1

Trys ventintieji

KIBALIONAS

Senojo Egipto ir Senosios Graikijos hermetins filosofijos mokymas

NEVENTINTIESIEMS TIESOS LPOS NEPRABYLA

ikaga, 1940 m.

is hermetinio mokymo traktatas su pagarba paveniamas Hermiui Trismegistui, seniesiems egiptieiams inomam kaip DIDIAUSIAS I DIDIAUSI ir MEISTR MEISTRAS

Anotacija Kibalionas Hermio palikt ini pradiamokslis: aksiomos, aforizmai, sentencijos ir

komentarai. Naudodami ioje knygoje pateiktas inias bei patarimus, js galsite praktikai valdyti savo bsenas, susikurti naujus proius ir nauj charakter.

Dar tais laikais, dabartins rass prieauryje, kai Hermis vaikiojo tarp moni, savo pasekjams jis patikjo ventj Toto Knyg. i Knyga uslaptintas procesas, kuris gali atneti monijos atgimim. Tai raktas ir kitiems jo kriniams.

ioje Knygoje Hermis visai monijai atvr vienintel Keli, ir jau itisus amius vis laik ir vis tikjim didieji Iminiai siekia nemirtingumo iuo Keliu. Ir ms dienomis yra keletas slapt mokykl, kuriose udegamas Hermio ibintas. Bet ir be i mokykl, ir i viso be joki mokykl, Hermio ibintas nuvies kiekvien ini siekiant prot, vieninteliu Keliu ives atgimim.

VADAS

Studijuojantiems ar tyrinjantiems slaptuosius mokslus su malonumu pristatome nedidel

darb, pagrst senu kaip pasaulis hermetiniu mokymu. iuo klausimu rayta taip maai (iskyrus

begalines nuorodas mokym daugelyje darb apie okultizm), kad atkakls slaptj ties iekotojai,

be abejons, turt diaugtis ia knyga. io darbo tikslas ne skelbti koki nors filosofij ar doktrin,

bet trumpai idstyti mokiniams Ties, kuri pads sujungti vien visum daug atskir okultinio

mokslo ini, kuri jie yra gij, bet kurios akivaizdiai prietarauja vienos kitoms ir danai igsdina

ar atstumia pradedaniuosius. Mes neketiname statyti naujos ini ventovs, bet ketiname duoti

mokiniams rankas meistrikumo rakt, kuriuo jie gals atrakinti misterijos ventovs vidines duris,

iki kuri jie jau prijo pro pagrindin jim.

Visame pasaulyje niekas taip stipriai nesaugojo joki kit okultini mokym, kaip hermetinio

mokymo fragment, kurie mus pasiek per tkstantmeius, prabgusius nuo t laik, kai didysis io

2

mokslo pradininkas, Hermis Trismegistas, Diev Ratininkas gyveno Egipte, kai ten formavosi

dabartin moni ras. Abraomo amininkas ir, jeigu legendos neklysta, garbaus iminiaus vadovas,

Hermis buvo ir yra didioji centrin okultizmo saul, kurios spinduliai nuvieia begalinius, nuo t

laik tebeskelbiamus mokymus. Visi pagrindiniai, esminiai mokymai, kuriais remiasi kiekvienos

rass ezoteriniai mokslai, gali bti atsekti iki pat Hermio. Net seniausieji Indijos mokymai

neabejotinai kyla i hermetinio mokymo.

Daug paangi okultist i Gango ems keliaudavo Egipto em, kad atsisst prie meistro

koj. I jo jie gavo meistrikumo rakt, kuris paaikino ir sujung j skirtingus poirius, ir taip buvo

tvirtai sukurtas slaptasis mokslas. Ir i kit krat atkeliaudavo imini, kurie laik Herm meistr

meistru. Jo taka buvo tokia didel, kad, nepaisant gausi nuklydim nuo io kelio per amius

vairiose alyse, vis dar galima rasti esmini panaum bei atitikimo, slypini daugumoje danai

netgi prietaring teorij, skleidiam ir mokom tose vairiose alyse iomis dienomis.

Palyginamosios religijotyros studentas lengvai pastebs hermetinio mokymo tak kiekvienoje

monms inomojoje religijoje, ar ji bt mirusi, ar plaiai paplitusi ms laikais. Nepaisant

prietaravim, visada yra tam tikr bendrum, ir hermetinis mokymas veikia kaip didysis

sutaikytojas.

Atrodo, kad Hermio gyvenimo darbas buvo sti didi tiesos skl, kuri iaugo ir suydo

gausiomis, keistomis formomis, o ne kurti vien vyraujani filosofijos mokykl, vien pasaulin

mint. Visgi kiekviename amiuje pirmines, neikraipytas jo dstytas tiesas saugodavo keletas

moni, kurie, atmesdami gausius nepakankamai isilavinusius mokinius bei iekotojus, ilaik

hermetin paprot ir perduodavo i ties tik keletui pasiruousi j suvokti ir valdyti. Tiesa bdavo

perduodama i lp aus. Kiekvienoje kartoje, vairiose pasaulio alyse visada buvo keletas

ventintj, kurie palaik degani hermetinio mokymo ugn ir kurie troko savo lempomis pridegti

maesnes iorinio pasaulio lempeles, kai tiesos viesa blankdavo ir sksdavo nemokikumo

debesyse, kai lemp dagtis uterdavo svetima mediaga. Visada bdavo keletas, kurie itikimai

priirdavo tiesos altori, ant kurio deg amina iminties lempa. ie mons paaukojo savo

gyvenimus meils darbams, apie kuriuos taip tiksliai para poetas:

O, neleisk liepsnai mirti! Puoseltai per amius tamsioje oloje jos ventose ventyklose

puoseltai. Maitinamai tyr meils dvasinink neleisk liepsnai mirti!

ie mons niekada nesiek masi pripainimo ar gausi pasekj. Jie abejingi tiems dalykams,

nes ino, kaip maai kiekvienoje kartoje yra toki, kurie pasiruo tiesai ar kurie j atpaint, jeigu ji

jiems bt pateikta. Jie saugo gryn ms suaugusiems, kol kiti teikia pien vaikams. Jie saugo

iminties perlus keletui irinktj, kurie vertins j vert ir dvs juos savo karnose, bet nemtys j

materialistms, vulgarioms kiaulms, kurios tik mindyt perlus purv ir maiyt juos su savo

bjauriu protiniu maistu. Ir visgi ie mons niekada nepamiro pradinio Hermio mokymo, kad tiesos

3

odius reikia perduoti tiems, kurie pasiruo juos igirsti. Toks mokymas pateikiamas Kibalione:

kur engia meistro pda, ten plaiai atsiveria ausys t, kurie pasiruo jo mokymui. Ir dar: kai

mokinio ausys pasiruo girdti, atsiranda lpos, kurios upildo jas imintimi. Taiau jie grietai

laiksi dar vieno hermetinio aforizmo i Kibaliono: neventintiesiems tiesos lpos neprabyla.

Yra moni, kurie kritikuoja i hermetist nuostat ir kaltina juos tokia udarumo ir

atsiskyrimo politika neireikiant tikrosios dvasios. Taiau pavelkime atgal: istorijos puslapiai

atskleis imint meistr, kurie suvok pastang kvailyb siekiant mokyti pasaul to, ko is nebuvo

pasiruos ir visai nenorjo gauti. Hermetistai niekada nesiek tapti kankiniais, prieingai, jie tyliai

sdjo one su uuojautos ypsena lpose, kai nemokos niro ar savo proiu linksminosi

pasmerkdami kankinimams ir miriai kilniausius, bet suklaidintus entuziastus, kurie sivaizdavo gal

perteikti barbar rasei ties, manom suvokti tik irinktiesiems, toli paengusiems Kelyje.

Persekiojimo dvasia neinyko iki i dien. Yra toki hermetini mokym, kurie, jeigu bt vieai

paskelbti, sukelt daugumos mokytoj paniek ir ugauliojimus bei paskatint juos vl aukti: Ant

kryiaus! Ant kryiaus!. iame nedideliame darbe mes pasistengme suteikti jums fundamentali

Kibaliono mokym bendr vaizd, pateikti darbinius principus ir leisti juos taikyti jums patiems, bet

nesistengme perteikti vis mokymo smulkmen. Jeigu js esate tikras mokinys, js pajgsite

valdyti ir taikyti iuos principus, jeigu ne tuomet turite toks tapti, kitaip hermetinis mokymas jums

tebus odiai, odiai, odiai.

HERMETIN FILOSOFIJA

Neventintiesiems tiesos lpos neprabyla

I senojo Egipto atjo pagrindiniai slaptieji ir okultiniai mokymai, kurie per daugel tkstani

met padar stipr poveik vis rasi, tautybi ir taut filosofijai. Egipte piramidi ir sfinks

emje gim slapta imintis ir mistiniai mokymai. I jo slaptj mokym pasisavino visos tautos.

Indija, Persija, Chaldja ir Midija, Kinija, Japonija, Asirija, Senovs Graikija ir Roma bei kitos

senosios alys visos laisvai dalyvavo ini puotoje, kurioje Izids ems hierofantai bei meistrai

taip plaiai teik inias tiems, kurie ateidavo prie didiojo mistikos bei okultini ini gausybs rago

pasiruo semtis t ini, kurias senosios ems iminiai surinko vien viet.

Senajame Egipte gyveno didieji adeptai ir meistrai, kuri niekas niekada nepranoko, su kuriais

retai k palygindavo per itisus amius, prabgusius nuo didiojo Hermio laik. Egipte veik didioji

mistik loi lo. Pro jos duris engdavo neofitai, kurie vliau jau kaip hierofantai, adeptai bei

meistrai ikeliaudavo visas pasaulio alis, nedamiesi tikslias inias, kurias buvo pasiruo, stengsi

4

ir norjo perduoti tiems, kurie buvo pasiruo tokias inias gauti. Visi okultizmo mokiniai jauiasi

skolingi iems garbiems senosios ems meistrams.

Bet tarp i didij senojo Egipto meistr kakada gyveno vienas, kur meistrai vadino meistr

meistru. Tas mogus, jeigu tik jis i tikrj buvo mogus, gyveno Egipte paiais seniausiais laikais.

Jis buvo inomas kaip Hermis Trismegistas. Jis buvo okultins iminties tvas, astrologijos

pradininkas, alchemijos atradjas. Per prabgusius tkstanius met jo gyvenimo detales istorija

prarado, nors daugelis senj ali ginijosi tarpusavyje, siekdamos pasisavinti garb bti jo tvyne.

Tiksli jo gyvenimo Egipte data tuo savo siknijimu ioje planetoje dabar neinoma, bet ji

priskiriama ankstyvosiomis senj Egipto dinastij dienomis daug anksiau u Moz. Didiausi

autoritetai laiko j Abraomo amininku, o kai kurios yd tradicijos eina dar toliau, tvirtindamos, kad

Abraomas dal savo mistini ini gavo i paties Hermio.

Bgant metams po jo ijimo i io gyvybs plano (tradicijos tvirtina, kad jis fiziniu knu

gyveno tris imtus met), egiptieiai sudievino Herm ir trauk savo diev panteon Toto vardu. Po

daugelio ami Senovs Graikija taip pat padar j vienu i savo gausi diev, pavadinusi j Hermiu

iminties dievu. Egiptieiai jo atminim garbino daug ami deimtis ami ir vadino j Diev

Ratininku, vainikavo senuoju titulu Trismegistas, kuris reikia Triskart Didis, Pats

Didiausias, Didiausias i Didiausij ir t. t. Hermio Trismegisto vardas buvo garbinamas

visose senosiose emse ir tapo iminties altinio sinonimu.

Net ir dabar mes naudojams terminu hermetinis, nordami apibdinti tai, kas slapta,

uslpta, taip udara, kad niekas negali ieiti, ir t. t. vien todl, kad Hermio pasekjai visada tesjo

princip savo mokym ilaikyti paslaptyje. Jie niekada netikjo perl mtymu kiaulms, bet

greiiau jau laiksi principo: pienas kdikiams, msa stipriems vyrams. ie posakiai iandien

inomi krikionikojo ventojo Rato skaitytojams, taiau juos egiptieiai naudojo daug ami prie

Kristaus gimim.

Kruopti tiesos neplatinimo politika visada buvo bdinga hermetikams iki pat ms dien.

Hermetin mokym galima rasti visuose kratuose, tarp vis religij, bet jis niekada nesitapatino su

jokia konkreia alimi ar religine sekta. Tai dl senj mokytoj perspjimo neleisti slaptajam

mokymui susikristalizuoti iki tikjimo. io perspjimo imintis akivaizdi beveik visiems, inantiems

istorij.

