Lekt. dr. A. Petrauskienė

8. Tema. Socialinio darbo metodai8.1. Konsultavimo metodas8.2. Socialinio darbo su klientų grupe metodas8.3. Socialinio darbo tinklo metodas

(L. Gvaldaitė, B. Švedaitė (2005). Socialinio darbo metodai. Vilnius: Vilniaus universitetas.

Lekt. dr. A. Petrauskienė

Konsultavimo metodas. PVZ., “Artūras, jau trejetą metų Vaikų dienos centrą lankantis

trylikametis, priėjęs prie darbuotojų kambario ir pro atviras duris pamatęs, jog kambaryje nieko nėra, tik jo labiausiai mėgstamas socialinis darbuotojas, įeina ir nepaprastai įsitempęs sako: mano brolis leidžiasi narkotikus, aš nežinau ką daryti...”

“pas mokyklos socialinę pedagogę ateina septintoko mama ir ašarodama pasakoja: jos sūnų pagavo vagiant radiją iš mašinos, o jos vyras, sūnaus patėvis, tai sužinojęs berniuką labai primušė, jis kol kas net negalįs pasirodyti mokykloje...”

“Į savivaldybės socialinės paramos skyrių kreipiasi moteris: ji nebeturi kuo maitinti savo du mažamečius vaikus, šeima yra paėmusi iš banko didelę paskolą, o vyras prieš pusmetį prarado darbą, nes vėl labai geria...”

KONSULTAVIMO METODAS: Socialiniai darbuotojų konsultacijos apima platų

klausimų spektrą; Konsultavimas gali būti spontaniškas – tą pačią

minutę kai žmogus kreipiasi; Socialinio darbuotojo konsultacija g.b.

nepastebima, nes sunku atskirti kada pasikalbėjimas virto rimtu konsultavimo procesu;

Tuo socialinio darbuotojo konsultavimas skiriasi nuo gydytojo, teisininko, psichologų konsultacijų;

Tačiau socialiniai gali konsultuoti taip pat kabinete, jei klientas iš anksto užsirašė;

KONSULTAVIMO METODAS:

Gebėti konsultuoti – esminė socialinio darbuotojo kompetencija;

Konsultavimu siekiama asmens situacijos pokyčio, veiksmingo problemų sprendimo;

Konsultavimas visų pirma yra intervencijos procesas, kurį įgyvendinant privalu vadovautis konsultavimo metodinės koncepcijos suvokimu:

Konsultavimas – bendroji socialinė paslauga (Lietuvis socialinių paslaugų katalogas, 2000)

KONSULTAVIMO METODAS: Konsultavimas – tai visuomet socialinio darbuotojo

ir kliento (ų) pokalbis, tarpasmeninė sąveika; Socialinio darbuotojo konsultavimas būna dviejų

rūšių: FUNKCIONALUSIS – įmanomas visur, kur susitinka

socialinis darbuotojas ir klientas; Tai dažniausia socialinio konsultavimo forma, nes

klientai gali sulaukti pagalbos tuo metu, kai jos labiausiai reikia;

Kai klientui sunku peržengti oficialios institucijos slenkstį (skambinti iš anksto, tartis dėl konsultacijos su specialistu);


INSTITUCINIS konsultavimas – kai socialinio darbo institucija užsiima vien konsultavimo veikla t.y. – specializuojasi teikti konsultacijas tam tikrų problemų srityje;

Pvz. Konsultacinės tarnybos auklėjimo klausimais, migrantų konsultavimas, įsiskolinimo klausimais ir kt.

Reikalingos specializuotos žinios; Taigi – konsultavimas g. b. bendrojo pobūdžio bei

specialusis; Tai viena kitą papildančios konsultavimo sritys

KONSULTAVIMO METODAS: atkreipti dėmesį:

Stengtis, kad pati institucijos konsultavimo aplinka būtų kuo mažiau oficiali;

Konsultavimo tarnybos turėtų būti steigiamos vadinamuosiuose socialinių problemų židiniuose (stoties rajonas, skurdžiai gyvenančių mikrorajonas);

Medikai, psichologai ignoruoja – esą socialiniai darbuotojai negali suteikti kvalifikuoto konsultavimo;

