LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJA ...2 Baigiamasis darbas atliktas 2003 – 2005 metais Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvūnų veisimo ir genetikos katedroje, Gyvūnų veislinės

1

LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJA

GYVULININKYSTĖS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS

GYVŪNŲ VEISIMO IR GENETIKOS KATEDRA

Darius Oberauskas

Lietuvos žalųjų ir žalmargių galvijų genealoginė struktūra,

produktyvumo, reprodukcinių bei eksterjero savybių analizė

Magistro darbas

Darbo vadovė: Doc. dr. Vida Juozaitienė

Kaunas, 2005 m.

2

Baigiamasis darbas atliktas 2003 – 2005 metais Lietuvos veterinarijos akademijos

Gyvūnų veisimo ir genetikos katedroje, Gyvūnų veislinės vertės tyrimų ir selekcijos

laboratorijoje, Lietuvos žalųjų galvijų gerintojų asociacijoje ir Valstybės įmonėje „Žemės

ūkio informacijos ir kaimo verslo centras“.

Magistro darbą paruošė: Darius Oberauskas (parašas)

Baigiamojo darbo vadovė: doc. dr. Vida Juozaitienė

(LVA Gyvūnų veisimo ir genetikos katedra) (parašas)

Recenzentas: prof. habil. dr. Česlovas Jukna

(LVA Specialiosios zootechnikos katedra) (parašas)

3

TURINYS

1. ĮVADAS .................................................................................................................................5

2. LITERATŪRINĖ APŽVALGA.............................................................................................8

2.1 Lietuvos žalųjų ir žalmargių galvijų genealoginės struktūros raida .................................8

2.2 Žalųjų ir žalmargių karvių produktyvumas ...................................................................10

2.2.1 Lietuvos žalųjų ir žalmargių karvių produktyvumas...............................................10

2.2.2 Kontroliuojamų žalųjų ir žalmargių karvių produktyvumas užsienyje ...................14

2.3 Lietuvos žalųjų galvijų eksterjeras .................................................................................15

2.4 Pieninių galvijų genetinis įvertinimas BLUP metodu ....................................................16

2.4.1 Lietuvos pieninių galvijų vertinimo BLUP metotika ..............................................17

2.4.2 Genetiškai įvertintos populiacijos charakteristika...................................................20

3. DARBO METODIKA..........................................................................................................21

4. TYRIMŲ REZULTATAI ....................................................................................................22

4.1 Lietuvos žalųjų ir žalmargių galvijų genealoginės struktūros dinamika ........................22

4.2 Žalųjų ir žalmargių bulių veislinės vertės pagal produktyvumą tyrimas........................24

4.2.1 Bulių genetinio įvertinimo BLUP metodu analizė pagal bulių linijas ....................24

4.2.2 Bulių veislinės vertės indeksų fenotipinės koreliacijos koeficientai .......................27

4.2.3 Bulių linijos įtaka žalųjų ir žalmargių galvijų veislinei vertei.................................27

4.2.4 Karvių genetinio įvertinimo analizė pagal bulių linijas...........................................28

4.3 Produktyvumo ir pieno sudėties selekciniai-genetiniai parametrai................................29

4.3.1 Produktyvumo ir pieno sudėties variacijos..............................................................29

4.3.2 Žalųjų karvių pieningumo ir pieno sudėties požymių fenotipinė koreliacija ..........29

4.3.3 Atskirų linijų karvių pieningumo ir pieno sudėties požymių fenotipinė koreliacija31

4.3.4 Žalųjų ir žalmargių veislių karvių produktyvumo požymių fenotipinė koreliacija.35

4.3.5 Karvių produktyvumo požymių paveldimumas ......................................................35

4.4 Žalųjų ir žalmargių galvijų reprodukcinių savybių analizė ............................................37

4.4.1 Žalųjų ir žalmargių karvių reprodukcinių savybių analizė ......................................37

4.4.2 Žalųjų ir žalmargių karvių reprodukcinių savybių analizė pagal veisles ................39

4.4.3 Žalųjų ir žalmargių karvių reprodukcinių savybių analizė pagal bulių linijas ........43

4.5 Žalųjų ir žalmargių karvių eksterjero požymių analizė ..................................................45

4.5.1 Bulių linijos įtaka karvių eksterjero požymiams .....................................................49

5. IŠVADOS.............................................................................................................................50

4

6. SUMMARY .........................................................................................................................51

7. PUBLIKACIJOS ..................................................................................................................54

8. LITERATŪROS SĄRAŠAS................................................................................................55

5

1. ĮVADAS

Lietuva nuo seno gyvulių augintojų kraštas. Gyventojai jau seniai pradėjo rūpintis

galvijų veislių gerinimu, panaudojant kultūrinių veislių gyvulius. Literatūros šaltiniuose

aptinkama žinių, kad jau XVII amžiuje Radvilų ir Leono Sapiegos dvaruose buvo laikomi

olandiški ir kitų veislių galvijai. Vienas iš Šiaulių ekonomijos valdytojų Platonas Zubovas

1801m. atsivežė iš Olandijos veislinių gyvulių. Tačiau iki XIX amžiaus antrosios pusės

gyvulininkystė Lietuvoje buvo ekstensyvi, iš vietinių karvių tebuvo primelžiama apie 400 kg

pieno per metus (Banys, 2004).

Gyvulininkystės intensyvinimas visame pasaulyje, tame tarpe ir Lietuvoje, sudarė

sąlygas plisti didelio produktyvumo specializuotoms naminių gyvulių veislėms (Jukna, 1998;

Vrotniakienė ir Jatkauskas, 2001; Jukna ir Jukna, 2000).

Pastaraisiais dešimtmečiais Lietuvos galvijų gerinimui teigiamos reikšmės turėjo masinė

selekcija: geriausių bulių atranka pagal palikuonių kokybę ir karvių bei telyčių sėklinimas

bulių gerintojų sperma, šėrimo gerinimas ir giminingų veislių genetinio potencialo

panaudojimas (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškų ūkio ministerija 1997; Lietuvos

Respublikos žemės ūkio ministerija, 1996).

Šiuolaikinėje gyvulių selekcijoje ypatingas dėmesys yra skiriamas ištirti paveldimumo ir

aplinkos įtaką atskiriems veiksnių požymiams. Požymiai, kuriems nustatytas didesnis

paveldimumo koeficientas greičiau pagerinami taikant kryptingą atranką ir paranką

(Saikevičius ir Juozaitienė, 2004).

Paveldimumo koeficientas parodo ryšį tarp genotipo ir fenotipo, todėl yra naudojamas

gyvulių veislinei vertei įvertinti ir selekcijos rezultatų prognozei. Didelė paveldimumo

koeficiento reikšmė parodo masinės atrankos (atrankos pagal fenotipą) efektyvumą, o maža

reikšmė liudija apie skurdžią genetinę įvairovę ir nukreipia selekcininką naudoti

sudėtingesnius selekcinio darbo metodus (Saikevičius ir Juozaitienė, 2004).

Paveldimumo koeficientas nėra stabilus populiacijos parametras. Jo reikšmė priklauso

nuo daugelio genetinių ir negenetinių veiksnių, populiacijos dydžio, o taip pat nuo selekcijos

intensyvumo (Saikevičius ir Juozaitienė, 2004).

Be to, didinant karvių produktyvumą, gyvulių selekcijoje labai svarbu yra atsižvelgti į

ryšius tarp požymių, kurie išreikiami koreliacijos koeficientais (Juozaitienė ir kt., 2003).

6

Esant teigiamai koreliacijai, priklausomybė tarp požymių yra tiesioginė (didėjant

vienam požymiui, kitas didėja). Esant neigiamai koreliacijai, priklausomybė tarp požymių yra

atvirkštinė (vieno požymio didėjimas verčia mažėti kitą). Todėl selekcininkui iškyla užduotis-

kiekybiškai įvertinti koreliaciją.

Genetiškai galvijų bandos dažniausiai gerinamos iš rinktinių karvių atrinktus ir iš kitų

šalių atvežtus bulius vertinant pagal palikuonių produktyvumą. Pastaraisiais metais naudojami

ir užsienyje įvertinti buliai. Rinktinių karvių reikėtų turėti 0,5% nuo populiacijos dydžio, nes,

norint vertinimui pagal palikuonis atrinkti vieną buliuką, reikia turėti 10 rinktinių karvių

(Gyvulių veislininkystės teoriniai ir praktiniai aspektai integruojantis į Europos Sąjungą,

2000).

Lietuvoje galima įvertinti apie 50 - 60 naujų bulių per metus, jeigu bulių spermą

tiekiantys centrai bus pakankamai suinteresuoti bulių vertinimo programa (Darbutas ir

Saikevičius, 2000). Tačiau 2004 m. buvo įvertinta tik 11 jaunų bulių.

Šiuo metu bulių spermos gamyba užsiima 3 veislininkystės įmonės, 1 iš jų – valstybinė,

prekyba – dar 2 įmonės.

Yra nuomonė, kad įmonės turėtų pereiti į gyvulių augintojų rankas, taip, kaip yra

Latvijoje, Estijoje ir Vokietijoje (Gyvulių veislininkystės teoriniai ir praktiniai aspektai

integruojantis į Europos Sąjungą, 2000).

Siekiant ir toliau efektyviai gerinti veisles, turi būti ruošiamos ir įgyvendinamos

ilgalaikės programos, veikla remiama tiek valstybės institucijų, tiek asociacijų, ūkininkų,

mokslininkų. Turi būti vykdoma aktyvi švietėjiška veikla. Mūsų galvijai yra ir Lietuvos

nacionalinis turtas, istorinis-kultūrinis paveldas, kurį turime saugoti (Kuosa, 1996;

Masiulienė, 1997).

Viena iš pagrindinių pieninių galvijų veislių yra Lietuvos žalieji ir žalmargiai galvijai.

Šio darbo tikslas – Išanalizuoti ir papildyti Lietuvoje veisiamų žalųjų ir žalmargių

galvijų populiacijos genealoginę struktūrą, nustatyti atskirų struktūrinių vienetų karvių

produktyvumo, reprodukcinių savybių ir eksterjero selekcinius-genetinius parametrus,

išanalizuoti galvijų produktyvumo genetinio įvertinimo BLUP metodu duomenis.

Darbo uždaviniai buvo išanalizuoti ir apskaičiuoti:

1. Išanalizuoti ir papildyti žalųjų ir žalmargių bulių linijų genealoginę struktūrą;

2. Išanalizuoti bulių genetinio įvertinimo BLUP metodu rezultatus;

3. Nustatyti produktyvumo ir pieno sudėties selekcinius-genetinius parametrus;

7

4. Išanalizuoti karvių produktyvumo genetinį įvertinimą pagal bulių linijas;

5. Ištirti karvių reprodukcines savybes pagal atskirus struktūrinius vienetus;

6. Ištirti karvių eksterjero požymius pagal laktacijas ir bulių linijas;

7. Nustatyti veislės ir bulių linijų įtaką karvių produktyvumo ir eksterjero

požymiams, dispersinės analizės metodu.

8

2. LITERATŪRINĖ APŽVALGA

2.1 Lietuvos žalųjų ir žalmargių galvijų genealoginės struktūros raida

Lietuvoje galvijininkystė pradėta intensyvinti XVIII a. pabaigoje, tačiau iki XIX a.

vidurio didesnės pažangos nebuvo.

XIX a. pabaigoje prasidėjo vietinių galvijų kryžminimas su kultūrinių veislių buliais.

Šiaulių apskrityje grafo Vladimiro Zubovo iniciatyva pradėti veisti Danijos žalieji galvijai.

Pirmieji šios veislės galvijai (2 buliai ir 40 telyčių) 1892 metais buvo įvežti į Ginkūnų dvarą ir

ilgainiui turėjo lemiamos reikšmės Lietuvos žalųjų galvijų veislės sukūrimui ir gerinimui

(Banys, 1988; Petraitis,1963; Jukna, 1998; Banys, 1990).

Dimitrijus Zubovas (Vladimiro brolis) į Bubių dvarą atsivežė airšyrų veislės galvijų.

Švicų veislės galvijai laikyti Šiaurės rytų Lietuvoje – Utenos, Zarasų apylinkėse (Banys,

2004).

Prieš Pirmąjį pasaulinį karą kontroliuotų karvių produktyvumą Kauno gubernijoje

atspindi 1 lentelė.

1 lentelė. Vidutinis karvių produktyvumas 1912-1913 m.

Produktyvumas per metus pieno riebalų Veislė Karvių

skaičius pieno kg % kg Airšyrų 428 2558 3,54 90 Danijos žalųjų 1098 2373 3,50 83 Švicų 749 1824 3,74 68

Atkuriant Pirmojo pasaulinio karo nuniokotą nepriklausomos Lietuvos žemės ūkį, buvo

susirūpinta tolesniu vietinių galvijų gerinimu. Energingi žemės ūkio specialistai 1924 m.

Šiauliuose įkūrė Lietuvos vietinių galvijų gerinimo ir Lietuvos žalųjų galvijų augintojų

draugijas. Tuo metu dar tęsėsi XIX a. pabaigoje prasidėjusi diskusija dėl galvijų gerinimo

būdų. Vieni išeitį matė tik importuojant kultūrinių veislių galvijus, kiti pasisakė už nuosaikų

vietinių galvijų gerinimą. Tačiau abejonių dėl saikingo kultūrinių veislių naudojimo

vietiniams galvijams gerinti buvo vis mažiau (Lietuvos žalųjų galvijų selekcijos mokslinė

programa 1997-2005 metams, 1997).

9

Veislės formavimui didžiausią įtaką padarė 1922 – 1937 m. įvežti 437 Danijos žalieji

galvijai, iš jų 103 buliai.

1938 – 1939 metų visų karvių vidutinis produktyvumas Lietuvoje siekė 1700 kg pieno

per metus.

Antrojo pasaulinio karo metu nukentėjo dvarai, kuriuose buvo produktyviausios žalųjų

galvijų bandos. Didelę žalą padarė kolektyvizacija, pažangių ūkininkų trėmimas, jų bandų

sunaikinimas. Tai labai apsunkino veislininkystės darbą, bet jo nenutraukė.

1951 metais Lietuvos žalųjų galvijų veislė buvo pripažinta savarankiška veisle.

1956 – 1958 m. buvo atkurta gyvulių veislininkystės sistema, plečiama galvijų

produktyvumo kontrolė ir sėklinimas.

Nuo 1956 iki 1990 m. Lietuvos žaliesiems galvijams gerinti buvo atvežta 1216 Danijos

žalųjų veislės galvijų, iš jų 242 buliai ir 974 telyčios. Žymi jų dalis tapo produktyviomis

rinktinėmis karvėmis. Iš jų buvo išauginta nemažai vertingų bulių. Šių gyvulių panaudojimas

pagerino Lietuvos žalųjų galvijų eksterjerą, pieningumą, pieno riebumą ir baltymingumą.

Nuo 1972 metų žalųjų galvijų gerinimui buvo pradėti naudoti anglerų veislės buliai bei

jų palikuonys. Į Lietuvą buvo įvežta 77 šios veislės buliai ir 257 telyčios (Lietuvos žalųjų

galvijų selekcijos mokslinė programa 1997-2005 metams, 1997).

Nuo 1976 m. karvės ir telyčios sėklinamos tik įšaldyta bulių sperma, ne mažiau kaip 2/3

– bulių gerintojų, o likusioji dalis – tikrinamųjų bulių sperma. A. Banio duomenimis Lietuvos

žalųjų galvijų genetinis progresas per tą laikotarpį vidutiniškai sudarė po 40 kg pieno per

metus (Lietuvos žaliesiems galvijams 100 metų, 1992).

Lietuvos žaliesiems galvijams gerinti 1984 metais pradėta naudoti žalmargių holšteinų ir

švicų veislių buliai bei šių veislių kraujo turintys Danijos žalieji buliai (Lietuvos žalųjų

galvijų selekcijos mokslinė programa 1997-2005 metams, 1997).

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, susidarė sąlygos artimiau bendradarbiauti su kitų

šalių žalųjų galvijų augintojais. Dar ekonominės blokados metu (1990 m.) Vokietijos

Šlezvigo-Holšteino žemės anglerų veislės selekcininkai padovanojo 200 dozių dviejų

vertingiausių šios veislės bulių spermos. Danijos žalųjų galvijų gerinimo draugija 1993 m.

pagal bendrą projektą skyrė 4500 dozių jaunų bulių spermos.

