24

Klasikinës homeopatijos konferencija · 2008-04-02 · patijos ákûrëjo Samuel’io Hahnemann’o gimimo 250-osios metinës. Jau du ðimtmeèius klasikinës homeopatijos meto-dais

  • Upload
    others

  • View
    2

  • Download
    0

Embed Size (px)

Citation preview

www.mitela.lt

Klasikinës homeopatijos konferencijapasitarnavo gydytojø homeopatø ir alopatø sandraugai

Á graþiai rudenëjanèià Palangà 2005-øjø spalio 15–16 dienomis susirinkokaip visada gausus bûrys medikø ir farmacininkø – èia vyko

VII tarptautinë klasikinës homeopatijos konferencija.

Konferencijà pradëjæs prof. habil. dr. A. Raugalë – Vilniausuniversiteto prorektorius universiteto ligoninëms ir klini-koms, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikø ligøklinikos vadovas – palinkëjo èia susirinkusiems gydytojamshomeopatams ir alopatams bendro vaisingo darbo visø mûsøsveikatos labui. Sveèias ið Vokietijos DHU generalinis direk-torius Patrick Krauth pabrëþë, kad ði konferencija homeo-patams ypatinga – mat ðiemet minimos klasikinës homeo-patijos ákûrëjo Samuel’io Hahnemann’o gimimo 250-osiosmetinës. Jau du ðimtmeèius klasikinës homeopatijos meto-dais daugelyje ðaliø sëkmingai gydomos ir ûminës, ir lëti-nës ligos, o homeopatø veiklos mastai kasmet vis didëja irhomeopatija sulaukia vis platesnio pripaþinimo.Konferencijai pirmininkavusi Vilniaus universiteto Bendro-sios medicinos praktikos ir slaugos katedros vedëja prof.habil. dr. D. Kalibatienë skaitë praneðimà apie streso átakàþmogaus sveikatai, o homeopatijos galimybes maþinti stre-so padarinius reguliuojant nusilpusius arba uþblokuotusimuninius procesus ið gydytojo praktiko pozicijø pristatë gyd.reabilitologas P. Cibulskas. Naujausius mokslinius tyrinëji-mus homeopatijos srityje apþvelgë Lietuvos homeopatø aso-ciacijos prezidentas doc. dr. A. Bagdonavièius.Prof. habil. dr. A. Raugalë iðreiðkë susirûpinimà dël silpnë-janèio vaikø imuniteto ir pateikë naujausiø þiniø apie pe-diatrijos praktikoje naudojamus imunostimuliatorius. Kon-ferencijos sveèio ið Vokietijos med. dr. G. Schmidto prane-ðime buvo akivaizdþiai pademonstruoti fitobiotikø prana-

ðumai. Virusinius respiracinius susirgimus ir bûdus jø ið-vengti aptarë Vilniaus universiteto Infekciniø ligø ligoni-nës gydytoja A. Marcinkutë. LOR ligø specialistas, homeo-patijos mokslo ekspertas, knygø ir moksliniø straipsniø au-torius, klinikiniø tyrimø projektø vadovas med. dr. K. H.Friese ið Vokietijos akcentavo, kaip svarbu pediatro prakti-koje taikyti homeopatiná gydymà, neþalojantá besiformuo-janèio vaiko organizmo, ir neskubëti menkiausio susirgimogydyti antibiotikais, kurie daþnai sukelia nepageidaujamøðalutiniø padariniø. Jo teigimu, alerginis rinitas, perðalimoir daugelis kitø ligø gali bûti sëkmingai áveiktos homeopati-niais vaistais. Gydytojos homeopatës V. Zakarauskienës irgydytojos V. Vilemienës praneðimai buvo skirti opiai nemi-gos temai.Gydytoja alergologë L. Stoðkutë (VU Santariðkiø klinikos)apþvelgë kovos prieð alergijà bûdus.VU Odos ir veneriniø ligø klinikos vadovë doc. I. Marèiu-kaitienë nagrinëjo sausos odos prieþastis, o vaistininkë K.Banevièienë patarë, kaip geriausia jà priþiûrëti neþalojan-èiomis homeopatinëmis priemonëmis.Konferencija baigësi plaèiomis diskusijomis. Vaisingu dviejødienø darbu liko patenkinti visi – ir gydytojai alopatai, ir ho-meopatai. Ði konferencija tikrai pasitarnavo abiejø medici-nos srièiø sandraugai – taigi ir visø mûsø sveikatos labui.

Egidija LekavièienëJ. Aisoko nuotraukos

Redakcijos þodis

Vyr. redaktorë Egidija LekavièienëSpec. redaktorë J. Gauèytë-Pinikienë

Dizainas: reklamos agentûra „Artaviva“Spausdino AB Spauda

DHU ágaliotoji atstovë Baltijos ðalyse UAB „Mitela“Goðtauto g. 5/2, LT-01106 Vilnius.Tel. (8 ~ 5) 212 7641, faksas (8 ~ 5) 212 7425Uþsakymø telefonas Vilniuje (8 ~ 5) 232 2310El. paðtas [email protected], tinklalapis internete www.mitela.lt

Ðiame numeryjeskaitykite

GAMTOS GALIA2006 Nr.1(13)

Vokietijoshomeopatijossàjunga DHU

homeopatini¯

vaist¯gamintoj¯

lyderë

Menas pakylëja þmogø virð kasdienybës, menas gy-

do ir skaidrina sielà. Pasak mûsø ðio numerio sve-

èio Europos parko ákûrëjo Gintaro Karoso, savo bu-

vimà þemëje mes turime áprasminti kaþkuo nekas-

dieniðku ir nebuitiðku, tuo, kas aktualu ne tik mums

ir ne tik ðiandien.

Ðákart GAMTOS GALIOS puslapiuose karaliau-ja meno ir gamtos simbiozë – suaugusiems ir vai-kams atradimo dþiaugsmà þada Europos parkas.Jo kûrëjø þodþiais tariant, èia galite paliesti patáEuropos þemyno centrà, paklaidþioti informacijosar atminties labirinte, vienoje skulptûros pusëje ið-vysti saulëlydá, kitoje – jau saulëteká, sutikti meksi-kietæ moterá, þiûrinèià á Mënulá, sugalvoti svajonæ,kuriai iðsipildyti padës paslaptingas meno kûrinys,pastovëti po didþiausio pasaulyje voratinklio bu-rëmis, klausytis vëjo ir paukðèiø balsø medþiø vir-ðûnëse, lengvai ásiûbuoti kelias tonas sveriantá ak-mená ir netgi pamëginti eiti prieð laikà amþinybësspirale... Èia – erdvë vaizduotei, laisvë pojûèiamsir skrydis sielai.Gydyti serganèius vaikus parenkant jiems tinka-miausius, viso organizmo neþalojanèius homeopa-tinius preparatus – irgi menas, tuo nesuabejositepaskaitæ gydytojo homeopato dr. Friese ir kitø VIIklasikinës homeopatijos konferencijos sveèiø min-tis. Jø mintys – tarsi ðaltinis, ið kurio þiniø semiasiir Lietuvos gydytojai ir vaistininkai. Beje, apie ðal-tinius – juk konkursas apie juos tik ásibëgëjo! Ra-ðykite mums, mielieji skaitytojai, siøskite jø nuo-traukas! Kad ir kur nuklydæ tuomet þinosime, kurieðkoti tyriausio vandens, jëgø atgaivos, þinosime,kur tikrasis takelis jø link. Kaip ir medicinoje, kaipir gyvenime – tik dalydamiesi savo þiniomis ir pa-tyrimu bûsime turtingi.

Linkëdamas sveikatosSu meileRedakcijos kolektyvas

Virðelyje: Europos parko vaizdai –Magdalenos Abakanowicz „Neatpaþinto augimo erdvë“ir Gintaro Karoso „Vieta“

Ávairenybës 4–5

Naujienos ið pirmø lûpø 6

Konferencijai pasibaigus 7

Skaitytojai klausia –gydytoja atsako 8–9

Umckalor® – „teisingas“gydymas! 10

Vaikuèiams pabiruèiams 11

Èia menas ir gamta – draugauja!Mûsø sveèias – Europos parko

ákûrëjas Gintaras Karosas 12–13

Homeopatijos galimybësmaþinant streso padarinius 14

Labai svarbu iðdrásti vartotihomeopatinius preparatus 16–17

Ar galima iðvengti alergijos? 18

Kur tas ðaltinëlis... 19–20

Kas nejuda – supûva! 21

Konkursas!Europos miestø spindesy 23

www.mitela.lt

GAMTOS GALIA

2006 Nr.1(13)4 Á v a i r enybë s

Nepersivalgykite. Jei nedirbate sun-kaus fizinio darbo, per dienà puikiau-siai uþtektø 1500–2000 kilokalorijø.Taip maitindamiesi neapkrautumëteorganizmo làsteliø ir palaikytumëte jøaktyvumà.

Jûsø meniu turi atitikti Jûsø amþiø.30-metëms moterims pirmosiosraukðlelës atsiras gerokai vëliau, jeijos reguliariai valgys rieðutus ir kart-kartëmis – kepenëles. Vyresniems nei40 metø asmenims naudingas beta ka-rotinas, kurio daug morkose ir kitoseoranþinës, geltonos ar raudonos spal-vos darþovëse bei vaisiuose. Perkopus50-metá kaulams ypaè reikalingas kal-cis, o ðirdþiai – magnis. Vyrams, su-laukusiems 40-ies, bûtinas selenas, ku-rio yra sûryje ir inkstuose: ðis minera-las padeda suðvelninti stresà. 50-me-èiai ir vyresni vyrai sustiprins ðirdá irkraujagysles, jei valgys daug þuvies.

Saikingai dirbti – naudinga. Darbasámonëje – apkrova organizmui, pagy-venusiems þmonëms tai nelabai á nau-dà. Bet tas, kas visai nedirba kad irsode, namie ar paprasèiausiai gyvenabe pomëgiø, atrodo vidutiniðkai 5 me-tais vyresnis nei yra ið tikrøjø. Beje,sociologø nuomone, kai kurios pro-fesijos padeda iðsaugoti jaunystæ. Tarpilgaamþiø daugiausia dirigentø, filo-sofø, menininkø ir dvasininkø.

Meilë – jaunystës eliksyras. Þmogus,kuris mylisi du kartus per savaitæ, at-rodo jaunesnis visa deðimèia metø. Ási-mylëjëliø organizme gaminasi endor-finai, vadinamieji laimës hormonai.Jie padeda sustiprinti imuninæ siste-mà. Vadinasi, ir sulaukus „antrosiosjaunystës“ nereikia atsisakyti tokiødþiaugsmø.

Neliûdëkite ir nesisielokite jokiomisaplinkybëmis. Optimistai gyvenadaug ilgiau nei pesimistai. Sunkiomisminutëmis stenkitës prisiminti kà norsgero ið gyvenimo, savo laimës ir sëk-mës akimirkas ar tai, ið ko visa ðeimaskaniai pasijuokëte. Tai leis á gyveni-mà paþvelgti kitomis akimis, atleistiskriaudëjams ir neniurzgëti.

Judëkite. Net keletas sporto pratimøper dienà pailgina gyvenimà. Per tre-niruotes iðsiskiria augimo hormonai,kuriø gamyba sulaukus 30 metø labaisumaþëja.

Miegokite vësiame kambaryje. Tie,kurie miega vësiai, ilgiau iðlieka jau-ni. Juk medþiagø apykaita organizmeir amþiaus sàlygotø pokyèiø pasireið-kimas priklauso nuo aplinkos tempe-ratûros.

Stenkitës iðgyventi kuo daugiau tei-giamø emocijø. Kartais ne nuodëmëpasilepinti neprotingais malonumais:suvalgyti didelá kaloringo torto gaba-là, iki iðnaktø bendrauti su draugais,ðokti iki „iðvirstant ið klumpiø“, keliasvalandas ið eilës skaityti detektyvà...

Juokas suteikia jëgø. Linksmo bûdoþmogui gyventi daug lengviau. Dþiau-kitës bet kokia sëkme – jei ne savo,tai vaikø ar vaikaièiø. Ir pamatysite,kaip besiðypsant uþplûs gera nuotai-ka.

Neleiskite tinginiauti smegenims.Spræskite kryþiaþodþius, daug skaity-kite, mokykitës uþsienio kalbø. Pri-versdamas aktyviai dirbti smegenisþmogus ne tik iðsaugo ðviesià galvà,bet kartu suaktyvina ðirdies, kraujoapytakos sistemos veiklà ir medþiagøapykaità.

Þmogui genetiðkai uþprogramuota gyventi iki150 metø, bet mûsø amþius kur kastrumpesnis. Ðtai japonai ásigudrinanugyventi vidutiniðkai 79 metus, onigerieèiai ir somalieèiai vos „patempia“ iki47-eriø. Mes, europieèiai, esame per vidurátarp vienø ir kitø. Be kita ko, kruopðèiaiiðstudijavæ ilgaamþiø patirtá, specialistaiparengë 10 taisykliø, kuriø laikydamiesigalëtume gyventi gerokai ilgiau. Ðtai jos:

Gyvenkite ilgai ir dþiuginkite savoartimuosius!

www.mitela.lt

GAMTOS GALIA

2006 Nr.1(13)5Á v a i r enybë s

Pusryèiaukite!Dël nesuprantamø prieþasèiø daugelis þmoniø ápusryèius visai numoja ranka. Vieni iðgeria puo-delá juodos kavos, kiti apskritai sàmoningai nie-ko neima á burnà, nes tik atsikëlæ paprasèiausiaitingi kà nors gaminti ar labai skuba ir tam nebe-turi laiko. Bet jie taip elgiasi visai be reikalo!Dietologø nuomone, pusryèiai – patys svarbiausivisoje mitybos dienotvarkëje. Per pusryèius or-ganizmas turi gauti apie ketvirtá viso paros racio-no kalorijø. Statistika rodo, kad þmonës, kurieápratæ pusryèiauti, maþiau linkæ á stresus nei tie,kurie nepusryèiauja. Geri pusryèiai – puikus bû-das pagerinti galvos smegenø veiklà visai dienai.Nepusryèiaujantys þmonës sunkiau susikoncen-truoja darbui, kenèia dël galvos svaigimo ir daþ-niau nei pusryèiaujantys sukelia avarijas kelyje.

Pyktis – blogas patarëjasSlopinti pyktá ar leisti jam prasiverþti? Kokia elg-sena labiau kenkia sveikatai? Negalime numotiá tai ranka, nes pyktis – mûsø gyvenimo dalis.Dar neseniai moterys, ypaè „iðauklëtos“, neturëjo pasirinkimo. Tradicið-kai joms buvo ádiegiama, kad parodyti pyktá tikrai ledi jokiu bûdu nevalia.O kaip pyktá iðreiðkia ðiuolaikinë moteris? Ogi lygiai taip pat, kaip ir vyrai.Tenesio valstijoje atliktø tyrimø duomenimis, moterys parodo savo pyktátaip pat daþnai, taip pat stipriai ir dël tø paèiø prieþasèiø, kaip ir vyrai.Netinkamas elgesys, netenkinanti situacija namuose ar darbe, nepasiteisi-nusios viltys – tai tik kelios prieþastys, sukelianèios susierzinimà ir pykèioproverþius. O kà gauna moterys mainais á iðliejamà pyktá? Ogi sveikatosproblemø. Lygiai kaip ir vyrai.Tyrimai rodo, kad pykèio protrûkiai sukelia depresijà, aukðtà kraujospûdá,ðirdies ligas, artrità, priklausomybæ nuo vaistø bei alkoholio ir nutukimà.Beje, moterys, kurios visai neleidþia prasiverþti pykèiui, arba visai jo ne-varþo, du kartus daþniau serga krûties vëþiu. Neþabojanèiø pykèio moterøsantuoka daþniausiai nelaiminga. Bet... moterys, kurios ilgai slopina pyktá,du kartus labiau rizikuoja mirti nesulaukusios senatvës nei tos, kurios „nu-leidþia garà“.Taigi ið ðiø tyrimø perðasi iðvada, kad visas problemas sukelia pernelygdidelis polinkis pykti. Nesvarbu ar pyktis nuslopinamas, ar leidþiama jamprasiverþti – jis vis tiek þaloja sveikatà ir trumpina gyvenimà.

