Click here to load reader

MATAS RAIŠUPIS DABARTIES KANKINIAI

  • View
    594

  • Download
    2

Embed Size (px)

DESCRIPTION

LIETUVOS VYSKUPŲ, KUNIGŲ IR TIKINČIŲJŲ KRYŽIAUS KELIAS PIRMOJOJE IR ANTROJOJE SOVIETŲ OKUPACIJOJE

Text of MATAS RAIŠUPIS DABARTIES KANKINIAI

KRIKIONIS

GYVENIME

KNYG SERIJA Nr. 8 Redakcin vadovyb: prel. dr. Vytautas Balinas, Thompson, Conn., J A V . Dr. Juozas Girnius, Boston,Mass., J A V . Kun. dr. Jonas Gutauskas, Delhi, Ont., Kanada. Kun. Stasys Yla, Putnam, Conn., J A V . Prof. dr. Antanas Maceina, Muenster, Vokietija. Kun. dr. Titas Narbutas, Dayton, Ohio, J A V . Simas Suiedlis, Brockton, Mass., J A V .

MATAS

RAIUPIS

DABARTIES KANKINIAILIETUVOS VYSKUP, KUNIG IR TIKINIJ KRYIAUS KELIAS PIRMOJOJE iR ANTROJOJE SOVIET OKUPACIJOJE

TODAY'S

MARTYRS

THE CALVARY OF THE BISHOPS, PRIESTS and PEOPLE DURING THE FIRST AND SECOND SOVIET OCCUPATIONS OF LITHUANIA by MATAS RAIUPIS

Kalb tikrino Vladas Kulbokas raus pie Telesforas Valius Nuotraukas perfotografavo kun. A. Kezys, SJ Ileido Krikionis Gyvenime 1972 m. Spaud "Draugo' spaustuv 4545 West 63rd Street, 60629 Kaina $10.00

Lidintis Rpintojlis Lietuvos kankini koplyioje Sv. Petro bazilikoje, Romoje

PIRMASIS SKYRIUSLaikysiu pastoral tol, ds grabnyi vak. kol mano rankas V y s k . K. P a l t a r o k a s

KAI LAISVS SAUL NUSILEIDO

u esi uola ir ant tos uolos pastatysiu Banyi, kurios n pragaro vartai nenugals", madaug prie 2000 met tar Kristus savo pdiniui emje v. Petrui. Bgo imtmeiai, krikionyb pltsi pasaulyje. XIII amiaus pradioje, karaliui Mindaugui primus krikt, v. Petro uola Katalik Banyia iaugo bei tvirtai leido aknis ir Lietuvoje. Pergyvenusi Reformacijos neramumus, ilg Rusijos car okupacij, kurios metu nemaa to laiko kunig ir tikinij adino pabusti taut ir u tai savo kaulais nuklojo Sibiro plotus, Katalik Banyia

11

Lietuvoje graiausi laikotarp pasiek Lietuvos nepriklausomybs metais (1918-1940). Tada Lietuvoje buvo 10 vyskup, 717 banyi, 320 koplyi, 1273 kunigai, 4 kunig seminarijos, 425 klierikai, 168 kunigai vienuoliai ir 934 vienuols.* Katalikai turjo 18 vidurini bei tiek pat pradios mokykl; norintieji galjo mokytis tikybos ir valstybinse mokyklose; vienuols seserys ved 35 vaik darelius, 10 vaik prieglaud ir 25 seneli prieglaudas. Kaune veik teologijos-filosofijos fakultetas, kariuomen aptarnavo 26 kapelionai; kapelionus turjo taip pat ligonins ir kaljimai. 1 Stambios katalikikos organizacijos, isipltusios po vis krat, jung daug jaunimo ir vyresnij. Kaimo jaunimo "Pavasario" federacijai priklaus apie 100,000 nari, angelaiiams 60,000, Moter draugijai 42,000, Ateitinink federacijai 12,500, Katalik Mokytoj sjungai 1,500. alia katalik pilnomis teismis naudojosi ir kit tikyb bendruomens. Veik protestant teologijos-filosofijos fakultetas, tolygi teologijos fakultetui yd rabin akadem i j a Vilijampolje, Teliuose ir kitos rabin seminarijos. Vis tikyb konfesins mokyklos buvo lygiateiss su valstybinmis mokyklomis. Taigi, niekas nebuvo iskiriamas, visi naudojosi pilna religijos laisve.

