8
Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos ŽINIOS Nr. 99-100 Tęstinis leidinys 2015 m. spalis Vaikutėnų parko sutvarkymo projektų konkursas Alfonsas Kiškis, kraštovaizdžio architektas. Prieš 105 m. Lietuvoje gimęs, Lietuvoje pripažinimo sulaukęs ir čia gy- venimą 1994 m.baigęs Latvijos patriotas. Tačiau iš Latvijos buvo priverstas išvykti 1967 m., nes kraštas, kuriame augo, susiformavo kaip asmenybė ir kuriam buvo pasišventęs dirbti ir kurti, tiesiog nenorėjo, kad jis pasiliktų. Žiūrint formaliai, A.Kiškis neturėjo kraštovaizdžio ar- chitekto diplomo. Latvijos universitete įgijo agronomo specialybę, kuri ir padėjo pagrindus jo propaguotam „eko- loginiam požiūriui“ kraštovaizdžio architektūroje. Nuo pat studijų pradžios įsijungė į latvių tautinės studentų bendri- jos „Lîdums“ veiklą. Vienu „Lîdumo” tikslų buvo tvarkyti naujai besikuriančios Latvijos valstybės aplinką. Tada ir pamažu pradėjo, kaip pats vėliau sakydavo, „paišyti“ aplin- kos tvarkymo projektus. Pirmasis objektas buvo mokyklos kiemo sutvarkymo projektėlis, tiksliau, eskizas, kurį lydu- miečiaiįgyvendino per kasmetinę didžiąją talką – vieną iš tradicinių bendrijos renginių. Deja, šis prieš maždaug 80 metų įgyvendintas projektas neišliko nei popieriuje, nei na- tūroje, tačiau tai nereiškia, kad Latvijoje neišliko A. Kiškio projektuotų objektų. Kaip kai kurie jų atrodo šiandien, vy- kau pasižiūrėti per 2015 m. vasaros atostogas. Nukelta į 8 psl. Inesis Kiškis Vaikutėnų kaimo parkas yra Utenos seniūnijoje, šalia magistralinio kelio Peterburgas – Varšuva. Parko plotas – 3,5 ha. Apie 1987 m. teritorijoje buvo iškasta kūdra mau- dymuisi, pasodinta pušų, palei magistralinį kelią – lapuo- čių medžių. 2013 m. įtaisyta krepšinio aikštelė. Kitoje kelio pusėje (buvusiame mokyklos pastate), numatoma įkurti šinšilų fermą. Po magistraliniu keliu įrengta požeminė pės- čiųjų perėja, jungianti abi Vaikutėnų kaimo dalis. Kaime gyvena 270 gyventojų. Parko teritorija šiuo metu mažai naudojama. Vasaros metu maudomasi kūdroje, nes kito vandens telkinio nėra. Kaimo bendruomenė norėtų intensyviau panaudoti parko teritoriją. Konkurso užduotis: suformuoti parko erdves su želdi- niais, izoliuojant teritoriją nuo magistralinio kelio ir kai- myninių žemės sklypų; sukurti jaukių erdvių poilsiui ir bendravimui, pastatyti suolų, paplūdimio įtaisinių, pavė- sinę, grilio vietą (galimas kūdros formos ir dydžio pakei- timas); numatyti paplūdimio tinklinio aikštelę, riedučių taką; automobilių stovėjimo aikštelę, vietas biotualetams; lauko sceną su 200 sėdimų vietų ir vietą meno kūriniui. Konkursinių projektų vertinimo komisiją sudarė: Jonas Slapšinskas, Utenos rajono savivaldybės administracijos direktorius, Komisijos pirmininkas; Tatjana Baravickie- , Viešųjų pirkimų skyriaus specialistė, Komisijos sekre- torė; Komisijos nariai: Jûratė Bliuvienė, Vaikutėnų seniū- naitijos seniūnaitė; Saulius Gaižauskas, Utenos seniūnijos seniūnas; Nerijus Malinauskas, Teritorijų planavimo ir statybos skyriaus vedėjas; Jûratë Paragytë, Teritorijų pla- navimo ir statybos skyriaus vyr. specialistė; Evaldas Rimas, Teritorijų planavimo ir statybos skyriaus vedėjo pavaduo- tojas (vyr. architektas); Euchrida Sipavièienė, Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos (LKAS) narė; Linas Vaitiekėnas, Vaikutėnų krašto bendruomenės pirminikas. 2015 m. vasario 18 d. konkursui pateikti 6 darbai. Ver- tinimo komisija 2015 m. spalio 28 d. įvertino tik 5, vie- ną dėl nenurodytų priežasčių atmetė. Projektus recenzavo LKAS ekspertų tarybos narė Milda Aidukaitė iš Vilniaus. Kemerių sanatorijos parteris Jūrmaloje Prieš sugrįžtant į Lietuvą

