Embed Size (px)
Citation preview
1
LIETUVOS MIŠKŲ INSTITUTAS
Miško išteklių, ekonomikos ir politikos skyrius
MIŠKO KIRTIMO ATLIEKŲ NAUDOJIMO KURUI
EKONOMINIO SKATINIMO POREIKIŲ IR GALIMYBIŲ
ĮVERTINIMAS BEI PASIŪLYMŲ PARENGIMAS
Vykdymo laikas: 2006 metai
Baigiamoji ataskaita
Uţsakovas – Ūkio ministerija
Instituto direktoriaus pavaduotojas mokslui dr. S. Mizaras
Skyriaus vedėjas M. Aleinikovas
Darbo vadovas dr. S. Mizaras
Girionys, 2006
1
Ataskaita apsvarstyta ir teigiamai įvertinta Lietuvos miškų instituto metodinės
komisijos posėdyje 200… m. ……………… mėn. …… d.
Recenzentai: habil. dr. J.Grigaliūnas
doc. dr. A. Rutkauskas
2
Vykdytojai
Inţinierė A. Gustainienė [Ataskaitos tvarkymas]
Inţinierius M. Lapinskas [Darbo laiko stebėjimai]
Vyresn. mokslo darbuotojas, dr. V. Mikšys [Objektų parinkimas]
Vyresn. mokslo darbuotoja, dr. D. Mizaraitė [2.1.4, 5]
Vyresn. mokslo darbuotojas, dr. S. Mizaras [1-5]
Doktorantė L. Sadauskienė [1-4]
Darbo vadovo adresas: Liepų 1, Girionys, 53101 Kauno raj.
Tel.: 8 37 547221
Faksas: 8 37 547446
El.paštas: [email protected]
3
Miško kirtimo atliekų naudojimo kurui ekonominio skatinimo poreikių ir galimybių
įvertinimas bei pasiūlymų parengimas
A n o t a c i j a
Medienos naudojimo katilinių kurui tyrimų aktualumą lemia biokurui kūrenamų katilinių
plėtra ir dujų kainų didėjimas. Šiuo metu panaudojamo medienos kuro neuţteks veikiančioms ir
planuojamoms biokuru kūrenamoms katilinėms. Vienas iš biokuro poreikio patenkinimo būdų yra
dabar nenaudojamų ţaliavos kurui išteklių (kirtimų atliekos, jaunuolynų ugdymas, nebrandţių
baltaksnynų kirtimas) panaudojimas. Vienas iš svarbiausių veiksnių lemiančių medienos ţaliavos
skiedroms ruošą yra jos pelningumas. Todėl šiame darbe buvo nustatyti medienos ţaliavos
skiedroms ruošos kaštai ir jie palyginti su šios ţaliavos rinkos kainomis.
Paruoštos smulkinimui medienos ţaliavos skiedroms kaštai ruošiant ţaliavą iš kirtimo
atliekų, priklausomai nuo gamybos sąlygų, kinta nuo 31 iki 43 Lt/m3, ugdant jaunuolynus nuo 38
iki 71 Lt/m3, kertant nebrandţius baltaksnynus nuo 40 iki 49 Lt/m
3.
Kirtimo atliekų tarpiniame sandėlyje vidutinė kaina buvo 22 Lt/m3. Skirtos smulkinimui
malkinės medienos kaina tarpiniame sandėlyje buvo 38 Lt/m3. Nustatyta, kad ţaliavos skiedroms
ruošos kaštai viršija jos kainas: ruošiant kirtimų atliekas – 9-21 Lt/m³, ugdant jaunuolynus – 8-41
Lt/m³, kertant nebrandţius baltalksnynus –10-19 Lt/m³. Tad, ţaliavos katilinių skiedroms ruoša,
daugumoje atvejų, yra nuostolinga.
Tiek Europos Sąjungos, tiek Lietuvos teisės aktuose deklaruojama būtinybė skatinti
atsinaujinančių energijos išteklių, tarp jų ir medienos, naudojimą. Siūlome tai įgyvendinti
subsidijuojant ţaliavos katilinių skiedroms ruošą. Siūlome LRV patvirtinti Specialiąją miško
biomasės naudojimo katilinių kurui skatinimo programą, pagal kurią ţaliavos skiedroms ruošėjams
būtų išmokama subsidija, kompensuojanti ţaliavos ruošos kaštų ir kainos skirtumą. Laipsniškai
didinant skatinamus medienos kuro kiekius nuo 100 tūkst. m³ – 2007 m. iki 600 tūkst. m³ – 2010
m., lėšų poreikis būtų nuo 1,8 mln. Lt 2007 m. iki 10,8 mln. Lt – 2010 m.
Darbo vadovas dr. Stasys Mizaras
2006 m. gruodţio 4 d.
T U R I N Y S
ĮVADAS ....................................................................................................................................... 5
1. ŢALIAVOS SKIEDROMS RUOŠOS KAŠTŲ NUSTATYMO METODIKA ................. 7 1.1. Kaštų nustatymo modelis .................................................................................................. 7
1.2. Skiedrų kurui ruošos technologijos ................................................................................... 8
1.3. Darbo laiko sąnaudų tyrimai ............................................................................................. 8
1.3.1. Jaunuolynų ugdymas ..................................................................................................... 8
1.3.2. Plynų kirtimų atliekos ................................................................................................. 10
1.3.3. Nebrandūs baltalksnynai ............................................................................................. 11
2. DARBO IR PINIGINIŲ SĄNAUDŲ NORMATYVAI ..................................................... 13 2.1. Darbo laikas .................................................................................................................... 13
2.1.1. Jaunuolynų ugdymas ................................................................................................... 14
2.1.2. Plynų kirtimų atliekos ................................................................................................. 15
2.1.3. Nebrandūs baltalksnynai ............................................................................................. 15
2.1.4. Darbo uţmokestis, technikos kaštai, pridėtinės išlaidos ............................................. 15
2.1.5. Nenukirsto miško kaina .............................................................................................. 16
3. ŢALIAVOS SKIEDROMS RUOŠOS KAŠTAI ................................................................ 17 3.1. Jaunuolynų ugdymas ....................................................................................................... 17
3.2. Plynų kirtimų atliekos ..................................................................................................... 18
3.3. Nebrandūs baltalksnynai ................................................................................................. 20
4. ŢALIAVOS SKIEDROMS IŠTEKLIAI, KURIŲ NAUDOJIMĄ KURUI
REIKĖTŲ SKATINTI .......................................................................................................... 22 4.1. Poreikis ........................................................................................................................... 22
4.2. Skatintini ištekliai ........................................................................................................... 22
4.3. Subsidijos dydis .............................................................................................................. 24
5. SKATINIMO TEISINĖS IR ORGANIZACINĖS PRIELAIDOS .................................. 26
5. SKATINIMO TEISINĖS IR ORGANIZACINĖS PRIELAIDOS .................................. 26 5.1. Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo skatinimas Lietuvoje .............................. 26
5.2. ES teisės aktų reikalavimai dėl valstybės pagalbos teikimo ........................................... 28
5.3. Skatinimo šaltiniai .......................................................................................................... 30
5.4. Paramos gavėjai .............................................................................................................. 30
5.5. Skatinimo teikimo pagrindimas ...................................................................................... 31
5.6. Specialioji miško kirtimo atliekų naudojimo kurui skatinimo programa ....................... 32
5.7. Miško kirtimo atliekų naudojimo kurui skatinimo teikimo, naudojimo ir kontrolės
procedūros – tvarkos projektas ....................................................................................... 34
5.8. Siūlymai dėl teisės aktų .................................................................................................. 37
IŠVADOS IR SIŪLYMAI ....................................................................................................... 39
LITERATŪRA ......................................................................................................................... 40
PRIEDAS. Medienos kuro ruošos vaizdai ............................................................................. 41
5
ĮVADAS
Lietuvos nacionalinėje energetikos strategijoje numatoma, kad atsinaujinančių energijos
išteklių dalis bendrame pirminės energijos balanse 2010 m. padidės iki 12%, o 2025 m. padidės ne
maţiau kaip iki 20%. 2005 m. atsinaujinančios energijos dalis buvo 8,7%.
Mediena kurui yra svarbiausias atsinaujinantis energijos šaltinis Lietuvoje. Net 92%
energijos iš atsinaujinančių šaltinių gaunama kūrenant medieną. Lietuvoje instaliuota 385 MW
galios mediena kūrenamų katilinių. Jose sunaudojama apie 0,8 mln. m³ medienos. Planuojama, kad
biologiniu kuru kūrenamų katilinių galia 2010 m. pasieks 730 MW. Joms reikės apie 1,4 mln. m³
medienos.
Malkinė mediena bei medienos pramonės atliekos jau sunaudojamos dabar. Be to, malkinė
kirtimų mediena ir lentpjūvystės atliekos konkurencingai gali būti panaudotos ne tik kurui, bet ir
plokščių bei celiuliozės gamyboje. Medienos kuro potencialą sudaro iki šiol maţai naudojamos
miško kirtimų atliekos (šakos, viršūnės) ir jaunuolynų ugdymo mediena. Tokie kuro ištekliai
Lietuvos miškuose kasmet sudaro apie 0,6 mln. m³. Šiuo metu paruošiama tik apie 10% šios
ţaliavos. Be to, potencialiu medienos kurui ţaliavos ištekliumi galėtų būti greitai augantys ir
savaime atsiţeldantys baltalksnynai, kuriuos be ribojimų galima kirsti privačiuose miškuose.
Kasmet jų būtų galima kirsti apie1,0 mln. m³.
Viena iš svarbiausių prieţasčių, dėl kurių nenaudojami potencialūs medienos kuro ištekliai,
yra didesni jų ruošos kaštai nei produkcijos kaina.Viena iš miško kirtimo atliekų ir kitų potencialių
medienos kuro išteklių naudojimo didinimo priemonių yra jo skatinimas. Vietinių ir atsinaujinančių
energijos išteklių vartojimą numatoma skatinti Nacionalinėje energetikos strategijoje bei daugelyje
kitų teisės aktų (Nacionalinė darnaus vystymosi strategija, Lietuvos Respublikos energetikos
įstatymas, Lietuvos biokuro, biodegalų ir bioalyvų įstatymas, Lietuvos Respublikos elektros
energijos įstatymas, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas, Biokuro gamybos ir naudojimo
skatinimo 2004-2010 metais programa ir kt.).
Darbo tikslas: įvertinti miško kirtimų atliekų naudojimo kurui ekonominio skatinimo
poreikius ir galimybes bei parengti pasiūlymus šių atliekų naudojimo kurui ekonominiam
skatinimui.
Darbo uţdaviniai pagal sutarties su Ūkio ministerija (2006 m. birţelio 1 d. Nr. 8-252)
techninę uţduotį.
1. Nustatyti:
miško kirtimų atliekų naudojimo kurui išteklius (šakos, viršūnės, miško ugdymo
kirtimai, jaunuolynų šviesinimas ir valymas, retinimas ir kt.), kurių naudojimą kurui reikėtų
skatinti;
6
galimą skatinimo dydį;
galimus skatinimo šaltinius bei gavėjus;
skatinimo efektyvumo kontrolės galimybes;
skatinimo suderinamumą su ES teisės aktų reikalavimais dėl valstybės pagalbos teikimo.
2. Įvertinus miško kirtimų atliekų naudojimo kurui ekonominio skatinimo poreikius ir
galimybes:
parengti skatinimo teikimo pagrindimo projektą;
pateikti pasiūlymus dėl teisinės bazės tobulinimo ir parengti reikiamus teisės aktų
projektus, pagrindţiant jų būtinumo pagrindimą;
parengti skatinimo teikimo, naudojimo ir kontrolės procedūros-tvarkos projektą.
Ataskaitoje pateikiama medienos kurui ruošos kaštų nustatymo metodika, ţaliavos
skiedroms ruošos iš plynų kirtimų atliekų, iš jaunuolynų ugdymo medienos ir iš nebrandţių
baltalksnynų ekonominiai rodikliai, nustatytas skatinimo poreikis, dydis bei skatinimo procedūros.