Senasis Indijos ir Persijos okultizmas isigim ir buvo prarastas vien todl, kad mokytojai tapo

yniais bei ventikais ir sumai teologij su filosofija, dl to okultizmas Indijoje ir Persijoje po

truput buvo prarastas tarp gausybs religini prietar, kult, tikjim ir diev. Taip atsitiko ir

Senovs Graikijoje bei Romoje, taip atsitiko su gnostik bei ankstyvj krikioni hermetiniais

mokymais, prarastais Konstantino laikais, kai jo gelein ranka usmaug filosofij teologijos virve,

5

palikdama krikioni banyiai tai, kas buvo jos esm ir dvasia, bet priversdama j daugel ami

eiti apgraibomis, kol ji rado atgalin keli senj tikjim, taiau egzistuoja simptomai, akivaizds

visiems akylesniems XX amiaus tyrintojams, kad banyiai ms dienomis sunkiai sekasi atgauti

savo senuosius mistinius mokymus.

Visada buvo keletas itikim siel, kurios ilaik gyv liepsn, su meile saugojo j, neleido

gesti jos viesai. i narsi irdi ir bebaimi prot dka tiesa vis dar su mumis. Bet jos nemanoma

rasti knygose, net didiuliuose knyg kiekiuose. Ji keliavo grandine i meistro mokiniui, i

ventintojo hierofantui, i lp aus. Jeigu ji bdavo pilnai uraoma, tai jos reikm taip

uifruodavo alchemijos ir astrologijos terminais, kad tik turintis rakt tegaldavo j teisingai

perskaityti. Tai buvo btina norint ivengti vidurami teolog persekiojimo, kai jie kardu bei

ugnimi, lauais, kartuvmis bei kryiais kovojo su slaptaisiais mokymais. Iki pat i dien sunku rasti

patikim hermetins filosofijos knyg, nors apie atskiras okultizmo fazes raytose knygose ir

egzistuoja begal nuorod j. Ir visgi hermetin filosofija yra vienintelis meistrikumo raktas, kuris

atvers visas okultini mokym duris.

Ankstyvaisiais laikais egzistavo tam tikr, pagrindini, mokytojo mokiniui perduodam

hermetini princip rinkinys, kuris buvo inomas kaip KIBALIONAS tiksls io termino

reikm ir turinys prarasti prie daugel ami, taiau pats mokymas inomas tiems, kam jis per

amius buvo perduodamas i lp aus. Tiek, kiek mes inome, jo sakymai niekada nebuvo

urayti ar atspausdinti. Tai buvo tiesiog maksim, aksiom ir citat rinkiniai, nesuprantami

paaliniams, bet gerai suprantami mokiniams po to, kai juos savo neofitams paaikindavo ir

pavyzdiais paremdavo hermetik ventintieji. ie mokymai i tikrj sudar pagrindinius

hermetins alchemijos meistrikumo principus, kurie, prieingai vieajai nuomonei, labiau veik

proto jg, o ne fizini element srityje: kai vienos proto vibracij rys veriamos kitomis, o ne

vieni metalai veriami kitais. Legenda apie filosofin akmen, gebant paprastus metalus paversti

auksu, hermetins filosofijos atvilgiu tebuvo tik alegorija, kuri lengvai suvokdavo visi tikrojo

hermetizmo mokiniai.

Savo nedidelje knygelje, kuri yra tik pirmoji pamoka, kvieiame mokinius istudijuoti

hermetin mokym koks jis pateiktas Kibalione ir kaip aikiname j mes, kukls mokymo mokiniai,

turintys ventintj titul ir tebeesantys mokiniais prie Hermio, meistr meistro, koj. Mes

pateikiame jums daugel Kibaliono maksim, aksiom ir citat kartu su paaikinimais ir pavyzdiais,

kurie, kaip mes sprendiame, pads lengviau suprasti mokym iuolaikiniams mokiniams, ypa tais

atvejais, kai pirminis tekstas specialiai uifruotas neaikiais terminais.

Autentikos Kibaliono aksiomos, maksimos ir citatos tekste iskiriamos striu riftu, kad taip

jos bt deramai vertintos. Mes tikime, kad daugelis mokini, kuriems silome nedidel darb,

6

pasiims i jo puslapi toki pai naud kaip ir daugelis t, kurie iuo keliu meistrikum jo per

amius, prabgusius nuo Hermio Trismegisto, meistr meistro, didiausio i didiausij, laik.

Kibaliono odiais tariant:

Kur engia meistro pda, ten plaiai atsiveria ausys t, kurie pasiruo jo mokymui.

Kai mokinio ausys pasiruo girdti, atsiranda lpos, kurios upildo jas imintimi.

Atitinkamai pagal mokym klojasi ir ios knygos kelias pas tuos, kurie subrend gauti

instrukcijas ji patrauks dmes t, kurie pasiruo mokymui. Ir, analogikai, kai mokinys bus

pasiruos suvokti Ties, tada pas j ateis i nedidel knyga. Toks yra DSNIS. Hermetinis prieasi

ir pasekmi principas savo traukos dsnio aspektu suves vien viet lpas ir aus knyg ir mokin.

TEBNIE TAIP!

SEPTYNI HERMETINIAI PRINCIPAI

Tiesos principai yra septyni; tas, kuris juos smoningai ino, gauna magin rakt, kurio prisilietimas atveria visas ventovs duris.

Septyni hermetiniai principai visos hermetins filosofijos pagrindas yra ie:

1. Proto principas.

2. Analogijos principas.

3. Vibracijos principas.

4. Poliarikumo principas.

5. Ritmo principas.

6. Prieasi ir pasekmi principas.

7. Lyties principas.

ie septyni principai nuosekliai idstyti ir paaikinti pamok tekstuose, bet jau dabar galime

pateikti kiekvieno i j trump aikinim.

PROTO PRINCIPAS

Viskas yra Protas; Visata yra protin.

is principas knija ties, kad Viskas yra Protas. Jis paaikina, kad Viskas (kuris yra materiali

realyb, suprantama kaip visi ioriniai pasireikimai bei reikiniai, kuriuos mes inome svokomis

materiali visata, gyvenimo reikiniai, materija, energija, kitaip tariant, viskas, kas akivaizdu ms

7

jutim organams) yra dvasia, kuri pati savaime nepaini ir nenusakoma, bet kuri galima laikyti

arba suvokti kaip visuotin, begalin, gyv Prot. is principas taip pat paaikina, kad visas reikini

pasaulis, arba Visata, yra tiesiog Visko Proto kryba, paklstanti daikt krimo dsniams, ir kad

Visata, tiek savo visuma, tiek ir dalimis ar atskirais vienetais egzistuoja Visko Prote, kuriame mes

gyvename, judame ir egzistuojame. is principas, rodydamas protin Visatos prigimt, lengvai

paaikina galimus protinius ir psichinius reikinius, kurie taip stipriai traukia visuomens dmes ir

kurie be tokio principo yra nepains ir sukelia realias klitis moksliniams metodams.

io didio hermetinio proto principo suvokimas suteikia mogui galimyb labai lengvai

perprasti Proto Visatos dsnius ir taikyti juos savo gerovei bei vystymuisi.

Hermetizmo mokinys gyja sugebjim protingai naudoti didj Proto dsn, uuot naudojsis

juo nemokikai. Su meistrikumo raktu mokinys gali atrakinti daugyb proto ir psichikos ini

ventovs dur ir engti pro jas laisvai bei smoningai. is dsnis paaikina tikrj energijos, jgos

bei materijos prigimt, o taip pat kodl ir kaip visos jos paklsta Proto meistrikumui. Prie daugel

ami vienas i senj hermetizmo meistr ra: Kas suvok Visatos protins prigimties ties, tas i

tikrj pasistmjo kelyje meistrikum. Dabar ie odiai teisingi lygiai taip pat kaip ir tada, kai

jie buvo parayti. Be tokio rakto meistrikumas nemanomas, ir mokinys veltui belsis daugyb

ventovs dur.

ANALOGIJOS PRINCIPAS

Kaip viruje, taip ir apaioje; kaip apaioje, taip ir viruje.

is principas knija ties, kad visuomet egzistuoja atitikimas tarp dsni ir reikini

skirtinguose bties bei gyvybs lygiuose. iuose odiuose kaip viruje, taip ir apaioje; kaip

apaioje, taip ir viruje slypi sena hermetin aksioma. io principo valdymas padeda isprsti

daug tamsi paradoks ir uslpt gamtos paslapi.

U ms painimo rib egzistuoja kiti lygiai, bet jeigu mes jiems pritaikysime analogijos

princip, tai sugebsime suvokti daug k i to, kas kitaip mums bt nesuvokiama. is principas,

bdamas visuotinai taikytinas vairiuose Visatoje egzistuojaniuose materijos, proto ir dvasios

lygiuose, yra universalus dsnis.

Senieji hermetistai dsn laik viena i svarbiausi proto priemoni, su kuri pagalba mogus

sugebs atmesti visas klitis, slepianias nuo ms neinomyb. Su jo pagalba netgi galima pakelti

Izids skraist tiek, kad akimirkai tapt manoma vilgtelti dievybs veid.

8

Kaip geometrijos dsniai leidia mogui itirti tolimas vaigdes ir imatuoti j judjim sdint

observatorijoje, lygiai taip pat analogijos principo inojimas leidia mogaus miniai argumentuotai

pereiti nuo inomo prie neinomo. Tirdamas monad, jis suvokia arkangel.

VIBRACIJOS PRINCIPAS

Nieko nra ramybs bsenos, viskas juda, viskas vibruoja.

is principas knija ties, kad viskas juda, viskas vibruoja ir nieko nra ramybs bsenos,

tuos faktus, kuriuos patvirtina iuolaikinis mokslas ir kurie patenkina kiekvien nauj mokslin

atradim. Ir visgi hermetin princip prie tkstanius met paskelb senojo Egipto meistrai. is

principas paaikina, kad skirtumai tarp skirting materijos, energijos, proto ir netgi dvasios

pasireikim daugiausia priklauso nuo vibracij greiio kitimo. Pradedant nuo Visko, kuris yra gryna

dvasia, ir baigiant grandiozikiausiomis materijos formomis visa kas vibruoja. Kuo auktesn

vibracija, tuo aukiau forma yra skalje. Dvasia vibruoja taip energingai ir greitai, kad praktikai

atrodo esanti ramybs bsenos: kaip greitai besisukantis ratas mums atrodo nejudantis. Kitame skals

gale grandiozikos materijos formos, kuri vibracijos tokios emos, kad jos taip pat atrodo

nejudanios. Tarp i poli egzistuoja milijonai milijon vairiausi vibracij laipsni.

Nuo maiausi daleli bei elektron, atom bei molekuli iki pasauli bei galaktik viskas

vibruoja. Tai taip pat teisinga jgos bei energijos planams (kurie taip pat yra ne kas kita, kaip

skirting laipsni vibracijos), o taip pat ir proto planams (kuri bvis priklauso nuo vibracij) ir netgi

dvasios planams. io principo suvokimas, naudojant atitinkamas formules, leidia hermetizmo

mokiniui kontroliuoti tiek savas, tiek ir svetimas mini vibracijas. Meistrai taip pat taiko princip,

nugaldami gamtos reikinius ir vairiais bdais juos valdydami. Kas suvok vibracij princip, tas

sugrieb valdios skeptr, sako vienas i senj raytoj.

POLIARIKUMO PRINCIPAS

Viskas yra dvejopa; viskas turi savo polius; viskas turi savo prieyb; panaus ir nepanaus yra vienas ir tas pats; prieybs identikos savo prigimtimi, bet skiriasi laipsniu; kratutinumai sutampa;

visos tiesos tik pusiau tiesos; visus paradoksus galima suderinti.

is principas knija ties, kad viskas yra dvejopa, viskas turi savo polius; viskas turi savo

prieyb visa tai senos hermetins aksiomos. Poliarikumo principas paaikina daug kam nevilt

kelianius paradoksus, ireikiamus taip: tez ir antitez identikos savo prigimtimi, bet skiriasi

laipsniu; prieybs identikos, skiriasi tik savo laipsniu; prieybi poras galima suderinti;

kratutinumai sutampa; viskas egzistuoja ir neegzistuoja vienu ir tuo paiu metu; visos tiesos tik

9

pusiau tiesos, kiekviena tiesa pusiau neteisinga; viskas turi dvi puses; ir t. t. Jis paaikina, kad viskas

turi du polius, arba du prieingus aspektus, ir kad prieybs i tikrj tra vieno ir to paties dvi

kratutinybs su tarp j esania gradacij daugybe bei vairove. Pvz., kartis ir altis, bdami

prieybmis, i tikrj yra vienas ir tas pats, skiriasi tik vieno ir to paties laipsniai. Pavelkite savo

termometr ir pamginkite nustatyti, kur baigiasi iluma ir prasideda altis. Nra tokio dalyko kaip

absoliuiai ilta arba absoliuiai alta, abu terminai tiesiog reikia vieno ir to paties skirtingus

laipsnius, o tai yra vienas ir tas pats, kas pasireikia kaip iluma ir altis, ir tra vibracij forma, j

variantai ir greitis. Todl iluma ir altis yra du poliai to, k mes vadiname iluma, ir ie jos

pasireikimai tra poliarikumo principo iraika. Tas pats principas pasireikia viesos ir tamsos

atveju, nes jie taip pat yra vienas ir tas pats, skiriasi tik laipsniu tarp dviej reikinio poli. Kur

baigiasi tamsa ir prasideda viesa? Koks skirtumas tarp didelio ir mao? Tarp sunkaus ir lengvo?