Lkas zinios 99 100 spalvotas

  • Upload
    lkas

  • View
    241

  • Download
    0

Embed Size (px)

DESCRIPTION

 

Citation preview

Page 1: Lkas zinios 99 100 spalvotas

Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos ŽINIOS Nr. 99-100

Tęstinis leidinys 2015 m. spalis

Vaikutėnų parko sutvarkymo projektų konkursas

Alfonsas Kiškis, kraštovaizdžio architektas. Prieš 105 m. Lietuvoje gimęs, Lietuvoje pripažinimo sulaukęs ir čia gy-venimą 1994 m.baigęs Latvijos patriotas. Tačiau iš Latvijos buvo priverstas išvykti 1967 m., nes kraštas, kuriame augo, susiformavo kaip asmenybė ir kuriam buvo pasišventęs dirbti ir kurti, tiesiog nenorėjo, kad jis pasiliktų.

Žiūrint formaliai, A.Kiškis neturėjo kraštovaizdžio ar-chitekto diplomo. Latvijos universitete įgijo agronomo specialybę, kuri ir padėjo pagrindus jo propaguotam „eko-loginiam požiūriui“ kraštovaizdžio architektūroje. Nuo pat studijų pradžios įsijungė į latvių tautinės studentų bendri-jos „Lîdums“ veiklą. Vienu „Lîdumo” tikslų buvo tvarkyti naujai besikuriančios Latvijos valstybės aplinką. Tada ir pamažu pradėjo, kaip pats vėliau sakydavo, „paišyti“ aplin-kos tvarkymo projektus. Pirmasis objektas buvo mokyklos kiemo sutvarkymo projektėlis, tiksliau, eskizas, kurį lydu-miečiaiįgyvendino per kasmetinę didžiąją talką – vieną iš tradicinių bendrijos renginių. Deja, šis prieš maždaug 80 metų įgyvendintas projektas neišliko nei popieriuje, nei na-tūroje, tačiau tai nereiškia, kad Latvijoje neišliko A. Kiškio projektuotų objektų. Kaip kai kurie jų atrodo šiandien, vy-kau pasižiūrėti per 2015 m. vasaros atostogas.

Nukelta į 8 psl.

Inesis Kiškis

Vaikutėnų kaimo parkas yra Utenos seniūnijoje, šalia magistralinio kelio Peterburgas – Varšuva. Parko plotas – 3,5 ha. Apie 1987 m. teritorijoje buvo iškasta kūdra mau-dymuisi, pasodinta pušų, palei magistralinį kelią – lapuo-čių medžių. 2013 m. įtaisyta krepšinio aikštelė. Kitoje kelio pusėje (buvusiame mokyklos pastate), numatoma įkurti šinšilų fermą. Po magistraliniu keliu įrengta požeminė pės-čiųjų perėja, jungianti abi Vaikutėnų kaimo dalis. Kaime gyvena 270 gyventojų.

Parko teritorija šiuo metu mažai naudojama. Vasaros metu maudomasi kūdroje, nes kito vandens telkinio nėra. Kaimo bendruomenė norėtų intensyviau panaudoti parko teritoriją.

Konkurso užduotis: suformuoti parko erdves su želdi-niais, izoliuojant teritoriją nuo magistralinio kelio ir kai-myninių žemės sklypų; sukurti jaukių erdvių poilsiui ir bendravimui, pastatyti suolų, paplūdimio įtaisinių, pavė-sinę, grilio vietą (galimas kūdros formos ir dydžio pakei-timas); numatyti paplūdimio tinklinio aikštelę, riedučių

taką; automobilių stovėjimo aikštelę, vietas biotualetams; lauko sceną su 200 sėdimų vietų ir vietą meno kūriniui.

