LIETUVOS NACIONALINĖ MARTYNO MAŽVYDO BIBLIOTEKA

2009 METAIS

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka yra nacionalinė kultūros įstaiga,

kaupianti, organizuojanti ir sauganti rašytinį Lietuvos kultūros paveldą, formuojanti

Lietuvos mokslui, švietimui, kultūrai ir ūkiui aktualių Lietuvos ir užsienio dokumentų

fondą bei teikianti bibliotekinio informacinio aprūpinimo paslaugas visuomenei.

Bibliotekos strateginių tikslų ir uždavinių sėkmingam įgyvendinimui 2009 m. buvo toliau

vykdytos darbo procesų optimizavimo, integralios bibliotekų informacijos sistemos

diegimo, informacinių bibliotekinių paslaugų plėtros, dokumentų apsaugos,

bibliotekininkystės ir bibliografijos mokslo bei vadybos organizavimo programos.

Nacionalinė biblioteka, vykdydama parlamentinės bibliotekos funkciją, didelį

dėmesį skyrė LR Seimo informaciniam aptarnavimui, parengtos Lietuvos ir Lenkijos

spaudos apžvalgos ir bibliografinė informacija, kuriose išsamiai atspindima Seimo narių,

Prezidento, Ministro Pirmininko, ministrų, Lietuvai atstovaujančių Europos Parlamento

narių, partijų veikla, skiriamas dėmesys ir Lietuvos politiniam, ekonominiam, teisiniam

bei kultūriniam gyvenimui. Naujais Sausio 13-osios įvykių liudijimais papildytas

elektroninis leidinys www.laisve15.lt, atnaujinta leidinio „Parlamento studijos” leidyba.

Pagrindinio pastato rekonstrukcija buvo viena iš pagrindinių Nacionalinės

bibliotekos veiklos krypčių 2009 m. 2008 m. pabaigoje pasirašyta sutartis su rangovu dėl

bibliotekos pastato rekonstrukcijos darbų. Pastatas parengtas rekonstrukcijai: perkelti

fondai, įrengtos papildomos darbo vietos II-uosiuose rūmuose ir perkelti darbuotojai.

Pirmą kartą nuo 1963 m., t.y. Nacionalinės

bibliotekos įsikūrimo Vilniuje pradžios,

pagrindinis pastatas uždarytas visuomenei

ilgesniam laikotarpiui. Nacionalinės bibliotekos

priestate skaitytojams atidarytos Bendroji,

Lituanikos ir Retų knygų ir rankraščių

skaityklos, Muzikos, Meno ir Bibliotekininkystės

skaityklos atidarytos II-uose rūmuose (Sirvydo

g.4). Vaikų literatūros centro fondas ir skaitykla įkurdinti laikinose patalpose Gedimino

pr.60. Didelę pagalbą suteikė bibliotekos partneriai – Vilniaus universitetas ir Lietuvos

technikos biblioteka. Vilniaus universiteto Orientalistikos centras priėmė bibliotekos

orientalistikos fondą ir skaityklą, Lietuvos technikos bibliotekoje įrengta Nacionalinės

1

bibliotekos einamosios periodikos skaitykla. Visų šių darbų sėkmės garantas buvo ir yra

kruopštūs ir darbštūs bibliotekos darbuotojai, kurių pastangų dėka pavyko įgyvendinti

persikraustymo planus bei organizuoti bibliotekos darbą naujomis sąlygomis. Keitėsi ir

darbuotojų darbo sąlygos, įkurtos naujos darbo vietos II-uose rūmuose, daliai Vadovybės

informacijos skyriaus darbuotojų patalpas laikinai skyrė LR Seimas. Pasikeitus skaitytojų

aptarnavimo sąlygoms, didelis dėmesys skirtas vartotojų aptarnavimo tinklo

optimizavimui, informacinio aprūpinimo ir paslaugų teikimo sistemų efektyvinimui.

Rekonstrukciją buvo planuota baigti 2011 m., tačiau finansinio sunkmečio sąlygomis

(2009 m. skirta tik 3 milijonai litų vietoj planuotų 30 milijonų) šiandien to tikėtis

negalime.

2009 metais Nacionalinė biblioteka minėjo savo veiklos 90-metį. Ekonominio

sunkmečio laikotarpiu nebuvo galimybių plačiau ir viešiau paminėti šį svarbų kultūrai

jubiliejų, nebuvo renginių visuomenei ir bibliotekos bendruomenei. Didžiausias dėmesys

ir pastangos skirtos informuoti visuomenę apie Nacionalinę biblioteką, pristatyti jos

veiklą. Bibliotekos reprezentacinius leidinius ir žiniatinklį puošė jubiliejui sukurtas

specialus logotipas, išleistas jubiliejinis Nacionalinės bibliotekos 2009 m. kalendorius,

parengta fotodokumentinė paroda, publikuoti straipsniai Lietuvos spaudoje ir

internetinėje žinasklaidoje. Parengtas bibliotekos darbuotojų straipsnių rinkinys, skirtas

Nacionalinės bibliotekos 1999-2008 m. veiklos aktualijoms.

2009 m. vykdytos programos:

Skaitymo skatinimo programa. 2009 metais toliau

vykdytas skaitymo skatinimo projektas: Lietuvos apskrityse

surengti seminarai skaitymo skatinimo projektų rengėjams,

parengta informacinė medžiaga ir išleisti 3 leidiniai, plėtota

interneto svetainė, surengti Metų knygos rinkimai.

Ataskaitiniais metais, bibliotekoms beveik negavus

finansavimo knygų įsigijimui, programos akcijos bent iš dalies galėjo pasiūlyti

skaitytojams knygų.

2008 m. baigtas LR Vyriausybės ir ES struktūrinių fondų

finansuojamas projektas „Integralios virtualios bibliotekų

informacinės sistemos sukūrimas”. Projekto metu

suskaitmeninta ir į kultūros paveldo svetainę

www.epaveldas.lt perkelta apie 3 milijonai kultūros paveldo objektų, saugomų

Nacionalinėje bibliotekoje, Lietuvos valstybės istorijos archyve ir Lietuvos dailės

muziejuje. Programos tęstinumui užtikrinti 2009 m. pradėtas rengti projektas

„Virtualios elektroninio paveldo sistemos plėtra”, kurio metu bus toliau

skaitmeninami kultūros paveldo objektai bei kuriamos ir teikiamos elektroninės

paslaugos. Projekte numatoma žymiai išplėsti partnerių ratą: be dalyvavusių

2

ankstesniame projekte, Lietuvos dailės muziejaus ir Archyvų departamento, projekte

dalyvaus Vilniaus universiteto, Mokslų akademijos, 4 apskričių viešosios bibliotekos bei

Teatro, muzikos ir kino muziejus.

Lietuvos integralios bibliotekų informacijos sistemos plėtra.