7
1. ŢALIAVOS SKIEDROMS RUOŠOS KAŠTŲ NUSTATYMO METODIKA
Ţaliavos skiedroms ruošos kaštų nustatymo etapai:
kaštų nustatymo modelis;
ruošos technologijos;
eksperimentai;
darbo laiko ir piniginių sąnaudų normatyvai;
kaštų skaičiavimai.
1 . 1 . K a š t ų n u s t a t y m o m o d e l i s
Ţaliavos skiedroms ruošos kaštai (S) apskaičiuojami pagal formulę:
S=Kst+St x (1+p1/100) x (1+p2/100); (1)
čia:
Kst – medienos nenukirsto miško kaina, Lt/m3;
St – ţaliavos skiedroms ruošos tiesioginės sąnaudos, Lt/m3;
p1 – pridėtinių išlaidų procentas, %;
p2 – pelno procentas, %.
Ţaliavos skiedroms ruošos tiesioginės sąnaudos apskaičiuojamos pagal formulę:
St=Σ tj x dj+ Σnej x Ze ; (2)
čia:
St – ţaliavos skiedroms ruošos tiesioginės sąnaudos, Lt/m3;
t j – darbo laiko sąnaudos j darbui atlikti, val./m3;
dj – laiko vieneto (valandos) j darbo kaina, įskaitant socialinį draudimą (31 proc.) ir
papildomą darbo uţmokestį (atostogos ir kt. – 12 proc.), Lt;
nej – e technikos darbo laiko sąnaudos j darbui, val./m3;
Ze – e technikos darbo valandos eksploatavimo kaštai, Lt,
j – ruošos operacijos (kirtimas, sukrovimas, ištraukimas);
e – technika, naudojama j darbui atlikti.
8
1 . 2 . S k i e d r ų k u r u i r u o š o s t e c h n o l o g i j o s
Ruošiant skiedras iš kirtimo atliekų, pagrindinės ruošos operacijos yra (1 pav.):
kirtimo atliekų sukrovimas į krūvas prie valksmų,
ištraukimas į aikštelę,
smulkinimas mobiliu smulkintuvu,
transportavimas į katilinę.
1 pav. Skiedrų kurui ruošos operacijos
Ruošiant skiedras iš smulkių medelių ugdant jaunuolynus ar kertant nebrandţius
baltalksnynus, ruošos operacijos yra:
smulkių medelių (ţabų) iškirtimas ir sukrovimas į krūvas prie valksmų,
ištraukimas į aikštelę,
smulkinimas mobiliu smulkintuvu,
transportavimas į katilinę.
Šiame darbe rengiama ţaliavos skiedroms ruošos skatinimo tvarka, todėl nustatomi tik šios
ţaliavos iškirtimo, sukrovimo ir ištraukimo į aikšteles kaštai.
1 . 3 . D a r b o l a i k o s ą n a u d ų t y r i m a i
Analizuojant ţaliavos skiedroms ruošos skatinimo klausimus, buvo naudoti tyrimų
rezultatai, gauti stebint ţaliavos skiedroms ruošą ugdant jaunuolynus, naudojant plyno kirtimo
atliekas ir kertant nebrandţius baltalksnynus.
1.3.1. Jaunuolynų ugdymas
Tyrimo objektas (Nr. 1), išskirtas Rokiškio miškų urėdijoje, Sėlynės girininkijoje 19 metų
kultūrinės kilmės eglės medynuose (1 lentelė). Juose valymo kirtimų metu buvo iškirsti minkštieji
lapuočiai. Vidutinis iškirstas ţabų tūris – 56 m3/ha. Tradiciniuose valymo kirtimuose ţabai
paliekami miške (paskleidţiami kirtimo vietoje). Integravus į tradicinį jaunuolynų ugdymą skiedrų
gamybą, šis ţabų tūris naudojamas skiedrų gamybai.
9
1 lentelė. Jaunuolynų ugdymo kirtimų objektų pagrindinės charakteristikos
Kv.* Skl.** Rūšinė
sudėtis***
Amţius D, cm H, m Skalsu-
mas
Boni-
tetas
Auga-
vietė
Tūris 1 ha,
m3
74 14 8E
1Bt
1B
19 9,5 8,8 1,0 II Nc 118
80 1 9E
1D
19 10,4 10,6 0,9 I Nd 131
*Kv. – kvartalas; **Skl. – sklypas; ***Rūšinė sudėtis: E – eglė, Bt - baltalksnis, B - berţas, D – drebulė.
Šiuose objektuose, išskirtuose 16-oje barelių, buvo atlikti darbo laiko sąnaudų tyrimai,
ugdant jaunuolynus tradiciniu būdu ir ruošiant ţaliavą skiedroms. Tradiciniu būdu ugdant
jaunuolynus, ţabai buvo nupjauti krūmapjove ir paskleisti kirtimo vietoje. Ruošiant ţaliavą
skiedroms, ţabai nupjauti ir sukrauti į krūvas prie valksmų. Ţabų sukrovimo laikas buvo įvertintas
kaip skirtumas tarp tradicinio ugdymo ir ugdymo ruošiant ţaliavą skiedroms darbo laiko sąnaudų.
Chronometraţo metodu buvo nustatytas operatyvinis darbo laikas, reikalingas išugdyti barelį.
Apmatavus barelyje iškirstą tūrį, apskaičiuotos 1 m3 ţabų ruošos sąnaudos. Visas darbo laikas
gautas padauginus operatyvinį darbo laiką iš koeficiento 1,20 (Andrikonis ir kt., 1988).
Nustatyta, kad ruošiant ţaliavą skiedroms, 1 m3 ţabų iškirtimas ir sukrovimas uţima 1,70
val., o ugdant jaunuolynus tradiciniu būdu, 1 m3 ţabų iškirtimas – 0,74 val. Skirtumas tarp šių
technologijų darbo laiko sąnaudų yra ţabų sukrovimas į krūvas prie valksmų – 0,96 val./m³.
Ţabų ištraukimo į tarpinį sandėlį darbo laiko sąnaudos nustatytos chronometraţo metodu.
Ištraukimas buvo vykdytas su traktoriumi MTZ-82 ir savikrove priekaba “Weimer-8”. Ištraukimo
operacija suskirstyta į tokius elementus: vaţiavimas tuščiomis nuo tarpinio sandėlio iki birţės,
medienos pakrovimas, vaţiavimas su krūviu į tarpinį sandėlį, medienos iškrovimas. Vidutinis
ištraukimo atstumas – 145 m. Faktiniai vidutiniai ištraukimo operacijos stebėjimų dydţiai pateikti 2
lentelėje.
2 lentelė. Ţabų iš jaunuolynų ugdymo ištraukimo stebėjimo vidutiniai dydţiai
Ištraukimo operacijos elementai Stebėjimų vidurkis
Vaţiavimas į ir iš birţės, min./reisui 5,7
Vaţiavimo atstumas, m 290
Medienos pakrovimas, min./reisui 13,0
Medienos iškrovimas, min./reisui 7,0
Visas reiso laikas, min. 25,7
Reiso tūris, m3 2
10
Vidutiniškai 1 m3 ţabų iš jaunuolynų ugdymo ištraukimo operatyvinis darbo laikas yra
0,214 val., visas darbo laikas – 0,257 val., kai vidutinis ištraukimo atstumas – 145 m.
1.3.2. Plynų kirtimų atliekos
Tyrimų objektas (Nr. 2) buvo išskirtas privačiuose K. Šiauliui priklausančiuose miškuose
Trakų miškų urėdijos, Jagelonių girininkijos teritorijoje. Objekto pagrindinės charakteristikos
aprašytos 3 lentelėje.
3 lentelė. Tyrimo objekto pagrindinės charakteristikos
Kv.* Skl.
**
Plotas,
ha
Rūšinė
sudėtis
***
Amţius D,
cm
H, m Skalsu-
mas
Boni-
tetas
Auga-
vietė
Tūris 1 ha,
m3
Tūris
sklype,
m3
462 11a 1,3 9Bt
1B
40
40
16
22
16
20
0,7 II Nds 160 210
*Kv. – kvartalas; **Skl. – sklypas; ***Rūšinė sudėtis: E – eglė, Bt - baltalksnis, B - berţas, D – drebulė.
Objekte pagaminta 204 m3 apvalios medienos ir 55 m
3 skiedrų iš kirtimo atliekų (šakos,
viršūnės). Ruoša birţėje atlikta pagal sortimentinę technologiją: iš stiebų medienos gaminta
padarinė mediena ir malkos, kirtimo atliekos sukrautos į valksmus. Šiame objekte tirtas kirtimo
atliekų ruošos birţėje darbo laikas. Atlikta 4 darbo dienų darbo laiko fotografija bei
chronometruotas kirtimo atliekų sukrovimo į valksmą arba krūvas darbo laikas. Pagal kirtimo darbo
dienų skaičių, darbo dienos struktūrą ir procentinį laiką, reikalingą kirtimo atliekų sukrovimui,
nustatytas darbo laikas, reikalingas 1 m3 šakų sukrovimui.
Medynas iškirstas per 18 ţm. darbo dienų, vidutiniškai per dieną dirbta 321 min., tame tarpe
62 min. uţėmė kirtimo atliekų krovimas į krūvas. Iš viso pagaminta 55 m3 kirtimo atliekų, kurių
sukrovimo operatyvinis darbo laikas - 18,6 val. 1 m3
kirtimo atliekų sukrovimas (su papildomu
laiku – 20 %) uţima 0,406 val.
Kirtimo atliekos buvo suspaustos valksmuose, ištraukiant apvalius sortimentus, ir paliktos
birţėje dţiūti 1 vasaros mėnesį (birţelį). Ištraukimas buvo vykdytas su traktoriumi „Belarus– 952“
ir savikrove priekaba „Patu–8T“. Ištraukimo operacija suskirstyta į tokius elementus: vaţiavimas
tuščiomis nuo tarpinio sandėlio į birţę, vaţiavimas su krūviu į tarpinį sandėlį, medienos
pakrovimas, medienos iškrovimas. Vidutinis reiso tūris nustatytas padalinus visą ištrauktą ir
susmulkintą medienos tūrį iš reisų skaičiaus. Buvo stebėti 11 kirtimo atliekų ištraukimo reisų, iš
viso buvo 18 reisų. Faktiniai vidutiniai ištraukimo operacijos stebėjimų dydţiai pateikti 4 lentelėje.
11
4 lentelė. Kirtimo atliekų ištraukimo stebėjimo vidutiniai dydţiai
Ištraukimo elementai Vidurkis s* m* P*, % Vaţiavimas tuščiomis, min./reisui 2,2 1,1 0,3 29
Vaţiavimo tuščiomis atstumas, m 98 48,1 14,5 29
Medienos pakrovimas, min./reisui 24,3 4,1 1,2 10
Vaţiavimas su krūviu, min./reisui 3,2 0,8 0,2 14
Vaţiavimo su krūviu atstumas, m 115 39,1 11,8 20
Medienos iškrovimas, min./reisui 7,9 1,3 0,4 10
Visas reiso laikas, min. 37,6 5,1 1,5 8
Reiso tūris, m3 3
*s-imties standartinis nuokrypis, m- vidurkio vidutinė paklaida, P – tikslumas.
Vidutiniškai 1 m3 kirtimo atliekų ištraukimo operatyvinis darbo laikas yra 0,209 val., visas
darbo laikas – 0,251 val., kai vidutinis ištraukimo atstumas – 107 m.
1.3.3. Nebrandūs baltalksnynai
Tyrimų objektas (Nr. 3) buvo išskirtas privačiuose K. Šiauliui priklausančiuose miškuose
Trakų miškų urėdijos, Jagelonių girininkijos teritorijoje. Objekto pagrindinės charakteristikos
aprašytos 5 lentelėje.
5 lentelė. Tyrimo objekto pagrindinės charakteristikos
Kv.* Skl.
**
Plotas,
ha
Rūšinė
sudėtis
***
Amţius D,
cm
H,
m
Skalsu-
mas
Boni-
tetas
Auga-
vietė
Tūris 1 ha,
m3
Tūris sklype,
m3
495 34 1,3 9Bt
1D
15
15
6
6
8
8
1,0 II Nds 90 120
*Kv. – kvartalas; **Skl. – sklypas; ***Rūšinė sudėtis: E – eglė, Bt - baltalksnis, B - berţas, D – drebulė.