Konkursinių projektų vertinimo komisiją sudarė: Jonas Slapšinskas, Utenos rajono savivaldybės administracijos direktorius, Komisijos pirmininkas; Tatjana Baravickie-në, Viešųjų pirkimų skyriaus specialistė, Komisijos sekre-torė; Komisijos nariai: Jûratė Bliuvienė, Vaikutėnų seniū-naitijos seniūnaitė; Saulius Gaižauskas, Utenos seniūnijos seniūnas; Nerijus Malinauskas, Teritorijų planavimo ir statybos skyriaus vedėjas; Jûratë Paragytë, Teritorijų pla-navimo ir statybos skyriaus vyr. specialistė; Evaldas Rimas, Teritorijų planavimo ir statybos skyriaus vedėjo pavaduo-tojas (vyr. architektas); Euchrida Sipavièienė, Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos (LKAS) narė; Linas Vaitiekėnas, Vaikutėnų krašto bendruomenės pirminikas.

2015 m. vasario 18 d. konkursui pateikti 6 darbai. Ver-tinimo komisija 2015 m. spalio 28 d. įvertino tik 5, vie-ną dėl nenurodytų priežasčių atmetė. Projektus recenzavo LKAS ekspertų tarybos narė Milda Aidukaitė iš Vilniaus.

Kemerių sanatorijos parteris Jūrmaloje

Prieš sugrįžtant į Lietuvą

Page 2: Lkas zinios 99 100 spalvotas

Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos ŽINIOS Nr. 99-100 2015 m. spalis2

108801 Vaikutėnų žiedai I vieta. Projekto autorius Saulius Druskis, kuriam skiriama 868,86 Eur (3000 Lt) premija

Page 3: Lkas zinios 99 100 spalvotas

Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos ŽINIOS Nr. 99-1002015 m. spalis 3

108801 Vaikutėnų žiedai. PaaiškinimaiIdėja – sukurti erdves poilsiui, sportui, kultūrai ir sujungti

jas organiškais takais.Esamos kūdros krantai tvarkomi, išplečiama šiaurinė kū-

dros dalis. Joje numatoma pliažo su tinklinio aikštele zona. Kūdros iškyšulys performuojamas į salelę, kurioje statoma altana (pergolė). Aplink kūdrą vingiuoja riedutininkų takas, kuris jungiasi su kitais parko takais.

Šalia esamos krepšinio aikštelės, esamų medžių apsuptyje, numatoma vieta lauko treniruokliams.

Vieta lauko estradai parenkama šalia esamo medžių ma-syvo, esamais ir naujais želdiniais suformuojama jauki erdvė kultūros ir sporto renginiams.

Pietinėje dalyje, ten kur kūdra arčiausiai gatvės, įrengiama prieplauka.

Visa parko teritorija gausiai apželdinama ir izoliuojama nuo magistralinio kelio. Tam, kad sumažintų triukšmą, va-karinėje parko dalyje, kur numatoma erdvė kultūros rengi-niams, suformuojama dirbtinė kalvelė. Gruntas jai įrengti imamas iš gilinamos kūdros.

Parko meninis akcentas (meno kūrinys) galėtų būti pie-voje pastatyti vartai. Tai kviečiantis apsilankyti Vaikutėnų parke ir parką saugantis simbolis.

Rytinėje parko dalyje esančiame sklype gali būti įrengiami Vaikutėnų krašto bendruomenės namai, krašto muziejus, kavinukė.

Pagrindinė statinių (suolai, lieptai, estrada pavėsinė, me-ninis akcentas ir pan.) medžiaga – natūralus apdirbtas me-dis. Tai „šilta“, draugiška aplinkai, pakankamai ilgaamžė, o prireikus, paprastai remontuojama ar atnaujinama medžia-ga puikiai tinkanti gamtinėje aplinkoje, be to, naudodama medį/kietmedį pati Vaikutėnų krašto bendruomenė gali visad papildyti parko teritoriją naujais kūriniais ir papuo-šimais.