2009 m. atnaujinta kompiuterinė įranga, tobulinta programinė įranga,

toliau kurtas Lietuvos bibliotekų suvestinis katalogas. Šiuo metu LIBIS

programinę įrangą naudoja visos viešosios (65) bibliotekos, 10 muziejų, 4 valstybinės

reikšmės bibliotekos, ji diegiama ir kitose institucijose (Lietuvos Respublikos Konstitucinio

ir Aukščiausiojo teismų bibliotekose), studentų mokymo tikslais programa įdiegta Vilniaus

Universiteto Komunikacijos fakultete ir Šiaulių universitete. LIBIS pagrindu yra sukurta

speciali programa MOBIS mokyklų ir gimnazijų bibliotekoms. Nacionalinė biblioteka remia

LIBIS bibliotekų kompiuterinių tinklų kūrimą, organizuoja bibliotekų darbuotojų

apmokymus. Nauja investicinė programa, pratęsianti bibliotekų veiklos procesų

automatizavimo uždavinių sprendimą, patvirtinta 2009–2011 metams. 2009 m.

Nacionalinė biblioteka pradėjo vykdyti ES struktūrinių fondų finansuojamą investicinį

projektą „Interaktyvių elektroninių paslaugų, skirtų leidiniams ir publikacijoms

užsakyti ir gauti viešosiose bibliotekose, plėtra“. Projekto tikslas – plėsti viešųjų

bibliotekų teikiamas elektronines paslaugas, susijusias su dokumentų paieška, užsakymu,

gavimu ir grąžinimu, tokiu būdu užtikrinti ir savitarnos galimybę.

Sėkmingas LIBIS įdiegimas Lietuvos

viešosiose bibliotekose iki galo neišsprendė

šalies gyventojų aprūpinimo informacija

problemos, nes tik apie 40% viešųjų bibliotekų filialų kaimo vietovėse ir miesteliuose

turėjo interneto prieigą, be to, netgi ją turinčiose bibliotekose, tarp jų, ir centrinėse, buvo

nemažai problemų: trūko technikos, vartotojams skirtų darbo vietų, kvalifikuotų

specialistų. Bibliotekų modernizavimą buvo būtina spartinti. Tam tikslui Lietuvos

nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kartu su Lietuvos Respublikos kultūros

ministerija 2008–2012 m. įgyvendina projektą „Bibliotekos pažangai“. Pagrindinis

projekto tikslas – pasiekti, kad Lietuvos gyventojai, ypač kaimo vietovėse, o taip pat

socialinės rizikos gyventojų grupės plačiau naudotųsi informacinių technologijų

galimybėmis informacijai gauti ir bendrauti. 2009 m. projekto dėka interneto ryšiu ir

kompiuteriais aprūpintos beveik 200 miesto ir 400 kaimo bibliotekų. Jų specialistams

sudarytos galimybės mokytis, gyventojai įvairiopai skatinami naudotis bibliotekų

paslaugomis. Specifinėms bei sunkiai pasiekiamoms gyventojų grupėms organizuotos

akcijos, supažindinusios su naujomis kompiuterinėmis galimybėmis, gyventojai

informuoti apie viešos interneto prieigos bibliotekose naudą, o taip pat galimybę gauti

bibliotekoje pagalbą iš bibliotekos darbuotojų. Bibliotekų darbuotojams, mokymo centrų

koordinatoriams organizuoti mokymai ir ugdyti kompiuterinio raštingumo gebėjimai,

3

tobulinta jų kvalifikacija. Mokymų medžiaga publikuota leidiniuose bei projekto

tinklalapyje. Siekiant išplėsti aktualaus skaitmeninio turinio bibliotekose pasiūlą ir

naudojimą, sukurta internetinė krašto enciklopedija http://www.grazitumano.lt ir

interneto portalas senjorams http://www.esenjoras.lt. 2009 m. pradėtas pirmasis

projekto “Bibliotekos pažangai” poveikio vertinimas.

2008 m. lapkričio 20 d. buvo patvirtintos ES Tarybos išvados „Dėl Europos

skaitmeninės bibliotekos Europeana“, kuriose ES valstybės narės įsipareigojo

prisidėti prie Europos skaitmeninės bibliotekos Europeana kūrimo.

Atsižvelgdama į šias Tarybos išvadas, Lietuvos kultūros ministerija įpareigojo

Nacionalinę biblioteką koordinuoti Lietuvos institucijų dalyvavimą Europos

skaitmeninės bibliotekos kūrime. Vykdydant šį pavedimą, tęsta narystė Europos

bibliotekoje TEL, baigtas Europos bibliotekos projektas TELplus. 2009 m. 40 pavadinimų

XXa. pradžios Lietuvos periodiniai leidinių sąrašas parengtas integravimui į Europos

biblioteką ir į Europeaną.

PAGRINDINIAI VEIKLOS RODIKLIAI

DOKUMENTŲ FONDAS2 0 0 9

Gauta fizinių vienetų

Knygos ir serialiniai leidiniai 45931Rankraščiai 1556Mikrokopijos (mikrofilmai, mkrofišos) 219Garsiniai regimieji dokumentai 3249Kartografijos dokumentai 360Kiti (spausdintinių natų, vaizdiniai ir kiti dokumentai)

5498

viso gautafizinių vienetųpavadinimų

5681317778

nurašytafizinių vienetųpavadinimų

10486848802

viso iki 2009.12.31fizinių vienetųpavadinimų

67893041808199

VARTOTOJŲ APTARNAVIMASRegistruota skaitytojų 18455Apsilankė lankytojų skaityklose 155654Išduota dokumentų 1236718Darbo vietų skaičius skaityklose 253

elektroninės paslaugos (katalogų ir duomenų

bazių panauda)

Atlikta interneto seansų 595114Atsisiustųjų dokumentų skaičius 1890364Paieškų skaičius 2514627

KATALOGŲ IR DUOMENŲ BAZIŲ KŪRIMAS

bibliografinių įrašų skaičius iki 2009 .12.31

Nacionalinės bibliotekos elektroninis katalogas

744790

Nacionalinės bibliografijos duomenų bankas 1616524Lietuvos integralios bibliotekų informacijos sistemos LIBIS katalogas

1158645

4

NACIONALINIO KULTŪROS PAVELDO APSAUGA Restauruota dokumentų lapų 41114Mikrofilmuota periodinių leidinių kadrų 71157Suskaitmeninta dokumentų puslapių 309475

DARBUOTOJAIProfesionalūs bibliotekininkai 365Kvalifikuoti specialistai 87Techniniai darbuotojai 49

LĖŠOS

Gauta lėšų (tūkst.Lt)viso, iš jų: 31298,4- iš biudžeto 21055,9- programų, projektų lėšos 9645,6

Išlaidos (tūkst.Lt)

viso, iš jų: 40193,5- darbo užmokesčiui 11265,0- dokumentams įsigyti 637,6- automatizacijai 14274,0

FONDŲ FORMAVIMAS

Komplektavimo programos pagrindinės veiklos kryptys 2009 m. buvo Lietuvos

viešosios informacijos rengėjų spaudinių ir kitų dokumentų privalomojo egzemplioriaus

kaupimas, elektroninių išteklių komplektavimas, tarptautinių dokumentų mainų

programos vykdymas. Ypatingas dėmesys skirtas:

- privalomojo egzemplioriaus įstatymo projekto rengimui;

- periodinių leidinių rekatalogavimui.

Privalomojo egzemplioriaus įstatyminė bazė nėra pakankama, todėl pradėtas rengti LR

Privalomojo egzemplioriaus įstatymo projektas. Pasinaudota naujausia kitų valstybių

įstatymų kūrimo praktika. Žinoma, kad Lietuvoje funkcionuoja apie 700 leidėjų, iš kurių

aktyviai leidyboje reiškiasi apie pusę. Taigi privalomojo egzemplioriaus surinkimas –

nuolatinio kasdienos aktualaus darbo baras. Iššūkiai išlieka tie patys, o privalomo

egzemplioriaus įstatymas esmingai sunormintų viešosios informacijos rengėjų ir

Nacionalinės bibliotekos bendradarbiavimą.

