Upload
others
View
2
Download
0
Embed Size (px)
Citation preview
1
LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJA
GYVULININKYSTĖS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS
GYVŪNŲ VEISIMO IR GENETIKOS KATEDRA
Darius Oberauskas
Lietuvos žalųjų ir žalmargių galvijų genealoginė struktūra,
produktyvumo, reprodukcinių bei eksterjero savybių analizė
Magistro darbas
Darbo vadovė: Doc. dr. Vida Juozaitienė
Kaunas, 2005 m.
2
Baigiamasis darbas atliktas 2003 – 2005 metais Lietuvos veterinarijos akademijos
Gyvūnų veisimo ir genetikos katedroje, Gyvūnų veislinės vertės tyrimų ir selekcijos
laboratorijoje, Lietuvos žalųjų galvijų gerintojų asociacijoje ir Valstybės įmonėje „Žemės
ūkio informacijos ir kaimo verslo centras“.
Magistro darbą paruošė: Darius Oberauskas (parašas)
Baigiamojo darbo vadovė: doc. dr. Vida Juozaitienė
(LVA Gyvūnų veisimo ir genetikos katedra) (parašas)
Recenzentas: prof. habil. dr. Česlovas Jukna
(LVA Specialiosios zootechnikos katedra) (parašas)
3
TURINYS
1. ĮVADAS .................................................................................................................................5
2. LITERATŪRINĖ APŽVALGA.............................................................................................8
2.1 Lietuvos žalųjų ir žalmargių galvijų genealoginės struktūros raida .................................8
2.2 Žalųjų ir žalmargių karvių produktyvumas ...................................................................10
2.2.1 Lietuvos žalųjų ir žalmargių karvių produktyvumas...............................................10
2.2.2 Kontroliuojamų žalųjų ir žalmargių karvių produktyvumas užsienyje ...................14
2.3 Lietuvos žalųjų galvijų eksterjeras .................................................................................15
2.4 Pieninių galvijų genetinis įvertinimas BLUP metodu ....................................................16
2.4.1 Lietuvos pieninių galvijų vertinimo BLUP metotika ..............................................17
2.4.2 Genetiškai įvertintos populiacijos charakteristika...................................................20
3. DARBO METODIKA..........................................................................................................21
4. TYRIMŲ REZULTATAI ....................................................................................................22
4.1 Lietuvos žalųjų ir žalmargių galvijų genealoginės struktūros dinamika ........................22
4.2 Žalųjų ir žalmargių bulių veislinės vertės pagal produktyvumą tyrimas........................24
4.2.1 Bulių genetinio įvertinimo BLUP metodu analizė pagal bulių linijas ....................24
4.2.2 Bulių veislinės vertės indeksų fenotipinės koreliacijos koeficientai .......................27
4.2.3 Bulių linijos įtaka žalųjų ir žalmargių galvijų veislinei vertei.................................27
4.2.4 Karvių genetinio įvertinimo analizė pagal bulių linijas...........................................28
4.3 Produktyvumo ir pieno sudėties selekciniai-genetiniai parametrai................................29
4.3.1 Produktyvumo ir pieno sudėties variacijos..............................................................29
4.3.2 Žalųjų karvių pieningumo ir pieno sudėties požymių fenotipinė koreliacija ..........29
4.3.3 Atskirų linijų karvių pieningumo ir pieno sudėties požymių fenotipinė koreliacija31
4.3.4 Žalųjų ir žalmargių veislių karvių produktyvumo požymių fenotipinė koreliacija.35
4.3.5 Karvių produktyvumo požymių paveldimumas ......................................................35
4.4 Žalųjų ir žalmargių galvijų reprodukcinių savybių analizė ............................................37
4.4.1 Žalųjų ir žalmargių karvių reprodukcinių savybių analizė ......................................37
4.4.2 Žalųjų ir žalmargių karvių reprodukcinių savybių analizė pagal veisles ................39
4.4.3 Žalųjų ir žalmargių karvių reprodukcinių savybių analizė pagal bulių linijas ........43
4.5 Žalųjų ir žalmargių karvių eksterjero požymių analizė ..................................................45
4.5.1 Bulių linijos įtaka karvių eksterjero požymiams .....................................................49
5. IŠVADOS.............................................................................................................................50
4
6. SUMMARY .........................................................................................................................51
7. PUBLIKACIJOS ..................................................................................................................54
8. LITERATŪROS SĄRAŠAS................................................................................................55
5
1. ĮVADAS
Lietuva nuo seno gyvulių augintojų kraštas. Gyventojai jau seniai pradėjo rūpintis
galvijų veislių gerinimu, panaudojant kultūrinių veislių gyvulius. Literatūros šaltiniuose
aptinkama žinių, kad jau XVII amžiuje Radvilų ir Leono Sapiegos dvaruose buvo laikomi
olandiški ir kitų veislių galvijai. Vienas iš Šiaulių ekonomijos valdytojų Platonas Zubovas
1801m. atsivežė iš Olandijos veislinių gyvulių. Tačiau iki XIX amžiaus antrosios pusės
gyvulininkystė Lietuvoje buvo ekstensyvi, iš vietinių karvių tebuvo primelžiama apie 400 kg
pieno per metus (Banys, 2004).
Gyvulininkystės intensyvinimas visame pasaulyje, tame tarpe ir Lietuvoje, sudarė
sąlygas plisti didelio produktyvumo specializuotoms naminių gyvulių veislėms (Jukna, 1998;
Vrotniakienė ir Jatkauskas, 2001; Jukna ir Jukna, 2000).
Pastaraisiais dešimtmečiais Lietuvos galvijų gerinimui teigiamos reikšmės turėjo masinė
selekcija: geriausių bulių atranka pagal palikuonių kokybę ir karvių bei telyčių sėklinimas
bulių gerintojų sperma, šėrimo gerinimas ir giminingų veislių genetinio potencialo
panaudojimas (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškų ūkio ministerija 1997; Lietuvos
Respublikos žemės ūkio ministerija, 1996).
Šiuolaikinėje gyvulių selekcijoje ypatingas dėmesys yra skiriamas ištirti paveldimumo ir
aplinkos įtaką atskiriems veiksnių požymiams. Požymiai, kuriems nustatytas didesnis
paveldimumo koeficientas greičiau pagerinami taikant kryptingą atranką ir paranką
(Saikevičius ir Juozaitienė, 2004).
Paveldimumo koeficientas parodo ryšį tarp genotipo ir fenotipo, todėl yra naudojamas
gyvulių veislinei vertei įvertinti ir selekcijos rezultatų prognozei. Didelė paveldimumo
koeficiento reikšmė parodo masinės atrankos (atrankos pagal fenotipą) efektyvumą, o maža
reikšmė liudija apie skurdžią genetinę įvairovę ir nukreipia selekcininką naudoti
sudėtingesnius selekcinio darbo metodus (Saikevičius ir Juozaitienė, 2004).
Paveldimumo koeficientas nėra stabilus populiacijos parametras. Jo reikšmė priklauso
nuo daugelio genetinių ir negenetinių veiksnių, populiacijos dydžio, o taip pat nuo selekcijos
intensyvumo (Saikevičius ir Juozaitienė, 2004).
Be to, didinant karvių produktyvumą, gyvulių selekcijoje labai svarbu yra atsižvelgti į
ryšius tarp požymių, kurie išreikiami koreliacijos koeficientais (Juozaitienė ir kt., 2003).
6
Esant teigiamai koreliacijai, priklausomybė tarp požymių yra tiesioginė (didėjant
vienam požymiui, kitas didėja). Esant neigiamai koreliacijai, priklausomybė tarp požymių yra
atvirkštinė (vieno požymio didėjimas verčia mažėti kitą). Todėl selekcininkui iškyla užduotis-
kiekybiškai įvertinti koreliaciją.
Genetiškai galvijų bandos dažniausiai gerinamos iš rinktinių karvių atrinktus ir iš kitų
šalių atvežtus bulius vertinant pagal palikuonių produktyvumą. Pastaraisiais metais naudojami
ir užsienyje įvertinti buliai. Rinktinių karvių reikėtų turėti 0,5% nuo populiacijos dydžio, nes,
norint vertinimui pagal palikuonis atrinkti vieną buliuką, reikia turėti 10 rinktinių karvių
(Gyvulių veislininkystės teoriniai ir praktiniai aspektai integruojantis į Europos Sąjungą,
2000).
Lietuvoje galima įvertinti apie 50 - 60 naujų bulių per metus, jeigu bulių spermą
tiekiantys centrai bus pakankamai suinteresuoti bulių vertinimo programa (Darbutas ir
Saikevičius, 2000). Tačiau 2004 m. buvo įvertinta tik 11 jaunų bulių.
Šiuo metu bulių spermos gamyba užsiima 3 veislininkystės įmonės, 1 iš jų – valstybinė,
prekyba – dar 2 įmonės.
Yra nuomonė, kad įmonės turėtų pereiti į gyvulių augintojų rankas, taip, kaip yra
Latvijoje, Estijoje ir Vokietijoje (Gyvulių veislininkystės teoriniai ir praktiniai aspektai
integruojantis į Europos Sąjungą, 2000).
Siekiant ir toliau efektyviai gerinti veisles, turi būti ruošiamos ir įgyvendinamos
ilgalaikės programos, veikla remiama tiek valstybės institucijų, tiek asociacijų, ūkininkų,
mokslininkų. Turi būti vykdoma aktyvi švietėjiška veikla. Mūsų galvijai yra ir Lietuvos
nacionalinis turtas, istorinis-kultūrinis paveldas, kurį turime saugoti (Kuosa, 1996;
Masiulienė, 1997).
Viena iš pagrindinių pieninių galvijų veislių yra Lietuvos žalieji ir žalmargiai galvijai.
Šio darbo tikslas – Išanalizuoti ir papildyti Lietuvoje veisiamų žalųjų ir žalmargių
galvijų populiacijos genealoginę struktūrą, nustatyti atskirų struktūrinių vienetų karvių
produktyvumo, reprodukcinių savybių ir eksterjero selekcinius-genetinius parametrus,
išanalizuoti galvijų produktyvumo genetinio įvertinimo BLUP metodu duomenis.
Darbo uždaviniai buvo išanalizuoti ir apskaičiuoti:
1. Išanalizuoti ir papildyti žalųjų ir žalmargių bulių linijų genealoginę struktūrą;
2. Išanalizuoti bulių genetinio įvertinimo BLUP metodu rezultatus;
3. Nustatyti produktyvumo ir pieno sudėties selekcinius-genetinius parametrus;
7
4. Išanalizuoti karvių produktyvumo genetinį įvertinimą pagal bulių linijas;
5. Ištirti karvių reprodukcines savybes pagal atskirus struktūrinius vienetus;
6. Ištirti karvių eksterjero požymius pagal laktacijas ir bulių linijas;
7. Nustatyti veislės ir bulių linijų įtaką karvių produktyvumo ir eksterjero
požymiams, dispersinės analizės metodu.
8
2. LITERATŪRINĖ APŽVALGA
2.1 Lietuvos žalųjų ir žalmargių galvijų genealoginės struktūros raida
Lietuvoje galvijininkystė pradėta intensyvinti XVIII a. pabaigoje, tačiau iki XIX a.
vidurio didesnės pažangos nebuvo.
XIX a. pabaigoje prasidėjo vietinių galvijų kryžminimas su kultūrinių veislių buliais.
Šiaulių apskrityje grafo Vladimiro Zubovo iniciatyva pradėti veisti Danijos žalieji galvijai.
Pirmieji šios veislės galvijai (2 buliai ir 40 telyčių) 1892 metais buvo įvežti į Ginkūnų dvarą ir
ilgainiui turėjo lemiamos reikšmės Lietuvos žalųjų galvijų veislės sukūrimui ir gerinimui
(Banys, 1988; Petraitis,1963; Jukna, 1998; Banys, 1990).
Dimitrijus Zubovas (Vladimiro brolis) į Bubių dvarą atsivežė airšyrų veislės galvijų.
Švicų veislės galvijai laikyti Šiaurės rytų Lietuvoje – Utenos, Zarasų apylinkėse (Banys,
2004).
Prieš Pirmąjį pasaulinį karą kontroliuotų karvių produktyvumą Kauno gubernijoje
atspindi 1 lentelė.
1 lentelė. Vidutinis karvių produktyvumas 1912-1913 m.
Produktyvumas per metus pieno riebalų Veislė Karvių
skaičius pieno kg % kg Airšyrų 428 2558 3,54 90 Danijos žalųjų 1098 2373 3,50 83 Švicų 749 1824 3,74 68
Atkuriant Pirmojo pasaulinio karo nuniokotą nepriklausomos Lietuvos žemės ūkį, buvo
susirūpinta tolesniu vietinių galvijų gerinimu. Energingi žemės ūkio specialistai 1924 m.
Šiauliuose įkūrė Lietuvos vietinių galvijų gerinimo ir Lietuvos žalųjų galvijų augintojų
draugijas. Tuo metu dar tęsėsi XIX a. pabaigoje prasidėjusi diskusija dėl galvijų gerinimo
būdų. Vieni išeitį matė tik importuojant kultūrinių veislių galvijus, kiti pasisakė už nuosaikų
vietinių galvijų gerinimą. Tačiau abejonių dėl saikingo kultūrinių veislių naudojimo
vietiniams galvijams gerinti buvo vis mažiau (Lietuvos žalųjų galvijų selekcijos mokslinė
programa 1997-2005 metams, 1997).
9
Veislės formavimui didžiausią įtaką padarė 1922 – 1937 m. įvežti 437 Danijos žalieji
galvijai, iš jų 103 buliai.
1938 – 1939 metų visų karvių vidutinis produktyvumas Lietuvoje siekė 1700 kg pieno
per metus.
Antrojo pasaulinio karo metu nukentėjo dvarai, kuriuose buvo produktyviausios žalųjų
galvijų bandos. Didelę žalą padarė kolektyvizacija, pažangių ūkininkų trėmimas, jų bandų
sunaikinimas. Tai labai apsunkino veislininkystės darbą, bet jo nenutraukė.
1951 metais Lietuvos žalųjų galvijų veislė buvo pripažinta savarankiška veisle.
1956 – 1958 m. buvo atkurta gyvulių veislininkystės sistema, plečiama galvijų
produktyvumo kontrolė ir sėklinimas.
Nuo 1956 iki 1990 m. Lietuvos žaliesiems galvijams gerinti buvo atvežta 1216 Danijos
žalųjų veislės galvijų, iš jų 242 buliai ir 974 telyčios. Žymi jų dalis tapo produktyviomis
rinktinėmis karvėmis. Iš jų buvo išauginta nemažai vertingų bulių. Šių gyvulių panaudojimas
pagerino Lietuvos žalųjų galvijų eksterjerą, pieningumą, pieno riebumą ir baltymingumą.
Nuo 1972 metų žalųjų galvijų gerinimui buvo pradėti naudoti anglerų veislės buliai bei
jų palikuonys. Į Lietuvą buvo įvežta 77 šios veislės buliai ir 257 telyčios (Lietuvos žalųjų
galvijų selekcijos mokslinė programa 1997-2005 metams, 1997).
Nuo 1976 m. karvės ir telyčios sėklinamos tik įšaldyta bulių sperma, ne mažiau kaip 2/3
– bulių gerintojų, o likusioji dalis – tikrinamųjų bulių sperma. A. Banio duomenimis Lietuvos
žalųjų galvijų genetinis progresas per tą laikotarpį vidutiniškai sudarė po 40 kg pieno per
metus (Lietuvos žaliesiems galvijams 100 metų, 1992).
Lietuvos žaliesiems galvijams gerinti 1984 metais pradėta naudoti žalmargių holšteinų ir
švicų veislių buliai bei šių veislių kraujo turintys Danijos žalieji buliai (Lietuvos žalųjų
galvijų selekcijos mokslinė programa 1997-2005 metams, 1997).
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, susidarė sąlygos artimiau bendradarbiauti su kitų
šalių žalųjų galvijų augintojais. Dar ekonominės blokados metu (1990 m.) Vokietijos
Šlezvigo-Holšteino žemės anglerų veislės selekcininkai padovanojo 200 dozių dviejų
vertingiausių šios veislės bulių spermos. Danijos žalųjų galvijų gerinimo draugija 1993 m.
pagal bendrą projektą skyrė 4500 dozių jaunų bulių spermos.
Lietuvos žaliesiems galvijams gerinti 1994 – 1995 m. įvežta jaunų buliukų: Danijos
žalųjų – 21, anglerų – 5 ir Švedijos žalmargių – 1. Labai palankiomis sąlygomis gauti ir
Lietuvoje naudojami 2 Danijos žalieji ir 7 anglerų veislės buliai. Pastarieji 9 buliai buvo jau
įvertinti per palikuonių produktyvumą Danijoje ir Vokietijoje. 1996 m. į Upytės
eksperimentinį ūkį įvežtos 59 Švedijos žalmargės ir į Žvirblonių žemės ūkio bendrovę 60
anglerų veislės telyčių.
