LAISVËS ATËMIMU IKI GYVOS GALVOS NUTEISTØ ASMENØ …teise.org/wp-content/uploads/2016/10/2008-4-bikelis-sakalauskas.pdf · ámanomas, o laisvës atëmimo iki gyvos galvos bausmës

23

Laisvës atëmimu iki gyvos galvos nuteistø asmenølygtinis paleidimas: tarptautiniai standartai, uþsienio ðaliø patirtis ir pasiûlymai Lietuvai

ISSN 1392-1592. TEISËS PROBLEMOS. 2008. Nr. 4 (62)

Dr. Skirmantas BIKELISTeisës instituto Baudþiamosios justicijostyrimø skyriaus tyrëjasGedimino pr. 39/Ankðtoji g. 1LT-01109 VilniusTel. (8 5) 210 16 69El. p. [email protected]

LAISVËS ATËMIMU IKI GYVOS GALVOSNUTEISTØ ASMENØ LYGTINIS PALEIDIMAS:

TARPTAUTINIAI STANDARTAI, UÞSIENIOÐALIØ PATIRTIS IR PASIÛLYMAI LIETUVAI1

Straipsnyje analizuojami laisvës atëmimu iki gyvos galvos nuteistø asmenø lyg-tinio paleidimo tarptautiniai standartai, uþsienio ðaliø teorija ir praktika, prista-toma teisinë ir praktinë situacija Lietuvoje, pateikiami siûlymai, kaip jà reikëtø irbûtø galima keisti.

ÁVADASLaisvës atëmimas iki gyvos galvos daugelyje pasaulio ðaliø taikomas kaip

grieþèiausia bausmë uþ sunkiausius nusikaltimus. Kita vertus, lietuviø ir dauge-lyje kitø kalbø2 vartojama ðios bausmës sàvoka seniai nebeatitinka jos esmës irturinio – daþniausiai „iki gyvos galvos“ ði bausmë nëra vykdoma, numatantðvelnesnes ar grieþtesnes ástatymines sàlygas, kurioms esant ðia bausme nuteis-tas asmuo gali bûti (lygtinai) paleistas ið ákalinimo ástaigos. Tokià daugelio ðaliøteisæ ir praktikà ið esmës lemia ðie motyvai:

1 Straipsnis parengtas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2008 m. geguþës 22 d. pavedi-mu (raðto Nr. (1.39)-73-4436) Teisës institute (iki 2008 m. liepos 1 d.) surinktos medþiagos iratliktos analizës pagrindu. Atsiþvelgiant á temos aktualumà, analizës dalis spausdiname ðiame þurna-lo „Teisës problemos“ numeryje. Su visa apþvalga, kurioje analizuojama 15 Europos ðaliø teisë irpraktika ðioje srityje (66 psl.), galima susipaþinti Teisës instituto bibliotekoje.2 Anglø k. – life imprisonment, prancûzø k. – prison à perpétuité, vokieèiø k. – lebenslange Freiheitsstra-fe, lenkø k. – kara doýywotniego pozbawienia wolnoúci, rusø k. – ïîæèçíåííîå çàêëþ÷åíèå, ispa-nø k. – prisión perpetua, olandø k. – levenslange gevangenisstraf, italø k. – L’ergastolo, portugalø k. –prisão perpétua, ðvedø k. – livstids fängelse.

Dr. Gintautas SAKALAUSKASTeisës instituto Kriminologiniø tyrimøskyriaus vyresnysis mokslo darbuotojasTel. (8 5) 210 16 65El. p. [email protected]

24

Straipsniai

– resocializacijos ir integracijos siekiai, iðplaukiantys ið socialinës valstybësprincipø, taikytini, jei tik tai ámanoma, visiems asmenims, nepriklausomai nuopaskirtos bausmës pobûdþio, turinio ir formos;

– vadovaujantis teisinës valstybës principu, kriminalinë bausmë negali bûtiabsoliuti, turi bûti numatomos galimybës jà suðvelninti (þmogaus teisiø ir kon-stitucinis kontekstas);

– nëra humaniðka, racionalu, ekonomiðka ir tikslinga asmená (ypatingai –sulaukusá garbingo amþiaus) toliau kalinti, jei jis nebekelia grësmës visuomenei;

– paliekama viltis kada nors iðeiti á laisvæ suteikia motyvacijos keistis, mo-kytis ir elgtis pagal priimtas elgesio normas; tai yra papildomas argumentas ir sutokiais asmenimis dirbantiems pareigûnams bei specialistams – tiek palaikantbûtinà drausmæ, tiek ir ieðkant savo darbo prasmës.

Ðis straipsnis skirtas tarptautiniø standartø, susijusiø su laisvës atëmimoiki gyvos galvos bausmës vykdymu, taip pat Europos Sàjungos ðaliø teisës irpraktikos ðioje srityje analizei, situacijos Lietuvoje pristatymui. Lietuvoje neiBaudþiamasis, nei Bausmiø vykdymo kodeksas nenumato galimybës (lygti-nai) paleisti laisvës atëmimu iki gyvos galvos nuteistà asmená, iðskyrus ma-lonës arba amnestijos tvarka. Ði principinë pozicija, pagal kurià (lygtinis) pa-leidimas á laisvæ, taikant ástatymines lygtinio paleidimo nuostatas, nëraámanomas, o laisvës atëmimo iki gyvos galvos bausmës vykdymas áprastiniaisatvejais turëtø bûti tæsiamas iki nuteistojo mirties, iðskiria Lietuvà ið EuroposSàjungos teisinës kultûrinës erdvës (kaip anksèiau ilgà laikà iðskyrë mirties„bausmës“ taikymas).

Analizës pabaigoje siûlomi galimi teisiniai ðios problemos sprendimo bû-dai, kurie galëtø bûti pasirinkti, atsiþvelgiant á ðio klausimo sprendimu suinte-resuotø institucijø bei asmenø siûlymus ir apibendrintas diskusijas.

TARPTAUTINIØ TEISËS AKTØ NUOSTATOS,SUSIJUSIOS SU LYGTINIO PALEIDIMO TAIKYMU LAISVËSATËMIMU IKI GYVOS GALVOS NUTEISTIEMS ASMENIMS

Lietuvos Respublikos ratifikuotø tarptautiniø sutarèiø nuostatos

Europos þmogaus teisiø ir pagrindiniø laisviø apsaugos konvencijos (toliauvadinama – Konvencija, EÞTLK), kurià Lietuvos Respublika ratifikavo 1995 m.balandþio 27 d. ástatymu Dël Europos þmogaus teisiø ir pagrindiniø laisviøapsaugos konvencijos, jos ketvirtojo, septintojo ir vienuoliktojo protokolø rati-

25


fikavimo,3 3 straipsnyje yra numatyta: „Niekas negali bûti kankinamas, patirtineþmoniðkà ar þeminantá jo orumà elgesá arba bûti taip baudþiamas“.

Europos þmogaus teisiø teismas 2001 m. spalio 16 d. sprendime bylojeEinhorn prieð Prancûzijà (App. Nr. 71555/01) paþymëjo, kad laisvës atëmimoiki gyvos galvos bausmës taikymas, nenumatant galimybës bausmæ suðvelninti,gali kelti abejoniø dël jos atitikties Europos þmogaus teisiø ir pagrindiniø lais-viø apsaugos konvencijos 3 straipsniui (p. 27).4

Konvencijos 5 str. 1 dalyje átvirtinta nuostata: „Niekam negali bûti atimtalaisvë kitaip, kaip ðiais atvejais ir pagal ástatymo nustatytà tvarkà:

a) kai jis teisëtai sulaikomas, remiantis kompetentingo teismo sprendimu;“.5

To paties straipsnio 4 dalyje átvirtinta: „Kiekvienas, kuriam atimta laisvëdël sulaikymo ar suëmimo, turi turëti teisæ kreiptis á teismà skøsdamasis, kad netei-singai sulaikytas; teismas nedelsdamas turi priimti sprendimà ir, jeigu asmuo sulai-kytas neteisëtai, nuspræsti já paleisti“.

Europos þmogaus teisiø teismas 2002 m. geguþës 28 d. sprendime bylojeStafford prieð Jungtinæ Karalystæ (App. Nr. 46295/99) paþymëjo, kad laisvësatëmimo iki gyvos galvos bausmë taikoma siekiant atpildo ir atgrasymo, taippat individualios prevencijos tikslø. Atpildo ir atgrasymo tikslas pasiekiamasnustatant tam tikrà privalomà iðbûti laisvës atëmimo terminà. Ðiam terminuipasibaigus, tolimesnis bausmës taikymas pateisinamas visuomenës apsaugos nuokaltininko keliamo pavojaus interesais. Kaltininko pavojingumas ilgainiui galikisti ir tai kelia naujus bausmës pagrástumo klausimus Konvencijos 5 str. 4 daliespagrindu.6 Juos turi spræsti ðio straipsnio reikalavimus atitinkanti (teisminë)institucija. Teismas pabrëþë, kad pirminis (t. y. pirmos instancijos) ir apeliaci-nis teismo procesai negali kartà ir visam laikui pagrásti nuteistojo laisvës atëmi-

3 Þin., 1995, Nr. 37-913; 2006, Nr. 17-595.4 Þr. http://cmiskp.echr.coe.int/tkp197/view.asp?item=1&portal=hbkm&action=html&high-light=71555/01%20|%20by%20|%20Ira%20|%20Samuel%20|%20EINHorn%20|%20Fran-ce&sessionid=14189266&skin=hudoc-en5 Originalus angliðkas tekstas yra: „(a) the lawful detention of a person after conviction by a competentcourt;(...)“. Taigi Konvencijos 5 str. 1 dalies a punkte, taip pat ketvirtoje ðio straipsnio dalyje sàvo-ka „detention“ yra plati ir apima ne tik sulaikymà, kaip kardomàjà priemonæ, bet ir bet koká laisvësatëmimà, taigi ir laisvës atëmimo bausmæ. Tokiu aiðkinimu remiasi ir Europos þmogaus teismoteismas (þr. þemiau pateikiamas sprendimø iðtraukas).6 Þr. ankstesnæ iðnaðà.

26

Straipsniai

mu iki gyvos galvos laikymo nelaisvëje Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies po-þiûriu (p. 87).7 2003 m. spalio 16 d. sprendime byloje Wynne prieð JungtinæKaralystæ (App. Nr. 67385/01) teismas pakartojo ðias nuostatas, taip pat iðaið-kino, kad Konvencijos 5 str. 4 dalies nuostatos reikalauja periodinio nuteisto-jo keliamo pavojaus (teisminio) ávertinimo, atliekamo tinkama þodine proce-dûra, kuri, be kita ko, sudarytø galimybæ teismui apklausti liudytojus dëlaplinkybiø, apibûdinanèiø nuteistojo pavojingumà (p. 24, 25).8

Tarptautinio pilietiniø ir politiniø teisiø pakto (toliau vadinama – Paktas),prie kurio Lietuvos Respublika prisijungë Lietuvos Respublikos AukðèiausiosiosTarybos 1991 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. I-1136 Dël Lietuvos Respublikosprisijungimo prie Tarptautinës þmogaus teisiø chartijos dokumentø,9 10 str. pir-moji dalis numato: „Su visais asmenimis, kuriems atimta laisvë, turi bûti elgiamasihumaniðkai ir gerbiant prigimtiná þmogaus asmenybës orumà.“ Treèioji ðio straips-nio dalis numato: „Penitenciarinëje sistemoje nuteistiesiems numatomas toks reþi-mas, kurio pagrindinis tikslas yra jø pataisa ir socialinis perauklëjimas“.10 Atkreipti-nas dëmesys, kad ðios Pakto nuostatos nenumato iðimèiø kokioms nors nuteistøjøgrupëms (pvz., nuteistiesiems iki gyvos galvos), kurioms galëtø bûti keliami kitiákalinimo tikslai ir nebûtø taikomi humaniðko elgesio standartai.

Tarptautinio baudþiamojo teismo Romos statuto (toliau vadinama – Sta-tutas), kurá Lietuvos Respublika ratifikavo 2003 m. balandþio 1 d. ástatymuDël Tarptautinio baudþiamojo teismo Romos statuto ratifikavimo,11 110 straips-nyje numatyta: „Nuteistajam atlikus du treèdalius bausmës arba, jeigu jam pa-skirta laisvës atëmimo iki gyvos galvos bausmë, atlikus 25 metus bausmës, Teismasperþiûri bausmæ ir sprendþia, ar jà sumaþinti“.

7 Þr. http://cmiskp.echr.coe.int/tkp197/view.asp?item=1&portal=hbkm&action=html&high-light=Stafford&sessionid=14189266&skin=hudoc-en8 Þr. http://cmiskp.echr.coe.int/tkp197/view.asp?item=1&portal=hbkm&action=html&high-light=Wynne&sessionid=14189266&skin=hudoc-en9 Þin., 1991, Nr. 9-244.10 Paþymëtina, kad anglø kalba yra toks tekstas: „The penitentiary system shall comprise treatment ofprisoners the essential aim of which shall be their reformation and social rehabilitation“. Prancûzø kalba:“Le régime pénitentiaire comporte un traitement des condamnés dont le but essentiel est leur amendementet leur reclassement social“. Taigi þodþiai „pataisa“ ir „socialinis perauklëjimas“ lietuviðkame vertimepanaudoti, siekiant prisitaikyti prie nacionalinës sistemos, ir neatitinka teksto originalo bei ðiuolai-kinës europinës laisvës atëmimo bausmës vykdymo tikslø tradicijos. Plaèiau þr. Sakalauskas G. Áka-linimas Lietuvoje: praktika ir prasmë // Sociologija. Mintis ir veiksmas, 2007, Nr. 2, p. 122-134.11 Þin., 2003, Nr. 49-2156.

27


Europos Sàjungos Tarybos pagrindø sprendimai

Europos Sàjungos Tarybos 2002 m. birþelio 13 d. pagrindø sprendimo2002/584/TVR Dël Europos areðto orderio ir perdavimo tarp valstybiø nariøtvarkos12 5 str. 2 dalyje yra numatyta: „Jei uþ nusikalstamà veikà, dël kurios yraiðduotas Europos areðto orderis, baudþiama laisvës atëmimu iki gyvos galvos arbaákalinimu iki gyvos galvos, minëto areðto orderio vykdymui gali bûti taikomas rei-kalavimas, kad iðduodanèioji valstybë narë savo teisës sistemoje turëtø nuostatas dëlskirtos bausmës ar kitokios priemonës persvarstymo gavus toká praðymà arba nevëliau kaip po 20 metø, arba turëtø nuostatas dël malonës suteikimo, kurio asmuoturi teisæ praðyti pagal iðduodanèiosios valstybës narës teisæ arba praktikà, siekda-mas, kad tokia bausmë arba priemonë nebûtø vykdoma“.

Europos Tarybos Ministrø komiteto rekomendacijos

Europos Tarybos Ministrø komitetas 1976 m. vasario 17 d. priimtoje re-zoliucijoje Nr. (76)2 Dël elgesio su ilgam terminui nuteistais kaliniais reko-menduoja valstybëms narëms uþtikrinti, kad visø kaliniø, taip pat nuteistøjøiki gyvos galvos, bylos bûtø perþiûrimos siekiant nustatyti, ar jau galima kiekámanoma anksèiau suteikti lygtiná paleidimà.

Europos Tarybos Ministrø komitetas 2003 m. rugsëjo 24 d. priimtos re-komendacijos Nr. (2003) 22 valstybëms narëms Dël lygtinio paleidimo (paro-lio) bendruosiuose principuose taip pat teigia, kad, norint sumaþinti þalingàákalinimo poveiká ir skatinti kaliniø ásiliejimà á visuomenæ sàlygomis, padedan-èiomis garantuoti laisvëje esanèios visuomenës saugumà, ástatymai lygtiná pa-leidimà turëtø leisti taikyti visiems laisvës atëmimo bausme nuteistiems asme-nims, taip pat atliekantiems laisvës atëmimo iki gyvos galvos bausmæ.

Taip pat paþymima (VIII skyrius), kad sprendimas dël lygtinio paleidimoturëtø bûti priimamas uþtikrinant nuteistojo teisæ dalyvauti nagrinëjant jo klau-simà ir bûti iðklausytam, taip pat turi bûti uþtikrinama galimybë skøsti ðá spren-dimà aukðtesnei nepriklausomai ir neðaliðkai institucijai. Taigi faktiðkai reko-menduojama nustatyti, kad lygtinio paleidimo klausimà spræstø teismas.

Europos Tarybos Ministrø komitetas 2003 m. spalio 9 d. priëmë reko-mendacijà Nr. (2003) 23 valstybëms narëms Dël ákalinimo ástaigø administra-cijos darbo su nuteistaisiais laisvës atëmimu iki gyvos galvos ir ilgalaikëmis lais-vës atëmimo bausmëmis. Ðioje rekomendacijoje iðreiðkiamas bendras principas,kad teisinës padëties poþiûriu neturëtø bûti daromas skirtumas tarp nuteistøjø

28

Straipsniai

vien dël jø atliekamos bausmës termino ir su nuteistaisiais iki gyvos galvos turë-tø bûti dirbama remiantis taip paèiais principais, kaip ir su kitais ilgiems termi-nams nuteistais asmenimis.