Tarp atraus ir buko? Tarp triukmo ir tylos? Tarp aukto ir emo? Tarp pliuso ir minuso?

Poliarikumo principas paaikina iuos paradoksus, ir joks kitas principas negali jo pakeisti. Tas

pats principas veikia ir proto plane. Paimkime konkret ryk pavyzd: meil ir neapykanta dvi

proto bsenos, akivaizdiai visikai prieingos, taiau egzistuoja neapykantos ir meils gradacijos,

kuri nutol takai, ms suvokimu, gali bti apibdinti kaip simpatija ar antipatija, o viduriniame

take jos pereina viena kit taip palaipsniui, kad kartais mes sutrinkame ir nebeinome: mylime ar

nemylime, ar i viso esame abejingi. Visa tai yra vieno ir to paties gradacijos, k mes galtume

lengvai pastebti bent trumpai pamst, bet hermetistai nustat ir kur kas svarbesn dalyk, kad

neapykantos vibracijas galima pakeisti meils vibracijas ms pai, o taip pat ir kit moni

smegenyse.

Daugelis i js, skaitytojai, turite savo pai patirties, be to, esate stebj tai kit moni

atveju, kai nesmoningai greitai pereinama nuo meils prie neapykantos, bei atvirkiai. Ir todl

galite suvokti, kad tai yra manoma atlikti valingai, pritaikant hermetines formules.

Gris ir blogis yra ne kas kita, kaip du vieno ir to paties poliai, ir hermetistai ino, kaip

transmutuoti blog gr, naudojant poliarikumo princip. Trumpai tariant, meistrikas poliarikumo

valdymas tampa proto alchemijos faze i sentencij inojo ir naudojo senieji meistrai hermetikai,

ja remiasi ir iuolaikiniai. Principo suvokimas duoda galimyb keisti tiek savo, tiek ir kit

poliarikum, jeigu skirsite laiko mokytis iam menui btino meistrikumo.

RITMO PRINCIPAS

Visa kas teka, teka, iteka; visa kas turi savo potvynius ir atoslgius; visi reikiniai randasi ir inyksta; vytuokls svyravimai pasireikia visame kame; svyravim riba kair yra svyravim riba

dein; ritmai kompensuojasi.

10

is Principas knija ties, kad visame kame pasireikia judjimo vien ar kit pus ribos;

tekjimas ir itekjimas; svyravimas pirmyn ir atgal; vytuokls judesys savo judesio tipu panaus

potvynius ir atoslgius, aukt ir em potvyn, judjim tarp dviej poli, kurie egzistuoja pagal

anksiau aprayt poliarikumo princip.

Visada egzistuoja veiksmas ir atoveiksmis, jimas priek ir grimas atgal, kilimas ir

leidimasis. Visa tai egzistuoja Visatos, vaigdi, pasauli, moni, gyvn, proto, energijos ir

materijos veiksmuose. io dsnio veikiami kuriasi ir griva pasauliai, klesti ir lunga tautos, jis

pasireikia viso ko gyvenime ir netgi mogaus proto bsenose (btent io principo veikimo proto

lygiuose suvokimas, hermetist nuomone, yra svarbiausias dalykas). Hermetistai suvok io principo

visuotinio taikymo universalum, o taip pat atrado konkreius metodus, kaip jiems patiems veikti jo

pasekmes, naudojant atitinkamas formules ir metodus. Jie naudoja proto principo neutralizacijos

dsn. Jie negali panaikinti principo arba sustabdyti jo veikimo, bet jie imoko iki tam tikro laipsnio

ivengti jo poveikio, priklausomai nuo gyto principo valdymo meistrikumo. Jie imoko valdyti j,

uuot patys buv jo valdomi.

io ir kit panai metod esm hermetinis menas. Hermetizmo meistras poliarizuoja save

tak, kuriame jis nori ilikti ramybje, o po to neutralizuoja ritmo vytuokls svyravim, siekiant

ivesti j prieing poli. Visi individai, kurie pasiek tam tikr meistrikumo laipsn, daro tai

daugiau ar maiau nesmoningai, bet meistras tai atlieka smoningai ir naudodamas savo vali

pasiekia pusiausvyr bei proto stabilum, beveik nemanom suvokti masms, kurios kaip vytuokl

svyruoja visas puses. Hermetikai giliai inagrinjo poliarikumo princip. Atoveiksmio bei

neutralizacijos metodai ir j praktinis panaudojimas sudaro svarbi hermetins proto alchemijos dal.

PRIEASI IR PASEKMI PRINCIPAS

Kiekviena prieastis turi savo pasekm, kiekviena pasekm turi savo prieast; visa k valdo dsnis; atsitiktinumas tra neatpainto dsnio pavadinimas; egzistuoja daug prieastingumo plan,

bet niekas neivengia dsnio poveikio.

is principas knija ties, kad kiekvienai pasekmei egzistuoja prieastis, o i kiekvienos

prieasties seka pasekm. Jis paaikina, kad visa k valdo dsnis, kad niekas iaip sau neatsitinka,

kad nra tokio reikinio kaip atsitiktinumas, kad nors ir egzistuoja vairs prieasties bei pasekms

lygiai, o virutiniai lygiai dominuoja vir apatini, vis tiek niekas niekada nesugebjo visikai

ivengti dsnio. Hermetistai gerai vald meistrikum ir metodus, kaip tam tikru laipsniu pakilti vir

kasdieninio prieasi ir pasekmi plano, protu pakylant auktesn kit vibracij plan, kur jie patys

tampa prieastimis, uuot buv pasekmmis. moni mass plaukia paklusdamos supaniai aplinkai,

stipresni u juos moni trokimams, siekiams, aistroms, paveldimumui, taigai ir kitoms iorinms

prieastims, kurios aidia su jais kaip su pstininkais gyvenimo achmat lentoje. Bet meistrai,

11

pakil auktesn plan, valdo savo nuotaikas, charakterius, savybes bei jgas, o taip ir juos supani

aplink, ir tampa aidjais, o ne pstininkais. Jie padeda gyvenimui aisti jo aidim, uuot leid, kad

su jais aist ar jiems vadovaut svetimi norai ar supanti aplinka. Jie inaudoja princip, uuot buv

jo rankiu. Meistrai paklsta aukiausi plan prieastingumui, bet jie padeda valdyti savo pai

plane. iame teiginyje sukoncentruotas visas didysis hermetik painimas tegul skaito, kas gali

LYTIES PRINCIPAS

Lytis yra visame kame; visa kas turi savo vyrik ir moterik principus; lytis pasireikia visuose planuose.

is principas knija ties, kad visame kame pasireikia lytis vyrikas ir moterikas principai.

Tai teisinga ne tik fiziniame plane, bet ir proto, ir netgi dvasios planuose. Fiziniame plane lytis

pasireikia kaip seksas, auktesniuose lygiuose ji gauna daug tobulesnes formas, bet principas visur

vienas ir tas pats. Jokia kryba fizin, protin ar dvasin nemanoma be io principo. Jo dsni

suvokimas nuvies daugel dalyk, kurie neisprendiami monijos protams. Lyties principo veikla

visada nukreipta krim, sukrim bei atkrim. Visi daiktai ir visi mons turi savyje abu pradus

(arba principus), arba did princip.

Bet koks vyrikas daiktas turi ir moterik prad, taip pat kaip ir atvirkiai. Jeigu norite

suprasti protinio bei dvasinio krimo, sukrimo bei atkrimo filosofij, js turite suvokti bei

istudijuoti hermetin princip. Jame slypi daugelio gyvenimo paslapi sprendimai. Mes

perspjame jus, kad is principas neturi nieko bendra su daugybe em, vulgari, degraduojani

lyties teorij, mokym ir praktik, kurie pateikiami tokiu paiu pavadinimu ir kurie tra didio

gamtos lyties principo prostitucija. Tokie lidnai pagarsjusi falini kult menki likuiai

griaunaniai veikia kn, prot ir siel, ir hermetin filosofija visada protestavo prie iuos emus,

niekingus mokymus, kurie veda galum, itvirkim ir gamtos princip ikraipym. Jeigu js

iekote toki mokym eikite kur nors kitur. Hermetizmas neturi jums nieko tinkamo ioje knygoje.

Tyram visi daiktai tyri, emam emi...

PROTO TRANSMUTACIJA

Prot galima transmutuoti (lygiai taip, kaip metalus ir elementus) i vienos bsenos kit; i vieno skals lygio kit; i vien slyg kitas; i vieno poliaus kit poli; i vienos vibracijos

kit; tikroji hermetin transmutacija yra proto menas.

Kaip mes pastebjome, hermetistai buvo pirmieji alchemikai, astrologai, psichologai, o pats

Hermis buvo i moksl pradininkas. I astrologijos iaugo iuolaikin astronomija, i alchemijos

12

iuolaikin chemija, i mistins psichologijos vairios iuolaikins psichologijos mokyklos.

Nereikia galvoti, kad senieji nesuvok to, k iuolaikins mokyklos laiko iimtinai savo specifiniu

pasiekimu. Uraai ant akmen Senajame Egipte akivaizdiai parodo, kad senieji turjo isamias ir

pilnas astrologijos inias, ir pats piramidi pastatymo faktas rodo ry tarp j projekto ir

astronomijos mokslo duomen. Nesvetima jiems buvo ir chemija, nes senieji fragmentai atskleidia,

kad jie iman chemines mediag savybes. Fizik lieianias sensias teorijas po truput patvirtina

naujausi iuolaikinio mokslo atradimai, ypa susij su materijos sandara. Taip pat negalima teigti,

kad jie neinojo to, k dabar vadiname iuolaikiniais psichologijos atradimais. Atvirkiai, egiptieiai

labai gerai iman psichologij, o ypa tas sritis, kurias iuolaikins mokyklos ignoruoja ir kurios,

nors ir pavadintos psichikos mokslais, veda iuolaikinius psichologus aklaviet, priversdamos

juos pripainti, kad visame tame kakas vis tik yra. Tikrov tokia, kad, be materialios chemijos,

astronomijos ir psichologijos (t. y., psichologijos jos fiziologijos fazje), senieji buvo gerai vald

transcendentin astronomij, vadinam astrologija, transcendentin chemij, vadinam alchemija,

psichologijos teorij, vadinam mistine psichologija. Be iorinio inojimo, kur savinasi iuolaikiniai

mokymai, jie turjo vidin inojim. Tarp daugybs srii slapt ini, kurios buvo inomos

hermetistams, buvo ir transmutacija, inoma kaip vien proto bsen virtimas kitomis, dstoma

iame knygos skyriuje.

Transmutacija terminas, kuris paprastai naudojamas apibdinti senj metal (ypa paprast

metal) pakeitim (virsm) auksu. Analogika proto transmutacija yra menas keisti bei transformuoti

vienas proto bsenas, formas bei slygas kitomis. Taigi galite pastebti, kad proto transmutacija yra

proto chemijos menas, arba, jeigu jums patinka kitas terminas, praktins mistins psichologijos

forma.

Tai reikia kur kas daugiau, negu atrodo i iors. Transmutacijos, arba alchemijos, arba proto

plano chemijos, taka yra tokia svarbi, kad, net jeigu is menas sustot esamame lygyje, jis vis tiek

ilikt viena svarbiausi mogaus turim ini srii. Ir tai tik pradia. Pairkime kodl.

Pirmasis i septyni hermetini princip yra proto principas, kurio aksioma Viskas yra

Protas; Visata yra protin reikia, kad joje minimos Visatos pagrindin realyb yra Protas; ir pati

Visata yra Protas, t. y., egzistuoja Visko Prote. princip mes apvelgsime tolesnse pamokose, o

dabar pavelkime io principo veikim, darydami prielaid, kad tai tiesa.

Jeigu Visata i prigimties yra protin, tai proto transmutacija turi bti Visatos slyg keitimo

menas materijos, jgos ir proto aspektais. Taigi js matote, kad proto transmutacija i tikrj yra ta

pati magija, apie kuri senieji autoriai tiek daug ra savo mistiniuose darbuose, bet kuriai aikinti

jie paliko tiek maai praktini nurodym. Jeigu Viskas yra Protas, tada menas, kuris duoda galimyb

keisti vadinamsias protines slygas, galina meistr valdyti tiek fizines, tiek ir tas protines slygas.