Takai. Riedutininkų takas iš lygios dangos – asfalto, kiti takai – granito skaldos atsijos, trinkelės. Pagrindiniai takai prie lauko estrados – betoninių trinkelių.

Šviestuvai – parkiniai šviestuvai ant atramų. Įgyvendinimo kaina – 284801,00 + PVM Eur.

753147 Parkas Vaikutėnuose IV vietaPateikė Mažoji bendrija „Sprik“Recenzentė šiam projektui skyrė I vietą.

108801 Vaikutėnų žiedaiRecenzentės Mildos Aidukaitės pastabos

Idėja – sukurti erdves poilsiui, sportui, kultūrai ir sujung-ti jas organiškais takais.Funkciniu požiūriu suprojektuotos švarios ir funkcionalios, estetiškos landšafto erdvės turėtų funkcionuoti laisvai ir nepriklausomai viena nuo kitos. Bet, peržiūrėjus takų tinklą, kai kurie takai yra dirbtini ir nepa-togūs. Automobilių parkavimo aištelės aktyviai įsibrovusios į parko erdves. Elektros tinklų apsaugos zonoje suprojektuo-ta apsauginė želdinių juosta. Sutartiniais ženklais pažymėti želdiniai nesuprantamai – kurie esami, kurie projektuojami. Siekiama gražaus grafinio vaizdo, bet ne techninės esmės. Originali mintis – skulptūra „VARTAI“ lyg saugotų parką ir kviestų užeiti ir pabūti. Dainų ir šokių slėnyje lauko estrados suolai galėtų būti orientuoti tvenkinio kryptimi.

Recenzentė šiam projektui skyrė IV vietą.

LALA NEWS No. 99-100 October, 2015

The Vaikutenai village park is situated at Utena mu-nicipality close to the road Warsaw-Petersburg.Utena District Municipality Administration has organized a contest of Vaikutenai village park reconstruction. Six projects were presented on February 18, 2015, but the results of this contest were announced only on Octo-ber 28, 2015.The projects winners of the contest are presented in this issue.

Last summer Inesis Kiškis, the son of the landscape architect Alfonsas Kiškis (1910-1994), has traveled to Latvia and visited parks and cemeteries designed by his father. His memories about the father and impres-sions of the journey are presented in pages 1 and 8.

Page 4: Lkas zinios 99 100 spalvotas

Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos ŽINIOS Nr. 99-100 2015 m. spalis4

100414 II vieta. Projekto autoriai Mantas Pilkauskas ir Andžela Musaibova, kuriems skiriama 434,43 Eur (1500,00 Lt) premija

Page 5: Lkas zinios 99 100 spalvotas

Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos ŽINIOS Nr. 99-1002015 m. spalis 5

100414Recenzentės Mildos Aidukaitės pastabos

Projektinių pasiūlymų rengimas prasideda nuo teritorijos, kurią projektuojame ribų pažymėjimo. Konkursui pateiktoje medžiagoje šiaurės rytinėje da-lyje yra sklypas, kuris nepatenka į projektuojamą te-ritoriją. Bet autoriai kažkodėl jį įtraukė į darbo ribas, šioje dalyje net suformuotas takų tinklas.

Pagirtina, kad yra pažymėta elektros tinklų apsau-gos zonos riba. Bet be šios zonos yra dar ir daugiau apribojimų. Būtų aiškiau ir kitus apribojimus pažy-mėti grafiškai.

Visos erdvės parko įrengimo projektiniuose pa-siūlymuose formuojamos aikščių formavimo prin-cipu. Visas natūraliai banguotas reljefas, kuris yra šio natūralaus kraštovaizdžio vertybė – išlyginamas. Manau, kad tai yra pati didžiausia šio darbo klaida. Tai dirbtini sprendimai, naikinantys vietovės dvasią. Konkurso sąlygos to neprašo. Takų tinklas nėra gerai apgalvotas.

Įvertinus tai, kad vietovė yra melioruota (rodo kon-kursui pateikti dokumentai) pasiūlymuose pateiktas labai didelis želdinių asortimentas ir per didelis jų kiekis. Projektiniuose pasiūlymuose nebūtina deta-lizuoti želdinių rūšis. Galima būtų nurodyti kokiu augalų parinkimo principu vadovaujamasi.

