II. RYTØ LIETUVOS PAVERGTØJØ LIETUVIØ KANÈIOS KRONIKOS …elibrary.lt/resursai/Leidiniai/Mokslotyros_institutas... · 2011. 9. 8. · II. RYTØ LIETUVOS PAVERGTØJØ LIETUVIØ

II. RYTØ LIETUVOS PAVERGTØJØLIETUVIØ KANÈIOS KRONIKOS DALIS

Lenkija, okupavusi Vilniø ir jo kraðtà tiek pirmàjá kartà – 1919 m. pa-vasará, tiek antràjá – sulauþiusi Suvalkø sutartá 1920 m. spalio 9 d., naudojoprieð lietuvius smurtà, juos persekiojo, kad greièiau sulenkintø senàjà Lie-tuvos sostinæ ir jos kraðtà, prisijungtø já kaip tariamai savo teritorijà. Tai iðdalies atspindi tø metø Vilniaus ir jo kraðto ávykiø kronika, uþfiksuota tømetø spaudoje, taip pat M. Birþiðkos knygoje „Vilniaus Galgota“.1

Tad remdamiesi tais ðaltiniais prisiminkime lenkø okupuoto Vilniausir jo kraðto kronikà.

1919 m. Sausio 1 d. Vokieèiø kariuomenë uþleido Vilniø ginkluotiemslenkams, kurie apie 5 val. popiet uþëmë gatves. Lietuvos Valstybës Tarybair Laikinoji Vyriausybë pasitraukë ið Vilniaus, palikdama generaliná savoágaliotiná ðvietimo ministerá M. Birþiðkà ir karo komendantûrà. Lenkø bû-riai puolë darbininkø klubà prie Varnø gatvës, kur buvo uþsidariusi Vil-niaus darbininkø taryba; susiðaudant sausio 2 d. þuvo 6 darbininkai. Sauleileidþiantis ant Pilies kalno bokðto kar. Ðkirpa ir Guþas iðkëlë Lietuvosvëliavà, prie kurios pastatë garbës sargybà.

2 d. Vilniuje Lietuvos Vyriausybës ágaliotinis ðvietimo ministerisM. Birþiðka, karininkø Adomkevièiaus ir Guþo lydimas, nuvyko á lenkøðtabà ir áteikë lenkø vadui gen. Veitkai (Wejtko) protestà dël Vilniaus pa-grobimo ir jo gyventojø þudymo. Kalbëjosi su juo vertëjo (Adomkevièiaus)padedamas lietuviðkai, protestà perskaitë lietuviðkai ir lenkiðkai; gen. Veitkaið pradþiø mëgino kalbëti rusiðkai, paskui kalbëjo lenkiðkai, kar. Adomke-vièiaus verèiamas lietuviðkai.

3 d. Vilniuje Lietuvos Vyriausybës ágaliotinio M. Birþiðkos protestas,iðspausdintas lietuviø, lenkø ir gudø kalba ir iðlipdytas gatvëse, lenkø ása-kymu nuplëðiamas. Lipdytojai lenkø suimami.

4 d. Pirmasis Vilniaus lietuviø susirinkimas nusistato nepripaþintilenkø valdþios, leisti kasdieniná lapelá ir atkakliai dirbti tautos darbà. Lietuvos

1 Birþiðka M. Vilniaus Golgota. 2-asis leidimas (fotografinis). V., 1992.

48 LIETUVIØ TAUTA

Vyriausybës ágaliotinis M. Birþiðka praneðë apie Vyriausybës nusistatymàir savo þygius lenkø atþvilgiu, susirinkimas pritarë M. Birþiðkos þygiams,tik revoliuciniai socialistai liaudininkai nuo visø balsavimø susilaikë.

5 d. Raudonoji rusø armija iðstûmë ið Vilniaus lenkø sukilëlius ir 8 val.vakaro paëmë miestà. Pasitraukë taip pat lietuviø komendantûra (kar.K. Ðkirpa). V. Kapsuko ir Z. Angarieèio valdþia.

11 d. Vilniaus lietuviø delegacija apsilankë pas V. Kapsukà, reikalau-dama iðleisti ið kalëjimo suimtuosius Lietuvos Vyriausybës atstovus. Vaka-re suimtieji buvo tardomi tam tikros komisijos (ið pradþiø rusø ir þydø suMorozovu prieðakyje, paskui miðrios su V. Kapsuku ir Opanskiu); M. Bir-þiðka kalbëjo tik lietuviðkai ir privertë su juo taip pat lietuviðkai kalbëtis,atsisakë pasiraðyti rusiðkai paraðytà protokolà. Naktá Vilniaus Karo revo-liucinio komiteto jis paleistas ið kalëjimo. „Komunistas“ 11 Nr. paskelbë„Buvusiø Tarybos ministeriø parodymus“; „Komunisto“ redakcija atsisa-kë iðspausdinti M. Birþiðkos protestà prieð jo þodþiø iðkreipimus.

12 d. Vilniuje paleisti ið kalëjimo A. Janulaitis ir dr. Vygodskis. Gatvë-je bekalbëdamas su M. Birþiðka, suimtas buvæs Lietuvos vidaus reikalø mi-nisteris V. Staðinskas.

15 d. Á Kaunà atvyko ið Vilniaus Fel. Bortkevièienë ir Fil. Grincevièai-të, kurios praneðë apie Vilniaus lietuviø ðviesuomenës nusistatymà dirbtilietuviðkàjá darbà revoliucinës valdþios ástaigose.

17 d. Vilniuje parengiamasis lietuviø mokytojø profesinës sàjungos su-sirinkimas. Ástatams parengti iðrinko Pr. Maðiotà, P. Karazijà ir A. Gustai-tytæ; delegatais á inteligentø sàjungà – Pr. Maðiotà ir M. Birþiðkà.

20 d. Rudnios par. (Lydos apskr.) lenkø bûrys (Joèiø Ant. Versockis,Ant. Kaminskis, Griðeniðkis, Gatautas, Romanø Boruðevièius su sûnumi,Vacl. Krasinskis) nuþudë Dolinos k. Juozà Ulbinà-Navikà 50 m., jo þmonàir sûnø Antanà 20 m., Alf. Tobleská 30 m. ir Krukliø k. Apolinarà Malá 26 m.

26 d. Vilniuje Vaièkaus teatras suvaidino „Þmones“ ir „Be ðulo“. IðVilniaus á Kaunà bëgo daugelis lietuviø inteligentø […].

Vasario 7 d. Vilniuje revoliucinë V. Kapsuko valdþia uþdarë lietuviøkrikðèioniø demokratø laikraðtá „Laisvàjà Lietuvà“.

8 d. Ties Ðëta (Këdainiø apskr.) Lietuvos kariuomenë sumuðë rusus.Þuvo pirmasis lietuviø savanoris kareivis Povilas Lukðys […].

9 d. Vilniuje Ðv. Mikalojaus salëje kun. M. Reinio paskaita blaivininkødraugijoje „Mokykla ir tikyba“.

16 d. Vilniuje bolðevikø valdþia suëmë F. Bortkevièienæ, kun. P. Doge-lá, kun. J. Vailokaitá, L. Girà, kun. M. Reiná.

II. RYTØ LIETUVOS PAVERGTØJØ LIETUVIØ KANÈIOS KRONIKOS DALIS

49JUODIEJI LIETUVOS ISTORIJOS PUSLAPIAI

21 d. Ðvenèionyse apskrities liaudies ðvietimo darbininkø suvaþiavimas,kuriame dalyvavo 37 lietuviai, 29 lenkai, 9 rusai, 7 þydai, 1 gudas ir 1 ukrai-nietis.

24 d. Vilniuje prasidëjo Lietuviø mokslo draugijos (I) mokslo kursai,kurie pasibaigë geguþës 17 d. Juose paskaitas skaitë: V. Bielskas, M. Bir-þiðka, Vacl. Birþiðka, S. Èiurlionienë, S. Grinkevièius, J. Vabalas-Gudaitis,

Du Vilniaus þydai, kuriuos 1919 m. balandþio mën. lenkai nuþudë;ið viso tada nuþudë 54 þydus.

Aronas Valteris, Vilniaus þydø raðytojas, 1919 m. balandþio mën. lenkø nuþudytas.

ALGIMANTAS LIEKIS

50 LIETUVIØ TAUTA

Aug. Janulaitis, Ig. Jonynas, Kaz. Junavièius, Pr. Maðiotas ir Just. Tumë-nas. Paskaityta apie 100 paskaitø. Klausytojø buvo 117 (53 vyrai ir 64 mo-terys). Balandþio mën. jø darbas buvo kelias dienas nutrûkæs, lenkamsbesiðaudant su raudonarmieèiais.

26 d. Vilniuje Lietuvos ir Baltarusijos Liaudies komisarø tarybos dekretasprivatinëms mokykloms suvalstybinti, tikybai paðalinti ið mokyklos, dvasinin-kams uþdrausti dirbti mokyklose (pasiraðë pirmininkas V. Mickevièius-Kap-sukas, liaudies ðvietimo komisaras J. Leðèinskis ir reikalø vedëjas V. Poþela).

Balandþio 5 d. Vilniaus lietuviø gimnazija iðleido savo II 8 klasiø laidà:Jurgá Juodelá, Juozà Matulevièiø, Kazimierà Matulevièiø, Kazimierà Ðlë-ná, Jonà Ðlyþá, Steponà Gerdvilá, Povilà Zimkø.

13 d. 12 val. Vilniaus mokyklose prasidëjo pavasario atostogos.19 d. Lenkø kariuomenë ásiverþia á Vilniø ir po 3 dienø atkakliø kovø

iðstumia ið Vilniaus raudonàjà Kapsuko armijà. Raudonoji rusø armija ið-sivedë ið Vilniaus kalëjimo lietuvius ákaitus: V. Staðinskà, F. Bortkevièie-næ, L. Girà, kun. P. Dogelá, kun. J. Vailokaitá ir kun. M. Reiná. Per Daugpilájuos iðveþë á Smolenskà (geguþës 20 d.), ið kur jie gráþo á nepriklausomàLietuvà tik liepos 25 d.; kun. Reinys po to gráþo á Vilniø.

Lenkai Vilniuje iðþudë 54 þydus, tarp jø raðytojà A. Valterá ir apiplëðëþydø bendruomenæ pagrobdami 6 mln. rusø rubliø.

20 d. Lenkai kratë ir apiplëðë Vilniaus lietuviø vyrø gimnazijà (buv.Jurgio, dab. Ad. Mickevièiaus g. Nr. 38). Lenkø ir raudonarmieèiø susi-ðaudymo metu ji labai nukentëjo: lenkø patrankos bomba pataikë á stogàir já apdraskë, rusø ðautuvø ir kulkosvydþiø kulkos iðdauþë daugybæ langøir sugadino mokslo priemones.

20 d. Vilniuje lenkø kareiviai statë prie sienos Vilniaus lietuviømergaièiø gimnazijos mokytojà Ig. Jonynà ir grasë já suðaudysià; jo ðeimy-na iðmeldë jam gyvybæ.

20 d. Vilniuje lenkø kareiviai dienos metu apiplëðë Vilniaus lietuviøvyrø gimnazijos mokytojà J. Lanio jos bute.

22 d. Visuotinis Vilniaus lietuviø susirinkimas iðrinko Laikinàjá (I)lietuviø komitetà, kuriam pavedë ginti lietuviø teises. Komitetas iðrinkopirmininkà M. Birþiðkà (Vilniaus lietuviø vyrø gimnazijos direktoriø), vi-cepirmininkà kun. J. Tumà, sekretoriø I. Jonynà, kasininkà Pr. Maðiotà,ðiam vëliau iðvaþiavus – kun. J. Ðepetá; kiti komiteto nariai – dr. D. Alsei-ka, dr. J. Basanavièius, Br. Birþiðkienë, S. Èiurlionienë, V. Matulaitis,O. Maðiotienë ir A. Þmuidzinavièius. Ilgainiui komitetas sumaþëjo ligi 7nariø, keliems jo nariams pasitraukus á Kaunà.


22 d. Tûkstanèiai lietuviø nuo lenkø persekiojimo bëgo ið Vilniaus ánepriklausomàjà Lietuvà. Laikinasis Vilniaus lietuviø komitetas aprûpi-no juos liudijimais ir ðiaip palengvino jiems iðtrûkti ið lenkø jungo.

22 d. Vilniaus lenkø valdþia suëmë buvusá Kapsuko valdþios ðvietimokomisarà Vaclovà Birþiðkà (raðytojà Smûtkelá).

22 d. Vilniaus lenkø kareiviai, atstatæ revolverius, kratë Ant. Rucevi-èiaus butà […]. Kratos padarytos lietuviø mokytojø namuose – Jono Jony-no, Igno Janulaièio, Lozoraièio, Noreikienës, Ðirvëno, K. Glinskio ir kitø.Ásiverþæ á namus lenkø kareiviai apiplëðë lietuvá mokytojà A. Jakuèioná;suëmë gatvëje ir tardë senà lietuviø raðytojà M. Davainá-Silvestraitá. Len-kai atliko kratà menininko A. Þmuidzinavièiaus bute.

23 d. Okupacinë lenkø valdþia Vilniuje paskelbë, kad mieste ir visamekraðte valstybinë kalba yra tik lenkø kalba ir tik ji turi bûti vartojamavisose ástaigose. […]

25 d. Pasirodë Laikinojo Vilniaus lietuviø komiteto dienraðtis „Nepri-klausomoji Lietuva“, kuris, kun. J. Tumo-Vaiþganto redaguojamas, ëjo iki1919 m. pabaigos. Lenkø kareiviai darë kratas Emilijos Vileiðienës, OnosVileiðienës, Andriaus Domaðevièiaus ir kitø lietuviø namuose.

26 d. Laikinasis Vilniaus lietuviø komitetas po M. Birþiðkos pokalbiosu vyriausiuoju lenkø vyriausybës komisaru J. Osmolovskiu (Osmoùowski)nutarë paskelbti, kad lenkø kariuomenë Vilniuje ir kraðte yra okupacinë.

29 d. Lenkø kavalerijos bûrys apiplëðë Trakø rajone Musteikos sodþiø,o mokytojà Jonà Miðkiná uþdarë á ðaltàjà.

30 d. Lenkø kareiviai, ásiverþæ á Trakø apskrities Marcinkoniø gy-venvietæ, rimbais sumuðë suimtuosius Zigmà Tamulevièiø, Jonà Èes-nulevièiø ir kitus. Lenkø valdininkai kaimuose ir miesteliuoseorganizuoja lenkø mitingus, smerkianèius lietuvius ir nepriklausomàLietuvà.

Geguþës 2 d. Lenkø kariai kratë Vilniaus lietuviø gimnazijos ir jos di-rektoriaus, Laikinojo lietuviø komiteto pirmininko (M. Birþiðkos – A. L.)butà. Lenkai areðtavo dr. A. Domaðevièiø. […] Ið lietuviø „Þiburëlio“ drau-gijos lenkø þandarai pagrobë èia surinktus vaikø prieglaudai ir beturèiamsmokiniams rûbus.

3 d. Paupyje (Parieèëje, Gardino apskr.) sulenkëjæs kun. Ðimeliûnas irlenkø þandarai vertë susirinkusius á pamaldas þmones atsiklaupti prieð lenkøerelá (herbà – A. L.), kuris, girdi, iðvadavæs juos ir visà kraðtà ið lietuviøjungo. Nesiklaupæ lenkø þandarø buvo talþomi rimbais ir nubausti po50 vok. auksinø bauda.

52 LIETUVIØ TAUTA

5 d. Vilniuje lenkø policija ásakë, kad visos iðkabos Vilniuje ir kraðteturi bûti tik lenkø kalba.

7 d. Vilniuje lenkai kratë ir areðtavo Viktorijà Landsbergienæ. Kratë irsuëmë J. Samuelá, pagrobdami ið jo laikrodá, pinigus ir kt. […]

8 d. Vilniuje lenkø kariuomenë rekvizavo lietuviø „Vilijos“ fabrikà.[…]

13 d. Lenkø þandarai krëtë Lietuviø poliklinikà, atëmë ið tarnautojøpinigus, skalbinius ir visa, kà vertingesnio rado. Lenkø þandarai areðtavoPedagoginio muziejaus vedëjà J. Vabalà-Gudaitá.

15 d. Pasirodë Laikinojo Vilniaus lietuviø komiteto dienraðtis lenkøkalba „Gùos Litwy“ („Lietuvos balsas“), kuris, komiteto pirmininko M. Bir-þiðkos redaguojamas, dël lenkø valdþios persekiojimø priverstas daþnaikeisti savo vardà, kovojo ne tik ligi M. Birþiðkos suëmimo ir iðtrëmimo1922 m. sausio–vasario mën., bet dar, kitø redaguojamas, ligi tø pat metøbirþelio 1 d., kai lenkø valdþia galutinai já nustelbë ir nebedavë lietuviamsleidimo lenkiðkiems dienraðèiams spausdinti. Apie „Gùos Litwy“ lenkaiparaðë: „Labai rûpestingai redaguojamas (redagowane bardzo starannie)savo idëjinæ pozicijà iðveda ið dësnio, jog Vilnius turi bût NepriklausomosLietuvos sostinë. Lenkø atþvilgiu teorijoje siekia prieteliðko (przyjaênego)santykiø sutvarkymo ir susipratimo, bet praktiðkai nusistato nepalankiai(niechætnie), daþnai grieþtai prieðingai („wrogo“) bent kokiø lenkø þygiøatþvilgiu.“

16 d. Vilniaus lenkø þandarai, apsupæ Laikinàjá Vilniaus lietuviø komi-tetà, treèià kartà ðiurkðèiai krëtë komiteto narius ir interesantus, elgda-miesi áþûliai. Lenkai suëmë skulptoriø Petrà Rimðà ir pas já atvykusáagronomà Rimðà.