Lietuvos žaliesiems galvijams gerinti 1994 – 1995 m. įvežta jaunų buliukų: Danijos

žalųjų – 21, anglerų – 5 ir Švedijos žalmargių – 1. Labai palankiomis sąlygomis gauti ir

Lietuvoje naudojami 2 Danijos žalieji ir 7 anglerų veislės buliai. Pastarieji 9 buliai buvo jau

įvertinti per palikuonių produktyvumą Danijoje ir Vokietijoje. 1996 m. į Upytės

eksperimentinį ūkį įvežtos 59 Švedijos žalmargės ir į Žvirblonių žemės ūkio bendrovę 60

anglerų veislės telyčių.

10

Šiuo metu Lietuvos žaliesiems gerinti populiacijoje laikoma ir importuotų Danijos

žalųjų, Anglerų, Švedijos ir Vokietijos žalmargių veislių galvijų. Taip pat yra įvežta Suomijos

airšyrų ir kitų veislių gyvulių, stengiamasi išlaikyti jų paveldimąsias savybes. Išimtis yra

taikoma Vokietijos žalmargėms karvėms, kurios toliau gerinamos JAV ir Kanados selekcijos

žalmargiais holšteinais. Suomijos airšyrai ir Švedijos žalmargiai poruojami tiek su Suomijos

airšyrų, tiek su jiems giminingais Švedijos žalmargių buliais, o pastaraisiais metais ir Kanados

airšyrais (Darbutas ir Ulevičienė, 2003; Darbutas ir Oberauskas, 2004; Darbutas ir kt., 1995).

Panevėžio rajone, Velžio kaime 1993 m. gegužės 26 d. įkurta Lietuvos žalųjų galvijų

gerinimo draugija (nuo 1996 m. vadinama asociacija). Norėdami bendradarbiauti, 1993 m.

spalio 5 d. Danijos, Vokietijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos atstovai sukūrė Europos žalųjų

galvijų augintojų asociacijų konfederaciją. Prie jos prisijungė Švedijos žalmargių ir Suomijos

airšyrų, Lenkijos ir Norvegijos žalųjų galvijų asociacijos. 2002 – 2004 m. konfederacijos

prezidentu buvo Lietuvos žalųjų galvijų gerintojų asociacijos tarybos narys Juozas Darbutas

(Banys, 2004; Banys, 1988; Banys, 1992; Lietuvos žalųjų galvijų selekcijos mokslinė

programa 1997-2005 metams, 1997; Strolys, 1998).

Dalyvavimas konfederacijos veikloje turėjo įtakos veislinės medžiagos mainams su

kitomis šalimis ir tuo pačiu veislės genealoginės struktūros raidai.

2.2 Žalųjų ir žalmargių karvių produktyvumas

2.2.1 Lietuvos žalųjų ir žalmargių karvių produktyvumas

Pieno gamyba yra viena iš sudėtingiausių žemės ūkio gamybos šakų. Svarbiausieji

veiksniai apsprendžiantys pieno gamybos ekonominį efektyvumą yra gyvulių genetinis

potencialas, pašarai ir šėrimas, laikymo ir priežiūros technologijos (Jukna, 2003).

Todėl atskirų veislių karvių produktyvumą labiausiai lemia kiekvieno ūkio pasirengimas

sudaryti geras karvių laikymo, priežiūros sąlygas ir apsirūpinimas pašarais. Tolimesnis karvių

produktyvumo didinimas ženkliai priklausys nuo jų genetinio gerinimo panaudojant

vertingiausius bulius (Darbutas ir Ulevičienė, 2003).

Žalieji ir žalmargiai galvijai yra viena iš keturių pieninių galvijų populiacijų, įskaitant

senąsias vietines šėmųjų ir baltnugarių galvijų veisles.

11

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis Lietuvos žalųjų ir

žalmargių galvijų populiacijoje yra 129,1 tūkst. karvių, iš jų 40,6 tūkst. yra kontroliuojamos,

t.y. 25,1%. Vidutinis kontroliuojamų žalųjų ir žalmargių karvių produktyvumas 2002-2003

kontrolės metais buvo 4805 kg 4,49 % riebumo ir 3,49 % baltymingumo pieno

(Kontroliuojamų karvių bandų produktyvumo 2002-2003 metų apyskaita 66, 2003).

Duomenys apie kontroliuojamų žalųjų ir žalmargių veislių karvių produktyvumą ir

pieno sudėtį 1996 – 2003 kontrolės metais pateikti 2 lentelėje.

Per pastaruosius septynerius metus Lietuvoje žalųjų ir žalmargių karvių vidutinis

primilžis, pieno riebalų ir pieno baltymų produkcija padidėjo atitinkamai - 41,7%, 50,9% ir

46,1%, o Lietuvos žalųjų veislės atskirai vidutinis primilžis padidėjo – 41,2%, pieno riebalų

produkcija – 50,7% ir pieno baltymų – 44,3%.

Nors bendroji pieno riebalų ir baltymų produkcija didėjant primilžiams augo, tačiau

karvių pieno riebumo ir baltymingumo dinamika per aštuonerius metus buvo nedidelė. Žalųjų

ir žalmargių veislių ir atskirai Lietuvos žalųjų veislės karvių sudarė atitinkamai 6,4% ir 2,9%.

Lietuvos žalieji galvijai daugelį metų intensyviai gerinami panaudojant geriausių

pasaulio pieninių galvijų veislių genetinį potencialą, tačiau užsieninių veislių galvijai žalųjų ir

žalmargių populiacijoje Lietuvoje sudaro apie 4,12%. Jų tarpe daugiausia yra Airšyrų ir

Švedijos žalmargių.

Didžiausiais išmilžiais Lietuvoje pasižymi Švedijos žalmargės, kurių vidutinis

pieningumas buvo 2135 kg didesnis nei Lietuvos žalųjų, o Airšyrų veislės karvių atitinkamai

930 kg didesnis. Riebiausias karvių pienas buvo Anglerų (4,83%) ir Airšyrų (4,61%), o

didžiausias pieno baltymingumas – Anglerų ir Danijos žalųjų (3,58%), Švedijos žalmargių

siekė 3,53%.

Daugelio autorių yra nustatyta neigiama koreliacija tarp pieningumo ir pieno

baltymingumo. Vykdant karvių selekciją pagal pieningumą, pieno baltymingumas tuomet

nedidėja, o vienpusė selekcija pagal pieno baltymingumą žymiai sumažina pieningumą.

Vykdant selekciją pagal pieno baltymingumą, galima padidinti ir karvių pieno riebumą, nes

tarp šių požymių yra teigiama koreliacija. Tyrimais nustatyta, kad pieno riebumo padidėjimas

ne visada vienodai susijęs su pieno baltymingumo padidėjimu. Vienodo riebumo piene

baltymų procentas gali būti įvairus. Tos pačios veislės karvių bei jų grupių baltymų kiekio

piene ir jo ryšio su pieno riebumu skirtumas nulemia genetinės savybės (Saikevičius ir

Juozaitienė, 2004).

12

(www.vic.lt); Kontroliuojamų karvių bandų produktyvumo apyskaita Nr. 63; 64; 65; 66.

2 lentelė. Kontroliuojamų žalųjų ir žalmargių karvių skaičius ir jų produktyvumas Lietuvoje

Vidutinis Vidutinis produktyvumas per metus kontroliuojamų Pieno riebalai Pieno baltymai

karvių Pieno, Dinamika Dinamika, Dinamika, Dinamika, Dinamika, Metai skaičius kg % % % kg % % % kg %

Žalųjų ir žalmargių veislių 1996 - 1997 45684 3392 100,0 4,22 100,0 143 100,0 3,39 100,0 115 100,0 1997 - 1998 41425 3815 112,5 4,33 102,6 165 115,3 3,34 98,5 128 111,3 1998 - 1999 37438 3895 114,8 4,34 102,8 169 118,1 3,25 95,9 126 109,6 1999 - 2000 30119 4215 124,3 4,46 105,7 188 131,3 3,35 98,8 141 122,6 2000 - 2001 26643 4533 133,6 4,43 105,0 201 140,4 3,39 100,0 154 133,9 2001 - 2002 31634 4695 138,4 4,38 103,8 206 143,9 3,43 101,2 161 140,0 2002 - 2003 40631 4805 141,7 4,49 106,4 216 150,9 3,49 102,9 168 146,1

Tarp jų Lietuvos žalųjų 1996 - 1997 44718 3373 100,0 4,22 100,0 142 100,0 3,39 100,0 115 100,0 1997 - 1998 41035 3809 112,9 4,33 102,6 165 116,2 3,34 98,5 127 110,4 1998 - 1999 37038 3887 115,2 4,34 102,8 168 118,3 3,25 95,9 126 109,6 1999 - 2000 28914 4162 123,4 4,45 105,5 185 130,3 3,35 98,8 139 120,9 2000 - 2001 25374 4489 133,1 4,43 105,0 199 140,1 3,39 100,0 152 132,2 2001 - 2002 30219 4648 137,8 4,38 103,8 203 143,0 3,43 101,2 159 138,3 2002 - 2003 38957 4761 141,2 4,49 106,4 214 150,7 3,49 102,9 166 144,3

Tarp jų užsieninių žalųjų ir žalmargių veislių karvių produktyvumas ir jo palyginimas (±) su Lietuvos žalųjų 2002 - 2003

Anglerų 231 5499 +738 4,83 +0,34 266 +52 3,58 +0,09 197 +31 Danijos 209 5373 +612 4,46 -0,03 240 +26 3,58 +0,09 192 +26 Airšyrų 462 5691 +930 4,61 +0,12 262 +48 3,52 +0,03 201 +35 Švicų 47 5134 +373 4,57 +0,08 235 +21 3,45 -0,04 177 +11

Vokietijos 290 5320 +559 4,34 -0,15 231 +17 3,29 -0,20 175 +9 Švedijos 413 6896 +2135 4,52 +0,03 312 +98 3,53 +0,04 243 +77 Holšteinų 22 5570 +809 4,35 -0,14 242 +28 3,38 -0,11 188 +22

13

Lietuvos žalųjų ir žalmargių populiacijos atskirų veislių produktyvumas per atskiras

laktacijas (Valstybės įmonėje „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras“

duomenimis) pateiktas 3 lentelėje.

Iš pateiktų duomenų matome, kad labiausiai pagal pieno produkciją išsiskiria Švedijos

žalmargės karvės. Anglerų veislės karvių produktyvumas žemesnis nei Švedijos žalmargių,

tačiau pieno sudėties rodikliais lenkia visų veislių karves. Danijos žalųjų ir airšyrų veislės

karvių produktyvumas neženkliai skiriasi nuo anglerų veislės karvių produktyvumo.

3 lentelė. Lietuvos žalųjų ir žalmargių populiacijos atskirų veislių produktyvumas

per atskiras laktacijas 2002 -2003 m.

Pieno riebalų Pieno baltymų Veislė Laktacija Karvių skaičius

Pieno kg % kg % kg

Lietuvos žalųjų 1 2

3 ir vyr.

70495352

16439

410544984714

4,444,494,37

182 202 206

3,413,493,42

140157161

Anglerų 1 2

3 ir vyr.

643982

478354656078

4,614,914,81

220 268 292

3,443,663,54

165200215

Danijos žalųjų 1 2

3 ir vyr.

523178

520150546084

4,334,404,24

225 222 258

3,453,633,53

180184214

Airšyrų 1 2

3 ir vyr.

9691

180

507755805901

4,574,654,43

232 259 261

3,353,623,47

170202205

Švicų 1 2

3 ir vyr.

81119

497646695492

4,624,504,45

230 210 244

3,333,453,37

166161185

Vokietijos žalmargių 1 2

3 ir vyr.

7341

124

424652305764

4,124,244,47

175 222 257

3,173,203,25

135168187

Švedijos žalmargių 1 2

3 ir vyr.

17442

126

596673467485

4,354,654,53

259 342 339

3,443,603,52

205264263

Vidutiniškai 1 2

3 ir vyr.

75235611

17054

417745534769

4,444,504,38

185 205 209

3,413,493,42

142159163

14

2.2.2 Kontroliuojamų žalųjų ir žalmargių karvių produktyvumas užsienyje

Europos Sąjungoje kontroliuojamų karvių produktyvumui keliami vis aukštesni

reikalavimai. Veislinių galvijų augintojai Europos Sąjungos ir kitose išvystytos

gyvulininkystės šalyse turėjo žymiai palankesnes ekonomines sąlygas veislių tobulinimui ir

yra pasiekę gerų produktyvumo rezultatų (4 lentelė).

4 lentelė. Kontroliuojamų karvių produktyvumas užsienyje 2002 m.

Valstybė

Kontro-liuojamų karvių

skaičius

Laktacijos trukmė

dienomis

Pieno kiekis (kg)

Pieno kiekis

per 305 d. (kg)

Pieno riebumas

(%)

Pieno baltymin-

gumas (%)

Veislė

Belgija 9788 332 6923 6759 4,21 3,39 Žalmargiai holšteinaiDanija 49265 365 7553 - 4,21 3,56 Danijos žalieji Danija 67373 365 5824 - 5,92 4,07 Džersiai Danija 5220 365 7451 - 4,25 3,44 Žalmargiai holšteinaiDanija 155 365 7763 - 4,35 3,49 Airšyrai Danija 28 365 7674 - 3,73 3,40 Norvegijos žalieji Estija 26874 323 5066 5052 4,39 3,34 Estijos žalieji Suomija 193302 - 7976 - 4,38 3,44 Airšyrai Vokietija 12500 7570 4,81 3,62 Anglerai Italija 3449 305 5424 5424 5,43 4,03 Džersiai Japonija 2368 345 6248 5750 4,90 3,87 Džersiai Latvija 41304 305 - 4550 4,46 3,31 Latvijos dvylieji Lenkija 18463 305 5589 5589 4,18 3,29 Lenkijos žalmargiai Lenkija 1145 305 3965 3965 4,27 3,33 Lenkijos žalieji Pietų Afrika 37827 295 5113 - 4,44 3,63 Džersiai Pietų Afrika 4671 293 5949 - 3,76 3,27 Airšyrai Švedija 166995 365 8427 - 4,27 3,43 Švedijos žalmargiai Švedija 1786 365 6132 - 5,64 3,86 Džersiai Šveicarija 814 298 4809 4921 5,55 3,87 Džersiai Olandija 229775 335 7684 7187 4,57 3,55 Olandijos žalmargiaiAnglija 13314 - - 5078 5,33 3,87 Džersiai Anglija 8688 - - 6105 3,99 3,34 Airšyrai Anglija 1465 - - 6010 3,85 3,31 Švicai Norvegija 233997 239 6190 4945 4,14 3,27 Norvegijos žalieji Austrija 215400 298 - 6074 4,18 3,44 Simentaliai Tunisas 216 313 4420 4351 3,41 3,42 Švicai

(http://www.icar.org/yearly_enquiry.htm)

Įrodyta, kad trumpiausias kelias genetinėms galvijų savybėms gerinti – naudoti

pranašesnių giminingų veislių paveldimąsias savybes, tačiau tik suderinant jas su vietinių, per

šimtmečius susiformavusių veislių geru prisitaikymu, reprodukcija, sveikatingumu ir

ilgaamžiškumu (Saikevičius ir Juozaitienė, 2004).

15

2.3 Lietuvos žalųjų galvijų eksterjeras

Eksterjeru vadinama gyvulio išvaizda, jo kūno sudėjimas. Mokslas apie eksterjerą

nagrinėja gyvulio išorės formas, susijusias su jų ūkinėmis ir biologinėmis savybėmis. Gyvulio

išvaizda atspindi fiziologinę organizmo būklę, todėl iš eksterjero galima spręsti apie

konstituciją, sveikatą ir iš dalies apie produktyvumą. Daugelis eksterjero bruožų yra

paveldimi, todėl jie būdingi ne tik tam tikro produktyvumo gyvuliams, bet ir veislei (Jukna,

1998).

Terminą eksterjeras vienas iš pirmųjų pavartojo K. Buželia (1797 m.), o 1868 metais

vokiečių zootechnikas G. Zetegastas savo darbuose įrodė, kad yra ryšys tarp gyvulio išvaizdos

ir jo gaunamos produkcijos.

Norint tinkamai įvertinti gyvulio eksterjerą, reikia gerai pažinti gyvulio kūno dalis.

