Lygybė ir decentralizavimas kaip mažos tautos švietimo politikos globalizuotame pasaulyje charakteristikos

Lietuvos parlamentas, 2014-04-25

Jari Lavonen, Mokytojų švietimo fakultetas,Helsinkio universitetas, SuomijaJari.Lavonen@Helsinki.Fi

Suomijos Respublika

2

5,4 milijono gyventojų(maždaug 2 kartus daugiau nei Lietuvoje)

Šiaurės Europoje, 340 000 km2 plotas(maždaug 5 kartus didesnė už Lietuvą)

Sėkmingai sukurta:- gerovė- švietimas

1. Kokie veiksniai mokyklos lygmeniu daro įtaką švietimo inovacijų įgyvendinimui

2. Suomijos švietimo sistemos kontekstas

3. Novatoriškas mokyklos modelis, skatinantisšvietimo inovacijų kūrimą ir įgyvendinimą

4. Diskusija

3

Prezentacijos turinys

Veiksniai, turintys įtakos švietimo inovacijų įgyvendinimui (Fullan, 2007)

Inovacijų ypatybės: tinkamumo naudoti aspektai (tinkamumas mokymuisi, naujumas…), įtaka mokymuisi ir sudominimui…

Vietos charakteristikos: mokymo programa ir vertinimas, mokytojų įsitikinimai, lyderystė, tinklai ir partnerystės (vidinės – išorinės)…

Išoriniai veiksniai: švietimo kontekstas, politika, XXI amžiaus įgūdžių sąjūdis, švietimo reformos, mokytojų švietimas, decentralizacijos lygis

Remiantis PISA 2012, 95 % Lietuvos, 80 % SGB, 75 % Suomijos, 71 % JAV, 65 % Kanados, 60 % Australijos ir 49 % Šanchajaus mokytojų nėra nusistatę prieš permainas!

4

Galėtų remti

mokytojų profesionalizmą

Helsinki, February 2011, 12:00

Tiesioginės citatos prezentacijoje

Tiesioginės citatos prezentacijoje

6

Buvo apklausti trys patyrę mokytojai: Kaip patiriate mokyklos paramą švietimo inovacijų kūrimui ir įgyvendinimui šiais aspektais:- lyderystė, - mokytojų kompetencija,- mokymosi aplinka,- mokyklos tinklai ir partnerystės.

Tada buvo atlikta dedukcinė atsakymų turinio analizė.

7

2. Suomijos švietimo kontekstas

8

Suomijos švietimo sistemos charakteristikosLaukkanen (2008), Niemi ir kt. (2012), Sahlberg (2011)

1. Bendra, nuosekli ir ilgalaikė politika- mokytojų ir kompleksinio švietimo modeliai yra 40 metų senumo.

2. Švietimo lygybė - kuo mažesnė socialinių / ekonominių veiksnių įtaka; - mokslas yra nemokamas (vadovėliai, maitinimas, sveikatos priežiūra…); - tinkamai organizuotas specialusis mokymas (integracija) ir

konsultavimas.

Remiantis PISA 2012, 75 % Lietuvos, 52 % Suomijos, 49 % Šanchajaus, 35 % Kanados, 33 % JAV, 32 % SGB ir 21 % Australijos mokytojų naudoja pedagogikos priemones padėdami skirtingų gabumų mokiniams mokytis visose savo klasėse.

9

Suomijos švietimo sistemos charakteristikos (2)Laukkanen (2008), Niemi ir kt. (2012), Sahlberg (2011)

3. Sprendimų priėmimo galios perdavimas vietos lygmeniui - lyderystė ir valdymas mokyklos lygmeniu (mokyklos direktorius); - mokytojai atsako už vietinę mokymo programą ir vertinimą.

4. Pasitikėjimo ir bendradarbiavimo kultūra grindžiama

profesionalizmu (akademinėmis žiniomis): nacionalinis lygmuo – rajonas – mokykla – šeimos - nėra inspektorių, nėra nacionalinių egzaminų (testų)… - nėra privataus mokymo ar vakarinių mokyklų.

Tėvai

10

Lygmenys ir tarpusavio sąveikos Suomijos švietimo sistemoje… + lyderystė

Mokymasis

Mokymas

1 lygmuo nacionalinis

2 lygmuo rajonas mokykla

3 lygmuo klasė

Bendrieji nacionaliniai tikslai ir švietimo politikaNacionalinio lygmens mokymo programa ir vertinimas

Mokymo medžiagaTeacher education Savivaldybės: Vietinė programa Mokyklos: direktoriai ir mokytojai

Remiantis PISA 2012 klausimynu mokykloms…

Partners:- union of municipalities- universitetai- pramonė interesų grupės- profesinės sąjungos - šeimos- ...