15 metų baltalksnyne (1,3 ha) buvo pagaminta 179 m3 skiedrų. Kirtimo technologija:
nupjauti nenugenėti medeliai buvo sukrauti į krūvas, ilgesni nei 6 metrų stiebai buvo perpjaunami į
dvi dalis. Ištraukimas vyko iš karto po kirtimo.
Tiriant iškirtimo darbo laiko sąnaudas, buvo išskirta 16 barelių, kurių plotas 0,01 ha (1010
m). Stebėtas kiekvieno barelio iškirtimo ir sukrovimo į krūvas laikas. Chronometruotas operatyvinis
darbo laikas. Visas darbo laikas nustatytas padauginus operatyvinį darbo laiką iš koeficiento 1,2.
Iškirtus, ištraukus ir susmulkinus medieną, nustatytas vidutinis barelio tūris ir apskaičiuotas 1 m3
ţabų iškirtimo ir sukrovimo laikas.
0,01 hektaro plote iškirsta 1,38 m3 ţabų. Nustatytos 1 m
3 medienos ruošos birţėje laiko
sąnaudos – 0,638 val.
12
Ištraukimas buvo vykdytas su traktoriumi „Belarus–952“ ir savikrove priekaba „Patu 8T“.
Ištraukimo operacija suskirstyta į tokius elementus: vaţiavimas tuščiomis nuo tarpinio sandėlio į
birţę, vaţiavimas su krūviu į tarpinį sandėlį, medienos pakrovimas, medienos iškrovimas. Vidutinis
reiso tūris nustatytas, padalinus visą ištrauktą ir susmulkintą medienos tūrį iš reisų skaičiaus. Buvo
stebėta 12 medienos ištraukimo reisų, iš viso buvo 35 reisai. Faktiniai vidutiniai ištraukimo
operacijos stebėjimų dydţiai pateikti 6 lentelėje.
6 lentelė. Smulkių baltalksnių ištraukimo stebėjimo vidutiniai dydţiai
Ištraukimo elementai Vidurkis s* m* P*, %
Vaţiavimas tuščiomis, min./reisui 15 0,8 0,2 2,9
Vaţiavimo tuščiomis atstumas, m 1540 45 13 1,7
Medienos pakrovimas, min./reisui 43 3,8 1,1 5,0
Vaţiavimas su krūviu, min./reisui 18 0,5 0,2 1,7
Vaţiavimo su krūviu atstumas, m 1548 49 14 1,8
Medienos iškrovimas, min./reisui 6 0,5 0,1 4,1
Visas reiso laikas, min. 82 4,5 1,3 3,1
Reiso tūris, m3 5,1
*s-imties standartinis nuokrypis, m- vidurkio vidutinė paklaida, P – tikslumas.
Vidutiniškai 1 m3 smulkių baltalksnių ištraukimo operatyvinis darbo laikas yra 0,268 val.,
visas darbo laikas – 0,322 val., kai vidutinis ištraukimo atstumas – 1544 m.
13
2. DARBO IR PINIGINIŲ SĄNAUDŲ NORMATYVAI
2 . 1 . D a r b o l a i k a s
Vykdant eksperimentinius kirtimus nustatyta:
Tyrimo objektas Nr. 1. Ruošiant ţaliavą skiedroms ugdant jaunuolyną, kai iškertama 56
m3/ha ir vidutinis ištraukimo atstumas –145 m, darbo laiko sąnaudos medelių iškirtimui yra 0,74
val./m3, sukrovimui – 0,96 val./m
3, ištraukimui – 0,257 val./m
3.
Tyrimo objektas Nr. 2. Ruošiant ţaliavą skiedroms iš plynų kirtimų atliekų (šakos,
viršūnės), kai viename hektare yra 55 m3 ţaliavos ir vidutinis ištraukimo atstumas – 107 m, darbo
laiko sąnaudos 1 m3 atliekų sukrovimui yra 0,406 val., ištraukimui – 0,251 val.
Tyrimo objektas Nr. 3. Ruošiant ţaliavą skiedroms, kertant nebrandţius baltalksnynus, kai
iškertama 138 m3/ha ir vidutinis ištraukimo atstumas – 1544 m, darbo laiko sąnaudos medelių
iškirtimui yra 0,638 val./m3, ištraukimui – 0,322 val./m³.
Sprendţiant miško kirtimo atliekų naudojimo kurui skatinimo uţdavinius, reikalingi
duomenys pagal įvairias jų ruošos sąlygas. Todėl eksperimentiniu būdu gauti duomenys papildyti
kitų šaltinių duomenimis ir perskaičiuoti kitoms gamybos sąlygoms.
Ištraukimo darbo laiko sąnaudų, kai kinta ištraukimo atstumas, skaičiavimui nustatyta, kad,
vaţiuojant nedideliais atstumais (apie 100 m), ištraukimo technikos greitis yra – 2,4-3 km/val.,
vaţiuojant didesniais atstumais, greitis padidėja iki 5,6-7,4 km per valandą. Skaičiuojant ištraukimo
laiko priklausomybę nuo vidutinio ištraukimo atstumo buvo pasirinkti vidutiniai ištraukimo
technikos greičiai, pirmiems 100 metrų greitis - 2,7 km/val., kitą atstumą greitis – 7,5 km/val.
(įvertinus tai, kad pirmus 100 m – greitis maţesnis).
Darbo laiko sąnaudos (Sištr), priklausomai nuo atstumo, apskaičiuojamos pagal formulę:
Sištr.= {Tp+Tiškr.+[0,1/v1+(L-0,1)/v2)]x 2}x (1+p/100)/Vr ; (3)
čia:
Tp – medienos pakrovimo trukmė, val./reisui;
Tiškr. – medienos iškrovimo tarpiniame sandėlyje trukmė, val./reisui;
v1 – vaţiavimo greitis pirmus 100 m, km/val.;
L – ištraukimo atstumas, km;
v2 – vaţiavimo greitis nuo 101m, km/val.;
Vr- vidutinis reiso krūvis, m3;
p – papildomo laiko procentas (20 proc.), %.
14
Ţaliavos skiedroms kiekis ploto vienete (ha) lemia pakrovimo trukmę. Pagal Hakkila
(2003), dvigubai sumaţėjus kirtimo atliekų kiekiui ploto vienete, ištraukimo sąnaudos padidėja
10%. Kadangi eksperimentai buvo atlikti medynuose, kuriuose ţaliavos skiedroms kiekis buvo
didesnis nei vidutinis, pakrovimo laikas buvo padidintas 20 proc., sumaţinus kiekį ploto vienete
dvigubai. Tai atitinka apie 10 procentų bendrų darbo laiko sąnaudų padidėjimą. Tarpinės reikšmės
apskaičiuotos, proporcingai didinant pakrovimo laiką.
2.1.1. Jaunuolynų ugdymas
Ţabų iškirtimo ir sukrovimo į krūvas, ugdant jaunuolynus, darbo laiko sąnaudos nustatytos
pagal „Miško ruošos darbų išdirbio normas ir įkainius“ (1988), kertant krūmapjove „Husqvarna“
ilgesnius nei 4,1 m ţabus mišriuose jaunuolynuose (7 lentelė). Darbo laiko sąnaudos, kai iškertama
280 erdm/ha ţabų, nustatytos eksperimentiniu būdu.
7 lentelė. Ţabų iškirtimo ir sukrovimo į krūvas prie valksmų, ugdant jaunuolynus, darbo laiko
sąnaudos
Iškertamas ţabų kiekis, erdm./ha Darbo laiko sąnaudos, val./m
3
iškirtimas sukrovimas
iki 20 1,60 1,84
21-50 1,34 1,47
51-100 1,13 1,29
101-180 0,98 1,17
181 -260 0,90 1,12
260 ir > 0,74 0,96
Šaltinis. Andrikonis P., Kurtinaitienė E., Kičienė E. 1988. Miško ruošos darbų išdirbio
normos ir įkainiai. Vilnius.
Jaunuolynų ugdymo ţabų ištraukimo į tarpinį sandėlį darbo laiko sąnaudos pateiktos 8
lentelėje.
8 lentelė. Ţabų iš jaunuolynų ugdymo ištraukimo į tarpinį sandėlį darbo laiko sąnaudos (traktoriumi
su savikrove priekaba), val./m3
Ţabų kiekis, m3/ha
Vidutinis ištraukimo atstumas, m
100 350 750 1250
1-10 0,340 0,379 0,444 0,523
11-20 0,301 0,342 0,406 0,486
21-30 0,270 0,311 0,374 0,455
31-40 0,263 0,302 0,366 0,446
41-50 0,253 0,293 0,358 0,437
51-60 0,245 0,284 0,348 0,428
15
2.1.2. Plynų kirtimų atliekos
Kirtimo atliekų ištraukimo į tarpinį sandėlį darbo laiko sąnaudos pateiktos 9 lentelėje.
9 lentelė. Kirtimo atliekų ištraukimo į tarpinį sandėlį darbo laiko sąnaudos (traktoriumi su
savikrove priekaba), val./m3
Kirtimo atliekų kiekis, m3/ha
Vidutinis ištraukimo atstumas, m
100 350 750 1250
21-30 0,277 0,303 0,346 0,399
31-40 0,266 0,292 0,335 0,388
41-50 0,255 0,282 0,324 0,378
51-60 0,244 0,271 0,314 0,367
2.1.3. Nebrandūs baltalksnynai
10 lentelė. Medelių iš nebrandţių baltalksnynų ištraukimo į tarpinį sandėlį darbo laiko sąnaudos
(traktoriumi su savikrove priekaba), val./m3
Iškertamas tūris, m3/ha
Vidutinis ištraukimo atstumas, m
100 350 750 1250
61-80 0,244 0,260 0,285 0,316
81-100 0,233 0,249 0,274 0,305
101-120 0,222 0,238 0,263 0,294
121-140 0,211 0,226 0,251 0,283
2.1.4. Darbo uţmokestis, technikos kaštai, pridėtinės išlaidos
Darbo uţmokesčio dydţiai, naudoti skaičiavimuose, pateikti 11 lentelėje:
11 lentelė. Darbo kaštai
Pareigybė Darbo uţmokestis,
Lt/mėn.
Darbo kaštai*,
Lt/val.
Darbininkas (kirtimas ir sukrovimas) 1200 10,48
Ištraukimo technikos operatorius 2000 17,47
*įskaitant papildomą atlyginimą 12 (apmokėjimas uţ atostogas, saugumo technikos instruktaţus ir pan.) ir
dirbančiųjų socialinį draudimą 31.
Technikos valandos darbo kaštai yra nustatomi pagal formulę:
)kD(E/RE/)VV(Z dedlpe ; (4)
16
čia:
Ze – e technikos darbo valandos kaštai, Lt/val;
Vp – technikos pirkimo kaina, Lt;
V1 – technikos likvidacinė vertė (10% pirkimo kainos), Lt;
E – numatoma technikos eksploatavimo trukmė, val;
R – eksploatacinės išlaidos einamajam remontui ir techninėms prieţiūroms visam technikos
eksploatavimo laikui, Lt;
Ded – degalų ir tepalų sąnaudos, l/val;
kd – degalų ir tepalų kaina, Lt/l.
Technikos darbo valandos kaštai pateikti 12 lentelėje.
12 lentelė. Medienos ruošos technikos eksploatavimo kaštai
Technikos pavadinimas Valandos kaštai, Lt
Krūmapjovė 3,3
Motopjūklas 3,6
Traktorius su savikrove priekaba 53,0
Pridėtinės išlaidos įvertintos 10 proc. nuo tiesioginių ruošos sąnaudų. Pelnas skaičiuotas 5 %
nuo savikainos.
2.1.5. Nenukirsto miško kaina
Kirtimo atliekoms iš plynų kirtimų, ţabams iš jaunuolynų ugdymo ir medienai iš
nebrandţių baltalksnynų taikyta vidutinė malkinės medienos nenukirsto miško kaina – 6 Lt/m3 (13
lentelė).
13 lentelė. Malkinės medienos nenukirsto miško kainos, Lt/m3
Medţių rūšys Malkinė* Indeksavimo
koeficientas**
Kaina po indeksavimo
Pušis, maumedis 4 1,8 7
Eglė 3 1,5 5
Ąţuolas 6 1,4 8
Uosis, klevas 6 1,5 9
Berţas 5 1,7 9
Juodalksnis, liepa, guoba,
skroblas
4 1,4 6
Drebulė 2 1,8 4
Baltalksnis, blindė 2 1,4 3 *Šaltinis: LR aplinkos ministro 1998-09-30 įsakymas Nr.194 “Dėl nenukirsto valstybinio miško kainų”, Ţin.
