Lietuviški vardai pasaulyje…

Kiekvienas žmogus rašo savo gyvenimo istoriją, kuri dažnai būna susipynusi su to žmogaus tėvyne ar šalimi kurioje jis gyvena.

Kartais atsitinka taip, kad vieno žmogaus gyvenimo istorija ilgam palieka pėdsaką, pasaulio istorijoje, moksle, literatūroje, mene ir ateities

kartas nuteikia dideliems darbams. Šiame darbe stengėmės rasti kuo daugiau informacijos apie žymius

Lietuvos žmones, kurių vardai puošia ne vieną pasaulio tašką...

Čiurlionio Čiurlionio kupolaskupolas – yra Arkties vandenyne, Prano Juozapo žemės salyne. Tai aukštumos Hukerio saloje. Šiuo vardu juos pavadino 1913 m.

Arkties ekspedicijos dalyvis, dailininkas N. Pineginas, M. K. Čiurlionio gerbėjas. Tamsios uolos siluetas su spindinčiais atšvaitais jūroje jam priminė

M. K. Čiurlionio paveikslą „Ramybė“.

M. K. Čiurlionio kupolas M. K. Čiurlionis M. K. Čiurlionio paveikslas „Ramybė“

M. K. Čiurlionio vardo viršūnėM. K. Čiurlionio vardo viršūnė yra Pamyro kalnuose, Šechdaros kalnagūbryje,kuris yra tarp Piandžio ir Šachdaros upių, Tadžikijos teritorijoje.

Jos aukštis – 5794 metrai. Šiai bevardei Pamyro viršūnei 1964 metų liepos 28 d. M. K. Čiurlionio vardą davė pirmoji Lietuvos alpinistų ekspedicija į pietvakarių Pamyrą.

M. K. Čiurlionio viršūnė M. K. Čiurlionis

Lietuvos vardo viršūnė - tai kalnas Pamyro kalnų pietvakariuose, Šachdaros kalnagūbryje, Tadžikijos respublikos teritorijoje. Šios viršūnės aukštis - 6080 metrų.

Šis kalnas gavo Lietuvos pavadinimą, nes 1964 metais rugpjūčio 18-ą dieną pirmieji alpinistai,įkopę į šią viršūnę, buvo lietuviai. Alpinistų grupės vadovas buvo - R. Agūnas.

Lietuvos viršūnė

Kristijono Donelaičio vardasKristijono Donelaičio vardas vienai iš Pamyro kalnų viršūnių buvo suteiktas1964 metų liepos 18-ą dieną, kai į ją įkopė Lietuvos alpiniatų grupė, kuriai vadovavo

K. Monstvilas. Ji yra Šachdaros kalnagūbryje, Tadžikijos respublikos teritorijoje. Šio kalno aukštis 5837 metrai.

K. DonelaitisM. Donelaičio viršūnė

Gedimino Akstino viršūnėGedimino Akstino viršūnė yra Tian Šanio kalnuose. Ji gavo pirmojo Lietuvos alpinisto vardą.

Tokį pavadinimą davė pirmieji lietuviai alpinistai užkopę į jį 1959 metais spalio 12 dieną. Šios viršūnės aukštis – 4250 metrų.

Gedimino Akstino viršūnė

Lietuvos alpinistų viršūnėLietuvos alpinistų viršūnė yra Tian Šanio kalnuose. Ši viršūnė gavo Lietuvos alpinistų vardą, kurie 1960 metais spalio 15 dieną įkopė į šį kalną.

Lietuvos alpinistų viršūnė

Žalgirio viršūnėŽalgirio viršūnė yra Tian Šanio kalnuose.

Nemuno vardo viršūnėNemuno vardo viršūnė yra Tian Šanio kalnuose, į pietus nuo Isik Kulio ežero, Terskei Alatau kalnagūbryje, Kirgizijos teritorijoje. Šio kalno aukštis 4650 metrai. Didžiosios Lietuvos upės vardą šiai viršūnei 1979 metais davė lietuviai alpinistai,

kurie pirmieji įkopė į šį kalną.

