i V e r t i m a i

Lebenswelt Husserlio tekstuosel

Lebenswelt, be jokios abejones, tap0 plaEiausiai Einoma Husserlio ideja. Atskirai paemus, pats Eo- dis "Lebewelt", arba "gyvenamas pasaulis" yra plaCiai naudojamas. Siq sqvokq dar pries Husserli vartojo Sirnmelis ir kiti2. Po Antrojo pasaulinio ka- ro Lebemelt tapo megstamu daugelio socialiniy mokslininkq terminu, kuriam buvo priskirta visa eile skirtingy prasmiy. Keletas i3 besiremiantiyjy Husserliu, atrodo, nera studijavg jo iilosofijos ir del to neiino daugelio svarbiy savybiy, biidingy Hus- serlio gyvenamam pasauliui.

Pirmas spausdintas Husserlio darbas, kuriame sutinkamas fodis "Lebewelt", yra AXzi. Dvi pir- mosios&ais dalys buvo ihpausdintos 1936 m. Li- kusi nebaigtos studijos dalis su svarbiu tretiuoju skyriumi, kuriame vystoma pagrindine gyvenamo pasaulio diskusija, nebuvo ihpausdinta iki 1954 m., taEiau ji buvo iinoma kai kuriems Husserlio stu- dentams ir pasekejams, tarp jy ir M. Merleau-Pon- ty. Pastarasis 1939-yjy balandi atvyko Husserlio archyvq Liuvene studijuoti tretiqjqkXz& dal13.

Husserlio interpretatoriy poiiiiriai i gyvenamq pa- sauli skiriasi esmingai. Dainai yra manoma, kad ii tema konstituoja pagrindia triih Husserlio filosofi- jos raidoje, nuo "ankstyvojo"I&jy iki velyvojo Kh%s Husserlio. Ar yra toks triikis? Ir antra, kas tiksliai

yra gyvenamas pasaulis ir kohvaidmenj jis vaidina fenomenologijoje? J pirmq klausimq mano atsaky- mas yra apibre2tas "Ne". Del to nuosekliai 6 a m y - siu, kad gyvenamas pasaulis yra pilnai suderinamas su Husserlio ankstyvaja filosofija ir kad jam yra api- br& vieta Husserlio fenomenologijoje nuo pat pra- m y . Husserlis ne kartq &ena apie gyvenamq pa- sauu jau savo ankstyvuose darbuose ir palaipsniui jis gilina bei modigkuoja savo poZiirj, kaip kad jis dare su visomis kitomis temomis savo fenomenologijoje. Taigi gyvenamas pasaulis visuomet buvo Husserlio filosofijoje.

Vietoj poiiiirio, kad gyvenamas pasaulis yra ato- triikis nuo Husserlio ankstyvosios filosofijos, gyve- namo pasaulio problematikq matysime glaudf ia- me sqysyje su kitomis pagrindinemis fenomenolo- gijos temomis, ypaE su intencionalumu. Adekva- Eiam gyvenamo pasaulio su visais jo niuansais su- pratimui yra svarbu pilnai ivertinti rySi tarp Sios temos ir likusios Husserlio filosofijos. Tim, kad at- sakytume i miisy antrqji klausimq, kas yra gyvena- mas pasaulis ir kokj vaidmenj jis vaidina, pradbiu nuo trumpos pamatiniy Husserlio fenomenologi- jos idejy apivalgos ir tada parodysiu, kaip gyvena- mas pasaulis yra integrali fenomenologijos nuo pat jos utuomazgq dalis.

Si straipni inspiravo Husserlio fenomenologijos tyrimq projektas, prie kurio aS dirbau kaip mokslinis darbuotojas Mokslq kolegijoje Berlyne, 1989-90. Esu didZiai dekingas uf Siq paramq.