Dėl sumažėjusio komplektavimo programos finansavimo Nacionalinė biblioteka

negalėjo įsigyti planuotų leidinių skaičiaus. 2009 m gauta 56 813 fiz. vnt. dokumentų,

t.y. 13 tūkst. dokumentų mažiau nei 2008 m. Dokumentų įsigijimui skirta suma sudarė

tik 47,9% 2008 m. panaudotų komplektavimo lėšų. Todėl teko ženkliai sumažinti leidinių

lietuvių kalba skaičių, leidinių užsienio kalbomis kiekis mažėjo, tačiau ne taip ženkliai.

2009 m. gauta 38083 fiz.vnt. dokumentų lietuvių kalba ir 18730 fiz.vnt. dokumentų

užsienio kalbomis. Kaip ir kiekvienais metais nurašoma dokumentų daugiau, nei

gaunama. 2009 m. nurašyta 101742 fiz.vnt. dokumentų, tai yra dvigubai daugiau, nei

gauta. Nurašymą paspartinto ir bibliotekos fondo perkėlimas iš rekonstrukcijai uždarytos

saugyklos į kitas saugyklas.

5

Komplektavimo lėšų paskirstymas, procentais

48,30%

26,10%

22,20%

3,40%

serialinių leidiniųprenumerataknygų pirkimas

duomenų baziųlicencijavimaskitų dokumentųpirkimai

Daugiausia lėšų skirta serialinių leidinių prenumeratai (48,3%). Privalomasis

egzempliorius išlieka pagrindiniu Nacionalinės bibliotekos komplektavimo šaltiniu. Jų

lyginamasis svoris per ataskaitinius metus gautų dokumentų sudėtyje – 52,9%.

Periodinių leidinių rekatalogavimas yra vienas iš svarbiausių bibliotekos uždavinių

rekonstrukcijos metu, kurį įgyvendinus siekiama pagerinti serialinių leidinių atspindėjimo

bibliotekos elektroniniame kataloge kokybę ir kartu užtikrinti vartotojų prieigą prie

teisingos ir pilnos informacijos apie šiuos dokumentus. 2009 m. bibliotekos

elektroniniame kataloge rekataloguota ir sutvarkyta 967 pav. ir 31394 fiz.vnt. periodinių

leidinių.

NACIONALINĖS BIBLIOTEKOS VARTOTOJAI. PASLAUGOS

Sumažėjus skaitytojams skirtų darbo vietų skaičiui (2008 - 720, 2009 – 253),

reorganizavus ir perkėlus skaityklas ir dokumentų fondą į kitas patalpas, kito ir skaitytojų

aptarnavimo sąlygos, mažėjo ir rodikliai. 2009 m. Nacionalinėje bibliotekoje lankėsi ir jos

paslaugomis naudojosi 18 455 registruoti skaitytojai. Užregistruota 7 501 naujas

skaitytojas. 36,3% visų vartotojų sudarė moksleiviai ir studentai (neturintys aukštojo

išsimokslinimo nuo 16 m. – B grupė), 20,3% - skaitytojai su aukštuoju universitetiniu

išsilavinimu (M grupė), 21,8% - Vaikų literatūros centro skaitytojai (V grupė), 2,2%

personaliniai skaitytojai (P grupė), 3,4% - bibliotekos darbuotojai, 0,2% -

tarpbibliotekinio abonemento vartotojai (T grupė), laikini vartotojai (su vienkartiniais

leidimais, LS grupė) – 15,8%. Lyginant su 2008 m. skaitytojų skaičius sumažėjo 26,2%.

Pastebimas didesnis moksleivių ir studentų dalies sumažėjimas, tuo tarpu skaitytojų su

aukštuoju išsilavinimu, vaikų procentinė dalis nuo bendro skaitytojų skaičiaus padidėjo.

6

Skaitytojai pagal išsimokslinimą

5070

289

5802

1215

47

2308

363

1005

90

2323

330

21

642

107

0 1000 2000 3000 4000 5000 6000 7000

aukštasis

auktesnysis

vidurinis

pagrindinis

profesinis

pradinis

pradinukai

Viso 2009 Naujai užregistruoti 2009

Ataskaitiniais metais Nacionalinėje bibliotekoje lankėsi 122 974 lankytojų,

skaityklose – 155 654 lankytojai. Apsilankymų skaičius lyginant su 2008 m. sumažėjo

17%. Sumažėjo ir išduotų dokumentų skaičius – 2009 m. išduota 1 236 718 fiz.vnt.

dokumentų, t.y. 27,7% mažiau nei 2008 m.

Sumažėjus skaitytojams skirtų darbo vietų skaičiui, visuomenė ir informacijos

vartotojai buvo kviečiami naudotis elektroninėmis paslaugomis, didelis dėmesys skirtas

jų kūrimui. Teikiamos paslaugos perkeltos į elektroninę terpę. Vis reikšmingesnę vietą

Nacionalinės bibliotekos informacijos sistemoje užima elektroniniai ištekliai. 2009 m.

Nacionalinė biblioteka prenumeravo 59 duomenų bazes – 4 Lietuvos ir 55 užsienio. Jose

vartotojai galėjo skaityti per 28 tūkstančius visateksčių periodinių leidinių, per 16

tūkstančių visateksčių knygų ir kitų leidinių. Rengiama ir nuolat atnaujinama informacija

apie duomenų bazes ir paiešką jose, pateikiami duomenų bazėse esančių leidinių sąrašai

ir kita informacija. Virtualiems vartotojams organizuota prieiga prie duomenų bazių.

Nacionalinė biblioteka bendradarbiauja su Kauno technologijos universitetu, siekdama

sudaryti vartotojams galimybę „per vienus vartus“ naudotis LIBIS ir LABT projektuose

sukauptais prenumeruojamais elektroniniais ištekliais. Nacionalinė biblioteka yra Europos

Sąjungos, Pasaulio banko, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko, Tarptautinio valiutos

fondo, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, Pasaulinės prekybos

organizacijos, Tarptautinės atominės energijos agentūros depozitinė biblioteka.

Vartotojams organizuota prieiga prie šių organizacijų bibliografinių, visateksčių ir

statistinių duomenų bazių, rengta informacija apie jų veiklą, išleisti elektroniniai

informaciniai leidiniai.

Plečiasi ir virtualioje erdvėje teikiamos Nacionalinės bibliotekos paslaugos.

Stengiamasi išnaudoti visas turimas technologines galimybes interaktyvioms paslaugoms

teikti. Vartotojas, nepriklausomai nuo darbo vietos, gali naudotis bibliotekos virtualiais

informacijos ištekliais, gauti reikiamą informaciją ar konsultaciją, dokumento tekstą ar jo

7

dalį neatvykdamas į biblioteką. Vartotojui būtina atvykti į biblioteką tik tada, kai jis nori

naudotis fiziniais dokumentais ar duomenų bazėmis, kurioms leidėjas nesuteikė

nuotolinės prieigos.