13

Ties sakant, niekas, iskyrus didiuosius proto alchemikus, nesugeba pasiekti jgos laipsnio,

btino valdyti svarbias fizines slygas, tokias kaip gamtos element valdymas, uragan suklimas

arba nuraminimas, ems drebjimai ir kiti grandioziniai gamtos reikiniai. Vis mokykl

paangiausi okultistai ventai tiki, kad toki meistr buvo anksiau ir tebra iomis dienomis.

Geriausieji mokytojai tvirtina savo mokiniams, kad tokie meistrai egzistuoja ir valdo ias jgas, kuo

jie sitikino savo patirtimi. ie meistrai neorganizuoja vie savo jgos demonstracij, jie stengiasi

nusialinti nuo moni minios, kad dar labiau atsidt jimui ini Keliu. Mes ia paminime j

egzistavim vien tam, kad atkreiptume js dmes t fakt, kad j jga tai vien tik proto jga ir ji

veikia auktesns proto transmutacijos slygomis pagal hermetinio proto princip. Visata yra protin.

Mokiniai ir emesnio u meistrus lygio hermetikai mokytojai bei ventintieji gali laisvai

veikti proto plane, atlikdami proto transmutacijas. Visa tai, k mes vadiname psichiniais

reikiniais, proto takomis, psichikos mokslu, naujais igalvotais reikiniais ir t. t., i tikrj

veikia tomis paiomis bendromis kryptimis, nes visi jie paklsta vienam principui, nepriklausomai

nuo to, kokiais vardais reikiniai pavadinami.

Proto transmutacij mokiniai ir praktikai veikia proto plane, keisdami vienas proto slygas,

bsenas ir t. t. kitomis, naudodamiesi vairiomis daugiau ar maiau efektingomis formulmis. vairs

gydymai, ventinimai, ivarymai ir kt. ne kas kita, kaip iuolaikinse okultinse mokyklose

mokomos hermetinio meno formuls, deja, danai gana netobulos ir nemokikos. Dauguma

iuolaikini praktik labai tamsuoliki, lyginant su senaisiais meistrais, nes jiems trksta

fundamentali ini, kuriomis galt pagrsti savo darbus.

Hermetiniais metodais galima keisti ne tik savo paties, bet ir kit proto bsenas, kas i tikrj

nuolat ir vyksta, paprastai nesmoningai, taiau danai ir smoningai, kai atsiranda moni,

suprantani dsnius ir principus, o tie mons, kuriuos pirmieji veikia, nra informuoti apie

savisaugos principus. Be to, daugelis okultini moksl mokini ir praktik ino, kad troktantis

pakeisti gyvenimo slygas mogus savo stipriu noru, valia ar gydymu gali tai realizuoti,

pakeisdamas arba transmutuodamas nuo kit moni proto priklausanias fizines slygas.

iuo metu visuomen apie tokius dalykus yra gerai informuota, todl mes apie tai nekalbsime,

kadangi ms tikslas atskleisti hermetinio meno principus, sudaranius vis i praktikos form,

tiek teigiam, tiek ir neigiam, pagrind, nes is menas gali bti panaudotas vairiose kryptyse pagal

hermetin poliarikumo princip.

ioje nedidelje knygoje mes apsistojome prie pagrindini proto transmutacijos princip, kad

visi, kurie pageidaus, galt juos suvokti ir taip gyt meistrikumo rakt, kuris atvers daugel

poliarikumo principo dur.

14

Dabar pereisime prie pirmojo i septyni hermetini princip nagrinjimo proto principo,

kuris aikina ties: Viskas yra Protas, Visata yra protin. Mes praome i savo mokini akylo

dmesio ir kruopi io didio principo studij, nes tai i tikrj yra bazinis visos hermetins

filosofijos ir proto transmutacijos hermetinio meno principas.

VISKAS

Po ir u laiko, erdvs ir pokyi Visatos visada galima rasti substanciali realyb fundamentali Ties.

Substancija reikia tai, kas yra savaime esanti bties esm, kintani tikrovs reikini

vienovs pagrindas. Substancialus reikia i tikrj egzistuojant, esant real, tikrovik element

ir t. t. Realyb nusako realios bties bsen tikrovikos, kintanios laike, su kintama jga,

patvarios, nenutrkstanios, veikianios ir t. t. Po ir u vis iorini pasireikim bei reikini

visuomet turi bti substanciali realyb. Tai yra dsnis.

mogus, mstydamas apie Visat, kurios dalel jis pats yra, mato vien tik materijos, jg bei

proto kitimo bsenas. Jis mato, kad i tikrj nieko nra pastovaus, kad viskas kinta ir keiiasi. Nieko

nra nekintamo viskas gimsta, auga, mirta. Tuo paiu momentu, kai tik reikinys pasiekia savo

virn, jis pradeda leistis: ritmo dsnis nuolat veikia, niekur nra nekintanios realybs,

besitsianio dydio, nieko nra pastovaus, iskyrus kitim. mogus mato visus reikinius,

itekanius vienus i kit, virstanius vienus kitais, nuolatinis veiksmas ir atoveikis, nuolatin

reakcija, taka ir itaka, statymas ir griovimas, krimas ir naikinimas; gimimas, augimas ir mirtis.

Niekas nesitsia, iskyrus kitim. Jeigu mogus yra mstantis, jis suvokia, kad visi ie kintantys

reikiniai turi bti tam tikros pirmins jgos, tam tikros substancialios realybs pasireikimai.

Vis ali ir vis laik mstytojai pripaino ios substancialios realybs egzistavim kaip

postulat. Visos filosofijos, vertos io pavadinimo, pagrstos ta mintimi. mons suteik iai

substancialiai realybei daugyb pavadinim vieni j vadino Dievu (su itisa vard vairove), kiti

begaline ir amina energija, treti band vadinti materija, bet visi pripaino jos egzistavim. Tai

akivaizdu ir nereikalauja argument.

iose pamokose mes sekme tiek senj, tiek ir iuolaikini ymiausi pasaulio mstytoj

meistr hermetist pavyzdiu ir i pirmin jg, substanciali realyb, pavadinome hermetiniu

terminu Viskas, laikydami j labiausiai visa apimaniu i bet kada mogaus naudot termin tam,

kas pranoksta vardus ir pavadinimus.

15

Mes laikoms ir mokome vis laik hermetist mstytoj poirio, o taip pat ir t aukiausius

bties lygius pasiekusi tyr siel poirio, tvirtinanio, kad vidin Visko prigimtis nepaini. Taip

turt bti, nes niekas, iskyrus pat Visk, negali suvokti jo prigimties ir bties.

Hermetistai tiki ir moko, kad Viskas savaime yra ir turi bti visada nepainus. Jie vertina visas

teolog bei metafizik teorijas, prielaidas ir spekuliacijas apie vidin Visko prigimt tik kaip

vaikikus mirting prot bandymus atskleisti begalybs paslapt. Tokie bandymai visada patirdavo ir

visada patirs neskm, kuri slypi paios uduoties prigimtyje. Tas, kuris pradeda tokius bandymus,

tol klaidios po mini labirint, kol praras sveik prot ir mstym, kol jo veiksmai ir elgesys taps

visikai netinkami gyvenimui ir veiklai. Jis panaus savo narvelyje uoliai ratu bgani vover,

nuolat siekiani ir nieko nepasiekiani: po eilinio bgimo ji vis tiek belaisv, sustojusi ten pat, kur

ir pradjo.

Dar labiau savimi pasitiki tie, kurie bando priskirti Viskam savo pai personifikacij, savybes,

ypatybes, charakteristikas bei charakterius, suteikdami Viskam mogikas emocijas, jausmus ir t. t.,

iki pai emiausi mogui bding savybi, toki kaip pavydas, lov bei meilikavimas, pomgis

eidinti bei garbinti ir visos kitos liekanos, priskirtinos rasi vaikysts dienoms. Tokios idjos

nedera suaugusiems vyrams ir moterims, jos greitai atmetamos.

Mums atrodo, kad ia laikas pastebti, jog mes velgiame skirtum tarp religijos ir teologijos,

tarp filosofijos ir metafizikos.

religij mes irime kaip intuityv Visko egzistavimo suvokim ir asmenin mogaus santyk

su Juo, o teologija mums reikia moni bandymus personifikuoti Visk, priskirti jam moni

savybes bei charakteristikas, teorijas apie jo reikalus, norus, aistras, planus bei projektus, j prielaidas

apie moni-tarpinink btinum tarp Visko ir monijos. Filosofija mums reikia siek painti

painius bei paaikinamus daiktus, o metafizika bandymus ineti tyrim u rib nepainius bei

nepaaikinamus pasaulius su tais paiais kaip teologijos siekiais. Ir kartu tiek religija, tiek ir filosofija

mums atrodo kaip reikinys, savo aknimis siekiantis realyb, o teologija ir metafizika mums atrodo

kaip aplauytos nendrs, auganios lakiuose nemokikumo smlynuose ir negalinios bti niekuo

daugiau, kaip tik visikai nepatikimu mogaus sielos ir minties ramsiu. Mes nereikalaujame, kad

ms mokiniai priimt iuos apibdinimus, mes tik norjome parodyti ms poir. Bet kuriuo

atveju iose pamokose js labai maai igirsite apie teologij ir metafizik.

Nors vidin Visko prigimtis nepaini, egzistuoja tam tikros tiesos, susijusios su jo egzistavimu,

kurias mogaus protas priverstas priimti. i teigini studijavimas yra deramas tyrim objektas, ypa

jeigu jie atitinka praregjusij auktesniuose planuose teiginius. Mes dabar jus ir kvieiame

dalyvauti iame tyrime.

16

Tai, kas yra pagrindin tiesa substanciali realyb yra vir reali vard, bet imintingi

mons j vadina Viskuo. Savo esme Viskas nepainus, bet tai, k teigia sveikas protas, turi bti

svetingai priimta ir su pagarba istudijuota.

monijos sveikas protas, kurio teiginius mes turime priimti, jeigu esame mstantys, mums

kalba apie Visk, visai nesistengdamas pakelti neinomybs udangos:

1. Viskas turi bti Viskuo, kas realiai egzistuoja. Niekas negali egzistuoti ne Viskame, nes

kitaip Viskas nebus Viskas.

2. Viskas turi bti begalinis, nes nra nieko, kas galt nusakyti, aprpti, nustatyti Visko ribas

ar j suturti. Jis turi bti begalinis laike, t. y. aminas; jis turi visada nepertraukiamai egzistuoti, nes

nra daugiau nieko, kas bt galjs j kada nors sukurti, ir niekas niekada nesukuriama i nieko, o

jeigu jo kada nors nebuvo, tegul bent akimirkai, tai jo nebt ir dabar jis turjo nepertraukiamai

egzistuoti visada, nes nra nieko, kas galt j sugriauti, ir jo niekada negali nebti, nors akimirkai,

nes kakas niekada negali tapti niekuo. Jis turi bti begalinis erdvje jis turi bti visur, nes nra

erdvs ne Viskame. Jis negali bti koks nors kitoks, o ne begalinis erdvje be laiko, pertrki,

skilim ar atskilim, nes nra nieko, kas galt pertraukti, atskirti ar nutraukti jo trukm, ir nieko, kas

galt upildyti jo spragas. Jis turi bti begalins jgos, arba absoliutus, nes nra nieko, kas galt j

apriboti, apibrti, trikdyti arba slygoti jo negali paveikti jokia kita jga, nes nra jokios kitos

jgos.

3. Viskas turi bti nekintamas, t. y. neturi patirti kitimo savo tikrja prigimtimi, nes nra nieko,

kas galt j paveikti: nieko, k arba i ko jis galt kada nors keistis. Jis negali bti padidintas ar

sumaintas, pridtas ar atimtas, nei tapti didesnis ar maesnis kieno nors atvilgiu. Jis visada turi bti

ir visada iliks tuo, kuo jis yra dabar, Viskuo. Nieko niekada nebuvo, nra dabar ir niekada nebus,

k jis galt pakisti.

Viskas begalinis, absoliutus, aminas ir nekintamas. I to seka, kad niekas baigtinis, kintantis,

laikinas ir slyginis negali bti Viskuo. Ir, kadangi nra nieko, kas bt ne Viskame, tikrovje, todl

visi tokie baigtiniai daiktai tikrovje turi bti Niekuo. Nebijokite, tai ne aklaviet, ne utemimas: mes

nesiruoiame vesti js krikioniko mokslo srit prisidengdami hermetine filosofija. Egzistuoja i

visikai prieing nuostat suderinimas. Nurimkite, savo laiku mes ivesime jus tai.