Georg Simmel, Die Religion (Die Gesselschaft, Samlung sozialpsychologischer Monografien, ed. Martin Buber), Riitten & Loening, Frankfurt a. M., 2 ed 1912, p. 13. Simmelis suvokia L e b w e l t kaip "aufgtbaotn [Sankstinp duoti] ir taip pat rdo, kad "das religiose Leben scham die Welt2'religingas gyvenimas brfa pasauli] (p. 12 mano SrySkinimas). Hugo v. Hofman- nsthal vartojo Si terminq dar ankstiau. Savo ivade TrZhtantis ir v i m naktis (1908), kuriq isleido leidykla Insel, jis rage: "...was waren diese Gedichte, was waren sie uns, wenn sie nicht aus einer Lebenswelt hervorstiegen.-Unvergleichlich ist diese Lebenswelt, und durchseta von einer unendlichen Heiterkeit, ... die alles durcheinanderschlingt, alles zueinanderbringt ..."[ "kas biitq Sie eileraSEiai, kq jie reikgtq mums, jei jie nebiiQ kile iS kurio gyvenamojo pasaulio. Nepalyginarnas yra Sis gyvenamasis pasaulis, ir persmelktas nesibaigiantios linksmybb, ... kuri viskq tarpusavyje supina, viskq susieja ..." ] (Prosa 11, Frankfurt a.M., 1951, 319).

M. Merleau-Ponty, PMmmhologie de la perception [Suvokimo fenomenologija], Gallimard, Paris, 1945, p. 108, n., kur Merleau-Ponty nurodo i a n t q IdPjy tomq. Suvokimo fenomenologijos jvade @. vii) Merleau-Ponty uhimena, kad jis taip pat studijavo Husserlio Krizis rankraStj. Zr. H.Lvan Breda, "Maurice Merleau-Ponty et les Archives-Husserl Q Louvain," Revue de dtuphysique et de momle, LXVII (1962). 410-430. Taip pat Zitirekite David Carr Kiz& vertimq i anglq kalbq, p. xxx, i3naSos 20 ir 21, o taip pat Manfred Sommer, Lebenswelt und ZeitbewQtsein, [Gyvenamasis pasaulis ir laiko sqmone] Suhrkamp, Frankfurt, 1990, p. 84, n. 70.

f m o g u s i r i o d i s 2 0 0 0 I V

V r r t i m a i

Fenomenologija kaip subjektyios perspektyos tyrimas

Fenomenologija yra pastanga sistemingai iStirti ne paveiksl% bet realaus W n o siluetq, kuris pasi- skirtingas subjektyvias perspektyvas, skirtingus tik- rod0 dangaus fone: roves patyrimo biidus. Moksluose yra siekiama ob- jektyvumo: stengiamasi apsaugoti stebtjimq nepri- klausomybq nuo juos atliekanBojo p e i k i o . Geriau- siu atveju moblinius stebejimus tugty sudaryti skai- 8 y nuskaitymas nuo matavimo skalb ar kitokio po- bii&io registravimas, kuris kuo maZiau biitq paveik- tas stebetojo subjektyvios perspektyvos. Mokslai neneigia, kad subjektyvi perspektyva egzistuoja, ta- Eiau ji suvokiama kaip moksliniy tyrinejimq kliiitis. &a eksperimentus ir stebejimus stengiamasi suorga- nizuoti tokiu biidu, kad subjektyvios perspektyvos poveikis biity minimalus4.

Kai siekiame suprasti kitus asmenis, nepakanka iinoti, kokierns impulsarns jie yra atski ir kaip jie juda. Zyrniai svarbiau yra Zinoti, kaip jie patiria save ir savo aplinkq. Tmm, kad suprastume, ko siekia Husserlis, galime pradeti nuo paprasto pavyzao, psichologo Jastrow'o anties/triuSio paveikslelio, kuri iSgarsino Wittgensteinas. Tiesq sakant, tam, kad priartetume prie Husserlio, modifikuosime pavyzdi ir aptarsime

Kai matome Si siluetq pridais dangy, galime ma- tyti anti arba triuSi. B i , kas pasiekia miisq akk abiem atvejais, yra tas pat, todel skirturnas, nulemiantis anties arba triuSio matymq, turi biiti kaikas einan- t i . iS miisy. Mes struktiiruojame tail kq matome, ir tai galime daryti skirtingais biidais. Impulsai, kurie mus pasiekia iS %ores, yra nepakankami vienareiu- miSkai det'erminuoti, kuq objektq mes patiriame. Cia yra pridedama kaZkas papildoma.

Noema, intencionalumas

Kaikq daugiau, kas yra pridedama, Husserlis va- dina noema. Noema yra struktiira. Miisy sqmone struktiiruoja tai, kq mes patiriame. Struktiiravimas priklauso nuo miisq ankstesniq patir64, viso miisy dabartines patirties tinklo ir visos eiles kitq fakto- riy. Jeigu mes ukiugome apsupti anEiy ir niekad net negirdejome apie triugius, labiau panaiu, kad susidiirq su anksEiau minetu siluetu, pamatysime anti, o ne triuSi; triuSio ideja tokiu atveju greiEiau- siai net neateity mums i galvq.