Pieninėms karvėms būdingos kampuotesnės kūno formos su ryškiais sąnarių, šonkaulių ir

atskirų skeleto dalių kontūrais. Jų liemuo, iš šono žiūrint, yra lyg trikampio formos, kurio

viršūnė nukreipta į galvą, o pagrindas į užpakalį.

Gyvulio eksterjerą lemia paveldimumas, aplinkos sąlygos, didelę reikšmę turi šėrimas,

tinkama atranka bei paranka bei gamtinės sąlygos (Jukna, 1998).

Karvių eksterjeras Lietuvoje yra vertinamas pagal Valstybinės gyvulių veislininkystės

priežiūros tarnybos prie ŽŪM viršininko 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymą Nr. 34 linijiniu

metodu, įvertinant 19 požymių, kurie anatominiu ir funkciniu atžvilgiu skirstomi į 3 grupes:

požymiai, apibūdinantys bendrą kūno išsivystymą (aukštis, stambumas, kūno gylis, krūtinės

plotis, kūno tipas, užpakalio plotis, užpakalio kampas); galūnės (užpakalinių kojų pastatymo

kampas, užpakalinių kojų forma, kulno sąnarys, nagos aukštis, nagų ir čiurnos kampas);

tešmuo (tešmens priekinės dalies prisitvirtinimas, tešmens užpakalinės dalies aukštis, tešmens

raiščio tvirtumas, tešmens gylis, spenių išdėstymas, spenių ilgis ir storis).

Atskiri požymiai yra apjungiami pagal J. Darbuto (2000 m.) formulę:

np=19

E= ∑(9 - ⎜di ⎜ .VPi) -∑( Trj +1 . VTrj) i = 1 9 j = 1

2

čia: E - karvės eksterjero įvertinimas balais,

np - vertinamų požymių skaičius,

|di| - kiekvieno eksterjero požymio įvertinimo taškais ir optimalaus įvertinimo

skirtumo absoliutus (be + ar - ženklų) skaičius,

VPi - kiekvieno požymio santykiniai vertės koeficientai,

16

Trj - kiekvieno eksterjero trūkumo pasireiškimo laipsnis,

VTrj - kiekvieno trūkumo svertiniai koeficientai (Veislinių galvijų vertinimo taisyklės,

2000).

Karvių eksterjero vertinimų duomenys yra kaupiami V.Į. Žemės ūkio informacijos ir

kaimo verslo centre (Saikevičius ir Juozaitienė, 2004).

Lietuvos žalieji galvijai yra pieninio tipo. Jų galva nedidelė, sausa; kaklas ilgas,

neplatus, mažai raumeningas, be pagurklio; liemuo ilgas, gilus; krūtinė ilga, gili, didelės

apimties; užkirtimas už menčių pasitaiko retai. Nugaros linija ne visada tiesi – pasitaiko

karvių su įlinkusia arba kuprota nugara, įlinkusiu juosmeniu. Kojos vidutinio ilgio, stovėsena

taisyklinga; oda plona, elastinga; tešmuo vidutinio dydžio, gilus, nenukaręs; speniai

cilindriški, rečiau kūgiški.

Šios veislės galvijai žali, įvairaus atspalvio – nuo prinokusios vyšnios raudonumo iki

dvylos spalvos (Jukna, 1998).

2.4 Pieninių galvijų genetinis įvertinimas BLUP metodu

Daugelyje pasaulio valstybių ir beveik visose Europos Sąjungos šalyse galvijų genetinių

savybių vertinimas yra atliekamas BLUP metodu. BLUP (The Best Linear Unbiased

prediction) trumpinys iššifruojamas kaip geriausia linijinė bešališka prognozė (Lietuvos

juodmargių galvijų genealogija, 2002; Öle Danell, 1990; International Bull Evaluation

Service, 1994). Šis metodas įgalina apskaičiuoti tikrąją gyvulio veislinę vertę, atmetant

aplinkos sąlygų įtaką ir panaudojant giminaičių duomenis.

BLUP metodo naudojimas veislininkystėje suteikia galimybę atrinkti veisimui labiausiai

tinkamus gyvulius pakankamai ankstyvame amžiuje, o tai leidžia geriausiai panaudoti

genetinį potencialą gerinant galvijų veislines bei produktyviąsias savybes. Tokiu būdu

pagreitinamas selekcinis progresas, greičiau prisitaikoma prie pastoviai kintančių bei

griežtėjančių rinkos reikalavimų (Lietuvos juodmargių galvijų genealogija, 2002; Öle Danell,

1990; International Bull Evaluation Service, 1994).

Daugelį metų bulių veislinė vertė buvo nustatinėjama dukterų-bendraamžių metodu. Jis

patikimas tik tuomet, kai bendraamžės yra kilusios iš panašios veislinės vertės tėvų, visi

vertinami buliai yra vienos populiacijos (uždara veisimo sistema) ir populiacijoje nėra

genetinio trendo, t.y. selekcijos efektyvumas lygus nuliui.

17

Amerikiečių mokslininkas Č. Hendersonas sukūrė gyvulių genetinio įvertinimo BLUP

metodą, siekdamas išspręsti šias su bulių vertinimu susijusias problemas, kurios ir buvo

pagrindinės teorinės ir praktinės BLUP metodo sukūrimo prielaidos:

● įdiegus efektyvias pieninių galvijų gerinimo selekcijos programas, sparčiai

padidėjo jų produktyvumo genetinis potencialas bei jo skirtumas tarp bulių kartų;

● gerinant pieninius galvijus giminingomis veislėmis (holšteinais, anglerais ir kt.),

išryškėjo genetiniai skirtumai tarp gyvulių grupių populiacijose;

● ištobulinus skaičiavimo techniką, buvo galima sukaupti daug informacijos apie

gyvulius ir atlikti jų vertinimą didelių skaičiavimo sąnaudų reikalaujančiu BLUP metodu.

Šiuo metu BLUP-as yra teoriškai ir praktiškai labiausiai pagrįstas ir plačiausiai bulių

veislinei vertei nustatyti naudojamas metodas. Jis suteikia galimybę objektyviausiai genetiškai

įvertinti gyvulius.

2.4.1 Lietuvos pieninių galvijų vertinimo BLUP metotika

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. 324

pieniniai galvijai Lietuvoje vertinami BLUP metodu pagal toliau pateikiamą metodiką.

Populiacija

Vertinami požymiai

Laktacijų

skaičius

Lietuvos Žalieji

Pienas(kg), riebalai(kg), baltymai(kg), riebalai(%), baltymai(%),

išskaičiuojami iš atitinkamų požymių įvertinimų pagal šias formules:

VV_rieb(%)= (VV_rieb(kg) * 100-VV_pienas(kg) * 4,05) /

VV_pienas(kg) + 3683

VV_balt(%)= (VV_balt(kg) * 100-VV_pienas(kg) * 3,03) /

VV_pienas(kg) + 3683

Kiekvienam produktyvumo požymiui pirma laktacija dalijama į dvi

dalis: 1-90 dienos ir 91-305 dienos. Šios dalys naudojamos kaip

genetiškai skirtingi požymiai.

Pirmos trys laktacijos

18

Duomenų loginės

ribos

Veršiavimosi

amžius:

Intervalo tarp

apsiveršiavimų:

1 laktacija 2 laktacija 3 laktacija

280-650 dienų.

20-42 mėn., 30-56 mėn., 44-75 mėn.,

Laktacijos trukmės:

Produktyvumo:

240-305 dienų, normalios, užbaigtos

laktacijos.

1 laktacijos per 1-90 dienos

Pienas 400-4000kg

Riebalai 15-200kg

Baltymai 12-160kg

Per 1, 2 ir 3 laktacijas

Pienas

Riebalai

baltymai

1000-15000kg

35-600kg

25-500kg

Karvės:

Pirmas veršiavimasis >= 1995.10.01

turinčios 1-90 dienų arba pirmos laktacijos

įrašą. Neįtraukiamos pirmos kartos mišrūnės

su kitos pieninių galvijų populiacijos arba su

mėsiniais galvijais.

Vertinimo

metodas

Vieno požymio – kelių laktacijų – BLUP – gyvulio modelis

Negenetiniai

efektai

Ūkis – metai –

sezonas

Veršiavimosi

sezonai:

Pirmas –10, 11, 12, 1,

2, 3 mėn. ir antras – 4,

5, 6, 7, 8, 9 mėn.

19

Veršiavimosi

Amžius:

Apjungtos grupės neturinčios 3 vertinamų

karvių. Apjungimas pagal 1-os laktacijos arba

1-90 dienų duomenis.

1 laktacija 2 laktacija 3 laktacija

1 gr. 20-23 30-38 44-49 mėn. mėn. mėn. 2 gr. 24-27 39-41 50-53 mėn. mėn. mėn. 3 gr. 28-32 42-45 54-58

mėn. mėn. mėn. 4 gr. 33-35 46-56 59-75 mėn. mėn. mėn.

5 gr. 36-42 mėn.

Genetinės grupės

Įvertinimų

išraiškos

Genetinė bazė

Įvertinimo

rezultatų

skelbimas

Veislės efektas

Genetinės grupės, kai nežinomi gyvulio protėviai, sudaromos

atsižvelgiant į gyvulio: lytį – veislę – gimimo metus

Trijų laktacijų veislinių verčių vidurkis požymiams: pienas(kg),

riebalai(kg), baltymai(kg), riebalai(%), baltymai(%). Sąlyginės

veislinės vertės požymiams: pienas(kg), riebalai(kg), baltymai(kg) ir

bendras produktyvumo indeksas gauti naudojant populiacijos reikšmę

100 ir standartinę variaciją 12. Bendras produktyvumo indeksas

gaunamas iš įvertinimo pagal riebalus(kg), baltymus(kg) santykiu 1:2.

J: Bendras_indeksas= 86.15 + VV_rieb(kg) * 0,75 + VV_balt(kg)*1.49

Veislinėms vertėms absoliutiems rodikliams: visos karvės gimusios

1995 metais. Sąlyginės veislinės vertės indeksas: 8-10 metų buliai

(2002 metais – buliai, gimę 1992-94 m.), kurie turi nemažiau 20

dukterų.

Jei dukterų>=15, ūkių>=3.

20

2.4.2 Genetiškai įvertintos populiacijos charakteristika

Karvių skaičius ir produktyvumo vidurkis pagal požymį ir laktaciją pateiktas 5 lentelėje.

Iš lentelės duomenų matyti, kaip pasikeitė vertinimuose naudoti duomenys apie populiaciją,

lyginant juos su priešpaskutiniu vertinimu. Per minėtą laikotarpį vertinamų karvių skaičius

išaugo apie 10 %, o taip pat padidėjo ir jų produktyvumas.

5 lentelė. Karvių skaičius ir produktyvumo vidurkis pagal požymį ir laktaciją

2004.06.01 2004.01.01 Požymiai

Laktacijos Karvių skaičius

Vidurkis Karvių skaičius

Vidurkis

1lakt. 1-90 dienos 67368 1273 62606 1252 1lakt. 91-305 dienos 49171 2305 45357 2261 2laktacija 27545 4149 24736 4062

Pienas

3laktacija 15505 4597 13815 4515 1lakt. 1-90 dienos 67368 54 62606 52 1lakt. 91-305 dienos 49171 102 45357 100 2laktacija 27545 184 24736 180

Riebalai 3laktacija 15505 204 13815 200

1lakt. 1-90 dienos 54803 42 50042 41 1lakt. 91-305 dienos 37209 83 33396 81 2laktacija 27469 141 24660 138

Baltymai 3laktacija 15481 155 13791 152

Duomenys apie galvijų kilmę pateikti 6 lentelėje, iš kurios matome, kad per pusę metų

padidėjo galvijų skaičius, tačiau dalis tų galvijų, kurie turi tėvą sumažėjo nuo 92 iki 86 %, o

galvijų, kurie turi ir motiną sumažėjo nuo 53 iki 50 %. Tai įvyko todėl, kad į duomenų bazę

pateko daugiau duomenų naujai pradėtų kontroliuoti gyventojų pagalbiniuose ūkiuose

laikomų karvių, kurioms anksčiau nebuvo oficialiai vedama kilmės ir produkcijos apskaita.

6 lentelė. Galvijų kilmės duomenys

2004.06.01 2004.01.01

Galvijų skaičius % Galvijų

skaičius %

Viso galvijų 97381 100 91462 100 Turi tėvą 89217 86 84152 92 Turi motiną 52552 50 48717 53

21

3. DARBO METODIKA

Darbas buvo atliktas 2003 – 2005 magistratūros studijų metais Lietuvos veterinarijos

akademijos Gyvulių veisimo ir genetikos katedros Gyvulių veislinės vertės tyrimų ir

selekcijos laboratorijoje, Valstybės įmonėje „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo

centras“ ir Lietuvos žalųjų galvijų gerintojų asociacijoje.

Pirmame tyrimų etape buvo išanalizuoti sėklinimo sistemoje naudojamų bulių kilmės

duomenys ir papildytos bulių genealoginės schemos.

Antrame tyrimų etape buvo atliktas žalųjų ir žalmargių bulių linijų selekcionuojamų

požymių statistinis-genetinis įvertinimas.

Tyrimams buvo naudoti kontroliuojamų karvių, apsiveršiavusių nuo 1995-10-01

apskaitos veislininkystės duomenys bei bulių genetinio įvertinimo BLUP metodu duomenys,

gauti iš Valstybės įmonės „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras“. Duomenų bazė

buvo sudaryta, naudojant ACCESS 2000 duomenų bazių valdymo sistemą.

Statistinė duomenų analizė atlikta naudojantis „R“ (http://www.r-project.org) statistiniu

paketu. Apskaičiuoti požymių aritmetiniai vidurkiai ( x ), vidutiniai kvadratiniai nuokrypiai

(δ), įvairavimo koeficientai (Cv), vidurkių paklaidos (mx). Aritmetinių vidurkių skirtumo

patikimumas (p) nustatytas pagal Stjudentą. Apskaičiuoti koreliacijos (r) koeficientai bei jų

patikimumas. Rezultatai laikomi patikimais, kai p<0,05, rezultatai nepatikimi, kai p≥0,05.

Darbe buvo panaudoti literatūrinis, analitinis, palyginamasis bei statistinis (Juozaitienė

ir Kerzienė, 2001) tyrimų metodai.

22

4. TYRIMŲ REZULTATAI

4.1 Lietuvos žalųjų ir žalmargių galvijų genealoginės struktūros dinamika

Pastaraisiais metais, plečiantis genetinių resursų tarpusavio mainams, ženkliai keičiasi

atskirų populiacijų genealoginė struktūra ir gyvulių veislingumas. Kontroliuojamų žalųjų ir

žalmargių karvių bandų genealoginės struktūros kitimas 2000-2003 metais pateiktas 7

lentelėje.

7 lentelė. Kontroliuojamų žalųjų ir žalmargių karvių populiacijos struktūra 2000-

2003 m.

Metai Struktūrinių vienetų pavadinimai 2000 2002 2003

Danijos žalųjų ir anglerų bulių palikuonys: Seleno LŽ 1479 linija ir kiti buliaus Hojvig 3284 palikuonys Buliaus Aalborg Wahl 4344 palikuonys Kiti buliaus Kaersholm Hojager 4051 palikuonys Buliaus Eske Brangstrup 2456 Buliaus Corbitz 16496 ir kiti Korbitz grupės palikuonys Kitos giminingos grupės Žalmargių holšteinų bulių palikuonys: Buliaus Star 20135 palikuonys Buliaus W.A.Burke Lad 697789 palikuonys Buliaus H.H.Triple Threat-Red 1629391 palikuonys Buliaus ABC Reflection Sovereign 198998 palikuonys Kiti žalmargių holšteinų bulių palikuonys Švicų bulių palikuonys: Buliaus M.W. Destiny 118619 palikuonys Buliaus W.C.J. Elegant 148551 palikuonys Buliaus Meridian 90827 palikuonys Buliaus A.R.O. Punch 116497 palikuonys Kiti švicų bulių palikuonys Airšyrų ir Švedijos žalmargių bulių palikuonys: Buvusi A linija Buliaus Earl Errant 6721 genealoginė linija Buliaus H.S. Hugh 9026 genealoginė linija Buliaus W. Envy Me 7027 genealoginė linija Kiti airšyrų ir Švedijos žalmargių bulių palikuonys Nežinomos kilmės žalieji ir žalmargiai galvijai

59,5 25,4 8,8 4,7 8,8 8,5 3,3 8,2 1,2 1,5 2,8 2,0 0,7 12,1 1,7 1,3 4,9 2,9 1,3 6,4 0,1 4,5 0,1 0,5 1,2 13,8

42,6 16,3 7,4 3,1 5,7 6,9 3,2 13,2 2,4 2,2 5,4 2,8 0,4 12,0 0,8 1,6 5,5 2,3 1,8 14,2 0,1 8,8 3,6 0,4 1,3 18,0

35,2 14,0 5,6 2,4 5,3 4,3 3,6 15,7 2,4 2,0 6,8 4,1 0,3 10,4 0,6 1,7 5,1 1,8 1,2 16,3 0,1 9,1 4,6 0,3 2,2 22,4

Iš viso populiacijoje 100 100 100

23

Per pastaruosius 4 metus žalųjų ir žalmargių kontroliuojamų karvių bandų

genealoginėje struktūroje (žr. 7 lentelė) sparčiausiai didėjo airšyrų ir Švedijos žalmargių bulių

palikuonių skaičius nuo 6,4 iki 16,3%. Šiam kitimui didelę įtaką turėjo Lietuvoje išaugintų

aukštos veislinės vertės Švedijos žalmargių veislės bulių intensyvus panaudojimas. Žalmargių

holšteinų bulių palikuonių skaičius padidėjo nuo 8,2 iki 15,7%, o Danijos žalųjų ir anglerų

bulių palikuonių sumažėjo nuo 59,5 iki 35,2%.