Hipokratas – medicinos tëvas?Legendiná graikø gydytojà Hipokratà priimta vadinti „medicinos tëvu“.Dar ir dabar galima iðgirsti, kad jis vienas, be pirmtakø, nutiesë kelià átikràjà medicinà. Ið tiesø viskas visai ne taip. Vadinti Hipokratà „medici-nos tëvu“ maþø maþiausiai juokinga. Pirmiausia, nelabai aukðto lygiomedicina egzistavo ir kitose civilizacijose – Egipto, ðumerø, Senovës Ki-nijos ir Senovës Indijos. Antra, Hipokratas stojo arti medicinos dirvonø,kai graikø medicina jau buvo pasiekusi nemaþø laimëjimø (deja, Hipok-rato pirmtakø veikalai mûsø paprasèiausiai nepasiekë). Þinoma, jo nuo-pelnai nenuginèijami, já visiðkai teisëtai bûtø galima vadinti medicinosreformatoriumi ir didþiu daktaru, bet tik jau ne „medicinos tëvu“.

SudÎtis: vienoje tabletÎje yra: 25 mg

Cinnabaris D3, 25 mg Hydrastis D3, 25 mgKalium bichromicum D3, 25 mg Echinacea

angustifolia D1.

Indikacijos: ˚minis ir lÎtinis sinusitas

(kaktinio bei vir�utinio ˛andikaulio anËi¯

u˛degimas).

DozÎs ir vartojimas: ˚minÎs ligos metu

suaugusiems ñ po 1 tabletÊ kas valand‡, betne daugiau kaip 12 kart¯ per dien‡. Vaikamsiki 12 met¯ ñ po 1 tabletÊ kas 2 valandas,bet ne daugiau kaip 8 kartus per dien‡;pagerÎjus savijautai suaugusiems ñ po 1ñ2tabletes 3 kartus per dien‡. Vaikams iki 12met¯ ñ po 1 tabletÊ 3 kartus per dien‡.

Tabletes reikia lÎtai suËiulpti pusvaland·prie� arba pusvaland· po valgio.CINNABSINÆ Nbuvo aprobuotas1998 m. Lietuvosotolaringolog¯manymu,CINNABSINÆ Nefektyvumasgydant sinusitussiekia 67,8 proc.

Dël vaistø vartojimo irgalimo ðalutinio poveikiobûtina pasitarti su gydytojuar vaistininku.

Áveik sinusità

SudÎtis: 50 g tepalo yra 5 g Mahoniaaquifolium urtinkt˚ros D1.Indikacijos: psoriazÎ ir kitoks sausasodos i�bÎrimas.DozÎs ir vartojimas: 3 kartus per dien‡lengvai ·trinamos pa˛eistos odos vietos.Vaist‡ galima vartoti ilgai.

Aprobacijos tyrimo metu Lietuvoje1998 m. buvo padarytos i�vados, kadgydant PSORIATEN lengvos ir vidutiniosunkumo formos psoriazÊ efektaspasirei�kia po 4ñ6 gydymo savaiËi¯.Gydym‡ PSORIATEN galima derinti sukitais gydymo metodais.

Dël vaistø vartojimoir galimo ðalutinio poveikiobûtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

Psoriazei (þvynelinei) gydyti

www.mitela.lt

GAMTOS GALIA

2006 Nr.1(13)6 Mûsø sveè i a i

Naujienos ið pirmø lûpøGAMTOS GALIOS skaitytojai po poros metø pertraukosvël turi puikià progà DHU naujienas iðgirsti ið paties DHU

generalinio direktoriaus P. Krauth’o lûpø. Be abejo,

mus domina ir garbingo konferencijos sveèio áspûdþiai iððio medikø „suvaþiavimo“.

Kokie klinikiniai tyrimai, susijæ suDHU homeopatiniais preparatais,atliekami ðiuo metu ir kokiønaujoviø galime tikëtis?

Dabar tarptautiniu mastu atliekamasávairiø homeopatiniø preparatø lygina-masis tyrimas. Tai iðimtinë studija. Ty-rimas apima platø homeopatiniø vais-tø spektrà – ir monopreparatus, irkompleksinius vaistus. Ðiame tyrimedalyvauja apie 30 savanoriø, o jo re-zultatai galës padëti nustatyti naujashomeopatiniø vaistø indikacijas. Tokiøtyrimø iðvados labai svarios ir regist-ruojant vaistus.

Gal papasakotumëte apie DHUhomeopatiniø vaistø gamybos irregistravimo naujoves?

DHU preparatai – homeopatiniai, va-dinasi, pagal ES direktyvas jie privalobûti registruoti. Tam, be abejo, reikialaiko, sunku numatyti, kiek kurioje ða-lyje tai uþtruks, nes keièiasi teisinis pa-grindas. Mes laikomës ES nuostatø irdirektyvø, realizuojame tik saugiusproduktus.Ðiuo metu DHU preparatø gamyba su-koncentruota dviem pagrindinëmiskryptimis.1. Vaistai vaikams. Homeopatiniaipreparatai neturi ðalutinio poveikio irvaikams gydyti jie labai veiksmingi irtinkami. Homeopatiðkai gydant galimaáveikti labai daug problemø – nemigà,kolità, dantø dygimo sunkumus ir kt.Ðtai vienas naujesniø vaistø vaikams –KINDINORM (ZAPPELIN), skirtashyperaktyviems vaikams. Kol kas jis re-gistruotas tik Vokietijoje, bet pamaþumëginama já registruoti ir tarptautiniumastu, kad pasiektø ir kitas ðalis.2. Preparatai pagal daktaro Schüssler

metodà – potencijuotos mineralinësdruskos. Ðie preparatai sëkmingai tai-komi ne tik Vokietijoje, bet ir kitoseEuropos Sàjungos ðalyse. Vokietijojejie vadinami daktaro Schüssler druska(Schüssler – Salze). Paèiø druskø yranet 12 pagrindiniø pavadinimø, varto-tojai ðiuos produktus perka ypaè no-riai.

Neseniai Europos þiniasklaidojenusirito straipsniø banga, kur buvolyginamas homeopatijos ir placebopoveikis. Ar tai turëjo kokios norsátakos homeopatiniø preparatøpardavimui ir vartojimui?

Prisipaþinsiu, ðiø straipsniø gausa ma-ne nustebino. Ir reakcija buvo nema-þa, juos gyvai aptarinëjo ne tik medi-kai. Bet sulaukëme prieðingø rezulta-tø nei galbût kas nors tikëjosi – susi-domëjimas homeopatija ne tik nenu-slopo, jis netgi gerokai padidëjo!Tai parodë ir homeopatø kongresas, kàtik vykæs Karlsrûhëje.Iðvada labai paprasta: kas gydo, tas jauyra teisus. Þinom, kad homeopatijaveikia, ir tai yra svarbiausia. Ðie straips-niai tik dar kartà pabrëþë homeopati-jos svarbà.

Minëjote, jog þurnale „Sveikojimedicina“ buvo apraðytas ypaèádomus atvejis, kuris dar kartàpatvirtino: homeopatija veikia!

Ðis atvejis apraðytas, apie tai sukurtasnet filmas. Jo esmë tokia: vokietis me-dikas prof. Suis, susiruoðæs á kelionælëktuvu, kaip gydymo priemonæ buvopasiëmæs homeopatiná monoprepara-tà Opium C30. Oro uoste per keleiviøpatikrinimà ðuo, specialiai apmokytasieðkoti narkotikø, staiga sunerimo,

ëmë nervingai elgtis – jis aptiko...Opium C30! Bet juk potencijuotas ho-meopatinis vaistas molekuliø nebetu-ri – tai á kà reagavo ðuo? Iðvada: kaþ-kas iðlieka ir – veikia!Gráþæs ið kelionës medikas atliko eks-perimentà: jis nuvaþiavo á ðunø dresa-vimo mokyklà ir su narkotikø ieðkotiiðmokytais ðunimis atliko bandymà suplacebo tabletëmis. Paaiðkëjo, kad jieplacebo nejauèia. Spëlionës pasitvirti-no, tai sukëlë tikrà aþiotaþà. Jei ðunysreaguoja á medþiagà, nors tos medþia-gos molekuliø ir nebëra, vadinasi, turibûti kaþkoks kitas ryðys. Homeopatijaveikia!

Kà norëtumëte pasakyti Lietuvosmedikams ir visiems GAMTOSGALIOS skaitytojams?

Jûsø medikams noriu padëkoti uþkompetencijà, domëjimàsi ir bendra-vimà, konferencijos organizatoriams –uþ puikiai organizuotà produktyvø dar-bà ir labai draugiðkà atmosferà. Tvir-tai tikiu, kad mûsø partnerystës ryðiaitvirtës ir plësis. Visiems linkiu vartotihomeopatinius preparatus patiems, sa-vo ðeimose ir draugø rate, o sëkmë busbendra – puiki sveikata.

Egidija LekavièienëG. Ptitch nuotr.

www.mitela.lt

GAMTOS GALIA

2006 Nr.1(13)7Mûsø sveè i a i

Kokie Jûsø áspûdþiai dviejø dienøkonferencijai pasibaigus?

Áspûdþiai kuo puikiausi, nes konferen-cija buvo labai aukðto lygio. Tokioje ho-meopatø konferencijoje Lietuvoje esudalyvavæs prieð 8 metus, ir galiu pasi-dþiaugti tikrai iðaugusiu jos lygiu. Ðiø-metës konferencijos reikðmingumà, jossvorá liudija jau vien tai, kad ji vyko poVilniaus universiteto vëliava. VU me-dicinos profesoriø praneðimai buvo de-talûs, pagrásti naujausiais moksliniaisatradimais. Juos papildë Lietuvos, Lat-vijos gydytojø praktikø mintys ir DHUpreparatø tyrimø duomenys, árodantyshomeopatiniø vaistø veiksmingumà.Labai daþnai man tenka dalyvauti ho-meopatø konferencijose, tad ið patir-ties þinau, kad jose susirinkusiems gy-dytojams praktikams ir vaistininkamslabai reikia struktûrizuotø praneðimøapie vienà ar kità vaistà – kada, kaip,kokiomis dozëmis já vartoti.

Kas, Jûsø nuomone, ðiojekonferencijoje buvo svarbiausia?

Dþiugino labai didelis salës dëmesyspraneðëjams, konkretûs gydytojø, ypaè

Mintimis apie VII tarptautinæ klasikinës homeopatijoskonferencijà papraðëme pasidalyti konferencijos sveèià ið

Vokietijos med. dr. G. Schmidt’à.

pediatrø, klausimai. Matyti, kad jie se-niai dirba su DHU preparatais, turi to-bulas vartojimo schemas, yra sukaupæpatirties ir remiasi vartojimo praktika.Visiðkai pritariu prof. A. Raugalës min-èiai, kad negalima prieðprieðinti 2 me-dicinos krypèiø – homeopatijos ir alo-patijos. Visi praneðëjai, taip pat ir dr.Friese ið Vokietijos, pabrëþë, jog tai, kaspacientui padeda, ir yra geriausia, tadabiejø krypèiø medikai turi bendradar-biauti ligonio labui. Didþiausia dalis gy-dytojø – tradicinës medicinos atstovai,todël labai svarbu plësti jø akiratá ir pa-pildyti jø taikomà gydymo arsenalà ho-meopatija – ðvelniàja terapija. Konfe-rencijos metu ið Jûsø gydytojø ir vaisti-ninkø sulaukiau daugybës klausimø, su-pratau, kad ne vienas mieliau renkasigamtinius vaistus nei sunkiàjà artilerijà– hormonus ir antibiotikus.Kad homeopatija tampa vis populia-resnë, galime matyti ið Vokietijos pa-vyzdþio, ji ðioje srityje yra nemaþai pa-siekusi. Ir Lietuvoje vis daugiau þmo-niø susimàsto dël cheminiø vaistø var-tojimo pasekmiø ir bent jau vaikus jaisgydo atsargiau.

Konferencijai pasibaigus

Ir tradiciðkai: Jûsø þodis GAMTOSGALIOS skaitytojams...

Manau, kaip ir kitose ðalyse, daugumaGAMTOS GALIOS þurnalo skaityto-jø – moterys, o juk jos ðeimoje daþniau-siai “atsakingos uþ sveikatà”, tad turë-tø bûti ir labiausiai suinteresuotos su-negalavusiø ðeimos nariø sveikatà pir-miausia pamëginti atkurti maþiausiosrizikos vaistais. Sëkmës ðiame kelyje!

Egidija LekavièienëG. Ptitch nuotr.

LaiðkaiLaiðkaiEsu apkûni moteris – tokios jau yra mûsøgiminës moterys, tokia ir mano mama, ir ma-mos mama buvo. Prasidëjus klimakteriniamlaikotarpiui mane ëmë kamuoti karðèio ban-gos, „ðokinëjo“ kraujospûdis. Atsirado ir ki-tø nemaloniø pojûèiø, dël kuriø kenèia irdauguma panaðaus amþiaus moterø. Tapaulabai nervinga, jautri, su tuo turëjo susitai-kyti ir mano dukros. Lankiausi pas gydytojà,jis paskyrë vartoti vienokiø, paskui kitokiø

preparatø. Daug kà iðbandþiau, kol gydytoja patarë man nusipirkti KLIMAK-TOPLAN N. Pavartojus ðiuos vaistus, po kurio laiko karðtis ir kiti nemalo-nûs pojûèiai sumaþëjo. Vël pagerëjo nuotaika, dingo irzlumas, o kartu ir ne-sutarimai su artimaisiais. Vartoju KLIMAKTOPLAN N ir dabar, jau antrimetai. Esu laimingesnë, jauèiuosi daug geriau, todël ir kitoms moterims re-komenduoèiau ðá preparatà iðbandyti.

Virginija Ðiliauskienë, Ðiauliai

SudÎtis: vienoje tabletÎje yra: 25 mgCimicifuga D2, 25 mg Sepia D2, 25 mgIgnatia D3, 25 mg Sanguinaria D2.Indikacijos: klimakterinio laikotarpionegalavimai ñ kar�Ëio protr˚kiai,sustiprÎjÊs prakaitavimas ir �irdiesplakimas, galvos svaigulys, nie˛ulys,nerimas, miego sutrikimas, depresija.DozÎs ir vartojimas: vartojama po 1ñ2tabletes 3 kartus per dien‡.Tabletes reikia lÎtai suËiulpti pusvaland·prie� arba pusvaland· po valgio.Vaist‡ galima vartoti ilgai.

KlimaktoplanÆ aprobuotas Lietuvoje1998 m. Aprobacinio tyrimo duomenys:kar�Ëio poj˚tis suma˛Îjo apie 72 proc.

pacienËi¯,prakaitavimassuma˛Îjo 77proc. pacienËi¯,miego sutrikimaisuma˛Îjo 70proc. pacienËi¯.

