LIETUVA_101 gamtos stebuklas

•

101

101

Gamtos stebuklas

Ga

mto

s st

ebu

kla

s

lietuva

liet

uv

aZIGMANTAS GUDŽINSKAS

SELEMONAS PALTANAVIČIUS

ZIG

MA

NTA

S G

UD

ŽIN

SKA

S

SELE

MO

NA

S PA

LTA

NAV

IČIU

S

TapkiTe knygų klubo nariu!

www.almalittera.lt

ATrASKIME Ir PAŽINKIME LIETUVOS GAMTOS STEbUKLUS!

• aukščiausios kalvos, giliausios daubos

• ilgiausios upės ir paslaptingi upeliukai

• įspūdingiausi ežerai ir maži, bet nepaprasti ežerėliai

• legendiniai šaltiniai ir stebuklingos versmės

• ir gerai žinomos, ir mažai girdėtos vietovės

• per amžius garbinami akmenys ir medžiai

• bekraštės girios ir nedideli, bet slėpiningi miškeliai

• įdomiausi ir bauginantys gamtos reiškiniai

• nepaprastas augalų ir gyvūnų gyvenimas

• daugiau nei 700 nuotraukų

• 90 žemėlapių

4

ISBN 978-9955-38-645-2

© Leidimas lietuvių kalba, leidykla „Alma littera“, 2010 © Zigmantas Gudžinskas, 2010© Selemonas Paltanavičius, 2010

Žemėlapiams sudaryti panaudota Lietuvos kosminio vaizdo žemėlapio M 1:50000 skaitmeninių duomenų bazė LTDBK50000 © Nacionalinė žemės tarnyba, 1996–2008

UDK 502.4(474.5)(084) Gu74

5

Pra tar mė 7 Kaip su da ry ta kny ga 8

paviršius 13 1. Aukš to jas ir Juo za pi nė – aukš čiau sios kal vos 142. Bernotai – geografinis Europos centras 183. Dzū ki jos ko pos – miš kų su stab dy ti smė ly nai 204. Dzū ki ja nuo Ge da no nių kal no – lyg ant del no 245. Med vė ga lis – aukš čiau sia Že mai ti jos kal va 266. Olan do ke pu rė – mo li nis pa jū rio skar dis 307. Ruoščiai, pats Lietuvos vidurys 348. Rusnė – didžiausia sala, žemiausia vieta 369. Velnio duobės užmintos mįslės 4010. Šat ri ja – ar vien ra ga nų kal nas? 44

upės 49 11. Dubysa – gilią vagą išrėžusi upė 5012. Gauja – skubanti pasitikti Nemuną 5413. Jū ra – ne jū ra, bet ver žli Že mai ti jos upė 5614. Katra – į skirtingas puses tekanti upė 6015. Upė vardu... Lietuva 6416. Ne mu nė lis – upė ak me ni niais kran tais 6817. Ne mu nykš tis – ma ža sis Ne mu no bro lis 7218. Ny ka – iš nyks tan ti ir vėl at si ran dan ti upė 7619. Skrob lus – šal ti nių upė 7820. šventoji – ilgiausia tik Lietuvoje tekanti upė 8221. Ūla – upė gro bi kė 8622. Vaiguvos upelis – ir upė, ir kelias 9023. Šimtų ežerų upė – Žeimena 92

ežerai 97 24. As ve ja – il giau sias Lie tu vos eže ras 9825. Kur Bedugnio ežero dugnas? 10226. Drūkšių ežero platybės 10627. Du sia – dzū kų ma rios 11028. Neramusis Kirkilų ežeras 11429. Krokų Lanka – ežeras be krantų 11630. Lūks tas – eže ras su gin ta rais 11831. Gilus, bet ne giliausias Malkėstaitis 12232. Mer gu va – upi nės kil mės eže ras 12433. Pla te liai – di džiau sias Že mai ti jos eže ras 12634. Pla zė – eže ras jū ros pa šo nė je 13035. Šir vė nos eže ras – se niau sias Lie tu vo je dirb ti nis eže ras 13236. Išeinantys ir sugrįžtantys ežerai 13437. Giliausią gelmę saugo Tauragnas 136

Turinys šaltiniai ir kiti vandenys 13938. An ta liep tės ma rio se nu sken dę eže rai 14039. Karalienės liūnas – didžiausias šaltinis Lietuvoje 142 40. Kau no ma rios – di džiau sias 144 dirb ti nis van dens tel ki nys41. Kuršių marios – gabalėlis jūros 14842. Kur verda Lino verdenė 15243. Ar tik rai smar dus Smar do nės šal ti nis? 15444. Kunkuliuojantys Svilės šaltiniai 15845. Į ką žiūri Ūlos akis... 162

vietovės 165 46. Aukštumala – pirmoji ištyrinėta Europos pelkė 16647. Čep ke lių rais tas – di džiau sias Lie tu vos pel ky nas 17048. Gin ta ro įlan ka – di džiau sias gin ta ro tel ki nys 17449. Ka ma nos – aukš čiau sia iš ki lio ji pel kė 17650. Kretuono Plikoji sala – paukščių namai 18051. Kur šių ne ri ja – van dens ir vė jo kū ri nys 18652. Vandenų šalis – Nemuno delta 19253. Didžiosios Nemuno kilpos 19854. Novaraistis – sugrįžtanti pelkė 20255. Raigardas – Čiurlionio atvertas paslaptingas slėnis 20656. Ram by no kal nas – le gen di nė kal va prie Ne mu no 21057. Ledynmečių palikimas – šauklių riedulynas 21258. Ven tės ra gas – paukš čių ke lio var tai 21459. Gyvavęs, gyvenąs, atgimstantis Žuvintas 218

gamtos paminklai 22360. Ledynų slėptas Barstyčių akmuo 224 61. Karvės olos labirintų paslaptys 22662. šeškinės ozo likimo vingiai 22863. Stiprybės simbolis – Stelmužės ąžuolas 23264. Ož kų pe čius – kon glo me ra to uo la prie Ver knės 23465. Kur gar ma Ža lia sis šal ti nis 23666. Pa pi lės ato dan ga – Lie tu vos ju ros pe ri odo par kas 24067. Pūčkorių atodanga – aukščiausia Lietuvoje 24268. Stebuklingoji Skališkių uola 24669. Žagarės ozas – rangytas ožnugaris 248

miškai 251 70. Apdainuotas, apraudotas, gražus ir gyvas Anykščių šilelis 25271. Bir žų gi ria – ža liasis ro jus ar pra ga ras? 25672. Dai na vos gi ria – ne vien skam ban tys pu šy nai 26073. Dangų remia Degsnės maumedynas 26474. Karšuvos eglynų pavėsy 26675. Kam šos miš ko grio vų la bi rin tai 27076. ąžuolynas – Kauno simbolis 27477. La ba no ro gi ria su eže rų aki mis 27878. Pa slap tin go jo Pa ba luo šės ka da gy no tur tai 28479. Punios šilas – apglėbtas Nemuno kilpos 28880. Virbalgiris – liepų giria 292

kiti gamtos objektai 29781. Velniakelis ir Akmenų rūža 29882. Gandrų miestas Bitėnų kaime 302 83. Dre vės, kur dūz gia bi tės 30684. Kar pė nų klin čių tel ki nys – Nau jo sios Ak me nės pra di nin kas 31085. Dun dan ti ir smen gan ti Bir žų kraš to že mė 31286. Ladakalnis atsispindi ežeruos 31487. Smel tės pu sia sa lis – gam tos per las mil ži nų ap sup ty je 31688. Vecekrugas – senosios smuklės kopa 320

gamtos reiškiniai 32389. Kai pažyra kruša... 32490. Viską sustingdanti lijundra 32691. Debesų laivai 32892. Liūtys iš praplyšusio dangaus 33293. Žemę skandinantys poplūdžiai 33494. Stūgaujančios pūgos 33695. Kai suspindi krištolo rasa... 33896. Daugiaveidis rū kas 34097. Alinančios sausros 34498. Žiedus pakandančios šalnos 34699. Rūstūs uraganai švelniais vardais 348100. Nepažabojamas vie su las 350101. Brie džių upės, kur mių eže rai, šer mukš nių pel kės 352

Rodyklė 354 Asmenvardžių rodyklė 358 Literatūra 358 Nuotraukų autoriai 359

6

7

Kny go je, ku rią jūs lai ko te sa vo ran ko se, su dė ti pa sako ji mai apie 101 di de lį ir ma žą Lie tu vos gam tos stebuk lą: aukš čiau sias kal vas ir že miau sias že mu mas, upes ir ma žus upe lius, pla čius eže rus ir ma žo mis aku tė mis į dan gų žvel gian čius eže rė lius, al man čius šal ti nius, įspū din gas pel kes ir le gen do mis api pin tus gam tos kam pe lius, nuo se no glo bo ja mus gam tos pa min klus ir įdo miau sius draus ti nius, ošian čias girias ir ma žus miš ke lius, kas dien ma to mus ir re tai pa si tai kan čius gam tos reiš ki nius.

Kiek įdo miau sių le gen dų ir pa da vi mų pa sako ja ma apie eže rus, šal ti nius, ak me nis, upes ir upe lius, me džius ir ki to kius gam tos ob jek tus! Tauto sa kos ty ri nė to jai tei gia, kad pa da vi mus žmo nės kū rė neat si tik ti nai. Jie ska ti no vie tos gy ven to jus di džiuo tis me džiais, ak me ni mis, šal ti niais, eže rais ar ki tais gam tos ob jek tais, apie ku riuos pa sa ko jami pa da vi mai. Juos žmo nės la biau nei ki tus ger bė ir sau go jo. Pa da vi muo se daž nai pa sa ko ja ma apie dabar ne įti kė ti nais at ro dan čius įvy kius ir ste buk lus. Ar tik rai vi si jie pra ma ny ti, ne tu ri jo kio tik ro pa grin do? Dau ge lį šių pa slap čių mums dar teks at skleis ti.

Ge og ra fi nė pa dė tis, kli ma tas, mi li jo nais ir tūkstan čiais me tų skai čiuo ja ma ge o lo gi nė pra ei tis lė mė Lie tu vos gam tos įvai ro vę. Na ir kas, kad ša ly je nė ra kva pą gniau žian čių aukš tų kal nų, ne že miš ko gro žio po že mi nių ur vų, ne įžen gia mų miš kų, di din gų kriok lių.

Lie tu vos gam ta yra stul bi na mai gra ži, ku pi na di de lių ir ma žų pa slap čių, pa pras tų ir ne pa pras tų ste buk lų, įmin tų ir ne įmin tų mįs lių. Tu rė tu me di džiuo tis, kad iki šiol iš sau go jo me lau ki nį, kar tais net pir map ra dį gamtos gro žį, ku ris ki tuo se kraš tuo se se niai su nio ko tas ir ne grįž ta mai pra ras tas.

Gro žė da mie si di džiai siais pa sau lio gam tos stebuk lais ne re tai pa mirš ta me vi sai čia pat esan čius, tie siog ran ka pa sie kia mus Lie tu vos gam tos brangak me nius. Daž nas tiks liai ži no aukš čiau sių pasau lio kal nų aukš tį, gi liau sių įdu bų gy lį, ga li daug pa pa sa ko ti apie įspū din gas ki tų že my nų vie tas, jų au ga lus ir gy vū nus, ta čiau sun ko kai įvar dy tų iš skirti nius gim to jo kraš to gam tos bruo žus. Ko dėl taip yra? Gal dėl to, kad sun kiau ver tin ti nuo vai kys tės ma to mą gro žį, gal apie jį pri ver čia pa mirš ti šūksmin gi kvie ti mai ke liau ti į to li mus kraš tus, o gal apie ša lies gam tos pa slap tis ir ste buk lus ty liai ty li me?

Gam ta ku pi na pa slap čių, tik rei kia iš mok ti jas at skleis ti, pa ste bė ti, iš girs ti, su pras ti. Te rei kia atsi sės ti kvap nio je pie vo je, pri glus ti prie me džio, įsiklau sy ti į upe lio čiur le ni mą, vė jo šniokš ti mą, paukščio gies mę, var lės kvar ki mą, įsi žiū rė ti į iš si sklei du sį žie dą, ro po jan tį vabz dį, vė jo ge na mas smil tis, kunku liuo jan čią ver smę ar rai bu liuo jan tį eže rą, ir gamta at vers di džiau sias sa vo pa slap tis, pa ro dys di dį jį ste buk lą.

Pra tar mė

8

98 99

Kiek vie nas ežeras turi sa vo veidą ir charakterį. Tai priklauso ne tik nuo jo kilmės, bet ir nuo kitų dalykų: formos, gylio, krantų, pakrantės miškų.

Asveja, kurią anksčiau va di no Dubingių, pakrantės miestelio, vardu, yra siaura vandens protaka – lyg upė. Visą ežerą – be veik 30 kilometrų ilgio, galėtume pamatyti tik iš padangių. As ve jos ežero įlankos, atšakos turi sa vo vardus – svarbiausios yra 5 kilometrų ilgio Žalktynė, 3 kilometrų Vyriogala. Ežeran įsiterpia Šakymo, Šakimo, Dubingių pusiasaliai. Prie As ve jos daug kaimų, todėl ežero dalis lengva va din ti ir jų vardais.

As ve ja vin giuo ja tarp kalvų, kurias sustūmė pas ku ti nio ledynmečio ledo luistai. Tiesa, jie patys įstrigo tarp jų ir čia ištirpo – nuo aukšto kalno galima surasti šių ledo guolių vietas. Ledynai tirpo ilgai, jų van duo tekėjo plačiu srautu, pas kui susirinko siauresnėse išgraužose, lomose, atšakose. Ilgai viso je As ve jos apylinkėje plytėjo didelis ežeras, kuris vėliau liko tik dabartinio ežero guolyje, o ki to se žemumose liko ki ti ežerai ir pelkės. Dabar žiūrėdamas į dau giau kaip 30 ežerų ežerėlių supranti, kaip jie jungėsi, kur tekėjo juos vie ni ju sios upės.

Kur As ve jos krantai lėkšti ir žemi – ji platesnė. Tačiau kitur ežeras siauras – vos poros šimtų metrų pločio. Krantai čia aukšti ir statūs, to kie pat, stačiai nyrantys gelmėn, jie ir po vandeniu. Narai, pirmąkart patekę Asvejon, nustemba, išvydę gelmėn

As ve ja – il giau sias Lie tu vos eže ras

Ta da, kai du bin gių eže ro vie to je dunk so jo

pla ti dy ky nė, ša lia ant aukš tu mė lės, kur da bar sto vi

mies te lis, gy ve no se nas žmo gus, var du Aš Vė jas.

Jo pa ti bu vo di de lė pik čiur na ir taip smar kiai švep

luo da vo, kad net sa vo vy ro var do ne iš tar da vo. Dėl

to ir pa si li ko vi sam lai kui iš krai py tas eže ro var das.

Užuot va di nę Aš vė ju, žmo nės va di na Du bin gių

eže rą As ve ja, kaip se nu ką šauk da vo jo pa ti.

smunkantį dugną. Giliausiuose duburiuose As ve ja yra iki 50 metrų gylio, kitur – iki 35, o ežero gylio vidurkis – apie 15 metrų. Tarp miškų esan tis gilus ežeras tamsus, jame ne daug van dens augalų. Tik pakraščiuose au ga nendrės, seklumose linguoja meldai.