8 lentelė. Žalųjų ir žalmargių bulių genealoginė struktūra atskirais kontrolės metais

Metai 2000 2002 2003

Struktūrinių vienetų pavadinimai

skaičius % skaičius % skaičius % Danijos žalųjų ir anglerų bulių palikuonys: Seleno LŽ 1479 linija ir kiti buliaus Hojvig 3284 palikuonys Buliaus Aalborg Wahl 4344 palikuonys Kiti buliaus Kaersholm Hojager 4051 palikuonys Buliaus Eske Brangstrup 2456 Buliaus Corbitz 16496 ir kiti Korbitz grupės palikuonys Kitos giminingos grupės Žalmargių holšteinų bulių palikuonys: Buliaus Star 20135 palikuonys Buliaus W.A.Burke Lad 697789 palikuonys Buliaus H.H.Triple Threat-Red 1629391 palikuonys Buliaus ABC Reflection Sovereign 198998 palikuonys Kiti žalmargių holšteinų bulių palikuonys Švicų bulių palikuonys: Buliaus M.W. Destiny 118619 palikuonys Buliaus W.C.J. Elegant 148551 palikuonys Buliaus Meridian 90827 palikuonys Buliaus A.R.O. Punch 116497 palikuonys Kiti švicų bulių palikuonys Airšyrų ir Švedijos žalmargių bulių palikuonys: Buvusi A linija Buliaus Earl Errant 6721 genealoginė linija Buliaus H.S. Hugh 9026 genealoginė linija Buliaus W. Envy Me 7027 genealoginė linija Kiti airšyrų ir Švedijos žalmargių bulių palikuonys

69

36

13 8 5 6 1

32 4 3 10

11 4

34 3 9 14 4 4

36 -

16 7 3 10

40,4

21,1

7,6 4,7 2,9 3,5

0,6

18,6

2,3 1,8 5,8

6,4

2,3

19,9

1,8 5,3 8,2 2,3 2,3

21,1

-

9,4 4,1 1,8 5,8

39

19 8 6 - 5 1

27 2 5 4

15 1

32 1 10 14 4 3

46 -

15 12 6 13

27,1

13,2

5,5 4,2 -

3,5

0,7

18,8

1,5 3,5 2,7

10,4

0,7

22,2

0,7 6,9 9,7 2,7 2,2

31,9

-

10,4 8,3 4,2 9,0

34

17 6 5 - 5 1

43 2 5 9

23 4

31 -

11 13 4 3

59 -

21 12 8 18

20,3

10,1

3,6 3,0 -

3,0

0,6 25,7

1,2 3,0 5,4

13,7

2,4

18,6

-

6,6 7,8 2,4 1,8

35,4

-

12,6 7,2 4,8 10,8

Iš viso populiacijoje 171 100 144 100 167 100

24

Žalųjų ir žalmargių bulių genealoginės struktūros kitimas 2000-2003 metais pateiktas 8

lentelėje. Iš pateiktų duomenų matome, kad Danijos žalųjų ir anglerų veislių grupės linijų

bulių skaičius per analizuojamą laikotarpį sumažėjo 20,1%, o airšyrų ir Švedijos žalmargių

linijų bulių skaičius padidėjo 14,3%. Švisų linijų bulių skaičius per 4 metus išliko pastovus, o

žalmargių holšteinų linijų bulių skaičius padidėjo beveik 7%.

4.2 Žalųjų ir žalmargių bulių veislinės vertės pagal produktyvumą tyrimas

4.2.1 Bulių genetinio įvertinimo BLUP metodu analizė pagal bulių linijas

Bulių veislinės vertės indeksų analizės pagal bulių linijas duomenys pateikti 9 lentelėje.

Analizė parodė, kad aukščiausios veislinės vertės buliai, kurių genetinio įvertinimo BLUP

metodu indeksai yra didesni nei 100, pagal bendrą produktyvumo indeksą (Bni) priklauso

šioms linijoms: buliaus W. A. Burke Lad 697789 palikuonys, buliaus H. H. Triple Threat-Red

1629391 palikuonys, buliaus Earl Errant 6721 genealoginė linija, buliaus W. Envy Me 7027

genealoginė linija ir kiti airšyrų ir Švedijos žalmargių bulių palikuonys.

Daugiausiai aukščiausios veislinės vertės bulių pagal pieningumo genetinės vertės

indeksą (Pi) buvo šiose linijose: buliaus W. A. Burke Lad 697789 palikuonys, buliaus H. H.

Triple Threat-Red 1629391 palikuonys, buliaus ABC Reflection Sovereign 198998

palikuonys, buliaus Earl Errant 6721 genealoginė linija, buliaus W. Envy Me 7027

genealoginė linija ir kiti airšyrų ir Švedijos žalmargių bulių palikuonys.

Pagal pieno riebalų genetinės vertės indeksą (Ri) geriausiai įvertintos šios bulių linijos:

buliaus W. A. Burke Lad 697789 palikuonys, buliaus H. H. Triple Threat-Red 1629391

palikuonys, buliaus A. R. O. Punch 116497 palikuonys, buliaus Earl Errant 6721 genealoginė

linija, buliaus W. Envy Me 7027 genealoginė linija ir kiti airšyrų ir Švedijos žalmargių bulių

palikuonys.

Pagal pieno baltymų indeksą (Bi) geriausios yra šios bulių linijos: buliaus W. A. Burke

Lad 697789 palikuonys, buliaus H. H. Triple Threat-Red 1629391 palikuonys, buliaus Earl

Errant 6721 genealoginė linija, buliaus W. Envy Me 7027 genealoginė linija ir kiti airšyrų ir

Švedijos žalmargių bulių palikuonys.

Nors kitų linijų bulių vidutiniai genetinės vertės indeksai yra žemesni už 100, tačiau

visose linijose yra aukštos veislinės vertės bulių. Pvz.: Danijos žalųjų veislės bulius Lubinas

25

LŽ 3549 yra buliaus W. C. J. Elegant 148551 palikuonis. Jo genetinės vertės rodikliai yra

vieni iš geriausių: Pi – 117, Ri – 118, Bi -123, Bni – 121.

9 lentelė. Vidutiniai bulių linijų veislinės vertės indeksai

Veislinės vertės indeksai Struktūrinių vienetų pavadinimai Linijoskodas

Bulių skaičius Pi Ri Bi Bni

Danijos žalųjų ir anglerų bulių palikuonys: Seleno LŽ 1479 linija ir kiti buliaus Hojvig 3284 palikuonysBuliaus Aalborg Wahl 4344 palikuonys Kiti buliaus Kaersholm Hojager 4051 palikuonys Buliaus Eske Brangstrup 2456 Buliaus Corbitz 16496 ir kiti Korbitz grupės palikuonys Kitos giminingos grupės Žalmargių holšteinų bulių palikuonys: Buliaus Star 20135 palikuonys Buliaus W.A.Burke Lad 697789 palikuonys Buliaus H.H.Triple Threat-Red 1629391 palikuonys Buliaus ABC Reflection Sovereign 198998 palikuonys Kiti žalmargių holšteinų bulių palikuonys Švicų bulių palikuonys: Buliaus M.W. Destiny 118619 palikuonys Buliaus W.C.J. Elegant 148551 palikuonys Buliaus Meridian 90827 palikuonys Buliaus A.R.O. Punch 116497 palikuonys Kiti švicų bulių palikuonys Airšyrų ir Švedijos žalmargių bulių palikuonys: Buvusi A linija Buliaus Earl Errant 6721 genealoginė linija Buliaus H.S. Hugh 9026 genealoginė linija Buliaus W. Envy Me 7027 genealoginė linija Kiti airšyrų ir Švedijos žalmargių bulių palikuonys

730 850 800 600 110 099

200 920 950 980 900

335 336 337 338 339

410 420 430 440 450

57 19 12 11 16 4 5 4 10 14 1 3 11 13 5 4 1 16 8 3 14

88,5 88,2 89,0 85,6 90,3 88,8

85,2 110,3 101,0 103,0 87,0

93,0 99,5 96,0 93,8 92,0

96,0 100,7 95,6

102,3 109,4

89,788,191,081,490,187,8

88,6102,0101,698,892,0

88,097,494,9

101,290,3

94,0108,197,8

103,0105,0

86,987,888,181,489,586,8

81,4101,3100,599,491,0

86,398,495,096,289,8

90,0107,098,8

100,3106,0

87,787,688,980,789,386,8

83,6101,5101,099,191,0

86,397,994,998,289,3

92,0107,798,3

101,7105,9

Geriausių bulių sąrašai pagal atskirus požymius pateikti 10 lentelėje, iš kurios duomenų

matome, kad pagal bendrą produktyvumo (Bni), pieno riebalų genetinės vertės (Ri) ir pieno

baltymų (Bi) indeksus daugiausiai aukščiausios veislinės vertės bulių yra buliaus Earl Errant

6721 genealoginėje linijoje (420), o pagal pieningumo genetinės vertės indeksą (Pi)

daugiausiai yra kitų airšyrų ir Švedijos žalmargių bulių palikuonių linijos bulių (450).

26

10 lentelė. Geriausi buliai pagal veislinės vertės indeksus

Geriausi buliai pagal veislinės vertės indeksus: Bni Pi Ri Bi

Eil. Nr. Buliaus vardas, Nr. Linijos

kodas Įvertini-

mas Buliaus vardas, Nr. Linijos kodas

Įvertini-mas Buliaus vardas, Nr. Linijos

kodasĮvertini-

mas Buliaus vardas, Nr. Linijos kodas

Įvertini-mas

1 Hau 63777 950 128 Statesman-Red 2156657 920 138 Topolis 10003617 420 126 Hau 63777 950 131

2 Statesman-Red 2156657 920 125 R-N Mario Red 2244521 980 134 Hau 63777 950 121 Statesman-Red 2156657 920 126

3 Topolis 10003617 420 123 Vėdrynas 10003618 450 133 Statesman-Red 2156657 920 121 Vėdrynas 10003618 450 126

4 Vėdrynas 10003618 450 122 Hau 63777 950 130 Jacintas 10003561 338 121 Lubinas 10003549 336 123

5 Lubinas 10003549 336 121 Volmetas 10003640 450 130 Naras 10003615 420 120 Hulan 86097 420 121

6 Hulan 86097 420 119 Volas 10003626 450 129 Christiansborg 94125 450 119 Topolis 10003617 420 120

7 Volas 10003626 450 118 Vastigard 86165 450 122 Lubinas 10003549 336 118 Halla 83798 420 118

8 Halla 83798 420 117 Oda Lotus 34343 336 119 Volas 10003626 450 118 Volas 10003626 450 117

9 Neumond 10003583 420 116 Lubinas 10003549 336 117 Pyllberg 10003605 430 116 Neumond 10003583 420 117

10 Jaukas 10003590 450 115 Hulan 86097 420 113 Jaukas 10003590 450 115 R-N Mario Red 2244521 980 117

11 Christiansborg 94125 450 115 Topolis 10003617 420 112 Tangas 10003625 420 115 Ekeslunda 84704 420 117

12 Tigras 10003639 420 114 Korys 10003422 950 112 Unna 10003642 950 115 Volmetas 10003640 450 116

13 Tangas 10003625 420 114 Smagutis 10003424 920 111 Vėdrynas 10003618 450 114 Tigras 10003639 420 115

14 R-N Mario Red 2244521 980 114 Christiansborg 94125 450 110 Hulan 86097 420 114 Oda Lotus 34343 336 115

15 Pyllberg 10003605 430 114 Unna 10003642 950 109 Halla 83798 420 114 Jaukas 10003590 450 114

16 Volmetas 10003640 450 114 B-F Lo-Nox TL 2208576 980 109 Torpane 83882 420 114 Tangas 10003625 420 113

17 Unna 10003642 950 114 Tangas 10003625 420 108 Neumond 10003583 420 113 Unna 10003642 950 113

18 Ekeslunda 84704 420 113 Ernikas 10003560 339 108 Matas 10003636 980 113 Pyllberg 10003605 430 112

19 Ernikas 10003560 339 112 Apynys 10003577 980 108 Tigras 10003639 420 112 Ernikas 10003560 339 112

20 Oda Lotus 34343 336 112 Halla 83798 420 107 Korys 10003422 950 112 Christiansborg 94125 450 111

27

4.2.2 Bulių veislinės vertės indeksų fenotipinės koreliacijos koeficientai

Bulių veislinės vertės indeksų fenotipinės koreliacijos koeficientai pateikti 11 lentelėje.

Iš lentelės pateiktų duomenų matome, kad dideli teigiami statistiškai patikimi

koreliacijos koeficientai nustatyti tarp visų požymių veislinių verčių.

11 lentelė. Bulių veislinės vertės indeksų fenotipinės koreliacijos koeficientai

Požymiai

Pieningumo

indeksas (Pi)

Pieno riebalų

indeksas (Ri)

Pieno baltymų

indeksas (Bi)

Pieno riebalų indeksas (Ri) 0,762**

Pieno baltymų indeksas (Bi) 0,890** 0,844**

Bendras produktyvumo

indeksas (Bni)

0,872** 0,943** 0,974**

Pastaba: **p<0,01

4.2.3 Bulių linijos įtaka žalųjų ir žalmargių galvijų veislinei vertei

Dispersinės analizės tyrimai (žr. 12 lentelę) parodė, kad bulių linijos įtaka galvijų

veislinei vertei yra statistiškai patikima (p<0,001). Analizuojant linijos įtaką karvių veislinei

vertei buvo nustatyta, kad didžiausia linijos įtaka buvo karvių pieno baltymų indeksiui (Bi).

Išanalizavus linijos įtaką bulių veislinei vertei nustatyta, kad linija labiausiai įtakoja

pieningumo indeksiui (Pi).

12 lentelė. Bulių linijos įtaka žalųjų galvijų veislinei vertei

Įtaka (%) BLUP genetinio įvertinimo indeksams

Linijos įtaka Pi Ri Bi

Karvių veislinei vertei

38,47***

42,11***

44,42***

Bulių veislinei vertei

40,85***

32,65***

38,65***

Pastaba: *** p<0,001

28

4.2.4 Karvių genetinio įvertinimo analizė pagal bulių linijas

Iš 13 lentelės duomenų matome, kad pagal karvių pieningumo veislinės vertės indeksą

geriausios linijos yra: buliaus W. A. Burke Lad 697789 palikuonys (920), kitų airšyrų kilmės

bulių palikuonys (450), W. Envy Me 7027 genealoginė linija (440) ir buliaus ABC Reflection

Sovereign 198998 palikuonys (980).

Pagal karvių pieno riebalų veislinės vertės indeksą geriausios linijos yra: buliaus H. S.

Hugh 9026 genealoginė linija (430), buliaus Earl Errant 6721 genealoginė linija (420), kiti

airšyrų kilmės bulių palikuonys (450) ir buliaus H. H. Triple Threat-Red 1629391 palikuonys

(950).

Didžiausi karvių pieno baltymų veislinės vertės indeksai buvo šiose linijose: buliaus H.