Dël vaistø vartojimo

ir galimo ðalutinio poveikio

bûtina pasitarti su gydytoju

ar vaistininku.

www.mitela.lt

GAMTOS GALIA

2006 Nr.1(13)8 Ska i t y to j a i k l au s i a

Gyd. J. Gauèytë-Pinikienë

Skaitytojai klausia –gydytoja atsako

Ar yra homeopatiniø preparatø,maþinanèiø apetità?

Adolfas N., PakruojisHomeopatiniai vaistai gali sureguliuotimedþiagø apykaità, todël susireguliuosir Jûsø apetitas bei svoris. Reikëtøkreiptis á kvalifikuotà gydytojà home-opatà, kuris parinktø Jûsø konstituci-ná vaistà.

Kokie homeopatiniai vaistaitinkami astmai gydyti?

Sigita Kavalenko, KupiðkisYra daug vaistø. Siûlyèiau pabandytiRHINITAL. Ðis vaistas skirtas alergi-nei slogai, taèiau alerginë sloga ir bron-chø astma labai susijusios ligos, todëldaþnai RHINITAL bûna veiksmingassergantiesiems bronchø astma. Þino-ma, RHINITAL reikëtø derinti su Jû-sø jau vartojamais vaistais bronchø ast-mai gydyti.

Kokius organus paþeidþia psoriazë?Ar tikrai ji paþeidþia kaulus? Vienigydytojai pataria operuotis, o odosgydytoja sako, kad nepadës.

Aldona V., BirþaiOdos gydytoja teisi. Sànariø paþeidi-mai dël psoriazës tikrai neoperuotini.Reikëtø gydyti paèià ligà. Tradicinëmedicina dar negali paaiðkinti psoria-zës atsiradimo prieþasèiø, aiðku tik vie-na, kad tam tikri þmonës paveldi po-linká susirgti ðia liga. Kai kuriems pso-riazë gali taip ir nepasireikðti, o ki-tiems, esant provokuojanèiam veiks-niui (tai gali bûti, pvz., stresas, skiepai,kita sunki organizmà alinanti liga), or-ganizme atsirandanti disharmonija su-daro sàlygas pasireikðti psoriazei. Vie-nintelis kelias iðvengti sànariø paþei-dimo – kuo greièiau atkurti harmonijàorganizme. Tai tikrai gali padaryti Jû-sø konstitucinis homeopatinis vaistas.Be abejo, bûtina ir odos prieþiûra:prausimas ir tepimas kuo natûralesnë-mis priemonëmis, kurios gydo odà, one slopina pasireiðkianèià ligos simp-

tomatikà. Geras pasirinkimas ðiuo at-veju bûtø PSORIATEN tepalas: gydy-mas ir prieþiûra vienu metu.

Ar gydoma iðsëtinë sklerozë?

Galima sustabdyti ligos progresavimà.

Ar galima iðgydyti sunkios formospsoriazæ? Ar galima atkurti klausàir sumaþinti ûþesá?

Graþina Kupliauskienë, VilniusSunku atsakyti, nes neþinau, kà turiteomenyje sakydama „sunkios formospsoriazë“, reikëtø objektyvesnio apibû-dinimo. Odos paþeidimai tikrai iðgydo-mi, o jeigu jau paþeisti sànariai, þino-ma, jie tikrai netaps kaip nauji, taèiaujudrumas turëtø pagerëti, skausmas su-maþëti. Dël klausos praradimo atsakytinegaliu, nes neraðote, kokia klausospraradimo prieþastis. Ûþesá ausyse ho-meopatiniu metodu daþniausiai pa-vyksta áveikti arba bent sumaþinti.

Ar homeopatiniais vaistais galimaiðgydyti alergijà?

Genovaite DaukðienëTikrai galima. Jeigu sloga, pradëkitenuo RHINITAL, jeigu odos alergija –nuo IRICAR kremo ir tepalo, o jeiguðios priemonës nepadeda, tada jau rei-këtø ieðkoti giliau, t. y. Jûsø konstitu-cinio vaisto.

Kaip gydyti þvynelinæ ligà?

Danutë G., AlytusÐalia jau naudojamø vaistø siûlyèiauPSORIATEN tepalà: taip pagerinsiteodos bûklæ ir galësite pamaþu maþintihormoniniø vaistø vartojimà. PSO-RIATEN rekomenduojama naudoti irtarp ligos paûmëjimø – taip pailginsiteremisijos laikotarpá.

Ar tiktø naudoti REWMA-GELsergant reumatine polimialgija? Kàdar bûtø galima vartoti sergant ðialiga?

Skaistë Teiberienë, Vilnius

Taip, REWMA-GEL Jûsø atveju labaitiktø, nes ðis gelis gerina raumenø ir sà-nariø kraujotakà, audiniø mitybà, pa-deda raumenims geriau atsipalaiduoti.

Rudená ir pavasará paûmëja lëtinistracheobronchitas. Kokius vaistusvartoti sausam kosuliui gydyti?

Janina G., RaseiniaiSiûlyèiau UMCKALOR: ðis natûralusvaistas ne tik gerina atsikosëjimà, bet irsaugo kvëpavimo takus nuo infekcijos,t. y. padeda iðvengti ligos paûmëjimø.

Man visà laikà ûþia galvoje. Vaistai,iðraðyti terapeuto, neurologo,nepadeda. Gal galëèiau iðgirsti Jûsøpatarimà?

Stanislava Lukoðienë, VilniusJums reikëtø kreiptis á gydytojà home-opatà. Siûlyèiau pasikonsultuoti su gyd.G. Kinderiu Kaune, nes tai gydytojasneurologas homeopatas, tikrai turintispatirties sprendþiant panaðias proble-mas.

Ar yra homeopatiniø priemoniøðirdies ritmui normalizuoti? (Kadbûtø galima iðvengti ðirdies ritmostimuliatoriaus implantavimo)

Irena Misevièienë, VilniusPamëginkite vartoti AUROCARD la-ðus. Plataus homeopatinio veikimoAUROCARD laðai daþnam padeda ið-vengti tam tikrø ðirdies aritmijø arbabent pristabdo ligos progresavimà iratitolina operacijà. Tik noriu áspëti:vartokite AUROCARD ðalia jau var-tojamø vaistø – jø nutraukti, o juo la-biau staiga, jokiu bûdu negalima.

Labai praðau patarti, kaip gydytibronchità, plauèiø uþdegimà(sirgau 13 kartø). Visi antibiotikaiiðbandyti...

Dalytë Redikienë, KaunasVartokite UMCKALOR ðaltuoju sezo-nu po 20 laðø ryte ir tiek pat vakare,pusvalandá prieð valgá. Tai padës Jums

www.mitela.lt

GAMTOS GALIA

2006 Nr.1(13)9Ska i t y to j a i k l au s i a

KREMAS IR TEPALAS

SudÎtis: 10 g tepalo bei kremo yra1,0 g urtinkt˚ros Cardiospermumhalicacabum ®.Indikacijos: egzema, neurodermitas,odos nudegimai saulÎje, vabzd˛i¯·kandimai ir kitokie odos u˛degimai,kuriais sergant nie˛ti od‡.DozÎs ir vartojimas: lengvai ·trintipa˛eist‡ od‡ tris kartus per dien‡.

Aprobuojant IRICAR Lietuvoje 1998 m.buvo padaryta i�vada, kad jisne˛alingas ˛mogaus sveikatai, ma˛inaodos paraudim‡ ir nie˛Îjim‡, neerzinaodos. IRICAR gali b˚ti sÎkmingaitaikomas odos ligoms gydyti.

Dël vaistø vartojimo ir galimo ðalutinio poveikiobûtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

Pagalba jûsø odai

iðvengti ligos, o jeigu susirgtumëte –dozæ didinkite. Tai pat rekomenduo-èiau po antibiotikø kurso „sutvarkyti“þarnynà, nes nuo þarnyno bûklës labaipriklauso imuninës sistemos bûklë. Re-komenduoèiau FLORACARE pro-biotikus.

Mane kamuoja nemiga. Vartojuvalerijono tinktûrà, „Rameval“laðus, bet ne visada padeda.

Birutë J., RaseiniaiIðbandykite PASSIDORM laðus ir, ma-nau, kad kitas Jûsø laiðkas bus jau neklausimas, o dþiugus pasidalijimasmintimis, kaip pavyko iðspræsti nemi-gos problemà. Saldþiø sapnø su PAS-SIDORM!

Ar galëtø nëðèia moteris vartotiINFLUCID, UMCKALOR,TONSILOTREN, CINNABSIN,REWMA-GEL?

Lijana Vaiþmuþienë, Utenos raj.INFLUCID, UMCKALOR, TONSI-LOTREN, CINNABSIN, REWMA-GEL tikrai neturëtø sukelti jokiø pro-

blemø, taèiau, þinoma, bûtø geriau in-dividualiai aptarti, kokios problemosJus vargina, ir nuspræsti, ar galite var-toti atitinkamà vaistà.

Gal galima homeopatiniais vaistaissumaþinti skausmà?

Genovaitë M., Kupiðkio raj.Taip, tikrai galima. Neraðote, kokáskausmà, tai plaèiau atsakyti negaliu.

Kiek laiko reikia vartotihomeopatinius vaistus?

Regina Kubilienë, LazdijaiÈia labai individualu: nuo keliø dienøiki keliø mënesiø, metø ir pan.

Kodël homeopatiniai vaistai tokiebrangûs? Ar negalëtø bûtifasuojami maþesniais kiekiais?Arba kompensuojami?

Graþina Ðivickienë, KaunasMaþesniais kiekiais fasuojami vaistaimaþai atpigtø, be to, kiekviena skirtin-ga vaisto pakuotë turi bûti registruo-jama atskirai, o tai reikalauja labaidaug laiko ir lëðø.

Dël kompensavimo: manau, kad bûtøsmagu, jeigu pats þmogus turëtø gali-mybæ pasirinkti, kokiems vaistams jisnori kompensavimo – cheminiams arhomeopatiniams. Dabar tiems, kas gy-dosi cheminiais vaistais, viskas beveiknemokamai, o kas homeopatiniais –viskà tenka pirkti paèiam. Að savo 85metø moèiutæ pastaruosius keleriusmetus gydau tik homeopatiniais vais-tais. Tai kainuoja iki 80–90 litø per më-nesá, taèiau jeigu gydyèiau tradicinësmedicinos siûlomais vaistais, jai kom-pensuojamøjø vaistø bûtø iðraðomamaþdaug uþ 300–400 litø per mënesá.Taigi, pritaikiusios liberalesnæ kom-pensavimo sistemà, Ligoniø kasos ge-rokai sutaupytø. Be abejo, kompensuo-jamus homeopatinius vaistus turëtøskirti kvalifikuotas gydytojas homeopa-tas. Pavydþiui, Vokietijoje kompensuo-jamos gydytojø homeopatø konsulta-cijos, Prancûzijoje homeopatø konsul-tacijos ir homeopatiniai vaistai kom-pensuojami 65 procentais.Viskas, mielieji, Jûsø rankose, kovokiteuþ savo teises ir laisvesná pasirinkimà.

LaiðkaiLaiðkaiSkaitau Jûsø þurnalà antri metai irrandu nemaþai naudingø patarimø.Apie savo vartojamus homeopati-nius vaistus nutariau paraðyti ir að.TONSILOTREN tabletes prireikusvartojame jau apie 5 metus. Ir man,ir dukrai jos tikrai padeda slopintigerklës skausmà ir gydyti gerklæ.Kai ðeimoje atsirado sûnus, daþnaisirguliuojantis, nenorëdama jamnuolat duoti antibiotikø stengiuositik pastebëjusi pirmuosius ligos po-þymius duoti INFLUCID, UMCKA-LOR. Nuo pat maþens sûnø vargi-na atopinis dermatitas. Hormoniniøtepalø taip pat stengiuosi tepti kuo

maþiau, uþtat pabertas vietas IRICAR kremu tepu jau metus. Esu labai pa-tenkinta, nes jis greit panaikina nieþëjimà. Alergijà slopiname RHINITALtabletëmis.Nors ne visada iðvengiame cheminiø vaistø, bet gerai, kad yra ðiø natûraliøpreparatø. Siunèiu Jums savojo „daktarëlio“, daþnai vartojanèio homeopa-tinius vaistus, nuotraukà.

Mama Vilma, Alytus

www.mitela.lt

GAMTOS GALIA

2006 Nr.1(13)10 Homeopa t i j a gydo

SudÎtis: Pelargonium sidoides �akn¯spiritinis (1:10) ekstraktas (10 g tirpaloyra 8,0 g aktyviosios med˛iagos).Indikacijos: ˚mios ir lÎtinÎs infekcijos,ypaË kvÎpavimo tak¯ ir aus¯, nosies,gerklÎs srities infekcijos, pvz.,bronchitas, sinusitas, angina,rinofaringitas.

DozÎs ir vartojimas: suaugusiems ñ

˚minÎs ligos metu po 20ñ30 la�¯ 3 kartusper dien‡. Gydant lÎtinÊ arba da˛naipasikartojanËi‡ lig‡ ñ po 10ñ20 la�¯ 3kartus per dien‡. 6ñ12 met¯ vaikams ñ po

Dël vaistø vartojimo ir galimoðalutinio poveikio bûtinapasitarti su gydytoju ar vaistininku.

10ñ20 la�¯ 3kartus per dien‡.Vaikams iki 6met¯ ñ po 5ñ10la�¯ 3 kartus perdien‡.La�ai turÎt¯ b˚tigeriami prie�valg· su nedideliukiekiu skysËio.

XIX amþiaus pabaigoje anglas majo-ras Èarlzas Henris Stivensas ilgai ke-liavo ið Europos á Pietø Afrikà tikëda-masis, kad klimato kaita padës jam ið-sigydyti sunkios formos plauèiø tuber-kuliozæ. Taip, èia jis ið tiesø iðgijo. Iðgi-jo, nes keturis mënesius zulu genties þi-niuonis gydë já vaistu, pagamintu ið pe-largonijos ðaknø, kol... ávyko stebuklas!1897 metais Stivensas atsiveþë ðá vais-tà á Europà. Tai – snapuèiø ðeimos au-galas Pelargonium sidoides, augantistiktai vienintelëje vietoje mûsø plane-toje – Pietø Afrikoje.

Pelargonium sidoides auginimas – labaisudëtingas ir daug pastangø reikalau-jantis procesas. Dabar vaistø gamybaikiekvienais metais Pietø Afrikoje iðau-ginama apie 800 000 daigø. Tik po 2–4 metø pelargonijos ðaknyse susikau-pia pakankamas biologiðkai aktyviømedþiagø kiekis. Rankiniu bûdu iðrû-ðiuotos, iðplautos ir iðdþiovintos galu-tiniam perdirbimui jos keliauja á Vo-kietijà. Farmacijos gamykloje Karlsrû-he þaliosios ðaknys tampa vaistiniu pre-paratu UMCKALOR.Ádomu, kad Vokietijoje ir iki ðiol var-tojamas istorinis preparato pavadini-mas – Umckaloabo, kuris zulu gentieskalboje reiðkia „sunkus kosulys“.