Aplink save mes matome tai, k vadiname materija, kas sudaro vis form fizin pagrind. Ar

Viskas tra materija? Toli grau ne! Materija negali apreikti gyvybs ar proto, o juk gyvyb ir protas

pasireikia Visatoje. Viskas negali bti materija, nes niekas nepakyla vir ios esms, niekas niekada

nepasireikia pasekme be prieasties, be pagrindo, niekas nesivysto kaip pasekm, jeigu nra nieko

prie tai buvusio. Be to, iuolaikinis mokslas teigia, kad tikrovje nra tokio daikto kaip materija, tai,

k mes vadiname materija ne kas kita, kaip diskretin energija arba jga, t. y. em vibracij dani

17

energija arba jga. Vieno raytojo odiais tariant: Materija tapo paslaptimi. Netgi materialistinis

mokslas paliko materijos teorij ir savo pagrindu pam energij.

Taigi ar Viskas yra tiesiog energija arba jga? Nei energija, nei jga, kaip jas apibdina

materialistai, nes j energija ir jga akli mechaninai reikiniai, neturintys gyvybs ar proto. Gyvyb

ir protas niekada negali atsirasti i aklos energijos ar jgos, nes, kaip jau minjome, niekas negali

pakilti vir savo esms; niekas negali vystytis, jeigu nra prieasties; niekas nepasireikia kaip

pasekm, jeigu nra prieasties.

Taigi Viskas negali bti tiesiog energija arba jga, nes jeigu tai bt ne taip, nebt gyvybs ir

proto (jie neegzistuot), o mes tai inome geriau u bet k, nes gyvename ir naudojams protu,

aptardami kaip tik klausim, kaip ir tie, kurie skelbia, kad energija ir jga yra Viskas.

K mes inome apie tai, kas egzistuoja Visatoje ir kas galt bti vir materijos arba energijos?

Gyvyb ir protas! Gyvyb ir protas su visa j kaita bei vystymosi gradacijomis. Galite paklausti, ar

tik nenorime pasakyti, kad Viskas yra gyvyb ir protas? Atsakome: Ir taip, ir ne. Jeigu gyvyb ir

prot suvokiate taip, kaip jas suvokia vargai mirtingieji, mes atsakome: Ne, Viskas ne toks.

Tada galite paklausti, o koks gyvybs ir proto tipas turimas omenyje? Atsakome: Gyvasis Protas,

esantis tiek aukiau vir viso ko, k mirtingieji suvokia kaip t odi esm, kiek gyvyb ir protas

yra aukiau u mechanines jgas arba materij begalinis gyvasis Protas, lyginant su baigtiniais

gyvybe ir protu.

Mes kalbame apie tai, k turi omenyje praviesjusios sielos, su pagarba tarianios od

Dvasia!. Viskas yra begalinis gyvasis protas praviesjusieji j vadina dvasia!

PROTIN VISATA

Visata yra protin ji yra Visko Prote.

Viskas yra dvasia! Bet kas yra dvasia? Nemanoma atsakyti tok klausim, nes atsakymas j

bt apibdinimas Visko, kuris negali bti paaikintas ar apibdintas. Dvasia tai tiesiog

pavadinimas, kur mons suteik paiam aukiausiam begalinio gyvojo Proto suvokimui. Gyvasis

Protas reikia tikrj esm, t. y. reikia gyvj Prot, tiek pranokstant gyvyb ir prot, kokius mes

juos inome, kiek ie pranoksta mechanines energij ir materij. Dvasia yra vir ms suvokimo, ir

mes naudojams iuo pavadinimu tiek, kiek mes galime kalbti arba galvoti apie Visk. Tam, kad

galtume galvoti ir suvokti, mes randame pateisinani mint, jog dvasia yra begalinis gyvasis Protas,

tuo paiu suprasdami, kad negalime pilnai Jo suvokti. Mes turime taip elgtis arba i viso nustoti apie

tai galvoti.

18

Pratskime apmstymus apie Visatos prigimt apskritai ir apie jos atskiras dalis. Kas yra Visata?

Mes matme, kad nieko negali bti ne Viskame. Tada Visata tai Viskas? Ne, to bti negali, nes

Visata atrodo susidedanti i daugio bei nuolat kinta, ir kitais poiriais ji neatitinka t idj, kurias

mes buvome priversti priimti Visko atvilgiu ir kurias idstme paskutinje pamokoje. Jeigu Visata

nra Viskas, ji turi bti Niekas tokia neivengiama pirmoji proto mintis. Bet is atsakymas

nepatenkina, nes mes jauiame Visatos buvim. Tada, jeigu Visata nra nei Viskas, nei Niekas, kas gi

ji yra? Itirkime klausim.

Jeigu Visata i viso egzistuoja arba atrodo egzistuojanti, ji turi bti kakokiu bdu kilusi i

Visko ji turi bti Visko krinys. Bet kadangi niekas negali kilti i nieko, tai i ko Viskas galjo j

sukurti? Kai kurie filosofai atsako klausim teigdami, kad Viskas sukr Visat i Savs, t. y. i

Visko btybs ir turinio. Bet to negali bti, nes i Visko negalima nieko atskirti, negalima Jo

padalinti, kaip mes jau matme; vlgi jeigu taip ir bt, tai argi kiekviena Visatos dalel nesuvokt

savo priklausomybs Viskam Viskas negali nei prarasti savs paties suvokimo, nei i tikrj tapti

atomu arba akla jga, arba emesne btybe. Taiau kai kurie mons, suvok, kad Viskas i tikrj

yra visa kas, kad jie mons egzistuoja, nutaria, kad jie ir Viskas vienas ir tas pats ir minios

malonumui bei imini lidesiui digaudami skelbia: A esu Dievas. kis A esu mogus,

palyginus su pirmuoju, skambt labai kukliai.

Bet kas i tikrj yra Visata, jeigu ji nra nei Viskas, nei Visko i Savs sukurta suskaidant save

fragmentus? Kas ir i ko ji gali bti? Tai labai svarbus klausimas. Isamiai tai tirdami pastebsime,

kad mums gals padti analogijos principas. iuo atveju gali bti panaudota senoji hermetin

aksioma kaip viruje, taip ir apaioje. Pabandykime pavelgti aukt plan veikim, tyrindami

ms pai plano veikim. iuo, kaip ir kitais atvejais, turi veikti analogijos principas.

Pavelkime, kaip kuria mogus savo bties plane. Pirma, jis gali kurti, naudodamas kokias nors

iorines mediagas, bet i prielaida netinka, nes nra mediag ne Viskame, i kuri Jis galt kurti.

Antra, mogus atkuria arba atgamina savo tip per gimimo proces, kuris reikia savs dauginim,

dal savo btybs perduodant palikuonims. Tai taip pat netinka, nes Viskas negali nei perduoti dal

savs ar atimti k i savs, nei pats atgaminti ar pagimdyti; pirmu atveju bt atidavimas i Visko,

antru dauginimas arba pridjimas prie Visko. Abi prielaidos netinkamos. Argi nra treio mogaus

krybos varianto? Taip, yra. Jis kuria protu! Taip kurdamas jis nesinaudoja jokiomis iorinmis

mediagomis, neatgamina pats savs, bet jo dvasia persmelkia proto kryb.

Laikydamiesi analogijos principo, patvirtiname prielaid: Viskas kuria Visat Protu, panaiai

kaip mogus protu kuria minties formas. i paira prot tiksliai atitinka praviesjusij ivadas,

nurodytas j mokymuose ir ratuose. Tokie yra imini mokymai. Toks buvo Hermio mokymas.

Viskas negali kurti niekaip kitaip, kaip tik Protu, nesinaudodamas mediagomis (nes j nra), netgi

19

neatkurdamas savs (nes tai taip pat nemanoma). Nra jokios kitos ieities, kaip tik priimti i Proto

ivad, nes ji, kaip jau minjome, atitinka aukiausius praviesjusij mokymus. Kaip tu, mokiny,

gali sukurti savo prote itis sav pasaul, lygiai taip pat Viskas sukuria Visat savo Prote. Bet tavo

paties sukurtas pasaulis yra baigtinio proto kryba, o Visko begalinio Proto kryba. Abu procesai

panas tipu, bet be galo skiriasi laipsniu. Tsdami pamokas, detaliau prasiskverbsime krybos bei

pasireikimo proces, bet klausim verta siminti tokia forma: Visata ir visas jos turinys yra Visko

Proto kryba. I ties, visa kas yra Protas.

Viskas sukuria savo begaliniame Prote nesuskaiiuojamus pasaulius, egzistuojanius aminyb

Laiko; ir visgi Viskam milijon pasauli sukrimas, vystymasis, lugimas bei mirtis laiko atvilgiu

teprilygsta akimirkai.

Begalinis Visko Protas yra pasauli sios.

Lyties principas pasireikia visuose planuose: gyvybs, materijos, proto ir dvasios. Lytis reikia

poir gimim arba kryb. Kad ir kas bt kada nors pagimdyta arba sukurta bet kuriame lygyje

tame visada veikia lyties principas. Tai teisinga net pasauli krimui.

Tik neskubkite nutarti, kad mes silome mokym, kuriame egzistuoja vyrikas ir moterikas

Dievas arba Krjas. Tokia idja yra tiesiog senj mokym ikraipymas iais klausimais. Tikrasis

mokymas teigia, kad Viskas savaime yra vir lyties, nes jis vir bet kokio dsnio, skaitant ir laiko bei

erdvs dsnius. Tai toks Dsnis, i kurio kyla visi kiti dsniai, bet jie jo neveikia. Visgi, kai Viskas

pasireikia gimimo ir krybos plane, tada jis veikia pagal dsn ir princip, nes jis pasislenka

emesnius bties lygius. Taigi proto plane jis atitinkamai ireikia lyties princip su jo vyriku bei

moteriku aspektais.

Tokia mintis gali pasirodyti keista tam, kuris j igirdo pirm kart, bet pasyviai js j jau

primte savo kasdieninse koncepcijose. Js kalbate apie Dievo tvyst ir apie Gamtos motinyst:

apie Diev dievik Tv ir apie Gamt Visatos Motin, taip instinktyviai suvokdami lyties

princip Visatoje. Argi ne taip?

Hermetinis mokymas nemoko dvilypumo: Viskas vienatinis, du aspektai tra pasireikimo

aspektai. Mokymas teigia, kad vyrikas principas, kur ireikia Viskas, visikai nelieia tikrojo

Visatos krimo Protu. Jis nukreipia savo vali moteriko principo (kuris gali bti pavadintas Gamta)

pus, ir tada is pradeda tikrj Visatos krimo darb nuo paprasiausi veiklos centr iki mogaus

ir dar aukiau, visikai pagal sigaliojusius ir tvirtai veikianius gamtos dsnius.

20

Jeigu js teikiate pirmenyb senam mstymo bdui, apie vyrik princip galite galvoti kaip

apie Diev, ar Tv, o apie moterik princip kaip apie Gamt, Visatos Motin, kurios siose visa

kas buvo pagimdyta. Tai ne poetinis kalbos vaizdis tokia yra tikrojo Visatos sukrimo idja. Bet

visada atminkite, kad Viskas tai Vienis ir kad Jo begaliniame Prote ivystyta, sukurta ir egzistuoja

Visata.

Pasiekti suvokim jums gali padti analogijos dsnio taikymas sau patiems ir savo pai

protui. Js inote, kad ta dalis jumyse, kuri js vadinate A, i tikrj tno atskirai ir stebi mini

form krim js prote. Ta js proto dalis, kur vyksta mini kryba, gali bti pavadinta a,

skirtingai nuo A, esanio atskirai ir i alies stebinio bei tirianio a mintis, idjas ir vaizdus.

Atminkite, kaip viruje, taip ir apaioje, ir vieno plano reikiniai gali bti panaudoti paslaptims

minti auktesniuose ar emesniuose planuose.

Ar reikia stebtis, kad js, kdikis, jauiate instinktyv did pagarbum Viskam jausm, kur

mes vadiname religija, t pagarb ir pripainim Tvui Protui? Ar reikia stebtis, kad kai mstote

apie Gamtos kryb ir stebuklus, jus apima galingas jausmas, kylantis i js btybs gelmi? Tai

Motina Protas, prie kurios priglundate kaip kdikis prie krtins.

Nedarykite klaidos manydami, kad tas maas pasaulis, kur mes matome aplink save em,

esanti tik menka Visatos dulkel, yra Visata. Begaliniame Visko Prote egzistuoja milijonai milijon

toki pasauli, ir netgi ms pai maoje Sauls sistemoje yra srii bei sfer, kuri gyvybs ymiai

pranoksta msik, ir btybi, kuri atvilgiu mes, prie ems prikaustyti mirtingieji, prilygstame

okeano dugno gyvybs gleivtosioms formoms, lyginant jas su mogumi. Egzistuoja btybs, kuri

jgos ir savybs kur kas auktesns u tas, kurias mogus priskiria dievams. Visgi ios btybs

kakada prilygo mums ir netgi buvo emesns ir js kada nors bsite panas jas ir netgi, laikui

bgant, auktesni, nes tokia mogaus lemtis, ipranaauta praviesjusij.

