Logistika (Alboroviene)

8/20/2019 Logistika (Alboroviene)

1/42

1

VILNIAUS KOOPERACIJOS KOLEGIJAKAUNO SKYRIUS

VERSLO VADYBOS KATEDRAPrekybos verslo organizavimo specialybė

LOGISTIKOSMokymo priemonė (studentams)

Parengė B.Alborovienė

2001


2/42

B.Alborovienė

2

TURINYS

Įvadas 4

1. Logistikos valdymas, trumpa apžvalga 5

2. Atsargų reikšmė logistikos sistemoje 12

3. Kitos veiklos šakos logistikoje 15

4. Sandėlių logistika 20

5. Tarptautinė logistika 29

Literatūra 42

TIKSLAI

- Išmanyti materialinių išteklių srautų judė jimo organizavimą ;- Mok ėti pritaikyti prekybos logistikos objektą tinkamam į monės funkcionavimui;- Gebėti organizuoti prekių atsargų formavimą ir valdymą ;- Išmanyti prekių pervežimo sistemas, prekių judė jimo organizavimą ;- Gebėti organizuoti prekių į vežimą ir išvežimą .

NEŽINOMI ŽODŽIAI

Prieš pradėdami nagrinėti Prekybos logistikos dalyko medžiagą privalote sužinoti tekstevartojamų žodžių reikšmes.

Eil. Nr.

Žodis Reikšmė

1. Prek ė/produktas Visa, kas pagaminta ar į sigyta daiktine forma irskirta parduoti

2. Atsargos Prek ės sandėliuose, prekybos salėse, žaliavos, pusfabrikačiai, prek ės kelyje (apmok ėtos, betnegautos arba išduotos, bet pirk ė jo neapmok ėtos)

3. Kroviniai Prek ė/ produktas, jų transportavimo metu


3/42

B.Alborovienė

3

4. Krovinių partija Krovinis pateiktas vežti tuo pačiu metu, tuo pačiu adresu ir pagal vieną dokumentą

5. Krovinių specifiniai požymiai Krovinių savybės, kurias reikia į vertinti ruošiant,saugant, pervežant prekes/produktus

6. Krovinio klasė Pagal į krovumo panaudojimą kroviniai skirstomiį 4 klases:1-oji į krovumo koeficientas 12-oji į krovumo koeficientas 0,71-0,993-oji į krovumo koeficientas 0,5-0,74-oji į krovumo koeficientas 0,4-0,5

7. Krovinių srautas Krovinių kiekis tonomis, vežamas reikiamakryptimi ir reikiamu laikotarpiu

8. Įkrovumas Maksimaliai leistinos konkrečios transporto priemonės keliamosios galios ir talpos panaudojimas

9. Servisas Papildomų paslaugų teikimas

10. Konteineris Kietos formos tara pritaikyta mechanizuotai pakrauti ir iškrauti, kurios tūris ne mažesnis kaip1m3

11. Neto masė Krovinio masė

12. Bruto masė Krovinio masė su tara

13. Žymė jimas Specialių užrašų ir ženklų rašymas ant krovinio pakuotės

14. Padėklas Speciali plokščia 800 x 1200 mm dydžio platforma


4/42

B.Alborovienė

4

ĮVADAS

Logistika – praktinės ir mokslinės veiklos sritis, apimanti į vairius materialinių srautų , ypač plataus vartojimo prekių , judė jimo, prekybinės veiklos organizacinių procesų klausimus. Apie

ketvirtadalį visų prekybos są naudų sudaro logistinių operacijų išlaidos, Dėl to joms skiriamas visdidesnis dėmesys, nes čia glūdi šios ūkio šakos, atskir ų į monių efektyvios ir pelningos veiklos rezervai,konkurencijos sėkmė.

Lietuva integruojasi į Europos Bendriją arba Bendr ą ją rink ą , todėl pastaruoju metu suaktyvė jokomerciniai mūsų šalies verslinink ų ir užsienio partnerių ryšiai. Verslo žmonės deda daug pastangų rinkai pažinti, analizuoti. Augant gamybai ir plečiantis komerciniams ryšiams, kiekvienos šalies rinka pasidaro per ankšta, o patekti į užsienio arba pasaulinę nėra paprasta. Šiuolaikinė tarptautinė rinka yraapibūdinama kaip pirk ė jo rinka – prekių pasiūla kur kas didesnė negu paklausa.

Įvairiomis transporto priemonėmis prek ės vežamos iš vienos firmos į kitą ir pagaliau iš vienosšalies į kitą , kol pasiekia adresatą . Racionalus produkcijos srauto planavimas ir teisingas joorganizavimas duoda didžiulę ekonominę naudą . Jau seniai žinomi tokie gamybos elementai, kaip

žaliavų bei medžiagų tiekimas (gabenimas) į jų perdirbimo vietas, pusgaminių arba gatavų dirbinių sandėliavimas, pagaliau pristatymas vartotojui. Šių procesų planavimą ir vykdymą jungia nauja są voka – verslo logistika. Minėti gamybos proceso etapai duos norimą rezultatą tik tada, kai bus vienas su kitusuderinti laiko ir erdvės atžvilgiu bei apr ū pinti patikima bei efektyvia informacija.

Rinkos internacionalizavimas verslo logistik ą pakylė jo į aukštesnį lygį . Logistika sprendžiaužduotis, susijusias su medžiagų arba produkcijos racionalių srautų organizavimu gamyboje arba visosšalies rinkoje, o tarptautinė logistika šiuos klausimus sprendžia globaliai. Tarptautinė logistika skiriasidar ir tuo, kad problemos, kurias šiuo atveju sprendžia verslo į monės, yra kompleksiškesnės irį vairiapusiškesnės, taip pat joms reikia platesnės informacijos. Mokslinis logistikos problemų sprendimas pastaraisiais dešimtmečiais Vakar ų Europos šalims padė jo pasiekti ger ų verslo rezultatų .Teisingas ir racionalus tarptautinės logistikos uždavinių sprendimas gerokai sumažino rizikos faktorių ,

su kuriuo, kaip žinoma, susiduriama, kai reikia pristatyti tolimais atstumais krovinius iš gamybos į jų vartojimo vietas.1

Logistikos mokomojoje priemonė je supažindinama su logistikos valdymu, struktūra, sandėlių logistika bei tarptautine logistika.

1 Minalga M. Krovinių gabenimas tarptautiniais maršrutais. V.1997, p. 7-8.


5/42

B.Alborovienė

5

1.Logistikos valdymas, trumpa apžvalga

Temos studijų tikslai:- Išmanyti materialinių srautų judė jimo organizavimą .

Uždaviniai:- apibūdinti logistikos valdymą ;- apžvelgti istorinę logistikos plėtotę ;- apibūdinti teorinę ir šakinę logistikas;- išanalizuoti sudedamą sias logistikos dalis.

Logistika yra gana nauja valdymo mokslo šaka, palyginus su tradicinėmis finansų , marketingoir gamybos organizavimo šakomis. Šis mokslas naujas tuo, kad siekiama ne atskirai valdyti kiekvieną veiklos sritį , o susijusias veiklos sritis valdyti koordinuotai.

Žodyne logistikos apibr ėžimas skamba taip:

“Karinio mokslo šaka ir veikla, susijusi su apr ū pinimu, tiekimu, į rengimų eksploatacija, personalo judė jimu, paslaugų teikimu ir panašiais dalykais”.

Kadangi verslo tikslai ir veikla skiriasi nuo karinių tikslų , geresnį šios srities vaizdą atspindiapibr ėžimas, suformuluotas JAV fizinio paskirstymo valdymo nacionalinės tarybos. “ Fizinio paskirstymo valdymas yra tarpusavio sąveika dviejų ar daugiau veikl ų , kurių tikslai yra žaliavų ,materialinių resursų ir produkcijos planavimas, gamyba, kontrol ė ir efektyvus jud ė jimas iš gamybostaško į vartojimo tašk ą.” Ši veikla taip pat gali apimti pirk ė jų aptarnavimą , paklausos prognozavimą , paskirstymo ryšius, atsargų kontrolę , produkcijos saugojimą , užsakymų tvarkymą , aptarnavimoužtikrinimą , gamyklų ir sandėlių statybos vietų parinkimą , į pakavimą , prekių priežiūr ą , atliek ų surinkimą bei antrinį panaudojimą , transporto eksploatavimą ir transportavimo organizavimą bei kitasveiklos r ūšis.

Verslo logistikos apibr ėžimas toks “Visų transportavimo ir saugojimo bei su tuo susijusių veiklos srič ių tarp gamybos ir vartojimo tašk ų valdymas”. Todėl galime sakyti, kad Logistika apimavisas valdymo operacijas, pasikartojančias daug kartų , kol žaliava paver čiama gatavu produktu.

Logistikos valdymui priskiriamas fizinis prekių srautų judė jimas, todėl vienas iš svarbiausių tikslų – reikalingą ir kokybišk ą gaminių kiek į pristatyti reikiamu laiku į numatytą vietą optimaliaiskaštais. Taigi logistika visada apima šias būtinas są vokas: kokybę , kiek į , laik ą , vietą ir kainą . Tassvarbu ir prekiaujant plataus vartojimo prek ėmis, nes nuolat tenka spr ę sti prekių pristatymo kiekio,laiko ir išlaidų klausimus. Kuo jie tiksliau ir greičiau sprendžiami, tuo geriau patenkinami verslo tikslaiir gyventojų poreikiai. Dabar tai padeda sėkmingai spr ę sti kompiuterinė technika – svarbusorganizacinis šiandieninės logistikos instrumentas.

Logistikos ištakos – antikoje, tačiau visiško brandumo ji pasiek ė tik socialinė je rinkoje, ypač

pradė jus naudoti kompiuterius prekių srautams organizuoti, reguliuoti ir valdyti.Žodis “logistike” – kilę s iš graik ų kalbos ir reiškia skaičiavimą , są skaitybą . Vėliau į gijo ir kitas

prasmes, kurios siejamos su bendr ą ja logistika, jos mokslu ir atitinkamomis kitomis šakomis, pvz.,matematine logika. Są voka “logika” taip pat kilusi iš graik ų kalbos žodžio “logos”, kuris reiškia kalbą ,są vok ą , mokslą , mintį , apibr ėžimą .

Logistikos teorijos tyrinėtojai visada pabr ėžia šios są vokos kilmę ir svarbą . Be to, są voka yraskambi, lengvai ištariama į vairiomis kalbomis, o tai prisideda prie jos greitesnio ir platesnio vartojimo.Kiekvienam mokslui yra svarbu grožio, darnos ar teksto koherentiškumas. Logistikos są voka tam labaitinka: per palyginti trumpą laik ą materialinių ir informacinių srautų organizavimo srityje į gavoglobalinę reikšmę .

Dar antikoje, Atėnuose, buvo vartojama logisto są voka. Logistais vadinti komisijos nariai,

tikrinę visuomeninių kasų išlaidas. Ir šiuo atveju turime są vok ą , kuri susijusi su kontrole, griežtesniu ir


6/42

B.Alborovienė

6

tikslesniu procesų bei reiškinių vertinimu. Mūsų amžiuje plačiau pradė jus taikyti ekonomikojematematinius modelius, o ypač kompiuterinę technik ą , atsirado galimybė tiksliau, labiau koordinuotaivaldyti ir reguliuoti materialinius srautus, geriau tenkinti gaminių gavė jų ir vartotojų poreikius. Čiadidelis logistikos ir jos procesų vykdytojų – logistų nuopelnas.

