107

KAUNO ISTORIJOS

METRAŠTIS

ISSN 1822-2617 (spausdintas) ISSN 2335-8734 (internetinis)

KAUNO ISTORIJOS METRAŠTIS 2014/14

Jadvyga Tūbelienė daugeliui isto-rikų bei besidominčiųjų istorija žinoma kaip Pirmosios Lietuvos

Respublikos ilgamečio Ministro pirmininko ir tautininkų partijos vadovo Juozo Tūbelio žmona bei prezidentienės Sofijos Smetonienės sesuo. Iki šiol menkai tyrinėta J. Tūbelienės politinė bei visuomeninė veikla, labai reikšminga ne tik tuometei sostinei Kaunui, bet ir visai Lietuvai. Svarbiausi jos visuomeni-nės veiklos epizodai iškyla bendrame moterų organizacijų darbo Pirmosios Lie-tuvos Respublikos laikotarpiu kontekste. Lietuvos moterys, 1919 m. gavusios pilietines teises, kurios 1922 m. buvo įtvirtintos nuolatinėje Konstitucijoje, į jaunos, modernios valstybės kūrimo darbą įsitraukė nuo pat pradžių ir stengėsi ne politine valia, o jautrumu, pagalba artimui taisyti visuomenės negeroves. Lietuvos moterų pilietiškumą liudija 1907 m. Vilniuje įvykęs pirmasis moterų suvažiavimas: jis atskleidė lietuvių emancipaciją, politinių teisių reikalavimus bei opiausias moterų problemas1. Po trisdešimties metų 1937 m. gruodį įvy-kusiame Jubiliejiniame moterų suvažiavime iškilmingo posėdžio garbės prezi-diumą sudarė pačios svarbiausios Lietuvos moterys: S. Smetonienė, J. Tūbe-lienė, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Emilija Putvinskienė, Ona Vileišienė, Marija Rabašauskienė, Vincenta Lozoraitienė, Felicija Bortkevičienė, Ona Mašiotienė, dr. Ona Narušytė ir Pranciška Pikčilingienė2. Dalis šio prezidiumo narių ir

1 D. Vailionytė, Pirmieji Lietuvos moterų suvažiavimai visuomenės gyvenime, Lietuvos moterys amžių sandūroje, Vilnius, 2000.

2 Jubiliejinis moterų suvažiavimas, Naujoji vaidilutė, 1938, Nr. 1, p. 51.

Ingrida JAKUBAVIČIENĖ Jadvyga Tūbelienė visuomeniniame Kauno gyvenime XX a. 3–4 dešimtmečiais

Reikšminiai žodžiai: Jadvyga Tūbelienė, Juozas Tūbelis, Lietuvos moterų taryba, Kaunas.

STRAIPSNIAI

108 KAUNO ISTORIJOS METRAŠTIS

šimtai Pirmosios Lietuvos Respublikos aktyviausių visuomenininkių, dirbusių įvairiose valstybei svarbiose sferose, iki šiol skendi užmarštyje.

Išorinis J. Tūbelienės žavesys bei vidinis grožis spinduliuoja iš senų pageltusių nuotraukų. Reto proto, gabumų ir elegancijos moterį įvertino Lietuvos kariuomenės baliuje 1939 m. lankęsis Lenkijos karo atašė Kaune Leonas Mitkiewitczius. Jis teigė: „Aprašant šį balių reikia atiduoti pagarbą lietuvių moterų grožiui ir žavumui. Lietuvės to tikrai nusipelnė, bet mano plunksna nėra tiek įgudusi ir tokia talentinga, kad rastų tinkamą formą ir tin-kamus žodžius. Ponios Indrašiūnienė, Tūbelienė, Lozoraitienė ir Raštikienė – finansų ministro, buvusio ministro pirmininko, užsienio reikalų ministro ir vyriausiojo kariuomenės vado žmonos – man atrodė kaip lietuvių dievaitės, atstovaujančios Lietuvos moterų grožio ir žavesio atmainoms“3. Amerikos pasiuntinys Kaune F. W. Colemanas raportuose pažymėjo: ponios Smeto-nienė ir Tūbelienė neturėjusios valstybinių pareigų, bet aktyviai tvarkiusios valstybės reikalus. Galbūt ne visiškai sugebėjusios įvertinti 1939 m. pasi-keitusios vidaus ir užsienio padėties, bet tuometinėje arenoje, manoma, abi buvusios valingos ir sumanios asmenybės4. Britų pasiuntinio Baltijos valsty-bėms Hughe Montgomery Knachbullo-Hugesseno pranešimuose į Londoną taip pat teigiama, kad dvi seserys, Prezidento ir Ministro pirmininko žmonos Sofija ir Jadvyga, dariusios didelę įtaką vyriausybei5. Lietuvos ir užsienio šalių diplomatai su pagarba prisiminė J. Tūbelienę net jai pasitraukus į Vakarus. Korespondencijoje, skirtoje Prezidentui A. Smetonai, dažnai buvo perduo-dami šilti linkėjimai ir jo svainei6 .

J. Tūbelienės asmenybės paveikslas labai gyvas ir spalvingas – išsilavinusi, poliglotė, drąsi rizikingų politinių misijų vykdytoja, jautri pilietė, patrio tė, moralinių vertybių puoselėtoja, jaukaus namų židinio sergėtoja, mylinti motina, o kartu ir aktyvi savo vyro bei svainio politinių sprendimų dalyvė. Jos įtaka Prezidento A. Smetonos bei vyro J. Tūbelio priimamiems sprendimams, dalyvavimas daugelyje to meto Lietuvos politinių įvykių buvo labai svarbus ir reikalauja atskiro tyrimo, tačiau dėl pasirinktos temos krypties šiame straips-nyje nebus aptariamas. Straipsnis skirtas išryškinti reikšmingiausius J. Tūbelie-nės socialinės bei visuomeninės veiklos epizodus bei atitaisyti lietuvių istorio-grafijoje įsivėlusius netikslumus.

tyrimo problema ir aktualumas. Per pastarąjį dvidešimtmetį žymiai padaugėjo feminizmo Lietuvoje istorijos bei moterų organizacijų veiklos

3 L. Mitkiewicz, Kauno atsiminimai (1938–1939), Vilnius, 2002, p. 337.4 A. E. Sennas, F. W. Colemanas – JAV pasiuntinys Pabaltijo valstybėse 1922–1931

metais, Lituanistika, 1992, Nr. 1, p. 143–147. 5 V. Žalys, Lietuvos diplomatijos istorija 1925–1940 metais, t. 2, pirmoji dalis, Vilnius:

Edukologija, 2012, p. 42.6 Antano Smetonos korespondencija (1940–1944), sud. D. Dapkutė, Kaunas: Vytauto

Didžiojo universiteto leidykla, 1999, p. 323–324, 390.

Ingrida JAKUBAVIČIENĖ

109KAUNO ISTORIJOS

METRAŠTIS

XX a. tyrimų7. Tyrinėdama Lietuvos moterų organizacijų veiklą bei rengdama Istorinėje LR Prezidentūroje Kaune 2012 m. liepos 4 d. atidarytą parodą „Valstybės moterys: artimui ir Tėvynei“, autorė pastebėjo: moterys, kurios visą Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpį dirbo drauge su vyrais, vėliau buvo pamirštos – jų indėlis beveik ištrintas iš istorijos vadovėlių8. Daug dėmesio sky-rusi tarpukario iškilių visuomenininkių S. Smetonienės, Vincės Jonuškaitės-Zaunienės, Elenos Garbačiauskienės, V. Lozoraitienės biografijų tyrimams, autorė konstatavo: šių tarpukario veikėjų indėlis į Lietuvos valstybinį gyvenimą labai stokoja istorinių tyrimų9. Daugiausia istorikų dėmesio sulaukė visuome-nės pagarbą pelniusios rašytojos Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė10, G. Petkevi-čaitė-Bitė11, Ona Pleirytė-Puidienė12 bei visuomenininkės F. Bortkevičienė13, O. Mašiotienė14, Magdalena Draugelytė-Galdikienė15, įžymios pedagogės16 bei

7 D. Marcinkevičienė, Lietuvių moterų veikla 1905–1940 metais, Mokslas ir gyvenimas, 1990, Nr. 10; M. A. Povilionienė, Feminizmas Lietuvoje: istorija ir dabartis, Moters pasaulis, 1997, Nr. 2; Tiesos ir meilės keliu, Vilnius, 1995; O. Voverienė, Moterys ir poli-tika, Socialinės grupės: raiška ir ypatumai, Vilnius, 1998.