S. Hugh 9026 genealoginė linija (430), buliaus Earl Errant 6721 genealoginė linija (420), kiti

airšyrų kilmės bulių palikuonys (450) ir buliaus H. H. Triple Threat-Red 1629391 palikuonys

(950).

13 lentelė. Karvių veislinės vertės indeksai pagal bulių linijas

Linija Karvių skaičius Pienas, kg Riebalai, kg Baltymai, kg 110 5588 11,8 2,3 2,0 200 1309 5,0 5,5 1,7 335 1117 75,7 -0,1 1,9 336 964 198,0 9,0 8,6 337 2673 82,3 4,6 4,1 338 1011 150,4 9,8 8,0 339 951 -20,5 -1,8 -0,8 410 28 146,6 6,9 3,8 420 2926 255,5 16,7 13,5 430 1589 250,9 18,2 13,7 440 199 298,1 14,7 10,4 450 907 372,1 15,6 12,7 600 5245 -54,0 -3,2 -1,7 730 13549 -20,9 0,4 0,2 800 3655 -5,9 -0,1 0,3 850 6013 -1,9 0,9 1,1 900 445 182,2 7,5 6,7 920 1203 418,1 13,0 10,7 950 2333 230,7 14,8 11,1 980 1577 260,6 9,0 8,5 099 1099 9,0 4,5 1,6

29

4.3 Produktyvumo ir pieno sudėties selekciniai-genetiniai parametrai

4.3.1 Produktyvumo ir pieno sudėties variacijos

Pieno produkcijos ir sudėties variacijos koeficientų tyrimų duomenys pateikti 14

lentelėje. Iš pateiktų duomenų matome, kad karvių pieningumo variacija visose laktacijas

svyravo nuo 26,6% iki 28,7%, pieno riebumo – nuo 12,3% iki 14,0%, pieno baltymingumo –

nuo 7,8% iki 8,63%. Pieno riebalų ir baltymų kiekio variacijos koeficientai buvo panašūs -

28,2% - 32,2%.

Pateikti duomenys rodo, kad žalųjų ir žalmargių galvijų populiacijoje Lietuvoje yra

pakankamai rezervų produktyvumui ir pieno sudėčiai gerinti.

14 lentelė. Produktyvumo ir pieno sudėties variacijos koeficientai

Laktacija Požymiai Požymių variacija (Cv) % Pirma Pienas, kg 26,6 Riebalai, kg 28,7 Riebumas % 12,3 Baltymai, kg 28,1 Baltymingumas % 7,9 Antra Pienas, kg 28,7 Riebalai, kg 32,2 Riebumas % 12,5 Baltymai, kg 30,0 Baltymingumas % 7,8 Trečia Pienas, kg 26,9 Riebalai, kg 30,3 Riebumas % 14,0 Baltymai, kg 28,2 Baltymingumas % 8,6

4.3.2 Žalųjų karvių pieningumo ir pieno sudėties požymių fenotipinė koreliacija

Žalųjų ir žalmargių galvijų atskirų laktacijų produktyvumo požymių fenotipinės

koreliacijos koeficientai parodyti 15 – 17 lentelėse.

Iš lentelėse pateiktų duomenų matome, kad žalųjų populiacijoje, dideli teigiami

koreliacijos koeficientai (rp=0,87-0,96; p<0,01) nustatyti tarp pieningumo ir pieno riebalų,

pieningumo ir pieno baltymų bei tarp pieno riebalų ir pieno baltymų produkcijos visose trijose

30

laktacijose. Tarp pieno riebumo ir pieno baltymingumo nustatytas vidutinis teigiamas

koreliacijos koeficientas (rp=0,36-0,56; p<0,01) rodo, kad didinant pieno riebumą,

baltymingumas didės. Pirmoje ir antroje laktacijose tarp pieningumo ir pieno baltymingumo

nustatyti maži neigiami koreliacijos koeficientai (rp=-0,12; p<0,01), trečioje – maža teigiama,

tačiau statistiškai patikima koreliacija (rp= 0,10; p<0,01).

15 lentelė. Pieningumo ir pieno sudėties požymių fenotipinės koreliacijos

koeficientai 1 laktacijoje

Požymiai Pieningumas,

kg

Pieno

riebalai, kg

Pieno

riebumas,%

Pieno

baltymai, kg

Pieno riebalai, kg 0,876** - - -

Pieno riebumas, % 0,044 0,507** - -

Pieno baltymai, kg 0,956** 0,886** 0,145** -

Pieno baltymingumas, % -0,067* 0,103** 0,361** 0,221**




kg

Pieno

riebalai, kg

Pieno

riebumas, %

Pieno

baltymai, kg


Pieno riebumas, % 0,012 0,454** - -


Pieno baltymingumas, % -0,123** 0,131** 0,568** 0,223**




kg

Pieno

riebalai, kg

Pieno

riebumas, %

Pieno

baltymai, kg


Pieno riebumas, % 0,080* 0,514** - -


Pieno baltymingumas, % 0,102** 0,254** 0,371** 0,343**

Pastaba: *p<0,05, **p<0,01

31

4.3.3 Atskirų linijų karvių pieningumo ir pieno sudėties požymių fenotipinė koreliacija

Skirtingoms linijoms priskirtų karvių atskirų laktacijų produktyvumo požymių

fenotipinės koreliacijos koeficientai pateikti 18 – 20 lentelėse. Analizės duomenys rodo, kad

dideli teigiami fenotipinės koreliacijos koeficientai visose laktacijose ir linijose nustatyti tarp

pieningumo ir pieno riebalų, tarp pieningumo ir pieno baltymų ir tarp pieno riebalų ir pieno

baltymų. Tarp pieno riebumo ir pieno baltymingumo nustatyti vidutiniai teigiami koreliacijos

koeficientai visose laktacijose ir linijose. Pageidautini teigiami koreliacijos koeficientai tarp

karvių pieningumo ir pieno riebumo nustatyti šiose bulių linijose: pirmoje laktacijoje - buliaus

Corbitz 16496 ir kitų Korbitz grupės palikuonys (110); antroje laktacijoje - buliaus Kaersholm

Hojager 4051 palikuonys (800), buliaus Corbitz 16496 ir kitų Korbitz grupės palikuonys

(110), buliaus Eske Brangstrup 2456 palikuonys (600), kitos giminingos grupės (099) ir

buliaus M. W. Destiny 118619 palikuonys (335); trečioje laktacijoje - buliaus Kaersholm

Hojager 4051 palikuonys (800), buliaus Eske Brangstrup 2456 palikuonys (600), buliaus M.

W. Destiny 118619 palikuonys (335), kitų švicų bulių palikuonys (339). Tarp karvių

pieningumo ir pieno baltymingumo teigiami koreliacijos koeficientai nustatyti šiose bulių

linijose: pirmoje laktacijoje - buliaus Corbitz 16496 ir kitų Korbitz grupės palikuonys (110),

Seleno LŽ 1479 linija ir kiti buliaus Hojvig 3284 palikuonys (730); antroje laktacijoje -

buliaus Kaersholm Hojager 4051 palikuonys (800); trečioje laktacijoje – buliaus Aalborg

Wahl 4344 palikuonys (850), Seleno LŽ 1479 linija ir kiti buliaus Hojvig 3284 palikuonys

(730), buliaus Corbitz 16496 ir kitų Korbitz grupės palikuonys (110), buliaus M. W. Destiny

118619 palikuonys (335), kitų švicų bulių palikuonys (339).

32

18 lentelė. Produktyvumo požymių fenotipinės koreliacijos koeficientai atskiruose linijose (pirma laktacija)

Struktūrinių vienetų kodai

Pienin- gumas, kg - pieno riebalai, kg

Pienin- gumas, kg - pieno riebumas, %

Pienin- gumas kg - pieno baltymai, kg

Pienin- gumas, kg - pieno baltymingumas,%

Riebalai, kg – riebumas, %

Riebalai, kg – baltymai, kg

Riebalai, kg – baltymin-gumas, %

Riebu- mas, % - baltymai, kg

Riebu- mas, % - baltymingumas, %

Baltymai, kg – baltymingumas, %

730 850 800 110 600 099

0,887** 0,879** 0,859** 0,900** 0,873** 0,876**

0,002 -0,094** -0,033 0,118** -0,051 0,044

0,954** 0,937** 0,947** 0,958** 0,946** 0,956**

0,119** -0,067* 0,037 0,149** -0,069* -0,067

0,451** 0,380** 0,471** 0,528** 0,428** 0,507**

0,909** 0,895** 0,872** 0,925** 0,888** 0,886**

0,311** 0,141** 0,225** 0,353** 0,131** 0,103*

0,135** 0,059 0,091* 0,256** 0,077* 0,145**

0,461** 0,440** 0,420** 0,541** 0,416** 0,361**

0,403** 0,276** 0,348** 0,419** 0,249** 0,221**

200 920 950 980 900

0,888** 0,885** 0,866** 0,859** 0,837**

-0,090* -0,127** -0,148** -0,090* -0,042

0,962** 0,968** 0,936** 0,945** 0,948**

-0,002 0,063 -0,019 -0,069 -0,133

0,366** 0,333** 0,355** 0,419** 0,502**

0,922** 0,907** 0,895** 0,910** 0,883**

0,238** 0,250** 0,218** 0,244** 0,168

0,054 -0,019 0,028 0,106* 0,123

0,526** 0,424** 0,485** 0,623** 0,535**

0,264** 0,304** 0,325** 0,252** 0,183

335 336 337 338 339

0,893** 0,875** 0,905** 0,878** 0,890**

-0,020 -0,108* -0,042 0,029 -0,076

0,952** 0,957** 0,959** 0,944** 0,953**

-0,093 0,024 0,079* 0,073 0,015

0,424** 0,369** 0,374** 0,492** 0,377**

0,885** 0,910** 0,918** 0,906** 0,918**

0,041 0,263** 0,250** 0,293** 0,245**

0,068 0,043 0,078* 0,188** 0,083

0,319** 0,519** 0,440** 0,507** 0,536**

0,207** 0,304** 0,352** 0,390** 0,310**

410 420 430 440 450

0,897** 0,903** 0,871** 0,908** 0,912**

-0,470* -0,073* -0,124** -0,249** -0,214**

0,956** 0,964** 0,953** 0,966** 0,970**

0,059 -0,003 -0,063* -0,129 -0,152**

-0,052 0,349** 0,363** 0,164 0,189**

0,886** 0,921** 0,904** 0,920** 0,922**

0,153 0,182** 0,184** 0,032 0,007

-0,379 0,044 0,031 -0,143 -0,124**

0,251 0,446** 0,527** 0,408** 0,402**

0,338 0,254** 0,233** 0,124 0,082

Pastaba: *P<0,05, **P<0,01

33

19 lentelė. Produktyvumo požymių fenotipinės koreliacijos koeficientai atskiruose linijose (antra laktacija)




Pienin- gumas kg - pieno baltymingumas,%

Pienin- gumas, kg - pieno baltymai, kg


Riebalai, kg – baltymingumas, %

Riebalai, kg – baltymai,kg



Baltymin- gumas, % – baltymai, kg

730 850 800 110 600 099

0,902** 0,898** 0,921** 0,913** 0,911** 0,895**

0,075* 0,050 0,190** 0,119** 0,124** 0,178**

0,058 -0,027 0,136** 0,068* -0,048 -0,070

0,961** 0,956** 0,967** 0,960** 0,965** 0,954**

0,482** 0,471** 0,546** 0,500** 0,509** 0,584**

0,237** 0,139** 0,275** 0,261** 0,117** 0,115**

0,920** 0,908** 0,930** 0,935** 0,922** 0,910**

0,458** 0,400** 0,441** 0,512** 0,415** 0,420**

0,193** 0,162** 0,286** 0,253** 0,225** 0,297**

0,323** 0,259** 0,375** 0,335** 0,205** 0,221**

200 920 950 980 900

0,917** 0,844** 0,889** 0,872** 0,826**

-0,131** -0,001 0,012 -0,006 -0,052

-0,075 -0,088 -0,123** -0,111* -0,212**

0,973** 0,962** 0,936** 0,953** 0,959**

0,259** 0,525** 0,454** 0,470** 0,507**

0,139** 0,064 0,131** 0,168** 0,034

0,944** 0,849** 0,921** 0,917** 0,854**

0,560** 0,299** 0,568** 0,570** 0,410**

-0,001 0,075 0,206** 0,169** 0,061

0,151** 0,179** 0,223** 0,187** 0,064

335 336 337 338 339

0,920** 0,920** 0,898** 0,903** 0,917**

0,196** 0,115* -0,061 0,059 0,074

0,044 0,069 0,033 0,061 0,018

0,971** 0,960** 0,964** 0,960** 0,951**

0,550** 0,483** 0,371** 0,473** 0,455**

0,152** 0,229** 0,185** 0,257** 0,193**

0,916** 0,929** 0,907** 0,924** 0,929**

0,368** 0,478** 0,373** 0,494** 0,461**

0,261** 0,232** 0,036 0,191** 0,211**

0,269** 0,335** 0,290** 0,332** 0,319**

410 420 430 440 450

0,911** 0,904** 0,925** 0,929** 0,931**

-0,006 0,006 -0,041 -0,070 -0,069

-0,063 -0,052 -0,088 -0,013 0,060

0,949** 0,960** 0,969** 0,979** 0,979**

0,397* 0,421** 0,325** 0,288** 0,286**

0,093 0,142** 0,101 0,092 0,170*

0,906** 0,921** 0,941** 0,933** 0,934**

0,445* 0,482** 0,541** 0,302** 0,359**

0,121 0,135** 0,082 -0,007 -0,004

0,253 0,221** 0,150** 0,183 0,250**

Pastaba: *P<0,05, **P<0,01

34

20 lentelė. Produktyvumo požymių fenotipinės koreliacijos koeficientai atskiruose linijose (trečia laktacija )




Pienin- gumas kg - pieno baltymingumas,%

Pienin- gumas, kg - pieno baltymai, kg


Riebalai, kg – baltymingumas, %

Riebalai, kg – baltymai,kg



baltymingumas, % –Baltymai, kg

730 850 800 110 600 099

0,890** 0,897** 0,923** 0,900** 0,885** 0,862**

0,034 0,071* 0,271** 0,078* 0,130** 0,095

0,073* 0,097** 0,094 0,076* 0,039 -0,124*

0,965** 0,967** 0,964** 0,962** 0,958** 0,961**

0,472** 0,492** 0,607** 0,493** 0,564** 0,577**

0,228** 0,210** 0,204** 0,234** 0,209** 0,041

0,902** 0,900** 0,922** 0,911** 0,899** 0,871**

0,384** 0,304** 0,359** 0,403** 0,404** 0,292**

0,129** 0,142** 0,347** 0,179** 0,234** 0,176**

0,325** 0,339** 0,346** 0,339** 0,315** 0,149**

200 920 950 980 900

0,885** 0,847** 0,896** 0,877** 0,856**

0,026 -0,004 -0,004 -0,068 0,027

0,125 -0,135 -0,160** -0,103 -0,200*

0,970** 0,967** 0,946** 0,967** 0,957**

0,478** 0,518** 0,428** 0,406** 0,532**

0,336** 0,035 0,063 0,104 0,079

0,919** 0,854** 0,920** 0,900** 0,893**

0,479** 0,330** 0,486** 0,441** 0,523**

0,148 0,072 0,157** 0,047 0,176*

0,357** 0,115 0,159** 0,145** 0,083

335 336 337 338 339

0,902** 0,890** 0,893** 0,894** 0,938**

0,221** 0,080 -0,056 0,010 0,236**

0,144* 0,102 -0,106* -0,070 0,246**

0,972** 0,967** 0,963** 0,968** 0,969**

0,609** 0,514** 0,387** 0,444** 0,549**

0,247** 0,254** 0,039 0,096 0,366**

0,903** 0,904** 0,895** 0,907** 0,944**

0,359** 0,371** 0,360** 0,352** 0,447**

0,286** 0,169* 0,034 0,098* 0,325**

0,365** 0,343** 0,159** 0,175** 0,470**

410 420 430 440 450

0,700** 0,913** 0,923** 0,600** 0,926**

-0,026 0,039 -0,049 -0,307** -0,019

-0,113 0,042 -0,067 -0,337** -0,129

0,902** 0,963** 0,979** 0,722** 0,976**

0,693** 0,431** 0,328* 0,535** 0,345**

0,056 0,215** 0,121 0,478** 0,025

0,676** 0,926** 0,940** 0,923** 0,938**

0,266 0,469** 0,520** 0,990** 0,424**

0,073 0,154** 0,046 0,391** 0,072

0,325 0,301** 0,128 0,380** 0,082

Pastaba: *P<0,05, **P<0,01

35

4.3.4 Žalųjų ir žalmargių veislių karvių produktyvumo požymių fenotipinė koreliacija

Iš 21 lentelės pateiktų duomenų matome, kad dideli teigiami koreliacijos koeficientai

nustatyti tarp pieningumo ir pieno riebalų, pieningumo ir pieno baltymų bei tarp pieno riebalų

ir pieno baltymų produkcijos visose žalųjų ir žalmargių karvių veislėse. Tarp pieno riebumo ir

pieno baltymingumo visose veislėse, išskyrus Vokietijos žalmargių karvių, nustatyti vidutiniai

teigiami koreliacijos koeficientai. Tarp pieningumo ir pieno riebumo bei baltymingumo

didžiausia neigiama koreliacija buvo nustatyta švicų veislėje.