Pagal Husseru, miby patirtis duotoje situacijoje visuomet, iS principo, gali biiti struktiiruota skirtin- gais biidais. Bi, kas pasiekia miisy jutimus, niekad nera pakankama, kad vienareikSmiSkai nulemQ, kq rnes patiriame. Retais atvejais, tokiais kaip anties1 triuSio pavyzdyje, galime iengti atgal ir pirmyn pri- klausomai nuo to, kokius pasirenkame miisq patir- ties struktiiravimo biidus. Paprastai mes netgi neii- nome apie struktiiravimo vyksmq, objektus mes pa- tiriame kaip jau turinCius struktiirq.

Struktiiravimas visuomet vyksta tokiu biidu, kad daugelis skirtingy objekto savybiy susiejamos tar- pusavyje ir patiriarnos kaip vieno ir to paties objek- to savybes. Kai, pvz., matome triuSi, rnes ne tikma- tome spalvoty demiq, ivairiy rudos atspalviy, pa- sklidusiy po miisy regos laukq, kolekcijq. Mes ma- tome triuSi, kuris turi apibreitq formq ir tam tikrq spalvq: turinti galimybiq valgyti, Sokineti, etc. Jis tun i mus atgrqitq pus9 ir kitq pusq, kurios nemato- me. Mes nematome kitos puses iS ten, kur esame, bet matome kaikq, kas turi kitq pusq. Husserlis tai Sreigkia sakydamas, kad miby sqmonei yra biidin- gas intencionalwnas, ji visuomet yra nukreipta i. ob- jektq. Matymo intencionalumas, arba nukreiptu- mas i objektg reiSkia biitent tai, kad artimesne ob- jekto puse, esanti prieSais mus, yra matoma kaip daikto puse, ir kad daiktas, kuri matome, turi kitas puses bei savybes, kurios yra numanomos (cointen- ded) ta prasme, kad daiktas yra matomas kaip kai- kas daugiau, nei tikviena matoma puse. Noema yra

i r . mano "Intentionality and behaviorism"// in L.J. Cohen, J. Kos, H. Pfeiffer and Klaus-Peter Podewski, eds., h c e e - dings of the 6th International Congress of Logic, Methodology and Philosophy of Science, Hannover; August 22-29, 1979, Amsterdam: North-Holland, 1982, pp. 553-569.

visapusiSka sistema determinacijy, kurios vienija daugybe savybiy ir padaro jas vieno ir to paties ob- jekto aspektais. ha "objektas" &a reikia suprasti platiiai. Jis ap-

ima ne tikkinius daiktus, bet ir, kaip tik mateme, gyviinus ir asmenis, ivykius, veiksmus ir procesus. Pa- tirdami asmex$ nepatiriame jo kaip fizinio objekto, kiho, ir tuomet darome &ad% kad tai yra asmuo. Mes patiriame pilnakrauji asmenj sutinkame kuris s-a pasa& patiria3 jw ar jo nuosavos perspektyvos. Miiq noema yra asrnens noema, jokios inferenujos Cia ntra. Matyti asmenis yra ne daugiau mis- kaip mat* fizinius objektus, inferencija ne- daroma bet kuriuo atveju. Kai matome fizinj objetq nematome jusliniq duomeny (sense data) ar kdko panahus ir tada darome &adel, kad ten yra fizinis objektas, o miisy noema yra fizinio objekto noema. Pandiai, kai stebime v e w q tai, kq matome, yra

pilnas veiksmas, o ne atskiras kiino judesys, iS kurio mes nuspren&arne, kad tai veiksmas.

Noema yra esmine Husserlio fenomenologijos q- voka, ne tik jo swokimo teorijoje, bet ir visy hogili- kos sqnonks aspekty analizije. Noema yra Husser- lio pastanga charakterizuoti subjektyviq perspekty- vq. Du honks gali matyti tq paQ dalyh, bet patirti ji visiSkai skirtingai, taip skirtingai kaip anfi ir triugj. Netgi tuomet, kai jie sutaria, kokios rii8es objektq jie mato, egzistuojai begale skirtingy biidg kaip jie tai mato. Mes visi nuslystame j rutiniSkus supanEio pa- saulio ir miby paEiy patirties biidus. Didis meninin- kas pas-, viena vertus, sugebejimu matyti ir pa- tirti daiktus, ivykius ir asmenis ivairiais bfidais, kita vertus, sugebkjimu perteikti S 4 patirfi kitierns. Pati- riami objektai neturi btiti nauji ar isskirthhi. Jie &- nai yra kasdieniai ir bendri. Ne objektas, bet patirtis &a yra centrine.