10
Šiuo metu Lietuvos žaliesiems gerinti populiacijoje laikoma ir importuotų Danijos
žalųjų, Anglerų, Švedijos ir Vokietijos žalmargių veislių galvijų. Taip pat yra įvežta Suomijos
airšyrų ir kitų veislių gyvulių, stengiamasi išlaikyti jų paveldimąsias savybes. Išimtis yra
taikoma Vokietijos žalmargėms karvėms, kurios toliau gerinamos JAV ir Kanados selekcijos
žalmargiais holšteinais. Suomijos airšyrai ir Švedijos žalmargiai poruojami tiek su Suomijos
airšyrų, tiek su jiems giminingais Švedijos žalmargių buliais, o pastaraisiais metais ir Kanados
airšyrais (Darbutas ir Ulevičienė, 2003; Darbutas ir Oberauskas, 2004; Darbutas ir kt., 1995).
Panevėžio rajone, Velžio kaime 1993 m. gegužės 26 d. įkurta Lietuvos žalųjų galvijų
gerinimo draugija (nuo 1996 m. vadinama asociacija). Norėdami bendradarbiauti, 1993 m.
spalio 5 d. Danijos, Vokietijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos atstovai sukūrė Europos žalųjų
galvijų augintojų asociacijų konfederaciją. Prie jos prisijungė Švedijos žalmargių ir Suomijos
airšyrų, Lenkijos ir Norvegijos žalųjų galvijų asociacijos. 2002 – 2004 m. konfederacijos
prezidentu buvo Lietuvos žalųjų galvijų gerintojų asociacijos tarybos narys Juozas Darbutas
(Banys, 2004; Banys, 1988; Banys, 1992; Lietuvos žalųjų galvijų selekcijos mokslinė
programa 1997-2005 metams, 1997; Strolys, 1998).
Dalyvavimas konfederacijos veikloje turėjo įtakos veislinės medžiagos mainams su
kitomis šalimis ir tuo pačiu veislės genealoginės struktūros raidai.
2.2 Žalųjų ir žalmargių karvių produktyvumas
2.2.1 Lietuvos žalųjų ir žalmargių karvių produktyvumas
Pieno gamyba yra viena iš sudėtingiausių žemės ūkio gamybos šakų. Svarbiausieji
veiksniai apsprendžiantys pieno gamybos ekonominį efektyvumą yra gyvulių genetinis
potencialas, pašarai ir šėrimas, laikymo ir priežiūros technologijos (Jukna, 2003).
Todėl atskirų veislių karvių produktyvumą labiausiai lemia kiekvieno ūkio pasirengimas
sudaryti geras karvių laikymo, priežiūros sąlygas ir apsirūpinimas pašarais. Tolimesnis karvių
produktyvumo didinimas ženkliai priklausys nuo jų genetinio gerinimo panaudojant
vertingiausius bulius (Darbutas ir Ulevičienė, 2003).
Žalieji ir žalmargiai galvijai yra viena iš keturių pieninių galvijų populiacijų, įskaitant
senąsias vietines šėmųjų ir baltnugarių galvijų veisles.
11
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis Lietuvos žalųjų ir
žalmargių galvijų populiacijoje yra 129,1 tūkst. karvių, iš jų 40,6 tūkst. yra kontroliuojamos,
t.y. 25,1%. Vidutinis kontroliuojamų žalųjų ir žalmargių karvių produktyvumas 2002-2003
kontrolės metais buvo 4805 kg 4,49 % riebumo ir 3,49 % baltymingumo pieno
(Kontroliuojamų karvių bandų produktyvumo 2002-2003 metų apyskaita 66, 2003).
Duomenys apie kontroliuojamų žalųjų ir žalmargių veislių karvių produktyvumą ir
pieno sudėtį 1996 – 2003 kontrolės metais pateikti 2 lentelėje.
Per pastaruosius septynerius metus Lietuvoje žalųjų ir žalmargių karvių vidutinis
primilžis, pieno riebalų ir pieno baltymų produkcija padidėjo atitinkamai - 41,7%, 50,9% ir
46,1%, o Lietuvos žalųjų veislės atskirai vidutinis primilžis padidėjo – 41,2%, pieno riebalų
produkcija – 50,7% ir pieno baltymų – 44,3%.
Nors bendroji pieno riebalų ir baltymų produkcija didėjant primilžiams augo, tačiau
karvių pieno riebumo ir baltymingumo dinamika per aštuonerius metus buvo nedidelė. Žalųjų
ir žalmargių veislių ir atskirai Lietuvos žalųjų veislės karvių sudarė atitinkamai 6,4% ir 2,9%.
Lietuvos žalieji galvijai daugelį metų intensyviai gerinami panaudojant geriausių
pasaulio pieninių galvijų veislių genetinį potencialą, tačiau užsieninių veislių galvijai žalųjų ir
žalmargių populiacijoje Lietuvoje sudaro apie 4,12%. Jų tarpe daugiausia yra Airšyrų ir
Švedijos žalmargių.
Didžiausiais išmilžiais Lietuvoje pasižymi Švedijos žalmargės, kurių vidutinis
pieningumas buvo 2135 kg didesnis nei Lietuvos žalųjų, o Airšyrų veislės karvių atitinkamai
930 kg didesnis. Riebiausias karvių pienas buvo Anglerų (4,83%) ir Airšyrų (4,61%), o
didžiausias pieno baltymingumas – Anglerų ir Danijos žalųjų (3,58%), Švedijos žalmargių
siekė 3,53%.
Daugelio autorių yra nustatyta neigiama koreliacija tarp pieningumo ir pieno
baltymingumo. Vykdant karvių selekciją pagal pieningumą, pieno baltymingumas tuomet
nedidėja, o vienpusė selekcija pagal pieno baltymingumą žymiai sumažina pieningumą.
Vykdant selekciją pagal pieno baltymingumą, galima padidinti ir karvių pieno riebumą, nes
tarp šių požymių yra teigiama koreliacija. Tyrimais nustatyta, kad pieno riebumo padidėjimas
ne visada vienodai susijęs su pieno baltymingumo padidėjimu. Vienodo riebumo piene
baltymų procentas gali būti įvairus. Tos pačios veislės karvių bei jų grupių baltymų kiekio
piene ir jo ryšio su pieno riebumu skirtumas nulemia genetinės savybės (Saikevičius ir
Juozaitienė, 2004).
12
(www.vic.lt); Kontroliuojamų karvių bandų produktyvumo apyskaita Nr. 63; 64; 65; 66.
2 lentelė. Kontroliuojamų žalųjų ir žalmargių karvių skaičius ir jų produktyvumas Lietuvoje
Vidutinis Vidutinis produktyvumas per metus kontroliuojamų Pieno riebalai Pieno baltymai
karvių Pieno, Dinamika Dinamika, Dinamika, Dinamika, Dinamika, Metai skaičius kg % % % kg % % % kg %
Žalųjų ir žalmargių veislių 1996 - 1997 45684 3392 100,0 4,22 100,0 143 100,0 3,39 100,0 115 100,0 1997 - 1998 41425 3815 112,5 4,33 102,6 165 115,3 3,34 98,5 128 111,3 1998 - 1999 37438 3895 114,8 4,34 102,8 169 118,1 3,25 95,9 126 109,6 1999 - 2000 30119 4215 124,3 4,46 105,7 188 131,3 3,35 98,8 141 122,6 2000 - 2001 26643 4533 133,6 4,43 105,0 201 140,4 3,39 100,0 154 133,9 2001 - 2002 31634 4695 138,4 4,38 103,8 206 143,9 3,43 101,2 161 140,0 2002 - 2003 40631 4805 141,7 4,49 106,4 216 150,9 3,49 102,9 168 146,1
Tarp jų Lietuvos žalųjų 1996 - 1997 44718 3373 100,0 4,22 100,0 142 100,0 3,39 100,0 115 100,0 1997 - 1998 41035 3809 112,9 4,33 102,6 165 116,2 3,34 98,5 127 110,4 1998 - 1999 37038 3887 115,2 4,34 102,8 168 118,3 3,25 95,9 126 109,6 1999 - 2000 28914 4162 123,4 4,45 105,5 185 130,3 3,35 98,8 139 120,9 2000 - 2001 25374 4489 133,1 4,43 105,0 199 140,1 3,39 100,0 152 132,2 2001 - 2002 30219 4648 137,8 4,38 103,8 203 143,0 3,43 101,2 159 138,3 2002 - 2003 38957 4761 141,2 4,49 106,4 214 150,7 3,49 102,9 166 144,3
Tarp jų užsieninių žalųjų ir žalmargių veislių karvių produktyvumas ir jo palyginimas (±) su Lietuvos žalųjų 2002 - 2003
Anglerų 231 5499 +738 4,83 +0,34 266 +52 3,58 +0,09 197 +31 Danijos 209 5373 +612 4,46 -0,03 240 +26 3,58 +0,09 192 +26 Airšyrų 462 5691 +930 4,61 +0,12 262 +48 3,52 +0,03 201 +35 Švicų 47 5134 +373 4,57 +0,08 235 +21 3,45 -0,04 177 +11
Vokietijos 290 5320 +559 4,34 -0,15 231 +17 3,29 -0,20 175 +9 Švedijos 413 6896 +2135 4,52 +0,03 312 +98 3,53 +0,04 243 +77 Holšteinų 22 5570 +809 4,35 -0,14 242 +28 3,38 -0,11 188 +22
13
Lietuvos žalųjų ir žalmargių populiacijos atskirų veislių produktyvumas per atskiras
laktacijas (Valstybės įmonėje „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras“
duomenimis) pateiktas 3 lentelėje.
Iš pateiktų duomenų matome, kad labiausiai pagal pieno produkciją išsiskiria Švedijos
žalmargės karvės. Anglerų veislės karvių produktyvumas žemesnis nei Švedijos žalmargių,
tačiau pieno sudėties rodikliais lenkia visų veislių karves. Danijos žalųjų ir airšyrų veislės
karvių produktyvumas neženkliai skiriasi nuo anglerų veislės karvių produktyvumo.
3 lentelė. Lietuvos žalųjų ir žalmargių populiacijos atskirų veislių produktyvumas
per atskiras laktacijas 2002 -2003 m.
Pieno riebalų Pieno baltymų Veislė Laktacija Karvių skaičius
Pieno kg % kg % kg
Lietuvos žalųjų 1 2
3 ir vyr.
70495352
16439
410544984714
4,444,494,37
182 202 206
3,413,493,42
140157161
Anglerų 1 2
3 ir vyr.
643982
478354656078
4,614,914,81
220 268 292
3,443,663,54
165200215
Danijos žalųjų 1 2
3 ir vyr.
523178
520150546084
4,334,404,24
225 222 258
3,453,633,53
180184214
Airšyrų 1 2
3 ir vyr.
9691
180
507755805901
4,574,654,43
232 259 261
3,353,623,47
170202205
Švicų 1 2
3 ir vyr.
81119
497646695492
4,624,504,45
230 210 244
3,333,453,37
166161185
Vokietijos žalmargių 1 2
3 ir vyr.
7341
124
424652305764
4,124,244,47
175 222 257
3,173,203,25
135168187
Švedijos žalmargių 1 2
3 ir vyr.
17442
126
596673467485
4,354,654,53
259 342 339
3,443,603,52
205264263
Vidutiniškai 1 2
3 ir vyr.
75235611
17054
417745534769
4,444,504,38
185 205 209
3,413,493,42
142159163
14
2.2.2 Kontroliuojamų žalųjų ir žalmargių karvių produktyvumas užsienyje
Europos Sąjungoje kontroliuojamų karvių produktyvumui keliami vis aukštesni
reikalavimai. Veislinių galvijų augintojai Europos Sąjungos ir kitose išvystytos
gyvulininkystės šalyse turėjo žymiai palankesnes ekonomines sąlygas veislių tobulinimui ir
yra pasiekę gerų produktyvumo rezultatų (4 lentelė).
4 lentelė. Kontroliuojamų karvių produktyvumas užsienyje 2002 m.
Valstybė
Kontro-liuojamų karvių
skaičius
Laktacijos trukmė
dienomis
Pieno kiekis (kg)
Pieno kiekis
per 305 d. (kg)
Pieno riebumas
(%)
Pieno baltymin-
gumas (%)
Veislė
Belgija 9788 332 6923 6759 4,21 3,39 Žalmargiai holšteinaiDanija 49265 365 7553 - 4,21 3,56 Danijos žalieji Danija 67373 365 5824 - 5,92 4,07 Džersiai Danija 5220 365 7451 - 4,25 3,44 Žalmargiai holšteinaiDanija 155 365 7763 - 4,35 3,49 Airšyrai Danija 28 365 7674 - 3,73 3,40 Norvegijos žalieji Estija 26874 323 5066 5052 4,39 3,34 Estijos žalieji Suomija 193302 - 7976 - 4,38 3,44 Airšyrai Vokietija 12500 7570 4,81 3,62 Anglerai Italija 3449 305 5424 5424 5,43 4,03 Džersiai Japonija 2368 345 6248 5750 4,90 3,87 Džersiai Latvija 41304 305 - 4550 4,46 3,31 Latvijos dvylieji Lenkija 18463 305 5589 5589 4,18 3,29 Lenkijos žalmargiai Lenkija 1145 305 3965 3965 4,27 3,33 Lenkijos žalieji Pietų Afrika 37827 295 5113 - 4,44 3,63 Džersiai Pietų Afrika 4671 293 5949 - 3,76 3,27 Airšyrai Švedija 166995 365 8427 - 4,27 3,43 Švedijos žalmargiai Švedija 1786 365 6132 - 5,64 3,86 Džersiai Šveicarija 814 298 4809 4921 5,55 3,87 Džersiai Olandija 229775 335 7684 7187 4,57 3,55 Olandijos žalmargiaiAnglija 13314 - - 5078 5,33 3,87 Džersiai Anglija 8688 - - 6105 3,99 3,34 Airšyrai Anglija 1465 - - 6010 3,85 3,31 Švicai Norvegija 233997 239 6190 4945 4,14 3,27 Norvegijos žalieji Austrija 215400 298 - 6074 4,18 3,44 Simentaliai Tunisas 216 313 4420 4351 3,41 3,42 Švicai
(http://www.icar.org/yearly_enquiry.htm)
Įrodyta, kad trumpiausias kelias genetinėms galvijų savybėms gerinti – naudoti
pranašesnių giminingų veislių paveldimąsias savybes, tačiau tik suderinant jas su vietinių, per
šimtmečius susiformavusių veislių geru prisitaikymu, reprodukcija, sveikatingumu ir
ilgaamžiškumu (Saikevičius ir Juozaitienė, 2004).
15
2.3 Lietuvos žalųjų galvijų eksterjeras
Eksterjeru vadinama gyvulio išvaizda, jo kūno sudėjimas. Mokslas apie eksterjerą
nagrinėja gyvulio išorės formas, susijusias su jų ūkinėmis ir biologinėmis savybėmis. Gyvulio
išvaizda atspindi fiziologinę organizmo būklę, todėl iš eksterjero galima spręsti apie
konstituciją, sveikatą ir iš dalies apie produktyvumą. Daugelis eksterjero bruožų yra
paveldimi, todėl jie būdingi ne tik tam tikro produktyvumo gyvuliams, bet ir veislei (Jukna,
1998).
Terminą eksterjeras vienas iš pirmųjų pavartojo K. Buželia (1797 m.), o 1868 metais
vokiečių zootechnikas G. Zetegastas savo darbuose įrodė, kad yra ryšys tarp gyvulio išvaizdos
ir jo gaunamos produkcijos.
Norint tinkamai įvertinti gyvulio eksterjerą, reikia gerai pažinti gyvulio kūno dalis.
Pieninėms karvėms būdingos kampuotesnės kūno formos su ryškiais sąnarių, šonkaulių ir
atskirų skeleto dalių kontūrais. Jų liemuo, iš šono žiūrint, yra lyg trikampio formos, kurio
viršūnė nukreipta į galvą, o pagrindas į užpakalį.
Gyvulio eksterjerą lemia paveldimumas, aplinkos sąlygos, didelę reikšmę turi šėrimas,
tinkama atranka bei paranka bei gamtinės sąlygos (Jukna, 1998).
Karvių eksterjeras Lietuvoje yra vertinamas pagal Valstybinės gyvulių veislininkystės
priežiūros tarnybos prie ŽŪM viršininko 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymą Nr. 34 linijiniu
metodu, įvertinant 19 požymių, kurie anatominiu ir funkciniu atžvilgiu skirstomi į 3 grupes:
požymiai, apibūdinantys bendrą kūno išsivystymą (aukštis, stambumas, kūno gylis, krūtinės
plotis, kūno tipas, užpakalio plotis, užpakalio kampas); galūnės (užpakalinių kojų pastatymo
kampas, užpakalinių kojų forma, kulno sąnarys, nagos aukštis, nagų ir čiurnos kampas);
tešmuo (tešmens priekinės dalies prisitvirtinimas, tešmens užpakalinės dalies aukštis, tešmens
raiščio tvirtumas, tešmens gylis, spenių išdėstymas, spenių ilgis ir storis).
Atskiri požymiai yra apjungiami pagal J. Darbuto (2000 m.) formulę:
np=19
E= ∑(9 - ⎜di ⎜ .VPi) -∑( Trj +1 . VTrj) i = 1 9 j = 1
2
čia: E - karvės eksterjero įvertinimas balais,
np - vertinamų požymių skaičius,
|di| - kiekvieno eksterjero požymio įvertinimo taškais ir optimalaus įvertinimo
skirtumo absoliutus (be + ar - ženklų) skaičius,
VPi - kiekvieno požymio santykiniai vertės koeficientai,
16
Trj - kiekvieno eksterjero trūkumo pasireiškimo laipsnis,
VTrj - kiekvieno trūkumo svertiniai koeficientai (Veislinių galvijų vertinimo taisyklės,
2000).
