąsias mokyklas

tokiu pat principu kaip Danijoje buvo vykdomas universitetų išplėtimo judėjimas, kurio metu

universitetai steigdavo savo filialus regionuose. Adaptavus Žinių kultūros erdvių modelį

aukštosios mokyklos galėtų imtis šio modelio inicijavimo ir kuravimo veiklos.

3. PAKLAUSA GRĮSTAS FINANSAVIMAS

Paklausa grįsto finansavimo įgyvendinimas būtų dviejų lygių procesas. Tiek pagal dabar

galiojantį 1998m. Neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymą, tiek ir pagal jo dabar LR

Seime įregistruotas pataisas, neformalus švietimas yra finansuojamas atskirai iš valstybės ir

savivaldybių biudžetų.

Norint įdiegti efektyvią sistema, idealiausia būtų suvienodinti finansavimo mechanizmą:

a) jei būtų priimtos naujos įstatymo pataisos, reiktų inicijuoti punktų pateiktų raudonu šriftu

apačioje pateiktoje 2-oje lentelėje korekcijas. Lėšos turėtų būti skiriamos ne valstybės ar

savivaldybių inicijuojamų programų ir paslaugų finansavimui, o paslaugų vartotojams. Šiems

turėtų būt leista finansavimą panaudoti per vaučerius pas sertifikuotus (Žinių kultūros erdvių)

63

tiekėjos valstybiniame ir privačiame sektoriuje. Galimybė mokestinėms lengvatos, kaip

pateikta įstatyme, turėtų būti palikta.

b) Pagal abu įstatymus savivaldybės gali nusistatyti savo finansavimo politiką. Įstatymo

pataisyme šiai politikai nėra teikiami jokie apribojimai. Norint užtikrinti paklausa grįstą, šiuo

atveju finansavimo vaučeriais pasiūlymą, reiktų išnaudoti “Žinių kultrūos erdvių” iniciavimo

veiksmų plane pateiktą supažindinimo etapą taip skatinant savivaldybes bent jau pilotinės

iniciatyvos metu išsibandyti šį modelį.

Neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymas (1998m.)

17 straipsnis. Finansavimo principai ir formos

1. Neformalųjį suaugusiųjų švietimą gali finansuoti juo suinteresuoti juridiniai ar

fiziniai asmenys bei patys dalyviai. Jis taip pat gali būti finansuojamas iš savivaldybių

ir valstybės biudžeto lėšų Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

2. Lėšos, reikalingos valstybės ir savivaldybių tarnautojų profesinės kvalifikacijos

tobulinimui ir perkvalifikavimui, skiriamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų iki 3

procentų iš šių biudžetų išlaikomų įstaigų metinio darbo užmokesčio fondo dydžio

Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

3. Kursus bedarbiams, įskaitant ir tuos, kurie nori pradėti savo verslą, taip pat kitiems

ieškantiems darbo asmenims, pageidaujantiems įgyti naują ar pakeisti turimą

profesiją, užsako teritorinė darbo birža ir finansuoja juos iš Užimtumo fondo

Bedarbių rėmimo įstatymo nustatyta tvarka.

(įgyvendinus sistemą šie du punktai tiesiog nebūtų aktualūs)

4. Valstybė neformalųjį suaugusiųjų švietimą gali remti finansuodama:

1) neformaliojo suaugusiųjų švietimo dalyvius;

2) neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas ir tikslinius projektus;

3) neformaliojo suaugusiųjų švietimo vykdytojų profesinės kvalifikacijos kėlimą ir

tobulinimą;

4) neformaliajam suaugusiųjų švietimui reikalingų patalpų bei techninės įrangos

įsigijimą, taip pat patalpų nuomą.

5. Valstybės institucijų užsakomos neformaliojo suaugusiųjų švietimo programos ir

tiksliniai projektai finansuojami iš valstybės biudžeto.

6. Savivaldybės užsakomos neformaliojo suaugusiųjų švietimo programos ir tiksliniai

projektai finansuojami iš savivaldybės biudžeto.

7. Asmenų, turinčių teisę gauti socialinę paramą, bei jų grupių neformalųjį švietimą

finansuoja valstybė. Finansavimo tvarką ir mastą nustato Vyriausybė arba jos įgaliota

institucija.

8. Paraiškų lėšoms neformaliajam suaugusiųjų švietimui iš valstybės ar savivaldybių

64

biudžeto gauti pateikimo tvarką, lėšų naudojimo taisykles nustato Vyriausybė arba jos

įgaliota institucija.

18 straipsnis. Patalpų suteikimas neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstaigoms

Valstybės institucijoms ar savivaldybėms nuosavybės ar patikėjimo teise

priklausančios patalpos gali būti nuomos arba panaudos sutartimi suteikiamos

neformaliojo suaugusiųjų švietimo vykdytojams (įstaigoms) Vyriausybės nustatyta

tvarka.

Neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymo pakeitimas

19 straipsnis. Finansavimas ir rėmimas

Neformalusis asmens švietimas gali būti remiamas teikiant tiesioginį finansavimą iš

valstybės ar savivaldybių suaugusiųjų švietimo finansavimo programų ir/arba teikiant

įstatymų nustatytas mokesčių lengvatas.

Neformalaus suaugusiųjų švietimo finansavimo šaltiniai:

valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšos;

kitos lėšos (?????).

Valstybės lygiu lėšos skiriamos pagal tarpinstitucinio veiklos plano priemones

(PERTVARKIUS VYRIAUSYBĖS VEIKLOS PRINCIPUS, KAIP VYKS

TARPINSTITUCINIŲ PLANŲ ĮGYVENDINIMAS?) Lietuvos Respublikos

atitinkamų metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo

įstatyme.

Tarpinstitucinį neformaliojo suaugusiųjų švietimo veiklos planą įgyvendina

Vyriausybės įgaliotos institucijos, konsultuodamosi su Neformaliojo suaugusiųjų

švietimo taryba. Tarpinstitucinio suaugusiųjų švietimo veiklos plano lėšos skiriamos:

nacionalinio lygmens neformaliojo suaugusiųjų švietimo programoms;

savivaldybių neformaliojo suaugusiųjų švietimo programoms;

kompetencijų, įgytų neformaliojo suaugusiųjų švietimo būdu, pripažinimo sistemos

įgyvendinimui;

suaugusiųjų informavimui ir konsultavimui apie neformaliojo suaugusiųjų švietimo

paslaugas;

neformaliojo suaugusiųjų švietimo stebėsenai (mokymosi poreikių ir rezultatų) ir

kokybės analizei.

Vietos savivaldos lygmeniu savivaldos neformaliojo suaugusiųjų švietimo programos

finansuojamos pagal atskirą kiekvienos savivaldybės biudžeto eilutę. Lėšos

formuojamos iš neformaliojo suaugusiųjų švietimo krepšelio, kuris nustatomas pagal

gyventojų skaičių savivaldybėje. Neformaliojo suaugusiųjų švietimo krepšelio

formavimo metodiką nustato Švietimo ir mokslo ministras, konsultuodamasis su

Neformaliojo suaugusiųjų švietimo taryba. Programą įgyvendina savivaldybės

administracija arba jos įgaliota institucija, konsultuodamasi įstatymų nustatyta tvarka.

Programos lėšos skiriamos:

savivaldybės neformaliojo suaugusiųjų švietimo paslaugoms;

65

neformaliojo suaugusiųjų švietimo teikėjų veiklos tobulinimui;

suaugusiųjų informavimui ir konsultavimui apie neformaliojo suaugusiųjų švietimo

paslaugas;

neformaliojo suaugusiųjų švietimo stebėsenai (mokymosi poreikių ir rezultatų) ir

kokybės analizei.

Lėšos, reikalingos valstybės tarnautojų profesinės kvalifikacijos tobulinimui ir

perkvalifikavimui, skiriamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų įstatymų nustatyta

tvarka.

+ MANO SUPRATIMU TRŪKSTA TIK PUNKTO APIE FINANSAVIMO

SKYRIMĄ IR PRIVATIEMS TIEKĖJAMS. KIEKVIENA PROGRAMA, KAIP

SUPRANTU, GALI TURĖTI PAČIAI JAI NUSTATYTĄ FINANSAVIMĄ

4. KOMPETENCIJŲ PRIPAŽINIMAS

Kompetencijų pripažinimas, kaip jau buvo minima, yra pradėtas diegti Lietuvos aukštosiose

mokyklose, kur jau galima stojant į pilnas ar dalines studijų programas jau galimas neformaliu

būdu įgytų kompetencijų įvertinimas, kompensuojantis iki 75% atitinkančio modulio.

Tęsiant šią iniciatyva yra siūloma toliau plėtoti šių paslaugų prieinamumą, didinti žinomumą

ir įdiegus paklausa grįsta finansavimo mechanizmą, didinti konkurenciją ir šių paslaugų

žinomumą.

Kaip jau buvo apibrėžta anksčiau, šios paslaugos taip pat galėtų būti išplėstos į tris paketus.

Šių paketų principų vartotojams būtų sudarytos sąlygos savo kompetencijas įsivertint

testavimo (“iššūkio”), programos ar mokymų įsigijimų principais. Šie būdai galėtų būti

standartizuoti ir pateikti kaip reglamentas, atsisakant dabartinių rekomendacinio pobūdžio

dokumentų.

66