Virtualiai vartotojai dažniausiai naudojasi šiais Nacionalinės bibliotekos ištekliais:

- Nacionalinės bibliotekos katalogais ir duomenų bazėmis;

- nuorodų katalogu;

- elektroniniais leidiniais;

- prenumeruojamomis duomenų bazėmis, kurioms leidėjai suteikia nuotolinę

prieigą.

Prieigos prie bibliotekos katalogų per www statistika 2009 m.

0

200000

400000

600000

800000

1000000

LIBIS SK 87505 11176 887350 381915

EK 57677 61186 419499 185536

VK 18240 32899 117253 632982

NBDB 20692 27896 296485 115096

EIA 3534 5233 6848 25750

Virtualių apsilankymų

Seansų skaičius Paieškų skaičiusAtsisiųstųjų įrašų

skaičius

LIBIS SK – suvestinis katalogas

EK- elektroninis katalogas

VK – vaizdų katalogas

NBDB – Nacionalinės bibliografijos duomenų bankas

EIA – elektroninių išteklių archyvas

2008 m. buvo parengta ir 2009 m. Nacionalinės bibliotekos ir kitų LIBIS bibliotekų

katalogams pritaikyta nauja programinė įranga duomenų skaičiavimui. Lietuvos

bibliotekų suvestinis katalogas yra daugiausiai lankomas, jame atliekama daugiausiai

paieškų. Daugiausiai įrašų atsisiunčia vartotojai iš Vaizdų katalogo. Lyginant su 2008 m.,

tendencijos lieka tos pačios, išsiskiria tik Suvestinio katalogo atisiustųjų įrašų skaičius –

2009 m. jis ženkliai sumažėjo. Elektroninių išteklių archyvas ir jo ištekliai turėjo

mažiausią vartotojų skaičių.

Lietuvos ir pasaulio duomenų bazėse lankėsi 13 tūkst. unikalių virtualių vartotojų,

atsisiųsta 242 tūkst. įrašų, atlikta 170 tūkst. paieškų. 2009 m. per Skype pradėtos teikti

konsultacijos vartotojams apie prieigą prie prenumeruojamų duomenų bazių, naudojimosi

8

jomis galimybes ir kt. Nuo 2009 m. spalio mėn. suteikiama nemokama prieiga prie

Lietuvos periodinės spaudos bibliografinės straipsnių bazės 1994-2002 archyvo.

Populiarėja „Klausk bibliotekininko” paslauga. Nacionalinėje bibliotekoje ji

teikiama nuo 2001 m. Paslaugos tikslas – vartotojams suteikti operatyvią informaciją

apie biblioteką, jos teikiamas paslaugas, turimus leidinius, katalogus, prenumeruojamas

duomenų bazes; patarti, kaip ir kur ieškoti reikiamos informacijos. Elektroniniu būdu

pateiktų informacinių užklausų skaičius sudarė 3% visų įvykdytų užklausų. Bus siekiama

ir toliau gerinti elektroninių užklausų paslaugas, vartotojai mokomi naudotis elektronine

komunikacija.

SKAITMENINĖS BIBLIOTEKOS KŪRIMAS

2006 m. rugpjūčio 24 d. Europos Komisija priėmė „Rekomendacijas dėl kultūrinės

medžiagos skaitmeninimo, išsaugojimo skaitmeniniu formatu ir internetinės prieigos prie

jos“. Šiuo dokumentu rekomenduojama šalims – Europos Sąjungos narėms plėsti

skaitmeninimo galimybes, tuo greitinant nuotolinės prieigos prie Europos kultūros

paveldo per Europos skaitmeninę biblioteką kūrimo procesą. Taip pat rekomenduojama

spręsti visus klausimus, nuo autorinių teisių iki sistemingos skaitmeninio turinio

apsaugos, kad būtų užtikrinta ilgalaikė prieiga prie medžiagos.

Atminties institucijų bendradarbiavimo idėja skaitmeninat kultūros paveldą ir

kuriant nacionalinę skaitmeninę biblioteką Lietuvoje buvo apibrėžta 2005 metais, kuomet

Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimo

koncepciją. 2005-2008 m. vykdytas projektas ir sukurtas skaitmeninto kultūros paveldo

portalas http://www.epaveldas.lt sudarė strategines ir metodologines prielaidas bei

suformavo technologines sąlygas bibliotekų, muziejų ir archyvų bendradarbiavimui,

skaitmeninat šalies kultūros paveldą, užtikrinant jo ilgalaikį išsaugojimą, vietoj originalų

pateikiant jų kopijas, bei sudarant vienodas sąlygas nuotoliniams šalies ir užsienio

vartotojams geriau susipažinti su šalies kultūros paveldu saugomu atminties institucijose.

2009 m. buvo toliau tęsiami skaitmeninimo darbai ir kuriamas elektroninio

paveldo portalas: suskaitmeninta 131 438 puslapiai periodinių leidinių (1823-1840 m.

periodika lietuvių kalba ir išeivijos periodiniai leidiniai), 20697 puslapiai rankraštinių

dokumentų, 157340 puslapiai 1905-1917 m. knygų lietuvių kalba. Iki 2009 m. gruodžio

29 d. į portalą patalpinta 7495 dokumentai (viso 1755144 puslapiai). Per ataskaitinius

metus atpažinta 3490 psl. periodinių leidinių. 2009 m. baigtas Europos bibliotekos

projektas TELplus, kurio rezultate Nacionalinė biblioteka į Europos biblioteką pateikė

125477 atpažintus suskaitmenintų leidinių (40 pavadinimų) puslapius. Atpažinimui buvo

parinkti reti, nykstantys ir vartotojui reikalingiausi bei naudingiausi dokumentai – XXa.

pradžios periodiniai leidiniai, skenuoti iš mikrofilmų. Atpažinti dokumentai taip pat

9

integruoti ir į epaveldo svetainę. Lyginant su 2008 m., daugiau kaip du kartus padidėjo ir

elektroninio paveldo paslaugų vartojimas.

Esminiai kultūros paveldo skaitmeninimo pokyčiai buvo įtvirtinti Lietuvos kultūros

paveldo skaitmeninimo, skaitmenininio turinio išsaugojimo ir sklaidos strategijoje (Žin.,

2009, Nr. 66-2624) bei skaitmeninimo strategijos įgyvendinimo veiksmų plane

2007-2013 m., kuriame numatomos ir finansavimo galimybes tiems projektams, kurie

planuoja integruoti savo veiklos produktus į skaitmeninio kultūros paveldo sistemą.

Ataskaitiniais metais buvo parengtas naujas Nacionalinės bibliotekos ir devynių partnerių

projektas „Virtualios elektroninio paveldo sistemos plėtra”, kuriuo siekiama tęsti Lietuvos

kultūros paveldo skaitmeninio turinio kūrimą ir šios turinio pagrindu teikti elektronines

paslaugas. Bus plėtojamas sistemos funkcionalumas, užtikrinantis paieškos efektyvumą.

Numatyta tolesnė sukurtos infrastruktūros plėtra.