8 I. Jakubavičienė, Tik vienybėje glūdi moterų stiprybė, Kauno diena, Pramogų alėja, 2012, birželio 29, Nr. 151, p. 11, 13.

9 I. Jakubavičienė, S. Smetonienė: neįmintos pirmosios ponios mįslės, Kauno diena, Santaka, 2013, sausio 11, Nr. 8, p. 2–3; I. Jakubavičienė, Moterys Lietuvos sporto arenoje XX a. 3–4 dešimtmetyje: pasirinktas ar primestas vaidmuo, Istorija, t . 85, p. 35–48; I. Jakubavičienė, Lietuvos sporto rėmimo tradicijos XX a. 3–4 dešimtmetyje, Istorija, t. 89, p. 39–52; I. Jakubavičienė, Motinystė Lietuvoje A. Smetonos laikais, Kauno diena, Santaka, 2012, gegužės 4, Nr. 103, p. 2. Prieiga per internetą: http://www.diena.lt/naujienos/kultura/motinyste-lietuvoje-asmetonos-laikais-208011#ixzz2beyZnKad, žiūrėta 2013 m. gegužės 11 d.

10 S. Čiurlionienė-Kymantaitė, Raštai, t. 3, Vilnius, 1988; D. Čiurlionytė-Zubovienė, Pate-kėjo saulė, Kaunas, 1996.

11 G. Petkevičaitė-Bitė, Laikmetis, žmonės, aplinka (mokslinės konferencijos medžiaga), Pane-vėžys, 2001; G. Petkevičaitė, Raštai, t. 4, Vilnius, 1967; D. Marcinkevičienė, Gabrielė Pet-kevičaitė-Bitė ir moterų klausimas, Feminizmas, visuomenė, kultūra, Vilnius, 2001.

12 V. Jurėnienė, Lietuvos moterų judėjimas XIX amžiaus pabaigoje – XX amžiaus pirmoje pusėje, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2006; V. Jurėnienė, I-asis ir II-asis moterų suvažiavimai: Lietuvos moterų judėjimo siekiai ir išdavos, Kauno istorijos metraštis, t. 6, 2005, p. 113–135.

13 J. Būtėnas, Gyvenusi kitiems: apybraiža apie Feliciją Bortkevičienę, Kaunas: Aušra, 1993; V. Jurėnienė, F. Bortkevičienės vaidmuo feministiniame judėjime Lietuvoje, Dvasinės vertybės žinių visuomenėje, Vilnius, 2003, p. 25; L. Subačius, Aplenkusi laiką. Felicija Bortkevičienė 1873–1945, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2010.

14 O. Mašiotienė, Moterų politinis ir valstybiniai – tautiškas darbas 1907–1937 m., Kaunas, 1938.15 A. Veilentienė, Galdikienė Magdalena. Lietuvos Respublikos Seimų I (1922–1923), II (1923–

1926), III (1926–1927), IV (1936–1940) narių biografinis žodynas . sud . A . Ragauskas, M. Tamošaitis, Vilnius, 2007, p. 256–260; D. Vailionytė, Nenuilstanti Lietuvos pilietinės visuomenės kūrėja, XXI amžius, 2001, balandžio 25, Nr. 31; V. Čirvinskienė, Magdalena Draugelytė-Galdikienė – garbinga asmenybė po paprastumo skraiste, Voruta, 2012, rug-pjūčio 27. Prieiga per internetą: http://www.voruta.lt/magdalena-draugelyte-galdikiene-%E2%80%93-garbinga-asmenybe-po-paprastumo-skraiste/, žiūrėta 2013 m. rugpjūčio 7 d.

16 R. Paulavičienė, XX a. Lietuvos mokytojai, Vilnius, 1996.

STRAIPSNIAI

110 KAUNO ISTORIJOS METRAŠTIS

menininkės17. Nors istorikai, sociologai bei kultūrologai kasmet atlieka reikš-mingų tarpukario moterų veiklos tyrimų, iki šiol beveik netyrinėta dviejų pačių svarbiausių Lietuvos politinio gyvenimo moterų – Prezidento žmonos S. Sme-tonienės ir jos sesers J. Tūbelienės – veikla.

Remdamasi negausiais šaltiniais bei asmeniniais interviu su vieninteliu Tūbelių anūku Peteriu Kuhlmannu, gyvenančiu JAV, Niujorke, bei Marijos Tūbelytės drauge Laimute Šarauskaite-Petkevičiene, autorė publikavo straipsnį apie Tūbelių šeimos istoriją18 .

Informacijos apie J. Tūbelienės visuomeninę veiklą ieškota Lietuvos moterų tarybos leidiniuose, tarpukario moterų draugijų periodikoje: „Motina ir vaikas“ (1929–1940), „Moteris ir pasaulis“ (1937–1940), „Naujoji vaidilutė“ (1921–1940) bei didžiausiame to meto dienraštyje „Lietuvos aidas“. Tačiau šie šaltiniai labai fragmentiški ir lakoniški. J. Tūbelienės veiklos epizodai minimi amžininkų Petro Klimo19 bei Martyno Yčo20 atsiminimuose, jos interviu žurnalistams Jurgiui Blekaičiui21, Kęstučiui Vaškeliui22. Įvairių J. Tūbelienės biografijos faktų aptinkama Prezidento A. Smetonos biografijose23, Choda-kauskų giminės narių biografijose24. Straipsnis parengtas remiantis negausia

17 G. Jankevičiūtė, Verta legendos: Olga Švede-Dubeneckienė-Kalpokienė, 7 meno dienos, 2012, liepos 13, Nr. 996. Prieiga per internetą; http://archyvas.7md.lt/lt/2012-07-13/daile_2/verta_legendos_olga_svede_dubeneckiene_kalpokiene.html, žiūrėta 2013 m. rugpjūčio 7 d.; D. Strikulis, Olga Dubeneckienė-Kalpokienė. Kaunietiškoji bohema, Literatūra ir menas, 2012, birželio 1, Nr. 3382. Prieiga per internetą: http://eia.libis.lt:8080/archyvas/viesas/20120615101315/http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19817, žiūrėta 2013 m. rugpjūčio 7 d.; V. Žukas, Susitikimai su dailininke Domicele Tarabil-diene, Tarp knygų, 2009, Nr. 4, p. 18–24.

18 I. Jakubavičienė, Tūbelių šeimos metraščio puslapiai (I), Kauno diena, Santaka, 2012, lapkričio 23, Nr. 274, p. 4–5; I. Jakubavičienė, Tūbelių šeimos metraščio puslapiai (II), Kauno diena, Santaka, 2012, lapkričio 30, Nr. 279, p. 2–3 .

19 P . Klimas, Dienoraštis 1915–1919, Chicago, 1988; P. Klimas, Lietuvos diplomatinėje tar-nyboje, Vilnius: Mintis, 1991; P. Klimas, Iš mano atsiminimų, Vilnius, 1990.

20 M. Yčas, Iš Agaro krašto: 1885–1941, Kaunas: Candela, 2009; M. Yčas, Atsiminimai: Nepriklausomybės keliais, Vilnius, 1991.

21 J. Tūbelienės interviu „Amerikos balso“ žurnalistui J. Blekaičiui, 1972 m. įrašas. Prieiga per internetą: http://lrvab.lrt.lt/lt/archive/5978/, žiūrėta 2013 m. rugpjūčio 8 d.

22 B. Vaškelio pokalbis su Jadvyga Chodakauskaite-Tūbeliene apie Wilhelmą Urachą, Lie-tuvos istorijos metraštis, 2006 metai, Nr. 2, Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2007, p. 157–160; „Amerikos balso“ archyvas: kaip spausdinta Vasario 16-osios dekla-racija. Prieiga per internetą: <http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/amerikos-balso-archyvas-kaip-spausdinta-vasario-16-osios-deklaracija.d?id=60689821#ixzz2bNB2JHGq>, žiūrėta 2013 m. rugpjūčio 8 d.