Recenzentė šiam projektui skyrė VI vietą.

100414 Paaiškinimai

Esama situacijaVaikutėnų parkas savo šiaurine riba yra prisišliejęs

prie magistralinio kelio Peterburgas – Varšuva (Za-rasų gatvės) ir nuo Utenos miesto centro nutolęs 7 km į šiaurės rytus. Parko sklypo plotas 3,5 ha. Parko reljiefas banguotas ir driekiasi vidutiniškai 170,0 m absoliutinio aukščio.

Magistralinis kelias yra iškilęs 3,7 m aukščiau par-ko (173,7 m abs. a.). Kūdros vandens paviršius yra 167,9 m abs. a. Parko pietvakariuose yra kalvelė ap-augusi pušimis.

SprendiniaiParko konkursiniame projekte siūloma želdiniais

atsiriboti nuo triukšmingo plento ir sukurti poilsiui skirtas jaukias erdves, kurias sujungia funkcionalus takų tinklas. Vaikutėnų kaimo gyventojai į parką pėsčiomis gali patekti iš visų pusių. Lankytojams, iš Utenos atvažiuojantiems automobiliu, siūloma įrengti 24 vietų automobilių stovėjimo aikštelę, par-ko vakarinėje dalyje. Čia pat yra ir autobusų stotelė iš kurios lankytojai patenka į pagrindinę parko erdvę su estrada ir suolais, skirtą renginiams. Eidami tven-kinio link, pamatytumėte palūdimį su persirengimo kabinomis, pavėsinėmis ir vietomis piknikams, su lauko stalais ir suolais. Eidami rytų pusėn, patektu-mėte į sporto zoną, su paplūdimio tinklinio ir krepši-nio aikštelėmis, riedutininkų rampomis. Kiek toliau medžiais ir krūmais atskirta antra didelė universalios paskirties pieva prie seno ūkinio pastato. Siūlome šį ūkinį patatą pritaikyti kaimo bendruomenės po-reikiams, renginiams, susirinkimams, todėl jį pava-dinome „Klojimo teatru“. Viešos paskirties pastato ryšys su lygia vejos aikšte, teikia plačias galimysbes edukacinių renginių organizavimui. Šalia, medžiais apsupta, mažų vaikų žaidimo aikštelė. Parinkome dvi vietas dekoratyvinėms skulptūroms. Abi jos yra aikš-čių šiaurinėje dalyje, nes atgręžtos į pietus skulptūros būtų gerai apšvietos saulės.

Pėsčiųjų takus siūlome kloti pilkų betoninių trin-kelių danga, o du lygiagrečius šiaurinius takus su skersinėmis jungtimis, pritaikytus ir riedutininkams, iškloti betoninių plytelių arba asfalto danga.

Parke siūlome sodinti gerai mums pažįstamus augalus iš pagrindinių augalų Lietuvos želdynams asortimento. Ąžuolais, klevais, lieposmis, beržiais ir maumedžiais formuoti pagrindines parko erdves.

Sedulomis, blizgančiaisiais kauleniais ir baltuogėmis meškytėmis formuoti parko pakraščius ir suolų už-nugarius, o skirtingų spalvų lanksvomis ir alyvomis papuošti parko erdves.Taip supaprastiname ir atpigi-name parko kasmetinę priežiūrą.

Preliminari parko įrengimo kainaKonkrečias kainas galima skaičiuoti vadovaujantis

techninio projekto sprendimais. Šiame etape galima pateikti tik kainas pagal analogus. Parko įrengimas su žemės darbais, vejų įrengimu, želdinių kaina ir paso-dinimu, takais, suolais, apašvietimu ir vaikų žaidimo aikštelėmis kainuoja 200 – 260 tūkst. eurų vienam hektarui, todėl šiam parkui su piknikų aištelėmis ir aikštyunais reikia apie 840 tūkst. eurų. Dar pridė-kime pastatų kainą. Estrados projektavimas ir pasta-tymas apie 100 tūkst. eurų. Bendruomenės namų („Klojmo teatro“) rekosnstrukcija 150 tūkst. eurų. Parko įrengimo kaina – 1 090 tūkst. eurų.

