7 meno dienos | 2011 m. sausio 7 d. | Nr. 1 (923) 1 psl.

V i l n i a u s k u l t û r o s s a v a i t r a ð t i s „ 7 m e n o d i e n o s “ | w w w . 7 m d . l t

2011 m. sausio 7 d., penktadienis Nr. 1 (923) | Kaina 2,50 Lt

D a i l ë | M u z i k a | T e a t r a s | K i n a s | F o t o g r a f i j a

7md4Naujametinis „Kinas“

5Spektakliai „Menø spaustuvëje“

6Vilniaus aukcionø apþvalga

7„Artscape: Danija“ galerijoje „Vartai“

8Filmas apie Serge’à Gainsbourg’à

Beata Leðèinska

Kaip ðvæsti ðventes? Kartais dëlvisiðkai nepirmaeiliø klausimø ten-ka gerai pasukti galvà. Moterys su-formuluotø paprasèiau – kaip puoð-tis ðventëms, pavyzdþiui, sutinkantNaujuosius operoje. Taèiau ðventesrengiantiesiems iðkyla „globalesnis“klausimas – kaip „aprengti“ paèiàðventæ, kad ji iðties tokia bûtø. Mi-nëdamas Operos 90-metá Lietuvosnacionalinis operos ir baleto teat-ras priëmë labai paprastà, bet veiks-mingà sprendimà – pakvietë gar-siausià dabarties lietuviø operosprimadonà Violetà Urmanavièiûtæ-Urmanà dainuoti spektaklá ir ðven-tiná Naujøjø metø koncertà.

Minëti biografiniø dainininkësfaktø tikrai nereikia, puikiai þino-me, kas ji, ko ji pasiekë, kad karje-rà pradëjo kaip mecosopranas, odabar dainuoja sopranu (nuo 2002metø). Galbût ádomesnë bûtø in-formacija apie jos pastaràjá sezo-nà, kuris, kaip pati sako, prabëgo poRichardo Wagnerio „Tristano irIzoldos“ þenklu.

„Rugsëjo mënesá likimas dovano-jo vienà ið paèiø fantastiðkiausiø pa-

Violetos galiaNaujameèiai benefisai Operoje

tyrimø mano, kaip muzikës ir dai-nininkës, karjeroje: dainavau Izol-dà pusiau sceniniame atlikime, di-riguojant Esa-Pekka Salonenui(Londone, Birmingeme, Dortmun-de ir Liucernoje). Tai buvo iðtiesmagiðka. […] tikras iðsipildymas!“(„Lietuvos publikai – tik patys ádo-miausi kûriniai!“. „Bravissimo“,2010/2011 gruodis–sausis)

Po ðiø atlikimø su E.-P. Salone-no diriguojamu Londono filharmo-nijos orkestru buvo pajudintas, kaipsako V. Urmanavièiûtë, net paèiosBirgit Nilsson „sostas“, mat iki ðiolji laikyta tobula operos Izolda.„Opera Britannia“ kritikas Stephe-nas J. Tayloras raðë:

„Girdëjau, kaip ðá vaidmená teat-ro scenoje interpretavo Nilsson irCaballé. Sudëjæ ðiø dviejø primado-nø balsus, gautume Urmanos voka-lo skambesá, taèiau neiðgirstumepirmosios solistës dainavimui bû-dingos rizikingos intonacijos ar visauganèio átampos pojûèio antrosiosatlikime. Urmana padainavo abso-liuèiai techniðkai nepriekaiðtingà,nuostabaus skambesio, nepaprastaisustyguotà Liebestod – ðiame mir-tingøjø pasaulyje didesnio tobulu-

mo dar nebuvo...“ („Opera Britan-nia“, 2010 09 27).

Vasarà taip pat vyko du koncer-tiniai „Tristano“ atlikimai Kelne irBBC Promenadø festivalyje Londo-ne diriguojant Semionui Byèkovui,ir Baden-Badeno festivalyje, seruiSimonui Rattle’ui diriguojant isto-riniø instrumentø orkestrui. Joskambesys, pasak V. Urmanavièiû-tës, ypaè ðvelnus piano vietose, betforte gali uþgoþti solistus. Dirigen-tas dëjo daug pastangø, kad taip ne-atsitiktø. Ádomu, kad bûtent suS. Rattle’u V. Urmanavièiûtë daina-vo „Tristano ir Izoldos“ spektaklius2009-øjø gruodá Vienos valstybinë-je operoje: „Su maestro Rattle’umuzikavome vienas kità ákvëpdami.Jis ne tik puikus dirigentas, bet irlabai jautrus bei mielas þmogus.“(„Bravissimo“, 2010/2011 gruodis–sausis).

Beje, viena ið mëgstamiausiøV. Urmanavièiûtës partijø yra Kun-dri ið R. Wagnerio „Parsifalio“:„Dainuoti Kundri man visada yratarsi totalus iðgyvenimas ir veik per-

N U K E L T A Á 3 P S L .

Violeta Urmanavièiûtë (Leonora) operoje „Likimo galia“ M. A L E K S O S N U O T R .

Gerbiamieji skaitytojai,Gerbiamieji skaitytojai,Gerbiamieji skaitytojai,Gerbiamieji skaitytojai,Gerbiamieji skaitytojai,

Jei dar nespëjote uþsiprJei dar nespëjote uþsiprJei dar nespëjote uþsiprJei dar nespëjote uþsiprJei dar nespëjote uþsiprenumeruoti „7 meno dienø“, renumeruoti „7 meno dienø“, renumeruoti „7 meno dienø“, renumeruoti „7 meno dienø“, renumeruoti „7 meno dienø“, raginameaginameaginameaginameaginametai kuo grtai kuo grtai kuo grtai kuo grtai kuo greièiau padaryti, ir savaitreièiau padaryti, ir savaitreièiau padaryti, ir savaitreièiau padaryti, ir savaitreièiau padaryti, ir savaitraðtis Jus pasieks nuo vasario mënesio.aðtis Jus pasieks nuo vasario mënesio.aðtis Jus pasieks nuo vasario mënesio.aðtis Jus pasieks nuo vasario mënesio.aðtis Jus pasieks nuo vasario mënesio.

PrPrPrPrPrenumerenumerenumerenumerenumeratos kaina mënesiui – 8 Lt, likusiems metams –atos kaina mënesiui – 8 Lt, likusiems metams –atos kaina mënesiui – 8 Lt, likusiems metams –atos kaina mënesiui – 8 Lt, likusiems metams –atos kaina mënesiui – 8 Lt, likusiems metams – 72 Lt.72 Lt.72 Lt.72 Lt.72 Lt.PrPrPrPrPreeeeenumernumernumernumernumeratà priima visi paðto skyriai ir interneto tinklalapisatà priima visi paðto skyriai ir interneto tinklalapisatà priima visi paðto skyriai ir interneto tinklalapisatà priima visi paðto skyriai ir interneto tinklalapisatà priima visi paðto skyriai ir interneto tinklalapis

wwwwwwwwwwwwwww.post.lt.post.lt.post.lt.post.lt.post.lt

2 psl. 7 meno dienos | 2011 m. sausio 7 d. | Nr. 1 (923)

I n m e m o r i a m

Ðaltà gruodþio sekmadiená muspaliko dailininkas Juozas Balèiko-nis (1924 01 24 – 2010 12 19). Þie-mà gimæs, þiemà iðëjo. Sunku kal-bëti bûtuoju laiku apie lietuviøtekstilës patriarchà, kûrybingà teks-tilininkà, ilgametá Vilniaus dailësakademijos Tekstilës katedros vedë-jà, VDA Garbës profesoriø, pokariopasiprieðinimo kovø dalyvá, Lietuvosdidþiojo kunigaikðèio Gedimino IVlaipsnio ordino „Uþ nuopelnus Lie-tuvai“ savininkà. Bet pirmiausiamûsø atmintyje profesorius iðlikskaip taurus ir nuoðirdus þmogus.Vis dar sunku suvokti, kad nebus ákà kreiptis siekiant geriau nuðvies-ti Sovietø Lietuvos dailës panora-mà, ieðkant retesnës knygos ar tie-siog panorus apþiûrëti profesoriaussukauptà vertingà rytietiðkø menodirbiniø rinkiná.

Vargu ar sausi biografijos faktaigali atskleisti ilgà ir vingiuotà gyve-nimo kelià, vedusá á kûrybos ir dva-sinæ brandà. Juk su J. Balèikoniovardu susijæ svarbiausi XX a. ant-rosios pusës lietuviø tekstilës raidosfaktai. Nors 1945 m. baigæs Ramy-galos gimnazijà jaunasis Balèikoniskurá laikà blaðkësi tarp medicinosir dailës, vienu metu studijavo ir Vy-tauto Didþiojo universiteto Medi-cinos fakultete, ir Kauno valstybi-niame taikomosios ir dekoratyvinësdailës institute, dailë nugalëjo.

J. Balèikonio veikla buvo ávairia-lypë, iðsiðakojusi. Uþ daug kà turi-me bûti jam dëkingi. Jei ne profe-sorius, kaþin ar turëtume tokiàbrandþià ir nuolat atsinaujinanèiàtekstilæ. Lietuviø tekstilës mokyk-los kûrëjas dëjo daug pastangø, kadLietuvos dailës instituto Tekstilëskatedra, kuriai jis vadovavo net 38metus, nuolat stiprëtø, kad bûsimie-ji tekstilininkai èia gautø gerà iðsi-lavinimà. Profesorius buvo liaudiesmeno rinkëjas ir þinovas. J. Balèi-konio knyga „Audiniø raðtai“(1961) ir sudarytø albumø serija„Lietuviø liaudies menas“ (1956–1974), kuriø redkolegijos narys jisbuvo, iki ðiol neprarado ðvietëjiðkosreikðmës. Daug laiko ir energijosdailininkas skyrë liaudies drabuþiøtyrinëjimams. Jei ne profesorius, ki-toks bûtø ir mûsø tautinis kostiu-mas. Kartu su þmona scenografeRegina Songailaite suprojektuotitautiniai drabuþiai (daugiau nei600 vienetø) dainø ðvenèiø daly-viams, dainø ir ðokiø ansambliui„Lietuva“ bei kitiems kolektyvamspopuliarino tautinæ kultûrà Lietu-voje ir uþsienyje, þadino patrioti-nius jausmus. Pagal dailininko pro-jektus pasiûtais liaudies drabuþiaisiki ðiol vilki etnografiniai dainø irðokiø kolektyvai.

Tik nepriklausomybës laikais ið-girdome apie rezistencinæ J. Balèi-

konio veiklà. Jis, knygneðio sûnus,buvo kilæs ið garsios patriotø, 1863 m.sukilimo dalyviø giminës, kurios na-riai negailëdami gyvybës kovojo dëltëvynës laisvës. Baigiantis Antrajampasauliniam karui J. Balèikonis mo-kësi Vietinës rinktinës karo mokyk-loje Marijampolëje, dalyvavo „Vy-èio“ apygardos Pagiriø partizanøbûrio rezistencinëje veikloje. 1944m. enkavedistai suðaudë brolá JuliøBalèikoná – vienà aktyviausiø „Vy-èio“ apygardos partizanø bûrio Ra-mygalos apylinkëse organizatoriø.Sovietmeèiu profesorius nebuvokomunistø partijos narys, nors taislaikais vadovaujanèiam þmogui la-viruoti nebuvo paprasta.

Vis dëlto svarbiausia J. Balèiko-nio veiklos sritis – dailioji tekstilë.Modernia klasika ávardijama daili-ninko kûryba – tikras lietuviø teksti-lës aukso fondas: iki ðiol nepranoktibatikos pano, kuriuose suderintostradicijos ir inovacijos, metaforiðkaiákûnyta liaudies kûrybos patirtis(„Liaudies ðventë“, 1967; „Sutarti-në“, 1968), lakoniðki riju kilimai(„Þiema“, 1962), ekspresyvias im-provizacijas primenantys gobelenai(„Pavasario srautas“, 1970; „Mëne-sienos sonata“, 1973 „Vandens irsmëlio fuga“, 1974). Vieni kûriniaisubtilûs, itin poetiðki ir muzikalûs,kiti – tvirti, vyriðkai suræsti. J. Bal-èikonio darbai iki ðiol puoðia visuo-

Buvome juk Nepriklausomos Lie-tuvos vaikai: taigi subrandinti aukð-tø idealø, mokyti iðtikimybës tiesai,tëvynei ir laisvei, gyvenæ didþiaisiaistautos rûpesèiais, nelinkæ susitaiky-ti su prievarta ir melu. Taip apie sa-vàjà kartà yra kalbëjusi profesorëVanda Zaborskaitë. Stipriausieji tos –lietuviðkø mokyklø iðaugintos, na-ciø ir sovietø okupacijø blaðkytos,tremtos, þudytos, lauþytos – kartosþmonës liko nepalûþæ, neparklupæ.Tokie ir iðeina: Vytautas Maèernis,Bronius Krivickas, Mamertas Indri-liûnas, Vincentas Sladkevièius, Ka-zimieras Vasiliauskas... Dabar irVanda Zaborskaitë.

Penkiolikmetë Panevëþio gimna-zistë raðo laiðkà profesoriui VincuiMykolaièiui-Putinui, klausdama, kàskaityti, kaip gyventi, kad taptø þy-mia lietuviø raðytoja. Ir Putinas mie-lai Panelytei Vandai atsako: vardijaskaitytinas knygas, pataria – geriauskaityti prancûziðkai... Ði karta së-mësi stiprybës ið tradicijos, ið gyvoryðio su vyresniaisiais. Vanda Za-borskaitë lieka mokytojams iðtiki-ma, net ðiems skaudþiai iðpaþinusasmeninæ bejëgystæ. Per pirmàjá so-vietmetá Putinas prabyla jai apie sa-vo ir savosios kartos menkumà: jis

Buvo laisvaVanda Zaborskaitë (1922–2010)

tampàs aiðkus ypatingai dabar, kaipamatome, kad nepadarëme to, kàgalëjome padaryti, kai buvo laiko.Gyvenimas baigiasi – ir nusineðime ákapà vien savo negalià ir kaltæ. Tadjûs, jaunieji, neturite nei mûsø gar-binti, nei mumis sekti. Suprato, at-jautë ir gynë parklupusius mokyto-jus ir bièiulius.

Ar ámanomas laisvas þmogus ne-laisvëje? – klausë raðydama apie sa-

vo draugæ ir bendraþygæ Meilæ Luk-ðienæ. Ir atsakë: taip, jei jis lieka ási-pareigojæs tiesai, jei nesusitaiko suprievarta. Ir pati buvo laisva. XXamþiaus pradþioje pranaðaudamasVakarø saulëlydá, Oswaldas Spen-gleris kalbëjo apie tautos sodinin-kus – stiprias asmenybes, kurios tel-kia bendruomenæ, steigia ir saugotradicijà, ðalina ið tautos gyvenimoatsitiktinumus ir sumaiðtá, daro já

saugesná, patikimesná. Vanda Za-borskaitë, kaip ir Meilë Lukðienë,buvo mûsø tautos sodininkë, gebë-jusi atskirti esminius dalykus nuosmulkmenø ir tuðèiø ambicijø, jun-gusi skirtingø paþiûrø ir ásitikinimøþmones, savo tekstais kreipusi mû-sø þvilgsná tiek á pamatinius tautoslikimo klausimus, tiek á didþiàsiasasmenybes, á bendruomenës atra-mas – Valanèiø, Kudirkà, Vaiþgan-tà, Maironá.

Tomas Venclova ðiandien raðo,kad didþiuojasi buvæs jos studentu.Didþiuojamës galëjæ bûti jos moki-niais. Visi buvæ ir bûsimi atkurtosvalstybës ðvietimo ministrai turëtødidþiuotis tuo, kad pirmaisiais ne-priklausomybës metais Kultûros irðvietimo ministerijos Ugdymo turi-nio departamentui vadovavo Van-da Zaborskaitë. Ji telkë jaunusþmones bendram darbui, bendramtikslui. Greta jos buvo saugu, ðvie-su, gera. Visada buvo kupina gyve-nimo dþiaugsmo ir vaikiðkos nuo-stabos: vël manysite, kad esu naivi,bet að pasakysiu, kaip man atrodo...

Yra minëjusi atmintin ástrigusiuskunigo Alfonso Lipniûno pamoks-lus, sakytus karo metais Ðv. Jonobaþnyèioje. Juose skambëjusi ere-

tiðka mintis: ne kiekviena siela esan-ti nemirtinga – nemirtingumas lai-mimas dvasinio gyvenimo intensy-vumu. Jeigu ir taip – ðviesiu, ryðkiu,kûrybingu gyvenimu nemirtingumàyra laimëjusi.

Simboliðki jos paskutiniø dienødarbai: ministerijai paraðytas atsi-liepimas apie naujàjà mokyklinæ lie-tuviø kalbos ir literatûros programàbei du tekstai, skirti „Bernardinø“dienraðèiui, – vienas apie Vincà Ku-dirkà, kitas apie tautos tapatybæ.Pastarajame, gruodþio 21-àjà pa-skelbtame, aptarë tapatybës klau-simus gvildenusià lituanistø konfe-rencijà. Dþiaugësi, kad imamaatvirai kalbëti apie tautos iðlikimoproblemas. Baigë testamentiniaisþodþiais: Gerai, kad pradedame at-sitokëti.

Jei su jos raðytais vadovëliais,rengtomis ir redaguotomis mokyk-los programomis uþaugusi naujakarta kada nors iðtars: Esame Ne-priklausomos Lietuvos vaikai, iðmo-kæ nesilenkti prievartai ir melui, ti-kiu, kad ji tarp þvaigþdþiø ðviesiauir linksmiau ðypsosis.

DAR IUS KUOLYS

Þiemà gimæs, þiemà iðëjoJuozas Balèikonis (1924–2010)

meninius interjerus (Lietuvos Res-publikos Seimo rûmus, Vilniaus uni-versitetà, Vilniaus pramogø, kultû-ros ir sporto rûmus, Palangos irDruskininkø poilsio ástaigas). Jo pa-

skleistus liaudies kûrybos principuskûrybiðkai plëtoja net kelios teksti-lininkø – buvusiø studentø kartos.

L I JANA ÐATAV IÈ IÛTË

N U O T R A U K A I Ð „ 7MD“ A R C H Y V O

7 meno dienos | 2011 m. sausio 7 d. | Nr. 1 (923) 3 psl.

M u z i k a

sikûnijimas. Manau, kad mano bal-sas tobulai tinka ðiai partijai, nes èiareikalinga sujungti mecosopranocentrinio registro spalvas ir drama-tinio soprano ekspresyvumà aukðta-me registre, kas, beje, yra labai ti-piðka tokioms partijoms kaip Izoldaar Brunhilda.“ („Bravissimo“, 2010/2011 gruodis–sausis).

Akivaizdu, kad po „italiðkojo“periodo – 2009-aisiais solistë daina-vo ypaè daug „Aidø“ – V. Urmana-vièiûtë aiðkiai linksta R. Wagneriopusën, netgi sako, kad po turnë suE.-P. Salonenu („jis nuostabus þmo-gus ir profesionalas, be jokio ið-aukðtinto ego, kas ypaè malonu“)norëjo dainuoti vien tik Izoldà, betvël ilgam turi gráþti á italiðkà reper-tuarà.

Vis dëlto repertuaras repertuaruinelygu. Stipraus ir plataus diapazo-no, visuose registruose nepriekaið-tingai iðlyginto balso reikalauja tiekLeonora G. Verdi „Likimo galioje“,kur gruodþio 28 d. LNOBT sceno-je girdëjome V. Urmanavièiûtæ (di-rigavo Gintaras Rinkevièius), tiekOdabela Verdi „Atiloje“. Ðiuo vaid-meniu solistë geguþæ debiutavoNiujorko Metropolitano operoje di-riguojant Riccardo Mutti, o Oda-belos arijà girdëjome Naujameèia-me koncerte Vilniuje gruodþio 31 d.(dirigavo Robertas Ðervenikas).Ðiose partijose ásivaizduojamo ita-liðkojo repertuaro „lengvumo“ nësu þiburiu nerasi.

Tad nors dabartinës brandþiosiosV. Urmanavièiûtës Izoldos Vilniu-je neiðgirdome (bene kiek daugiaunei prieð 10 metø dainininkë yra at-likusi Izoldos „Liebestod“ su Nacio-naliniu simfoniniu orkestru diriguo-jant Juozui Domarkui), pastaraisiaismetais gerokai suintensyvëjæs solis-tës pasirodymø tëvynëje tvarkarað-tis – 2009–2010 m. jø buvo keturi –leidþia viltis, kad ir jos Izolda galiatkeliauti á Lietuvà.