1998, Nr.84-2353; 2002, Nr. 20-766.
** LR aplinkos ministro 2006-08-18 įsakymas Nr.D1-381 “Dėl nenukirsto valstybinio miško kainų, patvirtintų
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1998m. rugsėjo 30d. įsakymu Nr. 194, indeksavimo koeficientų patvirtinimo”
Ţin. 2006, Nr.93-3660.
Detalesniems vertinimams ţaliavos medienos skiedroms kainą reikėtų diferencijuoti
priklausomai nuo gamybos sąlygų.
17
3. ŢALIAVOS SKIEDROMS RUOŠOS KAŠTAI
3 . 1 . J a u n u o l y n ų u g d y m a s
Kai ţaliava skiedroms yra parduodama tarpiniame sandėlyje, jos ruoša ugdant jaunuolynus
susideda iš smulkių medelių (ţabų) iškirtimo ir sukrovimo prie valksmų bei ištraukimo į aikštelę.
Ţaliavos skiedroms ruošos kaštų ugdant jaunuolynus, kai iškertama 56 m3/ha ir ištraukiama
145m atstumu, apskaičiavimas (Tyrimo objektas Nr. 1):
Darbo laiko sąnaudos:
Ţabų iškirtimas – 0,74 val./m3;
Ţabų sukrovimas į krūvas prie valksmų – 0,96 val./m3;
Ţabų ištraukimas iš birţės į aikštelę – 0,257 val./m3.
Technikos kaštai:
Krūmapjovė – 3,3 Lt/val.;
Traktorius su savikrove priekaba – 53 Lt/val.
Darbo kaštai:
Darbininkas – 10,48 Lt/val.;
Ištraukimo technikos operatorius – 17,47 Lt/val.
Pridėtinės išlaidos – 10%;
Pelnas – 5 %.
Ţaliavos nenukirsto miško kaina – 6 Lt/m3.
Visi kaštai:
S=6+[0,74×(3,3+10,48)+0,96×10,48+0,257×(53+17,47)] ×1,10×1,05=
6+[10,20+10,06+18,11] ×1,10×1,05=50,31 Lt/m3
iš jų: ţaliavos nenukirsto miško kaina – 6 Lt/m3;
Tiesioginės išlaidos:
kirtimas – 10,20 Lt/m3;
sukrovimas – 10,06 Lt/m3;
ištraukimas – 18,11 Lt/m3;
Pridėtinės išlaidos – 3,83 Lt/m3;
Pelnas – 2,11 Lt/m3.
Iš viso: 50,31 Lt/m3.
18
Įvairiems ţaliavos skiedroms ruošos variantams, pagal iškertamą ţabų kiekį ir ištraukimo
atstumą, apskaičiuoti ruošos kaštai (14 lentelė). Jie kinta nuo 49 iki 96 Lt/m3.
14 lentelė. Ţaliavos skiedroms ruošos kaštai tarpiniame sandėlyje ugdant jaunuolynus, Lt/m3
Ţabų kiekis, erdm./ha Ištraukimo atstumas, m
100 350 750 1250
iki 20 81 85 90 96
21-50 73 76 81 88
51-100 64 67 73 79
101-180 57 60 66 72
181 -260 54 58 63 69
260 ir > 49 53 58 64
Jaunuolynų ugdymas yra būtina priemonė siekiant išauginti tvarius ir geros prekinės
kokybės medynus ateityje. Jie vykdomi nepriklausomai nuo to, ar ruošiama ţaliava skiedroms.
Jeigu tradicinio jaunuolynų ugdymo (ţabų iškirtimo operacijos) sąnaudų neįtraukiame į ţaliavos
skiedroms ruošos kaštus, jie sumaţėja iki 38-71 Lt/m3 (15 lentelė).
15 lentelė. Ţaliavos skiedroms ruošos kaštai tarpiniame sandėlyje ugdant jaunuolynus (be
iškirtimo kaštų), Lt/m3
Ţabų kiekis, erdm./ha Ištraukimo atstumas, m
100 350 750 1250
iki 20 56 59 64 71
21-50 51 55 61 66
51-100 46 49 55 61
101-180 42 45 50 56
181-260 40 43 49 55
260 ir > 38 41 46 51
3 . 2 . P l y n ų k i r t i m ų a t l i e k o s
Kirtimo atliekų ruoša susideda iš jų surinkimo ir sukrovimo prie valksmų bei ištraukimo į
tarpinį sandėlį. Ţaliavos skiedroms ruošos kaštų, kai surenkama 55 m3/ha plynų kirtimų atliekų ir
ištraukimo atstumas – 107 m, apskaičiavimas (Tyrimų objektas Nr. 2):
19
Darbo laiko sąnaudos:
Kirtimo atliekų sukrovimas į krūvas prie valksmų – 0,406 val./m3;
Ištraukimas iš birţės į aikštelę – 0,251 val./m3.
Technikos kaštai:
Traktorius su savikrove priekaba – 53,0 Lt/val.
Darbo kaštai:
Darbininkas – 10,48 Lt/val.;
Ištraukimo technikos operatorius – 17,47 Lt/val.
Pridėtinės išlaidos – 10%;
Pelnas – 5 %.
Nenukirsto miško kaina – 6 Lt/m3.
Visi kaštai:
S=6+[0,406×10,48+0,251×(53,0+17,47)]×1,10×1,05=6+[4,25+17,69]×1,10×1,05= 31,34 Lt/m3
Iš jų ţaliavos nenukirsto miško kaina – 6 Lt/m3;
Tiesioginės išlaidos:
sukrovimas – 4,25 Lt/m3;
ištraukimas – 17,69 Lt/m3.
Pridėtinės išlaidos – 2,19 Lt/m3;
Pelnas – 1,21 Lt/m3;
Iš viso 31,34 Lt/m3.
Įvairiems ţaliavos skiedroms ruošos variantams pagal surenkamų atliekų kiekį ir ištraukimo
atstumą apskaičiuoti ruošos kaštai (16 lentelė). Jie kinta nuo 31 iki 43 Lt/m3.
16 lentelė. Ţaliavos skiedroms ruošos iš plynų kirtimų atliekų kaštai tarpiniame sandėlyje, Lt/m3
Kirtimo atliekų kiekis, m3/ha
Ištraukimo atstumas, m
100 350 750 1250
21-30 34 36 39 43
31-40 33 35 38 43
41-50 32 34 37 42
51-60 31 33 37 41
20
3 . 3 . N e b r a n d ū s b a l t a l k s n y n a i
Ţaliavos skiedroms ruoša nebrandţiuose baltalksnynuose susideda iš medelių nupjovimo,
sukrovimo į krūvas ir ištraukimo.
Ţaliavos skiedroms ruošos kaštų, kertant plynai nebrandţius baltalksnynus, kai iškertama
138 m3/ha, o ištraukimo atstumas – 1544 m, apskaičiavimas (Tyrimo objektas Nr. 3):
Darbo laiko sąnaudos:
Baltalksnių iškirtimas ir sukrovimas į krūvas prie valksmų (dirba motopjūklininkas ir
pagalbinis darbininkas) – 0,638 val./m3;
Ištraukimas iš birţės į aikštelę – 0,322 val./m3.
Technikos kaštai:
Motopjūklas – 3,6 Lt/val.;
Traktorius su savikrove priekaba – 53 Lt/val.
Darbo kaštai:
Darbininkas – 10,48 Lt/val.;
Ištraukimo technikos operatorius – 17,47 Lt/val.
Pridėtinės išlaidos – 10%;
Pelnas – 5 %.
Nenukirsto miško kaina – 6 Lt/m3.
Visi kaštai:
S=6+[0,638×(3,6/2+10,48)+0,322×(53+17,47)]×1,10×1,05=6+[7,83+22,69]×1,10×1,05= 41,25 Lt/m3
Iš jų: ţaliavos nenukirsto miško kaina – 6 Lt/m3;
Tiesioginės išlaidos:
iškirtimas, sukrovimas – 7,83 Lt/m3;
ištraukimas – 22,69 Lt/m3;
Pridėtinės išlaidos – 3,05 Lt/m3;
Pelnas – 1,68 Lt/m3;
Iš viso 41,25 Lt/m3.
Įvairiems ţaliavos skiedroms ruošos variantams pagal iškertamą tūrį ir ištraukimo atstumą
apskaičiuoti ruošos kaštai ( 17 lentelė). Jie kinta nuo 32 iki 41 Lt/m3.
21
Baltalksniai yra kertami plynai, todėl jų kirtimo ir sukrovimo kaštai yra maţesni, palyginus
su šių operacijų kaštais, ugdant jaunuolynus.
17 lentelė. Ţaliavos skiedroms ruošos kaštai tarpiniame sandėlyje kertant plynai nebrandţius
baltalksnynus, Lt/m3
Iškertamas tūris, m3/ha
Ištraukimo atstumas, m
100 350 750 1250
61-80 35 36 38 41
81-100 34 35 37 40
101-120 33 34 36 39
121-140 32 33 35 38
22
4. ŢALIAVOS SKIEDROMS IŠTEKLIAI, KURIŲ NAUDOJIMĄ KURUI REIKĖTŲ
SKATINTI
Miško kirtimų atliekų išteklius, kurių naudojimą kurui reikėtų skatinti, lemia: poreikis,
kainos ir ruošos kaštai.
4 . 1 . P o r e i k i s
2006 m. pradţioje medienos katilinių instaliuota galia siekė 385 MW, medienos
kogeneracinės jėgainės – 1,5 MWel ir 28 MWš (Zaremba A. ES atsinaujinančių energijos išteklių
naudojimo politika ir šių išteklių panaudojimas Lietuvoje, 2006). Pagal Šilumos tiekimo bendrovių
2005 m. ūkinės veiklos apţvalgos duomenis (www.lsta.lt) centralizuoto šildymo katilinėse buvo
instaliuota 227,82 MW galios biokurą kūrenančių katilų, sunaudota 447919 m³ medienos arba 1966
m³/MW per metus. Remiantis šiais skaičiais 2006 m. katilinėse bus sunaudota apie 0,8 mln. m³
medienos.
2010 metais planuojama, kad biokuru kūrenamų katilų instaliuota galia pasieks 730 MW
(LR Vyriausybės 2004-03-22 nutarimas Nr.307 „Dėl šilumos ūkio plėtros krypčių patvirtinimo“,
2004). Tam reikės apie 1,4 mln. m³ medienos. Tad poreikio medienos skiedroms augimas 2006-
2010 m. būtų apie 0,6 mln. m³. Šis poreikis gali dar labiau išaugti, jei didės medienos katilų šilumos
generavimo galių išnaudojimas, kuris pagal V. Lukoševičių (2006) buvo tik 43%. Švedų
duomenimis jis galėtų siekti apie 80% (Danish Energy Authority, 2003). Medienos kuro prieaugis
Lietuvoje praktiškai galimas tik didinant jos importą arba naudojant vietinę kirtimų atliekų,
jaunuolynų ugdymo ar baltalksnynų medieną.
4 . 2 . S k a t i n t i n i i š t e k l i a i
Pagrindiniai miško kuro išteklių didinimo rezervai yra:
miško kirtimų atliekos ir jaunuolynų ugdymas;
energetiniai ţeldiniai;
maţaverčių medynų kirtimas;
maţaverčių medţių bei krūmų kirtimas medynuose;
medţių ir krūmų pakelėse, trasose, pagrioviais kirtimas;
natūralaus medienos atkritimo geresnis panaudojimas.
Kirtimo atliekų išteklius daugiausia lems kirtimo apimtys. Prognozuojama, kad jos didės
(Kuliešis A., Petrauskas E. Lietuvos miškų naudojimo XXI amţiuje prognozė, 2000):
2001-2010 – 6,3 mln. m3;
2011-2020 – 7,5 mln. m3;
2021-2030 – 8,3 mln. m3.