83 % Lietuvos, 70 % Australijos ir Suomijos, 58 % Kanados, 49 % SGB, 40 % JAV ir 33 % Šanchajaus mokytojų mano, kad jie yra tikrai atsakingi už mokinių vertinimą.

Lyderystė ir valdymas

61 % JAV, 42 % Kanados, 40 % Lietuvos, 33 % Australijos, 30 % Šanchajaus, 18 % Suomijos ir 16 % SGB mokyklų direktorių vertina savo mokytojus bent kartą per mėnesį.

60 % SGB, 36 % Australijos, 35 % JAV, 32 % Kanados, 23 % Lietuvos, 20 % Šanchajaus ir 4 % Suomijos mokyklų teigia jaučią nuolatinį spaudimą iš daugelio tėvų.

68 % Australijos, 63 % Lietuvos, 62 % Suomijos, 48 % SGB, 47 % Kanados, 44 % JAV ir 38 % Šanchajaus mokytojų jaučiasi atsakingais už „vietinės mokymo programos“ rengimą.

Rezultatais grindžiamas modelis

Suomiškas „įdėtų pastangų“ modelis

Tikslai Mokymosi rezultatai Platūs mokymo / mokymosi tikslai

Svarbus lygmuo

Planavimas ir vertinimas nacionaliniu / apskrities lygmeniu

Vertinimas ir planavimas mokyklos ir klasės lygmeniu

Dėmesio objektas…

Dažnai – produktas Procesas ir produktas

+mokinys žino, ką jis arba ji turi išmokti, ir aktyviai dalyvauja mokymosi procese- konkurencinė mokyklų kultūra: mokinių ir mokyklų skirstymas rangais- „mokymas testams“

+bendras planavimas+mokytojas atlieka vertinimą, kad tobulintų mokymosi procesus- kyla sunkumų lyginant mokymosi rezultatų kokybę ir atrinkti mokinius į kitą lygmenį

Matematikos ir tiksliųjų mokslų mokymo ištekliai

12

Suomija LietuvaMatematikos pamokoje mokinių yra mažiau nei 25

99 % 51 %

Netrūksta tiksliųjų mokslų mokytojų 96 % 97 %Netrūksta matematikos mokytojų 96 % 99 %Netrūksta mokslinės laboratorinės įrangos

75 % 73 %

Netrūksta mokymo medžiagos 84 % 88%Netrūksta mokymui skirtų kompiuterių 68 % 83 %Netrūksta interneto ryšio 81 % 95 %Netrūksta mokymui skirtos kompiuterių programinės įrangos

60 % 70 %

Netrūksta vietos mokymui 68 % 84 %

0 10000 20000 30000 40000 50000 60000 70000 80000 90000 100000400

425

450

475

500

525

550

575Finland

PISA tiksliųjų mokslųefektyvumas

Cumulative expenditure (US$ converted using PPPs)

Vienerių metų studijos

EBPO vidurkis

3. Novatoriška mokykla

Novatoriškų Suomijos mokyklų vertybės ir tikslai

Suomijosvisuomenė

Partneriai

Globalios suinteresuotosios šalys

Tėvai

Parama švietimo inovacijų įgyvendinimui

Profesionalūs mokytojai• Universali žinių bazė• Bendradarbiavimo

įgūdžiai• Partnerystės ir darbo

tinkle įgūdžiai• Mokymosi visą

gyvenimą kompetencija

Vietinė mokymo programa ir aplinka• Platūs tikslai• Universalios mokymo

aplinkos ir technologinės priemonės

• Mokymo ir vertinimo metodai

Tinklai ir partnerystės• Idėjų sklaida naudojantis tinklais

•Bendradarbiavimasir dalijimasis tikslaisbei informacijapartnerystėse

Lyderystės ir kokybės kultūra• Paskirstytos vadovavimo

ir valdymo pareigos• Orientacija į tikslus ir

tarpusavio sąveika• Kokybės užtikrinimas• Komandos ir komandinis

darbas

Suomijos mokykla

Įvairūs mokiniai

Lyderystė

Mokomosios ir transformuojamosios lyderystės derinys (Marks ir Printy 2003; Huber ir Muijs 2010)