Page 6: Lkas zinios 99 100 spalvotas

Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos ŽINIOS Nr. 99-100 2015 m. spalis6

150505 Saulėti krantai III vieta. Projekto autorė Matilda Keturakytėkuriai paskirta 144,81 Eur (500 Lt) premija

Page 7: Lkas zinios 99 100 spalvotas

Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos ŽINIOS Nr. 99-1002015 m. spalis 7

150505 Saulėti krantaiRecenzentės Mildos Aidukaitės pastabos

Darbas pilnai atspindi parko idėją – saulėti krantai poilsiui, sportui, renginiams, menui. Nesuardytas vietos kalvotumas, aiškus funkcinių zonų dėstymas, projektuojami želdiniai naudojami saikingai ir atsargiai (tikriausiai buvo įvertinta esama melioracija): kiek reikalauja konkurso sąlygos.Takų tinklas racionalus: takų tiek kiek reikalauja funkcionalumas. Šiaurės rytų esančiame sklype siūloma Vaikutėnų užeigos ar Klojimo teatro vieta. Bet jei šios funkcinės zonos ir nebūtų – nenukentėtų bendras darbo kontekstas. Naujai suprojektuotas šoninis tvenkinys išprovokavo pėsčiųjų tiltelio atsiradimą, vizualiai praturtindamas erdves.Recenzentė šiam projektui skyrė II vietą.

150505 Saulėti krantaiPaaiškinimai

Vaikutėnų parko idėja – saulėti krantai poilsiui, sportui, renginiams, menui.

Nauja kūdros forma, sutvarkyti krantai – naujos jaukios erdvės. Esama situacija dėkinga parko vystymui. Į parką patenkama iš visų jį supančių gatvių. Esama kūdros kranto linija nežymiai koreguojama. Vakaruose parko žemojoje, lyg tam skirtoje, dalyje iškasama nauja kūdrelė sujungta su esama, per kurią veda tiltelis. Naujai suformuotame van-dens telkinyje įrengiamas fontanas į kurį smagu žiūrėti nuo apžvalgos krantinės.

Pietinėje parko dalyje šalia esamo pušyno įrengiama renginių vieta su lauko estrada. Palikus automobilį stovė-jimo aikštelėje Parko gatvėje vakariniu parko taku nuei-name link lauko estrados su suolais, o einant rytiniu taku pasiekiame pavėsinę su laužaviete, vaikų žaidimų aikštelę bei pliažo zoną. Pliažas padalintas į 2 zonas: pasyviąją bei, perėjus tiltu per kūdrą, aktyviąja su tinklinio aikštele, liep-tu ir tramplinu. Vaikų žaidimų aikštelė gali būti įrengta pačių vaikutėniškių rankomis.Tie, kurie neabejingi sportui iš Tvenkinių gatvės pateks į sporto aikštelę su naujomis tri-būnomis ir šalia esančius lauko treniruoklius.

Rytinėje kūdros pusėje įrengiami 4 romantiški suoliukai su mediniais takais iki jų. Lieptas, žvejų ir poilsiautojų val-čių prieplauka įrengiama pietinėje kūdros pusėje, šalia Par-ko gatvės, patogioje susisiekimui vietoje. Esamą šaligatvį šalia Tvenkinių gatvės siūloma pratęsti ir šalia Parko gatvės. Parko takais sujungiami visi pėsčiųjų srautai iš parką su-pančių gatvių, taip pat su požemine pėsčiųjų perėja. Riedu-tininkų takas kartu su pėsčiųjų taku, nutiestas palei kūdros krantus, veda link Parko ir Tvenkinių gatvių. Pėsčiųjų takų sankirtoje, pietinėje tilto per kūdra dalyje, numatyta vieta meno kūriniui. Rytinėje parko dalyje esančiame sklype su negyvenamu pastatu gali būti įrengiama Vaikutėnų užeiga ar klojimo teatras, o šalia numatyta vieta tautodailininkų kūriniams – tai būtų rami erdvė poilsiui, pasivaikščiojimui, svečių supažindinimui su vietine tautodaile. Parko teritori-ja gausiai apželdinama izoliuojant parką nuo magistralinio Utena-Zarasai kelio.