Vis dëlto nemenkesne vertybelaikau V. Urmanavièiûtës dalyvavi-mà G. Verdi „Likimo galios“ spek-taklyje LNOBT. Natûrali teatrinëterpë, kai arija – „perliukas“ ar ki-tas populiarus epizodas nuosekliaiiðplaukia ið kûrinio visumos, o ne

pateikiamas tik kaip maþas, nors irlabai vertingas, dailus suvenyras,leidþia gërëtis dainininko kuriamovaidmens visuma, turint galimybæávertinti ir charakterio bei muziki-næ, interpretacinæ dinamikà. Ver-tinga man atrodo ir tai, kad èia patgruodá Leonorà lietuviø primado-na vaidino Florencijoje, diriguojantZubinui Mehtai. Tad galima spëti,kad matëme tà paèià muzikinæ in-terpretacijà, kuri iðties turi indivi-dualios V. Urmanavièiûtës atlikimoþymës ir pagal kurià galima spræstiapie jos poþiûrá á atlikimà apskritai.Beje, nors dainininkës kûrybinëbiografija mirga garsiø dirigentøpavardëmis, ji akcentuoja, kad vi-suomet pati turi labai aiðkià muzi-

kinæ vaidmens vizijà, kurià bendra-darbiaudama su dirigentu nebijosiûlyti (ir daþniausiai toji vizija bû-na priimama, netgi inspiruoja diri-gentus). „Likimo galios“ spektak-lyje garsioji solistë ir G. Rinkevièiusmuzikavo iðvien. Ádomu, kad Leo-noros partija skambëjo visiðkai ki-taip, nei esu jà girdëjusi anksèiaudiriguojant tam paèiam dirigentui.

Visø pirma á muzikiná ir drama-tiná operos vyksmà V. Urmanavièiû-të ið karto ásiliejo intensyviai, ir ope-ros prologas, kurá atsimenu iðankstesniø atlikimø labiau kaipáþangà tolesniems dramatiðkiemsávykiams, ðá kartà nuskambëjo itinryðkiai – tarsi sprogimas, pirmapra-dis postûmis, nuo kurio jau vëliau

Violetos galiaA T K E L T A I Ð 1 P S L .

nusidriekia viena ar kita veiksmo gi-jos. Þinoma, aistras pakurstë ir dra-matiðko temperamento nestokojan-tis balsingasis Badri Maisuradzë(Alvaras), sodriai ir graþiai skam-bëjo Liudo Norvaiðo bosas (Mar-kizas di Kalatrava), bet pirmiausiabuvo justi stipri meninë V. Urma-navièiûtës átaiga, netgi valia ið kar-to uþmegzti atitinkamà ryðá supublika. Tikrà solistës gebëjimà pa-veikti savo santyká su publika gali-ma buvo ávertinti Naujøjø metøkoncerte, kai po gan atsargiai pa-dainuotos Normos kavatinos iðVincenzo Bellini operos (mat dai-nininkë kiek nesveikavo) solistë„susprogdino bombà“, kaip pati pa-sakytø, atlikusi arijà ið Alfredo Ca-talani operos „La Wally“ (dirigavoModestas Pitrënas). Taèiau gráþkimeprie „Likimo galios“. Kaip moterið-kai ðvelniai Leonora atrodë tolesnia-me operos veiksme, apsirengusi vy-riðkais drabuþiais! Kas tà lëmë?Þinoma, dainavimas! Net ir tapusisopranu V. Urmanavièiûtë neprara-do kerinèio savo balso aksomo,minkðtumo. Graþus, iðpuoselëtas,sveikas balsas. Nepaprastai graþiaiskambëjo jos ir pirmà kartà matytoboso ið Italijos Riccardo Zanellato(Tëvas prioras) ansambliai, paþy-mëti vienodos vokalinës kokybës:skambûs balsai, bet be forsavimo,nuosekliai vedama melodinë linija,tæsiama mintis. Ar tai yra „mokyk-lø“ specifika – skirtingas vokaliniogroþio supratimas, ar vis dar taiso-ma mûsø teatro akustika ilgainiuipaveikia balsus (kodël ðiødviejø so-listø balsai gerai skambëjo?), ar kli-matas nepalankus, ar dël kitø prie-þasèiø, bet nemaþa dalis mûsøsolistø linkæ á „kietà“ dainavimà,tarsi jie nuolat turëtø kovoti su ne-matoma siena, nepraleidþianèia áþiûrovø salæ garso, lyg tà sienà rei-këtø jëga pramuðti. O bekovojantprarandamas laisvo muzikavimopojûtis… Kalbu ne tik apie daina-vusius spektaklyje solistus, tarp ku-riø matëme iðdidø Don Karlà patei-kusá Vytautà Juozapaitá, Priciozilosvaidmená sukûrusià Inesà Lina-burgytæ, taip pat – Arûnà Malikënà(Melitonë), Audriø Rubeþiø (Tra-

bukas), Faustà Savickaitæ (Kura),Egidijø Dauskurdá (Seniûnas),Ramûnà Urbietá (Chirurgas). Dai-navo LNOBT choras (meno vado-vas Èeslovas Radþiûnas).

Naujametiniame koncerte nu-skambëjo „auksinis“ V. Urmanavi-èiûtës repertuaras: be minëtø Nor-mos kavatinos, Vali ir Odabelosarijø koncerto publika iðgirdo Ai-dos ir Madalenos ið Umberto Gior-dano operos „Andrë Ðenjë“ arijasbei Rozalindos èardaðà ið JohanoStrausso operetës „Ðikðnosparnis“.Bisui solistë sudainavo Toskos ari-jà „Vissi d’arte“ ið G. Puccini ope-ros ir Vilijos dainà ið Franzo Leha-ro operetës „Linksmoji naðlë“.Pirmà „rimtàjà“ koncerto dalá diri-gavo Modestas Pitrënas, kurio ba-tutos mostai pavertë LNOBT or-kestrà savotiðku brangakmeniu,þaiþaruojanèiu subtiliausiomis spal-vomis. Antrajai, naujametineslinksmybes pradëjusiai daliai diri-gavo R. Ðervenikas, pasirodæs kaipsumanus muzikinës ðventës reþisie-rius.

Nors solistë kiek nesveikavo, ið vi-sos programos tik pirmoji jos atlik-ta Normos kavatina nuskambëjo netaip átaigiai, kaip ið jos lauktum, tuotarpu efektingosios Odabelos arijosatlikimas, galima sakyti, iliustravo„New York Post“ recenzento þo-dþius: „...èia Urmana atskleidëkerðtingajai Odabelai deramà dai-navimo ugná, trapumà ir didybæ. Jaupaèios pirmos arijos „Santo di pa-tria“ beprotiðkos koloratûros skam-bëjo nepaprastai uþtikrintai.“(„New York Post“, 2010 02 25)

Belieka tradiciðkai palinkëti, kadVioleta Urmanavièiûtë kuo daþniauatvyktø koncertuoti á Lietuvà, ir galne tiek áprastai pasvajoti iðgirsti dai-nininkæ „anose“ didþiosiose pasau-lio scenose. Juk esame Europos Sà-jungos pilieèiai! Sienø nebëra.Nebent liko tos, kurios kausto màs-tymà. Tad Naujøjø proga linkiuJums ir sau áveikti vidines sienas irágyvendinti svajones.

BEATA LEÐÈ INSKA

Kronika

Baltijos gitarø kvartetasBerlyne

Gruodþio pabaigoje Baltijos gi-tarø kvartetas (Zigmas Èepulënas,Sergejus Krinicinas, Saulius S. Lip-èius ir Chrisas Ruebensas) pirmàkartà koncertavo vienoje þymiausiøEuropos saliø – Berlyno filharmo-nijoje.

„Klasikinë gitara Berlyno filhar-monijoje jei ne iðimtis, tai tikra re-tenybë, bet Lietuvos muzikantai su-këlë gitaros gerbëjø aistras. Taitiesiog fantastiðka. Juolab kad Lie-tuvos muzikø pasirodymai ðiojesalëje ne tokie jau daþni“, – áspû-dþiais apie pasirodymà dalijosiBerlyno filharmonijos koncertø

prodiuseris Stefanas Bevieras.Koncerto staigmena tapo kontra-

boso virtuozo Guy D. Tuneho pasi-rodymas drauge su gitarø kvartetubei unikalios kvarteto nariø atlik-tos aranþuotës, dar niekada ne-skambëjusios tokios sudëties an-sambliu.

Koncerte Berlyno filharmonijo-je skambëjo Lietuvos klasikinës gi-taros gerbëjams gerai þinomi kûri-niai – daugelis jø 2008 m. buvoáraðyti ir iðleisti kompaktinëje plokð-telëje „Ðokant su gitara“ („DancingWith Guitar“), taip pat ðiam kvar-tetui kompozitoriaus Jono Tamulio-nio sukurti opusai.

„Ðis koncertas yra tam tikras mû-sø ávertinimas. Juk ne paslaptis, kadnemaþai kolegø svajoja pagroti bû-tent Berlyno filharmonijos salë-

je“, – dþiaugësi kvarteto artistasSergejus Krinicinas.

Tà paèià programà gruodþio 28 d.Baltijos gitarø kvartetas su sveèiu iðVokietijos Guy D. Tunehu atlikoKauno filharmonijoje.

2004 m. jaunosios kartos lietuviøgitaristai subûrë Baltijos gitarøkvartetà, jau dabar uþsienyje pri-statomà kaip lyderiaujantá gitarøansamblá Baltijos ðalyse.

2008 m. belgø gitaristas ChrisasRuebensas persikëlë gyventi á Vil-niø ir tapo nuolatiniu ansamblionariu. Visi keturi gitaristai – Zig-mas Èepulënas, Sergejus Krinici-nas, Saulius S. Lipèius ir ChrisasRuebensas – yra ávairiø konkursølaureatai, aktyvûs solistai, daugkoncertuojantys Lietuvoje ir uþsie-nyje.

M. A L E K S O S N U O T R .

2011 m. Baltijos gitarø kvartetoplanuose – pasirodymai Izmire(Turkija), Kipro tarptautiniame gi-

taros festivalyje, Iserlohno gitarossimpoziume ir kt.

B G K I R „ 7 M D “ I N F.

4 psl. 7 meno dienos | 2011 m. sausio 7 d. | Nr. 1 (923)

I n m e m o r i a m

Praëjusià vasarà ðvæsdamas 75-etá reþisierius Almantas Grikevièiusprisipaþino, kad dabar kinà kuria tiksapnuose. Ið tikrøjø per porà de-ðimtmeèiø – tik keli dokumentiniaifilmai. Tiesa, trijø daliø filmas apieVytautà Þalakevièiø – ilgiausiasportretinis filmas Lietuvoje. Kuo gikitu buvo uþpildyta jo vienatvë?Kaip ir daugelio dar ne veteranø,bet ir nebe jaunikliø – kartais des-peratiðkomis pastangomis kabintisá kinà, kuris staiga tapo vakardie-na. Neliko finansavimo, uþsakymø,galø gale – ir Kino studijos. Viskassutrupëjo, nors Atgimimo laikais vi-rë aistros ir buvo svajojama, kaipsuklestës mûsø kinas, kai tapsimelaisvi. Kokie tik projektai ir mode-liai nediskutuoti! O laimëjo vienas –tas, kurá pasiûlë Ðarûnas Bartas:pradëti nuo savæs ir kurti savostudijà.

Kiti stvërësi to, kà gali: televizi-jos, reklamos, begalinio scenarijøperraðinëjimo. Tuo momentu uþ-klupau Almantà Grikevièiø skaiti-nëjantá Adolfo Ramanausko-Vana-go istorijà. Viskas baigësi kitoreþisieriaus rankose filmu „Vienuivieni“. Buvo ir iki ðiol nerealizuo-tas Vytauto Þalakevièiaus scenari-jus pagal Vaiþganto „Nebylá“. Re-

þisierius jau buvo nufilmavæs net ke-turis Þalakevièiaus scenarijus, tikë-josi ávaizdinti ir ðá. Taèiau kino ko-misija á tokius planus paþiûrëjoskeptiðkai.

Liko dar viena niða – tapti tos pa-èios komisijos nariu ir kovoti uþ fil-mus kitiems. Ðtai èia teko patirti

bendravimo su Maestro dþiaugsmà.Savo pareigas jis atliko labai punk-tualiai ir kruopðèiai. Skaitë kalnuskartais marazmatiðkos raðliavos.Dþiaugësi radæs nors kaþkà pana-ðaus á scenarijø, kvietë kolegasnagrinëti ir diskutuoti, laidë repli-kas, kurias vertëjo uþsiraðyti, nes

Sapnavo filmàAlmantas Grikevièius (1935–2011)

buvo matæs ðilto ir ðalto. Gaila,kad tie posëdþiai nebuvo atviri fil-mininkams.

Tai, kà spëjo pasakyti televizijosekranui – irgi prasmingos nuotru-pos. Kad ir apie „Sadûto tûto“: ve-þë á Maskvà parodyti aukðèiausia-jam kino valdininkui, tas þiûrëjo suðlepetëmis, gerdamas arbatà, o pofilmo atsainiai mostelëjo ranka: „Kàjûs ten, provincialai, galite?“ Taèiaubaigæ maskvietiðkas studijas, pasi-mokæ ið pasaulinio garso reþisieriøprovincialai sukûrë savà, lietuviðkàkinà, gal ir ne toká garsø kaip gru-zinø, bet eidami panaðiais keliais.Savitumo ieðkojo savoje kultûro-je ir istorijoje. Argi atsitiktinumas,kad svarbiausi Almanto Grikevi-èiaus filmai tiesiai susijæ su penk-tojo deðimtmeèio likimø tragedijo-mis: „Jausmai“, „Ave, vita“,„Sodybø tuðtëjimo metas“, „Fak-tas“. Pridëkime dar dokumentiná„Laikas eina per miestà“ ir turësi-me beveik tikrà reþisieriaus portre-tà – ëjimas per laikà.

Tà darë ir kiti jo kartos mûsø re-þisieriai, bet tik Almantas Grikevi-èius buvo taip suaugæs su savuojulaiku. Koks nors „Veidas taikinyje“ –tik nereikðmingas prielipas. Kartaissunkiai brido per laikà ar ástrigda-

vo jame. Galø gale ir sovietinis lai-kas uþdëjo savo letenà. Pavyko pra-sprukti su „Jausmais“, kuriuos ikiðiol tebelaikome geriausiu jo (kar-tu su Algirdu Dausa) sukurtu lietu-viðku filmu. Puikiai parinkti akto-riai, tradicinis lietuviðkas medþiopasaulis ir modernûs laikai, uþgriu-væ tautà klausimu: kaip iðlikti? Ar-gi ðiandien neklausiame to paties?

Opios, þiûrovui reikalingos te-mos – tik viena medalio pusë. Al-mantas Grikevièius buvo ir kinokalba labai ðiuolaikiðkas reþisierius,bendradarbiaujantis su publika dvi-deðimto amþiaus didþiøjø reþisieriøkalba. Jis nuolat juos prisimindavoir nagrinëdamas paraiðkas ðiuolai-kiniam lietuviø kinui. Kartais, tie-sa, atrodë kaip pavargæs kino liûtasðiuolaikiniø „tarantininikø“ ar „fon-tryrininkø“ sambûriuose. Taèiau,kai matë talento kibirkðtëlæ, visuo-met stengësi jà ápûsti. Nesididþia-vo, kad pirmasis ið Lietuvos su„Faktu“ pasiekë Kanø festivalá, betnelabai jam imponavo ir ðiuolaiki-nio kino vaþinëjimas po festivalius.Jis sapnavo savo kinà – tikrà ir ne-pabaigiamà.

SK IRMANTAS VAL IUL IS

A . O S T A Ð E N K O V O N U O T R .

Visi þino, kad ruduo Lietuvoje –kino festivaliø metas. Á festivaliusatvaþiuoja sveèiø. Todël ir naujame-tiniame „Kine“ rasite kelis interviusu Vilniuje ir Kaune apsilankiusiaispasaulinio garso kino kûrëjais. Pra-ëjusiø metø spalá Tarptautinis Kau-no kino festivalis surengë Bélos Tar-ro retrospektyvà. Manau, kad ateitieskino istorikai vertins jà kaip pada-riusià iðskirtinæ átakà, nors jau da-bar akivaizdu, kad Tarro filmai uþ-valdë jaunosios kino kûrëjø kartosvaizduotæ. Su Tarru Kaune kalbë-josi Ramûnas Auðrotas. Jam tekonelengvas uþdavinys prakalbintiskeptikà, ateistà ir pesimistà. Tar-ras neslepia savo poþiûrio: „Ne-mëgstu þodþio „viltis“, nes jis ðiektiek dirbtinis. Tikslesnis þodis manyra iliuzija. Að neturiu jokiø iliuzi-jø. Todël aiðkiai matau, kas ið tik-røjø yra gyvenimas.“

Gyvas lenkø kino klasikas Krzy-sztofas Zanussi atvyko á „Scanora-mà“ – Kristijono Vildþiûno filmo„Kai apkabinsiu tave“ premjerà. Jis –vienas filmo koprodiuseriø. Pokal-bis su Tadeuszu Tomaszewskiu taippat neapsiribojo vien kinu. Interviureþisierius kalba apie lietuviø ir len-kø santykius, kultûros politikà irsvarsto, kodël taip sunku naudotislaisve: „Þmonës ið prigimties tingi-niai, todël aiðku, kad tokie visadanostalgiðkai prisimins, kokie buvogeri laikai, kai, kaip sakydavome,

Sveèiai ir tikras gyvenimasNaujametinio „Kino“ skaitymai

þmogus apsimesdavo, kad dirba, ovalstybë apsimesdavo, kad jammoka.“

Dar vienà „Scanoramos“ sveèià –islandø reþisieriø Dagurà Kãrá – kal-bino Auksë Kancerevièiûtë. Festi-valyje jis pristatë savo naujausià fil-mà „Gera ðirdis“, bet pokalbissukasi ir apie neátikëtinos sëkmëssulaukusá debiutiná „Albinosà No-jø“, ir apie darbo JAV patirtá, ir apietai, kodël reþisierius nemëgstaskandinavø kine tokio populiarausrealizmo.

Sausio pabaigoje „Þiemos ekra-nai“ pristatys naujus prancûziðkusfilmus. Programà ðiemet papildys irkeli belgø kûrëjø darbai, tarp jø per-nai Romos kino festivalyje daug ap-dovanojimø susiþërusi komedijaapie eutanazijà – Oliaso Barco „Nu-þudyk mane, praðau“. „Þiemos ek-ranø“ retrospektyva ðiemet skirtaaktorei ir reþisierei Sandrine Bon-naire. Átaigø jos portretà „Kine“ nu-pieðë Jurga Stakënaitë.

Izolda Keidoðiûtë „ið arèiau“ pri-stato moterø numylëtiná britø akto-riø Colinà Firthà. Ðiame portrete jisiðkyla kaip iðmintingas, inteligentið-kas ir visais poþiûriais puikus þmo-gus. Toks, koks turi bûti tikras dþen-telmenas. Þinoma, prisiklausius iðlietuviðkø televizijø þvaigþdþiø bur-nø trykðtanèiø pamazgø, sunku pa-tikëti, kad tokiø vyriðkiø dar bûna.Bet Firthas – akivaizdus árodymas.

Kad ðiuolaikinis kinas nuolat græ-þiasi á nacionalines kultûras ir ieðkoatsinaujinimo senose mitologijose,paliudys pokalbis su pernykðèiø Ka-nø „Auksinës palmës ðakelës“ lai-mëtoju – Tailando reþisieriumi Api-chatpongu Weerasethakulu. Niujorkokino festivalyje já uþraðë Lukas Bra-ðiðkis. Kitas ðio autoriaus tekstas ið-kelia dar vienà aktualià ðiø dienøkino problemà – kino politiðkumà.Straipsnyje „Kur pastatyti kamerà,arba kinas apie þmones, kuriø darnëra“ Braðiðkis ieðko atsakymø áklausimà, „ar ámanomas politinis,bet ne ideologinis kinas?“ Atsaky-mø randama ir sovietø klasikø Ser-gejaus Eizenðteino, Dzigos Verto-vo, ir ðiuolaikiniø autoriø PedroCostos, Haruno Farockio, ir, þino-ma, Jeano-Luco Goodard’o kûry-boje. Laiðke ið Paryþiaus Romas Za-barauskas aptaria ekonominius,kultûrinius ir estetinius kino ir vi-deoformatø skirtumus. Apie gra-þaus kino sàvokà anksèiau ir dabarfeljetone „Ðokis – graþus kaip pa-saulis“ svarsto Þivilë Pipinytë.

Suprantama, kad vienas svar-biausiø 2010-øjø pabaigos Lietuvoskino ávykiø – „Europa Cinemas“apdovanojimas „Skalvijai“ uþ ge-riausià filmø programà – taip patneliko nepastebëtas. Apie tai, kaipvyko á Paryþiø atsiimti apdovanoji-mo, pasakoja patys „Skalvijos“ met-raðtininkai. Lietuviðkas paradoksas:

savivaldybës varganai remiamasmaþas kino teatras ið ðalies, kur në-ra jokios kino politikos ir norma-laus kino repertuaro, iðrenkamasgeriausiu tarp keliuose þemynuoserodanèiø Europos kinà.

„Kino teatro“ rubrikoje Ieva To-leikytë recenzuoja pagaliau lietuvið-kame kino repertuare atsiradusáMichaelio Haneke’s „Baltà kaspi-nà“, Rûta Birðtonaitë – Xavier Do-lano „Ásivaizduojamas meiles“, Ni-jolë Andrijauskienë – BabakoNajari „Sebæ“, Sonata Þalneravi-èiûtë – biografiná Joanno Sfaro fil-mà „Gainsbourg’as. Didvyriðkas gy-venimas“. Ðiuos filmus ásigijo irplatina Kauno kino festivalis ir„Skalvija“.