PIRMIEJI SMGIAI V. PETRO UOLAI 1940 m. Lietuv okupavus Soviet Rusijai ir klastingai sunaikinus nepriklausomyb, beveik visos katalik ir kit tikyb institucijos, iskyrus Kauno Kunig seminarij, buvo panaikintos ir udarytos. I visur ivaikyti ka*) ir. lentel knygos pabaigoje.

12

pelionai, i vienuolyn imtyti vienuoliai, udarytos visos katalikikos organizacijos, banyios apdtos, valdios mokesiais, atimti arba smarkiai apkarpyti prie klebonij buv kiai, kai kur nusavintos klebonijos. Per vienerius okupacijos metus 9 kunigai iveti Sibir, 152 perjo tardymus ar buvo laikyti kaljimuose, 18 j i kaljim isivadavo prasidjus karui, o 15 kunig nuud i Lietuvos bgdami raudonarmieiai su enkavedistais. Atjusi vokiei kariuomen su naci okupaciniu avangardu (1941-1944) Lietuvos Katalik Banyios, vyskup, kunig bei tikinij neglost. Nors vl pradjo veikti visos Kunig seminarijos, daugelis vienuoli gro savuosius vienuolynus, kapelionai mokyklas bei kaljimus, bet visa tai vyko neoficialiai, nes vokiei valdia Banyios institucijoms priklausiusi nuosavybi negrino. Toliau matysime, kad visai eilei kunig, kurie naci buvo persekiojami u yd gelbjim ar kitus artimo meils darbus, antrosios bolevik okupacijos metu vl i naujo teko pereiti sovietinius kaljimus ar Sibiro tremt vien dl to, kad i j asmenybi viet ne tik kilni itikimyb Kristui, bet ir okupant persekiojamai tautai. Jau pirmosiomis karo dienomis nuo vokiei armijos, kuri tarsi skelbianti "kryiaus kar" bolevizmui, ypa skaudiai teko nukentti Alytaus tikintiesiems. Kun. J. Boreviiaus, SJ, pasakojimu, vokiei kariuomenei jus Alyt, kakas i malno paleido v vokieius. SS daliniai gavo sakym ivalyti miest. Degino ir aud, kur pakliuvo. Kareiviai jo ir banyi, ten rado klebon kun. Kost Paulavii ir vikar. Kunigai visai neinojo, kad banyioje u altoriaus bta pasislpusio mogaus. U tai vokieiai kareiviai isived klebon kun. K. Paulavii ir jo vikar ventori ir ia pat suaud. Suaud dar apie 300 nekalt Alytaus gyventoj, j tarpe ir kun. J. Boreviiaus brol Antan. 13

Kun. Kostas Daukantas (g. 1896, ventintas 1925), buvs iauli v. Petro ir Povilo banyios klebonas, pirmosios bolevik okupacijos metu pabgo Lenkij. Ten dirbdamas pastoracin darb, slapta ydus kriktijo ir idavinjo jiems metrikas, kad igelbt i mirties. Vokieiai tai susek ir u artimo meils darb kun. Daukant ive Auschwitzo koncentracijos stovykl ir ten 1941 m. nukankino. Vyresnieji prisimena jauno kunigo Henriko Radvilaviiaus mirt. Kai 1944 m. ankstyv ruden sumutos vokiei armijos likuiai trauksi i ryt per emaitij, kareiviai brido tiesiog per jav laukus. Su brevijorium rankose po laukus vaikiojs jaunas kunigas papra kareivi, kad per javus nebrist, nes pasilikusiems vl reiks gyventi. Kareiviai pyko, atsuko autuvus ir kunig vietoje nuov, nors prie pat vius jis band rodyti, kad nra koks komunist agentas, o kunigas. Naci okupacijos metais gindami lietuvi ir tikinij teises, kovodami u Lietuvos laisv, o taip pat gelbdami naikinamus ydus ir kitus skriaudiamuosius, plaiai pagarsjo ie Banyios vyrai: ark. M. Reinys, vysk. K. Paltarokas, vysk. V. Brizgys, bsimieji Stutthofo kaceto kaliniai kun. Alfonsas Lipninas (mirs 1945 m. Lenkijoje, ant kurio kapo paminkl pastatyti 1971 m. msi iniciatyvos Lenkijoje gyvenantys lietuviai), kun. St. Yla ir kiti. naci kacetus buvo itremti penki ms kunigai. I Lietuvos itremtas ir prel. Mykolas Krupaviius, bsimasis Vliko pirmininkas; kiti laikyti kaljimuose; tretiems, kaip prel. B. Suiedliui, kun. Vladui Taknui ir eilei kit, vos spjus sugrti i naci kaljim, vl buvo lemta keliauti Sibiro tremt ir ten galutinai palikti sveikat, kaip daugeliui kunig ir pasauliei car okupacijos imtmeiu. 14