Statinių sprendinių medžiagiškumasLauko estrada su suolais (200 vietų): metalinė konstrukcija, spygliuočių mediena.Tribūna prie krepšinio aikštelės: metalinė konstrukcija su plastikinėmis kėdutėmis.Tiltas per parko tvenkinį: spygliuočių mediena, betoniniai poliai.Lieptas prieplaukoje, lieptas su tramplinu: spygliuočių me-diena, betoniniai poliai.Pavėsinė, wc: spygliuočių mediena, skiedrų stogo danga.Parko suoliukai: akmens mūras, betonas, medis.Šviestuvas parko apšvietimui: PC gaubtas ant cinkuotos atramos.Pėsčiųjų – riedutininkų takas: asfalto danga.Pėsčiųjų takas: trinkelės.Takelis: medis, skalda. 2

022525 V vieta. Pateikė UAB „Želdima“Recenzentė šiam projektui skyrė V vietą.

204698 Bendruomenės širdis VI vietaPateikė autorė Sandra KanapeckaitėRecenzentė šiam projektui skyrė III vietą.

Page 8: Lkas zinios 99 100 spalvotas

Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos ŽINIOS Nr. 99-100 2015 m. spalis8

Aplankiau Kemerių sanatoriją, karių kapus Jūrmaloje (tarp Dzintarų ir Buldurų) ir memorialą nacių sušaudy-tiems taikiems gyventojams Ančupanuose, šalia Rezeknės. Visi šie objektai buvo suprojektuoti A.Kiškiui dirbant Lat-komunprojekt instituto Jūrmalos skyriuje, kuris kažkodėl vadinosi „Sąmatų biuru“. Lankiau būtent šiuos objektus, nes iš vaikystės (laiko tarpsnis apima 1962/3-1967 m.) atsi-menu, kiek pastangų jiems buvo skirta... Po Kemerių sana-torijos parterįbuvo daug bėgiota, nes tėvai, neturėdami kur mudviejų su broliu palikti, dažnai veždavo kartu su savimi į objektus; pro karių kapines kelis metus kasdien važinėta mokyklon (paskutinius 2 metus Latvijoje gyvenome Jūr-malos Lielupėje, o mokyklą lankiau Asaruose, priešingoje miesto pusėje) , o štai Ančupanuose nebuvau buvęs. Tačiau teko įtakoti (nė kiek neperdedu) tėvąrenkantis projektinį sprendimą Ančupanų memorialui – jis buvo pasiruošęs kelis variantus ir juos aptarė paplūdimyje sušauktoje „šeimos ta-ryboje“ , kur iš smėlio padarė būsimo memorialo maketus. Mudu su jaunesniuoju broliu nubalsavom už tą, kuris ilgai-niui ir buvo pasirinktas. Beje, netradicinę tokiems objek-tams skulptūrą A.Kiškis išrinko jaunųjų menininkų darbų parodoje - Rasos Kalninios-Grynbergos skulptūrą „Motina-Obelis“, vėliau atvėrusią autorei kelią į pripažinimą.

Jei Kemerių ir Jūrmalos karių kapų projektų autorinę priežiūrą A. Kiškis vykdė pats (kas jį prisimena, patvirtins, kad darė tai labai pedantiškai ir priekabiai), tai Ančupanų projekto įgyvendinimą jam teko stebėti per atstumą, nes tuo metu su šeima jau gyveno Vilniuje ir dirbo Žemėtvarkos projektavimo institute. Ančupanų projekto įgyvendinimo autorinę priežiūrą A. Kiškis patikėjo jaunai Rėzeknės miesto vyr. architektei Ilzei Grudulei. Kad ir kaip banaliai tai nu-skambės, tačiau tarybiniais laikais, ypač atokiame Latvijos kampelyje, koks yra Rėzeknė, vyravo komunistinis nihiliz-mas – nesvarbu, kas ir kaip suprojektuota, svarbu kad būtų kažkaip... Būtent poniai Ilzei šiandien turime dėkoti, kad projektas buvo realizuotas įmanomai laikantis A.Kiškio pra-dinio sumanymo.