Apsaugo ir gydo kvëpavimosistemà

Organizmo kvëpavimo sistema nuolatkontaktuoja su patogeniniais mikroor-ganizmais. Nosis ir sinusai, tonzilës,bronchai ir plauèiai labai daþnai infe-kuojami virusais ir bakterijomis. Infek-cijø sukëlëjai atsiranda ant gleivinëslàsteliø, jie skverbiasi gilyn, dauginasiir plinta á kitas làsteles. Prasideda glei-vinës uþdegimas. Tuo metu gleivinë ið-skiria klampias gleives, kurios yra ide-ali terpë infekcijai plisti.Fitobiotike UMCKALOR yra deðimtysbiologiðkai aktyviø medþiagø, kurios ak-tyviai veikia mikrobus gydant virðutiniøkvëpavimo takø infekcines uþdegiminesligas.Unikalus fitobiotikas UMCKALOR

KALOR profilaktinio poveikio árody-mas.UMCKALOR – unikalumas, mokslas,kokybë, tai – logika ir racionalumas.Tai teisingas gydymas, kai Jums reikiaskubios pagalbos.UMCKALOR – veiksminga apsaugavisai ðeimai nuo kvëpavimo takø infek-cijø visus metus!

JAV spauda publikuoja naujusUMCKALOR tyrimus!

Þurnale Explore 2005 m. 1 t. Nr. 6 pub-likuojamas atsitiktinis, dvigubai aklas,placebo kontroliuotas tyrimas „Suau-gusiøjø ûminio bronchito gydymas Pe-largonium sidoides preparatu“. Tyri-me dalyvavo 124 ûminiu bronchitu sir-gæ suaugusieji, kuriems liga buvo pra-sidëjusi ne vëliau kaip prieð dvi paras.Rezultatas: Pelargonium sidoides eks-traktas buvo daug veiksmingesnis, ly-ginant su placebo. Pelargonium sidoi-des ekstraktas (UMCKALOR) gali bû-ti puiki alternatyva ûminio bronchitogydymui.

pasiþymi daugialypiu poveikiu:uþkerta kelià bakterijoms ásiskverb-

ti ir daugintis làstelëse;pasiþymi ir imunitetà stiprinanèiu

poveikiu, taigi didina atsparumà viru-sinëms infekcijoms;

skystina gleives, o tai yra viena svar-biausiø sàlygø infekcijai sustabdyti.Ðalutinis poveikis iki ðiol nepastebëtas.

Tyrimais patvirtintasveiksmingumas

Standartizuoti klinikiniai UMCKALORtyrimai parodë, kad jis buvo veiksmin-gas 90 proc. pacientø, serganèiø ûminiuir lëtiniu bronchitu, tonzilitu, sinusitu,taip pat gripu ir kitomis ûminëmis viru-sinëmis kvëpavimo takø infekcijomis. Beto, jis gerai toleruojamas, padeda iðgytibe ðalutiniø poveikiø bei komplikacijø.Nustatyta, kad ðis preparatas uþkerta ke-lià pakartotinei infekcijai ligoniams, ser-gantiems lëtiniu bronchitu.Dël ryðkaus klinikinio veiksmingumoir saugumo UMCKALOR ypaè tinka-mas pediatrijoje.Vaikai, vartojantys UMCKALORpasireiðkus pirmiesiems perðali-mo poþymiams rudená, þiemà ar-ba pavasará, gerokai reèiau sergair lengviau perserga perðalimo li-gomis. Tai yra akivaizdus UMC-

Umckalor® – „teisingas“ gydymas!

Parengta pagal VII tarptautinës klasikinës homeopatijoskonferencijos medþiagà

Med. dr. G. Schmidt’as

www.mitela.lt

GAMTOS GALIA

2006 Nr.1(13)11Vaikuè i ams pab i ruè i ams

SudÎtis: vienoje tabletÎje yra: 12,5 mg

Atropinum sulfuricum D5, 10 mg Heparsulfuris D3, 50 mg Kalium bichromicum D4,5,0 mg Silicea D2, 25 mg Mercurius

bijodatus D8.

Indikacijos: lÎtinÎ ir lÎtinÎ pasikartojanti

angina, tonzili¯ padidÎjimas (hiperplazija);kompleksinis gydymas po tonzili¯pa�alinimo. Be to, preparatas kaip pagalbinÎpriemonÎ tinka kartu su kitais vaistais, jei yra

katarinÎ angina.

DozÎs ir vartojimas: ˚minÎs ligos metu

suaugusiems ñ lÎtai suËiulpti po 1 tabletÊ kasvaland‡, bet ne daugiau kaip 12 kart¯ perdien‡. Vaikams iki 12 met¯ ñ po 1 tabletÊ kasdvi valandas. PagerÎjus suËiulpiama po 1ñ2tabletes 3 kartus per dien‡.LÎtinÎs ligos metu arba padidÎjus tonzilÎms6ñ8 savaites Ëiulpiama po 1ñ2 tabletes 3kartus per dien‡ (keli 6ñ8 savaiËi¯ gydymokursai per metus). Tabletes vartoti

pusvaland· prie� arbapusvaland· po valgio.

Dël vaistø vartojimo ir galimoðalutinio poveikio bûtina pasitartisu gydytoju ar vaistininku.

Kad

ger

klyt

ë ne

skau

dëtø

O bûna dienø ...Juokø pasaka

Sukûrë Aidukas Beinorius, 4 metøUþraðë mama Eglë Beinorienë

Bûna tokiø dienø, kai vienas nutikimas gena kità, visi jie susipina á nuo-tykiø pynæ, o tada – sprok ið juoko kaip linksma kità dienà viskà prisi-minti, þinoma, jei tik pavyksta sëkmingai iðsinarplioti.Taigi kartà nebe pirmos jaunystës varna po lietaus sumanë iðsidþiovintisuðlapusius sparnus. Pasidþiovë juos kieme ant virvës, o pati nuðlepsëjokreivom kojom á saulutës atokaità pasiðildyti. O èia, kur buvæs, kur ne-buvæs, tinginys katinas Nindzë ëjo pro ðalá ir murmëjo sau juodoje kati-niðkoje panosëje: „Kokia neteisybë, paukðèiai sparnus turi, o man juosmedþioti reikia ant þemës. Kas tokià nelygybæ sugal...“ Nespëjo jis min-ties uþbaigti, þiûri – sparnai bekabà. Priëjo, apuostë, nusikabino – tikrøtikriausiø plunksnø sparnai. Tai bent! Nieko nelaukæs tuoj juos prisitai-së, uodega lyg propeleriu ëmë sukti ir po truputá á orà kilti. Dairosi, ne-gali atsistebëti. „Dabar tai jau pamedþiosiu. Laikykitës!“ – dar ðûktelëjoir mostelëjo sparnais, akimis vienà paukðtá nuþiûrëjæs. (Kvailas juodasnelaimëli, kaip gi tu sparnus uþsidëjai? Paþiûrëk, kur jie tave neða!). Pa-sirodo, jis buvo atvirkðèiai sparnus prisitaisæs, todël dabar atbulomis skri-do. Nematë katinas kur skrenda, nespëjo dairytis, tik uodegà atkiðæs visbaksnodavo á proðal lekianèius paukðèius.Tuo tarpu varna, pasiðildþiusi ir juodas plunksnas iðkedenusi, tipeno pa-siimti savo sparnø. Bet kur gi jie? Gal patys nuskrido iðdþiûvæ?! Niekogudresnio varna negalëjo sugalvoti – tik lakstë po kiemà visur sparnøieðkodama. Lakstë tiek, kiek gyvenime savo kojomis dar nebuvo bëgio-jusi, ir taip vargðë jas nuðalo, kad tegalëjo ðokinëti. Staiga, tarytum iðpaties dangaus, varnai paðokus á virðø, prie pat jos kreivø kojø þlegtelë-jo... manote, sparnai? O ne, – vilnonës ðiltutëlës ðlepetës. Besileisdamavarna pataikë tiesiai á jas ir tuo liko visai patenkinta. Jei ne sparnai, taibent ðiltutëlës ðlepetës. Ir nuðlepsëjo sau.Nutik tu man taip, kad Mykoliukas ruoðësi pietø pogulio. Skubëdamasrengësi ir sviedë savo ðlepetes ið dviejø aukðtø lovos... ir netyèia jas prolangà iðmetë. Berniukas strimgalviais puolë á kiemà, bet jokiø ðlepeèiøjame nerado. „Gal jos supykusios paèios nuëjo?“ Uþtat didþiai savo nuo-stabai iðvydo... atbulomis skrendantá katinà, visa gerkle ðaukiantá „Miaumiauuuuu...“, kas iðvertus ið katinø kalbos reiðkë: „Nuleiskite mane, su-stabdykite!“ Mykolas iðkëlë rankà ir, pagavæs katinà uþ uodegos, lengvaijá nutupdë. Katinas prunkðtë ir baisiai nepatenkintas nusimetë sparnus.Kaip tik tuomet ið kito kiemo galo kliûdama ir virsdama su ðlepetëmisatbëgo mûsø paþástama varna. „Mano mielieji sparneliai, neðkite maneið èia greièiau“, – ir mikliai juos uþsimetusi, nusispyrusi ðlepetes, net uþðilumà nepadëkojusi nuplasnojo tolyn.„Èia tai bent!“ – pamanë Mykolas ir... atsibudo. Ðalia, vos krutindamasûsus, miegojo katinas Nindzë. Kà gali þinoti, galbût jis dar sapnavo savoiðsvajotàjá skrydá.

LaiðkaiLaiðkai

Mano vyresnëlë daþnai serga. Jau pavargomenuo cheminiø vaistø ir jø ðalutiniø poveikiø,todël jau senokai pradëjome vartoti homeo-patinius vaistus. Ypaè mus kankino sinusitasir angina, kuri kartojosi ir kartojosi. Nieko ne-laukdama nupirkau CINNABSIN N ir TON-SILOTREN. Rezultatai akivaizdûs. Homeo-patiniais ir fitoterapiniais preparatais gydomësvisa ðeima, nes, pasak M. Henino, „Gydyti sa-vo ligas reikia gyvenant – po to bus per vëlu“.

Dalia Sakalauskienë, Ignalina

www.mitela.lt

GAMTOS GALIA

2006 Nr.1(13)12 T e m a

19 km nuo Vilniaus esantis Europosparkas ákurtas 1991 metais. Muziejauspo atviru dangumi plotas – 55 ha, kas-met èia apsilanko per 60 tûkstanèiøþmoniø. Muziejaus tikslas – meno kal-ba áprasminti geografiná Europos þe-myno centrà, 1989 metais nustatytàPrancûzijos nacionalinio geografijosinstituto. Iðraiðkingas parko reljefassudaro puikø fonà skulptûroms – Eu-ropos parke dabar jø eksponuojamadaugiau kaip 100, tarp jø ir þymiau-siø pasaulio ðiuolaikinio meno kûrëjødarbai. GAMTOS GALIOS skaityto-jus Europos parko takais vedþioja irjo paslaptingos traukos prieþastis at-skleidþia pats Europos parko ákûrëjasir kraðtovaizdþio autorius menininkasGintaras Karosas.

Kokia buvo Jûsø idëjos ákurtiEuropos parkà pradþiø pradþia?

Viskas prasideda tikriausiai vaikystë-je... Aukðtaitijoje, netoli Duokiðkiobaþnytkaimio, yra (tiksliau, buvo...)toks graþus Vygëliø kaimas, maþa ûly-tëlë, ir tarp kalneliø, puðynø ir berþy-nø iðsimëtæ vienkiemiai. Gimiau Vil-niuje, bet iki mokyklos gyvenau tokia-me senoviniame vienkiemyje pas sene-lius Grasildà ir Pranciðkø Saladþius.Mane supo tiek erdvës, tiek gyvos na-tûralios gamtos ir jos stebuklø, turë-jau laisvës vaizduotei... Pradëjæs eiti ámokyklà jau tvirtai þinojau, kad noriubûti tik menininkas. Ir norëjau sujungtituos du pradus – gamtà ir menà – á vi-sumà, nors dar ir neturëjau aiðkios vi-zijos.Kartà sename prieðkariniame geogra-fijos vadovëlyje perskaièiau, kad netoliVilniaus turi bûti Europos geografiniscentras. Tik gerokai vëliau prancûzø ge-ografai apskaièiavo jo koordinates. Betman jau tada viskas taip intuityviai su-sisiejo, ir jau tada galvoje pradëjo skam-

Èia menas ir

bëti tas þodis – parkas, toks þalias svei-kas... Tik paskui ðalia atsirado þodis Eu-ropos. Ëjo 1987-ieji, paskutiniai seno-sios eros metai, tada man buvo devy-niolika. Taip viskas ir prasidëjo. „Atra-dau“ ðità miðkà, pradëjau vaikðèioti povaldþios institucijas leidimø...

O ðios graþios parko laukymës èiataip ir „laukë skulptûrø“?

Gerai bûtø! Èia buvo apleistas pelkë-tas miðkas – didþiuliø medþiø prilûþæ,sausuoliai styro... Kelerius metus svar-biausi „meno instrumentai“ buvo kir-vis ir pjûklas, teko rauti kelmus, tiestikelius. Èia, kur stovi pirmoji skulptû-ra „Europos parko simbolis“ (1991 m.),yra pirmoji iðvalyta vieta. Dabar par-ko teritorija jau labai iðsiplëtusi.

Kuo Jûs pats save laikote – arskulptoriumi, menininku, arkraðtovaizdþio specialistu?

Studijavau menà. O kad taptum krað-tovaizdþio specialistu, reikia labai ilgaitoje aplinkoje gyventi, kad jà perpras-tum. Juk kraðtovaizdis– ne tik metamsbëgant besikeièianti gamta ir, mûsø at-veju, skulptûros. Tai rytas ir vakaras,þiema ir vasara, nuolat kintantis ðvie-sos ir spalvø intensyvumas... Pirmiejiketveri metai man buvo tarsi aklo ka-èiuko bandymai. Gali skulptûras susta-tyti formaliai, bet kad pasiektum ypa-tingø rezultatø, turi tà aplinkà gerai pa-justi. Juk viena skulptûra gali kità uþ-goþti, o gali kaip tik tarp jø atsirastiypatingas rezonansas, kuris pabrëð irgamtos groþá. Visas Europos parkokraðtovaizdis yra mano sumodeliuotas,ir að já kartais keièiu, kartais kaþkuo bû-nu nepatenkintas, ieðkau, ruoðiu nau-jas erdves skulptûroms, ir tai yra ma-no, ko gero, pats didþiausias darbas.

Bet èia eksponuojami ir Jûsø patieskûriniai?

Europos parke yra penki mano kûri-niai, galbût galëèiau pasakyti – land-ðafto meno kûriniai, nes jie integruoti,jø specifinës dalys yra jø aplinka Eu-ropos parke. „Europos parko simbo-lis“ – tarsi kertinis parko akmuo sak-ralioje àþuolø laukymëje, minimalisti-niø formø serija „ Jûsø patogumui“ –16 pilko granito këduèiø, tarsi pievoskilimo ornamentas, o pabandæs ant jøatsisësti lankytojas supras, kad menasneprivalo bûti „patogus“ ir utilitarus.Natûraliai ið pievos iðkylanti „Europoscentro monumento“ piramidë – tarsiamþinybës prisilietimas ir pastovumopojûtis, jis tapo mûsø logotipu. „Vie-ta“ – asociacija su þmogaus buvimoerdve, „LNK infomedis“, patekæs á Gi-neso rekordø knygà... Dabar ágyvendi-name pirmàjá mano skulptûriná-archi-tektûriná darbà – pavasará suþaliuosskulptûriniame kalne ákomponuotosEdukacinio ðvietimo centro stogas.

Ar daug Jûsø laiko ið meno atimaorganizacinë veikla?