As ve ja – lyg upė: iš krantų ir dug no sa vo vandenimis ją maitina šaltiniai, iš pašalių – upeliukai. Iš Žverno ežero į Asveją sku ban ti Žverna sa vo van denis ati duo da Baluošų ežerui, iš jo išteka jau ki tu – Baluošos – vardu šaukiama. Versmių ar mažų ežerėlių maitinamos, šaltinių ir pelkučių papildomos As ve jon sku ba Vėlių upelė, Stirnelė, Kirnė. Iš Suoselio ežero išteka Jurkiškio upelis, kuris iki As ve jos keliauja tik kilometrą, tačiau įveikiant šį kelią jo dugnas pagilėja penkiolika metrų. O pa ti As ve ja duo da pradžią Dubingai, ištekančiai iš pietrytinės ežero dalies ir skubančiai į Žeimeną.

Asveją žino ne tik žvejai, gaudantys lydekas ir ešerius, lynus ir vėgėles, besimėgaujantys ežerinėmis stintomis. Tik giliuose vandenyse gyvena šios žuvelės. Asveja, kurią paprasta pa siek ti iš visų pusių, mėgstama poilsiautojų, van dens turistų. Šešiose ežero salose galima išlipti, pasižvalgyti. Tačiau poilsiauti reikia traukti į krantą, kur įrengtos sustojimo vietos.

Važiuodami į Du bin gius nuo Giedraičių pusės, Asveją kertame be veik šimto metrų tiltu – Lie tu voje ne daug to kio dydžio tiltų per ežerus. Toks tiltas čia bu vo prieš šimtmečius, juo pas gražiąją Barborą Radvilaitę atvažiavo Žygimantas Augustas. Tačiau nau ja sis tiltas prezidento A. Smetonos rūpesčiu buvo pastatytas 1934 metais.

Čia, netoli ilgojo tilto, sruvena Dubingių, o prie Verbyliškių kaimo – Kryžiokraisčio šaltiniai. Tačiau daugiau siai šaltinių trykšta pačiam ežere, jo gelmėse.

Prie As ve jos ir jo je pačioje – daug gyvybės: čia su si tin ka pušynai, mišrių medynų miškai ir žali lapuotynai. Daug kur stūkso se ni ąžuolai, žinomi vi soj apylinkėj. Vi sai ne se niai tarp As ve jos ežero ir Vyriogalos įlankos stūksojo išdžiūvusi apie 350 metų amžiaus, 160 centimetrų skersmens ir 30 metrų aukščio Purviniškų pušis, ko gero, storiausia vi so je Lietuvoje. Tačiau 2009 m. rudenį ji neatlaikė vėjų ir nulūžo.

As ve jos ežero ir Žalktynės įlankos kertėj glaudžiasi sengirė – Šakymo miškas. Ban guo tas reljefas, statūs, ežeran besileidžiantys šlaitai apaugę ąžuolais, klevais, uosiais, pušimis. Čia – rezervatas, šie medžiai nie ka da neregės pjūklo. Ežero pašlaitėse daug kur vasaros pradžioj geltonuoja rusmenės, pievelėse kve pia sirpstančios žemuogės. Ežero pakrantėse sušmėžuoja baltos briedžių kojos, seklumoje supliuška bebrai, ant nuvirtusių medžių kamienų sa vo šeimynas sau go di die ji dančiasnapiai. Ko kia dos ni As ve ja – gili, vandeninga, sa vo turtus dalijanti žmogui, paukščiui, pakrantės ąžuolui.

e ž e r a i

AS VE JOS RE GIO NI NIS PAR KAS

EŽE RAS MO LėTų, ŠVEN ČIO NIų IR VIL NIAuS RA JO Nų

SA VI VAL Dy BėSEIlgis – 29 km

Plotas – 978,2 ha

Pil ka sis gar nys (Ar deA ci ne reA)Ma žes nis už gan drą, pil kas il ga kak lis paukš tis. Prie

ki nė kū no da lis su tam siom juo dom iš il gi nėm dė

mėm. Virš akių yra juo da juos te lė, pa kau šy je il gas

juo dų plunks ne lių kuo das. Lai ko si prie van dens

tel ki nių, kur brai do ir ty ko žu vų. Ga na pa sta bus ir

at sar gus. Pe ri aukš tai me džiuo se, ko lo ni jo se. Liz de

už au ga 2–4 jau nik liai, ku riuos tė vai mai ti na at neš

to mis žu vi mis. Kar tais žie mo ja Lie tu vo je. Žie mo ti

iš skren da į Af ri ką ar Va ka rų Eu ro pą.

1. Rudagalvis kiras.2. Ruduo prie Karpakėlio kaimo.3. Braido pilkasis garnys.4. Pilkieji garniai ilsisi medyje.

1 3 4

2

!

Sky riaus pa va di ni mas

Ei lės nu me ris

Vie to vės ar reiš ki nio pa va di ni mas

Vie to vės pa dė tis Lie tu vo je

Vie to vės že mė la pis

Že mė la pio li ni ji nis mas te lis

Iliust ra ci jų iš dės ty mo ir nu me ra ci jos sche ma

Iliust ra ci jų pa aiš ki ni mai

Pa da vi mai, le gen dos, is to ri jos, įdo mūs pa sa ko ji mai

Ad mi nist ra ci nė ir te ri to ri nė pri klau so my bė

Svar biau si duo me nys apie ob jek tą

Bažnyčia, vienuolynas

Cerkvė

Piliakalnis, alkakalnis

Pilis

Dvaras

Etnoarchitektūra

Muziejus

Gynybinis įtvirtinimas

Akmuo

Geologinė, geomorfologinė vertybė

Botaninė vertybė

šaltinis

Regykla

Švyturys

Apžvalgos bokštas

Vandens malūnas

8

9

Kny go je ap ra šo mas 101 Lie tu vos gam tos ste buklas su skirs ty tas į de vy nias gru pes, to dėl ją su da ro de vy ni sky riai, pa žy mė ti skir tin go mis spal vo mis. Pir miau sia ap ra šo mi įdo miau si ir įspū din giau si pavir šiaus ob jek tai, pas kui – pa slap tin giau si van denys: upės, eže rai, šal ti niai ir ki ti van dens tel ki niai. At ski rą gru pę su da ro įvai raus dy džio ne pa pras tos vie to vės, ku rio se kar tais yra ne po vie ną gam tos ste buk lą. Sau go mi me džiai, ak me nys, ozai, atodan gos ir ki ti aiš kiai api brėž ti gam tos ob jek tai apra šo mi sky riu je apie gam tos pa min klus. Di džiu lėms gi rioms ir ma žiems miš ke liams ap ra šy ti skir tas atski ras sky rius. Rei kia pri dur ti, kad kai ku rie di de lė se te ri to ri jo se esan tys įspū din gi ma žes ni gam tos objek tai (upės, eže rai, gam tos pa min klai ir kt.) ap rašy ti at ski rai ati tin ka muo se sky riuo se.

Iš skir ti nis yra ki tus gam tos ob jek tus ap iman tis sky rius. Vie ni ja me ap ra šy ti gam tos ste buk lai yra sukur ti pa čios gam tos, prie ki tų kū ri mo pri si dė jo žmonių ran kos, tre ti yra su gam ta per si py nu sių tra di ci jų, žmo nių gy ve ni mo bū do ir pa sau lė jau tos kū ri niai. Iš ki tų kny gos da lių kiek la biau iš si ski ria sky rius apie gam tos reiš ki nius. Jie nė ra su si ję su ku ria nors Lie tuvos vie to ve – ga li vyk ti ir vyks ta vi so je ša ly je. Pas kuti nis – sim bo li nis 101asis ste buk las – iš au ga lų ir gyvū nų pa va di ni mų ki lę vie to var džiai, ku riais žmo nės įpras mi no sa vo po žiū rį į gam tą ir san ty kius su ja.

Iš gau sy bės ne pa pras tų, kuo nors ypa tin gų, pa slap tin gų ar ste buk lin gų Lie tu vos gam tos ob jektų ir vie to vių at rink ti 101 la biau siai iš si ski rian tį bu vo ne leng va. Pir miau sia į są ra šą pa kliu vo tie, ku rie ne

Kaip su da ry ta kny gatu ri var žo vų – aukš čiau sios kal vos, di džiau si eže rai, pel kės, ak me nys, il giau sios upės, se niau si me džiai. Pas kui bu vo steng ta si at rink ti ne pa pras tai įdo mius, bet dėl ko kių nors prie žas čių ne pel ny tai pri mir štus ar vi sai už mirš tus gam tos ste buk lus. Į jų są ra šą pakliu vo ir to kių, apie ku riuos tik ne se niai su ži no ta, ku rie ne se niai bu vo iš tir ti ir ap ra šy ti. Ne ten ka abejo ti, kad Lie tu vo je yra ge ro kai dau giau kny gos pusla pių ver tų jau ži no mų ir dar ne at ras tų, ne at skleistų gam tos ste buk lų.

Ap ra šant kiek vie ną gam tos ste buk lą bu vo steng ta si pir miau sia pa mi nė ti es mi nius kiek vie no ob jek to bruo žus, jo iš skir ti nes sa vy bes, su si da rymą lė mu sias prie žas tis, at si ra di mo ar at ra di mo isto ri ją. Steng ta si pa mi nė ti įdo miau sius, ko kių nors ne pa pras tų sa vy bių tu rin čius gre ti mus gam tos ob jek tus, to je vie to vė je ap tin ka mus au ga lus ir gyvū nus. Daž ną ap ra šą pa gy vi na trum pi tau to sa kos frag men tai – pa da vi mai, le gen dos, ne įpras ti pasa ko ji mai, o ap ra šant gam tos reiš ki nius – liau diš ki pa ste bė ji mai. Kiek vie nas gam tos ste buk las gau siai iliust ruo tas nuo trau ko mis, ku rios at sklei džia to objek to ypa ty bes, dva sią, kar tais – net au to rių nuo taikas ar po žiū rį.

Kny gos pa bai go je pa tei kia mos dvi – da ly ki nė ir as men var džių – ro dyk lės. Į da ly ki nę ro dyk lę įtrauk ti kny go je mi ni mi vie to var džiai, au ga lų, gy vū nų ir ki tų or ga niz mų pa va di ni mai. As men var džių ro dyk lė je ra si te teks tuo se pa mi nė tų žmo nių pa var des. Li tera tū ros są ra šą su da ro svar biau si šal ti niai, iš ku rių bu vo im ta teks tuo se mi ni ma in for ma ci ja.

98 99

Kiek vie nas ežeras turi sa vo veidą ir charakterį. Tai priklauso ne tik nuo jo kilmės, bet ir nuo kitų dalykų: formos, gylio, krantų, pakrantės miškų.

Asveja, kurią anksčiau va di no Dubingių, pakrantės miestelio, vardu, yra siaura vandens protaka – lyg upė. Visą ežerą – be veik 30 kilometrų ilgio, galėtume pamatyti tik iš padangių. As ve jos ežero įlankos, atšakos turi sa vo vardus – svarbiausios yra 5 kilometrų ilgio Žalktynė, 3 kilometrų Vyriogala. Ežeran įsiterpia Šakymo, Šakimo, Dubingių pusiasaliai. Prie As ve jos daug kaimų, todėl ežero dalis lengva va din ti ir jų vardais.

As ve ja vin giuo ja tarp kalvų, kurias sustūmė pas ku ti nio ledynmečio ledo luistai. Tiesa, jie patys įstrigo tarp jų ir čia ištirpo – nuo aukšto kalno galima surasti šių ledo guolių vietas. Ledynai tirpo ilgai, jų van duo tekėjo plačiu srautu, pas kui susirinko siauresnėse išgraužose, lomose, atšakose. Ilgai viso je As ve jos apylinkėje plytėjo didelis ežeras, kuris vėliau liko tik dabartinio ežero guolyje, o ki to se žemumose liko ki ti ežerai ir pelkės. Dabar žiūrėdamas į dau giau kaip 30 ežerų ežerėlių supranti, kaip jie jungėsi, kur tekėjo juos vie ni ju sios upės.

Kur As ve jos krantai lėkšti ir žemi – ji platesnė. Tačiau kitur ežeras siauras – vos poros šimtų metrų pločio. Krantai čia aukšti ir statūs, to kie pat, stačiai nyrantys gelmėn, jie ir po vandeniu. Narai, pirmąkart patekę Asvejon, nustemba, išvydę gelmėn










smunkantį dugną. Giliausiuose duburiuose As ve ja yra iki 50 metrų gylio, kitur – iki 35, o ežero gylio vidurkis – apie 15 metrų. Tarp miškų esan tis gilus ežeras tamsus, jame ne daug van dens augalų. Tik pakraščiuose au ga nendrės, seklumose linguoja meldai.

As ve ja – lyg upė: iš krantų ir dug no sa vo vandenimis ją maitina šaltiniai, iš pašalių – upeliukai. Iš Žverno ežero į Asveją sku ban ti Žverna sa vo van denis ati duo da Baluošų ežerui, iš jo išteka jau ki tu – Baluošos – vardu šaukiama. Versmių ar mažų ežerėlių maitinamos, šaltinių ir pelkučių papildomos As ve jon sku ba Vėlių upelė, Stirnelė, Kirnė. Iš Suoselio ežero išteka Jurkiškio upelis, kuris iki As ve jos keliauja tik kilometrą, tačiau įveikiant šį kelią jo dugnas pagilėja penkiolika metrų. O pa ti As ve ja duo da pradžią Dubingai, ištekančiai iš pietrytinės ežero dalies ir skubančiai į Žeimeną.

Asveją žino ne tik žvejai, gaudantys lydekas ir ešerius, lynus ir vėgėles, besimėgaujantys ežerinėmis stintomis. Tik giliuose vandenyse gyvena šios žuvelės. Asveja, kurią paprasta pa siek ti iš visų pusių, mėgstama poilsiautojų, van dens turistų. Šešiose ežero salose galima išlipti, pasižvalgyti. Tačiau poilsiauti reikia traukti į krantą, kur įrengtos sustojimo vietos.

Važiuodami į Du bin gius nuo Giedraičių pusės, Asveją kertame be veik šimto metrų tiltu – Lie tu voje ne daug to kio dydžio tiltų per ežerus. Toks tiltas čia bu vo prieš šimtmečius, juo pas gražiąją Barborą Radvilaitę atvažiavo Žygimantas Augustas. Tačiau nau ja sis tiltas prezidento A. Smetonos rūpesčiu buvo pastatytas 1934 metais.

Čia, netoli ilgojo tilto, sruvena Dubingių, o prie Verbyliškių kaimo – Kryžiokraisčio šaltiniai. Tačiau daugiau siai šaltinių trykšta pačiam ežere, jo gelmėse.

Prie As ve jos ir jo je pačioje – daug gyvybės: čia su si tin ka pušynai, mišrių medynų miškai ir žali lapuotynai. Daug kur stūkso se ni ąžuolai, žinomi vi soj apylinkėj. Vi sai ne se niai tarp As ve jos ežero ir Vyriogalos įlankos stūksojo išdžiūvusi apie 350 metų amžiaus, 160 centimetrų skersmens ir 30 metrų aukščio Purviniškų pušis, ko gero, storiausia vi so je Lietuvoje. Tačiau 2009 m. rudenį ji neatlaikė vėjų ir nulūžo.