Valstybinis miškotvarkos institutas (Rutkauskas A. Lietuvos miškai bei miško kirtimo
atliekų ištekliai kuro ruošai, 2005) prognozuoja kirtimo atliekų didėjimą, analogišką kirtimų
apimčių didėjimui (18 lentelė).
18 lentelė. Miško kirtimo atliekų prognozė Lietuvos miškuose (Rutkauskas A. Lietuvos miškai bei
miško kirtimo atliekų ištekliai kuro ruošai, 2005)
Kirtimo atliekos 2001-2010 2011-2020 2021-2030
realiai paimamų atliekų kiekis, tūkst. m3 per metus
Medţių stiebų atliekos
– viršūnės ir smulkūs stiebai 43,5 50,4 57,4
– ţievė 400,3 467,6 526,3
Šakos 361,2 441,0 501,4
I š v i s o 8 0 5 , 0 9 5 9 , 0 1 0 8 5 , 1
Spygliuočių mediena 349,3 476,6 568,9
Lapuočių mediena 455,7 482,4 516,2
Valstybiniuose miškuose (~ l mln. ha) ugdoma 12,7 tūkst. ha (2004) jaunuolynų. Visuose
miškuose (~ 2 mln. ha) gali būti ugdoma 25,4 tūkst. ha. Ugdant vienodai jaunuolynų iki 10 metų ir
11-20 metų (kirtimo atliekų vidutinis kiekis būtų 9 m³/ha), jų metinis kiekis – 228,6 tūkst. m³.
Didelis ir realus rezervas yra nebrandţių baltalksnynų plynas kirtimas biokurui. Baltalksnynų yra
per 14 mln. m3 (19 lentelė).
19 lentelė. Baltalksnynų medienos ištekliai
Medynų amţius Plotas, tūkst. ha Medienos ištekliai, tūkst. m3
10 5,1 219
20 17,9 1566
30 30,8 3685
40 47,4 6667
50 21,4 3455
60 2,6 451
70 ir daugiau 0,2 44
Iš viso 125,4 16087
30-80 metų 102,4 14302
24
Šaltinis: Rutkauskas A. Lietuvos miškai bei miško kirtimo atliekų ištekliai kuro ruošai, 2005.
Privačiuose ir rezervuotuose grąţinimui miškuose sukaupta 90%, valstybiniuose – 10% viso
baltalksnynų tūrio. Baltalksnynų minimalus kirtimo amţius valstybiniuose III-IV miškų grupėse –
31 metai. Privačiuose miškuose baltalksnynams, blindynams, gluosnynams ir gryniems
drebulynams kirtimo amţius IV grupės miškuose nenustatomas, todėl kurui galima būtų kirsti ir
nebrandţius baltalksnynus. Jų yra 53,8 tūkst. ha. Kasmet būtų galima naudoti po1,8 tūkst. ha. Esant
vidutiniam ţaliavos skiedroms tūriui 200 m³/ha, metinis naudojimas būtų apie 360 tūkst. m³.
Tad šiuo metu realus metinis naudojimas būtų: šakų, viršūnių – 405 tūkst. m³, jaunuolynų
ugdymo kirtimų medienos – 229 tūkst. m³, nebrandţių baltalksnynų – 360 tūkst. m³. Iš viso – 994
tūkst. m³. Šio kiekio pilnai medienos poreikio katilinėse prieaugiui.
4 . 3 . S u b s i d i j o s d y d i s
Skatinimo dydis nustatomas iš kirtimo atliekų ruošos tarpiniame sandėlyje kaštų atimant jų
kainą. Kirtimo atliekų vidutinė kaina tarpiniame sandėlyje yra 22 Lt/m³.
Ţabai iš jaunuolynų ugdymo bei smulki baltalksnių mediena turėtų kainuoti daugiau nei
kirtimo atliekos, kadangi iš jų pagamintose skiedrose yra daugiau stiebų medienos, maţiau lapų ar
spyglių, taip pat maţesnės yra smulkinimo sąnaudos. Kaina, apskaičiuota kaip malkinės medienos
(38 Lt/m³) ir kirtimo atliekų (22 Lt/m³), skirtų skiedrų gamybai, kainų vidurkis būtų 30 Lt/m³.
Atėmus iš ţaliavos skiedroms ruošos tarpiniame sandėlyje kaštų (15 lentelė) ugdant jaunuolynus jos
pardavimo kainą – 30 Lt/m³, nustatytas reikalingas skatinimas (20 lentelė).
20 lentelė. Ţaliavos skiedroms ruošos, ugdant jaunuolynus, skatinimo dydis (tarpiniame sandėlyje),
Lt/m3
Ţabų kiekis, erdm./ha Ištraukimo atstumas, m
100 350 750 1250
iki 20 26 30 34 41
21-50 21 25 30 36
51-100 16 19 25 31
101-180 12 15 20 26
181 -260 10 13 19 25
260 ir > 8 11 16 22
Atėmus iš ţaliavos skiedroms ruošos iš plynų kirtimų atliekų kaštų tarpiniame sandėlyje (16
lentelė) jos pardavimo kainą – 22 Lt/m³, nustatytas reikalingas skatinimas (21 lentelė).
21 lentelė. Ţaliavos skiedroms ruošos iš plynų kirtimų atliekų skatinimo dydis (tarpiniame
sandėlyje), Lt/m3
Kirtimo atliekų kiekis, m3/ha
Ištraukimo atstumas, m
100 350 750 1250
21-30 12 14 17 21
31-40 11 13 16 21
41-50 10 12 15 20
51-60 9 11 15 19
Atėmus iš ţaliavos skiedroms ruošos, kertant plynai nebrandţius baltalksnynus, kaštų
tarpiniame sandėlyje (17 lentelė) jos pardavimo kainą – 30 Lt/m³, nustatytas reikalingas skatinimas
(22 lentelė).
22 lentelė. Ţaliavos skiedroms ruošos, kertant plynai nebrandţius baltalksnynus, skatinimo dydis
(tarpiniame sandėlyje), Lt/m³
Iškertamas tūris, m3/ha
Ištraukimo atstumas, m
100 350 750 1250
61-80 5 6 8 11
81-100 4 5 7 10
101-120 3 4 6 9
121-140 2 3 5 8
Maţiausiai subsidijuoti reikėtų ţaliavos skiedroms ruošą, kertant nebrandţius baltalksnynus
2-8 Lt/m³, o ruošiant kirtimų atliekas – 10-22 Lt/m³, ugdant jaunuolynus – 8-41 Lt/m³. Vidutiniškai
– 15 Lt/m³.
Tačiau ir iš nebrandţių baltalksnynų galima pagaminti apvalios malkinės medienos, kurios
kaina dabar – 45 Lt/m³. Todėl, kad ji būtų parduodama skiedroms ruošti, reikės ruošėjui mokėti
didesnę nei 30 Lt /m³ ţaliavos skiedroms kainą. Esant galimybei paruošti 50% apvalios malkinės
medienos, ši kaina būtų 38 Lt/m³. 8 Lt/m³ kainų skirtumas sudarytų papildomą subsidiją. Tad,
ţaliavos skiedroms ruošos, kertant nebrandţius baltalksnynus, subsidija sudarytų 10-19 Lt/m³. O
vidutinė visų trijų rūšių ţaliavos ruošos subsidija būtų apie 18 Lt/m³.
26
5. SKATINIMO TEISINĖS IR ORGANIZACINĖS PRIELAIDOS
5 . 1 . A t s i n a u j i n a n č i ų e n e r g i j o s i š t e k l i ų n a u d o j i m o
s k a t i n i m a s L i e t u v o j e
Lietuvoje priimta teisės aktų, kuriuose yra nuostatų dėl atsinaujinančių energijos išteklių
naudojimo skatinimo.
Nacionalinė darnaus vystymosi strategija (LRV nutarimas 2003 m. rugsėjo 11 d. Nr. 1160)
112 p. Valstybė turi visokeriopai remti kuo platesnį vietinių atsinaujinančiųjų išteklių
naudojimą… . Valstybė neatidėliotinai turi sureguliuoti teisinius ir ekonominius alternatyvios
energijos gamybos ir realizavimo klausimus.
131.3. Skatinti, kad atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimas energetikoje ir transporte
nuolat didėtų ir iki 2020 metų sudarytų ne maţiau kaip 15 procentų bendro pirminės energijos
balanso.
132.2. Teikti investicinę paramą alternatyviems energijos šaltiniams plėtoti, ekonomiškai
skatinti naudoti biologinį kurą.
Nacionalinė energetikos strategija (LRS nutarimas 2002 m. spalio 10 d. Nr. IX-1130)
7 p. Siekti, kad atsinaujinančių energijos išteklių dalis bendrame pirminės energijos balanse
2010 m. sudarytų iki 12%.
43 p. Kuro vartojimo prioritetas bus teikiamas vietiniams ir atsinaujinantiems energijos
ištekliams, atsiţvelgiant į aplinkosaugos ir ekonominius šių išteklių naudojimo aspektus.
51 p. Prioritetinės mokslinių tyrimų sritys, kuriose reikalinga konkreti Vyriausybės parama
ir įsipareigojimai:
5) Atsinaujinančių, vietinių ir atliekinių energijos išteklių naudojimo technologijos.
Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas (2002 m. geguţės 16 d. Nr. IX-848)
3 str. Energetikos veiklos reguliavimo tikslai:
5) Vietinių ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių vartojimo skatinimas.
4 str. 2 p. Svarbiausi valstybės ir savivaldybių institucijų, valdančių energetiką,
reguliuojančių bei kontroliuojančių energetikos veiklą, uţdaviniai:
5) Skatinti vietinių ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių vartojimą.
Lietuvos biokuro, biodegalų ir bioalyvų įstatymas (2004 m. vasario 5 d. Nr. IX-1999)
2 str. Šio įstatymo tikslai:
2. Skatinti biokuro, biodegalų ir bioalyvų gamybą ir naudojimą, atsiţvelgiant į Europos
Sąjungos teisės aktų reikalavimus ir Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus.
4 str. Biokuro gamybos ir naudojimo skatinimas:
27
1. Biokuro, biodegalų ir bioalyvų gamyba iš Lietuvos Respublikos kilmės ţaliavų yra
skatinama per Vyriausybės tvirtinamas programas, finansuojamos iš valstybės biudţeto.
2. Biokuro, biodegalų ir bioalyvų gamintojams ir naudotojams taikomos įstatymų
nustatytos lengvatos.
4. Biokuro gamyba prilyginama naujų, aplinkai nekenksmingų technologijų vystymui,
naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius. Tokiai veiklai Vyriausybės nutarimu gali būti
suteiktos bandomojo projekto statusas.
Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas (2004 m. liepos 1 d Nr. IX-2307)
3 str. Pagrindiniai šio įstatymo tikslai:
8) skatinti aplinkai nekenksmingų elektros energijos gamybos , perdavimo, skirstymo
technologijų plėtrą.
9 str. Elektros energijos gamybos, naudojant atsinaujinančius energijos išteklius skatinimas.
Valstybė, nustatydama įsipareigojimus teikti viešuosius interesus atitinkančias paslaugas,
skatina gaminti elektros energiją, panaudojant atsinaujinančios energijos išteklius.
Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas (2003 m. geguţės 20 d. Nr. IX-1565)
1 str. 2 p. Įstatymo tikslai:
5) Gaminant šilumą, plačiau naudoti vietinį kurą, biokurą ir atsinaujinančius energijos
išteklius.
6) Maţinti šilumos energetikos neigiamą poveikį aplinkai.
4 str. 3 p. Valstybė (savivaldybės) skatina biokuro, atsinaujinančios energijos šaltinių,
deginant atliekas, taip pat iš geoterminės energijos pagamintos šilumos supirkimą į šilumos tiekimo
sistemas.
Biokuro gamybos ir naudojimo skatinimo 2004-2010 metais programa (LRS nutarimas
2004 m. rugpjūčio 26 d. Nr. 1056)
Programa pakartoja biokuro skatinimo uţdavinius bei priemones, numatytas kituose teisės
aktuose (Nacionalinė energetikos strategija, LR energetikos įstatymas, Lietuvos biokuro, biodegalų
ir bioalyvų įstatymas, LR elektros energetikos įstatymas, LR šilumos ūkio įstatymas).