Mokytojų lyderystėPlačiąja prasme mokytojų lyderystė gerai tinka Suomijos mokytojams (Katzenmeyer ir Moller 2001)

Mokytojas lyderis (Lieberman 1992, Harris 2003) turi aiškią viziją ir orientuojasi į tikslus; gali planuoti, įgyvendinti ir vertinti savo praktiką ir mokinių

mokymąsi; turi nuodugnių žinių apie mokymą ir mokymąsi;

gali dirbti bendradarbiaudamas su kitais mokytojais; yra kitų mokytojų pagalbininkas, treneris, vadovas arba

instruktorius;

gali suprasti tyrimais grindžiamas žinias; yra mokymo programų specialistas ir naujų metodų kūrėjas; moka naudoti vertinimų rezultatus mokyklos tobulėjimui; … 18

kokybiškasprofesionalizmas

tinklai irpartnerystės

mokymasis visą gyvenimą

Kaip mokytojai patiria lyderystę?

19

Galima atpažinti orientaciją į tikslus mokyklos veikloje.Tarpusavio sąveika organizuojama kasmėnesiniais susitikimais ir savaitinėmis informacinėmis pertraukomis.

Mokytojai ir mokyklų direktoriai turi turėti bendrą viziją … visapusiškas bendradarbiavimas padeda įgyvendinimui… Mokyklos direktoriaus vaidmuo yra svarbus.

Svarbus atvirumas ir informavimas apie būsimas problemas. … Stipri yra ta lyderystė, kuria dalijamasi.

Mokytojo profesionalizmas / efektyvumas

20

Skirtingi požiūriai į mokytojų profesionalizmą / efektyvumą

„Profesionalus / efektyvus mokytojas“ – tai sudėtinga ir prieštaringa sąvoka (Cruickshank ir Haefele 2001; Stronge ir Hindman

2003; Goe, Bell ir Little 2008)

Vietoje sąvokų „profesionalus“ / „efektyvus“, dažnai vartojamos sąvokos „kompetentingas“, „patyręs“, „kokybiškas“, „idealus“ arba „tinkamas“.

„Profesionalus mokytojas“ veikia kaip ekspertas, o tam padeda kultūra ir mokyklos aplinka.

„Efektyvaus mokytojo“ efektyvumas įžvelgiamas mokymosi rezultatuose, kurie vertinami, pavyzdžiui, nacionaliniais testais.

21

„Efektyvus mokytojas“ Efektyvus mokytojas gali padėti mokiniams mokytis, o

efektyvumas pastebimas mokinių mokymosi rezultatuose Ryšys su atskaitingumu, kai egzaminai padeda atskirti efektyvias

ir neefektyvias mokyklas bei mokytojus (Williamson ir Walberg 2004).

Standartai ir akreditacijos yra reikalingi mokymui, mokytojams, mokykloms ir mokytojų švietimui. (Bullough Jr., Clark ir Patterson

2003). Remiantis PISA 2012, 15 % Suomijos, 30 % Kanados, 49 % Australijos, 57 % JAV, 73 % Lietuvos, 86 % Šanchajaus ir 87 % SGB mokytojų mano, kad mokinių vertinimai naudojami susidarant nuomonę apie mokytojų efektyvumą.Suomijoje mokytojai daugiau dėmesio skiria mokinių parengimui XXI amžiaus tikslams, o ne maksimaliems rezultatams atliekant testus.

22

Mokytojų profesionalizmas (ir profesionalumas) (Müller ir kt. 2010; TALIS 2008 tyrimas)

Mokytojų profesionalizmas nurodo mokytojų statusą ir priklauso nuo:

kultūros ir švietimo politikos veiksnių valstybės lygmeniu arba nuo konteksto (atskaitingumo politika pasitikėjimo kultūra…);

mokyklos lygmens veiksnių (bendra lyderystė, bendradarbiavimas, mokyklos-visuomenės-šeimos partnerystė…);

asmeninių savybių (mokytojo žinios, mokymo filosofija, bendravimo įgūdžiai…).

(Mokytojo profesionalumas grindžiamas žiniomis, įgūdžiais ir darbe naudojamomis procedūromis.)

23

Svar

būs

visi

veik

snia

iPadeda kurti ir

įgyvendinti inovacijas

Įvairūs profesionalizmo apibrėžimai(Hargreaves ir Goodson 1996; Evans 2008; Freidson 2001; Urban ir

Dalli 2011; Evetts 2012)

Savybės Profesinių (konceptualių) žinių bazė. Savikontrolė ir darbo valdymas (savarankiškas vertinimas). Savita profesinė ideologija, įskaitant bendrą profesinių

vertybių sampratą ir etikos kodeksą.

