Click here to load reader

Jovarai 2015 ruduo #4

  • View
    225

  • Download
    6

Embed Size (px)

DESCRIPTION

Sutema barsto rudeninę ramybę, Tininis užkalba moderniojo romano pelenus, Orfėjaus žmona pasakoja, ką reiškia būti ištekėjusiai už poeto, vedęs vyriškis vyksta į Pributiškį ir patenka į laiko labirintą, Heladoje kyla kažkoks epinis sujudimas, Andriušis baisisi diabolišku australų gyvenimu, Vaclavas Havelas vaizduoja susvetimėjimą konkrečiai, jo kolega žongliruoja raidėmis S, A, U, Uolinis Karvelis – tiesiog Uolinis Karvelis, Camus stebi iš vandenyno kylančią melancholiją, iš užmaršties išnyra sovietinis laivas ir jo nuvertėję herojai.

Text of Jovarai 2015 ruduo #4

  • 1 Jovarai 2015 ruduo, #4literatrinis e-zinas

  • 2I poezijos rinktins Tebnie tarytum pasakoj, Terra, Chicago 1955.

  • 3Lin Sutema

    Ramyb

    I poezijos rinktins Tebnie tarytum pasakoj, Terra, Chicago 1955.

    A turtinga. Trys saujos ems,tarp didij kryi, priklauso man.Augs nesjami salds javai,lenks tvank vidudien varpasiki skausmo kartas ir sunkias Niekados nereiks man bt alkanai,jei sugrus paliesiu jas.Mylima a. Trys saujos ems,tarp didij kryi, ilgis mans.Kris visi pavarg paukiai jas,gstanios sauls ir vaigds pakibsant raien, kai bus ruduo.Niekados nekankins vienatv mans,jei grtant paliksiu savo el.

  • 4Juozas Tininis

    Ms laik romanasNuo savo atsiradimo iki ms laik romanas taip isivyst ir pasidar toks vairus, kad iandien sunku besurasti jam tinkam bei tiksli aptart. Apytikriai bt galima sakyti, kad jis yra igalvotas nemaos apimties prozinis pasakojimas. Senasis, arba tradicinis, romanas turjo bent eias pagrindines ymes: fabul, charakterius, fon, iraik, tem (idj) ir struktr (srang). Jo turin sudar vyki pyn su aikia pradia, kulminacija ir pabaiga, panaiai kaip ir dramoje. Fabulos vientisumas buvo palaikomas veikj, konflikt, staigmenas sukeliani vyki, kurie prieastingai vienas i kito vystsi ir vienas kit vijosi.

    Naujasis, arba modernusis, romanas nevien it ymi nublok al, ypa fabul, ir vis dmes sukoncentravo charakteri irykinim. Jis pasiov analizuoti ir interpretuoti slapiausius mogaus sielos ukampius, tiksliau sakant, jo pasmons sritis, kuri reikm individo gyvenime Freudas ne kart perdjo. Jau prajusio imtmeio gale raytojas Henry James pastabjo, kad juo maiau romanistai priklauso nuo fabulos, juo daugiau jie koncentruojasi charakter. Nordamas nusakyti charakterio svarb, James savo knygoje Romano menas (1888) klausia: Kas yra charakteris, jei ne incidento (vykio) idava? Kas gi yra vykis, jei ne charakterio iliustracija? Utat ir ispan filosofas Ortega y Gasset knygoje Meno numoginimas (New York, 1958) sako: Iganingiausia romano viltis slypi ne fabul, bet domi charakteri suradime (psl. 95).

    Taiau romanai be fabul, o vien su charakteriais skaitomi tik rinktini individ. Plaioji publika j nemgsta, nes jie sunku skaityti. Tarp senojo ir naujojo romano yra toks pat santykis, kaip tarp tradicinio ir moderniojo meno, kur plaioji moni mas niekina, negaldama jo suvokti.

    Mirtis ar metamorfoz?

    Paskutiniais deimtmeiais pasipyl spaudoje nemaa straipsni, rodinjani, kad romano amius eina prie galo ir kad modernusis romanas yra tik io anro epilogas. Ortega y Gasset irgi laikosi ios nuomons: A tikiu, kad romano anras, jeigu jis dar nra visikai isemtas, tikrai yra js paskutin savo faz (ten pat, psl. 56).Toki ar panai nuomoni paskatintas, amerikiei urnalas Books Abroad isiuntinjo neinia kokiu bdu atrinktiems vairi pasaulio krat raytojams, kritikams ir eruditams laik, lieiant romano, kaip literatros anro, metamorfoz ir likim. Atsiliep tik apie deimt autori. J atsakymai ispausdinti 1958 m. minto urnalo pavasario ir vasaros numeriuose antrate Romanas iandien: jo mirtis ar

    I literatros metraio Pradalg (ketvirtoji), Nida press, London, 1967.