Mûsø kultûrinë veikla ið tiesø ávairia-pusë – edukacija, multikultûrinis ben-dradarbiavimas, menø sintezës rengi-niai, jau nekalbant apie kasdienius rei-kalus. Galiu pasidþiaugti, kad mûsø ne-

Lietuva turës vienà nuostabiausiø skulptûrøparkø pasaulyje, atsiradusá dël p. GintaroKaroso pasiryþimo, energijos ir talento.

(Magdalena Abakanowicz)

Minimalizmo klasiko Solo LeWitto„Dvigubo negatyvo piramidë“

75- uo ju jub i l i e jumi

www.mitela.lt

GAMTOS GALIA

2006 Nr.1(13)13T e m a

didelio kolektyvo darbas iðties kokybið-kas, sakyèiau, organizuojamas ne vienekonominiais pagrindais, bet á pirmàjáplanà iðkeliant kultûrinæ misijà.

Ðiuolaikiná menà kuriate iððiuolaikiðkø medþiagø – metalo,plastiko... Bet yra ir kitokiø darbø?

Turime ne vienà gamtiná projektà. Vie-no tokio Þemës kûrinio „Poþemio bal-sai“ sumanytoja – menininkë ir poetëPatricia Goodrich. Ji prieð porà metøvienà kalnelá apsëjo ávairiomis laukogëlëmis, apsodino narcizais, tulpëmis.Ðios gëlës, praþystanèios skirtingu lai-ku, þymi vietas, kur menininkë uþkasë270 metrø garso juostos su áraðytais 44menininkø ið viso pasaulio balsais.Nors originali juosta „palaidota“, ðioáraðo kopijø lankytojai gali klausytisvaikðèiodami po parkà su ausinukais.Menininkai kalba apie tai, kad menasmus jungia, vienija su gamta, o menokûrinys skleidþia energijà, kuri siekiadaug platesnes erdves nei pats kûrinys.Projekto autorë tiki, kad gëlës, iðgir-dusios „poþemio balsus“, iðskleidþiaþiedus, o menininkai ir visi kuriantysþmonës praturtina mûsø gyvenimus.

Kaip Jus suranda uþsieniomenininkai?

Europos parko ekspozicija – daugia-kultûrë, kûriniø autoriai yra ið 33 pa-saulio ðaliø. Visø menininkø ambicija– kad jø menas bûtø eksponuojamastam skirtoje vietoje. Ir ne bet kokioje,o jau turinèioje savo „aurà“ ir vardà.Dauguma menininkø siunèia mums sa-vo pasiûlymus, o kai kuriuos mes pa-tys kvieèiamës. Pasaulinio garso pro-fesionalai – jø, manyèiau, pasaulyje yraapie dvi deðimtis – visø laukiami, visimuziejai konkuruoja dël jø darbø.

Ar nepyksta ðimtametis miðkas antmoderniøjø ðiuolaikiðkø „sveèiø“?

Anaiptol – dar ir kaip draugauja! Ðtaipavyzdys, garsiosios ðiuolaikinio menoatstovës Magdalenos Abakanowicz„Neatpaþinto augimo erdvë“ – 22 skir-tingo dydþio betoninës formos ir riedu-liai. Sprogstanèio medþio pumpuras,ðieno kupeta, vandens laðas, kiauðinis,

gamta – draugauja!þmogaus ðirdis... – kas kà juose áþiûrës.Ðis kûrinys simbolizuoja þmogaus sàmo-nës ar pasàmonës produktà, tai þmo-gaus minties vaisius, kuris natûraliaigamtai yra tarsi visiðka prieðingybë, nesnatûralumui èia atstovauja pati aplin-ka, akmenys. Bet dabar matote – para-doksas – gamta ðá kûriná integruoja at-gal á save, tarsi pasisavina – apauginasamanomis ir tie milþinai þaliuoja, ru-duoja, tokie savi savoj aplinkoj. O pa-vasará juos apsupa þibuoklës... Ne, tik-rai nepyksta gamta dël tokiø ateiviø!

Ar tokioje ypatingoje vietoje dedasikas nors ypatingo, gal nutinkakokiø stebuklø?..

Be abejo, nutinka. Pats didþiausias ste-buklas buvo tai, kad geografinis Euro-pos centras ëmë ir... neatsilaikæs ste-buklingai traukai... pats priartëjo priemûsø parko! Minëjau, kad parkas jaubuvo pradëtas kurti, kai geografai uþ 7kilometrø nuo èia paþymëjo Europoscentro taðkà. Praëjo keleri metai – irjie patikslino koordinates, dabar Eu-ropos centras tik per pusantro kilomet-ro nuo mûsø! Nebenustebèiau, jei ka-da nors paaiðkëtø, kad Europos cen-tras yra paèioje mûsø parko ðerdyje.Tai – ið stebuklø srities, paprastai juktokiø dalykø nebûna...Beje, èia auga àþuolai, o juk sakoma,kad tokios vietos turi ypatingos ener-gijos ir savø keistenybiø. Þiûrëkit, kadir visus dþiuginantys dabar jau net 9tvenkinëliai: vanduo virðukalnëse lai-kosi, o kalneliø papëdëse – sausa...

Ar nesunku tokià teritorijàapkeliauti pësèiomis?

Nebûtinai pësèiomis, dabar jau galimepasiûlyti ir dviraèius. Arkliai? Ne, tai ne-ðiuolaikiðka priemonë, netinka mûsøparko specifikai. Galëtø bûti velomo-biliai, elektromobiliai? Bet mes ne kon-struktoriø biuras! Nors gal kada nors kànors ir pamëginsim sukurti, kà þi-nai...Juk jau turim tokià mobilià ekspo-zicijà – Mindaugo Tendziagolskio su-kurtas 5 skulptûras-þaidimus, kur gali-ma patirti tikrai neáprastø pojûèiø. Ðie-met pastatëm interaktyvià Mariaus Za-vadskio „Karuselæ“, kur þmogus gali

pats dalyvauti meno kûrinyje. Gali patssukioti, jei nëra vëjo, ir Strijdom van derMerwe skulptûros „Pagauk vëjà“ lapus,ir daug kitø skulptûrø „prakalbinti“.

Kuo èia labiausiai dþiaugiasi vaikaiir visi Jûsø sveèiai?

Anksèiau – „LNK infomedþiu“ – tuodaugiau nei 3000 televizoriø labirintu.Dabar nebeleidþiam á jo vidø, nes ðiskulptûra stiprokai nuo jø nukentëju-si... Ðiaip viskuo dþiaugiasi. Kad ir èe-kø skulptoriaus A. Vesely skamban-èiais „Ðviesos rûmais“, kur atsidûrusveidrodiniais pavirðiais ðvytinèiame na-mo viduje po kojomis netikëtai sujudagrindys, arba airio Laurento Melletosukonstruota itin ádomia skulptûra iðmetalo lauþo „Rekviem mirusiam po-niui“: ásuksi geleþiná ratà ir iðgirsiskausmingà arkliukø vaitojimà... Iðnaujausiø skulptûrø visiems patinka së-dintis policininkas, kuris nuo ðiol pasi-tinka visus atvykstanèius. Jau sklandolegenda, kad jei palieti jo þenklelá – supolicija ilgai bûsi geruoju. Aktualu,ðiuolaikiðka, argi ne?

Linkime Jums sëkmës ir ...skubame prie Jûsø policininko!

Kalbëjosi Egidija Lekavièienë

Þymiojo konceptualisto DennisoOppenheimo „Krëslas/baseinas“

www.mitela.lt

GAMTOS GALIA

2006 Nr.1(13)14 Homeopa t i j o s g a l i a

Kas yra stresas?

Streso koncepcijà sukûrë Kanados pa-tofiziologas Hansas Seljë 1936 m. Pa-sak jo, þalingas veiksnys (stresorius) or-ganizme sukelia stresà, kuris priverèiaorganizmà mobilizuoti apsaugines jë-gas. Stresas – tai vidinë bûsena, reið-kianti padidintà átampà (stress angløkalba reiðkia átampà).Stresas – þmogaus ir gyvûnø psichinësir fiziologinës átampos bûsena, kylantidël iðoriniø sàlygø kitimo arba vidiniøsutrikimø.Þmonës nevienodai linkæ á stresus, taiið dalies nulemia mokëjimas kovoti suaplinkybëmis, savæs vertinimas ir pasi-tikëjimas savimi, aplinkiniø parama irbendra sveikatos bûklë.

Kokios gali bûti stresinëssituacijos?

Laiko stresas – kai trûksta laikosvarbioms uþduotims atlikti.

Atsakomybës stresas – kai daug kaspriklauso nuo mûsø sprendimo, kaiesame priversti rizikuoti.

Fizinis stresas – kai nepalankios fi-zinës sàlygos: triukðmas, nenormali ap-linkos temperatûra, pernelyg didelisapðvietimas ir t. t.

Kokie veiksniai (stresoriai)gali sukelti stresà?

Katastrofos – didelio masto ávykiai,kuriø neámanoma numatyti (karas, sti-chinë nelaimë, teroristinis aktas).

Þmogaus asmeninio gyvenimo po-kyèiai – artimo þmogaus mirtis, sunkijo liga, prarastas darbas, skyrybos ir kt.

Kasdieniai sunkumai – átempti san-tykiai, buitis, konfliktai ir pan.

Kaip stresas pasireiðkia?

Stresoriaus poveikis organizmui pri-klauso nuo jo pobûdþio, intensyvumo

bei organizmo reakcijos.Stresas pasireiðkia fiziologiniais paki-timais (pasikeièia ðirdies ritmas, kvë-pavimas, raumenø tonusas, net smege-nø elektrinis aktyvumas) ir patologi-niais pokyèiais (judesiø koordinacijossutrikimais, emocine átampa, baime,frustracija, kartais net visiðka organiz-mo dezorganizacija).Mes daþniausiai reaguojame á stresà fi-ziðkai – netenkame apetito arba, prie-ðingai, valgome nesustodami, gausiaiprakaituojame, gali svaigti galva, krëstidrebulys, oda gali tapti jautri, daþnamsutrinka miegas. Reaguojame ir emo-ciðkai – jauèiame átampà, baimæ, neri-mà, daromës nervingi, kamuoja sloginuotaika, susvetimëjimo jausmas, ne-pasitikëjimas savimi, trûksta motyva-cijos bet kokiai veiklai. Netrunka pasi-reikðti ir sutrikusios elgsenos simpto-mai – atsiranda problemø ðeimoje, su-prastëja darbo rezultatai, imame ne-paisyti savo sveikatos, atsiribojame nuoaplinkiniø paramos ir pagalbos.

Kaip apsisaugoti nuo streso?

Galima dvejopai mëginti áveikti stresi-næ situacijà: priimti stresoriø ir bandy-ti jam prieðintis arba mëginti nekreip-ti á já dëmesio.Daugiau nei treèdalis þmoniø sergaviena ið 3 ligø, kurias sukelia gyveni-mo átampa (emocijos): ðirdies ir krau-jagysliø ligomis, skrandþio ir dvylika-pirðtës þarnos opalige bei hipertonineliga.

Homeopatiniai preparatai,veikiantys baimæ

Tamsos PhosphorErdvës ArnicaVandens Hyosciamus, StramoniumGriaustinio, þaibo PhosphorTriukðmo BoroxÐunø TuberculinumPavëluoti Argentum nitricumEiti pirmyn, leistis þemyn BoraxLikti vienam (vienatvës) PhosphorLigos Ignatia, Ca carbonicumIðprotëti ActeaMirties Aconitum, VeratrumKad kas nors neatsitiktø AconitumPatirties baimës / pastovus prisimi-

nimas OpiumVisada bijanèio vaiko baimë Ca

carbonicumBaimës sukeltos pasekmës Ignatia,

Veratrum

AUROCARD indikacijos:

Neþymus – vidutiniðko stiprumoðirdies nepakankamumas, pvz., senat-vinë ðirdis

angina pectoris su dusuliuspaudimas ir sunkumas ðirdies ploteðirdies negalavimai, susijæ su nei-

giamomis emocijomis

Homeopatijos galimybësmaþinant streso padarinius

Gydytojas reabilitologasP. Cibulskas

Parengta pagal VII tarptautinës klasikinës homeopatijos konferencijos medþiagà

Nustatyta, kad tam tikros emo-cijos neigiamai veikia tam tikrasorganø sistemas, be to, ðiø emo-cijø poveikis tam tikru paros me-tu ir tam tikru metø laiku irgi ne-vienodas.

Organø sistemø tarpusavio sàveikos schema

Teigiamas stiprinantis (+) ryðys

Neigiamas slopinantis (–) ryðys

ÐirdisPlonasis þarnynas

Dþiaugsmas

Tulþies pûslëKepenysPyktis

KasaSkrandisNerimas

PlauèiaiStorasis þarnynas

Liûdesys

InkstaiÐlapimo pûslë

Baimë

Pyktis Kepenys 1.00–3.00 PavasarisLiûdesys Plauèiai 3.00–5.00 RuduoNerimas Kasa 9.00–1.00 Vëlyva

vasaraDþiaugsmas Ðirdis 11.00–13.00 Vasara

Baimë Inkstai 17.00–19.00 Þiema

www.mitela.lt

GAMTOS GALIA

2006 Nr.1(13)15

LaiðkaiLaiðkai

La i ðkø k r a i t ë

SudÎtis: 10,0 g (atitinka 10,4 ml) tirpaloyra: 4,0 g Crataegus ®, 1,0 g Aurumchloratum D4, 1,0 g Convallaria majalisD1, 1,0 g Ignatia D4, 0,05 g Arnica ®.Indikacijos: vartojamas kompleksi�kaigydant ankstyvosios stadijos �irdiesnepakankamum‡, stenokardij‡,kardioneurozÊ.DozÎs ir vartojimas: geriama po 20 la�¯3 kartus per dien‡, likus pusvaland˛iuiiki valgio arba praÎjus pusvaland˛iui povalgio. Prie� nuryjant rekomenduojamakur· laik‡ palaikyti vaist‡ burnoje.

Vaist‡galimavartoti ilgai.

Dël vaistø vartojimoir galimo ðalutiniopoveikio bûtinapasitarti su gydytojuar vaistininku.

SudÎtis: 10 g (atitinka 11,0 ml) yra:3,0 g Passiflora incarnata ®, 0,1 gZincum metallicum D6, 3,0 g Lupulus®, 2,5 g Eschscholzia californica exherba flor. rec.®.Indikacijos: miego sutrikimai (sunkuu˛migti, prabundama nakt·).

DozÎs ir vartojimas: ˚minÎs ligos metugerti po 10 la�¯ kas valand‡, bet nedaugiau kaip 12 kart¯ per dien‡, kolb˚klÎ pagerÎja. VÎliau arba profilakti�-kai vartoti po 20 la�¯ 3 kartus per die-n‡. La�us i�gerti pusvaland· prie� arbapusvaland· po valgio. Prie� nuryjant re-komenduojama kur· laik‡ palaikyti vais-tus burnoje.

Dël vaistø vartojimo irgalimo ðalutiniopoveikio bûtinapasitarti su gydytojuar vaistininku.