Rekomendacijoje pabrëþiama, kad kiekvienam nuteistajam turi bûti suda-romas individualus bausmës atlikimo planas ir pagal galimybes kuo aktyviaudalyvaujant paèiam nuteistajam. Ðis planas turëtø bûti sudaromas, remiantiskruopðèiu nuteistojo keliamø pavojø ir jo poreikiø ávertinimu. Rekomenduoja-ma, kad ðis ávertinimas bûtø atliekamas aukðtos kvalifikacijos specialistø specia-lioje nuteistøjø laikymo ástaigoje. Planas turëtø bûti rengiamas kuo anksèiau,vos pradëjus atlikti bausmæ, nuolatos perþiûrimas ir, esant bûtinybei, koreguo-jamas.

Bausmës atlikimo plane turëtø bûti numatyta:– pradinë bausmës atlikimo vieta;– nuteistojo perkëlimas á kitas ákalinimo ástaigas, laipsniðkai ðvelninant jø

reþimà. Idealiu atveju bausmës atlikimas turëtø baigtis atviro tipo ástaigoje;– darbas, mokymasis ir kitos priemonës, kurios padëtø prasmingai leisti

laikà ákalinimo ástaigoje ir padidintø sëkmingos resocializacijos galimybes;– dalyvavimas specialiose programose ir kitos priemonës, skirtos daryti áta-

kà nuteistojo keliamam pavojui bei jo poreikiams taip, kad bûtø sumaþintas joelgesio antisocialumas ákalinimo ástaigoje ir recidyvo tikimybë po paleidimo iðákalinimo ástaigos;

– dalyvavimas turiningo laisvalaikio renginiuose, siekiant sumaþinti nei-giamà ilgo kalinimo poveiká nuteistajam.

Rekomendacijoje pabrëþiama, kad turi bûti ypaè kruopðèiai pasiruoðimalaikotarpiams prieð paleidþiant nuteistàjá ið ákalinimo vietos ir po paleidimo. Áðiø laikotarpiø planø paruoðimà turëtø bûti átraukiamas pats nuteistasis, taippat ástaigos ar organizacijos, kurios bus atsakingos uþ nuteistojo prieþiûrà jápaleidus á laisvæ.

KAI KURIØ UÞSIENIO ÐALIØ TEISËIR PRAKTIKA TAIKANT LYGTINÁ PALEIDIMÀ

LAISVËS ATËMIMU IKI GYVOS GALVOS NUTEISTIESIEMSÁvairios ðalys pasirenka skirtingà lygtinio paleidimo èia aptariamø nuteistøjø

formà bei turiná, kuris priklauso nuo ðalies baudþiamosios teisinës ir bausmiøvykdymo sistemos ypatumø. Apþvelgtina atskirø ðaliø teisë ir praktika. Paste-bëtina, jog kai kurios Europos ðalys (Ispanija, Kroatija, Norvegija, Portugalija,

29


Slovënija) savo baudþiamuosiuose ástatymuose ið viso nenumato laisvës atëmi-mo iki gyvos galvos bausmës. Þemiau pateikiami konkreèiø ðaliø teisës aktøvertimai yra atlikti ðio tyrimo autoriø. Jie nelaikytini oficialia teisës aktø versija.

Airija

Nuteistøjø iki gyvos galvos lygtiná paleidimà reguliuoja 2003 metø Bau-dþiamojo teisingumo (laikino kaliniø paleidimo) ástatymas (Criminal Justice(Temporary Release of Prisoners) Act, 2003), kuriuo buvo pakeistos kai kurios1960 metø Baudþiamojo teisingumo ástatymo (Criminal Justice Act, 1960) nuo-statos, pastarasis ástatymas, taip pat 1990 metø Baudþiamojo teisingumo ásta-tymas (Criminal Justice Act, 1990) ir 1939 metø Valstybiniø nusikaltimø ásta-tymas (Offences Against the State Act, 1939); ðie du ástatymai numato lygtiniopaleidimo apribojimus.

Asmená lygtinai (laikinai) paleisti ið laisvës atëmimo vietos turi teisæ Teisin-gumo, lygybës ir teisinës reformos ministras (anglø k. Minister for Justice, Equ-ality and Law Reform), kuris sprendimà priima atsiþvelgdamas á nuteistojo áka-linimo ástaigos virðininko, policijos (airiø k. Garda Siochana), Probacijos tarnybos(anglø k. Probation Board) ir probacijos bei gerovës tarnybos (anglø k. Proba-tion and welfare service) raportus ir rekomendacijas (1960 metø Baudþiamojoteisingumo ástatymo, pakeisto 2003 metø Baudþiamojo teisingumo (laikinokaliniø paleidimo) ástatymu, 2 straipsnio 1 dalis, 2 dalies h punktas).

Airijos ástatymai nenustato konkretaus termino, kada yra perþiûrimos nu-teistøjø iki gyvos galvos bylos ir sprendþiama dël galimybës taikyti lygtiná palei-dimà. Pagal nustatytas taisykles Probacijos tarnyba bylas perþiûri ir sprendþia,ar pateikti rekomendacijà teisingumo, lygybës ir teisinës reformos ministruipraëjus 7 metams nuo bausmës atlikimo pradþios.13 Nusprendus nesiûlyti nu-teistojo lygtiniam paleidimui, jo byla perþiûrima po 3 metø.

Probacijos tarnyba paprastai neperþiûri bylø, kuriose nuteistieji bausmesatlieka uþ:

– nuþudymà politiniais motyvais, valstybës vadovo, vyriausybës nario arkitos valstybës diplomato nuþudymà; policijos ar kalëjimø tarnybos pareigû-

12 OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 6 tomas, p. 34.13 Parole Board Annual Report 2005. http://www.justice.ie/en/JELR/ParoleReport05.pdf/Files/ParoleReport05.pdf, taip pat http://www.citizensinformation.ie/categories/justice/prison-system/parole_bo-ard_of_ireland

30

Straipsniai

no, vykdþiusio savo pareigas, nuþudymà (1990 m. Baudþiamojo teisingumoástatymo 3 str.);

– nuþudymus, kaip juos apibrëþia 1939 m. Valstybiniø nusikaltimø ásta-tymo 6 ir 18 straipsniai, t. y. dalyvaujant valstybës perversme ar antivalstybi-nëje organizacijoje.14

Laikino paleidimo trukmæ ir sàlygas nustato Teisingumo, lygybës ir teisi-nës reformos ministras (1960 m. Baudþiamojo teisingumo ástatymo, pakeisto2003 m. Baudþiamojo teisingumo (laikino kaliniø paleidimo) ástatymu, 2 str.1 dalis). Laikinas paleidimas gali trukti ir iki nuteistojo mirties.

Probacijos ir gerovës tarnyba nuo pat bausmës atlikimo pradþios nuolatrengia detalius nuteistojo poreikiø ir paþeidimø rizikos raportus, ið kuriø spren-dþiama apie jo vidiniø nuostatø ir elgesio progresà. Ðie, kartu ir kitø institucijøraportai yra ministro sprendimo dël nuteistojo laikinojo paleidimo pagrindas.Rengiant nuteistàjá laikinam paleidimui, vëlgi, atsiþvelgiant á jo keliamo pavo-jaus veiksnius ir jo poreikius, yra parengiamas laikinojo paleidimo planas. Jamenustatomos paleidimo sàlygos, nuteistojo ásipareigojimai, jo prieþiûros tvarka irpan. Plane paprastai nurodomi terminai, kada Probacijos ir gerovës tarnybaturi parengti paleidþiamojo asmens progreso ataskaitas. Ðiose ataskaitose raðo-ma, kaip vykdomos paleidimo plane numatytos sàlygos, nurodomi ávykæ nu-teistojo gyvenimo bûdo, elgesio, gyvenimo aplinkybiø pokyèiai, nurodomi siû-lymai dël laikinojo paleidimo sàlygø pakeitimo ir kt.15

Probacijos ir gerovës tarnybos raporte teigiama, kad didelë dalis laikinaipaleistø nuteistøjø iki gyvos galvos geba ásitvirtinti visuomenëje.

Ðiuo metu Airijoje yra laikinai paleista 60 nuteistøjø iki gyvos galvos.16

Ið viso 2006 metais Airijoje laisvës atëmimo iki gyvos galvos bausmæ atliko234 asmenys (5,54 nuteistøjø iki gyvos galvos ið 100 tûkst. gyventojø). Pagalpastaràjá rodiklá Airija uþima treèià vietà tarp Europos valstybiø (nusileisdama

14 Þr. http://www.citizensinformation.ie/categories/justice/prison-system/parole_board_of_ireland15 Pagal Probation & Welfare Service Life Sentence Supervision Notice, February 2005. http://www.probation.ie/pws/websitepublishing.nsf/attachmentsbytitle/Life+Sentence+Supervision+Notice+Feb-ruary+2005/$file/Life+Sentence+Supervision+Notice+February+2005.pdf16 Airijos Probacijos tarnybos duomenys:http://www.probation.ie/pws/websitepublishing.nsf/Content/Probation+Work+and+Research~Pro-bation+work+with+adults~Supervised+Temporary+Release

31


tik Jungtinei Karalystei ir Graikijai), ir Lietuvà (2,8 nuteistøjø iki gyvos galvosið 100 tûkst. gyventojø (2006)) lenkia beveik du kartus.17

Anglija ir Velsas

Nuteistøjø iki gyvos galvos lygtiná paleidimà reguliuoja 2003 metø Bau-dþiamojo teisingumo ástatymas (Criminal Justice Act, 2003)18 ir 1997 metøNusikaltimø (nuosprendþiø) ástatymas (Crime (Sentences) Act, 1997).19

Anglijoje ir Velse ástatymai nenustato konkretaus minimalaus kalinimo ter-mino, kuriam suëjus iki gyvos galvos kalëti nuteistam asmeniui atsiranda lygti-nio paleidimo galimybë (anglø k. tarrif period, toliau vadinama – lygtinio pa-leidimo terminas). Ðá terminà kiekvienu individualiu atveju nustato bylànagrinëjantis teismas, skirdamas bausmæ.

Tuomet, kai sankcijoje laisvës atëmimo bausmë iki gyvos galvos yra numa-tyta kaip alternatyvi bausmë (t. y. jos skyrimas nëra privalomas), ástatymai ne-apibrëþia net ir rekomenduojamo minimalaus lygtinio paleidimo termino. Jánustato bylà nagrinëjantis teisëjas savo nuoþiûra.

Tuomet, kai laisvës atëmimo bausmë iki gyvos galvos ástatyme yra numaty-ta kaip vienintelë galima bausmë (t. y. jos skyrimas yra privalomas), ástatymainustato rekomenduojamus minimalius lygtinio paleidimo terminus.

Visø pirma Baudþiamojo teisingumo ástatymo 269 str. 4 dalis ir Baudþia-mojo teisingumo ástatymo 21 priedo (toliau vadinama – Priedas) 4 str. numa-to atvejus, kada teismas turëtø nenustatyti lygtinio paleidimo termino. Vadina-si, kad ðiuose straipsniuose minimais atvejais asmeniui nesuteikiama galimybëbûti paleistam ið ákalinimo ástaigos.

Baudþiamojo teisingumo ástatymo 269 str. 4 dalis ir Priedo 4 str. 1 dalisnumato, kad lygtinio paleidimo terminas nenustatomas, jei nuteistasis nusikal-to bûdamas vyresnis nei 21 metø ir teismas mano, kad nusikaltimo sunkumasyra iðskirtinis. Priedo 4 str. 2 dalyje yra pateikiamas sàraðas nusikaltimø, kuriepaprastai turëtø bûti vertinami kaip iðskirtinio sunkumo:

17 Council of Europe Annual Penal Statistics. SPACE I: Survey 2006, Strasbourg, 23 January 2008.http://www.coe.int/t/e/legal_affairs/legal_co%2Doperation/prisons_and_alternatives/statistics_space_i/pc-cp%20(2007)%2009%20rev3%20-%20e%20(SPACE%202006)%2023-01-08.pdf18 Þr. http://opsi.gov.uk/acts/acts2003/ukpga_20030044_en_1.htm19 Þr. http://opsi.gov.uk/acts/acts1997/ukpga_19970043_en_1

32

Straipsniai

a) dviejø ar daugiau þmoniø nuþudymas, jei kiekvienas ið nuþudymø yrasusijæs su:

(i) kruopðèiu pasirengimu ar planavimu, arba(ii) aukos pagrobimu, arba(iii) seksualinio ar sadistinio pobûdþio veiksmais,

(b) vaiko nuþudymas, jei padarytas þiauriai ar dël seksualiniø, ar sadistiniømotyvø,

(c) nuþudymas dël politiniø, religiniø ar ideologiniø motyvø,(d) nuþudymas ávykdytas asmens, anksèiau jau nuteisto uþ nuþudymà.Priedo 5 straipsnis numato atvejus, kada rekomenduojamas minimalus lyg-

tinio paleidimo terminas yra 30 metø. Tai atvejai, kai nuteistasis nusikalsda-mas buvo vyresnis nei 18 metø ir jo nusikaltimà teismas vertina kaip labaisunkø, bet ne toká sunkø, kaip nurodytieji Priedo 4 straipsnyje. Pagal Priedo5 str. 2 dalá, paprastai, tokiais nusikaltimais pripaþástami:

a) policininko ar kalëjimo pareigûno, vykdanèiø savo pareigas, nuþudymas,b) nuþudymas panaudojant ðaunamàjá ginklà ar sprogmenis,c) nuþudymas dël savanaudiðkø paskatø,d) nuþudymas siekiant padaryti poveiká teisingumo vykdymui,e) nuþudymas, apimantis seksualinio ar sadistinio pobûdþio veiksmus,f) dviejø ar daugiau asmenø nuþudymas,g) nuþudymas, padarytas dël rasiniø ar religiniø motyvø ar dël nukentëju-

sio asmens seksualinës orientacijos,h) nuþudymas, kaip jis apibûdintas Priedo 4 straipsnio 2 dalyje, bet pada-

rytas jaunesnio nei 21 metø asmens.Priedo 4 str. 6 dalis numato, kad visais kitais atvejais asmenims, kurie

nusikalto bûdami vyresni nei 18 metø, tinkamas minimalus lygtinio paleidi-mo terminas yra 15 metø.

Dël nuteistøjø iki gyvos galvos lygtinio paleidimo, kai laisvës atëmimo baus-më yra numatyta kaip vienintelë galima bausmë, sprendþia valstybës sekretorius(anglø k. Secretary of State), atsiþvelgdamas á nepriklausomos Lygtinio paleidi-mo tarnybos (anglø k. Parole Board) rekomendacijas ir Lordo Vyriausiojo Tei-sëjo (anglø k. Lord Chief Justice) bei bylà nagrinëjusio teisëjo (jeigu yra tokiagalimybë) nuomonæ (Nusikaltimø (nuosprendþiø) ástatymo 29 str.).

Dël nuteistøjø iki gyvos galvos lygtinio paleidimo, kai laisvës atëmimo baus-më baudþiamajame ástatyme iki gyvos galvos yra numatyta kaip alternatyvi bausmë

33


(t. y. jos skyrimas nëra privalomas), sprendþia valstybës sekretorius, remdamasisLygtinio paleidimo tarnybos rekomendacija (Nusikaltimø (nuosprendþiø) ásta-tymo 28 str.5 pastraipa).

Pirmàjá nuteistojo iki gyvos galvos pavojingumo (rizikos veiksniø) vertini-mà Lygtinio paleidimo tarnyba atlieka likus 3 metams iki nustatyto paleidimogalimybës termino arba atlikus 17 metø bausmës, jeigu tai yra trumpesnis ter-minas. Ðiam vertinimui ruoðiamasi, kartu koreguojamas kalinio negatyvus el-gesys visà ákalinimo laikotarpá, nuo pat bausmës atlikimo pradþios. Pasiruoði-mas vyksta keliais etapais.20

1) Pirminis apgyvendinimas Pagrindiniame centre (anglø k. Main Center).Pagrindiniame centre nuteistasis iki gyvos galvos apgyvendinamas pirmuo-

sius 3 metus. Èia kvalifikuoti specialistai tiria ir vertina nuteistàjá bei rengiadetalø bausmës atlikimo planà. Ðiame plane nurodomos pagrindinës problemi-nës sritys, kurioms turi bûti skiriamas dëmesys, reikiamos prieþiûros ir ugdymopriemonës. Nuteistasis supaþindinamas su tuo planu.

Vëliau nuteistasis iðsamiai vertinamas kas 3 metus, taip pat daromi kasme-tiniai jo ávertinimai. Be to, kasmet, atsiþvelgiant á nuteistojo ávertinimà, sufor-muluojami trumpalaikiai uþdaviniai, kuriø sprendimo sëkmë þymima kasmeti-niuose ávertinimuose. Pagal visus ðiuos duomenis vertinama nuteistojo raida.Tai yra medþiaga vëlesniam Lygtinio paleidimo tarnybos vertinimui, atlieka-mam priartëjus paleidimo terminui.

2) Apgyvendinimas ávairaus saugumo lygio kalëjimuosePraëjus 3 metams Pagrindiniame centre, yra sprendþiama dël nuteistojo

perkëlimo á kità laisvës atëmimo ástaigà (grieþto (B kategorijos) arba vidutinio(C kategorijos) saugumo lygio kalëjimus). Maþiausiai kas treji metai, atsiþvel-giant á ataskaitas apie nuteistàjá ir jo poreikius, nurodytus bausmës atlikimoplane, sprendþiama dël jo perkëlimo á ðvelnesnes laikymo sàlygas ir daugiauatsakomybës suteikianèias ákalinimo ástaigas. Paþymëtina, jog tam, kad bûtøkeièiamas bausmës atlikimo reþimas (ástaiga), reikalaujama akivaizdaus nuteis-tojo nuostatø ir elgesio pagerëjimo.