23 A. Eidintas, Antanas Smetona ir jo aplinka, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2012; A. Eidintas, Antanas Smetona: politinės biografijos bruožai, Vilnius: Mintis, 1990; A. Merkelis, Antanas Smetona: jo visuomeninė, kultūrinė ir politinė veikla, New York: Amerikos lietuvių tautinė sąjunga, 1964; V. Šliogeris, Antanas Smetona: žmogus ir valstybininkas: atsiminimai, Sodus ( Mich.): Bachunas, 1966.

24 P. Biržys, Lietuvos miestai ir miesteliai, Biržų apskritis, t. 2. Kaunas, 1932, p. 154–169.

Ingrida JAKUBAVIČIENĖ

111KAUNO ISTORIJOS

METRAŠTIS

istoriografija, pirmiausia Virginijos Jurėnienės atliktais Lietuvos moterų orga-nizacijų veiklos tyrimais.25 Sukaupta medžiaga apie įvairiapusę J. Tūbelienės veiklą paskatino mokslinėje Kauno istorijos konferencijoje „Moterys Kauno gyvenime“ skaitytą pranešimą paversti moksliniu straipsniu.

tyrimo objektas: Svarbiausi Jadvygos Tūbelienės visuomeninės ir socia-linės veiklos Kaune epizodai XX a. 3–4 dešimtmečiais.

tikslas: ištirti J. Tūbelienės dalyvavimą lietuvių tautinių bei visuomeni-nių organizacijų darbe.

Uždaviniai: 1. Aptarti J. Tūbelienės tautinės bei visuomeninės veiklos pradžią 1909–1917 m. Peterburgo lietuvių inteligentų rateliuose; 2. Išanali-zuoti svarbiausias J. Tūbelienės iniciatyvas visuomenės sveikatos būklei page-rinti bei moterų pilietinėms teisėms užtikrinti vadovaujant Lietuvos motinoms ir vaikams globoti organizacijų sąjungai; 3. Atskleisti J. Tūbelienės pastangas stiprinant Lietuvos moterų pilietines ir politines teises vadovaujant Lietuvos moterų tarybai; 4. Patikslinti biografijos faktus.

teoriniai tyrimo pagrindai: pirminių šaltinių ir istoriografijos analizė.tyrimo metodai: interviu, istoriografinis, aprašomasis, analizės ir sintezės.

Jadvyga Chodakauskaitė įsitraukia į lietuvių bendruomenės veiklą

Jadvyga Chodakauskaitė (nuo 1920 m. – Tūbelienė), gimė 1891 m. sausio 11 d. (pagal senąjį kalendorių – 1890 m. gruodžio 28 d.) Gavenonių dvare, Pašvitinio valsčiuje, tuomet buvusioje Biržų-Pasvalio apskrityje26. Pradedant jos gimimo data prasideda painiava lietuvių istoriografijoje. Dauguma autorių remiasi neteisingu šaltiniu ir teigia, jog ji gimusi 1892 m. gruodžio 28 d.27 Tėvas Antanas Chodakauskas (1850 m. Igna-linos dvare, Zarasų raj. – 1925 m. Sebentiškio dvare, Biržų raj.) buvo kilęs iš garsios nuo XVI a. žinomos bajorų Chodakauskų giminės, paveldėjęs kelis dva-rus ir iš jų turto gyvenęs. Motina Marija Joana Chodakauskaitė-Chodakaus-kienė (1852–1910), Aleksandro Chodakausko ir baronesės Natalijos-Šarlotos fon Osten-Saken duktė, dvarininkė. Nors bajorų namuose buvo populiari

25 V. Jurėnienė, Lietuvos moterų judėjimas XIX amžiaus pabaigoje – XX amžiaus pirmoje pusėje, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2006; V. Jurėnienė, Lietuvos moterų taryba ir jos veikla valstybėje XX a. 3–4 dešimtmečiuose, Parlamentarizmo studijos, 2005, Nr . 4 .

26 J. Tūbelienės paso kortelė, Nr. 6452, užpildyta 1920 m. birželio 16 d. Kauno miesto policijos valdyboje, Kauno apskrities archyvas, f. 66, ap. 1, b. 6452, l. 1920.

27 A. Eidintas, Antanas Smetona ir jo aplinka, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2012, p. 335.

STRAIPSNIAI

112 KAUNO ISTORIJOS METRAŠTIS

lenkų kultūra, Chodakauskai draugavo su žymaus lietuvių kalbininko Jono Jablonskio šeima bei aktyviu lietuvių švietėju Petru Vileišiu, labai gerbė lietu-vių kultūrą bei kalbą, tai perdavė ir savo vaikams.

Jadvyga nuo vaikystės buvo labai smalsi, imli naujovėms, mėgo skaityti, mokykloje buvo geriausia mokinė. Deja, pritarusi 1905 m. demokratiškiems pokyčiams Rusijoje, mokinė buvo pašalinta iš Mintaujos gimnazijos. Mokslus tęsė Vilniuje, privačioje Vilniaus V. Prozorovienės gimnazijoje, kurią 1909 m. baigė aukso medaliu. Visą tą laiką gimnazistė Jadvyga gyveno pas seserį Sofiją Smetonienę, labai domėjosi lietuvių inteligentų ratelio veikla, kurio nariai rinkdavosi Smetonų namuose. Reikšmingą vaidmenį Jadvygos politinei orien-tacijai ir tolesnei karjerai suvaidino vyresnioji sesuo Sofija, kuri nuo paauglystės simpatizavo lietuvių tautiniam judėjimui, o ištekėjusi už Antano Smetonos, tuomet dar tik aktyvaus lietuvių visuomenininko, visokeriopai jį rėmė ir drą-sino ginti lietuvių tautos interesus28 .

Jadvyga domėjosi istorija, buvo gabi užsienio kalboms, nes tėvų namuose buvo kalbama lenkų, vokiečių, o vėliau ir lietuvių kalbomis, mėgo muziką, meną. Svajojo toliau studijuoti. 1909 m. Jadvyga išvyko į Sankt Peterburgą, kuriame gyveno nemaža lietuvių studentų bendruomenė. Pasak Egidijaus Aleksandravičiaus, jau XIX a. 4 dešimtmetyje Sankt Peterburgas tapo svarbiau-siu lietuviškosios veiklos centru. <...> Kai kurie lietuviai buvo gana aukšti vals-tybės pareigūnai, todėl buvo išnaudojamos įvairios oficialios priemonės plėtoti lietuvių liaudies švietimą, plėsti parapines mokyklas, spausdinti vadovėlius ir šviečiamąją literatūrą. Sankt Peterburgo lietuviai gebėjo suformuluoti svarbiau-sius lietuvių bendruomenės gaivinimo principus, kūrė istorinės atminties vaiz-dinius, čia buvo klojami nacionalinių mokslų, pirmiausia istorijos ir etnologi-jos pamatai29. Bendruomenė ypač pagausėjo prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui. Tuomet Sankt Peterburge gyveno apie 20 tūkst. lietuvių, kurių didelė dalis buvo įsitraukę į tautinę veiklą.

Sankt Peterburge sėkmingai įstojusi į Bestuževo aukštuosius moterų kur-sus, J. Chodakauskaitė studijavo istoriją ir klasikinę filologiją. Nuo 1913 m. ėmė artimiau bendrauti su tuo metu lektoriumi dirbusiu Augustinu Voldemaru, kuris A. Smetonos svainei mielai skolino studijoms reikalingą literatūrą.

Pirmojo pasaulinio karo metais Sankt Peterburgo lietuvių bendruomenė smarkiai padidėjo, tad lietuvių mokykloms pristigo mokytojų. J. Chodakaus-kaitė įsidarbino Sankt Peterburgo lietuvių pabėgėlių gimnazijoje lietuvių kal-bos bei Lietuvos istorijos mokytoja30. Pedagoginis darbas nebuvo labai mie-las, Jadvygai daug mieliau patiko rašyti, dalytis įspūdžiais, todėl greitai ji tapo

28 I. Jakubavičienė, S. Smetonienė: neįmintos pirmosios ponios mįslės, Kauno diena, San-taka, 2013, sausio 11, Nr. 8, p. 2–3.

29 E. Aleksandravičius, Karklo diegas: lietuvių pasaulio istorija, Vilnius: Versus aureus, 2013, p. 120–121.

30 V. Šliogeris, Antanas Smetona: žmogus ir valstybininkas, Cleveland, 1966, p. 18.

Ingrida JAKUBAVIČIENĖ

113KAUNO ISTORIJOS

METRAŠTIS

Sankt Peterburge leidžiamo „Lietuvių balso“ korespondente. Šis darbas leido įsigilinti į politinius lietuvių inteligentų siekius, artimiau susipažinti su veik-liausiais lietuvių bendruomenės veikėjais.