Dėl šilumos ūkio plėtros krypčių patvirtinimo (LRV nutarimas 2004 m. kovo 22 d. Nr. 307)
1.2.3. Sudaryti palankesnes sąlygas naudoti šilumos gamybai …medieną …, siekti, kad šių
rūšių kuras būtų prieinamas smulkiems šilumos gamintojams.
4.1. Statant naujas katilines, rekonstruojant esamas ir parenkant naudojamą kurą, pirmenybę
teikti vietiniams, atsinaujinantiems energijos ištekliams, … . Šis nutarimas buvo papildytas 2005 m.
lapkričio 24 d. (Nr. 1271).
4.11 p. „Atsiţvelgiant į vietinių medienos išteklių, kuriuos galima naudoti kaip kurą,
potencialą, siekti, kad 2010 metais katilinių, kūrenamų vietine mediena, suminė galia šalies mastu
28
neviršytų 730 MW, o naujas medieną naudojančias didesnės negu 2 MW instaliuotos galios
katilines statyti tik atlikus apsirūpinimo medienos ištekliais galimybių studijas“.
Elektros energijos, kuriai gaminti naudojami atsinaujinantys ir atliekiniai energijos
ištekliai, gamybos ir pirkimo skatinimo tvarka (LRV nutarimas 2001 m. gruodţio 5 d. Nr. 1474)
Elektros energijos gamybos biomasės elektrinėse skatinimas
Biomasės elektrinė:
biomasė ir biodujos sudaro ne maţiau kaip 70 proc.
elektros ir šilumos nominalių galių santykis ≥ 0,23.
40 proc. prijungimo mokesčio nuolaida.
Garantuotas supirkimas (neviršijant Tvarkoje nustatytos metinės apimties).
Fiksuota kaina – 20 ct/kWh.
Kaina ir supirkimo garantija galioja iki 2020 m. gruodţio 31 d.
Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas (2004 m. sausio 29 d. Nr. IX-1987)
46 str. Nuo akcizų uţ elektros energiją atleidţiama:
2) elektros energija pagaminta naudojant atsinaujinančius elektros energijos šaltinius.
5 . 2 . E S t e i s ė s a k t ų r e i k a l a v i m a i d ė l v a l s t y b ė s p a g a l b o s
t e i k i m o
Pagrindinės Europos Sąjungos teisės nuostatos dėl valstybės pagalbos yra išdėstytos
Sutarties 87, 88 ir 89 straipsniuose.
Sutarties 87 straipsnio:
– l dalis numato bendrą draudimą teikti valstybės pagalbą;
– 2 dalis numato išimtis bendram draudimui teikti valstybės pagalbą;
– 3 dalis numato galimas išimtis bendram draudimui teikti valstybės pagalbą.
Sutarties 87 straipsnio l dalyje išdėstytas pagrindinis principas, taikomas valstybės pagalbai,
kuris nurodo, kad jei Sutartyje nenustatyta kitaip, tai valstybės narės ar iš valstybės išteklių teikiama
valstybės pagalba, kuri iškraipo arba kuri gali iškraipyti konkurenciją, išskiriant ir suteikiant
privilegijų tam tikroms įmonėms arba prekėms, yra nesuderinama su bendra rinka tuomet, kai ji
veikia valstybių narių tarpusavio prekybą. Išdėstydami šią bendrą taisyklę, Sutarties rengėjai norėjo
parodyti, kad sąţininga konkurencija tarp ūkio subjektų gali būti uţtikrinta tik tuo atveju, kai ūkio
subjektai veikia bendroje rinkoje naudodami nuosavus išteklius. Valstybės institucijos, teikdamos
finansinio pobūdţio paramą, sudaro nevienodas ţaidimo sąlygas, kadangi valstybės remiama įmonė
gali pagaminti produkciją ţemesnėmis sąnaudomis nei jos konkurentai. Todėl parama, atitinkanti
minėtus kriterijus, yra draudţiama.
29
Tarp galimų išimčių paminėtina pagalba, skirta tam tikros ekonominės veiklos rūšių arba
tam tikrų ekonomikos sričių plėtrai skatinti, jei ji netrikdo prekybos sąlygų taip, kad prieštarautų
bendram interesui; kitos pagalbos rūšys, kurios gali būti nurodytos Tarybos sprendimuose,
priimtuose kvalifikuota balsų dauguma, remiantis Komisijos pasiūlymu.
Europos komisijos reglamentas dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis
valstybės pagalbai (Nr.69/2001, 2001 m. sausio 12 d.) nustato, kad pagalbai neviršijančiai 100000
eurų ribos per trejus metus netaikoma sutarties 87 straipsnio dalis.
Jau yra projektas šio reglamento keitimui, kurio 2 straipsnyje nustatoma bendra de minimis
pagalbos, suteiktos vienai įmonei per trejus fiskalinius, suma neviršija 200000 eurų
(http://www.konkurent.lt/vp). Pagal Europos Bendrijos 2005 m. gruodţio 7 d. komunikatą
„Biomasės naudojimo veiksmų planas“
(http://ec.europa.eu/energy/res/biomass_action_plan/doc/2005_12_07_comm_biomass_action_plan
_lt.pdf) oficiali parama biomasės gamybai ir naudojimui turi atitikti Bendrijos valstybės pagalbos
politiką. Komisija gali patvirtinti pagalbos investicijoms ir veiklai teisėtumą, remdamasi Bendrijos
gairėmis dėl valstybės pagalbos aplinkos apsaugai. Šiose gairėse atsiţvelgiama į naudingą poveikį,
kuriuo pasiţymi iš biomasės pagaminta energija palyginti su energija, gaminama iš iškastinio kuro.
Remiamuose regionuose pagalba investicijoms gali būti derinama su bendrosios rinkos nuostatomis
pagal nacionalinės regioninės pagalbos gaires. Pernelyg didelių konkurencijos paţeidimų neturėtų
atsirasti.
Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo skatinimo nuostatų yra „Bendrijos
rekomendacijose dėl valstybės pagalbos aplinkos apsaugai“ (2001/C37/03). Pagal šias
Rekomendacijas energijos gamybai iš atsinaujinančių energijos šaltinių paprastai gali būti teikiama
pagalba veiklos einamosioms išlaidoms padengti.
Komisijos nuomone, tokio pobūdţio pagalba turi būti reguliuojama pagal atskiras taisykles,
atsiţvelgiant į ypatingus sunkumus, su kuriais susiduria atsinaujinantys energijos šaltiniai, siekdami
efektyviai konkuruoti su tradiciniais energijos šaltiniais. Taip pat būtina nepamiršti, kad tokių
energijos šaltinių platesnis naudojimas aplinkosaugos sumetimais yra skatinamas Bendrijos
politika. Pagalba gali būti ypatingai reikalinga, kai turimos technologijos neleidţia gaminti
energijos tokiomis vieneto kainomis, kaip naudojant tradicinius energijos šaltinius.
Pagalba veiklos einamosioms išlaidoms padengti yra pateisinama, jos pagalba siekiant
padengti skirtumą tarp sąnaudų gaminant energiją iš atsinaujinančių šaltinių ir tokios energijos
rinkos kainos. Pagalba gali būti teikiama įvairiomis formomis, priklausomai nuo gaminamos
energijos rūšies ir valstybėje narėje taikomo paramos mechanizmo. Be to, nagrinėdama atskirus
atvejus, Komisija atsiţvelgia į kiekvienos energijos rūšies konkurencinę padėtį.
Išvada. Esant visuotinai pripaţintoms šalies ir ES deklaracijoms dėl atsinaujinančių
energijos šaltinių naudojimo skatinimo ir išimtims dėl bendro draudimo teikti valstybės pagalbą,
neturėtų būti problemų dėl valstybės subsidijų medienos kurui ruošai iš miško kirtimo atliekų.
30
5 . 3 . S k a t i n i m o š a l t i n i a i
Skatinimo šaltiniu siūlomas valstybės biudţetas arba ES finansinės paramos lėšos.
Skatinant iš valstybės biudţeto, LRV turėtų patvirtinti lėšas specialiajai medienos kuro
ruošos iš kirtimų atliekų programai. Programos tvarkytojo funkcijas atliktų Lietuvos Respublikos
ūkio ministerija. Sprendimus dėl lėšų naudojimo priimtų LR ūkio ministro 2005 m. sausio 27 d.
įsakymu Nr. 4-39 patvirtintas Verslo projektų atrankos komitetas, o tvirtintų LR ūkio ministras.
Iš ES finansinės paramos fondų medienos kuro iš kirtimo atliekų skatinimas labiausiai
atitinka Sanglaudos fondo prioriteto „Aplinka ir darnus vystymasis“ tikslą „Energijos gamybos ir
vartojimo efektyvumo bei atsinaujinančių energijos išteklių vartojimo didinimas“. Sanglaudos
skatinimo veiksmų programos projekte (2007-2013 m.) teigiama, kad „Investicijos į atsinaujinančių
energijos išteklių vartojimo didinimą sudarys galimybę įvykdyti svarbius įsipareigojimus,
numatančius pasiekti, kad jau iki 2010 metų atsinaujinantys ištekliai bendrame pirminės energijos
balanse sudarytų ne maţiau 12 proc. Todėl numatoma modernizuoti katilines, pereinant prie
atsinaujinančio kuro arba įdiegiant elektros energijos gamybos galimybę termofikaciniame cikle.
Atsinaujinančių energijos išteklių platesnis vartojimas sąlygos didesnę šių išteklių, kaip kuro,
paklausą. Vietinių atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtra darys teigiamą įtaką vietinei
plėtrai ir paskatins ţemės ūkio veikla uţsiimančius asmenis dalinai perorganizuoti savo veiklą,
orientuojantis į biokuro (medienos, šiaudų) gamybą ir tiekimą energetiniams objektams“. Minėtame
programos projekte atsinaujinančių energijos šaltinių (biologinės masės energija) finansavimui
skiriama 127 mln. Lt.
Kitas galimas ES finansinės paramos šaltinis yra „Ekonomikos veiksnių augimo programa
2007-2013 m.“. Jos prioritete „Verslo produktyvumo didinimas ir aplinkos verslui gerinimas“
konstatuojama, kad norima paskatinti projektus, kuriais „siekiama pradėti naujų (bent Lietuvos
mastu) produktų gamybą/gamybinių paslaugų teikimą“. Šioje programoje verslo produktyvumo
didinimui ir aplinkos verslui gerinimui 2007-2013 m. numatoma skirti 1596 mln. Lt.
5 . 4 . P a r a m o s g a v ė j a i
Paramos gavėjais, ruošiant medienos kurą iš kirtimo atliekų, galėtų būti valstybinės ir
privačios įmonės, vykdančios medienos ruošą.
Interneto svetainėje http://imones.zebra.lt yra uţregistruotos 226 įmonės, vykdančios miško
kirtimus.
Jei ţaliavos skiedrai ruošėjas nėra kertamo miško valdytojas ar savininkas, dalis paramos
(ţaliavos nenukirsto miško kaina) turėtų tekti kertamo miško savininkui ar valdytojui.
31
5 . 5 . S k a t i n i m o t e i k i m o p a g r i n d i m a s
Lietuvos nacionalinėje energetikos strategijoje numatoma, kad atsinaujinančių energijos
išteklių dalis bendrame pirminės energijos balanse 2010 m. padidės iki 12%, o 2025 m. padidės ne
maţiau kaip iki 20%. 2005 m. atsinaujinančios energijos dalis buvo 8,7%.
Medienos kuras yra svarbiausias atsinaujinantis energijos šaltinis Lietuvoje. Net 92%
energijos iš atsinaujinančių šaltinių gaunama kūrenant medieną. Lietuvoje instaliuota 385 MW
galios mediena kūrenamų katilinių. Jose sunaudojama apie 0,8 mln. m³ medienos. Planuojama, kad
biologiniu kuru kūrenamų katilinių galia 2010 m. pasieks 730 MW. Joms reikės apie 1,4 mln. m³
medienos.