21 lentelė. Žalųjų ir žalmargių veislių karvių produktyvumo požymių fenotipinė

koreliacija

Veislė

Pieningumas, kg - pieno riebumas, %

Pieningumas, kg - pieno riebalai, kg

Pieningumas, kg - pieno baltymingumas, %

Pieningumas kg - pieno baltymai, kg

Riebumas, % - baltymingumas, %

Riebalai, kg – baltymai, kg

Visos žalųjų ir žalmargių veislės

0,01 0,91** -0,08** 0,96** 0,44** 0,93**

Lietuvos žalųjų 0,01 0,89** -0,06** 0,96** 0,46** 0,92**

Danijos žalųjų - 0,26** 0,91** -0,03** 0,97** 0,45** 0,93*

Anglerų - 0,21** 0,90** -0,36** 0,96** 0,55** 0,91** Švedijos žalmargių 0,01 0,84** -0,03 0,96** 0,48** 0,88**

Švicų - 0,50** 0,87** -0,44** 0,94** 0,60** 0,90** Vokietijos žalmargiai 0,24** 0,94** -0,04 0,97** 0,09 0,96**

Pastaba: **P<0,01; *P<0,05

4.3.5 Karvių produktyvumo požymių paveldimumas

Lietuvos žalųjų ir žalmargių galvijų populiacijos karvių atskirų produktyvumo požymių

paveldimumas mažai skiriasi (žr. 22 lentelę). Paveldimumo lygis yra panašus į daugelio kitų

išvystytos pieninės galvijininkystės šalių žalųjų ir žalmargių galvijų populiacijų

paveldimumą. Paveldimumo koeficientai per pirmas 90 d. yra mažesni negu antroje pirmos

36

laktacijos dalyje. Trečioje laktacijoje mažiausiais buvo pieno riebalų paveldimumo

koeficientas.

22 lentelė. Skirtingų laktacijų žalųjų karvių pieningumo, pieno riebalų ir baltymų

paveldimumas

Požymis Laktacijos

Pienas, kg Pieno riebalai, kg Pieno baltymai, kg

90 d. 0,20 0,17 0,14

91-305 d. 0,38 0,27 0,31

2 laktacija 0,24 0,25 0,27

3 laktacija 0,23 0,18 0,27

Apie produktyvumo požymių paveldimumą galima spręsti iš koreliacijos koeficientų,

kurie apskaičiuojami, nustatant ryšį tarp pačių karvių ir jų tėvų bei motinų veislinės vertės. 23 lentelė. Atskirais metais apsiveršiavusių karvių produktyvumo genetinio

įvertinimo koreliacija su tėvo ir motinos įvertinimo vidurkiu

Metai Pienas, kg Pieno riebalai, kg Pieno baltymai, kg

1992 0,73*** 0,80*** 0,86***

1993 0,79*** 0,85*** 0,89***

1994 0,79*** 0,83*** 0,86***

1995 0,78*** 0,81*** 0,82***

1996 0,80*** 0,85*** 0,86***

1997 0,82*** 0,86*** 0,87***

1998 0,82*** 0,85*** 0,86***

1999 0,86*** 0,85*** 0,87***

2000 0,88*** 0,87*** 0,89***

2001 0,90*** 0,90*** 0,93***

2002 0,93*** 0,89*** 0,95***

Pastaba: *** p<0,001

37

Iš 23 lentelėje pateiktų duomenų matyti, kad pastaraisiais metais gimusių karvių

veislinės vertės koreliacija su jų tėvų ir motinų veisline verte yra didesnė negu ankstesniais

metais gimusių karvių.

4.4 Žalųjų ir žalmargių galvijų reprodukcinių savybių analizė

4.4.1 Žalųjų ir žalmargių karvių reprodukcinių savybių analizė

Galvijų veislininkystės apskaitos kompiuterizuotoje sistemoje jau daugelį metų

kaupiami duomenys apie karvių amžių sėklinimo metu, sėklinimų skaičių vienam

apsiveršiavimui (sėklinimo indeksas), servis periodą, laikotarpį tarp apsiveršiavimų ir kt.

Analizuojant skirtingų laktacijų žalųjų ir žalmargių karvių amžių veršiavimosi metu,

buvo nustatyta, kad pirmos laktacijos karvės vidutiniškai veršiavosi būdamos 29,0±0,01,

antros laktacijos – 42,0±0,03 ir trečios laktacijos - 54,6±0,04 mėnesių (24 lentelė). Karvių

amžiaus veršiavimosi metu įvairavimas buvo normalus nuo 10,6 iki 15,5%. Labiausiai

įvairavo pirmos laktacijos karvių amžius.

24 lentelė. Karvių amžius veršiavimosi metu, mėn.

Apsiveršiavimai Rodikliai pirmas antras trečias

Karvių skaičius 63819 38198 21829 x 29,0 42,0 54,6 δ 4,50 5,20 5,79 mx 0,01 0,03 0,04 Cv 15,5 12,4 10,6

Karvių sėklinimo indeksas pateiktas 25 lentelėje. Pirmos laktacijos karvių sėklinimo

indeksas buvo 1,76±0,01, antros - 2,14±0,01 ir trečios - 2,05±0,01. Požymio įvairavimo

koeficientas buvo didelis nuo 77,1% iki 82,1%, nes šio požymio vidurkis yra mažas.

25 lentelė. Karvių sėklinimo indeksas

Rodikliai Po 1 apsiveršiavimo Po 2 apsiveršiavimo Po 3 apsiveršiavimo Karvių skaičius 46867 35826 20423 x 1,76 2,14 2,05 δ 1,36 1,76 1,65 mx 0,01 0,01 0,01 Cv 77,1 82,1 80,5

38

Analizuodami karvių servis periodą matome, kad servis periodo trukmė po pirmo

apsiveršiavimo buvo 117,8±0,43, po antro – 108,1±0,51 ir po trečio – 106,1±0,67 dienos (26

lentelė). Požymio variacija, kaip ir sėklinimo indekso variacija, buvo didelė (nuo 66,6 iki

69,4%).

26 lentelė. Servis periodas, dienos

Rodikliai Po 1 apsiveršiavimo Po 2 apsiveršiavimo Po 3 apsiveršiavimo Karvių skaičius 35817 20419 11198 x 117,8 108,1 106,1 δ 81,78 73,07 70,66 mx 0,43 0,51 0,67 Cv 69,4 67,6 66,6

Laikotarpio tarp apsiveršiavimų duomenys pateikti 27 lentelėje. Ilgiausias laikotarpis

buvo tarp pirmo ir antro apsiveršiavimų (397,3±0,42 d.). Skirtingų laktacijų įvairavimo

koeficientas svyravo nuo 18,0% iki 20,5%.

27 lentelė. Laikotarpis tarp apsiveršiavimų, dienos

Rodikliai Tarp 1-2 apsiveršiavimų

Tarp 2-3 apsiveršiavimų

Tarp 3-4 apsiveršiavimų

Karvių skaičius 38198 21702 11871 x 397,3 388,1 386,2 δ 81,58 72,17 69,55 mx 0,42 0,49 0,64 Cv 20,5 18,6 18,0

Karvių servis periodo trukmės ir laikotarpio tarp apsiveršiavimų koreliacija pateikta 28

lentelėje. Teigiami, dideli ir statistiškai patikimi servis periodo ir laikotarpio tarp

apsiveršiavimų koreliacijos koeficientai (rp=nuo 0,91 iki 0,93; p<0,01 ) nustatyti po visų trijų

apsiveršiavimų. Aukšta šių požymių koreliacija rodo apie tikslingumą naudoti tik vieną iš šių

požymių populiacijos selekcinėse programose.

28 lentelė. Koreliacijos koeficientai tarp karvių servis periodo ir laikotarpio

tarp apsiveršiavimų

Apsiveršiavimų skaičius r p Pirmas 0,93 <0,01 Antras 0,92 <0,01 Trečias 0,91 <0,01

39

4.4.2 Žalųjų ir žalmargių karvių reprodukcinių savybių analizė pagal veisles

Iš 29 lentelės pateiktų duomenų matome, kad Lietuvos žalųjų veislės karvių amžius

pirmo veršiavimosi metu buvo artimas visos žalųjų ir žalmargių populiacijos vidurkiui (29,1

±0,02 mėn.), o Vokietijos žalmargių karvių amžius buvo didžiausias (29,8±0,16 mėn.).

Amžiaus pirmo veršiavimosi metu didžiausia variacija išsiskyrė Lietuvos žalųjų seislės karvės

(Cv=15,58%), o mažiausia - Vokietijos žalmargių (Cv=11,23%). Tarp antraveršių didžiausia

variacija pasižymėjo airšyrų (Cv=13,21%), o mažiausia - Švedijos žalmargių veislės karvės

(Cv=10,50%).

29 lentelė. Skirtingų veislių karvių amžius veršiavimosi metu, mėn.

Veislė n x mx δ Cv pirmas apsiveršiavimas

Lietuvos žalieji 61250 29,1 0,02 4,53 15,58 Anglerai 419 27,8 0,19 3,80 13,64 Danijos žalieji 440 28,9 0,17 3,58 12,34 Airšyrai 621 29,0 0,16 3,88 13,37 Švicai 78 27,6 0,43 3,78 13,66 Vokietijos žalmargiai 452 29,8 0,16 3,35 11,23 Švedijos žalmargiai 535 27,2 0,13 3,05 11,24

antras apsiveršiavimas Lietuvos žalieji 36549 42,1 0,03 5,21 12,38 Anglerai 265 41,1 0,28 4,59 11,16 Danijos žalieji 273 42,9 0,31 5,14 11,98 Airšyrai 431 40,1 0,26 5,30 13,21 Švicai 48 43,8 0,68 4,69 10,70 Vokietijos žalmargiai 298 42,8 0,26 4,51 10,53 Švedijos žalmargiai 323 41,1 0,24 4,31 10,50

trečias apsiveršiavimas Lietuvos žalieji 20751 54,6 0,04 5,80 10,61 Anglerai 178 54,1 0,43 5,68 10,49 Danijos žalieji 157 56,4 0,44 5,56 9,85 Airšyrai 283 51,7 0,35 5,82 11,26 Švicai 29 55,8 0,65 3,52 6,32 Vokietijos žalmargiai 196 55,8 0,41 5,68 10,19 Švedijos žalmargiai 232 54,2 0,34 5,11 9,43

40

Iš 30 lentelės pateiktų duomenų matome, kad sėklinimo indeksas po pirmo

apsiveršiavimo buvo mažiausias Vokietijos žalmargių (1,40±0,04), o didžiausias - airšyrų

veislės karvių (2,05±0,07). Po antro ir trečio apsiveršiavimų sėklinimo indekso skaičius buvo

mažiausias Lietuvos žalųjų (2,12±0,01 ir 2,04±0,01), o didžiausias – anglerų veislės karvių

(2,82±0,19 ir 2,82±0,22). Visų veislių, įvairaus amžiaus karvių šio požymio įvairavimo

koeficientas svyravo nuo 60,47 iki 109,73%.

30 lentelė. Karvių sėklinimo indeksas pagal veisles

Veislė n x mx δ Cv po 1 apsiveršiavimo


po 2 apsiveršiavimo Lietuvos žalieji 34206 2,12 0,01 1,73 81,53 Anglerai 259 2,82 0,19 3,09 109,73 Danijos žalieji 271 2,69 0,16 2,62 97,39 Airšyrai 423 2,41 0,09 1,76 72,79 Švicai 48 2,46 0,26 1,80 73,15 Vokietijos žalmargiai 290 2,39 0,11 1,85 77,66 Švedijos žalmargiai 318 2,48 0,11 2,02 81,44


Skirtingų veislių karvių servis periodas pateiktas 31 lentelėje. Iš lentelės duomenų

matome, kad servis periodo trukmė po pirmo ir trečio apsiveršiavimų buvo trumpiausias

Lietuvos žalųjų (117,19±0,44 ir 104,99±0,68 d.), o po antro - airšyrų veislės karvių

(100,51±4,15 d.). Ilgiausias servis periodas po pirmo ir antro apsiveršiavimų buvo Danijos

žalųjų (141,96±6,60 ir 131,54±6,83 d.), o po trečio – Švedijos žalmargių veislės karvių

41

(136,43±7,31 d.). Visų veislių karvių servis periodo įvairavimo koeficientas svyravo nuo

56,82 iki 78,67%.

31 Lentelė. Skirtingų veislių karvių servis periodas, dienos

Veislė n x mx δ Cv po 1 apsiveršiavimo




Skirtingų veislių karvių laikotarpis tarp apsiveršiavimų pateiktas 32 lentelėje.

Trumpiausias laikotarpis tarp apsiveršiavimų po pirmos ir trečios laktacijos buvo Lietuvos

žalųjų (396,7±0,42 ir 385,2±0,65 d.), o antroje laktacijoje – airšyrų veislės karvių (376,1±3,78

d.). Ilgiausias laikotarpis tarp apsiveršiavimų po pirmos ir trečios laktacijos buvo Danijos

žalųjų (422,8±6,64 ir 410,2±6,72 d.), o po trečio – Švedijos žalmargių veislės karvių

(4,14,2±7,10 d.). Įvairių veislių karvių laikotarpio tarp apsiveršiavimų įvairavimo koeficientas

svyravo nuo 16,92 iki 25,96%.

42

32 lentelė. Skirtingų veislių karvių laikotarpis tarp apsiveršiavimų, dienos

Veislė n x mx δ Cv tarp 1-2 apsiveršiavimų


tarp 2-3 apsiveršiavimų Lietuvos žalieji 20625 387,7 0,50 71,85 18,53 Anglerai 177 401,3 6,80 90,47 22,54 Danijos žalieji 157 410,2 6,72 84,21 20,53 Airšyrai 283 376,1 3,78 63,64 16,92 Švicai 29 390,9 12,90 69,70 17,83 Vokietijos žalmargiai 196 401,8 6,23 87,20 21,70 Švedijos žalmargiai 232 397,5 4,42 67,28 16,92

tarp 3-4 apsiveršiavimų Lietuvos žalieji 11186 385,2 0,65 68,61 17,81 Anglerai 120 399,9 7,47 81,85 20,47 Danijos žalieji 69 407,5 8,54 70,96 17,41 Airšyrai 189 393,4 5,31 72,95 18,54 Švicai 19 398,8 17,70 77,30 19,38 Vokietijos žalmargiai 129 402,1 8,00 90,82 22,59 Švedijos žalmargiai 157 414,2 7,10 88,99 21,48

Dispersinės analizės tyrimai parodė, kad veislės įtaka karvių reprodukcinėms savybės

yra statistiškai patikima (p<0,001). Didžiausią įtaką veislė darė karvių amžiui veršiavimosi

metu (33 lentelė). Veislės faktorinė dispersija nuo bendrosios dispersijos pirmaveršių amžiui

veršiavimosi metu sudarė 8,14%, sėklinimo indeksui - 4,96%, servis periodui - 3,69%,

laikotarpiui iki antro apsiveršiavimo - 2,26%. Veislės įtaka antraveršių ir vyresnių karvių

amžiui veršiavimosi metu, sėklinimo indeksiui ir servis periodiui buvo mažesnė.