  • 5pasikeitimas? Atsakiusij nuomons gana vairios. Vis dlto daugumas pripasta, kad tradicinis romanas tikrai pakito.I atsiuntusij atsakymus tik du vardai plaiau pasauly inomi: tai A. Maurois ir H. Laxness; kiti maai kam girdti, iskyrus nebent lenk raytoj J. Parandowsk. Paymtina, kad Nobelio premijos laureatas (1955) Laxness moderniojo romano i viso nelaiko net romanu.

    Andre Maurois

    Vien bdingiausi atsakym dav A. Maurois, pagarsjs labai domi biografij autorius. Anot jo, romanas ir toliau ilieka gyvas, neirint, kad j primaioma filosofini essais: jis yra tik tam tikrame isivystymo laipsnyje.Romano metamorfoz, arba pasikeitimas, maiausiai pastebimas Pranczijoje, kur labai favorizuojami didieji tautos klasikai, kaip Stendalis, Balzakas, Druon, Giono. Naujajam, atseit moderniajam, romanui atstovauja Natalie Saurraute, Alain Robbe-Grillet, Michael Butor ir dar vienas kitas. Taiau skaitanioji publika labiau vertina tradicinius romanistus.

    Sakoma, kad niekas iandien nebegalt parayti Comedie Humaine, nes nebra solidios ir organizuotos visuomens. Tai tiesa. Bet utat iandien yra kita visuomen su nemaiau domiu savo gyvenimu. Jei viena visuomen inyksta, atsiranda kita, uimdama pirmosios viet ir atsinedama savo problemas. Todl romanistas gali atvaizduoti i laik visuomen, kuri taip pat yra gyva ir komplikuota, ir tuo bdu sukurti verting veikal, jeigu, inoma, jis tik sugeba isivaduoti (nors dalinai) i ideologins tironijos, kaip, sakysim, dabartinis rus raytojas Dudincevas. I Dudincevo romano mogus gyvas ne vien duona A. Maurois suprats sovietin visuomen nepalyginamai geriau, nei i daugelio teorij bei statistini straipsni. Tuo metu, kai Maurois ra savo atsakym, dar nebuvo ijs Vakaruose Pasternako romanas Daktaras ivago, i kurio jis bt dar nuodugniau pains dabartin sovietin mog, komunistinio reimo prislgtos visuomens atstov.

    Dl romano ateities A. Maurois itaip isitaria: Literatros anrai mirta (epas, tragedija), bet kas lieia roman, tai nemanau, kad jam imu lemtingoji valanda.

    Varuvos romanisto nuomon

    Taip pat gana charakteringas ir domus varuvieio lenko raytojo J. Parandowskio pasisakymas dl i dien romano problem. Jis pareikia: Man atrodo, kad romanas kaip tik sunaikino ep ir sustiprino savo paties triumf. Ar tokia jo nuomon imtu procent teisinga, sunku tiksliai atsakytim bet yra faktas, kad niekas iandien neberayt toki epini krini kaip Ivaduotoji Jeruzal,siuts Rolandas,Dievikoji Komedija,Prarastas rojus ar Mesijada, kuri ms laikais jau beveik niekas neskaito, iskyrus literatros specialistus.

    Toliau Parandowskis taip byloja: Nuo devyniolikto imtmeio romanas

    I literatros metraio Pradalg (ketvirtoji), Nida press, London, 1967.

  • 6yra sieks duoti tikr visuomens atvaizd, ir a nematau kokios kitos literatros formos, kuri uimt jo viet. Tik romanas duoda plastin paproi, gyvenimo, technikos vaizd, tiek sintetin, tiek ir analitin vaizd, sugaudamas tas nesuskaitomas smulkmenas, kurios sudaro laiko mozaik. Romanas yra elastikiausia literatros forma, siekianti ir sugebanti daryti visoki kaitaliojim bei eksperiment. tai kodl jis traukia romanistus.