Uipildymas

Suvokimo akto atveju noema gali bMi apibtidinta kaip labai sudetingas liikediy arba anticipacijy tin- klas, nulemiantis, kokios a i e s 3gyvenimus mes tu- resime judedami aplink objektq ir suvokdami ji ivai- riy jutirny pagalba. Mes anticipuojame skirtingus to- lesnius 3gyvenimus abiem atvejais, kai matome antj ir kai matome tridi. Pirmuoju atveju mes anticipuoja- me, pa, kad palietq o b j e b pajusime plunlrsnas, ant- ruoju atveju tikimb rasti kaQ. Kai miisy 3pyvenirnai atitinka tai, ko tikimks, tuomet yra sakoma, kad tam tikras noemos komponentas 14,ildomas. Kiekviena- me suvokime bus tam tilam Uzpildymas: noemos kom- ponentai atitinkantys tai, kq dabar "mato akis", yra uZpildomi. Analogiskai ir su kitais pojiiEiais.

n k i a anticipacija ir uitpildymas yra tai, kas ski- ria suvokimq nuo kity sqmonb modusy, pvz.: nuo vaizduotes arba atsiminimo. Jei mes tik jsivaizduo- jame dalykus, miisq noema gali biiti viskas, kas tik banoma, dramblio ar lokomotyvo, stovintio Eia galia manes, noema. Tho tarpu suvokime yra jtrau- kiami jutimy Sgyvenimai; noema turi atitikti mano jutimy iggyvenimus. Tai eliminuoja visq eile noe- mata, kurios galety btiti, jei a3 tik jsivaizduoEiau.

Dabartineje mano situacijoje negaliu tureti noemos atitinkanBos dramblio suvokimq. l l i nesuma2ina dabar galimy suvokimo noemy skaieiaus iki vieno, pw., tavv sedin&o/s ten pridais mane.

Xyra esminis momentas Husserlio fenomenologi- joje, kad a# galiu &ti daug suvokimo noemy, kuiosyra suderinamos su dabartiniais 'smiigiais' j ma- no sensorinius pavirSius. Anties/triuSio atveju tai bwo akivaizdu, m a galejome eiti nuovienos paveikslo pu- s& prie kitos pagal norq tukdami tai anties, tai triugio noemq. W a u daugeliu atvejy neiinome apie Siq gali- mybq. Tik kai lvyksta kaZkas net&&, kai sutinku "pri& taraujantj" 3gyveniq, kuris neatitinka mano noemos liikdq, tuomet pradedu matyti dcklhgq objektq nuo to, kua maniausi ma$s d i a u . Mano noema "su- sprogstaJ1,vartojant Husserlio fmq, ir tuomet prieinu prie skirtingos nei ankstesne noemos, kuriai biidingos naujos anticipacijos. Bivisuomet yra jxnanoma, sako Husserlis. Swokimasvisada apima anticipacijas, ku- rios perZengia tai, kas giuo metul'atsiveria akiai", ir visuomet egzistuoja rizika, kad rnes galime klysti, ne- paisant kaip pasitikinbai ir uZtikrintai galetume pa- tirti. Klaidingas suvokimasvisuomet yra galimas.

Konstitucija

Manoma, kad objektai turi daugsavybiy. lprastai turimas objekto Sgyvenimas pilnai apima visq ob- materialiy objekQ atveju ty savybiy b i i n a w a i dau- jektq. Tmip visa, kas yra objekte, atitinka miisy noe- giau, nei mby patirtis gali talpinti. Objektus konsti- mas komponentus. Fiziniy objekQ atveju to, kas yra tuoja miisy sqnone, sako Husserlis. X i nereigkia, patiriama, neiSsemiamumas yra biidinga noemos an- kad mes juos sukuriame ar padarome, greibau ivai- ticipacija ir svarbi savybe nusakanti, kq reiSkia biiti riis noemos komponentai yra susieti tokiu biidu, kad fiziniu objektu. Pagal Husserli objektas yra "konsti-

tuojamasV- "ar jis biity, ar nebiitq aktualiai" - tam tikruose szpnonb sqySiuose, kurie patys savaime iS- laiko biidingq vienybq tiek, kiek savo e smb deka jie savirni sudaro tapataus X s q n o n e