Mokslinė je teorijoje pabr ėžiama, kad logistas visada yra jungiamoji dviejų svarbių partnerių :siuntė jo ir gavė jo, gamintojo ir vartotojo grandis. Tačiau istorinio laiko tėkmė je logistikos są voka kito, buvo vartojama į vairiose srityse. Kaip plėtojosi logistikos są voka ir mokslas, svarbesni jos raidosetapai parodyti 1 pav. Be aptartų logistikos są vokos reikšmių , jų vartojimo, antikoje, ji dar buvovartojama karinė je srityje, susijusi su dalinių apgyvendinimu, jų apr ū pinimu atitinkamomisreikšmėmis. Tokia bendra prasme ši są voka išliko iki mūsų dienų , vartota abiejuose pasauliniuosekaruose. Tik nuo 1960 metų ji per ė jo ir į ūkinius procesus, tapo rinkos terminijos sudedamą ją dalimi.Prekyboje į sigalė jo aštuntajame dešimtmetyje, ypač nuo to laiko, kai parduotuvės ir sandėliai pradė jo naudoti elektroninę technik ą . Todėl prekybos logistika sietina su kompiuterine technika, josnaudojimu valdant ir reguliuojant plataus vartojimo prekių srautus. To nedarant, negalima jai teiktinaujos mokslo šakos statuso, nes šiaip ar taip, su prekių judė jimo klausimais, atitinkamais jų

sprendimais susiduriama nuo seniausių istorinių laik ų , nuo tada, kai atsirado prekyba.2 Logistikos sąvokos vartojimas

Laikas Karinės sritys Ūkio ir visuomenėssritys

Antika Apr ū pinimas, transportas ir dalinių apgyvendinimas

Romosimperija

Legionierių apr ū pinimas maistu ir priežiūra perlogistik ą

apie 900 m. Kaizeris Leontas VI pirmą kartą pavartojo karomeno triadą : strategija – taktika - logika

1830 m. Generolas Džamini išleido veikalą apie dalinių apgyvendinimą ir jų apr ū pinimą

I ir II pasauliniai

karai

Tolimų karo veiksmų vietovių (JAV – Europa)apr ū pinimas

1960 m. Pirmą kartą są voka pavartota JAV

1970 m. Pirma kartą są voka pavartota Europoje

1977 m. Elektrotechnikoje irinformatikoje

1987 m Tarptautinė logistika1992 m. Europos Są jungos bendrojoje rinkoje

2000 m. Aukščiausiaslogistikosišvystymas ?

2 Čaplikas V. Prekybos logistika. V. 1997, p. 7-9.

1 pav. Istorinė logistikos plėtotė (pagalV.Čaplik ą )


7/42

B.Alborovienė

7

Literatūroje aptinkami trys logistikos koncepcijos raidos laikotarpiai: ikilogistinis, logistinis irneologistinis. Šios koncepcijos plėtojimas glaudžiai susiję s su marketingo raida.

Ikilogistinis laikotarpis apima ketvirtą ir penktą XX amžiaus dešimtmečius. Tuo metutransportas ir produktų paskirstymas buvo laikomas atskiromis, viena su kita susijusiomis į monės

funkcijomis. Įmonės organizacinė je struktūroje transporto padalinys paprastai užimdavo pačiasžemiausias (pagal vertikalę ) pozicijas ir buvo laikomas papildoma veikla, kuriai nebūtina skirti daugdėmesio. Pradė jus smarkiai plėtotis kelių transportui, išaugo ir šio padalinio reikšmė paskirstant produktus. Tapo svarbu optimizuoti pervežimus. Transporto sistemos efektyvumas buvo matuojamasminimaliomis transporto išlaidomis.

Logistinis laikotarpis prasidė jo šeštame šio amžiaus dešimtmetyje. Tuomet, užuotoptimizvusios pervežimus, į monės ėmė diegti logistines sistemas. Stengtasi aktyviai ieškoti visaiį monei efektyviausių sprendimų , t.y. pradėta taikyti kompromisų teoriją . Iš pradžių ši teorija buvotaikoma priimant sprendimus, kaip sumažinti transporto ir paskirstymo išlaidas. Jų didinimas vienojesrityje (pervežimai), bet mažinimas kitoje (sandėliavimas) padė jo sumažinti bendras logistikos išlaidas.Tokia sistema jautriai nereagavo į paklausos pokyčius. Vėliau pereita prie maksimalios naudos iš

logistikos veiklos kriterijaus, kuris atsižvelgė į vartotojų paklausą ir logistikos veiklos (sandėliavimo,transportavimo bei paskirstymo) išlaidas. Daug dėmesio kreipiama į tai, kaip reik ėtų organizuotilogistikos veiklą , kad vartotojai būtų patenkinti ir drauge logistikos veikla būtų efektyviausia. Šiolaikotarpio pabaigoje pagrindinis logistikos procesų vertinimo kriterijus buvo maksimali nauda išlogistikos procesų , kai juose dalyvauja keli į monės struktūriniai padaliniai.

Neologistinis laikotarpis prasidė jo aštuntame dešimtmetyje. Smarkiai išaugus į monių ir produktų konkurencijai, pradėta ieškoti kitų konkurencinės kovos būdų . Vienas iš jų – į monės vidinių funkcijų sujungimas ir dalinis arba visiškas sujungimas su kitų į monių atskiromis funkcijomis. Atskir ų funkcijų sujungimu siekiama maksimaliai sumažinti galutinio produkto savikainą . Labai svarbus pasidar ė kompleksinis požiūris į į monės veiklos funkcijų integravimą , išteklių paskirstymą pagal nuolatkintančius poreikius. Iškeliamas naujas logistikos sistemų tikslas – pasiekti maksimalų visos į monės

veiklos efektyvumą . Priimti kompromisinius sprendimus tampa vis sunkiau. Siekiant maksimaliaisumažinti visos į monės išlaidas ir padidinti pajamas, jau tenka derinti paprastai prieštaringus į monėsstruktūrinių padalinių interesus. Tačiau papildomai reikia derinti ir kelių į monių , kurios dalyvaujaverslo procese, interesus.

Lietuvoje prekybos logistikos pradžia sietina su 1992 metais, kai Vilniaus universitetoEkonomikos fakultete buvo į vestas savarankiškas prekybos logistikos kursas. Anksčiau buvusiame prekybos fakultete buvo skaitomos analogiškos prekybos technologijos, o dar anksčiau – prekybosorganizavimo kursai. Pastarasis kursas buvo labai platus, be prekių judė jimo klausimų , apėmė reklamos, teisės,geografijos, valdymo ir kitas panašias organizacines prekybos problemas.

Prekybos logistikai artimiausia yra prekybos technologijos są voka, nes siejama su prekių judė jimo organizavimu. Tačiau ji dabar pasenusi, tokia prasme išvystytos ekonomikos šalyse

nevartojama. Prekybos technologijos są voka Rytų Europoje – buvusiame socialistiniame lageryjeišplatino jau nebeegzistuojanti VDR. Čia buvo ir tam tikras ideologinis momentas – kurti savo są vokasir taip atsiskirti nuo kapitalistinių valstybių terminijos. Tuo metu stiprią prekybos technologijos katedr ą tur ė jo Leipcigo aukštoji prekybos mokykla, išleidusi pirmuosius prekybos technologijos vadovėlius,daugelį kitų mokomų jų priemonių . Iki 1989 metų – VDR žlugimo – suorganizavo du žymius prekybostechnologijos simpoziumus, kurie pradė jo telkti Rytų Europos specialistus – prekybos technologus.Susijungus abiem Vokietijoms, ten prekybos technologijos są vokos atsisakyta, vartojama Vakar ų Europoje ir kitose pasaulio dalyse visiems suprantama ir priimtina prekybos logistikos są voka. Be to,kartais nurodoma, kad logistika, kaip savarankiška praktikos ir mokslo šaka, būdinga tik rinkos ūkiui.Kadangi prekybos logistika yra sudedamoji bendrosios logistikos dalis, tai dabar šio mokslo tyrimai, jų plėtotė ir organizuojami kaip sudedamoji teorinės logistikos dalis. Europoje veikia logistikos asociacija

ELA. Dauguma šalių turi savo logistikos asociacijas. Gerai veikia Vokietijos logistikos susivienijimas


8/42

B.Alborovienė

8

BVL (Bundesvereinigung Logistik), kurios centras yra Bremeno mieste. Visose šios šalies žemėseveikia regioninės logistikos grupės, kurios į eina į minėtą visos šalies susivienijimą . Pastarasis leidžia periodinį žurnalą “Logistik heute” (Logistika šiandien). Veikia Vokietijos logistikos akademija DLA(Deutsche Logistik Akademie), kurios pagrindinis tikslas – kelti logistų kvalifikaciją , teikti praktikams

ir teoretikams informaciją . Pagrindinis metų renginys – Vokiečių logistikos kongresas, nagrinė jantiskok į nors vieną svarbų logistikos klausimą , pvz., informacinės sistemos logistikoje, oro transportologistika, logistikos kaštai ir pan. Atskiru leidiniu, atitinkamo formato ir formos išleidžiama kongresomedžiaga. Jau išleisti daugiau kaip 25 tokios medžiagos tomai. Kongreso metu į teikiama ir specialilogistikos premija už geriausią metų logistikos problemos sprendimą . Jas yra gavusios ir prekybosorganizacijos. Tokia logistikos organizacija ir veikla aktuali ir Lietuvai, kur dar daug neišspr ę stų ,nesuderintų , žemo techninio lygio logistikos procesų sprendimų .3

Pirmiausia logistika skirstoma į dvi pagrindines sritis: teorinė arba makrologistika, iršakinė, arba mikrologistika. Makrologistika apima svarbiausius, esminius logistikos klausimus, kadangi visi nori materialines gėrybes transportuoti pigiai, greitai ir patogiai. Tuo pačiu tai yra pagrindiniai arba strateginiai logistikos reikalavimai, kurie tenkina visų šio proceso dalyvių poreikius;

ekonomišk ą , techniškai racionalią ir gamtosaugos požiūriu tvarkingą logistik ą .Mikrologistika – atskiros šio mokslo bei praktinės veiklos šakos. Šiuo metu jų yra labai

daug, tačiau svarbesnės: verslo, gamtinių išteklių gavybos ir karinė logistika. Pastaruoju metulogistikos mokslas labai plėtojasi ir skverbiasi į į vairiausias visuomenės sritis, kur vyksta bet koks netik krovinių , bet ir žmonių organizuotas vežimas, pvz., banko, pašto logistika, turizmo, keleiviniotransporto logistika ir pan.

Ypač svarbi verslo logistika, apimanti prekybos, pramonė, paslaugų logistik ą (žr. 2 pav.).

Verslo logistika apibūdinama kaip materialinių ir informacinių srautų valdymas irreguliavimas, siekiant į veikti poreikių skirtumus laiko ir nuotolio atžvilgiu. Todėl visiškai teisinga

3 Žurnalas Vadovo pasaulis. V. 1999. Nr.11

KITOS LOGISTIKOSSRITYS

LOGISTIKA

MAKROLOGISTIKA(teorinė logistika)

MIKROLOGISTIKA( šakinė logistika)

KARINĖ LOGISTIKA

GAMTINIŲ IŠTEKLIŲ GAVYBOS LOGISTIKA

VERSLOLOGISTIKA

PRAMONĖSLOGISTIKA

PREKYBOSLOGISTIKA

PASLAUGŲ LOGISTIKA

2 pav. Principinė logistikos mokslo schema (pagal


9/42

B.Alborovienė

9

mintis, kad logistika – poreikių išlyginimas per laik ą ir nuotolį . P.Rupper dar akcentuoja, kadlogistikoje svarbiausia – kokiomis funkcinėmis, dalykinėmis ir organizacinėmis priemonėmis pagerinami ir optimizuojami materialiniai srautai tarp verslinink ų . Ch.Schulte logistikoje pabr ėžiaišskirtinį informacinių srautų , lydinčių materialinių gėrybių judė jimą , reikšmę .Tas labai svarbu, nes tik

gerai organizuotos informacijos dėka galima į gyvendinti pagrindinius strateginius šio proceso tikslus.