18 d. Giedraièiuose (Vilniaus apskr.) lenkø okupantai ásakë klebonuipamaldas baþnyèioje laikyti tik lenkø kalba ir uþdraudë lietuviams ir lietu-viðkai giedoti (nepaklusnius grasino suðaudyti). […]

22 d. Vyriausias Rytø þemiø lenkø komisaras Osmolovskis ásakë, kadVilniaus geleþinkeliø tarnyboje bûtø palikta dirbti ne daugiau kaip 30 lie-tuviø.

24 d. Vilniuje lenkø kareiviai nuðovë lietuvá Petrà Paèinskà (17 m.).28 d. Lenkø valdþia atmetë lietuviø blaivybës draugijos praðymà leisti

organizuoti geguþinæ, nes raðtas buvo paraðytas lietuviðkai.28 d. Kliûðèioniø parap. (Ðvenèioniø apskr.) lenkø komitetas baþny-

èioje paskelbë, jog duonos gausià tik tie, kurie pasiraðys lenkais esà. Pana-ðiai paraðai rinkti ir kitose parapijose.



Birþelio 1 d. Vilniuje lenkø kareiviai smarkiai apðaudë Lietuviø prie-glaudà.

2 d. Vilniuje lenkø kareiviai vertë þydus iðkasti palaidotus Katedrosaikðtëje sausio mën. lenkø nuþudytø darbininkø lavonus. Tuo pasipiktinopro ðalá einanti Em. Vileiðienë, bet buvo lenkø minios apstumdyta ir ap-spjaudyta, o paskum suimta kartu su Staðinskiene, kuri buvo paðaukusipolicininkà V. apginti. Uþ atsiliepimà lietuviðkai ëjusi su motina Vl. Sta-ðinskaitë gavo ið lenkø per veidà.

5 d. Vilniaus lenkø þandarai darë kratas lietuviø ástaigose: Didþiojeprieglaudoje, ten atëmë daug daiktø ir suëmë vedëjà P. Këkðtà; mokslei-viø bendrabuty, ten atëmë daug maisto produktø; Lietuviø mokslo drau-gijoje ir dr. J. Basanavièiaus bute; M. Þiþytës bute (treèià kartà, nes dargeguþës mën. 2 kartus jà krëtë). Bendrabuèio sargas Petras Umbrasas bu-vo kareiviø atskirtas nuo kitø ir sumuðtas.

6 d. Ties Ðvenèionimis slaptas lietuviø susirinkimas lenkø okupuoto-sios Lietuvos – ðiø vietø atstovø: Aðmenos, Giedraièiø, Molëtø, Inturkës,Kaltinënø, Trakø, Tvereèiaus, Daugëliðkio, Palûðës, Vydþiø, Drûkðiø, Gai-dës, Rimðës, Smaulø, Dûkðto. Susirinkimas nutarë spaudoje paskelbti, kaiplenkai persekioja lietuvius, plëðdami, plakdami, kiðdami á kalëjimus, gëdy-dami moteris, varydami baudþiavos á dvarus po 2 dienas savaitëje, draus-dami lietuviðkai kalbëti, versdami raðytis prie Lenkijos arba patys juosáraðydami; nutarë taip pat reikalauti ið Lietuvos Vyriausybës ginklø, kadpatys iðvarytø lenkus ið savo kraðto.

16 d. Lenkø kariuomenës vado J. Pilsudskio ásakymu nepriklausomojeLietuvoje ákuriama slapta lenkø karo organizacija POV (Polska organi-zacja Wojskowa – pëoviakai).

28 d. Vilniaus vyskupas J. Matulevièius aplinkraðèiu nurodë kunigams,kad pamoksluose neliestø politiniø dalykø. […] Aukðtadvaryje (Tra-kø apskr.) lenkai dvarininkai, surinkæ apylinkiø lietuvius valstieèius, bau-gino, jeigu jie nori ir toliau gyventi savo ûkeliuose, privalo pasisakyti uþLenkijà, uþ Lietuvos prijungimà prie jos.

29 d. Noèioje (Lydos apskr.) trys lenkø agitatoriai þandarø suvarytiemsvalstieèiams aiðkino, kad nepriklausoma pasiskelbusi Lietuva yra vokieèiøvaldoma, kad tik Lenkija ir lenkai yra tikrieji draugai, aiðkino valstieèiams,kad ir ðventas Petras buvæs lenkas.

Liepos 6 d. Seinuose Lietuvos Nepriklausomybës ðventë. Prakalbas sa-kë: A. Kubilius, K. Kaupas, kun. Laukaitis, kun. Juozaitis, L. Èepulis,M. Raþaitis, J. Dereðkevièius. Demonstracijoje giedamas Tautos himnas;

ALGIMANTAS LIEKIS

54 LIETUVIØ TAUTA

vëliavos su antraðtëmis: „Lai gyvuoja Seinai, Lietuvos miestas“, „Lai gy-vuoja nepriklausomos Lietuvos valstybë.“

7 d. Lenkø kariuomenë perþengë demarkacijos linijà ir puolë lietuviøsargybas Jiezno–Þieþmariø–Vievio–Kazokiðkiø kryptim. Visaip svyruoda-mi, kruvini susirëmimai pasibaigë liepos 25 d., bet atskiri puolimai (Mer-kinës, Leipalingio, Seirijø, Jiezno) ir vëliau kartojosi.

8 d. Ásiverþusi á Merkinæ (Trakø apskr.) lenkø kariuomenë lietuviø at-muðama. Pasitraukdami lenkø kareiviai suëmë kun. Ribikauskà ir kun.J. Bakðá ir visaip juos keikdami, muðdami iðsivarë á Varënà. Ir paleido tikliepos 12 d., kai lietuviai suëmë 12 Merkinës lenkø.

13 d. Atgijo Vilniaus lietuviø „Auðros“ savaitraðtis, kuris buvo susto-jæs eiti 1915 m. rugpjûèio mën. 30 d.; redaktorius kun. J. Stankevièius. At-gijæs, jis nenustojo ëjæs, kad ir priverstas keisti savo vardà, ligi pat 1928 m.lapkrièio 24 d. („Kelias“), kai jis, susiliejæs su „Vilniaus aidu“ ir „Dirva“,virto „Vilniaus rytojum“.

17 d. Molëtø valsèiaus (Vilniaus apskr.) lietuviø komitetas protestavoprieð lenkø valdþios prievarta renkamus paraðus, kad norá bûti Lenkijosvaldþioje. Bet valstieèiai protestavo ir sakë, kad norá priklausyti tik nepri-klausomai Lietuvai.

18 d. Ið Vilniaus kalëjimo lenkai perveþë á Lietuvos Brastos kalëjimàlietuvius: braiþytojà Juozà Gaiþutá, maðinistà Aleks. Gabaliauskà, stud. Me-èiø Dolobovská, Pabij. Jundzilà, Juozà Barkauskà, Kast. Atroðkà, Jonà Na-vickà, Vincà Kapèinskà, Stasá Butkevièiø, jûrin. Aleks. Buinevièiø, stud.Juozà Germanavièiø, Gust. Ðilingà ir kitus.

21 d. Vilniuje ir kraðte ávesta grieþta lenkø karo cenzûra lietuviðkaispaudai.

24 d. Ðvenèionyse lenkø organizacija „Straý Kresowa“ suorganizavo„seimelá“, á kurá ið 427 sodþiø delegatø áleido tik 53 gudus ir 142 lietuvius,o 227 pastatë „lenkus“, kurie nubalsavo savo reikalavimà prijungti tà ap-skritá prie Lenkijos prieð K. Gaigalo ir kitø lietuviø protestus. Lenkø ka-reiviai Dvareliðkyje (Ukmergës apskr.) apiplëðë ûkininkà Jonà Motiejûnà,taip pat Leipalingyje (Seinø apskr.) apiplëðë daug gyventojø, suëmë ir iðsi-varë kun. Juodvirðá.

27 d. Vilniaus lietuviø susirinkimas (O. Þebrauskaitë, M. Kubiliûtë,P. Insoda ir kiti) kreipësi á Lietuvos Vyriausybæ, praðydamas praneðti Aukð-èiausiai Versalio kongreso keturiø tarybai apie sunkià Vilniaus lietuviøpadëtá lenkø okupacijoj (kratas su plëðimu, prieglaudø ir bendrabuèiø pro-duktø rekvizavimà, suëmimus, lietuviø kunigø persekiojimà, lietuviø ðali-


nimà ið tarnybos, lietuviø kalbos persekiojimà, ketinimà atimti ið lietuviømokyklas, prieglaudas ir kitø ástaigø patalpas, lenkø valdþios organizuoja-mus mitingus prieð lietuvius).

30 d. Didþiosios Salos (Ðvenèioniø apskr., netoli Ceikiniø) lietuviai pro-testavo dël paskelbimo lenkø spaudoje neva jø pareiðkimo, jog jie norájungtis prie Lenkijos, tuo tarpu kai niekas apie tai su jais në nekalbëjo, otik lenkai suraðinëjo juos miltams, druskai, rûbams, avalynei, degtukams,þibalui gauti. Taip buvo padirbinëjami lietuviø „pareiðkimai jungtis prieLenkijos“ daugybëje vietø.

30 d. Molëtø apyl. (Vilniaus, paskui Utenos apskr.) lenkai vertë lietu-vius raðytis norint dëtis su Lenkija.

Rugpjûèio 1 d. Vilniaus apskrities lenkø teismas nuteisë atsakomàjà„Gùos Litwy“ redaktoræ Ald. Èarneckaitæ uþ Nr. 50 straipsná apie lenkøteismus 7 paroms areðto, o 88 rastuosius „Gùos Litwy“ egzempliorius nu-tarë sudeginti. Pirmoji Vilniaus lietuviø spaudos byla.

1 d. Ðirvintuose (Vilniaus, paskui Ukmergës apskr.) lenkø agentas Vil-èinskis (Wilczinski) su þandarais ir milicininkais suvarë þmones á susirinki-mà, kuriam ásakë iðrinkti 5 atstovus á Vilniø; ðiems reiksià vaþiuoti á Varðuvàir Paryþiø pareikðti reikalavimo dëtis su Lenkija.

1 d. Paðaminëj (Ðvenèioniø apskr., netoli Kaltinënø) lenkai suvarë þmo-nes á susirinkimà, kuriame agitatoriai ðaukë dëtis su Lenkija.

2 d. Balninkø miest. (Ukmergës apskr.) lenkø kareiviai ásiverþæ api-plëðë ûkininkà Steikûnà, kurá, be to, koliojo, kam kalbàs lietuviðkai.

6 d. Vilniuje pas lenkø valstybës vadà J. Pilsudská apsilankë Ðvenèio-niø ir Vilniaus apskrièiø lenkø delegacija, reikðdama tariamà „lenkø, lie-tuviø ir gudø“ valià priklausyti Lenkijai. Ðvenèioniø apskr. vardu kalbëjoSt. Leðèinskis ir O. Èertovskis, o Ðirvintø ir Giedraièiø valsè. – St. Kli-maðevska.

14 d. Ðirvintø (Vilniaus, paskui Ukmergës apskr.) lenkø þandarai su-varë þmones klausyti lenkø agitatoriaus (kun. Macejevièiaus) kurstymøprieð Lietuvà. Kas pasisakë prieð Lenkijà, buvo suimtas.

17 d. Vilniaus baþnyèiose lenkø kunigai vël agitavo þmones rinkti len-kus endekus á miesto tarybà, baidydami, jog nedalyvavæ Dievui nusidësià.

17 d. Vilniaus lenkø „liaudies tarybø“ suvaþiavimas, lenkø „Straý Kre-sowa“ („Pakraðèiø sargyba“) organizacijos agitatoriaus Vilèinskio suvary-tas, reikalavo paðalinti lietuviø kalbà ið baþnyèiø.

17 d. Aluntà (Ukmergës, paskui Utenos apskr.) lenkø kariuomenë puolëir apiplëðë.

56 LIETUVIØ TAUTA

17 d. Ðirvintuose (Vilniaus, paskui Ukmergës apskr.) lenkø kariuome-në vertë iðkabinti lenkiðkas vëliavas.

17 d. Santarvei leidus lenkams uþimti Seinus, aplinkiniai valsèiai irvisa nepriklausomoji Lietuva prieð tai protestavo. Kaune ávyko milþinið-kas protesto mitingas.

24 d. Lenkø mitingas Vilniuje reikalavo priskirti Lenkijai ir Kaunà, irsritis iki Dubysos. […] Giedraièiuose lenkai baþnyèioje neleido lietuviamsgiedoti, patys giedodami lenkiðkai „Boýe, coú Polskæ“, po to ásiverþë á kle-bonijà, suëmë klebonà Slapðèinská ir iðsiveþë á Vilniø.

24 d. Lazdijuose (Seinø apskr.) lietuviø protesto mitingas dël lenkø uþ-grobtø Seinø. Lenkai Seinuose sunaikino lietuviø ástaigas – uþdarë 9 draugijassu 1300 nariø, lietuviø berniukø ir mergaièiø gimnazijas su 223 mokiniais irpradþios mokyklà (7 vaikai), uþëmë lietuviø gimnazijas, iðvaikë Seinø pra-dþios mokyklà, iðplëðë abudu lietuviø bendrabuèius, ið lietuviø prieglaudos(apie 40 vaikø) atëmë karves ir atidavë lenkø prieglaudai, lietuviø butuosedarë daugybæ kratø. Pavyzdþiui, „Þiburio“ gimnazijos mokytojas S. Tijûnaitisligi rugsëjo 6 d. kratytas 5 kartus. Vysk. Ant. Karosas buvo laikomas namøareðte. Gatvëse draudë lietuviðkai kalbëti. Uþdarë lietuviø mokyklas Ramo-niðkëje, Kleviuose, Bubeliuose, Þagaruose, Burbiðkiuose, Lumbiuose, Skar-kiðkiuose, Radþiûnuose, Dusnyèioj, Viduginiuose, Aradninkuose, Punske,Galiniuose, Vaitakiemy, Senuose Ramonuose, ið viso 657 vaikø. Kiek vëliaulenkai dar uþdarë lietuviø pradþios mokyklas: Aukðtakalniuose, Akmeniuose,Kuèiûnuose, Pazapsiuose, Sapiegiðkiuose, Padambliuose, Lepliûnuose ir kt.

29 d. Vilniaus lenkø kariuomenës II skyriaus (kapitono Marijono Koscial-kovskio (Koscialkowski)) ir lenkø kariuomenës ryðiui su Kaunu karininkoDunino-Vonsavièiaus (Dunin-Wonsowicz) organizuojamø lenkø suokalbinin-kø – pëoviakø suëmimai Kaune. Pëoviakai ruoðësi rugpiûèio 29–30 d. padary-ti perversmà ir sudaryti Lietuvos lenkø vyriausybæ su susisiekusiu su Vilniauslenkais Prûsø lietuviu Jurgiu Aukðtuolaièiu. Dar birþelio–liepos mën. Vilniauskariuomenës vadovybë ëmë ruoðti lenkø suokalbá nepriklausomoje Lietuvoje,stengdamasi iðnaudoti demarkacijos linijos pastûmimà á lietuviø pusæ, suor-ganizavo per 2 mënesius smarkiausià lenkø spaudos puolimà prieð lietuvius iriðbandë savo jëgas puldama Seinus. Nepaisydama suëmimø, rugsëjo mën.pëoviakø (POW) organizacija toliau ruoðësi perversmui, Vilniaus lenkø karovadovybës pamokoma. Kaiðiadoriø–Þasliø pafrontëje buvo dar organizuoja-mi lenkø ðauliai („Strzelcy nadniemeñskie“). […]

Rugsëjo 1 d. Vilniuje organizuotas lenkø mitingas, kuriame reikalautaið savo okupacinës valdþios iðvyti visus lietuvius ið Vilniaus ir jo kraðto.



6 d. Vilniuje ávyko lenkø rinkimai á miesto tarybà, kuriuose lietuviaiatsisakë dalyvauti.

13 d. Lenkø valdþios ðelpiamos ir remiamos Vilniaus lenkø organizaci-jos „Straý Kresowa“ („Pakraðèiø sargyba“) suorganizuotø lenkø „liaudiestarybø“ delegacija, Lydos daktaro Harnevièiaus (Harniewicz) vadovaujama,aplankë Varðuvos ministerius, praðydama greièiau ájungti Vilniaus kraðtà áLenkijà. Ministeriai pasisakë pripaþástà delegacijà tikra Vilniaus kraðtogyventojø valios reiðkëja.

14 d. Vilniaus lenkø „liaudies tarybos“ delegacija susitikime su lenkøvyriausiu Rytø þemiø komisaru J. Osmolovskiu reikalavo, kad Vilnius ir jokraðtas bûtø kuo greièiau ájungti á Lenkijà. […]

17 d. Ta pati Vilniaus lenkø „liaudies taryba“, bet pasivadinusi Vil-niaus kraðto lietuviø delegacija, nuvykusi á Paryþiø, reikalavo, kad Vilniusir jo kraðtas bûtø sujungtas su Lenkija.

20 d. Lenkø okupacinë valdþia atëmë ið Vilniaus lietuviø gimnazijosrûmus. Teko mergaièiø gimnazijà perkelti á berniukø gimnazijos rûmus.Gelvonuose (Vilniaus apskr.) lenkø þandarai konfiskavo visà lietuvio kle-bono Buivio turtà ir já patá iðveþë á Vilniø, á kalëjimà.