Karvių eksterjero vertinimų duomenys yra kaupiami V.Į. Žemės ūkio informacijos ir
kaimo verslo centre (Saikevičius ir Juozaitienė, 2004).
Lietuvos žalieji galvijai yra pieninio tipo. Jų galva nedidelė, sausa; kaklas ilgas,
neplatus, mažai raumeningas, be pagurklio; liemuo ilgas, gilus; krūtinė ilga, gili, didelės
apimties; užkirtimas už menčių pasitaiko retai. Nugaros linija ne visada tiesi – pasitaiko
karvių su įlinkusia arba kuprota nugara, įlinkusiu juosmeniu. Kojos vidutinio ilgio, stovėsena
taisyklinga; oda plona, elastinga; tešmuo vidutinio dydžio, gilus, nenukaręs; speniai
cilindriški, rečiau kūgiški.
Šios veislės galvijai žali, įvairaus atspalvio – nuo prinokusios vyšnios raudonumo iki
dvylos spalvos (Jukna, 1998).
2.4 Pieninių galvijų genetinis įvertinimas BLUP metodu
Daugelyje pasaulio valstybių ir beveik visose Europos Sąjungos šalyse galvijų genetinių
savybių vertinimas yra atliekamas BLUP metodu. BLUP (The Best Linear Unbiased
prediction) trumpinys iššifruojamas kaip geriausia linijinė bešališka prognozė (Lietuvos
juodmargių galvijų genealogija, 2002; Öle Danell, 1990; International Bull Evaluation
Service, 1994). Šis metodas įgalina apskaičiuoti tikrąją gyvulio veislinę vertę, atmetant
aplinkos sąlygų įtaką ir panaudojant giminaičių duomenis.
BLUP metodo naudojimas veislininkystėje suteikia galimybę atrinkti veisimui labiausiai
tinkamus gyvulius pakankamai ankstyvame amžiuje, o tai leidžia geriausiai panaudoti
genetinį potencialą gerinant galvijų veislines bei produktyviąsias savybes. Tokiu būdu
pagreitinamas selekcinis progresas, greičiau prisitaikoma prie pastoviai kintančių bei
griežtėjančių rinkos reikalavimų (Lietuvos juodmargių galvijų genealogija, 2002; Öle Danell,
1990; International Bull Evaluation Service, 1994).
Daugelį metų bulių veislinė vertė buvo nustatinėjama dukterų-bendraamžių metodu. Jis
patikimas tik tuomet, kai bendraamžės yra kilusios iš panašios veislinės vertės tėvų, visi
vertinami buliai yra vienos populiacijos (uždara veisimo sistema) ir populiacijoje nėra
genetinio trendo, t.y. selekcijos efektyvumas lygus nuliui.
17
Amerikiečių mokslininkas Č. Hendersonas sukūrė gyvulių genetinio įvertinimo BLUP
metodą, siekdamas išspręsti šias su bulių vertinimu susijusias problemas, kurios ir buvo
pagrindinės teorinės ir praktinės BLUP metodo sukūrimo prielaidos:
● įdiegus efektyvias pieninių galvijų gerinimo selekcijos programas, sparčiai
padidėjo jų produktyvumo genetinis potencialas bei jo skirtumas tarp bulių kartų;
● gerinant pieninius galvijus giminingomis veislėmis (holšteinais, anglerais ir kt.),
išryškėjo genetiniai skirtumai tarp gyvulių grupių populiacijose;
● ištobulinus skaičiavimo techniką, buvo galima sukaupti daug informacijos apie
gyvulius ir atlikti jų vertinimą didelių skaičiavimo sąnaudų reikalaujančiu BLUP metodu.
Šiuo metu BLUP-as yra teoriškai ir praktiškai labiausiai pagrįstas ir plačiausiai bulių
veislinei vertei nustatyti naudojamas metodas. Jis suteikia galimybę objektyviausiai genetiškai
įvertinti gyvulius.
2.4.1 Lietuvos pieninių galvijų vertinimo BLUP metotika
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. 324
pieniniai galvijai Lietuvoje vertinami BLUP metodu pagal toliau pateikiamą metodiką.
Populiacija
Vertinami požymiai
Laktacijų
skaičius
Lietuvos Žalieji
Pienas(kg), riebalai(kg), baltymai(kg), riebalai(%), baltymai(%),
išskaičiuojami iš atitinkamų požymių įvertinimų pagal šias formules:
VV_rieb(%)= (VV_rieb(kg) * 100-VV_pienas(kg) * 4,05) /
VV_pienas(kg) + 3683
VV_balt(%)= (VV_balt(kg) * 100-VV_pienas(kg) * 3,03) /
VV_pienas(kg) + 3683
Kiekvienam produktyvumo požymiui pirma laktacija dalijama į dvi
dalis: 1-90 dienos ir 91-305 dienos. Šios dalys naudojamos kaip
genetiškai skirtingi požymiai.
Pirmos trys laktacijos
18
Duomenų loginės
ribos
Veršiavimosi
amžius:
Intervalo tarp
apsiveršiavimų:
1 laktacija 2 laktacija 3 laktacija
280-650 dienų.
20-42 mėn., 30-56 mėn., 44-75 mėn.,
Laktacijos trukmės:
Produktyvumo:
240-305 dienų, normalios, užbaigtos
laktacijos.
1 laktacijos per 1-90 dienos
Pienas 400-4000kg
Riebalai 15-200kg
Baltymai 12-160kg
Per 1, 2 ir 3 laktacijas
Pienas
Riebalai
baltymai
1000-15000kg
35-600kg
25-500kg
Karvės:
Pirmas veršiavimasis >= 1995.10.01
turinčios 1-90 dienų arba pirmos laktacijos
įrašą. Neįtraukiamos pirmos kartos mišrūnės
su kitos pieninių galvijų populiacijos arba su
mėsiniais galvijais.
Vertinimo
metodas
Vieno požymio – kelių laktacijų – BLUP – gyvulio modelis
Negenetiniai
efektai
Ūkis – metai –
sezonas
Veršiavimosi
sezonai:
Pirmas –10, 11, 12, 1,
2, 3 mėn. ir antras – 4,
5, 6, 7, 8, 9 mėn.
19
Veršiavimosi
Amžius:
Apjungtos grupės neturinčios 3 vertinamų
karvių. Apjungimas pagal 1-os laktacijos arba
1-90 dienų duomenis.
1 laktacija 2 laktacija 3 laktacija
1 gr. 20-23 30-38 44-49 mėn. mėn. mėn. 2 gr. 24-27 39-41 50-53 mėn. mėn. mėn. 3 gr. 28-32 42-45 54-58
mėn. mėn. mėn. 4 gr. 33-35 46-56 59-75 mėn. mėn. mėn.
5 gr. 36-42 mėn.
Genetinės grupės
Įvertinimų
išraiškos
Genetinė bazė
Įvertinimo
rezultatų
skelbimas
Veislės efektas
Genetinės grupės, kai nežinomi gyvulio protėviai, sudaromos
atsižvelgiant į gyvulio: lytį – veislę – gimimo metus
Trijų laktacijų veislinių verčių vidurkis požymiams: pienas(kg),
riebalai(kg), baltymai(kg), riebalai(%), baltymai(%). Sąlyginės
veislinės vertės požymiams: pienas(kg), riebalai(kg), baltymai(kg) ir
bendras produktyvumo indeksas gauti naudojant populiacijos reikšmę
100 ir standartinę variaciją 12. Bendras produktyvumo indeksas
gaunamas iš įvertinimo pagal riebalus(kg), baltymus(kg) santykiu 1:2.
J: Bendras_indeksas= 86.15 + VV_rieb(kg) * 0,75 + VV_balt(kg)*1.49
Veislinėms vertėms absoliutiems rodikliams: visos karvės gimusios
1995 metais. Sąlyginės veislinės vertės indeksas: 8-10 metų buliai
(2002 metais – buliai, gimę 1992-94 m.), kurie turi nemažiau 20
dukterų.
Jei dukterų>=15, ūkių>=3.
20
2.4.2 Genetiškai įvertintos populiacijos charakteristika
Karvių skaičius ir produktyvumo vidurkis pagal požymį ir laktaciją pateiktas 5 lentelėje.
Iš lentelės duomenų matyti, kaip pasikeitė vertinimuose naudoti duomenys apie populiaciją,
lyginant juos su priešpaskutiniu vertinimu. Per minėtą laikotarpį vertinamų karvių skaičius
išaugo apie 10 %, o taip pat padidėjo ir jų produktyvumas.
5 lentelė. Karvių skaičius ir produktyvumo vidurkis pagal požymį ir laktaciją
2004.06.01 2004.01.01 Požymiai
Laktacijos Karvių skaičius
Vidurkis Karvių skaičius
Vidurkis
1lakt. 1-90 dienos 67368 1273 62606 1252 1lakt. 91-305 dienos 49171 2305 45357 2261 2laktacija 27545 4149 24736 4062
Pienas
3laktacija 15505 4597 13815 4515 1lakt. 1-90 dienos 67368 54 62606 52 1lakt. 91-305 dienos 49171 102 45357 100 2laktacija 27545 184 24736 180
Riebalai 3laktacija 15505 204 13815 200
1lakt. 1-90 dienos 54803 42 50042 41 1lakt. 91-305 dienos 37209 83 33396 81 2laktacija 27469 141 24660 138
Baltymai 3laktacija 15481 155 13791 152
Duomenys apie galvijų kilmę pateikti 6 lentelėje, iš kurios matome, kad per pusę metų
padidėjo galvijų skaičius, tačiau dalis tų galvijų, kurie turi tėvą sumažėjo nuo 92 iki 86 %, o
galvijų, kurie turi ir motiną sumažėjo nuo 53 iki 50 %. Tai įvyko todėl, kad į duomenų bazę
pateko daugiau duomenų naujai pradėtų kontroliuoti gyventojų pagalbiniuose ūkiuose
laikomų karvių, kurioms anksčiau nebuvo oficialiai vedama kilmės ir produkcijos apskaita.
6 lentelė. Galvijų kilmės duomenys
2004.06.01 2004.01.01
Galvijų skaičius % Galvijų
skaičius %
Viso galvijų 97381 100 91462 100 Turi tėvą 89217 86 84152 92 Turi motiną 52552 50 48717 53
21
3. DARBO METODIKA
Darbas buvo atliktas 2003 – 2005 magistratūros studijų metais Lietuvos veterinarijos
akademijos Gyvulių veisimo ir genetikos katedros Gyvulių veislinės vertės tyrimų ir
selekcijos laboratorijoje, Valstybės įmonėje „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo
centras“ ir Lietuvos žalųjų galvijų gerintojų asociacijoje.
Pirmame tyrimų etape buvo išanalizuoti sėklinimo sistemoje naudojamų bulių kilmės
duomenys ir papildytos bulių genealoginės schemos.
Antrame tyrimų etape buvo atliktas žalųjų ir žalmargių bulių linijų selekcionuojamų
požymių statistinis-genetinis įvertinimas.
Tyrimams buvo naudoti kontroliuojamų karvių, apsiveršiavusių nuo 1995-10-01
apskaitos veislininkystės duomenys bei bulių genetinio įvertinimo BLUP metodu duomenys,
gauti iš Valstybės įmonės „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras“. Duomenų bazė
buvo sudaryta, naudojant ACCESS 2000 duomenų bazių valdymo sistemą.
Statistinė duomenų analizė atlikta naudojantis „R“ (http://www.r-project.org) statistiniu
paketu. Apskaičiuoti požymių aritmetiniai vidurkiai ( x ), vidutiniai kvadratiniai nuokrypiai
(δ), įvairavimo koeficientai (Cv), vidurkių paklaidos (mx). Aritmetinių vidurkių skirtumo
patikimumas (p) nustatytas pagal Stjudentą. Apskaičiuoti koreliacijos (r) koeficientai bei jų
patikimumas. Rezultatai laikomi patikimais, kai p<0,05, rezultatai nepatikimi, kai p≥0,05.
Darbe buvo panaudoti literatūrinis, analitinis, palyginamasis bei statistinis (Juozaitienė
ir Kerzienė, 2001) tyrimų metodai.
22
4. TYRIMŲ REZULTATAI
4.1 Lietuvos žalųjų ir žalmargių galvijų genealoginės struktūros dinamika
Pastaraisiais metais, plečiantis genetinių resursų tarpusavio mainams, ženkliai keičiasi
atskirų populiacijų genealoginė struktūra ir gyvulių veislingumas. Kontroliuojamų žalųjų ir
žalmargių karvių bandų genealoginės struktūros kitimas 2000-2003 metais pateiktas 7
lentelėje.
7 lentelė. Kontroliuojamų žalųjų ir žalmargių karvių populiacijos struktūra 2000-
2003 m.
Metai Struktūrinių vienetų pavadinimai 2000 2002 2003
Danijos žalųjų ir anglerų bulių palikuonys: Seleno LŽ 1479 linija ir kiti buliaus Hojvig 3284 palikuonys Buliaus Aalborg Wahl 4344 palikuonys Kiti buliaus Kaersholm Hojager 4051 palikuonys Buliaus Eske Brangstrup 2456 Buliaus Corbitz 16496 ir kiti Korbitz grupės palikuonys Kitos giminingos grupės Žalmargių holšteinų bulių palikuonys: Buliaus Star 20135 palikuonys Buliaus W.A.Burke Lad 697789 palikuonys Buliaus H.H.Triple Threat-Red 1629391 palikuonys Buliaus ABC Reflection Sovereign 198998 palikuonys Kiti žalmargių holšteinų bulių palikuonys Švicų bulių palikuonys: Buliaus M.W. Destiny 118619 palikuonys Buliaus W.C.J. Elegant 148551 palikuonys Buliaus Meridian 90827 palikuonys Buliaus A.R.O. Punch 116497 palikuonys Kiti švicų bulių palikuonys Airšyrų ir Švedijos žalmargių bulių palikuonys: Buvusi A linija Buliaus Earl Errant 6721 genealoginė linija Buliaus H.S. Hugh 9026 genealoginė linija Buliaus W. Envy Me 7027 genealoginė linija Kiti airšyrų ir Švedijos žalmargių bulių palikuonys Nežinomos kilmės žalieji ir žalmargiai galvijai
59,5 25,4 8,8 4,7 8,8 8,5 3,3 8,2 1,2 1,5 2,8 2,0 0,7 12,1 1,7 1,3 4,9 2,9 1,3 6,4 0,1 4,5 0,1 0,5 1,2 13,8
42,6 16,3 7,4 3,1 5,7 6,9 3,2 13,2 2,4 2,2 5,4 2,8 0,4 12,0 0,8 1,6 5,5 2,3 1,8 14,2 0,1 8,8 3,6 0,4 1,3 18,0
35,2 14,0 5,6 2,4 5,3 4,3 3,6 15,7 2,4 2,0 6,8 4,1 0,3 10,4 0,6 1,7 5,1 1,8 1,2 16,3 0,1 9,1 4,6 0,3 2,2 22,4
Iš viso populiacijoje 100 100 100
23
Per pastaruosius 4 metus žalųjų ir žalmargių kontroliuojamų karvių bandų
genealoginėje struktūroje (žr. 7 lentelė) sparčiausiai didėjo airšyrų ir Švedijos žalmargių bulių
palikuonių skaičius nuo 6,4 iki 16,3%. Šiam kitimui didelę įtaką turėjo Lietuvoje išaugintų
aukštos veislinės vertės Švedijos žalmargių veislės bulių intensyvus panaudojimas. Žalmargių
holšteinų bulių palikuonių skaičius padidėjo nuo 8,2 iki 15,7%, o Danijos žalųjų ir anglerų
bulių palikuonių sumažėjo nuo 59,5 iki 35,2%.
