Click here to load reader

Mantvydas Lugovojus VIEŠOSIOS ERDVĖS IR PASAULIETINIAI

  • View
    0

  • Download
    0

Embed Size (px)

Text of Mantvydas Lugovojus VIEŠOSIOS ERDVĖS IR PASAULIETINIAI

Magistro baigiamasis darbas
Vidurio Ryt Europos ir Lietuvos istorijos studij programa, valstybinis kodas 621V21002
Istorijos studij kryptis
Vadovas dr. Tomasz Baszczak _________ _________ (Moksl. laipsnis, vardas, pavard) (Parašas) (Data)
Apginta doc. dr. Rta Eidukeviien _________ __________ (Fakulteto/studij instituto dekanas/direktorius) (Parašas) (Data)
Kaunas, 2017
1.1. Kauno urbanistinio pertvarkymo planai ...................................................................................12
1.2. Nauji simboliniai-dekoratyviniai miesto erdvi akcentai ........................................................16
1.3. Soviet valdios tvirtinimo ritualai ir naujas šveni bei minjim kanonas ........................23
1.4. Masini šveni organizavimas ...............................................................................................29
1.6. Socialin politika ir ritualai ......................................................................................................37
1.7. Šveni ir minjim internalizacijos problema .......................................................................41
2. Viešosios erdvs naci okupacijos laikotarpiu (1941–1944) .....................................................45
2.1. Kauno pertvarkymo idjos ir miesto erdvi nacifikavimas .....................................................45
2.2. Naci poiris Lietuvos nacionalini šveni ir ritual tradicij ..........................................53
2.3. Nacistini šveni kanono sitvirtinimas .................................................................................61
2.4. Karo met realijos ir ritualai ....................................................................................................73
2.5. Nacistini šveni recepcija vietinje bendruomenje ............................................................79
Išvados ...............................................................................................................................................82
Viešosios erdvs ir pasaulietiniai ritualai okupuotame Kaune 1940–1944 m.
Santrauka
Šiame darbe rašoma apie 1940–1944 m. soviet ir naci okupacijas patyrus Kaun. Abu
okupaciniai reimai siek sitvirtinti ne tik vykdydami represijas, bet ir propaguodami nauj
ideologij. Marksizmo-leninizmo ir nacionalsocializmo vertybes bandyta tvirtinti keiiant miesto
viešsias erdves bei vykdant naujos valdios gali išreiškusius ritualus. Šios pastangos
neišvengiamai susidr su nepriklausomoje Lietuvoje gyvavusiais viešj erdvi vaizdiniais ir
simboliais. Tyrime siekiama atsakyti klausimus, kaip tokiomis aplinkybmis buvo konstruojamos
viešosios erdvs, kokia j sistema buvo sukurta, kok poveik ji dar vietinei bendruomenei? Darbe
siekiama ištirti Kauno viešj erdvi pokyius ir jose vykusius pasaulietinius ritualus. Tiriami
labiausiai miesto erdves keit pasaulietiniai ritualai, rekonstruojami j scenarijai ir ryšiai su
skirtingomis ideologijomis. Lyginama abiej okupacini reim vykdyta viešj erdvi politika ir
santykis su vietins kultros tradicija bei nacionaline simbolika.
1940–1944 m. vyko daugiau simboliniai-dekoratyviniai Kauno viešj erdvi pokyiai nei
esmins urbanistins miesto erdvi transformacijos. Didiausius pokyius viešosios erdvs patyr
per masines soviet šventes. Tuomet itin aktyviai kurti Kauno centrini erdvi uvaldymo,
darbinink hegemonijos ir visos visuomens pertvarkymo vaizdiniai. tvirtindama naujus ritualus,
soviet valdia nutrauk ryšius su ankstesne nacionalini ritual tradicija, marginalizavo
Nepriklausomybs laikotarpio masini šveni viet – Vienybs aikšt. Lietuvos valstybingumo
atributai viešosiose erdvse netoleruoti. Naci viešj erdvi politikos pobd lm karo met
realijos ir siekis lietuvius paversti savo sjungininkais kare prieš Soviet Sjung. Taigi vokiei
okupacijos laikotarpiu Kauno viešosiose erdvse simboliškai prasmintos dvi skirtingos tapatybi
ideologijos: 1918–1940 m. tvirtinta lietuviškoji ir vokiei nacistin. Treiojo Reicho simboliai
kartais derinti su kai kuriais Lietuvos valstybingumo enklais, taiau pirmiausiai siekta kurti
vokiei hegemonijos Lietuvoje vaizd. Be to, atliekant iš Reicho perkeltus ritualus, akcentuotas
vietins bendruomens ir naci tiksl sutapimas, taip pat btinyb susitelkti vardan pergals
Antrajame pasauliniame kare. Skirtingai negu sovietai, naciai aktyviai naudojosi Nepriklausomybs
metais svarbiomis nacionalini ritual vietomis, ypa Karo muziejaus sodelio erdve. Vl
oficialiuosius renginius traukta Neinomo kareivio kapo pagerbimo ceremonija. Vis dlto nei
soviet, nei naci viešj erdvi ir pasaulietini ritual politika nepajg itin plaiu mastu paveikti
Kauno gyventoj. Nors dalis miestiei dalyvavo abiej reim inicijuotuose ritualuose, jie nebuvo
labai plaiu mastu internalizuoti.