24 d. Seinuose lenkai sudegino lietuviø gimnazijoje, bendrabuèiuose irkitose ástaigose buvusias lietuviðkas knygas. Suëmë daugelá lietuviø, tarpjø kunigus Savickà ir P. Dvaranauskà ir visus iðvarë á Suvalkus. Vilniausapskrities lenkø komisaras K. Nedzialkovskis (Nedzialkowski) uþdraudëlietuviams ásteigti savo klubà. […]

Lapkrièio 13 d. Vilniaus lietuviø gimnazijos direktorius M. Birþiðkalenkø nubaustas 300 rub. pabauda uþ tai, kad spalio 18 d. surengë gimna-zijos sukaktuviø paminëjimà. Punske (Suvalkø apskr.) lenkai suëmë ir uþ-darë á kalëjimà 9 mën. Geleþytæ ir Didþiulytæ uþ tai, kad atsiveþë ið Kaunolietuviðkø laikraðèiø. […]

Gruodþio 1 d. Á Vilniaus universitetà leista priimti tik 6 lietuvius stu-dentus.

8 d. Þelvos (Ukmergës apskr.) lietuviø mokyklà uþëmë lenkø kariuo-menë, iðvaikiusi mokinius ir mokytojus.

11 d. Lenkø þandarø ir agitatoriø suvarytas Vilniaus apskrities „kai-mieèiø suvaþiavimas“ „lenkø, lietuviø ir gudø vardu“ turëjo nubalsuoti len-kø pareiðkimà, jog jie norá bûti prijungti prie Lenkijos, taip pat ir laiðkàVilniaus vyskupui J. Matulevièiui, kad jis ið kraðto parapijø paðalintø lietu-vius kunigus: Navická, Buivá, Bertulá, Èibà, Sodûnà, Slabðèinská, Jakavoná,Matevièiø, Bandzevièiø, Michnevièiø ir kitus. […]

ALGIMANTAS LIEKIS

58 LIETUVIØ TAUTA

15 d. Suvalkuose lenkø þandarai suëmë 18 apylinkiø lietuviø seniûnusir, atsivaræ á Suvalkus, grasindami suðaudymu, vertë prisiekti iðtikimybæLenkijai. Bet jiems atsisakius buvo uþdaryti á kalëjimà. […]

30 d. Seinuose keliasdeðimt ginkluotø lenkø, ásiverþæ pas vyskupo at-stovà kun. kanaun. Grigaitá, grasindami reikalavo, kad jis iðkeltø ið Seinøvisus lietuvius kunigus. Lenkø valdþia Vilniuje ásteigë „Komitetà Kaunolenkø teisëms ginti“ (Komitet Obrony Praw Plaków w Kowieñszczyznie –KOPK), kuris vietoj atskleistos POV (pëoviakø) turëjo organizuoti sukili-mus nepriklausomoje Lietuvoje, sudaryti sàlygas lenkø kariuomenës ási-verþimui, taip pat pasaulyje visaip menkinti nepriklausomà Lietuvà.

1920 m.Sausio 1 d. Grupë ginkluotø lenkø uþpuolë lietuviø mokykloje vakarë-

lá, þiauriai sumuðë daugelá mokytojø ir mokiniø vien uþ tai, kad kalbëjo irdainavo lietuviðkai.

5 d. Ðirvintø valsèiaus (Vilniaus apskr.) lietuviai ágaliotiniai pasiraðëprotesto aktà prieð tariamai visø lenkø „kaimieèiø suvaþiavimà“ gruodyjeir tariamai jame priimtà nutarimà ásijungti á Lenkijà, taip pat protestà dëllietuviø kunigø iðkëlimo. Ágaliotiniai árodinëjo, kad niekas nebuvo renka-mas á tà „suvaþiavimà“ ir niekam niekas ágaliojimø nedavæs.

11 d. Á Kaunà atvyko lenkø okupuotø Lietuvos kraðtø lietuviø delegacija(26 valsèiø 12 ágaliotiniø, o kitø valsèiø ágaliotiniams nepavyko pereiti demar-kacijos linijos), kuri Lietuvos Vyriausybei ir Santarvës atstovams iðdëstë lenkøvaldþioj atsidûrusiø lietuviø skriaudas ir praðë iðvaduoti ið nelaisvës.

20 d. Vilniaus lenkø cenzûra neleido lietuviø laikraðèiui lenkø kalba„Echo Litwy“ praneðti, jog Lietuvos Valstybës Taryba paskelbë Steigiamo-jo Seimo rinkimus. Mat lenkai ruoðë tuo metu ir laukë Kaune riauðiø.

24 d. Á Vilniø atvyko Popieþiaus atstovas Lietuvai, vizitatorius arkivys-kupas (vëliau Popieþius) Rafis (Raffi), kuriam lenkai visaip stengësi ðmeiþtilietuvius ir nepriklausomà Lietuvà.

Vasario 5 d. Valkininkø (Trakø apskr.) parapijoje (apie 6000 lietuviø)protestavo prieð lenkø reikalavimà, kad Vilnius ir jo kraðtas bûtø prijung-tas prie Lenkijos.

9 d. Tauragnø miestelyje (Utenos apskr.) lenkø kareiviai, ásiverþæ á lie-tuviø vestuves, smarkiai sumuðë visus vestuvininkus.

10 d. Liubave (Marijampolës apskr.) lenkø kareiviai suëmë ir smarkiaisumuðë 2 þydus, kurie veþë á nepriklausomà Lietuvà daugybës Suvalkømiesto pilieèiø reikalavimà Santarvës atstovams, kad Suvalkai – tai nuo


amþiø lietuviø kraðtas ir jis turi priklausyti tik nepriklausomai Lietuvai.Lenkai atëmë ið þydø tà Suvalkø kraðto þmoniø reikalavimà.

16 d. Lenkø valdþia neleido Vilniaus lietuviø spaudai, taip pat susirin-kimuose paminëti 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybës Akto dvejø me-tø ðventës. Bet Vilniaus lietuviø visuomenë paþymëjo tà sukaktáÐv. Mikalojaus baþnyèioje. M. Birþiðka priminë apie to ávykio svarbà, bu-vo pasveikintas dalyvaujantis dr. J. Basanavièius ir kiti.

22 ir 23 d. Kaune buvo sukilusi lenkø ir bolðevikø agentø pakurstytakareiviø dalis. Lenkø kariuomenë tam ávykiui ruoðësi nuo pat vasariomën. pradþios, grupuodamasi Vilniaus ir Seinø pafrontëje ir laukdamasukilimo vasario 16 d. Lietuvos Vyriausybei sukilimà numalðinus, lenkøvaldþia neleido Vilniaus lietuviø spaudai bent kà apie sukilimà raðyti irgriauti lenkø spaudos skleidþiamus apie já melus.

28 d. Kulniðkiø sodþiuje (Vilniaus apskr.) lenkø kareiviai primuðë lietu-vá valstietá F. Èiþiûnà ir dar keletà ir iðsivarë kitus 11 (9 vyrus ir 2 moteris).

29 d. Þelvos baþnyèioje (Vilniaus apskr.) lenkø kareiviai ëmë ðaudyti,kunigui pradëjus pamokslà sakyti lietuviðkai.

Kovo 1 d. Vilniuje pasirodë susidëjusio su lenkais (buvusio POV sukili-mo Kaune dalyvio – A. L.) Prûsø lietuvio J. Aukðtuolaièio lenkø valdþiospinigais leidþiamas dvisavaitinis laikraðtis lenkø ir lietuviø kalbom „Suvie-nytoji Lietuva“, kuri reikalavo „plaèios Lietuvos“, susidëjusios su lenkais, irðmeiþë Lietuvos Vyriausybæ ir lietuviø veikëjus. Apie tà laikraðtá lenkø val-dþia neleido Vilniaus lietuviams nieko raðyti, net jo puolimø atremti.

14 d. Po ilgesnës ramybës lenkø kariuomenë vël pradëjo puldinëti ne-priklausomà Lietuvà pagal demarkacijos linijà Turmanto–Kalkûnø ir Uk-mergës kryptimis. […]

19 d. Ðvenèioniø baþnyèioje lenkai neleido lietuviams lietuviðkai gie-doti ir uþtraukë Lenkijos himnà. Kità dienà vietinë lenkø valdþia áteikëkunigui raðtà grasindama kalëjimu, jeigu jis pamokslus dar sakys lietuvið-kai ir leis lietuviams giedoti.

26 d. Fermos vienkiemy (Zarasø apskr.) lenkø kareiviai nuþudë lietuvávalstietá Petkelá, jo þmonà ir 2 jø vaikus ir pagrobë visà jø turtà.

27 d. Daugiau kaip 2000 Viðtyèio (Vilkaviðkio apskr.) gyventojø pri-ëmë nutarimà, kurá pasiraðë didþioji dalis susirinkusiøjø, jog Viðtytis ir joapylinkës, kaip ir Vilnius ir jo kraðtas, turi priklausyti tik nepriklausomaiLietuvai. Susirinkusius lietuvius puolë lenkø kariuomenë, kuri ëmë ðaudy-ti á minià, dauþyti ðautuvø buoþëmis. Per 100 lietuviø – susirinkimo dalyviøbuvo lenkø suþeisti ar sumuðti.

60 LIETUVIØ TAUTA

Balandþio 6 d. Lietuvos Vyriausybei Kaune áteiktas Viðtyèio valsèiauslietuviø (su beveik 1000 paraðø) praðymas iðvaduoti juos nuo lenkø oku-pantø jungo.

18 d. Vilniaus lietuviai nutarë nedalyvauti balandþio 19 d. lenkø val-dþios organizuojamose iðkilmëse, skirtose paminëti iðvadavimo nuo Rau-donosios armijos metinëms. Á iðkilmes atvyko ir Lenkijos virðininkasJ. Pilsudskis. […]

Geguþës 3 d. Lenkai ðventë Lenkijos seimo 1791 m. geguþës 3 d. kon-stitucijos paminëjimà. Kadangi ta konstitucija galutinai panaikino Lietu-vos savarankiðkumà, tai tame minëjime lietuviai atsisakë dalyvauti.

14 d. Viðtytyje, Viþainiuose, Liubave ir kituose Pietø Lietuvos pafron-tës rajonuose lenkai gaudë lietuviø jaunuolius á savo kariuomenæ.

14 d. Á Kaunà atvyko Vilniaus lietuviø delegacija Steigiamojo Seimopasveikinti: dr. J. Basanavièius, M. Birþiðka, kun. K. Èibiras, Teof. Juod-valkis. Vievyje jie buvo lenkø iðkratyti ir tyèiomis ávesti á lietuviø apðaudo-mà geleþinkelá. Birþiðka ir Èibiras gráþo geguþës 21 d., dr. Basanavièiusliko nepriklausomoje Lietuvoje ilgesná laikà, o Juodvalkis, kuris gráþo vë-liau uþ Birþiðkà ir Èibirà, begráþtantis lenkø buvo suimtas.

15 d. Kaune Steigiamojo Seimo atidarymas. Atidaryme dalyvavo Vil-niaus kraðto delegacija, kuri Vilniaus lietuviø vardu raðtu pasveikino Sei-mà. Vilniaus lenkø cenzûra neleido „Echo Litwy“ ðio pasveikinimo ið Kaunolaikraðèiø pakartoti. Steigiamojo Seimo ágaliotas, Seimo pirmininkasA. Stulginskis á pasveikinimà atsakë raðtu, spaudoje paskelbtu geguþës 28 d.Vilniaus lietuviø delegacija dalyvavo visose iðkilmëse, skirtose Steigiama-jam Seimui paþymëti. Vilniuje lenkø uþpulta lietuviø eisena á Ðv. Mikalo-jaus baþnyèià, kur vyko pamaldos, skirtos Steigiamojo Seimo Kauneatidarymui.

Birþelio 12 d. I Vilniaus vyrø (lietuviø) gimnazijos abiturientø IVlaidos iðleistuvës. Gimnazijà baigë Pr. Baranauskas, Jur. Domaðevièius,Al. Lapinas, Mar. Latvytë, Ant. Minkevièius, Myk. Remeika, Vyt. Valterisir Em. Valterytë. Á gimnazijos vedëjo M. Birþiðkos prakalbà atsakë V. Val-teris.

27 d. Vilniaus lietuviø organizacijos atsisakë dalyvauti Dievo Kûno ðven-tës procesijoje, kurioje lenkai ëjo tik su Lenkijos vëliavomis ir lenkiðkomisgiesmëmis.

Liepos 3 d. Lenkø kariuomenei pralaimint rusø bolðevikø Raudonajaiarmijai, Vilniaus lenkø laikraðèiai pirmà kartà po okupacijos nepaskelbëlietuvius ir Lietuvà niekinanèiø straipsniø.



4 d. Spaudþiama rusø armijos ir Santarvës valstybiø, Lenkija pagaliausutiko pripaþinti Lietuvos valstybæ de facto bijodama, kad Lietuva nepultøjos drauge su rusais. Lenkø valdþios nurodymu Vilniuje lenkai atëmë iðlietuviø namus, kuriuose buvo lietuviø gimnazija, mokytojø seminarija,aukðtojo mokslo kursai, o kituose – lietuviø moksleiviø bendrabutis, tre-èiuose – lietuviø poliklinika ir kt.

5 d. Lenkø valdininkai pradëjo slaptai kraustytis ið Vilniaus.6 d. Lenkø kariuomenë, spaudþiama rusø raudonarmieèiø, pradëjo

trauktis ið jos okupuotø Lietuvos Rytø. Kaune Lietuvos þvalgyba suëmë20 lenkø karininkø, priklausiusiø antilietuviðkai slaptai lenkø organizaci-jai „Nemuno ðauliai“ („Strzelcy nadniemeñskie“), turëjusiø tikslà nuvers-ti Lietuvos Vyriausybæ ir Lietuvà prijungti prie Lenkijos.

9 d. Raudonoji armija iðvijo lenkus ið Ðvenèioniø. Lietuva atgavo Tau-ragnus, Kuktiðkes, Skudutiðká, Alantà, Ðirvintas, Ðeðuolius. Traukdamiesilenkø kareiviai ir jø rëmëjai plëðë lietuviø valstieèius, sumuðë daugybæ lie-tuviðkai kalbanèiøjø, nuþudë þydà. Punsko apylinkëse lenkai suëmë tëvus,kuriø vaikai buvo stojæ á Lietuvos kariuomenæ, daugelá jø sumuðë ir uþdarëá kalëjimà.

9–10 d. Virð Vilniaus skraidë Lietuvos lëktuvai. Gyventojai juos sveiki-no. Lietuvos kariuomenë iðvadavo nuo lenkø Linkmenø, Kernavës, Mus-ninkø ir kitas gyvenvietes netoli Vilniaus. Visur gyventojai jà sutikdavo sugëlëmis ir dþiaugsmo aðaromis.

13 d. Lietuvos kariuomenë iðvadavo Vievá, Maiðiagalà ir daug kitø lie-tuviø gyvenvieèiø. Traukdamiesi lenkai daug kur paliko civiliais perrengtøsavo kareiviø, kurie apðaudë lietuvius, tarsi tai bûtø vietiniø gyventojø pa-siprieðinimas dël jø sugràþinimo Lietuvai. Bet vietos gyventojai Lietuvoskariuomenei padëdavo atskleisti tuos lenkø banditus.

14 d. Lenkø kariuomenë, daug kur prieðindamasi Lietuvos kariuome-nei, be mûðiø atidavë Vilniø bolðevikinës Rusijos kariuomenei.

15 d. Lietuvos kariuomenë atsiëmë Nemenèinæ, Lentvará ir áþengë áamþinàjà lietuviø sostinæ Vilniø. Lietuviai, gudai, þydai sveikino iðvaduo-tojus, daug kur iðkëlæ lietuviðkàsias Trispalves vëliavas. Vilniuje pradëjoveikti lietuviø komendantûra, vadovaujama kap. Vlado Kurkausko.

16 d. Lietuvos kariuomenë atsiëmë ið lenkø Merkinæ, Varënà, Marcin-konis ir kitas gyvenvietes. Kaune vyko didþiulës lietuviø manifestacijos dëlVilniaus ir jo kraðto atgavimo. Lietuvos kariuomenë iðvadavo nuo lenkøokupantø Seinus.

22 d. Á Laikinàjá Vilniaus lietuviø komitetà atvyko Vilniaus þydø

ALGIMANTAS LIEKIS

62 LIETUVIØ TAUTA

bendruomenës atstovai dr. Jok. Vygodskis (buvæs Lietuvos Valstybës Ta-rybos narys) ir rabinas Rubinðteinas, þydø demokratø partijos atstovas dr.C. Ðabadas ir sionistø partijos atstovai Ðeskinas ir Ðpiro, kurie pareiðkë Vil-niaus þydø dþiaugsmà Lietuvai ið lenkø Vilniø atsiëmus ir norà dirbti Lietu-vos naudai, praðydami apie tai praneðti Steigiamajam Seimui ir Vyriausybei.

30 d. Lietuvos kariuomenë iðvadavo nuo lenkø Suvalkus. Èia ávykodidþiulis mitingas. Jo dalyviai reikalavo, kad miestas ir jo kraðtas greièiaubûtø ájungti á nepriklausomos Lietuvos sudëtá.

Rugpjûèio 5 d. Paberþëje suvaþiavæ Nemenèinës, Maiðiagalos, Paber-þës, Giedraièiø, Musninkø, Rieðës, Bistricos ir kitø Vilniaus kraðto gyven-vieèiø virðaièiai paskelbë bendrà pareiðkimà, kad drauge su visais kraðtoþmonëmis dþiaugiasi iðvadavimu ir yra pasiryþæ dirbti nepriklausomos Lie-tuvos labui.