8 lentelė. Žalųjų ir žalmargių bulių genealoginė struktūra atskirais kontrolės metais
Metai 2000 2002 2003
Struktūrinių vienetų pavadinimai
skaičius % skaičius % skaičius % Danijos žalųjų ir anglerų bulių palikuonys: Seleno LŽ 1479 linija ir kiti buliaus Hojvig 3284 palikuonys Buliaus Aalborg Wahl 4344 palikuonys Kiti buliaus Kaersholm Hojager 4051 palikuonys Buliaus Eske Brangstrup 2456 Buliaus Corbitz 16496 ir kiti Korbitz grupės palikuonys Kitos giminingos grupės Žalmargių holšteinų bulių palikuonys: Buliaus Star 20135 palikuonys Buliaus W.A.Burke Lad 697789 palikuonys Buliaus H.H.Triple Threat-Red 1629391 palikuonys Buliaus ABC Reflection Sovereign 198998 palikuonys Kiti žalmargių holšteinų bulių palikuonys Švicų bulių palikuonys: Buliaus M.W. Destiny 118619 palikuonys Buliaus W.C.J. Elegant 148551 palikuonys Buliaus Meridian 90827 palikuonys Buliaus A.R.O. Punch 116497 palikuonys Kiti švicų bulių palikuonys Airšyrų ir Švedijos žalmargių bulių palikuonys: Buvusi A linija Buliaus Earl Errant 6721 genealoginė linija Buliaus H.S. Hugh 9026 genealoginė linija Buliaus W. Envy Me 7027 genealoginė linija Kiti airšyrų ir Švedijos žalmargių bulių palikuonys
69
36
13 8 5 6 1
32 4 3 10
11 4
34 3 9 14 4 4
36 -
16 7 3 10
40,4
21,1
7,6 4,7 2,9 3,5
0,6
18,6
2,3 1,8 5,8
6,4
2,3
19,9
1,8 5,3 8,2 2,3 2,3
21,1
-
9,4 4,1 1,8 5,8
39
19 8 6 - 5 1
27 2 5 4
15 1
32 1 10 14 4 3
46 -
15 12 6 13
27,1
13,2
5,5 4,2 -
3,5
0,7
18,8
1,5 3,5 2,7
10,4
0,7
22,2
0,7 6,9 9,7 2,7 2,2
31,9
-
10,4 8,3 4,2 9,0
34
17 6 5 - 5 1
43 2 5 9
23 4
31 -
11 13 4 3
59 -
21 12 8 18
20,3
10,1
3,6 3,0 -
3,0
0,6 25,7
1,2 3,0 5,4
13,7
2,4
18,6
-
6,6 7,8 2,4 1,8
35,4
-
12,6 7,2 4,8 10,8
Iš viso populiacijoje 171 100 144 100 167 100
24
Žalųjų ir žalmargių bulių genealoginės struktūros kitimas 2000-2003 metais pateiktas 8
lentelėje. Iš pateiktų duomenų matome, kad Danijos žalųjų ir anglerų veislių grupės linijų
bulių skaičius per analizuojamą laikotarpį sumažėjo 20,1%, o airšyrų ir Švedijos žalmargių
linijų bulių skaičius padidėjo 14,3%. Švisų linijų bulių skaičius per 4 metus išliko pastovus, o
žalmargių holšteinų linijų bulių skaičius padidėjo beveik 7%.
4.2 Žalųjų ir žalmargių bulių veislinės vertės pagal produktyvumą tyrimas
4.2.1 Bulių genetinio įvertinimo BLUP metodu analizė pagal bulių linijas
Bulių veislinės vertės indeksų analizės pagal bulių linijas duomenys pateikti 9 lentelėje.
Analizė parodė, kad aukščiausios veislinės vertės buliai, kurių genetinio įvertinimo BLUP
metodu indeksai yra didesni nei 100, pagal bendrą produktyvumo indeksą (Bni) priklauso
šioms linijoms: buliaus W. A. Burke Lad 697789 palikuonys, buliaus H. H. Triple Threat-Red
1629391 palikuonys, buliaus Earl Errant 6721 genealoginė linija, buliaus W. Envy Me 7027
genealoginė linija ir kiti airšyrų ir Švedijos žalmargių bulių palikuonys.
Daugiausiai aukščiausios veislinės vertės bulių pagal pieningumo genetinės vertės
indeksą (Pi) buvo šiose linijose: buliaus W. A. Burke Lad 697789 palikuonys, buliaus H. H.
Triple Threat-Red 1629391 palikuonys, buliaus ABC Reflection Sovereign 198998
palikuonys, buliaus Earl Errant 6721 genealoginė linija, buliaus W. Envy Me 7027
genealoginė linija ir kiti airšyrų ir Švedijos žalmargių bulių palikuonys.
Pagal pieno riebalų genetinės vertės indeksą (Ri) geriausiai įvertintos šios bulių linijos:
buliaus W. A. Burke Lad 697789 palikuonys, buliaus H. H. Triple Threat-Red 1629391
palikuonys, buliaus A. R. O. Punch 116497 palikuonys, buliaus Earl Errant 6721 genealoginė
linija, buliaus W. Envy Me 7027 genealoginė linija ir kiti airšyrų ir Švedijos žalmargių bulių
palikuonys.
Pagal pieno baltymų indeksą (Bi) geriausios yra šios bulių linijos: buliaus W. A. Burke
Lad 697789 palikuonys, buliaus H. H. Triple Threat-Red 1629391 palikuonys, buliaus Earl
Errant 6721 genealoginė linija, buliaus W. Envy Me 7027 genealoginė linija ir kiti airšyrų ir
Švedijos žalmargių bulių palikuonys.
Nors kitų linijų bulių vidutiniai genetinės vertės indeksai yra žemesni už 100, tačiau
visose linijose yra aukštos veislinės vertės bulių. Pvz.: Danijos žalųjų veislės bulius Lubinas
25
LŽ 3549 yra buliaus W. C. J. Elegant 148551 palikuonis. Jo genetinės vertės rodikliai yra
vieni iš geriausių: Pi – 117, Ri – 118, Bi -123, Bni – 121.
9 lentelė. Vidutiniai bulių linijų veislinės vertės indeksai
Veislinės vertės indeksai Struktūrinių vienetų pavadinimai Linijoskodas
Bulių skaičius Pi Ri Bi Bni
Danijos žalųjų ir anglerų bulių palikuonys: Seleno LŽ 1479 linija ir kiti buliaus Hojvig 3284 palikuonysBuliaus Aalborg Wahl 4344 palikuonys Kiti buliaus Kaersholm Hojager 4051 palikuonys Buliaus Eske Brangstrup 2456 Buliaus Corbitz 16496 ir kiti Korbitz grupės palikuonys Kitos giminingos grupės Žalmargių holšteinų bulių palikuonys: Buliaus Star 20135 palikuonys Buliaus W.A.Burke Lad 697789 palikuonys Buliaus H.H.Triple Threat-Red 1629391 palikuonys Buliaus ABC Reflection Sovereign 198998 palikuonys Kiti žalmargių holšteinų bulių palikuonys Švicų bulių palikuonys: Buliaus M.W. Destiny 118619 palikuonys Buliaus W.C.J. Elegant 148551 palikuonys Buliaus Meridian 90827 palikuonys Buliaus A.R.O. Punch 116497 palikuonys Kiti švicų bulių palikuonys Airšyrų ir Švedijos žalmargių bulių palikuonys: Buvusi A linija Buliaus Earl Errant 6721 genealoginė linija Buliaus H.S. Hugh 9026 genealoginė linija Buliaus W. Envy Me 7027 genealoginė linija Kiti airšyrų ir Švedijos žalmargių bulių palikuonys
730 850 800 600 110 099
200 920 950 980 900
335 336 337 338 339
410 420 430 440 450
57 19 12 11 16 4 5 4 10 14 1 3 11 13 5 4 1 16 8 3 14
88,5 88,2 89,0 85,6 90,3 88,8
85,2 110,3 101,0 103,0 87,0
93,0 99,5 96,0 93,8 92,0
96,0 100,7 95,6
102,3 109,4
89,788,191,081,490,187,8
88,6102,0101,698,892,0
88,097,494,9
101,290,3
94,0108,197,8
103,0105,0
86,987,888,181,489,586,8
81,4101,3100,599,491,0
86,398,495,096,289,8
90,0107,098,8
100,3106,0
87,787,688,980,789,386,8
83,6101,5101,099,191,0
86,397,994,998,289,3
92,0107,798,3
101,7105,9
Geriausių bulių sąrašai pagal atskirus požymius pateikti 10 lentelėje, iš kurios duomenų
matome, kad pagal bendrą produktyvumo (Bni), pieno riebalų genetinės vertės (Ri) ir pieno
baltymų (Bi) indeksus daugiausiai aukščiausios veislinės vertės bulių yra buliaus Earl Errant
6721 genealoginėje linijoje (420), o pagal pieningumo genetinės vertės indeksą (Pi)
daugiausiai yra kitų airšyrų ir Švedijos žalmargių bulių palikuonių linijos bulių (450).
26
10 lentelė. Geriausi buliai pagal veislinės vertės indeksus
Geriausi buliai pagal veislinės vertės indeksus: Bni Pi Ri Bi
Eil. Nr. Buliaus vardas, Nr. Linijos
kodas Įvertini-
mas Buliaus vardas, Nr. Linijos kodas
Įvertini-mas Buliaus vardas, Nr. Linijos
kodasĮvertini-
mas Buliaus vardas, Nr. Linijos kodas
Įvertini-mas
1 Hau 63777 950 128 Statesman-Red 2156657 920 138 Topolis 10003617 420 126 Hau 63777 950 131
2 Statesman-Red 2156657 920 125 R-N Mario Red 2244521 980 134 Hau 63777 950 121 Statesman-Red 2156657 920 126
3 Topolis 10003617 420 123 Vėdrynas 10003618 450 133 Statesman-Red 2156657 920 121 Vėdrynas 10003618 450 126
4 Vėdrynas 10003618 450 122 Hau 63777 950 130 Jacintas 10003561 338 121 Lubinas 10003549 336 123
5 Lubinas 10003549 336 121 Volmetas 10003640 450 130 Naras 10003615 420 120 Hulan 86097 420 121
6 Hulan 86097 420 119 Volas 10003626 450 129 Christiansborg 94125 450 119 Topolis 10003617 420 120
7 Volas 10003626 450 118 Vastigard 86165 450 122 Lubinas 10003549 336 118 Halla 83798 420 118
8 Halla 83798 420 117 Oda Lotus 34343 336 119 Volas 10003626 450 118 Volas 10003626 450 117
9 Neumond 10003583 420 116 Lubinas 10003549 336 117 Pyllberg 10003605 430 116 Neumond 10003583 420 117
10 Jaukas 10003590 450 115 Hulan 86097 420 113 Jaukas 10003590 450 115 R-N Mario Red 2244521 980 117
11 Christiansborg 94125 450 115 Topolis 10003617 420 112 Tangas 10003625 420 115 Ekeslunda 84704 420 117
12 Tigras 10003639 420 114 Korys 10003422 950 112 Unna 10003642 950 115 Volmetas 10003640 450 116
13 Tangas 10003625 420 114 Smagutis 10003424 920 111 Vėdrynas 10003618 450 114 Tigras 10003639 420 115
14 R-N Mario Red 2244521 980 114 Christiansborg 94125 450 110 Hulan 86097 420 114 Oda Lotus 34343 336 115
15 Pyllberg 10003605 430 114 Unna 10003642 950 109 Halla 83798 420 114 Jaukas 10003590 450 114
16 Volmetas 10003640 450 114 B-F Lo-Nox TL 2208576 980 109 Torpane 83882 420 114 Tangas 10003625 420 113
17 Unna 10003642 950 114 Tangas 10003625 420 108 Neumond 10003583 420 113 Unna 10003642 950 113
18 Ekeslunda 84704 420 113 Ernikas 10003560 339 108 Matas 10003636 980 113 Pyllberg 10003605 430 112
19 Ernikas 10003560 339 112 Apynys 10003577 980 108 Tigras 10003639 420 112 Ernikas 10003560 339 112
20 Oda Lotus 34343 336 112 Halla 83798 420 107 Korys 10003422 950 112 Christiansborg 94125 450 111
27
4.2.2 Bulių veislinės vertės indeksų fenotipinės koreliacijos koeficientai
Bulių veislinės vertės indeksų fenotipinės koreliacijos koeficientai pateikti 11 lentelėje.
Iš lentelės pateiktų duomenų matome, kad dideli teigiami statistiškai patikimi
koreliacijos koeficientai nustatyti tarp visų požymių veislinių verčių.
11 lentelė. Bulių veislinės vertės indeksų fenotipinės koreliacijos koeficientai
Požymiai
Pieningumo
indeksas (Pi)
Pieno riebalų
indeksas (Ri)
Pieno baltymų
indeksas (Bi)
Pieno riebalų indeksas (Ri) 0,762**
Pieno baltymų indeksas (Bi) 0,890** 0,844**
Bendras produktyvumo
indeksas (Bni)
0,872** 0,943** 0,974**
Pastaba: **p<0,01
4.2.3 Bulių linijos įtaka žalųjų ir žalmargių galvijų veislinei vertei
Dispersinės analizės tyrimai (žr. 12 lentelę) parodė, kad bulių linijos įtaka galvijų
veislinei vertei yra statistiškai patikima (p<0,001). Analizuojant linijos įtaką karvių veislinei
vertei buvo nustatyta, kad didžiausia linijos įtaka buvo karvių pieno baltymų indeksiui (Bi).
Išanalizavus linijos įtaką bulių veislinei vertei nustatyta, kad linija labiausiai įtakoja
pieningumo indeksiui (Pi).
12 lentelė. Bulių linijos įtaka žalųjų galvijų veislinei vertei
Įtaka (%) BLUP genetinio įvertinimo indeksams
Linijos įtaka Pi Ri Bi
Karvių veislinei vertei
38,47***
42,11***
44,42***
Bulių veislinei vertei
40,85***
32,65***
38,65***
Pastaba: *** p<0,001
28
4.2.4 Karvių genetinio įvertinimo analizė pagal bulių linijas
Iš 13 lentelės duomenų matome, kad pagal karvių pieningumo veislinės vertės indeksą
geriausios linijos yra: buliaus W. A. Burke Lad 697789 palikuonys (920), kitų airšyrų kilmės
bulių palikuonys (450), W. Envy Me 7027 genealoginė linija (440) ir buliaus ABC Reflection
Sovereign 198998 palikuonys (980).
Pagal karvių pieno riebalų veislinės vertės indeksą geriausios linijos yra: buliaus H. S.
Hugh 9026 genealoginė linija (430), buliaus Earl Errant 6721 genealoginė linija (420), kiti
airšyrų kilmės bulių palikuonys (450) ir buliaus H. H. Triple Threat-Red 1629391 palikuonys
(950).
Didžiausi karvių pieno baltymų veislinės vertės indeksai buvo šiose linijose: buliaus H.
S. Hugh 9026 genealoginė linija (430), buliaus Earl Errant 6721 genealoginė linija (420), kiti
airšyrų kilmės bulių palikuonys (450) ir buliaus H. H. Triple Threat-Red 1629391 palikuonys
(950).
13 lentelė. Karvių veislinės vertės indeksai pagal bulių linijas
Linija Karvių skaičius Pienas, kg Riebalai, kg Baltymai, kg 110 5588 11,8 2,3 2,0 200 1309 5,0 5,5 1,7 335 1117 75,7 -0,1 1,9 336 964 198,0 9,0 8,6 337 2673 82,3 4,6 4,1 338 1011 150,4 9,8 8,0 339 951 -20,5 -1,8 -0,8 410 28 146,6 6,9 3,8 420 2926 255,5 16,7 13,5 430 1589 250,9 18,2 13,7 440 199 298,1 14,7 10,4 450 907 372,1 15,6 12,7 600 5245 -54,0 -3,2 -1,7 730 13549 -20,9 0,4 0,2 800 3655 -5,9 -0,1 0,3 850 6013 -1,9 0,9 1,1 900 445 182,2 7,5 6,7 920 1203 418,1 13,0 10,7 950 2333 230,7 14,8 11,1 980 1577 260,6 9,0 8,5 099 1099 9,0 4,5 1,6
29
4.3 Produktyvumo ir pieno sudėties selekciniai-genetiniai parametrai
4.3.1 Produktyvumo ir pieno sudėties variacijos
Pieno produkcijos ir sudėties variacijos koeficientų tyrimų duomenys pateikti 14
lentelėje. Iš pateiktų duomenų matome, kad karvių pieningumo variacija visose laktacijas
svyravo nuo 26,6% iki 28,7%, pieno riebumo – nuo 12,3% iki 14,0%, pieno baltymingumo –
nuo 7,8% iki 8,63%. Pieno riebalų ir baltymų kiekio variacijos koeficientai buvo panašūs -
28,2% - 32,2%.
Pateikti duomenys rodo, kad žalųjų ir žalmargių galvijų populiacijoje Lietuvoje yra
pakankamai rezervų produktyvumui ir pieno sudėčiai gerinti.
14 lentelė. Produktyvumo ir pieno sudėties variacijos koeficientai
Laktacija Požymiai Požymių variacija (Cv) % Pirma Pienas, kg 26,6 Riebalai, kg 28,7 Riebumas % 12,3 Baltymai, kg 28,1 Baltymingumas % 7,9 Antra Pienas, kg 28,7 Riebalai, kg 32,2 Riebumas % 12,5 Baltymai, kg 30,0 Baltymingumas % 7,8 Trečia Pienas, kg 26,9 Riebalai, kg 30,3 Riebumas % 14,0 Baltymai, kg 28,2 Baltymingumas % 8,6
4.3.2 Žalųjų karvių pieningumo ir pieno sudėties požymių fenotipinė koreliacija
Žalųjų ir žalmargių galvijų atskirų laktacijų produktyvumo požymių fenotipinės
koreliacijos koeficientai parodyti 15 – 17 lentelėse.