Naujausių laikų istorijos ir prancūzų kalbos studijos, žurnalistinis dar-bas bei dėstymas lietuvių gimnazijoje suteikė daug naujų įgūdžių. Gyvendama Sankt Peterburge Jadvyga nenutraukė saitų su Vilniumi ir Smetonų šeima. Tuometis laikraščio „Viltis“ redaktorius A. Smetona siūlė svainei dažniau para-šyti straipsnių apie įvykius Rusijoje, ten vykstančius lietuvių susirinkimus. Jau tuomet Jadvyga jautė didelį A. Smetonos pasitikėjimą, rašė laiškus jam ir sese-riai Sofijai, teikė įvairią informaciją.

1915 m. J. Chodakauskaitė baigė Bestuževo aukštuosius moterų kursus. 1917 m. išlaikė valstybinius egzaminus Sankt Peterburgo universiteto istori-jos-filologijos fakultete ir gavo diplomą. Vėliau ji didžiavosi anūkui P. Kuhl-mannui tapusi pirmąja moterimi, dėsčiusia Rusijos aukštojoje mokykloje. Dėstytoja J. Chodakauskaitė skaitė paskaitų kursą apie Didžiąją Prancūzijos revoliuciją31 .

1917 m. kovo 13 d. Sankt Peterburge sudaryta Lietuvių Tautos Taryba paskelbė, kad gegužės 27 d. šiame mieste įvyks visos Rusijos lietuvių suvažiavi-mas. Į jį moterys buvo rinktos tais pačiais pagrindais kaip ir vyrai, deklaruota vyrų ir moterų politinių ir pilietinių teisių lygybė32. Suvažiavime dalyvavo ir J. Chodakauskaitė. Ji sėdėjo žurnalistų ložėje ir rašė pranešimus apie svarstytus klausimus .33 1917 m. Lietuvos Tarybai vis aktyviau siekiant šalies nepriklau-somybės dalis Rusijoje dirbusių lietuvių inteligentų suskato kuo aktyviau daly-vauti kuriant naują valstybę. Ilgai nesvarsčiusi J. Chodakauskaitė atsisakė darbo universitete ir 1917 m. pabaigoje, tebevykstant Pirmajam pasauliniam karui, per Švediją grįžo į Lietuvą.

J. Chodakauskaitė-Tūbe-lienė valstybės tarnyboje 1918–1923 metais

1918–1919 m. buvo aktyviausias J. Cho dakauskaitės – būsimosios J. Tūbelienės – politinės veiklos etapas. Lietuvos Valstybės Tarybos pavedimu Berlyne vokiečių kalba ji leido laikraštį

31 2013 08 21 I. Jakubavičienės interviu su P. Kuhlmannu apie J. Chodakauskaitės veiklą Sankt Peterburge.

32 V. Jurėnienė, Lietuvos moterų judėjimas XIX amžiaus pabaigoje – XX amžiaus pirmoje pusėje, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2006, p. 78.

33 J. Tūbelienės interviu „Amerikos balso“ žurnalistui J. Blekaičiui, 1972 m. įrašas. Prieiga per internetą: http://lrvab.lrt.lt/lt/archive/5978/, žiūrėta 2013 m. rugpjūčio 8 d.

STRAIPSNIAI

114 KAUNO ISTORIJOS METRAŠTIS

„Das Neue Litauen“ (liet. „Naujoji Lietuva“), kuriame buvo skleidžiamos Lie-tuvos nepriklausomybės idėjos. 1918 m. pabaigoje Lietuvos Tarybos nuro-dymu Šveicarijos sostinėje Berne prie Lietuvos atstovybės įsteigė pirmąjį Lie-tuvos informacijos biurą. Iš šio centro teikė žinias apie Lietuvą svarbiausioms Europos telegrafo agentūroms (Havas, Reuters, Stefan). Tuo metu Lietuvos atstovui Šveicarijoje V. Daumantui-Dzimidavičiui išvykus keliems mėnesiams į Lietuvą, J. Chodakauskaitė ėjo jo pareigas34. Taigi tapo ir pirmąja Lietuvos moterimi diplomatinėje tarnyboje. Po misijos Šveicarijoje kartu su Lietuvos delegacija išvyko dirbti į Paryžiaus taikos konferenciją. 1918–1920 m. Jadvyga dirbo A. Voldemaro vadovaujamoje Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje. Šiuo laikotarpiu atsiskleidė puikūs jos organizaciniai gebėjimai ir ryžtinga pozi-cija ginti Lietuvos interesus pasitelkus spaudą bei telegrafą.

Atlikusi pavestas užduotis užsienyje 1920 m. sausį J. Chodakauskaitė grįžo į Lietuvą ir vasario vasario 7 d. ištekėjo už ramaus ir praktiško ekonomisto, veik laus visuomenininko Juozo Tūbelio. Istoriografijoje plačiai išplitusi klaida, esą Tūbeliai susituokę 1919 m. vasarį35. Tačiau tuo metu Jadvyga dar dirbo užsienyje. Be to, jos prisiminimuose išliko ypatinga vestuvių puota, vykusi pre-zidento rūmuose, kurioje dalyvavo visa vyriausybė, mat jaunikis jau buvo žino-mas visuomenės veikėjas, o nuotaka – prezidento A. Smetonos svainė.

Santuoka nė kiek nesustabdė aktyvios poros gyvenimo tempo. J. Tūbe-lienė tuo metu dirbo Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje Informacijos departamento direktore, o vyras pasinėrė į ūkinę veiklą: drauge su kitais orga-nizavo stambiausias Lietuvos akcines bendroves „Maistas“, „Lietūkis“ ir „Pie-nocentras“, aktyviai rūpinosi žemės ūkio modernizavimu ir kooperacija.

1923 m. rudenį J. Tūbelienės darbas ministerijoje nutrūko dėl nėštumo ir gimdymo atostogų. 1923 m. lapkričio 5 d. ilgai lauktas kūdikis vos nenu-marino motinos. Dėl komplikuoto gimdymo gydytojai pirmiausia stengėsi gel-bėti Jadvygą manydami, jog kūdikis gimęs negyvas. Laimė, pavyko ir motiną išgelbėti, ir išgirsti ant palangės palikto leisgyvio, traumuoto kūdikio verksmą. Komplikuotas gimdymas turėjo ilgalaikių padarinių – duktė Marija buvo silp na, gimdymo trauma sukėlė negalią, todėl Jadvygai teko palikti valstybės tarnybą ir nuolat rūpintis jos sveikata36 .

Po 1926 m. gruodžio 17 d. perversmo, kai A. Smetona vėl buvo pakvies-tas užimti prezidento postą, o po pusmečio (1927 m. gegužės 3 d.) J. Tūbelis paskirtas Finansų ministru, J. Tūbelienės darbotvarkė pasipildė su vyro kar-jera susijusiais renginiais, susitikimais. 1927–1928 m. ji redagavo „Tautininkų

34 A. Eidintas, Antanas Smetona ir jo aplinka, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2012, p. 336.

35 A. Eidintas, Antanas Smetona ir jo aplinka, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2012, p. 336.

36 2012 11 11 I. Jakubavičienės interviu su P. Kuhlmannu apie Juozo ir Jadvygos Tūbelių šeimą.

Ingrida JAKUBAVIČIENĖ

115KAUNO ISTORIJOS

METRAŠTIS

balsą“, tačiau laikraščio leidyba nemažai rūpinosi ir kiti partijos nariai. 1932 m. Tūbelių šeima persikėlė į nuosavus namus Dainavos gatvėje. J. Tūbelienė juose įsirengė kabinetą, kuris tapo neformaliu priimamuoju, o pati – neofi-cialia ministro pirmininko J. Tūbelio sekretore. Kaune buvo kalbama: jeigu interesantui pavyksią reikalo svarba įtikinti J. Tūbelienę, apie tai sužinosiąs ir premjeras37 .