20 Pagal The Management and Review of Life-Sentence Prisoners in England and Wales by Vicki V.R. Harris // Long-Term Offenders 1992 – Volume 4, Number 2, http://www.csc-scc.gc.ca/text/pblct/forum/e042/042q_e.pdf

34

Straipsniai

3) Bausmës atlikimas atvirosiomis sàlygomisEsant Lygtinio paleidimo tarnybos rekomendacijai bei Kalëjimø ministro

pritarimui, nuteistasis gali bûti perkeltas á atviràjà ákalinimo ástaigà (D katego-rijos ákalinimo ástaigà). Tai neaptverta ástaiga, kurioje nuteistieji turi teisæ uþ josribø dirbti ar dalyvauti mokymo programose, taip pat aplankyti savo namus.

4) Pasiruoðimas paleisti nuteistàjáPriartëjus paleidimo galimybës terminui, Lygtinio paleidimo tarnyba atlie-

ka nuteistojo ávertinimà. Lygtinio paleidimo tarnybai nusprendus rekomen-duoti asmená paleisti ið ákalinimo ástaigos, jei tam siûlymui pritaria valstybëssekretorius, nustatoma preliminari paleidimo data. Asmuo dar kurá laikà atlie-ka bausmæ atviromis sàlygomis, o vëliau 6–9 mënesiams perkeliamas á ikipalei-diminius namus (anglø k. pre-release hostel), esanèius ðalia ákalinimo ástaigø.Èia jam keliamas uþdavinys susirasti darbà ir pradëti reintegracijà á visuomenæ.Galutinis sprendimas dël asmens paleidimo priimamas atsiþvelgiant á pasiruoði-mo paleisti nuteistàjá laikotarpio rezultatus.

Paleidþiamam asmeniui áteikiamas paleidimo sàlygø nuoraðas (anglø k. lifelicence). Ðios sàlygos yra taikomos asmeniui visà likusá jo gyvenimà. Asmenápriþiûri ir apie jo reintegracijà á visuomenæ valstybës sekretoriui ataskaitas raðoProbacijos tarnyba. Po maþiausiai ketveriø metø ir esant Probacijos tarnybosrekomendacijai, vidaus reikalø ministras gali atðaukti asmens prieþiûrà. Kitavertus, asmuo gali bûti gràþintas atlikti bausmæ, jei valstybës sekretorius mano,kad tai yra bûtina dël visuomenës saugumo.

1992 metø duomenimis, tik 2 proc. paleistø nuteistøjø padarë sunkiusnusikaltimus per pirmuosius dvejus metus po paleidimo ir 4 proc. – per pir-muosius penkerius metus.

2005 metais Anglijoje ir Velse laisvës atëmimo iki gyvos galvos bausmæatliko 5883 asmenys. Pagal absoliutø jø skaièiø Anglija ir Velsas pirmauja Eu-ropoje, o pagal jø skaièiø 100 tûkst. gyventojø (11,02) nusileidþia tik Ðkotijai(12,84). Paþymëtina, kad pagal absoliutø nuteistøjø iki gyvos galvos skaièiøantrà – treèià vietas uþimanèiose Vokietijoje ir Turkijoje nuteistøjø iki gyvosgalvos yra tris kartus maþiau (atitinkamai 1864 ir 1844). Taip pat paþymëtina,kad santykinis nuteistøjø iki gyvos galvos skaièius Europoje (neskaitant Jungti-nës Karalystës) tik keturiose valstybëse virðija 3 nuteistuosius iki gyvos galvos ið100 tûkst. gyventojø (Graikijoje 5,64, Airijoje 5,5421, Liuksemburge 3,30, Al-

21 2006 m. duomenys.

35


banijoje 3,03), tad Anglija ir Velsas pagal ðá rodiklá keletà kartø lenkia daugelákontinentinës Europos valstybiø.22

Austrija

Austrijos baudþiamojo kodekso23 (toliau vadinama – Austrijos BK) 18straipsnyje átvirtinta, jog laisvës atëmimo bausmë gali bûti iki gyvos galvos arbaterminuota. Terminuotos laisvës atëmimo bausmës trukmë – nuo vienos die-nos iki 20 metø. Pagal Austrijos BK 36 straipsná, asmenims iki 21 metø lais-vës atëmimo bausmë iki gyvos galvos neskiriama.

Austrijos BK 46 str. 5 dalyje átvirtinta, jog „teisës paþeidëjas, nuteistas lais-vës atëmimo iki gyvos galvos bausme, negali bûti lygtinai paleistas anksèiau, neiatliks penkiolikos metø laisvës atëmimo bausmæ. Jei ði sàlyga iðpildyta, jis gali bûtilygtinai paleidþiamas tuomet, kai pagal jo asmená, buvusá gyvenimà, doro elgesioperspektyvà ir elgesá kalint tikëtina, kad jis nenusikals pakartotinai ir netgi dëlveikos sunkumo nëra bûtina toliau atlikti bausmæ, jog kitiems bûtø daromas povei-kis nenusikalsti“. Lygtinai paleidus laisvës atëmimu iki gyvos galvos nuteistàasmená, jam nustatoma deðimties metø bandomasis laikotarpis (Austrijos BK48 str. 1 d.). Teismas skiria lygtinai paleistajam nurodymus (Austrijos BK51 str.), taip pat probacijos tarnybos pagalbà (Austrijos BK 52 str.). Jis galipratæsti bandomàjá terminà iki penkiolikos metø (Austrijos BK 53 str.).

Pagal Austrijos BK laisvës atëmimo iki gyvos galvos bausmë gali bûti paskir-ta tik uþ tyèines veikas, dël kuriø tiesiogiai buvo atimta gyvybë bent vienam þmo-gui (iðimtis – padëjimas nusiþudyti, uþ kurá numatoma 5 metø laisvës atëmimobausmë (Austrijos BK 78 str.), taip pat masinio naikinimo ginklø gamyba, kuo-met þmogaus mirtis nëra bûtina sàlyga (Austrijos BK 177a str. 2 d.)). Uþ geno-cidà numatoma tik laisvës atëmimo iki gyvos galvos bausmë, kitais atvejais – kaipalternatyva terminuotam laisvës atëmimui (Austrijos BK 321 str. 1 d.).

Laisvës atëmimo iki gyvos galvos bausmë pagal Austrijos BK, be paminëtøveikø, taip pat gali bûti skiriama uþ: nuþudymà sunkinanèiomis aplinkybëmis(Mord; 75 str.), prievartiná pagrobimà, sukëlusá mirtá (102 str. 3 d.), sunkø

22 Duomenø ðaltinis: Council of Europe Annual Penal Statistics. SPACE I: Survey on Prison Popu-lations,Survey 2005, Strasbourg, 30 January 2007.http://www.coe.int/t/e/legal_affairs/legal_co%2Doperation/prisons_and_alternatives/statistics_spa-ce_i/Council%20of%20Europe_SPACE%20I%20-%202005%20-%20final%20version.pdf23 Strafgesetzbuch vom 23. Januar 1974, mit späteren Änderungen bis 8. Mai 2006.

36

Straipsniai

plëðimà, sukëlusá mirtá (143 str. 3 d.), padegimà, sukëlusá mirtá (169 str. 3 d.),oro piratavimà, sukëlusá daugelio þmoniø mirtá (185 str. 2 d.), tyèiná grësmësoro transporto eismo saugumui sukëlimà, sukëlusá daugelio þmoniø mirtá(186 str. 3 d.), iðþaginimà, sukëlusá mirtá (201 str. 2 d.), sunkø seksualináneveiksnaus asmens prievartavimà, sukëlusá mirtá (206 str. 3 d.).

2008 m. geguþës 1 d. Austrijos ákalinimo ástaigose kalëjo 193 laisvës at-ëmimu iki gyvos galvos nuteisti asmenys (Steino, Garsteno, Karlau ir Ðvarcauákalinimo ástaigose).24

Vokietija

Pagal Vokietijos baudþiamojo kodekso25 (toliau vadinama – Vokietijos BK)38 straipsná laisvës atëmimo iki gyvos galvos bausmë laikytina terminuoto lais-vës atëmimo iðimtimi, kai jos trukmë neribojama: „Laisvës atëmimo bausmë yraterminuota, jei ástatymas nenumato laisvës atëmimo iki gyvos galvos bausmës“ (Vo-kietijos BK 38 str. 1 d.). Terminuotos laisvës atëmimo bausmës trukmë yranuo 1 mënesio iki 15 metø (Vokietijos BK 38 str. 2 d.). Esant ástatyme nu-matytiems bausmæ ðvelninantiems pagrindams, laisvës atëmimo iki gyvos gal-vos bausmë gali bûti maþinama iki terminuoto laisvës atëmimo nuo 3 iki 15 me-tø (Vokietijos BK 49 str. 1 d. 1 p.).

Pagal Vokietijos BK 54 str. 2 dalá laisvës atëmimo iki gyvos galvos baus-më negali bûti skiriama subendrinus kelias terminuotas laisvës atëmimo baus-mes. Apskritai, subendrinta bausmë negali siekti visø bausmiø sumos (Vokieti-jos BK 54 str. 1 d.). Subendrinant kelias laisvës atëmimo iki gyvos galvosbausmes, skiriama tik viena laisvës atëmimo iki gyvos galvos bausmë.

Pagal Jaunimo teismo ástatymo nuostatas26 jaunuoliams iki 18 m. nustaty-ta maksimali laisvës atëmimo trukmë 10 metø; bausmë iki gyvos galvos jiemsnetaikoma (Vokietijos Jaunimo teismo ástatymo 18 str. 1 d.).

Vokietijos Konstitucinis teismas 1977 m. nagrinëjo laisvës atëmimo ikigyvos galvos konstitucingumà. Jis pripaþino, kad laisvës atëmimo iki gyvos gal-vos bausmë neprieðtarauja Vokietijos konstitucijai, taèiau, atsiþvelgiant á þmo-giðkà orumà bei teisinës valstybës principà, yra bûtina numatyti ástatyminæ gali-

24 Österreich – für 10 Delikte gibt es lebenslang // Blaulicht und Graulicht – das Online Magazin,01.05.2008. http://diegalerie.wordpress.com/2008/05/01/osterreich-fur-10-delikte-gibt-es-lebenslang/25 Strafgesetzbuch vom 15. Mai 1871, in der Fassung vom 11. März 2008.26 Jugendgerichtsgesetz, in der Fassung vom 11. Dezember 1974 mit späteren Änderungen.

37


mybæ bûti paleistam á laisvæ ir vien malonës galimybës nepakanka.27 Pabrëþia-ma, kad ir nuteistieji iki gyvos galvos turi teisæ á resocializacijà bei integracijà.28

Bausmiø vykdymo ástatymai nenumato ðiai kategorijai nuteistøjø jokiø su tuosusijusiø (jø padëtá grieþtinanèiø) iðimtiniø nuostatø.

Vokietijos BK 57a straipsnis numato neatliktos laisvës atëmimo iki gyvosgalvos bausmës dalies vykdymo atidëjimà:

„57a straipsnis. Neatliktos laisvës atëmimo iki gyvos galvos bausmësdalies vykdymo atidëjimas

(1) Teismas atideda neatliktos laisvës atëmimo iki gyvos galvos bausmës daliesvykdymà, kai:

1) atlikta penkiolika metø bausmës,2) nëra sunkios nuteistojo kaltës, dël kurios reikëtø vykdyti bausmæ,3) yra 57 str. 1 dalies 1 sakinio 2 ir 3 punktuose numatytos sàlygos.57 str. 1 dalies 2 sakinys ir 5 dalis galioja atitinkamai.

(2) Atlikta bausmë 1 dalies 1 sakinio 1 punkto prasme yra bet koks laisvësatëmimas, kurá nuteistasis atliko dël savo veikos.29

(3) Bausmës vykdymo atidëjimo trukmë yra penkeri metai. 56 str. 2 dalies1 sakinys ir 56b–56g straipsniai bei 57 str. 3 dalies 2 sakinys galioja atitinkamai.

(4) Teismas gali nustatyti ne ilgesná kaip dvejø metø terminà, iki kurio pabai-gos nuteistasis negali teikti praðymo atidëti jam likusios bausmës dalies vykdymà.“

Èia nurodomas Vokietijos BK 57 str. reglamentuoja neatliktos terminuo-tos laisvës atëmimo bausmës dalies vykdymo atidëjimà. Atkreiptinas dëmesys áðio straipsnio 1 dalies 1 sakinio 2 ir 3 punktus, 2 sakiná bei 3 ir 5 dalis:

„57 straipsnis. Neatliktos terminuotos laisvës atëmimo bausmës daliesvykdymo atidëjimas

(1) Teismas atideda neatliktos terminuotos laisvës atëmimo bausmës dalies vyk-dymà, kai:

1) atlikti du treèdaliai paskirtos bausmës, bet ne maþiau kaip du mënesiai,2) tai gali bûti pateisinama atsiþvelgiant á visuomenës saugumo interesus ir3) nuteistasis sutinka.

27 Þr. BVerfGE 45, 187; taip pat Zierlein K. G. Grundrechtsschutz im Strafrecht, Strafverfahrens-und Strafvollzugsrecht unter Berücksichtigung der Rechtsprechung des Bundesverfassungsgerichts// Teisë, 2000, Nr. 36, p. 121.28 Laubenthal K. Strafvollzug. 3. Heidelberg: Aufl. Springer Verlag, 2003, p. 66.29 Taigi áskaièiuojamas ir ikiteisminio suëmimo laikas (aut. past.).

38

Straipsniai

Priimant sprendimà turi bûti atsiþvelgta á nuteistojo asmenybæ, ankstesná gy-venimà, veikos aplinkybes, teisinio gërio, kuriam recidyvo atveju bûtø sukeltas pa-vojus, svorá, nuteistojo elgesá ákalinimo ástaigoje, socialinæ padëtá ir tikëtinà baus-mës dalies vykdymo atidëjimo poveiká.

<...>(3) 56a–56g straipsniai galioja atitinkamai; bausmës dalies vykdymo atidëji-

mo trukmë, net ir tuomet, kai ji vëliau sutrumpinama, negali bûti maþesnë neineatliktoji bausmës dalis. Jei nuteistasis atliko bent vieneriø metø laisvës atëmimobausmæ, kol likusios dalies vykdymas buvo atidëtas, tuomet, kaip taisyklë, teismas joprieþiûrai ir vadovavimui likusiam bausmës dalies vykdymo atidëjimo laikui ar jodaliai skiria probacijos darbuotojà.

<...>(5) Teismas gali neatidëti neatliktos laisvës atëmimo bausmës dalies vykdymo,

jeigu nuteistasis davë nepakankamus arba klaidingus parodymus apie konfiskuoti-nus daiktus arba konfiskuotinais jie netapo todël, kad nukentëjusiajam dël veikoskilo teisë pagal 73 str. 1 dalies 2 sakiná.

<...>“Taigi teismas gali neiðleisti nuteistojo iki gyvos galvos, jei tai prieðtarautø

visuomenës saugumo interesams (Vokietijos BK 57 str. 1 d. 1 p.). Teismasapie tai turi nuspræsti, remdamasis eksperto iðvada.

Kita bûtina sàlyga – neturi bûti sunkios kaltës kaip tolesnio bausmës atliki-mo prielaidos. Kaltë ir jos sunkumas priklauso nuo bendrøjø kaltës nustatymo,skiriant bausmæ, normø pagal Vokietijos BK 46 str. 1 dalá, pagal kurià kaltëyra atitinkamo dydþio bausmës skyrimo pagrindas. Laisvës atëmimo iki gyvosgalvos bausmë Vokietijos BK numatyta tik uþ nusikalstamas veikas, susijusiassu nuþudymu esant sunkinanèioms aplinkybëms arba sunkius nusikaltimus,sukëlusius nukentëjusiojo mirtá: nuþudymas sunkinanèiomis aplinkybëmis(Mord; BK 211 str.), ypatingai sunkus nuþudymas (BK 212 str. 2 d.), geno-cidas (TT BK 6 str.),30 nusikaltimai þmoniðkumui (TT BK 7 str. 1 d. 1 ir2 p.), karo nusikaltimai prieð asmenis (TT BK 8 str. 1 d. 1 p.), rengimasiskarinei agresijai (BK 80 str.), valstybës iðdavimas (BK 81 str.), seksualinis vai-kø iðnaudojimas, sukëlæs mirtá (BK 176b str.), seksualinis prievartavimas ir/

30 Tarptautinei teisei priskirtini nusikaltimai numatyti atskirame teisës akte – Tarptautinës teisës bau-dþiamajame kodekse (Völkerstrafgesetzbuch vom 26. Juni 2002). Sutrumpintai jis pavadintas TT BK.