6 d. Lietuvos Steigiamasis Seimas Kaune ratifikavo Lietuvos ir Rusi-jos Taikos sutartá, pasiraðytà liepos 12 d. Maskvoje, pagal kurià Vilnius,Suvalkai ir visa kita Rytø Lietuva buvo pripaþinta kaip neatskiriamos ne-priklausomos Lietuvos valstybës dalys. Vilniuje Lietuvos ir Rusijos kariuo-meniø vadovybiø atstovai pasiraðë sutartá, pagal kurià rusø kariuomenëiki rugpjûèio 9 d. turëjo palikti Ðvenèionis, iki rugsëjo 1 d. – Vilniø, po to –Lydà, Gardinà ir kitas Rytø Lietuvos gyvenvietes.

12 d. Vilniaus komunistai suëmë per 100 gyventojø (prieð tai, rugpjû-èio 10 d., septynis suðaudë). Lietuvos atstovai pareiðkë Rusijos vyriausybeigrieþtà protestà dël Lietuvos pilieèiø areðtø ir þudymo.

14 d. Vilniuje pradëjo darbà Lietuvos Vyriausybës ágaliotiniai: I. Jo-nynas – Vidaus reikalø ministerijos, Z. Þemaitis – Ðvietimo ministerijos,V. Matulaitis – Finansø, pramonës ir prekybos ministerijos, J. Penkaitis –Susisiekimo ministerijos, K. Rièkus – Þemës ûkio ir valstybës turtø ministe-rijos.

16 d. Aðmenoje ávyko didelis mitingas. Jo dalyviai áteikë Lietuvos vi-daus reikalø ministerijos ágaliotiniui I. Jonynui ir Vilniaus komendantuipraðymà prijungti Aðmenà ir jos apskritá prie Lietuvos, ásteigti kraðte lie-tuviðkø mokyklø, kursø, kad nemokantys lietuviðkai galëtø greièiau „su-gráþti prie savo protëviø kalbos“.

25 d. Rusø kariuomenë pradëjo trauktis ið Vilniaus. Mieste ir apskrity-je valdþià Lietuvos Vyriausybës vardu perëmë Lietuvos kariuomenës ka-pitonas, Vilniaus komendantas Vl. Kurkauskas.

26 d. Vilniuje 8 val. vakaro Gedimino pilies bokðte vël iðkelta nepri-klausomos Lietuvos vëliava (pirmà kartà ji buvo iðkelta 1919 m. sausio


1 d.). Lietuvos kariuomenë Naujosios Vilnios stotyje ið raudonarmieèiøtraukinio iðlaisvino 62 suimtuosius, kuriuos mëginta iðgabenti á Rusijà (ki-tà dienà dar buvo iðvaduoti 43 bolðevikø suimti).

27 d. Lietuvos kariuomenë iðvadavo Augustavà, Eiðiðkes ir kitas Piet-ryèiø Lietuvos lietuviø gyvenvietes.

28 d. Á Kaunà atvyko Lenkijos valdþios atstovai pulkininkas Mackevi-èius ir poruènikas Romeris tartis dël fronto prieð bolðevikus. Gardino ir jokraðto gyventojai atsiuntë savo atstovus á Kaunà praðyti Lietuvos Vyriau-sybës atsiøsti pagalbon Lietuvos kariuomenæ prieð rusus ir lenkus.

29 d. Vilniuje Auðros Vartuose pirmà kartà lietuviðkai laikytos pamal-dos Lietuvos kareiviams. Lietuvos Vyriausybë Vilniaus miesto valdybos(magistrato) vadovu (burmistru) paskyrë advokatà Juozà Kymantà.

30 d. Kalesninkuose (Lydos apskr.) susirinkæ kraðto inteligentai ið No-èios, Rodûnës, Dubièiø, Kabeliø, Merkinës, Perlojos, Varënos, Druskinin-kø, Valkininkø, Eiðiðkiø ir kitø parapijø nutarë visur ásteigti lietuviðkasmokyklas, o Varënoje – lietuviø gimnazijà. Lenkijos virðininkas J. Pilsud-skis ásakë savo majorui Koscialkovskiui ir kitiems rengtis Vilniaus kraðtopuolimui, sudaryti tam puolimui atskirus karinius dalinius ið pëstininkø,kavalerijos ir artilerijos.

Rugsëjo 1 d. Keleriopai gausesnei Lenkijos kariuomenei puolant Lie-tuvos kariai savanoriai buvo priversti atsitraukti nuo Suvalkø–Seinø ikiSipliðkiø–Punsko–Barþininkø gynybos linijos.

4 d. Lenkijos uþsienio reikalø ministras Grabskis (Grabski) Paryþiujeuþsienio ðaliø atstovams pareiðkë, jog Lenkija nepretenduoja á Vilniø ir jokraðtà.

9 d. Sovietø Rusija ratifikavo savo sutartá su Lietuva (1920 m. liepos12 d.), pripaþindama nepriklausomos Lietuvos neatskiriama dalimi visàRytø Lietuvà su Vilniumi, Gardinu, Suvalkais, Augustavu.

11 d. Aðmenos gyventojai kreipësi á Lietuvos Vyriausybæ praðydami ásteigtiAðmenoje lietuviø gimnazijà, organizuoti kraðte lietuviø kalbos kursus.

24 d. Lenkijos kariuomenë okupavo Gardinà.26 d. Á Vilniø persikëlë Lietuvos susisiekimo ministerija, taip pat Vo-

kietijos, Estijos atstovybës prie Lietuvos Vyriausybës. Savo darbà pradëjoLietuvos Vyriausybës paskirta Vilniaus apskrities virðininko tarnyba.

29 d. Lietuvos þvalgyba, padedama kariuomenës, suëmë Vilniuje siau-tusiø 20 lenkø banditø gaujà. Vilniuje ávyko pirmasis Lietuvos MinistrøKabineto posëdis, pirmininkaujamas Ministro Pirmininko dr. K. Griniaus,jame dalyvavo visi Lietuvos ministrai.

64 LIETUVIØ TAUTA

Á Vilniø persikëlë Lietuvos teisingumo ministerija ir Prancûzijos kon-sulatas. Ið Vilniaus á Suvalkus iðvaþiavo Lietuvos delegacija tartis su len-kais dël karo nutraukimo.

Spalio 3d. Lenkijos kariuomenë uþgrobë Varënà, kurià lietuviai iðva-davo kità dienà.

7 d. Lietuvos ir Lenkijos delegacijos pasiraðë Suvalkø sutartá, kuria Lie-tuvos pusëje paliekama Merkinë, Lenkijos – Varënos stotis ir vedama persky-rimo linija per Lydos aps. Eiðiðkes–Bastûnus. Tuo bûdu Vilnius liko Lietuvai.Sutartá pasiraðë lenkø delegacijos pirmininkas Lukasevièius (Lukasiewicz),plk. Mackevièius (Mackiewicz) ir kiti jos nariai ir Lietuvos delegacijos – di-rekt. B. Balutis, gen. Katchë ir kiti. Tà paèià dienà Pilsudskio ásakymu nuorugpjûèio mën. pabaigos majoro Koscialkovskio organizuojama „operacinëgrupë“ (363 ir 201 pëstininkø pulkai, 216 artilerijos pulkas, mjr. Lozinskio(Ùozinski) ir mjr. Streleckio (Strelecki) raiteliai), gen. Þeligovskio ásakyta irmjr. Koscialkovskio vedama, ëmë þygiuoti per Rûdninkø girià Vilniaus link.

8 d. Lietuvos Vyriausybë, gavusi þinià apie Lenkijos pradëtà invazijà,nepaisant Suvalkø sutarties, papraðë Santarvës misijos Vilniuje atstovø per-imti á savo rankas jo valdymà – gubernatoriaus ir komendanto pareigasprisiëmë prancûzø atstovas plk. Rebulis (Reboul), jo padëjëjai – dr. J. Ðaulysir T. Vrublevskis.

9 d. Vilniø ir jo kraðtà okupavo Lenkijos virðininko J. Pilsudskio ásaky-mu gen. L. Þeligovskio vadovaujama kariuomenë. Lenkai, uþgrobæ Vil-niø, ypaè ëmë smurtauti prieð þydus – pirmàjà dienà 30 jø nuþudë. Ið visogelbëdamiesi nuo lenkø grobikø smurto ið kraðto pabëgo arti 50 000 þydø.Lenkø kariuomenë apiplëðë daugelio lietuviø namus ir butus.

10 d. Vilniaus lietuviai iðsirinko Laikinàjá Vilniaus lietuviø komitetà:Pr. Augustaitá – pirmininku, Br. Birþiðkienæ – vicepirmininke, dr. J. Auge-vièiø – sekretoriumi, kun. J. Ðepetá – kasininku, nariais – ið Rusijos sugrá-þusius: Viktorà Birþiðkà, Andriø Rondomanská, S. Jackevièiø ir kitus. Lenkøkariuomenë okupavo Ðvenèionis.

14 d. Okupanto L. Þeligovskio valdþia Vilniuje ávedë lietuviø spaudai karocenzûrà, rekvizavo spaustuvæ „Promien“, kurioje spausdinti lietuviø leidiniai.

16 d. Lenkai uþgrobë Valkininkus (Trakø apskr.), suëmë daug lietuviøkunigø – kaip Rûdiðkiø klebonà Þemaitá. Já smarkiai sumuðë.

Lapkrièio 16 d. Giþûnø sodþiuje (Trakø apskr.) lenkai suëmë 26 lietu-viø valstieèius, juos sumuðë uþ tai, kad lietuviðkai kalbëjo.

19 d. Lieponiø kaime (Trakø apskr.) lenkai plëðë lietuvius, o paskui pade-gë jø sodybas. Panaðiai elgësi Punske, kur suðaudë lietuvá Jonà Murauskà.



21 d. Lietuvos kariuomenë sumuðë lenkø kariuomenæ prie Ðirvintø irGiedraièiø.

23 d. Vilniuje, pabëgus ið nelaisvës lietuviø kareiviams, lenkai suëmëLaikinojo Vilniaus lietuviø komiteto narius ir lietuviø gimnazijos mokyto-jus Bronislavà Birþiðkienæ ir Viktorà Birþiðkà, taip pat mokytojà St. Kai-riûkðtá, gimnazijos raðtininkà T. Aleknavièiø, 9 gimnazijos mokinius, 2Mokytojø kursø klausytojus ir bendrabuèio sargà, ið viso 16 asmenø, ap-kaltinæ juos padëjus kareiviams pabëgti. Juos varë dienà gatvëmis, apsupækareiviais, kurie suimtuosius koliojo. Kai kurie jø iðsëdëjo kalëjime po ke-letà mënesiø.

Gruodþio 2 d. Vilniuje, gatvëje, lenkø kareiviai sulaikë Viktorà Birþiðkà,já iðkratë, apdauþë ðautuvø buoþëmis ir, kiek palaikæ daboklëje, paleido.

5 d. Vilniaus lietuviø didþiàjà prieglaudà lenkai kratë treèiàjá kartà,suëmë gimnazijos mokinius A. Aleksandravièiø, V. Èeèetà ir V. Kauzà irtik po keleto dienø paleido.

7 d. Lenkø þandarai Vilniuje jau kelintà kartà suëmë mokytojus Bro-nislavà Birþiðkienæ, Viktorà Birþiðkà ir St. Kairiûkðtá, juos iðsivarydami iðpamokø lyg kokius didþiuosius nusikaltëlius. Keletà valandø palaikæ nuo-vadoje uþrakintus paleido.

8 d. Lenkø karinis dalinys, staiga ásiverþæs á Varënà, apiplëðë daugelágyventojø ir vël pasitraukë. Suimta Vilniaus lietuviø veikëja Emilija Vileiðienë,

Vilniaus ir jo kraðto okupantø vadas gen. L. Þeligovskis Vilniuje (1920 m.).

ALGIMANTAS LIEKIS

66 LIETUVIØ TAUTA

60 m. amþiaus, ir lietuviø vaikø prieglaudos vedëja Obuchauskaitë. E. Vi-leiðienë kalëjime iðlaikyta iki 1921 m. sausio 24 d. taip ir nepateikus jokiøkaltinimø.

27 d. Laikinasis Vilniaus lietuviø komitetas nutarë, kad Vilniaus ir kraðtolietuviai boikotuotø lenkø skelbiamus rinkimus á Vilniaus seimà.

1921 m.Sausio 22 d. Vilniaus lietuviø gimnazijos mokytojai pareiðkë protestà

okupacinei lenkø valdþiai dël nuolatinio lenkø þandarø ir kareiviø lietuviømokytojø ir mokiniø areðtø, persekiojimo.

Kalesninkuose (Lydos apskr.) mokyklø inspektorius lenkas J. Vosis uþ-darë lietuviø mokyklà, kurià perdavë lenkams su visu jos turtu. Buvo uþ-daryta ir daug kur kitur lietuviø mokyklø.

Vasario 16 d. Vilniaus lietuviø visuomenë atðventë Lietuvos nepriklau-somybës paskelbimo 3 metø sukaktuves. Ta proga Ðv. Mikalojaus baþny-èioje vyko iðkilmingos pamaldos. Lietuviø gimnazijoje kun. M. Reinysperskaitë praneðimà apie Lietuvos kelià Nepriklausomybën, taip pat kal-bëjo vysk. J. Matulevièius, dr. J. Basanavièius, J. Kairiûkðtis, Tautø Sàjun-gos Kontrolës komisijos atstovai – ispanas Uskianis, japonas Tsu-Tsi,advokatas – T. Vrublevskis ir daugelis kitø.

1921 m. kovo 18 d. Ðirvintose lenkø nukankinti lietuviø kareiviai: 1 – Kazys Raupis,2 – A. Gucaitis ir 3 – A. Kurila.


30 d. Ið Ceikiniø (Ðvenèioniø apskr.) lietuviø mokyklos lenkø þandaraipagrobë visus baldus, kad lietuviai vaikai neturëtø kur mokytis. Panaðiaipasielgë lenkai Lydos ir kitose apskrityse.

Kovo 1 d. Aviþoniø kaime (netoli Ðirvintø, neutralioje juostoje), lenkøulonai apiplëðë Ðirvintø vikarà kun. Juozà Mincevièiø ir, nusivaræ já á mið-kà, pririðo prie medþio ir pareikalavo ið aplinkiniø gyventojø sumokëti jiems5000 zlotø, prieðingu atveju kunigà suðaudysià. Þmonës surinko reikalau-jamà lenkø plëðikø – ulonø sumà uþ kunigo gyvybæ.

11 d. Kirkuèiuose (Ðvenèioniø apskr.) lenkø policininkai vidury dienosásiverþë á lietuviø mokyklà, iðvaikë mokinius, areðtavo mokytojà, o po tosusikrovæ á veþimus visà mokyklos turtà, iðvaþiavo. Po keleto dienø ið kalë-jimo mokytojà paleido.

17 d. Prie Jauniûnø sodþiaus (Ðirvintø apyl.) lenkø policininkai labaiþiauriai nukankino Zibalø koplytëlës kun. K. Lajauskà uþ tai, kad jis nepa-kluso lenkø reikalavimams ir pamokslus sakë lietuviðkai. Tuos lenkø bu-delius 1926 m. rugpjûèio mënesá teismas tenubaudë tik 8 mënesius kalëti.

Apie tà lenkø nusikaltimà vëliau „Mûsø Vilnius“ (1929, Nr. 4) raðë:„Daug lietuviø, bekovodami su lenkø banditais, þuvo, daug aukø nuþudëlenkø imperializmo tarnai. Mes puikiai þinome, kaip lenkai moka sukti,apgaudinëti ir lauþyti paþadus, todël daþnai jiems pavyksta apdumtipasauliui akis ir savo aukas paslëpti. Pilsudskio klapèiukai stengësipasirodyti kilnûs, ir nenuostabu, kad jø banditiðki þygiai liks neiðaiðkinti,paskæs amþiams paslaptingumo bangose. Tarp padëjusiø galvà lenkønaguose yra kun. Kazimieras Lajauskas, gimæs Ðeðuoliø valsèiuje, Ukmergësapskrityje. Baigæs Vilniaus kunigø seminarijà, kunigavo Ðvenèionyse,Ceikinëje, vëliau ástojo á Liublino universitetà. Dël silpnos sveikatos mokslànutraukë ir apsigyveno prie Zybalø baþnyèios Ðirvintø apylinkëje.Ðvenèionys okupuotoje Lietuvoje, po Vilniaus, antras þymesnis lietuviø

Kun. Kazys Lajauskas, 1921 m. kovo 17 d. ties Jauniûnø kaimu (Ðirvintø apyl.) lenkøðovinistø þiauriai nuþudytas, o 1921 m. balandþio 27 d. rastas ir iðkastas.