Socialinio darbuotojo konsultavimas pasižymi eklektine prieiga;

Socialinio darbo konsultavimo specifika – sudėtingos žmogaus gyvenimo situacijos, kurios gali apimti elementarios buities kliento problemas, žmogaus vidinį pasaulį


Socialinis konsultavimas iš esmės yra bendrojo pobūdžio (reikalingas platus specialisto žvilgsnis, aprėpiantis visą žmogaus gyvenimišką realybę), todėl ir taikytinos įvairios, kuo platesnės galimybės, o ne tik viena konkreti, tačiau siauro pobūdžio konsultavimo technika;


Taikomos technikos konsultavime: Aktyvus klausymasis; Empatija; Konfrontacijos; Refleksijos; Analizės; Diagnozavimo, interpretacijos; Atspindėjimo;


Taikomos technikos konsultavime: Ateities planavimą; Informavimą ir patarimus; Nukreipimai specializuotai terapinei,

medicininei ar teisinei pagalbai; Gebėjimas bendrauti su klientais,

nepasižyminčiais turtinga kalbine išraiška, savianalizės gebėjimais;

KONSULTAVIMO METODAS: svarbu;

Socialinis konsultavimas – nėra terapija ar psichologinis konsultavimas;

Socialinis konsultavimas apsiriboja gyvenimiškų socialinių problemų sprendimu;

Socialiniai darbuotojai priima sprendimus, kurias kliento problemas verta patikėti teisininkams, medikams, psichologams;

Socialiniai darbuotojai turėtų leisti į konsultavimo procesą su klientu tik tais atvejais, jei įmanoma, kad jų problemos tikrai išsprendžiamos pasitelkus socialinio darbo galimybes;

KONSULTAVIMO METODAS: svarbu

Konsultavimas prasmingas tais atvejais, jei jaučiama, kad klientas yra daugiau ar mažiau pajėgus pats išspręsti savo problemas;

Jei klientas dėl protinių, psichinių ar kitų sunkumų nėra pajėgus dalyvauti konsultavimo procese, - reikalingos kitos pagalbos formos;

Konsultavimas komunikacinis vyksmas- pokalbis ar keletas pokalbių, kurių metu klientas su socialiniu darbuotoju analizuoja probleminę situaciją, todėl svarbus kliento gebėjimas bendrauti;

KONSULTAVIMO METODAS: svarbu

Konsultuojant svarbus klausimas – kas yra konsultuojamasis?

Psichologas, medikas konsultuoja tą asmenį, kuris kreipiasi pagalbos, o kaip socialinis darbuotojas?

Ieškantis pagalbos yra neretai “simptomo nešėjas”, kai:

Konsultacija reikalinga visai kitam žmogui ar žmonių grupei (vaiko tėvai);

Socialinis konsultavimas dažnai neapsiriboja vieno asmens konsultavimu;


Socialinis darbuotojas imasi dirbti su visa socialine sistema;

Socialinis konsultavimas, ypač funkcionalus, gali vykti neįprastoje – nekonsultacinėje aplinkoje: stovint tarpduryje, geriant arbatą, autobusų stotelėje, gaminat maistą – tai svarbu kliento krizinių situacijų metu;

konsultavimo neformalumas turi trūkumų – tuo pat metu yra labai komplikuotas


Institucinio konsultavimo atveju labiau ryškūs konsultuojamojo ir konsultuojančio vaidmenys;

Jei socialinis darbuotojas konsultuoja tarpduryje klientui gali būti neaišku kada pasibaigė paprastas “plepėjimas” ir prasidėjo konsultavimas, kuriuo metu būtinas jo aktyvus dalyvavimas ir sąmoningas noras spręsti problemas;

Neįpareigojant aplinka gali mažinti ne kliento, bet ir socialinio darbuotojo įsipareigojimus, jei jis sąmoningai neanalizuoja susiklosčiusios situacijos;

Reikalingas kontraktas

KONSULTAVIMO METODAS: kontraktas

Sudaryti kontraktą –reiškia susitarti dėl bendro darbo sąlygų;