As ve jos ežero ir Žalktynės įlankos kertėj glaudžiasi sengirė – Šakymo miškas. Ban guo tas reljefas, statūs, ežeran besileidžiantys šlaitai apaugę ąžuolais, klevais, uosiais, pušimis. Čia – rezervatas, šie medžiai nie ka da neregės pjūklo. Ežero pašlaitėse daug kur vasaros pradžioj geltonuoja rusmenės, pievelėse kve pia sirpstančios žemuogės. Ežero pakrantėse sušmėžuoja baltos briedžių kojos, seklumoje supliuška bebrai, ant nuvirtusių medžių kamienų sa vo šeimynas sau go di die ji dančiasnapiai. Ko kia dos ni As ve ja – gili, vandeninga, sa vo turtus dalijanti žmogui, paukščiui, pakrantės ąžuolui.

e ž e r a i


EŽE RAS MO LėTų, ŠVEN ČIO NIų IR VIL NIAuS RA JO Nų

SA VI VAL Dy BėSEIlgis – 29 km

Plotas – 978,2 ha

Pil ka sis gar nys (Ar deA ci ne reA)Ma žes nis už gan drą, pil kas il ga kak lis paukš tis. Prie










1 3 4

2

!

Ap ra šo mo je vie to vė je ap tin ka mi įdo mūs, ne įpras ti au ga lai ir gy vū nai

Akmuo

Geologinė, geomorfologinė vertybė

Botaninė vertybė

šaltinis

Regykla

Švyturys

Apžvalgos bokštas

Vandens malūnas

9

10

11

žemelapis

20

p a v i r š i u s

Ko po mis va di na mos vė jo su pus ty tos smė lio kal vos ar ba kal va gūb riai. Apie ko pas ži no be ne kiek vie nas ir pa klaustas ne dve jo da mas pa sa ky tų, kad jų rei kia ieš ko ti pa jū ry je. Iš tik rų jų ko pų

esa ma ne tik prie jū ros, bet ir Dzū ki jo je. Dzū ki jos ko pos ge ro kai ski ria si nuo pa jū rio ko pų, nes be veik vi sos jos ap au gu sios me džiais, jų smil čių ne be gainio ja vė jas. Dau giau sia že my ni nių, dar va di na mų kon ti nen ti nė mis, ko pų esa ma Va rė nos, Mar cin konių ir Drus ki nin kų apy lin kė se. Kai ku rie ko pų masy vai nu si drie kia į Bal ta ru si ją ir at si re mia į Gar di no aukš tu mą.

Dau giau sia pir mykš tės iš vaiz dos ne pra ra dusių ir di džiau sius plo tus už iman čių ko pų yra iš li kę Dzū ki jos na cio na li nia me par ke. Ja me įsteig ti net 4 ge o mor fo lo gi niai draus ti niai, ku riuo se sau gomos skir tin gų ti pų že my ni nės ko pos. Į pie tus nuo Mar cin ko nių esan čia me Al kū nės kam po ge o morfo lo gi nia me draus ti ny je, ku ris šlie ja si prie Čep ke lių vals ty bi nio re zer va to, sau go mos pa ra bo li nės žemy ni nės ko pos. Taip jos va di na mos dėl pa ra bo lę, ar ba ap vers to kū gio pjū vį, pri me nan čios for mos. Dre vių kam po ge o mor fo lo gi nia me draus ti ny je, ku ris pri glu dęs prie šiau ri nio Čep ke lių re zer vato pa kraš čio, vy rau ja gūb rius su da ran čios ko pos. Mar cin ko nių ge o mor fo lo gi nia me draus ti ny je, ku ris ply ti nuo Ūlos be veik iki Mar cin ko nių, abi pus ke lio Varėna–Marcinkonys, vy rau ja ne di de lės, vie na ar ti ki tos iš si dės čiu sios ko pos, bet tarp jų yra ir aukš

Dzū ki jos ko pos – miš kų su stab dy ti smė ly nai

VA Rė NOS R., DZŪ KI JOS NA CIO NA LI NIS PAR KAS,

AL KŪ NėS KAM PO, DRE VIų KAM PO, MAR CIN KO NIų IR ŠU NU PIO

GE O MOR fO LO GI NIAI DRAUS TI NIAI

čiau sia ko pa. Jos vir šū nė iš ki lu si į 168,1 m aukš tį virš jū ros ly gio. Šu nu pio ge o mor fo lo gi nia me draus ti nyje, esan čia me tarp Mar gio nių ir Utie kos kai mų, vyrau ja di de lės, nors ir ne la bai aukš tos ko pos.

Dzū ki jo je esan čių že my ni nių ko pų smė lis buvo su neš tas maž daug prieš 30 000 me tų, po pasku ti nio jo ap le dė ji mo ant ro jo eta po. Le dy nų tirpsmo van duo nuo Bal ti jos kal vy no te kė jo į že mu mą. Jis su klos tė smė lio, žvy ro ir prie mo lio sluoks nius, daug kur li ko telk šo ti van duo. Pa si bai gus le dyn mečiui, Piet ry čių Lie tu vos smė lė to je ly gu mo je tirps mo van de nys nu se ko, o jų vie to se li ku sias smė lin gas nuo sė das vė jas su pus tė į ko pas. Ma no ma, kad tuo lai ko tar piu, kai kū rė si Dzū ki jos že my ni nės ko pos, pū tė la bai smar kūs vė jai.

Da bar že my ni nės ko pos nu ri mu sios. Jų šlai tai ir ke te ros ap au gu sios pu šy nais. Sta čiuo se, daž niausiai į pie tus ar piet ry čius nu kreip tuo se ko pų šlai tuose pa si tai ko švie sių ir re tų pu šy nų, ku riuo se že mės pa vir šius nu klo tas ne sa ma nų pa ta lais, bet ap au gęs pilkš vo mis ar balz ga no mis ker pė mis, dau giau sia šiu rė mis. Tai va di na mie ji ker pi niai pu šy nai – Eu ropo je sau go mos bu vei nės.

Vi si Dzū ki jos pu šy nai gar sė ja gry bų gau sa. Kasmet tūks tan čiai žmo nių trau kia į tuos kraš tus grybau ti. Ne daug kur ki tur Lie tu vo je taip gau siai au ga vi sų ver ti na mi ba ra vy kai ir vo ve rai tės, o nuo gu dukų ir vi sų spal vų ūmė džių tie siog akys raibs ta. Vė lyvą ru de nį, prieš pat šal nas ar joms pra si dė jus, ima dyg ti ža liuo kės – tik ri smė ly nų, smė lio ko pų gry bai.

Dzū ki jo je, pu šy nais ap au gu sio se ko po se au ga pa tys gra žiau si pa va sa rį žy din tys au ga lai – vė ja landės ši la gė lės. Rū šis įra šy ta ne tik į Lie tu vos rau doną ją kny gą, bet sau go ma vi so je Eu ro pos Są jun go je, jų ap sau gai stei gia mos sau go mos te ri to ri jos. Pa vasa rį vė ja lan dės ši la gė lės iš sklei džia di de lius, sod riai mė ly nus ar mė ly nus su vio le ti niu at spal viu žie dus. Daug kur vė ja lan džių ši la gė lių ne be li ko ar ba la bai su ma žė jo dėl žmo nių kal tės – nu sky nus žie dus, šila gė lės ne be ga li dau gin tis. Ap skri tai ši la gė lės la bai įno rin gos. Joms tin ka tik ne rūgš tūs, ge riau sia karbo na tin gi smė ly nai, rei kia ne ma žai švie sos. Su bren

1. Baravykai – labiausiai vertinami grybai.2. Gudukus renka ne visi.3. Dzūkijos miškai nuramino žemynines kopas.4. Miltinės meškauogės auga retokuose pušynuose.5. Voveraitės tarp samanų ir kerpių dygsta ne po vieną.6. Pušynuose gausu driežų.7. Vėjas siūruoja vėjalandžių šilagėlių žiedus.

21

6

3

5 7

4

!

21

p a v i r š i u s

dę ši la gė lių vai siai įsi grę žia į dir vo že mį ir ta da sėklos su dygs ta. Jei gu vi są že mę den gia veš li sa ma nų ar nuo kri tų dan ga, sėk los ne pa sie kia dir vo že mio ir ne su dygs ta ar ba iš au gęs dai gas žū va.

Dzū ki jos ko pų pa pė dė se ir šiek tiek pra ar dy tuose šlai tuo se au ga dar vie ni įdo mūs au ga lai – lie tu vinės nak ti žie dės. Rū šis įra šy ta į Lie tu vos rau do ną ją kny gą ir 2009 m. su jos at vaiz du bu vo iš leis ta progi nė 50 li tų si dab ri nė mo ne ta. Skais čiai raus vais žiedais žy din tis au ga las ne vel tui pa va din tas lie tu vi ne nak ti žie de. Rū šis pa pli tu si tik Pie tų Lie tu vo je, Dzū kijos smė ly nuo se, ir šiau ri nė je Bal ta ru si jos da ly je.

Že my ni nių ko pų esa ma ir ki to se Lie tu vos vieto se. Dau ge lis jų sau go mos ge o mor fo lo gi niuo se draus ti niuo se. Prieš tūks tan čius me tų, ne tru kus po pas ku ti nio jo le dyn me čio, su pus ty tų ir da bar miš ku ap au gu sių ko pų ga li ma pa ma ty ti Jur bar ko r., neto li Vieš vi lės re zer va to, Kar šu vos gi rios glū du mo je esan čia me Kas kal nio ge o mor fo lo gi nia me drausti ny je. Įspū din gų ko pų yra Ne mu no pa kran tė se, Ram by no re gio ni nia me par ke.

26

Aukš čiau sia Že mai ti jos kal va – Med vėga lis, stūk san ti Ši la lės r., maž daug už 8 km į šiau rės va ka rus nuo Kal ti nė nų, piet ry ti nia me Var nių re gio ni nio parko pa kraš ty je, tarp iš skir ti nių Lie tu

vos kal vų už ima try lik tą ją vie tą. Jo vir šū nė iš ki lu si į 234,6 m aukš tį. Tai gi Med vė ga lis už pa čią aukš čiau sią Lie tu vos kal vą Aukš to ją že mes nis 59,2 m. Ne pai sant to, ma žai ku ri ki ta kal va su si ju si su to kia gau sy be isto ri nių įvy kių kaip Med vė ga lis. Sun ku net su skai čiuoti, kiek apie jį pa sa ko ja ma įdo miau sių le gen dų ir pada vi mų, kiek daug gra žių žo džių apie jį pa sa ky ta!

Med vė ga lis ne tik aukš čiau sia Že mai ti jos kalva, bet ir pi lia kal nis. Jis tu ri dvi vir šū nes. Ma no ma, kad aukš tes nio ji Med vė ga lio vir šū nė yra na tū ra li, o že mes nio ji pie ti nė – pi lia kal nis. Že mes nio ji da lis dar va di na ma Pi lies kal nu. Pir mą kar tą Med vė ga lio pi lis kry žiuo čių kro ni ko se (ten ji va di na ma cast rum Mede wa gi lin) ap ra šy ta 1316 m. Tuo me tu kry žiuo čiai Med vė ga lio pi lies ne puo lė, bet ži no ma, kad kryžiuo čių or di no ka riuo me nės pi lį puo lė net 20 kar tų. Pir mą kar tą kry žiuo čiai Med vė ga lio pi lies gy nė jus, ku rių bu vo maž daug 6000, po at kak lių mū šių įveikė 1329 m. va sa rio 1 d. ir su de gi no sto vė ju sią pi lį. Už puo li kai kraš tą nu siau bė, o vie tos gy ven to jus pakrikš ti jo. Sa ko ma, kad ta da že mai čiai pa si ža dė jo laiky tis ka ta li kų ti kė ji mo, ta čiau jau po ke lių mė ne sių jie at si sa kė įža dų ir vėl grį žo prie pa go ny bės.

Med vė ga lis, kaip ir ki tos ne to lie se stūk san čios aukš tos Že mai čių aukš tu mos kal vos – Šat ri ja, Girgždū tė, Sprū dis, Mo te rai tis, Kiet kal nis, Žiog ria kal nis,

p a v i r š i u s

Med vė ga lis – aukš čiau sia Že mai ti jos kal va

ŠI LA LėS R., APIE 8 KM Į ŠIAU RėS

VA KA RUS NUO KAL TI Nė Nų IR 12 KM Į PIE TUS NUO VAR NIų,

EN DRI KA VO K., VAR NIų RE GIO NI NIS

PAR KAS

Spin gė, Bėkš vė – su da ro ta ko skyrinį kal vy ną, ku ris iš ry tų pu sės juo sia per aukš tu mą nu si tę su sį di džiųjų du bu rių ruo žą. Kal vy ną su da ro le dy ni nės kil mės kal vos iš sluoks niuo to smė lio, žvirgž do ar ba priesmė lio, ku riuos den gia mo re ni nis prie mo lis.

Med vė ga lio, kaip ir ki tų aukš tų ka lvų šlai tuo se iš li kę ne ma žai na tū ra lių pie vų, ku rios va sa rą pa sipuo šia įvai rias pal viais žie dais. Sau suo se ir ge rai įšildo muo se kal vų šlai tuo se au gan čius pie vų au ga lus lan ko dau gy bė spal vin gų dru gių. Var nių re gio ninia me par ke iki šiol už re gist ruo ta 385 rū šių dru gių. Ke lių rū šių dru giai, to kie kaip ru da kis sa ty riu kas, juo da sis apo lo nas, tai gi nis dir vi nu kas ir kt., įra šy ti į Lie tu vos rau do ną ją kny gą.

Į šiau rės va ka rus nuo Med vė ga lio telk šo didžiau sias Že mai ti jo je na tū ra lus Lūks to eže ras ir gero kai už jį ma žes nis Par še že ris. Abu eže rus jun gia Sie tu vos upe lis, gar sė jan tis se no vi ne kūlg rin da.

Nuo Med vė ga lio vi sais me tų lai kais at si ve ria nuo sta būs Že mai čių aukš tu mos kraš to vaiz džiai. Jei gu gied ra ir oras skaid rus, žvel giant nuo jo vir šūnės ga li ma pa tir ti ne nu sa ko mą erd vės po jū tį, vi sai ki to kį, ne gu lan kan tis aukš tuo se kal nuo se, pa ma tyti dau gy bę stūk san čių kal vų ir net gi į šiau rę už maždaug 30 km esan čią Šat ri ją, o įdė miai pa si žval gius ga li ma su skai čiuo ti net 14 baž ny čių bokš tus.

Vie to var džių spe cia lis tai tei gia, kad aukš čiausios Že mai ti jos kal vos pa va di ni mas ki lęs iš upės vardo. Ma no ma, kad rė vo mis te kė jęs upe lis Med va ar Med vė, to dėl ir pa ti kal va pra va din ta Med vė ga liu.

Pa sak Pa da vi mo, ki ta dos Med vė ga lio vir šū

nė je bu vu si ga lin ga pi lis. Kar tą ją ap su po be ga

lės ge le ži mi gin kluo tų prie šų. Jų įveik ti ne ga lė jo

net nar siau si pi lies gy nė jai, to dėl pri rei kė šauk tis

pa gal bos. Il gai nie kas ne drį so ei ti per ge le ži nį

ap gul ties žie dą, bet at si ra do dvi mer gi nos, ku rios

pi lies val do vui pa sa kiu sios: „Mud vi ga li va.“ Joms

pa vy kę nak ties me tu pra smuk ti iš ap sup ties,

pa kvies ti pa gal bą ir pi lis bu vo iš va duo ta. Nuo to

lai ko kal ną im ta va din ti Med vė ga liu.

1. Keistuolis paprastasis gegužvabalis. 2. Pilies kalnas nuo Medvėgalio viršūnės.3. Šlaitų pievose pavasarį geltonuoja pavasarinės raktažolės.4. Pietinis Medvėgalio šlaitas apaugęs medžiais.