68 LIETUVIØ TAUTA

kultûros centras. Kun. Lajauskas kapelionavo lietuviø gimnazijoje, rûpinosilietuviø prieglauda, kurià lenkai iðvaikë, dirbo lietuviø kultûrinëseorganizacijose, rûpinosi tautinës sàmonës ugdymu ir t. t. Kunigas kovojosu okupantais dël gyventojø teisiø, prieð lenkø vykdomus plëðikavimus irjø smurto politikà. Kun. Lajauskas 1921 m. prieð Velykas, kovo 15 d.,iðvaþiavo trimis veþimais ir keliais parapijieèiais ið Zybalø á Vilniø ávairiaisbaþnyèios reikalais. Neutralioje zonoje, ties Jauniûnø kaimu, buvopereinamasis punktas á lenkø pusæ. Lenkø þandarai lietuvius praleido, betpaliepë uþvaþiuoti pas savo virðininkà Maiðiogaloje. Jis valstieèiams liepëtoliau vaþiuoti, o kun. Lajauskà sulaikë. Kun. Lajausko bendrakeleiviai,gráþdami ið Vilniaus, uþvaþiavo á Maiðiogalà pasiimti kunigo. Bet jo tennerado. Karininkas paaiðkino, kad niekas neþino, kur jis. Gal nuvyko áGardino vienuolynà. Tada parapijieèiai nuvaþiavo á Vilniø pas vyskupà,bet ten atsakë, kad jis vyskupijoje nebuvo. Jokio paaiðkinimo negauta ir iðapylinkës þandarø. Tik þmonës pasakojo, kad 4 lenkø þandarai kovo 17 d.ankstyvà rytà iðsivaræ kun. Lajauskà, bet kur, niekas neþinojo. Tik po ilgøieðkojimø apylinkës miðkuose buvo aptiktas kunigo lavonas sename apkasesu perðautu pakauðiu ir vienais apatiniais marðkiniais. Kreiptasi á lenkøokupacinæ valdþià, teismà. Bet ið pradþiø buvo suimti ir tardyti tie, kurie...praneðë apie nuþudytà kunigà.“

19 d. Ið Vilniaus kalëjimo po 4 mënesiø kalinimo paleista grupë Vil-niaus lietuviø gimnazijos moksleiviø, taip ir nepateikus jiems jokiø kaltini-mø. Lenkø policininkai Kalesninkuose (Lydos apskr.) suëmë PovilàÐadreikà uþ lietuviðkø laikraðèiø platinimà.

Balandþio 6 d. Laikinasis Vilniaus lietuviø komitetas gavo raðtà, kadtik Vilniaus okupacinë lenkø valdþia turi teisæ aiðkinti lenkø politikà krað-te. Lenkai gràþino ir protestà dël to, kad jis paraðytas lietuviðkai.

10–18 d. Lenkø policija ir kariuomenë okupuotuose Smalënuose, Bûba-liuose, Seinuose, Suvalkuose ir kitose vietovëse gaudë lietuviø jaunuolius irvertë stoti á lenkø kariuomenæ, o nesutinkanèius muðë, uþdarë á kalëjimà.

17 d. Gervëèiuose (Vilniaus apskr.) lenkø policininkai iðvaikë á vakaro-næ susirinkusá lietuviø jaunimà dël to, kad jie lietuviðkai dainavo. Tuosepaèiuose Gervëèiuose lenkai, lietuviams baþnyèioje pradëjus giedoti, im-davo klykti arba giedoti lenkiðkai.

Geguþës 8 d. Lenkø kareiviai uþpuolë Vilniuje ant Pilies kalno susirin-kusius lietuviø gimnazijos moksleivius. Daugelá sumuðë.

16 d. Vilniaus darbininkai ir tarnautojai buvo verèiami stoti á „Vilniausgynëjø nuo lietuviø“ sàjungà. Atsisakæ atleisti ið darbo.



20 d. Rodûnës parapijos (Lydos apskr.) Kargaudø sodþiuje Ona Vai-tiekûnaitë lenkø policininkø nuteista 1000 lenkø markiø bauda uþ tai, kadPlikiuose vaikus mokë lietuviðkai.

30 d. Lenkai uþdraudë mokyti lietuviðkai Melagënø (Ðvenèioniø apskr.)lietuviø mokykloje.

31 d. Lenkø Vilniaus miesto valdyba apdëjo lietuviðkas ámones kelis-kart didesniais mokesèiais negu lenkø.

Á beveik visas Lydos apskrities lietuviðkas parapijas ir mokyklas paskir-ti lenkø kunigai ir kapelionai. Uþdarytos lietuviø mokyklos Armoniðkyje,Asavoje, Balatnoje (Varanave), Benikonyse, Butrimonyse, Kalesninkuo-se, Noèioje, Rodûnëje ir kitur. Ten lenkø policininkai ir kareiviai muðëbizûnais, dauþë ðautuvø buoþëmis tuos, kurie iðdrásdavo lietuviðkai prabil-ti ar pasisakydavo esàs lietuvis.

Birþelio 11 d. Ðvenèionyse lenkai suëmë du jaunus lietuviø kunigus irmokytojà uþ tai, kad lietuviðkai kalbëjosi. Mokytojas R. Butkus keletà die-nø iðlaikytas Vilniaus kalëjime.

13 d. Á okupacinæ lenkø valdþià kreipësi 170 Vilniaus lietuviø gimnazi-jos mokiniø dël leidimo vykti susipaþinti su nepriklausoma Lietuva. Gau-tas atsakymas, kad iðvykti iðleisià, bet sugráþti ne.

16 d. Seinø apskrities Juodeliðkiø, Bubeliø, Klevø, Raðaèiø, Vilkapë-dþiø, Lungiø, Naujasodës, Ramoniðkiø, Þagarës, Radþiuèiø ir kitø vieto-viø gyventojai kreipësi á Suvalkø mokyklø direkcijà praðydami leisti jiemsákurti lietuviðkas mokyklas savomis lëðomis. Bet atsakymo nesulaukë.

Antrieji Vilniaus lietuviø gimnazijos rûmai (Lukiðkiø aikðtë),kuriuose ji buvo 1918–1921 m., iki jà lenkai ið ten iðkraustë.

ALGIMANTAS LIEKIS

70 LIETUVIØ TAUTA

Okupantai lenkai uþdraudë visas lietuviðkas mokyklas Seinø, Suvalkø, Puns-ko srityse, o jø vietoje ákûrë lenkiðkas. Adutiðkio valsèiuje (Ðvenèio-niø apskr.) nëra në vieno lietuvio, kurio lenkai policininkai, kareiviai nebûtøareðtavæ, sumuðæ, konfiskavæ jo turtà.

Liepos 6 d. Dûkðto (Breslavo apskr.) lenkø policija suëmë ir primuðëapie 50 lietuviø, atvykusiø pasiimti ið paðto lietuviø savaitraðèiø „Vilniausgarsas“, „Gùos Ludu“. Kai kuriø suimtøjø palikti turguje arkliai su veþi-mais dingo – pavogë.

9 d. Ið Vilniaus kalëjimo paleistas mokytojas Jauras, buvæs lietuviø peda-gogø kursuose. Kalëjime lenkø þiauriai kankintas, dël to neteko sveikatos.

23 d. Vilniaus lenkø vidaus reikalø departamentas nubaudë „Vilniaus“laikraðèio redaktoriø M. Birþiðkà 20 000 lenk. markiø pabauda uþ geguþës12 d. numeryje iðversto ið anglø kalbos laikraðèio straipsnio „Þeligovskioplëðikai“perspausdinimà.

24 d. Lenkø valdþia Vilniuje iðlipdë plakatus su raginimu ásiraðyti á „Vil-niaus gynëjø nuo lietuviø“ sàjungà.

30 d. Netoli Punsko lenkø policininkai, kariuomenë ið kulkosvaidþiøapðaudë Svenciðkiø, Vaiciuliðkiø, Trumpaliðkiø kaimus, po to ásiverþæ api-plëðë daugelá namø, smarkiai sumuðë Onà Þemaitienæ, jos dukrà, OnàDzindolikienæ, Adomà Maksimavièiø ir daugelá kitø.

Rugpjûèio 1 d. Vilniaus Didþiojoje lietuviø prieglaudoje 200 lenkø po-licininkø ir þandarø darë kratà ir suëmë 13 þmoniø: 5 tarnautojus(P. Opulskaitæ, A. Kriauèiûnà, V. Bumbulá, O. Guobytæ ir J. Bimbirà) ir

Pylimo gatvë Vilniuje (apie 1927 m.).


8 pedagoginiø ir mokytojø vasaros kursø mokinius (J. Kanopkà, L. Lele-ðiø, Vld. Þemaitá, Mikal. Vinciûnà, Just. Povilënà, V. Ðadreikà, St. Ðimanskáir K. Bieliná). Daugelá ið jø muðë. Kriauèiûnas, Ðimanskis ir Bielinis ilgë-liau gavo sëdëti kalëjime.

5 d. Vilniaus lenkø þandarai krëtë Lietuviø komiteto mergaièiø ben-drabutá (Auðros Vartø gatvë, 12), kuriame gyveno gimnazijos ir pedagogi-kos kursø mokinës.

5 d. Vilniuje suimtas lietuviø gimnazijos raðtinës vedëjas T. Aleknavi-èius, kuris 1920 11 23–1921 02 28 sëdëjo Lukiðkiø kalëjime. Per tris dienasjis buvo du kartu suimtas ir vël paleistas.

22 d. Vilniaus lietuviø gimnazijos mokytojø taryba nutarë jà pavadin-ti Vytauto Didþiojo gimnazija. Kità dienà gimnazijos vadovybë gavo len-kø valdþios nurodymà skubiai iðsikraustyti ið uþimamo pastato(Mickevièiaus g. 38).

28 d. Lenkø policininkai suëmë gráþtanèius ið nepriklausomos LietuvosVD gimnazijos mokinius: Umbrasà, Umbrasaitæ, Aleksiejûnà, Kerà, Vaitë-nà, Kavalevièiûtæ, Kernauskaitæ ir kitus. Po poros dienø tardymo paleido.

31 d. Vilniaus lenkø teismas prie uþdarø durø nagrinëjo lenkø kariuome-nës karininko Þuravskio (Ýurawski), kareivio Volodarèiko (Woùodarczik) irpolicininko Fedorovièiaus (Fedorowicz) bylà, kurie, nurodyti Tautø SàjungosKontrolës komisijos ir Lietuvos kariuomenës karininkø, buvo suimti ir pakal-tinti kun. K. Lajausko 1921 m. kovo 17 d. nuþudymu neutralioje juostoje. By-loje paaiðkëjo, jog jie nuþudë net 9 þmones, bet þudë Þeligovskio ðtabonurodymais, tad tegavo po 8 mën. kalëjimo, áskaitant jau atsëdëtàjá laikà, tai-gi, be atsëdëtøjø, dar tik 5 dienas. Teismas áspëjo bylos dalyvius (lietuvius), joguþ paskelbimà to, kas buvo sakyta, bus baudþiama 6 mën. kalëjimo.

Rugsëjo 1 d. Lenkø policininkai ir kareiviai apðaudë Kreivënø kaimà(ðiauriau Punsko), po to apiplëðë daugelá jame gyvenusiø lietuviø.

2 d. Vilniaus lietuviø, gudø ir þydø leidþiamø laikraðèiø atstovø kon-ferencija su Þeligovskio spaudos skyriaus virðininku Èeslavu Jankovskiu(Czesùaw Jankowski), kuris jiems Þeligovskio valdþios vardu pareiðkë,jog Vilniuje draudþiama esà veikti (agituoti, raðyti) uþ Vilniaus prijungi-mà prie Lietuvos

15 d. Daug Vilniaus lenkø organizacijø per Lenkijos vyriausybæ nu-siuntë Popieþiui á Vatikanà reikalavimà, kad jis iðkeldintø ið Vilniaus vys-kupà lietuvá Jurgá Matulevièiø.

19 d. Vilniaus lenkø Lelevelio gimnazijos direktorius Þelskis (Ýelski)su 2 mokytojais atvyko á Vytauto Didþiojo lietuviø gimnazijos rûmus

72 LIETUVIØ TAUTA

(Mickevièiaus, anksèiau Jurgio, 38) ið gimnazijos turimø „valstybiniø bal-dø“ paimti, o lietuviø gimnazijai pasiûlë laikinai (ligi 1922 m. sausio 1 d.)tuose pat rûmuose mokytis po pietø. M. Birþiðka pareiðkë protestà þodþiuir raðtu, atsisakë rodyti rûmus ir padëti juos paimti. Jis áspëjo atvykusius,jog tik fizinei prievartai nusileisiàs.

20 d. Vilniaus lietuviø Vytauto Didþiojo gimnazija gavo lenkø Preky-bos, pramonës ir atstatymo departamento raðtà, kuriuo reikalauta, kad jiiki rugsëjo 20 d. atiduotø lenkams savo rûmus ir ligi Naujøjø metø susiras-tø sau patalpas, o ðiuo tarpu naudotøsi rûmais po pietø.

23 d. Vilniaus lenkø policija ásakë Lietuviø naðlaièiø prieglaudai (Su-baèiaus g. 16) per dvi dienas iðsikelti. Prieglauda atsisakë tai daryti, netu-rëdama kur dëtis.

Spalio 1 d. Þeligovskio valdþia iðmetë Vilniaus lietuviø gimnazijà, prie-varta uþëmusi jos rûmus. Þeligovskio valdþios atstovai – Atstatymo departa-mento Markevièius (Markiewicz), Ðvietimo departamento atstovas ir buvæsKauno lenkø gimnazijos direktorius L. Pðemeneckis (Przemenecki) ir Lele-velio lenkø gimnazijos direktorius Þelskis, lenkø policijos padedami, per pen-kias valandas uþëmë rûmus, iðvarydami ið jø susirinkusius mokinius (apie 150)ir atimdami ið jø gimnazijos baldus. Mokiniai ir mokinës buvo stumdomi, mu-ðami. 8 val. vakaro paskutinieji policijos iðvesti gimnazijos vedëjas M. Birþiðkasu þmona, mokytojai Vik. Birþiðka ir And. Rondomanskis, mokytojø semina-rijos vedëjas J. Kairiûkðtis; gimnazijos vedëjas apsigyveno „Bristolio“ vieðbu-ty. Iðvaryti ið gimnazijos rûmø mokiniai, suëjæ su neáleistais, uþtraukë himnà„Lietuva tëvynë mûsø“. Juos tada puolë su durtuvais policija, lenkø studentaiHrikalkevièius (Hryhalkievicz) ir kiti, lenkø kariai, skautai ir kiti, kumðtimis,lazdomis, ðautuvø buoþëmis muðdami lietuvius gimnazistus, netgi parkritu-sius ant þemës. Kelios deðimtys mokiniø, berniukø ir mergaièiø, buvo muðtiligi kraujo. Suimti, bet pasiþymëjus jø pavardes ið nuovados paleisti: gimnazi-jos tëvø komiteto pirmininkas Kast. Staðys, mokytojai St. Kairiûkðtis ir St. Na-ginskas, þurnalistas Pr. Augustaitis, VIII klasës mokiniai J. Pacevièius, Alg.Penkaitis ir kiti. Lenkas gydytojas V. Zajanèkovskis (Zajanczkowski), eida-mas pro ðalá, persiþegnojæs suðuko: „Chwaùa Bogu“ („Aèiû Dievui“)! Po keliøsavaièiø lenkø tardytojai ðaukë kai kuriuos liudininkus ir vertë juos ðvelnintisavo „Vilniuje“ paskelbtus parodymus.

2 d. Valkininkai (Trakø apskr.). Lenkø policija suëmë baþnyèios ðven-toriuje 30 lietuviðkai kalbëjusiø moterø ir nusivariusi uþdarë nuovadoje.Paleido kità dienà.

3 d. Vilniaus lenkø spaudos skyriaus virðininkas Èeslovas Jankovskis



pakvietë pas save lenkø laikraðèiø redaktorius ir savo valdþios vardu praðënieko neraðyti apie lietuviø gimnazijos uþgrobimà.

3 d. Vilniaus lietuviø moksleiviai áteikë Tautø Sàjungos Kontrolës ko-misijai pareiðkimà, praðydami iðtirti spalio 1 d. ávykius.

3 d. Markuèiø lietuviø prieglaudoje (palei Vilniø) 50 kareiviø darë kratà.Policija atëmë surinktus steigiamai sodininkystës mokyklai kastuvus, kir-vius ir iðsiveþë.

3 d. Vilniuje suimti Didþiosios lietuviø prieglaudos tarnautojai: vedë-jas B. Valuðis, sargai J. Malinauskas ir J. Bimbiras. Paleisti spalio 6 d.

3 d. Valkininkø (Trakø apskr.) lenkø þandarai suëmë ðkaplerninkà irlaikraðèiø pardavëjà Markevièiø ir iðvarë per demarkacijos linijà á nepri-klausomàjà Lietuvà.

3 d. „Vilniaus“ dienraðèio Nr. 223 straipsnis dël spalio 1 d. ávykiø „Tre-tieji Kraþiai“, kurio lenkø vyriausybë neleido pakartoti lenkø spaudoje.

5 d. Vilniuje ið Didþiosios lietuviø prieglaudos lenkø policija iðvarë250 vaikø ir 30 tarnautojø, iðmesdama taip pat á gatvæ baldus.

5 d. Valkininkø par. (Trakø apskr.) Darguþiø sodþiuje lenkø policinin-kai suëmë ir sumuðë 54 vyrus, kurie 29 spalio 9 d. perveþti á Vilniø, á Lu-kiðkiø kalëjimà. Tardomi kaliniai buvo kankinami, apie tai raðë ir Vilniauslenkø spauda.

5 d. Vilniaus lenkø policija uþdarë Èeslovo Landsbergio Lietuviø pre-kybos ir pramonës bankà, kurio pinigus perkëlë á savo skolinamàjà kasà.

6 d. Vilniaus lietuviø gimnazijos vedëjas M. Birþiðka, lietuviø pedago-gikos kursø vedëjas J. Kairiûkðtis ir lietuviø miesto mokyklos vedëjas J. Gra-bauskas liepë mokiniams susirinkti Auðros Vartø mergaièiø bendrabutyje,þadëdami ið ten eiti uþ miesto á pamokas. Suþinojæs apie tai Vilniaus miestoseniûnas K. Vimbaras dar spalio 5 d. pasiðaukë M. Birþiðkà ir áspëjo jëgaiðvaikysiàs vaikus, o spalio 6 d. atsiuntë á bendrabutá policijà. Vengdami vai-kø kraujo praliejimo, mokytojai liepë susirinkusiems vaikams iðsiskirstyti.