Kai kurios Lietuvos klebonijos, kunigams rizikuojant net gyvybs kaina, tapo persekiojam yd prieglaudomis. Pvz. pas Kui klebon kun. Adolf Kleib ydai i iauli buvo slaptai veami tiesiog itisomis eimomis. Kartais ten bdavo slepiama net iki 15-20 yd eim. Neirint to, kai kurie buv. slapto iauli yd gelbjimo komiteto nariai, kun. Jonas Pauktys, SJ, ir jo brolis kun. Bronius Pauktys, salezietis, sugrus bolevikams, buvo itremti Sibir kaip "nepakeniami liaudies prieai". Kun. J. Pauktys po Stalino mirties Jakutijoje band steigti lietuvi parapij. Kai j sovietinis saugumas sugavo, okup. Lietuvos spauda lykiais odiais i jo tyiojosi, umirusi, kiek tas kunigas rizikavo gelbdamas ydus ir komunistus naci siautjimo metu. Toliau matysime, kad ugsusi, sunaikint ar i Lietuvos pasitraukusi an laik iburi vietoje antrojoje soviet okupacijoje atsirado nauji vardai ir veidai, kuri ne vienas ir dabar graiai tebesidarbuoja okupant persekiojamoje Lietuvoje, kur v. Petro uolos, itikimai saugojamos vyskup, kunig ir tikinij, pragaro vartai dar nenugaljo.

Kai 1944 m. liepos mn. pradioje raudonoji armija pereng rytin Lietuvos sien ir riedjo krato gilum (paskutinis Lietuvos prietiltis vakaruose Klaipda krito tik 1945 m. sausio mn.), Vakarus trauksi 3 vyskupai ir 257 kunigai bei vienuoliai, daugiausia jaunesnio amiaus. Tad tie, kuri ideologas ir tvas Marksas ra, kad "religija yra opiumas liaudiai", okupav Lietuv, rado septynis vyskupus, per tkstant kunig ir kelis imtus vienuoli. Taip pat rado 717 banyi, 320 koplyi ir giliai tikini lietuvi taut. io veikalo tikslas atskirais istoriniais epizodais, biografijomis ir statistiko15

mis parodyti, kokia kaina ir aukomis per ketvirt imtmeio v. Petro uola Lietuvoje, kit vadinama katalikybs tvirtove Europos iaurje, atsilaik prie tuos, kuriems "religija yra opiumas liaudiai". Prie praddamas skaitytojams pasakoti vyki eig, spju, kad piktos okupanto akys dar vis budi ms Lietuvoje, kad reikia bti atsargiam, danai sumaiyti vietovi pavadinimus ar praleisti inom asmen pavardes. Atvirai bus raoma tik apie mirusiuosius. Kaip okupanto dar tebebijo gyvieji Kristaus apatalai Lietuvoje ir Sibire, aikiai pasako laikas, slapta paraytas 1957 m. ir atsistas i Lietuvos: "Geruti, oi nepyk. Broliuk, jeigu T a u neraiau, tai rayt negaliu, nes u ryi palaikym su usieni organizacijomis ms konstitucija duoda iki 25 met kaljimo. Dar blogiau, jeigu per padidintus stiklus irima kokie nors 'pionao' pdsakai. Tuomet net gryniausias religinis darbas gali bti tutuojau ugniautas. inoma, su savo likimu mes seniai pratom nesiskaityti, sudedami vis savo ateit Viepaties rankas. Bet ir Dievo per daug gundyti negalima..." Tokia tai tikrov dabarties Lietuvoje. Per j mes ir keliausime. Keliausime per krato banyias, parapijas, ventsias vietas. A n t r a j a m e skyriuje ilgiau sustosime buvusiuose Lietuvos partizan kov laukuose, kur ne vienam Lietuvos kunigui anais sunkiais metais atiteko partizan dalini kapelion pareigos. Treiajame skyriuje nusikelsime Sibiro lietuvi tremtini parapijas, Vladimiro kaljim ir kitas persekiojimo vietas, kur kentjo ir mir ms seserys ir broliai. O ketvirtame skyriuje vl sugrime postalinin Lietuv, kur Lietuvos vyskupai, kunigai ir tikintieji dar iki i dien, ipaindami tikjim, tebeina sunk kryiaus keli.

16

Kai raud. armija antr kart okupavo Lietuv, Soviet Rusija karo dar nebuvo laimjusi. Iki Berlyno, galutins nacins Vokietijos tvirtovs, dar buvo lik keli imtai kilometr sunkaus kovos ygio.

Search related