3
Public Spaces and Secular Rituals in Occupied Kaunas in 1940–1944
Summary
This work focuses on Kaunas city, which suffered from the Soviet and Nazi occupations in
1940–1944. Both occupational regimes sought to consolidate their positions not only by imposing
repressions but also by propagating a new ideology. The values of Marxism-Leninism and National
Socialism were attempted to be instilled by changing the city’s public spaces and conducting rituals
that expressed the power of the new government. These efforts unavoidably clashed with the
images and symbols of public spaces present in Lithuania. The research seeks to answer the
following questions: how were public spaces constructed under such circumstances, what system
was created, and what effect did it have on the local community? The work seeks to examine the
changes of public spaces in Kaunas and the secular rituals that were performed there. The secular
rituals that changed the city’s spaces the most are researched, and their scenarios and connections to
different ideologies are reconstructed. The policies of public spaces implemented by both regimes
are compared, as well as their relations to the local cultural tradition and national symbols.
During the period of 1940–1944, the changes of Kaunas public spaces were more
symbolic/decorative rather fundamental transformations of urban spaces. The public spaces
underwent the most radical changes during the Soviet mass celebrations. At the time, images of the
takeover of Kaunas central spaces, worker hegemony, and complete reformation of the society were
being created very actively. By solidifying the new rituals, the Soviet government broke off the
relations with the former tradition of national rituals and marginalized the independence era
location of mass celebrations: Vienybs Square. The attributes of Lithuanian statehood were not
tolerated in public spaces. The Nazi policy of public spaces was determined by wartime realities
and the aim to make Lithuanians their allies in the war with the USSR. Thus, during the period of
the German occupation, two different identity ideologies were reinforced: the Lithuanian one,
consolidated in 1918–1940, and the German Nazi one. The symbols of the Third Reich were
sometimes combined with some marks of Lithuanian statehood, but the first priority was to create
an image of German hegemony in Lithuania. Furthermore, when performing rituals transferred from
the Reich, the concurrence of the aims of the local community and the Nazis was emphasized, as
well as the necessity of uniting for the sake of the victory in the Second World War. In contrast to
the Soviets, the Nazis actively exploited the locations of national rituals that were significant during
the years of the independence, especially the space of the Military Museum’s courtyard. The
ceremony for the honouring of the Tomb of the Unknown Soldier was once again included in the
list of official events. However, the Soviet and Nazi policies of public spaces and secular rituals did
not manage to affect the residents of Kaunas on a grand scale. Even though some city residents took
part in the rituals initiated by both regimes, they were not internalized on a very vast scale.