Beje, Husserlio vartojama Cia ir daugelyje kity viety refleksyvi forma "objektas konstituojasi" yra nuoroda, kad jis neZiiiri i objektq kaip i s p o n e s produktq. Husserlis fenomenologijq supranta kaip pirmq grieZtai mokslinq transcendentalinio idea- lizmo versijq, tatiau taip pat jis mane, kad fenome- nologija transcenduoja tradicinq idealizmo-realiz- mo skirti. 1934 lai3ke A b E Baudin'ui jis r&: "Joks normalus "realistas" niekad nebuvo toks realists- kas ir konkretus kaip a$, fenomenologinis "idealis-

tas" (iodis, kurio, beje, a.4 daugiau ne~artoju)"~. Pirmo angliSko I&jy (1931) leidimo ivade Hus-

serlis teige: Fenomenologinis idealinnas neneigia faktinis

[wirklih] mrealaus [reallpaaulio (irpimhusia gam- tos) egzktacijoS, tami tai biitq lailcoma iliuaija.. . Jo vienintelis rikslas irpaskkimusyrapmskaidinti Jw pasaulio p m n y [Sinn], ka@ tik tq pmrme, kwq mes vid manome realiai epktuojant irrealiai reik3- mingq. KadpasauCis apktwja.. . visai mabejotinu. Kitas da&kasyM suprasti neabejotinumq, kwis yra gyvenimo ir mokslo p a g p z g P z ~ bei pmpkaidrinti pa- grind4 &l Jw siekio '.

Pasaulis, praeitis ir vertybhs

Mes konstituojame ne tik bairias daikty saw bet taip pat daikto ryi?j su kitais objektais. Jeigu, pvz, d matau medj medis yra swokiamas kaip ka2kas esantis pri& mane, kaip galbiit patalpintas tarp kity m&q, kaip matomas kity Zmoniy, etc. Medis swokiamas kaip kaikas, turintis istorijq: jis buvo ten prid man ji pama- tant, jis liks po to, kai a3 iSeisiu, galbiit jis bus nukirstas ir pergabentas i kitqvieta, Xdiau, kaip visi materhhs daik- tai, jis paprastai neiSnyksta iS pasaulio.

Mano mediio sqmone tokiu biidu yra pasaulio erdvtk ir laiko sqmone, bet tuo pat metu ji konstituoja pasauli, kuriame yra medis ir kur a3 gyvenu. Jeigu mano velesne patirtis verCia mane atmesti tikejimg kad d matau prid save medi, kadangi, pvz, a.4 nema- tau aplink nieko pandaus i medi, ar del to, kad mano kiti Iiik&ai pasirodo esq klaidingi, tai paveikia ne tik mano nuomone, kas ten yra, bet ir mano sampratq, kas buvo ir kas bus. n ig i tokiu atveju, aS perkonsti- tuoju ne tikdabarti bet ir praeiQ bei ateitj. Iliustravi- mui, kaip pokyCiai mano dabartiniame suvokime ve- da mane prie ne tik dabarties, bet taip pat ir praeities

perkonstitavimo, Husserlis naudoja pavyzdi su ka- muoliu, kuj d 3 p d y manau esant v i q raudonq ir sferia. Kai ji pasuku, atrandu, kad kamuolys 3 kitos puses Mias ir jdubqs:

. . . ne t i k s u v o h pmrmeym pakzista &1 naujo s u v o h pmpletimo; noernatine modifikacija grlii- ta atgal retmaktyvaus atrnetim forma retenciona- lioje sferoje irpakeZiapms&pmdukcijq, kyladiq if anbt~ciniy suvokinw f k i y . Ankstesnis s u v o k , kuris buvo sudm'ntas j harmonhgq suvokinw v y q - mq "raudonm ir vienodai mud on as'^ yra intplikaty- viai "perintepretuojamas"ir tampa "hlias 3 vienos puses ir gubgP"

Iki Siol aS paminejau tik faktines daiktq savybes. ThCiau ir jy ve&s savybb, pasak Husserlio, yra kon- stituojamos analoakai. Pasaulis, kuriame gyvena- me, yra patiriamas kaip pasaulis, kuriame tam tikri daiktai ir veiksmai turi pozityy vertq, kiti negatyviq. Miisy normos ir vertybb taip pat yra besikeitiantys dalykai. PokyEius miisy poZiiiriuose i faktinius daly- kus dainai lydi pokyziai miisy vertinimuose.