„Namø kine“ Nijolë Andrijaus-

kienë pristato geriausià 2010 m. Eu-ropos kino filmà – Romano Polans-kio „Vaiduoklá“, Noros Ephron pa-dràsinimà kûrybingoms moterims –filmà „Dþiuli ir Dþiulija“, ðiømetárusø kandidatà á „Oskarus“ – Alek-sejaus Uèitelio „Pakraðtá“, manie-ringà Atomo Egoyano erotinæ fan-tazijà „Kloja“ ir Walto Disney’ausstudijoje 1940 m. sukurtà septyniøklasikinës muzikos kûriniø inter-pretacijà „Fantazija“.

„Lietuviø filmotekoje“ – naujau-siø lietuviðkø filmø recenzijos. Val-das Gedgaudas ir Skirmantas Valiu-lis recenzuoja Kristijono Vildþiûno„Kai apkabinsiu tave“ (pagrindinávaidmená filme sukûrusios Elþbie-tos Latënaitës portretas puoðia ir„Kino“ virðelá), Rasa Paukðtytë ra-ðo apie Algimanto Maceinos „Iðpa-þinimà“, Lina Kaminskaitë-Janèo-rienë – apie Jeremiah Cullinane’o„Knygneðius“, Santa Lingevièiûtëaptaria „Scanoramoje“ rodytà„Jaunos Lietuvos trumpai“ progra-mà. Þivilë Pipinytë pristato Rena-tos Ðukaitytës parengtà straipsniørinkiná apie 10-ojo deðimtmeèio lie-tuviø, latviø ir estø kinà „Baltijos ða-liø kinas po 90-øjø: kintanèios isto-rijos ir tapatumai“.

Trumpai tariant, naujas „Kinas“kvieèia likti ten, kur saugiausia, –kino salëje.

Jûsø –

JONAS ÛB IS

7 meno dienos | 2011 m. sausio 7 d. | Nr. 1 (923) 5 psl.

Sigita Ivaðkaitë

Pastaruoju metu vis daþniau ke-liamas klausimas, kokio teatro irkam reikia. Koks jis reikalingas va-dinamajam eiliniam þiûrovui, ko iðjo tikisi nuolatinë publika, kà màs-to patys teatralai... Ieðkoti sprendi-mø – vienas svarbiausiø teatro evo-liucijos veiksniø. Vieni ieðkokurdami savo taisykles, kiti bandojungti, atnaujinti kaþkà anksèiaumatyta scenoje... Daþnai intriguojapasirinkimo prieþastys, bet dardaþniau – rezultato efektyvumas.

Po „Laimingøjø“ ir „Freken Ju-lijos“ Artûro Areimos pasirinkimasstatyti spektaklá „Prakeiktieji“ pa-gal Eugene O’Neillo pjesæ „Gedu-las tinka Elektrai“ labai nenustebi-no. Veiksmo centre vël atsiduriameilë, ðeima, karas, tradicijos. To-kia medþiaga ásilieja á ðiame sezo-ne pasirodþiusiø antikiniais mitaisparemtø premjerø gretas (J. Jura-ðo „Antigonë Sibire“, I. Stundþytës„Antigonë (ne)mitas“). Tik ðá kar-tà siuþetà adaptavo pats pjesës au-torius. Amerikieèiø dramaturgas,remdamasis Aischilo „Orestëja“,perkëlë graikø mità á JungtiniøValstijø pilietinio karo metus. Aga-memnonas èia virto ðeimos galvagenerolu Ezra Menonu (ArvydasDapðys), jo þmona Klitemnestra –Kristina Menon (Daiva Stubraitë),jø sûnus Orestas – Orinu (TadasGryn), o dukra Elektra – Lavinija(Toma Vaðkevièiûtë).

Reþisierius, akcentuodamas pje-sës temø aktualumà, sudëjo veikë-jus laiko ir vietos neapibrëþtoje erd-vëje. Ið keturiø laiptø pakopøsudaryta vaidybos aikðtelë panaði ájuodà piramidæ, kurios virðûnëje yranamai. Èia stovi tai stalas su këdë-mis, tai sofa, – nuorodos á ðeimyni-ná, asmeniná gyvenimà. Þemesnësepakopose átaisytos ið apaèios apðvie-èiamos grotos, uþgesinus visas kitasðviesas sukelianèios kalëjimo áspû-dá. Ne pirmà kartà su Areima dir-banèios Kotrynos Daujotaitës sce-nografija ir vël minimalistiðka, ðvari,kostiumai – grieþtai stilizuoti.

Ðaltis, karas juntami nuo patspektaklio pradþios ir dël atðiauriosscenografijos, apðvietimo, ir dël mi-litaristinio stiliaus kostiumø. Aiðkiaisuprantame, kad Menonø vyrai iðkovos gráð á dar baisesnæ – asmeni-næ, ðeimos nesantaikà, brendusià il-gà laikà. Tikroji kovotoja èia pasi-rodo esanti Lavinija. Jos aprangapanaði á alavinio kareivëlio, uþsispy-rusiai, net aklai einanèio á savo tiks-là. Pagrindinis jos siekis – apsaugo-ti tëvà, atskleidþiant motinosneiðtikimybæ su kapitonu Brantu(Dainius Gavenonis).

Ðalia stiprios Lavinijos TadoGryn Orinas atrodo kiek infantilus,viso spektaklio metu taip ir nesu-stiprëjantis, vis nurungiamas mote-

aiðkinti istorijà. Reþisûrinius spren-dimus pradedame pastebëti tik ant-rame veiksme, o treèiame jø visgausëja. Atitinkamai keièiasi ir vai-dyba. Ðalia „taisyklingo“ vaidinimoatsiranda nemotyvuotø fiziniø þen-klø, simboliø, lyg maiðant klasikà suðiuolaikiniais menais.

Toks dvilypumas ir lemia tam tik-rà sutrikimà, kartais nesupranti, ku-riuo ið dviejø matomø teatrø turë-tum tikëti. Areima gerai jauèia irvaldo spektaklio struktûrà, ritmà beiscenos erdvæ. Jis þino, kà norëtø da-ryti, bet atrodo, lyg nelabai atsirink-tø kaip. Kiek vyresnis jo kolega Ag-nius Jankevièius jau turi savo stiliø,taèiau po paskutinio jo pastatymo„Miego brolis“ kilo tas pats klausi-mas kaip ir po „Prakeiktøjø“: ar tik-rai reikia viskà rodyti taip aiðkiai?

Abu reþisieriai pasirinko nelengvàmedþiagà. Areimai teko susitvarkytisu didþiule pjesës apimtimi, o Janke-vièiui – Roberto Schneiderio roma-nà „Miego brolis“ paversti pjese. Trisvalandas trunkantys „Prakeiktieji“vis dëlto gali iðlaikyti þiûrovo dëme-sá, o „Miego broliui“ tai pavyksta kurkas sunkiau. Ið pradþiø atrodo keis-ta: tekstas ádomus, sudëliotas lyg de-tektyvas, kiekvieno ðeimos nario pasa-kojimas apie Elijø Alderá (pagrindiná,scenoje nepasirodantá personaþà) at-skleidþia vis naujas, neþinomas deta-les tiek apie genialøjá muzikà, tiekapie paèius pasakotojus. Ilgainiuitampa aiðku, kad literatûros sceno-je akivaizdþiai per daug.

Reþisieriui ne visai pavyko ið ro-mano sukurti dramà su nuosekliuveiksmu. Scenos keièiasi tik tam, kadbûtø galima pradëti skaityti naujàteksto dalá. Aktoriai savo persona-þus scenoje kuria grynai fiziðkai, jøcharakterio pagrindà sudaro forma,o sakomi tekstai skamba neorganið-kai, lyg be pagrindimo, nors þodþiaigerokai svarbesni uþ vaidybinæ for-mà. Beje, gal jiems dar reikia laikoásitraukti á vaidybà, ásivaþiuoti, gal-

T e a t r a s

Racionalumas, logika irjokiø daugtaðkiøArtûro Areimos ir Agniaus Jankevièiaus spektakliai „Menø spaustuvëje“

rø, priartëjantis ne prie brandos, oprie beprotybës. Taigi spektaklyjedominuoja stiprios moterys. Stub-raitës Kristina vienintelë iðsiskiriasavo drabuþiais – scenoje ji pasiro-do þalia suknia, tokia pat spalva tre-èiame veiksme pasipuoðia jos dukra.Þalia, pirmiausia kelianti asociacijassu þydëjimu, gamta, lygiai taip patsimbolizuoja meilæ, geismà, neiðti-kimybæ, pavydà ir pyktá. Ir motinai,ir dukrai tinka visi ðie epitetai, – La-vinija vis vien supanaðëja su moti-na, kad ir kaip stengtøsi nuo jos ati-trûkti. Atrodo, lyg neiðvengiamalemtis tik skatina dar didesná pasi-prieðinimà.

Logiðka, kad Daiva Stubraitë pa-kviesta Kristinos Menon vaidme-niui. Ðiai aktorei visuomet tenka pa-þiûrëti stipriø, savo tikslà þinanèiøir jo tvirtai siekianèiø moterø vaid-menys. Tai visai nereiðkia, kad ar-tistë ima naudotis ðtampais, atrodovienodai. Atvirkðèiai. Ji visuometranda individualiø prisitaikymø.„Prakeiktuosiuose“ ástrigo jos ir Ar-vydo Dapðio dialogas prieð pat Ez-ros Menono nuþudymà. Scena ið-spræsta labai paprastai. Jie tiesiogsëdi prieðinguose stalo galuose, prie-temoje, ir ramiai kalbasi – jokiø pa-pildomø fiziniø uþduoèiø ar riksmø,kà tarsi siûlytø tekstas: sutuoktiniødrebiamos ðiurkðèios tiesos apie(ne)iðtikimybæ ir (ne)meilæ.

Tuo tarpu Dapðio Menonas pa-sirodë gana vienodas, neiðplëtotas.Patyræs aktorius, atrodo, atsidûrëpernelyg paprastose ar laisvose ap-linkybëse. Tai nepadëjo iðsikristali-zuoti personaþui, o didþioji vaid-mens dalis buvo kuriama vien balsu.Fizika, kurdamas savo personaþà,naudojosi Daumantas Ciunis (Pite-

ris). Visuomet susigûþæs, bailus,drebantis, jis vis dëlto kaþkuo atkar-tojo kunigaikðèio Myðkino (Eimun-to Nekroðiaus „Idiote“) portretà.Piterio seserá Heizelæ vaidina IndrëPatkauskaitë. Ðá kartà reþisieriusneiðnaudojo jaunos gabios aktorësgalimybiø. Ið esmës jø pora sceno-je buvo veiksminga tik savo kontras-tu Lavinijai bei Orinui.

Dainiaus Gavenonio kurto kapi-tono Branto portretas spektaklyjesavaip reprezentavo vienintelá „tik-rà vyrà“. Juo þavisi moterys, vyraijauèia prievolæ konkuruoti, jis patsatrodo ryþtingas, tvirtai einantis linksavojo tikslo. Scenose su juo galë-jai justi vis kylanèià aistrà, átampà.Kita vertus, Areima daþnai „pa-gauna“ reikiamà tempà bei iðraið-kà moters ir vyro susidûrimo sce-nose. Ypaè jei jose dalyvaujaplastiðki aktoriai, kuriuos reþisie-rius apkrauna fizinëmis uþduotimis.Galima dar daug kalbëti apie ak-toriø pasirinkimà, spektaklyjejiems skirtà krûvá, nes ið tiesø be-veik vien ant jø peèiø gula visa at-sakomybë, taèiau svarbesni atrodoreþisûros klausimai.

Konkreèiam laikui dramaturgopritaikytà antikiná siuþetà ákëlæs áabstrakèià terpæ, Areima já savotið-kai vël priartina prie antikos, tik vie-toj choro pasitelkia muzikà (kom-pozitorius ir atlikëjas LiudasMockûnas), skambanèià visà spek-taklá, kartais papildanèià scenosveiksmà, kartais su juo kontrastuo-janèià. Gyvi saksofono garsai pasi-teisina, tik reikalauja dar tikslesnioaktoriø ir muzikanto susiklausymo.Jie staiga iðryðkina vaidybos akade-mizmà, ypaè ryðkø pirmame veiks-me, atrodytø, skirtame tiesiog pa-

bût ilgainiui atsiras daugiau vidinës,motyvuotos jëgos.

Kol kas brandþiausiai atrodo Ei-muèio Kvosèiausko (Piteris) ir Jus-to Tertelio (Zefas) kuriami perso-naþai. Kvosèiauskas yra maþiausiaisuvarþytas fiziðkai, jo judesiai natû-ralûs, nedeformuoti. Tertelis, vaidin-damas pusës kûno nevaldantá Elijaustëvà, vis pameta iðoriná personaþoávaizdá, taèiau jis bene vienintelisscenoje nuoðirdþiai jauèia.

Didþioji dalis reþisûriniø spren-dimø bûdingi Jankevièiaus spektak-liams. Vaidybos aikðtelæ árëmina antgrindø patiestas linoleumas, viskasðvaru – beveik jokio rekvizito ar de-koracijø, tik centre maþa pakyla sukëdute, ant kurios sëdi Nulfas, darkelios këdës gilumoje (scenografë –Laura Luiðaitytë). Uþ aktoriø nuga-rø – ekranas projekcijoms (jø auto-rius – Vaclovas Nevèesauskas). Vi-sà spektaklá scenos gilumoje sëdiketuri juodi angelai – vokalistai.Kaip ir Areima, Jankevièius naudo-ja gyvà garsà (kompozitorius Ma-rius Baranauskas), jo buvimas at-rodo neiðvengiamas, kai kalbamaapie genialø muzikà.

Gráþkime prie preteksto, dël ku-rio susiejau ðiuos spektaklius, – ra-cionalumo. Abu reþisieriai logiðkaidëlioja visus spektakliø komponen-tus. Scenoje beveik nëra paðaliniødaiktø, bet koks rekvizitas turi aið-kià paskirtá ar prasmæ. Taip tvarky-damiesi kûrëjai nepalieka në vienoslaisvos vietos, në vieno daugtaðkio.Veiksmo metu viskas aiðkiai pasa-koma, daþniausiai dar patvirtinamafiziniais þenklais. Spektaklis pana-ðëja á tvirtai sunertà grandinæ, betkur tuomet neþinomybës ar apgau-lës þavesys, tikroji spektaklio gyvas-tis? Kaþkas, kà iðsineði ið salës darnesuprasdamas, kas tai yra?.. Pui-ku, kad reþisieriai susikalba su pub-lika, kad vieni kitus supranta, betnejaugi nebereikia pokalbio pospektaklio? Pokalbio mintyse.

D . M A T V E J E V O N U O T R .Toma Vaðkevièiûtë spektaklyje „Prakeiktieji“

„Miego brolis“ K . Þ I È K Y T Ë S N U O T R .

6 psl. 7 meno dienos | 2011 m. sausio 7 d. | Nr. 1 (923)

D a i l ë

Danutë Gambickaitë

Ið tiesø menas (plaèiàja prasme)ir archeologija (gr. senovës moks-las) gali turëti daugybæ ávairiausiøsàlyèio taðkø. Pavyzdþiui, archeo-loginis radinys daþnai bûna menokûrinys: papuoðalas, papuoðimasetc. Archeologiniai radiniai, iðkastimeno kûriniai ar kitaip atrasti me-no kûriniai daþnai kaupiami po vie-nu (muziejaus) stogu, taip pat nere-tai dalijasi vieta ávairø ðaliø muziejøir leidiniø pavadinimuose: „Art andArcheology Museum“, „Art andArcheology Magazine“ etc. Ið da-

Fosilijos kitaipElvos Olafsdottir darbø pristatymas „Crack the coconut“

VDA skulptûros katedros patalpose

lies galima menu pavadinti ir ar-cheologijà, pavyzdþiui, radiniø eks-pozicijos ir kolekcijø kûrimas kokia-me nors nacionaliniame muziejuje.Islandø kilmës menininkës ElvosOlafsdottir darbø serijà „Crack thecoconut“ galima pavadinti menuapie retrofuturistinæ archeologijà.

Darbø pristatymo (parodos?)ekspozicijoje, ávairiose patalpos vie-tose, iðsibarsèiusios retrofuturisti-nës atitinkamø objektø fosilijos:kokoso rieðutas, figa, kokteilio ðiau-delis, elektros lemputës, kartoninësdëþës atliejos ið gipso, bronzos, ki-tø medþiagø. Fosilijos ávairios ir for-

ma, ir medþiaga, ir kilme, todël eks-pozicija gyva, þaisminga. Ádomu,kad á ðià ateities fosilijø muliaþøkompozicijà ne tik konceptualiai,bet ir formaliai galima paþiûrëtiávairiausiais rakursais. Pavyzdþiui,„Pepsi“ skardinë su iðsiliejusio gë-rimo fosilija graþiai dera su paþe-mëje átaisyta suskilusia kokteilioðiaudelio fosilija. Arba bronzinis ko-koso rieðutas su figa ir t.t. Vizualiná(ðiek tiek ir konceptualø) ekspozici-jos vientisumà kiek trikdo videofil-

N U K E L T A Á 7 P S L .Elva Olafsdottir. „Du suvenyrai ið mënulio“. 2010 m. E . O L A F S D O T T I R N U O T R .

Justë Kuèinskaitë

Turbût èia kaltos Kalëdos, bet ti-kiuosi, kad drauge tai ir nedràsusatsigaunanèios ekonomikos, pama-þu atsirandanèios meno rinkos po-þymis. Per kelias savaites Vilniuje,kur, kaip nuolat tvirtinama, nërameno rinkos, spontaniðkai ávyko ke-lios rimtos iniciatyvos, susijusios sumeno kûriniø prekyba. Gruodþio9 d. „Vartø“ galerija organizavoðiuolaikinio meno aukcionà, gruo-dþio 17 d. ávyko XVII Vilniaus auk-cionas Tolerancijos centre, gruodþio17–19 d. uþsukus á „AntiGalerijà“buvo galima ásigyti jaunø, neþino-mø kûrëjø darbø. Metø pabaigosmaratonà uþbaigë 16–19 d. prekyboscentro „Gedimino 9“ ketvirtameaukðte surengta „Ars’Action’10“meno mugë.

Antrajame „Vartø“ galerijos ren-giamame ðiuolaikinio meno aukcio-ne buvo galima ásigyti prieð tai vy-kusios parodos dalyviø darbus.Nenuostabu, kad ávairaus amþiausaukcione dalyvavusiø menininkødaugumà sudarë bûtent ðios galeri-jos proteguojami kûrëjai, surengæ„Vartuose“ ne vienà parodà. Tai ga-lerijos „senbuviai“: grafikai Kæstu-tis Grigaliûnas ir Eglë Vertelkaitë,bemaþ visi „Artscape“ parodø cik-lo dalyviai. Aukcione dalyvavo ir ke-li minimalistiniai estø menininkoKaido Ole darbai. Ateityje galeri-jos direktorë Nida Rutkienë tikisipritraukti á aukcionus ir daugiauádomiø uþsienio ðiuolaikiniø meni-ninkø.

Kas pasakytina apie ðià grupæmenininkø? Dràsiai pavadinèiaujuos ðiuolaikinio Lietuvos meno eli-tu. Be tokiø stambaus kalibro vidu-tinës kartos menininkø kaip nacio-nalinës premijos laureatas JonasGasiûnas, taip pat Kæstuèio Griga-liûno, Jurgos Barilaitës ar LaurosGarbðtienës, grupës branduolá su-

Neiðtirta þemëTrumpa Vilniaus aukcionø apþvalga

daro jaunas, itin talentingas kolek-tyvas: Indrë Ercmonaitë, UgniusGelguda, Eglë Karpavièiûtë, An-drius Zakarauskas. Beje, pastarasistapo brangiausiai aukcione parduo-to kûrinio autoriumi – jo tapybosdarbas „Peizaþo nutapymo bûdas“parduotas uþ 5900 Lt. Ugniaus Gel-gudos spalvota fotografija „Krimina-liniai peizaþai“ parduota uþ 3100 Lt,Mariaus Zavadskio miðrios techni-kos kompozicija – uþ 3000 Lt,Eglës Karpavièiûtës drobë – uþ2500 Lt, Kæstuèio Grigaliûno gra-fikos darbas „Vien tik mëlyna aky-se“ – uþ 2050 Lt. Ið aukcione bu-vusiø keturiasdeðimties darbøparduota deðimt, ið viso uþ daugiaukaip 20 000 Lt.