4
VADAS
1940–1944 m. okupuotas Kaunas patyr dviej tip totalitarinius reimus – sovietin ir
nacistin. Nors jie rmsi skirtingomis ideologijomis (marksizmo-leninizmo ir nacionalsocializmo),
taiau siek tvirtinti gali panašiomis priemonmis: ne tik vykd teror ir represijas, bet ir taik
„minkštsias“ politikos formas – ideologijos propagand – tam, kad pakeisti vietins bendruomens
mstym bei vertybes 1 . Ši veikla buvo nukreipta Kauno gyventoj aplink, miesto viešsias
erdves, kuri simbolin turin siekta iš esms pakeisti, tai yra tvirtinti naujus politinius simbolius,
perkelti naujas socialini ritual tradicijas. Okupacini reim galios vaizdiniai ir viešai
konstruojamos bei palaikomos reikšms konfliktavo su Nepriklausomybs metais sitvirtinusia
erdvs simbolika, su kuria tapatinosi lietuviai. Taigi viešoji erdv tapo skirting vertybini sistem
susidrimo, latentinio ar atviro tapatybi konflikto vieta 2 . Kaip tokiomis aplinkybmis vyko viešj
erdvi konstravimas, kokia j sistema buvo sukurta, kok poveik ji dar vietinei bendruomenei? Iki
šiol šie klausimai netyrinti. Viešosiose erdvse vykdyt simbolini praktik ir jomis konstruot
reikšmi tyrimas padeda ne tik naujai nušviesti bendruomens gyvenim okupacijos slygomis, bet
ir geriau suprasti reim poveikio gyventoj tapatybei mechanizmus. Taigi viešj erdvi ir
pasaulietini ritual 1940–1944 m. tyrimas galt bti aktualus pastaraisiais dešimtmeiais
populiarjani socialini/kultrini tapatybi tyrim kontekste 3 .
Tyrimo objektas – Kauno viešoji erdv, suprantama kaip atvira gyventoj susibrimo
vieta, komunikavimo ir kultrins tapatybs formavimo aplinka, tai yra kaip socialins/kultrins
prigimties veiksnys. Erdvs kategorijos svarba šiame darbe susijusi su pastarj dešimtmei
istoriografins minties slinktimi, vardijama „erdviniu poskiu“, kurio rezultatas – erdvs socialins
prigimties pagrindimas ir vairi jos reiškini analiz 4 . Be to, šiame tyrime svarbi dualistin erdvs
prigimtis – tai ir fizin veiksmo vieta, turinti išskirtinius tiriamo miesto profilius, ir mentalin
kategorija, kuria remiantis apmstomas Kauno pertvarkymas ir jame vykusios socialins praktikos.
Todl tyrime atsivelgiama dvi pagrindines erdvs dimensijas – fizin ir mentalin. Pabriami
ryšiai tarp ši dimensij, tiriamas sivaizduojamos erdvs ir jos fizini pertvarkym santykis. Tokiai
erdvs sampratai susiformuoti padjo Henri Lefebvre teorija, kurioje pirm kart nuosekliai pagrsta
1 Ji pastarj dešimtmet nemaai tyrinta, pagrindins svokos, vaizdiniai simboliai išryškinti Dangiro Maiulio,
Vasilijaus Safronovo ir kit mokslinink darbuose. 2 Kultrins tapatybs svok ir jos tyrim pagrindus Lietuvos istoriografijoje išsamiai pagrind Vasilijus Safronovas
darbe: Vasilijus Safronovas, Praeitis kaip konflikto šaltinis. Tapatybs ideologij konkurencija XX a. Klaipdoje
(Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2011), 11–15. 3 Iki šiol daugiausiai tyrintos Pirmosios Lietuvos Respublikos, sovietmeio ir dabarties kolektyvins atminties bei
tapatybs krimo tradicijos, r. V. Safronovo, Alvydo Nikentaiio, Rasos epaitiens, D. Maiulio tyrimus. 4 Apie „erdvin” posk Lietuvos istoriografijoje raš: Vasilijus Safronovas, Nacionalini erdvi konstravimas
daugiakultriniame regione: Prsijos Lietuvos atvejis (Vilnius: UAB „Baltijos kopija“, 2015), 19.
5
socialins erdvs krimo samprata ir plaiau reflektuojamas erdvs dualizmas 5 . Šiam darbui taip pat
svarbi H. Lefebvre mintis, kad erdv nra tik išoriška subjektui vieta, tarsi koks paveikslas ar
veidrodis. Dl to darbe laikomasi nuomons, jog subjektas (šiuo atveju Kauno gyventoj
bendruomen) nra erdvs viduryje ar išorje, jis yra jos „savininkas“ ir dalyvis, neatsiejama jos
dalis 6 . Fizin erdv yra joje esani moni tapatybs dalis ir jos raiškos vieta. Ši idja svarbi
pagrindiant darbe analizuojam socialini praktik, j dalyvi ir viešosios erdvs integralum. Dar
vienas tyrimui svarbus aspektas yra H. Lefebvre veikale pagrsta reprezentacins erdvs samprata.