Iš lentelėse pateiktų duomenų matome, kad žalųjų populiacijoje, dideli teigiami
koreliacijos koeficientai (rp=0,87-0,96; p<0,01) nustatyti tarp pieningumo ir pieno riebalų,
pieningumo ir pieno baltymų bei tarp pieno riebalų ir pieno baltymų produkcijos visose trijose
30
laktacijose. Tarp pieno riebumo ir pieno baltymingumo nustatytas vidutinis teigiamas
koreliacijos koeficientas (rp=0,36-0,56; p<0,01) rodo, kad didinant pieno riebumą,
baltymingumas didės. Pirmoje ir antroje laktacijose tarp pieningumo ir pieno baltymingumo
nustatyti maži neigiami koreliacijos koeficientai (rp=-0,12; p<0,01), trečioje – maža teigiama,
tačiau statistiškai patikima koreliacija (rp= 0,10; p<0,01).
15 lentelė. Pieningumo ir pieno sudėties požymių fenotipinės koreliacijos
koeficientai 1 laktacijoje
Požymiai Pieningumas,
kg
Pieno
riebalai, kg
Pieno
riebumas,%
Pieno
baltymai, kg
Pieno riebalai, kg 0,876** - - -
Pieno riebumas, % 0,044 0,507** - -
Pieno baltymai, kg 0,956** 0,886** 0,145** -
Pieno baltymingumas, % -0,067* 0,103** 0,361** 0,221**
16 lentelė. Pieningumo ir pieno sudėties požymių fenotipinės koreliacijos
koeficientai 2 laktacijoje
Požymiai Pieningumas,
kg
Pieno
riebalai, kg
Pieno
riebumas, %
Pieno
baltymai, kg
Pieno riebalai, kg 0,889** - - -
Pieno riebumas, % 0,012 0,454** - -
Pieno baltymai, kg 0,936** 0,921** 0,206** -
Pieno baltymingumas, % -0,123** 0,131** 0,568** 0,223**
17 lentelė. Pieningumo ir pieno sudėties požymių fenotipinės koreliacijos
koeficientai 3 laktacijoje
Požymiai Pieningumas,
kg
Pieno
riebalai, kg
Pieno
riebumas, %
Pieno
baltymai, kg
Pieno riebalai, kg 0,890** - - -
Pieno riebumas, % 0,080* 0,514** - -
Pieno baltymai, kg 0,967** 0,904** 0,169** -
Pieno baltymingumas, % 0,102** 0,254** 0,371** 0,343**
Pastaba: *p<0,05, **p<0,01
31
4.3.3 Atskirų linijų karvių pieningumo ir pieno sudėties požymių fenotipinė koreliacija
Skirtingoms linijoms priskirtų karvių atskirų laktacijų produktyvumo požymių
fenotipinės koreliacijos koeficientai pateikti 18 – 20 lentelėse. Analizės duomenys rodo, kad
dideli teigiami fenotipinės koreliacijos koeficientai visose laktacijose ir linijose nustatyti tarp
pieningumo ir pieno riebalų, tarp pieningumo ir pieno baltymų ir tarp pieno riebalų ir pieno
baltymų. Tarp pieno riebumo ir pieno baltymingumo nustatyti vidutiniai teigiami koreliacijos
koeficientai visose laktacijose ir linijose. Pageidautini teigiami koreliacijos koeficientai tarp
karvių pieningumo ir pieno riebumo nustatyti šiose bulių linijose: pirmoje laktacijoje - buliaus
Corbitz 16496 ir kitų Korbitz grupės palikuonys (110); antroje laktacijoje - buliaus Kaersholm
Hojager 4051 palikuonys (800), buliaus Corbitz 16496 ir kitų Korbitz grupės palikuonys
(110), buliaus Eske Brangstrup 2456 palikuonys (600), kitos giminingos grupės (099) ir
buliaus M. W. Destiny 118619 palikuonys (335); trečioje laktacijoje - buliaus Kaersholm
Hojager 4051 palikuonys (800), buliaus Eske Brangstrup 2456 palikuonys (600), buliaus M.
W. Destiny 118619 palikuonys (335), kitų švicų bulių palikuonys (339). Tarp karvių
pieningumo ir pieno baltymingumo teigiami koreliacijos koeficientai nustatyti šiose bulių
linijose: pirmoje laktacijoje - buliaus Corbitz 16496 ir kitų Korbitz grupės palikuonys (110),
Seleno LŽ 1479 linija ir kiti buliaus Hojvig 3284 palikuonys (730); antroje laktacijoje -
buliaus Kaersholm Hojager 4051 palikuonys (800); trečioje laktacijoje – buliaus Aalborg
Wahl 4344 palikuonys (850), Seleno LŽ 1479 linija ir kiti buliaus Hojvig 3284 palikuonys
(730), buliaus Corbitz 16496 ir kitų Korbitz grupės palikuonys (110), buliaus M. W. Destiny
118619 palikuonys (335), kitų švicų bulių palikuonys (339).
32
18 lentelė. Produktyvumo požymių fenotipinės koreliacijos koeficientai atskiruose linijose (pirma laktacija)
Struktūrinių vienetų kodai
Pienin- gumas, kg - pieno riebalai, kg
Pienin- gumas, kg - pieno riebumas, %
Pienin- gumas kg - pieno baltymai, kg
Pienin- gumas, kg - pieno baltymin- gumas,%
Riebalai, kg – riebu- mas, %
Riebalai, kg – baltymai, kg
Riebalai, kg – baltymin-gumas, %
Riebu- mas, % - baltymai, kg
Riebu- mas, % - baltymin- gumas, %
Baltymai, kg – baltymin- gumas, %
730 850 800 110 600 099
0,887** 0,879** 0,859** 0,900** 0,873** 0,876**
0,002 -0,094** -0,033 0,118** -0,051 0,044
0,954** 0,937** 0,947** 0,958** 0,946** 0,956**
0,119** -0,067* 0,037 0,149** -0,069* -0,067
0,451** 0,380** 0,471** 0,528** 0,428** 0,507**
0,909** 0,895** 0,872** 0,925** 0,888** 0,886**
0,311** 0,141** 0,225** 0,353** 0,131** 0,103*
0,135** 0,059 0,091* 0,256** 0,077* 0,145**
0,461** 0,440** 0,420** 0,541** 0,416** 0,361**
0,403** 0,276** 0,348** 0,419** 0,249** 0,221**
200 920 950 980 900
0,888** 0,885** 0,866** 0,859** 0,837**
-0,090* -0,127** -0,148** -0,090* -0,042
0,962** 0,968** 0,936** 0,945** 0,948**
-0,002 0,063 -0,019 -0,069 -0,133
0,366** 0,333** 0,355** 0,419** 0,502**
0,922** 0,907** 0,895** 0,910** 0,883**
0,238** 0,250** 0,218** 0,244** 0,168
0,054 -0,019 0,028 0,106* 0,123
0,526** 0,424** 0,485** 0,623** 0,535**
0,264** 0,304** 0,325** 0,252** 0,183
335 336 337 338 339
0,893** 0,875** 0,905** 0,878** 0,890**
-0,020 -0,108* -0,042 0,029 -0,076
0,952** 0,957** 0,959** 0,944** 0,953**
-0,093 0,024 0,079* 0,073 0,015
0,424** 0,369** 0,374** 0,492** 0,377**
0,885** 0,910** 0,918** 0,906** 0,918**
0,041 0,263** 0,250** 0,293** 0,245**
0,068 0,043 0,078* 0,188** 0,083
0,319** 0,519** 0,440** 0,507** 0,536**
0,207** 0,304** 0,352** 0,390** 0,310**
410 420 430 440 450
0,897** 0,903** 0,871** 0,908** 0,912**
-0,470* -0,073* -0,124** -0,249** -0,214**
0,956** 0,964** 0,953** 0,966** 0,970**
0,059 -0,003 -0,063* -0,129 -0,152**
-0,052 0,349** 0,363** 0,164 0,189**
0,886** 0,921** 0,904** 0,920** 0,922**
0,153 0,182** 0,184** 0,032 0,007
-0,379 0,044 0,031 -0,143 -0,124**
0,251 0,446** 0,527** 0,408** 0,402**
0,338 0,254** 0,233** 0,124 0,082
Pastaba: *P<0,05, **P<0,01
33
19 lentelė. Produktyvumo požymių fenotipinės koreliacijos koeficientai atskiruose linijose (antra laktacija)
Struktūrinių vienetų kodai
Pienin- gumas, kg - pieno riebalai, kg
Pienin- gumas, kg - pieno riebumas, %
Pienin- gumas kg - pieno baltymin- gumas,%
Pienin- gumas, kg - pieno baltymai, kg
Riebalai, kg – riebu- mas, %
Riebalai, kg – baltymin- gumas, %
Riebalai, kg – baltymai,kg
Riebu- mas, % - baltymin- gumas, %
Riebu- mas, % - baltymai, kg
Baltymin- gumas, % – baltymai, kg
730 850 800 110 600 099
0,902** 0,898** 0,921** 0,913** 0,911** 0,895**
0,075* 0,050 0,190** 0,119** 0,124** 0,178**
0,058 -0,027 0,136** 0,068* -0,048 -0,070
0,961** 0,956** 0,967** 0,960** 0,965** 0,954**
0,482** 0,471** 0,546** 0,500** 0,509** 0,584**
0,237** 0,139** 0,275** 0,261** 0,117** 0,115**
0,920** 0,908** 0,930** 0,935** 0,922** 0,910**
0,458** 0,400** 0,441** 0,512** 0,415** 0,420**
0,193** 0,162** 0,286** 0,253** 0,225** 0,297**
0,323** 0,259** 0,375** 0,335** 0,205** 0,221**
200 920 950 980 900
0,917** 0,844** 0,889** 0,872** 0,826**
-0,131** -0,001 0,012 -0,006 -0,052
-0,075 -0,088 -0,123** -0,111* -0,212**
0,973** 0,962** 0,936** 0,953** 0,959**
0,259** 0,525** 0,454** 0,470** 0,507**
0,139** 0,064 0,131** 0,168** 0,034
0,944** 0,849** 0,921** 0,917** 0,854**
0,560** 0,299** 0,568** 0,570** 0,410**
-0,001 0,075 0,206** 0,169** 0,061
0,151** 0,179** 0,223** 0,187** 0,064
335 336 337 338 339
0,920** 0,920** 0,898** 0,903** 0,917**
0,196** 0,115* -0,061 0,059 0,074
0,044 0,069 0,033 0,061 0,018
0,971** 0,960** 0,964** 0,960** 0,951**
0,550** 0,483** 0,371** 0,473** 0,455**
0,152** 0,229** 0,185** 0,257** 0,193**
0,916** 0,929** 0,907** 0,924** 0,929**
0,368** 0,478** 0,373** 0,494** 0,461**
0,261** 0,232** 0,036 0,191** 0,211**
0,269** 0,335** 0,290** 0,332** 0,319**
410 420 430 440 450
0,911** 0,904** 0,925** 0,929** 0,931**
-0,006 0,006 -0,041 -0,070 -0,069
-0,063 -0,052 -0,088 -0,013 0,060
0,949** 0,960** 0,969** 0,979** 0,979**
0,397* 0,421** 0,325** 0,288** 0,286**
0,093 0,142** 0,101 0,092 0,170*
0,906** 0,921** 0,941** 0,933** 0,934**
0,445* 0,482** 0,541** 0,302** 0,359**
0,121 0,135** 0,082 -0,007 -0,004
0,253 0,221** 0,150** 0,183 0,250**
Pastaba: *P<0,05, **P<0,01
34
20 lentelė. Produktyvumo požymių fenotipinės koreliacijos koeficientai atskiruose linijose (trečia laktacija )
Struktūrinių vienetų kodai
Pienin- gumas, kg - pieno riebalai, kg
Pienin- gumas, kg - pieno riebumas, %
Pienin- gumas kg - pieno baltymin- gumas,%
Pienin- gumas, kg - pieno baltymai, kg
Riebalai, kg – riebu- mas, %
Riebalai, kg – baltymin- gumas, %
Riebalai, kg – baltymai,kg
Riebu- mas, % - baltymin- gumas, %
Riebu- mas, % - baltymai, kg
baltymin- gumas, % –Baltymai, kg
730 850 800 110 600 099
0,890** 0,897** 0,923** 0,900** 0,885** 0,862**
0,034 0,071* 0,271** 0,078* 0,130** 0,095
0,073* 0,097** 0,094 0,076* 0,039 -0,124*
0,965** 0,967** 0,964** 0,962** 0,958** 0,961**
0,472** 0,492** 0,607** 0,493** 0,564** 0,577**
0,228** 0,210** 0,204** 0,234** 0,209** 0,041
0,902** 0,900** 0,922** 0,911** 0,899** 0,871**
0,384** 0,304** 0,359** 0,403** 0,404** 0,292**
0,129** 0,142** 0,347** 0,179** 0,234** 0,176**
0,325** 0,339** 0,346** 0,339** 0,315** 0,149**
200 920 950 980 900
0,885** 0,847** 0,896** 0,877** 0,856**
0,026 -0,004 -0,004 -0,068 0,027
0,125 -0,135 -0,160** -0,103 -0,200*
0,970** 0,967** 0,946** 0,967** 0,957**
0,478** 0,518** 0,428** 0,406** 0,532**
0,336** 0,035 0,063 0,104 0,079
0,919** 0,854** 0,920** 0,900** 0,893**
0,479** 0,330** 0,486** 0,441** 0,523**
0,148 0,072 0,157** 0,047 0,176*
0,357** 0,115 0,159** 0,145** 0,083
335 336 337 338 339
0,902** 0,890** 0,893** 0,894** 0,938**
0,221** 0,080 -0,056 0,010 0,236**
0,144* 0,102 -0,106* -0,070 0,246**
0,972** 0,967** 0,963** 0,968** 0,969**
0,609** 0,514** 0,387** 0,444** 0,549**
0,247** 0,254** 0,039 0,096 0,366**
0,903** 0,904** 0,895** 0,907** 0,944**
0,359** 0,371** 0,360** 0,352** 0,447**
0,286** 0,169* 0,034 0,098* 0,325**
0,365** 0,343** 0,159** 0,175** 0,470**
410 420 430 440 450
0,700** 0,913** 0,923** 0,600** 0,926**
-0,026 0,039 -0,049 -0,307** -0,019
-0,113 0,042 -0,067 -0,337** -0,129
0,902** 0,963** 0,979** 0,722** 0,976**
0,693** 0,431** 0,328* 0,535** 0,345**
0,056 0,215** 0,121 0,478** 0,025
0,676** 0,926** 0,940** 0,923** 0,938**
0,266 0,469** 0,520** 0,990** 0,424**
0,073 0,154** 0,046 0,391** 0,072
0,325 0,301** 0,128 0,380** 0,082
Pastaba: *P<0,05, **P<0,01
35
4.3.4 Žalųjų ir žalmargių veislių karvių produktyvumo požymių fenotipinė koreliacija
Iš 21 lentelės pateiktų duomenų matome, kad dideli teigiami koreliacijos koeficientai
nustatyti tarp pieningumo ir pieno riebalų, pieningumo ir pieno baltymų bei tarp pieno riebalų
ir pieno baltymų produkcijos visose žalųjų ir žalmargių karvių veislėse. Tarp pieno riebumo ir
pieno baltymingumo visose veislėse, išskyrus Vokietijos žalmargių karvių, nustatyti vidutiniai
teigiami koreliacijos koeficientai. Tarp pieningumo ir pieno riebumo bei baltymingumo
didžiausia neigiama koreliacija buvo nustatyta švicų veislėje.
21 lentelė. Žalųjų ir žalmargių veislių karvių produktyvumo požymių fenotipinė
koreliacija
Veislė
Pieningumas, kg - pieno riebumas, %
Pieningumas, kg - pieno riebalai, kg
Pieningumas, kg - pieno baltymin- gumas, %
Pieningumas kg - pieno baltymai, kg
Riebumas, % - baltymin- gumas, %
Riebalai, kg – baltymai, kg
Visos žalųjų ir žalmargių veislės
0,01 0,91** -0,08** 0,96** 0,44** 0,93**
Lietuvos žalųjų 0,01 0,89** -0,06** 0,96** 0,46** 0,92**
Danijos žalųjų - 0,26** 0,91** -0,03** 0,97** 0,45** 0,93*
Anglerų - 0,21** 0,90** -0,36** 0,96** 0,55** 0,91** Švedijos žalmargių 0,01 0,84** -0,03 0,96** 0,48** 0,88**
Švicų - 0,50** 0,87** -0,44** 0,94** 0,60** 0,90** Vokietijos žalmargiai 0,24** 0,94** -0,04 0,97** 0,09 0,96**
Pastaba: **P<0,01; *P<0,05
4.3.5 Karvių produktyvumo požymių paveldimumas
Lietuvos žalųjų ir žalmargių galvijų populiacijos karvių atskirų produktyvumo požymių
paveldimumas mažai skiriasi (žr. 22 lentelę). Paveldimumo lygis yra panašus į daugelio kitų
išvystytos pieninės galvijininkystės šalių žalųjų ir žalmargių galvijų populiacijų
paveldimumą. Paveldimumo koeficientai per pirmas 90 d. yra mažesni negu antroje pirmos
36
laktacijos dalyje. Trečioje laktacijoje mažiausiais buvo pieno riebalų paveldimumo
koeficientas.