Stebëtinai maþos kainos ir van-gus pirkëjø dëmesys (salëje buvovos deðimt potencialiø pirkëjø) ro-do vis dar atsargià laikysenà ðiuo-laikinio meno atþvilgiu. Kita vertus,Nida Rutkienë optimistiðkai þvelgiaá ateitá ir tiki, kad aktualus jaunasmenas ir jo pirkëjas ilgainiui turëtøprisijaukinti vienas kità. Ne paslap-tis, kad investicijos á ðiuolaikiná me-nà yra rizikingesnës nei á saugø lai-ko atstumà ágijusius klasikiniusautorius. Ðiuolaikinio kûrinio ver-tës nustatymo klausimas subjekty-vesnis, darbus pirkëjui tenka rink-tis ir pasikliaujant savo skoniu, o taipasirodo kartais sunkiau, nei aklaipirkti kûriná su ðtampu „neabejoti-na vertybë“.

Savaitæ prieð Kûèias XVII Vil-niaus aukcionà Tolerancijos centresurengë „Meno rinkos“ agentûra.Ketvirtus metus ið eilës aukcionusrengianèià ástaigà galima bûtø lai-kyti vietinës meno aukcionø rinkoslydere ir pagrindine vietos meno ko-lekcionieriø skonio transliuotoja.Aukcione buvo pristatyta litvakø,religinë, Lietuvos ir Europos dailëbei grafika. Ið viso aukcione nupirk-ta darbø uþ beveik 100 000 litø. Pa-

sak nuolatiniø aukcionø dalyviø, eg-zistuoja ir tam tikros meno pirki-niø tendencijos: itin paklausûs XX a.pradþios Lietuvos menininkai iðei-viai, ypaè þydø kilmës, gyvenæ ir kû-ræ svetur. Ðià tendencijà patvirtinogan noriai pirkti Benciono Cuker-mano, Elijo Grossmano, Yeheske-lio Streichmano, Sofijos Romerie-nës darbai. Tuo tarpu religinë dailëðiame aukcione nesusilaukë dides-nio susidomëjimo. Nors buvo pri-statyti garsûs ðia tematika kûræ me-nininkai (Leonardas Gutauskas,Kazys Ðimonis, Vytautas Kazimie-ras Jonynas), uþ 1800 Lt nupirktatik neþinomo autoriaus drobë „Ðv.Jadvyga“. Brangiausi aukcione ási-gyti darbai – Antano Þmuidzinavi-èiaus peizaþas, kurio kaina nuo7100 Lt ðoktelëjo iki 11 850 Lt, irTimono Niesiolovskio natiurmortasuþ 11 000 Lt.

Kiekvienas pastarøjø metø „Me-no rinkos“ aukcionas pretenduojabûti specializuotas, teminis. ÐtaiXVII aukciono praneðime spaudaiskelbiama, kad jame bus parduoda-mi „rimti ir konservatyvûs darbai“,XIII aukcione pretenduota prista-tyti „dailës klasikus ir neatrastusmenininkus“, o XVI priminta apie„primirðtus talentingus autorius irmarginalizuotus Lietuvos dailës is-torijos reiðkinius“. Iðties garsiausi

pasaulio aukcionai, kad ir „Sothe-by“ ar „Christie“, irgi yra speciali-zuoti ir skirti tam tikrai temai. Irkuo siauresnë parduodamø kûriniøtematika, tuo tikslesnei auditorijaijis skirtas ir tuo didesnio dëmesioið jos sulaukia.

Pirmuosiuose „Meno rinkos“rengtuose aukcionuose bûdavo kar-tu pristatoma iðtisa þanrø, laikotar-piø ir stiliø miðrainë (pvz., religinësir kitokios tematikos tapyba, socia-listinio realizmo menas, grafika irpieðiniai, karikatûros, kitos medi-jos, istorinë grafika, japonø grafi-ka, antikvaras, art deco – IV auk-cionas). Tokie suneðtiniai, chaotiðkàantikvariatà mëgdþiojantys aukcio-nai tik nurodo, kad tai buvo pirmiejibandymai neiðtirtoje þemëje. Karðt-ligei atslûgus, vëlesnius aukcionusmëginta filtruoti: buvo surengti an-tikvariniø knygø ir þemëlapiø, isto-rinës grafikos aukcionai.

Taèiau pasklaidþius tapybos irgrafikos aukcionø katalogus, maty-ti ta pati tarpukario autoriø bazë(Galdikas, Ðimonis, Motuza-Matu-zevièius ir kt.) su nedidele doze lai-ko patikrintø modernizmo klasikø(Krasauskas, Kisarauskas, Kati-nas). Tad susidaro áspûdis, kad ðiuometu bandoma supirkti kuo dau-giau lietuviø klasikø darbø, nes rin-kos ekspertai tiki, jog ateityje jø ver-

të kils. Á pelnà orientuoti aukcionaivisada bent kiek pataikauja pirkëjøskoniui. Ir tai nestebina, turint gal-voje kiðeninæ ir izoliuotà mûsø ða-lies meno rinkà. O izoliuota ji to-dël, kad valstybës kultûros politikajà tokià padaro. Didþioji dalis auk-cionuose dalyvaujanèiø darbø pa-veldosaugos ekspertø nutarimu ne-gali bûti iðveþti ið Lietuvos. Vadinasi,jie negali dalyvauti tarptautiniuosemeno pardavimo procesuose. O jukkaip tik tai ir kelia kûrinio vertæ.

Paradoksalu, kad ðiuo metu tarpvietiniø meno kolekcionieriø itinpaklausûs kaip tik tie Lietuvos me-nininkai iðeiviai, kurie ágijo pripa-þinimà svetur, kur jø darbus turëjoprogos pastebëti ir ávertinti plates-nio rato þinovai. Taigi galbût laikasnustoti bûti paranojiðkiems ir su-prasti, kad tik atviroje rinkoje me-no kûriniø vertë gali kilti. Jei tik,þinoma, mûsø tarpukario klasikai,kuriems reiðkiame sentimentus, ap-skritai bus ádomûs paðalieèiui.

Apibendrinant abiejø aukcionørezultatus perðasi iðvada, kad betkuri iniciatyva, skatinanti ir gaivi-nanti meno rinkà, yra sveikintinasdalykas. O kad atsirastø meno rin-ka, bûtinai turi sustiprëti vadinamo-ji vidurinioji klasë, kuri bûtø jos ka-talizatorius ir pagrindinis pirkëjas.

Antrojo aukciono „Vartø“ galerijoje ekspozicijos fragmentas

7 meno dienos | 2011 m. sausio 7 d. | Nr. 1 (923) 7 psl.

D a i l ë

Jolanta Marciðauskytë-Juraðienë

Paskutiniame 2010 metø „Art-scape“ regimas iðkiliø menininkøtrejetas – tarsi iðkilminga projektokarûna, turint galvoje, kad Pauliusir Svajonë Stanikai yra retai Lietu-vos galerijose pasirodantys pasau-liná pripaþinimà pelnæ menininkai,o Jespero Justo pavardë sukasi pa-saulio menininkø ðimtuko viduryje.Tai paroda, kurios atidarymo pro-ga su malonumu iðsitraukiau ið len-tynos dvi pamirðtas knygas: Char-leso Baudelaire’o tomelá ir VincoPietario pasakà „Lapës gyvenimasir mirtis“.

Kodël paroda paskatino prisi-minti Baudelaire’à, turbût nereikiadaug aiðkinti. Juk ne man vienaiatrodo, kad tie patys fataliðki þodþiai –groþis, erosas ir mirtis, nuþymëjæ visàjo kûrybà, tinka Stanikø kûrybai api-bûdinti. Gaivaliðkas, barokiðkai tirð-tas, veðlus, prisodrintas kvepalø irkûno aromato, sumiðusio su purvu –toks man Stanikø groþio ir mirtiestango. Taèiau kodël „Lapës gyveni-mas ir mirtis“ (1970)?

Lietuviø tautosakoje lapës yrablogiausi pasakø personaþai, apdo-vanoti smerktiniausiais bruoþais:suktumu, savanaudiðkumu, þiauru-mu, puikybe. Blogø jø poelgiø pa-vyzdþiais iliustruojama auklëjamo-ji didaktika. Taèiau net visuotinaiátikinti lapës nedorybe, vis tiek jaþavimës, nes lapë graþi ir klastinga,

Vengiant piktþodþiautiJesperas Justas, Svajonë ir Paulius Stanikai parodoje „Artscape: Danija“ galerijoje „Vartai“

o jos gyvenimas stilingas. Sakytum,lapë – femme fatale ásikûnijimas pa-sakose. Tik jos egzistencija gali va-dintis didingai: lapës gyvenimu irmirtimi.

Taip didingai skamba ir vienasparodoje pristatomø Stanikø kûri-niø pavadinimø („Lapës gyvenimasir mirtis“, 2010). Keista, ámantridviejø didþiuliø fotografijø, kuriøvienoje „lapë“ gyvena savo apete-tingà gyvenimà, o kitoje guli mir-ties patale, ávairiø daiktø ir video-darbo scenografijoje. Nuolatinisgalerijos lankytojas ið karto atpaþás-ta tos scenografijos dalis – galeri-jos baldus. Ant stalo sustatyti daik-tai – taburetë, kabykla, lempa,neaiðkus objektas, menantis mar-muriná biustà – apversti aukðtyn ko-jomis, iðlankstyti, deformuoti, ne-funkcionalûs ir „apsimetinëja“ tuo,kuo nëra. (Taburetæ ið pirmo þvilgs-nio palaikiau veidrodþiu.) Prie so-fos prisiðliejæs gulsèias televizoriusrodo videoáraðà ið kaþkokios LTVlaidos, kuriame arfininkë grakðèiaiskambina, matyt, lapës gyvenimà irmirtá lydinèià melodijà. Visa ði mi-zanscena – kaip neákyri ir reflekty-vumo reikalaujanti didaktika apienuodëmingà þmogaus bûtá ir jos lai-kinumà, iðsakyta ezopiðka tarme, susavotiðku humoru ir saviironija. Juklapë – tai nuotraukose regima patiSvajonë, girta iðsidrëbusi ant sofosapsmukusiomis pëdkelnëmis ðalia„poðventinio“ stalo. Idëja atrodo

kais ir kinematografiðkais meninin-ko sprendimais daþnai slypi uþgau-li identiteto, vyriðkumo stereotipøir lyèiø vaidmenø klausimø styga.

Stebint „Artscape“ projektà nuo-lat atsinaujina klausimas, ar pa-kviesti autoriai lygiaverèiai, ar su-daro organiðko derinio áspûdá, arparoda „susiklijuoja“. Ðá kartà, ma-nau, Stanikø ir Justo derinys, nepai-sant skirtingos raiðkos, tarpusavyjesusisiekia daugeliu aspektø. Taèiaupagrindinis jø – metaforiðkas kal-bëjimas apie þmogaus bûtá, apie to-kius fundamentalius dalykus kaipgyvenimas, mirtis, galia, jausmai ir

kokèiai iliustratyvi þiûrint vien á fo-tografijas, o þvilgsniui aprëpiantinstaliacijà su visais jà sudaranèiaisneracionaliai traktuotais daiktais la-pës gyvenimas ir mirtis iðkyla iki ga-lingos, visa apimanèios metaforos.Daiktai „uþpainioja“ pagrindinësminties pëdsakus ir klaidina inter-pretatoriaus protà, nuvesdami taivienur, tai kitur.

Kitas parodoje eksponuojamasStanikø kûrinys – Liverpulio biena-lëje dalyvavusi miðriø medijø insta-liacija „Alergija saulei“ (2010). Jisukurta pagal Vokietijos kanclerioHelmuto Kohlio þmonos Hannelo-re Kohl gyvenimo dramà: þavingavidutinio amþiaus blondinë, susir-gusi alergija saulei ir neiðtvërusiskausmo bei izoliacijos, pati nutrau-kë sau gyvybæ. Kaip ir ankstesnia-me kûrinyje „Nuopuolis“, kuriamebuvo parafrazuojamos ikoniniø po-rø – Clarettos Petacci ir BenitoMussolini, Evos Braun ir AdolfoHitlerio, Elenos bei Nicolae Ceaus-cescu – mirties istorijos, Kohl isto-rija audþiamos plonytës asociaty-vios linijos tarp kraðtutinumø:istoriðko ir asmeniðko, gyvenimo irmirties, galios ir bejëgystës, aistrosir nusivylimo, skausmo ir groþio.Instaliacijoje matomas besiðypsan-èios Kohl portretas, apsuptas bal-tø ðviestuvø, gàsdinanèiø iðkrëstipiktà gyvenimo iðdaigà – ásiþiebtipaèiu netikëèiausiu momentu, irvirðuje tvyrantis trijø daliø gaiva-liðkas daugiafigûriø pieðiniø „de-besis“, ið magnetofono trykðtantigyvybinga prancûziðka melodijasukuria „svaiginimosi nelaime“ at-mosferà, á kurià þiûrovas átraukia-mas be sutikimo.

Danijos atstovo Jespero Justo vi-deodarbai taip pat geba átraukti besutikimo. Pirmiausia apsalsti maty-dama jø kokybæ: dëmesys kadrøkompozicijai, personaþø parinki-mui, garso takeliui, iki tobulumo ið-

laikyta pasakojimo átampa, lemiantivideodarbo kinematografiðkumà.Jausmo prigimties tyrinëjimas, at-skleidþiant jà per detales ir sukur-tos akimirkos uþtæsimà, þiûrovovertimas ásijausti ir iðgyventi prime-na klasikinius kino sprendimus. (Neveltui manoma, kad Justo menineikoncepcijai turëjo átakos tokie re-þisieriai kaip Ingmaras Bergmanas,Bobas Fosse, Alainas Resnais, Al-fredas Hitchcockas, Davidas Lyn-chas). Kartu nepaprastas formosgrynumas pakelia kûriná á simboli-næ plotmæ, o nutylëjimas, neiðsisa-kymas iki galo palieka daug laisvës

Svajonë ir Paulius Stanikai. Kûrinio „Alergija saulei“ fragmentas. 2010 m.

Jesper Just. „Þiaurus atoveiksmis“. 2007 m.

mas. Jo pateikimas kontrastuoja supreciziðku fosilijø ir pjedestalø-len-tynëliø atlikimu. Kita vertus, ðis dar-bas, kiek þinau, yra skirtas skulptû-ros katedros magistrantø perþiûrai,todël greièiausiai dar nëra baigtinis.

Skambiausias fosilijø (lot. fossils –iðkastinis) pavyzdys galëtø bûtiPompëjos miesto liekanos. Po su-akmenëjusiu pelenø sluoksniu ilgàlaikà glûdëjo ádomiausios Romosimperijos gyventojø kasdienybësdetalës. Fosilijos neiðvengiamai su-kaupia storà atminties sluoksná.Ádomus paradoksas atsiranda, kaiOlafsdottir instaliacijoje „Crack thecoconut“ situacija parodoma „ið-virkðèiai“ ir fosilijomis (iðkaseno-mis) tampa dabarties arba ateitiesartefaktai. Èia tarsi susiduriama susavotiðkomis suvokimo ribotumo,kliðiø fosilijomis, kurias menininkëatsirenka savo nuoþiûra ir pateikia

A T K E L T A I Ð 6 P S L .

apie laiko sampratà dabarties kul-tûroje nors ir yra aktualus, bet su-kelia nuobodulá, ironijà (saviironi-jà kalbanèiajam). Kritiðkesnisdiskursas tokiu atveju tampa gaivi-nanèiu skersvëju.

Galø gale galbût ðis darbas galibûti savotiðka manifestacija: retro(o gal requiem) percepcijos ribotu-mui, kuriam ir yra vieta ðiame si-muliaciniame muziejuje tarp simu-liaciniø fosilijø, ðalia iðkarpos iðlaikraðèio su metaforiðka antraðte:„Daltonikas Johnis vis dar mano, kadsudëlios Rubiko kubikà per 14 s.“

Vilniaus dailës akademijos skulp-tûros studija Nr. 234 (Malûnø g. 8,Vilnius). Paroda veikia iki sausio21 d. pirmadiená–treèiadiená 14–19 val. arba susitarus telefonu:8 678 89508

kaip galimà ateities archeologiniøradiniø ekspozicijà. Ðia simulia-cija, ar paradoksu, kritiðkai „pa-màstoma“ apie mums bûdingospercepcijos ribotumà. Sakau „pa-màstoma“, nes panaðûs svarstymaiyra gana daþni ir nenauji, bet ðiuoatveju Olafsdottir bûdas apie taikalbëti suþavëjo.

Simuliacinës Olafsdottir retroat-minties kaupykla atveria ir dar vie-nà ádomø sluoksná, susijusá su ásivaiz-duojama (simuliacine?) nostalgija.Arba, kitais þodþiais tariant, nostal-gija ateièiai, vadinasi – neþinia kam.Instaliacijoje „Crack the coconut“siekiant áteisinti dabartá daugiauskolinamasi ið susimuliuotos atei-ties, o ne ið praeities.

Ðioje instaliacijoje-simuliacijojeyra ir ironijos (saviironijos),iðreikðtos vienu þodþiu „retro“. Jis,mano nuomone, prideda instaliaci-jai nemenkà pliusà ir grakðèiai ið-traukia þiûrëtojà ið kartais kiek ba-nalokø ir uþdarø (hermeneutiðkø)interpretacijø ribotumo.

Ið tiesø tas daþnas kalbëjimas

Elva Olafsdottir. Instaliacijosfragmentas. 2010 m.

E . O L A F S D O T T I R N U O T R .

interpretacijai. Pavyzdþiui, video-darbe „Þiaurus atoveiksmis“ („AVicious Undertow“, 2007) rodomasdviprasmiðkas dviejø moterø (vy-resnës ir jaunesnës) bei jauno vyroryðys. Melancholiðku personaþøðvilpavimu ir iðkalbingais þvilgs-niais, rankø prisilietimais tarsi nu-þymima jausminga dviejø moterømeilës ir neiðsipildymo drama, norspaliekama laisvës ir kitokiam suvo-kimui. Taèiau apskritai po poetið-

groþis, iðsakant tik visumos dalá, pa-liekant þiûrovui paèiam sujungtitaðkus. Nes, kaip sakë Baudelai-re’as, palyginti su tyra svajone, suneanalizuotu áspûdþiu, grieþtai api-brëþtas, pozityvus menas yrapiktþodþiavimas prieð Dievà.

Paroda veikia iki vasario 4 d.Galerija „Vartai“ dirba antradie-

ná–penktadiená 12–18 val., ðeðtadie-ná 12–16 val.

8 psl. 7 meno dienos | 2011 m. sausio 7 d. | Nr. 1 (923)

K i n a s

Ðiandien pradedamas rodytiprancûzø reþisieriaus JoannoSfaro filmas „Gainsbourg’as.Didvyriðkas gyvenimas“(„Gainsbourg (Vie heroique)“,JAV, Prancûzija, 2009). Ðiuofilmu didþiajame kine debiu-tavæs Sfaras – garsus komik-sø, animaciniø filmø kûrëjas,vaikø knygø raðytojas. Apietai, kaip sekësi kurti filmà,skirtà populiariosios kultûrosikonai Serge’ui Gainsbourg’ui,Sfaras papasakojo „The Inde-pendent“. Pateikiame pasako-jimo fragmentus.

Joannas Sfaras sako, kad augantPrancûzijoje buvo neámanoma ne-þinoti, kas yra Serge’as Gains-bourg’as. Vaikams jis atrodë bepro-tiðkai patrauklus – visuomet girtasir nemandagus scenoje, besipyks-tantis su paþástamais ir nepaþásta-mais þmonëmis, kalbantis apie sek-sà ir nemalonius dalykus, betspinduliuojantis protà ir inteligen-tiðkumà. Akivaizdu, kad Gains-bourg’as buvo intelektualesnis uþne vienà savo laiko garsenybæ ir taitiesiog prikaustë prie jo jaunuome-næ. Atrodë, kad bûti suaugusiam –nuostabiausias dalykas, vaikai ne-kantravo uþaugti ir „nusitaðyti“ kar-tu su Gainsbourg’u. Dainininkas tu-rëjo rimtø bëdø dël alkoholio.Visiems þinoma, kaip jis praðë drau-gø atneðti cigareèiø á ligoninæ iðkartpo ðirdies smûgio. Paklaustas, arnorëtø, kad jo vaikai Gainsbourg’àlaikytø savo idealu, Sfaras atsakë,kad tikrai neprieðtarautø. Daininin-kas buvo nekenksminga asmenybë.Jis kenkë sau, bet niekados kitiems.Sfaras abejoja, ar prancûzø jaunuo-menæ tebejaudina tai, kas jaudinoGainsbourg’o amþininkus. Ðalis ta-po kitokia, jaunimas auga kitaip neianais laikais, kai norëjosi prieðintissistemai, sulauþyti visas taisykles arstereotipus.