Magistriniame darbe rašoma btent apie reprezentacin, tai yra politines idjas atstovaujani
erdv. Aptariami vairs erdviniai simbolins raiškos bdai, kuriais reprezentuojama ideologija 7 .
Svarbu ir tai, kad erdv šiame darbe laikoma ne tik politini idj atspindiu, bet ir aktyviu,
bendruomenei tak daraniu faktoriumi.
Tyrimo dmesio centre taip pat atsidr vieni svarbiausi simbolines erdvs dimensijas
pabriani praktik – ritualai. Tai – pasikartojantys, stilizuoti, simbolin reikšm turintys ir
socialins kontrols funkcij atliekantys veiksmai 8 . Moderniose industrinse valstybse ritualai turi
ne maesn reikšm negu tradicinse visuomense. Jie padeda tvirtinti politin gali, struktruoti
moni elges ir mstym 9 . Ritualams bdinga tam tikra emocin išraiška, danu atveju – ir
draminis charakteris. Juose atskiri asmenys ar j grups atlieka simbolinius vaidmenis 10
. XX a.
. Taigi kalbant apie XX a.
totalitarinms valstybms bdingas simbolines pasikartojanias praktikas, taip pat išvystytus
programinius renginius, sitvirtino btent pasaulietinio ritualo svoka 12
. Tokios ritualo svokos
vartojimo tradicijos laikomasi ir šiame darbe. Dar atsivelgiama tai, jog terminas „ritualas“,
5 Henri Lefebvre, The Production of Space, translated by Donald Nicholson-Smith (Oxford: Blackwell, 1991).
Mentalins ir fizins erdvs svokas ved: Edward W. Soja, Postmodern Geographies. The Reassertion of Space in
Critical Social Theory (London: Verso, 1989), 120. 6 Lefebvre, Production of Space, 294.
7 Apie š erdvs aspekt plaiau: Lefebvre, Production of Space, 39–40.
8 Catherine Bell, Ritual Theory, Ritual Practice, 2nd ed. (Oxford: Oxford University Press, 2009), 169. Knygoje
pateikta nuosekli ritualo teorijos analiz. 9 Sally More ir Barbara G. Myerhoff, „Introduction: Secular Rituals. Forms and Meanings”, in Secular Ritual
(Amsterdam: Van Gorcum, 1977), 3–24; Christel Lane, The Rites of Rulers: Ritual in Industrial Society – the Soviet
Case. (Cambridge: Cambridge University Press, 1981), 25; David I. Kertzer, Ritual, Politics and Power (New Haven:
Yale University Press, 1988), 8–12; Bell, Ritual Theory, 169–181. 10
Kertzer, Ritual, Politics…, 10, 11. 11
Malte Rolf, Soviet Mass Festivals, 1917–1991, translated by Cynthia Klohr (Pittsburgh: University of Pittsburgh
Press, 2006), 164. 12
Christel Lane, The Rites of Rulers: Ritual in Industrial Society – the Soviet Case (Cambridge: Cambridge University
Press, 1981); Rolf, Soviet Mass Festivals. Taip pasaulietinio ritualo svoka vartojama ir masinms šventms
autoritarinse valstybse skirtame straipsni rinkinyje Journal of Modern European History: Dictatorship and Festivals
4 (2006). Be to, svoka vartojama ir kalbant apie kit industrini visuomeni simbolines praktikas, pavyzdiui
D. I. Kertzeno knygoje (Kertzen, Ritual, Politics...).
6
skirtingai nei „ceremonialas“, taikomas šiek tiek platesne prasme, apibriant ir maiau išvystytas
praktikas, pasiyminias klišmis, pasikartojimu, schematizmu 13
. Pavyzdiui, rašoma apie kalb
ritualizavim ir ritualines kalbas, kurios šio tyrimo kontekste irgi reikšmingos kaip viešj erdv bei
vairius renginius prasmin reiškiniai. Ritualins kalbos buvo neatsiejama nagrinjamo laikotarpio
valstybini ceremonij, šveni ir iškilmi dalis. Vis dlto okupuotame Kaune didiausi
propagandin reikšm turjo masini rengini metu atlikinti ritualai. Oficialios masins švents
sutelkdavo daugiausiai miesto gyventoj ir labiausiai transformuodavo Kauno erdves, todl joms
darbe ir skiriamas didiausias dmesys. Šventini iškilmi ceremonialai laikomi svarbiausia plataus
ritual spektro dalimi.