22 lentelė. Skirtingų laktacijų žalųjų karvių pieningumo, pieno riebalų ir baltymų
paveldimumas
Požymis Laktacijos
Pienas, kg Pieno riebalai, kg Pieno baltymai, kg
90 d. 0,20 0,17 0,14
91-305 d. 0,38 0,27 0,31
2 laktacija 0,24 0,25 0,27
3 laktacija 0,23 0,18 0,27
Apie produktyvumo požymių paveldimumą galima spręsti iš koreliacijos koeficientų,
kurie apskaičiuojami, nustatant ryšį tarp pačių karvių ir jų tėvų bei motinų veislinės vertės. 23 lentelė. Atskirais metais apsiveršiavusių karvių produktyvumo genetinio
įvertinimo koreliacija su tėvo ir motinos įvertinimo vidurkiu
Metai Pienas, kg Pieno riebalai, kg Pieno baltymai, kg
1992 0,73*** 0,80*** 0,86***
1993 0,79*** 0,85*** 0,89***
1994 0,79*** 0,83*** 0,86***
1995 0,78*** 0,81*** 0,82***
1996 0,80*** 0,85*** 0,86***
1997 0,82*** 0,86*** 0,87***
1998 0,82*** 0,85*** 0,86***
1999 0,86*** 0,85*** 0,87***
2000 0,88*** 0,87*** 0,89***
2001 0,90*** 0,90*** 0,93***
2002 0,93*** 0,89*** 0,95***
Pastaba: *** p<0,001
37
Iš 23 lentelėje pateiktų duomenų matyti, kad pastaraisiais metais gimusių karvių
veislinės vertės koreliacija su jų tėvų ir motinų veisline verte yra didesnė negu ankstesniais
metais gimusių karvių.
4.4 Žalųjų ir žalmargių galvijų reprodukcinių savybių analizė
4.4.1 Žalųjų ir žalmargių karvių reprodukcinių savybių analizė
Galvijų veislininkystės apskaitos kompiuterizuotoje sistemoje jau daugelį metų
kaupiami duomenys apie karvių amžių sėklinimo metu, sėklinimų skaičių vienam
apsiveršiavimui (sėklinimo indeksas), servis periodą, laikotarpį tarp apsiveršiavimų ir kt.
Analizuojant skirtingų laktacijų žalųjų ir žalmargių karvių amžių veršiavimosi metu,
buvo nustatyta, kad pirmos laktacijos karvės vidutiniškai veršiavosi būdamos 29,0±0,01,
antros laktacijos – 42,0±0,03 ir trečios laktacijos - 54,6±0,04 mėnesių (24 lentelė). Karvių
amžiaus veršiavimosi metu įvairavimas buvo normalus nuo 10,6 iki 15,5%. Labiausiai
įvairavo pirmos laktacijos karvių amžius.
24 lentelė. Karvių amžius veršiavimosi metu, mėn.
Apsiveršiavimai Rodikliai pirmas antras trečias
Karvių skaičius 63819 38198 21829 x 29,0 42,0 54,6 δ 4,50 5,20 5,79 mx 0,01 0,03 0,04 Cv 15,5 12,4 10,6
Karvių sėklinimo indeksas pateiktas 25 lentelėje. Pirmos laktacijos karvių sėklinimo
indeksas buvo 1,76±0,01, antros - 2,14±0,01 ir trečios - 2,05±0,01. Požymio įvairavimo
koeficientas buvo didelis nuo 77,1% iki 82,1%, nes šio požymio vidurkis yra mažas.
25 lentelė. Karvių sėklinimo indeksas
Rodikliai Po 1 apsiveršiavimo Po 2 apsiveršiavimo Po 3 apsiveršiavimo Karvių skaičius 46867 35826 20423 x 1,76 2,14 2,05 δ 1,36 1,76 1,65 mx 0,01 0,01 0,01 Cv 77,1 82,1 80,5
38
Analizuodami karvių servis periodą matome, kad servis periodo trukmė po pirmo
apsiveršiavimo buvo 117,8±0,43, po antro – 108,1±0,51 ir po trečio – 106,1±0,67 dienos (26
lentelė). Požymio variacija, kaip ir sėklinimo indekso variacija, buvo didelė (nuo 66,6 iki
69,4%).
26 lentelė. Servis periodas, dienos
Rodikliai Po 1 apsiveršiavimo Po 2 apsiveršiavimo Po 3 apsiveršiavimo Karvių skaičius 35817 20419 11198 x 117,8 108,1 106,1 δ 81,78 73,07 70,66 mx 0,43 0,51 0,67 Cv 69,4 67,6 66,6
Laikotarpio tarp apsiveršiavimų duomenys pateikti 27 lentelėje. Ilgiausias laikotarpis
buvo tarp pirmo ir antro apsiveršiavimų (397,3±0,42 d.). Skirtingų laktacijų įvairavimo
koeficientas svyravo nuo 18,0% iki 20,5%.
27 lentelė. Laikotarpis tarp apsiveršiavimų, dienos
Rodikliai Tarp 1-2 apsiveršiavimų
Tarp 2-3 apsiveršiavimų
Tarp 3-4 apsiveršiavimų
Karvių skaičius 38198 21702 11871 x 397,3 388,1 386,2 δ 81,58 72,17 69,55 mx 0,42 0,49 0,64 Cv 20,5 18,6 18,0
Karvių servis periodo trukmės ir laikotarpio tarp apsiveršiavimų koreliacija pateikta 28
lentelėje. Teigiami, dideli ir statistiškai patikimi servis periodo ir laikotarpio tarp
apsiveršiavimų koreliacijos koeficientai (rp=nuo 0,91 iki 0,93; p<0,01 ) nustatyti po visų trijų
apsiveršiavimų. Aukšta šių požymių koreliacija rodo apie tikslingumą naudoti tik vieną iš šių
požymių populiacijos selekcinėse programose.
28 lentelė. Koreliacijos koeficientai tarp karvių servis periodo ir laikotarpio
tarp apsiveršiavimų
Apsiveršiavimų skaičius r p Pirmas 0,93 <0,01 Antras 0,92 <0,01 Trečias 0,91 <0,01
39
4.4.2 Žalųjų ir žalmargių karvių reprodukcinių savybių analizė pagal veisles
Iš 29 lentelės pateiktų duomenų matome, kad Lietuvos žalųjų veislės karvių amžius
pirmo veršiavimosi metu buvo artimas visos žalųjų ir žalmargių populiacijos vidurkiui (29,1
±0,02 mėn.), o Vokietijos žalmargių karvių amžius buvo didžiausias (29,8±0,16 mėn.).
Amžiaus pirmo veršiavimosi metu didžiausia variacija išsiskyrė Lietuvos žalųjų seislės karvės
(Cv=15,58%), o mažiausia - Vokietijos žalmargių (Cv=11,23%). Tarp antraveršių didžiausia
variacija pasižymėjo airšyrų (Cv=13,21%), o mažiausia - Švedijos žalmargių veislės karvės
(Cv=10,50%).
29 lentelė. Skirtingų veislių karvių amžius veršiavimosi metu, mėn.
Veislė n x mx δ Cv pirmas apsiveršiavimas
Lietuvos žalieji 61250 29,1 0,02 4,53 15,58 Anglerai 419 27,8 0,19 3,80 13,64 Danijos žalieji 440 28,9 0,17 3,58 12,34 Airšyrai 621 29,0 0,16 3,88 13,37 Švicai 78 27,6 0,43 3,78 13,66 Vokietijos žalmargiai 452 29,8 0,16 3,35 11,23 Švedijos žalmargiai 535 27,2 0,13 3,05 11,24
antras apsiveršiavimas Lietuvos žalieji 36549 42,1 0,03 5,21 12,38 Anglerai 265 41,1 0,28 4,59 11,16 Danijos žalieji 273 42,9 0,31 5,14 11,98 Airšyrai 431 40,1 0,26 5,30 13,21 Švicai 48 43,8 0,68 4,69 10,70 Vokietijos žalmargiai 298 42,8 0,26 4,51 10,53 Švedijos žalmargiai 323 41,1 0,24 4,31 10,50
trečias apsiveršiavimas Lietuvos žalieji 20751 54,6 0,04 5,80 10,61 Anglerai 178 54,1 0,43 5,68 10,49 Danijos žalieji 157 56,4 0,44 5,56 9,85 Airšyrai 283 51,7 0,35 5,82 11,26 Švicai 29 55,8 0,65 3,52 6,32 Vokietijos žalmargiai 196 55,8 0,41 5,68 10,19 Švedijos žalmargiai 232 54,2 0,34 5,11 9,43
40
Iš 30 lentelės pateiktų duomenų matome, kad sėklinimo indeksas po pirmo
apsiveršiavimo buvo mažiausias Vokietijos žalmargių (1,40±0,04), o didžiausias - airšyrų
veislės karvių (2,05±0,07). Po antro ir trečio apsiveršiavimų sėklinimo indekso skaičius buvo
mažiausias Lietuvos žalųjų (2,12±0,01 ir 2,04±0,01), o didžiausias – anglerų veislės karvių
(2,82±0,19 ir 2,82±0,22). Visų veislių, įvairaus amžiaus karvių šio požymio įvairavimo
koeficientas svyravo nuo 60,47 iki 109,73%.
30 lentelė. Karvių sėklinimo indeksas pagal veisles
Veislė n x mx δ Cv po 1 apsiveršiavimo
Lietuvos žalieji 44574 1,77 0,01 1,36 77,14 Anglerai 382 1,60 0,06 1,19 74,14 Danijos žalieji 420 1,54 0,05 1,01 65,63 Airšyrai 572 2,05 0,07 1,67 81,21 Švicai 66 1,53 0,12 0,98 64,05 Vokietijos žalmargiai 416 1,40 0,04 0,82 58,84 Švedijos žalmargiai 419 1,55 0,05 0,94 60,47
po 2 apsiveršiavimo Lietuvos žalieji 34206 2,12 0,01 1,73 81,53 Anglerai 259 2,82 0,19 3,09 109,73 Danijos žalieji 271 2,69 0,16 2,62 97,39 Airšyrai 423 2,41 0,09 1,76 72,79 Švicai 48 2,46 0,26 1,80 73,15 Vokietijos žalmargiai 290 2,39 0,11 1,85 77,66 Švedijos žalmargiai 318 2,48 0,11 2,02 81,44
po 3 apsiveršiavimo Lietuvos žalieji 19355 2,04 0,01 1,63 80,09 Anglerai 174 2,82 0,22 2,94 104,23 Danijos žalieji 157 2,67 0,17 2,18 81,53 Airšyrai 280 2,20 0,09 1,57 71,33 Švicai 29 2,17 0,27 1,47 67,50 Vokietijos žalmargiai 193 2,15 0,12 1,62 75,38 Švedijos žalmargiai 232 2,29 0,09 1,37 59,73
Skirtingų veislių karvių servis periodas pateiktas 31 lentelėje. Iš lentelės duomenų
matome, kad servis periodo trukmė po pirmo ir trečio apsiveršiavimų buvo trumpiausias
Lietuvos žalųjų (117,19±0,44 ir 104,99±0,68 d.), o po antro - airšyrų veislės karvių
(100,51±4,15 d.). Ilgiausias servis periodas po pirmo ir antro apsiveršiavimų buvo Danijos
žalųjų (141,96±6,60 ir 131,54±6,83 d.), o po trečio – Švedijos žalmargių veislės karvių
41
(136,43±7,31 d.). Visų veislių karvių servis periodo įvairavimo koeficientas svyravo nuo
56,82 iki 78,67%.
31 Lentelė. Skirtingų veislių karvių servis periodas, dienos
Veislė n x mx δ Cv po 1 apsiveršiavimo
Lietuvos žalieji 34197 117,19 0,44 81,03 69,14 Anglerai 259 127,90 4,95 79,67 62,29 Danijos žalieji 271 141,96 6,60 108,66 76,54 Airšyrai 423 119,95 4,30 88,37 73,67 Švicai 48 119,50 11,20 77,50 64,85 Vokietijos žalmargiai 290 135,84 6,27 106,86 78,67 Švedijos žalmargiai 318 140,09 5,29 94,42 67,40
po 2 apsiveršiavimo Lietuvos žalieji 19351 107,62 0,52 72,69 67,54 Anglerai 174 121,40 6,85 90,31 74,39 Danijos žalieji 157 131,54 6,83 85,64 65,11 Airšyrai 280 100,51 4,15 69,43 69,08 Švicai 29 102,40 13,10 70,60 68,95 Vokietijos žalmargiai 193 120,66 6,32 87,87 72,82 Švedijos žalmargiai 232 117,32 4,45 67,74 57,74
po 3 apsiveršiavimo Lietuvos žalieji 10519 104,99 0,68 69,65 66,34 Anglerai 116 117,96 7,34 79,10 67,06 Danijos žalieji 69 124,96 8,55 71,00 56,82 Airšyrai 188 115,93 5,64 77,31 66,69 Švicai 19 113,30 16,10 70,30 62,05 Vokietijos žalmargiai 129 122,50 8,00 90,83 74,15 Švedijos žalmargiai 156 136,43 7,31 91,28 66,91
Skirtingų veislių karvių laikotarpis tarp apsiveršiavimų pateiktas 32 lentelėje.
Trumpiausias laikotarpis tarp apsiveršiavimų po pirmos ir trečios laktacijos buvo Lietuvos
žalųjų (396,7±0,42 ir 385,2±0,65 d.), o antroje laktacijoje – airšyrų veislės karvių (376,1±3,78
d.). Ilgiausias laikotarpis tarp apsiveršiavimų po pirmos ir trečios laktacijos buvo Danijos
žalųjų (422,8±6,64 ir 410,2±6,72 d.), o po trečio – Švedijos žalmargių veislės karvių
(4,14,2±7,10 d.). Įvairių veislių karvių laikotarpio tarp apsiveršiavimų įvairavimo koeficientas
svyravo nuo 16,92 iki 25,96%.
42
32 lentelė. Skirtingų veislių karvių laikotarpis tarp apsiveršiavimų, dienos
Veislė n x mx δ Cv tarp 1-2 apsiveršiavimų
Lietuvos žalieji 36549 396,7 0,42 80,86 20,38 Anglerai 265 405,3 4,77 77,69 19,17 Danijos žalieji 273 422,8 6,64 109,75 25,96 Airšyrai 431 400,0 4,33 89,93 22,48 Švicai 48 403,7 11,50 79,80 19,77 Vokietijos žalmargiai 298 413,1 6,04 104,24 25,24 Švedijos žalmargiai 323 420,1 5,19 93,32 22,21
tarp 2-3 apsiveršiavimų Lietuvos žalieji 20625 387,7 0,50 71,85 18,53 Anglerai 177 401,3 6,80 90,47 22,54 Danijos žalieji 157 410,2 6,72 84,21 20,53 Airšyrai 283 376,1 3,78 63,64 16,92 Švicai 29 390,9 12,90 69,70 17,83 Vokietijos žalmargiai 196 401,8 6,23 87,20 21,70 Švedijos žalmargiai 232 397,5 4,42 67,28 16,92
tarp 3-4 apsiveršiavimų Lietuvos žalieji 11186 385,2 0,65 68,61 17,81 Anglerai 120 399,9 7,47 81,85 20,47 Danijos žalieji 69 407,5 8,54 70,96 17,41 Airšyrai 189 393,4 5,31 72,95 18,54 Švicai 19 398,8 17,70 77,30 19,38 Vokietijos žalmargiai 129 402,1 8,00 90,82 22,59 Švedijos žalmargiai 157 414,2 7,10 88,99 21,48
Dispersinės analizės tyrimai parodė, kad veislės įtaka karvių reprodukcinėms savybės
yra statistiškai patikima (p<0,001). Didžiausią įtaką veislė darė karvių amžiui veršiavimosi
metu (33 lentelė). Veislės faktorinė dispersija nuo bendrosios dispersijos pirmaveršių amžiui
veršiavimosi metu sudarė 8,14%, sėklinimo indeksui - 4,96%, servis periodui - 3,69%,
laikotarpiui iki antro apsiveršiavimo - 2,26%. Veislės įtaka antraveršių ir vyresnių karvių
amžiui veršiavimosi metu, sėklinimo indeksiui ir servis periodiui buvo mažesnė.
33 lentele. Veislės įtaka karvių reprodukcinėms savybėms
Faktorinės dispersijos dalis nuo bendrosios dispersijos, %
Požymiai
pirmas apsiveršiavimas
antras apsiveršiavimas
trečias apsiveršiavimas
Amžius veršiavimosi metu, mėn. 8,14 *** 6,63*** 6,90*** Sėklinimo indeksas 4,96*** 3,06*** 0,91*** Servis periodas, dienos 3,69*** 1,48*** 2,36*** Laikotarpis tarp apsiveršiavimų, dienos 2,26*** 0,94*** 3,07***
Pastaba: ***p<0,001
43
4.4.3 Žalųjų ir žalmargių karvių reprodukcinių savybių analizė pagal bulių linijas
Skirtingo amžiaus karvių reprodukcinių savybių analizė pagal bulių linijas pateikta 34 –
36 lentelėse.
Buvo nustatyta, kad skirtingoms linijoms priskirtų karvių amžius pirmo veršiavimosi
metu svyravo nuo 27,1 iki 30,8 mėnesių, antro veršiavimosi metu - nuo 39,8 iki 42,8
mėnesių, ir trečio – nuo 51,6 iki 55,9 mėnesių.