12 d. Nepriklausomoje Lietuvoje visur vyko lietuviø mitingai, smer-kiantys okupantø lenkø smurtà jø okupuotame Vilniuje ir kraðte prieð lie-tuvius, buvo kreiptasi á Tautø Sàjungà praðant apginti lietuvius nuookupantø lenkø smurto ir savivalës.

15 d. Vilniuje lietuviø Vytauto Didþiojo gimnazija, lenkø iðmesta iðsavo rûmø á gatvæ, dvi savaites niekur nesuradusi patalpø, pagaliau popie-tinëmis valandomis mokytis priimta á Þydø realinæ gimnazijà.

22 d. Vilniuje nuo Pilies kalno didþiulë lenkø gauja, mëtydama akme-nimis, nuvarë ant jo susirinkusius lietuviø gimnazijos mokinius.

ALGIMANTAS LIEKIS

74 LIETUVIØ TAUTA

27 d. Lietuvos uþsienio reikalø ministerija nusiuntë notà Tautø Sàjun-gai dël lietuviø persekiojimo Lenkijos okupuotame Vilniuje ir jo kraðte.

Lapkrièio 10 d. Lenkai ið Vilniaus á nepriklausomà Lietuvà iðvarë lie-tuvá Konstantinà Raèkauskà.

21 d. Þeligovskis paskyrë Aleksandrà Meiðtovièiø (Mejsztowicz) lai-kinosios vykdomosios Vilniaus komisijos pirmininku. Rusø laikais Meið-tovièius pagarsëjo kaip dalyvavæs Jekaterinos II paminklo iðkilmëse Vilniujeir ðiaip caro valdþios pataikûnas, o dabar pasiþymëjo persekiodamas Vil-niaus lietuvius.

21 d. Rodûnës par. (Lydos apskr.) lenkø policijos komendantas suëmëvengianèius stoti á lenkø kariuomenæ ið Vigoniø kaimo Adomà Andriuko-ná ir Dominikà Lukoðevièiø; muðdamas iðveþë juos á Lydà.

23 d. Vilniaus lietuviø klube (Vyskupø g. 12) ávyko dr. J. Basanavi-èiaus 70 metø gimimo sukaktuviø iðkilmës. Po M. Birþiðkos paskaitos apiedr. Basanavièiø apie 40 lietuviø organizacijø, taip pat T. Vrublevskis, gu-dai ir þydai sveikino jubiliatà. Sveikino já: Lietuviø mokslo draugija, Laiki-

Vilniaus lietuviø vaikø prieglauda. 1924 m. spalio 28 d. lenkø þandarø iðmestaið Pranciðkonø rûmø, kuriuose ji buvo nuo Didþiojo karo.


nasis Vilniaus lietuviø komitetas, Lietuviø draugijos dël karo nukentëju-siems ðelpti Centro komitetas, Vilniaus lietuviø zitieèiø draugija, Vilniauslietuviø blaivybës draugija, Beturèiø vaikø ðelpimo draugija, Vytauto Di-dþiojo gimnazija, Ðvenèioniø lietuviø gimnazija, Vilniaus lietuviø mokyto-jø seminarija, Vilniaus miesto lietuviø mokykla, dviklasë lietuviø mokykla,Vilniaus lietuviø pradþios mokyklos, Vakariniai lietuviø kursai, Trinapo-lio, Markuèiø, Antakalnio, Uþuolankos, „Þiburëlio“ ir Agronominës pa-galbos draugijos prieglaudos ir bendrabuèiai, Vilniaus lietuviø klubas, Lietuviøprekybos ir pramonës bankas, „Laimës“, „Darbininko“ ir „Birutës“ koopera-tyvai, „Ðvyturio“ knygø leidimo bendrovë, J. Ðlapelio knygynas.

Po keliø dienø Vilniø pasiekë Kauno visuomenës sveikinimai: Lietu-vos Prezidento A. Stulginskio, Aukðtøjø mokslo kursø, Petro Vileiðio irJono Ðliûpo, „Vilijos“ bendrovës ir kitø.

24 ir 25 d. Lydos apskrityje (Noèios, Rûdninkø, Rodûnës ir kitos para-pijos) lenkø kareiviai suraðë Vilniaus lenkø seimo rinkikus: lenkus suraðëvisus, net naujagimius, tuo tarpu lietuvius – tik nuo 21 m. amþiaus, taipgerokai padidindami „lenkø rinkikø“ skaièiø.

28 d. Vilniuje ið Lukiðkiø kalëjimo paleistas lietuviø veikëjas StasysÐilingas, kurá lenkai buvo suëmæ dar rugpjûèio 24 d.

30 d. L. Þeligovskis paskyrë rinkimus á Vilniaus seimà 1922 m. sausio 8 d.Gruodþio 5 d. Lenkø valdþios iðvaryta ið savo patalpø Lietuviø gimnazija

kurá laikà glaudësi Þydø realinëje mokykloje, vargais negalais susirado pa-talpas (Pilypo g. 12), ( kurias savo pinigais susiremontavo ir pradëjo darbà.

7 d. Laikinasis Vilniaus lietuviø komitetas paskelbë lenkø valdþiai, kadVilniaus ir jo kraðto lietuviai nedalyvaus rinkimuose á Vilniaus lenkø sei-mà. Lietuvius parëmë þydai ir gudai. Lietuviðkoje spaudoje pradëti spaus-dinti skelbimai: „Lietuviai, þydai nedalyvauja rinkimuose!“

12 d. Ðvenèioniø lenkø teismas nubaudë mokytojà Leonà Bieliná 200lenk. markiø uþ Adutiðkio vaikø mokymà lietuviðkai. Gervëèiuose (Vil-niaus apskr.) lenkai uþdarë lietuviø mokyklà, o mokytojà areðtavo.

18 d. Punsko kraðte lenkø kareiviai ir policininkai ðventadieniais baþ-nyèiose areðtuoja lietuvius jaunuolius ir kalina, kol jie sutinka stoti á lenkøkariuomenæ.

20 d. Á Palûðës (Ðvenèioniø apskr.) lietuviø mokyklà ásiverþæ lenkø po-licininkai iðvaikë ið pamokø 40 moksleiviø, suëmë mokytojà ir mokyklàuþdarë.

30 d. Vilniaus vyskupas J. Matulevièius ásakë klebonams sausio 8 d.,sekmadiená, pamaldas atlaikyti anksèiau, kad þmonës galëtø dalyvauti

76 LIETUVIØ TAUTA

rinkimuose á lenkø seimà Vilniuje. Lietuviø organizacijos tà vyskupo nu-rodymà suprato kaip susitaikymà su lenkais okupantais, lietuviø tautosreikalø iðdavimà.

Daug kur lenkø valdininkai grasino lietuviams, jei jie nedalyvaus rinki-muose, turës sumokëti po 10 000 lenk. markiø pabaudos.

1922 m.Sausio 3 d. Vydþiuose (Breslavo apskr.) lietuviai, lenkø policininkø su-

varyti á mitingà dël rinkimø á lenkø seimà, pasipiktinæ nuvertë tribûnà,iðstûmë á laukà 8 lenkø policininkus, pareikðdami, kad jie visi yra uþ nepri-klausomà Lietuvà.

4 d. Lenkø okupacinë valdþia uþdarë Ðvenèioniø lietuviø gimnazijà.Ásakymà pasiraðë Vilniaus ðvietimo skyriaus virðininkas Lichtarovièius (Pe-èiulis). Gimnazijoje mokësi 123 mokiniai. Daugëliðkio valsèiaus (Ðvenèio-niø apskr.) valdyba gavo apskrities virðininko ásakymà sudaryti atskirà„Lietuviø kandidatø á seimà sàraðà“. Ir já sudarë net neatsiklausæ paèiø„kandidatø“: Cicëno, Misiûno, Ropës ir Lisenkos. Virðininkas taip pat nu-rodë, kad „balsuoti“ turi 100 proc. gyventojø.

6 d. Èiþiûnø kaimo (Breslavo apskr.) lenkø valdþia paþadëjo tiems,kurie dalyvaus rinkimuose, duoti po 2 sieksnius malkø.

7 d. Alðënø (Aðmenos apskr.) lenkø policijos nuovados virðininko ása-kymu per naktá vaito suvaryti á Dieveniðkes kaimø seniûnai buvo priverstiiðklausyti agitatoriaus raginimo dalyvauti rinkimuose ir jiems duota po2000 lenk. markiø. Gráþæ ðaltyðiai varë þmones á rinkimus gàsdindami pa-baudomis. Kurie balsavo sausio 8 d., balsavo uþ visà ðeimynà ir davë balsusuþ pateiktàjá sàraðà.

Apie 8 d. Lenkø vyriausybë ruoðë palankius sau rinkimus á Vilniausseimà, aplenkdama sàraðuose daugelá lietuviø, gudø ir þydø. Toms tau-toms bei jø atstovams atsisakius dalyvauti rinkimuose ir suraðinëjime, tik-rinti sàraðus ir balsavimà, átraukdama á sàraðus ne vietos gyventojus,gabendama juos á rinkimus traukiniais, suteikdama rinkimø teises lenkøkareiviams, kuriø dauguma nebuvo vilnieèiai, savo pinigais aprûpinusitûkstanèius agitatoriø, kurie, lenkø policijos ir lenkø kunigø remiami, baudëþmones pabaudomis uþ nedalyvavimà, þadëjo cukraus ir kitokiø dovanø,mokëjo po 2000 lenk. markiø. Iðtisus metus lenkai persekiojo Vilniauslietuviø spaudà, neleisdami jai raðyti apie nepriklausomà Lietuvà.

8 d. Papiðkëse (Trakø apskr.) lenkai þmonëms grasino 6 mën. kalëjimuuþ nedalyvavimà rinkimuose.



8 d. Ið Adutiðkio á Kamajus (Ðvenèioniø apskr.) lenkai varë vielomissukaustytus 8 lietuvius, suimtus vestuvëse ir atsisakiusius balsuoti.

8 d. „Vilnietis“ praneða gavæs Vydiðkio par. (Ðvenèioniø apskr.) kaimøpasiraðytà pareiðkimà, jog nebalsuos á Vilniaus seimà: Antakmenës (Un-takmenës), Bajorø, Bulviðkio, Kukarëkës, Makaniðkës, Juodalaukio, Dai-niðkiø, Teliukiðkës, Rimðënø ir kitø kaimø þmonës.

8 d. Vilniaus kraðto lenkø rinkimai á Vilniaus seimà nedalyvaujantlietuviams, gudams ir þydams. Balsuoti rinkikai buvo atveþti ið Varðuvos,Rygos, Daugpilio ir kitø vietø, daugeliui jø buvo mokama po 2000 lenk.markiø, duodama po 6 svarus duonos, 2 svarus laðiniø, pavyzdþiui, kon-duktoriui Kavaliauskui. Á Vilniø atveþë 8000 balsuotojø. Á Lydà ir apskritá –net 12 traukiniø. Balsuojant Vilniaus mieste buvo patikrinami dokumen-tai tik iki 1 val. po pietø, po to leista balsuoti be jokio patikrinimo, o dau-gumoj provincijos vietø visai netikrinta. Provincijoje sëdëjæ prie dëþiølenkai leido rinkikams balsuoti uþ savo ðeimynas ir kaimynus, net patysprimesdavo balsø. Leido balsuoti atvykusiems ið neutralios juostos. Vi-sos lenkø grupës susitarë nekelti klausinio dël prasiþengimø rinkimuose,kad nereikëtø rinkimø naikinti. Taèiau vis dëlto Nemenèinës, Pakryþës irTabariðkiø valsèiø rinkimø suktybës buvo tokios aiðkios ir visiems þino-mos, jog patys lenkai padavë skundà Vilniaus kasacijos teismui, kuris, þi-noma, pripaþino rinkimus teisëtais. Lenkø vyriausybë paskelbë, jogrinkimuose dalyvavæ 64,4 proc. (50–80 proc. apskr. rinkikø, net ligi 100 proc.atskirose nuovadose, Vilniaus mieste 55 proc.), ið tikrøjø betgi apie 30 proc.

Senoji lietuviø gyvenvietë Punskas (apie 1930 m.).

ALGIMANTAS LIEKIS

78 LIETUVIØ TAUTA

Lietuviø draugijos dël karo nukentëjusiems ðelpti Centro komitetas Vilniuje (1923 m.).Ið deðinës sëdi: O. Þebrauskaitë, kun. J. Stankevièius, 1922–1923 m. pirmininkasdr. J. Basanavièius, dr. V. Alseikienë ir kun. P. Bieliauskas, stovi: dr. J. Ðlapelis,

kun. P. Kraujalis ir kun. V. Jezukevièius.

Laikinojo Vilniaus lietuviø komiteto prezidiumas (1928 12 27). Ið kairës: iþdininkasV. Budrevièius, pirmininkas K. Staðys, vicepirmininkas A. Juknevièius

ir sekretorius R. Mackevièius.

OKUPUOTOJO VILNIAUS LIETUVIAI


Kastantinas Staðys, LaikinojoVilniaus lietuviø komitetopirmininkas 1922–1923 ir

nuo 1928 m.

Dr. Jurgis Ðlapelis, Vilniauslietuviø kalbininkas ir

atstovas miesto taryboje(nuo 1927 06 19).

Dr. Danielius Alseika, 1923–1928 m. Laikinojo Vilniaus

lietuviø komitetopirmininkas.

Tadas Vrublevskis, 1920–1925 m. Lietuvos reikalø irVilniaus lietuviø gynëjas.

Jonas Kraskovskis, Vilniausgudø komiteto pirmininkas,1921–1922 parëmæs Vilniaus

lietuvius kovoje suokupantais lenkais.

OKUPUOTOJO VILNIAUS LIETUVIAI

80 LIETUVIØ TAUTA

visø turinèiø teisæ balsuoti pilieèiø Vilniaus srity, kartu su atveþtais ir primes-tais, taip pat valdininkø, persirengusiø kareiviø ir þandarø balsais, o atmetustuos paðalieèius – apie 12–15 proc. Vilniaus srities (30 proc. Vilniaus mieste)gyventojø, kitaip sakant, tiek, kiek ten yra lenkø ir sulenkintø vietos þmoniø.Lenkø vyriausybë pripaþino, jog lietuviø balsavæ tik 8 proc. visø lietuviø, tu-rinèiø teisæ balsuoti, ið viso 2107 (Daugëliðkio vlsè. 1577 – raðtininko suktybësParingio nuov., Dûkðto vlsè. 270 ir t. t.), þydø 15 proc. (Vilniuje 300 þydø –1,5 proc. þydø rinkikø), gudø 41 proc., – ið tikrøjø retas kuris jø balsavo.

Gervëèiø par. (Vilniaus apskr., Varnënø vlsè.) nebalsavo 15 kaimø: Gal-èiûnai, Giriai, Knistuðkës, Milcijai, Mockai, Miciûnai, Gervëèiai, Gaiga-liai, Gëliûnai, Rimdþiûnai, Pelegrinda, Kolonija, Petrikai, Karmarai,Uþupiai. Varnënø vlsè. Gervëèiø nuovadoj balsavo 351 ið 1147 rinkëjø, Rim-dþiûnø nuovadoje ið 1394 balsavo 84 ir t. t. O Butrimoniø (Lydos apskr.)sodþiai: Kuþiai, Jurgonys, Strielèiai, Butrimonys nebalsavo.

Rodûnës par. (Lydos apskr.) nebalsavo 22 kaimai: Druskininkai, Pa-dzievis, Pelesa, Duburiai, Piliûnai, Varliai, Rockûnai, Leliuðiai, Kurkës,Kargaudai, Klaiðiai, Paloðkai, Vigonys, Smilginiai, Paneiniðkës, Piliakal-nis, Juciûniai, Sklodonys, Jatauèiai, Plikiai, Mogûniai. Rodûnës nuov.paþymëta 884 balsai ið 2451 rinkëjo. Rodûnës vlsè. lenkai priskyrë prielenkiðkø valsèiø, kuriuose jie sudarà 83,5 proc., tuo tarpu balsavo (3 nuo-vadose) 41,5 proc.

10 d. Kalesninkuose (Lydos apskr.) lenkai okupantai uþdarë paèiø gy-ventojø ásteigtà ir iðlaikomà lietuviðkà mokyklà, o mokytojà P. Ðièkaitæ su-ëmë.

11 d. Lenkø policininkai revolveriais smarkiai sumuðë Traèiûnø (Ðven-èioniø apskr.) lietuvius uþ nedalyvavimà rinkimuose: Antanà, Vincà, Jonàir Andriø Tacevièius, o Morkûnas ið Linkmenø vlsè. (Ðvenèioniø apskr.)uþ nedalyvavimà rinkimuose uþdarytas savaitei á kalëjimà.

13 d. Tautø Sàjungos Taryba Þenevoje, iðklausiusi savo Kontrolës ko-misijos atstovo ið okupuotojo Vilniaus ir jo kraðto praneðimà apie oku-pantø lenkø organizuotus rinkimus á Vilniaus seimà, priëmë nutarimà:nepripaþinti ávykusiø rinkimø teisëtais, o kartu ir galiojanèiais.