FONDŲ APSAUGA

Vykdant fondų apsaugos programas, didžiausias dėmesys skirtas rašytinio

kultūros paveldo apsaugojimui nuo sunykimo ir sunykusių ar pažeistų dokumentų

funkcionalumo atkūrimui. 2009 m. Dokumentų konservavimo ir restauravimo centro

specialistai vykdė šias fondų apsaugos programas:

- dokumentų restauravimas: restauruota 41114 dokumentų sąlyginių lapų, 100

įrišimų;

- dokumentų konservavimas ir dezinfekavimas: dezinfekuota ir išvalyta 1398

leidiniai, pagaminta 340 specialių apsauginių aplankų ir 850 dėžučių Nacionalinio

publikuotų dokumentų archyvinio fondo skyriaus dokumentams, įrišta 636

periodinių leidinių komplektai, dokumentams pagaminta 1224 individualių

aplankų;

- dokumentų mikrofilmavimas: toliau vykdant mikrofilmavimo programą su JAV

Kongreso biblioteka ir JAV bendrove PROQUEST mikrofilmuota 71157 kadrai

lietuviškos kitakalbės periodikos.

Tobulinant ir įsisavinant bei skleidžiant naujus restauravimo/konservavimo, fondų

priežiūros metodus, tradiciškai buvo rengiami savišvietos seminarai. Naujų žinių prireikė

ne tiki tobulinant darbo metodus, bet ir prisitaikant prie kintančių darbo sąlygų.

Sumažėjus finansavimui, siekta kuo racionaliau lėšas panaudoti. Suderinus su fondų

saugotojais ir nepažeidžiant pagrindinių įrišimo principų, kur galima, brangesnės įrišimo

medžiagos pakeistos pigesnėmis, taikyti paprastesni įrišimo būdai. Vykdant restauratorių

kvalifikacijos kėlimo programą, trims restauratorėms (S.Sprindienei, D.Veselauskienei ir

A.Vaitiekūnaitei) LR Kultūros ministerijos Kultūros vertybių restauratorių atestavimo

komisija pratęsė turimos kvalifikacinės kategorijos galiojimo laiką, restauratorei

10

A.Nedevaitienei suteikta aukštesnė – antroji dokumentų restauratoriaus kvalifikacinė

kategorija.

Konsultuojami bei mokomi ir kitų organizacijų specialistai. Jau antrus metus

Dokumentų konservavimo ir restauravimo centre atlieka praktiką Paryžiaus Tolbiako

knygos meno licėjaus studentai.

2009 metais keitėsi dokumentų saugojimo sąlygų kontroliavimo darbai. Nuo

vasario mėn. temperatūrai ir oro santykiniam drėgniui bibliotekos priestate matuoti

naudojama nauja įranga – termohigrometrai-kaupikliai. Dvylikoje saugyklų šie prietaisai

kas 4 val. užfiksuoja duomenis ir įrašo į savo atmintį. II-ųjų Nacionalinės bibliotekos

rūmų (Sirvydo g.4) saugyklose temperatūra ir oro drėgnis matuojami senuoju metodu –

rankiniu būdu. Metų bėgyje atlikti bibliotekos saugyklų oro temperatūros ir santykinio

drėgnio matavimai rodo šių rodiklių pokyčius: priestato saugyklose temperatūra svyravo

nuo 18°C iki 22°C, drėgnis – nuo 45 proc. iki 75 proc. Drėgnio pokyčiai buvo didesni

vasaros mėnesiais. II-ųjų rūmų saugyklų aplinkos parametrai nekontroliuojami, todėl

labai priklauso nuo išorės klimato sąlygų. Temperatūra svyravo nuo 14°C iki 22°C.

Santykinis oro drėgnis svyravo nuo 31 proc. iki 65 proc.

2009 m. Dokumentų konservavimo ir restauravimo centras minėjo savo veiklos

trisdešimtmetį: surengta ir Nacionalinės bibliotekos darbuotojams bei kitų organizacijų

restauratoriams pristatyta restauruotų dokumentų paroda, platesnei visuomenei rašytinio

kultūros paveldo išsaugojimo programos pristatytos Lietuvos radijo ir televizijos laidose.

KULTŪRINĖ VEIKLA

Uždarius pagrindinį pastatą ir netekus parodų salių, turėjome ribotas galimybes

toliau plėtoti kultūrinę partnerystę su Lietuvos ir užsienio šalių kultūros institucijomis bei

su visuomene plačiąja prasme. Teko išnaudoti stendinių keliaujančių parodų privalumus.

Ateityje tokių parodų rengimas taps svarbesnis, nei buvo iki šiol. Populiari ir daug

keliaujanti paroda „Materialusis ir nematerialusis kultūros paveldas Lietuvoje” buvo

eksponuota Latvijos akademinėje bibliotekoje, kitose šalies viešosiose bibliotekose.

Kauno ir Alytaus miestų gyventojai turėjo progą susipažinti su Algimanto Kezio foto

nuotraukų parodomis „Lietuvai”, „Angelai” ir „Chicago”. 2009 m. parengta keletas

paraiškų kilnojamųjų parodų gamybos finansavimui Kultūros rėmimo fondui, Lituanistikos

tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijai. Tačiau ekonominė situacija lėmė, kad 2009 m.

buvo sukurta tik viena nauja kilnojamoji paroda, skirta Baltijos kelio dvidešimtmečiui

pažymėti. Paroda pristatyta LR Seime, vėliau eksponuota Mažosios Lietuvos istorijos

institute Klaipėdoje ir Klaipėdos valstybinės kolegijos bibliotekoje.

Minint Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio jubiliejų, Nacionalinėje

bibliotekoje parengta Lietuvos tūkstantmečio leidinių paroda. Lietuvos tūkstantmečio

paminėjimo direkcija nuo 1998 m. vykdė specialų leidybos projektą. Su Lietuvos

11

paminėjimo tūkstantmečio ženklui išleista 180 leidinių. Parodoje eksponuotos įdomiausios

ir reikšmingiausios knygos. Lietuvos Valstybės dienos, Liepos 6-osios, proga paroda

pristatyta Latvijos nacionalinėje bibliotekoje. Nacionalinė biblioteka dalyvavo ir

Tūkstantmečio knygų kelyje, kurį organizavo leidykla „Versmė”. Akcijai skirta daugiau nei

2200 leidinių.

Rekonstrukcija privertė rengiamas parodas kelti taip pat ir į žiniatinklį.

Nacionalinės bibliotekos Renginių taryboje patvirtinta virtualių parodų Nacionalinės

bibliotekos interneto svetainėje koncepcija. Per pirmuosius rekonstrukcijos metus

parengtos virtualios parodos buvo pirmas žingsnis ieškant naujo santykio su vartotoju ir

naujų darbo su kultūriniais partrneriais formų.

MOKSLINĖ IR METODINĖ VEIKLA. LEIDYBA

2009 m. mokslo tiriamųjų darbų temos:

• Lietuvos muzikos dokumentai

- Tyrinėta lietuviškų šelako plokštelių leidyba 1918-1940 metais, tyrimo medžiaga

publikuota Lietuvos muzikos istorijos II-ajame tome.

- Dalyvauta tarptautinės referatinės muzikinės literatūros informacinės bazės RILM

sudaryme, parengti 32 lietuvių muzikologinės literatūros bibliografiniai

duomenys ir referatai.