39


arba iðþaginimas, sukëlæs mirtá (BK 178 str.), plëðimas/turto prievartavimas,sukëlæs mirtá (BK 251 str.), padegimas, sukëlæs mirtá (BK 306c str.), prievarti-nis þmogaus pagrobimas (BK 239a str. 3 d.), ákaitø paëmimas (239b str. 2 d.),branduolinis sprogdinimas (307 str. 3 d.), sprogdinimas (308 str. 3 d.), jo-nizuojanèiø spinduliø panaudojimas (309 str. 4 d.), plëðikiðkas vairuotojo uþ-puolimas (316a str. 3 d.), oro ar laivø transporto uþpuolimas (316c str. 3 d.) irkai kurie kiti nusikaltimai. Uþ pirmuosius 5 nusikaltimus laisvës atëmimo ikigyvos galvos bausmë yra vienintelë sankcijoje numatyta bausmë. Teismas, skirda-mas bausmæ, nustato „áprastà“ teisiamojo kaltæ, pavyzdþiui, paskirdamas jam lais-vës atëmimà iki gyvos galvos uþ nuþudymà sunkinanèiomis aplinkybëmis pagalVokietijos BK 211 str. (Mord). Ðio straipsnio sankcija nebeleidþia kaltës labiaudiferencijuoti, nes teismas gali paskirti vienintelæ bausmæ. Net ir tais atvejais, kaiði bausmë sankcijoje yra numatoma kaip alternatyva, jos „viduje“ negalimas joksdiferencijavimas. Teismas, atsiþvelgdamas á motyvus, nusikaltimo padarymo bû-dus, aukø skaièiø ir kitas panaðias aplinkybes bei nustatydamas „sunkià kaltæ“,tokiu bûdu pabrëþia didesnæ teisiamojo kaltæ nei reikia „tipiðkam“ ðios bausmëspaskyrimo atvejui.31 Tokiu bûdu laisvës atëmimo bausme iki gyvos galvos nuteis-tas asmuo, atkalëjæs 15 metø, gali nebûti ið karto paleidþiamas á laisvæ (nors teisi-ne prasme tai yra ámanoma). Vidutiniðkai nuteistieji iki gyvos galvos Vokietijosteismø praktikoje paleidþiami atkalëjæ vidutiniðkai 17–20 metø skirtos baus-mës. Jei nustatoma sunki kaltë, ðis vidurkis padidëja iki 23–25 metø.32

Pagal Vokietijos Laisvës atëmimo bausmës vykdymo kodeksà33 ir nuteistie-ji iki gyvos galvos turi teisæ á trumpalaikes iðvykas bei atostogas, kai bûna atlikæne maþiau kaip 10 metø laisvës atëmimo bausmës arba jeigu jie jau yra perkeltiá atviro tipo ástaigas ar tokiam perkëlimui yra tinkami (Vokietijos Laisvës at-ëmimo bausmës vykdymo kodekso 13 str. 3 d.).

1 lentelëje pateikta nuteistøjø iki gyvos galvos Vokietijoje statistika (kiek-vienø metø kovo 31 d.). Joje matyti, kad tokiø asmenø kasmet daugëja. Di-dþioji dalis (maþdaug 99 %)34 laisvës atëmimo iki gyvos galvos bausmiø skiria-

31 Laubenthal K. Strafvollzug. 3. Aufl. Springer Verlag. Heidelberg, 2003, p. 88.32 Pagal www.wikipedia.de, Lebenslange Freiheitsstrafe.33 Strafvollzugsgesetz vom 16. März 1976 mit späteren Änderungen.34 Morgenstern Ch. „Lebenslang“ ernst nehmen – die Praxis der lebenslangen Freiheitsstrafe // NeueKriminalpolitik, 2004, Nr. 2, p. 53.

40

Straipsniai

ma uþ nuþudymà sunkinanèiomis aplinkybëmis (Mord; BK 211 str.). Kartupaþymëtina, jog Vokietijos baudþiamojoje teisëje iðimtiniais atvejais gali bûtiskiriamas vadinamasis „saugus kalinimas“ (Sicherungsverwahrung) – pataisos irsaugumo priemonë. Ji skiriama nuosprendþiu arba nuteistajam jau kalint uþpadarytus sunkius nusikaltimus, kai ávertinus nusikaltëlio asmenybæ padaromaiðvada, kad jis ir atlikæs bausmæ gali kelti pavojø visuomenei (Vokietijos BK66–66b str.). 2007 m. kovo 31 d. taip kalinami buvo 427 asmenys.35 Ðie as-menys skaièiuojami kartu su nuteistaisiais iki gyvos galvos.

2 lentelëje pateiktas uþ nuþudymus nuteistø asmenø skaièiaus dinamikaVokietijoje. Kaip jau buvo minëta, laisvës atëmimas iki gyvos galvos gali bûtipaskirtas ir uþ kitas nusikalstamas veikas, susijæs su tyèiniu ar neatsargiu gyvy-bës kitam þmogui atëmimu, taèiau daþniausiai ði bausmë skiriama uþ nuþudy-mà. Palyginus abi lenteles matyti, kad nuteistøjø iki gyvos galvos daugëja spar-èiau nei kasmet ðia bausme nuteisiamø asmenø. Norint atsakyti á klausimà,kodël taip yra, reikëtø atskiro tyrimo.36 Atkreiptinas dëmesys á tai, kad per2007 m. Lietuvoje uþ nuþudymà (Lietuvos BK 129 str.) buvo nuteisti 276asmenys,37 o tai yra tik perpus maþiau nei 20 kartø daugiau gyventojø turinèio-je Vokietijoje (uþregistruotø nuþudymø santykio skirtumas maþesnis: 2007 m.Vokietijoje buvo uþregistruoti 2347 nuþudymai,38 Lietuvoje – 280, t. y. dau-giau nei 8 kartus maþiau, taèiau ðie skaièiai bei jø palyginimas sudëtingesnis,nes esminius skirtumus gali lemti vien tik registravimo taisyklës bei praktika).Pastebëtina, jog vien ðis palyginimas neleidþia daryti kategoriðkø iðvadø apienusikalstamo elgesio (ðiuo atveju – nuþudymø) paplitimà abiejose ðalyse. Pa-vyzdþiui, 2006 m. uþ sveikatos sutrikdymus Vokietijoje buvo nuteisti 63 063asmenys, o Lietuvoje – „tik“ 1 441, t. y. per 40 kartø maþiau. Ðie skirtumaigali atsirasti dël skirtingos nusikalstamø veikø kvalifikavimo praktikos, forma-lios ir neformalios socialinës kontrolës intensyvumo skirtumø, galiausiai, ir dëlskirtingo þmoniø agresyvumo.

35 2003 m. tokiø asmenø buvo 306, 2004 m. – 304, 2005 m. – 350, 2006 m. – 375.36 Morgenstern Ch. „Lebenslang“ ernst nehmen – die Praxis der lebenslangen Freiheitsstrafe // NeueKriminalpolitik, 2004, Nr. 2, p. 52-55.37 2007 m. – 209.38 Polizeiliche Kriminalstatistik. Grundtabelle ohne Tatortverteilung ab 1987. http://www.bka.de/pks/zeitreihen/pdf/t01.pdf

41


2 lentelë.

Laisvës atëmimo bausmæ iki gyvos galvos atliekantys nuteistieji Vokietijoje39

* Kartu su saugiai kalinamaisiais (Sicherungsverwahrung)** Nuo 1992 m. visos Vokietijos þemës.

3 lentelë.

Nuteistieji uþ nuþudymus Vokietijoje40

Metai Nuteistieji* kovo 31 d. Metai Nuteistieji* kovo 31 d.

1980 956 1998 1450

1985 1062 1999 1513

1990 1149 2000 1598

1991 1177 2001 1658

1992** 1307 2002 1722

1993 1294 2003 2080

1994 1302 2004 2098

1995 1314 2005 2214

1996 1327 2006 2294

1997 1378 2007 2400

39 Pagal Morgenstern Ch. „Lebenslang“ ernst nehmen – die Praxis der lebenslangen Freiheitsstrafe // Neue Kriminalpolitik, 2004, Nr. 2, p. 52; Statistisches Bundesamt, www.destatis.de40 Statistisches Bundesamt, www.destatis.de

1970 197 ... 217 414

1971 209 ... 229 438

1972 197 ... 289 486

1973 226 ... 309 535

1974 315 ... 377 692

1975 300 ... 427 727

1976 320 ... 454 774

1977 294 ... 413 707

1978 246 ... 442 688

Nuteistieji uþnuþudymus sunkinan-èiomis aplinkybëmis

(Vokietijos BK211 str. (Mord)

Nuteistieji uþpasikësinimà nuþudyti

sunkinanèiomisaplinkybëmis

(Vokietijos BK 211 str.(Mordversuch)

Nuteistieji uþnuþudymus (Vokietijos

BK 212, 213 str.(Totschlag)

Metai Ið viso

42

Straipsniai

Ðveicarija1942 m. sausio 1 d. ásigaliojusio Ðveicarijos baudþiamojo kodekso (toliau

vadinama – Ðveicarijos BK)41 40 straipsnis numato laisvës atëmimo iki gyvosgalvos bausmæ kaip aukðèiausià bausmæ, kuri ástatymu skiriama iðimtiniais atve-

1979 226 ... 451 677

1980 235 ... 447 682

1981 243 ... 441 684

1982 264 ... 597 861

1983 272 ... 589 861

1984 300 ... 540 840

1985 279 ... 534 813

1986 258 ... 447 705

1987 287 ... 470 757

1988 188 68 436 692

1989 138 66 394 598

1990 142 52 371 565

1991 128 68 368 564

1992 167 64 420 651

1993 167 71 402 640

1994 178 81 471 730

1995 176 91 479 746

1996 185 84 491 760

1997 205 88 511 804

1998 234 102 533 869

1999 175 88 461 724

2000 194 93 413 700

2001 197 85 452 734

2002 121 100 392 613

2003 122 93 426 641

2004 144 98 405 647

2005 143 94 358 595

2006 116 88 362 566

41 Paskutinis pakeitimas ásigaliojo 2007 m. sausio 1 d. Ðveicarijos baudþiamasis kodeksas: http://www.admin.ch/ch/d/sr/311_0/index.html

43


jais. Tai ið esmës yra keturios nusikalstamø veikø sudëtys: ji numatyta nuþudymosunkinanèiomis aplinkybëmis (Mord) atveju, kaip ne maþesnës nei 10 metø lais-vës atëmimo bausmës alternatyva (112 str.), tokia pati sankcija – uþ genocidà(264 str.), uþ sunkø kësinimàsi á ðalies nepriklausomybæ (266 str. 2 d.) tai yravienintelë bausmë, o kaip alternatyva ne maþesnei kaip vieneriø metø laisvës atëmi-mo bausmei ji taip pat numatyta uþ itin sunkø ákaitø paëmimà (185 str. 3 d.).

Terminuotos laisvës atëmimo bausmës trukmë – nuo 6 mënesiø iki 20 metø(Ðveicarijos BK 40 str.).

Po 15 metø, ypatingais atvejais jau po 10 metø, nuteistasis laisvës atëmi-mu iki gyvos galvos gali bûti paleistas lygtinai (Ðveicarijos BK 86 str. 5 d.).Atliekantis ðià bausmæ asmuo bendromis sàlygomis gali dirbti ir gyventi uþ áka-linimo ástaigos ribø (Ðveicarijos BK 77a str.).

Be laisvës atëmimo iki gyvos galvos bausmës, Ðveicarijos BK taip pat nu-mato ilgalaiká kalinimà (Verwahrung), kurio dabartinë reglamentavimo redak-cija buvo priimta 2006 m. kovo 24 d., ásigaliojo 2007 m. sausio 1 d. átvirtin-ta Ðveicarijos BK 64 straipsnyje:

„1. Teismas paskiria ilgalaiká ákalinimà, jei kaltininkas padaro nuþudymà sunki-nanèiomis aplinkybëmis, tyèiná nuþudymà, sunkø kûno suþalojimà, iðþaginimà, plëði-mà, ákaitø paëmimà, padegimà, pasikësinà á gyvybæ arba padaro kità veikà, uþ kuriàgresia penkeriø metø ar ilgesnë laisvës atëmimo bausmë ir kuria jis sunkiai paþeidëkito asmens psichiná, fiziná ar lytiná integralumà arba já paþeisti siekë, ir jeigu:

a. dël kaltininko asmenybës poþymiø, veikos aplinkybiø ir jo gyvenimo aplin-kybiø galima tikrai tikëtis, kad jis padarys daugiau tokiø veikø; arba

b. dël iðliekanèio arba ilgai trunkanèio psichinio sutrikimo, kuris buvo susijæ supadaryta veika, labai galima tikëtis, kad kaltininkas padarys daugiau tokio pobûdþioveikø ir priemonës pagal 59 straipsná42 paskyrimas neduos teigiamø rezultatø.

2. Laisvës atëmimo bausmë vykdoma prieð tai. Lygtinio paleidimo nuostatos(86–88 str.) netaikomos.

3. Jeigu atliekant laisvës atëmimo bausmæ tampa tikëtina, kad kaltininkasgalës gyventi laisvëje, teismas turi teisæ nustatyti lygtinio paleidimo datà ne anks-èiau kaip atlikus du treèdalius laisvës atëmimo arba 15 metø laisvës atëmimo ikigyvos galvos bausmës. Apie tai sprendþia teismas, kuris paskyrë ilgalaiká kalinimà.Atitinkamai taikomas 64a straipsnis.

42 Ðis straipsnis reglamentuoja medicininiø priemoniø taikymà (aut. past.).

44

Straipsniai

4. Ilgalaikis kalinimas atliekamas medicininiø priemoniø vykdymo arba kali-nimo ástaigoje pagal 76 str. 2 dalá. Bûtina uþtikrinti vieðàjá saugumà. Kaltininkuiteikiama psichiatrinë pagalba, jei ji bûtina“.

Pagal Ðveicarijos BK 64a straipsná, nuteistasis paleidþiamas ið ilgalaikio ka-linimo (Verwahrung), kai tik nusprendþiama, kad jis gali gyventi laisvëje. Ásta-tymas nustato, jog tai turi bûti daroma reguliariai (64b str.). Paleidþiant nusta-tomas nuo 2 iki 5 metø bandomasis terminas, per kurá gali bûti paskirtinurodymai ir probacijos tarnybos pagalba. Teismas bausmæ vykdanèios institu-cijos teikimu gali bandomàjá terminà pratæsti dar nuo 2 iki 5 metø. Jeigu nu-teistasis nevykdo nurodymø arba nebendradarbiauja su probacijos tarnyba, arátariama, jog padarys Ðveicarijos BK 64 str. 1 dalyje numatytø veikø, jis gràþi-namas á ákalinimo ástaigà. Atlikus bandomàjá laikotarpá, kaltininkas galutinaiatleidþiamas nuo bausmës atlikimo.

TEISINË IR PRAKTINË SITUACIJA LIETUVOJELietuvos Respublikos baudþiamasis kodeksas43 (toliau vadinama – Lietu-

vos BK) 42 straipsnyje numato terminuotà laisvës atëmimà (42 str. 1 d. 7 p.,50 str.) ir laisvës atëmimà iki gyvos galvos (42 str. 1 d. 8 p., 51 str.) kaipgrieþèiausias bausmes uþ nusikalstamas veikas. Laisvës atëmimo iki gyvos gal-vos bausmë Lietuvos BK Specialiojoje dalyje alternatyvioje sankcijoje kartusu laisvës atëmimu nuo penkeriø iki dvideðimties metø numatyta uþ genocidà(99 str.), tarptautinës teisës draudþiamà elgesá su þmonëmis (100 str.), alter-natyvioje sankcijoje kartu su laisvës atëmimu nuo ðeðeriø iki dvideðimties metøuþ nusikalstamà susivienijimà (249 str. 2 d.), alternatyvioje sankcijoje kartusu laisvës atëmimu nuo aðtuoneriø iki dvideðimties metø uþ nuþudymà (129 str.2 d.), alternatyvioje sankcijoje kartu su laisvës atëmimu nuo deðimties iki dvi-deðimties metø uþ tarptautinës humanitarinës teisës saugomø asmenø þudymà(101 str.), agresijà (110 str.), draudþiamà karo atakà (111 str. 2 d.), valsty-bës perversmà (114 str. 2 d.), kësinimàsi á Lietuvos Respublikos Prezidentogyvybæ (115 str.), kësinimàsi á kitos valstybës ar tarptautinës vieðosios orga-nizacijos atstovo gyvybæ (116 str.), uþ nusikalstamà susivienijimà (249 str.

43 Lietuvos Respublikos baudþiamasis kodeksas. 2000 09 26, Nr. VIII-1968 // Valstybës þinios.2000, Nr. 89-2741, (su vëlesniais pakeitimais ir papildymais).

45


3 d.), teroro aktà (250 str. 4 d.), orlaivio, laivo arba stacionarios platformoskontinentiniame ðelfe uþgrobimà (251 str. 4 d.), taigi ið viso 13 nusikalsta-mø veikø sudëèiø sankcijose.

Laisvës atëmimo iki gyvos galvos bausmës skyrimo praktika pavaizduota 4lentelëje.

2007 m. gruodþio 31 d. Lietuvoje ið 6804 teismo nuosprendþiu ákalintøasmenø (paskyrus laisvës atëmimo ar areðto bausmes) 100 buvo nuteisti laisvësatëmimu iki gyvos galvos, tai sudarë 1,5 proc. visø ákalintøjø (þr. 5 lentelæ).44

4 lentelë.