Veiklios moters darbotvarkėje visada atsirasdavo laisvo laiko šei-mai. Artimos Marijos Tūbelytės draugės, vyriausiojo Lietuvos skautų vado plk. Juozo Šarausko dukters L. Šarauskaitės-Petkevičienės nuomone, J. Tūbe-lienė nemažai laiko praleisdavo namuose su dukterimi, buvo visai neišdidi, paprasta, labai pareiginga, punktuali, visada laikydavosi duoto žodžio. Nors Marytė dėl negalios negalėjo lankyti mokyklos, mama suorganizavo mokymą namuose: nusamdė mokytoją, kuri gyveno Tūbelių namuose ir lavino mer-gaitę. J. Tūbelienė skatino dukterį ir jos pažįstamas mergaites nuo mažų dienų įsijungti į visuomeninį darbą, atjausti neturtingų šeimų vaikus ir naš-laičius, todėl Marytė su draugėmis megzdavo vaikučiams megztukus, koji-nes38. Gyvas J. Tūbelienės būdas ir mokėjimas vienu metu dirbti keletą darbu leido jai ne tik būti gera motina, pavyzdinga namų šeimininke, bet aktyvia visuomenės veikėja.

J. Tūbelienės veikla Lietuvos motinoms ir vaikams globoti organizacijų sąjungoje

Patirti asmeniniai motiniški išgyveni-mai pastūmėjo J. Tūbelienę rūpintis gimdyvių bei kūdikių sveikatos apsauga. XX a. 3 dešimtmetyje kūdikių mirtingumas Lietuvoje buvo vienas didžiausių Europoje, kasmet mirdavo keliolika tūkstančių kūdikių ir vaikų iki 5 metų. 1924–1926 m. Kaune mirdavo 20,4 % kūdikių iki 1 metų, Lietuvoje – 16,5 %, 1927–1929 m. atitinkamai 18,4 % ir 15,8 %39. Dėl anksti nutraukto žindymo ir prastos kūdikių priežiūros, kasmet mirdavo 10–11 tūkst. kūdikių iki 1 metų (arba 15–17 %), 10–12 tūkst. vaikų iki 5 metų, daugiausia varguomenės šeimo-se.40 1938 m. Lietuvos statistikos metraščio duomenimis, skaičiai pastebimai

37 Ten pat.38 2012 10 20 I. Jakubavičienės interviu su L. Šarauskaite-Petkevičiene.39 V. Tercijonas, Priemonės kovai su vaikų mirtingumu, Motina ir vaikas, 1934, Nr. 1,

p. 16.40 I. Jakubavičienė, Motinystė Lietuvoje A. Smetonos laikais, Kauno diena, 2012, gegužės 4,

Nr. 103, priedas Santaka, p. 2. Prieiga per internetą: http://www.diena.lt/naujienos/kul-tura/motinyste-lietuvoje-asmetonos-laikais-208011#ixzz2beyZnKad, žiūrėta 2013 m. rugpjūčio 11 d.

STRAIPSNIAI

116 KAUNO ISTORIJOS METRAŠTIS

ėmė gerėti: 1936 m. mirė 9 205 vaikai iki 5 metų amžiaus, 1937 m. – 8 017, 1938 m. – 8 023 vaikai.41

1928 m. Kaune buvo įkurta Motinoms ir vaikams globoti organizacijų sąjunga, kuri jungė 23 labdaros organizacijas. Sąjungos ilgametė pirmininkė buvo J. Tūbelienė, o aktyviausios valdybos narės – Aldona Hunebelienė, Elena Šklėrienė, dr. Aldona Birutavičienė, Birutė Novickienė. Organizacijos narių veiklą skatino šiurpi gimdančių moterų padėtis, didelis kūdikių mirtingumas, elementarių higienos žinių trūkumas. Motinoms ir vaikams globoti organi-zacijų sąjunga nuveikė daug svarbių darbų: visoje Lietuvoje steigė motinos ir vaiko sveikatos centrus, organizavo gailestingųjų seserų ir akušerių suvažia-vimus, rengė Motinos dienas, kilnojamąsias parodas, rėmė daugiavaikes šei-mas. Sąjunga buvo užmezgusi ryšius su Tarptautinės vaikams globoti sąjungos „Union internationale de secours aux enfants“ centru Ženevoje ir tapo šios tarptautinės organizacijos nare, o J. Tūbelienė kartu su kitomis narėmis daly-vavo keliose tarptautinėse konferencijose, sėmėsi patirties iš užsienyje veikian-čių moterų organizacijų.

1932 m. pabaigoje sąjunga atidarė pirmuosius sveikatos centrus Vandžio-galoje, Babtuose, Veiveriuose, Svėdasuose, Salake, Linkuvoje ir Pašvitinyje. Juose dirbantys gydytojai, gailestingosios seserys ir akušerės registravo visus savo rajone gimusius kūdikius ir gimdyves, lankydavosi namuose, mokydavo motinas kūdikių priežiūros42. Gydytojai ir medicinos seserys skaitė viešas pas-kaitas, kuriose aiškino motinoms gryno oro, šviesos, saulės ir vitaminų reikšmę, stebėjo, ar kūdikiai ir vaikai tinkamai maitinami ir prižiūrimi, ar neserga tuo metu ypač paplitusiomis ligomis – rachitu, tuberkulioze, sifiliu43 .

Lietuvos motinoms ir vaikams globoti sąjungos išlaikomuose sveikatos centruose buvo numatyta rūpintis ne tik mažamečių sveikata, bet ir globoti vaikus iki 15 metų. Vaikai iki 14 metų tuometėje Lietuvoje sudarė 31 % visų gyventojų, tad galima teigti, jog organizacija kėlė sau aukštus tikslus: tik su nedidele valstybės parama ir iš esmės suaukotomis lėšomis siekė pasirūpinti trečdalio šalies piliečių sveikata44. Vaikams globoti organizacijų sąjungai ėmu-sis priemonių mažinti kūdikių mirtingumą šalyje, 1930–1932 m. rezultatai pradėjo gerėti: Kaune kūdikių mirtingumas sumažėjo iki 14,0 %, o Lietuvoje – iki 15,5 %.45

Svarbiu organizacijos projektu tapo 1932 m. įsteigtas „Motinos ir vaiko muziejus“ Kaune, Laisvės al. 12 (dabar 24). Jis buvo visiems prieinama įstaiga,

41 Mirusieji 1938 m. vaikai iki 5 metų legalumu ir amžiumi, Lietuvos statistikos metraštis, Kaunas, 1938, p. 48.

42 K. Grinienė, Naujoji karta – valstybės ir visuomenės rūpestis, Motina ir vaikas, 1932, Nr. 11–12, p. 14–16.

43 V. Tercijonas, Priemonės kovai su vaikų mirtingumu, Motina ir vaikas, 1934, Nr. 1, p. 15.

44 Ten pat.45 Ten pat, p. 16.

Ingrida JAKUBAVIČIENĖ

117KAUNO ISTORIJOS

METRAŠTIS

teikė higienos bei medicinos praktikos žinių. Čia vyko populiarios paskaitos, buvo demonstruojami filmai, siekiant padėti visuomenei išvengti anuo metu mirtinų pavojų – džiovos ir venerinių ligų; buvo sukaupta nemaža medicini-nės literatūros biblioteka.46 Iš įvairių užsienio vaikų globos ir socialinių įstaigų muziejus gaudavo įvairių žurnalų, plakatų, metodinės medžiagos. Įėjimas buvo nemokamas, tad per 1933 m. jame apsilankė 8 873 asmenys. Iki 1937 m. muziejuje pabuvojo daugiau kaip 50 tūkst. lankytojų: moksleivių, medikų, motinų. Greitai sukaupta tiek medžiagos, kad patalpos tapo ankštos. 1937 m. sąjunga Kaune įsigijo žemės sklypą ir numatė statyti modernų pastatą, kuriame planuota įkurti administracijos patalpas ir pavyzdingą sveikatos centrą47. Deja, prasidėjęs karas šiuos planus sužlugdė.