Įtraukiami socialiniai ir asmeniniai elementai. Stiprus profesinės grupės institucionalizavimas.

Savarankiškas vaidmuo planuojant ir įgyvendinant. Darbas (veikla) yra sudėtingas ir nelengvai

standartizuojamas.

24

kokybiškasprofesionalizmas

tinklai irpartnerystės

mokymasisvisą gyvenimą

Kaip mokytojai patiria savo profesionalizmą novatoriškoje mokykloje?

25

Mūsų mokykloje mokytojai turi universalių savojo dalyko ir pedagoginių žinių.

Svarbu nuolat mokytis naudoti naująsias technologijas kartu su kitais mokytojais.

Dalijamės patirtimi ir praktinėmis žiniomis pedagoginiuose susitikimuose prie kavos.Mokytojai nori tobulinti savo darbą ir domisi naujovėmis.

Mokytojai nurodė tris pagrindines sritis, kurios yra būtinos jų profesionalizmui žvelgiant iš inovacijų kūrimo ir įgyvendinimo perspektyvos: - pedagoginė kompetencija,- partnerystės ir tinklai,- noras mokytis visą gyvenimą ir kurti bei įgyvendinti inovacijas.

Mokymasis universalioje aplinkoje

26

Mąstymo būdai - Creative and critical thinking- Learning to learn, use of metacognition

Darbo metodai - Communication, collaboration and networking- Inquiry (questioning, concluding), explaining- Generating ideas

Darbo priemonės - Broad literacy (network of concepts, skills) - Educational technology

Darbo aplinka - Personal, social, local, global- Working life

Darbui reikalingas požiūris

- Willingness to use knowledge, engagement - Self-efficacy

XXI amžiaus kompetencijų mokymasis universalioje mokymosi aplinkojePISA, Naujojo tūkstantmečio mokiniai, „DeSeCo“ (kompetencijų apibrėžimas ir atranka)…

Kaip mokytojai patiria mokymosi aplinką?

28

Kuo daugiau turime technologijų ir išteklių, tuo daugiau reikia bendro planavimo, organizavimo ir paramos.

Svarbu, kad mokytojai turėtų bendrą technologijų naudojimo mokant ir mokantis tikslą ir padėtų vieni kitiems tokių tikslų siekti.

Svarbu, kad būtų universalių mokymosi erdvių, kuriose mokiniai gali mokytis savarankiškai arba mažomis grupėmis.Turime kurti naujas aplinkas.

Tinklai ir partnerystės

29

Tinklai ir partnerystės

Tinklai skirti dalijimuisi idėjomis, nuomonėmis ir patirtimis.Tinklai padeda įgyvendinti švietimo inovacijas: informacija teka tinklais (Rogers 2003).

Partnerystėje šalys bendradarbiauja ir dalijasi bendrais tikslais, informacija bei paslaugomis:Mokyklos ir šeimos partnerystė padeda dalytis švietimo tikslais ir pareigomis siekiant padėti mokinio raidai ir mokymuisi (Epstein 2009).

30

Kaip mokytojai patiria tinklus ir partnerystes?

31

Darbui tinkle padeda technologijų naudojimas.

Mokyklos ir šeimų bendradarbiavimas organizuojamas suburiant tėvų klubus ir klasių komitetus.

Darbas tinkle turi prasidėti nuo mūsų poreikių – o ne gavus nurodymą miesto lygmeniu.Siekiant paremti įgyvendinimą…

Tinklai ir partnerystės padeda bendrauti lygmenimis: - mokyklos lygmuo (klasės lygmuo, specialistai, lyderystės komandos); - miesto lygmuo (teminiai tinklai, mokyklų direktorių tinklai); - mokyklos-šeimos-visuomenės partnerystės;- nacionalinio lygmens tinklai.Visuose lygmenyse darbui tinkluose ir bendradarbiavimui padeda technologijos.

Tinklai ir mokyklos-visuomenės-šeimos partnerystė padeda…

Dalytis švietimo inovacijomis, jas kurti ir įgyvendinti (Rogers 2003),

kurti aplinką arba kultūrą, padedančią mokytis ir naudoti naujas žinias bei įgūdžius įvairiuose kontekstuose (Bransford ir Donovan 2005; Epstein 2009),

didinti susidomėjimą ir motyvaciją turtingais kontekstais (Bennett, Hogarth ir Lubben 2003).