Mirtis tra tik santykinis reikinys, ne kas kita, kaip naujos gyvybs gimimas, ir laiko

aminybi tkmje js kilsite vis aukiau ir aukiau, auktesnius ir netgi dar daug auktesnius

gyvybs planus. Visata tai js namai, ir js tyrinsite paias nuoaliausias j gelmes iki pat laiko

pabaigos. Js gyvenate begaliniame Visko Prote, ir js galimybs begalins tiek laike, tiek ir

erdvje. Didiojo aminybi ciklo pabaigoje, kai Viskas suims save visus savo krinius, js bsite

laimingi, nes jau pajgsite painti visik vienovs Viskame ties. Taip teigia praviesjusieji, tie,

kurie tolokai paeng Kelyje.

O dabar nurimkite ir bkite nesudrumsiami, js esate saugs begalins Tvo-Motinos Proto

jgos globoje.

Tvo-Motinos Proto viduje mirtingi vaikai namuose.

21

Nra nieko Visatoje, kas neturt Tvo ir Motinos.

DIEVIKAS PARADOKSAS

Pusiau iminiai, suvokdami santykin Visatos nerealum, sivaizduoja, kad gali ignoruoti jos dsnius visi jie tra ipuik, tuiagarbiai kvailiai, ir dl savo kvailysts dta uolas ir stichijos suplo juos gabalus.

Tikrai imintingi, suvokdami Visatos prigimt, panaudoja Dsn prie dsnius, auktesn prie emesn, su alchemijos meno pagalba nepageidaujam paveria vertingu ir taip triumfuoja; meistrikumas tai ne pamiusios svajons, regjimai, fantastin vaizduot ar toks gyvenimas, bet auktesni jg panaudojimas prie emesnes ir emesni plan skausm ivengimas pakeliant vibracijas auktesnius planus. Meistro ginklas transmutacija, o ne ipuiks neigimas.

Toks yra Visatos paradoksas, kylantis i poliarikumo principo, kuris pasireikia, kai Viskas

pradeda kurti. siklausykite j, nes jis rodo skirtum tarp pusiau iminties ir iminties. Nors

begaliniam Viskam Visata, jos dsniai, jos jgos, jos gyvyb, jos reikiniai tra dalykai, regimi

meditacijoje arba svajoje; taiau visa kam baigtiniam Visata turi bti reali, kaip ir gyvyb, veikla,

mintis, bet tuo paiu reikia ilaikyti suvokim apie auktesn Ties. Visa kas turi vykti pagal savo

plan ir dsnius. Jeigu Viskas sivaizduot Visat esant tikr realyb, tuomet bt vargas Visatai, nes

joje nebebt perjimo nuo emesnio auktesn, dievik Visata tapt sustingusi ir progresas

bt nemanomas. Ir jeigu mogus dl savo pusiau iminties veikia, gyvena ir galvoja apie Visat tik

kaip apie svajon (pagal analogij su savo paties baigtinmis svajomis), tada tikrov jam tokia ir

tampa, ir jis kaip lunatikas eina klupindamas ir nedarydamas paangos vis tuo paiu ratu, kol gal

gale prabunda nuo t kritim visas nustas gumbais ir mlynmis, susidrs su natraliais dsniais,

kuriuos jis ignoravo. Laikykite savo prot visada sutelkt vaigd, bet tegul js akys stebi

kiekvien js ingsn, nes, irdami auktyn, parkrisite purv. Prisiminkite dievik paradoks,

kad tuo paiu metu, kai Visata neegzistuoja, ji vis tik yra. Visada prisiminkite du Tiesos polius

absoliutum ir santykinum. Saugokits pusins tiesos. Tai, k hermetistai ino kaip paradokso dsn,

yra poliarikumo principo aspektas. Hermetiniai rankraiai kupini nuorod paradokso

pasireikimus, kai kalbama apie gyvybs ir bties problemas. Mokytojai nuolat perspja savo

mokinius nedaryti klaidos ir neprairti kitos klausimo puss. J perspjimai ypa lieia

problemas, kylanias dl absoliutumo ir santykinumo, kurie pridaro keblum visiems filosofijos

mokiniams ir kurie taip danai priveria galvoti bei veikti prieingai tam, k vadiname sveiku

protu. Ir mes perspjame visus mokinius gerai valdyti absoliutumo ir santykinumo dievik

paradoks, kad jie neklimpt pusins tiesos lin. vertinant tai ir buvo parayta i pamoka.

Skaitykite j dmiai!

22

Pirmoji mintis, kuri kyla mstaniam mogui po to, kai jis suvokia Ties, kad Visata yra Visko

Proto kryba, ta, kad Visata ir visas jos turinys yra tiesiog iliuzija, nerealyb, idja, prie kuri

sukyla visi jo instinktai. i tiesa, taip pat kaip ir visos kitos, turi bti nagrinjama tiek i absoliutumo,

tiek ir i santykinumo pozicijos. I absoliutumo pozicijos, Visata i tikrj yra iliuzija, svaja,

fantazija, lyginant j su Viskuo. Mes inome tai net ir i savo kasdienybs poirio, nes kalbame apie

pasaul kaip apie akimirk tetrunkant regin, kuris ateina ir nueina, gimsta ir mirta, kadangi

sukurtos Visatos idja, priepastatyta Visko idjai, i karto siejasi su nepatvarumu ir kitimu,

baigtinumu ir iliuzikumu, nepriklausomai nuo ms poirio j abiej prigimt. Filosofas,

metafizikas, mokslininkas, teologas visi sutinka su ia mintimi. i mint galima sutikti visose

filosofinio mstymo ir religij koncepcijose, kaip ir gerbiam metafizikos bei teologijos mokykl

teorijose.

Hermetiniai mokymai nepropaguoja Visatos nematerialumo rykesniais apibrimais u

visiems inomus, nors j pateikta mediaga gali atrodyti stulbinanti. Visa, kas turi pradi ir pabaig,

turi bti iki tam tikro laipsnio nerealu ir netikra, ir visose mstymo mokyklose Visatai taikoma i

taisykl. I absoliutumo poirio tako, nra nieko realaus, iskyrus Visk, nepriklausomai nuo to,

kokiais pavadinimais mes galime naudotis apmstydami ir aptardami dalyk. Ar Visata bt

sukurta i materijos, ar bt Visko Proto kryba, ji nematerialus, nepastovus, neaminas laiko,

erdvs ir pokyi objektas. Mes norime, kad js giliai suvoktumte fakt prie susidarydami savo

nuomon apie Visatos protins prigimties hermetin koncepcij. Pamstykite apie daugyb kit

koncepcij ir pamatysite, kaip tai teisinga j atvilgiu.

Absoliutumo poiris rodo tik vien vaizdo pus kita pus yra santykinumo poiris.

Absoliuti Tiesa buvo apibrta kaip objektai, kaip juos pasta Dievo Protas, o santykin tiesa

objektai, kaip juos suvokia aukiausias mogaus protas. Ir todl tada, kai Viskam Visata turi bti

nereali ir iliuzika, paprasiausia svaja arba meditacijos pasekm, tai baigtiniams protams, esantiems

ios Visatos dalimi ir nagrinjantiems j i mirtingojo pozicij, Visata yra netgi labai reali ir turi bti

laikoma tokia. Bandydami painti absoliutumo poirio tak, mes neturime daryti klaidos ir neigti

arba nevertinti Visatos reikini ir fakt tuo pavidalu, kokiu jie ikyla ms mirtingiems jutimams.

Atminkite mes nesame Viskas.

Pavelkime inomus pavyzdius. Mes visi suvokime fakt, kad materija egzistuoja ms

jutimams; giliai klystume, jeigu taip nesielgtume. Ir visgi net ms baigtiniai protai supranta

mokslinius teiginius, kad, mokslo poiriu, nra tokio daikto kaip materija. Tai, k mes vadiname

materija, yra paprasta atom sankaupa, o ie atomai tra susijung jgos vienetai, vadinami

elektronais arba jonais, svyruojaniais nuolatiniu apskritiminiu judesiu. Mes smogiame koja akmen

ir jauiame smg (poveik), jis atrodo realus, nors inome, jog jis tra tai, apie k mes k tik

kalbjome. Bet ms koja, kuri su ms smegen (nerv, jutimo organ) pagalba registruoja pojt,

23

irgi yra materija, t. y. taip pat susideda i elektron, tas pats lieia ir ms prot. Ir pagaliau, jeigu

neturtume proto, neinotume nei akmens, nei kojos.

Vlgi dailininko ar skulptoriaus idjos, kurias jis stengiasi realizuoti akmenyje ar drobje, jam

atrodo labai realios. Taip pat kaip ir raytojo ar dramaturgo mintys, kurias jis siekia ireikti taip, kad

kiti atpaint. Ir jeigu tai i tikrj teisinga ms baigtinio proto atveju, tai koks turt bti begalinio

Proto sukurt protini vaizd realybs lygis!

O, draugai! Mirtingiesiems i Proto Visata i tikrj labai reali, ji vienintel, kuri mes inome,

nors ir kylame joje i plano plan vis auktyn. Kad paintume j kitaip nei per reali patirt,

turtume bti paiu Viskuo. Teisinga yra tai, kad kuo auktesn lyg kylame, kuo ariau priartjame

prie Tvo Proto, tuo akivaizdesnis tampa baigtini daikt prigimties iliuzikumas. Taiau kol Viskas

galutinai netrauks ms save, tol iliuzijos realumas visikai neinyks. Todl neverta apsistoti ties

iliuzija. Veriau jau, paindami tikrj Visatos prigimt, pasistenkime suprasti jos proto dsnius ir

valdykime juos, siekdami geriausio efekto savo gyvenimo kelyje vir, pereidami i vieno bties

plano kit. Dl savo protins prigimties Visatos dsniai yra ne kas kita, kaip gyvenimo dsniai. Visi,

iskyrus Visk, yra jiems pavalds.

Kas gi realu begaliniame Visko Prote, be paios realybs, kuri pasireikia Visko prigimtyje?

Nesigsdinkite. Visi esame begaliname Visko Prote ir niekas negali mums pakenkti ar

igsdinti. Nra jokios iorins galinios mus paveikti jgos, kuri bt u Visko rib. Todl galime

nusiraminti ir jaustis saugiai. is ramybs ir saugumo pasaulis realizuosis, kai tam tikru momentu

pasieksite j. Tada nuiuv ir rams miegosime uliliuoti Gelmi Lopyje saugiai ilsdamiesi

ant begalinio Proto okeano krtins, koks ir yra Viskas. Ities Viskame mes gyvename, judame ir

egzistuojame.

Kai esame materialiame plane, materija mums yra ne kas kita, kaip materija, nors inome j

esant kaip sankaup atitinkamu greiiu besisukani elektron ir daleli, sudarani atom, kurie

savo ruotu vibruodami ir sukdamiesi sudaro molekules, o ios savo ruotu sudaro didesnes materijos

formas. Materija jokiu bdu netampa maiau materiali, kai savo tyrinjimus nukreipiame gilyn ir kai

i hermetini mokym suinome, kad jga, kuriai elektronai tra tik jos dalels, yra tiesiog Visko

Proto pasireikimas ir kaip ir visa kita Visatoje yra protins prigimties. Bdami materijos plane,

turime painti jos reikinius. Mes galime valdyti materij, kaip tai daro visi daugiau ar maiau aukto

lygio meistrai, taiau taip elgdamiesi naudojame aukiausias jgas. Padarytume kvailyst, jeigu

bandytume ignoruoti materijos egzistavim santykinumo aspektu. Mes galime nepaisyti jos valdios

mums (ir visai teistai), bet mums nevertt j ignoruoti jos slyginumo aspektu jau bent todl, kad

gyvename jos plotmje.

Gamtos dsniai netampa maiau pastovs ar reals, kai mes suinome juos taip pat esant tiesiog

protiniais kriniais. Mes veikiame emesnius dsnius naudodami auktesnius (ir tik taip), bet

24

negalime visikai ivengti Dsnio arba pakilti vir jo. Niekas, iskyrus Visk, negali ivengti Dsnio,

ir tai todl, kad Viskas pats savaime yra Dsnis, i kurio kyla visi kiti dsniai. Paangiausi meistrai

gali valdyti jgas, kurias mons paprastai priskiria dievams; bet milinikoje gyvybs hierarchijoje

egzistuoja be galo daug lygi, kuri btis ir jgos pranoksta net pai aukiausi meistr

sugebjimus laipsniu, koks i viso nesuvokiamas mirtingj protams. Ir visgi net pats aukiausias

meistras ir pati aukiausia btyb turi nulenkti galv prie Dsn ir bti niekuo, lyginant su Viskuo.