Lietuvos motinoms ir vaikams globoti sąjungos norės svarų indėlį įnešė ir į tarpukario vaikų ugdymą. Lietuvos moterų organizacijos skatino motinas kuo daugiau dėmesio skirti ne tik vaikų sveikatai bei gerovei, bet ir lavinimui, užsienio kalbų bei muzikos mokymui, tautiniam auklėjimui. Šį požiūrį išreiškė ir J. Tūbelienė, 1937 m. Motinos dienos proga per radiją sakydama sveikinimo kalbą: „Duoti tvirtą pagrindą būsimų Lietuvos piliečių fiziniam gyvenimui – tai yra vienas, pirminis sąjungos tikslas. Antras gi tikslas – paruoštąją fizinę formą pripildyti giliu ir vertingu turiniu. Užauginti Lietuvai giliai dorovingą, sąmo-ningą, darbštų, savarankų, pilną kūrybinės iniciatyvos, ištvermingai siekiantį savo taurių idealų pilietį – patriotą, visuomet pasiryžusį aukoti savo asmens reikalus tėvynei ir ginti ir saugoti visų mūsų brangiausią motiną – Lietuvą – toks yra pats vyriausias mūsų sąjungos tikslas“48. Tarpukario inteligentų šeimos didelį dėmesį skyrė vaikams, į savo atžalas žiūrėdami ne tik kaip į šeimos, bet ir visos Lietuvos ateitį.

J. Tūbelienės vadovaujamos Lietuvos motinoms ir vaikams globoti orga-nizacijų sąjungos pastangomis XX a. 4 dešimtmetį ypač padaugėjo vaikų dar-želių. XX a. 3 dešimtmetyje Kaune buvo vos keletas privačių vaikų darželių, o 1939–1940 m. šalyje veikė 172 vaikų darželiai, kuriuos lankė 6 500 vaikų. J. Tūbelienės vadovaujamos moterys aktyviai domėjosi Europoje populiariais moderniausiais vaikų ugdymo metodais, savo rašiniais periodikoje skatino visuomenę formuoti naują požiūrį į vaiką, jo poreikius. 1934 m. prie sąjun-gos buvo įsteigta pedagoginė komisija, kuri svarstė įvairius aktualius Lietu-voje priešmokyklinio auklėjimo klausimus, o 1936 m. įsteigtuose kursuose ėmė rengti kvalifikuotas vaikų darželių vedėjas49. Tai, ką šiuo metu Lietuvoje koordinuoja kelios ministerijos (Sveikatos apsaugos, Socialinės apsaugos,

46 A. Hunebelienė, Lietuvos motinoms ir vaikams globoti organizacijų sąjunga, Motina ir vaikas, 1937, Nr. 2, p. 11.

47 Motinos ir vaiko muziejus Kaune, Lietuvos aidas, 1937, gruodžio 11, Nr. 563, p. 4.48 Brangios Lietuvos motinos rūpintojėlės! Moteris ir pasaulis, 1937, Nr. 3, p. 3.49 Lietuvos Vaiko draugijos darželių vedėjų kursų atidarymas, Motina ir vaikas, 1936, Nr. 3,

p. 18.

STRAIPSNIAI

118 KAUNO ISTORIJOS METRAŠTIS

Švietimo ir mokslo), tarpukariu atliko Lietuvos motinoms ir vaikams globoti organizacijų sąjunga. Jos iniciatyva neturtingoms motinoms juridines konsul-tacijas nemokamai teikė penkios advokatės, o tėvus ir pedagogus auklėjimo klausimais nemokamai konsultavo 1936 m. rudenį atidarytas pirmasis Lietu-voje auklėjimo klausimais patarimų biuras50. Akcentuotina, jog J. Tūbelienė nuosekliai laikėsi viešai deklaruojamų principų, o į visuomeninę veiklą žiūrėjo kaip į valstybinės reikšmės darbą, kuriam atlikti buvo būtina gera organizacijos narių veiklos koordinacija.

Už ilgametę aktyvią visuomeninė veiklą 1938 m. Vasario 16 d. proga Vidaus reikalų ministro teikimu J. Tūbelienė buvo apdovanota III laipsnio D.L.K. Gedimino ordinu51 .

Nepaisydama artimos giminystės su Prezidentu A. Smetona, J. Tūbelienė nesivaržė savo vadovaujamos organizacijos vardu pažerti ir priekaištų Vyriausy-bei. 1940 m. kovo 8 d. Vyriausybei buvo įteiktas moterų visuomeninių organi-zacijų memorandumas doroviniais klausimais, iškeltos skaudžiausios socialinės negerovės, ištvirkavimas ir prostitucija. Siūlyta išleisti įstatymą, saugantį dar-bininkes ir tarnaites nuo darbdavių moralinio ir materialinio išnaudojimo, už dorovinius nusikaltimus bausti abu – ir vyrą, ir moterį, o nubaustųjų pavardes skelbti viešai. Ginant vaikų teises buvo siūlyta įstatymu suteikti teisę atimti iš asocialių šeimų vaikus ir atiduoti į socialinės globos ir auklėjimo įstaigas. Šį memorandumą pasirašė ir Lietuvos motinoms ir vaikams globoti organizacijų sąjungos pirmininkė J. Tūbelienė52. Dėl Sovietų okupacijos įstatymas nebuvo priimtas. Lietuvos moterų inteligenčių indėlis gerinant visuomenės materialinę gerovę ir ugdant moralines vertybes yra labai svarbus ir reikalauja platesnių mokslinių tyrimų.

J. Tūbelienės darbas Lietuvos moterų taryboje

1929 m. vasario 17 d. J. Tūbelienė kartu su kitomis žymiomis Lietuvos visuomenininkėmis O. Mašiotiene, B. Novickiene, S. Čiurlioniene, Paulina Kalvaityte-Karveliene, B. Biržiškiene įkūrė moterų draugijų sąjungą – Lietuvos moterų tarybą. Pagrindiniu Tary-bos tikslu tapo siekis į bendrą veiklą sujungti visas lietuvių moterų organiza-cijas, atstovauti moterų interesams ne tik šalyje, bet ir užsienyje. Organizacija

50 A. Hunebelienė, Lietuvos motinoms ir vaikams globoti organizacijų sąjunga, Motina ir vaikas, 1937, Nr. 2, p. 12.

51 Tautos šventės proga apdovanotos ordinais, Moteris ir pasaulis, 1939, Nr. 1, p. 14.52 Įteiktas vyriausybei memorandumas doroviniais klausimais, Moteris ir pasaulis, 1940,

Nr. 3, p. 12–13.

Ingrida JAKUBAVIČIENĖ

119KAUNO ISTORIJOS

METRAŠTIS

suvienijo 17 lietuvių moterų draugijų53. Tarybos įstatuose buvo nurodyta, kad tai kultūrinė, o ne politinė organizacija, tačiau veiklos spektras buvo labai pla-tus, toli peržengiantis kultūrinės veiklos rėmus. Lietuvos moterų taryboje veikė net 13 darbo sekcijų: Moters teisių, Moters politinių teisių, Kovos su dvejopa morale ir prekyba moterimis, Moterų darbo ir profesinių sąjungų, Finansų, Spaudos, Taikos ir arbitražo, Švietimo ir auklėjimo, Viešosios higienos, Migra-cijos, Moterų darbo ir profesijų, Vaikų globos, Kinematografininkų54 .

Organizacija siekė gauti vyriausybės paramą. Kreipdamasi į Ministrą Pir-mininką J. Tūbelį, Taryba argumentavo esanti ne politinė, ne labdaros, o idė-jinė organizacija, turinti tikslą šviesti, skatinti moteris domėtis kultūra, ugdyti jų atsakomybės jausmą (visuomenei, šeimai ir valstybei) bei ginti jų reikalus55 . Gauta vyriausybės parama leido plėsti ryšius ir atstovauti Lietuvos moterų judėjimui tarptautiniu mastu. Kaip svarbiausia Lietuvos moteris vienijanti organizacija Taryba įsijungė į Tarptautinę moterų tarybą (angl. International Council of Women), kuri jungė 42 tautų organizacijas ir 40 mln. moterų56 . V. Jurėnienės nuomone, sutikusi finansuoti Lietuvos moterų tarybos veiklą, vyriausybė galėjo lengviau kontroliuoti moterų judėjimą, neleisti joms imtis aktyvių veiksmų, o apsiriboti tik memorandumų ar peticijų teikimu.