Tyrimo tikslas – išnagrinti Kauno viešj erdvi planavim, pertvarkym ir 1940–1944 m.
mieste vykusius pasaulietinius ritualus. Jam gyvendinti išsikelti šie udaviniai: 1) ištirti, kaip
pirmosios sovietins okupacijos laikotarpiu Kaune formuotos viešosios erdvs, kokie pasaulietiniai
ritualai jose vyravo ir kaip jie interpretuoti tuometinje spaudoje; vertinti mint ritual poveik
vietiniams gyventojams; 2) išnagrinti naci okupacijos laikotarpio viešj erdvi politik;
atskleisti vokiei valdios poir vietini nacionalini šveni tradicij; analizuoti nacistines
šventes ir ritualus, rekonstruoti j scenarijus bei reikšmes, vertinti raid; atskleisti nacistini
šveni ir ritual poveik vietiniams gyventojams; 3) palyginti soviet ir naci reim vykdyt
viešj erdvi ir ritual politik.
Tyrimo chronologins ribos apima pirmosios sovietins ir naci okupacij laikotarpius.
Pirmja kertine riba laikoma 1940 m. birelio 15 d., kuomet, primus SSRS ultimatum, Kaunas,
kaip ir visa Lietuva, atsidr soviet valdioje. Galutin chronologin riba susieta su Vokietijos
kariuomens pasitraukimu iš Kauno 1944 m. liepos pabaigoje – rugpjio pradioje.
Metodologija. Didiausi tak darbo idjoms, jo problematikai turjo pokolonijin teorija,
nagrinjanti imperin priespaud patyrusias kultras. Nors ji suformuluota reflektuojant Vakar ir
Ryt kultr santykius (daugiausiai nagrinjant Brit imperijos taut padt), taiau šios teorijos
odynas bei analizs rankiai jau kur laik taikomi ir Europos krašt kultros procesams
paaiškinti 14
praktikoms analizuoti. Pastaraisiais metais šios teorijos diskursas pradtas taikyti ir XX a. Lietuvos
.
interpretacijai“, Politikos moksl almanachas 16 (2014), 7–43. 14
Baltic Postcolonialism, sud. Violeta Kelertas (Amsterdam: Rodopi, 2006). 15
Pavyzdiui, Klaipdos krašto kultr tyrusio V. Safronovo ir pokario kasdienybs reiškinius interpretavusios Rasos
Balokaits: Rasa Balokait, „Sovietinio laikotarpio kasdienybs – išgyvenimo strategijos ideologij sankirtose“,
Sociologija. Mintis ir veiksmas 1 (38) (2016), 8–22.
7
idjos 16
. 1941–1944 m. Kauno visuomens hibridiškum lm okupacins valdios atstov ir
vietins bendruomens kultr skirtumai. Tyrime taip pat remiamasi pokolonijini studij krypties
suformuotomis sampratomis apie nelygiaverius kolonisto ir kolonizuojamojo galios santykius. Iki
sovietins okupacijos vietins tautins daugumos bendruomen jau turjo susiformavusi
nacionalizmo veri ir norm sistem, kolektyvinius praeities vaizdinius, nacionalin tapatyb
išreiškianius ritualus ir vis simboli sistem 17
. Tuo tarpu okupaciniai reimai dieg naujas veri
sistemas. Jie turjo visus politins galios svertus, taigi vietinis nacionalizmas su jomis negaljo
lygiavertiškai konkuruoti. Magistriniame darbe tam tikru poiriu svarbs ir pavaldios visuomens
(subalterns) tipinio elgesio apibrimai. Kolonizatoriai traukdavo kolonizuojamuosius savo
kultrini veri krim, taip sukurdami mimikrijos, „maskuots“, susitapatinimo su kitu situacijas.
Soviet ir naci okupacijas patyrusios bendruomens irgi tapo valdanij kultrini norm
konstruotojomis, dalyvavo ritualuose, naujais simboliais puoš erdves ir raš tekstus, kuriuose
interpretavo naujuosius simbolius taip, kaip to norjo okupacins valdios atstovai. Taigi
pokolonijin teorija padeda paaiškinti kai kuri vietinje bendruomenje vykusi kultros proces
prielaidas. Remtis šia teorija paskatino ir tyrime keliamos problemos. Jame keliami tokie
pokolonijiniams tyrimams bdingi klausimai: kaip perkeliamos ir primetamos svetimos vertybs,
kaip, remiantis politins galios svertais, kuriamos naujos tapatybs, iš dalies – kaip vyksta
pasipriešinimas šioms normoms.