Taigi net jeigu ios aukiausios btybs, arba jgos, kurios pranoksta moni priskiriamas dievams,

jeigu net jos yra supaniotos Dsnio ir paklsta jam, tai sivaizduokite ms rass, ms lygio

mirtingo mogaus perdt pasitikjim savo jgomis, kai jis bando galvoti apie Gamtos dsnius kaip

apie nerealius, vizinius ir iliuzinius vien todl, kad jam pasisek pasiekti Ties, jog dsniai savo

prigimtimi yra protiniai ir Visko Proto kriniai. T dsni, kuriuos Viskas numat kaip

valdaniuosius, negalima neigti arba atmesti. Kiek egzistuos Visata, tiek bus ir jie, nes Visata

egzistuoja Jos baz formuojani ir J vis apibriani dsni dka.

Hermetinis proto principas, aikindamas tikrj Visatos prigimt principu, kad visa kas yra

pagrsta Protu, neikraipo mokslini Visatos, gyvybs, evoliucijos koncepcij. Ities mokslas tik

patvirtina hermetik mokymus, kurie ne veltui moko, kad Visata yra protin, o mokslas tvirtina, kad

ji materiali arba, pasak iuolaikini tyrinjim, kad ji yra energija. Hermetiniai mokymai

nepriekabiauja prie pagrindinio H. Spenserio principo, kuris postuluoja begalin ir amin energij,

i kurios kyla visi daiktai. I tikrj hermetikai pripasta, kad H. Spenserio filosofijoje geriausiai

pateiktas nehermetinis apibrimas, kada nors pareiktas apie Gamtos dsni veikim, ir jie sitikin,

kad H. Spenseris prie tkstanius met Senajame Egipte gyvenusio filosofo reinkarnacija, kuris

vliau siknijo kaip Heraklitas, graik filosofas, gyvens VI a. pr. Kr. Jie su pagarba vertina jo

teiginius apie begalin ir amin energij kaip tiesiogiai atitinkanius hermetini mokym linij,

visada papildom hermetine doktrina, kad jo energija yra Visko Proto energija. H. Spenserio

mokinys, valds hermetins filosofijos meistrikumo rakt, gali atverti daugel gilumini didio

filosofo, kurio darbai yra jo ankstesni siknijim paruotas rezultatas, koncepcij. Jo poiris

evoliucij ir ritm labiausiai atitinka hermetinius mokymus apie ritmo princip.

Taigi hermetik mokinys neturi atmesti savo mgstam mokslini pair apie Visat. Viena,

kas jam rekomenduojama, tai suvokti pagrindin princip: Viskas yra Protas; Visata yra protin ir

yra Visko Prote. Jis pastebs, kad likusieji ei i septyni princip prisiderins prie jo mokslini ini

ir pads irykinti neaikias vietas bei nuviesti tamsius klausimus. Tuo netenka stebtis po to, kai

suvokiame hermetins minties tak ankstyviesiems graik filosofams, kuri mini pagrindu remiasi

dauguma iuolaikinio mokslo teorij. Pirmojo hermetinio proto principo pripainimas yra vienintel

esmin vieta, kurioje prasideda skirtumai tarp iuolaikinio mokslo ir hermetist mokini, bet mokslas

25

po truput juda hermetini pozicij pus, tamsoje apgraibomis iekodamas ijimo i labirinto, kur

pateko iekodamas tikrovs.

ios pamokos tikslas iaikinti ms mokiniams fakt, kad visiems ms ketinimams ir

tikslams Visata bei jos dsniai ir reikiniai yra tokie patys reals mogaus atvilgiu, kokie jie bt

pripastant materializmo ar energij hipotezes. Pasak vis hipotezi, savo ioriniu aspektu Visata

kinta, yra neamina ir todl neturi materialumo bei realumo. Visgi atkreipsime dmes ir kit Tiesos

poli, kad bet kurios i i hipotezi atveju mes privesti veikti ir gyventi taip, tarsi akimirksniu

prabgantys reikiniai bt reals bei materials. Visada ilieka vienas skirtumas tarp vairi

hipotezi: pagal senas pairas Proto jga buvo ignoruojama kaip Gamtos jga, o pagal proto

princip ji tampa didiausia Gamtos jga; ir is vienintelis skirtumas atveria revoliucikai nauj

poir gyvenim tiems, kurie supranta ir praktikai naudoja princip bei i jo kylanius dsnius.

Gal gale visi mokiniai suvokia proto principo pranaum ir imoksta suprasti, naudotis bei

taikyti i jo kylanius dsnius. Nepasiduokite pagundai, kuriai, kaip teigia Kibalionas, turi polink

pusiau iminiai, dl ko juos uhipnotizuoja akivaizdi daikt nerealyb. Dl ios prieasties jie

klaidioja kaip svajokliai, gyvenantys svaj pasaulyje, niekina mogaus gyvenim bei praktin

veikl, kol galiausiai pasiekia stadij, kai jie dl savo kvailysts dta uolas ir stichijos suplo juos

gabalus. Geriau pasekti iminting pavyzdiu, kurie, kaip tvirtina tas pats altinis, panaudoja Dsn

prie dsnius, auktesn prie emesn, su alchemijos meno pagalba nepageidaujam paveria

vertingu ir taip triumfuoja.

Orientuodamiesi altin, ivengsime pusiau iminties (kuri yra nemokikumas),

ignoruojanios t ties, kad meistrikumas tai ne pamiusios svajons, regjimai, fantastin

vaizduot ar toks gyvenimas, bet auktesni jg panaudojimas prie emesnes ir emesni plan

skausm ivengimas pakeliant vibracijas auktesnius planus. Mokiny, visada prisimink, kad meistro

ginklas transmutacija, o ne ipuiks neigimas.

ios Kibaliono sentencijos vertos to, kad mokinys jas simint.

Mes gyvename ne svajoni pasaulyje, o Visatoje, kuri, bdama santykin, visgi reali tiek, kiek

ji lieia ms gyvenimus ir poelgius. Ms reikalas Visatoje ne neigti jos egzistavim, o gyventi

naudojant jos dsnius, kad pakiltume i emesnio auktesn gyventi darant visk, k igalime,

kasdieninmis aplinkybmis ir gyventi tiek, kiek tai manoma, vardan ms geriausi idj ir ideal.

iame plane mogus neino tikros gyvenimo prasms (nebent tik kai kurie), bet aukiausieji altiniai

ir ms pai intuicija mums sako, kad mes nesuklysime gyvendami dl geriausio, kas yra mumyse,

kiek tai manoma, ir suvokdami visuotin to paties siekimo tendencij, nors faktai rodo prieingai.

Mes visi Kelyje ir Kelias nuolat veda auktyn su danais sustojimais poilsiui.

Skaitykite Kibaliono tekst ir sekite imintingj pavyzdiu, ivengdami klaid pusiau

imintingj, stani dl savo nemokikumo.

26

VISKAS VISAME KAME

Jeigu visa kas egzistuoja Viskame, tai teisinga ir tai, kad Viskas yra visame kame. Kas i tikrj supranta i ties, tas pasiek did inojim.

Kaip danai dauguma moni girdi nuolat kartojam teigin, kad j dievyb (vadinama vairias

vardais) yra Viskas Viskame, ir kaip maai kas i j tetaria gili okultin ties, slypini iuose

abejingai itartuose odiuose. is kasdien naudojamas posakis yra aukiau ms pacituotos

senosios hermetins sentencijos liekana. Kaip sako Kibalionas, kas i tikrj supranta i ties, tas

pasiek did inojim. Kadangi tai yra taip, itirkime i ties, kurios supratimas tiek daug reikia.

ioje tiesos tezje hermetinje sentencijoje slypi viena i didiausi filosofini, mokslini,

religini ties.

Mes pateikme jums hermetin mokym apie protin Visatos prigimt ties, kad Visata yra

protin ir yra Visko Prote. Kaip sako Kibalionas viruje pateiktoje citatoje: visa kas egzistuoja

Viskame. Bet kartu pabrkime susijus teigin: teisinga ir tai, kad Viskas yra visame kame. aikiai

prietaraujant teigin sutaiko paradokso dsnis. Tai yra tikslus hermetinis santyki, egzistuojani

tarp Visko ir jo protins Visatos, apibdinimas. Mes jau matme, kad visa kas yra Viskame, o dabar

ityrinkime kit io klausimo aspekt.

I hermetini mokym seka, kad Viskas esa (yra turimas) savo Visatoje ir kiekvienoje Visatos

dalelje, vienete ar junginyje. teigin Mokytojai paprastai iliustruoja nuorodomis atitikimo

princip. Mokytojas paveda mokiniui suformuoti ko nors, turinio protin form mogaus, idjos

protin atvaizd. Labiausiai mgstamas pavyzdys raytojo arba dramaturgo sukuriama jo persona

idja arba menininko, skulptoriaus sukuriamas idealo atvaizdas, kur jis nori ireikti savo menu.

Kiekvienu atveju mokinys pastebi, kad tuo metu, kai atvaizdas egzistuoja ir gyvena iimtinai jo prote,

visgi jis, mokinys, raytojas, dramaturgas, menininkas ar skulptorius, savo pojiais taip pat gyvena

protiniame atvaizde (yra susijs su juo). Kitaip sakant, reali protinio atvaizdo jga, gyvyb, dvasia

kyla i mogaus nematerialaus proto. Pamstykite apie tai, kol suvoksite i idj.

Nordami pateikti iuolaikin pavyzd, tarkime, kad Otelas, Jagas, Hamletas, Lyras, Riardas III

egzistavo tik ekspyro prote j sumanymo ir krimo momentu. Ir tuo paiu metu ekspyras taip pat

egzistavo kiekviename i i charakteri, suteikdamas jiems gyvybingum, dvasi bei poelgius. Kam

priklauso mums inom persona Mikoberio, Oliverio Tvisto dvasia, ar tik ne Dikensui? O

gal kiekvienas i i persona turjo nuosav dvasi, nepriklausom nuo savo krjo? Ar Medii

Venera, Siksto Madona, Belvederio Apolonas turi savarankik dvasi, ar jie tik atspindi savo krj

dvasin ir protin jg? Paradokso dsnis aikina, kad abu teiginiai teisingi, jeigu irsime i

atitinkam poirio tak. Imkime Mikober ir Dikens: nors galima teigti, kad Mikoberis yra

27

Dikensas, bet Dikenso negalime sutapatinti su Mikoberiu. Toks mogus kaip Mikoberis gali

pasipiktinti: Mano krjo dvasia egzistuoja manyje ir visgi a ne jis!. Tai taip skiriasi nuo

stulbinani pusiau ties, kurias skelbdami pusiau iminiai upildo aplinkin erdv savo

triukmingais kavimais: A esu Dievas!. sivaizduokite varg Mikober arba niekingj Urij

Hip sakanius: A esu Dikensas, arba kur nors i emesni ekspyro pjess tarn pareikianius:

A esu ekspyras. Viskas yra ems kirmine ir visgi ems kirminui toli iki to, kad bt Viskuo. Ir

visgi ilieka stebuklas, kad nors is ems kirminas ir egzistuoja tik kaip emesn btyb, sukurta ir

esanti iimtinai Proto viduje, vis dlto Viskas yra tame kirmine ir tose dalelse, i kuri jis susideda.

Ar gali bti didesn paslaptis u t, kuri slypi iame visa kas Viskame ir Viskas visame kame?

Mokinys, be abejo, supranta, kad ia pateikti pavyzdiai nra tobuli ir ne visikai atitinka tem,

nes jie parodo proto atvaizd krim baigtiniuose protuose, o Visata yra begalinio Proto krinys ir

skirtumas tarp i dviej poli juos skiria. Visgi tai tra tik lygio aspektas (veikia tas pats principas)

viename ir kitame pasireikia atitikimo principas: kaip viruje, taip ir apaioje; kaip apaioje, taip ir

viruje.

Kuo labiau mogus pradeda suvokti nuolat esanios dvasios buvim jo btybs viduje, tuo

labiau jis pradeda kilti gyvenimo dvasinje skalje. Tai ir yra btent tai, kas reikia dvasin vystymsi

dvasios atpainimas, suvokimas ir pasireikimas mumyse. Pasistenkite siminti dvasinio

vystymosi apibrim. Jame slypi tikrosios religijos tiesa.

Egzistuoja daugyb bties plan daugyb gyvybs poplani, daugyb egzistavimo Visatoje

lygi. Ir viskas priklauso nuo btybi kilimo pagal skal, kurios emiausias takas yra fizin materija,

o aukiausi tik subtiliausia riba teskiria nuo Visko Dvasios. Visa kas juda ia Gyvenimo skale

pirmyn ir auktyn, visa kas yra judjime, visa kas yra Kelyje, kurio pabaiga Viskas. Visas progresas

yra grimas namo. Visa kas progresuoja pirmyn ir auktyn, nepaisydamas tariam iors

prietaravim. Tokia yra inia i ventintj.