Jei vargina nemiga

Dël sûnaus avarijos turëjau labai daug iðgyve-nimø, tad prie sànariø problemø prisidëjo darir nemiga. Sunkiai uþmigdavau, labai daþnaipabusdavau. Gëriau valerijonø arbatà, dëjau ápagalvæ apynio spurgø, bet miegas nepagerëjo.Þurnale GAMTOS GALIA perskaièiau apiehomeopatiná vaistà PASSIDORM nemigai gy-dyti. Já pavartojusi pradëjau gerai miegoti ir –dar ádomu – mane pradëjo lankyti labai graþûsir malonûs sapnai. Pamiegojus atsibusdavauþvali ir geros nuotaikos. Ðtai vienà kartà sap-nuoju graþø darþelá, baltos alyvos þydi ir toksgraþus vyras dovanoja man tokiø graþiø raudo-nø roþiø... Juokinga mano amþiuj tokius sap-

nus sapnuoti... Bet tuo metu pagerëjo ir sûnaus sveikata, ir man pasirodë, kadtas vyras su roþëmis buvo mano sûnaus gydytojas! Tai va, kokià galià turi ho-meopatija ir PASSIDORM. Raginu visus þmones, turinèius problemø dël ne-migos, gerti homeopatinius vaistus PASSIDORM ir linkiu visiems sveikatos!

Zina Kanapienienë, Ðirvintos

Jau 10 metø esu homeopatijos preparatøvartotoja. Jais gydau ir visà ðeimà. O uþtai, kad atradau Jus, esu dëkinga gydyto-jai Þanai Jankovskajai.Kai dukra pradëjo eiti á pirmà klasæ, pra-sidëjo didþiosios bëdos dël slogø ir ausøuþdegimø. Stiprûs antibiotikai, kuriø skir-davo poliklinikos gydytoja, neigiamai vei-kë organizmà, dukra blogai jautësi, ver-kë, nebenorëjo eiti á mokyklà. Ðtai tuo me-tu mus ir iðgelbëjo natûralaus gydymo ða-lininkë daktarë Þ. Jankovskaja. Dabardukra Neringa jau 10 klasëje. Ji pripaþás-ta tik homeopatinius vaistus ir prireikus

juos vartoja. Pastaruoju metu vartojo UMCKALOR ir RHINITAL.Að esu vartojusi AUROCARD, vyras CINNABSIN, o mamai nupirkau PAS-SIDORM. Aèiû, kad esate. Jûsø þurnalai mums labai reikalingi.

Mama Janina, KaunasNuotr. dukra Neringa Mendþickaitë

Pirmà kartà paëmiau á rankas GAMTOS GALIÀ ir perskaièiusi jà buvau ma-loniai nustebinta, nes suþinojau daug naudingos informacijos, patarimø. Jukkiekvienas „neðiojamës“ savyje keletà negalavimø. Á daugelá jø numojame ran-ka. Manau, paskaièius Jûsø þurnalà galima susimàstyti, jog neverta kentëti –juk yra tiek daug gerø vaistø, kurie gali padëti nekenkdami organizmui.Mano dukra serga migrena ir vartojo CAPADOL. Kai pabaigëme vienà pa-kuotæ, mûsø miesto vaistinëse jo neradau, tad nenorëdama sulaukti dukrà kan-kinanèiø priepuoliø nupirkau kitø vaistø. Bet baiminuosi, jog padariau klaidà,nes ið þurnalo suþinojau, kad CAPADOL reikia vartoti nuolat ne maþiau kaip3 mën. Dabar jau þinosiu.Man ið þurnalo puslapiø sklinda ðiluma, gerumas, nuodugnus paaiðkinimas irnoras padëti þmonëms. Nuoðirdus aèiû!

I. Dzedzickienë, Ðirvintø raj.

www.mitela.lt

GAMTOS GALIA

2006 Nr.1(13)16 Minty s ap i e homeopa t i j à

VII tarptautinës klasikinës homeopatijos konferencijos sveèiai ið Vokietijos

Labai svarbu pradëti vartotihomeopatinius preparatus

Norëtume ðiek tiek plaèiau suþinotiapie Jûsø profesinæ veiklà.

Studijavau medicinà Tiubingene, spe-cializavausi LOR ir alerginiø ligø sri-tyje. 1981–1986 m. dirbau Pietø Vokie-tijoje, Ðtutgarte, po to ëmiausi priva-èios praktikos. Nuo 1990-øjø gydau pa-cientus homeopatiðkai. Kartu su dviemrezidentais þiemà per dienà kartais ten-ka priimti net iki 150 pacientø, bet permënesá daþniausiai teiðraðau tik vienàkità antibiotikà. Ypaè puikiai sekasihomeopatiðkai gydyti vaikus, jie imlûshomeopatiniams preparatams, todëlgydymo rezultatai bûna puikûs. Beabejo, tai priklauso nuo ligos. Bet jei,tarkim, 5 metø vaikas suserga astma,gydymas paprastai bûna sëkmingas. Irmano paties vaikai nëra matæ kitokiøvaistø – tik homeopatinius.Kaip LOR specialistas þinau, kad per-ðalimo ligos yra gan daþnos, ir esu ási-tikinæs, kad sëkmingas ausø, nosies,gerklës sistemos gydymas homeopatið-kai, neþalojant organizmo cheminiaisvaistais, turinèiais ávairiausiø ðalutiniøpoveikiø, yra labai svarbus pacientosveikatai ir gyvenimo kokybei. Perða-limas puikiai iðgydomas homeopati-niais vaistais, tik reikia tinkamai juosparinkti, iðsiaiðkinti tà svarbiausià pa-naðumà – ligos simptomø ir vaisto po-veikio simptomø panaðumà. Juk home-opatijos pagrindinis dësnis: panaðus gy-

do panaðø. Ðtai silpnas, iðblyðkæs, kaigali, daug dirbantis pacientas – tai „ar-seno pacientas“. Arsenas – nuodas, jádaþnai detektyviniuose romanuose mi-ni Agata Kristi. Toks þmogus atrodotarsi apnuodytas arsenu, ir jo vaistasArsenicum album. Kitam pacientui ágë-lë bitë – jam duodama vartoti prepa-rato apis (homeopatinë bitë) ir t. t.

Kodël Jûs pasinërëte á homeopatijà?

Paprasèiausiai, buvau labai nusivylæstradicine medicina. Prieð 20 metø dirb-damas klinikoje sinusitus daþniausiaigydydavau antibiotikais. Daþnai bûda-vo recidyvø, liga atsinaujindavo, kar-todavosi, kol galiausiai prireikdavo netoperacijos. Að nesu operacijø ðalinin-kas. Tai toli graþu ne pati geriausia ið-eitis, nes ir po jø daþnai ligoniai skøs-davosi nuolatiniais galvos skausmais irchroniðka sloga. Tas pats ir dël tonzi-liø ðalinimo. Maniau: turi bûti alterna-tyva. Nuvaþiavau á homeopatø kongre-sà – ir labai patiko. Supratau, kad sto-jau á teisingà kelià.Vokietijoje net 65–66 proc. sinusitø at-vejø gydoma antibiotikais. Tyrimai ro-do, kad ið tiesø jø reikëtø tik 1 proc.gyventojø. Kai pradëjau homeopatopraktikà, pirmiausia vaikams vidurinësausies uþdegimus ir ûmios anginos at-vejus ëmiau gydyti homeopatiðkai, nes

tada antibiotikai nepadeda, o kenks-mingas jø poveikis organizmui akivaiz-dus. Ir supratau, kad be homeopatijos –në þingsnio.Homeopatinius preparatus labai sëk-mingai galima derinti su fitoprepara-tais ir akupunktûra. Pavyzdþiui, UMC-KALOR – augalinis preparatas, labaisëkmingai taikomas homeopatø prak-tikoje. Alopatiniø preparatø kartais ir-gi prireikia, bet tikrai nedaþnai, tik tamtikrais atvejais.

Kokiø pacientø Jûsø privaèiojehomeopato praktikoje daugiau –vaikø ar suaugusiøjø?

60 proc. sudaro vaikai, 30 proc. – 18–65 metø asmenys, 10 proc. – vyresni,per 65 metus perkopæ pacientai.

Kiek laiko skiriate vienampacientui? Kaip kontroliuojate, arpaskirti vaistai veikia?

Kartais pacientui skiriu 5 minutes, kar-tais – ir valandà. Kai susirgimas ûmi-nis, að kvieèiu pacientà patikrinimuikas dvi dienas, o chroniðkø ligø atveju– kas 3 mënesius.Idealu, kai iðraðai vaistø ir pacientasnebesugráþta – pasveiksta. Be abejo, taipriklauso nuo paciento, nuo ligos ir...nuo atstumo.

Tuo ðventai ásitikinæs med. dr. K. H. Friese,

ausø, nosies, gerklës ligø specialistas, homeopatijosmokslo ekspertas, klinikiniø tyrimø vadovas irdaugelio knygø bei moksliniø straipsniø autorius.Kodël? Manau, ðiame interviu rasite atsakymà –kodël. Bet ðis ásitikinimas ir jam subrendo ne iðkarto, já brandino gyvenimiðka praktika, tad – apieviskà ið eilës.

www.mitela.lt

GAMTOS GALIA

2006 Nr.1(13)17Minty s ap i e homeopa t i j à

SudÎtis: 10 g (atitinka 10,9 ml) tirpaloyra: 1,0 g Cyclamen D3, 1,0 g CimicifugaD3, 1,0 g Gelsemium D3, 1,0 g Iris D2, 1,0g Sanguinaria ®.Indikacijos: migrena.DozÎs ir vartojimas: ligos ar pa˚mÎjimometu vartokite po 10 la�¯ kas valand‡, betne daugiau kaip 12 kart¯ per dien‡, kolpagerÎs savijauta. Toliau gerkite po 10ñ20la�¯ 3 kartus per dien‡, kol pasveiksite.La�us reikia i�gerti pusvaland· prie� arbapusvaland· po valgio, juos galimapraskiesti nedideliu kiekiu vandens, o prie�nuryjant reikia kur· laik‡ palaikyti burnoje.

Preparato negalima vartoti ilg‡laik‡ be gydytojo konsultacijos.

Dël vaistø vartojimoir galimo ðalutiniopoveikio bûtinapasitarti sugydytoju arvaistininku.

Jûs esate ne tik LOR, bet iralerginiø ligø specialistas?

Astma – labai paplitusi liga. Ir kuo la-biau þmoniø gyvenimas gerëja, tuo josdaugiau. Pvz., susijungus Vokietijoms,Rytø Vokietijoje labai padaugëjo aler-giniø susirgimø. 50 proc. þmoniø yraalergiðki – ið esmës, kas antras. PietøVokietijoje alergijos atvejø daugiau neiÐiaurës Vokietijoje, alergijomis daþ-niau serga ðviesaus gymio þmonës.Vokietijoje iðskiriamos 3 alerginiø li-gø grupës: alergiðki berþo þiedadul-këms, alergiðki lazdyno þiedadulkëmsir alergiðki namø dulkëms.Alerginiai ligoniai vis tikisi, kad kità se-zonà nesusirgs. Pavasaris – ypaè stip-rios alergijos sezonas. Berþai þydi kasantrus metus, todël ir alergijø bangakas antri metai stipresnë. Apibendri-nimø galima padaryti ir daugiau, pvz.,Vokietijoje graikai labai alergiðki na-mø dulkëms, turkai kur kas maþiau.

Dar viena Jûsø veiklos sritis –medicininiai tyrimai. Kokiuoseklinikiniø tyrimø projektuosedaþniausiai dalyvaujate? Ar tiriateDHU vaistø sudedamàsias dalis irjø poveiká, ar atliekate irpalyginamuosius homeopatijos irtradicinës medicinos tyrimus?

Dalyvauju tikrai daugelyje tyrimø, tarpjø ir tokiø, kur lyginamas homeopati-niø ir alopatiniø vaistø poveikis. KaipLOR specialistas galiu paminëti kele-tà naujausiø tyrimø, kuriø duomenispristaèiau ir ðioje konferencijoje: ho-meopatiniø vaistø ir antibiotikø povei-kis gydant vidinës ausies uþdegimus;dvigubai aklas tyrimas adenoidø gydy-mo atveju; antibiotikø ir UMCKA-LOR vartojimas gydant sinusitus irabscesus. Galiu pasidþiaugti, kad tyri-mo rezultatai akivaizdþiai parodo, jogdaugeliu atvejø pacientui uþtenka vienhomeopatinës pagalbos.

Esate daugelio moksliniø straipsniøir knygø autorius, ir ðioskonferencijos metu dalijoteautografus. Kurios Jûsø knygos yraypaè populiarios?

Didþiausiu tiraþu iðleistos mano knygos– „Homeopatija gydytojo kiðenëje“ ir„Homeopatija ausø, nosies, gerklës su-sirgimams gydyti“. Kai kurios manoknygos iðleistos ne tik vokiðkai, jos ið-verstos á ðvedø ir rusø kalbas, tad priei-namesnës platesniam medikø ratui.

Dëkojame Jums uþ ðiojekonferencijoje skaitytuspraneðimus „Homeopatija:praktinis taikymas irperspektyvos“;„Homeopatinis gydymaspediatro praktikoje“;„Homeopatinis alerginiorinito gydymas“. Linkimesëkmës darbuojantis vaikø irvisø mûsø sveikatos labui!

Egidija LekavièienëG. Ptitch nuotr.

LaiðkaiLaiðkai... Pradësiu ið tolo. Tiesà pasakius, nesuað nei didelis vaistø mëgëjas, nei didelisligonis. Taèiau prieð keletà mënesiø per vie-nà ðienapjûtës talkà kaþkaip „sugebëjau“pakiðti deðiniàjà kojà po rinktuvo volu. Re-zultatas liûdnas – du pëdos lûþiai su ske-veldromis bei penki lûþæ ðonkauliai. Li-goninëje gulëjau apie porà savaièiø, betKauno gydytojai „garantavo“ raiðumà pu-sei metø, o vietiniai Raseiniø gydytojai ir-gi „paguodë“, kad ateityje dar turësiu pro-blemø dël ðios kojos. Patikëkit, linksma

nebuvo. Ir tada mamos patarimu (nors ir pats þinojau) pradëjau lûþiø vieto-se dëti kaulaþolës kompresus. Rezultatas – dar nepraëjo në du mënesiai, onamuose að jau apsieinu be ramentø (tiesa, dar truputá skauda). Nei lange-tës, nei gipso átvaro taip pat nebenaudoju. Taèiau buvo viena bëda – kainamuose ruoði susmulkintos kaulaþolës kompresus, kaulaþolæ turi sumaiðytisu taukais, dël to kompreso kvapas, ðvelniai tariant, ne ið paèiø maloniausiø.Taigi ásivaizduokit mano savijautà, kai kur nors draugø rate, vieðajame trans-porte ar stomatologo këdëje man paèiam tas „aromatas“ nosá rieèia, o kàjau kalbëti apie aplinkinius. Ir tada man pakliuvo á rankas þurnalas GAM-TOS GALIA, kuriame viena skaitytoja teiravosi apie kaulaþolæ. Visà gyveni-mà bûsiu dëkingas jai uþ ðá klausimà, o gyd. J. Gauèytei-Pinikienei uþ atsa-kymà, nes tik Jûsø dëka suþinojau apie gelá, kurio sudëtyje yra kaulaþolësekstrakto. Taèiau labiausiai esu dëkingas Vokietijos homeopatijos sàjungaiDHU uþ gelá REWMA-GEL, nes já nusipirkæs uþmirðau nemalonø savadar-biø kaulaþolës kompresø kvapà, o rezultatas praktiðkai tas pats. Tai pirmasmano naudotas DHU vaistas, taèiau, priþadu, ne paskutinis.