Prekybos logistikos sudedamosios dalysPrekybos logistika turi savitą vidinę struktūr ą , sudedamą sias dalis arba sritis. Pagrindinės

plataus vartojimo prekių logistikos sritys yra šios: transporto, sandėlių ir parduotuvių logistika.Transporto logistika apima visus procesus, jų operacijas, susijusias su prekių vežimu

svarbiausiomis arba, kaip jau buvo minėta, są lygiškai vadinamomis – išorinio transporto r ūšimis:automobilių , geležinkelio, oro, vandens, o taip pat ir vadinamu kinkomuoju transportu arba darvadinamu biotransportu. Svarbiausias operacijas sudaro: prekių sukrovimo į transportą priemonės, jų vežimas ir iškrovimas. Tai svarbios logistikos operacijos, nes nuo jų priklauso prekių vežimo sėkmė, jų pristatymo laikas, kokybė ir kaina. Dabar transporto logistik ą taip pat siekiama valdyti ir reguliuoti ir

kompiuterių pagalba, tai mažina krovinių vežimo išlaidas, o svarbiausia – racionalizuoja transporto priemonių naudojimą .

Kiekviena transporto r ūšis turi savo teigiamų ir neigiamų ypatumų . Oro transportui būdingasdidelis greitis, tačiau krovinių vežimo kaina aukšta. Todėl jis naudojamas brangioms ir vertingoms prek ėms (papuošalai, elektronika, meno k ūriniai, gėlės, vaisiai, vėžiai) pervežti, arba tam tikromissą lygomis. Yra vietovių , kurias tam tikru metų laiku galima pasiekti tik lėktuvais. Daugiausiai platausvartojimo prek ėms vežti naudojamas automobilių ir geležinkelių transportas, nes turi platų kelių irgeležinkelių tinklą , nelabai brangus. Šalys, kurios ribojasi su jūromis, turi savo vandens(ežer ų , kanalų , upių ) kelius, prek ėms vežti naudoja ir šį pigiausią transportą . Transporto logistika turisavo ypatumų priklausomai nuo to, kokioje prekių judė jimo dalyje ji naudojama; iki didmeninės prekybos sandėlių ar tarp jų ir mažesnių objektų .

Sudėtingesnė yra ta, kuri apr ū pina prek ėmis mažmenines į mones, kadangi čia labai skiriasi prekių asortimentas, tiekiamos mažmeninėmis, bet dažnai pristatomomis prekių partijomis.

Sandėlių logistika išskirtina tuo, kad yra jungiamoji dalis tarp gamintojų ir mažmeninės prekybos. Jai būdingi dideli ir intensyvūs prekių srautai, jų sutelkimas, atitinkamas apdorojimas irišsiuntimas į mažmenines į mones. Logistine specifika išsiskiria tam tikro tipo sandėliai, kurie pritaikytišaltiems produktams, taip pat daržovėms ir vaisiams laikyti. Turi specifikos naftos produktų bei kitų skystų degalų sandėliai, šios produkcijos judė jimo organizavimas vamzdynais.

Parduotuvių logistika sudaro pagrindinę mažmeninės prekybos logistikos dalį ,tačiau yrasmulkių mažmeninių objektų , taip pat veikiančių tokių principų pagrindu, nors ir sudėtingų . Tam tikr ų ypatumų turi prekybos centr ų logistika, nes ten kompaktiškame plote koncentruojamas universalus prekių asortimentas, dideli jų kiekiai, tuo pačiu sutelkiami ir intensyvūs pirk ė jų srautai. Tas ver čia

ieškoti ypatingų sprendimų apr ū pinant prekybos centrus prek ėmis, o pirk ė jams sudaryti geriausias pasiekimo są lygas į vairioms keleivinio transporto r ūšims. Be to prekybos centrai teikia gyventojamsį vairiausias buitines ir kultūrines paslaugas, joms integruoti ir vykdyti reikia specialių operacijų .

Svarbus parduotuvių logistikos bruožas – jos baigia visą prekių judė jimo procesą , yra šiossistemos ribos. Prekes pateikti pirk ė jams reikia specialių patalpų , akivaizdžiai ir patraukliai jasišdėstyti, taip pat ir greitai atsiskaityti su pirk ė jais. Išskirtinių logistikos bruožų turi universaliosspecializuotos ir kasdienės paklausos prekių parduotuvės. Juos lemia šių parduotuvių prekių asortimentas, dydis, techninė į ranga ir dislokacijos vieta. Dėl pirk ė jų aptarnavimo specifikos,individualumo parduotuvių logistika sudėtingiausia, ją nelengva valdyti, automatizuoti jos procesus iratskiras operacijas.

Tačiau nepriklausomai nuo logistikos r ūšies: transporto, sandėlių ar parduotuvių logistika, čia

daug bendr ų principinių bruožų , valdymo bei reguliavimo specifikos. Visada būtina šį procesą planuoti


10/42

B.Alborovienė

10

ir prognozuoti, į gyvendinti atitinkamas organizacines ir technines priemones, nuolatinės kontrolės,apdoroti ir į vertinti informacinius srautus. Tai svarbiausi šios logistikos klausimai.

Rekomendacijos logistikos organizavimui LietuvojeLogistikos organizavimas – logistikos veiksmų derinimas laiko ir erdvės atžvilgiu.

Organizuojant veiklą numatomi tam tikri darbai į monės ir logistikos tikslams pasiekti, priskiriamikonkretūs darbų vykdytojai, numatomas tam tikras laikas darbui atlikti bei finansavimo šaltiniai, gali būti sudaromas ir biudžetas. Logistikos organizavimas iš esmės nesiskiria nuo kitų funkcijų , tarkime,marketingo organizavimo. Funkcijos svarba ir vieta į monės veiklos vizijos ir suformuluotos strategijos.Esant ypač didelei konkurencijai ir toliau specializuojantis verslui, reikia nuspr ę sti, ar logistikosfunkcija į monė je yra esminė (tai priklauso nuo pagrindinės veiklos pobūdžio) ar ne. Jei logistikosfunkcija į monė je tik palaikomoji (remia pagrindines funkcija), tai galima nuspr ę sti logistikos problemas patik ėti kitai, labiau specializuotai į monei. Tačiau tai priklauso nuo į monės finansinių irtechninių galimybių . Logistikos funkcijos organizavimą są lygoja ir į monės dydis. Išspr ę sti tam tikras

mažos į monės logistikos problemas jai tiesiog gali nepakakti išteklių . Logistikos funkcijos yra ganaspecifinės ir joms į gyvendinti gali prireikti specialistų , kurie gerai išmano mokesčių , muitų , teisės,techninius ir kitus dalykus. Šie specialistai paprastai yra gana “brangūs” ir į monės dažnai nepajėgia jų išlaikyti.

Pagrindinis į monės tikslas – minimaliomis išlaidomis pasiekti maksimaliusrezultatus.Logistikos sistemos organizavimas priklauso nuo šiai sistemai skiriamų užduočių . Tačiau,norint vykdyti veiklą minimaliomis išlaidomis, į monės organizacinę struktūr ą reik ėtų formuoti taip,kad būtų rasta ideali logistikos ir kitų funkcijų pusiausvyra.

Atsižvelgiant į pateikta rekomendacijas, į manomi keli logistikos procesų organizavimovariantai.

Funkcinė į monės organizacinė sistema

Tokią struktūr ą galima praktiškai pritaikyti mažoje ir vidutinė je į monė je, kurios vadovastiesiogiai arba deleguodamas į galiojimus gali kontroliuoti pavaldinius. Čia logistikos padalinysatsakingas už tiekimo, sandėliavimo ir realizavimo funkcijų valdymą į monė je. Įmanomi ir kitiorganizacinės struktūros formavimo variantai.

DIREKTORIUS

Marketingovadybininkas

Finansų va-dybininkas

Kontrolėsvadybinink as

Logistikosvadybininkas

Inžinerijosvadybininkas

Žmogišk ų jų išteklių

vadybininkas


11/42

B.Alborovienė

11

Kartojimo ir diskusijų klausimai

1. Kas yra logistika ir koks jos vaidmuo materialinių ir prekinių srautų judė jime?2. Apibūdinkite logistikos valdymą ?

3. Nurodykite kuo skiriasi verslo logistika nuo prekybos logistikos? Pateikite pavyzdžių .4. Kas yra makrologistika ir mikrologistika?5. Apibūdinkite teorinę ir šakinę logistikas.6. Kokias praktinės veiklos sritis apima logistika?7. Kada atsirado logistikos są voka, k ą ji reiškia?8. Apibūdinkite pagrindinius logistikos raidos etapus?9. Išvardykite pagrindines sudedamą sias logistikos sritis, apibūdinkite jas.10. Pateikite siūlymus logistikos organizavimui mažose ir vidutinėse prekybos į monėse?


12/42

B.Alborovienė

12

2. Atsargų reikšmė logistikos sistemoje

Temos studijų tikslai:- žinoti atsargų sudarymo ir valdymo reikšmę .

Uždaviniai:- apibūdinti prekių atsargas;- išvardinti atsargų r ūšis; - nurodyti kokybinius prekių atsargų rodiklius; - apibūdinti atsargų lygio nustatymo momentus.

Atsargų sudarymas tai būtina są lyga siekiant išlyginti prekių gamybos ir jų paklausos beivartojimo laiko skirtumus. Atsargos turi tarsi “Užbėgti už akių ” būsimai paklausai. Jos turi leistiį monei disponuoti pirk ė jo pageidaujamomis prek ėmis, tuo sudarydamos palankias jų pardavimosą lygas.

Formuojant atskir ų prekių atsargas būtina atsižvelgti į jų specifik ą . Prek ės skiriasi savo kaina,laikymo galimybėmis, apyvartos greičiu, gabaritais, vertingumu pirk ė jui, paklausos prognozėstikslumu ir kt. Nuo visų šių savybių priklauso, kur, kaip ir kok į kiek į prekių atsargų reikia sudaryti irlaikyti.

Ypač didelių problemų kyla, kai dėl nenumatytų paklausos pokyčių reikia keisti į prastinį gamybos ritmą . Atsargas tenka sudaryti ne tik dėl prekių gamybos ir vartojimo paklausos laikoskirtumo, bet ir siekiant racionaliau panaudoti transporto priemones, sumažinti pervežimo kaštus. Dėlto, pavyzdžiui, regioniniams sandėliams prek ės neretai tiekiamos didesniu kiekiu, negu reik ėtų esamai pirk ė jų paklausai patenkinti. Iš esmės taip yra irgi dėl laiko skirtumo tarp prekių gavimo ir jų pardavimo, tačiau šiuo atveju lemia noras efektyviau panaudoti transportą .4

Prekių atsargų są vok ą būtina skirti nuo prekių likučio są vokos. Prekių likučio są voka yra daug

siauresnė – tai prekių atsargų dalis, likusi po tam tikr ų operacijų . Prekių atsargos klasifikuojamos,grupuojamos ir skirstomos pagal į vairiausius požymius:

- pagal apskaitomus rodiklius;- paskirtį ;- buvimo vietą ;- prekių šakinę sudėtį ;- savo dydį ;- komercinės veiklos sritis;- ūkinius vienetus;- fizines savybes, reikalavimus joms laikyti;- pagal paklausos pasireiškimo pobūdį ir t.t.

Atsargų dydis, kaip kiekinis rodiklis, gali būti absoliutus, natūrinis ( t, kg, m, m2, m3 ir kitisą lyginiai matavimo vienetai) ir vertinis (litas, mark ė, euras ir t.t.)