Nors Konstitucija įtvirtino lygias visų piliečių teises, A. Smetonos auto-ritarinis režimas išstūmė moteris iš valstybės valdymo. Todėl Lietuvos moterų taryba aktyviai siekė gauti vietų Lietuvos Valstybės taryboje, kad moterys daly-vautų rengiant su jomis susijusių įstatymų projektus. J. Tūbelienė tarpinin-kavo šiuo klausimu derybose su prezidentu A. Smetona. 1930 m. sausio 7 d. Lietuvos moterų tarybos valdyba posėdyje pasisakė už dalyvavimą Valstybės taryboje ir išrinko kandidates: O. Mašiotienę, B. Novickienę, V. Tumėnienę, J. Tūbelienę, S. Čiurlionienę, P. Kalvaitytę ir O. Kairienę. Tačiau socialde-mokratėms pasipriešinus nė viena į Valstybės tarybą nepateko ir šis klausimas vėliau nebuvo svarstomas57. Nepaisydamos nesėkmės, moterų organizacijos stengėsi dalyvauti savivaldybių rinkimuose. 1934 m. į Kauno miesto tarybą

53 Taryba vienijo šias draugijas: Kūdikių gelbėjimo, Lietuvos vaiko, Karininkų šeimų moterų, studenčių Neo Lithuania, studenčių skaučių, Žiburėlio, Lietuvos abolicionistų, Lietuvai pagražinti, Klaipėdos moterų labdaros „Gabija“, Mergaičių bičiulių, Kalinių glo-bos draugija, Raudonojo kryžiaus jaunimo kuopelę, Lietuvos moterų globos komitetą, Lietuvos moterų, baigusių aukštąjį mokslą, sąjungą, Moterų sąjungą tautiniam laivynui remti, Kauno šaulių moterų būrio skyrių, Gailestingųjų seserų sąjungą. Plačiau žr. Lietu-vos moterų tarybos gener. sekret. dr. P. Kalvaitytės pranešimas, Lietuvos Moterų Taryba, 1930, Nr. 1, p. 12.

54 Lietuvos moterų tarybos įstatai, Kaunas, 1930, p. 10.55 V. Jurėnienė, Lietuvos moterų judėjimas XIX amžiaus pabaigoje – XX amžiaus pirmoje

pusėje, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2006, p. 167.56 P. Pikčilingienė, Dešimtmečio vaga, Moteris ir pasaulis, 1940, Nr. 2, p. 1.57 V. Jurėnienė, Lietuvos moterų judėjimas XIX amžiaus pabaigoje – XX amžiaus pirmoje

pusėje, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2006, p. 173–174.

STRAIPSNIAI

120 KAUNO ISTORIJOS METRAŠTIS

buvo išrinkta J. Tūbelienė, Šiaulių – Stanislava Venclauskienė, į Ukmergės apskrities tarybą – Julija Smetonaitė, Naumiesčio – M. Skirgailienė 58 .

Lietuvos moterų tarybos veiklai organizuoti buvo reikalingi pinigai. Net ir gaudama valstybės paramą, didesnę dalį lėšų taryba susirinkdavo narių pastan-gomis. Pasak Indrės Karčiauskaitės, aukų rinkimas užimdavo kone pusę moterų draugijų organizacinio darbo59. Lietuvos moterų taryba kasmet gruodžio pabai-goje organizuodavo didžiulį labdaros balių, per kurį surinkdavo stambią pinigų sumą. Pavyzdžiui, per 1933 m. gruodžio 16 d. Karininkų ramovėje surengtą J. Tūbelienės globojamą koncertą gauta pelno daugiau nei 7 000 litų60. Už tuos pinigus 1 500 Kauno miesto beturčių priešmokyklinio amžiaus vaikų išdalyta drabužių, batukų ir kojinių, paruošta maisto davinių61. Nepaisant kilnių tikslų, labdaringos ponios spaudoje sulaukdavo kritiško veiklos įvertinimo, pašiepian-čių karikatūrų, feljetonų. Įžymesnius valdininkus bei įstaigų tarnautojus pik-tindavo dažnos rinkliavos visuomeniniams tikslams, kurių prašydavo įvairių organizacijų nariai. Visuomenėje žinomų moterų garbę ginti viešai išdrįso V. Janavičienė: „Sunkią ir nemalonią pareigą savo noru užsideda labdaringoji ponia, nes daug maloniau ir patogiau yra duoti negu prašyti – net jeigu ir ne sau prašoma. Niekas tokiai poniai „dėkui“ nepasakys, priešingai dažnai jai tenka pakelti ne vieną skaudų nemalonumą... O kodėl tokia labdaringa ponia yra įkyri, lengva suprasti. Kadangi neturime daug turtuolių, tai dėl kiekvienos naujos aukos einame pas tuos pačius žmones.“62

Lietuvos moterų taryba rengė ir vieną iš plačiausiai minimų visuomeni-nių švenčių – Motinos dieną. Lietuvoje ją švęsti 1928 m. pasiūlė M. Drau-gelytė-Galdikienė. Moterų organizacijų pastangomis šventė greitai prigijo. J. Tūbelienė buvo viena aktyviausių Motinos dienos propaguotojų bei renginių organizatorių. Tądien visame krašte buvo rengiami susirinkimai ir skaitomos paskaitos apie motiną, jos pareigas, vaidmenį šeimos, tautos ir valstybės gyve-nime63. Nuo 1938 m. visoje Lietuvoje kartu su Motinos diena buvo švenčiama ir šeimos savaitė. Šių renginių vykdomasis komitetas kartu su pirmininke J. Tūbeliene rūpinosi iškilmėmis, pramogomis vaikams ir motinoms, premijų fondu neturtingoms ir gausioms šeimoms paremti64. Šiandien gali stebinti J. Tūbelienės ir kitų Tarybos valdybos narių organizaciniai gebėjimai, mokė-jimas rasti įvairių rėmėjų. Pavyzdžiui, 1939 m. Motinos dienos proga visuose Kauno kinematografuose neturtingoms motinoms ir vaikams buvo nemoka-

58 V. Jurėnienė, Lietuvos moterų judėjimas XIX amžiaus pabaigoje – XX amžiaus pirmoje pusėje, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2006, p. 176.

59 I. Karčiauskaitė, Kitiems ir sau, Kauno istorijos metraštis, 2005, t. 6, p. 146.60 Koncertas-loterija-bazaras, Motina ir vaikas, 1933, Nr. 12, p. 17.61 Koncertas-Bazaras-Loterija, Motina ir vaikas, 1934, Nr. 1, p. 19–20.62 V. Janavičienė, Vėl apie labdaringas ponias, Motina ir vaikas, 1934, Nr. 11, p. 3–4.63 Motinos dienai ir šeimos savaitei ruošti komiteto biuletenis, Moteris ir pasaulis, 1938,

Nr. 5, p. 16.64 Motinos diena ir savaitė, Moteris ir pasaulis, 1939, Nr. 3, p. 18.

Ingrida JAKUBAVIČIENĖ

121KAUNO ISTORIJOS

METRAŠTIS

mai demonstruojami filmai, vėliau Valstybės teatre vyko nemokamas operos spektaklis. Iškilmės motinoms ir vaišės surengtos visose mokyklose, kultūros įstaigose bei vaikų darželiuose65 .

Be darbo Lietuvos moterų taryboje J. Tūbelienė aktyviai veikė Vilniaus vada-vimo sąjungos moterų sekcijoje. 1938 m. Lietuvos vyriausybė paskyrė ją atstove į Tautų Sąjungos Ženevoje Patariamąją komisiją socialiniams klausimams spręsti. 1939 m. spalį Lietuvai atgavus Vilnių, ji tapo Vilniaus kraštui remti Raudonojo Kryžiaus moterų sekcijos ir koordinacijos komiteto pirmininke66 .

Veiklios moters nesustabdė ir didžiuliai išgyvenimai, susiję su 1938 m. viduryje pablogėjusia vyro sveikata. 1939 m. rugsėjo 1 d. šeimą sukrėtė žinia apie Europoje prasidėjusį karą, o rugsėjo 30 d. sustojo įtampos neatlaikiusi J. Tūbelio širdis. Likusi našle su neįgalia dukterimi J. Tūbelienė galėjo tikė-tis pagalbos tik iš Smetonų šeimos. 1940 m. birželio 15 d. naktį prezidento A. Smetonos šeimai pasitraukus iš Lietuvos, moteris nutarė būti arčiau gimi-nių. Iš Vokietijos pasiuntinio Lietuvoje Ericho Cechlino gavusi diplomatinę vizą, Jadvyga su dukterimi Marija, pasiėmusios tik po nedidelį kelioninį laga-miną, sėdo į Berlyno traukinį ir kirto Lietuvos sieną.