Didþiàjà Gainsbourg’o gyvenimomeilæ – aktoræ ir dainininkæ Jane

Þvaigþdë ar didvyris?Naujas filmas – „Gainsbourg’as. Didvyriðkas gyvenimas“

Birkin – filme suvaidino Lucy Gor-don. Britø aktorë atkakliai siekë ðiovaidmens ir buvo atrinkta ið 500kandidaèiø. Dienà prieð filmo ro-dymà Kanuose aktorë nusiþudë. Pa-sak Sfaro, nelaimës ðeðëlis lydëjo jáper visà montaþà, reikëjo ið pasku-tiniøjø stengtis nebûti liûdnam:„Filme gausu kadrø, á kuriuos ne-begaliu þiûrëti. Kûrinys skirtas Lu-cy Gordon ne tik todël, kad mes vi-si jà labai mylëjome, bet todël, kadjis persmelktas gedulo, kurá iðgyve-nome.“ Nelaimë buvo netikëta irnesuprantama, nes darbas su ðia ak-tore labai dþiugino. Sfarras prisime-na: „Kaþkuo ji priminë KatherineHepburn – jos moteriðkumas spin-duliavo kitaip nei vyrus gundanèiømoterø.“

Kita skandalinga filmo herojausmeiluþë buvo kino þvaigþdë Brigit-te Bardot, o jos vaidmená sukûrë„vienintelë Prancûzijos diva“ – mo-delis ir aktorë Laetitia Casta. Per-skaièiusi scenarijø, Casta sviedë jáþemën ir privertë reþisieriø skaitytiBardot biografijà. B.B., kaip irGainsbourg’as, jau tapo legenda.

Didþiausias iððûkis Sfarui buvoGainsbourg’o moteris parodyti taip,kad þiûrovai jas ásimylëtø: „Tai nescenarijaus, o kameros judesiø, ap-ðvietimo, mizanscenø klausimas.Bardot visada sakydavo, kad buvi-mas ðalia Gainsbourg’o jà verèia

jaustis graþesnæ. Man buvo svarbiautai, kas slypi giliau, rûpëjo perteiktisantykiø esmæ.“

Ericas Elmosnino, suvaidinæs le-gendiná dainininkà, Prancûzijoje yragarsus teatro aktorius. Pasak reþi-sieriaus, „jis neturëjo þalio suprati-mo apie kinà ir neþinojo nieko apieGainsbourg’à, todël be galo nuste-bau, kad jis toks panaðus á daininin-kà ir elegantiðkas. Kiti aktoriai ðávaidmená bûtø priëmæ kaip sunkiànaðtà, o Elmosnino, nieko neþinoda-mas apie kontroversiðkà jo asmeny-bæ, manæs paklausë: „Nori prancûzøKazanovos? Sukurkime naujà machotipà, kuris mano, kad yra bjaurus, irpriverèia daugybæ graþiausiø moterøstengtis átikinti já nebebûti toká sa-vikritiðkà. Taèiau jam nepavykstasavæs pamilti ir todël kiekvienadraugystë iðslysta ið rankø.“

Sfaras sako, kad nenorëjo nei ið-teisinti, nei pasmerkti dainininko.Reþisierius myli savo herojø, þavisijuo. Filosofijà studijavæs Sfaras pri-sipaþásta, kad visa jo kûryba remia-si tradicine morale, taèiau persona-þai su ja daþnai diskutuoja.

Ið pradþiø buvo planuota, kad fi-nale suvaidins ir Gainsbourg’o duk-të Charlotte. Taèiau jai tai pasirodëpernelyg skaudu. Gainsbourg’o ar-timieji sakë, kad ðis filmas nëra tiks-li biografinë istorija. Tai – vieno me-nininko pagarbos duoklë kitam.

Sfaras jiems pritaria: „Scenarijø pa-raðiau remdamasis atsiminimais irpaties Gainsbourg’o mintimis, tadfilmas labiau primena fantazijas, one tikslius faktus.“ Reþisierius ma-no, kad jei Gainsbourg’as pats kal-bëtø apie save, dalis pasakojimø bû-tø melas. Todël ir filme nenorëjæsatkurti tikslios dainininko gyvenimoistorijos, o siekæs parodyti muzikan-to svajoniø ir fantazijø srautà.

Sfaras – talentingas grafikas ir iðpradþiø filmo idëja buvo ágyvendin-ta komikse. Iðlietas akvareles jis pa-rodë Gainsbourg’o ðeimai ir jauèia-si jiems labai dëkingas uþ supratimàir palaikymà.

Joannas Sfaras labiau þinomaskaip komiksø kûrëjas, jis iðleido per200 knygø. Posûkis á kinà jam buvonemenkas iððûkis: „Grafikoje man

Kronika

Apdovanojimai uþgeriausià kinooperatoriaus darbà

Pernai ásteigtas Lietuvos kinooperatoriø asociacijos prizas „Àþuo-las“ tampa tradicinis. Ðiemet LACvël kvieèia teikti filmus apdovano-jimui uþ geriausià kino operatoriusdarbà lietuviðkame kine 2010 me-tais. Konkurse gali dalyvauti pilna-metraþiai bei trumpametraþiai vai-dybiniai ir dokumentiniai kinofilmai, kuriø oficiali premjera ávy-ko 2010 metais.

Apdovanojimo tikslas – skatintikino operatoriø kûrybiðkumà ir ta-lentà, kelti ðios vienos pagrindiniøkino profesijø prestiþà.

Konkursas vyksta dviem etapais.Pirmajame – penkiø nariø þiuri, jáðiemet sudaro kino operatoriai Vik-toras Radzevièius, Rytis Kurkulis,Gintas Berzinis, kino reþisierius

nebaisu lauþyti taisykles, gebu val-dyti pieðiniø gramatikà, o kino kal-ba man visai nauja. Man patinka ki-nas, patinka tokie filmai kaip„Amerikietis Paryþiuje“, mëgstuAlfredà Hitchcockà, bet nemëgsturealistiðkø filmø apie neva tikrovið-kà gyvenimà, noriu, kad filmas at-rodytø kaip filmas.“

Fantazija ir fantastika svarbios irfilme: karikatûriðkas þydas ið antise-mitinio plakato vaikðto gatvëmis –tai Serge’o Gainsbourg’o alter ego,

filme jis atsiranda lëlës pavidalu irvis gundo jaunuolá elgtis nedorai.Fantazija neatsiejama ir nuo Sfarokûrybos. Jam apmaudu, kad pro-diuseriams pareikalavus teko atsi-sakyti daugybës detaliø. Sfaras die-vina lëles, ir jei bûtø buvusi jo valia,filme jos bûtø vaidinusios iki pat pa-baigos.

Sfaras pripaþásta kine esàs darmokinys, taèiau yra ásitikinæs, kadkitas jo filmas bus angliðkas – pran-cûzø auditorija Sfaro fantastikostaip gerai nesupranta. Jis nenorimokytis ið Holivudo: „Noriu iðmok-ti raðyti scenarijus, bet mokysiuossavaip.“

Nors Joanno Sfaro komiksaidaþniausiai skirti vaikams, jie kupi-ni fantazijos, sekso ir mirties. Svar-biausias yra suaugusiøjø elgesys ir

tai, kaip vaikai já suvokia. Autoriusnori, kad vaikai pasaulá matytø dra-matiðkà, toká, koks jis yra ið tiesø.Fantastika jo darbuose padeda at-skleisti vidiná personaþø konfliktà.Filme apie Gainsbourg’à reþisieriussuteikia þiûrovui interpretavimolaisvæ: jis pats turi nuspræsti, ar taibuvo istorija apie tragiðkà þvaigþ-dæ, ar apie audringo likimo didvyrá.

PARENGË A IS TË RAÈA I TYTË

Romas Lileikis bei kino kritikë Ra-sa Paukðtytë, ið pateiktø filmø at-rinks ir paskelbs tris „Àþuolo“ ap-dovanojimo nominantus. Antrameetape þiuri iðrinks laureatà, kurá pa-skelbs apdovanojimo ceremonijoje2011 m. kovo 30 dienà.

Norinèius teikti filmus „Àþuolo“apdovanojimui praðome pristatytivienà filmo DVD iki 2011 m. sau-sio 31 d.

Kreiptis elektroniniu paðtu: ry-t isdp@gmail .com;mantas.sat-kus@gmail.com arba tel. 8 698 06 361.

LAC INF.

Gerumo seansuose –tris kartus daugiauglobojamø vaikø

Dvi paskutines gruodþio savaitesvaikø globos namø auklëtinius, vai-kus su negalia, remtinø ðeimø vai-kus kvietë visi „Forum Cinemas“ ki-no centrai. Èia jie nemokamaiþiûrëjo populiariausius 2010 m. lie-tuviðkai dubliuotus filmus. Jauketvirtà kartà kino centrø „ForumCinemas“ organizuojamuose geru-mo seansuose filmus nemokamaigalëjo paþiûrëti daugiau nei pusan-tro tûkstanèio likimo nuskriaustøvaikø – tris kartus daugiau negupraëjusiais metais. Atsiþvelgus áatokesniuose regionuose gyvenan-èiø vaikø namø globotiniø praðy-mus, ðiemet akcija vyko visuose ðe-ðiuose „Forum Cinemas“ kinocentruose, esanèiuose penkiuose di-dþiuosiuose ðalies miestuose. Buvoparodyti septyni lietuviðkai dubliuo-ti ir originalo kalba ágarsinti filmai.

Vaikai labiausiai verþësi pamatytifilmus „Kalëdø giesmë“ ir „Bjauru-sis að“, kiek maþiau dëmesio sulau-kë „Ðrekas. Ilgai ir laimingai“,„Aukðtyn“, „Alisa Stebuklø ðalyje“,„Princesë ir varlius“, „Pelëdø kara-lystës sargai“.

Prie ðios akcijos vieðinimo itinprisidëjo þiniasklaida – pagrindiniailietuviðki tinklalapiai, televizija, ra-dijas. Ið jø vaikø globëjai suþinojoapie galimybæ atvykti á nemokamuskino seansus. Rëmëjai suteikë vai-kams transportà, o patys vaikø glo-bos namai savo auklëtinius aktyviairegistravo á Vilniuje, Kaune, Klai-pëdoje, Ðiauliuose ir Panevëþyje vy-kusius seansus.

VðÁ Vaikø laikinosios globos na-mai „Atsigræþk á vaikus“ darbuoto-ja Auðra Rutkauskaitë sako, kadvaikai itin laukia tokiø kalëdiniø ak-cijø, nes tai viena ið retø progø pa-matyti mëgstamus filmus. Nors uþpamokø lankymà vaikai motyvuo-

jami bilietu á kinà, daugiausia vai-kø filmus pamato tik per gerumoseansus.

Sutrikusio intelekto þmoniø glo-bos bendrija „Vilniaus viltis“ ðiemetá gerumo seansus atvedë daugiaunei 150 þmoniø, daugiausia vaikø suproto negalia. „Kinas arba spektak-lis yra daþniausia mûsø globotiniøkultûrinë pramoga, tai bene labiau-siai juos dþiugina“, – sakë bendri-jos darbuotoja Birutë Poðkienë.

Maþos dovanos suteikia dideliodþiaugsmo. Abiejø organizacijø at-stovës tvirtino, kad neatsisakytø jo-kios paramos ar geros iniciatyvos –kultûriniai renginiai lavina vaikus,suteikia jiems naujø þiniø ir paro-do kitoká pasaulá, nei toji aplinka,kurioje jie ðiuo metu gyvena. „Fo-rum Cinemas“ kino centras dëkojavisiems, prisidëjusiems prie ðiø me-tø gerø darbø, ir kitais metais vëlskelbs kalëdiná gerø darbø sezonà.

„ FORUM C INEMAS“ INF.

7 meno dienos | 2011 m. sausio 7 d. | Nr. 1 (923) 9 psl.

Rusø aktorius Levas Kruglyj sa-kë, kad vienintelis teigiamas dalykas,kurio já iðmokë sovietø sistema, bu-vo individualus pasiprieðinimas. Taiir atsakas per prievartà diegiamamkolektyviðkumui, ir vienintelis bû-das iðlikti savimi. To pasiprieðinimopagrindai mano viduje iðliko iki ðiol,nes nuoðirdþiai negaliu suprasti, ko-dël visus traukia kolektyviniai socia-liniai tinklai, kolektyviðki aptarimaiir anonimiðki komentarai interne-te bei kitokios buvimo mase apraið-kos. Individualaus pasiprieðinimoskiepas toks stiprus, kad á koká nors„Facebook“, matyt, kojà ákelsiu ne-greit.

Bet jei rimtai, individualø pasi-prieðinimà prisiminiau neatsitikti-nai. Ðià savaitæ atsisveikinome suAnapilin iðëjusiu reþisieriumi Al-mantu Grikevièiumi. Jo gyvenimasir kûryba buvo individualus pasi-prieðinimas sovietinei cenzûrai, ba-nalybei, konjunktûros diktatui irstandartinei lietuviø kino raidai.LTV ðeðtadiená (8 d. 18. 45) priminsGrikevièiaus ir Algirdo Dausos fil-mà „Jausmai“ (1968). Tada iððûkisbuvo net filmo pavadinimas, jukjausmai atrodë átartini ir neprogno-zuojami. Filmas prabilo apie þmo-nes, net gûdþiausiais metais neiðsi-þadanèius jausmø. Ir netiesiogiai –apie jausmus, siejanèius þmones irjø tëvynæ. Grikevièius nemëgoskambiø fraziø, bet jis visada aist-ringai gynë tiesà ir savo poþiûrá á ki-nà – aukðèiausià tiesà.

Be tos individualaus pasiprieðini-mo mokyklos nebûtø buvæ ir Sau-sio 13-osios, kurià ateinanèià savai-tæ ávairiais filmais ir tiesiogiai iðistoriniø vietø transliuojamais ren-giniais bei maldomis paminës LTV.Perskaièius programà gali pasirody-ti, kad istorija televizijai yra svar-biau uþ tai, kas vyksta dabar, kadgroþëjimasis praeitimi yra svarbiau-sia lietuvio prievolë. Dabar, kai pro-

fesionaliø patriotø ir jø organizaci-jø skaièius tiesiog neátikëtinas, bai-su, kad ir televizija pradeda diegtiritualiná kolektyviná patriotizmà.Todël bus ádomu palyginti naujus fil-mus su tais, kurie buvo sukurti1991-aisiais ir jau tapo epochos liu-dijimais. Tie filmai gali pasirodytinaivûs, bet juose pamatysime tik-ruosius nesenos istorijos didvyrius.Vytauto Damaðevièiaus „Barikadøvaikø“ (LTV, 13 d. 16.30) herojus –Ignas Ðimulionis, jauniausias ið þu-vusiøjø Sausio 13-àjà. Edmundo Zu-bavièiaus filme „Lietuva. Þodþiai á sà-þinæ“ (LTV, 12 d. 22.15) uþfiksuotidramatiðkiausi 1990–1991m. ávykiai.Retai prisimenamame Henriko Ðab-levièiaus filme „Uþ tëvynæ Lietuvà“(LTV2, 11 d. 18.10) rodomi kà tikvieðai prabilæ pokario partizanai.Sekmadiená (9 d. 18 val.) LTV2 pra-dës kartoti ir unikalø Jono Meko fil-mà „Lietuva ir SSRS þlugimas“, kurá svarbius ávykius pasiþiûrëta ne tikið anapus vandenyno, bet ir tada darvisai svetimos vakarietiðkos televi-zijos akimis.

Lietuviø þiniasklaidos analiti-kams galiu perleisti (nemokamai)ádomià temà – siûlau palyginti, ko-kius filmus ir laidas per nacionali-nes ðventes ir minëjimus rodo ko-

mercinës televizijos. PerskaitæsLTV ir LTV2 programas daþnai pa-galvoju, kad visai nepaþástu ðalies,kurioje gyvenu. Bet ðalies, kuri þiû-ri komercines televizijas, tiksliau,tos ðalies stabø, paþinti visai neno-riu. Ateinanèià savaitæ tø skirtin-gø ðaliø gyventojus vienys nebentnemari meilë Arnoldui Schwar-zeneggeriui, Jackie Chanui, Steve-nui Seagalui ir psichikos anomali-joms. LTV ðávakar (7 d. 23 val.)pakvies pasiþiûrëti Williamo Butle-rio filmà „Beprotnamis“ (2004). Fil-mo herojus – jaunas gydytojas. Pa-tekæs á psichiatrijos klinikà, jispradeda aiðkintis jos paslaptis, glû-dinèias praeityje. Dar viena dova-nëlë siaubo filmø ir sovietmeèiu po-puliariø kokteiliø gerbëjams – MaryLambert 2005 m. „Miesto legendos.Kruvinoji Merë“ (LNK, 8 d. 0.55). Pa-sakojimas apie tai, kuo baigiasi pra-eities demonø ir uþkeikimø þadini-mas, savaip pamokomas.

Dar vienà pamokomà reginá LNKrodys ðiànakt (7 d. 01.50). Tai filmøapie vienà namuose ir Hará Poteráreþisieriaus Chriso Columbuso„Nuoma“ (2005). Ðià populiarausBrodvëjaus miuziklo ekranizacijàsavo ruoþtu ákvëpë Giacomo Puc-cini opera „Bohema“. „Nuomos“

herojai yra du draugai – videome-nininkas Markas ir kompozitoriusRodþeris. Pastarasis serga AIDS irprieð mirtá nori spëti baigti kurtipaskutinæ dainà. Taèiau susitikimassu jauna narkomane Mimi pakeisjo gyvenimà... (Ádomu, kodël lietu-viø serialø scenaristams nekilo min-tis perkelti Þemaitës „Marèios“ kadir á ðiuolaikiná Kaunà?)

Briano Koppelmano ir DavidoLevieno 2009 m. filmo „Vieniðius“(BTV, ðávakar, 7 d. 21 val.) herojusvisai atpaþástamas net pas mus. Taipenkiasdeðimtmetis Benas (MichaelDouglas). Jis atrodo puikiai, turi ið-mintingà þmonà (Susan Sarandon),suaugusià dukrà ir mylimà anûkëlá.Taip pat jis turi automobiliø salo-nà. Bet likimas nusisuka, ir Benaspraranda firmà. Jis iðsiskiria suþmona, santykiai su dukra nutrûks-ta. Vis dëlto gyvenimas ágyja naujøspalvø, o Beno sprendimai tampavis rizikingesni. Neþinau, ar tokiefilmai gali paguosti penkiasdeðimt-meèius, bet reþisieriai daro viskà,kad mus átikintø, jog tikrasis gyve-nimas prasideda daug vëliau neigalvojame.

Geriausius ðios savaitës filmus,kaip ir „Jausmus“, televizijos rodë

Bûdas iðlikti savimiKrësle prie televizoriaus

jau ne kartà. Priminsiu bent porà iðjø. Davido Cronenbergo 2007 m.„Rytietiðki paþadai“ (TV3, 9 d. 21.30) –man vienas geriausiø praëjusio de-ðimtmeèio filmø. Gydytojos (Nao-mi Watts), kuri ðiø dienø Londoneieðko gimdykloje mirusios prosti-tutës dukrelës artimøjø, klajonës –tai ir kelionë po ðiø dienø pragaroratus, prisodrinta intertekstualiøuþuominø ir graikø tragedijø cita-tø, ir bandymas suprasti ðiuolaiki-nio pasaulio prievartos iðtakas. Fil-mas rûstus, lyg Temzës – ðiø laikøStikso – vandenys, kuriuose nauja-gimæ nori paskandinti jos tëvas.

Klasikiná holivudiná kinà ðávakar(LTV2, 7 d. 18.55) primins JohnoFrankenheimerio 1964 m. „Trauki-nys“. Jo veiksmas nukels á 1944-øjøPrancûzijà. Vokieèiø pulkininkasfon Valdheimas turi iðsiøsti prancû-zø dailës ðedevrus á Vokietijà. Trau-kiná lydi geleþinkelininkas – Pasiprie-ðinimo dalyvis. Siuþetas paprastas,bet Holivudo magijai, Prancûzijospeizaþams ir puikiems aktoriamsBurtui Lancasteriui, Paului Scofiel-dui, Jeanne Moreau, Micheliui Si-monui atsispirti neámanoma.

Jûsø –

JONAS ÛB IS

„Nuoma“

„Vieniðius“

Kronika

Metai baigësi – metaiprasidëjo

Praëjæ metai kompozitoriui Ana-tolijui Ðenderovui buvo aktyvûs – kû-riniø atlikimai Èekijoje, Izraelyje,Suomijoje, Italijoje, Vokietijoje, ovisai neseniai Maskvoje buvo atlik-tas jo Koncertas smuikui ir kameri-niam orkestrui (grieþë solistë IngridaRupaitë ir Ðv. Kristoforo kamerinisorkestras, diriguojamas D. Kat-kaus, fortepijono partijà orkestre at-liko pats autorius). Metai pasibaigëáspûdingai – gruodþio 17 d. autoriniukoncertu „Piano.lt“ salëje, já kompo-zitorius pavadino gimtadienio(2010-aisiais A. Ðenderovui sukako65 metai) koncertu.