• Nacionalinė bibliografija. Nacionalinės spaudos retrospektyvinės

bibliografijos rengimas

- 1905-1917 m. smulkieji spaudiniai

- 1918-1940 m. knygos ir smulkieji spaudiniai

- 1823-1940 m. periodiniai leidiniai

- XVIII a. Lietuvos knygos lenkų kalba

- XVII a. Lietuvos knygos lotynų kalba

- 1799-1900 Lietuvos knygos hebrajų kalba

- „Lietuvių išeivijos spaudos bibliografija, 1945-2000“. T.3. Serialiniai leidiniai, I-

ojo ir II-ojo tomo papildymai

• Bibliotekininkų profesionalumo ugdymas

- Bibliotekininkų profesinis ugdymas rajonų savivaldybių viešosiose bibliotekose:

duomenų analizė ir apibendrinimas

- Bibliotekininkų profesinis ugdymas miestų savivaldybių viešosiose bibliotekose:

duomenų analizė ir apibendrinimas

- Bibliotekininkų profesinis ugdymas apskričių viešosiose bibliotekose: tyrimo

programos metodikos pritaikymas

12

• Rankraščiai, senos ir retos knygos

- Lietuvos nacionalinės bibliotekos dokumentų proveniencijos: parengta medžiaga

tinklalapiui

- Lietuvos nacionalinės bibliotekos inkunabulai: parengtas spaudai Lietuvos

nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos inkunabulų katalogas

- Asmenų ir organizacijų rankraštinių dokumentų mokslinis aprašymas, analizė:

M.Šalčiaus, P.Šinkūno, Merkinės Kryžiaus Išaukštinimo cerkvės dokumentų

fondų apžvalga

- XV-XVIII a. Biblijos Nacionalinėje bibliotekoje: tyrimas ir publikacija straipsnių

rinkiniui „Bibliografija”

- Dalyvauta Tarptautinės muzikinių bibliotekų asociacijos IAML senųjų natų

suvestinės bibliografinės informacinės bazės RISM serijos A/II „Muzikos

rankraščiai po 1600 m.” sudaryme. Identifikuoti ir įvesti į bazę 6 Nacionalinėje

bibliotekoje saugomų rankraščių bibliografiniai duomenys

• Katalogai, katalogavimas, informacinės paieškos sistemos

- Leidinio „International Standard Bibliographic Description (ISBD)“ (Tarptautinis

standartinis bibliografinis aprašas (ISBD)) pirmosios jungtinės laidos lietuviškojo

vertimo rengimas

• Informacijos ir dokumentavimo standartai, terminija

- Lietuvos standarto projekto LST ISO 3297 „Informacija ir dokumentavimas.

Tarptautinis standartinis serialinio leidinio numeris (ISSN)“ rengimas

- Lietuvos standarto projekto LST ISO 21127 „Informacija ir dokumentavimas.

Kultūros paveldo informacijos mainų ontologija” rengimas

• Kultūros paveldo apsauga ir sklaida

- Virtualios elektroninio paveldo sistemos plėtra: projekto paraiškos rengimas

• Vaikų literatūros, skaitybos ir leidybos tyrinėjimai

- Populiariausios 2008 m. knygos: analizė ir publikacija

- VIII-XII klasių moksleivių skaitymo tyrimai

- I-XII klasių moksleivių vasaros skaitymo tyrimai ir publikacija

- 2008 m. vaikų ir paauglių knygų leidyba: analizė ir pranešimas

• Elektroninės paslaugos Nacionalinėje bibliotekoje

- Vartotojų informacijos ir elektroninių paslaugų poreikių tyrimas

2009 m. pradėtas pirmasis projekto „Bibliotekos pažangai” poveikio vertinimas,

skirtas pokyčiams miesto bibliotekose įvertinti. Atliktos bibliotekų darbuotojų (609),

vadovų (65) apklausos, vykdytas kokybinis bibliotekininkų, bibliotekų vadovų ir ekspertų

tyrimas (8 interviu, 5 fokusuotų grupių diskusijos), atlikta reprezentatyvi Lietuvos

gyventojų apklausa (1126) ir reprezentatyvi 12-14 m. vaikų apklausa (677). Gauti

13

duomenys bus lyginami su 2008 m. atlikto pradinės situacijos vertinimo rezultatais.

Planuojama abiejų tyrimų rezultatus pristatyti 2010 m .

Ataskaitiniais metais daug dėmesio skirta teisės aktų, reglamentuojančių

bibliotekų veiklą, projektų rengimui, bibliotekų veiklos analizei ir lyginamiesiems

tyrimams, bibliotekininkų informavimui apie užsienio šalių bibliotekų veiklą. Mokslinio

tyrimo darbų ir metodinės veiklos rezultatai skelbti leidiniuose, bibliotekų veiklos

analizės, spaudos ir bibliotekų statistikos rinkiniuose.

2009 m. išleista 19 Nacionalinės bibliotekos leidinių. Jų bendra apimtis (be žurnalo

„Tarp knygų”) – 320,8 leidybos apskaitos lankai, tiražas – 33,5 tūkst. egzempliorių.

Leidybos programa, išėjusių leidinių pavadinimų skaičiaus požiūriu, įvykdyta 95%.

Išėjusių leidinių apimtis 7% didesnė už planuotą, nes kai kurie leidiniai viršijo numatytą

apimtį, leidinių tiražas sudaro 93% planuotų egzempliorių skaičiaus. Didžiausiu tiražu

išleista „Ekspresinformacija apie naujus spaudinius, išėjusius Lietuvoje” (15000 egz.),

žurnalas „Tarp knygų” išleistas 13466 egz. tiražu, 5050 egz. tiražu publikuoti kiti leidiniai.

Lyginant su 2008 m. leidybos statistika, sumažėjo visi rodikliai. Siekiant efektyviau

panaudoti leidybos programos lėšas, buvo įvertinta Nacionalinės bibliotekos leidinių

paklausa ir pirkimas. Daugiausiai parduodama žurnalą „Tarp knygų” (78% viso tiražo) ir

„Ekspresinformacija …” (57% viso tiražo). Kitų leidinių parduodama apie 45% viso tiražo.

Rinkos stebėjimai leis pakoreguoti 2010 metų leidybos planus ir apimtis.

2009 m. išleisti leidiniai:

1. Šiandien aktualu. Straipsnių rinkinys bibliotekininkams.

- 2008 m. II pusmetis

- 2009 m. I pusmetis

- 2009 m. II pusmetis

2. Jonas Brigys. Raseinių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos istorija.

3. Dalykinimo metodikos papildymai 2009 m.

4. Bibliografija 2007. Mokslo darbai.

5. Viliunė Cicėnienė. Savivaldybių viešosios bibliotekos: paslaugos, įvaizdis,

bibliotekininkas.

6. Lietuvos spaudos statistika, 2008.

7. Lietuvos bibliografija. Ser.C.D.3.1904-1905.

8. Lietuvos bibliotekų statistika, 2008.

9. Bibliografijos žinios:

- Knygos, 2007

- Serialiniai leidiniai, 2007

- Lituanika, 2007

- Garso dokumentai, 2007

10. Lietuvių vaikų knygų iliustruotojai: bibliografinis žodynas.

11. Esfir Alpernienė. Prie judaikos lobio.

12. Bibliotekinių paslaugų vaikams iki 3 m. gairės.

14

Nuo 2009 m. Nacionalinėje bibliotekoje vėl leidžiamas mokslo darbų periodinis

leidinys „Parlamento studijos”. Išleistas aštuntas numeris.

TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS

Nacionalinės bibliotekos tarptautinio bendradarbiavimo kryptys 2009 m. buvo

dalyvavimas tarptautinių profesinių organizacijų veikloje, bendradarbiavimas su

nacionalinėmis bibliotekomis, tarptautinių projektų ir dokumentų mainų programų

vykdymas.