Malkinė mediena bei medienos pramonės atliekos jau sunaudojamos dabar. Be to, malkinė
mediena ir lentpjūvystės atliekos konkurencingai gali būti panaudotos ne tik kurui, bet ir plokščių
bei celiuliozės gamyboje. Medienos kuro potencialą sudaro iki šiol maţai naudojamos miško
kirtimų atliekos (šakos, viršūnės) ir jaunuolynų ugdymo mediena. Tokie kuro ištekliai Lietuvos
miškuose kasmet sudaro apie 0,6 mln. m³. Šiuo metu paruošiama tik apie 10% šios ţaliavos. Be to,
potencialiu medienos kuro ištekliumi galėtų būti greitai augantys ir savaime atsiţeldantys nebrandūs
baltalksnynai, kuriuos be ribojimų galima kirsti privačiuose miškuose. Kasmet būtų galima kirsti
apie 0,4 mln. m³.
Viena iš svarbiausių prieţasčių, dėl kurių nenaudojami potencialūs medienos kuro ištekliai
yra didesni jų ruošos kaštai nei produkcijos kaina. Ţaliavos skiedroms kaina – 22-30 Lt/m³, o jos
ruošos kaštai didesni nei 30 Lt/m³ ir daţnai būna 40-70 Lt/m³.
Kaip viena iš miško kirtimo atliekų ir kitų potencialių medienos kuro išteklių naudojimo
didinimo priemonių yra jo skatinimas. Vietinių ir atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą
numatoma skatinti Nacionalinėje energetikos strategijoje bei daugelyje kitų teisės aktų (Nacionalinė
darnaus vystymosi strategija, Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas, Lietuvos Lietuvos
biokuro, biodegalų ir bioalyvų įstatymas, Lietuvos Respublikos elektros energijos įstatymas,
Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas, Biokuro gamybos ir naudojimo skatinimo 2004-2010
metais programa ir kt.).
Norint realiai skatinti medienos kuro tiekimą iš dabar nenaudojamų išteklių, reikėtų, kad
Vyriausybė patvirtintų Specialiąją miško kirtimo atliekų naudojimo kurui skatinimo programą.
Skatinti reikėtų ţaliavos skiedroms ruošėjus ir savininkus. Skatinimo dydį būtų galima
diferencijuoti pagal ţaliavos rūšis: kirtimų atliekos, jaunuolynų ugdymo mediena, nebrandţių
baltalksnynų mediena ir pagal gamybos sąlygas (iškertamas tūris, išveţimo atstumas). Subsidijų
intervalas nuo 8 iki 41 Lt/m³. Vidutiniškai – 18 Lt/m³. Laipsniškai didinant skatinamus medienos
kuro kiekius, pvz., nuo 100 tūkst. m³ – 2007 m. iki 600 tūkst. m³ –2010 , lėšų poreikis būtų 1,8 mln.
Lt – 2007 m. ir 10,8 mln. Lt – 2010 m. Toks skatinimas uţtikrintų reikalingą biologiniu kuru
kūrenamų katilinių galios prieaugį, uţtikrinantį 2010 m. numatomą energijos iš atsinaujinančių
išteklių dalį.
32
5 . 6 . S p e c i a l i o j i m i š k o k i r t i m o a t l i e k ų n a u d o j i m o k u r u i
s k a t i n i m o p r o g r a m a
(programos pavadinimas)
P R O G R A M O S A P R A Š Y M A S
Biudţetiniai metai 2007
Asignavimų valdytojas Ūkio ministerija Kodas 299001811
Programos kodas
Programos parengimo argumentai
Programa skirta įgyvendinti vieną iš strateginių institucijos tikslų – uţtikrinti optimalų šalies
energetikos ūkio funkcionavimą. Ji atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytus tikslus ir
prioritetus.
Nacionalinė darnaus vystymosi strategija (LRV nutarimas 2003 m. rugsėjo 11 d. Nr.1160) – Valstybė
turi visokeriopai remti kuo platesnį vietinių atsinaujinančių išteklių naudojimą.
Lietuvos respublikos energetikos įstatymas (2002 m. geguţės 16 d. Nr.IX-848) – Skatinti vietinių ir
atsinaujinančių energijos išteklių vartojimą.
Lietuvos biokuro įstatymas (2004 m. vasario 5 d. Nr.IX-1999) – Biokuro, biodegalų ir bioalyvų
gamyba iš Lietuvos Respublikos kilmės ţaliavų yra skatinama per Vyriausybės tvirtinamas
programas, finansuojamas iš valstybės biudţeto.
Vyriausybės prioritetas (-ai) Siekti darnaus vystymosi ir tolygesnės
regioninės socialinės ekonominės plėtros;
Uţtikrinti tolesnį verslo plėtros sąlygų
gerinimą;
Didinti uţimtumą, uţtikrinti teisingus
darbo santykius, tinkamas darbo sąlygas ir
maţinti socialinę atskirtį
Kodas 3
4
7
Kodas Programos tikslo pavadinimas
01 Skatinti miško kirtimo atliekų naudojimą kurui.
Tikslo įgyvendinimo aprašymas
Šio tikslo siekiama įgyvendinant tokius pagrindinius uţdavinius:
1. Mokant subsidijas uţ ţaliavą skiedrų kurui.
2. Sudarant palankesnes teisines prielaidas ţaliavos medienos skiedrų ruošai.
Produkto kriterijus: skiedrų kurui ruošos iš miško kirtimo atliekų padidėjimas.
Rezultato kriterijus: skiedrų kurui iš miško kirtimo atliekų sunaudojimo katilinėse dalies padidėjimas
Efekto kriterijus: atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo padidėjimas.
Numatomas programos įgyvendinimo rezultatas
- Skiedrų iš miško kirtimo atliekų naudojimas katilinėse: 2007 m. – 0,1 mln. m³, 2008 m. – 0,25
mln. m³, 2009 m. – 0,4 mln. m³, 2010 m³ – 0,6 mln. m³.
33
Programos lėšų poreikis ir numatomi finansavimo šaltiniai
(tūkst. Lt)
Ekonominės klasifikacijos
grupės
Asigna-
vimai
2006
metams
Paraiška biudţetiniams 2007
metams Projektas
2008 m.
Projektas
2009 m. bazinis
biudţetas pakeitimai
/naujas
iš viso
1. Iš viso asignavimų 0 0 1800 1800 4500 7200
išlaidoms 0 1800 1800 4500 7200
iš jų darbo uţmokesčiui
turtui įsigyti -
2. Finansavimo šaltiniai
2.1. Lietuvos Respublikos
valstybės biudţetas:
0 0 1800 1800 4500 7200
Iš jo:
-bendrojo finansavimo lėšos
- ES lėšos
- kitos specialiųjų programų
lėšos
2.2. Kiti šaltiniai
Etatų skaičius programai
Galimi programos vykdymo ir finansavimo variantai
Susiję įstatymai ar kiti svarbūs teisės aktai:
Nacionalinė darnaus vystymosi strategija, Nacionalinė energetikos strategija, Lietuvos Respublikos
energetikos įstatymas, Lietuvos biokuro įstatymas, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas,
Biokuro gamybos ir naudojimo skatinimo 2004-2010 metais programa, LRV nutarimas 2004 m. kovo
22 d. Nr. 307 „Dėl šilumos ūkio plėtros krypčių patvirtinimo“.
Patvirtintos Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonės, susijusios su aprašoma programa
Priemonės Nr. Priemonės pavadinimas Įvykdymo data
311
Įgyvendinti Biokuro gamybos ir naudojimo skatinimo
2004-2010 m. programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. 1056.
2008 IV ketvirtis
67
Pasiekti, kad elektros energija, kuriai gaminti naudojami
atsinaujinantys energijos ištekliai, sudarytų 6,4 procento
šalyje suvartojamos elektros energijos.
2008 III ketvirtis
Kita svarbi informacija:
Ministerijos valstybės sekretorius Gediminas Miškinis
Te
lefonas
34
Da
ta
5 . 7 . M i š k o k i r t i m o a t l i e k ų n a u d o j i m o k u r u i s k a t i n i m o
t e i k i m o , n a u d o j i m o i r k o n t r o l ė s p r o c e d ū r o s – t v a r k o s
p r o j e k t a s
1. Miško kirtimo atliekų naudojimo kurui skatinimas, siekiant uţtikrinti jų ruošimo rentabilumą.
2. Skatinama ţaliavos kurui ruošimas:
– ugdant jaunuolynus,
– ruošiant kirtimų atliekas,
– kertant nebrandţius baltalksnynus.
3. Skatinimo šaltinis – Ūkio ministerijos iš valstybės biudţeto finansuojama Specialioji miško
kirtimo atliekų naudojimo kurui skatinimo programa.
4. Programos tvarkytojo funkcijas atlieka Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, o administruoja
VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra.
5. Paramos gavėjai yra valstybinės ir privačios įmonės, uţsiimančios medienos ruoša (kirtimas ar
ištraukimas).
6. Parama administruojama pagal „LR ūkio ministerijos subsidijų administravimo taisykles“,
patvirtintas LR ūkio ministro 2006 m. balandţio 27 d. įsakymu Nr. 4-143. Modifikuota
paraiškos forma (vietoje Taisyklių 1 ir 2 priedo) pateikta 1 priede. Paraiška pateikiama po
darbų įvykdymo. Prie paraiškos pridedama ţaliavos skiedroms pardavimą patvirtinančių
dokumentų kopijos (sąskaitų faktūrų, pirkimo-pardavimo sutarčių).
7. Subsidija diferencijuojama pagal ţaliavos rūšis ir gamybos sąlygas:
ţaliava skiedroms iš kirtimų atliekų, Lt/m³
Kirtimo atliekų kiekis, m³/ha Ištraukimo atstumas, m
100 350 750 1250
21-30 12 14 17 21
31-40 11 13 16 21
41-50 10 12 15 20
51-60 9 11 15 19
ţaliava skiedroms, ugdant jaunuolynus, Lt/m³
Ţabų kiekis, m³/ha Ištraukimo atstumas, m
100 350 750 1250
iki 4 26 30 34 41
4,1-10 21 25 30 36
35
10,1-20 16 19 25 31
20,1-36 12 15 20 26
36,1-52 10 13 19 25
52,1 ir daugiau 8 11 16 22
ţaliava skiedroms, kertant plynai nebrandţius baltalksnynus, Lt/m³
Iškertamas tūris, m³/ha Ištraukimo atstumas, m
100 350 750 1250
61-80 13 14 16 19
81-100 12 13 15 18
101-120 11 12 14 17
121-140 10 11 13 16
8. Ţaliavos skiedroms ruošėjas, dirbdamas ne savo miške, jos nenukirsto miško kainą sumoka
miško savininkui (valdytojui). Ţaliavos skiedroms nenukirsto miško kainos nustatomos pagal
Aplinkos ministro tvirtinamas malkinės medienos nenukirsto miško kainas.
36
1 priedas
(Paraiškos formos pavyzdys)
(pareiškėjo pavadinimas)
PARAIŠKA GAUTI SUBSIDIJĄ
Nr. (data)
M e d i e n o s k u r o r u o š a i š k i r t i m o a t l i e k ų
(arba) Medienos kuro ruoša, ugdant jaunuolynus
(arba) Medienos kuro ruoša, kertant nebrandţius baltalksnynus (projekto pavadinimas)
1. Duomenys apie pareiškėją
Pareiškėjo
rekvizitai
Kodas
Adresas:
gatvė, namo numeris,
pašto indeksas, vietovė
Tel.
Faks.
El. pašto adresas
Kontaktinis asmuo
Pareiškėjo bankas
Banko kodas
Sąskaitos numeris
PVM mokėjimas taip PVM mokėtojo kodas
ne
2. Trumpas projekto aprašymas ir pagrindimas
Trumpai paaiškinkite, kodėl šis projektas reikalingas, kokias problemas padės išspręsti, kur,
kada (nurodyti pradžią ir pabaigą) jis buvo vykdomas, žaliavos kurui rūšis, vieta, gamybos
sąlygos (iškirstas tūris 1 ha, ištraukimo atstumas), žaliavos savininkas.
3. Subsidijos dydis
Prašoma subsidijuoti ţaliavos skiedroms ruošą, m³
Subsidijos dydis, Lt/m³
Prašomos subsidijos dydis (Lt) … iš jos ţaliavos nenukirsto
miško kaina – … Lt
Įmonė įsipareigoja ţaliavos skiedroms nenukirsto miško kainą sumokėti miško savininkui
(valdytojui).