Nuteistieji laisvës atëmimo iki gyvos galvos bausme Lietuvoje 1997–2007 m.45

* Kartu su mirties bausme, pakeista á laisvës atëmimà iki gyvos galvos.** Atkreiptinas dëmesys, kad nuo 2006 m. Nacionalinës teismø administracijos pateikiamo-je statistikoje iðskiriamos tik paskirtø bausmiø rûðys, t. y. nebeiðskiriama, kaip anksèiau,kiek konkreèiai asmenø kokiomis bausmëmis buvo nuteista – pateikiama tik visø paskirtøbausmiø struktûra. 2006 m. buvo paskirta 433, o 2007 m. – 476 daugiau bausmiø, neibuvo nuteista asmenø (nes vienam asmeniui tam tikrais atvejais gali bûti paskiriamos keliosbausmës). Ði pastaba svarbi tik visø kitø bausmiø struktûros analizei, o laisvës atëmimo ikigyvos galvos kontekstu tai nëra svarbu – ðiuo atveju ir asmenø, ir bausmiø skaièius konkre-èiais metais visuomet sutampa; mat vienam asmeniui gali bûti paskiriama tik vienintelë lais-vës atëmimo iki gyvos galvos bausmë.

44 Atkreiptinas dëmesys á tai, kad 4 ir 5 lentelëse kai kuriais metais nuteistøjø iki gyvos galvos ir tokiabausmæ atliekanèiø asmenø skaièiaus dinamika nesutampa. Pavyzdþiui, 1998 m., palyginus su1997 m. tarp kaliniø tokiø asmenø padaugëjo net 22 (nuo 34 iki 56), nors per 1997–1998 m.tokia bausme buvo nuteista tik 12 asmenø. Tai gali lemti ávairios procesinës aplinkybës (pavyz-dþiui, ilgas apeliacijos ar kasacijos procesas ankstesniais metais) ar kiti statistikos sudarymo ypatu-mai, kuriems nustatyti reikëtø iðsamaus tyrimo.45 Baudþiamøjø bylø nagrinëjimo ataskaita. Bausmiø rûðys ir amnestijos taikymas (I instancijosteismuose). Nacionalinës teismø administracijos statistinë ataskaita. http://www.nplc.lt/stat/atas/td/bbn-ba/bbn-ba.htm

1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007

3* 9* 0 6 14 8 9 6 8 6 7

18100 19536 19672 20680 20915 19890 17555 17882 16007 14717 14057

Nuteistalaisvës

atëmimu ikigyvos galvos

Nuteistaasmenø ið

viso**

Metai

46

Straipsniai

5 lentelë.

Nuteistøjø laisvës atëmimu iki gyvos galvos absoliutusir santykinis skaièius Lietuvoje 1997–2007 m. (kiekvienø metø pabaigoje)4 6

Lietuvos BK ir Lietuvos Respublikos bausmiø vykdymo kodeksas47 (toliauvadinama – Lietuvos BVK) numato ávairiø galimybiø suðvelninti (sutrumpin-ti) teismo paskirtà terminuotà laisvës atëmimo bausmæ:

– taikant lygtiná atleidimà nuo laisvës atëmimo bausmës prieð terminà irneatliktos laisvës atëmimo bausmës dalies pakeitimà ðvelnesne bausme (Lietu-vos BK 77 str.);48

– taikant lygtiná paleidimà ið pataisos ástaigø (Lietuvos BVK 157 str.);– atleidþiant nuo bausmës dël ligos (Lietuvos BK 76 str.);– atleidþiant nuo visos ar dalies bausmës atlikimo pagal Seimo (ástatymu)

priimtà amnestijos aktà (Lietuvos BK 78 str.);– atleidþiant nuo visos ar dalies bausmës atlikimo pagal Respublikos Prezi-

dento patenkintà malonës praðymà (Lietuvos BK 79 str.).Ðie bausmës ðvelninimo institutai numato skirtingas sàlygas, pagrindus, nu-

teistø asmenø kategorijas, turi skirtingà baudþiamàjà politinæ reikðmæ, nevie-noda ir jø praktinë reikðmë. Jø taikymas itin svarbus bei aktualus atliekant lais-

1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007

10364 11983 12205 7601 9755 9414 6701 6841 7010 7082 6804

34 56 61 68 77 84 82 85 92 96 100

0,3% 0,5% 0,5% 0,9% 0,8% 0,9% 1,2% 1,2% 1,3% 1,4% 1,5%

Metai

Ákalintønuteistøjø ið

viso

Ið jø ikigyvos galvos

46 Nuteistøjø skaièiaus, sudëties (pagal padarytà nusikaltimà, amþiø, bausmës terminà ir kt.) ir jøkaitos suvestinë 1997-2007 m. Kalëjimø departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo mi-nisterijos Administracijos reikalø skyrius. Nuo 2004 m. á bendrà ákalintø nuteistøjø skaièiø átrauk-tas ir areðto bausmæ atliekanèiø nuteistøjø skaièius, pagal Kalëjimø departamento prie LietuvosRespublikos teisingumo ministerijos Administracijos reikalø skyrius. Nuteistøjø areðtu skaièiaus,sudëties (pagal padarytà nusikaltimà, amþiø, bausmës terminà ir kt.) ir jø kaitos suvestinë 2004–2007 m.; www.kalejimudepartamentas.lt47 Lietuvos Respublikos bausmiø vykdymo kodeksas. 2002 06 27, Nr. IX-994 // Þin., 2002,Nr. 73-3084 (su vëlesniais pakeitimais ir papildymais).48 Lietuvos BK 94 str. reglamentuoja lygtinio atleidimo nuo laisvës atëmimo bausmës prieð terminàarba laisvës atëmimo bausmës pakeitimo ðvelnesne bausme ypatumus nepilnameèiams. Kadangilaisvës atëmimo iki gyvos galvos bausmës taikymas nepilnameèiams nëra aktualus, ðio straipsnionuostatos èia neanalizuojamos.

47


vës atëmimo bausmes (nes jos yra grieþèiausios), ið esmës bûtent ákalintiemsasmenims jie ir yra skirti. Paþymëtina, jog pastaraisiais metais Lietuvoje apie30–50 proc. visø ákalintø asmenø atlieka visà teismo paskirtà bausmæ, kiti pa-leidþiami lygtinai (pagal BVK 157 str.), o kiti institutai taikomi retai (þr. grafi-kà).49 Pavyzdþiui, 2007 m. ið viso buvo paleisti 3848 ákalinti asmenys. Ið jø –1832 (47,6 proc.) atlikæ visà bausmæ, 1978 (51,4 proc.) lygtinai paleista iðpataisos ástaigø (Lietuvos BVK 157 str.). Pagal Lietuvos BK 77 straipsná lygti-nai atleisti nuo bausmës buvo tik 13 asmenø (0,3 proc.). Kiti paleidimo pa-grindai taikyti dar reèiau.

49 Nuteistøjø skaièiaus, sudëties (pagal padarytà nusikaltimà, amþiø, bausmës terminà ir kt.) ir jøkaitos suvestinë 1997–2007 m. Kalëjimø departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo mi-nisterijos Administracijos reikalø skyrius. http://www.nplc.lt/stat/atas/prd/nut/nut.htm

Pagal Lietuvos BK 77 str. 3 dalá ir Lietuvos BVK 158 str. tiek lygtinisatleidimas nuo laisvës atëmimo bausmës prieð terminà ir neatliktos laisvës at-ëmimo bausmës dalies pakeitimas ðvelnesne bausme, tiek lygtinis paleidimas ið

Paleidimo ið ákalinimo ástaigø pagrindai Lietuvoje 1998–2007

48

Straipsniai

pataisos ástaigø netaikomas asmenims, nuteistiems laisvës atëmimu iki gyvos gal-vos. Ðiems nuteistiesiems pagal dabartinæ ástatyminá reglamentavimà gali bûtitaikoma tik amnestija arba malonë, jie gali bûti atleisti nuo bausmës dël ligos.

Lietuvos BK 76 str. 2 dalyje átvirtinta, jog asmuo, po nuosprendþio pri-ëmimo susirgæs sunkia nepagydoma liga, gali bûti atleistas nuo tolesnio bausmësatlikimo. Teismas turi atsiþvelgti á padarytos nusikalstamos veikos sunkumà,nuteistojo asmenybæ, jo elgesá kalint, ligos pobûdá ir atliktos bausmës laikà.Teoriðkai ði norma gali bûti taikoma ir nuteistiesiems iki gyvos galvos, taèiau ne-turima duomenø, ar Lietuvos teismø praktikoje taip yra buvæ.

Pagal Lietuvos BK 76 str. 3 dalá, nuo tolesnio bausmës atlikimo atleidþia-mas asmuo, jei po bausmës paskyrimo sutrinka jo psichika ir dël to jis negalisuvokti savo veiksmø esmës ar jø valdyti. Tokiu atveju teismas sprendþia dëlpriverèiamøjø medicinos priemoniø skyrimo; pasveikæs asmuo gali bûti siun-èiamas toliau atlikti bausmæ. Ðios normos taikymo praktika asmenims, nuteis-tiems laisvës atëmimu iki gyvos galvos, mums taip pat nëra þinoma. Taèiausunku ásivaizduoti, kad teismas tokiam asmeniui, atleisdamas já nuo bausmësatlikimo, nepaskirtø priverèiamøjø medicinos priemoniø, o pasveikusio nesiøstøtoliau atlikti bausmæ. Taigi ði galimybë nelaikytina realiu asmens iðlaisvinimu.

Nuteistiesiems iki gyvos galvos gali bûti taikoma amnestija, taèiau në vienaið 7 nepriklausomoje Lietuvoje po 1990 metø paskelbtø amnestijø nebuvo tai-koma ðios kategorijos nuteistiesiems.50 Paþymëtina, jog LR Seimas turi teisæ jàtaikyti bet kurios kategorijos asmenims, nes amnestija, skelbiama ástatymu, turitokià paèià juridinæ galià kaip ir Lietuvos BK.

Respublikos Prezidentas nuteistiesiems iki gyvos galvos gali teikti malonæ.Pagal patvirtintà tvarkà (9 p.)51 asmenø, nuteistø laisvës atëmimu iki gyvos

50 Þr. Lietuvos Respublikos ástatymas dël amnestijos atstaèius nepriklausomà Lietuvos valstybæ. 1990 0508, Nr. I-194 (Þin., 1990, Nr. 14-393); Lietuvos Respublikos ástatymas dël amnestijos paþymint Lie-tuvos Respublikos Konstitucijos priëmimà. 1993 06 15, Nr. I-182 (Þin., 1993, Nr. 25-580); Lietu-vos Respublikos ástatymas dël amnestijos. 1995 12 21, Nr. I-1153 (Þin., 1996, Nr. 4-89); LietuvosRespublikos ástatymas dël amnestijos uþ kai kuriø operacijø uþsienio valiuta norminiø aktø paþeidimà.1996 07 10, Nr. I-1455 (Þin., 1996, Nr. 71-1708); Lietuvos Respublikos ástatymas dël dalinës am-nestijos akto. 1998 12 22, Nr. VIII-994 (Þin., 1999, Nr. 1-1); Lietuvos Respublikos ástatymas dëlamnestijos akto. 2000 04 11, Nr. VIII-1619 (Þin., 2000, Nr. 35-973); Lietuvos Respublikos ástaty-mas dël amnestijos paþymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos deðimties metø sukaktá. 2002 11 07,Nr. IX-1182 (Þin., 2002, Nr. 112-4981).51 Lietuvos Respublikos Prezidento dekretas dël malonës komisijos sudarymo ir jos nuostatø.2007 02 15, Nr. 1K-880 (Þin., 2007, Nr. 22-823).

49


galvos, malonës praðymai gali bûti svarstomi ne anksèiau kaip atkalëjus 20 me-tø skirtos bausmës. Neturima þiniø, ar ðiems asmenims malonë kada nors buvopritaikyta (tam reikëtø atskiro tyrimo, nes Respublikos Prezidento veiklos ata-skaitose pateikiamas tik bendras nagrinëtø ir patenkintø malonës praðymø skai-èius, neiðskiriant, kokiomis bausmëmis malonës praðytojai buvo nuteisti).

Lietuvos BK 51 str. 2 dalyje átvirtinta nuostata: „Jeigu baudþiamasis ásta-tymas numato galimybæ ðvelninti laisvës atëmimo iki gyvos galvos bausmæ, suðvel-nintos laisvës atëmimo bausmës terminas negali bûti trumpesnis negu dvideðimtpenkeri metai“ tëra savotiðkas „Trojos arklys“ galimybës suðvelninti (sutrum-pinti) laisvës atëmimo bausmei iki gyvos galvos ástatyminiam átvirtinimui. Jitiesiog paminëta prie laisvës atëmimo iki gyvos galvos bausmës apibrëþimo,taigi yra savotiðka „uþuomina“. Ji negali bûti tiesiogiai taikoma kaip lygtiniopaleidimo prielaida (iðskyrus malonës arba amnestijos atvejus), nes nëra numa-tytos nei jos taikymo sàlygos, nei pagrindai.

Lietuvos BK 51 str. 3 dalis numato, kad pirmuosius deðimt metø laisvësatëmimo iki gyvos galvos bausmës atlikæ asmenys gali bûti perkelti á pataisosnamus. Perkëlimo sàlygas detalizuoja Lietuvos BVK 165 straipsnis. Ðia nuo-stata ið esmës siekiama iðvengti kol kas vienintelio Lukiðkiø kalëjimo perpildymo,nes tokiø kaliniø daugëja, o jø padëtis po perkëlimo ið esmës nesikeièia. Matpagal Lietuvos BVK 165 straipsná jie vis tiek laikomi atskirai arba izoliuoti nuokitø nuteistøjø (vienas esminiø pataisos namø privalumø yra tai, kad kaliniai turididesnæ judëjimo laisvæ, taèiau atskiro laikymo ir izoliavimo sàlyga ið kalëjimoperkeltiems kaliniams jos nesuteikia), nors ir gali ágyti daugiau teisiø (pasimaty-mø ir kt.). Kartu atkreiptinas dëmesys, kad toks reguliavimas (þr. pirmà skyriø)neatitinka Europos Tarybos Ministrø Komiteto 2003 m. spalio 9 d. rekomen-dacijoje Nr. (2003)23 Dël ákalinimo ástaigø administracijos darbo su nuteistai-siais laisvës atëmimu iki gyvos galvos ir ilgalaikëmis laisvës atëmimo bausmëmisiðreikðto „neatskyrimo“ (anglø k. non-segregation) principo, kuris skelbia, kad nu-teistieji iki gyvos galvos neturëtø bûti izoliuojami nuo kitø nuteistøjø vien jiemspaskirtos bausmës trukmës pagrindu. Be to, minëtu reguliavimu kliudoma visið-kai realizuoti ir kitus toje rekomendacijoje átvirtintus „atsakomybës“, „normaliza-cijos“ ir „progreso“ principus. Pagal juos atliekanèiajam bausmæ, atsiþvelgiant áankstesnæ jo asmenybës raidà, turi bûti sudaromos tokios kalinimo sàlygos, ku-rios laipsniðkai panaðëtø á gyvenimo visuomenëje sàlygas ir vis daugiau padëtøimtis asmeninës atsakomybës gyvenime. Ágyvendinti tuos principus galima tikneizoliuojant nuteistojo laisvës atëmimu iki gyvos galvos nuo kitø nuteistøjø.

50

Straipsniai

Keltinas klausimas, ar laisvës atëmimo iki gyvos galvos bausme nuteistiemsasmenims ðalia galimybës bûti atleistiems nuo dalies bausmës amnestijos ir ma-lonës tvarka, turëtø bûti numatyta teisminë galimybë iðeiti á laisvæ anksèiautermino? Iðanalizavus uþsienio ðaliø ðios srities teisæ ir praktikà, akivaizdu, jogteisinis reguliavimas, nenumatantis teisminio nuteistøjø laisvës atëmimu iki gyvosgalvos lygtinio atleidimo nuo dalies bausmës klausimo sprendimo galimybës,iðskiria Lietuvà ið kitø èia analizuotø Europos valstybiø, tarp jø ir kaimyniniøLatvijos, Estijos, Rusijos bei Lenkijos.52

Jau minëta Europos Tarybos Ministrø komiteto 2003 m. rugsëjo 24 d. pri-imta rekomendacija Nr. (2003) 22 valstybëms narëms Dël lygtinio paleidimo(parolio) (þr. pirmà skyriø). Tame dokumente, be kita ko, teigiama, kad ástatymailygtiná paleidimà turëtø leisti taikyti visiems laisvës atëmimo bausme nuteistiemsasmenims, taip pat atliekantiems laisvës atëmimo iki gyvos galvos bausmæ. Pabrë-þiama, kad sprendimas dël lygtinio paleidimo turëtø bûti daromas uþtikrinantnuteistojo teisæ dalyvauti nagrinëjant jo klausimà ir bûti iðklausytam, taip pat turibûti garantuojama galimybë skøsti ðá sprendimà aukðtesnei nepriklausomai ir neða-liðkai institucijai. Vadinasi, atleidimo nuo bausmës klausimo sprendimo politiniopobûdþio procedûra (amnestijos ar malonës tvarka) nëra pakankama, tad reko-menduojama nustatyti, kad lygtinio paleidimo klausimà spræstø teismas. Nagri-nëjamos problemos kontekste itin svarbu tai, kad ðioms nuostatoms Europos þmo-gaus teisiø teismo jurisprudencija ið esmës suteikë nebe rekomendaciná, o privalomàpobûdá. Pagal susiklosèiusià ðio Teismo praktikà (þr. pirmà skyriø), tolimesnislaisvës atëmimo iki gyvos galvos bausme nuteisto asmens laikymas po tam tikrotermino, kurá valstybë laiko bûtinu bausmës atgrasymo ir atpildo tikslams pasiek-ti, periodiðkai neperþiûrint teismine tvarka jo tolimesnio laikymo nelaisvëje pa-grástumo paþeidþia Konvencijos 5 str. 4 dalá. Be to, labai svarbi minëta Teismoiðsakyta principinë nuostata, kad pirminis (t. y. pirmos instancijos) ir apeliacinisteismo procesai negali kartà ir visam laikui pagrásti nuteistojo laisvës atëmimu ikigyvos galvos laikymo nelaisvëje Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies poþiûriu.