Įvardijama problema; Susitariama dėl pokalbių trukmės ir laiko; Kaip socialinis turėtų elgtis, jei klientas

neateina numatytu laiku; Įsipareigojimai; Konsultavimas gali būti vienkartinis ir

ilgai trunkantis, tačiau ne begalinis, nors problemos gali nesibaigti – jos gyvenimiškos;

SOCIALINIO DARBO SU KLIENTŲ GRUPE METODAS

Laikomas klasikiniu socialinio darbo metodu, šalia individualaus darbo ir bendruomeninio socialinio darbo;

Metodas įgyjamas praktinio mokymosi dėka;

Vadovauti grupėms, dirbti su jomis negalima išmoksti iš knygų ar klausantis paskaitų;

Veikiausiai ne kiekvienas socialinis darbuotojas gali taikyti šį metodą;

SOCIALINIO DARBO SU KLIENTŲ GRUPE METODAS: problemos

Lietuvoje sudėtinga išmokti šios metodikos, nes: Aukštosiose mokyklose vyrauja teorinis mokymas; Metodo mokymuisi reikalingi dėstytojai

profesionalai; Mokymuisi reikalingos tinkamos auditorijos, mažos

studentų grupės, didelis skaičius praktinių užsiėmimų, svarbiausia – neformali aplinka (neturėtų būti vartinama įskaita ar pažymiu)’

Santykis tarp dėstytojo ir studento – neformalus; Akademinė aplinka, deja, priešinasi esminiams

darbo grupėje metodo principams

SOCIALINIO DARBO SU KLIENTŲ GRUPE METODAS: problemos

Lietuvoje maža darbo su grupėmis patirties, dirbti grupėje neišmokstama vid. Mokyklose, universitetuose, retai taikoma profesinėje veikloje;

Darbas su grupe neatsiejamas nuo demokratinių tradicijų, vertybių, laikysenos - Lietuvos visuomenė dar tuo nėra “persismelkusi”;

Darbo su grupe metodus bando taikyti tik nevyriausybinės jaunimo organizacijos lyderiai – neformalioje erdvėje;

Metodas labiau plinta nevyriausybinėse organizacijose;

SOCIALINIO DARBO SU KLIENTŲ GRUPE METODAS:

Tai socialinio darbo intervencijos forma, kurią įgyvendinti pasitelkiamas grupės procesas, kuriame slypi poveikio asmeniui galimybė;

Grupės procesas socialiai pažeistam, gali būti naudingas:

A) Grupė gali suteikti asmeniui viltį – vilties atgavimas – reikšmingas ypač savipagalbos grupėse – anoniminių alkoholikų, narkomanų ir kt.

B) Grupė gali parodyti, kad asmuo nėra vienas su savo problemas – nes problemos verčia žmogų izoliuotis, net nuo artimiausių žmonių;


C) grupėje galima gauti naudingos informacijos ir patarimų – grupėje pataria ne vien grupės vadovas, bet ir išgyvenę problemą;

D) Grupėje asmuo gali ne tik imti, bet ir duoti. Padėti kitam gali būti svarbesnė patirtis nei ją gauti. Kai žmogus, pats turintis problemų, padeda kitam, jis pradeda suvokti ir savojo gyvenimo bei veiklos prasmę, jaučiasi reikalingas;


E) Teigiami santykiai grupėje gali koreguoti jos narių neigiamas patirtis kitoje aplinkoje – ypač šeimoje – socialinio darbuotojo vadovaujama grupė daugeliu atveju yra panaši į šeimą – grupės nariams yra būdingas artumas, jie gali išreikšti savo emocijas – tai gali būti vėliau perkelta į šeimos aplinką;

F) Grupėje galima ugdyti savo bendravimo įgūdžius – grupės nariai turi unikalią galimybę mokytis iš čia pat atsirandančių santykių, kuriuos jie patys kuria. Grupės nariui g.b. svarbi patirtis, leidžianti mokytis kitokio socialinio elgesio nei iki šiol


G) Grupės nariai ir vadovai gali tapti vieni kitiems pavyzdžiu (ne vien vadovas). Iš savo klientų mokosi ir socialiniai darbuotojai;