„Mano gimtadienis ið tikrøjø jauseniai praëjo – rugpjûèio 21 dienà, –raðo A. Ðenderovas koncerto pro-gramoje. – Atðvenèiau já tik ðampa-nu. Galvojau, kad ðá kartà apsieisiube muzikos. Bet... nepavyko... Gim-tadienis muzikui – tai ne tik ðam-panas. Tai – susitikimas su draugais,

pamàstymai apie gyvenimà, jo tra-pumà ir dþiaugsmus, prisiminimaimuzikos garsais... Gimtadienis – taikoncertas. Taigi, uþ visus gimtadie-nius, kurie vyko ir dar ávyks ðiais me-tais! Uþ draugus! Uþ Muzikà!“

Po tokio motto buvo galima lauktivos ne pramoginio koncerto. Taèiaupilnutëlëje salëje skambëjo jau lai-ko patikrinti A. Ðenderovo kûriniai –„Keturi Sigito Gedos eilëraðèiai“balsui ir fortepijonui, Dialogaidviem smuikams, Styginiø kvarte-tas D. Ðostakovièiaus atminimui,

„Giesmë ir ðokis“ fortepijoniniamtrio, „Sulamitos giesmës“ – kûrinys,tapæs autoriaus hitu... Atlikëjai – pa-tyræ meistrai Ingrida Armonaitë,Rimantas Armonas, Irena Uss-Ar-monienë, Valstybinio simfoninio or-kestro koncertmeisteris ZbignevasLevickis, ðalia jø – dar studijuojan-tis jaunimas: dainininkë LauraStanèikaitë (Reginos Maciûtës kl.),styginiø kvartetas – Simona Ven-slovaitë, Ieva Eidukonytë, IevaSruogytë ir Giedrius Þukauskas(Audronës Vainiûnaitës kl.). Ren-giná árëmino Sigito Gedos poetinisþodis koncerto pradþioje ir jo „Gies-miø Giesmës“ vertimo iðtraukaprieð atliekant „Sulamitos giesmes“(skaitë aktorë Agnë Gregorauskai-të). Koncertà vedë profesorius Pet-ras Kunca, o ðmaikðtûs A. Ðendero-vo komentarai áneðë graþià ironijosgaidà. Buvo jauèiama publikos, at-likëjø ir kompozitoriaus bendravi-mo atmosfera. Graþiu akcentu ta-po „Keturiø miniatiûrø“ 1977 metøvaizdo áraðo demonstravimas, kursolo partijà atlieka kompozitoriaus

tëvas, violonèelininkas MichailasÐenderovas, o fortepijono – 33 me-tø A. Ðenderovas.

Antroji dalis (vietoj pertraukosvisa publika buvo pavaiðinta ðam-panu – vis dëlto gimtadienis!) pra-sidëjo Autoriø teisiø agentûros di-rektoriaus Edmundo Vaitiekûnopasisakymu: jis A. Ðenderovui átei-kë LATGA-A metiná apdovanojimà –„Aukso þvaigþdæ“ uþ nuopelnus kû-ryboje 2010 metais.

O sausio 4 d. kompozitorius LosAndþelo Þydø universiteto kvieti-mu jau iðskrido á Amerikà, kur busatlikti jo Trio fortepijonui, smuikuiir violonèelei, taip pat „Sulamitosgiesmës“ violonèelei, fortepijonui,perkusijai ir dviem iðilginëms flei-toms. Solo partijà atliks argentinie-èiø violonèelininkas Antonio Lysy,neseniai apdovanotas „Latin Gram-my“ prestiþiniu prizu. Fortepijonopartijà skambins autorius.

Sausio 9 d. A. Ðenderovas dalyvaussimpoziume, skirtame jidið literatû-ros klasikui, þydø avangardo meni-ninkø sambûrio Jung Vilne („Jauna-

sis Vilnius“) nariui poetui AbromuiSuckeveriui (1913–2010). Numato-mas taip pat universiteto studentø su-sitikimas su kompozitoriumi, bus de-monstruojama jo muzika.

Kovo 10 ir 11 d. Italijoje, Baryjebus atliktas A. Ðenderovo „Concer-to in Do“, uþ kurá autorius pelnëEuropos kompozitoriaus premijà(2002); kûrinys, atliekamas violon-èelininko D. Geringo, yra skambë-jæs Vokietijoje, Ðvedijoje, Lenkijo-je, Japonijoje. Ðá kartà koncertàatliks serbø violonèelininkë JelenaOèiè.

Balandþio 9 d. Vilniuje, Naciona-linëje filharmonijoje, skambës A. Ðen-derovo „Skambi naktis“ balsui, per-kusijai ir simfoniniam orkestrui(tekstai Lacrimos ir M.K. Èiurlio-nio). Tà paèià dienà Australijoje,Adelaidoje vël bus atliktas „Con-certo in Do“ – ðá kartà já grieð D.Geringas ir Adelaidos simfoninisorkestras. Kompozitoriaus planuo-se – naujas baletas, koncertas...Metai prasidëjo.

„7MD“ INF.

D . M A T V E J E V O N U O T R .

10 psl. 7 meno dienos | 2011 m. sausio 7 d. | Nr. 1 (923)

S a u s i o 7 – 1 6

Nuoðirdþiai uþjauèiameLiudvikà JAKIMAVIÈIØ

mirus tëvui.

„7 MENO DIENOS“

P a r o d o s

V I L N I U S

Nacionalinë dailës galerijaKonstitucijos pr. 22

XX a. Lietuvos dailës ekspozicija

iki 16 d. — paroda „Lietuvos kinas ir dailë“

„Kadrai ið Ðarûno Barto filmo „Septyni

nematomi þmonës“

iki 9 d. — architektûros paroda „Naðlaièiai“

Vilniaus paveikslø galerijaDidþioji g. 4

Chodkevièiø rûmø klasicistiniai interjerai

Lietuvos dailë XVI–XIX a.

Paroda „Lili Paðkauskaitës ðvytintys ir

spindintys portretai“

Vlado Drëmos darbø paroda

Radvilø rûmaiVilniaus g. 22

Paroda „Kaip tai atsitiko Didþiajame mûðy-

je... Þalgirio atodangos“

Taikomosios dailës muziejusArsenalo g. 3 A

Paroda „Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës

valdovø rûmø radiniai“

Lietuvos nacionalinis muziejusNaujasis arsenalasArsenalo g. 1

Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës istorija

Lietuva carø valdþioje

Lietuvos valstieèiø buities kultûra

Kryþdirbystë

Lietuviø liaudies muzikos instrumentai

Paroda „Lietuvos Sentikiø baþnyèiai 300

metø“

Senasis arsenalasArsenalo g. 3

Lietuvos proistorë

Kazio Varnelio namai-muziejusDidþioji g. 26

K. Varnelio kûrybos ir kolekcijos ekspozicija

Lankymas antradiená — ðeðtadiená ið anksto

susitarus tel. 279 1644

Baþnytinio paveldo muziejusÐv. Mykolo g. 9

Baþnytinio paveldo muziejaus ekspozicija

Paroda „Vilniaus bernardinës: kasdienybë

ir ðventës. Archeologiniø tyrinëjimø me-

dþiaga“

Ðiuolaikinio meno centrasVokieèiø g. 2

iki 9 d. — paroda „Durys atsidaro? Baltarusiø

menas ðiandien“

Paroda „Formalizmas: ne sëkmës“

Ðiuolaikinio meno centro vitrinoje Juozo

Laivio ir Tomo Danilevièiaus paroda „Menas

nereikalingas, bet tik menininkai to neþino“

Galerija „Vartai“Vilniaus g. 39

„Artscape“: Jesperas Justas (Danija), S&P

Stanikai

„Arkos“ galerijaAuðros Vartø g. 7

Paroda „Peizaþo mimikrija ir kamufliaþas“

„Titaniko“ ekspozicijø salësMaironio g. 3

Dailininkø grupës „Angis“ paroda

Vilniaus fotografijosgalerijaStikliø g. 4

iki 14 d. — fotografijos paroda „Jaunieji

Rusijos fotografai 2010“

Vilniaus rotuðëDidþioji g. 31

Bronës Mingailaitës-Uogintienës tapybos

darbø paroda

Jono Meko vizualiøjø menøcentrasGynëjø g. 14

Paroda „Raktas á menà“

Lietuvos dailininkø sàjungosparodø salëVokieèiø g. 4/2

nuo 12 d. — XVII tarptautinio tapytojø

plenero Antanui Samuoliui atminti paroda

Teatro, muzikos ir kino muziejusVilniaus g. 41

Ið teatro, muzikos ir kino muziejaus rinkiniø.

XIX a. — XX a. pirmoji pusë

Paroda „Lietuvos kinas. 1909—2009“

Paroda „Borisui Dauguvieèiui — 125“

Julijos Skuratovos paroda „Lëlë teatre“

nuo 14 d. — Rièardo Dailidës fotografijø

paroda „Gyvenimas dþiaze“

Savicko paveikslø galerijaTrakø g. 7

nuo 7 d. — Simono Skrabulio tapybos

paroda „Mûðis drobëse“

Lietuvos nacionalinës UNESCOkomisijos parodø salëÐv. Jono g. 11

Rasos Justaitës-Gecevièienës netradiciniø

keramikos darbø paroda „Skambanti kera-

mika“

Studija-galerija „D’Arijauspapuoðalai“Dominikonø g. 7/20

Vlado Mackevièiaus paroda „Sàmonës

scenografija“

„Juðkus Gallery“Barboros Radvilaitës g. 6 b

„Juðkus Gallery“ 20 metø jubiliejui skirta

paroda „Lietuvos tapybos meistrai“

VDA tekstilës galerija-dirbtuvë„Artifex“Gaono g. 1

iki 14 d. — tekstilës ir dizaino paroda

„Reikalinga“

Vilniaus vaikø ir jaunimo menogalerijaVilniaus g. 39/6

Paroda „Medis. Þiema“

Galerija „Rotunda“A. Rotundo g. 3

Jono Daniliausko eskizø ið Provanso paroda

Galerija „Znad Wilii“Iðganytojo g. 2 / Bokðto g. 4

Paroda „Penkios iðtikimos moterys“ (Jolanta

Sneþko, Lilia Milto, Ausma Bankauskaitë,

Lena Chwièija ir Julija Pietrowska)

Lenkø kultûros namaiNaugarduko g. 76

nuo 12 d. — paroda „Stepono Batoro

universitetas 1919–1939“

Galerija „Dailininkø menë“Ðeimyniðkiø g. 23 / Raitininkø g. 2

Vinco Norkaus tapyba

Vilniaus universiteto bibliotekaUniversiteto g. 3

Paroda „Lietuva ir Lenkija bendroje

valstybëje“

VGTU bibliotekos galerija „A“Saulëtekio al. 14

Daivos Lagauskaitës paroda „Jautriais

dygsniais siuvinëtas gyvenimas“

Raðytojø klubasK. Sirvydo g. 6

Leonardo Gutausko tapybos paroda

„Amþininkai. Kompozicijos“

Stasio Vainiûno namaiA. Goðtauto g. 2—41

Irenos Jurginos Þukauskaitës-Straþevièienës

ir Vitalijos Budvidis paroda „Dþiaugsmo

akimirkos“

Marijos ir Jurgio ÐlapeliømuziejusPilies g. 40

iki 15 d. — Virginijos Degenienës tekstilës

darbø paroda

Valstybinio Vilniaus Gaonoþydø muziejaus TolerancijoscentrasNaugarduko g. 10/2

Vaizdo ir garso paroda „Akimirka su Jung

Vilne. Ið muziejaus fondø“

Galerija „Ðofar“Mësiniø g. 3

Paroda „Vilniaus grafikai“ (R. Gibavièius,

V. Kisarauskas, R. Sliþys, A. Kmieliauskas,

M. Vilutis, J. Plikionytë, V. Ajauskas,

Ð. Leonavièius, B. Zokaitytë, T. Diðèenko,

E. Golynskaitë, R. Kmieliauskaitë,

V. Juðkutë)

„Vitraþo manufaktûra“Stikliø g. 6

Paroda „Vitraþas 2010“

„Vilniaus puodþiø cechas“Uþupio g. 9 / Paupio g. 2—20

Projekto „Senieji menai ir amatai“ rekonst-

rukcijø paroda „Jaukusis akmens amþius:

drabuþiai, pluoðtai, pinti dirbiniai“

KAUNAS

M. Þilinsko dailës galerijaNepriklausomybës a. 12

Ðiuolaikinës kinø kaligrafijos paroda

iki 9 d. — Dogu Bankovo (Bulgarija) kûrybos

paroda

Kauno paveikslø galerijaK. Donelaièio g. 16

iki 9 d. — Elenos Kniûkðtaitës tapyba

Nacionalinis M.K. Èiurlioniodailës muziejusV. Putvinskio g. 55

XX a. I p. Lietuvos dailës ekspozicija

Lietuviø liaudies meno ekspozicija, suside-

danti ið vaizduojamosios (skulptûros,

grafikos) ir taikomosios (tekstilë, medþio

dirbiniai) dailës kûriniø bei nuotraukø ið

Adomo Varno rinkinio

A. Þmuidzinavièiaus kûriniø irrinkiniø muziejusV. Putvinskio g. 64

Tradiciniø bulgariðkø kaukiø paroda

„Ðiapus ir anapus pasaulio“

Istorinë LR PrezidentûraVilniaus g. 33

„Po raudonàja þvaigþde: Lietuvos dailë

1940—1941 m.“

Galerija „Meno parkas“Rotuðës a. 27

Paroda „Fata morgana“

Maironio lietuviø literatûrosmuziejusRotuðës a. 13

„Juozui Kralikauskui — 100“

„Sugráþimai“ (Viktorui Katiliui — 100)

„Raðiau ið meilës“ (Alei Rûtai — 95)

„Pauliui Ðirviui — 90“

Aldonos Ruseckaitës fotografijø paroda

„Maironio sodas“

Keramikos muziejusRotuðës a. 15

Nacionalinio M. K. Èiurlionio dailës

muziejaus Menininkø grupës „Archyvas“

nariø paroda „Sodnai“

Kauno fotografijos galerijaRotuðës a. 1 / Vilniaus g. 2

iki 14 d. — „Vienos fotografijos“

paroda

Menininkø namaiV. Putvinskio g. 56

iki 17 d. — paroda „TEXtyliai“

iki 14 d. — Vilniaus dailës akademijos

Kauno dailës fakulteto darbø paroda

„Dermë: grafika + stiklas“

Ryðiø istorijos muziejusRotuðës a. 19

iki 15 d. — Viginto Stankaus tapybos ir

skulptûrø paroda

Galerija „Aukso pjûvis“K. Donelaièio g. 62 / V. Putvinskio g. 53

Eugenijaus Varkulevièiaus tapybos

paroda

VDA Kauno Dailës fakultetogalerijaMuitinës g. 4

iki 9 d. — Arûno Aleksandro Daugëlos

tapyba

K L A I P Ë D A

Lietuvos dailës muziejaus PranoDomðaièio galerijaLiepø g. 33

Prano Domðaièio tapybos ekspozicija

Genovaitës Kazokienës dovanotos kolekcijos

paroda ,,Australijos ir Okeanijos tautø

menas“

Dailës parodø rûmaiAukðtoji g. 1 / Didþioji Vandens g. 2

Kultûrinio projekto „Menas senuosiuose

Lietuvos dvaruose 2010“ baigiamoji paroda

iki 16 d. — tarpdisciplininë paroda „Laiko“

iki 9 d. — grupinë bienalës „Erozija“ paroda

Kultûrø komunikacijø centrasDarþø g. 10 / Baþnyèiø g. 4

iki 15 d. — Franšois Bellenger (Prancûzija)

grafikos darbø paroda „Graviruota spinta“

Klaipëdos galerijaDarþø g. 10 / Baþnyèiø g. 4

iki 8 d. — autoriniø rankø darbo lëliø

paroda

„Herkaus galerija“Herkaus Manto g. 22

Broniaus Rutkausko tapybos darbø paroda

„Bûsenos“

Ð I A U L I A I

Galerija „Laiptai“Þemaitës g. 83

nuo 7 d. — Eugenijaus Nalevaikos akvarelës

paroda „fragmENtai“

Dailës galerijaVilniaus g. 245

iki 15 d. — paroda „22:22“

Auðros alëjos rûmaiAuðros g. 47

iki 8 d. — Ðiauliø kraðto tautodailininkø

jubiliatø kûrybos paroda

Nijolës Masiliûnienës siuvinëjimo kryþeliu

darbø paroda „Pirmieji þingsniai“

Ch. Frenkelio vilaVilniaus g. 74

Paroda „Ðventoji ðeima dailëje“

Poeto Jovaro namasVytauto g. 116

Stilizuota XX a. I pusës erdvë — „Knygynas“

ir atnaujinta poeto Jono Krikðèiûno-Jovaro

gyvenamoji aplinka (XX a. 6–7 deðimt.

interjerai)

P A N E V Ë Þ Y S

Dailës galerijaRespublikos g. 3

iki 16 d. — Panevëþio tarptautinio keramikos

simpoziumo paroda

Fotografijos galerijaVasario 16-osios g. 11

iki 9 d. — fotoparoda „Idee fixe“

Gabrielës Petkevièaitës-Bitësvieðoji bibliotekaRespublikos g. 14

Mariaus Mindaugo Danio tapybos darbø

paroda

D R U S K I N I N K A I

M.K. Èiurlionio memorialinismuziejusM.K. Èiurlionio g. 35

Mstislavo Dobuþinskio (1875—1957)

grafikos paroda „Lietuva XX a. pr.: architek-

tûros fragmentai“

U T E N A

A. ir M. Miðkiniø vieðojibibliotekaMaironio g. 12

nuo 11 d. — Lietuvos individualiø namø

architektûros paroda „Houses LT“

S p e k t a k l i a i

V I L N I U S

Nacionalinis operos ir baletoteatras7 d. 18.30 — S. Prokofjevo „ROMEO IR

DÞULJETA“. Dir. — M. Staðkus

8 d. 18.30 — J. Strausso „VIENOS KRAUJAS“.

Dir. — J. Geniuðas

9 d. 12 val. — P. Èaikovskio „SPRAGTUKAS“.

Dir. — M. Staðkus

14 d. 18.30, 16 d. 18 val. — G. Puccini

„MADAM BATERFLAI“. Dir. — M. Staðkus

15 d. 18.30 — P. Èaikovskio „GULBIØ

EÞERAS“. Dir. — R. Ðervenikas

Nacionalinis dramos teatrasDidþioji salë

7 d. 18.30 — A. Shnitzlerio „10 DIALOGØ

APIE MEILÆ“. Reþ. — Y. Ross

8 d. 18.30 — Moliêre’o „ÐYKÐTUOLIS“.

Reþ. — I. Buèienë

9 d. 12 val. — K Èiukovskio „DAKTARAS

AISKAUDA“. Reþ. — E. Jaras

12 d. 18.30 — R. Cooney „MEILË PAGAL

GRAFIKÀ“. Reþ. — A. Veèerskis

13 d. 18.30 — R.W. Fasbinderio „JUODOJI

NAÐLË ( LAISVËS KAINA)“. Reþ. — Y. Ross

14 d. 18.30 — broliø Presniakovø „HUN-

GARICUM (LIÛDNAS DETEKTYVAS)“.

Reþ. — R. Kudzmanaitë

15 d. 18.30 — T. Dorsto, U. Ehler „AÐ

FOJERBACHAS“. Reþ. — V. Masalskis

16 d. 12 val. — J. Ðvarco „RAUDONKEPURË“.

Reþ. — E. Jaras

Maþoji salë

8 d. 16 val. — J. Griðkoveco „PLANETA“.

Reþ. — A. Dainavièius

9 d. 16 val. — L. Bärfusso „SEKSUALINËS MÛSØ

TËVØ NEUROZËS“. Reþ. — R. Kudzmanaitë

11 d. 18.30 — A. Gotesmano „DIEVO

ÞMOGAUS ISTORIJA“

13 d. 18.30 — F. Dostojevskio „NUOLAN-

KIOJI“. Reþ. — V. Masalskis

14 d. 18.30 — E. Ashley „GAIDUKAS“.

Reþ. — J. Smoriginas

15 d. 16 val. — S. Mroýeko „NAÐLËS“.

Reþ. — S. Raèkys

16 d. 16 val. — H. Ibseno „MEISTRAS

SOLNESAS“. Reþ. — Y. Ross

Vilniaus maþasis teatras9, 16 d. 12 val. — PREMJERA! J. Donaldson

„KAS TAS GRUFAS?“. Reþ. — A. Gluskinas

11 d. 18.30 — T. Williamso „STIKLINIS

ÞVËRYNAS“. Reþ. — A. Ðablauskas („Naujasis

teatras“)

12 d. 18.30 — J. Reza „ATSITIKTINIS

ÞMOGUS“. Reþ. — J. Vaitkus

14 d. 18.30 — M. Ivaðkevièiaus „MADAGAS-

KARAS“. Reþ. — R. Tuminas, A. Dapðys

15 d. 18.30 — A. Èechovo „VYÐNIØ SODAS“.

Reþ. — R. Tuminas

Valstybinis jaunimo teatras7 d. 18 val. — P.E. Landi „STRIP MAN SHOW —

VISKAS APIE VYRUS“. Reþ. — P.E. Landi

8 d. 12 val. — J. Kelero, A. Jalianiausko

„PAIKA PELYTË“. Reþ. — A. Jalianiauskas

(Salë 99)

8 d. 18 val. — „BARBORA IR ÞYGIMANTAS“

(J. Vaitkaus poetinë improvizacija pagal

J. Griniaus pjesæ „Gulbës giesmë“).

Reþ. — J. Vaitkus

7 meno dienos | 2011 m. sausio 7 d. | Nr. 1 (923) 11 psl.