Hermetiniai mokymai apie protin Visatos krimo proces pasireikia tuo, kad krybinio ciklo

pradioje Viskas savo bties aspektu nukreipia savo vali Tapimo aspekt, ir prasideda krybos

procesas. Mokymas byloja, kad proceso eigoje vibracijos emja iki labai em energij vibracij

lygio. Pasiekus tak, pasireikia paios emiausios manomos materijos formos. is procesas

pavadintas involiucijos stadija, kurios metu Viskas sitraukia, arba sisuka kryb. is procesas,

pasak hermetist, panaus menininko, raytojo ar iradjo krybos proces, kai jie taip giliai

persiima savo protine kryba, kad beveik pamirta savo pai egzistavim ir tuo metu gyvena beveik

vien tik ja. Jeigu vietoje odio sisuka naudotume od pasineria, tikriausiai rykiau ireiktume

savo idj.

i involiucin krybos stadija kartais vadinama dievikos energijos isiliejimu, o evoliucin

bsena vadinama sutraukimu. Ekstremalus krybos proceso polius laikomas maksimaliai nutolusiu

28

nuo Visko, o evoliucins stadijos pradia laikoma ritmo vytuokls grtamojo judesio pradia

grimo namo idja sutinkama visuose hermetiniuose mokymuose.

Mokymai byloja, kad isiliejimo metu vibracijos nuolat emja, kol pasiekia rib, tada

prasideda grtamasis judesys. Bet egzistuoja tas skirtumas, kad tuo metu, kai vyksta isiliejimas,

krybins jgos veikia kompaktikai suspaustos ir kaip visuma, o nuo pat evoliucins bsenos, arba

sutraukimo, pradios pasireikia individualizacijos dsnis, tai yra tendencija skaidytis vienetines

jgas, kad pabaigoje tai, kas buvo Visko ileista kaip neindividualizuota energija, grt savo altin

kaip nesuskaiiuojama daugyb auktai ivystyt gyvybi vienet, kylani skale vir per savo

fizin, protin ir dvasin evoliucij.

Senovs hermetistai, apraydami protinio Visatos krimo Visko Prote proces, naudoja termin

meditacija, danai pakeisdami j terminu kontempliacija. Tikriausiai turimas galvoje dieviko

dmesio veiksmas. Lotyn kalboje odio dmesys aknis reikia ilgam pradti, itsti

veiksm ir itekti, taigi i tikrj dmesys yra protins energijos protinis itsimas; ipltimas

tokia pagrindin idja, kuri mes turime galvoje, kai sigiliname tikrj termino dmesys reikm.

Pasak Hermetini mokym apie evoliucijos proces, Viskas, imsts krybos pradi ir taip

padjs materialius Visatos pagrindus bei iki galo apmsts jos egzistavim, po truput bunda, t. y

ieina i meditacins bsenos, ir tada pradeda reiktis evoliucijos procesas fiziniuose, protiniuose ir

dvasiniuose planuose, nuosekliai ir i eils. Taip prasideda judjimas vir visa kas pradeda judti

Dvasios link. Materija tampa ne tokia grubi; pradeda atsirasti elementai; formuojasi junginiai;

atsiranda gyvyb ir pradeda reiktis vis auktesnmis formomis; protas tampa aikesnis nuolat kyla

vibracij lygis. Taigi prasideda evoliucijos procesas visomis savo stadijomis ir vyksta atitinkamai

pagal sutraukimo proceso nustatytus dsnius. Visa tai mogaus mastais uima itisas aminybes; ir

kiekviena aminyb trunka milijonus met, bet ventintieji teigia, kad visas procesas, skaitant

Visatos involiucij bei evoliucij, tetrunka tik vien Visko akimirksn. Nesuskaiiuojamos daugybs

aminybs cikl pabaigoje Viskas atitraukia savo dmes ieina i kontempliacijos ir meditacijos

nuo Visatos, nes Didysis Darbas baigtas ir visa kas sutraukiamas Visk, i kurio jis kilo. Bet

Paslapi Paslaptis kiekvienos sielos dvasia ne inyksta, o be galo isipleia krinys ir Krjas

susilieja. Taip byloja ventintieji.

i apvelgta Visko meditavimo ir po to sekanio prabudimo i meditacijos iliustracija yra

ne kas kita, kaip mokytojo bandymas begalin proces pavaizduoti baigtiniu pavyzdiu. Ir visgi

kaip apaioje, taip ir viruje. Skiriasi tik plan lygiai. Ir kaip Viskas prabunda i meditacijos apie

Visat, taip ir mogus (savo laiku) ieina i fizinio plano, vis giliau ir giliau susitelkdamas viduje

gyvenani dvasi, kuri i tikrj yra dievikasis A.

Yra dar vienas klausimas, beveik einantis metafizins teorijos srit, apie kur nortume

pakalbti ioje pamokoje, nors ir siekiame parodyti tokios teorijos bergdum. Mes turime galvoje

29

klausim, neabejotinai kylant kiekvienam protui, kuris drsta iekoti Tiesos. Klausimas yra toks:

Kodl Viskas kuria Visatas? klausim galima pateikti bet kuria kita forma, bet ms

formulavimas ireikia jo esm.

mons atkakliai stengsi rasti atsakym bet iki iol nra tinkamo. Kai kurie sivaizdavo, kad

Viskas troko tuo kak pasiekti, bet tai absurdas, nes k galjo pasiekti Viskas, ko jis nebt turjs.

Kiti iekojo atsakymo tame aspekte, kad Viskas panoro k nors pamilti; treti kad jis kr dl

malonumo ar pramogai, ar todl, kad jautsi vienias; arba dl to, kad parodyt savo jg tokie

vaikiki aikinimai ir idjos priklauso vaikikam mstymo periodui.

Kiti stengsi iaikinti paslapt teigdami, kad Viskas buvo trauktas krim dl savo vidins

prigimties, dl savo krybinio instinkto. i mintis rodo pastarj progres, bet jos silpnoji pus

kad Viskas buvo kakieno i vidaus ar iors trauktas. Jeigu jo paties prigimtis arba krybinis

instinktas veria j kak veikti, tada vidin prigimtis arba krybinis instinktas bus ne Viskas, o

Absoliutas, todl i spjim dalis atkrenta. Ir visgi Viskas kuria bei pasireikia ir, atrodo, taip

elgdamasis patiria tam tikr pasitenkinim. Sunku ivengti ivados, kad kakuriame begaliname

plane jis turi turti kak atitinkant mogaus vidin prigimt arba krybin instinkt su

atitinkamai begalinmis Aistra ir Valia. Jis negalt veikti, jeigu neturt noro veikti, ir jis neturt

noro veikti, jeigu jis netrokt veikti, ir jis netrokt veikti, jeigu dl to nepatirt tam tikro

pasitenkinimo. Visa tai turt bti bdinga jo vidinei prigimiai ir galt bti priimama be rodym

pagal atitikimo dsn. Taiau mes vis tiek ir toliau galvojame, kad Viskas veikia nepriklausomai nuo

bet kokios takos, tiek vidins, teik iorins. Problem lydi sunkumai, kurie slypi paioje problemoje.

Tiksliau sakant, negalima kalbti apie jok motyv, kad ir koks jis bt, dl kurio Viskas galt

veikti, nes motyvas kyla dl prieasties, o Viskas yra vir prieasi ir pasekmi, iskyrus t atvej,

kai jis nori tapti Prieastimi, o tada pradeda veikti Principas. Taigi matote, kad klausimas

absurdikas, nes Viskas yra nepainus. Kaip mes sakome, kad Viskas tiesiog EGZISTUOJA, taip pat

turime sakyti, kad Viskas VEIKIA TODL, KAD VEIKIA. Pagaliau juk Viskas pats yra Visas

Motyvas, Visas Dsnis, Visas Veiksmas, ir galima tvirtai teigti, kad Viskas yra savo paties Motyvas,

savo paties Dsnis, savo paties Veiksmas ir netgi daugiau, kad Viskas, Jo Motyvas, Jo Veiksmas ir

Jo Dsnis yra Vienas, tebdami tik skirtingi to paties pavadinimai. T, kurie pateikia jums ias

pamokas, nuomone, atsakymas slypi Paties Visko viduje kartu su Bties Paslaptimi. Atitikimo

dsnis, ms nuomone, apima tik t Visko aspekt, kuris galt bti pavadintas TAPIMO

ASPEKTU. io aspekto atvirkioji pus BTIES ASPEKTAS, kur visi dsniai dingsta Dsnyje,

visi principai susilieja su Principu; ir Viskas, ir Principas, ir Btis identiki, vienas ir tas pats. Todl

metafizin teorija iuo klausimu bergdia. Mes nagrinjame ia klausim tiesiog nordami

parodyti, kad j suprantame, o taip pat metafizikos ir teologijos atsakym absurdikum.

30

Pabaigoje ms mokiniams gal bus domu suinoti, kad tuo metu, kai kurie i senj ir

iuolaikini hermetizmo mokytoj iuo klausimu laiksi atitikimo principo taikymo, kurio rezultatas

vidins prigimties ivada, legendos byloja, kad didysis Hermis, paklaustas savo paengusi

mokini, uuot atsaks klausim, netardamas n odio kietai suiaup lpas, parodydamas, kad

atsakymo nra. Taiau gal jis norjo pritaikyti savo filosofijos aksiom, kuri sako: neventintiesiems

Tiesos lpos neprabyla, turdamas mintyje, kad net jo paeng mokiniai neturjo reikiamo

supratimo, duodanio teis mokym. Taigi, jeigu Hermis turjo Paslapt, jis negaljo jos perduoti,

todl pasauliui apie tai Hermio lpos tyli. O kuris mirtingasis gali bandyti mokyti to, apie k nesiryo

kalbti didysis Hermis?

Bet atminkite, kad ir koks io klausimo atsakymas (jeigu jis gali i viso egzistuoti), tiesa ilieka

tai, kad Viskas Yra visame kame, lygiai taip pat teisinga ir tai, kad visa kas yra Viskame. Mokymas tai

pabria. O mes prie ios sentencijos galime pridurti baigiamj od: Kas i tikrj supranta i

ties, tas pasiek did inojim.

ATITIKIMO PLANAS

Kaip viruje, taip ir apaioje; kaip apaioje, taip ir viruje.

Didysis antras hermetinis principas knija ties, kad egzistuoja harmonija, darna, atitikimas

tarp daugelio gyvenimo, bties ir pasireikimo plan. i tiesa teisinga todl, kad viskas, k apima

Visata, kilo i vieno altinio, ir tie patys dsniai, principai bei charakteristikos gali bti taikomi

vairiems energijos elementams ir element dariniams, nes kiekvienas savaip pasireikia savo plane.

Kad bt patogiau mstyti ir studijuoti, hermetin filosofija daro prielaid, jog Visat galima

suskirstyti tris didiules reikini klases, vadinamas trimis didiaisiais planais:

1. Didysis fizinis planas.

2. Didysis proto planas.

3. Didysis dvasios planas.

is dalijimas yra daugiau ar maiau dirbtinis ir sutartinis, nes tikrovje visi trys planai yra ne

kas kita, kaip didjanios gyvenimo skals padalos, kuri emiausias takas yra nediferencijuota

materija, o aukiausias dvasia. Be to, atskiri planai nepastebimai pereina vienas kit, todl

grietos linijos tarp aukiausi fizinio plano reikini ir emiausi proto plano reikini arba tarp

aukiausi proto plano reikini ir emiausi dvasios plano reikini nubrti nemanoma. Kitaip

sakant, tris didiuosius planus galima laikyti trimis gyvybs pasireikimo lygiais. Ir nors ios

nedidels knygos tikslai riboja isamesn diskusij arba isamesn i plan aikinim, mes vis tik

laikome reikalinga pateikti bendr apraym.

31

I pradi galime apvelgti klausim, kuris taip danai domina pradedanius, troktanius

suinoti termino planas reikm, kuri taikoma labai laisvai ir labai ykiai aikinama gausioje io

meto okultinje literatroje. Klausimas paprastai keliamas taip: ar tai yra vieta, turinti matmenis, ar

tiesiog bsena ar bvis. Mes atsakome: ne nei vieta, nei prasti erdvs matmenys ir netgi daugiau

nei bsena ar bvis. j galima irti kaip bsen ar bv; ir visgi bsena ar bvis yra matavimo

laipsniai matuojam dydi skalje. Skamba paradoksaliai, ar ne? Itirkime dalyk: matmuo, kaip

js inote, yra tiesioje linijoje matavimo vienetais reikiamas dydis. prasti erdvs matmenys ilgis,

plotis ir auktis arba galbt ilgis, plotis, auktis, tankis, apvalumas ir storis. Bet egzistuoja kiti

sukurt daikt matmenys, inomi okultistams ir mokslui, nors pastarasis tam dar netaiko io

termino. Tai dan spekuliacij objektu taps ketvirtas matmuo, naudojamas kaip standartas

plan (arba laip