1 3 4

2

!

27

p a v i r š i u s

Med vė ga lis – aukš čiau sia Že mai ti jos kal va

sa ko ma, kad am žių am žius Med vė ga lis

iš li ko ne nu ga lė tas, pi lies įgu la ne mi ru si. Ji tik į

kal ną su ėju si. Ir da bar nak ti mis ga li ma gir dė ti

ra gų tri mi ta vi mą pi ly je. Kar tais pi lis vėl iš ky lan ti

iš kal no ir skęs tan ti lau žų švie so je taip pat, kaip

sa vo ga ly bės me tais. Ta da at si da ro pi lies var tai ir

iš kal no iš jo ja rai te lių pul kai. Ga li ma gir dė ti ar

klių ka no pų dun de sį ir ko vos šūks nius. Prie pi lies

pa si ro do ir prie šai – pul kai ge le ži mi kaus ty tų

rai te lių. Sa ko ma, kad ko va ne ty la li gi auš ros. Tik

pa te kė jus sau lei vėl di din gai iš ky la ra mus, ža lių

pie vų ir miš kų ap sup tas Med vė ga lis.

44

p a v i r š i u s

Šat ri jos kal nas, dar va di na mas Pa šat ri jos pilia kal niu, yra ant ro ji pa gal aukš tį Že mai ti jos kal va. Jo vir šū nė iš ki lu si į 228,7 m aukš tį virš jū ros ly gio. Va ka ri nis ir ry ti nis šlai tai sta tūs, nuo pa pė dės dau giau kaip 25 m aukš čio. Šat

ri ja tik 5,9 m že mes nė už aukš čiau sią Že mai čių aukš tumos kal vą Med vė ga lį, ku ris stūk so maž daug 30 km į pie tus Var nių re gio ni nia me par ke. Šat ri ja kar tu su kito mis aukš čiu iš si ski rian čio mis kal vo mis su da ro ta koskyrinį kal vy ną, ku ris iš ry tų pu sės juo sia per Že mai čių aukš tu mą nu si tę su sį di džių jų du bu rių ruo žą.

Šat ri jos kal nas ir jo apy lin kės, kaip ir vi sa Že maičių aukš tu ma, iš si ski ria iš raiš kin gais kraš to vaiz džiais. Šat ri jos apy lin kė se įsteig tas 813 ha už iman tis Šat rijos kraš to vaiz džio draus ti nis, ku rio tiks las ap sau goti ne tik šių vie tų gam tos, bet ir ar che o lo gi nį pa veldą. Nuo kal vos vir šaus į vi sas pu ses at si ve ria kva pą gniau žian tys vaiz dai: kiek akys už ma to, ban guo ja kal vos su tarp jų įsi ter pu siais slė niais, lau kais, ža liuojan čiais miš kais. Sau lė to mis die no mis ga li ma įžiū rė ti Med vė ga lio kal ną, ga na aiš kiai ma to si Mo te rai tis, Sprū dė, Girgž dū tė ir ki tos aukš tos kal vos. Gra žiau sia čia ru de nį, kai kal vų šlai tuo se au gan čių me džių la pai nu gels ta ir nu raus ta. Ta da iš ryš kė ja ne tik kiek vie nos to lu mo je dunk san čios kal vos, dau bos, vie ni šos sody bos, bet ir at ski rų me džių kon tū rai.

Dau giau kaip prieš 7 de šimt me čius, 1937 m., žemai čių po etas Pra nas Ge nys ant Šat ri jos kal no šven

čiant Že mai čių die nas pa sa kė: „Su Šat ri ja yra su si ju si vi sa se no vės že mai čių mi to lo gi ja, vi sas že mai čių reli gi jos pa slap tin gu mas, kul tas. Šat ri ja yra gy vas liu dinin kas to, kas Že mai čiuo se yra bu vę. Ji yra pa min klas di džios ir ver tin gos Že mai čių kraš to dva si nės kul tūros.“ Var gu ar ga li ma tiks liau ir iš sa miau api bū din ti Šat ri jos vaid me nį šio kraš to is to ri jai ir kul tū rai.

Šat ri jos kal va nuo se nų se no vės bu vo nau do jama ir kaip pi lia kal nis. Ar che o lo gai, dar XIX a. pir mojo je pu sė je pra dė ję ty ri nė ti šias vie tas, ap ti ko daug ver tin gų ir la bai įdo mių ra di nių. Jie nu sta tė, kad ant Šat ri jos kal no sto vė jo me di nė pi lis, pa pė dė je bū ta ne ma žos gy ven vie tės. 2009 m. pi lia kal nį ir jo pri eigas ty rę ar che o lo gai ap ti ko ug nia vie čių, ge le žies lydy mo at lie kų, žies tos ke ra mi kos šu kių, žie dą, kauli nes šu kas, žmo nių ir gy vū nų kau lų ir daug ki to kių ra di nių. Jie ma no, kad kai ku rie ra di niai iš V–VIII a., ki ti – XV a. Ga li bū ti, kad pir mo sios gy ven vie tės kalvos pa pė dė je įsi kū rė maž daug II a.

Apie Šat ri ją bu vo su dė ta dau gy bė pa sa ko ji mų, le gen dų ir pa da vi mų. Ne ma žai jų už ra šę tau to sa kos rin kė jai ir kraš to ty ri nin kai. Daž niau siai pa sa ko ja ma, jog kal vą su py lę mil ži nai, bet kal vos pa va di ni mo kilmė ir įvy kiai vie naip ar ki taip sie ja mi su ra ga no mis. Kas met, tre či ą jį lie pos šeš ta die nį, se no jo že mai čių ti kė ji mo tę sė jai ant Šat ri jos šven čia Ga bi jos šven tę.

Ne to li Šat ri jos esan čia me Žy la kių kai me, kaip ir dau ge ly je ki tų Lie tu vos vie tų, įsi vei sę ir vis nau jus plotus už ka riau ja pa vo jin gi in va zi niai au ga lai – Sos novskio barš čiai. Di džiu liai, pa pras tai apie 3 m aukš čio, kar tais net dau giau kaip iki 4 m iš styps tan tys au ga lai ke lia pa vo jų ne tik ap lin kai, bet ir žmo nėms. Iš Kau kazo ki lu sius Sos nov skio barš čius dau giau kaip prieš pusę am žiaus bu vo ke ti na ma au gin ti gy vu lių pa ša rui, bet pa aiš kė jo, kad juo se yra nuo din gų me džia gų, o ant odos pa te ku sios sul tys, vei kiant sau lės spin du liams, ją nu de gi na. Su si da ro pūs lės, sun kiai gy jan čios žaiz dos, o ant pa veik tos odos il gai iš lie ka tam sios dė mės. Sosnov skio barš tis įra šy tas į nai kin ti nų sve tim že mių rū šių są ra šą, ta čiau ten, kur jų įsi vei sė, ne taip pa pras ta juos iš nai kin ti. Kiek vie nas su bren dęs barš tis su no ki na ir išbars to tūks tan čius sėk lų, ku rias iš ne šio ja vė jas.

Šat ri ja – ar vien ra ga nų kal nas?

TEL ŠIų R., LUO KėS SEN.,

PA ŠAT RI JOS K., VAR NIų RE GIO NI NIS

PAR KAS

1. Vis rečiau pievose ganosi avių kaimenės.2. Nuo Šatrijos kalno atsiveria Žemaičių aukštumos platybės.3. Sosnovskio barščiai vieni iš pavojingiausių svetimžemių augalų.4. Legendinis Šatrijos kalnas.

1 3 4

2

!

45

p a v i r š i u s

Šat ri ja – ar vien ra ga nų kal nas?

se niai, la bai se niai po kraš tą vaikš čio jo

mil ži nai. Jie bu vo la bai di de li ir stip rūs. Kar tą nu

mi rė vie no mil ži no mo ti na. Sū nus la bai gai lė jo si

jos ir grau džiai ver kė. Nuo tų aša rų at si ra do eže

ras Ak la e že riu va di na mas. Paskui mil ži nas nu si

mo vė nuo ran kos pirš ti nę, pri si sė mė į ją že mių ir,

nu ne šęs ten, kur gu lė jo jo mo ti na, su py lė di de lį

ka pą. Ta da ir at si ra do Šat ri jos kal nas.

se nų se no vė je ant vie no kal no su si rink da vo

ra ga nos. Jos šok da vo ir links min da vo si kas nakt,

kol už gie do da vo gai džiai. Vie ną nak tį jos taip

įsi sma gi no, kad ne be iš gir do net su gy du sių gai

džių. Kai pa te kė jo sau lė, jos bai siau siai iš si gan do,

pa grie bė sa vo šat ras ir nu skri do. Tik vie na ra ga

na ne ra do sa vo šat ros. Ji vis laks tė ir šau kė: „Kur

ma no šat ra?“ Nuo to lai ko ir pa va di no tą kal ną

Šat ri jos var du.

78

u p ė s

Skrob lus yra vie nas iš pa čių įdo miau sių ir pa slap tin giau sių Lie tu vos upe lių. Upe lio iš ta kos yra Mar gio nių kai mo pa kraš tyje – įdo miais pa sa ko ji mais ir le gen do mis api pin tas „Bo bos dar žo“ šal ti nis, ku rio

van de nys srū va iš gi lių po že mių. Skrob laus ver smės pa skelb tos gam tos pa min klu. Nu vin gu ria vęs 17,3 km, Skrob lus tarp Pu vo čių ir Tras nin ko kai mų sa vo šal tus van de nis įlie ja į Mer kį.

sa niai sa niai sė dė da vu si prie to šal ci nio

se na mo te riš kė ir lauk da vu si, kol ja me vai kai iš

plauks. Tuos vai kus mo te riš kė ati duo da vo rū pin

tis ge roms kai mo šei moms. Ta čiau po kiek lai ko

dvi pa ne lės su gal vo jo, jog kai me per daug vai kų

at si ra do ir ban dė an gą to šal ci nio su kar ti mi už

kirs ti. Ne pa vy kus to pa da ry ti jos tie siog už ri ti no

ak me nį ant tos an gos ir kai me su ma žė jo vai kų.

Bo bu lė (pri ėmė ja) atai da vu si prieg šal ci nė lio ir

lauk da vu si, kol nu te ka van de nai, o pas kum, ne

ži nia ka du at sve ria pa slap tin gos du ra lės, kat rų

ne ra gėc, jir iš plau kia lė lu kas. Bo bu lė sus gau na tų

vai ke lį, nu maz go ja, su vy nio ja ir ne ša na mo pi, kur jį

my lės jir au gys...

VA Rė NOS R., MAR CIN KO NIų SE NIŪ NI JA, DZŪ KI JOS NA CIO NA LI NIS

PAR KAS Il gis – 17,3 km

Ba sei no plo tas – 76,1 km2

Skrob lus – šal ti nių upė

Prie pat iš ta kų Skrob lus yra siau ras, ma žiau nei 1 m plo čio upe liu kas, ku riuo kiek vie ną se kun dę prate ka vi du ti niš kai po 8 lit rus le do šal tu mo van dens. Te kė da mas to lyn nuo Mar gio nių kai mo, Skrob lus pa ma žu pla tė ja, nes į jį įsi lie ja vis nau jų ir nau jų, dide lių ir ma žų šal ti nių van de nys. Prieš pat Du bi nin ko kai mą Skrob laus van de nis dar pa pil do per pu šy nus ati te kė ju sio ma žo, vos 3,6 km il gio Ber ši bar kos upelio (kai kas jį va di na Du bu rių upe liu) van de nys. Iki Mer kio at sru ve nu sio Skrob laus de bi tas jau sie kia 700 lit rų per se kun dę. Lie tu vo je ki to to kio trum po ir to kio van de nin go upe lio nė ra.

Ko dėl Skrob lus toks van de nin gas? Vie na iš svarbiau sių prie žas čių, ko dėl Skrob lus yra van de nin gas ir net karš tą va sa rą, kai ki ti upe liai ge ro kai nu sen ka, jis ma žai te nus lūgs ta, yra jį mai ti nan tys šal ti niai ir ver smės. Upe lio pa kran tė se, tai to liau, tai ar čiau vagos, yra įvai raus dy džio ver smių ir šal ti nių. Di džiausi, be jau mi nė to „Bo bos dar žo“ šal ti nio, duo dan čio pra džią, yra Ka pi niš kių kai me esan tys Sa mar do tiškių ir Čirkš tų šal ti niai, Aukš ta kal nio kai me – Aukštų jų šal ti nis (kar tais Aukš ta kal nio Bro niaus šal ti niu va di na mas), Rud nios kai me – Ku bil ny čios šal ti nis. Nie kas ne su skai čiuos, kiek ma žų šal ti nė lių, ver smių ir ver sme lių van de nis pluk do į Skrob lų. Dėl to net ir karš čiau sią va sa rą Skrob laus van duo iš lie ka la bai šal tas, o šal čiau sio mis žie mo mis upe lio ne su kaus to le das. Skrob laus van duo skaid rus ir ty ras. Už su kę į Du bi nin ko kai mą vel tui ieš ko si te šu li nių. Čia jie nerei ka lin gi, nes žmo nės van de nį nuo se nų lai kų semia tie siai iš upe lio.

Ne daug kur ki tur Lie tu vo je ga li ma ste bė ti su fozi jos reiš ki nius, o tiek daug ir to kių įspū din gų su fozi nių cir kų, ko kie yra prie Skrob laus, dau giau tik rai nie kur ne pa ma ty si te. Su fo zi ja va di na mas reiš ki nys, kai iš že mės sluoks nių pra si sun kian tys šal ti nių vande nys iš plau na ir iš ne ša smė lin gas nuo gu las. Dėl to šlai tuo se su si da ro kra te rius pri me nan tys, dažniau siai pu sės pil tu vo pa vi da lo du bu riai, ku rių dugne al ma šal ti niai ir te ka jų van dens upe liu kai. Se nų su fo zi nių cir kų šlai tai ap au gę me džiais, o jau nes nių daž nai bū na pli ki, su griū van čiu ir slen kan čiu klam

1. Krištolo skaidrumo Skroblaus vanduo.2. Per Skerdzimų pievas ramiai sruvenantis Skroblus.3. Pakrančių pievelėse žydi plačialapės gegūnės.

1 3

2

!

79

u p ė s

Skrob lus – šal ti nių upė

piu grun tu. Įspū din giau si su fo zi niai cir kai yra prie Ka pi niš kių kai mo, kai ria ja me Skrob laus kran te ir ties Rud nios kai mu.

Skrob laus apy lin kės iš si ski ria nuo sta biais kraš to vaiz džiais. Nuo pat iš ta kų iki Ka pi niš kių kaimo pa bai gos Skrob laus slė nis pa skelb tas kraš tovaiz džio draus ti niu. Ypač įspū din gi vaiz dai at si veria nuo aukš to šlai to de ši nia ja me Skrob laus kran te ties Ka pi niš kiais. Abi pus upės ply ti že ma pel kės, dzū kų va di na mos Sker dzi mų pie vo mis. Že ma pelkės ne pa pras tai tur tin gos re tų rū šių au ga lų. Jo se au ga Lie tu vo je ir vi so je Eu ro po je re tos pel ki nės uo las kė lės. Va sa ros pra džio je čia pra žys ta dau gybė puoš nių ge guž rai bi nių šei mos au ga lų. Var gu ar kur ki tur Lie tu vo je to kia me ne di de lia me plo te įma no ma ap tik ti be veik vi sas ša ly je pa pli tu sias gegū nes. Pel kės pa kraš čius juo sian čio se pie vo se pasi tai ko pla čia la pių ge gū nių, že ma pel kė se – gau su rau do nų jų ir bal ti ji nių, kiek re čiau pa si tai ko gels vųjų ge gū nų. Ypač įdo mūs au ga lai to se vie to se, kur kal kin gas dir vo že mis. Šlai tų pie ve lė se au ga rau donie ji gar be niai, di džia žie dės juod gal vės, tam sia lapiai skiau ta lū piai, žals va žie dės nak ti žie dės.