Praradusi vyrą, namus, tėvynę, J. Tūbelienė siekė apsaugoti dukterį nuo karo negandų, todėl 1941 m., padedama artimų bičiulių iš JAV diplomatinio korpuso, gavo vizą vykti į Ameriką. Už Atlanto našlę ir dukterį pasitikusi gana didelė lietuvių kolonija padėjo pradėti naują gyvenimą. J. Tūbelienė įsikūrė Vašingtone, dirbo rusų kalbos dėstytoja JAV kariuomenės vadų mokykloje. Net ir sulaukusi 70 metų Jadvyga išliko jaunatviška, energinga, mielai skraidė lėktuvu ir po keletą mėnesių per metus praleisdavo Europoje, daugiausia šir-džiai mielame Paryžiuje. Apie Tūbelių šeimos gyvenimą Kaune primena likę namai, kuriuose nuo 1945 m. ėmė veikti meno mokykla.

J. Tūbelienė užgeso 1988 m. spalio 4 d., palaidota Putnamo lietuvių moterų vienuolyno kapinėse, Konektikuto valstijoje. 2014 m. gegužės 3 d., sulaukusi 90 metų, St. Petersburg Beach Floridoje mirė Marija Rima Tūbelytė-Kuhlmann. Vienintelė Jadvygos ir Juozo Tūbelių duktė – dailininkė, rašytoja ir poetė – visą gyvenimą buvo karšta patriotė, puoselėjusi lietuvybę.

Išvados

J. Tūbelienės visuomeninį aktyvumą bei patriotizmą nuo jaunų dienų pirmiausia paskatino tėvų namuose ugdyta pagarba lietuvių kalbai ir kultūrai bei sesers Sofijos Smetonienės namuose Vil-niuje vykę lietuvių inteligentų susirinkimai, politinės diskusijos.

65 Motinos dienai ir šeimos savaitei ruošti komiteto biuletenis, Moteris ir pasaulis, 1938, Nr. 5, p. 16.

66 A. Eidintas, Antanas Smetona ir jo aplinka, Vilnius, 2012, p. 337.

STRAIPSNIAI

122 KAUNO ISTORIJOS METRAŠTIS

Studijų metais būsimoji J. Tūbelienė įsitraukė į Sankt Peterburgo lietu-vių visuomeninę veiklą, dirbo lietuviškų laikraščių „Viltis“ ir „Lietuvių balsas“ korespondente, lietuvių gimnazijos mokytoja. Šiuo veiklos etapu ji atsidūrė veikliausių lietuvių inteligentų gretose, tapo pirmąja lietuve moterimi aukšto-sios mokyklos dėstytoja.

1918–1923 m. dirbo Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje ir pasižymėjo kaip atsakinga, sumani tarnautoja, tapo pirmąja lietuvių moterimi, kuriai buvo patikėta diplomatinė tarnyba.

Būdama jautri socialinėms Lietuvos moterų ir vaikų problemoms, J. Tūbe-lienė kartu su bendramintėmis nuo 1927 m. siekė sujungti lietuvių moterų socialinės veiklos bei labdaros organizacijas ir išplėsti jų veiklą visoje Lietuvoje. 1928 m. jos vadovaujama Lietuvos motinoms ir vaikams globoti organizacijų sąjunga, jungusi 23 moterų organizacijas, ėmėsi efektyvių priemonių kūdikių ir gimdyvių mirtingumui sumažinti. Sąjungos pastangomis įsteigti sveikatos cen-trai rūpinosi 30 % visų Lietuvos gyventojų sveikata, o Kaune įsteigtas „Moti-nos ir vaiko“ muziejus tapo svarbiausiu visuomenės sveikatos švietimo centru.

Dėl puikaus išsilavinimo, kompetencijos, vadovaujamo darbo patirties bei mokėjimo bendrauti su įvairių įsitikinimų ir socialinio sluoksnio žmo-nėmis J. Tūbelienė buvo renkama daugelio moterų organizacijų pirmininke bei valdybos nare. Kartu su bendramintėmis O. Mašiotiene, S. Čiurlioniene, B. Biržiškiene bei kitomis 1928 m. įžvelgė būtinybę suvienyti ne tik socialinės globos ir labdaros, bet ir idėjines moterų organizacijas. Iki pat 1940 m. birželio J. Tūbelienė aktyviai dirbo 1929 m. įkurtos Lietuvos moterų tarybos valdy-boje, atstovavo šiai organizacijai tarptautiniu mastu.

Aktyvi visuomeninė ir politinė J. Tūbelienės veikla buvo įvertinta aukštais valstybiniais apdovanojimais bei didele visuomenės pagarba. Deja, 50 metų trukusi sovietizacija bei Lietuvos valstybingumo niekintojų propaganda iš lie-tuvių atminties ištrynė daugelį Pirmosios Lietuvos Respublikos asmenybių. J. Tūbelienės vaidmenį įvairiuose politiniuose sprendimuose labiausiai akcen-tavo užsienio šalių diplomatai. Per daugiau nei dvidešimt atkurtos nepriklauso-mos Lietuvos metų nepasirodė platesnių istorinių tyrimų, skirtų įtakingiausių XX a. Lietuvos istorijos moterų – S. Smetonienės ir J. Tūbelienės – veiklai.

Ingrida JAKUBAVIČIENĖ JADVYGA TūBELIENĖ IN THE POLI-TICAL AFFAIRS AND SOCIAL LIFE IN KAUNAS IN 1918–1940

Summary

J. Tūbelienė (born Chodakauskaitė) was a well-educated erudite, fluent in several foreign languages and in posses-sion of the talent to interact with people representing different social strata and

Ingrida JAKUBAVIČIENĖ

123KAUNO ISTORIJOS

METRAŠTIS

holding various beliefs as well as inspire the audience with the proposed ideas. Her talent was acknowledged at the University of St. Petersburg. In 1917 she successfully passed her state examinations at the faculty of history and classical languages and was offered lecturer’s position at the university.

In 1918–1923 she worked in the Ministry of Foreign Affairs of the Republic of Lithuania and proved to be a reliable and skilful employee of the press section. In 1920 she got married with Lithuanian economist and politi-cian Juozas Tūbelis.

J. Tūbelienė expressed concern with social problems of Lithuanian women and children, therefore starting from 1927 together with other women sharing her ideas sought to join forces of all social and charitable organiza-tions of Lithuanian women and expand their activities nationwide. In 1928 the Asso ciation of Organizations for the Protection of Lithuanian Women and Children which encompassed 23 women organizations and was under the leadership of J. Tūbelienė assumed effective measures to combat mortality of newborns and mothers. Health centres established through the efforts of the Association attended to health matters of 30 per cent of Lithuania’s popula-tion, whereas the museum of Mother and Child opened in Kaunas became the leading centre of public health education.

Excellent education, competence, managerial experience and good com-munication skills resulted in the election of J. Tūbelienė to chairpersons and managing boards of a number of women organizations. In 1928 J. Tūbelienė together with her counterparts Ona Mašiotienė, Sofija Čiurlionienė, Bronis-lava Biržiškienė and others considered the necessity to unite not only social and charitable women organizations but also the ideological ones. Until June 1940 J. Tūbelienė was an active member of the Lithuanian Women Council board established in 1929, representing the organization on the international level.

In 1938 in acknowledgement of J. Tūbelienė’s active public and political work she was decorated with the Order of the Lithuanian Grand Duke Gedi-minas (third degree). J. Tūbelienė earned extensive public respect. 50 years of sovietisation erased numerous personalities of the First Republic of Lithua-nia from the memory of Lithuanians, however, during the more than 20-year period of restored statehood not a single article elaborating on the activities of the woman who can easily be called the second lady of the state has been published.

On June 17, 1940 with the beginning of the Soviet occupation J. Tūbelienė decided to escape to the West. In 1941 she was issued with the American visa. J. Tūbelienė passed away on October 4, 1988 at the age of 97 and is buried in Putnam cemetery in Connecticut.

keywords: Jadvyga Tūbelienė, Juozas Tūbelis, Lithuanian Women Council, Kaunas.

STRAIPSNIAI

124 KAUNO ISTORIJOS METRAŠTIS

1 pav. Jadvyga Tūbelienė. XX a. 3 dešimtmetis. Nuotrauka iš Peterio Kuhlmanno archyvo.

2 pav. Jadvyga Tūbelienė su dukra Marija, apie 1927 m. Nuotrauka iš Peterio Kuhlmanno archyvo.

Priedas