H) Grupėje galimas stiprus emocinis išgyvenimas, teikiantis palengvėjimą – atviros narių emocijos ir išgyvenimai nėra slopinami. Jausmų išliejimas gali atnešti palengvėjimą, net tam tikrą dvasinį apsivalymą;

I) Grupė gali padėti susitaikyti su nepakeičiamais gyvenimo įvykiais – mirtis, neišgydoma liga. Tačiau grupės nariai pratinami prie minties, kad jų būvimas grupėje nėra amžinas. Grupės procesui pasibaigus –nariai turės spręsti problemas patys


Labiausiai žmonės į grupes traukia ne susitikimų temos, pramoga, tikslai, o santykiai – t.y. galimybė būti suprastam, patirti draugiškumą;

Jei grupėje nėra draugiškų santykių – nariai ilgainiui ims vengti susitikimų;

Grupės vadovo uždavinys – padėti plėtotis grupiniams draugiškam ryšiui;

Jokia socialinio darbo grupė klientams nėra privaloma, todėl nepatyrus šiltų santykių – grupė subyrės;


Grupės, kurios užmezga stiprų ryšį, žymiai dažniau konfliktuoja, ginčijasi, aiškinasi santykius;

Grupėje elgiasi natūraliai – tokie, kokie yra; Stiprus ryšys reiškia, kad santykiai yra tikri,

nesumeluoti, ne dirbtiniai; Jei grupėje ryšys stiprus – konfliktai nėra

pavojingi – atveria mokymosi galimybę; Mokymasis vadinamas tarpasmeniniu

mokymusi - nesąmoningai


Tarpasmeniniams mokymuisi vien intesyvių santykių patirties nepakanka;

Esmė – kognityvinis suvokimas – žmogus išmoksta ne tada, kai jis kažką reikšmingo patiria, išgyvena, tačiau tuomet, kai savo patirtį suvokia ir įvardija;

tarpasmeniniam mokymuisi reikalingos dvi esminės sąlygos: a) intensyvi asmeninė patirtis; b) tokios patirties refleksija, sąmoningas įvardijimas


Ar tai pati geriausias poveikio priemonė?SOCIALINIO DARBO SRITYS, KURIOSE METODAS

TAIKOMAS DAŽNIAUSIAI: Savipagalbos grupės – darbe su priklausomais

asmenimis būtent grupė, joje vykstantys procesai itin veiksmingi, veiksmingesni nei individualus darbas (psichologinis, terapinis);

Tačiau šios grupėms gali vadovauti asmuo, kuris pats turi priklausomybę, o kitas savipagalbos grupes gali burti vesti socialiniai darbuotojai (neįgalius vaikus auginančių tėvų grupė, vėžiu sergančių pacientų grupė, klientų artimųjų grupė ir kt.);

SOCIALINIO DARBO SU KLIENTŲ GRUPE METODAS Socialinio darbo grupės stacionariose socialinio

darbo institucijose: Tai vaikų globos namai, moterų krizių centrai,

senelių namai ir pan. Sudėtinga tai, kad žmonės gyvena kartu ir grupės

narių negali pasirinkti; Turi remtis tik savanoriškumo principu; Grupės narių elgseną gali įtakoti institucijos aplinka; Tačiau socialiniai darbuotojai nuolat aptarinėja

institucijoje gyvenančių asmenų problemas ir poreikius;


Darbas su grupe vaikų dienos centruose ir kitose dienos globos įstaigose:

Grupes burti lengviau – klientai negyvena kartu;

Tikslas – formuoti socialinius įgūdžius; Buriamos diskusijų grupės įv. Aktualiomis

temomis; Buriamos dienos centrą lankančių tvaikų

tėvų grupės;


Patiriminio ugdymo grupės: Remiasi veiklos – patyrimo pedagogika; Kai dirbama su grupe, pasitelkiant intensyvų

patyrimą; Tai fiziškai sudėtingi žygiai, užduotys gamtoje,

plaukimas plaustu upe ir kt. Grupės nariai turi įveikti kartu sunkumus, iššūkius; Svarbus ne tik patyrimas , bet ir jo aptarimas –

refleksija; grupės veiksmingos elgesio, auklėjimo problemų

turintiems paaugliams, todėl patartina tokias grupes burti globos namuose gyvenantiems jaunuoliams;