34 lentelė. Karvių reprodukcinių savybių pagal bulių linijas analizė po pirmo
apsiveršiavimo
Analizuojant sėklinimo indeksą nustatėme, kad po pirmo apsiveršiavimo mažiausias
sėklinimo indeksas buvo kitų buliaus ABC Reflection Sovereign 198998 palikuonių (980) ir
buliaus M. W. Destiny 118619 palikuonių (335) linijose – 1,53, o didžiausias buliaus Corbitz
16496 ir kiti Korbitz grupės palikuonių (110) ir kitų švicų bulių palikuonių (339) linijose –
2,02. Po antro apsiveršiavimo mažiausias sėklinimo indeksas buvo buliaus Earl Errant 6721
Reprodukcijos rodikliai Linijos kodas
karvių skaičius
amžius veršia-vimosi metu
karviųskaičius
sėklinimo indeksas
karviųskaičius
laikotarpis tarp apsiveršia-
vimų, dienos
karvių skaičius
servis periodas, dienomis
730 850 800 110 600 099
14077 4914 1592 6002 4515 1089
29,4 29,6 29,8 30,6 29,6 29,3
10484 3748 1007 4987 2816 938
1,78 1,85 1,76 2,02 1,97 1,86
9086 3305 1148 4236 3089 773
393 393 400 399 393 397
8643 3168 1068 4077 2908 752
112,9 113,0 119,7 121,2 112,4 117,9
200 920 950 980
1125 954 2335 1342
28,6 28,2 27,2 28,3
919 835 1717 1107
1,66 1,56 1,55 1,53
569 519 1273 823
380 396 392 399
556 503 1206 791
100,2 117,2 112,3 119,6
335 336 337 338 339
954 990 2860 1274 926
28,5 28,5 28,2 28,9 30,0
601 765 2265 1064 701
1,53 1,59 1,65 1,68 2,02
667 642 1853 908 619
399 396 392 395 399
638 600 1799 856 599
117,9 117,4 112,6 118,9 117,8
420 430 440 450
3334 1754 184 970
27,1 27,5 27,6 27,5
2358 1526 162 820
1,55 1,66 1,71 1,63
2113 588 137 358
392 393 395 395
1940 580 133 343
112,4 103,9 116,1 117,5
44
genealoginės linijos (420) – 1,76, o didžiausias kitų giminingų grupių (099) linijoje – 2,60. Po
trečio apsiveršiavimo mažiausias buliaus H. H. Triple Threat-Red 1629391 palikuonių (950)
ir buliaus Earl Errant 6721 genealoginės linijos (420) – 1,79, o didžiausias buliaus W. A.
Burke Lad 697789 palikuonių (920) linijoje – 2,69.
Statistiniai tyrimai parodė, kad po pirmo, antro ir trečio apsiveršiavimų mažiausias
laikotarpis tarp apsiveršiavimų buvo buliaus Star 20135 palikuonių (200) linijoje – (380, 365
ir 365 d.). Didžiausias laikotarpis tarp apsiveršiavimų po pirmo apsiveršiavimo buvo kitų
buliaus Kaersholm Hojager 4051 palikuonių (800) linijos - 400 dienų, o po antro ir trečio
apsiveršiavimo buliaus H.S. Hugh 9026 genealoginės linijos (430) – 409 dienos.
35 lentelė. Karvių reprodukcinių savybių pagal bulių linijas analizė po antro
apsiveršiavimo
Analizuojant skirtingų linijų karvių servis periodą atskirose laktacijose, buvo nustatyta,
kad po pirmo, antro ir trečio apsiveršiavimų trumpiausiu servis periodu išsiskyrė buliaus Star
20135 palikuonių (200) linija – (100,2, 101,4 ir 85,1 d.). Ilgiausias servis periodas po pirmo
Reprodukcijos rodikliai Linijos kodas
karvių skaičius
amžius veršia-vimosi metu
karviųskaičius
sėklinimo indeksas
karviųskaičius
laikotarpis tarp apsiveršia-
vimų, dienos
karviųskaičius
servis periodas, dienomis
730 850 800 110 600 099
9086 3305 1148 4236 3089 773
42,3 42,3 42,8 43,5 42,2 42,8
8644 3168 1068 4078 2909 752
2,14 2,27 2,10 2,50 1,98 2,60
3339 1009 377 1346 1121 307
387 387 382 387 379 379
5215 1757 680 2388 1737 559
105,7 104,0 108,5 108,0 105,5 108,3
200 920 950 980
569 519 1273 823
40,9 40,8 40,2 41,9
556 503 1206 791
2,08 2,20 1,86 2,14
76 116 261 290
365 381 388 394
234 245 535 445
101,4 113,8 104,6 115,0
335 336 337 338 339
667 612 1853 908 619
41,6 41,4 41,2 42,0 42,7
638 600 1800 857 599
1,94 2,12 2,10 2,27 2,35
252 230 432 292 125
396 394 380 373 395
407 330 948 563 285
109,3 112,4 103,8 102,9 105,5
420 430 440 450
2113 588 137 358
39,8 40,2 40,4 40,1
1940 581 133 343
1,76 1,89 2,34 2,07
404 35 61 101
389 409 382 396
974 70 85 169
104,1 118,9 98,3 103,9
45
apsiveršiavimo buvo buliaus Corbitz 16496 ir kiti Korbitz grupės palikuonių (110) linija –
121,2 d., o po antro ir trečio apsiveršiavimų buliaus H.S. Hugh 9026 genealoginės linijos
(430) karvių (118,9 ir 151,7 d.).
36 lentelė. Karvių reprodukcinių savybių pagal bulių linijas analizė po trečio
apsiveršiavimo
4.5 Žalųjų ir žalmargių karvių eksterjero požymių analizė
Išanalizavus karvių eksterjero duomenis nustatyta, kad tarp žalųjų galvijų veislių
geriausiu eksterjeru išsiskiria Danijos žalosios karvės.
Žalųjų ir žalmargių galvijų populiacijos atskirų veislių įtaka karvių eksterjerui pateikta
37 lentelėje.
Reprodukcijos rodikliai Linijos kodas
karvių skaičius
amžius veršia-vimosi metu
karviųskaičius
sėklinimo indeksas
karviųskaičius
laikotarpis tarp apsiveršia-
vimų, dienos
karviųskaičius
servis periodas, dienomis
730 850 800 110 600 099
5570 1844 728 2469 1893 569
54,7 54,9 55,1 55,9 54,5 55,3
5217 1757 680 2388 1737 559
1,99 2,17 2,23 2,30 1,86 2,59
3339 1009 377 1346 1121 307
387 387 382 387 379 379
3166 964 354 1296 1034 296
107,4 106,4 106,6 106,2 98,1 100,2
200 920 950 980
247 259 586 468
52,2 53,4 52,6 55,1
234 245 535 445
2,18 2,69 1,79 2,10
76 116 261 290
365 381 388 394
70 110 251 281
85,1 97,2 108,9 114,4
335 336 337 338 339
432 339 989 599 299
54,3 54,6 53,1 54,2 54,6
407 330 948 564 285
1,86 2,00 2,01 1,96 2,12
252 230 432 292 125
396 394 380 373 395
238 222 408 271 124
113,9 115,0 96,3 91,7 106,7
420 430 440 450
1060 73 87 173
51,6 53,8 52,8 52,8
975 70 85 169
1,79 2,19 2,07 2,02
404 35 61 101
375 409 382 395
392 33 61 97
107,9 151,7 105,4 120,8
46
37 lentelė. Žalųjų ir žalmargių galvijų populiacijos atskirų veislių įtaka karvių
eksterjerui
Rodikliai Lietuvos žalosios ± palyginti su Lietuvos žalosiomis
Vidurkis mx Cv
Danijos žalosios
anglerės
Švedijos žalmargės
Suomijosairšyrės
Vokietijos žalmargės
Svoris, kg 510 1,78 11,24 18*** 5 7* 35* 43***Aukštis, cm 134,2 0,14 3,33 6,6*** 2,6*** 2,1*** -2,2** 6,3***Aukštis taškais 5,2 0,07 41,71 2,6*** 1,5*** 0,9*** -0,9* 2,7***Stambumas 5,2 0,07 45,42 1,9*** 0,7 1,3*** -0,3 3,1***Krūtinės plotis 5,3 0,03 18,95 0,1 0,1 0,1 0,3 -0,4**Kūno gylis 5,7 0,03 16,62 -0,2** 0,2 -0,1 1,1** 0,0 Pieninis tipas 6,1 0,03 14,59 0,4*** 0,3* 0,1 0,5 0,6***Užpakalio plotis 5,3 0,03 17,86 0,2* -0.2 -0,4*** -0,2 0,5***Užpakalio kampas 5,0 0,02 10,07 0,1** 0,1 0,5*** 0,2 0,1 Užpakalio kojų pastatymo kampas 5,2 0,02 11,80 -0,3*** 0,2* 0,2** 0,6** -0,2* Užpakalinių kojų forma 4,9 0,03 18,49 0,6*** 0,1 -0,3*** -0,3 -0,1 Kulno sąnarys 6,3 0,04 21,87 -0,4** -0,5** -0,7*** 0,3 -0,8***Nagos aukštis 5,3 0,03 19,66 0,1 0,2 -0,5*** -0,9*** -1,2***Nagos ir čiurnos kampas 5,2 0,03 21,33 0,5*** 0,3 -0,5*** -1,0*** -0,8***Tešmens priekinės dalies prisitvirtinimas 5,7 0,03 17,24 0,5*** 0,4* 0,6*** 0,2 0,3* Tešmens užp. dalies aukštis 5,9 0,03 14,65 0,1 0,2 0,4*** 0,5* 0,6***Tešmens raiščio tvirtumas 7,3 0,03 13,25 0,0 -0,1 -0,1 -0,5 -0,3* Tešmens gylis 6,2 0,03 14,88 0,8*** 0,2 0,2* -0,8*** 0,4***Spenių išsidėstymas 4,9 0,03 21,61 1,2*** 0,0 0,7*** 0,7** 0,2 Spenių ilgis taškais 5,4 0,05 27,23 -0,1 -0,3 -0,5*** -0,3 0,0 Spenių storis taškais 5,2 0,05 29,75 0,8*** 0,4 0,8*** 1,0* 0,0 Įvertinimas balais: bendras kūno išsivystymas 30,7 0,09 9,37 2,6*** 1,2* 0,7*** 0,6 3,5*** galūnės 20,6 0,05 8,20 0,3 0,0 -1,0*** -1,7** -1,2*** tešmuo 26,2 0,08 9,68 1,2*** 0,7 0,5** -0,1 1,1*** iš viso balų 77,6 0,14 5,98 4,1*** 1,9* 0,3 -1,2 3,3***
Pastaba: *p<0,05, **p<0,01, ***p<0,001.
Veislė, kaip genetinis veiksnys, turėjo įtakos visiems eksterjero požymiams, tačiau
skirtingos veislės nevienodai. Mažiausiai įtakos turėjo anglerų veislė, nes dėl intensyvaus
Lietuvos žalųjų gerinimo anglerais per pastaruosius 20 metų šios veislės supanašėjo. Danijos
žalųjų veislė išsiskiria geresniu kūno bendro išsivystymo, galūnių ir tešmens požymiais, o
Švedijos ir Vokietijos žalmargės - geresniais tik kūno bendro išsivystymo ir tešmens
požymiais. Vokietijos holšteinai taip pat turi geriau išvystytus tik tešmens ir kūno bendro
išvystymo požymius.
47
Skirtingų laktacijų žalųjų ir žalmargių karvių eksterjero duomenys pateikiami 38-40
lentelėse.
Karvių eksterjero požymių variacija visose laktacijose yra panaši. Išskyrus aukščio ir
stambumo, kurių variacija buvo nuo 3,2 iki 4,9 ir nuo 9,8 iki 9,9%.
38 lentelė. Karvių eksterjero požymiai (pirma laktacija)
Požymiai Karvių skaičius
Vidurkis Variacija %
Aukštis, cm 793 133,42 4,9Stambumas, kg 793 481,04 9,9Kūno gylis 793 5,53 16,9Krūtinės plotis 793 5,13 17,9Pieninis tipas 793 6,05 13,9Užpakalio plotis 793 4,96 18,9Užpakalio kampas 793 5,15 11,2Užpakalinių kojų pastatymo kampas 793 5,21 14,4Užpakalinių kojų forma 793 4,96 18,3Kulno sąnarys 793 6,25 22,9Nagos aukštis 793 5,03 20,3Nagos ir čiurnos kampas 793 5,06 21,3Tešmens priekinės dalies prisitvirtinimas 793 6,07 16,7Tešmens užpakalinės dalies aukštis 793 5,91 14,2Tešmens raiščio tvirtumas 793 7,49 11,5Tešmens gylis 793 6,49 13,2Spenių išsidėstymas 793 5,13 21,9Spenių ilgis, cm 431 5,31 38,2Spenių storis, cm 110 2,18 17,8
Vyresnių karvių įvertinimas pagal kūno gylį, krūtinės plotį, užpakalio plotį ir tešmens
užpakalinės dalies aukštį buvo didesnis, o pagal užpakalio kampą, tešmens priekinės dalies
prisitvirtinimą ir tešmens raiščio tvirtumą buvo mažesnis negu pirmaveršių karvių.
48
39 lentelė. Karvių eksterjero požymiai (antra laktacija)
Požymiai Karvių skaičius
Vidurkis Variacija %
Aukštis, cm 402 135,00 3,2Stambumas, kg 402 522,50 9,8Kūno gylis 402 5,71 15,5Krūtinės plotis 402 5,42 17,9Pieninis tipas 402 5,94 14,4Užpakalio plotis 402 5,29 17,9Užpakalio kampas 402 5,01 9,3Užpakalinių kojų pastatymo kampas 402 5,20 11,9Užpakalinių kojų forma 402 4,92 18,2Kulno sąnarys 402 6,32 21,5Nagos aukštis 402 5,35 19,0Nagos ir čiurnos kampas 402 5,23 20,9Tešmens priekinės dalies prisitvirtinimas 402 5,76 16,1Tešmens užpakalinės dalies aukštis 402 5,79 14,9Tešmens raiščio tvirtumas 402 7,34 11,7Tešmens gylis 402 6,14 13,2Spenių išsidėstymas 402 4,90 22,4Spenių ilgis, cm 222 5,57 16,7Spenių storis, cm 45 2,53 21,6
40 lentelė. Karvių eksterjero požymiai (trečia ir vyresnių laktacijų)
Požymiai Karvių skaičius
Vidurkis Variacija %
Aukštis, cm 295 134,61 3,4Stambumas, kg 295 548,66 9,8Kūno gylis 295 6,13 17,9Krūtinės plotis 295 5,60 18,1Pieninis tipas 295 6,33 15,1Užpakalio plotis 295 5,56 18,7Užpakalio kampas 295 4,98 11,6Užpakalinių kojų pastatymo kampas 295 5,26 12,9Užpakalinių kojų forma 295 4,85 19,3Kulno sąnarys 295 6,32 21,3Nagos aukštis 295 5,27 21,4Nagos ir čiurnos kampas 295 4,96 23,9Tešmens priekinės dalies prisitvirtinimas 295 5,46 18,9Tešmens užpakalinės dalies aukštis 295 6,18 14,9Tešmens raiščio tvirtumas 295 7,08 14,9Tešmens gylis 295 5,56 16,8Spenių išsidėstymas 295 4,88 24,1Spenių ilgis, cm 167 5,64 14,9Spenių storis, cm 25 2,88 18,3
49
4.5.1 Bulių linijos įtaka karvių eksterjero požymiams
Dispersinės analizės tyrimai parodė, kad bulių linijos įtaka karvių eksterjero požymiams
yra statistiškai patikima (p<0,001) (41 lentelė). Bulių linija didžiausią įtaką darė pirmos
laktacijos karvių spenių storiui (13,58%), stambumui (13,50%) ir spenių ilgiui (13,18%).
Antroje laktacijoje linija daugiau įtakojo karvių spenių ilgį (27,02%), spenių storį (26,16%) ir
karvių aukštį (16,18%), o trečioje ir vėlesnėse laktacijose – karvių aukštį (30,74%), spenių ilgį
(23,45%) ir tešmens užpakalinės dalies aukštį (20,10%).
41 lentelė. Bulių linijos įtaka karvių eksterjero požymiams
Linijų įtaka % laktacijose: Požymiai pirma antra trečia ir
vyresnės Aukštis, cm 10,14*** 16,18*** 30,74*** Stambumas, kg 13,50*** 11,49*** 21,82*** Kūno gylis 4,09*** 8,16*** 5,30*** Krūtinės plotis 2,41*** 6,39*** 7,94*** Pieninis tipas 4,80*** 12,41*** 14,70*** Užpakalio plotis 6,39*** 7,60*** 12,12*** Užpakalio kampas 5,27*** 0,94*** 5,46*** Užpakalinių kojų pastatymo kampas 1,77*** 0,82*** 0,00 Užpakalinių kojų forma 2,17*** 0,00 4,76*** Kulno sąnarys 3,88*** 2,64*** 3,62*** Nagos aukštis 5,49*** 7,56*** 0,52*** Nagos ir čiurnos kampas 4,55*** 6,78*** 0,77*** Tešmens priekinės dalies prisitvirtinimas
3,97*** 3,56*** 1,97***
Tešmens užpakalinės dalies aukštis 4,17*** 5,63*** 20,10*** Tešmens raiščio tvirtumas 1,65*** 1,76*** 0,38*** Tešmens gylis 2,72*** 1,30*** 6,40*** Spenių išsidėstymas 1,11*** 0,00 0,00 Spenių ilgis, cm 13,18*** 26,16*** 23,45*** Spenių storis, cm 13,58*** 27,02*** 2,56*** Pastaba: ***p<0,001
50
5. IŠVADOS
1. Žalųjų ir žalmargių galvijų populiacijos genealoginės struktūros analizė rodo, kad
ženkliai didėja airšyrų ir Švedijos žalmargių bulių linijoms priskirtų karvių skaičius, o mažėja
Danijos žalųjų ir anglerų veislių grupės bulių linijoms priskirtų karvių skaičius.