33 lentele. Veislės įtaka karvių reprodukcinėms savybėms

Faktorinės dispersijos dalis nuo bendrosios dispersijos, %

Požymiai

pirmas apsiveršiavimas

antras apsiveršiavimas

trečias apsiveršiavimas

Amžius veršiavimosi metu, mėn. 8,14 *** 6,63*** 6,90*** Sėklinimo indeksas 4,96*** 3,06*** 0,91*** Servis periodas, dienos 3,69*** 1,48*** 2,36*** Laikotarpis tarp apsiveršiavimų, dienos 2,26*** 0,94*** 3,07***

Pastaba: ***p<0,001

43

4.4.3 Žalųjų ir žalmargių karvių reprodukcinių savybių analizė pagal bulių linijas

Skirtingo amžiaus karvių reprodukcinių savybių analizė pagal bulių linijas pateikta 34 –

36 lentelėse.

Buvo nustatyta, kad skirtingoms linijoms priskirtų karvių amžius pirmo veršiavimosi

metu svyravo nuo 27,1 iki 30,8 mėnesių, antro veršiavimosi metu - nuo 39,8 iki 42,8

mėnesių, ir trečio – nuo 51,6 iki 55,9 mėnesių.

34 lentelė. Karvių reprodukcinių savybių pagal bulių linijas analizė po pirmo

apsiveršiavimo

Analizuojant sėklinimo indeksą nustatėme, kad po pirmo apsiveršiavimo mažiausias

sėklinimo indeksas buvo kitų buliaus ABC Reflection Sovereign 198998 palikuonių (980) ir

buliaus M. W. Destiny 118619 palikuonių (335) linijose – 1,53, o didžiausias buliaus Corbitz

16496 ir kiti Korbitz grupės palikuonių (110) ir kitų švicų bulių palikuonių (339) linijose –

2,02. Po antro apsiveršiavimo mažiausias sėklinimo indeksas buvo buliaus Earl Errant 6721

Reprodukcijos rodikliai Linijos kodas

karvių skaičius

amžius veršia-vimosi metu

karviųskaičius

sėklinimo indeksas

karviųskaičius

laikotarpis tarp apsiveršia-

vimų, dienos

karvių skaičius

servis periodas, dienomis

730 850 800 110 600 099

14077 4914 1592 6002 4515 1089

29,4 29,6 29,8 30,6 29,6 29,3

10484 3748 1007 4987 2816 938

1,78 1,85 1,76 2,02 1,97 1,86

9086 3305 1148 4236 3089 773

393 393 400 399 393 397

8643 3168 1068 4077 2908 752

112,9 113,0 119,7 121,2 112,4 117,9

200 920 950 980

1125 954 2335 1342

28,6 28,2 27,2 28,3

919 835 1717 1107

1,66 1,56 1,55 1,53

569 519 1273 823

380 396 392 399

556 503 1206 791

100,2 117,2 112,3 119,6

335 336 337 338 339

954 990 2860 1274 926

28,5 28,5 28,2 28,9 30,0

601 765 2265 1064 701

1,53 1,59 1,65 1,68 2,02

667 642 1853 908 619

399 396 392 395 399

638 600 1799 856 599

117,9 117,4 112,6 118,9 117,8

420 430 440 450

3334 1754 184 970

27,1 27,5 27,6 27,5

2358 1526 162 820

1,55 1,66 1,71 1,63

2113 588 137 358

392 393 395 395

1940 580 133 343

112,4 103,9 116,1 117,5

44

genealoginės linijos (420) – 1,76, o didžiausias kitų giminingų grupių (099) linijoje – 2,60. Po

trečio apsiveršiavimo mažiausias buliaus H. H. Triple Threat-Red 1629391 palikuonių (950)

ir buliaus Earl Errant 6721 genealoginės linijos (420) – 1,79, o didžiausias buliaus W. A.

Burke Lad 697789 palikuonių (920) linijoje – 2,69.

Statistiniai tyrimai parodė, kad po pirmo, antro ir trečio apsiveršiavimų mažiausias

laikotarpis tarp apsiveršiavimų buvo buliaus Star 20135 palikuonių (200) linijoje – (380, 365

ir 365 d.). Didžiausias laikotarpis tarp apsiveršiavimų po pirmo apsiveršiavimo buvo kitų

buliaus Kaersholm Hojager 4051 palikuonių (800) linijos - 400 dienų, o po antro ir trečio

apsiveršiavimo buliaus H.S. Hugh 9026 genealoginės linijos (430) – 409 dienos.

35 lentelė. Karvių reprodukcinių savybių pagal bulių linijas analizė po antro

apsiveršiavimo

Analizuojant skirtingų linijų karvių servis periodą atskirose laktacijose, buvo nustatyta,

kad po pirmo, antro ir trečio apsiveršiavimų trumpiausiu servis periodu išsiskyrė buliaus Star

20135 palikuonių (200) linija – (100,2, 101,4 ir 85,1 d.). Ilgiausias servis periodas po pirmo


karvių skaičius


karviųskaičius

sėklinimo indeksas

karviųskaičius


vimų, dienos

karviųskaičius


730 850 800 110 600 099

9086 3305 1148 4236 3089 773

42,3 42,3 42,8 43,5 42,2 42,8

8644 3168 1068 4078 2909 752

2,14 2,27 2,10 2,50 1,98 2,60

3339 1009 377 1346 1121 307

387 387 382 387 379 379

5215 1757 680 2388 1737 559

105,7 104,0 108,5 108,0 105,5 108,3

200 920 950 980

569 519 1273 823

40,9 40,8 40,2 41,9

556 503 1206 791

2,08 2,20 1,86 2,14

76 116 261 290

365 381 388 394

234 245 535 445

101,4 113,8 104,6 115,0

335 336 337 338 339

667 612 1853 908 619

41,6 41,4 41,2 42,0 42,7

638 600 1800 857 599

1,94 2,12 2,10 2,27 2,35

252 230 432 292 125

396 394 380 373 395

407 330 948 563 285

109,3 112,4 103,8 102,9 105,5

420 430 440 450

2113 588 137 358

39,8 40,2 40,4 40,1

1940 581 133 343

1,76 1,89 2,34 2,07

404 35 61 101

389 409 382 396

974 70 85 169

104,1 118,9 98,3 103,9

45

apsiveršiavimo buvo buliaus Corbitz 16496 ir kiti Korbitz grupės palikuonių (110) linija –

121,2 d., o po antro ir trečio apsiveršiavimų buliaus H.S. Hugh 9026 genealoginės linijos

(430) karvių (118,9 ir 151,7 d.).

36 lentelė. Karvių reprodukcinių savybių pagal bulių linijas analizė po trečio

apsiveršiavimo

4.5 Žalųjų ir žalmargių karvių eksterjero požymių analizė

Išanalizavus karvių eksterjero duomenis nustatyta, kad tarp žalųjų galvijų veislių

geriausiu eksterjeru išsiskiria Danijos žalosios karvės.

Žalųjų ir žalmargių galvijų populiacijos atskirų veislių įtaka karvių eksterjerui pateikta

37 lentelėje.


karvių skaičius


karviųskaičius

sėklinimo indeksas

karviųskaičius


vimų, dienos

karviųskaičius


730 850 800 110 600 099

5570 1844 728 2469 1893 569

54,7 54,9 55,1 55,9 54,5 55,3

5217 1757 680 2388 1737 559

1,99 2,17 2,23 2,30 1,86 2,59

3339 1009 377 1346 1121 307

387 387 382 387 379 379

3166 964 354 1296 1034 296

107,4 106,4 106,6 106,2 98,1 100,2

200 920 950 980

247 259 586 468

52,2 53,4 52,6 55,1

234 245 535 445

2,18 2,69 1,79 2,10

76 116 261 290

365 381 388 394

70 110 251 281

85,1 97,2 108,9 114,4

335 336 337 338 339

432 339 989 599 299

54,3 54,6 53,1 54,2 54,6

407 330 948 564 285

1,86 2,00 2,01 1,96 2,12

252 230 432 292 125

396 394 380 373 395

238 222 408 271 124

113,9 115,0 96,3 91,7 106,7

420 430 440 450

1060 73 87 173

51,6 53,8 52,8 52,8

975 70 85 169

1,79 2,19 2,07 2,02

404 35 61 101

375 409 382 395

392 33 61 97

107,9 151,7 105,4 120,8

46

37 lentelė. Žalųjų ir žalmargių galvijų populiacijos atskirų veislių įtaka karvių

eksterjerui

Rodikliai Lietuvos žalosios ± palyginti su Lietuvos žalosiomis

Vidurkis mx Cv

Danijos žalosios

anglerės

Švedijos žalmargės

Suomijosairšyrės

Vokietijos žalmargės

Svoris, kg 510 1,78 11,24 18*** 5 7* 35* 43***Aukštis, cm 134,2 0,14 3,33 6,6*** 2,6*** 2,1*** -2,2** 6,3***Aukštis taškais 5,2 0,07 41,71 2,6*** 1,5*** 0,9*** -0,9* 2,7***Stambumas 5,2 0,07 45,42 1,9*** 0,7 1,3*** -0,3 3,1***Krūtinės plotis 5,3 0,03 18,95 0,1 0,1 0,1 0,3 -0,4**Kūno gylis 5,7 0,03 16,62 -0,2** 0,2 -0,1 1,1** 0,0 Pieninis tipas 6,1 0,03 14,59 0,4*** 0,3* 0,1 0,5 0,6***Užpakalio plotis 5,3 0,03 17,86 0,2* -0.2 -0,4*** -0,2 0,5***Užpakalio kampas 5,0 0,02 10,07 0,1** 0,1 0,5*** 0,2 0,1 Užpakalio kojų pastatymo kampas 5,2 0,02 11,80 -0,3*** 0,2* 0,2** 0,6** -0,2* Užpakalinių kojų forma 4,9 0,03 18,49 0,6*** 0,1 -0,3*** -0,3 -0,1 Kulno sąnarys 6,3 0,04 21,87 -0,4** -0,5** -0,7*** 0,3 -0,8***Nagos aukštis 5,3 0,03 19,66 0,1 0,2 -0,5*** -0,9*** -1,2***Nagos ir čiurnos kampas 5,2 0,03 21,33 0,5*** 0,3 -0,5*** -1,0*** -0,8***Tešmens priekinės dalies prisitvirtinimas 5,7 0,03 17,24 0,5*** 0,4* 0,6*** 0,2 0,3* Tešmens užp. dalies aukštis 5,9 0,03 14,65 0,1 0,2 0,4*** 0,5* 0,6***Tešmens raiščio tvirtumas 7,3 0,03 13,25 0,0 -0,1 -0,1 -0,5 -0,3* Tešmens gylis 6,2 0,03 14,88 0,8*** 0,2 0,2* -0,8*** 0,4***Spenių išsidėstymas 4,9 0,03 21,61 1,2*** 0,0 0,7*** 0,7** 0,2 Spenių ilgis taškais 5,4 0,05 27,23 -0,1 -0,3 -0,5*** -0,3 0,0 Spenių storis taškais 5,2 0,05 29,75 0,8*** 0,4 0,8*** 1,0* 0,0 Įvertinimas balais: bendras kūno išsivystymas 30,7 0,09 9,37 2,6*** 1,2* 0,7*** 0,6 3,5*** galūnės 20,6 0,05 8,20 0,3 0,0 -1,0*** -1,7** -1,2*** tešmuo 26,2 0,08 9,68 1,2*** 0,7 0,5** -0,1 1,1*** iš viso balų 77,6 0,14 5,98 4,1*** 1,9* 0,3 -1,2 3,3***

Pastaba: *p<0,05, **p<0,01, ***p<0,001.

Veislė, kaip genetinis veiksnys, turėjo įtakos visiems eksterjero požymiams, tačiau

skirtingos veislės nevienodai. Mažiausiai įtakos turėjo anglerų veislė, nes dėl intensyvaus

Lietuvos žalųjų gerinimo anglerais per pastaruosius 20 metų šios veislės supanašėjo. Danijos

žalųjų veislė išsiskiria geresniu kūno bendro išsivystymo, galūnių ir tešmens požymiais, o

Švedijos ir Vokietijos žalmargės - geresniais tik kūno bendro išsivystymo ir tešmens

požymiais. Vokietijos holšteinai taip pat turi geriau išvystytus tik tešmens ir kūno bendro

išvystymo požymius.

47

Skirtingų laktacijų žalųjų ir žalmargių karvių eksterjero duomenys pateikiami 38-40

lentelėse.

Karvių eksterjero požymių variacija visose laktacijose yra panaši. Išskyrus aukščio ir

stambumo, kurių variacija buvo nuo 3,2 iki 4,9 ir nuo 9,8 iki 9,9%.

38 lentelė. Karvių eksterjero požymiai (pirma laktacija)

Požymiai Karvių skaičius

Vidurkis Variacija %

Aukštis, cm 793 133,42 4,9Stambumas, kg 793 481,04 9,9Kūno gylis 793 5,53 16,9Krūtinės plotis 793 5,13 17,9Pieninis tipas 793 6,05 13,9Užpakalio plotis 793 4,96 18,9Užpakalio kampas 793 5,15 11,2Užpakalinių kojų pastatymo kampas 793 5,21 14,4Užpakalinių kojų forma 793 4,96 18,3Kulno sąnarys 793 6,25 22,9Nagos aukštis 793 5,03 20,3Nagos ir čiurnos kampas 793 5,06 21,3Tešmens priekinės dalies prisitvirtinimas 793 6,07 16,7Tešmens užpakalinės dalies aukštis 793 5,91 14,2Tešmens raiščio tvirtumas 793 7,49 11,5Tešmens gylis 793 6,49 13,2Spenių išsidėstymas 793 5,13 21,9Spenių ilgis, cm 431 5,31 38,2Spenių storis, cm 110 2,18 17,8

Vyresnių karvių įvertinimas pagal kūno gylį, krūtinės plotį, užpakalio plotį ir tešmens

užpakalinės dalies aukštį buvo didesnis, o pagal užpakalio kampą, tešmens priekinės dalies

prisitvirtinimą ir tešmens raiščio tvirtumą buvo mažesnis negu pirmaveršių karvių.

48

39 lentelė. Karvių eksterjero požymiai (antra laktacija)




40 lentelė. Karvių eksterjero požymiai (trečia ir vyresnių laktacijų)




49

4.5.1 Bulių linijos įtaka karvių eksterjero požymiams

Dispersinės analizės tyrimai parodė, kad bulių linijos įtaka karvių eksterjero požymiams

yra statistiškai patikima (p<0,001) (41 lentelė). Bulių linija didžiausią įtaką darė pirmos

laktacijos karvių spenių storiui (13,58%), stambumui (13,50%) ir spenių ilgiui (13,18%).

Antroje laktacijoje linija daugiau įtakojo karvių spenių ilgį (27,02%), spenių storį (26,16%) ir

karvių aukštį (16,18%), o trečioje ir vėlesnėse laktacijose – karvių aukštį (30,74%), spenių ilgį

(23,45%) ir tešmens užpakalinės dalies aukštį (20,10%).

41 lentelė. Bulių linijos įtaka karvių eksterjero požymiams

Linijų įtaka % laktacijose: Požymiai pirma antra trečia ir

vyresnės Aukštis, cm 10,14*** 16,18*** 30,74*** Stambumas, kg 13,50*** 11,49*** 21,82*** Kūno gylis 4,09*** 8,16*** 5,30*** Krūtinės plotis 2,41*** 6,39*** 7,94*** Pieninis tipas 4,80*** 12,41*** 14,70*** Užpakalio plotis 6,39*** 7,60*** 12,12*** Užpakalio kampas 5,27*** 0,94*** 5,46*** Užpakalinių kojų pastatymo kampas 1,77*** 0,82*** 0,00 Užpakalinių kojų forma 2,17*** 0,00 4,76*** Kulno sąnarys 3,88*** 2,64*** 3,62*** Nagos aukštis 5,49*** 7,56*** 0,52*** Nagos ir čiurnos kampas 4,55*** 6,78*** 0,77*** Tešmens priekinės dalies prisitvirtinimas

3,97*** 3,56*** 1,97***

Tešmens užpakalinės dalies aukštis 4,17*** 5,63*** 20,10*** Tešmens raiščio tvirtumas 1,65*** 1,76*** 0,38*** Tešmens gylis 2,72*** 1,30*** 6,40*** Spenių išsidėstymas 1,11*** 0,00 0,00 Spenių ilgis, cm 13,18*** 26,16*** 23,45*** Spenių storis, cm 13,58*** 27,02*** 2,56*** Pastaba: ***p<0,001

50

5. IŠVADOS

1. Žalųjų ir žalmargių galvijų populiacijos genealoginės struktūros analizė rodo, kad

ženkliai didėja airšyrų ir Švedijos žalmargių bulių linijoms priskirtų karvių skaičius, o mažėja

Danijos žalųjų ir anglerų veislių grupės bulių linijoms priskirtų karvių skaičius.