Be to, svarbu paþymëti, kad daliai nuteistøjø laisvës atëmimu iki gyvos galvosLietuva yra pripaþinusi teisminæ bausmës perþiûrëjimo ir sutrumpinimo galimy-bæ. Tarptautinio baudþiamojo teismo Romos statuto (toliau vadinama – Statu-tas), kurá Lietuvos Respublika yra ratifikavusi 2003 m. balandþio 1 d. ástatymu

52 Ðiø ðaliø teisë ir praktika buvo analizuojama Teisës instituto atliktoje apþvalgoje.

51


Dël Tarptautinio baudþiamojo teismo Romos statuto ratifikavimo (þr. pirmà sky-riø), 110 straipsnyje numatyta, kad, nuteistajam atlikus du treèdalius bausmësarba, jeigu jam paskirta laisvës atëmimo iki gyvos galvos bausmë, iðkalëjus 25 me-tus, teismas perþiûri bausmæ ir sprendþia, ar jà sumaþinti. Paþymëtina, kad Lietu-vos ástatymuose nenumaèius teisës á teisminá bausmës perþiûrëjimà visiems nu-teistiesiems iki gyvos galvos, susidarytø nelygi nuteistøjø iki gyvos galvos teisinëpadëtis: nuteistieji uþ nusikaltimus þmoniðkumui ir karo nusikaltimus (t. y. pa-èius sunkiausius nusikaltimus) teisminio bausmës perþiûrëjimo galimybæ turëtø,o kiti nuteistieji – ne. Lietuva, ratifikuodama Statutà, yra pripaþinusi teisminiobausmës perþiûrëjimo galimybæ nuteistiesiems iki gyvos galvos, nuteistiems uþpaèius sunkiausius nusikaltimus, todël manytina, bûtø nenuoseklu, jei tokios ga-limybës nebûtø numatyta ir kitiems nuteistiesiems iki gyvos galvos.

Ágyvendinant ðio straipsnio pirmame skyriuje minëtà Europos Sàjungos Ta-rybos 2002 m. birþelio 13 d. pagrindø sprendimo 2002/584/TVR Dël Europosareðto orderio ir perdavimo tarp valstybiø nariø tvarkos 5 str. 2 dalies nuostatà,Lietuvos BK 91 str. 6 dalyje buvo numatyta, kad jeigu Europos areðto orderisiðduotas dël nusikalstamos veikos, uþ kurià ðá orderá iðdavusios valstybës ástatymainumato laisvës atëmimo iki gyvos galvos bausmæ, Lietuvos Respublikos pilietis aruþsienietis perduodamas su sàlyga, kad Europos areðto orderá iðdavusios valstybësástatymai numato galimybæ nuteistajam ne vëliau kaip atlikus dvideðimt metølaisvës atëmimo bausmës kreiptis dël atleidimo nuo bausmës ar jos suðvelninimo.

Manytina, kad á Pagrindø sprendime ir Lietuvos BK 91 straipsnyje nuro-dytà 20 metø terminà turëtø bûti atsiþvelgiama sprendþiant, koká Lietuvos ásta-tymuose bûtø tikslinga nustatyti minimalø terminà, kada nuteistieji iki gyvosgalvos turëtø teisæ kreiptis dël atleidimo nuo bausmës, jos suðvelninimo ar lyg-tinio paleidimo ið laisvës atëmimo ástaigø. Bûtø nenuoseklu, jei siekdama ap-saugoti savo pilieèiø ir kitø asmenø teises ir nustatydama sàlygà, kad praðanèio-je perduoti asmená valstybëje bûtø nustatytas ne ilgesnis kaip 20 metø terminas,Lietuva savo nacionaliniuose ástatymuose jo nesilaikytø ir taikytø Lietuvos BK51 str. 2 dalyje minimà 25 metø ar dar ilgesná terminà. Kartu paþymëtina,kad jau minëtu Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu patvirtintø Malonëspraðymø nagrinëjimo nuostatø53 9 punkte yra numatyta, jog asmenø, nuteistø

53 Lietuvos Respublikos Prezidento dekretas dël malonës komisijos sudarymo ir jos nuostatø.2007 02 15, Nr. 1K-880 (Þin., 2007, Nr. 22-823).

52

Straipsniai

laisvës atëmimu iki gyvos galvos, malonës praðymai gali bûti svarstomi ne anks-èiau, kaip atlikus 20 metø laisvës atëmimo bausmës. Taigi, malonës praðymønagrinëjimo reguliavimas, skirtingai nuo Lietuvos BK 51 str. 2 dalies nuosta-tos, visiðkai dera su minëtomis Pagrindø sprendimo ir Lietuvos BK 91 straips-nio nuostatomis. Reikëtø siekti, kad teisinis reguliavimas bûtø kuo nuosekles-nis, vengiant nepagrástos atleidimo nuo bausmës klausimo svarstymo terminøávairovës.

Dabartinis laisvës atëmimo iki gyvos galvos bausmës absoliutumas keliaabejoniø ir dël jo konstitucingumo, nes ði bausmë faktiðkai maþai kuo skiriasinuo mirties bausmës. Þinoma, Lietuvoje apie tai galëtø spræsti tik LietuvosRespublikos Konstitucinis Teismas. Paþymëtina, jog viename nutarimø(2003 m. birþelio 10 d.) Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo iðsakytiargumentai, tiesa, kito baudþiamosios teisës instituto – ðvelnesnës bausmës sky-rimo kontekstu, dar labiau stiprina abejones dël tokio teisinio reglamentavimokonstitucingumo Lietuvoje. Anuomet teismas paþymëjo, kad tais atvejais, kaiástatymo leidëjas nustato grieþtà sankcijà, „teismas, skirdamas bausmæ, turi turëtigalimybæ atsiþvelgti á visas baudþiamàjà atsakomybæ lengvinanèias aplinkybes, taippat ir á tas, kurios nëra expresis verbis nurodytos ástatyme, ir paskirti ðvelnesnæ neguástatymo numatyta bausmæ“.54 Logiðka manyti, jog tokia pozicija taikytina ir at-leidimo nuo bausmës atvejams.

Laisvës atëmimo iki gyvos galvos bausmës absoliutumas „iðkrenta“ ne tik iðtarptautinio, uþsienio, Lietuvos konstitucinio teisinio konteksto. Bausmës arbaudimo suabsoliutinimas (netgi kraðtutinio sunkumo nusikaltimø atvejais) ne-dera ir Lietuvos baudþiamosios teisës sistemoje. Antai, jeigu asmuo padaro nusi-kaltimà, baustinà laisvës atëmimu iki gyvos galvos, valstybë jo nebaudþia suëjusapkaltinamojo nuosprendþio priëmimo ar nuosprendþio vykdymo terminams (BK95, 96 straipsniai)55. Kuo grindþiamas tokiø asmenø nebaudimas? Kaip raðo pro-fesorius V. Piesliakas, „senaties instituto átvirtinimà baudþiamojoje teisëje pateisinatai, jog nusikalstamà veikà padaræs asmuo suëjus ástatyme nurodytiems terminamspraranda pavojingumà. (...) Bausmës taikymas asmeniui, kuris nebëra pavojingas ir

54 Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas. Byla Nr. 13/02-22/02. 2003 06 10.55 Ádomu, kad baudimo absoliutumo principas netaikomas netgi nusikaltimams, kuriems apkaltina-mojo nuosprendþio priëmimo senatis netaikoma (95 str. 5 d.). Ðiems nusikaltimams senatis netai-koma, taèiau uþ juos nuteisti asmenys turi teisæ á teisminá laisvës atëmimo iki gyvos galvos bausmësperþiûrëjimà, kaip tai numato Tarptautinio Baudþiamojo Teismo Romos statuto 110 str. 2 d.

53


kuriam nebereikalingos baudþiamojo poveikio priemonës, reikðtø kerðtà, savotiðkàatpildà, ir prieðtarautø bausmës tikslams. Nusikalstamà veikà padaræs asmuo yrapavojingas. Taèiau laikui bëgant tokio asmens pavojingumas gali maþëti ar net visaiiðnykti“56. Ðie teiginiai yra universalûs. Jais galima vadovautis tiek kalbant apiesenaties institutà, tiek apie laisvës atëmimo iki gyvos galvos bausmæ (þr. EÞTTsprendimus pirmame skyriuje). Jei valstybë tiki, kad nusikaltæs asmuo bûdamaslaisvëje gali kelis ar keliolika metø nenusikalsti ir tokiu bûdu prarasti pavojingu-mà, tad nemato prasmës já bausti (BK 95 str.), logiðka bûtø tikëti, kad asmuogali per tam tikrà laikotarpá prarasti pavojingumà ir atlikdamas laisvës atëmimo ikigyvos galvos bausmæ, ypaè taikant ávairias reabilitacines programas. Suprantama,kad tuo atveju tolimesnis kalinimas iki gyvos galvos taip pat turëtø bûti laikomasbeprasmiðku. Deja, kol kas laisvës atëmimo iki gyvos galvos bausmës reguliavi-mas ðios nuostatos neatspindi.

Atsiþvelgiant á teisiná laisvës atëmimo iki gyvos galvos bausmës reglamenta-vimà Lietuvoje, taip pat á tarptautinius teisës aktus bei rekomendacijas, uþsie-nio (Europos Sàjungos) ðaliø teisæ bei praktikà, siûlytina numatyti ástatyminælygtinio paleidimo procedûrà ir nuteistiesiems iki gyvos galvos. Pastebëtina, jogpagal galimà iðankstinæ nuostatà (apriori), toks teisinio reglamentavimo pakei-timas nelaikytinas vienareikðmiðku baudþiamosios politikos, baudþiamosios at-sakomybës ar bausmiø vykdymo sàlygø ðvelninimu. Bûtinybë numatyti ástaty-minæ lygtinio paleidimo galimybæ nuteistiesiems iki gyvos galvos yra neabejotina,atsiþvelgiant á teisinës valstybës principà bei pagrindinio kriminalinës bausmësvykdymo – resocializacijos – tikslà (pagal Lietuvos BK 1 str. 1 d.). Sunku prog-nozuoti, kaip daþnai lygtinis nuteistøjø iki gyvos galvos paleidimas bûtø taiko-mas teismø praktikoje. Suteikus lygtinio paleidimo galimybæ ðiems nuteistie-siems, galimas ir bausmiø grieþtëjimas – teismai (galbût) daþniau skirs laisvësatëmimo iki gyvos galvos bausmæ, manydami, kad ðie asmenys vis tiek galësbûti paleisti lygtinai, nors, kaip minëta, paèià lygtinio paleidimo praktikà prog-nozuoti sunku. Taèiau svarbiausia ðiuo atveju yra netgi ne laisvës atëmimo ikigyvos galvos bausmës skyrimo bei atlikimo sàlygø ðvelninimas ar grieþtinimas,o logiðka teisinë bei organizacinë, ðalies konstitucinius principus atitinkanti sis-tema, kuri suteiktø (bent teorinæ) ástatyminæ galimybæ iðeiti á laisvæ visiems

56 Piesliakas V. Lietuvos baudþiamoji teisë. Kn. 2: aplinkybës, daranèios átakà baudþiamajai atsako-mybei, ir nusikalstamos veikos teisiniai padariniai. Vilnius: Justitia, 2008, p. 414, 415.

54

Straipsniai

nuteistiesiems, atitinkantiems tam tikras (grieþtas) sàlygas. Taip pat pastebëti-na, jog tokia galimybë turëtø palengvinti ir ákalinimo ástaigø veiklà.

SIÛLYMAS KEISTI TEISËS AKTUSIR ÁGYVENDINTI ORGANIZACINES PRIEMONES

Pripaþástant, jog reikia numatyti lygtinio paleidimo galimybæ numatyti irlaisvës atëmimu iki gyvos galvos nuteistiems asmenims, bûtinas teisinis mecha-nizmas, kuris taptø logiðka dabartinës teisinës sistemos dalimi. Kaip minëta, Lietu-vos BK ir Lietuvos BVK numato du ið dalies skirtingus lygtinio paleidimo iðákalinimo ástaigø institutus: lygtiná atleidimà nuo laisvës atëmimo bausmës prieðterminà ir neatliktos laisvës atëmimo bausmës dalies pakeitimà ðvelnesne bausme(Lietuvos BK 77 str.),57 taip pat lygtiná paleidimà ið pataisos ástaigø (LietuvosBVK 157 str.). Ðie du lygtinio paleidimo pagrindai skiriasi savo esme bei sàlygomis,skirtinga jø praktinë reikðmë. Be to, pastebëtina, jog ðiø dviejø institutø iðskyri-mas atrodo menkai pagrástas teoriniu ir praktiniu poþiûriu, o daugumoje kitøEuropos Sàjungos ðaliø lygtiná atleidimà nuo (daþniausiai – laisvës atëmimo) baus-mës reglamentuoja vienas teisinis institutas. Atrodytø, jog dviejø labai panaðiøinstitutø átvirtinimas daugiau sietinas su istorinëmis aplinkybëmis (perimta tai,kas buvo senajame BK, kurio originalioje versijoje tarp aptariamø institutø buvodaugiau skirtumø nei yra ðiuo metu).58 Ðiø dviejø institutø skirtumai ir panaðu-mai pateikti 6 lentelëje. Reikëtø juos analizuoti bei palygti átvirtinant ástatyminælaisvës atëmimu iki gyvos galvos nuteistø asmenø lygtinio paleidimo galimybæ.

57 Lietuvos BK 94 straipsnis reglamentuoja lygtinio atleidimo nuo laisvës atëmimo bausmës prieðterminà arba laisvës atëmimo bausmës pakeitimo ðvelnesne bausme ypatumus nepilnameèiams. Ka-dangi laisvës atëmimo iki gyvos galvos bausmës taikymas nepilnameèiams nëra aktualus, ðio straips-nio nuostatos èia neanalizuojamos.58 Senojo BK 542 straipsnis, áraðytas 1977 m. kovo 30 d. Lietuvos TSR Aukðèiausiosios Tarybos Pre-zidiumo ásaku, numatë lygtiná paleidimà ið laisvës atëmimo vietø, „privalomai ájungiant nuteistàjá ádarbà“ (Lietuvos Tarybø Socialistinës Respublikos Baudþiamasis kodeksas. Vilnius: Mintis, 1983, p. 58).Senojo BK 54 straipsnis numatë lygtiná atleidimà nuo bausmës prieð terminà ir bausmës pakeitimàðvelnesne bausme nuteistiesiems ne vien laisvës atëmimu, bet ir ðia bausme nuteistiems lygtinai, „priva-lomai ájungiant á darbà“, taip pat nuteistiems iðtrëmimu, pataisos darbais, pasiuntimu á drausmës bata-lionà arba á auklëjimo-darbo profilaktoriumà, netgi asmenims, kurie pagal BK 542 straipsná jau buvolygtinai paleisti ið laisvës atëmimo vietø, juos „privalomai ájungiant á darbà“. Atkûrus Lietuvos Respub-likos nepriklausomybæ, ðiø straipsniø turinys gerokai pasikeitë (ið viso buvo atsisakyta dalies bausmiø,taip pat „privalomo ájungimo á darbà“), jie supanaðëjo, nors skirtinga forma iðliko – abu straipsniai buvoperimti ir á naujuosius kodeksus, tik vienas ðiø straipsniø – á Lietuvos BK, kitas – á Lietuvos BVK.

55


6 lentelë.Lygtinio atleidimo nuo laisvës atëmimo bausmës (BK 77 str.) ir lygtinio paleidimo iðpataisos ástaigø (BVK 157 str.) institutø palyginimas

Palyginimokriterijai

Lygtinis atleidimasnuo laisvës atëmimo bausmës (BK 77 str.)

Lygtinis paleidimasið pataisos ástaigø (BVK 157 str.)

Teisinis reguliavimas Baudþiamojoje teisëje (BK 77 str.; BK 94 str.) irbausmiø vykdymo teisëje (BVK 179 str.; BVK140 str. 4 d.)

Bausmiø vykdymo teisëje (BVK 157 str.)

Teisinë esmë Laisvës atëmimo bausmæ atliekanèiø asmenø pa-skatinimo priemonë (BVK 140 str. 4 d.), skiria-ma uþ nepriekaiðtingà elgesá, iniciatyvà ir aktyvødalyvavimà socialinës reabilitacijos programose,stropø darbà bei mokymàsi (BVK 140 str. 1 d.)

Resocializacijos priemonë, taikoma ási-pareigojusiems doru elgesiu ir stropiudarbu árodyti, kad pasitaisys asmenims,kuriuos ámanoma toliau taisyti priþiûri-mus, bet neizoliuotus nuo visuomenës(BVK 157 str. 1 d.)

Teikimas taikyti Privalomas ákalimo ástaigø administraci-joms (BVK 164 str. 1), kai tik atsirandabûtinos sàlygos

Ákalinimo ástaigø administracijø nuoþiûra(140 str. 4 d.)