Prie Du bi nin ko kai mo Skrob laus pa kran tė se plyti smė ly nai, ku riuo se, be vi siems smė ly nams įpras tų au ga lų, ga li ma pa ma ty ti ir vie ną iš ne dau ge lio Lie tuvo je en de mi nių rū šių – Gors kio pū te lį. Po le dyn me čiu su si da riu si rū šis pa pli tu si tik pie ti nės Lie tu vos da lies ir Bal ta ru si jos šiau ri nės da lies smė ly nuo se.

Ne ma žas Skrob laus ruo žas – nuo Ka pi niš kių kai mo šiau ri nio pa kraš čio ir be veik iki Du bi nin ko kai mo – pa skelb tas Skrob laus gam ti niu re zer va tu. Jo tiks las – iš sau go ti uni ka lų pra lauž ti nio kan jo ni nio slė nio gam ti nį kom plek są, Skrob laus upe lio hid rogra fi nę struk tū rą ir hid ro lo gi nį re ži mą. Ypač įspū dinga ne di de lė Ku bil ny čios pel kė, esan ti šiau ri nia me Rud nios kai mo pa kraš ty je, kai ria ja me Skrob laus kran te. Iš tik rų jų ji pa na ši į ku bi lą – ma tyt, su si da rė se no su fo zi nio cir ko vie to je.

Tarp Ka pi niš kių ir Rud nios kai mų yra iš li ku sių se no vi nės ge le žies lie jyk los pėd sa kų.

Skrob lu je, kaip ir ki to se šal to se, šva rio se upėse, gy ve na upė ta kiai, vei sia si ma žo sios nė gės. Kai ku rio se upe lio pa kran tės vie to se iš li kę se nų dre vėtų me džių, ku riuo se įsi ku ria re ti paukš čiai – žal varniai, ku ku čiai, ul du kai.

86

Per Dzū ki jos smė ly nus, miš kus ir pel kių pakraš čiais sru ve nan ti Ūla yra vie na iš vaizdin giau sių ir įdo miau sių Lie tu vos upių.

Ūlos iš ta kos yra Bal ta ru si jo je, Gardi no sri ty je, Pe le sos apy lin kė se. Tiks liai

nu sta ty ti, kur ji pra si de da, sun ku, nes to se vie to se daug pel kių, ba lų ir me lio ra ci jos ka na lų. Te kė da ma šiau rės kryp ti mi, Ūla Lie tu vos te ri to ri ją pa sie kia į pie tus nuo Du bi čių. Iš pra džių te kė ju si į šiau rę, ties Du bi čiais Ūla pa su ka į šiau rės va ka rus, pas kui ties Krokš lio kai mu dar kar tą da ro vin gį į šiau rę, o nuo Rud nios kai mo vėl pa su ku si į šiau rės va ka rus taip te ka iki pat san ta kos su Mer kiu. Nuo tos vie tos, kur tiks liai ži no ma, kad pra si de da tėk mė, iki žio čių Ūla sru ve na 84,4 km.

Ne to li Du bi čių į Ūlą įte ka Kat ra, tiks liau pa sa kius, vie na Kat ros upės da lis, te kan ti į ry tus. Ūla spar čiai gi li no va gą, grau žė si gi lyn, vin gia vo į šo nus. XIX a. vi du ry je (kai kur nu ro do ma, kad 1841 m. per smar kų pa va sa rio po tvy nį) van duo ga lu ti nai pra ar dė abie jų upių ba sei nų ta ko skyrą ir van duo iš Kat ros in ta ko Dubės ėmė te kė ti į Ūlą. Vė liau Ūlos link ėmė sru ven ti kitas Kat ros in ta kas Pe le sa, o pas kui į ją pa su ko Kat ros aukš tu pio ir dar ke lių ne di de lių in ta kų van duo. Nuo to lai ko 410 km² Kat ros ba sei no ati te ko Ūlai. Štai dėl ko ji ne re tai va di na ma gro bi ke! Iki šiol Ūla la bai ne ra mi upė – nuo lat plau na ir ar do bi rius smė lė tus kran tus, prie jos yra ne ma žai vaiz din gų smė lė tų skar džių.

u p ė s

Ūla – upė gro bi kė

IŠ TA KOS BAL TA RU SI JO JE,

PE LE SOS APY LIN Kė SE, Į MER KĮ ĮTE KA VA Rė NOS R.

TIES MAR DA SA VO KAI MU

Ūlos ba sei no po ky čiai la bai pa kei tė abi upes. Da lį Kat ros ba sei no už gro bu sios Ūlos ba sei no plo tas pa di dė jo 62 proc. (iki 752,9 km2), o van de nin gu mas – 63 proc. Kat ros ba sei no plo tas su ma žė jo 23 proc., o van de nin gu mas – 27 proc. Bet čia dar ne vis kas. Ūlos ba sei ne esan čių di džiau sių eže rų plo tas su ma žė jo net 95 proc. Smar kiai pa ki to Ūlos nuo tė kis. Pa si keitus ba sei nui, per me tus ji į Mer kį ėmė pluk dy ti maždaug 100 mln. m3 van dens dau giau, ne gu pluk dė iki tol, o jos ba sei no eže ruo se esan čio van dens kie kis su ma žė jo be veik 30 mln. m3. Da bar Ūla į Mer kį per se kun dę vi du ti niš kai at ne ša po 5,58 m³ van dens.

Už ke lių ki lo met rų nuo Pa uo su pės kai mo Ūla iki pat žio čių te ka per Dzū ki jos na cio na li nį par ką. Iš pra džių be veik vi są slė nį už ima šla pia sal pa, ku rios pa kraš čiuo se ver čia si šal ti niai. Nuo Zer vy nų ji sruve na per siau rą slė nį su sta čiais, la bai vaiz din gais, vie to mis ar do mais šlai tais. Tarp Zer vy nų ir Man čiagi rės de ši nia ja me Ūlos kran te yra du eže rai – Mekšri nis ir Iš rū gi nis. Į Ūlą iš Iš rū gi nio te ka to kio pat vardo upe lis. Slė ny je tarp Man čia gi rės ir Žiū rų kai mų ver čia si la bai įdo mus šal ti nis – Ūlos akis.

Ap link Ūlą ve šan čiuo se miš kuo se, šlai tuo se, slėnio pie vo se au ga ne ma žai re tų au ga lų. Kai ku rių iš jų, pa vyz džiui, Gors kio pū te lio, nie kur ki tur Lie tu vo je ne pa ma ty si te, tik Dzū ki jos na cio na li nia me par ke ir jo pri ei go se. Gors kio pū te lis yra en de mi nė rū šis, papli tu si tik Pie tų Lie tu vo je ir Bal ta ru si jos smė ly nuo se. Sau suo se at vi ruo se ar re to mis pu ši mis ap au gu siuose šlai tuo se au ga smil ty ni niai gvaz di kai, tam sia la piai skiau ta lū piai, vė ja lan dės ši la gė lės, pel kė se ir šla piose pa krū mė se ga li ma pa ma ty ti pel ki nių uo las kė lių ir mė ly nų jų pa le mo nų. Pa kran tė se ir ap lin ki niuo se miš kuo se gy ve na ne ma žai re tų paukš čių. Kar tais ga li ma iš vys ti spal vin gų tul žių, žal var nių. Ūlos upės at kar pa že miau Rud nios yra įra šy ta į Eu ro pi nės svarbos bu vei nių ap sau gai skir tų te ri to ri jų są ra šą – jo je sau go mos ūd ros ir ma žo sios nė gės.

Ūlos pa kran tė se žmo nės ap si gy ve no dar akmens am žiu je. Įvai rio se vie to se ras ta to lai ko tar pio gy ven vie čių ir sto vyk lų lie ka nų. Ne ma žiau įdo mūs ir da bar ti niai kai mai, daug kur iš lai kę šiam kraš tui

1. Ant kadagio šakos ilsisi geltonžiedis kordulegastras.2. Vaizdingi Ūlos vidurupio slėniai.3. Ūla plaukiantys poilsiautojai dažnai sustoja prie Ūlos akies šaltinio.

1 3

2

!

87

u p ė s

Ūla – upė gro bi kė

bū din gą ar chi tek tū rą. Vien po Zer vy nų kai mą ga lima va lan dų va lan das klai džio ti ir gė rė tis pa pras tu dzū kiš kų tro be sių, se no viš kų dar že lių, pa ke lė se sto vin čių kry žių ža ve siu. Įdo mūs ir ki ti et no gra fi niai kai mai – Man čia gi rė, Žiū rai, Tra kiš kiai ir Pa ū liai.

Nuo se niai Ūlą gar bi na van dens tu riz mo mė gėjai. Juos vi lio ja ne tik ver žli upės tėk mė, ga na šal tas skaid rus van duo, bet ir kil pų, vin gių, po sū kių ir kliūčių gau sa. Plau kian tiems bai da rė mis ne vie no je vieto je ke lią už tve ria iš vir tę me džiai ar sek lu mos. Pa siren gu siems plauk ti ne ga li ma pa mirš ti, kad Dzū ki jos na cio na li nia me par ke Ūla plauk ti lei džia ma nuo gegu žės 1 d. iki spa lio 1 d. ir tik bai da rė mis. Per die ną upe lei džia ma pra plauk ti ne dau giau kaip 100 baida rių, bet prieš plau kiant rei kia su mo kė ti mo kes tį. Į kran tą iš lip ti ga li ma tik nu ro dy to se vie to se. To kių ri bo ji mų ima ma si sie kiant ap sau go ti leng vai pa žeidžia mas upės ir jos pa kran čių eko sis te mas.

98

Kiek vie nas eže ras tu ri sa vo vei dą ir charak te rį. Tai pri klau so ne tik nuo jo kil mės, bet ir nuo ki tų da ly kų: for mos, gy lio, kran tų, pa kran tės miš kų.

As ve ja, ku rią anks čiau va di no Dubin gių, pa kran tės mies te lio, var du, yra siau ra vandens pro ta ka – lyg upė. Vi są eže rą – be veik 30 kilo met rų il gio, ga lė tu me pa ma ty ti tik iš pa dan gių. As ve jos eže ro įlan kos, at ša kos tu ri sa vo var dus – svar biau sios yra 5 ki lo met rų il gio Žalk ty nė, 3 ki lomet rų Vy rio ga la. Eže ran įsi ter pia Ša ky mo, Ša ki mo, Du bin gių pu sia sa liai. Prie As ve jos daug kai mų, todėl eže ro da lis leng va va din ti ir jų var dais.

As ve ja vin giuo ja tarp kal vų, ku rias su stū mė pas ku ti nio le dyn me čio le do luis tai. Tie sa, jie pa tys įstri go tarp jų ir čia iš tir po – nuo aukš to kal no gali ma su ras ti šių le do guo lių vie tas. Le dy nai tir po ilgai, jų van duo te kė jo pla čiu srau tu, pas kui su si rin ko siau res nė se iš grau žo se, lo mo se, at ša ko se. Il gai viso je As ve jos apy lin kė je ply tė jo di de lis eže ras, ku ris vė liau li ko tik da bar ti nio eže ro guo ly je, o ki to se žemu mo se li ko ki ti eže rai ir pel kės. Da bar žiū rė da mas į dau giau kaip 30 eže rų eže rė lių su pran ti, kaip jie jun gė si, kur te kė jo juos vie ni ju sios upės.

Kur As ve jos kran tai lėkš ti ir že mi – ji pla tes nė. Ta čiau ki tur eže ras siau ras – vos po ros šim tų met rų plo čio. Kran tai čia aukš ti ir sta tūs, to kie pat, sta čiai ny ran tys gel mėn, jie ir po van de niu. Na rai, pir mąkart pa te kę As ve jon, nu stem ba, iš vy dę gel mėn










smun kan tį dug ną. Gi liau siuo se du bu riuo se As ve ja yra iki 50 met rų gy lio, ki tur – iki 35, o eže ro gy lio vi dur kis – apie 15 met rų. Tarp miš kų esan tis gi lus eže ras tam sus, ja me ne daug van dens au ga lų. Tik pa kraš čiuo se au ga nen drės, sek lu mo se lin guo ja mel dai.

As ve ja – lyg upė: iš kran tų ir dug no sa vo vande ni mis ją mai ti na šal ti niai, iš pa ša lių – upe liu kai. Iš Žver no eže ro į As ve ją sku ban ti Žver na sa vo van denis ati duo da Ba luo šų eže rui, iš jo iš te ka jau ki tu – Ba luo šos – var du šau kia ma. Ver smių ar ma žų ežerė lių mai ti na mos, šal ti nių ir pel ku čių pa pil do mos As ve jon sku ba Vė lių upe lė, Stir ne lė, Kir nė. Iš Suose lio eže ro iš te ka Jur kiš kio upe lis, ku ris iki As ve jos ke liau ja tik ki lo met rą, ta čiau įvei kiant šį ke lią jo dugnas pa gi lė ja pen kio li ka met rų. O pa ti As ve ja duo da pra džią Du bin gai, iš te kan čiai iš piet ry ti nės eže ro da lies ir sku ban čiai į Žei me ną.

As ve ją ži no ne tik žve jai, gau dan tys ly de kas ir eše rius, ly nus ir vė gė les, be si mė gau jan tys eže ri nė mis stin to mis. Tik gi liuo se van de ny se gy ve na šios žu ve lės. As ve ja, ku rią pa pras ta pa siek ti iš vi sų pu sių, mėgs tama po il siau to jų, van dens tu ris tų. Še šio se eže ro sa lose ga li ma iš lip ti, pa si žval gy ti. Ta čiau po il siau ti rei kia trauk ti į kran tą, kur įreng tos su sto ji mo vie tos.

Va žiuo da mi į Du bin gius nuo Gied rai čių pu sės, As ve ją ker ta me be veik šim to met rų til tu – Lie tu voje ne daug to kio dy džio til tų per eže rus. Toks til tas čia bu vo prieš šimt me čius, juo pas gra ži ą ją Bar bo rą Rad vi lai tę at va žia vo Žy gi man tas Au gus tas. Ta čiau nau ja sis til tas pre zi den to A. Sme to nos rū pes čiu buvo pa sta ty tas 1934 me tais.

e ž e r a i


EŽE RAS MO Lė Tų, ŠVEN ČIO NIų IR VIL NIAUS RA JO Nų

SA VI VAL DY Bė SEIl gis – 29 km

Plo tas – 978,2 ha


1 3 4

2

!

99


Čia, ne to li il go jo til to, sru ve na Du bin gių, o prie Ver by liš kių kai mo – Kry žiok rais čio šal ti niai. Ta čiau daugiau siai šal ti nių trykš ta pa čiam eže re, jo gel mė se.