Horizontas

Kai mes patiriame objektq, miisy sqmone yra su- Visi tolimesni objekto bruoiai kartu su pasauliu, fokusuota i Si objektq, likes pasaulis ir ivairb jo kuriame jie yra patalpinti, sudaro tai, kq Husserlis objektai yra fone kaip kdkas, kuo mes "tikime", vadina patirties horizontu. lvairias objekto savybes, bet giuo metu nekreipiarne demesio. Tms pats galio- kurios yra numanomos arba taip pat (tuo pat metu) ja daugeliui neilsemiamy paties objekto savybiy. mvtomos, bet nera demesio centre, Husserlisvadi-

Ideen, prg. 135, original0 leidimas, p. 281, Husserliana 111, 1, 313.16-20. Kersten'o vertimas, p. 325. LaiSkas, kuri cituoja Iso Kern, Husserl und Kan!. Eine Untetsuchung iiber Hrrsserls Verhd!ltnk ar Kanr und arm Neukantia-

nismus (Phenomenologica 16). Martinus Nijhoff, The Hague, 1964, p. 276, n. Husserl, Idem, pratarrne; Allen & Unwin, London, 1931, Gibson'o vertirnas. Cia cituojama B Husserliana, Y 15232-1535

publikacijos vokieEiq kalba, vertimas i anglq kalbg rnano [t.y. straipsnio autoriaus - Vert. pastaba]. Eq%atuung und Urteil [Patirtis ir sprendirnas], prg. 21a, p. 96= p. 89 Churchill and Arneriks'o vertirnas i angly, Northwestern

University Press, Evanston, Ill., 1973.

na vidrhiu M n t u , tuo tarpu kity objekty ir pasau- lio, kuriam jie priklauso, sriQ jis vadina i.forimh ho- rizon&:

Taigi kiekvienas paskh daiddo ifgyvenimas turi savo vidia horizon@ ir '7aorizontas" Cia reifkia in- dukcuq, lavi esmingaiprikhuso kiekvienam ifgyve- ninuu' irym nu0 jo neatsfirna, nespatiym ifgyve- nimo dalir. Enninar 'kdukcijaJ' Cia ym vartotiim, nes jispadkina [vordeutet] @at& 'kdukcijq '7 in- dukcijq iprastine fiadospr&jimo pmme, o taip pat &I to, h d implikwja, jogpilnas indukcijos su- vokimas veda atgalprie pimainis, parnatim% d i - p~@.

... Tdiau ifis sieW-anapus [Hinausmeinenlp

ne tik anlicipacija determinacijq, kuiy tiek, kiek jm priklauso ifiam i$penimo objektui, dabarym luu- kiama; tai taippatym siekinm-mapuspaties daik- to.. . k i 4 objektq lids, apie kuriuos mes 2inom.e tuo pat me@ nors iJpra&q jie ym tik fme. Tai reSlaq kad vkkas, h duotapatirtyjel tun' ne tik vld& hori- wntq, bet taip pat ir bega& atvirq, i4orini hori- zon@ kartu duo@ objeka.. .. Tai yra objektai link kwiy a.f &bar nesu nulcreipes savo d e m w l tatiau ikwbsbetkwiuornehrguhua ts@@.... vim'& &iktai, fauie bet lauiuo duotu metu yra kartu nu- manomi a h kartu duoti fone h i p iforinis horizon- tas, ym &omi h i p realk objektai (arba savybis, ryw etc.) iE5 pasaulio, jie iinomrmr h i p e@tuojmtys tame pathme erdvh-luiko horizonte9.