Edmundas Kazlauskas, Raseiniø raj.

www.mitela.lt

GAMTOS GALIA

2006 Nr.1(13)18 Veik sminga paga lba

Alergija þmonijà vargina ganaseniai. Labai panaðûs alergijaisimptomai apraðomi jau 865–925m. veikale KITAB ALFOSOOLAL-MOHIMAH FEE TIB AL-UMAHA (Svarbûs visuomenëssveikatos klausimai), kurioautorius – Razis (IbnSharabeyun ben Ibrahim).

Skaièiai patvirtina, jogalergija – pasaulinë problema

25 proc. pasaulio gyventojø yra ato-piðkiKas ketvirtas vaikas alergiðkas, ið jø:

10 proc. serga atopiniu dermatitu8 proc. – bronchø astma<20 proc. vargina sezoninis alergi-

nis rinokonjunktyvitasAlerginës ligos eiga 75 proc. sergan-èiøjø bûna lengva, 20 proc. vidutinë, o5 proc. – sunki (EAACI 2005.)

Reliatyvi rizika naujagimiuisusirgti alergine liga

Ðeimoje nëra alergiðkø asmenøAlergiðkas brolis/sesuoVienas ið tëvø alergiðkasAbu tëvai alergiðkiAbu tëvai serga ta paèia alergine

liga

Ar galima iðvengti alergijos?Anksèiau buvo manoma, kad skirtin-gø organizmo vietø alergija yra atskirisusirgimai, t. y. kad tarp odos, nosiesir plauèiø alergijos nieko bendra nëra,taèiau pastarøjø metø tyrimai tai pa-neigia ir árodo, jog alergija yra bendrasorganizmo, o ne atskiro organo susir-gimas. Tas alergijos migravimas ið vie-nos organizmo vietos á kità dabar va-dinamas „alerginiu marðu“. Paprastaialerginis marðas prasideda atopiniudermatitu, po kurio kyla alerginë slo-ga, galinti pereiti á bronchø astmà.Alergija „gilëja“.

Pirminë alergijos profilaktika

Nëðèiosios streso maþinimasNerûkytiMaisto alergenø vengimas – maiti-

nimas krûtimi arba hidrolizuotais mi-ðiniais (ne sojos!)

Vëlyvas kieto maisto taikymas ra-cione (po 4–6 mën.)

Vengti alergenø: namø dulkiø erkiøNeliesti, nelaikyti kaèiø/ðunø

SudÎtis: vienoje tabletÎje yra: 25 mg Luffa

operculata D4, 25 mg Galphimia glauca D3,25 mg Cardiospermum D3.

Indikacijos: vir�utini¯ kvÎpavimo tak¯

alergija ñ �ieno sukelta sloga (polenozÎ) arvisus metus besitÊsianti alerginÎ sloga.

DozÎs ir vartojimas: ˚minÎs ligos metu

suaugusiems ñ lÎtai suËiulpti po 1 tabletÊkas valand‡, bet ne daugiau kaip 12 kart¯per dien‡, vaikams iki 12 met¯ ñ po 1 tabletÊkas dvi valandas, bet ne daugiau kaip 8kartus per dien‡. Taip gydoma tol, kolpagerÎja savijauta. VÎliau arba profilakti�kaivartojama 1ñ2 tabletÎs 3 kartus per dien‡,kol visi�kai pasveikstama.

Aprobuojant RhinitalÆ Lietuvoje 1998 m. buvopadarytos i�vados, kad did˛iausias gydymoefektas pasirei�kia po 4 savaiËi¯. Gydant Rhi-

nitalÆ greiËiausiai irefektyviausiai praÎjonosies nie˛ulys, Ëiau-dulys, aki¯ paraudi-mas bei a�arojimas.Viso aprobacinio tyri-mo Lietuvoje metu ne-pasirei�kÎ joks vaisto�alutinis poveikis.

Dël vaistøvartojimo irgalimo ðalutinio poveikio bûtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

Dieta – omega 3 polinesoèiosiosriebiosios rûgðtys

Probiotikai

Antrinë alergijos profilaktika

Vengti alergenø (ypaè namø dulkiøerkiø)

Farmakologinë profilaktikaSpecifinë imunoterapija su alerge-

nais

Pastebëjimai:

Pastebëta, jog sergantieji atopinë-mis ligomis dukart daþniau gali susirg-ti plauèiø vëþiu lyginant su nealergið-kais þmonëmis.

Pastebëta, jog yra ryðys tarp orga-nizmo reakcijos á tam tikrus alergenus,pavyzdþiui, alergiðki obuoliams þmo-nës labai daþnai bûna alergiðki ir ber-þo þiedadulkëms.

Parengta pagal VII tarptautinëshomeopatijos konferencijos medþiagà

Gyd. Laura StoðkutëVilniaus universiteto ligoninë

Santariðkiø klinikos

Alergijà gydydami homeopatiniais vaistais nevarysime ligos gilyn, homeo-patiniai vaistai veikia kiek kitaip – jie reguliuoja þmogaus organizme vyks-tanèius procesus. Vartojant homeopatinius vaistus organizmas pasveiksta.Alergijai gydyti Vokietijos homeopatijos sàjunga rekomenduoja homeo-patiná preparatà RHINITAL, kurio sudëtyje yra trijø augalø, padësianèiøáveikti negalavimà. Tai Galphimia glauca, kuri veiksmingai gydo alerginiusgleiviniø susirgimus, dusulá dël bronchø spazmo bei astmà esant alergineislogai. Luffa operculata tinka, kai yra labai jautri nosies gleivinë, daþnasèiaudulys, kai ryte iðskyros ið nosies bûna gelsvos, o dienà bespalvës. Veiks-mingai gydo bronchø astmà. Cardiospermum halicacabum reguliuoja uþ-degimines reakcijas, neleidþia joms ásiplieksti, todël rekomenduojamasesant odos ar kvëpavimo takø alergijai. RHINITAL rekomenduojama pra-dëti vartoti jau dabar, kad vaistas spëtø „nuraminti“ organizmà iki patek-siant alergenui. Prasidëjus alergijai reikia vartoti gydomàjà RHINITALtableèiø dozæ.

Ið savo praktikos galiu pasakyti, jog RHINITAL gana veiksmingai gydo iralergijà berþo þiedadulkëms.

Gydytojas homeopatas dr. K. H. Friese

www.mitela.lt

GAMTOS GALIA

2006 Nr.1(13)19

Marcinkoniø seniûnijoje, skardingamegraþuolës Ûlos upës krante yra tokia,atrodytø, niekuo neypatinga, gan seklinedidukë versmë Ûlos akis. Bet ji þie-mà vasarà neuþðàla, pamaþu kunku-liuoja, verda paburbuliuodamas josvanduo, skleidþia ramius ratilus pavir-

Uþpaliai – nuostabus Aukðtaitijos mies-telis, iðsidëstæs abipus Ðventosios upës.Ðios upës deðiniajame krante, pietinë-je Lygamiðkio piliakalnio pusëje, trykð-ta Ðv. Krokulës ðaltinis. Mano seneliaiið tëvelio pusës Gasparas ir Bronë Kir-veliai gyveno vos per pusæ kilometronuo ðios vietos, vaikystëje apie ðaltinë-lá esu prisiklausiusi ádomiausiø pasako-

jimø. Senovëje èia buvusi pagoniðkøapeigø ðventovë. Legendos byloja, kadvienà vasaros rytà piemenëliai prie ðioðaltinio pamatë spinduliø aureolës su-pamà Kristø. Jis palaimino iðsigandu-sius ir maldai suklupusius vaikus, ir ið-nyko. O ant akmens, kur jis stovëjo, li-ko þenklas – á akmená áspausta pëda.Beje, ðventasis akmuo su vos áþiûrimu

áraðu èia tebeguli ir dabar. Á ðaltinio du-burá bene prieð ðimtà metø buvo áleis-tas akmeninis rentinys, ið kurio van-dens perteklius iðteka siaura srovele,kuri maitina Krokulës upeliukà. Apie1904 m. puðynëlis su Krokulës ðaltiniubuvo aptvertas, èia pastatyta raudonøplytø koplytëlë su Kristaus statulële.Krokulës ðaltinio vanduo garsëja ne-paprastomis savybëmis gydyti ávairias,ypaè akiø, ligas, saugoti nuo perkûno,jo vanduo atneða laimæ. Pasakojama,kaip akla moteris ðaltinio vandeniu plo-vë akis, nuoðirdþiai meldësi – ir prare-gëjo. O baisiais maro metais apylinkiøgyventojai ëjo á Krokulæ ir meldë iðsi-gelbëjimo. Ir tie, kurie nusiprausëðventu ðaltinio vandeniu, liko gyvi irsveiki.Visais laikais daugiausia uþpalënø irsveèiø Krokulæ aplanko Ðvè. Trejybësatlaidø dienà, semiasi ið jos ðvento van-dens, nes tiki, kad jis saugo nuo visønegandø. Ateina èia ne tik tyro kaipaðara vandens atsigerti, bet ir papras-èiausiai parymoti, dvasios ramybæ at-gauti...

Asta Motuzienë, Uþpaliai, Utenos raj.

ðiuje... Beje, ir norëdamas versmës van-dens nesudrumsi, gali lazda kiek noribadyti jos dugnà – tik ðonuose girdësikaip kaþkas gurgþda. Paragavæs visuo-met ðalto (gal 8–9 laipsniø) gëlo van-dens pajusi nestiprø geleþies priesko-ná, o nosá pakutens sieros kvapas. Bet

dabar jau ne tik Manèiagirio kaimoþmonës þino, kad jos stebuklingas van-duo ir purvas turi gydomøjø galiø, kadjuo galima iðsigydyti ir sànariø, ir akiøligas (tik esà prie ðaltinio reikia ateitivos tik saulei nusileidus). Tas purvas –net ne purvas, o smulkus smëlis, gal sudurpiø priemaiða. Ðlapias jis pilkai þa-lias, o iðdþiûvæs paruduoja.Ðiø laikø mokslininkai nustatë, kad ver-smës vandenyje yra labai daug manga-no ir geleþies – ir po truputá beveik vi-sø Mendelejevo lentelës elementø!Tokias vietas, kaip daþniausiai bûna,gaubia ir baimë, ir pagarba, apie jas ku-riamos legendos. Apie Ûlos aká pasa-kojama, kad á jà vienàkart ákritæs jau-tis – tai tik Daugø eþeran iðplaukæs (taseþeras yra bene uþ 80 km nuo ðios vie-tos).Vasarà baidarëmis Ûlos upe plaukian-tys turistai bûtinai stabteli prie Ûlosakies – nusiprausti, atsigerti, pasiklau-syti jos ramaus burbuliavimo kukliojpakrûmëlëj...

Marija Liugienë, Vilnius

K o n k u r s a s

Ðventoji Krokulë

Ûlos akis

www.mitela.lt

GAMTOS GALIA

2006 Nr.1(13)20 K o n k u r s a s

SudÎtis: vienoje tabletÎje yra: farmakologi�kaiaktyvi¯ sudedam¯j¯ dali¯: 25 mg Aconitum D3,25 mg Gelsemium D3, 25 mg Ipecacuanha D3,25 mg Phosphorus D5, 25 mg Bryonia D2, 25mg Eupatorium perfoliatum D1.100 g tirpalo yra: farmakologi�kai aktyvi¯sudedam¯j¯ dali¯: 10 g Aconitum D3, 10 gGelsemium D3, 10 g Phosphorus D5, 10 gBryonia D2, 10 g Eupatorium perfoliatum D1.Indikacijos: vartojamas per�alimo ligoms,kuri¯ metu kar�Ëiuojama (pvz., gripui ir kitoms˚mioms virusinÎms infekcinÎms kvÎpavimotak¯ ligoms), gydyti ir j¯ profilaktikai.

DozÎs ir vartojimas: ˚minÎs ligos metusuaugusiems ñ po 1 tabletÊ (10 la�¯) kasvaland‡, ne daugiau kaip 12 kart¯ per dien‡.Vaikams iki 12 met¯ ñ po 1 tabletÊ (10 la�¯) kas2 valandas, ne daugiau kaip 8 kartus per dien‡;savijautai pagerÎjus suaugusiems ñ po 1ñ2tabletes (10ñ20 la�¯) 3 kartus per dien‡.Vaikams iki 12 met¯ ñ po 1 tabletÊ (10 la�¯) 3kartus per dien‡. Profilakti�kai suaugusiems ñpo 1ñ2 tabletes (10ñ20 la�¯) 3 kartus per dien‡.Vaikams iki 12 met¯ ñ po 1 tabletÊ (10 la�¯) 3kartus per dien‡.Tabletes lÎtai suËiulpti pusvaland· prie� arba povalgio. La�us prie� nuryjant rekomenduojamakur· laik‡ palaikytiburnoje.

Dël vaistøvartojimo irgalimoðalutiniopoveikiobûtinapasitarti sugydytoju arvaistininku.

Perðalimui ir gripui

Tyras kaip aðara, skaidrus ir þaiþaruo-jantis rytmeèio rasos gyvybingumu, gai-vus kaip berþø sula pavasará – toks yraSkardþiaus vanduo. Pasemi jo pusæstiklinës, o stiklas iki pat virðaus pasi-dengia pilku rûkeliu. Iðtroðkæs nuryjididelá gurkðná, bet vanduo ledu ástrin-ga gomuryje. Tik nuraminæs savo go-dulá nugurki pirmà gurkðnelá kaip le-dokðná ir jauti, kaip gaivinamai jis nu-lekia á skrandá. Antrà stiklinæ imi at-sargiai ir siurbèioji gurkðneliais pasi-skanaudamas. O treèio stiklo jau ne-beiðgeri, nes vien tiktai nuo vësiosdrëgmës krûtinë prisipildo gaivaus oro,ir pajunti energijos antplûdá.Tai kur tas ðaltinëlis, kur að jaunas gë-riau?Skardþius – ilga dauba, kitados priau-gusi ðimtameèiø alksniø, besidriekiantinuo Skineikiø kaimo ir buvusioje La-pieniø þemëje daranti posûká Padustë-

lio link. Namas, lyg kviesdamas uþsuk-ti á sveèius, stovi galu ásirëmæs á vieðke-lá. Tiesiai pro namo galà iki pirties, uþjos – á pakalnæ takeliu prie upelio, irrasi kitoje jo pusëje ið molingo smëliotekanèià rankos storumo srovæ. Ðio ðal-tinio vandens atsigerti neðdavosi Ðaka-liø, Baskevièiø, kitoje kelio pusëje Blin-kø kaime gyvenanèiø Seibuèiø, Striel-kiø ir net uþ miðko ásikûrusiø Lukoðiû-nø ðeimos. Karðtà vasaros dienà trum-pindami kelià ið Dusetø prie ðaltiniosustodavo Lungeliø, Dikmoniø kaimøþmonës. Ir ne tiktai patys atsigerdavo,bet prisileisdavo á butelius lauktuviønamiðkiams. Ðaltomis þiemomis aplin-kiniai medþiai bûdavo balti nuoðerkðno, o vasarà nuo upeliodvelkdavo vësa.Mama irgi stengdavosi, kad þie-mà vasarà du kibirai bûtø kupinivandens. Virtuvëje ant stalo sto-

vëjo puodelis, kuriuo pasemdavo ið ki-biro ir ápildavo á stiklinæ, padëdavo jàant lëkðtutës ir iðtiesdavo sveèiui. Ðis,pasigroþëjæs vandens tyrumu, godþiairydavo didelá gurkðná, bet po to jau ne-dideliais gurkðneliais baigdavo tuðtin-ti aprasojusià stiklinæ. Vëliau praðyda-vo ant antros kojos. Po to lengvai atsi-dusdavo, ir pridëjæs rankà prie krûti-nës leptelëdavo nei ðá, nei tà: „Ir gar-dus tas jûsø vanduo“. Mama su pasidi-dþiavimu atsakydavo: „Vaikai ið Skar-dþiaus atneða“.Ketvirtajame kilometre nuo Dusetøprie kalno Lapieniø senojo namo gali-ma pastatyti rodyklæ: „Jaunystës van-duo – 0,25 km“.