Prie As ve jos ir jo je pa čio je – daug gy vy bės: čia su si tin ka pu šy nai, miš rių me dy nų miš kai ir ža li la puoty nai. Daug kur stūk so se ni ąžuo lai, ži no mi vi soj apylin kėj. Vi sai ne se niai tarp As ve jos eže ro ir Vy rio ga los įlan kos stūk so jo iš džiū vu si apie 350 me tų am žiaus, 160 cen ti met rų sker smens ir 30 met rų aukš čio Purvi niš kų pu šis, ko ge ro, sto riau sia vi so je Lie tu vo je. Tačiau 2009 m. ru de nį ji ne at lai kė vė jų ir nu lū žo.

As ve jos eže ro ir Žalk ty nės įlan kos ker tėj glaudžia si sen gi rė – Ša ky mo miš kas. Ban guo tas rel je fas, sta tūs, eže ran be si lei džian tys šlai tai ap au gę ąžuolais, kle vais, uo siais, pu ši mis. Čia – re zer va tas, šie me džiai nie ka da ne re gės pjūk lo. Eže ro pa šlai tė se daug kur va sa ros pra džioj gel to nuo ja rus me nės, pie ve lė se kve pia sirps tan čios že muo gės. Eže ro pa kran tė se su šmė žuo ja bal tos brie džių ko jos, seklu mo je su pliuš ka beb rai, ant nu vir tu sių me džių kamie nų sa vo šei my nas sau go di die ji dan čias na piai. Ko kia dos ni As ve ja – gi li, van de nin ga, sa vo tur tus da li jan ti žmo gui, paukš čiui, pa kran tės ąžuo lui.

e ž e r a i

pil ka sis gar nys (Ar deA ci ne reA)Ma žes nis už gan drą, pil kas il ga kak lis paukš tis. Prie









118

e ž e r a i

Pa čia me Že mai ti jos vi du ry je, ne to li se niau svar biu šio kraš to ir vi sos Lie tu vos kultū ros cen tru bu vu sių Var nių ty vu liuo ja Lūks to eže ras. Pa gal dy dį Lie tu vo je jis už ima 12 vie tą, o Že mai ti jo je už jį di des

nis tik Pla te lių eže ras. Ta čiau Pla te lių eže ras yra pa tvenk tas, to dėl Lūks tui ati ten ka Že mai ti jo je didžiau sio na tū ra laus eže ro ti tu las. Lūks tas gar sė ja ne vien dy džiu. Nuo se no eže ro pa kran tė se ran dama gin ta ro ir daž nai sa ko ma, kad jis vie nin te lis Lietu vo je eže ras, į kran tą iš me tan tis gin ta ro.

Iš kur Lūks to eže re at si ra do gin ta ro? Ar ki tuo se Lie tu vos eže ruo se nė ra gin ta rų? Ge o lo gai nu sta tė, kad Lūks to eže re ran da mą gin ta rą iš Skan di na vi jos at stū mė le dy nai. Pa vie nių gin ta ro ga ba lė lių ran dama ne tik Lūks te, bet ir Pla te lių, Viš ty čio, Du sios eže ruo se, taip pat bu vu sių prie le dy ni nių ba sei nų nuo gu lo se prie Kal ti nė nų, Kaz lų Rū dos, Ma ri jampo lės, Šir vin tų, Strė vos. Le dy nai gin ta ro taip pat nu ga be no į kai ku rias vie to ves da bar ti nė je Bal taru si jo je ir Uk rai no je. Lūks to eže ras iš vi sų iš si skiria tuo, kad ja me ap tin ka ma kiek dau giau gin ta ro ga ba lė lių ne gu ki tuo se eže ruo se. Di džiau sias ja me ras tas gin ta ras bu vo 14 cm il gio ir svė rė 196,4 g.

Lūks to ir ki ti ap link Var nius esan tys eže rai telkšo ga na gi lia me ir vaiz din ga me du bu ry je. Lūks to plo tas yra 1018 ha. Ei nant jo kran tais rei kė tų įveik ti net 19,2 km. Eže ro il gis – 6,15 km, o pla čiau sio je vieto je at stu mas tarp prie šin gų jo kran tų yra 3,49 km. Ne pai sant dy džio, Lūks to eže ras yra pa ly gin ti ne gilus – vi du ti nis gy lis yra 3,7 m, bet gi liau sio je vie toje eže ro dug nas yra net 17 m gel mė je. Į pie tus nuo Lūks to telk šo ge ro kai ma žes nis Par še že ris. Abu eže rus jun gia Sie tu vos upe lis, gar sė jan tis se no vi ne kūlg rin da. Ma no ma, žie mą ant le do bū da vo krauna mi ak me nys. Pa va sa rį, kai le das iš tirp da vo, akme nys grimz do. Per daug me tų taip bu vo su kur tas po van de ni nis grin di nys – slap tas, tik vie tos žmonėms ži no mas ke lias per pel kes.

Lūks tas – eže ras su gin ta rais

TEL ŠIų R., 5 KM Į PIET VA KA RIUS

NUO VAR NIų, VAR NIų RE GIO NI NIS

PAR KAS

Į Lūks to eže rą įte ka Do man tas, Gar du va, Ungu rys ir dar trys be var džiai upe liai, o iš jo iš te ka Varne lė, vin gu riuo jan ti per Var nių mies te lį ir van de nis pluk dan ti į šiau riau esan tį Bir žu lio eže rą.

Prie Lūks to ir gre ti mų eže rų žmo nės įsi kū rė labai se niai. Ar che o lo gai tei gia, kad prie šiau riau esančio Bir žu lio eže ro maž daug 10 000 m. pr. Kr. gy ve no šiau rės el nius me džio ję žmo nės. Ga li bū ti, kad pa našių gy ven vie čių bū ta ir Lūks to pa kran tė se.

Šiau rės va ka ri nė je Lūks to eže ro pa kran tė je liu la De bes nų pel kė – įdo mus ir uni ka lus gam tos kam pe lis. Dar ne taip se niai De bes nų pel kė je vie tos gy ven to jai ga ny da vo gy vu lius. Gy vu lių ga ny mas, ma tyt, la biau siai gy nė že ma pel kę nuo me džių ir krū mų. Var nių re gio ni nio par ko lan ky to jams įrengtas pa žin ti nis ta kas, ku riuo ei nant ga li ma ne tik pama ty ti pel kės gro žį, bet ir iš ar ti su si pa žin ti su jos gam tos tur tais. Pel kė je au ga ne ma žai re tų ir įdomių au ga lų. De bes no se iki šiol ap tin ka ma ne ma žai dvi la pių pur vuo lių. Ki to se Eu ro pos ša ly se jie bai gia iš nyk ti, dėl to rū šis įra šy ta į Eu ro pos Są jun gos buvei nių di rek ty vos sau go mų au ga lų są ra šą. Dvi la piai pur vuo liai ne di de li ir ne la bai iš vaiz dūs ge guž rai binių šei mos au ga lai – daž niau siai apie 10 cm aukščio, su ke liais gels vais žie dais. Jei gu pel kė je au ga dvi la piai pur vuo liai, ga li ma ne abe jo ti, kad jo je su sikau pu sios dur pės yra šar min gos ar ba bent jau nerūgš čios. De bes no se gau siai že lia į Lie tu vos rau doną ją kny gą įra šy ti liek ni niai ber žai. Jie ne daug kuo pa na šūs į vi siems pa žįs ta mus ber žus, ta čiau jei gu kas ma tęs Lie tu vo je la bai re tą ber žą ke ru žį – ga li su juo su pai nio ti. Liek ni niai ber žai pa pras tai že lia 1–2 m, re tai iki 3 m aukš čio krū mais. La pai ne di de li, be veik ap skri ti.

Lūks to eže ras gar sė ja ne vien įdo mia is to ri ja, sa vi ta gam ta ir jos tur tais. Kiek vie ną va sa rą pail sė ti prie eže ro at vyks ta tūks tan čiai žmo nių, o dau giausia lan ky to jų su trau kia tra di ci nė mis ta pu sios „Bliuzo nak tys“.

1. Sekliu atabradu nendrės tolokai įsibridusios į ežerą.2. Lūksto gintarai.3. Šiaurinė ežero pakrantė.

2 3

1

!

119

e ž e r a i

Pa sak Pa da vi mų, Lūks to eže rą iš kni su si

kiau lė. Pa sa ko ja ma, kad ka dai se Var nių baž ny čia

sto vė jo ten, kur da bar ty vu liuo ja eže ras. Į baž ny

čios šven to rių už kly du si kiau lė iš kni so duo bę, o

į ją nu si lei dęs di džiu lis de be sis pa skan di no vi są

baž ny čią su jo je bu vu siais žmo nė mis. Žmo nės

sa ko, kad iki šiol ga li ma iš girs ti po van de niu skam

ban čius baž ny čios var pus ir įžiū rė ti pa sken du sį jos

bokš tą. Ki tus kai mo gy ven to jus iš gel bė jęs vai kas,

ku ris at spė jo eže ro var dą. Vos jis iš ta rė Lūks to var

dą, eže ras tik su kun ku lia vo ir lio vė si plės tis.

136

Lie tu vo je pats gi liau sias eže ras yra Tau ragnas. Kal bi nin kas K. Bū ga ma nė, kad toks var das eže rui te kęs dėl ra gą pri me nan čios for mos. Ta čiau ki ti ty ri nė to jai, ypač A. Va nagas, jį sie jo su se no vės gi rių žvė ri mi tau ru –

ne abe jo ti nai tau rai čia gy ve nę ir bu vo me džio ja mi. To kius žvė ris me džio ti bu vo lei džia ma tik di di kams, o šie ga lė jo gy ven ti ant eže ro kran te stūk san čio Taura pi lio Min dau go lai kais sto vė ju sio je pi ly je.

Ute nos ra jo no pa kraš ty, tarp gi rių ir kal vų esan tis ri ni nis Tau rag no eže ras įdo mus ne tik sa vo var du ir is to ri ja. Jis – gi liau sias ir esan tis aukš čiausiai virš jū ros ly gio. Eže ro plo tas 513 hek ta rų, il gis 9,5 km, o vi du ti nis plo tis apie pu sę ki lo met ro – kai kur jis la bai pri me na ne eže rą, o pla čią upę. Į Taurag ną ati te ka 6 ne di de lės upe lės, o ne to li Var niš kių kai mo iš te ka Tau rag na. Ta čiau daž nai va sa rą eže ro van dens ly gis nu krin ta ir upe lis iš džiūs ta – Tau ragnas ta da bū na vi sai ne nu ota ki nis. Tie sa, moks li ninkai nu sta tė, kad eže ras ne ma žai van dens pra ran da per piet ry ti nė je du bens da ly je esan čius žvy rin gus grun tus – jie lai dūs, van duo fil truo ja si į po že mius ir pa de da gy vuo ti šiau riau esan čiam Pliau šio eže rui. Iš šio eže ro van duo per pel kes srū va Pliau šės upeliu ir pa sie kia Al ma jo eže rą, esan tį prie Gi nu čių.

Va ka ri nė je da ly je Tau rag no gel mės di džiau sios. 1933 m. bu vo nu sta ty ta, kad di džiau sias eže ro gy lis yra 60,5 m – to kį fak tą var di jo dau ge lis va do vė lių ir ži ny nų. Ta čiau vė liau, ma tuo jant eže ro gel mes, tokio gy lio ne ras ta. Tik 2007 m. ba ti met ri niais ir ge ode zi niais ma ta vi mais bu vo pa tiks lin tos ge og ra fi nės ko or di na tės ir eže ro gy lis. Nu sta ty ta, kad Tau ragnas yra gi les nis net 2 met rais – 62,5 m. Van dens lygis Tau rag ne – 164,8 m virš jū ros ly gio.

Siau ras eže ras jau nuo pat kran to gi lus – jo vi duti nis gy lis 18,7 m. Ka dan gi van dens skaid ru mas va sarą – apie 5 m, čia mėgs ta nar dy ti po van de ni nin kai. Va sa rą van duo bū na šil čiau sias lie pos– rug jū čio mėne siais: apie 19 laips nių, o rug pjū čio pa bai go je dažnai bū na iki 22 laips nių. Įši lu si di de lė van dens ma sė (eže ro tū ris yra apie 95,6 mln. m³) vės ta lė tai, eže ras už šą la tik prieš pat Ka lė das, o le das vi siš kai nu tirps ta

Giliausią gelmę saugo Tauragnas

ba lan džio vi du ry je. Be je, bu vę ir ki to kių pa va sa rių – štai 1956 m. šal tą žie mą su si da rė ypač tvir ta le do dan ga, ku ri iš tir po ge gu žės 3 die ną. Ta čiau da bar vis daž nes nės žie mos, kai šis re ži mas pa žei džia mas ir ledas su si da ro la bai trum pam.

Tau rag nas – Aukš tai ti jos na cio na li nio par ko dalis. Eže ro pa kran tė se au ga juod alksnių juos tos, sauses nė se vie to se ve ši eg lės ir ber žai, o tra ką su da ro laz dy nai, saus me džiai. Jo apy lin kė se yra ap tik ta apie 600 rū šių au ga lų, eže ro pa kran čių pie vo se va sa rą žydi mė ly na sis pa le mo nas, au ga re ta plunks ni nė strugė. Pa va sa rį pa kran tės pu šy nuo se žy di pū kuo tos vėja lan dės ši la gė lės. Miš kuo se daug mė ly nių ir gry bų.

Čia žve jo ti at skren da ere lis žu vi nin kas, po ilsiau ja juo da kak lių na rų pul ke liai – tik jie ga li pa siek ti šio eže ro gel mė se nar dan čias žu vis.

Vaiz din gas eže ro pa kran tes ir įreng tas jau kias po il sia vie tes mėgs ta tu ris tai. Nuo Tau ra pi lio ga lima ap žvelg ti to li mas apy lin kes, pa kran tė je esan tį Tau rag nų mies te lį. Žve jus trau kia ly de kos, kuo jos, ku rias ga li ma gau dy ti tie siog nuo kran to. Vie tos gyven to jai pa sa ko ja, kad Tau rag no gel mė se au ga dide li un gu riai.

e ž e r a i

UTE NOS R., TAU RAG Nų SE NIŪ NI JA,

AUKŠ TAI TI JOS NA CIO NA LI NIS PAR KAS

Plo tas – 513 haIl gis – 9,5 ha

Gy lis – 62,5 m

1. Akmuo Mokas Daunorių miške.2. Tauragno toliai nuo Tauragnų piliakalnio.3. Tauragnų piliakalnis.

1 3

2

!

137

Giliausią gelmę saugo Tauragnas

e ž e r a i

se no vė je, kai dar vi si žmo nės bu vo pa go nys,

ki to je Tau rag no eže ro pu sė je gy ve no žmo gus,

var du Mo kas. Kai pra dė jo plis ti krikš čio ny bė, Mo

kas ne pa no rė jo ap si krikš ty ti ir su ma nė su sa vo

šei my na pa si trauk ti to liau į miš kus. Be si trau kiant

jam ke lią pa sto jo Tau rag no eže ras. Mo kai nu ta rė

plauk ti. Prieš iš plau kiant vy ras per spė jo žmo ną:

„Tik neat si gręžk at gal, nes iš si gą si, kad kran tai to li,

ir nu skę si.“ Bet Mo kie nė ne iš ken tė: ėmė ir at si

grę žė. At si grę žu si pa ma tė, kad kran tas li ko to li, o

plauk ti ir gi dar daug teks, iš si gan do, ne te ko jė gų

ir nu sken do. Mo kas su sū num per plau kė eže rą ir,

kiek pa ė ję, at si sė do ant šlai to. Gai lė da mi žmo nos

ir mo ti nos, abu grau džiai pra vir ko. Ver kė ver kė

ir pa ga liau iš gai les čio ak me ni mis pa vir to. To je

vie to je jie dar te bė ra. O Tau rag no eže ro dug ne

gu lįs di de lis ak muo – tai Mo kie nė. Žve jai, už kliu

dę Mo kie nę, daž nai su si dras ko tin klus.