20 d. Visà naktá lenkø policininkai ir þandarai darë kratas lietuviø, gu-dø butuose, daugybæ suëmë ir uþdarë Lukiðkiø kalëjime, tarp jø beveikvisus lietuviø laikraðèiø redaktorius: Pr. Augustaitá, Mykolà ir Viktorà Bir-þiðkas, kan. J. Kuktà, J. Milerá, A. Rondomanská, B. Stadzevièiø, T. Ðulcàir daugelá kitø. Vyskupo J. Matulevièiaus bute lenkø policininkai padarëkratà, areðtavo jo tarnà Andriø Meèiûnà.



25 d. Lenkø poetei ir þurnalistei H. Zahorskienei lankantis Kaune daugkaunieèiø perdavë parveþti á Vilniø savo artimiesiems ir paþástamiems laið-kus. Bet ji, gráþusi á Vilniø, visus tuos laiðkus sudegino.

26 d. Nepriklausomos Lietuvos uþsienio reikalø ministras Jurgutis nu-siuntë Tautø Sàjungai telegramà apie okupantø lenkø siautëjimà Vilniujeir jo kraðte, apie lietuviø areðtus ir reikalavo, kad Lenkijos valdþia nu-trauktø smurtà jos okupuotame kraðte.

30 d. Ðvenèioniø apskrities lenkø virðininkas paskelbë savo nutarimà,kad iðtremiamas ið „Vidurinës Lietuvos“ lietuviø gimnazijos direktoriusMatas Untulis ir tos gimnazijos mokytojai Rapolas Butkus ir Martinaitis.Lenkijos vyriausybë per Tautø Sàjungos Kontrolës komisijà pasiûlë Lietu-vai iðkeisti suimtuosius POV narius – ginkluoto perversmo organizatoriusá Vilniuje ir jo kraðte areðtuotus lietuvius.

31 d. Lenkijos virðininkas J. Pilsudskis ir valdþia, nepaisydami TautøSàjungos Kontrolës komisijos nutarimo (kad lenkø organizuoti Vilniuje irjo kraðte rinkimai á seimà buvo neteisëti), paskelbë, kad vykæ rinkimai bu-væ teisëti ir kartu iðrinktasis Vilniaus seimas teisëtas. Visoje nepriklauso-moje Lietuvoje vyksta mitingai (taip pat ir kai kuriose okupuotose RytøLietuvos vietovëse) dël lenkø organizuotø rinkimø spektaklio, dël lenkøsmurto prieð lietuvius.

Vasario 1 d. Vilniuje pradeda darbà lenkø okupacinës valdþios iðrink-tas tariamasis seimas. Vilniuje ir visame kraðte lenkai toliau suiminëja,plëðia lietuvius, uþdarinëja lietuviø draugijas ir organizacijas.

5 d. Okupacinë lenkø valdþia sausio 20 d. ir vëliau suimtuosius Vil-niaus lietuvius ir gudus apkaltino nusikaltimais Lenkijos valstybei – ðnipi-nëjimu kitø valstybiø naudai. O uþ tokius „nusikaltimus“ grësë nuo 6 metøkalëjimo iki mirties bausmës. Bet naktá apie 3 val. visi jie buvo pakelti iðsavo kamerø Lukiðkiø kalëjime, perskaitytas nuosprendis, kad jie bûsiàsuðaudyti, liepta pasiimti turimus daiktus ir nuvaryti á geleþinkelio stotá.Èia susodinti á gausios lenkø sargybos saugomus vagonus. Traukinys su-stojo Vievyje. Pasmerktieji nuvaryti prie sienos su Lietuva ir… liepta bëgtiLietuvon. Vëlai vakare „pabëgusieji“ 20 lietuviø ir 13 gudø traukiniu atvy-ko á Kaunà. Tarp jø buvo: 1. gydytojas Jonas Augevièius, Laikinojo Vil-niaus lietuviø komiteto sekretorius, lietuviø prieglaudø ir mokykløgydytojas, 2. Pranas Augustaitis, „Vilnieèio“ redakcijos bendradarbis, tu-rás Vilniuje namus, 3. Mykolas Birþiðka, Laikinojo Vilniaus lietuviø komi-teto pirmininkas, Vytauto Didþiojo gimnazijos direktorius, „Vilnieèio“ ir„Gùos Litwy“ redaktorius, 4. inþinierius Viktoras Birþiðka, „Vilnieèio“ ir

ALGIMANTAS LIEKIS

82 LIETUVIØ TAUTA

„Gùos Litwy“ redakcijos bendradarbis, Vytauto Didþiojo gimnazijos mo-kytojas, 5. Juozas Grabauskas, vidurinës lietuviø mokyklos vedëjas, savait-raðèio „Nasza Ziemia“ redaktorius ir lietuviø Ðvietimo komisijos narys,turás namus Seinuose, 6. provizorius Juozas Dyða, Lietuviø sanitarinës drau-gijos narys ir ûkio vedëjas, turás 2 namus Vilniuje, 7. Petras Insoda, koope-ratorius, 8. Stasys Jackevièius, „Ðvyturio“ knygø leidimo bendrovës vedëjasVilniuje, Laikinojo Vilniaus lietuviø komiteto ir Lietuviø draugijos dël ka-ro nukentëjusiems ðelpti Centro komiteto narys, 9. kun. kanauninkas Juo-zas Kukta, Lietuviø draugijos dël karo nukentëjusiems ðelpti Centro komitetopirmininkas ir Laikinojo Vilniaus lietuviø komiteto narys, 10. Èeslovas Land-sbergis, lietuviø banko direktorius, turás 3 namus Vilniuje, 11. Marija Mar-ciðauskaitë, lietuviø valgyklos savininkë ir „Vilniaus garso“ redaktorë,12. Jurgis Mileris, „Ryto“ draugijos lietuviø mokytojø seminarijos mokyto-jas, lietuviø Ðvietimo komisijos sekretorius, 13. Andrius Meciûnas, Lietuviømokytojø seminarijos mokinys, tarnaujantis vyskupui J. Matulevièiui, 14. Pi-jus Mièiulis, Sanitarinës lietuviø draugijos vicepirmininkas, „Gùos Ludu“ re-daktorius, 15. Andrius Rondomanskis, „Gùos Litwy“ redakcijos bendradarbis,Vytauto Didþiojo gimnazijos mokytojas, 16. Boleslovas Stadzevièius, lietu-viø laikraðèiø administratorius, turás 2 namus ir spaustuvæ Vilniuje, 17. Jo-nas Siemaðka, „Birutës“ skyriaus vedëjas, komersantas, 18. inþinierius TadasÐulcas, „Vilnieèio“ redakcijos bendradarbis, 19. Juozas Povydis, geleþinke-lininkas, 20. J. Vaièiûnas, kirpyklos savininkas. Gudai: J. Kraskovskis, Vil-niaus gudø tautinio komiteto pirmininkas, raðytojas Maksimas Hareckis,V. Prokulevièius, A. Karabaèas ir kiti.

7 d. Kaune Vilniaus tremtiniai („33“) iðrinko tremtiniø komitetà: P. Au-gustaitá, M. Birþiðkà, gudà J. Kraskovská.

Tautø Sàjungos Kontrolës komisija Kaune pasiûlë padëti perveþti iðVilniaus tremtiniø ðeimas, bet tremtiniai atsisakë ir reikalavo iðrûpinti jiemsgráþimà á Vilniø, kad ir reiktø stoti á lenkø teismà.

Lietuvos atstovas prie Tautø Sàjungos Kontrolës komisijos Ig. Jonynas(Kaune) áteikë jai protestà prieð 33 vilnieèiø iðtrëmimà. Kiek vëliau tà patpadarë Lietuvos atstovai Tautø Sàjungos Tarybos pirmininkui, Anglijos,Prancûzijos ir Italijos vyriausybëms.

12 d. Vilniuje lenkø dienraðtyje „Rzeczpospolita“ lenkø generolas Ban-do, grafo Pliaterio ir Moraèevskio (Moraczewski) þmonës paskelbë pro-testà dël jø, lenkø, valdþios „nusikaltimø“: uþuot ið tikro suðaudþius birþiðkasir kitus lietuviðkus iðgamas, lyg niekur nieko tie lenkø prieðai iðsiøsti á Lie-tuvà toliau kirðinti þmoniø prieð Lenkijà. Visuotinis Vilniaus lietuviø susi-


rinkimas pertvarkë savo Laikinàjá komitetà iðrinkdamas naujus narius vie-toje iðtremtøjø. Komiteto pirmininku iðrinktas K. Staðys. Susirinkimas pri-ëmë protesto rezoliucijà okupacinei lenkø valdþiai dël jos smurtavimo prieðlietuvius, prieð prievartiná 33 veikëjø iðtrëmimà á Lietuvà.

20 d. Vilniuje lenkø seimas, vykdydamas instrukcijas ið Varðuvos, pa-skelbë apie Vilniaus ir jo kraðto prijungimà prie Lenkijos.

Kovo 24 d. Lenkijos seimas Varðuvoje iðkilmingame savo posëdyje pa-skelbë apie Vilniaus ir jo kraðto ájungimà á Lenkijos valstybës sudëtá.

Balandþio 18 d. Okupacinë lenkø valdþia organizavo iðkilmes Vilniausir jo kraðto prijungimo prie Lenkijos proga. Á jas atvyko Lenkijos virðinin-kas Juzefas Pilsudskis, kuriam buvo áteikti ið sidabro pagaminti Vilniausmiesto raktai. Po to Gedimino pilies bokðte iðkelta Lenkijos vëliava. Virði-ninkas savo kalboje padëkojo gen. L. Þeligovskiui uþ Vilniaus ir jo kraðtouþëmimà ir padëjimà tam kraðtui „laisvai ir nevarþomai apsispræsti“. Len-kø iðkilmëse në vienas þinomø ið lietuviø nedalyvavo.

Lapkrièio 5 d. Okupuotame Vilniuje ir jo kraðte lenkai organizavo rin-kimus á Varðuvos seimà. Jie vyko taip pat kaip ir rinkimai á Vilniaus lenkøseimà (1922 m. sausio 8 d.). Lietuviai ir dalis gudø ir þydø atsisakë daly-vauti tuose tariamuose rinkimuose. Á balsavimo apylinkes ið Lenkijos bu-vo atveþta per 10 tûkstanèiø balsuotojø, balsavime taip pat dalyvavo irokupacinë lenkø kariuomenë. Dar gerokai prieð rinkimus ir jø metu lenkø

Vilniaus Lukiðkiø kalëjimas, kuriame lenkai kalino ðimtus lietuviø.

84 LIETUVIØ TAUTA

policija, kareiviai, valdininkai gàsdino gyventojus ávairiausiomis bausmë-mis, jei nebalsuos, viliojo ir pinigais, valdþia skyrë þemës seniems ir nau-jiems lenkø ðovinistams ir smarkiai puolë lietuvius, toliau uþdarinëjomokyklas, suiminëjo nenorinèius paklusti mokytojus, uþdarinëjo lietuvið-kus laikraðèius, baudë uþ jø platinimà ir t. t.

Apskritai lenkø okupacinis reþimas lietuviø sostinëje Vilniuje ir jo kraðtenesikeitë iki pat Antrojo pasaulinio karo, iki imperialistinës ðovinistinësLenkijos þlugimo: okupantai lenkai, kaip vëliau ir vokieèiø naciai, rusøbolðevikai, siekë ne tik fiziðkai, bet ir dvasiðkai sugniuþdyti okupuotus þmo-nes, sunaikinti tautos inteligentijà paliekant lietuvius be raðto ir mokslo.Savo niekðingiems darbams pridengti lenkai, kaip ir kiti okupantai, neven-gë pompastiðkø parodø, graþiø þodþiø apie amþinàjà lenkø ir lietuviø bro-lybæ, apie patriotiðkumà, apie tai, kad tikrasis lietuvis esàs tas, kuris lenkiðkaikalbàs, kovojàs dël bendros valstybës atkûrimo. Lenkø vadai ðovinistai irokupuodami Vilniø ir jo kraðtà skelbë, jog tai darantys tik dël kraðto þmo-niø labo.

Smurtà, persekiojimus, beteisiðkumà lietuviai lenkø okupuotoje Ry-tø Lietuvoje kentë iki pat Antrojo pasaulinio karo, iki tol, kol paèiàLenkijà okupavo Vokietijos naciai ir SSRS. Apie lenkø vykdytà genoci-do pobûdþio politikà prieð tikruosius kraðto ðeimininkus – lietuvius,kraðto, kaip ir visos Lietuvos, suverenà – lietuviø tautà patvirtina tometo ir okupuotojo kraðto, ir nepriklausomos Lietuvos spauda, taippat archyviniai dokumentai: visiems lenkø nusikaltimams suraðyti pri-reiktø keliasdeðimt tomø, todël kiek þvilgtelëkime á þurnalo „Mûsø Vil-nius“ skelbtà kronikà.

1928 m. gruodþio mën.9 d. Vilniuje lenkø valdþia konfiskavo lietuviø savaitraðèio lenkø kalba

„Ýycie Ludu“ Nr. 23 dël straipsnio apie lenkø nusikaltimus.12 d. Vilniaus katedroje vyko pamaldos uþ tuos, kurie þuvo kovose su

nepriklausomos Lietuvos kariuomene, uþ unijà – „jogilionø idëjas“.18 d. Bernotø (Mielagënø valsè.) lietuviams valsèiaus lenkø valdþia pa-

skyrë piniginæ pabaudà uþ tai, kad jø vaikai pradëjo lankyti „Ryto“ draugi-jos lietuviðkà mokyklà, prieð tai lankæ lenkiðkà.

29 d. Vilniuje lenkai konfiskavo laikraðèio „Vilniaus rytojus“ Nr. 6 uþstraipsná „Mûsø pradþios mokyklø klausimu“.

1930 m. birþelis1 d. Vyskupijos valdytojas Michalkevièius (Michaùkiewicz) vizitavo Adu-

tiðkio parapijà. Sveèià iðlydëti susirinko apie 100 raitø lietuviø su Lietu-



vos vëliavomis. Bet, prisistaèius lenkø policijai ir ëmus suraðinëti raiteliusir reikalauti numesti vëliavas, lietuviai protestuodami iðsiskirstë ir valdy-tojas iðvaþiavo be palydos.

Vilniaus ir kraðto „Ryto“ lietuviø pradinës mokyklos gavo lenkø mo-kyklø inspektoriaus ásakymà, kad mokyklose visa raðtvedyba bûtø tvarkomatik lenkø kalba ir kad visose klasëse turi kabëti Lenkijos herbai ir Lenkijosprezidento paveikslai.

10 d. Vilniuje M. Ðlapelienës knygynas gavo okupacinës lenkø valdþiosnurodymà, nuimti nuo lango Lietuvos þemëlapá ir Vytauto Didþiojo pa-veikslà.

15 d. Ir vël naujas smûgis iðtiko Vilniaus lietuvius: vienintelei lietuviøgimnazijai Vilniuje atimtos valstybinës mokyklos teisës. Vadinasi, lietuviøVilniaus gimnazija virsta privaèia, jokiø teisiø neturinèia mokymo ástaiga.Taigi baigusieji ðità gimnazijà, jeigu jie norës gauti kokias nors teises, turëslaikyti egzaminus lenkø mokyklose ar komisijose, lygiai kaip ir tie, kurievisiðkai jokios mokyklos nëra lankæ. Ar daug atsiras norinèiø eiti lietuviøgimnazijon, jeigu þinos, kad jiems reikës laikyti pas lenkus vadinamuosiuseksternø egzaminus ið visø dalykø? Ar lenkai nepasirûpins visø tokiø eks-ternø „nupjauti“ ir nepraleisti? Þinoma! Juk tai geriausias bûdas atimtilietuviams jø vadus inteligentus. Neturëdami savo gimnazijos su teisëmis

LDK Vytauto Didþiojo statyta sena baþnytëlë Seniðkyje, Daugëliðkio vlsè., Ðvenèioniøapskr. Karo metu vokieèiai ið jos buvo padaræ ligoninæ, o vëliau sudegino.

ALGIMANTAS LIEKIS

86 LIETUVIØ TAUTA

lietuviai bus priversti eiti lenkø gimnazijosna. Ten lenkai tikisi juos ar-ba visai sulenkinti, arba bent neleisti augti jø tautiðkam susipratimui.Ir ið tikrøjø sunku laukti, kad baigusieji lenkø gimnazijas lietuviai no-rëtø ir galëtø bûti geri lietuviø vadai. Vienas kitas, kuriam lietuvybëbus tinkamai skiepijama, gal ir lenkø mokyklà iðëjæs dirbs lietuviðkàdarbà. Bet jam vis dëlto trûks reikalingø þiniø, pasiruoðimo. O daugu-ma, iðëjæ lenkø mokyklà, man rodos, jei ir nesulenkës, tai pasidarysabejingi, pasyvûs lietuviai. Sunku laukti, kad tokie stotø á kovotojø uþlietuvybæ gretas.

Lenkai gerai þino, kad uþkirtus kelià naujai lietuviø inteligentijoskartai, jiems bus daug lengviau kovoti su lietuvybe. Likusià be vadøpilkà lietuviø minià jie uþleis kunigais lenkininkais, vienuoliais, davat-komis, mokytojais, valdininkais. Jà iðsklaidys, suklaidins ir pamaþu su-lenkins.

Tad lietuviø gimnazijai Vilniuje teisiø atëmimas, kuris ið tikrøjø pri-lygsta jos visiðkam uþdarymui, yra labai didelis smûgis lietuvybei.