Algimantas LapienisKaunas

LaiðkaiLaiðkai

Auginu dvi dukras. Sigita jau pir-mo kurso studentë, bûsima teisi-ninkë, o Eglë – gimnazijos vienuo-liktokë.Nuo maþens ávairûs jø sveikatossutrikimai nedavë ramybës, ypaèkamavo kvëpavimo takø ligos. Eglëserga astma ir vartoja daugybæ che-miniø vaistø. Atsiradus pirmie-siems ligos paûmëjimo poþymiamspamëginome vartoti RHINITAL, opajutus persiðaldymo poþymius –INFLUCID. Ne visada pavyksta ið-sisukti nuo rimtesniø komplikaci-jø, taèiau ligos eiga daþnai bûnalengvesnë.Esame turëjæ problemø ir dël sà-nariø. Gelbstimës REWMA-GEL.Aèiû Jums!

Asta Motuzienë, Utenos raj.

Skardþiaus vanduo

www.mitela.lt

GAMTOS GALIA

2006 Nr.1(13)21

Gandras ir varlës

Gaudytojas ðokuoja viena koja, o gaudomieji– pritûpæ.

Vilkas, piemuo ir avys

Þaidëjai, sustojæ vorele, uþdeda rankas vienikitiems ant peèiø. Priekinis bûna piemuo, ouþ jo – avys. Vilkas stengiasi pagrobti avá, pie-muo jam trukdo.

Velnio uodega

Susikabinusiø þaidëjø „gyvatëlës“ galva gau-do savo uodegà, kol pati save suëda. Visi ðau-kia: „Velnio uodega ilga, blusø, vabalø pil-na. Op, op, op, velniuk, tu ratu apsisuk, savouodegà suèiupk!“

Medþioklës labirintas

Eilëmis sustojæ þaidëjai paduoda vienas ki-tam rankas, sudarydami gatveles. Pagal sig-nalà pakeitus rankø sukabinimo kryptá 90°kampu vietoj iðilginiø gatveliø atsiranda sker-sinës. Medþiotojui tai sudaro sunkumø, o kið-kiui – vienas dþiaugsmas.

Treèias bëga

Þaidëjai tupi poromis vienas uþ kito, o darvienai porai tenka bëganèiojo ir vejanèiojovaidmenys. Bëgantysis ásmukæs á ratelá atsi-tupia prieð vienà porà. Þaidëjas, toje porojetapæs treèiuoju, turi bëgti.

Kurgi mano lizdas?

Visi paukðèiai turi savo lizdus, iðskyrus þvir-blá. Jis ðaukia: „Kurgi mano lizdas?“ Kiti at-siliepia: „Èia!“ ir bëga ið savo vietø. Taip jieduoda þvirbliui progà uþimti tuo tarpu tuð-èià lizdà ir perduoti savo vaidmená kitam.

Uþimk laisvà ratà

Dideliame rate nubrëþiama tiek ap-skritimø, kiek yra þaidëjø. Visi stoja ájuos, o vienas ratukas paliekamas lais-vas. Pagal þenklà á já turi áðokti þaidë-jas ið gretimo ratuko, jo kaimynas – ájo ratukà ir t. t. Þaidëjas, neturintis sa-vo ratuko ir stovintis didþiojo rato vi-dury, taikosi uþimti tuðèià ratukà ir at-sikratyti savo nedëkingo vaidmens.

Angliðkos gaudynës

Èia viskà lemia ne greitumas, bet jud-rumas ir... gudrumas. Þaidimo sàlyga:gaudant galima suduoti tik per sutartàkûno vietà (petá, uþpakalá, kulnus,blauzdas...). O ávedus papildomà tai-syklæ – laikytis rankomis uþ tos vietos,per kurià sudavë – þaidimà baigia krei-vø ir ðlubø padarø ðutvë!

Þ a i d i m a i

SudÎtis: 10 g ˛elÎ yra: 0,5 g Rhustoxicodendron, 0,5 g Ledum, 1,0 gSymphytum ad usum externumurtinkt˚ros.Indikacijos: reumatinÎ ir degeneracinÎraumen¯ ir s‡nari¯ liga, skausmingasraumen¯ ·tempimas ir patempimas.DozÎs ir vartojimas: 3 kartus per dien‡lengvai ·trinamos skausmingos vietos.Vaist‡ galima vartoti ilgai.

Rewma-GelÆ aprobacija Lietuvoje atlikta1998 m. Studijoje buvo ·vertinta viena i�pagrindini¯ vaisto savybi¯ ñ skausmoslopinamasis efektas. Buvo padarytai�vada, kad Rewma-GelÆ greitai irveiksmingai mal�ina skausm‡ gydantreumatoidin· artrit‡ ir osteoartrozÊ, geraitoleruojamas.

Dël vaistø vartojimo ir galimo ðalutinio poveikio bûtinapasitarti su gydytoju ar vaistininku.

Kas nejuda – supûva!(Liaudies iðmintis)

Gaudynës, lenktynës, slëpynës – tai tokie pat seni þaidimai,kaip ir pati þmonija. Tikrø tikriausiai jas þaidë darAdomas ir Ieva Rojuje, neþinodami kà veikti iðtisas dienas.Ne tik ásimylëjëliai, ne tik vaikai – þaiskime visi, nes tai –judëjimas, puiki mankðta, gera nuotaika ir smaguslaisvalaikis, o þiemà – galbût ir vienas bûdø nesuðalti!

Didþiosios gaudynës prasideda!

www.mitela.lt

GAMTOS GALIA

2006 Nr.1(13)22

Pre

num

erat

oria

us A

NK

ET

A Kità þurnalo GAMTOS GALIA numerá galësite gautitiesiai á namus ir nemokamai!

Vardas, pavardë: ..................................................................................

Gimimo data: .......................................................................................

Adresas, paðto kodas: .........................................................................

...............................................................................................................

Kontaktinis telefonas: .........................................................................

Profesija: ...............................................................................................

Iðsilavinimas: ........................................................................................

Kur ásigijote þurnalà GAMTOS GALIA?

� Vaistinëje

� Radote paðto dëþutëje

� Kitur: .................................................................................................

Kiek Jûsø ðeimos nariø perskaito GAMTOS GALIOSþurnalo numerá?

� Tik Jûs

� Dar 2–4 þmonës

� 5 ar daugiau þmoniø

Apie kà norëtumëte skaityti kitame numeryje?

...............................................................................................................

...............................................................................................................

Jûsø klausimas gydytojui homeopatui

................................................................................................................

................................................................................................................

................................................................................................................

Kokius DHU vaistus jau esate vartojæ?

................................................................................................................

................................................................................................................

Ar norëtumëte gauti þurnalà GAMTOS GALIA Nr. 14paðtu?

� Taip

� Ne

Uþpildytà anketà praðytume atsiøsti á firmà

MITELA adresu: p. d. 1490, LT-10009, Vilnius

SudÎtis: vienoje tabletÎje yra:125 mg (1,0 mg sauso likuËio) Agnuscastus ®, 25 mg Pulsatilla D3,25 mg Rosmarinus officinalis D2,25 mg Apis mellifica D3.Indikacijos: mÎnesini¯ ciklo sutrikimai.DozÎs ir vartojimas: vartojamasreguliariai po 1ñ2 tabletes 3 kartus perdien‡. Tabletes reikia lÎtai suËiulptipusvaland· prie� arba pusvaland· povalgio.Vaist‡ galima vartoti ilgai.

Lietuvoje DysmenormÆ efektyvumasbuvo tirtas 1999 m. 61,9ñ85,7 proc.pacienËi¯ gydymo efektas buvoteigiamas. –alutinis poveikisnepasirei�kÎ nÎ vienai pacientei.

SudÎtis: vienoje tabletÎje yra: 25 gMagnesium phosphoricum D2, 25 gChamomilla D2, 25 g Colocynthis D3,100 mg (sausas likutis 1,7 mg) Potentillaanserina ®, 25 g Aesculus D1.Indikacijos: skausmingos menstruacijos(pirminÎ dismenorÎja).DozÎs ir vartojimas: esant stipriamskausmui gerti po 1 tabletÊ kas valand‡, betne daugiau kaip 12 tableËi¯ per dien‡. Jeimoteris skund˛iasi skausmingomismenstruacijomis, rekomenduojama pradÎtivartoti vaist‡ likus 7ñ10 dien¯ ikimenstruacij¯ (po 2 tabletes kart‡ per dien‡).VÎliau b˚tina gerti po 1ñ2 tabletes 3 kartusper dien‡, kol skausmas visi�kai i�nyksta.Tabletes reikia lÎtai suËiulpti pusvaland·prie� arba pusvaland· po valgio.

MenalginÆ aprobacini¯ studij¯ metu pastebÎta,kad gydymo, ypaË nehormoninio, klausimaiyra labai aktual˚s. MenalginÆ efektyvumassiekia 60ñ85 proc., �alutinis poveikis

nepasirei�kia,todÎl preparat‡galima sÎkmingaivartotiskausmingomsmÎnesinÎmsgydyti.

Dël vaistø vartojimo irgalimo ðalutinio poveikiobûtina pasitarti sugydytoju ar vaistininku.

Dël vaistø vartojimo irgalimo ðalutinio poveikiobûtina pasitarti sugydytoju ar vaistininku.

Mot

erø

dien

os b

e rû

pesè

www.mitela.lt

GAMTOS GALIA

2006 Nr.1(13)23I ð k e l i onë s sug r á þu sI ð k e l i onë s sug r á þu s

Jeigu norite dalyvauti konkurse, siøskite laiðkà apie DHU homeopa-tiniø vaistø vartojimo patirtá, kartu pridëdami savo nuotraukà (pa-geidautina 150x100 mm dydþio, kuo ádomesnæ, spalvotà), adresu:DHU konkursui, p. d. 1490, LT-10009, Vilnius (Nepamirðkite nuro-dyti savo adreso ir telefono).Ádomiausiø laiðkø autoriai taps konkurso pirmojo etapo nugalëto-jais, jø laiðkai ir nuotraukos bus iðspausdinti kitame þurnalo GAM-TOS GALIA numeryje.Visi konkurso pirmojo etapo nugalëtojai bus apdovanoti DHU pri-zais ir dalyvaus pagrindinio prizo loterijoje.

Sveikiname praëjusio konkurso laimëtojà Marijà Karaliûtæ ið Vilniaus!

ávairiausi renginiai, daug muzikos irlinksmybiø. Groþëjomës deimantø iraukso juvelyrikos dirbiniø tobulumuapdirbimo ámonëje ir parduotuvëje.Plaukdami laivu Amsterdamo kanalaisgërëjomës, kaip puikiai prie vandensdera vietos architektûra, stebëjomësdviratininkø gausybe gatvëse, paganë-me akis eidami pro gëliø turgø...Kelionë buvo puiki, netruko prabëgtitos 8 dienos ir visi pilni áspûdþiø pasu-kome namø link. Ne veltui sakoma: ge-riau vienà kartà pamatyti nei ðimtà kar-tø iðgirsti...

Europos miestø spindesy Emilija Uþkurienë,Tauragës raj.

Nuotr. autorës

Gerbiamieji GAMTOS GALIOS þurnalo kûrëjai ir leidëjai, dëkojuJums, kad burtø keliu padovanodami man, Jûsø skelbiamo DHUkonkurso dalyvei, nuostabià kelionæ leidote perskaityti tikrà gyvenimopasakà!

sienos, tiltai, aikðtës, skverai, fontanaiir barai. Aplankëme turtingiausià pa-saulio muziejø Luvrà, garsiàsias kated-ras ir baþnyèias. Naktá plaukëme laivuSenos upe, o vandeny atsispindëjomiesto þiburiø mozaika. Na, o Eifeliobokðtas naktá atrodë lyg milþiniðkaspalvomis mirganti Kalëdø eglutë. Ki-tà vakarà saulei leidþiantis pakilome áðá bokðtà ir atrodë, kad visas Paryþiusplaukia tarp debesø, toks baltas iðpaukðèio skrydþio, tik bokðtai saulëjeblizga ir Sena lyg puoðnus kaspinas vin-giuoja... Paryþius pleèiasi, ir pleèiasi...gilyn. Matëme poþeminio miesto ma-ketus, buvome ir patys nusileidæ á po-þemius – tiesiog fantastika! Vaikðèio-jome ir erdviose Versalio salëse, siau-rutëmis gatvelëmis kopëme á dailinin-kø Mekà Monmartrà, bendravome suvietos dailininkais ir skambant arfosmelodijai atsisveikinome su svajoniømiestu... Toliau mûsø kelionë vingiavoper Vokietijà á Belgijà, kur vaiðingiþmonës verda labai skanø alø, já gardi-na ávairiais vaisiais, uogomis, þolelëmisir sako, kad jø alus sveikiausias, kva-piausias ir, be abejo, gardþiausias.Aplankëme ir Amsterdamà, kurio gat-vëse ðurmuliuoja knygø mugës, vyksta

Vaiskø rugpjûèio rytà didþiuliu auto-busu iðvykome ið Lietuvos pasigroþëtipuikiais Europos miestais, jø menu, ar-chitektûra ir gamta. ApvaþiavomeLenkijà, Èekijà, Vokietijà, Prancûzijà,Belgijà, Olandijà. Ðaunioji kelionës va-dovë Aleksandra pasakojo apie tø ða-liø gyventojus, jø tradicijas ir kultûrà,netrûko kelionëje pokðtø ir humoro.Linksmieji autobuso vairuotojai tiesiogplukdë mus per lengvøjø automobiliø,motociklø „jûrà“ Prahos, Paryþiaus,Amsterdamo gatvëmis, tuneliais, sau-giai „skraidino“ greitkeliais. Daugvaikðèiojome pësti Prahoje, kol „su-skaièiavome“ bene 100 auksiniø bokð-tø bokðteliø. Èia daug baþnyèiø, kated-rø, vienuolynø, ypaè áspûdingas Karo-lio tiltas ir visas karaliðkasis kelias, ka-raliø rezidencijos. Dar ir dabar tarsigirdþiu bokðtø laikrodþiø dûþius. Pran-cûzijos Ðampanës provincijos sostinë-je apþiûrëjome garsiàjà katedrà, kurio-je buvo karûnuojami Prancûzijos ka-raliai. Skubëjome á Paryþiø, pakeliuiþvalgëmës á puikius slënius, vynuogiøplantacijas, tvarkingus laukus. Paryþiu-je visus suþavëjo puoðnûs tiltai per Se-nà, obeliskai, miesto aikðtës, gëlynøspalvos – gëlëmis iðpuoðtos visø namø

Nuolatiniams klientamsnuolaidos – kasdien!

GAMTOS GALIA

2006 Nr.1(13) www.mitela.lt

Umckalor® – „teisingas“ gydymas!

10 psl.

Kad nevargintø alergija

18 psl.

Vasario 16-osios g. 2, VilniusTel. (8~5) 261 98 39

DËMESIO! NAUJIENALUKIÐKIØ VAISTINËJE!

Priimami individualûs gaminamøhomeopatiniø monopreparatø irsudëtiniø homeopatiniø vaistøuþsakymai.