LE O NO rA BUI čEN KIE Nė. Ute nos kraš to pa da vi mai

tau ras (Bos pri mi ge nius)Iki XVI–XVII a. Lie tu vos miš kuo se gy ve no stam

būs jau čiai – tau rai, ku rie bu vo mū sų na mi nių

kar vių pro tė viai. Žvė rys svė rė iki 800 kg, pa ti nai

bu vo vi sai juo di, pa te lės rus vos. Tau rai tu rė jo

il gus ra gus, bu vo grakš tūs, la bai jaut rūs ir at

sar gūs. Šie žvė rys bu vo mė gia mas me džiok lės

ob jek tas. XVII a. tau rai iš ny ko dėl me džiok lių,

taip pat kei čian tis miš kų struk tū rai, dėl na mi nių

gy vu lių per ne ša mų už kre čia mų li gų.

206

v i e t o v ė s

Kiek daug mū sų kraš te vie tų, ku rių gar sas sklin da ne vie nai kar tai. Štai pa ne munių kai me Lip liū nuo se pa sa ko ja ma, kad kaž ka da, prieš šim tą me tų, čia at ei davo gra žus jau ni kai tis, ku ris mėg da vo su

mer gi no mis dai nuo ti liau dies dai nas, ku ris vaikš čio jo kal vo mis, žiū rė jo į to lius, sva jo jo ir pie šė. Nuo vie nos kal vos šlai to Mi ka lo jus Kon stan ti nas Čiur lio nis įsi žiūrė jo Rai gar dą – slė nį su to ly dunk san čiom kal vom, miš ko sa lom, ža liuo jan čiom ir gel to nuo jan čiom pievom, su gai viai mė ly na upe lio gys la. 1907–1908 m. gimė gar su sis jo trip ti kas „Rai gar das“, ne tik Lie tu vai, bet ir vi sai Eu ro pai pa sklei dęs šį var dą ir pa ska ti nęs at si gręž ti į ne pa pras tą gam tos il gai kur tą ste buk lą.

Rai gar das – de ši nia ja me Ne mu no kran te, už 5 km į pie tus nuo Drus ki nin kų iš si drie kęs 5 km il gio ir 4 km plo čio slė nis. Ge riau siai jis ma to mas nuo Drus kinin kų–Gar di no ke lio: te rei kia su sto ti ir pro se nas pušis pa žvelg ti ten, kur kaž ka da žvel gė Čiur lio nis. Ne nusi vilk, ke lei vi, tas vaiz das da bar ki toks – že mu mo je, pa čioj slė nio apa čio je jau pa ki lo me džių vir šū nės, pačiam slė nio du bu ry ki tas pie vų ir kal ve lių mar gu mynas. Čiur lio nis sa vo pa veiks lą ta pė taip pat ne „iš natū ros“, jis kū rė ir sva jo jo... Te ne su men ki na įspū džio pir mas vaiz das. Daug ver tes nė už pir mą įspū dį yra Rai gar do kil mė, jo san da ra ir, ži no ma, is to ri ja.

Rai gar das at si ra do maž daug prieš 5000 me tų, kai Ne mu no vin gis skver bė si vis gi lyn į aukš tą kran tą. Slė nį for ma vo trys gam tos jė gos, sti chi jos – že mės plu tos grimz di mas (tek to ni ka), Ne mu no va gos gilė ji mas, jos vie tos ki ti mas bei upės kran tų ar dy mas (ero zi ja) ir po že mi nių sro vių iš ne ša mos smė lio nuogu los (su fo zi ja). Šian dien re gi mą Rai gar do slė nį kūrė ir nuo sė dų nuo gu los, Ne mu no są na šos (aliu vis) ir dur pių klo dai bei vė jo su pūs tos smė lio ko pos.

Moks li nin kai tei gia, kad po da bar ti niu slė niu glū di pu sės mi li jo no me tų se nu mo upės slė nis, kurį gal 5 kar tus vis pa deng da vo le dy nai. Kiek vie nam jų tirps tant, mai šė si mo re na, bu vo klo ja mi smė lio ir mo lio, krei dos sluoks niai, ta čiau ki tas le dy nas nešda vo nau jas per mai nas. Pas ku ti nio le dy no kraš tas prieš 20 tūks tan čių me tų bu vo ten, kur da bar yra

Raigardas – Čiurlionio atvertas paslaptingas slėnis

DRUS KI NIN KAI, RAI GAR DO KRAŠ TO VAIZ DŽIO

DRAUS TI NIS

šiau ri nis slė nio kran tas – čia nu sė do at neš tos kie to mo lio nuo gu los. Pie ti niam ir ry ti niam šlai tuo se li ko 35 m smė lio sto ry mė.

Rai gar do slė ny je ga li ma su ras ti dau ge lį Ne mu no va gos ki ti mo žen klų. Kai prieš 10 000 me tų Ne mu nas iš grau žė gi liau sią va gą, slė ny je li ko eže rais vir tu sios sen va gės, iš li ko smė lio ko pos, ku rias ly gi no, pustė vė jai. Įspū din giau sias to laik me čio da ri nys – apie 750 met rų sker smens su fo zi nis cir kas, di džiau sias Lie tu vo je. Nuo jo kran to iš 35 m aukš čio žvel giame į Rai gar dą. Be je, pa čiam slė ny, kaip ir Čiur lio nio trip ti ke, mė ly nuo ja Ku bil ny čios upe lis, su ren kan tis dau ge lio šal ti nių, trykš tan čių iš cir ko pa šlai čių, vande nį. Rai gar do slė ny mė ly nuo ja Ne mu nykš čio lankas, Dvar nas, o to ly – Ne mu nas. Slė nio to lu mo je ky ši Bal ta sis ir Juo da sis kal nai, Gra žiš kių kal ne lis, bo luo ja šlai te su tū pu sios Šven dub rės kai mo so dy bos.

Jei gu nuo Rai gar do aukš to kran to pa žvelg si me že myn, po sa vo ko jo mis, iš vy si me kil pi nė jan čias šalti nių sro ves – ma žus upe liu kus. Va sa rą jie pra dings ta tarp au ga lų veš lu mo, pa va sa rį juos ap su pę mė ly nuojan čios ži buok lės, gel to ni bluž nu čių lo pai. Iš po smė lio vir van tys šal ti niai ar do kran tus, šie by ra, yra, šliau žia že myn, nu si neš da mi ir šlai te au gan čius me džius.

Ten, apa čio je, sa ma nom ap te ku siam sro vių labi rin te, dar buo ja si beb rai, sau go van de nį sa vo namams ir ne sku ba jo ati duo ti Ku bil ny čiai. Pa va sa rį čia anks ti su grįž ta paukš čiai, nes sau lės šil do mam šlai te pir miau siai at si ve ria pro tir pos. Vi są pa vasa rį Rai gardui suo kia straz dai, gie da rau do nuo de gės, va sa rą virš slė nio spar nus mankš ti na sket sa ka liai, iš di džiai pra plau kia jū ri nis ere lis ar juo da sis gan dras. Vi sai čia pat – vals ty bės sie na su Bal ta ru si ja, bet paukš čiams ir pa čiam Ra gar dui tai įta kos ne da ro.

Rai gar de ir jo pa kraš čiuo se ar che o lo gai ap ti ko 19 se no vi nių gy ven vie čių lie ka nas. Ma tyt, ši vie ta prie Ne mu no pa ti ko mū sų pro tė viams, o jų pa li kuo nys, nors ir skriau džia mi daž nų di džio sios upės po tvy nių, su ge bė jo čia iš lik ti, įkur ti gy ven vie tes ir vi są slė nį apipin ti pa da vi mais ir sak mė mis. Jis ne bu vo pa mirš tas me no žmo nių, dai li nin kų, ra šy to jų. Čia be M. K. Čiurlio nio lan kė si ir V. Krė vė, ir dai li nin kas A. Švėgž da.

1. Raigardo slėnis.2. Žydi šakotasis šiaudenis.3. Didysis margasis genys.4. Raigardo kalvų pušys tuoj pažers sporas.5. Šlaituose auga mūrinės kalnarūtės.> p. 208–209 Iš kalvos šlaitų trykštančių šaltinių upeliukai skuba į Nemuną.

2 3 4

5

1

!

207

v i e t o v ė s

Moks li nin kai ban dė su ras ti Rai gar do var do paaiš ki ni mą. Kai kas ma nė, kad jis sie ti nas su ro ju mi, ro jaus mies tu. Ta čiau eti mo lo giš kai jo var do prasmė ki to kia: tai pel kės, dum bli no van dens ir gy venvie tės, tvir to vės pras mių sam plai ka. Tai gi, Rai gardas – tai prie pel kės, ty vu liuo jan čios slė ny je, esan ti gy ven vie tė ar mies tas.

224

G a m t o s p a m i n k l a i

Jei gu pa klaus tu me, koks ak muo Lie tu vo je di džiau sias, dau ge lis net ne dve jo da mi pasa ky tų, kad Anykš čių pa šo nė je pūp san tis gar su sis Pun tu kas. Ne daug kas ži no, kad už Pun tu ką ge ro kai di des nis rie du lys yra Skuodo ra jo ne, ne to li Bars ty čių esan čia me Puo

kės kai me ir va di na mas Bars ty čių ak me niu. Skuo do ra jo ne ir gre ti muo se ra jo nuo se įvai raus

dy džio rie du lių la bai daug. Šio kraš to žmo nės, rie dulius pa pras tai kū liais va di nan tys, ne re tai sa ko: „Kur laz dą ki ši, ten kū lį ra si.“ Da bar iš bu vu sių rie du ly nų ne daug kas be li kę – tik ke lios jų san tal kos sau go mos draus ti niuo se. Dau gy bę rie du lių, gu lė ju sių lau kuo se, žmo nės su rin ko, pa nau do jo sta ty boms, ki tais papuo šė pa ke les ir so dy bas, pa tys įdo miau si ir gra žiausi pa kliu vo į Mo sė džio rie du lių mu zie jų.

Bars ty čių ak muo, kaip ir ki ti rie du liai, į Lie tu vos te ri to ri ją pateko iš fe nos kan di jos uo ly nų, ap imančių Skan di na vi ją, Ko los pu sia sa lį ir Ka re li ją. Ma noma, kad Bars ty čių ak me nį le dy nai at vil ko iš da bar tinės Šve di jos te ri to ri jos.

Di džiu lis ak me ns lui tas glū dė jo le dy no są na šų ir nuo sė dų sluoks ny je, o že mės pa vir šiu je ky šo jo tik ne di de lė jo da lis. Rie du lį at vil kęs le dy nas Bars ty čių apy lin kė se iš tir po maž daug prieš 13–14 tūkst. me tų. Il go ji ak mens ašis nu kreip ta iš šiau rės į pie tus, tai gi maž daug to kia pa čia kryp ti mi, ko kia iš šiau rės į pietus slin ko le dy nas.

Ledynų slėptas Bars ty čių ak muo

SKUO DO R., BARS TY ČIų SE NIŪ NI JA,

PUO KėS K.

Apie že mė je pa si slė pu sio rie du lio dy dį nie kas ne ži no jo iki 1956 ar 1957 me tų. Tik ta da, kai šio se vieto se, kaip ir ki tur Lie tu vo je, bu vo pra dė ta in ten sy viai sau sin ti pel kes ir įmir ku sias že mes, me lio ra to riai apti ko di džiu lį rie du lį. Tru pu tį pa ka sę že mę me lio ra toriai pa ste bė jo, kad ak muo la bai di de lis, o kai 1958 m. rie du lys bu vo vi siš kai at kas tas, pa aiš kė jo, kad jis yra di des nis už vi sus ki tus iki tol ap tik tus rie du lius ir garsų jį Pun tu ko ak me nį. Bars ty čių ak muo yra 13,4 m ilgio, 7,5 m plo čio ir 3,6 m aukš čio. Ma no ma, kad jis sve ria apie 680 to nų. Pun tu ko ak muo yra 6,9 m il gio, 6,7 m plo čio ir 5,7 m aukš čio, o sve ria maž daug 265 t. Tai gi Bars ty čių ak muo už Pun tu ką sun kes nis be veik tris kar tus. Iš tik rų jų Bars ty čių ak muo for ma ski ria si nuo dau ge lio ki tų rie du lių, nes jis pa ly gin ti ne daug nu glu din tas. Ga li bū ti, kad le dy nas di džiu lį uo lie nų lui tą ne ri ti no, bet stum te stū mė.

Bars ty čių ak muo, kaip dau ge lis ki tų Lie tu vo je ap tin ka mų rie du lių, yra mag mi nės kil mės uo lie na, su si da riu si auš tant mag mai. Rie du lys su da ry tas iš stam bių feld špa to, kvar co, žė ru čio ir smul kes nių re tų mi ne ra lų kris ta lų.

1964 m. Bars ty čių ak muo bu vo pa skelb tas geo lo gi niu gam tos pa min klu, 1968 m. – ge o lo gi jos pa min klu, o nuo 1985 m. jis įra šy tas į res pub li ki nės reikš mės gam tos pa min klų są ra šą. 1959 m. bu vo pa reng tas ir įgy ven din tas ak mens ap lin kos su tvarky mo pro jek tas: iš ly gin ta aikš te lė, kad ak muo bū tų ge rai ma to mas, ap lin kui pa so din ta me džių, įreng ta au to mo bi lių sto vė ji mo aikš te lė. Ant ak mens ga li ma už lip ti me di niais laip te liais. Vis dėlto, su ras ti Barsty čių ak me nį ne leng va. Prie ke lių san kry žų ir po sūkių pa si gen da ma in for ma ci nių žen klų, to dėl daž nai ten ka pa spė lio ti, ku riuo ke liu pa suk ti. Bars ty čių akmuo įra šy tas į Lie tu vos re kor dų kny gą.

Pa sak le gen dos, to je vie to je, kur bu vo ras tas Bars ty čių ak muo, ka dai se sto vė ju si stab mel džių šven tyk la, ku rio je ug nį kurs tė vai di lu tė. Ta čiau kar tą ji su lau žė duo tus skais ty bės įža dus ir bai siai už rūsti no die vą Per kū ną. Jis į šven to vę pa lei do žai bus, ją su grio vė ir kar tu su vai di lu te pa lai do jo po že me. Šven tyk los vie to je bū ta di džiu lio ak mens, to dėl jo ke te ra taip ir li ko ky šo ti že mės pa vir šiu je.

1. Paprastieji burbuliai – Žemaitijos pievų puošmena.2. Rausvas Barstyčių akmuo.

1 2

!

225

G a m t o s p a m i n k l a i

Ledynų slėptas Bars ty čių ak muo

278

m i š k a i

Ka dai se Lie tu va bu vo be veik iš ti sai ap augu si miš kais, ta čiau per am žius žmo nės daug miš kų iš kir to, jų vie to je įkū rė dirba mus lau kus, mies tus ir kai mus. Kur dir vo že miai der lin ges ni, gi rių ne be li ko,

ten ply ti tik di des ni ar ba ma žes ni miš kai, o kur dir vože miai ma žiau der lin gi ar ba vi sai ne der lin gi ir ma žiau tin ka mi že mės ūkiui, iš li ko daug miš kų. Gi rio mis va dina mi di de li miš kų ma sy vai su da ry ti iš daug tar pu sa vyje su si jun gu sių ar la bai ar ti vie nas ki to esan čių at ski rų miš kų. Da bar į Lie tu vos vals ty bi nį miš kų ka dast rą įrašy ta be veik 80 tūkst. gi rių, miš kų ir ma žų miš ke lių. Didžio sios gi rios ir di des ni kaip 10 tūkst. hek ta rų miš kai už ima du treč da lius vi sų ša lies miš kų plo to.