Narystė tarptautinėse organizacijose:

- Tarptautinė bibliotekų asociacijų ir institucijų federacija IFLA

- Nacionalinių bibliotekų direktorių konferencija CDNL

- Europos mokslinių bibliotekų asociacija LIBER

- Europos nacionalinių bibliotekų direktorių konferencija CENL

- Europos biblioteka TEL

- ISSN, ISBN ir ISMN tarptautinės agentūros

- Baltijos jūros kraštų bibliotekų darbo grupė Biblioteca Baltica

- Tarptautinė muzikinių bibliotekų asociacija IAML

- Tarptautinė teisės bibliotekų asociacija IALL

- Teisės informacijos centrų ir teisės informacijos specialistų konsorciumas

CLRCLIS

- Tarptautinė skaitymo tyrimų asociacija IRA

- Tarptautinė vaikų ir jaunimo literatūros asociacija IBBY

2009 m. metiniai narystės mokesčiai sudarė 39 tūkst. Lt.

Tarptautinė bibliotekų asociacijų ir institucijų federacija IFLA. 2009 m. Nacionalinė

biblioteka pilnateisio nario teisėmis dalyvavo Nacionalinių bibliotekų ir Bibliografijos

sekcijų darbe bei UNIMARC komiteto veikloje. 4 Nacionalinės bibliotekos darbuotojai

dalyvavo metinėje IFLA konferencijoje Milane (Italija). Žurnalui „Tarp knygų” pateikta

konferencijos medžiaga, parengti pranešimai ir publikuoti straipsniai bei pateikta

informacija profesiniuose tinklaraščiuose. Bibliografijos sekcijoje pristatytas generalinio

direktoriaus pavaduotojos Reginos Varnienės-Janssen pranešimas apie kultūros paveldo

skaitmeninimą ir prieigos organizavimą Lietuvoje. Projekto „Bibliotekos pažangai”

darbuotoja Ugnė Rutkauskienė dalyvavo IFLA satelitinėje konferencijoje „Libraries Plus:

Adding Value in the Cultural Community”, kur buvo nagrinėjami bibliotekų veiklos

vertinimo klausimai. Konferencijoje pristatytas U.Rutkauskienės pranešimas apie projekto

15

„Bibliotekos pažangai” poveikio vertinimo metodiką ir tyrimų rezultatus. 2009 m.

atnaujintas Nacionalinės bibliotekos dalyvavimas IFLA parlamentinių bibliotekų sekcijos

veikloje.

Pasaulio nacionalinių bibliotekų direktorių konferencija CDNL. Nacionalinės

bibliotekos generalinis direktorius Vytautas Gudaitis dalyvavo metiniame posėdyje, kur

pristatytos CDNL, IFLA bei UNESCO bendradarbiavimo sritys, pateiktos IFLA nacionalinių

bibliotekų sekcijos, apsaugos ir konservavimo programos, tarptautinių ISSN ir ISBN

agentūrų veiklos apžvalgos, informacija apie Lotynų Amerikos, Azijos ir Europos

nacionalinių bibliotekų direktorių regioninių konferencijų veiklą. Konferencijoje pristatyta

pasaulio skaitmeninė biblioteka WDL. 2009 m. buvo įkurta „mažųjų” bibliotekų grupė prie

CDNL „Small and Smart”, kurios diskusijų tematika, spręstinos problemos yra labiau

aktualios mums.

Europos nacionalinių bibliotekų direktorių konferencija CENL. Dalyvauta metiniame

posėdyje Madride (S.Leknickienė), kuriame svarstyti organizaciniai CENL ir Europos

bibliotekos klausimai. Nuspręsta toliau palaikyti Europos bibliotekos portalą. Posėdyje

kalbėta apie Europos bibliotekos ir Europos skaitmeninės bibliotekos ryšius. CENL narių

sprendimu Europos biblioteka tapo bibliotekų informacijos išteklių pateikėju į Europeaną.

Kadangi Europos bibliotekoje dominuoja nacionalinių bibliotekų turinys, posėdyje priimtas

sprendimas dėl LIBER bibliotekų (akademinių bibliotekų) turinio įtraukimo į Europos

biblioteką. CENL priimtas sprendimas išlaikyti pirmaujančias pozicijas Europos

skaitmeninės bibliotekos fonde.

Europos mokslinių bibliotekų asociacija LIBER. Metiniame posėdyje Tulūzoje

(Prancūzija) dalyvavo generalinio direktoriaus pavaduotojas A.Plioplys. 2009 m.

pakeistas organizacijos statusas – asociacija tapo fondu, būstinė perkelta į Hagą

(Nyderlandų Karalystė). Priimti sprendimai dėl LIBER bibliotekų dalyvavimo kuriant

Europos skaitmeninę biblioteką.

Tęsėsi narystė Europos bibliotekoje (TEL). Derinti Lietuvos informacijos išteklių,

esančių Europos bibliotekos portale integravimo į Europeaną techniniai reikalavimai.

Lietuvos nacionalinės bibliotekos elektroniniame kataloge, Lietuvos bibliotekų

suvestiniame kataloge ir Nacionalinės bibliografijos duomenų banke įdiegtas OAI-PMH

protokolas, leisiantis atlikti metaduomenų archyvavimą ir greitesnę paiešką per Europos

bibliotekos portalą ir Europeanos portalą. 2009 m. baigtas vykdyti Europos bibliotekos

projektas TELplus. Apie projektą plačiau žr. dalyje „tarptautiniai projektai”.

2009 m. birželio mėn. 16 d. pasirašyta Europos skaitmeninės bibliotekos fondo

(EDL Foundation) ir Nacionalinės bibliotekos sutartis dėl Nacionalinės bibliotekos

dalyvavimo Europeana v1.0 tematiniame tinkle. Šiuo dokumentu patvirtinama

Nacionalinės bibliotekos narystė Europeanoje ir sudaromos sąlygos tiesiogiai dalyvauti

portalo kūrime (bibliotekos dalyvavimą Europeanoje netiesiogiai apibrėžia sutartis su

Europos biblioteka). Dalyvauta Europos Komisijos inicijuotose konsultacijose dėl

Europeanos tolimesnio vystymo, užpildytas klausimynas. Atsakymuose akcentuota

16

būtinybė išlaikyti stabilų Europos skaitmeninės bibliotekos finansavimą (Europeanos -

Europos Komisija, nacionalinių skaitmeninimo programų - ES šalių narių vyriausybės),

tobulinti vartotojų prieigos prie turinio galimybes ir priemones, bendradarbiauti su kitais

pasaulio skaitmeninių bibliotekų projektais.

Tarptautinė muzikinių bibliotekų asociacija IAML. Metinėje konferencijoje

Amsterdame (Nyderlandų Karalystė) dalyvavo Muzikos skyriaus vyresnioji bibliografė

Živilė Časaitė. Įsijungta į senųjų natų suvestinės bibliografinės informacinės bazės RISM

darbo grupės veiklą.

Tarptautinė ISSN agentūra. 2009 m. nedalyvauta agentūrų pasitarime, tęstas

nuolatinis darbas rengiant ir siunčiant duomenis apie Lietuvos serialinius leidinius į

Tarptautinį ISSN centrą..