Prie kiekinių rodiklių galima priskirti momentines, vidutines, minimalias ir maksimaliasatsargas. Kai kurie kiekiniai prekių atsargų rodikliai turi ir kokybinių požymių . Tai atsargų kitimo(apimties ir sudėties), atsargų panaudojimo, efektyvumo ir kiti tiek santykiniai, tiek apskaičiuojami(apyvartumo dienomis ir kartais atsargos, tenkančios realizacijos vienetui) rodikliai.

Daugelis kokybinių prekių atsargų rodiklių , dažniausiai perskaičiuotų vidutinėmis atsargomis,taikomi vertinant lėšų , į dėtų į atsargas, panaudojimo efektyvumą bei atitikimą normatyvui,

Tokiems rodikliams priskiriama:- atsargų dydis procentais nuo apyvartos;

4 Pranulis V., Pajuodis A., Urbonavičius S., Virvilaitė R. Marketingas. The Baltic Press. 2000, p. 247.


13/42

B.Alborovienė

13

- atsargų dydis, vidutiniškai tenkantis 1m2 prekybos ploto (sandėlio, prekybos salės);- atsargų dydis, vidutiniškai tenkantis vienam (sandėlio, prekybos salės ir pan.);- atsargų apyvartumo greitis kartais;- atsargų apyvartumo trukmė dienomis;

- atsargų pajamingumas (rentabilumas);Per atsargų formavimą turi būti sprendžiami šie du pagrindiniai klausimai:

- atsargų dydžio optimizavimas;- racionalaus proceso su prek ėmis organizavimas sandėliuose, prekybos salėse, pagalbinėse ir

kitose patalpose bei kelyje.Atsargų formavimo procesas yra nuolatinis su ryškiais apimties ir sudėties svyravimais. Atsargų

dydžio nustatymas yra susiję s su komercinės veiklos apimtimi, sudėtimi, veiklos są lygomis. Pernelygdidel ė s atsargos į šaldo l ė šas, užima patalpas, apsunkina manevravimo laisvę , sul ėtina investuotokapitalo apyvartumą.

Per mažos atsargos neigiamai veikia prekių asortimento formavimo procesą , didina prekių užsakymo ir pristatymo išlaidas, gali tur ėti didel ę įtak ą aptarnavimo kult ūrai. Prekių atsargų dydis turi

būti toks, kad palankiai veiktų prekių pristatymo ir realizavimo procesą , o atsargų formavimo irlaikymo bendros išlaidos būtų mažiausios.

Prekių atsargų apyvartumo spartė jimas ar lėtė jimas veikia visas į monės ūkinės finansinėsveiklos puses:

- kapitalo poreik į ;- cirkuliacijos kaštų struktūr ą (ypač prekių atsargų laikymo ir parengimo prekybai kaštus);- į monės mokumą ;- rentabilumą .

Prekių atsargų sudarymo (formavimo) procesas susideda iš daugelio etapų :- prekių apyvartos analizės;- prekių gavimo tolygumo, komplektiškumo, šaltinių analizės;

- prekių atsargų ir apyvartumo analizės;- veiksnių ir są lygų , nulemiančių atsargų valdymo parametrus, prognozes;- atsargų valdymo parametr ų nustatymo ir modelių parengimo;- atsargų , apyvartumo ir lemiančių veiksnių bei są lygų operatyvios analizės ir kontrolės

Gamybos į monėse atsargų valdymo politika priklauso nuo sandėlių ūkio išvystymo, pakankamumo, radimosi vietos ir t.t.5

Lig šiol gana didelė verslo į monių lėšų dalis į šaldoma ir medžiagų ir gatavos produkcijosatsargų pavidalu. O kai kurių specialistų nuomone, pačios atsargų laikymo išlaidos dabar siekia net iki25 % turimų atsargų vertės.

Naujos koncepcijos logistikos srityje – just-in-time MRP (medžiagos poreikio planavimas) – palaipsniui peržengia vienos šalies sienas ir pradedamos naudoti tarptautiniu mastu, ypač

tarpnacionalinių kompanijų veiklos praktikoje. Tokios atsargų valdymo politikos tikslas – minimizuotifirmų atsargų apimt taip organizuojant gamybą ir vartojimą , kad jos būt ų pristatomos tiesiog gamybosvieton vartojimo proceso momentu.

Iš kitos pusės, jei atsargų minimizavimui, jų valdymui savo šalies viduje kompanijos jau seniaiskiria deramą dėmesį , tai pradėdamos tarptautinę veiklą ir susidurdamos su didesne rizika, jos dažnainebesilaiko tokių principų .

Atsargų sudarymas tiek šalies viduje, tiek veikiant užsienio rinkose turi tą patį tikslą : laiku patenkinti vartotojo poreikius. Tarptautinė aplinka, aišku, suteikia tam tikr ų unikalių aspektų , pvz.,skirtingos valiutos, tuo pačiu jų keitimo kursų svyravimo rizika, didesni atstumai, muitai ir pan.

5 Sūdžius V. Komercinės į monės mokslas. V. 1995, p. 50-52.


14/42

B.Alborovienė

14

Įvertinant valiutų svyravimus, kompanijos gali skirtingai vertinti atsargų būtinumą , jų apyvartumą . Kai kuriais atvejais atsargos gali būti kaupiamos ar tuoj pat paleidžiamos apyvarton pasikeitus situacijai, pergabenamos į kitą šalį ir pan. Atsiranda erdvė tam tikra prasme spekuliacinėmsoperacijoms su atsargomis.

Spr ę sdamos koks atsargų lygis tur ėtų būti saugomas, kompanija paprastai atsižvelgia į trismomentus:

1) užsakymo ciklo trukmę ;2) siekiamą vartotojo aptarnavimo lygį (laipsnį );3) atsargas kaip strateginę priemonę .

Užsakymo ciklo trukmė – tai yra laikas, kuris praeina nuo užsakymo pateikimo iki prek ės pristatymo vartotojui. Du momentai svarbūs atsargų valdymo atžvilgiu: užsakymo ciklo ilgis ir jonuoseklumas. Tarptautinio užsakymo ciklas ilgesnis, tačiau struktūra išlieka ta pati: užsakymo perdavimas, užpildymas, krovinio paruošimas pervežimui, pats pervežimas. Užsakymo perdavimotrukmė priklauso nuo naudojamų komunikacijos priemonių – fakso, telefono, pašto, elektroninio paštoir pan. Užsakymo užpildymas irgi ne toks paprastas dalykas, gali būti problemų su kalba, su

naudojamomis formomis ir t.t.Paties krovinio paruošimas išsiuntimui irgi reikalauja daugiau dėmesio. Skirtingi reikalavimai

tarai, žymė jimui, markiravimui suteikia savo specifik ą . Be to, ir didesni transportavimo atstumai, pasienio formalumai ilgina ciklo trukmę . Todėl tenka tur ėti pakankamai atsargų ir namuose ir užsieniošalyse, norint laiku patenkinti vartotojo poreikius.

Antras aspektas – užsakymo ciklo nuoseklumas. Jį kur kas sunkiau išlaikyti tarptautiniu mastu.Priklausomai nuo pasirinktos transporto r ūšies pristatymo laikas gali užsitę sti. Todėl tenka tur ėti tamtikr ą kiek į draustinių atsargų , siekiant apsidrausti nuo nenumatytų kliūčių .

Sėkmingai naudojant šiuolaikines komunikacijos priemones - faksą , telefoną , paštą , elektroninį paštą , verslininkas gali sutrumpinti užsakymo ciklą . Tačiau, tai šiek tiek pabrangins užsakymoapdorojimą .

Vartotojo aptarnavimo laipsnis yra viena iš są lygų , kuri ir lemia atsargų politik ą . Pvz.,JAVkompanijos šalies viduje siekia užtikrinti vartotojo aptarnavimą laiku 90-95 %. Tarptautiniu mastu taine visuomet pasiekiama, ir dažnai tai gali būti nepagr į stai brangu. Tad, jeigu užsienio klientas tikisigauti užsakytą prek ę per 20 dienų , nebūtina siūlyti jam 10 dienų terminą .

Atsargos kaip strateginė priemonė, gali būti naudojamos apsidrausti nuo valiutų svyravimo.Atsargų didinimas prieš neišvengiamą valiutos devalvavimą vietoje grynų pinigų laikymo gali padėtiišvengti didesnių su tuo susijusių nuostolių . Panašiai ir aukštos infliacijos atveju – galima apsisaugotinuo jos tiesioginės į takos turint didesnes atsargas. Laikantis lanksčios atsargų valdymo politikosatskirose šalyse, galima išvengti didesnės rizikos. Daugelyje šalių turto mokestis yra taikomas iratsargoms. Jeigu toks mokestis bus aukštesnis nei apsidraudimo nuo infliacijos ar valiutos devalvacijosnauda, neverta didinti atsargų

Nepriklausomai nuo naudos, mažinant finansinę rizik ą , atsargų valdymas turi attikti kompanijosstrategiją .Kartojimo ir diskusijų klausimai

1. Apibr ėžkite prekių atsargų są vok ą . Pateikite pavyzdžių .2. Išvardinkite požymius pagal kuriuos klasifikuojamos prekių atsargos.3. Nurodykite kokybinius prekių atsargų rodiklius.4. Apibūdinkite atsargų lygio nustatymo momentus.


15/42

B.Alborovienė

15

3. Kitos veiklos šakos logistikoje

Temos studijų tikslai:- suprasti kitų veiklos šak ų į tak ą logistikai.

Uždaviniai:

- apibūdinti prekybos logistikos ryšį su kitomis mokslo sritimis;- apibūdinti prekybos logistikos ryšį su kitomis praktikos sritimis; - nurodyti logistikos ir marketingo ryšį , jų ribas;- nurodyti marketingo logistikos reikšmę ;- apibūdinti marketingo vietą verslo logistikoje;- paaiškinti gamybos, marketingo ir logistikos tarpusavio ryšį .

Logistika artimai susijusi su į vairiausiomis mokslo ir praktikos sritimis, naudojasi jų patyrimu,konkrečiais būdais ir metodine baze.. Pirmiausia reikia skirti teorinę logistik ą , kuri yra mokslinis prekybos, kaip tam tikros praktinės veiklos srities pagrindas (4 paveikslas). Dabar jau atlikta daugteorinės logistikos tyrimų ir apibendrinimų , jais naudojasi visos ūkio šakos, kur tik susiduriama sumaterialinių srautų judė jimu, krovinių perk ėlimu ir vežimu į vairiausiais nuotoliais.

Prekybos logistika naudojasi ir kitų logistikos sričių (pramonės, transporto, paslaugų ) teoriniaisir praktiniais laimė jimais, nes materialinių ir prekinių srautų judė jimas tyri daug bendr ų , tarpusavyjederinamų klausimų ir sprendimų . Patogią pirk ė jams skirtą plataus vartojimo prekių pakuotę galimasukurti tik bendromis prekybos ir pramonės pastangomis, derinant abipusius interesus. Taip buvosukurti daugelio maisto produktų (kavos, gėrimų , pieno ir pan.) taros matmenys, leidžiantys racionaliaiir kompaktiškai sudėti prekes ant europadėklo. Elektroninės technikos naudojimas parduotuvėse

reikalauja ir tam tikr ų pakuotės matmenų ir ženklinimo, kuris tenkintų ne tik prekių judė jimo, bet irkontrolės ir apsaugos poreikius. Stambios prekybos bendrovės, nor ėdamos tur ėti kuo daugiaureprezentacinių prekių , pateikia gamintojams parametrus arba atitinkamas receptūras.