Nemuno viršūnė

Igno Igno Domeikos varduDomeikos vardu Čilėje yra pavadinta apie 110 įvairiausių objektų: sala Čilės pakrantėje,

kiemelis Čilės universiteto rūmuose,miestas ir uostas, lapių atmaina, fosilijos - jau išmirusių moliuskų rūšis, gėlė,

jo atrastas mineralas domeikitas ir daug kitų objektų. 1899m., Igno Domeikos vardas buvo suteiktas 450 km ilgio kalnagūbriui, iškėlusiam

Andų kalnyne savo viršūnes į 4 km aukštį.

I. Domeikos kiemelis Čilės universiteteDomeikos vardo kalnagūbrys

Ignas Domeika

Jono ČerskioJono Čerskio, garsaus XX amžiaus lietuvių tyrinėtojo, vardu pavadintas kalnagūbris yra Rusijos teritorijoje, rytų Sibire, tarp Indigirkos ir Kolymos upių. Jis tęsiasi 800 km.

Didžiausias aukštis 2119 metrų.J. Čerskio vardu taip pat pavadintas kalnynas rytų Sibire. Jo ilgis 1600 km.

Didžiausias aukštis 3147 metrų.Šio lietuvio vardą gavo ir dvi viršūnės, esančios Baikalo ežero pakrantės kalnuose,

stiklasparnis drugys, iškastinė žuvis ir kt.

Jonas ČerskisČerskio kalnas

Matas ŠalčiusMatas Šalčius Pietų Amerikoje, Bolivijoje, Guajaramerino miesto aikštėje, greta naujai pastatytos bažnyčios 2005 m. atidengta paminklinė lenta skirta žymiam

XX a. lietuvių keliautojui atminti.“Saulė šviečia lygiai visiems” – M. Šalčius

Matas ŠalčiusPaminklinė lenta skirta M. Šalčiui Bolivijoje Guajaramerino mieste

Vasario 16-osios gimnazijosVasario 16-osios gimnazijos atidarymas įvyko 1950 m. Dypholco kareivinėse, o kitais metais vasario 16-ąją, švenčiant Lietuvos nepriklausomybės dieną, jai buvo suteiktas

Vasario 16-osios vardas, kuris ir apibrėžia gimnazijos tikslą.1953 m. buvo nupirkta Hiutenfelde Renholfo pilis, parkas ir 1965 m. jau naujas administracinis pastatas.1984 m. pilyje kilo didelis gaisras. Tada labai daug kas nukentėjo, tačiau pilis buvo suremontuota ir jau

1989 m. įvyko iškilmingas gimnazijos atidarymas Renholfo pilyje.Šioje gimnazijoje su visais mokiniais yra švenčiamos visos lietuvių šventės pagal visas lietuvių liaudies

tradicijas bei pažymimos visos Lietuvai reikšmingos datos. Gimnazijoje besimokantiems vaikams yra suteikiamos visos sąlygos turiningai bei naudingai praleisti laiką po pamokų. Yra ansambliai ir kiti būreliai.

Šioje mokykloje mokinių elgesys, pamokinę ir popamokinė veikla yra griežtai prižiūrima, įsteigti mergaičių ir berniukų bendrabučiai.

Vasario 16-osios gimnazijaVasario 16-osios simbolika

Vasario 16-osios simbolika

Stepono Dariaus ir Stasio Girėno vardaiStepono Dariaus ir Stasio Girėno vardai bei jų žygdarbiai visiems lietuviams gerai žinomi.

1936 metais liepos 17 dieną Soldine, Dėlcigo miške Lietuvos aeroklubas pastatė paminklą garsiems lakūnams atminti. Balto granito paminklas vaizduoja du sujungtus gulsčius kryžius.

Dvigubo kryžiaus viename šone yra įrašai lietuvių, vokiečių ir anglų kalbomis: „Čia žuvo lietuviai lakūnai – Atlanto nugalėtojai – Steponas Darius ir Stasys Girėnas“.

1935 m. liepos 28 d. Čikagoje, Marketo parke atidengtaspaminklas S.Dariui ir S. Girėnui atminti.1958m. spalio 19 dieną Niujorke, Brukline, Viljamsberge iškilmingai atidengtas antrasis paminklas

žuvusiems lakūnams atminti. Šis paminklas stovi aikštėje pavadintoje ,, Lituanikos'' vardu.1971m. liepos 18 d. Beverly Shores, Indianos valstijoje, atidarytas ,,Lituanikos" parkas ir taip

pat atidengtas paminklas.