Bibliografinës þinios

P A R E N G Ë A L D O N A B A R O D I C A I T Ë . R E D A G A V O G R A Þ I N A K U B I L I E N Ë .L I E T U V O S N A C . M . M A Þ V Y D O B - K A . B I B L I O G R A F I J O S I R K N Y G O T Y R O S C E N T R A S

GROÞ INË L I T ERATÛRA . L I T ERATÛROS MOKSLAS

Aukðèiau gegnes, dailidës ; Susipaþinkite: Simoras : [apysakos] / J.D. Salinger ; ið anglø

kalbos vertë Nerijus Maliukevièius ir Laimantas Jonuðys. – Vilnius : “Baltø lankø” leidyba,

2010 (Kaunas : Indigo print). – 157, [1] p. – (“Baltø lankø” rinktinë proza, ISSN 1822-6930). –

Tiraþas 2000 egz. – ISBN 978-9955-23-412-8

Ada : kasdienio gyvenimo scenos ir charakteriai : romanas / Józef Ignacy Kraszewski ; ið lenkø

kalbos vertë Irena Aleksaitë. – Vilnius : Gimtasis þodis, 2010 (Vilnius : Petro ofsetas). – 414,

[2] p. – Tiraþas [1300] egz. – ISBN 978-9955-16-352-7

Amo sûpuoklës : [romanas] / Herta Müller ; ið vokieèiø kalbos vertë Antanas Gailius. – Vilnius :

Versus aureus, [2010] (Vilnius : Petro ofsetas). – 285, [2] p. – Tiraþas [2000] egz. – ISBN 978-

9955-34-280-9 (ár.)

Apysakos / Fiodoras Dostojevskis ; sudarë, ið rusø kalbos vertë ir paaiðkinimus parengë

Ramutë Rybelienë. – Vilnius : Margi raðtai, 2010- . – ISBN 978-9986-09-407-4 (ár.)

T. 1. – 2010 (Vilnius : Petro ofsetas). – 401, [4] p. – Tiraþas 1000 egz. – ISBN 978-9986-09-

406-7

Baltoji obelø pûga = Áåëûõ ÿáëîíü äûì : [eilëraðèiø ir poemø rinkinys] / Sergejus

Jeseninas ; [sudarytojas Julius Jasaitis ; eiles vertë Jonas Jakðtas, Julius Jasaitis, Jonas

Maèiukevièius ... [et al.]. – Vilnius : Þuvëdra, 2010 ([Vilnius] : Spauda). – 397, [2] p. : portr. –

Gretut. tekstas liet., rus. – Tiraþas [500] egz. – ISBN 978-9955-669-74-6

Bendradarbis : [romanas] / John Grisham ; ið anglø kalbos vertë Vilma Krinevièienë. – Kaunas :

Jotema, [2010] (Kaunas : Spindulio sp.). – 349, [2] p. – Tiraþas [2000] egz. – ISBN 978-9955-

13-274-5 (ár.)

Demonai : trijø daliø romanas / Fiodoras Dostojevskis ; [ið rusø kalbos vertë ir paaiðkinimus

parengë Algimantas Antanavièius]. – 2-oji laida. – Vilnius : Margi raðtai, 2010. – 2 t. – ISBN

978-9986-09-402-9 (ár.)

T. 1 : 1-2 dalys. – 2010 (Vilnius : Standartø sp.). – 566, [2] p. – Tiraþas 1000 egz. – ISBN 978-

9986-09-397-8

T. 2 : 3 dalis. – 2010 (Vilnius : Standartø sp). – 319, [3] p. – Tiraþas 1000 egz. – ISBN 978-

9986-09-401-2

Dienoraðtis raudonos odos virðeliais : pagal pamestø kasdieniø uþraðø puslapius atkurtas

gyvenimas / Lily Koppel ; ið anglø kalbos vertë Jonas Èeponis. – Kaunas : Jotema, [2010] (Kaunas :

Spindulio sp.). – 335, [1] p. : iliustr. – Tiraþas [1500] egz. – ISBN 978-9955-13-272-1 (ár.)

Dovana : [romanas] / Cecelia Ahern ; ið anglø kalbos vertë Milda Dyke. – Vilnius : Alma littera,

2010 (Kaunas : Auðra). – 309, [2] p. – Tiraþas 2200 egz. – ISBN 978-9955-38-781-7 (ár.)

Egiptologas : romanas / Arthur Phillips ; ið anglø kalbos vertë Arvydas Malinauskas. – Kaunas :

Jotema, [2010] (Kaunas : Spindulio sp.). – 352 p. : iliustr. – Tiraþas [2000] egz. – ISBN 978-

9955-13-275-2 (ár.)

Galudarþës krunë : [impresijos] / Ineza Juzefa Janonë. – Vilnius : Versus aureus, [2010]

(Vilnius : Petro ofsetas). – 220, [3] p. – Tiraþas [300] egz. – ISBN 978-9955-34-287-8

Gernsio literatûros ir bulviø lupenø pyrago draugija : [romanas] / Mary Ann Shaffer, Annie

Barrows ; ið anglø kalbos vertë Loreta Gema Baltaduonë. – Vilnius : Versus aureus, [2010]

(Gargþdai (Klaipëdos r.) : Print-it). – 333, [1] p. – Tiraþas [2000] egz. – ISBN 978-9955-34-282-3

Gimnastika visiems : 50 eilëraðèiø pozos / Tomas Arûnas Rudokas ; [iliustravo Aistë

Kisarauskaitë]. – Kaunas : Kitos knygos, [2010] (Kaunas : Auðra). – 113, [1] p. : iliustr. – Tiraþas

1000 egz. – ISBN 978-609-427-018-5

Ið interneto á vedybø guolá : romanas / Sophie Berg ; ið vokieèiø kalbos vertë Arijana Kurz. –

Vilnius : Versus aureus, [2010] (Gargþdai (Klaipëdos r.) : Print-it). – 335, [1] p. – Tiraþas [2000]

egz. – ISBN 978-9955-34-286-1

Ávadas : [eiliuota proza, maþieji tekstai] / Algirdas Ðeðkus ; [koncepcija ir dizainas Malvinos

Jelinskaitës]. – [Kaunas] : Kitos knygos, [2010]- .

Kn. 1. – [2010] ([Vilnius] : Standartø sp.). – 316, [4] p. – Tiraþas [1000] egz. – ISBN 978-609-

427-017-8 (ár.)

Laimingas þmogus : [romanas] / Laurent Gounelle ; ið prancûzø kalbos vertë Erika

Sabaliauskaitë. – Vilnius : Alma littera, 2010 (Kaunas : Spindulio sp.). – 204, [2] p. – Tiraþas

2300 egz. – ISBN 978-9955-38-852-4 (ár.)

Nebaigtas pokalbis : paskutinieji nuo kryþkelës : [noveliø ir eseistiniø kûriniø rinktinë] /

Eugenijus Ignatavièius. – Vilnius : Þuvëdra, 2010 (Vilnius : Petro ofsetas). – 238, [1] p. –

Tiraþas [600] egz. – ISBN 978-9955-669-68-5 (ár.)

Paradiso : romanas / Thomas Klupp ; ið vokieèiø kalbos vertë Gytis Norvilas. – Vilnius : Gimtasis

þodis, 2010 (Vilnius : Petro ofsetas). – 239, [1] p. – Tiraþas 1500 egz. – ISBN 978-9955-16-790-7

Rankinukas : eilëraðèiai ir miniatiûros / Auðra Kazlauskienë ; [nuotraukos Rûtos

Kazlauskaitës]. – Vilnius : A. Kazlauskienë, 2010 (Vilnius : Spauda). – 103 p. : iliustr. – Tiraþas

1000 egz. – ISBN 978-609-95205-0-6

Tûkstantis sauliø skaisèiø : [romanas] / Khaled Hosseini ; ið anglø kalbos vertë Jonas Èeponis. –

Kaunas : Jotema, [2010] (Kaunas : Spindulio sp.). – 382, [2] p. – Tiraþas [2500] egz. – ISBN

978-9955-13-277-6 (ár.)

Vandens metodas : romanas / John Irving ; ið anglø kalbos vertë Leonas Judelevièius. –

Vilnius : Alma littera, 2010 (Vilnius : Sapnø sala). – 421, [1] p. – Tiraþas 2000 egz. – ISBN 978-

9955-38-490-8 (ár.)

9 d. 12 val. — „RONJA PLËÐIKO DUKTË“

(pagal A. Lindgren apysakà).

Reþ. — D. Jokubauskaitë

9 d. 18 val. — D. Privalovo „SENIAUSIØ

PROFESIJØ ÞMONËS“. Reþ. — B. Latënas

(Salë 99)

11 d. 18 val. — dokumentinio f. pristatymas

„Valstybinio jaunimo teatro „Metraðis“

1965–75 m. Reþ. — R. Karvelis

13 d. 18 val. — A. Slapovskio „BAUSTI

NEGALIMA PASIGAILËTI“ (Pjesë Nr. 27).

Reþ. — D. Tamulevièiûtë (Salë 99)

14 d. 18 val. — I. Menchellio „KAPINIØ

KLUBAS“. Reþ. — A. Latënas

15 d. 12 val. — V.V. Landsbergio „ARKLIO

DOMINYKO MEILË“. Reþ. — A. Vidþiûnas

(Salë 99)

15 d. 18 val. — W. Shakespeare’o „JEI TAIP,

TAI ÐITAIP“. Reþ. — P.E. Budraitis

16 d. 12 val. — A. Ginioèio „JUZË

DYKADUONIS“. Reþ. — Aidas Giniotis

16 d. 18 val. — H. Ibseno „ÐMËKLOS“.

Reþ. — A. Jankevièius (Salë 99)

Vilniaus teatras „Lëlë“Didþioji salë

8, 9 d. 12 val. — PREMJERA! J. Marcinkevi-

èiaus „GRYBØ KARAS“. Reþ. — A. Mikutis

15 d. 12 val. — S. Siudikos „TRYS

PARÐIUKAI”. Reþ. — A. Mikutis

16 d. 12 val. — S. Marðako „KATËS NAMAI“.

Reþ. — A. Mikutis

Maþoji salë

8 d. 14 val. — „KIÐKIØ SUKILIMAS“ (pagal

K. Binkio poemà). Reþ. ir dail. — R. Drieþis

15 d. 14 val. — N. Indriûnaitës „PELENË“

(Ch. Perrault pasakos motyvais).

Reþ. — N. Indriûnaitë

14 d. 18.30 val. — V.V. Landsbergio „VILIS“.

Reþ. — V.V. Landsbergis

15 d. 18.30 val. — „PASVYDO“ (A. Strazdo

eilëraðèiø pamatymai suaugusiems). Reþ. ir

dail. — A. Bagoèiûnaitë–Paukðtienë

16 d. 14 val. — N. Indriûnaitës „BALTOS

PASAKOS“ (pagal H.Ch. Anderseno pasakas).

Reþ. — N. Indriûnaitë

„Menø spaustuvë“5 d. 19 val. — PREMJERA! „TAMSIOJI PUSË“.

Choreogr. — E. Stundytë

7, 9 d. 19 val. — PREMJERA! „ANTIGONË (NE

MITAS) “. Reþ. — I. Stundþytë

(teatras „Atviras ratas“)

12 d. 11 val. — PREMJERA! „PASAULIO

SUTVËRIMAS“ (teatras „Dansema“)

12 d. 16 val. — „AVINËLIO KELIONË“.

Reþ. — S. Degutytë („Stalo teatras“)

13 d. 11 val. — „O KAS ÈIA? “ Choreogr. —

S. Mikalauskaitë ir I. Paèësaitë

(teatras „Dansema“)

13 d. 16 val. — „BALTOJI STIRNA“.

Reþ. — V. Kublinskas („Trupë liûdi“)

14 d. 11 val. — „PELIUKAS GITAROJE“.

Reþ. — S. Degutytë („Stalo teatras“)

14 d. 16 val. — PREMJERA! „GANDRO

DOVANA“. Kûrybinë grupë A. Mikutis,

S. Degutytë, D. Rakauskas, S. Dikèiûtë,

V. Narkevièius

14 d. 19 val. — PREMJERA! „MONO

SAPIENS“. Reþ. V. Kublinskas

15 d. 12 val. — „SENELËS PASAKA“.

Reþ. — A. Giniotis (teatras „Atviras ratas“)

15 d. 16 val. — „DIVIDUKAS“.

Reþ. — I. Stundþytë (teatras „Atviras ratas“)

16 d. 12 val. — PREMJERA! „NEKLAUSINËK,

JULYTE!“ Reþ. — A. Dilytë

16 d. 14 val. — „EGLË ÞALÈIØ KARALIENË“

(„Stalo teatras“)

VGTU teatras-studija „Palëpë“8 d. 17, 19 val. — „LAUKIU LAIÐKO“.

Reþ. — D. Braþiûnas

KAUNAS

Kauno valstybinis dramos teatras7 d. 11 val., 9 d. 11, 14 val. Maþojoje scenoje —

PREMJERA! „KIÐKIS PABËGËLIS“ (pagal

L. Jakimavièiaus knygelæ „Lapë ir kalioðai“).

Reþ. — A. Sunklodaitë

7 d. 15.30 ir 18 val. Penktojoje salëje —

„MODERATORIAI“. Reþ. — A. Kurienius

8 d. 12 val. Ilgojoje salëje — I. Paliulytës

„ANDERSENO GATVË“ (H.Ch. Anderseno

biografijos ir pasakø motyvais).

Reþ. — I. Paliulytë

8 d. 19 val. Maþojoje scenoje —

M. von Mayenburgo „BJAURUSIS. SKALPELIO

PJÛVIS“. Reþ. — V. Malinauskas

9 d. 17 val. Parketinëje salëje — L. Razu-

movskajos ir A. Obrazcovo „ÞVAIGÞDÞIØ

VAIKAS“ (O. Wilde‘o kûrybos motyvais).

Reþ. — A. Lebeliûnas

Kauno muzikinis teatras5 d. 18 val. — L. Fall „MADAM POMPADUR“.

Dir. — J. Janulevièius

6 d. 18 val. — J. Strausso „NAKTIS

VENECIJOJE“. Dir. — J. Geniuðas

7 d. 18 val. — Ch. Gounod „ROMEO IR

DÞULJETA“. Dir. — J. Geniuðas

8 d. 18 val. — I. Kãlmãno „SILVA“.

Dir. — V. Visockis

9 d. 12 val. — „SNIEGO KARALIENË“.

Dir. — J. Janulevièius

14 d. 18 val. — G. Rossini „SEVILIJOS

KIRPËJAS“. Dir. — J. Janulevièius

15 d. 18 val. — F. Lehãro „LINKSMOJI NAÐLË“.

Dir. — J. Geniuðas

16 d. 12 val. — Z. Bruþaitës „GRYBØ KARAS

IR TAIKA“. Dir. — V. Visockis

16 d. 18 val. — C. Colemano „MIELOJI

ÈARITI“. Dir. — J. Geniuðas

Ð I A U L I A I

Ðiauliø dramos teatras7 d. 18 val. — R. Harlingo „PLIENINËS

MAGNOLIJOS“. Reþ. — R. Steponavièiûtë

8 d. 18 val. — C. Gozzi „PRINCESË

TURANDOT“. Reþ. — A. Giniotis

9 d. 12 val. — „SAUSIO ÞIBUOKLËS“ (pagal

S. Marðako pasakà). Reþ. — N. Mironèikaitë

9 d. 18 val. — R. Lamoureux „SRIUBINË“.

Reþ. — N. Mironèikaitë

15 d. 18 val. — C. Goldoni „VIEÐBUÈIO

ÐEIMININKË“. Reþ. — R. Steponavièiûtë

16 d. 12 val. — „SNIEGUOLË IR SEPTYNI

NYKÐTUKAI“ (broliø Grimø pasakos moty-

vais). Insc. aut. ir reþ. — R. Steponavièiûtë

16 d. 18 val. — J. Fosse „VIENÀ VASAROS

DIENÀ“. Reþ. — A. Vidþiûnas

P A N E V Ë Þ Y S

J. Miltinio dramos teatras8 d. 17 val. — M. Katiliðkio „MIÐKAIS ATEINA

RUDUO“. Reþ. — R. Rimeikis

9 d. 12 val. — M. Astrachan, E. Þukovskajos

„PIFO NUOTYKIAI“. Reþ. — V. Blëdis

9 d. 17 val. — M. Zalytës „VISI ÞMONËS

KATINAI“. Reþ. — A. Këleris

Valstybinio jaunimo teatro spektakliai

12 d. 12 val. — V.V. Landsbergio „ANGELØ

PASAKOS“. Reþ. — V.V. Landsbergis

12 d. 18 val. — M. Norman „LABANAKT,

MAMA“. Reþ. — A. Latënas ir G. Storpirðtis

14 d. 18 val. — F. Goodricho, A. Hacketo

„VISADA TAVO. ANNA FRANK“.

Reþ. — V. Jevsejevas

15 d. 17 val. — P. Ðeferio „MEILËS ELIK-

SYRAS“. Reþ. — A. Lebeliûnas

16 d. 12 val. — S. Marðako „KATËS NAMAI“.

Reþ. — V. Mazûras

16 d. 17 val. — J. Poirett „BEPROTIÐKAS

SAVAITGALIS“. Reþ. — A. Këleris

A LY T U S

Dramos teatras13 d. 18 val. — „NESIBAIGIANTI VIENATVË

DVIESE“ (pagal S. Parulská). Reþ. — A. Kinderis

K o n c e r t a i

Lietuvos nacionalinë filharmonija

Menø festivalis „Kalëdiniaivakarai“8 d. 19 val. Vilniuje, Lietuvos nacionalinëje

filharmonijoje, — Maskvos valstybinës

akademinës filharmonijos ansamblis „Seno-

vinës muzikos akademija“ (meno vad. —

T. Grindenko). Programa „Þiemos nakties

sapnas“: A. Corelli, A. Vivaldi, H. Purcellio,

L. Mozarto, J. Fomino, D. Bortnianskio

kûriniai

15 d. 19 val. Vilniuje, Lietuvos nacionalinë-

je filharmonijoje, — Maskvos valstybinës

akademinës filharmonijos solistë J. Meèetina

(fortepijonas, Maskva), Lietuvos nacionalinis

simfoninis orkestras (meno vad. ir vyr. dir. —

J. Domarkas). Dir. — K. Bumannas. Progra-

moje S. Rachmaninovo, G. Mahlerio,

M. Ravelio kûriniai

V I L N I U S

Vilniaus rotuðë11 d. 18.30 — vargonuoja L. Digrys,

J. Landsbergytë, R. Marcinkutë Lesieur.

Gieda Vilniaus jëzuitø gimnazijos jaunimo

choras (vad. ir dir. — L. Abaris). Programoje

J.S. Bacho, M.K. Èiurlionio, J. Tamulionio

kûriniai

Lietuvos muzikø rëmimo fondas9 d. 14 val. Vilniaus arkikatedroje bazili-

koje — skiriama Laisvës gynëjø dienos —

Sausio 13-osios dvideðimtmeèiui.

Dalyvauja Lietuvos þemës ûkio ministerijos

miðrus choras „Dobilas“ (meno vad. ir dir. —

G. Vaiðnoraitë). Solistai L. Èeslauskaitë

(sopranas), V. Mikðtaitë (mecosopranas),

L. Jonutytë (altas), K. Alèiauskis (tenoras),

D. Puiðys (baritonas), G. Kviklys (vargonai),

S. Rubis (smuikas). Programoje C. Saint-

Saënso, G. Caccini, J. Massenet, A. Vivaldi,

F. Schuberto kûriniai

10 d. 18 val. Vilniaus universiteto ðv. Jonø

baþnyèioje — poetës R. Skuèaitës kûrybos

vakaras. Dalyvauja poetë R. Skuèaitë,

V. Daujotytë, J. Leitaitë (mecosopranas),

A. Juozauskaitë (fortepijonas). Koncerto

vedëja muzikologë L. Ligeikaitë

12 d. 17 val. S. Vainiûno namuose —

B. Vainiûnaitës fortepijono klasës studentai

ir magistrantai L. Klimauskaitë, I. Milaðiûtë,

R.M. Palðauskaitë ir V. Smilinskas. Progra-

moje M. Clementi, J.S. Bacho, R. Schuman-

no, F. Liszto, M.K. Èiurlionio ir A. Kuèinsko

kûriniai

V a k a r a i

V I L N I U S

Raðytojø klubas7 d. 17 val. — P. Braþëno sukaktuvinis

vakaras su nauja knyga „Amþininkai ir

bendraamþiai“. Dalyvauja knygos autorius

P. Braþënas, raðytojas V. Martinkus, literatû-

rologas A. Kalëda, raðytojas V. Bubnys.