La ba no ro gi ria, da bar vis daž niau va di na ma Labanoro–Pabradės gi ria, yra ant ro ji pa gal dy dį Lie tu vo je. Ša ly je di džiau sia Dai na vos gi ria už Laba no ro yra maž daug du kar tus di des nė. La ba no ro gi rios pla ty bės ap ima di des nę ar ba ma žes nę Ig nali nos, Ute nos, Šven čio nių, Mo lė tų ir Vil niaus ra jo nų da lį. Gi rią su da ro di džiu liai La ba no ro, Pa bra dės, Pakre tuo nės, Šven čio nė lių, Žei me nos, La ka jų miš kai ir dar be veik 100 ki tų įvai raus dy džio miš kų. Gi ria už ima 91,5 km², bet jo je yra kai mų, dir ba mų lau kų, pel kių, upių ir eže rų. Miš kai už ima 73,8 km² plo tą.

Kaip vi so je Ry tų Lie tu vo je, taip ir La ba no ro girio je vy rau ja pu šy nai. Jie su da ro maž daug 83 proc. vi sų me dy nų. Pu šy nai daug kuo pa na šūs į Dai na vos gi rios pu šy nus, ta čiau čia dir vo že miai der lin ges ni, to dėl juo se di des nę da lį su da ro ki tų rū šių me džiai. Ber žy nai gi rio je už ima maž daug 9 proc., eg ly nai – 6 proc., ki ti me dy nai, pa vyz džiui, juod alksnynai, baltalks ny nai su da ro ne di de lę gi rios da lį. Be veik ketvir ta da lį gi rios miš kų su da ro žmo nių so din ti me dynai. Daug jau nuo ly nų, o bran dūs me dy nai su da ro tik apie 11 proc. Pu šy nuo se va sa rą pri sirps ta daug mė ly nių, ku rias ren ka ne tik vie tos gy ven to jai. Pasi rink ti mė ly nių ar pa gry bau ti žmo nės į La ba no ro gi rią va žiuo ja net po ke lis šim tus ki lo met rų.

La ba no ro gi rios puoš me na ir pa si di džia vi mas – eže rai ir eže rė liai. Iš vi so su skai čiuo ta dau giau kaip 320 pa čio je gi rio je esan čių ar ba bent vie nu kraš tu

La ba no ro gi ria su eže rų aki mis

IG NA LI NOS, UTE NOS, ŠVEN ČIO NIų, MO Lė Tų IR VIL NIAUS

RA JO NAI

prie jos pri siš lie ju sių eže rų. Di džiau si gi rios eže rai yra As ve ja, Ba luo šas, Ker tuo jai, Bal tie ji La ka jai, Juo die ji La ka jai, Per šokš nas, Sie sar tis, Spen glas, Žei me nys, ta čiau gro žiu jiems nė kiek ne nu si lei džia ir daug mažes ni eže rai ar vi sai ne di de li eže rė liai, pri trau kian tys dau gy bę po il siau to jų. Dar vie nas La ba no ro gi rios pasi di džia vi mas – nuo sta bios upės. Per ją vin gu riuo ja Žei me na, su ren kan ti van de nis iš Du bin gos, Gul binės, Ju si nės, Kir ne lės, La ka jos, Luk ne lės, Są val kos, Kre tuo nos, Me ros, Sa rios, Sker diks nos, Vo ve rai tės ir dar ke lių de šim čių skaid rių upe lių ir upokš nių.

Šiau ri nė La ba no ro gi rios da lis pa ten ka į Aukš taiti jos na cio na li nį par ką. Di džiau sia gi rios da lis – net 58 proc. plo to – pri klau so La ba no ro re gio ni niam parkui, o jo pie ti niai pa kraš čiai – As ve jos re gio ni niam par kui. Be jų, La ba no ro gi rio je yra Pra va lo bo ta ni nis, Al gir dė nų ir Pe rū no tel mo lo gi niai, Žei me nos ich tiolo gi nis, Mal džiū nų, Ku lia kam pio ir dar ke li kraš tovaiz džio draus ti niai. Ne vel tui di de lė da lis La ba no ro gi rios pa skelb ta sau go mo mis te ri to ri jo mis. Miš kuose, pel kė se, eže ruo se ga li ma ap tik ti dau gu mą Lie tuvo je gy ve nan čių paukš čių, ne ma žai žin duo lių. La bano ro gi rio je vei sia si lū šys, upių ir upe lių pa kran tė se gy ve na ūd ros, yra vil kų. Tie sa, vie tos gy ven to jai sako, kad ka dai se vil kų bū ta ge ro kai dau giau.

Iš skir ti nis La ba no ro gi rios bruo žas – vi siš kai ne pa žeis tų ar ma žai žmo nių veik los pa keis tų nuosta baus gro žio pel kių ir pel ky nų su re to mis ir saugo mo mis pel ki nė mis bu vei nė mis, gau sy be re tų au ga lų, paukš čių ir vabz džių. Įdo miau sios pel kės yra Ka nio rais tas, Kiau ne liš kio, Ber ža lo to, Gi ru tiškio, Aiz pu tiš kio, Pe rū no, Al gir dė nų pel kės ir pelky nai. O kiek dar vi so kių pel ku čių, pel kė tų pie vų ir pie ve lių! Ne vie no je pel kė je ap tik ta vi so je Eu ro po je sau go mų sa ma nų – žvil gan čių jų ries tū nių, iš li ku sios gau sios dvi la pių pur vuo lių ir vė ja lan džių ši la gė lių po pu lia ci jos, ke lio se vie to se ap tin ka ma pla čia la pių klum pai čių ir pli ka žie džių lin la pių. Gi rios pel kė se ir pel kė tuo se miš kuo se gau su aukš tų jų, bal ti ji nių, dėmė tų jų, rau do nų jų ge gū nių, re čiau pa si tai ko siaura la pių ge gū nių, ke lio se že ma pel kė se ir tar pi nė se pel kė se gau siai au ga vabz džius gau dan čios pa pras

1. Labanoro girioje ne vien pušynai.2. Giria garsėja derlingais mėlynynais.

2

1

!

279

m i š k a i

La ba no ro gi ria su eže rų aki mis

to sios tuk lės, o ant ro je va sa ros pu sė je žie dus išsklei džia keis tuo liai dau gia me čiai pa tve niai. Vi sų re tų ir įdo mių au ga lų net ne su mi nė si.

Nuo sta bi ir pa slap tin ga La ba no ro gi ria trauk te trau kia ak ty vaus po il sio gam to je mė gė jus. Vie ni poil siau ja prie eže rų, ki ti ren ka miš kų gė ry bes, dar ki ti, ne svar bu, žie ma ar va sa ra, tie siog klai džio ja po gi rią.

La ba no ro gi rios var dą gar si no va di na mo ji La bano ro dū da. Lie tu vo je apie šį mu zi kos in stru men tą pirmų jų duo me nų ran da ma 1565 m. Vil niaus sei mo įsakuo se. Ry tų Lie tu vo je, dau giau sia La ba no ro kraš te, in stru men tas bu vo pa pli tęs XVI–XIX a., kai kur iš li ko iki XX a. vi du rio. La ba no ro dū da bu vo su da ry ta iš dūdmai šio, pū tik lio ir dvie jų bir by nių. Dūd mai šiai bu vo da ro mi iš jau čių odos. Ka žin ar Lie tu vo je toks mu zikos in stru men tas ga lė jo at si ras ti ne pri klau so mai nuo ki tuo se kraš tuo se ži no mų ana lo giš kų dūd mai šių. Gal ka dai se jį bu vo at ga be nęs koks at vy kė lis ir vie tos gyven to jai ėmė ga min ti į jį pa na šius, o gal idė ją iš sve čių ša lių par si ve žė vie tos gy ven to jas. Tik ro ji La ba no ro dūdos is to ri ja tik riau siai vi sa da liks ne įmin ta pa slap tis.

314

k i t i g a m t o s o b j e k t a i

Aukš tai ti jo je nie ko ne nu ste bin si kalvotukraštovaizdžiu–pakilumosčiapuikiaiderasukloniais ir juosežvilgančiais ežerais. Šie kraštovaizdžioformų turtai išliko labiausiai nepa

žeisti – sunkubuvokalvotosevietosepelkes sausinti,beribiusdirbamuslaukusįruošti.Netirmiškąkirsti,rąstusišvežtisudėtinga,todėldaugkaslikonepaliesta,nesuardyta,nesujaukta.Visataireikėjoišsaugoti.

Įžvalgūs gamtininkai seniai svajojo gražiausiąAukštaitijosteritorijąpaskelbtisaugoma–sovietiniais laikais vertintojams ilgai nepritiko nacionalinioparkovardas, tačiau 1975aisiaisapieGinučius(Ignalinosr.)plytintiskalvų,ežerų,miškųirupeliųkraštasjįgavo.Tokiostatusosuteikimasdarlabiaupaskatinodomėjimąsi,lankymąsi,oapgalvotainutiestikeliai,pažintiniaitakaivedėirlydėjoprieįstabiųvietų.

RetasAukštaitijosnacionalinioparkolankytojasnepasukaprieLadakalnio–aukštoskalvos,nuokurios atsiveria nepakartojamogrožio panorama.Tiesa,aukštaitiškaiskambantįkalvosvardąbandytanorminti,vadintiLedakalniu,atseit–ledokalnu.Istorikai ir etnologai mano, kad pavadinimas turikitąprasmę–antkalnomūsųprotėviaiaukodavoaukasgyvybėsdeiveiLadai,opačiojekalvosviršūnėjebuvęsjosaukuras.Tiesa,faktųarkitųįrodymųnesurinkta, tačiau– ar nepakanka tikėjimo ir gražiosminties?

Ladakalnis – viena iš keleto žymesnių kalvų,esančiųtarpkloniųiškilusiameŠiliniškių–Ladakaniokalvagūbryje.Gretimoskalvos–Ginučiųpiliakalnis,Meškakalnis–nemažiaužymiosirišvaizdžios.

Kasgitaskalvagūbris,kaipjissusidarė?Paskutinisledynmetis,čiapasibaigęsprieš14000m.,palikosuformuotąkraštovaizdį,kuriameryškėjovienasgretakitoesantysgilūs,banguojantyskloniai.Tarptokiųkloniųkilo išilginiaikalvųgūbriai–tarpjųaukščiausiųbriaunųbuvovoskeliųšimtųmetrųatstumas. Mokslininkai ilgai kėlė skirtingas hipo

Ladakalnis atsispindi ežeruos

IGNALINosR.,PAPILIAKALNėsK.,AuKŠTAITIjos

NAcIoNALINIsPARKAsAukštis–175m

tezes –manyta, kadgūbrius sustūmė slinkdamasledynas, kad klonius išplovė nuo ledyno viršauskrintantysvandenskriokliai.Tačiaupanašu,jogkloniusišplovėišpoledynotrykštantis,dideliosvoriospaudžiamasvanduo.Gūbriųpaviršiuje,taippatirLadakalnyje, yra daug riedulių, smulkių akmenų,žvyro,tairodo,kadvanduošiopaviršiausneplovėirnegraužė–jistekėjotarpkalvųirgūbrių.

Ladakalnis, virš jūros lygio iškilęs 175metrus,nėraaukščiausiaskalnas.Tačiaunuo jo įvisaspusesatsiveriapuikūsvaizdai.Visųpirma,kuržvelgsi,spindiežerųvanduo.PropraretintusmedžiųguotusrytuosežvilgaLinkmenasirAsėkas,pietuose–Alksnas,Alksnaitis,vakaruose–ŪkojasirPakasas.

Šiuosežerusgalimapasiektinusileidusstačiaiskalnošlaitaisžemyn,tačiaudarįdomiauLadakalnįstebėti plaukiant ežerais – jie jungiasi sąsmaukomis, mažais srauniais upeliais, todėl per pusdienįkalnąpamatysiišvisųpusių.

Turistai Ladakalnį pasiekia važiuodami keliunuoGinučiųarpasukęišžiedinionacionalinioparko apžvalgos kelio. savaime atsirado paprotys įkalnoviršūnęužneštiakmenukų–jųtenjaudaugsusikaupė.Ištikrųjųtokspaprotysyravisainaujas,joreikšmėsniekasnegalipaaiškinti–tiesiogsmagutaidaryti.

NuoLadakalnioviršausatsiveriantys toliainetikdžiuginaakį.Gamtininkaiišaukštumosgalistebėti paukščius – Aukštaitijos parke daugiau kaipprieš35m.pradėjoperėtipirmiejišalyjeereliaižuvininkai, vasarą juos galima pamatyti plazdančiusvirš vandens, neriančius paskui didelę žuvį. Vasarospradžiojeežerepabyraančiųklykuolių,didžiųjųdančiasnapiųšeimynos,karksiausuotiejikragai.

Kalvosšlaituosebaigiantispavasariuibanguoja lieknosiosplukės,gaususmėlynų iržvyrynųaugalų.Paežeriųpievosegausugegužraibiniųšeimosaugalų, pušynuose žaliuoja irmažučiais varpeliaispražystalinėjos.Tolirytuosežaliuoja18haplotoGinučiųąžuolynas,kuriameaugaįdomiaugalija,periretipaukščiai.1. NuoLadakalnioatsiveriavaizdasįežerųtolius.

2.Ginučiųąžuolyne.

2

1

!

315

k i t i g a m t o s o b j e k t a i

Nuo La da kaL Nio at si ve riaN tys eže rai:Ūko jas – plo tas 190 ha, di džiau sias gy lis 30,5 m

Lin kme nas – plo tas 75 ha, di džiau sias gy lis 9 m

Al ma jas – plo tas 100 ha, di džiau sias gy lis 10,5 m

Asė kas – plo tas 45 ha, di džiau sias gy lis 5 m

Asal nai – plo tas 335 ha, di džiau sias gy lis 33 m

Lū šiai – plo tas 390 ha, di džiau sias gy lis 37 m

Alks nas – plo tas 64 ha, di džiau sias gy lis 14,9 m

•

101

101

Gamtos stebuklas

Ga

mto

s st

ebu

kla

s

lietuva

liet

uv

a

ZIGMANTAS GUDŽINSKAS

SELEMONAS PALTANAVIČIUS

ZIG

MA

NTA

S G

UD

ŽIN

SKA

S

SELE

MO

NA

S PA

LTA

NAV

IČIU

STapkiTe knygų klubo nariu!

www.almalittera.lt

ATrASKIME Ir PAŽINKIME LIETUVOS GAMTOS STEbUKLUS!

• aukščiausios kalvos, giliausios daubos

• ilgiausios upės ir paslaptingi upeliukai

• įspūdingiausi ežerai ir maži, bet nepaprasti ežerėliai

• legendiniai šaltiniai ir stebuklingos versmės

• ir gerai žinomos, ir mažai girdėtos vietovės

• per amžius garbinami akmenys ir medžiai

• bekraštės girios ir nedideli, bet slėpiningi miškeliai

• įdomiausi ir bauginantys gamtos reiškiniai

• nepaprastas augalų ir gyvūnų gyvenimas

• daugiau nei 700 nuotraukų

• 90 žemėlapių

Documents

LIETUVA_101 gamtos stebuklas