Tyrime nagrinjami politini gali ir j kultrins raiškos klausimai, todl natralu, jog
remtasi ir ta kultros studij tradicija, kuri ieško ryšio tarp politini sistem ir j simbolini form.
Pavyzdiui, naudotasi Murray Edelmano studijomis, atskleidianiomis, kad politinis gyvenimas ir
jo vykiai yra tam tikri konstruktai, kuriami suinteresuot grupi 18
. Iš lietuvi autori teorini
apie propagandos vaidmen keiiant visuomens grupi pairas 19
. Tiek soviet, tiek naci reimai
siek formuoti „pakeistin mstym“, kuris, anot G. Maeikio, „yra atskirtas nuo gyvosios atminties
grandins ir siekia konstruoti pageidaujam, ideologiškai išgrynint, klasinius ar nacijos idealus
atitinkani atmint ir istorij“ 20
.
16
The Post-Colonial Studies Reader, ed. Bill Ashcroft, Gareth Griffiths ir Helen Tiffin (London: Routledge, 1995),
183–184; Bill Ashcroft, Garet Griffins, Helen Tiffin, Key Concepts on Post-Colonial Studies, 2nd ed. (London:
Routledge, 2007), 108–111. 17
Ši simboli sistema atskleista daugelio Pirmosios Lietuvos Respublikos kultr ir kolektyvin atmint nagrinjusi
istorik darbuose, nuosekliausiai – D. Maiulio ir V. Safronovo tyrimuose. 18
Murray Edelman, Politinio spektaklio konstravimas (Vilnius: Eugrimas, 2002), 10. 19
Gintautas Maeikis, Propaganda ir simbolinis mstymas (Kaunas: Vytauto Didiojo universitetas, 2010). 20
Ibid., 11.
aprašomasis-analitinis ir sintezs metodai. Lyginant Soviet Sjungos ir Treiojo Reicho šveni
tradicijas bei j adaptacij okupuotame Kaune, remtasi lyginamuoju metodu.
Šaltiniai. Tyrimas daugiausiai grstas 1940–1944 m. Kauno spauda. Tai – svarbiausias
šaltinis okupacini reim konstruotoms viešj erdvi reikšmms painti. Sovietiniai dienrašiai –
tai tarsi oficialiojo miesto gyvenimo vyki kronikos, kuriose, remiantis ideologinmis klišmis,
detaliai aprašyti renginiai, publikuotos ta proga sakytos kalbos, kartu konstruotos ši rengini
suvokimo normos. Tiriant pirmosios sovietins okupacijos laikotarp, naudotasi 1940–1941 m.
spauda: svarbiausiais šalies dienrašiais Tiesa, Darbo Lietuva, Taryb Lietuva, taip pat profsjung
laikrašiu Darbinink odis, Komjaunimo tiesa, urnalu Komunalinis kis ir kt. Spaudoje publikuoti
straipsniai apie Kauno pertvarkymus, jame vykdytas statybas, miesto viešj erdvi funkcionavim
per masinius renginius. Sovietins periodikos tekstai padjo geriau suprasti reimo kurtas reikšmes
ir ideologin Kauno erdvi transformacij reikšm. Vokiei okupacijos metu laikraši Kaune
leista šiek tiek maiau, bet tai buvo daugiatiraiai ir palyginti plaiai skaitomi leidiniai.
1941–1942 m. Kaune jo dienraštis laisv, o nuo 1943 m. vietoj jo publikuotas dienraštis Ateitis.
Juose aprašyti planai, kaip ateityje sutvarkyti Kauno viešsias erdves, taip pat pakankamai detaliai
atpasakoti valstybini šveni minjimai. Magistriniame darbe daugiausia remtasi btent šiais,
vietinei bendruomenei skirtais, laikrašiais. Jie svarbs norint suprasti kaunieius nukreiptos
propagandos ypatybes. Panašios informacijos galima rasti ir dienraštyje Kauener Zeitung, tik jame
toki tekst publikuota maiau. Be to, jie pirmiausia skirti Kaune gyvenusiems vokiei kariams ir
civiliams. Nors naci okupacijos laikotarpio spaudoje pasirengimai masinms šventms nebuvo taip
plaiai viešinami kaip sovietinje periodikoje, vis dlto švents ir kiti ritualai aprašinti pakankamai
detaliai. Viešj erdvi simbolini reikšmi krimas, oficials renginiai ir ritual aranuots ia irgi
atsiskleidia gana išsamiai. Kai kurios šventins iškilms ir ritualai aprašyti bei nuotraukomis
iliustruoti vokiei okupacijos metu leistuose urnaluose Savait ir Naujoji sodyba.