Steponas Darius ir Stasys GirėnasPaminklas S. Dariui ir S. Girėnui Soldine, Lenkijoje

Paminklas Dariui ir Girėnui Čikagoje, JAV

Jogailos vardas LenkijojeJogailos vardas Lenkijoje

Lenkijoje, Krokuvos mieste veikia Jogailos vardo universitetas. Ši mokslo įstaiga buvo įkurta 1364 m. Kazimiero Didžiojo. Šį universitetą baigė daug žinomų asmenybių, tai M. Kopernikas, K. Vojtyla ir kt.

Jogailos vardo universitetas

Žalgirio mūšio paminklaiŽalgirio mūšio paminklaiŽalgirio mūšis įvyko 1410 m. liepos 15 d. Dabartinėje Lenkijos teritorijoje, į pietvakarius nuo Olštyno, prie Griunvaldo (lietuviškai „Žalia giria“) kaimelio, tad lietuviai šį mūšį vadina Žalgirio vardu. Šioje vietoje iki šiol stovi paminklas mūšiui atminti. Dar vienas paminklas Žalgirio mūšiui yra Krokuvoje. Istorinio mūšio 500 m. sukakčiai paminėti, jį suprojektavo skulptorius Antanas Vivulskis.

Žalgirio mūšio paminklas Krokuvoje

J. Mateikos paveikslas „Žalgirio mūšis“

Paminklas prie Griunvaldo kaimelio

Vienas iš valstybės simbolių yra jos vėliava. Lietuvos Respublikos vėliava plevėsuoja šalia daugelio svarbiausių pasaulio institucijų: Niujorke, prie Jungtinių Tautų Organizacijos būstinės, Strasbūre šalia Europos sąjungos parlamento, Briuselyje prie NATO būstinės. Lietuviška trispalvė iškelta ir 40 pasaulio valstybių, kuriose yra Lietuvos Respublikos ambasados.

Lietuvos Respublikos ambasada Baltarusijos Respublikoje

Lietuvos Respublikos ambasada Latvijos Respublikoje

LR ambasada Belgijos Karalystėje ir Liuksemburgo Didžiajai Hercogystei

Lietuvos ambasada Danijoje Danijos karalystei ir Islandijos Respublikai

Lietuvos Respublikos Generalinis Konsulatas Kaliningrade

LR Ambasada KinijosLiaudies Respublikoje Lietuvos ambasada Norvegijoje LR ambasada Jungtinėje Karalystėje

Lietuvos Respublikos ambasada Nyderlanduose

Lietuvos Respublikos Generalinis Konsulatas Sankt Peterburge LR ambasada Suomijoje LR Ambasada Rusijos Federacijoje

Lietuvos Respublikos Nuolatinėatstovybė prie NATO

Lietuvos ambasada Švedijoje Lietuvos Respublikos ambasada Vokietijoje

Airijoje

Rusijoje

Prancūzijoje

Australijoje

Baltarusijoje

Argentinoje

Graikijoje

Čekijoje

Danijoje

Dominikoje

Egipte

Estijoje

Japonijoje

Ganoje

Gruzijoje

Jamaikoje

Ispanijoje

Italijoje

Izraelyje

JAV

D. Britanijoje

Kanadoje

Turkijoje

Kinijoje

Austrijoje

Latvijoje

Lenkijoje

Malaizijoje

Monake

Vokietija

Ukrainoje

Vengrijoje

Pakistane

Norvegijoje

Olandijoje

Singapūre

Portugalijoje

Suomijoje

Švedijoje

Senegale

Jungtinių Tautų Organizacijos būstinė Niujorke (JTO)

NATO būstinė Briuselyje

ES Parlamentas Strasbūre

Europos Taryba

Raudonasis Kryžius

VARDAN TOS LIETUVOS…VARDAN TOS LIETUVOS…

DARBĄ ATLIKO: Klaipėdos ,,Vėtrungės “ gimnazijos mokiniai

Ieva Volodzkaitė

Kristina Gedvilaitė

Marius Buinevičius

DARBO VADOVĖ:

Geografijos mokytoja metodininkė Daiva Mickutė