Kitas prekybos logistikos ryšių sritis reikis skirstyti į dvi dalis: bendros ir specialios mokslosritys. Prie pirmosios priskiriama dabar visiems moksliniams tyrimams naudojamas mokslo šakas –informatik ą , kibernetik ą , sistemų analizę , modelių teoriją , prognostik ą ir pan. Be jų negalima rastiteisingų teorinių ir praktinių sprendimų , numatyti optimalų reguliuojamos srities valdymą , jo taktik ą ir

4 pav. Prekybos logistika, jos ryšys su kitomis mokslo ir

praktikos sritimis (pagal V.Čaplik ą )

Teorinė logistikaBendros mokslo sritys

InformatikaKibernetikaModeliavimasOperacijų tyrimasPrognostikaSistematikaValdymas

Specialios mokslo ir

praktikos sritys

ArchitektūraGeografijaElektronikaMarketingasPrekių mokslasStatybaTransportas

PREKYBOSLOGISTIKA

Kitų sričių logistika


16/42

B.Alborovienė

16

strategiją . Išskirtinis vaidmuo tenka prognozavimui, kuris padeda rasti ir pagr į sti teisingus plėtotės būdus ateityje, nes be jų kasdienė veikla neperspektyvi. Antroji dalis apima tas praktikos ir mokslosritis, su kuriomis prekybos logistika nuolat są veikauja, naudojasi jų laimė jimais. Tai architektūra,

geografija, elektronika, marketingas ir pan.Bendr ų mokslo sričių metodologija naudinga prekybai dar ir tuo, kad leidžia ištirti ir pažinti

šakos vidinę struktūr ą , funkcinius jos ypatumus. Šiuo požiūriu ypač svarbi kibernetika ir sisteminė analizė, jų pagrindu galima sudaryti ir atitinkamus prekybos logistikos modelius. Tai tam tikra irmetodologinė logistikos analizės kryptis, visos prekybos tyrimo būdas.

Kibernetikos teorijos esmė – į vairių objektų , procesų ir sistemos valdymas per išorinius ryšiussu aplinka. Todėl čia nagrinė jamos srities sandara, jos ypatumai yra antraeilis dalykas. Ir tai teisinga,nes tik per ryšius ir są veik ą su aplinka išryšk ė ja atitinkamo objekto paskirtis, jo kokybinės savybės

Kadangi prekyba plataus vartojimo prek ėmis yra sudėtinga sistema, reiškiasi per daugelį ryšių su kitomis aplinkinėmis sistemomis, tuos ryšius galima atitinkamai skirstyti ir grupuoti. Pirmiausiaišskiriame ryšių grupę , nes per ją į prekybos sistemą į eina ir išeina į vairiausia informacija, susijusi su

prekių savybėmis ir vartojimo ypatumais. Čia priskiriama ir visa reklaminė medžiaga.Specialios mokslo sritys labai artimai susijusios su prekybos logistika, nes atskir ų į monių

architektonika, jų statybinę konstrukciją diktuoja bendri prekių judė jimo reikalavimai, kaip antai: parduotuvių plotas turi būti aiškiai suskirstytas į dalis, kurios skirtos prek ėms gauti ir realizuoti. Taipyra ir su parduotuvių išore arba aplinka: turi būti aiškiai išskirtos zonos pirk ė jams ir transportui su prek ėmis važiuoti. Taip yra ir prekių sandėliuose, kur išskirtos prekių gavimo, laikymo,komplektavimo ir išsiuntimo patalpos. Ypač aukštų sandėlių konstrukcija priklauso nuo stelažų montavimo, jų techninių matmenų .

Architektūra, kaip meno sritis, artimai susijusi su estetika, jos kriterijais. Tas ypač svarbu baigiamosiose plataus vartojimo prekių judė jimo operacijose, kai jos pateikiamos pirk ė jams.Parduotuvių , ypač prekybos salių šiandieniniai interjero, taip pat prekių pateikimo estetiniai kriterijai

yra labai aukšti, reikalauja gero darbuotojų pasirengimo ir meninės išmonės. Be estetinio prekių išdėstymo – svarbūs ir atraktyvūs akcentai, patrauklūs ir informaciją teikiantys papuošimai: rodyklės,manekenai, reklaminiai stendai, iliuminacijos ir pan. Šiuo požiūriu labai išsiskiria stambūs, dengti prekybos centrai, kur pastatų viduje į rengiamos pirk ė jų automobilių stovė jimo aikštelės, poilsio irinformacijos vietos, vandens baseinai, fontanai, į vairių augalų oranžerijos ir t.t. Visa tai turi harmoniją su prek ėmis, jų pasiūla pirk ė jams.

Logistikos ir marketingo ryšys.Ypač svarbūs ryšiai su marketingu, kuriam neretai tenka pradinis vaidmuo organizuojant prekių

judė jimą . Pirmiausia gaunami duomenys apie gyventojų paklausą prek ėms, jų vartojimo ypatumus,veikiančias būsimoje veiklos teritorijoje į mones. Turint šią informaciją , jau galima ieškoti prekių

tiek ė jų , nustatyti su jais reikiamus ryšius. Po to jau tikslinga organizuoti prekių judė jimą , konkrečiuslogistikos procesus. Tačiau dabar gausiai naudojant prekybos į monėse elektroninę technik ą , ypač paskutinėmis prekių judė jimo stadijomis, kur atsiskaitoma su pirk ė jais už prekes, galima gauti daugsvarbių žinių apie realizacijos eigą , jos pagrindu pateikti tikslius užsakymus tiek ė jams. Todėl yranuomonių , kad nuolat tobulinant logistikos informaciją marketingo vaidmuo mažės. Tačiau šiandiennagrinė jant logistikos procesus neretai tenka aiškiai suvokti logistikos ir marketingo ribas.Marketingui priskiriamas prekių vertinimas, taip pat pirk ė jo interesai, prekybos ir paslaugų kokybė (5 paveikslas). Tačiau pastarieji klausimai jau yra ir logistikos interesų srityje, rodo marketingo ribas.Logistikai priskiriamas išorinis ir vidinis transportavimas, prekių laikymas, jo kaštai, taip patužsakymai ir informacija.1

1 Čaplikas V. Prekybos logistika. V. 1997, p. 14 – 18.


17/42

B.Alborovienė

17

Pav. 5 Logistikos ir marketingo veiklos sritys (pagal Douglas ir Lambert)

Marketingo logistika apima tik dalį verslo logistikos – prekių judė jimą nuo gamintojo iki jų vartojimo ar pirkimo vietos (6 paveikslas).

Marketingo logistika – tai sprendimai ir veiksmai, susiję su fiziniu prekių jud ė jimu nuo gamintojo iki vartotojo.

Prek ė

Kaina Vertinimas

Pirk ė jas irpaslaugų lygis

Inventorius,technika

Transportavimas, jo kaina

Vidaus trans-portavimas

Prekių lai-kymo kaina

Užsakymai irinformacija


18/42

B.Alborovienė

18

Sprendimai dėl paskirstymo kanalo ilgio ir paskirstymo sistemos pločio turi lemiamą reikšmę marketingo logistikos aptarnaujamų pirk ė jų skaičiui. Paskirstymo kanalo institucijos ir marketingo

logistikos institucijos turi būti viena su kita suderintos. Tačiau fizinis prekių judė jimas nebūtinai turisutapti su nuosavybės į jas teisių , mok ė jimo priemonių ir komercinės informacijos srautų judė jimu, t.y jie nebūtinai turi judėti per tas pačias institucijas. Kartais net tikslinga vienus srautus nuo kitų atskirti.

Laiko ir vietos atžvilgiu r ėmimo politikos priemones būtina koordinuoti su marketingologistikos priemonėmis. Pavyzdžiui, vykstant reklamos kampanijai reikia atitinkamų logistikos

veiksmų , kad galima būtų patenkinti staiga padidė jusią paklausą .Glaudus ryšys pastebimas tarp logistikos ir kainų politikos. Nustatant kainas, ypač jų žemutinę

ribą , būtina atsižvelgti į logistikos kaštus. Pakopinė nuolaidų struktūra remiasi prekių užsakymų dydžiu, jų pirkimo apimtimi, reikalavimais prekių vežimui, atsargų sudarymui, į pakavimui ir t.t. Vienassvarbiausių teritorinės kainų diferenciacijos veiksmų yra logistikos kaštai (Vokietijoje atlikti tyrimai parodė, kad vidutiniškai jie siekia 8-9 % į monės prekių apyvartos).4

Logistika turi artimo ryšio ir su geografija, teritoriniu prekybos objektų išdėstymu. Prekių transportavimo nuostoliai lemia ne tik cirkuliacijos kaštus, bet ir mažmeninę kainą . Sudarant prekių vežimo maršrutus visada atsižvelgiama į nuotolį . Be jo neį manoma į vertinti ir logistikos kaštų ,teritorinių jos veiklos ribų .

Logistik ą suprantant kaip atskir ą valdymo veiklos sritį , logistinės veiklos santykis su

marketingu ir gamyba būtų toks kaip pavaizduota 7 paveiksle. Marketingas pirmiausia skirtas tirtirink ą , pateikti produktą , organizuoti pardavimą ir paskirstyti produkciją . Gamybinė je srityje jis kuria produkciją ar paslaugas. Čia r ū pinamasi kokybės kontrole, gamybos terminų nustatymu, darbo vietų ,gamybos pajėgumų planavimu, darbo imlumo vertinimu ir standartais. Logistika – tai veikla,suteikianti produktui ar paslaugai laiko ir vietos vertę . Ne visada patartina firmos veiklą skirstyti į tris,o ne dvi funkcijas tam, kad būtų koordinuojamos logistikos operacijos. Plačiai suvokiami irkoordinuojami, marketingas ir gamyba gali efektyviai organizuoti logistinę veiklą , nesukurdami atskiroorganizacinio vieneto. Tačiau atskira funkcijų sritis galėtų padėti efektyviausiai pasiekti norimą koordinaciją

4 Pranulis V., Pajuodis A., Urbonavičius S., Virvilaitė R. Marketingas. The Baltic Press. 2000, p. 245.

Žaliavų išgavė jas

Prekių gamintojas

Prekybinin-kas

Vartotojas

Vidinė logistika

Materia-linio ap-r ū pinimologistika

Vidinė logistika

Vidinė logistika

Verslo logistika

Marketingo logistika

6 pav. Marketingo logistikos vieta verslo logistikoje (pagal A.Pajuodį )


19/42

B.Alborovienė

19


1. Kokia Bendr ų jų mokslo sričių reikšmė logistikai.2. Su kokiomis specialiomis mokslo ir praktikos sritimis prekybos logistika palaiko ryšį ?3. Nurodykite logistikos ir marketingo ryšius bei ribas.

4. Kas yra marketingo logistika?5. Kas sudaro logistikos kaštus ir kur slypi jų mažinimo rezervai?

Rinkos irgamybostendencijos

Gamyba

Logistika

Finansinė kontrolė

Vartotojų aptarnavi-mo lygis

Gamyboslygis

7 pav. Gamybos, marketingo ir logistikos tarpusavio ryšiai


20/42

B.Alborovienė

20

4. Sandėlių logistika

Temos studijų tikslai:- gebėti organizuoti prekių atsargų formavimą ir valdymą .

Uždaviniai:- paaiškinti sandėliavimo esmę ;- apibūdinti sandėliavimui į takos turinčius veiksnius;- apibūdinti sandėlių tipus;- apibūdinti sandėlių darbo rodiklius;- paaiškinti sandėliavimo struktūr ą Europos vidaus rinkoje;- paaiškinti logistikos organizavimą sandėliuose;- apibūdinti sandėlių logistines patalpas;- nurodyti elektroninė je etiketė je pateikiamus duomenis;- paaiškinti prekių atrinkimo ir išsiuntimo iš sandėlio organizavimą .