Šiandien visi trys objektai prižiūrėti, žolynai nušienauti, gėlės pasodintos. Tiesa, negaliu teigti, ar gėlių asortimentas būtent toks, kaip buvo numatęs A.Kiškis, ypač Kemeriuose. Pėsčiųjų takai išlaikę tas pačias, prieš 50 metų klotas plyte-les, kurios, per tą laiką gerokai susidėvėjo ir nuo temperatū-ros svyravimų daugelyje vietų vertikaliai ir horizontaliai išsi-kraipė... Kita vertus, dar gerai, kad taip, nes pats sanatorijos pastatas nuo pat nepriklausomybės atstatymo buvo apleistas ir buvo kilusi grėsmė, kad apskritai bus nugriautas. Dabar gi pastatas turi naujus šeimininkus, išorė nudažyta ir akies ne-rėžia, tačiau galima tik spėlioti, kada jis bus suremontuotas ir pritaikytas naujam gyvenimui.

Jūrmalos kapinės tvarkingai prižiūrėtos, nors palaidoti tik Raudonosios armijos kariai. Ančupanų memorialas prieš

keletą metų sutvarkytas pasinaudojus europinė-mis lėšomis. Skirtingai nei Kemeriuose ir Jūr-maloje, Ančupanuose yra informacinė lenta, įvardi-janti ir projekto autorių.

A.Kiškio projektuotų objektų dar yra Maskvoje ir Rytų Ukrainoje. Mas-kvoje, tuometinės Liau-dies ūkio pasiekimo paro-dos teritorijoje (dar buvo žinoma pagal santrumpą „VDNCh“) yra Latvijos parko fragmentas, įreng-tas 1967 m. Rytų Ukrainoje, šalia Krasnyj Luč miesto yra memorialas „Mius-Front“, tačiau šias apylinkes dabar val-do separatistai, tad vilčių apsilankyti ten nedaug.

Ir pabaigai keli žodžiai apie tai, kodėl A.Kiškis projekta-vo kapines, kuriose palaidoti raudonarmiečiai, ir atminimo vietas nacių aukoms – juk ne paslaptis, kad Antro pasauli-nio karo metais jis kariavo latvių legione prieš Raudonąją armiją. Dar paaugliu būdamas klausiau jo, ar galėjo išvengti šaukimo į legioną. Sakė, kad labai pasistengęs, gal ir būtų galėjęs, tačiau nenoras, kad sugrįžtų bolševikai buvęs daug didesnis. Neleidus sugrįžti bolševikams tikėjosi (galbūt naiviai) ilgainiui atsikratyti ir vokiečių valdžios – panašiai, kaip atsitiko po Pirmojo pasaulinio. Karą baigė Kurše, ku-rio Raudonajai armijai nepavyko užimti iki pat Vokietijos kapituliacijos. Patyręs visus karo baisumus, o po to ir Sibiro lagerių nepriteklius, liko įsitikinusiu humanistu ir prievar-tos priešininku. Sakė, kad miręs priešas – jau nebe priešas. Kiekvienas žuvusysis turėjo namus, šeimą, artimuosius ir draugus, kurie jo nebesulauks grįžtančio... Projektuodamas karių kapus ar memorialus karo aukoms jis norėjo pasakyti viena: karas – tai labai bjaurus dalykas, todėl bent jo aukas pagerbkime oriai ir gražiai.

Atkelta iš 1 psl.

Rasos Kalninios-Grynbergos skulptūra „Motina-Obelis“ Ančupanų memoriale

Inesis Kiškis su kraštovaizdžio architekte Ilze Grundule Ančupanų me-moriale Nuotraukos straipsnio autoriaus

ISSN 2335-772XLietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungaKalvarijų g. 1, 09310 Vilnius. Tiražas 200 egz.El. pašas: [email protected] www.lkas.lt

Redaktorius Regimantas PilkauskasMaketavo Kristina EičinienėĮ anglų kalbą vertė Guoda Pilkauskaitė

Prieš sugrįžtant į Lietuvą