32

Novatoriškos mokyklosmokytojų švietimas

„… svarbiausia kiekvienos sėkmingos švietimo sistemos dalis yra mokytojas“SCIENCE, 2012 m. sausio 13 d., Nr. 335

Samdykite geriausius ir šviesiausius būti mokytojais ir gerai juos paruoškite.

Duokite jiems laisvę nuo centralizuotos valdžios, laiko pamokoms paruošti ir...

.... Suomija pripažįsta esminį mokytojų vaidmenį visuomenėje, kurį patvirtina jiems rodoma pagarba.

34

LeidėjasJohn E. Burris

35

Suomijos mokytojų profesinio tobulėjimo programa (2002 m.): mokytojų švietimo programos turi padėti įgyti:

kokybiškų dalyko žinių, pedagoginio turinio žinių ir žinių apie žinių prigimtį,

socialinių įgūdžių, pavyzdžiui, bendravimo; įgūdžių bendradarbiauti su kitais mokytojais,

moralinių žinių ir įgūdžių, tokių kaip socialinis ir moralinis mokytojo profesijos kodeksas,

žinių apie mokyklą kaip įstaigą ir jos ryšius su visuomene (mokyklos

bendruomenė ir partneriai, vietos kontekstai ir suinteresuotosios

šalys),

įgūdžių, reikalingų tobulinant savo mokymą ir mokytojo profesiją. akademinių įgūdžių, pvz., tyrimo įgūdžių; įgūdžių naudotis

informacinėmis ir ryšio technologijomis, mokymo programai kurti

reikalingų įgūdžių, ….

koky

bišk

as

prof

esio

naliz

mas

partn

erys

tėm

okym

asis

vi

są g

yven

imą

36

Vidurinės mokyklos mokytojo magistro studijų struktūra: 3 + 2 metai, 300 kreditų

0

20

40

60

80

100

120

140

160

180

Pagrindinisdalykas

Papildomasdalykas

Pedagogikosstudijos

Bendravimoir kalbųstudijos

Bakalauro lygis (180 kr.) Magistro lygis (120 kr.)

Magistrinis darbas

kr. =

26

darb

o va

land

os S

tudi

jų k

redi

tai

Ped. darbas

Mokytojai naudojasi tyrimų

metodais sudarydamimokyklos mokymo

programą, planuodami, įgyvendindami ir

vertindamimokymą irmokymąsi

Bakalaurinis darbas

Mokymopraktika

Dalykožinios, žinios

apie mokymą irmokymąsi bei

praktika mokyklojeintegruojami į studento

turimą asmeninępedagogikos

teoriją /pažiūras

5. Diskusija

Veiksniai, turintys įtakos švietimo inovacijų kūrimui ir įgyvendinimui:- inovacijos ypatybės;- vietos charakteristikų (aplinka, lyderystė, bendradarbiavimas…) - išoriniai veiksniai (politika, kultūra…). Mokytojo lyderystė:

- mokytojo-lyderio žinių bazė- tinklai ir partnerystės (bendradarbiavimas, pagalba)-- mokymasis visą gyvenimą (panaudojamos iš tyrimų gautos žinios, refleksija).

Mokytojo profesionalizmas reiškia mokytojų statusą ir priklauso nuo:- mokytojo žinių bazės;- mokyklos lygmens veiksnių

(aplinkos, lyderystės, bendradarbiavimo…);

- kultūros ir švietimo politikos veiksnių.

Novatoriška mokykla padeda bendravimui: - lyderystės ir profesionalizmo charakteristikos,- tinklai ir partnerystės.

Kokie veiksniai mokyklos lygmeniu padeda įgyvendinti švietimo inovacijas?

39

daugiau... mažiau...profesionalizmo – biurokratijos

ilgalaikės politikos ir vizijos

– konkrečių politikų idėjų

decentralizacijos, sprendimų priėmimo ir vertinimo vietos lygmeniu

– standartizavimo,tikrinimo ir nacionalinių testų

pasitikėjimu pagrįstos atsakomybės (savarankiškas vertinimas, mokinių ir savivaldybės atstovų / tėvų išklausymas)

– testais grindžiamo atsiskaitymo

bendradarbiavimo, darbo tinkluose ir partnerysčių

– konkurencijos ir skirstymo pagal balus

Novatoriškoje mokykloje mums reikia…

Dėkojame!