SandėliavimasLogistikoje sandėliavimas suprantamas kaip sandėliavimo sistemos, kurioje turi kur kas

platesnę prasmę , funkcionavimas. Sandėliavimo sistema yra vadinama visuma techninių , organizacinių ir informacinių priemonių , kuriomis atliekamas produkcijos priėmimas, sandėliavimas, paruošimasišduoti ir išdavimas pristatymui į vartojimo vietas. Ši sistema daugiausia vykdo dvi funkcijas: yra kaip buferis medžiagų ir prekių srauto sistemoje ir kaip tranzito pakopa, kurioje atgabenti kroviniai yraišskirstomi, performuojami ir, jei reikia, papildomos jų atsargos.

Sandėliavimo proceso skirtumai ypač išryšk ė ja apsir ū pinimo (medžiagų ir žaliavų ) irdistribucijos (pagamintos produkcijos) sandėliuose. Apsir ū pinimo sandėlių pajėgumai orientuojami į gamybos poreikius. Distribucijos sandėliai orientuojami pagal jų pasirengimą tiekti gatavą produkciją .

Tokios sandėlių ūkio funkcijos kaip prekių atvežimas, kontrolė, prekių judė jimas, sandėliavimas,r ūšiavimas ir atranka, prekių išdavimas, priklauso nuo sandėlio tipo. Sandėliavimo sistemai turintysį takos veiksniai parodyti l lentelė je.

1 lentelė Sandėliavimo sistemai turintys įtakos veiksniai

1. FUNKCINĖ TAM TIKR Ų SANDĖLIŲ ORIENTACIJA(į gamybos procesą arba marketingą )

2. VIETA• orientuota į gamybą • orientuota į rink ą bei geografinę padėtį • orientuota į marketingo struktūr ą • orientuota į transportavimo technik ą

3. SANDĖLIAVIMO PAJĖGUMAS

4. SANDĖLIO INVESTICIJOS IR FINANSAVIMAS(savo sandėlių į rengimas arba svetimų sandėlių ar paskirstymo centr ų naudojimas)

• apsir ū pinimas į renginiais• pastatai ir techniniai sandėlių blokai• objekto aptarnavimas ir sandėlio į ranga


21/42

B.Alborovienė

21

5. SANDĖLIAVIMO SISTEMOS SUPLANAVIMAS

6. SANDĖLIAVIMO PROCESAI• prekių atvežimas ir jų identifikavimas • prekių r ūšiavimas ir paruošimas sandėliuoti • sandėliavimo vietos nustatymas• sandėliavimo transportas• paėmimas iš sandėlio• paruošimas gabenti ir į pakavimas• pakrovimas

7. SANDĖLIO ŪKIO TVARKYMAS IR SANDĖLIO ATSARGOS

Logistikos sferoje dominuoja 4 sandėlių tipai:Gamyklų sandėliaiGamyklų sandėliai dar vadinami gatavos produkcijos sandėliais. Jie paprastai būna netoli nuo

gamybos vietos ir skirti trumpalaikiam produkcijos sandėliavimui. Juose sandėliuojama tik toje vietojegaminama produkcija.

Centriniai sandėliaiTai kita sandėliavimo pakopa, einanti po gamyklų sandėlių pakopos. Šių sandėlių skaičius

dažniausiai būna ribotas, tačiau juose sandėliuojami visi į monė je gaminami gaminiai. Jų funkcija yra papildyti prekių atsargas sandėliuose, kurie sudaro tolesnę sandėliavimo pakopą .

2 lentelė Sandėlių darbo rodikliai

Našumo rodikliai Pajėgumo rodikliai• Sandėliuojamų prekių kiekis• Sandėliuojamų prekių asortimentas• Sandėliuojamų prekių apyvarta:

- atvežtų į sandėlį pakuotės vienetų skaičius;- išgabentų iš sandėlio pakuotės vienetų skaičius;- pergabentų į kitus sandėlius pakuotės vienetų skaičius;

- sugr ą žintų į sandėlį pakuotės vienetų skaičius• Sandėliavimo ir išgabenimo iš sandėlio trukmė pagal prekių

grupes (minimali, vidutinė, maksimali)• Sandėlio ploto ir tūrio išnaudojimas (minimalus, vidutinis,

maksimalus)• Prekių išdėstymo nuotolis pagal prekių grupes (minimalus,

vidutinis, maksimalus)• Prekių tr ūkumų situacijų skaičius ir trukmė • Sandėlių nuostolių dydis• Sandėliuojamų prekių vertė

• Sandėlio darbuotojų skaičius• Išdirbta darbo valandų • Sandėlio darbų mechanizavimo lygis• K ėlimo ir transporto į renginių kiekis• Išdirbta valandų naudojant mechanizmus


22/42

B.Alborovienė

22

Regioniniai sandėliaiRegioniniai sandėliai į rengti tam tikrame regione, kur į sudaro kelios sritys. Toks sandėlis yra

savotiškas buferis tarp gamybos ir realizavimo rinkos. Savo atsargomis jis sumažina pirmesnių ir paskesnių sandėliavimo pakopų kr ūvį .

Realizavimo bazėsŽemiausioje sandėlių hierarchijos pakopoje yra realizavimo bazės, decentralizuotai

išsidėsčiusios po visą pardavimo sritį . Jų paskirtis – turimus prekių kiekius išskirstyti pagal pirk ė jų užsakymus ir paruošti pristatyti klientams. Realizavimo bazės tiesiogiai priskiriamos tam tikrai pardavimo sričiai ir ten esantiems pirk ė jams (8 paveikslas).

Sandėlių darbo rodikliai parodyti 2 lentelė je.Tarptautinės į monės sandėliavimo funkcijos yra tos pačios kaip ir nacionalinė je į monė je, tačiau

tarptautinėms į monėms iškyla dar kitų sandėliavimo problemų .Tarptautinis apsir ū pinimas medžiagomis ir žaliavomis, taip pat distribucijos procesai

tarptautiniu mastu dėl tolimų nuotolių sukelia būtinybę padidinti turimas atsargas. Užsienio rinkose

multinacionalinėms į monėms keliami kiti tiekimo reikalavimai negu vietinėms į monėms, kurios geriauir greičiau prisitaiko prie rinkos paklausos. Tarptautinis verslas turi į vairių galimybių kurtisandėliavimo sistemą . Siekiant sumažinti transportavimo išlaidas greitai ir dažnai transportuojant prekes užsienio rinkoje, steigiamas labai didelio pajėgumo sandėlis. Formuojamos kuo didesnėskrovinių partijos ir iš gamybos vietos gabenamos į užsienyje esantį sandėlį . Ši sistema sumažinadokumentų tvarkymo są naudas ir muito išlaidas.Be to, minimizuojamos transportavimo išlaidos. Jigreitai prisiderina prie paklausos augimo, nes turimos sandėlyje atsargos yra didelės. Tranzito sistemai būdingas dažnesnis ir greitesnis prekių srautas iš savo šalies į realizavimo šalį . Visa tai reiškia, kadgalima gerokai sumažinti sandėliavimo užsienyje esančiame sandėlyje išlaidas. Tačiau transportavimoišlaidos santykiškai didė ja.

Taikant tiesioginį prekių pristatymą , prek ės iš gamybos vietos savo šalyje gabenamos pirk ė jui

užsienyje be tarpinio sandėliavimo. Prekių srautą tvarko į monės užsienio filialas, nes pirk ė jas turi patsatlikti muitinės formalumus.

Taikant tiesioginį prekių pristatymą , prek ės iš gamybos vietos savo šalyje gabenamos pirk ė juiužsienyje be tarpinio sandėliavimo. Prekių srautą tvarko į monės užsienio filialas, nes pirk ė jas turi patsatlikti muitinės formalumus.

“Multi-country” sandėliavimas užima tarpinę poziciją Tarp klasikinės ir tranzitinėssandėliavimo sistemos. Užsienyje į rengiamas centrinis sandėlis, kuris apr ū pina reikiamomis prek ėmisgreta esančius sandėlius. Prekių srautas iš gamybos vietos į centrinį sandėlį gali būti organizuotas pagalklasikinę sistemą . “Multi-country” sandėlis prekių srautą nukreipia arba tiesiogiai pirk ė jui kaimyninė ješalyje, arba priima į į monės filialą . Šios sistemos tr ūkumas – nemažos organizacinės išlaidos irsandėlio vietos parinkimo problema. Minėtų sunkumų priežastis – kompleksiškesnė logistinė sistema

su aukštu internacionalizavimo laipsniu. Be to, iškyla papildomų problemų dėl verslo politikos. Visų pirma tarpvalstybinių prekių srautų apmuitinimų mokesčiai.

Tarp sandėliavimo ir transporto yra tiesioginės priklausomybės ryšys: atsargų mažinimassandėlyje arba sandėlių skaičiaus mažinimas privalo būti kompensuotas greitesniu transportofunkcionavimu, kuris suteiktų galimybę išlaikyti užsibr ėžtą tiekimo lygį . Atsargų mažinimasekonomiškai tikslingas tik tada, kai sutaupytos sandėliavimo išlaidos viršija papildomas transportoišlaidas, kurioms į takos turi tiekimo apimtys. Šių dienų tendencijos patvirtina centralizuoto prekių sandėliavimo ekonomiškumą . Svarbią reikšmę turi laiku pateikta ir operatyvi informacija, są lygojantididesnę sandėliavimo ir išdavimo procesų laisvę , galimybę vėliau paruošti ir realizuoti produkciją , produkciją , trumpinanti dispozicijos laik ą .


23/42

B.Alborovienė

23

Gamykla Pirk ė jas

Centrinis Nacionaliniaisandėlis sandėliaiEuropoje

Centrinis

sandėlisEuropoje

Nacionaliniaisandėliai

Gamykla Tiesioginis apr ū pinimas Pirk ė jas

ESAMA SITUACIJA

BŪSIMOS STRUKTŪROS

TranzitasPirk ė jas

8 av. Sandėliavimo struktūros Euro os vidaus rinko e a al R.Minal a

Tranzitas

Gamykla

Gam klaPirk ė jas


24/42

24

GSGS GSGSGS

CS CS CS

RSRS

RS

RB RB RBRB

RB

RB RB

RB

RB

RB

RB

RB RB

RB

PIRK ĖJASPIRK ĖJAS PIRK Ė

GS – gamyCS – centrRS – regioRB – reali

9 pav. Altermatyvios sandėliavimo struktūros (pagal R.Minalga)


25/42

25

Galutinis sprendimas dėl vertikalios sandėlio struktūros priklauso nuo to, kokius reikalavimus klientaikelia tiekimo trukmei ir kokios distribucijos išlaidos susidaro lyginant visas sandėliavimo ir transporto

išlaidas.Remiantis šiandieniniu patyrimu, Europoje yra šios sandėliavimo struktūr ų alternatyvos (9

paveikslas):- centrinis sandėlis, iš kurio apr ū pinami visi klientai Europoje;- gatavos produkcijos sandėliavimas nacionaliniuose pagrindinių realizavimo regionų

sandėliuose;- tiesioginis klientų apr ū pinimas iš gamybos vietų .1

Logistikos organizavimas sandėliuosePrekinių sandėlių logistika yra tam tikra prekių judė jimo atkarpa jų kelyje iš gamintojų

vartotojams. Tačiau tai ypatinga atkarpa su labai svarbiomis plataus vartojimo prekių judė jimofunkcijomis. Prekių sandėliai turi sukaupti prekes, jas laikyti, atitinkamai apdoroti ir išsių stimažmeninės prekybos į monėms ir kitiems šių prekių pirk ė jams ir vartotojams.

Prekių sandėlių paskirtis lemia ir atitinkamą logistik ą , jos organizavimą . Prek ėms kaupti, laikytiir paskirstyti gavė jams reikia specialių patalpų , technikos, darbų organizavimo ir viso procesovaldymo. Tačiau tai taip pat yra tam tikros operacijos su prek ėmis, jų organizavimas, kontrolė irvaldymas. Todėl ir sandėlių logistik ą apibūdiname kaip visumą operacijų su prek ėmis nuo jų gavimo irišsiuntimo iš sandėlio.