2. Per pastaruosius septynerius metus, ženkliai padidėjo Lietuvoje žalųjų ir žalmargių
karvių vidutinis primilžis 41,7%, pieno riebalų ir baltymų produkcija - 50,9 ir 46,1%.
3. Pieningumo ir pieno sudėties variacijos koeficientų tyrimai rodo, kad žalųjų ir
žalmargių galvijų populiacijoje yra pakankamai rezervų pieningumui ir pieno sudėčiai gerinti.
4. Žalųjų ir žalmargių galvijų populiacijoje karvių pieno riebumo ir baltymingumo
koreliacija yra vidutinė teigiama (rp=0,361-0,568, p<0,01), rodanti, kad selekcija pagal pieno
baltymingumą teigiamai veiks ir pieno riebumą. Taip pat nustatyta didelė teigiama koreliacija
tarp pieningumo ir pieno riebalų bei baltymų (rp=0,876-0,967, p<0,01), o koreliacija tarp
pieningumo ir pieno riebumo yra teigiama, bet maža, nors statistiškai patikima (rp=0,08,
p<0,05).
5. Bulių genetinio įvertinimo BLUP metodu analizės duomenimis yra aukšta
koreliacija tarp bulių veislinės vertės pagal atskirų požymių produktyvumą.
6. Teigiami, dideli ir statistiškai patikimi servis periodo trukmės ir laikotarpio tarp
apsiveršiavimų koreliacijos koeficientai (rp=nuo 0,91 iki 0,93, p<0,01 ) nustatyti po visų trijų
apsiveršiavimų. Todėl žalųjų ir žalmargių galvijų populiacijos selekcinėje programoje,
tikslinga naudoti tik vieną iš šių požymių.
7. Dispersinės analizės tyrimai parodė, kad bulių linijos įtaka galvijų veislinei vertei
yra statistiškai patikima (p<0,001). Didžiausią bulių linija įtaką darė karvių pieno baltymų
indeksui ir bulių veislinės vertės pagal pieningumą indeksui.
8. Nustatyta statistiškai patikima (p<0,001) bulių linijos įtaka daugeliui karvių
eksterjero požymių.
9. Veislė, kaip genetinis veiksnys, turėjo įtakos visiems eksterjero požymiams, tačiau
skirtingos veislės nevienodai.
10. Lietuvos žalųjų ir žalmargių populiacijos struktūros ir selekcinių-genetinių
parametrų tyrimai parodė, kad populiacijoje yra pakankamai rezervų produktyvumo, pieno
sudėties, reprodukcijos ir eksterjero požymiams gerinti.
51
6. SUMMARY
The genealogical structure and analysis of the production, reproductive and exterior
traits of the Lithuanian Red and Red-and-White cattle
Darius Oberauskas – Master student, Faculty of Animal Husbandry Technology
Advisor – Assoc. dr. Juozaitienė Vida
Lithuanian Veterinary Academy, Department of Animal Breeding and Genetics, Kaunas
Volume and structure of the final study
This final study is written in the Lithuanian language, contains 57 pages and includes:
an introduction, literature review, materials and methods, results, conclusions, a list of used
literature including 39 references, 41 tables.
Objective of the study
The objective of this study was to analyze and up-to-date the structure of the Lithuanian
Red and Red-and-White cattle population, to estimate and to analyze the genetic parameters
of milk production, fertility and type traits of cows in the Lithuanian Red and Red-and-White
cattle population and its structural units, also to analyze the results of genetic evaluation for
milk production of the Red cattle carried out by BLUP method.
Materials and methods
The study was carried out at the Laboratory of Animal Breeding Value Establishment
and Selection of Lithuanian Veterinary Academy, at the State enterprise ŽEMĖS ŪKIO
INFORMACIJOS IR KAIMO VERSLO CENTRAS and at the Lithuanian Red Cattle
Improvement Association in the time of postgraduate studies from 2003 to 2005. The milk
recording data of all cows which had calving from 1st October, 1995 from the State enterprise
ŽEMĖS ŪKIO INFORMACIJOS IR KAIMO VERSLO CENTRAS were used for the
investigations. Data basis for data manipulation and analysis where created using ACCESS at
the Laboratory of Animal Breeding Value Establishment and Selection.
Statistical analyses were carried out using „R 1.7.1“package. Mean ( x ),standard deviation
(δ) and coefficient of variation (Cv), standard error (mx), coefficients of correlation (rp) and
reliability of the parameters were estimated. A dispersion of data was also analyzed.
52
Results and discussion
According to our investigation, in the last seven years milk yield of the Lithuanian Red
and Red-and-White milk-recorded cows has increased by 41.7%, milk fat yield - 50.9%, milk
protein yield – 46.1%. Milk yield, milk fat and protein yield of the Lithuanian Red Breed
cows has increased by 41.2; 50.7 and 44.3%, respectively.
Number of the Ayrshire and Swedish Red-and-White bulls’ descendant (9.9%) did grow
the most in the Red and Red-and-White cattle population last 4 years. Number of Holstein
Red-and-White bulls’ descendant increased 7.5%, Danish Red and German Red bulls
descendant number decreased 24.3%. Dominant lines in genealogical structure, according to
the number of cattle, is blood-line Danish Red bull Selenas LŽ 1479 and other descendants of
bull Hojvig 3284 (14%), Ayrshire bull Earl Errant 6721 genealogical line takes 9.1%,
Holstein Red-and-White bull H.H. Triple Threat-Red 1629391 descendants takes 6.8%.
High positive milk production and milk components phenotypic correlation coefficients
(rp=0.87-0.96; p<0.01) were found between milk yield and milk fat yield, milk yield and
protein yield, milk fat and milk protein yields in all three lactations. Between milk fat and
milk protein percentages was found medium positive correlation coefficients (rp =0.36-0.56;
p<0.01), which show milk fat increasing has positive effect to milk protein increasing. A low
negative correlation coefficient (rp =-0.12; p<0.01) between milk production and milk
proteins was found in the first and second lactations, a low positive and reliable correlation
coefficient (rp=0.10; p<0.01) was found in third lactation.
The analysis of Variance showed, that bull line influence to cattle breed value is
statistically secure (p<0.01). The biggest influence bull line did to milk protein index and bull
breed value according to milk production index.
Reproduction characteristic analysis showed, that first lactation cow average calving at
29.1±0.01month, second lactation – 42.0±0.03month and third lactation – 54.6±0.04month.
The most varied first lactation age. Symptom variation coefficient for first lactation cow was
15.50%, second – 12.36%, third – 10.61%.
First lactation cow insemination index was 1.76±0.01, second – 2.14±0.01, third –
2.05±0.01.
The longest time was between first and second calving (397.3±0.42d.). Differences
between each lactation calving variation coefficient was 18.01 - 20.53%.
Analysis of cow service-period showed, that first lactation cow service-period was
117.8±0.43, second – 108.1±0.51 and third one – 106.1±0.67 days. Symptom variation was
66.60 – 69.40%.
53
The analysis of Variance showed, that breed influence to cow reproduction symptoms
are statistically secure (p<0.001). Breed factual dispersion from the general dispersion to age
in the first lactation time make 8.14%, insemination index – 4.96%, service-period – 3.69%,
time during calving – 2.26%. Second and third lactation breed influence to the cow
reproduction was not so noticeable.
Positive, big and statistic secure service-period time and time between calving
correlation coefficient (rp =-0.91-0.93; p<0.01) was found during all three lactation periods.
Like correlation between each symptom is quite big, so purposeful use in selective program
just one from these symptoms.
Analysis of cow exterior showed, that the best exterior has Danish red selective cow.
The breed, as a genetic factor, influenced all exterior traits, only there were differences
depending on a breed. Angler breed had the least influence, because of intensive Lithuania red
breed development with Angler breed during the last 20 years, both breeds assimilate. Danish
red distinguish better body development, extremity and udder indication. Swedish and
Germanys red-and-white – better body development and udder indication.
The analysis of Variance showed, that bull line influence to cow exterior in the main
cases are statistically reliable (p<0.01). Bull line the main influence made to first lactation
cow nipple thickness (13.58%), bigness (13.50%), length (13.18%). Second lactation cow the
main influence to nipple length (27.02%).thickness (26.12%) and height (16.18%), third one
-height (30.74%), length (23.45%) and udder the back side height (20.10%).
Conclusions
During the last seven years Lithuanian red and red-and-white controlled dairy cattle
breeds average yield increased 41.7%, milk fat production - 50.9%, milk proteins production
– 46.1%.
Between milk fat and milk proteins was found medium positive correlation coefficient
(rp =0.36-0.56; p<0.01), which show milk fat increasing has positive effect to milk proteins
increasing. Correlation coefficient between milk production and milk fat, milk proteins is very
high (rp =0.87-0.96; p<0.01).
The analysis of Variance showed the breed influence on reproductive traits of cow to be
statistically reliable (p<0.001). The breed had the greatest influence on cows age during
calving.
The influence of bulls line on many traits of cows exterior is statistically reliable
(p<0,001)
54
7. PUBLIKACIJOS
1. Oberauskas D., Juozaitienė V., Darbutas J., Lavrinovičius J., Čiukauskas V. Veislės
įtaka karvių reprodukcinėms savybėms Lietuvos žalųjų ir žalmargių galvijų
populiacijoje. Veterinarija ir zootechnika. Lietuvos veterinarijos akademija, 2004. T.
26 (48). P. 40-45.
2. Oberauskas D., Juozaitienė V., Darbutas J., Lavrinovičius J., Čiukauskas V. The
influence of breed on production and reproductive traits in the Lithuanian Red and
Red-and-White cattle population. Animal breeding in the Baltics. Tartu, 2004. P. 62-
67.
3. Oberauskas D., Darbutas J. Žalųjų ir žalmargių galvijų populiacijos struktūra. Šiauliai,
2004. 44 p.
4. Juozaitienė V., Oberauskas D., Darbutas J., Lavrinovič J. Lietuvos žalųjų ir žalmargių
galvijų populiacijos struktūros analizė. 2004. 102 p.
5. Oberauskas D., Juozaitienė V., Darbutas J., Lavrinovič J., Čiukauskas V.
Development of the Lithuanian Red and Red-and-White cattle production. The EU
practice implementation of balanced breeding on improvement of Lithuanian Black-
and-White cattle. Lietuvos veterinarijos akademija. Kaunas, 2004. P. 49-51.
55
8. LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Banys A. Genealogical structure and development of the Lithuanian Red and Red-and-
White cattle population. Baltic animal breeding and genetics conference VIII. Kaunas,
2002. P. 19.
2. Banys A. Lietuvos žalieji galvijai. Vilnius: Mokslas, 1988. 169 p.
3. Banys A. Lietuvos žalieji galvijai. Vilnius: Mokslas, 1990.
4. Banys A. Lietuvos žaliesiems 100 metų. Žemės ūkis. 1992. Nr. 6. P. 19-21.
5. Banys A. Žalosioms ir žalmargiams – 110 metų. Žemės ūkis. 2002. Nr. 7. P. 19-20.
6. Banys A. Lietuvos žalųjų ir žalmargių galvijų populiacijos formavimas panaudojant
Europos galvijų veislių genetinį potencialą. Šiauliai, 2004. 32 p.
7. Darbutas J., Saikevičius K. Animal breeding development in Lithuanian. VI
Conference of Animal Breeders of the Baltic States. Jelgava, 2000.
8. Darbutas J., Ulevičienė V. Lietuvos žalųjų galvijų produktyvumo didinimas. Pieninių
galvijų selekcija sąryšyje su pašarų kokybe ir šėrimu. Kaunas, 2003. P. 19-20.
9. Darbutas J., Ulevičienė V. Pieninių galvijų genetinis įvertinimas ir atranka. Galvijų,
avių ir ožkų selekcijos aktualijos. Baisogala, 2002. P. 21-29.
10. Darbutas J., Ciurlys K., Gaidziunienė N., Strolys K. Cattle Breeding in Lithuania.
Baltic animal breeding conference. Tartu, 1995. P. 59-61.
11. Darbutas J., Oberauskas D. Žalųjų ir žalmargių galvijų populiacijos struktūra. Šiauliai,
2004. 44 p.
12. “Gyvulių veislininkystės teoriniai ir praktiniai aspektai integruojantis į Europos
Sąjungą”. Mokslinė – gamybinė konferencija. Vilnius, 2000.
13. International Bull Evaluation Service. Proceedings of the open session of the Interbull
annual meeting Ottawa. Canada: August 5 – 6 1994. Bulletin No. 10. 1994.
14. Jukna Č. Galvijininkystė. EGALDA: Vilnius, 1998. 342 p.
15. Jukna Č. Pieninių galvijų selekcija sąryšyje su mitybiniais ir technologiniais faktoriais.
Pieninių galvijų selekcija sąryšyje su pašarų kokybe ir šėrimu. Kaunas, 2003. P. 8-10.
16. Jukna Č., Jukna V. Galvijienos kokybės ir ją lemiantys veiksniai. Veterinarija ir
zootechnika. Kaunas, 2000. T. 10. P. 61.
17. Juozaitienė V., Kerzienė S. Biometrija ir kompiuterinė duomenų analizė. Kaunas,
2001. 114 p.
56
18. Juozaitienė V., Žakas A., Japertas S. Lietuvos juodmargių galvijų produktyvumo ir
pieno kokybės genetinis gerinimas. Pieninių galvijų selekcija sąryšyje su pašarų
kokybe ir šėrimu. Kaunas, 2003. P. 10-17.
19. Kontroliuojamų karvių bandų produktyvumo 1999-2000 metų apyskaita 63. Vilnius,
2001.
20. Kontroliuojamų karvių bandų produktyvumo 2000-2001 metų apyskaita 64. Vilnius,
2002.
21. Kontroliuojamų karvių bandų produktyvumo 2001-2002 metų apyskaita 65. Vilnius,
2003.
22. Kontroliuojamų karvių bandų produktyvumo 2002-2003 metų apyskaita 66. Vilnius,
2004.
23. Kuosa J. Išsaugokime gyvus reliktus. Žemės ūkis. 1996. Nr. 10. P. 28-30.
24. Lietuvos juodmargių galvijų genealogija. Lietuvos juodmargių galvijų gerintojų
asociacija. Marijampolė, 2002.
25. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškų ūkio ministerija 1997m. Veislinių gyvulių
ir paukščių parodos eksponatų katalogas. ŽMŪM UAB “Informacijos ir leidybos
centras”. Vilnius, 1997.
26. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija Veislinių gyvulių parodos eksponatų
katalogas. UAB “Informacijos ir leidybos centras”. Vilnius, 1996.
27. Lietuvos žalųjų galvijų gerinimo taryba. Lietuvos žaliesiems galvijams 100 metų.
Vilnius, 1992. 16 p.
28. Lietuvos žalųjų galvijų selekcijos mokslinė programa 1997-2005 metams. Lietuvos
žalųjų galvijų gerintojų asociacija. Vilnius, 1997. 48 p.
29. Lietuvos žalųjų ir žalmargių galvijų gerintojų asociacija. Žalieji ir žalmargiai galvijai
2003. Vilnius, 2003.
30. Masiulienė A. Lietuvos juodmargių ir Lietuvos žalųjų karvių kūno matmenų ir kūno
matmenų indeksų koreliacija. Veterinarija ir zootechnika. Kaunas, 1997. T. 4 (26). P.
96-99
31. Öle Danell. Basic quantitative genetic theory. Swedish University of Agricultural
Sciences. Uppsala, 1990.
32. Petraitis J. Lietuvos žalieji galvijai. Vilnius, 1963. T. 1. 223 p.
33. Saikevičius K., Juozaitienė V. Subalansuoto veisimo Europos Sąjungos praktikos
diegimas gerinant juodmargių galvijų populiaciją Lietuvoje.Kaunas, 2004. 138 p.
57
34. Strolys K. Lietuvos galvijų veislės ir jų gerinimo problemos. Gyvulių veislininkystės
problemos. Tarptautinė mokslinė-gamybinė konferencija. Baisogala, 1998. P.45.
35. Vrotniakienė V., Jatkauskas J. Skirtingo siloso įtaka penimų buliukų mėsos
produkcijai, jos cheminei sudėčiai bei kokybei. Veterinarija ir zootechnika. Kaunas,
2001. T. 15. P. 127.
36. www.vic.lt
37. www-interbull.slu.se/
38. http://www.r-project.org
39. http://www.icar.org/yearly_enquiry.htm