Tarptautinė ISMN agentūra. Metiniame agentūrų direktorių pasitarime Bonoje

(Vokietija) dalyvavo Lietuvos ISBN ir ISMN agentūros vadovė Dalia Smoriginienė.

Svarstyti organizacijos administravimo klausimai.

Tarptautinė vaikų ir jaunimo literatūros asociacija IBBY. Dalyvauta IBBY Pietų

Korėjos skyriaus tarptautinio komiteto, organizuojančio tradicinį vaikų knygos festivalį,

posėdyje (K.Urba)

Bendradarbiavimas su nacionalinėmis bibliotekomis

Nacionalinė biblioteka yra pasirašiusi bendradarbiavimo sutartis su Estijos,

Latvijos, Lenkijos, Čekijos, Baltarusijos, Kroatijos, Ukrainos, Slovakijos nacionalinėmis

bibliotekomis ir Rusijos valstybine biblioteka. Vyko tradiciniai dokumentų mainai, kolegos

iš minėtų bibliotekų stažavosi Nacionalinėje bibliotekoje. Deja, dėl lėšų stokos

Nacionalinės bibliotekos specialistai neturėjo galimybės išvykti į stažuotes. 2009 m.

Nacionalinėje bibliotekoje lankėsi Čekijos, Latvijos nacionalinių bibliotekų ir Rusijos

valstybinės bibliotekos specialistai.

Duomenų apie Lietuvoje leidžiamus dokumentus pateikimas į užsienio DB ir

katalogus

2009 m. duomenis teikti:

- UNESCO leidiniui „Index translationum”: bibliografinė informacija apie vertimus į

lietuvių kalbą

- RILM duomenų bazei: lietuviškos muzikologinės literatūros referatai

- JAV Kongreso bibliotekos kooperuoto katalogavimo programa SACO: lietuviškos

dalykinės rubrikos

2009 m. bendradarbiauta su lietuvių išeivijos kultūros centrais ir kitomis

organizacijomis lituanistinių leidinių komplektavimo ir bibliografijos rengimo klausimais.

Stažuotasi Rusijos nacionalinėje bibliotekoje Sankt – Peterburge (L.Lempertienė), rinkti

duomenys knygų hebrajų kalba (1759-1900) kontroliniam sąrašui. Vykdytos tarptautinės

17

dokumentų mainų programos Journal Donation Project (JAV), Русское зарубежье

(Rusijos Federacija), Фонд содействия развитию культурных центров за рубежом

(Rusijos Federacija), bendradarbiauta su 192 užsienio mainų partneriais, dalyvauta

Varšuvos (Lenkija), Jeruzalės (Izraelis) ir Bolonijos (Italija) tarptautinėse knygų mugėse.

Tęstas bendradarbiavimas su JAV Kongreso biblioteka vykdant Nacionalinės bibliotekos

periodinių leidinių mikrofilmavimo programą ir su Bilo ir Melindos Geitsų fondu, vykdant

projektą „Bibliotekos pažangai”.

Tarptautiniai projektai, programos

2009 m. buvo vykdomi šie tarptautiniai projektai ir programos:

- TELplus. Šiuo projektu siekta į Europos biblioteką patalpinti atpažintus viso

teksto dokumentus. Projektas baigtas, iki 2009 m. spalio mėn. Europos

bibliotekai pateikti 125477 suskaitmenintų lietuviškų leidinių (40 pavadinimų)

puslapiai. Atpažinimui buvo parinkti reti, nykstantys ir vartotojui reikalingiausi

bei naudingiausi dokumentai – XXa. pradžios periodiniai leidiniai, skenuoti iš

mikrofilmų. Atpažinti dokumentai integruoti ir į epaveldo svetainę. 2010 m.

numatomas šių dokumentų integravimas į Europos biblioteką ir per ją – į

Europeaną.

- REDISCOVER. 2009 m. rugsėjo 1 d. pasirašyta Lietuvos nacionalinės bibliotekos

ir Čekijos nacionalinės bibliotekos sutartis dėl dalyvavimo Europos Komisijos

finansuojamame projekte REDISCOVER. Pagal projektą planuojama skaitmeninti

XVII a. pradžios (1618-1648 m. trisdešimties metų karo laikotarpis) dokumentai

bei jų aprašai. Vienas iš šio projekto uždavinių – integruoti minėtus

skaitmenintus dokumentus į Europeaną.

- eIFLnet projektas: EBSCO DB licencijavimas, seminarai.

- Lietuviškos periodikos mikrofilmavimo projektas.

Dėl pagrindinio pastato rekonstrukcijos 2009 m. uždaryta Vokiečių kalbos ir

literatūros skaitykla. Nutrūko ilgus metus trūkęs bendradarbiavimas su Getės institutu.

BIBLIOTEKOS VEIKLOS FINANSAVIMAS

2009 m. gauta 31298,4 tūkst. Lt, iš kurių didžiausią dalį, t.y. 67% (21055,9

tūkst.Lt), sudarė lėšos, gautos iš biudžeto. Programų ir projektų finansavimui gauta

9645,6 tūkst. Lt, už mokamas paslaugas gauta 569,9 tūkst. Lt, suteikta 27 tūkst. Lt

fizinių ir juridinių asmenų parama. Ataskaitiniais metais gauta 16705,6 tūkst. Lt mažiau

nei 2008 m. 91% sumažėjo Kultūros ministerijos lėšos dokumentams įsigyti (2008 –

167,5 tūkst.Lt, 2009 – 14,9 tūkst.Lt). Lėšos gautos už mokamas paslaugas kito mažai

(2008 – 559,7 tūkst. Lt, 2009 – 569,9 tūkst.Lt), padidėjo fizinių bei juridinių asmenų

18

parama (2008 – 0,2 tūkst. Lt, 2009 – 27,0 tūkst. Lt). 2009 m. gauta 19237,2 tūkst. Lt

biudžeto asignavimų lėšų.

Nacionalinės bibliotekos išlaidos 2009 m. sudarė 40193,5 tūkst. Lt.

2010 m. sausio 1 d. Nacionalinės bibliotekos lėšų likutis sąskaitoje buvo 25,015,5 tūkst.

Lt (didžioji dalis– projekto „Bibliotekos pažangai” lėšos). 11265,2 tūkst. Lt skirta darbo

užmokesčiui, 637,6 tūkst. Lt sudarė komplektavimo programos išlaidos. Komplektavimo

programoje knygoms įsigyti skirta 162,8 tūkst. Lt, periodikos prenumeratai – 300,9

tūkst. Lt, elektroniniams dokumentams – 153,4 tūkst. Lt, kitų dokumentų pirkimui – 20,6

tūkst. Lt. Komplektavimo programos lėšos palyginti su 2008 metais sumažėjo 52%.

Bibliotekos pagrindinio pastato rekonstrukcijos projekto vykdymui panaudota 2550,0

tūkst. Lt, automatizacijai (LIBIS, „Bibliotekos pažangai” projektas, kt.) panaudota

14272,0 tūkst. Lt. Kitoms išlaidoms (ūkio, eksploatacijos, leidybos ir kt.) panaudota

11468,9 tūkst. Lt.

Parengta pagal Nacionalinės bibliotekos padalinių 2009 m. veiklos ataskaitas

Parengė Sandra LEKNICKIENĖ, Nacionalinės bibliotekos mokslinė sekretorė

19