Taikanti institucija Bausmës atlikimo vietos apylinkës teismas, baus-mës vykdymo institucijos vadovo teikimu (BVK179 str. 1 d.)

Bausmës atlikimo vietos aplinkës teismas,bausmës vykdymo institucijos vadovo tei-kimu (BPK 362 str. 2 d.)

Bûtinos sàlygos 1. Atliktaa) ne maþiau kaip pusë paskirtos bausmës uþ neat-sargø arba nesunkø ar apysunká tyèiná nusikalti-mà arbab) ne maþiau kaip du treèdaliai paskirtos bausmësuþ sunkø nusikaltimà, arbac) ne maþiau kaip trys ketvirtadaliai paskirtos baus-mës uþ labai sunkø nusikaltimà, arba jeigu asmuoyra recidyvistas, arbad) ne maþiau kaip vienas treèdalis paskirtos baus-mës uþ neatsargø arba nesunkø ar apysunká tyèinánusikaltimà, kurá padarë nëðèia moteris, taip patvieniðas tëvas (motina), turintis vaikà iki 7 metøarba du ar daugiau nepilnameèiø vaikø, kai jam(jai) tëvø valdþia nëra teismo apribota ðiø vaikøatþvilgiu2. Visiðkai atlyginta nusikaltimu padaryta turtinëþala arba ji atlyginta ar paðalinta ið dalies ir ásipa-reigota per neatliktos bausmës laikà visiðkai jà at-lyginti ar paðalinti3. Savo elgesiu ir darbu laisvës atëmimo bausmësatlikimo metu nuteistasis árodë, kad já galima lyg-tinai atleisti nuo bausmës prieð terminà arbalaisvës atëmimo bausmæ pakeisti ðvelnesne(BK 77 str. 1 d.)

Asmenys:1. Nuteisti laisvës atëmimu iki ðeðeriø me-tø áskaitytinai uþ nusikaltimus, padarytusdël neatsargumo, taip pat asmenys, nuteis-ti laisvës atëmimu uþ nesunkius nusikalti-mus, ir kuriems teismas nustatë atliktibausmæ atvirose kolonijose, nepilnameèiai,nëðèios moterys, taip pat asmenys, turin-tys vaikø iki septyneriø metø arba du irdaugiau nepilnameèiø vaikø (jei jiems ne-apribota tëvø valdþia), – kai jie yra faktið-kai atlikæ ne maþiau kaip vienà treèdalá pa-skirtos laisvës atëmimo bausmës2. Laikomi pataisos namuose lengvosiosgrupës sàlygomis, taip pat asmenys, nuteistilaisvës atëmimu daugiau kaip ðeðeriems me-tams uþ dël neatsargumo padarytus nusi-kaltimus, ir kuriems teismas nustatë atliktibausmæ atvirose kolonijose, – kai jie yra fak-tiðkai atlikæ ne maþiau kaip pusæ paskirtoslaisvës atëmimo bausmës3. Laikomi pataisos namuose paprastosiosgrupës sàlygomis, – kai jie yra faktiðkai at-likæ ne maþiau kaip du treèdalius paskirtoslaisvës atëmimo bausmës4. Laikomi kalëjime paprastosios grupëssàlygomis, taip pat pavojingi recidyvistai,– kai jie yra faktiðkai atlikæ ne maþiau kaiptris ketvirtadalius paskirtos laisvës atëmi-mo bausmës

56

Straipsniai




Nustatomiápareigojimai

Teismas gali paskirti vienà arba kelis ið ðiø áparei-gojimø:1. Atlyginti arba paðalinti nusikaltimu padarytàturtinæ þalà2. Atsipraðyti nukentëjusio asmens3. Teikti nukentëjusiam asmeniui pagalbà, kol ðisgydosi4. Pradëti dirbti ar uþsiregistruoti darbo birþoje,be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos5. Pradëti mokytis, tæsti mokslà ar ágyti specialybæ6. Gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos, tok-sikomanijos ar venerinës ligos, kai nuteistasis su-tinka7. Be institucijos, priþiûrinèios bausmës vykdy-mo atidëjimà, sutikimo neiðvykti ið gyvenamosiosvietos ilgiau kaip septynioms paroms (BK 77 str.,2 d.; 75 str. 2 d.)

Teismas privalomai nustato vienà arba ke-lias ið ðiø pareigø:1. Draudimà iðeiti ið namø tam tikru lai-ku, jei tai nesusijæ su darbu2. Draudimà lankytis tam tikrose vietose,jei tai nesusijæ su darbu3. Draudimà iðvykti ilgiau kaip septy-nioms paroms uþ gyvenamosios vietos ra-jono ribø be leidimo4. Pareigà registruotis pataisos inspekcijojenuo vieno iki keturiø kartø per mënesá5. Pareigà gydytis nuo alkoholizmo, nar-komanijos, toksikomanijos ar venerinës li-gos, jei lygtinai paleidþiamas asmuo sutinkaBe to, darbingi asmenys per penkiolikadienø nuo paleidimo momento privalo ási-darbinti arba uþsiregistruoti darbo birþo-je ir praneðti apie tai bausmës vykdymoinstitucijai

Netaikomanuteistøjø

kategorijoms

1. Pavojingam recidyvistui2. Laisvës atëmimu iki gyvos galvos nuteistam as-meniui3. Asmeniui, kuris jau buvo lygtinai atleistas nuobausmës prieð terminà ir per neatliktos bausmësdalies laikà padarë naujà tyèiná nusikaltimà

1. Asmenims, nuteistiems uþ nusikaltimusLietuvos valstybës nepriklausomybei, terito-rijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai2. Asmenims, kuriems mirties bausmëmalonës arba amnestijos tvarka pakeistalaisvës atëmimu iki gyvos galvos, taip patlaisvës atëmimu iki gyvos galvos nuteis-tiems asmenims3. Asmenims, kurie neatlikæ visos teismopaskirtos laisvës atëmimo bausmës buvoanksèiau lygtinai nuo jos atleisti prieð ter-minà ir neatliktos bausmës dalies metu vëlpadarë tyèiná nusikaltimà4. Asmenims, nuteistiems uþ tyèinius nu-sikaltimus, padarytus areðtinëse, pataisosástaigose ir kardomojo kalinimo vietose5. Asmenims, laikomiems kalëjime ar pa-taisos namuose drausmës grupës sàlygomis

Papildomireikalavimai

Teismui siunèiama ákalinimo ástaigos psichologi-nës tarnybos parengta iðvada (BVK 179 str. 2 d.)

Teismui siunèiama ákalinimo ástaigos psi-chologinës tarnybos parengta iðvada (BVK164 str. 2 d.)

Pakartotinisteikimas

Ne anksèiau kaip po 6 mën. nuo teikimo atmeti-mo dienos (BVK 179 str. 3 d.)

Ne anksèiau kaip po 6 mën. po nutartiesatisakyti nuteistàjá lygtinai paleisti priëmi-mo dienos (BVK 164 str. 4 d.). Ne anks-èiau kaip po vieneriø metø, jei nuteistasispaþeidë lygtinio paleidimo sàlygas ir bu-vo pasiøstas toliau atlikti bausmæ, skai-èiuojant nuo ðios nutarties vykdymo pra-dþios (BVK 164 str. 5 d.)

57


Ið detalizuotø abiejø instituto taikymo sàlygø matyti, jog lygtinis palei-dimas ið pataisos ástaigø (BVK 157 str.) labiau priklauso nuo laisvës atëmimobausmæ atliekanèio asmens elgesio ákalinimo ástaigoje – pirmiausia, nuo grupës(lengvos, paprastos arba drausminës), kurioje jis tuo metu atlieka bausmæ. Tai-kant lygtiná atleidimà nuo laisvës atëmimo bausmës prieð terminà ir neatliktoslaisvës atëmimo bausmës dalies pakeitimà ðvelnesne bausme (Lietuvos BK77 str.), svarbiausias kriterijus yra atliktoji bausmës dalis. Vienas esminiø ðiødviejø institutø skirtumø yra tas, kad lygtinio paleidimo ið pataisos ástaigø atve-ju ákalinimo ástaigø administracijos privalo teismui duoti teikimà, kai tik atsi-randa bûtinos sàlygos (Lietuvos BVK 164 str. 1 d.), o lygtinio atleidimo atve-ju tai yra tik ákalinimo ástaigos administracijos teisë, bet ne pareiga. Be to,pastaruoju atveju yra svarbi privaloma sàlyga, labai apribojanti galimybes taiky-ti ðá institutà – visiðkai atlyginta nusikaltimu padaryta turtinë þala arba ið daliesatlyginta ar paðalinta ir priimtas ásipareigojimas per neatliktos bausmës laikàvisiðkai jà atlyginti ar paðalinti (BK 77 str. 1 d.).




Sàlygiðkumas Sàlyginis atleidimas. Besàlyginis – jei pakeièiamaðvelnesne bausme

Sàlyginis paleidimas

Panaikinimo sàlygos Jeigu asmuo, lygtinai atleistas nuo laisvës atëmi-mo bausmës prieð terminà, be pateisinamø prie-þasèiø neávykdo teismo paskirtø ápareigojimø ar-ba paþeidinëja vieðàjà tvarkà, girtauja ar padarokitø teisës paþeidimø, uþ kuriuos jam ne maþiaukaip du kartus buvo taikytos administracinës nuo-baudos ar drausminio poveikio priemonës, teis-mas toká elgesá kontroliuojanèios institucijos tei-kimu áspëja nuteistàjá, kad gali bûti panaikintaslygtinis atleidimas nuo laisvës atëmimo bausmësprieð terminà. Jeigu áspëtas nuteistasis toliau ne-vykdo teismo paskirtø ápareigojimø ar daro teisëspaþeidimus, teismas jo elgesá kontroliuojanèios ins-titucijos teikimu priima sprendimà panaikinti lyg-tiná atleidimà nuo laisvës atëmimo bausmës prieðterminà ir vykdyti neatliktà bausmës dalá (BK77 str. 5 d.)

Jeigu darbingas lygtinai paleistas ið patai-sos ástaigos asmuo vengia dirbti arba sis-temingai ar piktybiðkai paþeidinëja darbodrausmæ, taip pat jeigu lygtinai paleistasið pataisos ástaigos asmuo sistemingai pa-þeidinëja ar itin piktybiðkai paþeidþia vie-ðàjà tvarkà ar jam nustatytas pareigas, po-licija, siekdama uþkirsti kelià vengimuivykdyti teismo nutartá, já gali sulaikyti neilgiau kaip penkioms paroms. Pataisos ins-pekcija gali perduoti medþiagà teismui,kad bûtø sprendþiama dël tokio asmenspasiuntimo á pataisos ástaigà atlikti liku-sià laisvës atëmimo bausmës dalá (BVK161 str. 3 d.)

Elgesio kontrolëir socialinë pagalba

Priþiûri ir socialinæ pagalbà teikia pataisos inspek-cijos

Priþiûri ir socialinæ pagalbà teikia pataisosinspekcijos. Gali skirti paskatinimus irnuobaudas (BVK 162 str.)

Taikymo praktika2007 m.

Pritaikyta 0,3 proc. (13) paleistøjø ið ákalinimoástaigø.

Pritaikyta 47,6 proc. (1832) paleistøjø iðákalinimo ástaigø.

58

Straipsniai

Nagrinëjant lygtinio paleidimo ið laisvës atëmimo ástaigø ir atleidimo nuodalies bausmës ar jos pakeitimo ðvelnesne galimybes nuteistiesiems laisvës at-ëmimu iki gyvos galvos, kartu reikëtø atkreipti dëmesá, kad Lietuvos BK 77 str.3 dalis nenumato lygtinio atleidimo nuo laisvës atëmimo bausmës prieð termi-nà ne tik nuteistiesiems laisvës atëmimu iki gyvos galvos, bet ir pavojingiemsrecidyvistams, taip pat asmenims, kurie jau buvo lygtinai atleisti nuo bausmësprieð terminà ir per neatliktos bausmës dalies laikà padarë naujà tyèiná nusikal-timà. Lietuvos BVK 158 straipsnis lygtinio paleidimo ið pataisos ástaigø gali-mybës taip pat nenumato tam tikroms nuteistøjø kategorijoms. Taikant lygtinápaleidimà ið laisvës atëmimo ástaigø ir atleidimo nuo dalies bausmës ar jos pa-keitimo ðvelnesne nuteistiesiems laisvës atëmimu iki gyvos galvos, pagal bau-dþiamosios ir bausmiø vykdymo teisës sistemà reikia ávertinti, ar ðie apriboji-mai taip pat turëtø bûti taikomi.

Remiantis Europos Tarybos Ministrø komiteto rekomendacijomis, uþsie-nio valstybiø baudþiamaisiais ástatymais, sisteminiu Lietuvos baudþiamøjø ásta-tymø nuostatø aiðkinimu bei Konstitucinio Teismo jurisprudencijos konteks-tu, darytina iðvada, kad Lietuvos BK 77 str. 3 dalyje ir Lietuvos BVK158 straipsnyje numatyti apribojimai taikyti lygtiná paleidimà ar atleidimà nuobausmës nëra pagrásti. Kaip jau buvo minëta (þr. pirmà skyriø) Europos Tary-bos Ministrø komitetas 2003 m. rugsëjo 24 d. rekomendacijoje Nr. (2003)22valstybëms narëms Dël lygtinio paleidimo (parolio) bendruosiuose principuoseteigë, kad norint sumaþinti þalingà ákalinimo poveiká ir skatinti kaliniø ásilieji-mà á visuomenæ sàlygomis, padedanèiomis garantuoti laisvëje esanèios visuo-menës saugumà, ástatymai lygtiná paleidimà turëtø leisti taikyti visiems laisvësatëmimo bausme nuteistiems asmenims, taip pat ir atliekantiems laisvës atëmimoiki gyvos galvos bausmæ. Palyginus Lietuvos ir kitø Europos valstybiø baudþia-muosiuose ástatymuose numatytus ribojimus paleisti nuteistuosius laisvës at-ëmimu anksèiau termino, matyti, kad Lietuva iðsiskiria ðiø ribojimø grieþtu-mu. Absoliuti dauguma valstybiø apskritai nenustato jokiø formaliø ribojimøir asmens pasirengimo paleidimui vertinimà palieka bausmæ vykdanèios ir (ar)specialios ástaigos (pvz., Probacijos tarnybos Airijoje), taip pat teismo ar kitosaukðèiausios valdþios institucijos kompetencijai.

Sistemiðkai palyginus Lietuvos BK 77 straipsnio 3 dalyje ir Lietuvos BVK158 straipsnyje numatytus apribojimus, matyti, kad Lietuvos ástatymø leidëjasnesilaiko nuoseklios pozicijos ðiuo klausimu (taip greièiausiai yra dël jau minë-tø istoriniø teisëkûros aplinkybiø, dël kuriø abiejø straipsniø esmë buvo gero-

59


kai „iðderinta“). Pavyzdþiui, pavojingiems recidyvistams numatoma lygtinio pa-leidimo galimybë, bet nenumatoma teisë á lygtiná atleidimà nuo bausmës. As-menims, nuteistiems uþ nusikaltimus Lietuvos valstybës nepriklausomybei, taippat uþ tyèinius nusikaltimus, padarytus pataisos ástaigose, nëra numatyta teisë álygtiná paleidimà, bet jie turi teisæ á lygtiná atleidimà nuo bausmës. Asmenims,kurie bûdami lygtinai atleisti nuo bausmës prieð terminà per neatliktos baus-mës dalies laikà padarë naujà tyèiná nusikaltimà, netaikomas nei lygtinis palei-dimas, nei lygtinis atleidimas nuo bausmës. Taèiau asmenims, kurie nusikalstapo lygtinio paleidimo ið pataisos ástaigos, tie apribojimai netaikomi. Ðis ástaty-mø leidëjo nenuoseklumas turbût rodo, kad nëra vienareikðmës politinës valiosminëtø kategorijø asmenims atimti galimybæ iðeiti ið laisvës atëmimo ástaigosanksèiau termino.

Kartu pabrëþtina, kad formalus („mechaninis“) teismo galimybës indivi-dualiai ávertinti nuteistojo asmenybës progresà ir jo pasirengimà gyventi visuo-menëje apribojimas gali sukelti abejoniø, ar toks reguliavimas atitinka Konsti-tucijoje átvirtintà teisingumo principà. Kaip jau buvo minëta, KonstitucinioTeismo 2003 m. birþelio 10 d. nutarime konstatuota, kad ástatymø leidëjasturi ástatymu nustatyti toká teisiná reguliavimà, pagal kurá teismas, skirdamasbausmæ uþ nusikalstamà veikà, galëtø atsiþvelgti á visas baudþiamàjà atsakomy-bæ lengvinanèias bylos aplinkybes, taip pat á tas, kurios nëra expressis verbis nu-rodytos ástatyme, ir paskirti ðvelnesnæ bausmæ negu numatyta ástatymo. Many-tume, kad ðá principà ir jo aiðkinimà galima pritaikyti ir sprendþiant asmenspaleidimo ið laisvës atëmimo ástaigos anksèiau termino reguliavimo klausimà.