Visos sandėlio logistikos proceso operacijos skirstomos į šias sudedamą sias dalis: prekių gavimas, laikymas, paruošimas ir išsiuntimas. Tačiau ne visais atvejais atliekamos visos šiosoperacijos. Sandėliai gali būti ir paprasčiausios aikštelės, kur prek ės (kroviniai) priimamos ir netrukus

išsiunč iamos. Daug tokių aikštelių yra į vairaus krovininio transporto susikirtimo mazguose, kai vieną transporto r ūšį tenka keisti kita. Tai vadinamieji tranzitiniai sandėliai. Būna sandėlių , kurie ne tik gauna ir išsiunč ia prekes, bet ir jas kaupia, laiko ir saugo. Tačiau kokių nors prekių apdorojimooperacijų : atrinkimo, r ūšiavimo, komplektavimo ir panašiai šie sandėliai neatlieka. Dalis tokių sandėlių yra specializuoti, skirti vienos r ūšies prek ėms, pvz., naftos produktams, tr ą šoms, transporto priemonėms, baldams ir pan. Tačiau plataus vartojimo prekių srityje daugiausia dominuoja sandėliai,kuriems būdingos visos operacijos - prekių gavimas, laikymas, paruošimas ir išsiuntimas. Tai siejasisu visa prekių judė jimo sistema, jos paskirtimi: prekių pateikimu iš gamintojo vartotojui. Šie sandėliaituri kaupti ir laikyti labai į vairaus asortimento prekes, kad galėtų patenkinti į vairiausios specializacijos bei dydžio parduotuvių poreikius. Todėl šio tipo sandėliuose prekių komplektavimo operacijos sudarožymią viso proceso dalį , joms skiriamas išskirtinis dėmesys.

Visos operacijos vykdomos iš anksto numatytose ir specialiai į rengtose vietose. Kiekvienalogistikos proceso dalis reikalauja atitinkamos į rangos, darbuotojų ir kitų są lygų . Analizuojantlogistikos procesą visas tas są lygas būtina į vertinti. Be išsamios, gerai sutvarkytos informacijos sunkuarba apskritai neį manoma sėkmingai valdyti sandėlio logistikos. Logistinės informacijos poreikis ypač išaugo, pradė jus šiuos procesus valdyti kompiuterinės technikos pagalba. Šiuolaikinių sandėlių visos prekių laikymo vietos indeksuotos ir į vestos į kompiuterius. Jie nustato prekių atrinkimo eiliškumą ,suranda laisvas vietas naujoms prekių siuntoms, kontroliuoja prekių gavimą ir išsiuntimą iš sandėlio. Šiinformacija ir užtikrina sėkmingą logistikos operacijų valdymą . Informacijos ir prekių judė jimastarpusavyje artimai susiję procesai, tas sandėliuose labai akivaizdu, reikia jas gerai pažinti.

1 Minalga R. Krovinių gabenimas tarptautiniais maršrutais. V. 1997, p. 72-76.


26/42

B.Alborovienė

26

Logistikos proceso pagrindinės dalys, atskiros operacijų grupės yra lokalizuotos ir vykdomosatitinkamose sandėlio patalpose. Prekių priėmimo patalpoje prek ės iškraunamos iš transporto priemonių , tikrinamas prekių kiekis, o kartais ir kokybė. Vėliau prek ės (paketai) indeksuojamosatsižvelgiant į jų laikymo vietas ir transportuojamos į sandėlius. Visas šias operacijas organizuoja ir

valdo prekių gavimo ekspedicija.Pagrindinę sandėlio dalį sudaro prekių laikymo patalpos. Priklausomai nuo sandėlio dydžio,

prekių asortimento joms tenka net 75-95 % visų patalpų ploto. Prekių laikymo patalpos dažniausiaiskirstomos į atskiras sekcijas priklausomai nuo laikomų prekių ypatumų , jų asortimento. Prek ėms,kurios reikalauja ypatingo r ėžimo, į rengiami specialūs sandėliai, taip pat ir visos kitos prekių laikymo patalpos į rengimu ir konstrukcija gerokai skiriasi nuo kitų logistinių patalpų

Prekių paruošimo patalpose mažmeninių pirk ė jų užsakytos prek ės komplektuojamos,r ūšiuojamos ir pakuojamos. Kai kurie stambūs sandėliai užsiima ir prekių fasavimu ir supakavimuvartotojo taroje. Nesudėtingos prekių ruošimo (išsiuntimo) operacijos gali būti vykdomos ir laikymo patalpose, kur atrenkamos ir sudedamos į atitinkamo tipo tar ą . Paruošimo ir išsiuntimo iš sandėliooperacijas organizuoja atitinkama tarnyba arba ekspedicija.

Sandėliams tenka organizuoti ir taros judė jimą . Dalis taros yra daugkartinio naudojimo, januolat keičiamasi su gamintojais, tarp sandėlio ir mažmeninės prekybos objektų . Sandėliai organizuojašios taros surinkimą ir gr ą žinimą gamintojams.

Sandėliuose veikia daug logistinės technikos: į vairaus tipo prekių laikymo stelažai, konvejeriai,vidaus transportavimo priemonės, paketų išardymo ir jų surinkimo į taisai, šaldymo, ventiliacijos iršildymo į rengimai. Tuo r ū pinasi specialus logistikos aptarnavimo arba technikos skyrius. Jeigu sandėlisdisponuoja savo krovininiu (išorinio vežimo) transportu, tai logistikai priklausys ir šis skyrius arba jis bus integruotas į bendr ą techninio aptarnavimo padalinį .

Visos sandėlio logistikos operacijos nepriklausomai nuo to, kur jos vyksta, koks atskir ų patalpų vaidmuo reikalauja bendros koordinacijos, valdymo. Dabar tą užtikrina kompiuterinė technika, kurireguliuoja, kontroliuoja ir valdo sandėlio logistik ą .

Sandėliuose svarbų vaidmenį vaidina ne tik logistikos skyrius, bet ir marketingo skyrius, kur į sudaro du poskyriai: prekių pirkimo ir pardavimo. Juos aptarnauja terminalai. Prekių pirkimo poskyriskomercinėmis operacijomis pradeda logistinius procesus. Pagrindinė informacija, kuria keičiasi prekių gamintojai ir šis poskyris, yra į vair ūs asortimento katalogai, prospektai ir lapeliai, kurie teikia žiniasapie gaminamas prekes, jų ypatumus. Jais naudojais marketingo skyriaus darbuotojai: užsako prekes,siunčia numatytos formos blank ą arba perduoda užsakymą telefonu, telefaksu, elektroniniu paštu. Visų prekių užsakymų duomenys perduodami skaičiavimo centrui.

Logistikos skyrius prekių gavimo padalinio darbuotojai patikrina atvežtų prekių kiek į , ar jisatitinka užsakytą . Tai daroma naudojantis prekių priėmimo vietoje į rengtu terminalu. Priimtų prekių (siuntų ) rodikliai taip pat perduodami skaičiavimo centro duomenų bankui. Jei yra nesklandumų ar prekių kiekis nesutampa su užsakytu, aiškinamasi su vairuotoju (ekspeditoriumi), daromos žymės jo

dokumentuose (važtaraščiuose).Po to gautos prekių siuntos ženklinamos, joms surandama vietos sandėlyje. Kiekvienam

krovinio vienetui, kur į sudaro ant atskiro standartinio padėklo (su juo gamintojai prekes ir pristato į didmenines į mones) sudėtos prek ės, kompiuteriu parengiama speciali nedidelė etiketė.

Informacinė je etiketė je pateikiami tokie duomenys:- prek ės laikymo vieta;- prek ės kodas;- prek ės atrinkimo siunčiant iš sandėlio vieta;- prek ės vienetų skaičius mažiausioje pakuotė je;- prek ės gavimo data;- prek ės pavidalo (asortimento vieneto) numeris;

- prek ės pavadinimas;


27/42

B.Alborovienė

27

- gamintojo arba tiek ė jo numeris (kodas).Etiketė nedidelė 2 * 8 cm dydžio, klijuojama ant tokio pat formato plonos į magnetintos

plokštelės. Tokios plokštelės su užklijuotomis etiketėmis sudedamos ant kiekvieno atskiro krovinio.Tuo operacijos prekių priėmimo patalpose ir baigiamos.

Atvyk ę s su elektriniu krautuvu sandėlio darbuotojas pagal etiketė je nurodytą vietą krovinį suvisu padėklu nuveža ir pastato į stelažą . Prie stelažo metalinio krašto prilipina informacinę kortelę .Visos laikymo vietos (stelažo narveliai) indeksuotos: nurodomas sektorius, konkretus laikymo narvelisir stelažo numeris (eilė), pvz., 16.254.99.Prekių išdavimas arba išsiuntimas iš sandėlio yra šiek tiek atvirkštinės analogijos, bet turi ir ypatumų .Marketingo skyrius priima iš parduotuvių prekių užsakymus, naudodamas taip pat terminalą . Taikomiį vair ūs užsakymo būdai: raštu, telefonu, telefaksu, elektroniniu paštu. Siekiama į šį procesą vis plačiauį traukti elektronik ą , automatizuoto valdymo principus. Geriausia, kai sandėlis gali tiesiogiaikontroliuoti parduotuvės prekių atsargas, į vykus pakeitimui arba nukrypimui nuo numatyto dydžio jas papildyti. Tačiau tokia sistema taikomos tik stambesnėms, tinkamai techniniu požiūriu į rengtoms parduotuvėms.

Priimtas užsakymas kompiuteriu pervedamas ant prekių atrinkimo lapų , kurie vėliau pateikiamiužsakymų vykdytojams – prekių siuntų surink ė jams. Čia vėl kompiuteriu spausdinamos panašausdydžio etiketės, kurios lengvai nuimamos nuo atrinkimo lapų ir klijuojamos ant prekių . Etiketė spausdinama ne tik kiekvienam prek ės asortimentiniam pavidalui arba jos konkrečiam pavadinimui, betir kiekvienai minimaliai pakuotei. Pavyzdžiui, jei kokios nors r ūšies mineralinio 18 butelių sudėti į kartonines dėžutes, o parduotuvė užsak ė 36 butelius, tai abejiems į pakavimams spausdinamos atskirosetiketės. Parduotuvių darbuotojai žino arba per prekių asortimento katalogus juos informuoja sandėlis,kiek prek ės vienetų yra pakuotė je. Užsakomas tik pakuočių skaičius, nes jos pritaikytos pervežti,estetiškos, galima panaudoti prekybos salė je prek ėms parduoti. Tai patogu ir pirk ė jams, nes perkant parduotuvė je visą pakuotę teikiama nedidelė bendros kainos nuolaida.

Etiketė je nurodoma prek ė, jos pavadinimas ir kodas, prek ės atrinkimo sandėlyje vieta, prek ės

užsakymo numeris ir transporto maršrutas. Prekių rink ė jas, paėmę s atrinkimo lapus, specialiu elektriniuvežimėliu važiuoja prie stelažų . Prekes deda ant vežimėlyje esančio standartinio europadėklo. Pakrautą padėklą , t.y. 150-170 cm aukščio, surink ė jas tvirtai aptraukia specialia plastmasine juosta. Ant jo daružrašomas maršruto numeris ir prek ės nuvežamos į išsiuntimo patalpą . Prekių pristatymo į parduotuvesmaršrutą taip pat parengia kompiuteris: nurodomos parduotuvės, siuntų skaičius, vykdymo seka(eiliškumas), laikas. Baigę s maršrutą , pristatę s surinktą tar ą , duomenis vairuotojas į veda į sandėlioskaičiavimo centro atmintį .