Antra šaltini grup – vairi institucij dokumentai. Jie padjo geriau suprasti
organizacinius erdvs pertvarkym pagrindus. Tiriant pirmosios soviet okupacijos laikotarp,
remtasi Lietuvos ypatingajame archyve saugomais Lietuvos komunist partijos (toliau – LKP), jos
propagandos skyriaus dokumentais. Taip pat vertingi buvo Lietuvos centriniame valstybs bei
Kauno regioniniame valstybs archyvuose saugomi centriniai ir Kauno institucij fondai (sovietins
Kauno savivaldybs, LSSR komisar tarybos, Komunalinio kio ir Kauno vykdomojo komiteto
posdi protokolai bei nutarimai). Duomen apie vienoje svarbiausi Kauno erdvi – Karo
9
.
Šiek tiek informacijos apie šventes suteik ir kitokio pobdio šaltiniai – kauniei
dienorašiai bei atsiminimai. Juose ne tik minimi kai kurie viešj erdvi pertvarkymo faktai, bet ir
atsiskleidia autori poiris mieste vykdytus pakeitimus. Šio pobdio šaltiniai svarbesni negu
kiti aiškinantis, kaip vietiniai gyventojai vertino oficialisias šventes ir ritualus. Tiesa, apie
tuometines viešsias Kauno erdves bylojantys egodokumentai yra fragmentiški. J nepakanka
siekiant rekonstruoti poiri visum, taiau galima velgti tendencijas, fiksuoti šveni recepcijos
variantus. Nemaai duomen apie šventes yra abiej okupacij laikotarpiu rašytame kunigo Alfonso
Sabaliausko dienoraštyje 22
Jono Nabao dienoraštyje, kurio fragmentai publikuoti, o jis pats saugomas Lietuvos literatros ir
meno archyve 23
dienoraštyje 24
. Be to, tyrime remtasi Jono Stonio dienorašiu, Stasio Raštikio, Jono Gudaiio
atsiminimais ir Balio Matulionio parengta Vlado Nageviiaus biografija bei kitais
egodokumentais 25
valstybs archyve, Keli ir sauskeli direkcijos fonde saugomais Kauno planais ir briniais,
archyvinmis miesto fotografijomis bei kino kronikomis 26
.
Literatra. Istoriografini darb, kuriuose nuosekliai nagrinjamos viešosios erdvs ir
pasaulietiniai ritualai 1940–1944 m. Kaune, nra. Šiame tyrime gana plaiai remtasi darbais, skirtais
Kaune vykusi pokyi kontekstams suprasti 27
. Naudotasi soviet ir naci politikos bei
21
Lietuvos centrinis valstybs archyvas (toliau – LCVA), f. R–423. 22
Kanauninko Alfonso Sabaliausko dienoraštis, Kauno arkivyskupijos kurijos archyvas (toliau – KAKA), b. 624. 23
Jonas Nabaas, Dienorašiai 1922–1945 (Vilnius: Lietuvos kompozitori sjunga) 2007; Jono Nabao dienoraštis
(„Fafifiksas“), Lietuvos literatros ir meno archyvas (toliau – LLMA), b. 79–81. 24
Zenonas Blynas, Karo met dienoraštis 1941–1944 m. (Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2007); J.
Matulionis, Neramios dienos (Toronto: „Tvišks iburiai“ 1975). 25
Jonas Stonys, „Aš maiau iš kur atsirado toji „tautos valia“. (Ištraukos iš dienorašio)“. In Juodj dien sakms, 7–
55. Vilnius: Lietuvos gyventoj genocido tyrim centras, 2001; Stasys Raštikis, Kovose dl Lietuvos. Kario
atsiminimai, II dalis (Vilnius: Lituanus, 1990); Generolo gydytojo Vlado Nagiaus Nageviiaus gyvenimo ir darb
apvalga, sudar ir redagavo Balys Matulionis (Putnam: V. Nageviien, 1962); Jonas Gudaitis, Vargo…

Search related