Vakaro vedëjas literatûros kritikas V. Sven-

tickas

Vilniaus mokytojø namai10 d. 18 val. Svetainëje — vakaras ið

ciklo „Paþinkime Vilniø“. Susitikimas su

istoriku R.A. Èaplinsku ir jo nauja knyga

„Vilniaus istorija: legendos ir tikrovë“

11 d. 18 val. Svetainëje — vakaras

„Pasidainavimai su Veronika“. Aukðtaièiø

dainos

12 d. 17 val. Svetainëje — Vilniaus vegetarø

klube. Paskaita „Turizmas ir sveikata“

Lietuvos nacionalinismuziejus13 d. 17 val. — „Ketvirtadienio kultûros

istorijos vakarai“. J. Trilupaitienës paskaita

„Muzikinës kultûros bruoþai Lietuvoje nuo

seniausiøjø laikø iki XIX a.“

KAUNAS

Menininkø namai13 d. 17 val. — renginys, skirtas Sausio

13-osios ávykiams prisiminti. Dalyvauja

aktorius P. Venslovas ir Kauno folkloro

ansamblis „Kupolë“ (vad. — A. Bernatonis)

12 psl. 7 meno dienos | 2011 m. sausio 7 d. | Nr. 1 (923)

S a u s i o 7 – 1 3

7md

Savaitës filmai

****** – ðedevras, ***** – pasiþiûrëti bûtina, **** – geras filmas, *** – bûna ir geriau,** – jei turite daug laiko, * – niekalas

© „7 meno dienos“. Kultûros savaitraštis. Išeina penktadieniais.

Leidþiamas nuo 1992 m. sausio 10 d. Leidëjas VðÁ „Meno dienos“,

Bernardinø g. 10, 01124 Vilnius. Tel.: 2613039, 2617247. Faks. 2611926.

El. paðtas 7md@takas.lt. ISSN 1392-6462. 3 sp. l. Tiraþas 1000 egz.

Spausdino UAB „Ukmergës spaustuvë“, Vasario 16-osios g. 31, Ukmergë

Remia Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas,

Atviros visuomenës instituto Pagalbos fondas Lietuvoje

Redaktorius – Linas VildþiûnasAtsakingoji sekretorë – Rûta JakimavièienëDailë – Monika Krikðtopaitytë | Muzika – Kamilë RupeikaitëKinas – Þivilë Pipinytë | Teatras – Sigita IvaðkaitëPublicistika – Laima Kreivytë | Stilius – Rita MarkulienëDizainas – Jokûbas Jacovskis | Maketas – Vanda Èemerkaitëwww.7md.lt – Julijus Lozoraitis

Kino repertuaras

V I L N I U S

Forum Cinemas Vingis7—13 d. — Meilë ir kiti narkotikai (JAV) — 11,

13.45, 16.15, 18.45, 21.40

Turistas (JAV) — 11.15, 14, 16.30, 19.20, 22 val.

7, 10—13 d. — Kario kelias (JAV) — 15, 17.15,

19.30, 21.45; 8, 9 d. — 12.45, 15, 17.15,

19.30, 21.45

12 d. — Po vienu stogu (JAV) — 20 val.

8 d. — G. Puccini „Mergelë ið Vakarø“.

Tiesioginë premjeros transliacija ið Niujorko

Metropoliteno operos — 20 val.

Spragtukas (3D, D. Britanija, Vengrija) — 14,

20.30

7, 10—13 d. — Paskutinis tëvø iðbandymas:

maþieji Fakeriai (JAV) — 14.45, 17, 19.15,

21.30; 8, 9 d. — 12.30, 14.45, 17, 19.15, 21.30

7—13 d. — Eglutës (Rusija) — 11.30, 14.15,

16.45, 19, 21 val.

7, 10, 11, 13 d. — Paskutinë naktis (JAV,

Prancûzija) — 16.15, 18.45, 21.10; 8, 9 d. —

13.40, 16.15, 18.45, 21.10; 12 d. — 16.15, 21.10

7—11, 13 d. — Tronas: palikimas (JAV) —

11.45, 14.30, 17.10, 20 val.; 12 d. — 11.45,

14.30, 17.10; 7, 9—13 d. — Tronas: palikimas

(3D, JAV) — 15.10, 21.20; 8 d. — 15.10

7, 9—13 d. — Narnijos kronikos: auðros

uþkariautojo kelionë (3D, D. Britanija) —

12.20, 18.20; 8 d. — 12.20; 7, 10—13 d. —

Narnijos kronikos: auðros uþkariautojo kelionë

(D. Britanija) — 16.45; 8, 9 d. — 11.30, 16.45

7, 9—13 d. — Megamaindas (3D, JAV) —

11.15, 17.30; 8 d. — 11.15; 7—13 d. — Mega-

maindas (JAV) — 14.15, 19.45

7, 10—13 d. — Geresniame pasaulyje (Danija,

Ðvedija) — 17.45; 8, 9 d. — 11.45, 17.45

7—13 d. — Trys átemptos dienos (JAV) —

14.30, 20.45

Forum Cinemas Akropolis7—13 d. — Turistas (JAV) — 10.45, 13.15,

15.30, 18, 20.30; Meilë ir kiti narkotikai

(JAV) — 11, 13.45, 16.15, 18.45, 21.30

12 d. — Po vienu stogu (JAV) — 17.45

7, 10—13 d. — Eglutës (Rusija) — 14.30,

16.45, 19, 21.15; 8, 9 d. — 12.15, 14.30,

16.45, 19, 21.15

7—13 d. — Paskutinis tëvø iðbandymas:

maþieji Fakeriai (JAV) — 14.20, 19.30, 21.50

Megamaindas (3D, JAV) — 10.15, 13, 15.45

Megamaindas (dubliuotas lietuviðkai) —

11.15, 16 val.

Tronas: palikimas (3D, JAV) — 18.30, 21.40;

7, 10—13 d. — Tronas: palikimas (JAV) —

16.30; 8, 9 d. — 11.45, 16.30

7—13 d. — Spragtukas (3D, D. Britanija,

Vengrija) — 14, 20.45; Narnijos kronikos:

auðros uþkariautojo kelionë (D. Britanija) —

13.30, 18.15; Narnijos kronikos: auðros

uþkariautojo kelionë (3D, D. Britanija) —

10.30, 17.15

7—11, 13 d. — Skotas Pilgrimas prieð pasaulá

(JAV) — 12.30, 17.45; 12 d. — 12.30

7—13 d. — Ðirdþiø ëdikas (Prancûzija) —

15.15, 20.15; Pats baisiausias Deilo ir Takerio

filmas (Kanada) — 21 val.

„Skalvijos“ kino centras7 d. — Gainsbourg‘as. Didvyriðkas gyvenimas

(Prancûzija, JAV) — 19 val.; 8 d. — 20.20; 9 d. —

16.40; 10 d. — 20.40; 11 d. — 19 val.; 12 d. —

20.30; 13 d. — 17.10

7 d. — Ðiaurë (Norvegija) — 21.30; 8 d. —

16.50, 9 d. — 19.10, 10 d. — 17.10, 11 d. —

21.20, 12 d. — 17.10

10 d. — Baltas kaspinas (Austrija, Italija,

Prancûzija, Vokietija) — 14.30; 13 d. —

19.40

7 d. — Kai apkabinsiu tave (reþ. K. Vildþiû-

nas) — 17.10; 8 d. — 18.30; 10 d. — 18.50;

11 d. — 17.10; 12 d. — 18.40

8 d. — Vëþliuko Semio nuotykiai (Belgija) —

13 val.; 9 d. — 13 val.

8 d. — Eleonoros paslaptis (Prancûzija,

Italija) — 15 val.; 9 d. — 15 val.

9 d. — Intymus dienoraðtis (Olandija,

D. Britanija, Prancûzija) — 20.40

9 d. — SKA kûrybiniø kino dirbtuviø filmø

programa — 12 val.

Pasaka7 d. — Kai apkabinsiu tave (reþ. K. Vildþiû-

nas) — 17 val.; 8 d. — 17.15; 9 d. — 19.15;

10 d. — 21.15; 11, 13 d. — 20 val.

7 d. — Sebë (Ðvedija) — 17.15; 8 d. — 19.30;

9 d. — 17.15; 12 d. — 21.15

7 d. — Ðirdþiø ëdikas (Prancûzija) — 19,

21.15; 8 d. — 15, 19 val.; 9 d. — 17, 21 val.;

10 d. — 19 val.; 11 d. — 11, 17.15; 11 d. — 21

val.; 12 d. — 19 val.; 13 d. — 17.30, 21.45

7 d. — Aðtuoni su puse (Italija) — 19.15; 8 d. —

17 val.

7 d. — Mergina, kuri þaidë su ugnimi (Dani-

ja, Ðvedija, Vokietija) — 19.30; 8 d. — 17.30;

9 d. — 19 val.; 10 d. — 19.15; 11 d. — 18 val.;

12 d. — 17, 20 val.; 13 d. — 19.30

7 d. — Agora (Ispanija) — 22 val.; 8 d. —

21.15; 9 d. — 21.30; 10 d. — 10 d. — 17 val;

13 d. — 21.15

8, 9 d. — Peliuko Perio nuotykiai 2 (JAV) —

13 val.

8 d. — Kûdikiai (Prancûzija) — 15.15; 9 d. —

15 val.; 10 d. — 17.15; 11 d. — 19.30; 12 d. —

17.15; 13 d. — 17 val.

8 d. — Coco Chanel ir Igoris Stravinskis

(Prancûzija) — 20 val.; 9 d. — 19.30; 13 d. —

17.15

8 d. — Virtuvë sielai (Vokietija) — 21.30; 10

d. — 21.45

10 d. — Dþindþer ir Fredas (Italija) — 19.30

11 d. — Fortepijonas (Italija) — 13.30

11 d. — Ir laivas plaukia (Italija) — 17.30

12 d. — Kazanova (Italija) — 19.30

13 d. — Interviu (Italija) — 19 val.

Ozo kino salë7 d. — Veidrodis (Rusija) — 14, 16 val.

7 d. — Stalkeris (Rusija) — 18 val.

8 d. — Skrydis virð gegutës lizdo (JAV) — 15 val.

8 d. — Amadeus (JAV) — 18 val.

10 d. — Jëzus Kristus — superþvaigþdë (JAV) —

14 val.; 10 d. — „Pink Floyd“ — „Siena“

(D. Britanija, JAV) — 16 val.; 10 d. — Balius

(Prancûzija, Italija, Alþyras) — 18 val.; 11 d. —

Anarchija Þirmûnuose (reþ. S. Drunga) — 14,

16, 18 val.

12 d. — Duburys (reþ. G. Lukðas) — 15, 18 val.

13 d. — „Lietuvos kronika 1989 m. Nr. 18 —

Baltijos kelias“ ( reþ. A. Matelis, A. Stonys);

Paskutinis (reþ. A. Maceina) — 14, 16, 18 val.

Prieð kiekvienà seansà rodoma po vienà

R. Verbos dokumentiná filmà

KAUNAS

Forum Cinemas7, 8 d. — Turistas (JAV) — 12, 14.30, 17, 19.15,

21.45, 23.59; 9—13 d. — 12, 14.30, 17, 19.15,

21.45; 7, 8 d. — Meilë ir kiti narkotikai (JAV) —

12.15, 15.15, 17.45, 20.30, 22.45; 9—13 d. —

12.15, 15.15, 17.45, 20.30; 12 d. — Po vienu

stogu (JAV) — 19 val.; 11 d. — Didysis

Lebovskis (JAV) — 18.30

7, 8 d. — Spragtukas (3D, D. Britanija,

Vengrija) —14.45, 20.45, 23.45; 9—13 d. —

14.45, 20.45

7 d. — Paskutinis tëvø iðbandymas: maþieji

Fakeriai (JAV) — 14, 16.15, 19, 21.15, 23.30;

8 d. — 11.45, 14, 16.15, 19, 21.15, 23.30; 9 d. —

11.45, 14, 16.15, 19, 21.15; 10, 11, 13 d. —

14, 16.15, 19, 21.15; 12 d. — 14, 16.15, 21.15

7, 8 d. — Eglutës (Rusija) — 13.30, 18, 20.15,

22.30; 9—13 d. — 13.30, 18, 20.15

7—13 d. — Megamaindas (3D, JAV) 10.15,

13, 15.45

7—10, 12, 13 d. — Megamaindas (JAV) 13.45,

18.45; 11 d. — 13.45

7, 10—13 d. — Tronas: palikimas (JAV) —

15.30; 8, 9 d. — 10.45, 15.30

7—13 d. — Tronas: palikimas (3D, JAV) 18.15,

21.30; Narnijos kronikos: auðros uþkariauto-

jo kelionë (3D, D. Britanija) — 11.30, 17.30;

Narnijos kronikos: auðros uþkariautojo

kelionë (D. Britanija) — 11, 16 val.; Kaþkur

tarp ten ir èia (JAV) — 21 val.

7, 8 d. — Pats baisiausias Deilo ir Takerio

filmas (Kanada) — 23.15

Cinamonas13 d. — Po vienu stogu (JAV) — 18 val.

7—13 d. — Turistas (JAV) — 13.05, 15.15,

17.30, 19.45, 22 val.; Meilë ir kiti narkotikai

(JAV) — 11.45, 14.15, 16.30, 18.45, 21 val.;

Kario kelias (JAV) — 15.40, 20.15, 22.15

7, 9—13 d. — Coco Chanel ir Igoris Stravins-

kis (Prancûzija) — 13.15; Tronas: palikimas

(JAV) — 17.45, 21.55; Paskutinis tëvø iðban-

dymas: maþieji Fakeriai (JAV) — 12, 14, 16,

19.15, 21.15

7—12 d. — Eglutës (Rusija) — 11.10, 18, 20

val.; 13 d. — 11.10, 20 val.

7, 9—13 d. — Megamaindas (JAV) — 11, 13,

15, 17.15; 8 d. — 10.45, 13, 15, 17.15

Narnijos kronikos: auðros uþkariautojo

kelionë (D. Britanija) — 10.45

K L A I P Ë D A

Forum Cinemas7—13 d. — Turistas (JAV) — 11.15, 13.45,

16.15, 18.45, 21.15

7 d. — Skotas Pilgrimas prieð pasaulá (JAV) —

17.30, 20.15; 8—13 d. — 12, 15, 17.30, 20.15

7, 10—13 d. — Paskutinis tëvø iðbandymas:

maþieji Fakeriai (JAV) —13.15, 15.30, 18, 20.30;

8, 9 d. — 10.45, 13.15, 15.30, 18, 20.30

7, 10—13 d. — Eglutës (Rusija) — 13.30, 16,

18.15, 20.45; 8, 9 d. — 11.30, 13.30, 16, 18.15,

20.45

12, 13 d. — Narnijos kronikos: auðros

uþkariautojo kelionë (D. Britanija) — 12.45,

15.15, 20 val.

12, 13 d. — Megamaindas (JAV) — 10.30, 17.45;

Megamaindas (3D, JAV) — 10.15, 15.45;

Spragtukas (3D, D. Britanija, Vengrija) — 13,

21.45; Tronas: palikimas 3D (3D, JAV) — 18.30

Ð I A U L I A I

Forum Cinemas7—13 d. — Turistas (JAV) — 10.45, 13.15,

15.45, 18.15, 20.45; 7—10, 13 d. — Pats

baisiausias Deilo ir Takerio filmas (Kanada) —

16.30, 21.30; 8, 9 d. — 11.30, 16.30, 21.30

7 d. — Ðirdþiø ëdikas (Prancûzija) — 19 val.;

8—13 d. — 13.45, 19 val.

7—13 d. — Paskutinë naktis (JAV, Prancûzija) —

20, 22 val.

7—10, 13 d. — Paskutinis tëvø iðbandymas:

maþieji Fakeriai (JAV) —13.30, 16.15, 18.30,

21.15; 8, 9 d. — 11, 13.30, 16.15, 18.30,

21.15

7—10, 13 d. — Megamaindas (JAV) — 12.45,

17.45; 8, 9 d. — 10.30, 12.45, 17.45

7—13 d. — Megamaindas (3D, JAV) — 16 val.

Spragtukas (3D, D. Britanija, Vengrija) — 13,

21.45; Tronas: palikimas 3D (3D, JAV) — 18.45;

Narnijos kronikos: auðros uþkariautojo

kelionë (D. Britanija) — 15.15; Narnijos

kronikos: auðros uþkariautojo kelionë (3D,

D. Britanija) — 10.15

Baltas kaspinas ******...Prûsijos kaimas Pirmojo pasaulinio karo iðvakarëse. Ramø gyvenimà

sudrumsèia keisti ávykiai: susiþeidþia gydytojas, dingsta barono sûnus, su-dega darþinë, þûsta kaimietë. Toks áspûdis, lyg uþ viso to slypëtø bausmësritualas. Michaelis Haneke uþmena sudëtingà kriminalinæ máslæ, kuriàturës iðspræsti patys þiûrovai. Bet vis dëlto intelektualinis filmo þiûrëjimomalonumas – ne máslës áminimas, o kartu su reþisieriumi stebima kaimokasdienybë. Ið pirmo þvilgsnio áprasta, ádëmiau ásiþiûrëjus ji tampa vistirðtesnë nuo paslëpto smurto, prievartos, veidmainystës. Ðiame mikro-pasaulyje dominuoja vyrai – pastorius, baronas, jo ekonomas, gydytojas.Jie yra gyvenimo valdovai ir tëvai, siekiantys, kad jø vaikai bûtø idealûs.Todël ðie nuolat þiauriai baudþiami uþ menkiausius nusikaltimus. Baltasnekaltumo kaspinas ant rankovës tampa þenklu, kuris vaiko sieloje gim-do agresijà. Kanø kino festivalio „Auksine palmës ðakele“ ir geriausioEuropos filmo apdovanojimus pelniusiame filme reþisierius supina kelio-likos filmo personaþø likimus ir moraliniø principø, moterø iðnaudojimo,auklëjimo, tikëjimo Dievu, kaltës ir bausmës temas. Nespalvoto, senà fo-tografijà primenanèio filmo atmosfera kupina prievartos ir baimës. Ha-neke provokuoja ir priverèia kiekvienà ásitraukti á filme vykstanèià disku-sijà apie blogá, tûnantá þmogaus viduje. Pagrindinius vaidmenis sukûrëChristian Friedel, Leonie Benesch, Burchart Klaussner, Ulrich Tukur, Su-sanne Lothar (Vokietija, Prancûzija, Austrija, Italija (2008). (Vilnius)

Eglutës **Naujametinis filmas apie troðkimø iðsipildymà. Nepaþástami þmonës,

gyvenantys ávairiuose Rusijos kampeliuose, perduoda vienas kitam ma-þos mergaitës ið Kaliningrado praðymà. Jai gali padëti tik Rusijos prezi-dentas. Filmas rodo, kaip galima bûti iðgirstam, jei net niekas ið artimøjøasmeniðkai prezidento nepaþásta. Jaroslavo Èevaþevskio ir Timuro Be-kmabetovo filme vaidina Ivanas Urgantas, Vera Breþneva, Arturas Smol-janinovas, Jekaterina Vilkova, Sergejus Garmaðas (Rusija, 2009). (Vilnius,Kaunas, Klaipëda)

Meilë ir kiti narkotikai ***Romantinë komedija, kurioje rodomos tragikomiðkos vaistø pramo-

nës atstovo peripetijos. Nors vaistinëse dabar prekiaujama daþniausiai nevaistais, o visokiais „priedais“, gerinanèiais gyvenimà, pasirodo, farmaci-jos firmø darbuotojø gyvenimas ne toks lengvas, kaip galima pamanyti.Bent jau taip teigia kûrëjai. Filmo herojus turi ne tik kovoti su konkuren-tais. Jis ásimyli merginà, kurios paþiûros diametraliai prieðingos. Pagrin-dinius vaidmenis Edwardo Zwicko filme sukûrë Anne Hathaway, Jake’asGyllenhaalas, Hankas Azaria, Oliveris Plattas, Judy Greer. Neseniai „Vir-tuvæ sielai“ pagyrë filmà pasiþiûrëjæ virëjai. Lauksime vaistininkø atsilie-pimø (JAV, 2009). (Vilnius, Kaunas)

Paskutinis tëvø iðbandymas: maþieji Fakeriai **Dar vienas populiarios komedijos tæsinys. ...Praëjo 10 metø. Tëvai su-

sitaikë su savo vaikø pasirinkimu, bet finansinë krizë viskà apvertë aukð-tyn kojomis... Paulo Witzo filme vaidina Benas Stilleris, Robertas De Ni-ro, Barbra Streisand, Owenas Wilsonas, Jessica Alba, Dustinas Hoffmanas(JAV, 2009). (Vilnius, Kaunas, Klaipëda, Ðiauliai)

Spragtukas ***Hoffmanno pasakos motyvais sukurtas Andrejaus Konèialovskio fil-

mas pasakoja apie turtuoliø dukterá Meræ. Ji gyvena milþiniðkame nameir jauèiasi vieniða. Brolis Maksas nepraleidþia progos paerzinti mergaitæ.Tëvai myli savo vaikus, bet jie turi pernelyg daug darbø, kad skirtø atþa-loms daugiau laiko. Merei stinga draugø ir, þinoma, nuotykiø. Kalëdøiðvakarëse viso to bus su kaupu. 3D technologija sukurtame filme vaidinaElle Fanning, Johnas Turturro, Julija Visockaja (D. Britanija, Vengrija2009). (Vilnius, Kaunas, Klaipëda, Ðiauliai)

„Meilë ir kiti narkotikai“