2. Per pastaruosius septynerius metus, ženkliai padidėjo Lietuvoje žalųjų ir žalmargių

karvių vidutinis primilžis 41,7%, pieno riebalų ir baltymų produkcija - 50,9 ir 46,1%.

3. Pieningumo ir pieno sudėties variacijos koeficientų tyrimai rodo, kad žalųjų ir

žalmargių galvijų populiacijoje yra pakankamai rezervų pieningumui ir pieno sudėčiai gerinti.

4. Žalųjų ir žalmargių galvijų populiacijoje karvių pieno riebumo ir baltymingumo

koreliacija yra vidutinė teigiama (rp=0,361-0,568, p<0,01), rodanti, kad selekcija pagal pieno

baltymingumą teigiamai veiks ir pieno riebumą. Taip pat nustatyta didelė teigiama koreliacija

tarp pieningumo ir pieno riebalų bei baltymų (rp=0,876-0,967, p<0,01), o koreliacija tarp

pieningumo ir pieno riebumo yra teigiama, bet maža, nors statistiškai patikima (rp=0,08,

p<0,05).

5. Bulių genetinio įvertinimo BLUP metodu analizės duomenimis yra aukšta

koreliacija tarp bulių veislinės vertės pagal atskirų požymių produktyvumą.

6. Teigiami, dideli ir statistiškai patikimi servis periodo trukmės ir laikotarpio tarp

apsiveršiavimų koreliacijos koeficientai (rp=nuo 0,91 iki 0,93, p<0,01 ) nustatyti po visų trijų

apsiveršiavimų. Todėl žalųjų ir žalmargių galvijų populiacijos selekcinėje programoje,

tikslinga naudoti tik vieną iš šių požymių.

7. Dispersinės analizės tyrimai parodė, kad bulių linijos įtaka galvijų veislinei vertei

yra statistiškai patikima (p<0,001). Didžiausią bulių linija įtaką darė karvių pieno baltymų

indeksui ir bulių veislinės vertės pagal pieningumą indeksui.

8. Nustatyta statistiškai patikima (p<0,001) bulių linijos įtaka daugeliui karvių

eksterjero požymių.

9. Veislė, kaip genetinis veiksnys, turėjo įtakos visiems eksterjero požymiams, tačiau

skirtingos veislės nevienodai.

10. Lietuvos žalųjų ir žalmargių populiacijos struktūros ir selekcinių-genetinių

parametrų tyrimai parodė, kad populiacijoje yra pakankamai rezervų produktyvumo, pieno

sudėties, reprodukcijos ir eksterjero požymiams gerinti.

51

6. SUMMARY

The genealogical structure and analysis of the production, reproductive and exterior

traits of the Lithuanian Red and Red-and-White cattle

Darius Oberauskas – Master student, Faculty of Animal Husbandry Technology

Advisor – Assoc. dr. Juozaitienė Vida

Lithuanian Veterinary Academy, Department of Animal Breeding and Genetics, Kaunas

Volume and structure of the final study

This final study is written in the Lithuanian language, contains 57 pages and includes:

an introduction, literature review, materials and methods, results, conclusions, a list of used

literature including 39 references, 41 tables.

Objective of the study

The objective of this study was to analyze and up-to-date the structure of the Lithuanian

Red and Red-and-White cattle population, to estimate and to analyze the genetic parameters

of milk production, fertility and type traits of cows in the Lithuanian Red and Red-and-White

cattle population and its structural units, also to analyze the results of genetic evaluation for

milk production of the Red cattle carried out by BLUP method.

Materials and methods

The study was carried out at the Laboratory of Animal Breeding Value Establishment

and Selection of Lithuanian Veterinary Academy, at the State enterprise ŽEMĖS ŪKIO

INFORMACIJOS IR KAIMO VERSLO CENTRAS and at the Lithuanian Red Cattle

Improvement Association in the time of postgraduate studies from 2003 to 2005. The milk

recording data of all cows which had calving from 1st October, 1995 from the State enterprise

ŽEMĖS ŪKIO INFORMACIJOS IR KAIMO VERSLO CENTRAS were used for the

investigations. Data basis for data manipulation and analysis where created using ACCESS at

the Laboratory of Animal Breeding Value Establishment and Selection.

Statistical analyses were carried out using „R 1.7.1“package. Mean ( x ),standard deviation

(δ) and coefficient of variation (Cv), standard error (mx), coefficients of correlation (rp) and

reliability of the parameters were estimated. A dispersion of data was also analyzed.

52

Results and discussion

According to our investigation, in the last seven years milk yield of the Lithuanian Red

and Red-and-White milk-recorded cows has increased by 41.7%, milk fat yield - 50.9%, milk

protein yield – 46.1%. Milk yield, milk fat and protein yield of the Lithuanian Red Breed

cows has increased by 41.2; 50.7 and 44.3%, respectively.

Number of the Ayrshire and Swedish Red-and-White bulls’ descendant (9.9%) did grow

the most in the Red and Red-and-White cattle population last 4 years. Number of Holstein

Red-and-White bulls’ descendant increased 7.5%, Danish Red and German Red bulls

descendant number decreased 24.3%. Dominant lines in genealogical structure, according to

the number of cattle, is blood-line Danish Red bull Selenas LŽ 1479 and other descendants of

bull Hojvig 3284 (14%), Ayrshire bull Earl Errant 6721 genealogical line takes 9.1%,

Holstein Red-and-White bull H.H. Triple Threat-Red 1629391 descendants takes 6.8%.

High positive milk production and milk components phenotypic correlation coefficients

(rp=0.87-0.96; p<0.01) were found between milk yield and milk fat yield, milk yield and

protein yield, milk fat and milk protein yields in all three lactations. Between milk fat and

milk protein percentages was found medium positive correlation coefficients (rp =0.36-0.56;

p<0.01), which show milk fat increasing has positive effect to milk protein increasing. A low

negative correlation coefficient (rp =-0.12; p<0.01) between milk production and milk

proteins was found in the first and second lactations, a low positive and reliable correlation

coefficient (rp=0.10; p<0.01) was found in third lactation.

The analysis of Variance showed, that bull line influence to cattle breed value is

statistically secure (p<0.01). The biggest influence bull line did to milk protein index and bull

breed value according to milk production index.

Reproduction characteristic analysis showed, that first lactation cow average calving at

29.1±0.01month, second lactation – 42.0±0.03month and third lactation – 54.6±0.04month.

The most varied first lactation age. Symptom variation coefficient for first lactation cow was

15.50%, second – 12.36%, third – 10.61%.

First lactation cow insemination index was 1.76±0.01, second – 2.14±0.01, third –

2.05±0.01.

The longest time was between first and second calving (397.3±0.42d.). Differences

between each lactation calving variation coefficient was 18.01 - 20.53%.

Analysis of cow service-period showed, that first lactation cow service-period was

117.8±0.43, second – 108.1±0.51 and third one – 106.1±0.67 days. Symptom variation was

66.60 – 69.40%.

53

The analysis of Variance showed, that breed influence to cow reproduction symptoms

are statistically secure (p<0.001). Breed factual dispersion from the general dispersion to age

in the first lactation time make 8.14%, insemination index – 4.96%, service-period – 3.69%,

time during calving – 2.26%. Second and third lactation breed influence to the cow

reproduction was not so noticeable.

Positive, big and statistic secure service-period time and time between calving

correlation coefficient (rp =-0.91-0.93; p<0.01) was found during all three lactation periods.

Like correlation between each symptom is quite big, so purposeful use in selective program

just one from these symptoms.

Analysis of cow exterior showed, that the best exterior has Danish red selective cow.

The breed, as a genetic factor, influenced all exterior traits, only there were differences

depending on a breed. Angler breed had the least influence, because of intensive Lithuania red

breed development with Angler breed during the last 20 years, both breeds assimilate. Danish

red distinguish better body development, extremity and udder indication. Swedish and

Germanys red-and-white – better body development and udder indication.

The analysis of Variance showed, that bull line influence to cow exterior in the main

cases are statistically reliable (p<0.01). Bull line the main influence made to first lactation

cow nipple thickness (13.58%), bigness (13.50%), length (13.18%). Second lactation cow the

main influence to nipple length (27.02%).thickness (26.12%) and height (16.18%), third one

-height (30.74%), length (23.45%) and udder the back side height (20.10%).

Conclusions

During the last seven years Lithuanian red and red-and-white controlled dairy cattle

breeds average yield increased 41.7%, milk fat production - 50.9%, milk proteins production

– 46.1%.

Between milk fat and milk proteins was found medium positive correlation coefficient

(rp =0.36-0.56; p<0.01), which show milk fat increasing has positive effect to milk proteins

increasing. Correlation coefficient between milk production and milk fat, milk proteins is very

high (rp =0.87-0.96; p<0.01).

The analysis of Variance showed the breed influence on reproductive traits of cow to be

statistically reliable (p<0.001). The breed had the greatest influence on cows age during

calving.

The influence of bulls line on many traits of cows exterior is statistically reliable

(p<0,001)

54

7. PUBLIKACIJOS

1. Oberauskas D., Juozaitienė V., Darbutas J., Lavrinovičius J., Čiukauskas V. Veislės

įtaka karvių reprodukcinėms savybėms Lietuvos žalųjų ir žalmargių galvijų

populiacijoje. Veterinarija ir zootechnika. Lietuvos veterinarijos akademija, 2004. T.

26 (48). P. 40-45.

2. Oberauskas D., Juozaitienė V., Darbutas J., Lavrinovičius J., Čiukauskas V. The

influence of breed on production and reproductive traits in the Lithuanian Red and

Red-and-White cattle population. Animal breeding in the Baltics. Tartu, 2004. P. 62-

67.

3. Oberauskas D., Darbutas J. Žalųjų ir žalmargių galvijų populiacijos struktūra. Šiauliai,

2004. 44 p.

4. Juozaitienė V., Oberauskas D., Darbutas J., Lavrinovič J. Lietuvos žalųjų ir žalmargių

galvijų populiacijos struktūros analizė. 2004. 102 p.

5. Oberauskas D., Juozaitienė V., Darbutas J., Lavrinovič J., Čiukauskas V.

Development of the Lithuanian Red and Red-and-White cattle production. The EU

practice implementation of balanced breeding on improvement of Lithuanian Black-

and-White cattle. Lietuvos veterinarijos akademija. Kaunas, 2004. P. 49-51.

55

8. LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Banys A. Genealogical structure and development of the Lithuanian Red and Red-and-

White cattle population. Baltic animal breeding and genetics conference VIII. Kaunas,

2002. P. 19.

2. Banys A. Lietuvos žalieji galvijai. Vilnius: Mokslas, 1988. 169 p.

3. Banys A. Lietuvos žalieji galvijai. Vilnius: Mokslas, 1990.

4. Banys A. Lietuvos žaliesiems 100 metų. Žemės ūkis. 1992. Nr. 6. P. 19-21.

5. Banys A. Žalosioms ir žalmargiams – 110 metų. Žemės ūkis. 2002. Nr. 7. P. 19-20.

6. Banys A. Lietuvos žalųjų ir žalmargių galvijų populiacijos formavimas panaudojant

Europos galvijų veislių genetinį potencialą. Šiauliai, 2004. 32 p.

7. Darbutas J., Saikevičius K. Animal breeding development in Lithuanian. VI

Conference of Animal Breeders of the Baltic States. Jelgava, 2000.

8. Darbutas J., Ulevičienė V. Lietuvos žalųjų galvijų produktyvumo didinimas. Pieninių

galvijų selekcija sąryšyje su pašarų kokybe ir šėrimu. Kaunas, 2003. P. 19-20.

9. Darbutas J., Ulevičienė V. Pieninių galvijų genetinis įvertinimas ir atranka. Galvijų,

avių ir ožkų selekcijos aktualijos. Baisogala, 2002. P. 21-29.

10. Darbutas J., Ciurlys K., Gaidziunienė N., Strolys K. Cattle Breeding in Lithuania.

Baltic animal breeding conference. Tartu, 1995. P. 59-61.

11. Darbutas J., Oberauskas D. Žalųjų ir žalmargių galvijų populiacijos struktūra. Šiauliai,

2004. 44 p.

12. “Gyvulių veislininkystės teoriniai ir praktiniai aspektai integruojantis į Europos

Sąjungą”. Mokslinė – gamybinė konferencija. Vilnius, 2000.

13. International Bull Evaluation Service. Proceedings of the open session of the Interbull

annual meeting Ottawa. Canada: August 5 – 6 1994. Bulletin No. 10. 1994.

14. Jukna Č. Galvijininkystė. EGALDA: Vilnius, 1998. 342 p.

15. Jukna Č. Pieninių galvijų selekcija sąryšyje su mitybiniais ir technologiniais faktoriais.

Pieninių galvijų selekcija sąryšyje su pašarų kokybe ir šėrimu. Kaunas, 2003. P. 8-10.

16. Jukna Č., Jukna V. Galvijienos kokybės ir ją lemiantys veiksniai. Veterinarija ir

zootechnika. Kaunas, 2000. T. 10. P. 61.

17. Juozaitienė V., Kerzienė S. Biometrija ir kompiuterinė duomenų analizė. Kaunas,

2001. 114 p.

56

18. Juozaitienė V., Žakas A., Japertas S. Lietuvos juodmargių galvijų produktyvumo ir

pieno kokybės genetinis gerinimas. Pieninių galvijų selekcija sąryšyje su pašarų

kokybe ir šėrimu. Kaunas, 2003. P. 10-17.

19. Kontroliuojamų karvių bandų produktyvumo 1999-2000 metų apyskaita 63. Vilnius,

2001.


2002.


2003.


2004.

23. Kuosa J. Išsaugokime gyvus reliktus. Žemės ūkis. 1996. Nr. 10. P. 28-30.

24. Lietuvos juodmargių galvijų genealogija. Lietuvos juodmargių galvijų gerintojų

asociacija. Marijampolė, 2002.

25. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškų ūkio ministerija 1997m. Veislinių gyvulių

ir paukščių parodos eksponatų katalogas. ŽMŪM UAB “Informacijos ir leidybos

centras”. Vilnius, 1997.

26. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija Veislinių gyvulių parodos eksponatų

katalogas. UAB “Informacijos ir leidybos centras”. Vilnius, 1996.

27. Lietuvos žalųjų galvijų gerinimo taryba. Lietuvos žaliesiems galvijams 100 metų.

Vilnius, 1992. 16 p.

28. Lietuvos žalųjų galvijų selekcijos mokslinė programa 1997-2005 metams. Lietuvos

žalųjų galvijų gerintojų asociacija. Vilnius, 1997. 48 p.

29. Lietuvos žalųjų ir žalmargių galvijų gerintojų asociacija. Žalieji ir žalmargiai galvijai

2003. Vilnius, 2003.

30. Masiulienė A. Lietuvos juodmargių ir Lietuvos žalųjų karvių kūno matmenų ir kūno

matmenų indeksų koreliacija. Veterinarija ir zootechnika. Kaunas, 1997. T. 4 (26). P.

96-99

31. Öle Danell. Basic quantitative genetic theory. Swedish University of Agricultural

Sciences. Uppsala, 1990.

32. Petraitis J. Lietuvos žalieji galvijai. Vilnius, 1963. T. 1. 223 p.

33. Saikevičius K., Juozaitienė V. Subalansuoto veisimo Europos Sąjungos praktikos

diegimas gerinant juodmargių galvijų populiaciją Lietuvoje.Kaunas, 2004. 138 p.

57

34. Strolys K. Lietuvos galvijų veislės ir jų gerinimo problemos. Gyvulių veislininkystės

problemos. Tarptautinė mokslinė-gamybinė konferencija. Baisogala, 1998. P.45.

35. Vrotniakienė V., Jatkauskas J. Skirtingo siloso įtaka penimų buliukų mėsos

produkcijai, jos cheminei sudėčiai bei kokybei. Veterinarija ir zootechnika. Kaunas,

2001. T. 15. P. 127.

36. www.vic.lt

37. www-interbull.slu.se/

38. http://www.r-project.org

39. http://www.icar.org/yearly_enquiry.htm

Documents

LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJA ...2 Baigiamasis darbas atliktas 2003 – 2005 metais Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvūnų veisimo ir genetikos katedroje, Gyvūnų veislinės