Toks yra principinis stambios didmeninės į monės, prekių judė jimo sistemos – logistikosmodelis. Visos pagrindinės prekių judė jimo operacijos elektronizuotos, visa informacija – bendramekompiuterių centre (PC). Šio proceso svarbiausiose darbo baruose esantys terminalai nuolatkomunikuoja su centru, iš jo gauna, gretina, koreguoja ir įveda naują informaciją . Tai labai spartina ir

palengvina bendrovės visų procesų operacijas, laiduoja jų kokybišk ą valdymą . Bet kuriuo metu galimagauti žinių , kiek ir kokių gamintojų ar tiek ė jų prekių yra sand ėliuose, kokios jų atsargos, kiek esamakonkreč ių pavidal ų , kaip jie keič iasi. Taigi prekių judė jimą lydi ir atitinkama logistinė informacija, bekurios kryptingai kelių dešimčių tūkstančių prekių asortimentinių pavidalų judė jimo valdyti būtų neį manoma.

Dabar dėl svarbaus logistikos vaidmens, jos operacijų dominavimo prekių sandėliuose kaikuriose šalyse tokio tipo sandėlius pradėta vadinti logistikos centrais. Šitaip nereik ėtų vadinti smulkių ir nekompiuterizuotų sandėlių .

Svarbiausias logistikos sandėlių bruožas tas, kad jie imasi visos atsakomybės už parduotuvių veiklą savo zonoje. Tai ne vien stabilus parduotuvių apr ū pinimas prek ėmis, bet ir jų konsultavimas,apr ū pinimas komercine informacija, bendras logistinių klausimų sprendimas. Tokie centrai turi savo

krovininį transportą , kurio veikla taip pat organizuojama, kontroliuojama ir valdoma kompiuteriais.


28/42

B.Alborovienė

28

Centro atžvilgiu parduotuvės tampa savotiškais terminalais, veikiančius pagal iš anksto parengtą programą . Parduotuvės savo pagrindinę veiklą nukreipia į prekių pardavimą . Net ir prekių užsakymus bandoma reguliuoti iš centro, šiuo tikslu jau yra specialių programų , besiremiančių prekių atsargų automatizuoto valdymo pagrindais.


1. Paaiškinkite kas sudaro sandę liavimo sistemą .2. Išvardinkite veiksnius, turinčius į takos sandėliavimo sistemai.3. Apibūdinkite logistikos sferoje diminuojančius sandėlius. Pateikite praktinių pavyzdžių .4. Kokiais darbo rodikliais apibūdinami sandėliai?5. Apibūdinkite sandėliavimo struktūr ą Europos vidaus rinkoje. Paaiškinkite kodėl tiesioginis prekių tiekimas yra perspektyviausias, Kodėl?6. Kokios yra optimaliausios Europos sandėliavimo struktūr ų alternatyvos?

7. Apibūdinkite sandėlių logistik ą .8. Nurodykite pagrindines sandėlių logistikos dalis.9. Išvardinkite sandėlių patalpas, jų funkcijas.10.Papasakokite kaip vyksta prekių atrinkimas sandėliuose.11. Apibūdinkite duomenis pateikiamus elektroninė je etiketė je.12. Paaiškinkite kaip vyksta prekių išsiuntimo iš sandėlio organizavimas.13. Papasakokite kaip vyksta parduotuvių prekių atsargų automatizuotas valdymas.


29/42

B.Alborovienė

29

Tarptautinė logistika

Temos studijų tikslai:

- išmanyti tarptautinės logistikos organizavimą .

Uždaviniai:- apibūdinti tarptautinės logistikos tikslus;- paaiškinti tarptautinės logistikos strategijas;- apibūdinti tarptautinės logistikos organizavimą ;- paaiškinti informacijos reikšmę logistikoje;- išvardinti reikalavimus komunikacijų sistemoms;- paaiškinti duomenų kliringo esmę ;- apibr ėžti palydovinės komunikacijos reikšmę ;- nurodyti tarptautinės logistikos užduotis;

- nurodyti reikalavimus keliamus tiek ė jams;- paaiškinti kaip veikia apr ū pinimo sistema.

Tarptautinė logistika sprendžia tas pačias problemas kaip ir verslo logistika, tačiau svarbiausiasskirtumas yra tas, kad medžiagų , gatavos produkcijos bei paslaugų judė jimas vyksta globaliai. Kaip irverslo logistika, bendr ą ja prasme tarptautinė logistika naudojama tais pačiais tikslais, tik kur kas plačiau.

Tarptautinė logistika nuo vidaus, arba verslo logistikos, skiriasi šiais požymiais:

- tarptautinis krovinių gabenimas susiję s su į vairių transporto priemonių naudojimu;- tarptautinis krovinių ir paslaugų judė jimas susiję s su kur kas daugiau tarpinink ų . Transporto

frachtuotojai yra daug svarbesni nei vidaus rinkoje, nes jie geriau žino tarptautines krovinių gabenimo są lygas;

- finansavimo galimybės ir apmok ė jimo formos bei są lygos gali skirtis, atsižvelgiant į užsieniošalių į statymus;

- išryšk ė ja šalių vyriausybių vaidmuo ir į taka užsienio prekybai. Yra žinoma, kad užsienio prekyba iš dalies yra skatinama, o ir tam tikras protekcionizmas būdingas beveik visomsužsienio prekybos sritims. Todėl atsiranda naujų kliūčių ir apribojimų ;

- kalba, verslo tradicijos bei papročiai gali tur ėti nemažos į takos logistinės sistemos veikimui.

Kiekvienos valstybės verslo politikos tikslas yra sukurti svarbiausias nacionalinių į monių veikimo są lygas – apr ū pinti reikiamomis medžiagomis ir žaliavomis bei realizuoti gatavą produkciją

(prekes). Šią politik ą riboja šalies ūkio ekonomika. Tarptautinė verslo sistema suprantama kur kas plačiau,nes, sprendžiant apr ū pinimo ir realizacijos klausimus, peržengiamos nacionalinės valstybėssienos.

Svarbiausi tarptautinio verslo požymiai – šalių , kuriose į monė turi filialų , skaičius, kapitalo irdarbuotojų pasiskirstymas pagal šalis. Vienas iš apimties požymių – apyvartos ir pelno pasiskirstymas pagal atskiras valstybes. Tipiškas valstybinis valdymo požymis – visuotinė orientacija.

Tarptautinio verslo į monė veikia pasaulio rinkoje, kuri padalyta politinių ir kultūrinių sienų .Tarptautinės į monės veiklos srities nepakanka vienareikšmiškam apibr ėžimui suformuluoti, nes verslokriterijai gali kisti pagal analizės tikslą .

Tarptautinė į monė gali būti traktuojama kaip verslo plėtros pakopa. Įmonių internacionalizavimo (tarptautinimo) plėtros išeities taškas yra nacionalinė į monė, o galutinis rezultatas


30/42

B.Alborovienė

30

– tarptautinė į monė. Tarptautinis verslas leidžia pasiekti visiškai kitą – aukštesnę – verslo plėtojimo pakopą .

Pirmasis verslo tarptautinimo etapas yra eksportas. Įmonė gali nuspr ę sti eksportuoti savo prekes dėl į vairių priežasčių . Pavyzdžiui, ji nori pirmauti savo technologija ir gerinti firmos į vaizdį .

Turimi dideli gamybiniai pajėgumai naudojami prekių gyvavimo rinkoje ciklui pailginti, tiekiant jasužsienio rinkoje.

Antrasis verslo tarptautinimo etapas – steigimas į monių , firmų atstovybių arba filialų , kuriegalėtų geriau nei tarpinis realizavimo padalinys vykdyti prekių realizavimo politik ą . Firmos filialaigeriau aptarnautų klientus vietoje, kur kas sumažindami transporto išlaidas. Iš dalies tai leistų išvengtikai kurių šalies importo apribojimų gabenant tam tikrus krovinius, bet ne atskiras detales arba mazgus į kitą šalį .

Trečiasis verslo tarptautinimo etapas – vietinės į monės steigimas ir produkcijos gamybosorganizavimas svetimoje šalyje. Toks organizavimas gali tur ėti į vairių formų : dalinis finansavimas(į statinio kapitalo dalis), bendra į monė arba nuosavos į monės steigimas. Paskutiniame verslotarptautinimo etape verslo į monė virsta visuotine korporacija, daugelyje šalių atstovaujama dukterinių

firmų ir pan.Tarptautinių į monių veikla susijusi su didesne rizika negu nacionalinių į monių . Nežinomybė ir

iš to kylanti rizika turi tiesioginę į tak ą tarptautinio verslo logistikos sistemai. Sprendimai šiuo atvejuyra kur kas kompleksiškesni. Taip pat didė ja informacijos poreikis, nes prekių srauto planavimas irvaldymas priklauso nuo daugelio veiksnių – tarptautiniam krovinių transportui keliamų reikalavimų ,sandėlių išdėstymo, į vairių kliūčių prekyboje ir pan.

Nacionalinės logistikos uždavinių ratas turi būti plečiamas. Prekių srautas tarp atskir ų į monėsvietų ir tarp atskir ų gamybos vietų šalyje ir užsienyje būtina sujungti į visumą . Todėl didė ja tarptautinių apr ū pinimo ir realizavimo rink ų tikslios analizės reikšmė.

Tarptautiniams medžiagų ir prekių srautams valdyti bei kontroliuoti reikia papildomų žinių apiešiuos dalykus:

- į vairiose šalyse išsidėsčiusius apsir ū pinimo, gamybos ir realizavimo taškus:- į vairias krovininio transporto technologijas,specifines išlaidas, tarifus ir nacionalinius ypatumus

(pavyzdžiui, valstybinį reguliavimą );- specifines šalių transporto sistemas, transporto infrastruktūras;- tarifines ir netarifines prekybos kliūtis.

Tarptautinės logistikos są voka gali būti apibr ėžiama funkciniu ir instituciniu požiūriu.Funkcinis požiūris: visi veiksniai ir procesai, turintys į takos prekių judė jimui erdvė je ir

laike tarp tiekimo ir priėmimo tašk ų . Greta laiko ir erdvės pokyčių svarbūs šie daliniai uždaviniai:kiekio pokyčiai, transporto perkrovimo ir sandėliavimo ypatumų pokyčiai, prekių logistinio

determinuotumo pokyčiai. Atsižvelgiant į skirtingus logistinius uždavinius, logistiniai procesaiskirstomi į šiuos etapus:

- sandėliavimą ;- transportavimą ;- perkrovimą ;- pakrovimą ir markiravimą ;- užsakymų perdavimą ir jų atlikimą .

Tarptautinė logistika funkciniu požiūriu apibūdina tarptautiniu mastu veikiančių į monių uždavinius ir procesus.

Institucinis požiūris: visos techninės ir organizacinės į staigos, sukurtos tarptautiniamslogistikos procesams atlikti. Pagal agregacijos lygį skiriama ekonominės sistemos makrologistika ir

atskir ų ekonomikos sričių mikrologistinės sistemos.


31/42

B.Alborovienė

31

Tarptautinės logistikos tipaiSkiriami 3 pagrindiniai tarptautinės logistikos tipai:

1. Nacionalinė gamyba – tarptautinis apr ū pinimas (arba tarptautinis marketingas).2. Nacionalinė gamyba – galutinis montavimas užsienio rinkoje.3. Tarptautinė produkcijos gamyba – multinacionalinis par ū pinimas (multinacionalinis

marketingas.

Nacionalinė gamyba – tarptautinis aprūpinimas (arba tarptautinis marketingas)Prekių apyvartoje tarp valstybių didė ja brangesnių prekių (pusgaminių ir gatavų gaminių )

dalis. Kartu didė ja reikalavimai logistinių paslaugų kokybei, dėl ko neproporcingai išauga išlaidos.Dažnai naudojamasi savarankišk ų tiekimo ir realizavimo

Documents

Logistika (Alboroviene)