    Tokios mozaikos pavyzdiu gali bti M. Prousto Prarasto laiko beiekant romanas, savo originalumu nustebins t laik raytojus ir skaitytojus. I pradi is Prousto edevras taip apstulbino raytojus, kad Andre Gide neinojo net kaip j vertinti: pasirodius vienam jo tomui antrate De cote de chez Swan, jis laik j nevykliu. I tikr gi M. Proustas padar nauj atradim romano anro srity, i kurios to meto raytojams atrod nebegalima nieko originalaus igauti.

    Parandowskis netiki, kad romano era baigiasi. Jo nuomon ia optimistikesn ir ireikta iais odiais: Romanas dar turi ilg istorij prie akis. Dar daug edevr bus sukurta.

    Literatros profesoriaus nuomon

    H. Peyre, prancz literatros profesorius Yale universitete, taip pat yra optimistas dl romano ateities. Jis sako: I savo puss a visai netikiu, kad romanas dabartiniu metu igyvena rimt kriz. Keturi deimi met kalbos ir pranaavimai apie romano mirt ir jo ateit neisipild. Pasirod su savo kriniais Proustas, Joyce, Hesse, Sartras, ir romanas atgijo kaip feniksas. Dstydamas savo nuomon, toliau jis ireikia: Romanas rao romanus. Romanistai mgjai udo romano men.

    Belg romanisto pasisakymas

    i dien romano paskirt ir problemas bando nusakyti ir Briuselio romanistas C. Burniaux. Jo manymu, kalbant apie dabartin roman, reikia turti galvoje ne jo metamorfozs ir kitimo klausim, bet prisitaikymo prie sunkaus ir suskilusio amiaus ir jo besiformuojanios visuomens klausim. Anot jo, romanas visai kas kita. Jis nebeprisiria iimtinai prie visuomens konvencij, bet prie mogaus, stovinio su savo problemomis prie indiferentik ir prieik univers. Rykindamas it savo nuomon, jis priduria: A tikiu, kad romano anras yra tokia meno forma, kuri maiausiai nutolusiu nuo mogaus.

    Tiesa, Burniaux randa du romano prieus: tai filmas ir televizija. O apie romano vaidmen ir jo krypt ateity sako: Romano vaidmuo yra kalbti mogui apie mog. Ilgoje kelionje karalikasis romano viekelis visuomet bus psichologija.

    Angl romanisto nuomon

    Po kiekvieno epochins reikms romano pasirodymo paprastai manoma, kad niekas ateity nebesukurs geresnio ar bnt tolygios verts to paties anro krinio.

  • 7Taiau romano istorija rodo k kita. Angl romanistas A. Huxley iai miniai pailiustruoti duoda Chauserio pavyzd. Jis sako: Vidury keturiolikto imtmeio pasirod Chauserio Canterbury Tales. Po jo mirties niekas jam nebeprilygo iki ekspyro pasirodymo. Ko romanui labiausiai reikia, tai puss tuzino Chauseri.Romano lugimu jis netiki, kaip ir prancz akademijos narys A. Chamson, kuris savo mint dl romano ateities taip isako: A greiiau tikiu romano metamorfoze, o ne jo mirtimi, ir negaliu sivaizduoti, kad jo krimas gali kada nors visai inykti.

    Austr romanisto nuomon

    Austr romanistas H. von Doderer mano, kad Joyce, Proustas ir Musilis atvaizduoja paskutin romano isivystymo faz. Su jais usibaigs ir isitutins devynioliktojo imtmeio romanas. Toliau jis sako: Pareiga, kuri iandien atsistoja prie romanist, tai ir naujo nugalti iorin pasaul. Be to, nereikia, jis pastebi, kad nuo Musilio, Joyce ir Prousto veikal pasirodymo romano fabula yra praeities dalykas.

    Island romanisto nuomon

    Nobelio premijos laureatas islandas H. Laxness visai nepripasta moderniojo romano arba tiesiog j suniekina. Jis pareikia: Mano imanymu, pasakoti apie didius dalykus, vykusius pasauly, yra monms prigimta ir niekados neieis i mados. Menas vystyti pasakojim tinkamu bdu yra vienas i sunkiausiai sivaizduojam dalyk. Tuo tarpu gi modernusis romanas maa k turi bendro su didiais dalykais. Isterikas, alkoholikas ir numfomaniakikas usimimas kurti pasakojim (t. y. modernj roman, J. T.) iandien, perdm psichopatikame amiuje, yra i vis

Search related