Svarbu socialiniams darbuotojams išmokti analizuoti grupės veiklas ir stebėti pokyčius;

Socialinio darbo tinklo metodas Tai intervencija kolektyviniame lygmenyje Išskiriamos kategorijos: Pirminis tinklas – arba neformalus (šeima,

giminės, draugai, kaimynai, bendradarbiai); tai vieta, kur dosnumas, nesavanaudiškumas, meilė atsiskleidžia labiausiai;

Antrinis tinklas – formalus, kuriame ryšiai organizuojami (mokyklos, vaikų darželiai, darbovietė)

Socialinis darbuotojas panaudoja tinklų “žmogiškojo kapitalo” resursus;

Socialinio darbo tinklo metodas Socialinis darbuotojas neorganizuoja

specialių tarnybų ar paslaugų, bet jis padeda klientui ir skatina sutikti žmones, kuriuos sieja jų pripažįstami prasmingi ryšiai;

Tinklui priklausantys asmenys turi prisiimti atsakomybę ir veikti asmens, kuris išreiškė prašymą arba turi sunkumų, labui;

Būtina, kad asmenys susitiktų ir aptartų situaciją;

Socialinio darbo tinklo metodas

1)Socialiniai darbuotojai atlieka tinklo tyrimą: Vyksta kalbantis su klientais ir stebint; Nustatomas tinklų pobūdis (pirminis ir

antrinis) – ryšiai su tinklų asmenimis; Atlieka pirminio tinklo tyrimą (ar yra

šeimos narių, giminių, draugų) Atsižvelgia į : struktūrą (platus ar siauras

tinklas); Funkcijas (materialinė, moralinė); Santykius tarp tinklo narių;

Socialinio darbo tinklo metodas Tiria antrinį tinklą – kliento ryšius; Socialinis darbuotojas fiksuoja duomenis:

dienoraštis, tinklo schemos, pagalbos pasiskirstymo lentelės;


2) Tinklo mobilizavimo fazė: Socianis darbuotojas pasitelkia visą

tinklą ir jį išjudina; Tuo siekiama, kad klientas priklausytų

bendruomenei, bei taptų nepriklausomas nuo problemos;

Žingsniai:

1. Tinkle surasti žmogų, kuris prisimtų atsakomybę dalyvauti kliento problemų sprendimo procese;


Žingsniai:

2) Išjudinti egzistuojančius santykius arba atgaivinti nutrūkusius;

3) Skatinti klientų savipagalbą, steigiant grupes;

4) Bendradarbiauti su natūraliais pagalbininkais savanoriais;

5) Padėti klientams įsipareigoti savo ir kitų žmonių atžvilgiu;

6)Skatinti įvairių institucijų bendradarbiavimą ir pasidalinti atsakomybe su instituciniais partneriais;


Tinklo intervencijos koncepcijos aspektai:

a) Kiekvienas asmuo atsakingas už savo gyvenimą, susijusį su kitais žmonėmis, kurie yra tinklo viduje;

b) Jeigu žmogus ieško pagalbos institucijose, vadinasi pirminio tinklo viduje vyrauja prieštaringi santykiai. Svarbu gerinti tinklo santykius;

c) Pagrindinis pasikeitimo veikėjas yra ne socialinis darbuotojas, o pati bendruomenė, vadinama tinklu; Socialinis darbuotojas skatina refleksiją žmonių, kurie yra socialiniame tinkle

KLAUSIMAI SAVARANKIŠKAM DARBUI IR EGZAMINUI

1. Konsultavimo metodo samprata. Funkcionalusis ir institucinis konsultavimas. Konsultavimo metodo

technikos. Kontraktas.2. Socialinio darbo su klientų grupe metodas. Metodo

nauda ir tarpasmeninio mokymosi galimybė. Socialinio darbo sritys, kuriose šis metodas taikomas.

3. Socialinio darbo tinklo metodas ir jo etapų Charakteristikos, koncepcijos aspektai.

L. Gvaldaitė, B. Švedaitė (2005). Socialinio darbo metodai. Vilnius: Vilniaus universitetas.

Documents

Lekt. dr. A. Petrauskienė