Vadovas (pareigų pavadinimas) (Parašas) (Vardas ir pavardė)
37
5 . 8 . S i ū l y m a i d ė l t e i s ė s a k t ų
1. Dėl nuosavybės teisių atstatymui rezervuotų baltalksnynų.
Didţiausi baltalksnynų plotai ir medienos tūriai yra nuosavybės teisių atstatymui
rezervuotuose miškuose (apie 67%). Dalis šių baltalksnynų nebus panaudoti nuosavybės teisių
atstatymui. Jie galėtų būti pastovia ţaliavos baze energetikos įmonėms.
Siūloma sudaryti teisines prielaidas, uţtikrinančias nuosavybės teisių atstatymui
rezervuotų, bet negrąţintų baltalksnynų naudojimą eneregtikos įmonėse (nuoma, koncesijos,
pardavimas).
2. Dėl ţaliavos skiedroms ruošos baltalksnynuose skatinimo.
Ţaliavos skiedroms ruoša baltalksnynuose daţnai yra nuostolinga. Tačiau Biokuro,
biodegalų ir bioalyvų įstatyme numatyta skatinti tik ţemės ūkio produkcijos, kaip biokuro ţaliavos
gamybą.
Siūloma pakeisti LR biokuro, biodegalų ir bioalyvų įstatymo (VŢ 2004, Nr. 28-870) 4 str.
3 p.: yra skatinama ţemės ir miškų ūkio produkcijos, kaip biokuro, biodegalų ir bioalyvų gamybos
ţaliavos, gamyba ir perdirbimas.
3. Dėl savaiminio baltalksnynų atţėlimo.
Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatuose buvo reikalaujama iškirtus baltalksnynus atkurti
mišką kitomis medţių rūšimis (daţniausia įveisi eglę arba ąţuolą). Dėl didelių tokio miško atkūrimo
išlaidų, paprastai viršijančių pajamas, gautas iškirtus baltalksnynus, jų kirtimo buvo vengiama.
Buvo siūlyta Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų 32 p. papildyti nuostata, leidţiančia
savaiminį baltalksnynų atţėlimą. Toks Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų pakeitimas jau atliktas
(VŢ 2006, Nr. 120-4572).
4. Dėl baltalksnynų kirtimo amţiaus.
Pagrindinių miško kirtimų taisyklių (patvirtintos LR aplinkos ministro 2003 m.
gruodţio 19 d. įsakymu Nr.670) 6 p. nustatyta, kad privačiuose miškuose baltalksnynams
kirtimo amţius IV miškų grupės miškuose nenustatomas.
Siūloma taikyti šią nuostatą visiems IV gr. miškams.
5. Dėl reikalavimų pagrindinių miško kirtimų ir miško ugdymo kirtimų
technologijoms.
Šie reikalavimai, ypač nustatantys atstumus tarp valksmų bei valksmų uţimamą ploto dalį,
apsunkina medienos ištraukimą, medkirčių (harvesterių) darbą bei kirtimo atliekų ištraukimą.
Siūloma tikslinti „Pagrindinių miško kirtimų taisyklių“ 20.4 p. ir „Miško ugdymo kirtimų
taisyklių“ 87 p., maţinant leistinus atstumus tarp valksmų centrų bei didinant leistiną valksmų
uţimamą plotą. Preliminariai siūlomos tokios paminėtų punktų redakcijos.
Pagrindinių miško kirtimų taisyklės, 20.4 p. „pagrindiniams kirtimams naudojamos
valksmos, prakirstos vykdant ugdymo ar sanitarinius kirtimus. Naujai projektuojant valksmų
išdėstymą pagrindinių kirtimų birţėse, vidutinis atstumas tarp valksmų centrų turi būti ne maţesnis
negu 20 m. Atstumas tarp valksmų centrų gali būti maţesnis tuo atveju, kai valksmų birţėse
negalima išdėstyti nurodytu atstumu dėl birţės pločio ar reljefo ypatumų. Tokiu atveju valksmų
38
uţimamas plotas negali viršyti 27 % birţės ploto. Valksmų plotis turi būti ne didesnis nei 5,0 m.
Projektuojant valksmas, perspektyvaus pomiškio grupės, jei tai įmanoma, turi būti apeinamos,
valksmos per jas nekertamos. Kertant brandţius minkštųjų lapuočių medţius pušynuose ir
privačiuose miškuose kertant drebules, baltalksnius, blindes ir gluosnius nebrandţiuose medynuose,
kuriuose iš l ha iškertama maţiau kaip 40 m³, naujos valksmos nekertamos. Kertant birţes, vaţinėti
ne valksmomis draudţiama, išskyrus vienkartinius atvejus esant avariniam būtinumui;“.
Miško ugdymo kirtimų taisyklės, 87 p. „Tarpiniai sandėliai, valksmos projektuojamos
prisiderinant prie esamo kelių ir priešgaisrinių, ir kitų proskiebių tinklo. Esant galimybei,
projektuojama vieninga valksmų sistema visam miško kvartalui. II miškų grupės miškuose mediena
pirmiausia traukiama keliais ir natūraliomis proskynomis, o jei jų nėra, prakertamos vingiuotos
valksmos, derinant prie reljefo, pomiškio grupių, medţių tarpų. Rekomenduojama, kad ištisinė
valksmų tiesioji nebūtų ilgesnė kaip 30 m, o valksmos su keliais ir kvartalinėmis sudarytų ne
didesnį kaip 60° kampą. Bendras valksmų uţimamas plotas negali viršyti 20 % viso kertamo sklypo
ploto. Rekomenduojama, kad valksmų plotis būtų ne didesnis kaip 4 m. Einamuosiuose kirtimuose
valksmos gali būti kertamos tada, kai iš valksmų iškertama ne daugiau kaip 60 % iškertamo birţės
tūrio“.
39
IŠVADOS IR SIŪLYMAI
Medienos naudojimo katilinių kurui tyrimų aktualumą lemia biokurui kūrenamų katilinių
plėtra ir dujų kainų didėjimas. Šiuo metu panaudojamo medienos kuro neuţteks veikiančioms ir
planuojamoms biokuru kūrenamoms katilinėms. Vienas iš biokuro poreikio patenkinimo būdų yra
dabar nenaudojamų ţaliavos kurui išteklių (kirtimų atliekos, jaunuolynų ugdymas, nebrandţių
baltaksnynų kirtimas) panaudojimas. Vienas iš svarbiausių veiksnių lemiančių medienos ţaliavos
skiedroms ruošą yra jos pelningumas. Todėl šiame darbe buvo nustatyti medienos ţaliavos
skiedroms ruošos kaštai ir jie palyginti su šios ţaliavos rinkos kainomis.
Paruoštos smulkinimui medienos ţaliavos skiedroms kaštai ruošiant ţaliavą iš kirtimo
atliekų, priklausomai nuo gamybos sąlygų, kinta nuo 31 iki 43 Lt/m3, ugdant jaunuolynus nuo 38
iki 71 Lt/m3, kertant nebrandţius baltaksnynus nuo 40 iki 49 Lt/m
3.
Kirtimo atliekų tarpiniame sandėlyje vidutinė kaina buvo 22 Lt/m3. Skirtos smulkinimui
malkinės medienos kaina tarpiniame sandėlyje buvo 38 Lt/m3. Nustatyta, kad ţaliavos skiedroms
ruošos kaštai viršija jos kainas: ruošiant kirtimų atliekas – 9-21 Lt/m³, ugdant jaunuolynus – 8-41
Lt/m³, kertant nebrandţius baltalksnynus –10-19 Lt/m³. Tad, ţaliavos katilinių skiedroms ruoša,
daugumoje atvejų, yra nuostolinga.
Tiek Europos Sąjungos, tiek Lietuvos teisės aktuose deklaruojama būtinybė skatinti
atsinaujinančių energijos išteklių, tarp jų ir medienos, naudojimą. Siūlome tai įgyvendinti
subsidijuojant ţaliavos katilinių skiedroms ruošą. Siūlome LRV patvirtinti Specialiąją miško
biomasės naudojimo katilinių kurui skatinimo programą, pagal kurią ţaliavos skiedroms ruošėjams
būtų išmokama subsidija, kompensuojanti ţaliavos ruošos kaštų ir kainos skirtumą. Laipsniškai
didinant skatinamus medienos kuro kiekius nuo 100 tūkst. m³ – 2007 m. iki 600 tūkst. m³ – 2010
m., lėšų poreikis būtų nuo 1,8 mln. Lt 2007 m. iki 10,8 mln. Lt – 2010 m.
40
LITERATŪRA
1. Andrikonis P., Kurtinaitienė E., Kičienė E. Miško ruošos darbų išdirbio normos ir įkainiai. –
Vilnius, 1988. –153 p..Danish Energy Authority. Atsinaujinančiųjų ir vietinių energijos
išteklių naudojimo didinimas Lietuvoje. Baigiamoji ataskaita. p. 47. 2003. URL:
www.ekostrategija.lt .
2. Europos Bendrijos 2005 m. gruodţio 7 d. komunikatas „Biomasės naudojimo veiksmų
planas“ URL:
http://ec.europa.eu/energy/res/biomass_action_plan/doc/2005_12_07_comm_biomass_actio
n_plan_lt.pdf .
3. Europos komisijos reglamentas dėl EB sutarties. 2001. URL: http://www.konkurent.lt/vp).
4. Hakkila P. Developing technology for large-scale production of forest chips. Technology
Programme Report 5. – Helsinki, Finland, Tekes, 2003. – 99 p.
5. Ignotas A. Lietuvos energetikos sistema ir politika šiandien. Konferencija “Rinka ar politika
Lietuvos energetikoje”. 2005-11-29. – Vilnius, LR Ūkio ministerija , 2005. URL:
http://www.lrinka.lt .
6. Kuliešis A., Petrauskas E. Lietuvos miškų naudojimo XXI amţiuje prognozė. – Kaunas,
2000. –145 p.
7. LR aplinkos ministro 1998-09-30 įsakymas Nr.194 “Dėl nenukirsto valstybinio miško
kainų”, Ţin. 1998, Nr.84-2353; 2002, Nr. 20-766.
8. LR aplinkos ministro 2006-08-18 įsakymas Nr.D1-381 “Dėl nenukirsto valstybinio miško
kainų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1998m. rugsėjo 30d. įsakymu Nr.
194, indeksavimo koeficientų patvirtinimo” Ţin. 2006, Nr.93-3660.
9. LR Vyriausybės 2004-03-22 nutarimas Nr.307 „Dėl šilumos ūkio plėtros krypčių patvirtinimo“
Ţin. 2004, NR. 44-1446.
10. Lukoševičius V. Biokuro naudojimo įtaka ekonomikai. Seminaro “Biokuro vartojimo
socialinė, ekonominė, ekologinė nauda” medţiaga. – Kaunas, LEI, 2006. URL:
http://www.lsta.lt .
11. Mizaras S. Ekonominiai metodai miškų ūkyje. – Kaunas, 2002. – 114 p.
12. Rutkauskas A. Lietuvos miškai bei miško kirtimo atliekų ištekliai kuro ruošai. VMI.
Pranešimas konferencijoje „Biokuras kaip energijos šaltinis Baltijos regione“. – 2005.
13. Šilumos tiekimo bendrovių 2005m. ūkinės veiklos apţvalga. 2006. URL: www.lsta.lt .
14. Zaremba A. ES atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo politika ir šių išteklių
panaudojimas Lietuvoje. Europos savaitė. 2006-04-26. – Vilnius, LR Ūkio ministerija. –
2006. – URL: http://www3.lrs.lt/exweb/AAK/eic20060426/ .
41
PRIEDAS. Medienos kuro ruošos vaizdai
Medienos ruošos atliekos valksmose. K. Šiaulio miškas. Trakų raj. 2006 m.
Kertama 15 m. baltalksnynas medienos kuro ruošai. K. Šiaulio miškas.
Trakų raj. 2006 m.
43
Medienos ruošos atliekų pakrovimas. K. Šiaulio miškas. Trakų raj. 2006 m.
Medienos ruošos atliekų ištraukimas. K. Šiaulio miškas. Trakų raj. 2006 m.
44
Medienos ruošos atliekų iškrovimas . K. Šiaulio miškas. Trakų raj. 2006 m.
Medienos ruošos atliekų smulkinimas. K. Šiaulio miškas. Trakų raj. 2006 m.