Stai paprastas dalyko, priklausantio 3iam ibri- niam horizontui, pavyzdys. Jeigu a3 biiBau paklau- s p jhq, kai jkngete j Sj kambari, kokie buvo jiisq Iiik&iai, jiis greiEiausiai uhiminturnete apie drau- gus, kuriuos tikejotes sutikti, apie paskaitq, kuriq tikejotb iggirsti ir tat. Labai nepanasu, kad sakytu- mete, jog tikejotes, kad kambaryje bus grindys. Th- 6au, mates jus pasitikinEiai jkngiant, turiu visas prieiastis tiketi, kad j h numanete, kad ten bus grin- dys. Jiis apie tai negalvojote, jiisy demesys buvo nu- kreiptas i kitus dalykus, taBau jiis turejote polin&, pagal kuri veiluite, ir taip pat, jei biiEiau paklausv jiisy, ar tikejotes, kad kambaryje bus grindys, jiis nustebtumete, kodel uiduodu toG trivialy Mausi- mq, t&au turbiit atsakytumete - taip.

Liikestiai ir jsitikinimai yra dispozicines sqvo- kos. Mes manome, kad jsitikinimai yra ne tik rnin- tys, kurias mes aktualiai mqstome, bet taip pat tos mintys, apie kurias mes retai galvojame, pvz., kad

2+2=4. Mes susiduriame su problema, kai sten- giames igskirti tiksliai kokius jsitikinimus turime. Klausinejimo metodas Cia nera patikimas. Viena vertus, tai duoda pernelyg daug, atsimenate, kaip Menone patyres klausinetojas atskleidZia, kad ver- gas b e r n i u h turi labai netiketus geometrijos isiti- kinimus. Platonas tai panaudojo kaip kodyrnq savo anammzk teorijoje. Kita vertus, tai duoda per ma- hi. Kaip Freudas ir kiti mus moke, mes dabai nuo- Sirdiiai neigiame, kad turime bitikinimus, kurie, atrodo, pernelyg akivaizdZiai grindiia m b q veiks- mus.

Patikimiausias kriterijus, kurio dainai griebia- mes, yra manyti, jog Zmonb turi tokius jsitikini- mus, kuriuos geriausiai paaiQha jq veiksmai, jskai- tant ir jy verbalinesveiklas. n o m e t tolimesne pro- blema yra ta, kad imoniq isitikinimai, kuriais mes dabar stengiamb paaiSkinti h o n i q veiksmus, yra ne vien kognityvios biisenos. Taip pat reikalingos jvairios fizinb b k n o s ir jvairiq d i y jgiidiiai, ku- riuos dainai sunku klasifikuoti kaip mentalinius.

nors miisq aritrnetiniai Gdiiai, manoma, yra mentaliniai, m b q plaukimo arba vaikgBojimo kii- diiai vargu ar gali biiti klasifikuoti kaip mentali- niai. Be to, yra kebliq vidurio atvejq, pavyzdiiui, kaip ka2;kas laikosi standartin& distancijos pokal- byje su partneriais, juk Sis standartas gali jvairuoti priklausomai nuo kultiiros. Ar 3is tam tikro atstu- mo pokalbyje iglaikymas yra neiZSsakomas [tacit] bi- tikinirnas, kad biitent tokia distancija yra tinkama? Ar tai yra kiini3ki kiidZiai, kurie igyjami palaips- niui, imogui augant tam tikroje kultiiroje? 0 dar ir tai, kaip mes pasir&ome?1° Akivaizdu, kad paiin- tin& veeiklos yra jtrauktos i procesg del kurio mes link9 pasiraSyti taip, kaip mes tai darome, rnes ture- jome iSmokti abedle, iSmokome savo vardq ir t.t. Be to, j m h q pusiau-automathi pasiragymo bud4 did2iqja dalimi yra jtraukti ir kiino jgiidiiai. Cia jvairios asmenybb savybb vaidina savo vaidmeni, taip pat jtakos turi ir bendros miisy kultiiros savy- k.

Nuomonb del tokiq pavyzdZiy kaip Sie gali skir- tis. Viena ig miisq problemq yra ta, kad mes neturi- me &kiai apibreao biido sprqsti tokius klausimus, nera tikslaus ap ib reho , kq laikyti mentaliniu, kq fiziniu dalyku.

ThEiau, iinoma, kad Eia yra persiklojimas (inter- play) tiek procese, kuris veda i igiidZius, tiek paEia- me @idyje, ir bet kokia patenkinama intencionalu- mo teorija privalo kreipti demesj i Sj persiklojimq.

Erfohfung und Urteil, prg. 8, pp. 28-29, Churchill and Amel lo $is pavyzdys iS pokalbio su David Wellbery.

.iks pp. 32-33.