IÐVADOSGalima apibendrinti, jog siekiant, kad Lietuvos baudþiamieji ástatymai ati-

tiktø konstitucinius principus, tarptautinius standartus ir bûtø nuoseklûs, pir-miausia reikëtø atsisakyti Baudþiamojo kodekso 77 str. 3 dalyje ir Bausmiøvykdymo kodekso 158 straipsnyje numatytø kategoriðkø apribojimø taikytilygtiná atleidimà nuo bausmës ar lygtiná paleidimà ið laisvës atëmimo ástaigos.Taip pat diskutuotina, ar ðiø dviejø institutø nereikëtø sujungti á vienà, nusta-tant vienà bendrà teisiná lygtinio paleidimo reglamentavimà Lietuvoje.

Átvirtinant lygtinio paleidimo galimybæ laisvës atëmimu iki gyvos galvosnuteistiems asmenims, bûtø svarbu:

1) nustatyti minimalø terminà, kada laisvës atëmimu iki gyvos galvos nu-teisti asmenys (ir/arba ákalinimo ástaigos) galëtø kreiptis á teismà su praðymu

60

Straipsniai

paleisti juos lygtinai (arba lygtinai atleisti nuo bausmës prieð terminà), tarkim,po 20 metø bausmës atlikimo;

2) nustatyti privalomà bandomàjá lygtinio paleidimo terminà (pavyzdþiui,iki 5 metø);

3) neapriboti lygtinio paleidimo galimybës nuteistiesiems iki gyvos galvos,neturëjusiems galimybës atlyginti nusikaltimu padarytos turtinës þalos (ðiuoatveju racionaliau bûtø sieti nuteistøjø iki gyvos galvos lygtinio paleidimo gali-mybæ su BVK 157 str., o ne su BK 77 str. 1 d. sàlygomis, jei bûtø nuspræstàðiuos du straipsnius palikti);

4) neriboti nuteistøjø iki gyvos galvos lygtinio paleidimo galimybës ko-kioms nors nuteistøjø kategorijoms (kaip tai yra nustatyta taikant lygtiná palei-dimà terminuotu laisvës atëmimu nuteistiems asmenims), pagrindiniu kriteri-jumi laikant asmens pavojingumo visuomenei tikimybæ, nustatomà atliekantpsichologinæ ir socialinæ nuteistojo ekspertizæ;

5) numatyti privalomà probacijos tarnybos (pataisos inspekcijos) prieþiûràtokiems asmenims;

6) átvirtinti privalomà trumpalaikæ iðvykà á namus prieð paleidþiant nuteis-tuosius iki gyvos galvos lygtinai (kaip tai, pavyzdþiui, átvirtinta Suomijoje, Vo-kietijoje); tokia privaloma iðvyka galëtø bûti numatytà visiems lygtinai palei-dþiamiems asmenims.

LITERATÛRAI. Tarptautiniai teisës aktai

1. Europos Sàjungos Tarybos 2002 m. birþelio 13 d. pagrindø sprendimo 2002/584/TVRDël Europos areðto orderio ir perdavimo tarp valstybiø nariø tvarkos (OL 2004 m. specialusisleidimas, 19 skyrius, 6 tomas).

2. Europos Tarybos Ministrø komiteto rezoliucija Nr. (76) 2 Dël elgesio su ilgam terminuinuteistais kaliniais, priimta 1976 m. vasario 17 d.

3. Europos Tarybos Ministrø komiteto rekomendacija Nr. (2003) 22 valstybëms narëms Dëllygtinio paleidimo (parolio), priimta 2003 m. rugsëjo 24 d.

4. Europos Tarybos Ministrø komiteto rekomendacija Nr. (2003) 23 valstybëms narëms Dëlákalinimo ástaigø administracijos darbo su nuteistaisiais laisvës atëmimu iki gyvos galvos irilgalaikëmis laisvës atëmimo bausmëmis, priimta 2003 m. spalio 9 d.

5. 1950 m. Europos þmogaus teisiø ir pagrindiniø laisviø apsaugos konvencija // Valstybësþinios. 1995, Nr. 40-987.

61


6. 1998 m. Tarptautinio baudþiamojo teismo Romos statutas // Valstybës þinios. 2003,Nr. 49-2165.

7. 1966 m. Tarptautinis pilietiniø ir politiniø teisiø paktas // Valstybës þinios. 2002, Nr. 77-3288.

II. Nacionaliniai teisës aktai (pagal priëmimo datà)

8. Lietuvos Tarybø Socialistinës Respublikos baudþiamasis kodeksas. Vilnius: Mintis, 1983.

9. Lietuvos Respublikos ástatymas dël amnestijos atstaèius nepriklausomà Lietuvos valstybæ,priimtas 1990 m. geguþës 8 d., Nr. I-194 // Valstybës þinios. 1990, Nr. 14-393.

10. Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos 1991 m. kovo 12 d. nutarimas Nr. I-1136Dël Lietuvos Respublikos prisijungimo prie Tarptautinës þmogaus teisiø chartijos dokumentø// Valstybës þinios. 1991, Nr. 9-244.

11. Lietuvos Respublikos ástatymas dël amnestijos paþymint Lietuvos Respublikos Konstitucijospriëmimà, priimtas 1993 m. birþelio 15 d., Nr. I-182 // Valstybës þinios. 1993, Nr. 25-580.

12. Lietuvos Respublikos ástatymas Dël Europos þmogaus teisiø ir pagrindiniø laisviø apsaugoskonvencijos, jos ketvirtojo, septintojo ir vienuoliktojo protokolø ratifikavimo, priimtas 1995 m.balandþio 27 d. // Valstybës þinios. 1995, Nr. 37-913; 2006, Nr. 17-595.

13. Lietuvos Respublikos ástatymas dël amnestijos, priimtas 1995 m. gruodþio 21 d., Nr. I-1153 // Valstybës þinios. 1996, Nr. 4-89.

14. Lietuvos Respublikos ástatymas dël amnestijos uþ kai kuriø operacijø uþsienio valiuta nor-miniø aktø paþeidimà, priimtas 1996 m. liepos 10 d., Nr. I-1455 // Valstybës þinios. 1996,Nr. 71-1708.

15. Lietuvos Respublikos ástatymas dël dalinës amnestijos akto, priimtas 1998 m. gruodþio22 d., Nr. VIII-994 // Valstybës þinios. 1999, Nr. 1-1.

16. Lietuvos Respublikos ástatymas dël amnestijos akto, priimtas 2000 m. balandþio 11 d.,Nr. VIII-1619 // Valstybës þinios. 2000, Nr. 35-973.

17. Lietuvos Respublikos baudþiamasis kodeksas, priimtas 2000 m. rugsëjo 26 d., Nr. VIII-1968 // Valstybës þinios. 2000, Nr. 89-2741 (su vëlesniais pakeitimais ir papildymais).

18. Lietuvos Respublikos ástatymas dël amnestijos paþymint Lietuvos Respublikos Konstituci-jos deðimties metø sukaktá, priimtas 2002 m. lapkrièio 7 d., Nr. IX-1182 // Valstybës þinios.2002, Nr. 112-4981.

19. Lietuvos Respublikos bausmiø vykdymo kodeksas, priimtas 2002 m. birþelio 27 d., Nr. IX-994 // Valstybës þinios. 2002 Nr. 73-3084 (su vëlesniais pakeitimais ir papildymais).

20. Lietuvos Respublikos ástatymas Dël Tarptautinio baudþiamojo teismo Romos statuto rati-fikavimo, priimtas 2003 m. balandþio 1 d. // Valstybës þinios. 2003, Nr. 49-2156.

21. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretas dël malonës komisijos sudarymo ir jos nuostatø.2007 02 15, Nr. 1K-880 // Valstybës þinios. 2007, Nr. 22-823.

62

Straipsniai

III. Uþsienio ðaliø teisës aktai

22. Deutsches Jugendgerichtsgesetz, in der Fassung vom 11. Dezember 1974 mit späteren Ände-rungen.

23. Deutsches Strafgesetzbuch vom 15. Mai 1871, in der Fassung vom 11. März 2008.

24. Deutsches Strafvollzugsgesetz vom 16. März 1976 mit späteren Änderungen.

25. Deutsches Völkerstrafgesetzbuch vom 26. Juni 2002.

26. England and Wales Crime (Sentences) Act, 1997. http://opsi.gov.uk/acts/acts1997/uk-pga_19970043_en_1

27. England and Wales Criminal Justice Act, 2003. http://opsi.gov.uk/acts/acts2003/uk-pga_20030044_en_1.htm

28. Irish Offences Against the State Act, 1939.

29. Irish Criminal Justice Act, 1960.

30. Irish Criminal Justice Act, 1990.

31. Irish Criminal Justice (Temporary Release of Prisoners) Act, 2003.

32. Österreichisches Strafgesetzbuch vom 23. Januar 1974, mit späteren Änderungen bis 8.Mai 2006.

33. Schweizerisches Strafgesetzbuch, mit den Änderungen bis 1. Januar 2007. http://www.ad-min.ch/ch/d/sr/311_0/index.html

IV. Mokslinës publikacijos

34. Laubenthal K. Strafvollzug. 3. Aufl. Springer Verlag. Heidelberg, 2003.

35. Morgenstern Ch. „Lebenslang“ ernst nehmen – die Praxis der lebenslangen Freiheitsstrafe // Neue Kriminalpolitik. 2004, Nr. 2, p. 52–55.

36. Piesliakas V. Lietuvos baudþiamoji teisë. Kn. 2: aplinkybës, daranèios átakà baudþiamajaiatsakomybei, ir nusikalstamos veikos teisiniai padariniai. Vilnius: Justitia, 2008.

37. Sakalauskas G. Ákalinimas Lietuvoje: praktika ir prasmë // Sociologija. Mintis ir veiksmas.2007, Nr. 2, p. 122–134.

38. The Management and Review of Life-Sentence Prisoners in England and Wales by Vicki V. R.Harris // Long-Term Offenders 1992 – Volume 4, Number 2, http://www.csc-scc.gc.ca/text/pblct/forum/e042/042q_e.pdf

39. Zierlein K. G. Grundrechtsschutz im Strafrecht, Strafverfahrens- und Strafvollzugsrechtunter Berücksichtigung der Rechtsprechung des Bundesverfassungsgerichts // Teisë. 2000,Nr. 36, p. 121.

63


V. Teismø praktika

40. Deutsches BVerfGE 45, 187.

41. Europos þmogaus teisiø teismo 2001 m. spalio 16 d. sprendimas byloje Einhorn prieðPrancûzijà (App. Nr. 71555/01) // http://cmiskp.echr.coe.int/tkp197/view.asp?item=1&por-tal=hbkm&action=html&highlight=71555/01%20|%20by%20|%20Ira%20|%20Samu-el%20|%20EINHorn%20|%20France&sessionid=14189266&skin=hudoc-en

42. Europos þmogaus teisiø teismo 2002 m. geguþës 28 d. sprendimas byloje Stafford prieðJungtinæ Karalystæ (App. Nr. 46295/99) // http://cmiskp.echr.coe.int/tkp197/view.asp?item=1&por-tal=hbkm&action=html&highlight=Stafford&sessionid=14189266&skin=hudoc-en

43. Europos þmogaus teisiø teismo 2003 m. spalio 16 d. sprendimas byloje Wynne prieð Jung-tinæ Karalystæ (App. Nr. 67385/01) // http://cmiskp.echr.coe.int/tkp197/view.asp?item=1&por-tal=hbkm&action=html&highlight=Wynne&sessionid=14189266&skin=hudoc-en

44. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas. Byla Nr. 13/02-22/02. 2003 06 10.

VI. Publikacijos þiniasklaidos priemonëse

45. Laisvoji enciklopedija: www.wikipedia.org

46. Österreich – für 10 Delikte gibt es lebenslang // Blaulicht und Graulicht – das Online Magazin,01.05.2008. http://diegalerie.wordpress.com/2008/05/01/osterreich-fur-10-delikte-gibt-es-lebenslang/

VII. Veiklos ataskaitos ir statistika

47. Airijos Probacijos tarnybos duomenys: http://www.probation.ie/pws/websitepublishing.nsf/Con-tent/Probation+Work+and+Research~Probation+work+with+adults~Supervised+Temporary+Re-lease

48. Baudþiamøjø bylø nagrinëjimo ataskaita. Bausmiø rûðys ir amnestijos taikymas (I instancijosteismuose). Nacionalinës teismø administracijos statistinë ataskaita. http://www.nplc.lt/stat/atas/td/bbn-ba/bbn-ba.htm

49. Council of Europe Annual Penal Statistics. SPACE I: Survey 2006, Strasbourg, 23 January2008. http://www.coe.int/t/e/legal_affairs/legal_co%2Doperation/prisons_and_alternatives/statis-tics_space_i/pc-cp%20(2007)%2009%20rev3%20-%20e%20(SPACE%202006)%2023-01-08.pdf

50. Deutsches Statistisches Bundesamt, www.destatis.de

51. Nuteistøjø skaièiaus, sudëties (pagal padarytà nusikaltimà, amþiø, bausmës terminà ir kt.) ir jøkaitos suvestinë 1997-2007 m. Kalëjimø departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumoministerijos Administracijos reikalø skyrius. http://www.nplc.lt/stat/atas/prd/nut/nut.htm

52. Parole Board Annual Report 2005. http://www.justice.ie/en/JELR/ParoleReport05.pdf/Files/ParoleReport05.pdf, taip pat http://www.citizensinformation.ie/categories/justice/prison-system/pa-role_board_of_ireland

64

Straipsniai

53. Polizeiliche Kriminalstatistik. Grundtabelle ohne Tatortverteilung ab 1987. http://www.bka.de/pks/zeitreihen/pdf/t01.pdf

54. Probation & Welfare Service Life Sentence Supervision Notice, February 2005. http://www.pro-bation.ie/pws/websitepublishing.nsf/attachmentsbytitle/Life+Sentence+Supervision+Notice+Februa-ry+2005/$file/Life+Sentence+Supervision+Notice+February+2005.pdf

Dr. Skirmantas BIKELISDr. Gintautas SAKALAUSKASLaw Institute

RELEASE ON PAROLE OF LIFE-SENTENCED PERSONS:

INTERNATIONAL STANDARDS, FOREIGN EXPERIENCE

AND PROPOSALS FOR LITHUANIA

Summary

The article provides an analysis of the international standards, foreign the-ory and practice relating to parole of life-sentenced persons; a legal and practi-cal situation is presented, and proposals on how it should and could be chan-ged are given.

Life imprisonment in many countries of the world is imposed as the stric-test penalty for the gravest crimes. On the other hand, the concept of thatpenalty as used in the Lithuanian and many other languages has not been inconformity with its essence and contents since of long – most often this penaltyis not served “life long”, foreseeing milder or stricter legal conditions, with theexistence of which a persons sentenced to this penalty may be released (onparole) from the place of imprisonment.

This article is devoted to analysis of international standards relating to theexecution of life sentence as well as analysis of the European Union legislationand practice in this field, presentation of the situation in Lithuania. In Lithua-nia, neither the Criminal Code nor the Code of the Execution of Penaltiesprovides the opportunity of release (on parole) of a life-sentenced person, ex-cept for petition for mercy or amnesty procedure. This principal position, ac-cording to which release on parole is not possible by applying the legal provi-

65


sions of release on parole, and the execution of life sentence in common casesshould be continued to the death of the convicted person, makes Lithuania dis-tinguishable from the European Union legal-cultural space (as previously for thelong time it was distinguished due to the imposition of death “penalty”).

At the end of analysis, the possible legal ways for solution of this problemare proposed which could be selected taking into account the proposals of theinstitutions and persons concerned with the solution of this problem as well asthe generalized discussions.

Seeking that Lithuanian penal laws would be in conformity with the consti-tutional principles, international standards and would be consecutive, primarily,it would be necessary to reject the categorical restrictions, foreseen in the Part 3 ofArticle 77 of the Criminal Code and Article 158 of the Code of the Execution ofPenalties, to apply the release on parole or on probation. In addition, it is subjectto discussion, whether those both institutions should not be joined together,establishing one general legal regulation of release on parole in Lithuania.

While evaluating the opportunity of release on parole of life-sentenced per-sons, it would be important:

1) to determine the minimum term when life-sentenced persons (and/orthe incarceration establishments) could apply to the court with the applicationto release them on parole (or replace that penalty by another penalty, for exam-ple, the termed imprisonment) (for example, after serving 20 years of penalty);

2) to determine the mandatory probationary period of release on parole(for example, up to 5 years);

3) not to restrict the opportunity of release on parole to the life-sentencedpersons who had no opportunity of compensating property damage caused dueto the crime (in this case, it would be more rational to relate the opportunity ofrelease on parole of life-sentenced persons with Art. 157 of the CEP rather thanwith Pt 1 of Art. 77 of the CC, if it would be decided to leave those two articles);

4) not to limit the opportunity of release on parole of the life-sentenced byany categories of the sentenced (as it is established by applying the release onparole to the persons sentenced to the termed imprisonment), keeping as themain criterion the probability of danger of the person to the society, estab-lished by performing the psychological and social expertise of the convict;

5) to provide for the mandatory supervision of the Parole Service (correc-tional inspectorate);

66

Straipsniai

6) to enforce the mandatory short-term visit home prior to releasing thelife-sentenced convicts on parole (for example, as it was enforced in Finland,Germany); such a mandatory visit could be provided for all persons released onparole.

Straipsnis redakcijai áteiktas 2008 m. lapkrièio 12 d.

Documents

LAISVËS ATËMIMU IKI GYVOS GALVOS NUTEISTØ ASMENØ …teise.org/wp-content/uploads/2016/10/2008-4-bikelis-sakalauskas.pdf · ámanomas, o laisvës atëmimo iki gyvos galvos bausmës