Sakoma, kad ðità smûgá yra paruoðæs naujai paskirtas ðvietimo vice-ministeris lietuvis iðgama kunigas Þongolavièius, Kauno kapitulos gar-bës kanauninkas. Ðitas parsidavëlis, kuris, lygiai kaip ir Pilsudskis, yraþemaitis, praleidæs visà gyvenimà tarp lietuviø, gerai þino, kaip kirsti lie-tuviams skaudþiausià smûgá. Þinodamas, kad lenkai já, kaip lietuvá, visa-da gali átarti nelojalumu arba lietuviø protegavimu, jis stengiasi tokiubûdu uþsitarnauti lenkø pasitikëjimà. Jau nuo seniai yra þinomas daly-kas, kad pavojingiausi yra parsidavëliai bei iðdavikai. Tokie þmonës nie-kad nejauèia jokiø skrupulø. Jø etikos jausmas visiðkai atrofavæsis. Okita vertus, lenkai mëgsta tokiais iðdavikais naudotis, nes jie galës visampasauliui sakyti: „Mes taip rûpinamës lietuviø teisëmis, kad gryniausiàlietuvá, buvusá ir dirbusá visà savo gyvenimà Kaune, paèiø lietuviø apdo-vanotà titulais, pakeltà á kanauninkus, paskyrëm ðvietimo viceministe-riu. Ir jei ðitas viceministeris mano, kad uþ nelojalumà ir apsileidimàmoksle reikia atimti lietuviø mokyklai valstybines teises, tai jau tik jisnedarys tokio þygio neturëdamas pamato“. Ir þinoma, joks prancûzas aranglas negalës tikëti, kad prancûzas ar anglas be pakankamø motyvø at-imtø prancûzø ar anglø mokyklai teises.

Taigi kunigo Þongalavièiaus paskyrimas bus padarytas greièiausia todël,kad ðito iðgamos rankomis bûtø draskomi lietuviø kultûros þidiniai Vil-niaus kraðte ir tuo bûdu bûtø suduotas lietuvybei nebepataisomas smûgis.Todël mes galim laukti ir daugiau panaðiø smûgiø.


1930 m. spalio 10 d. Ligûnø (Dûkðto vlsè.) kaimo gyventojai krei-pësi á lenkø mokyklø inspektorius, kad leistø ásteigti lietuviðkà mokyk-là. Taèiau, uþuot atsakius, buvo atsiøsti lenkø policininkai, kurie ëmëtardyti, kas buvo iniciatoriai ásteigti lietuviðkà mokyklà, suraðë apklau-sos protokolà ir, pagrasinæ baudomis, iðëjo. Lapkrièio 5 d. Lydos apskr.Vydeniø, Kamorûnø, Kalesninkø, Naujadvaro ir kitø lietuviðkø kaimøvalstieèiai, suþinojæ, kad á Eiðiðkes atvaþiuoja Lenkijos ðvietimo vice-ministras kun. Þongalavièius, susitiko su juo ir maldavo leisti ásteigti„Rytø“ draugijos lietuviðkas mokyklas, nes á tà jø praðymà nei Vilniausvyskupija, nei ankstesnë ðvietimo valdþia nereagavo ir toliau visur stei-gë tik lenkiðkas mokyklas, nors ten gyveno tik lietuviai. Prieð Pirmàjápasauliná karà tose apylinkëse buvo daug lietuviðkø mokyklø, bet kun.Þongolavièius atsisakë kalbëtis su lietuviais, pareikðdamas, kad jis at-vyko ne mokyklø, o rinkimø á Lenkijos Seimà organizavimo klausimais.Ir, trumpai pabuvæs klebonijoje, baþnyèioje, nuëjo á susitikimà su len-kø tautininkais.

12 d. Vilniuje lenkø valdþia konfiskavo lietuviø laikraðèio „Vilniaus ry-tojus“ Nr. 91 uþ straipsná „Partijø agentams besiauèiant“.

Pelesos parapijos klebonas Budreckis mokë mokykloje lietuviø vai-kus tikybos lietuviðkai taip, kaip buvo mokoma nuo seno. bet gavo nuro-dymà, kad privalo mokyti lenkiðkai. Klebonas pasiprieðino ir dabar jaugavo praneðimà, kad iðkeliamas á lenkø gyvenamà kraðtà. Klebono Bud-reckio pastangomis buvo pradëta ir naujos baþnyèios statyba (pastatytajau iki langø).

Suþinojome, kad Vilniaus arkivyskupas uþdraudë lietuviams kunigamsraðyti á mûsø laikraðtá, taip pat uþdraudë mûsø laikraðtá ir platinti. Á tai mesgalime atsakyti: mûsø sàþinë rami, nesijauèiame nusidëjæ katalikø tikëji-mui ir Baþnyèiai; nenusidedame, kai keliame visus faktus, kai lietuviø tei-sës maþinamos, kai lietuvis ið Baþnyèios sûnaus verèiamas á posûnius. Tiedraudimai lietuviø tikybiniø ásitikinimø ir prisiriðimo prie Baþnyèios tikrainesutvirtins.

1931 metais liepos 18 d. Pavergto Vilniaus kalnuose uþ lietuvybæ su-ðaudytas lietuvis, lenkø kariuomenës puskarininkis M. Ðimkûnas. Mumspavyko gauti nuþudytojo lietuvio fotografijà ir paskutiná laiðkà, raðytà arti-miausiam draugui. Laiðkà èia persispausdiname.

„Mylimas Drauguþi, Oliukai!Paskutiná kartà spaudþiu Tau rankà, spaudþiu Tave prie savæs ir bu-

èiuoju tûkstantá kartø. Dël Tavæs neraðysiu daug kà, tiktai porà þodþiø,

88 LIETUVIØ TAUTA

praðau man dovanoti ir raminti mano na-miðkius, guosti juos, kaip galësi, kad jie taipdaug neverktø. Að pamilau vienà motinà irdraugæ, tai Tëvynæ Lietuvà, uþ jà einu á pa-saulá amþinà.

Oliukai, suprask mane ir nekaltink ma-næs, ir guoski kitus.

Buèiuoju Tave dar kartà nesuskaitan-èius kartus

Tave mylintis M. Ðimkûnas.Nebeþinau, kur Tu randiesi, raðau laið-

kà Tau namo, Ceikiniuosan. Að esu nuteis-tas suðaudymu.“

1932 m. lapkrièio 30 d. „Okupantai len-kai nuþudë Vilniuje nekaltà lietuvá Juozà Bakanauskà“.

„[...] Vilniuje lenkø karo teismas spalio 13 d. nuteisë mirti 3-èio sun-kiosios artilerijos pulko kareivá Juozà Bakanauskà ir spalio 14 d. suðau-dë...“ Ta byla buvo lenkø agentø ið pirðto lauþta.

Juozas Bakanauskas buvo kilæs ið okupuotos Lietuvos, ið Valkininkøvlsè. Moliø kaimo, gimæs 1910 m. balandþio 19 d. Uþaugo neturtingø, betdoroje, susipratusiø lietuviø ðeimoje. Tëvas uþ lietuviðkà veiklà dar prieðDidájá karà buvo priverstas gelbëtis nuo rusø persekiojimø, bëgti á Ameri-kà, kur netrukus mirë. Juozas, motinos ir dëdës auklëjamas, iðaugo apsi-ðvietusiu ir susipratusiu lietuviu. Mëgdavo dainuoti: „Uþ Lietuvà, uþ Tëvynæstatau prieðams að krûtinæ...“ Jis labai jaudinosi, kad jo gimtasis kaimasMoliai, Varëna, Valkininkai ir visas kraðtas, lietuviø sostinë Vilnius smur-tu pagrobti ir turi vilkti lenkø jungà.

Praeità pavasará paðauktas á lenkø kariuomenæ, tarnavo Vilniuje,3 sunkiosios artilerijos pulke, kur ir baigë savo dienas. Kadangi, kaipsusipratæs lietuvis, jis buvo nuolat sekamas ir provokuojamas lenkø, jiepanaudojo prieð já ið jo kaimo kilusià E. Luþnytæ, kuri, norëdama ásiteik-ti lenkams, prasitarë savo meiluþiui lenkø kapralui Levandovskiui, kad,girdi, J. Bakanauskas, prieð paimamas á kariuomenæ, ðnipinëjo Lietuvai.Kapralas Levandovskis, svajodamas apie savo karjerà, pasinaudojo taþinia ir J. Bakanausko vardu nusiuntë E. Luþnytei saldainiø dëþæ, antkurios priraðë visokiø þenklø ir duomenø tartum ið Lenkijos kariuome-nës ir praneðë lenkø saugumui, þandarams apie J. Bakanausko „perduo-tas“ E. Luþnytei „karines þinias“. Suimta E. Luþnytë, kapralo pamokyta,


Uþ lietuvybæ lenkø nuþudytasVilniuje lietuvis M. Ðimkûnas


pasakë, kad saldainius ji tikrai gavusi ið J. Bakanausko ir kad jis buvæssusitikime su Lietuvos ðauliais. To ir uþteko. Ávyko teismas, kuriame liu-dytojais buvo ta pati E. Luþnytë, lenkø saugumieèiai A. Jakimavièius,A. Biþokas. J. Bakanauskas buvo nuteistas mirties bausme. Spalio 14 d.6 val. ryto jis ið Lukiðkiø kalëjimo buvo nuvarytas á 3-èio artilerijos pulkoaikðtæ, kurioje buvo iðrikiuotas visas pulkas. J. Bakanauskas prieð suðau-domas papraðë leisti atsisveikinti. Poruènikas leido. Ir jis, surakintomisrankomis ir kojomis atsistojæs prieð iðrikiuotus karius, prabilo lietuvið-kai: „Draugai lietuviai, kurie esate èia nuo Valkininkø ir kitø Lietuvoskampeliø, jei bûsite Moliuose, pas mano vargðæ mamytæ, tai suraminkitejà. Juk ne að vienas tokio likimo susilaukiau. Að mirðtu uþ tëvynæ, kuriàtaip mylëjau.“ Bet poruènikas nelaido baigti. Tada J. Bakanauskas pra-kalbo lenkiðkai: „Broliai lietuviai, kurie tarnaujate lenkø kariuomenëje,neliûdëkite, kad þûnu! Ateis laikas, kai tûkstanèiai tokiø kaip að stos ámano vietà... nebebus nelaimiø. Að tos laimës nesulaukiau, bet manokapas ir ði vieta bus laisva. Jà iðvaduos tie, kuriems mes dirbome ir kuriølaukiame...“

„Poruènikas suðuko tylëti ir kumðtimi trenkë á veidà, ir pririðo prie stul-po, uþriðdamas akis. Paskirti 8 kareiviai ðaudyti iðsirikiavo.

– Drauguþiai, greièiau, man sunku kentëti! – suðuko pasmerktasis.– Vienà kartà mirsi! – suriko poruènikas.– Gal manai nuðovæs mane nusikratysi visais lietuviais? – dar paklausë

J. Bakanauskas.Sutratëjo salvë. Dvi kulkos pateikë á galvà ir dvi á krûtinæ.“Po teismo J. Bakanauskas dar 1932 m. spalio 13 d. naktá buvo paraðæs

savo motinai toká laiðkà:„BRANGIOJI MAMUTE!Buèiuoju karðtai tavo kojeles ir rankeles ir dëkui ðirdingai, kad mane

uþauginai, tik gaila, kad maþai man laimës teko matyti ðiame pasaulyje.Suëdë mane ir mano jaunas dienas mano geri draugai ir paþystami. Ski-ruos ðendien su ðiuo pasauliu ir Tavim Motinële labai pasiilgæs, nes seniaimaèiau, ir su Tavim sesute ir Tëveliu. Dabar jau pasimatysime ant Juozu-po klonës, dovanokite man, gal kà ir kada bloga padariau. Atsipraðau Mo-tinële ðirdele, tik perdaug neverk, nes Tu ne viena esi tokia motinanelaiminga ðiame pasaulyje daug tokiø yra, geriau pasimelsk, uþpirk mi-ðias uþ mane, neuþmirðkite. Atmink mamute ir Motina Ðvianèiausia ne-maþà skausmà turëjo matydama savo sûnø ant kryþiaus kibantá. Esupatenkintas, kad mirðtu su Ðvianèiausiu Sakramentu kaipo visi katalikai,

ALGIMANTAS LIEKIS

90 LIETUVIØ TAUTA

gyvenkite kaipo iðmanote, jokio patarimonegaliu duoti, jau man nieko nereikia, nespaskutiniai þodþiai skiriuos su ðiuo pasau-liu, nematysiu vargø ðiame pasaulyje ir de-joniø.

Motinële ðirdele nors gaila bûtø skirtissu ðiuo pasauliu, bet kà padarysi, ne mûsøvalia. Tai Dievas davë, atmink mamute ne-palieku jokios bëdos, nei paèios nei vaikø,vienas esu, tik gaila Tavæs, nebus kam se-natvëje þiûrëti, gailëkitës savo sveikatos, tikneverkite perdaug dar kartà praðau,o su pir-kia kà norite tai darykite, parduokite arOnutei gyvenime bus reikalinga, kaip þino-te taip darykite. Siunèiu visoms giminëms irpaþystamiems paskutiná sudie atsipraðyda-mas visø abelnai, gal kà uþgavau ar ðiaip ko-kià skriaudà padariau, tai praðau dovanoti

per ðá baltà paperelá, nes asmeniðkai jau negaliu atsipraðyti. Tai bus pasku-tiniai mano þodþiai iðtarti anot Dainos, „Uþels takialiai mano mindinti.Iðdþius medeliai mano sodinti“.

Sudie sudie ir dar kartà sudie, Buèiuodamas karðtai Tave Mamute ðir-dele ir sesele ir Tëvelá, kursai mane uþaugino.

Myrðtu, nes Dievas leido tik tiek gyventi ðiame pasaulije. Tai manopaskutiniai þodþiai.

Tik neverk mamute. Laimingo Jums gyvenimo.Jûsø sûnelis Juozas“

1932 m. kovo 12 d. „Socialdemokratas“ Nr. 9 (Kaunas) apie lenkø oku-puotàjá Vilniø raðë (str. „Lietuviðkos mokyklos galgota Vilniaus kraðte“):

„1. Uþdarymas deðimties privatiðkø lietuviø mokyklø Vilniaus kraðtegruodþio m. 31 d. 1931 m. paskatino mane bent kiek plaèiau paraðyti apielietuviðkas mokyklas tame kraðte; objektingai ir visapusiðkai nuðvieèianttikrà jø padëtá skaitanèiai Nepriklausomos Lietuvos visuomenei. Kad ne-bûè klaidingai suprastas tolimesniuose savo iðvadþiojimuose, ið anksto pa-brëþiu, kad man visvien kurioj valstybëj bebûtø vedama panaði valdanèiøsferø kultûrinë politika tautiniø maþumø atþvilgiu – tokia politika uþsitar-nauja grieþèiausio papeikimo ir pasmerkimo, kultûringo ir galvojanèio þmo-gaus akyse.

Nekaltai lenkø nuteistassuðaudyti Vilniaus kraðto lietuvis

Juozas Bakanauskas ið Moliøkaimo (lenkø vadinamo

„Maliuki“), Valkininkø vlsè.Suðaudytas 1932 m. spalio 14 d.


Visø pirmiausia keletas pastabø dël minëtø 10 mokyklø uþdarymo prie-þasèiø. To prieþastys, kurias nurodë savo pareiðkime, duotam pilsudski-ninkø organui Vilniuje „Kurjer Wilenski“, Vilniaus mokyklø apygardoskuratorius p. Ðeliongovskis ir kurios jau þinomos Nepriklausomos Lietu-vos visuomenei – toli graþu nëra tikromis prieþastimis to tiesiog barbarið-ko kuratorijos þingsnio, padaryto prieð lietuviðkas mokyklas paèiamemokslo metø vidury. Jos yra tik formalios prieþastys, patiektos pilotiðkampasiteisinimui prieð vieðàjà opinijà ir kartu pridengimui faktiðkos prieþas-ties, kuri kultûringam þmogui atrodo labai ðlykðti ir niekuo nepateisina-ma. Taigi tikràja prieþastimi, kiek man ið gerai informuotø lenkiðkø ðaltiniøteko patirti – yra atsakymas á Nepriklausomos Lietuvos ðvietimo ministe-rijos duotà pereitø metø pabaigoj parëdymà, kad 200 vaikø – lenkø, lan-kanèiø privatines lenkø mokyklas Nepriklausomoj Lietuvoj, kuriø tëvaipasuosna nëra áraðyti lenkais, – prievarta apleistø lenkø mokyklas ir persi-keltø á lietuviðkas valdþios mokyklas. Mums vilnieèiams tikrai nëra þino-ma, ar buvo iðduotas aukðèiau minëtas Nepriklausomos Lietuvos ðvietimoministerijos parëdymas ar ne. Bet èionykðtë lenkø spauda apie tai labaiplaèiai raðë, tiesiog ragindama kompetentingus organus, kad ir ðioj pusëjadministracijos linijos bûtø panaðiai reaguota á lietuviðkas mokyklas. To-kia yra faktinoji deðimties lietuviðkø mokyklø uþdarymo prieþastis.

Vis vien, buvo ar nebuvo aukðèiau minëtas Nepriklausomos Lietuvosðvietimo ministerijos parëdymas – tai taikymas tokio metodo ðvietimo po-litikoj yra barbariðkas ir niekuo nepateisinamas. Pati gi faktinoji prieþas-tis, kaip minëjau, yra daugiau negu ðlykðti, nes parodo, kad valdanèios lenkøsferos, kurios prie kiekvienos progos mëgsta afiðuotis savo tolerantingu-mu ir kultûringumu – tikrumoj gi ðio kraðto lietuvius traktuoja kaipo pa-prastà uþstatà, su kuriuo elgiasi kaip joms patinka ir kaip jø ðovinistiðkaiimperialistinei politikai naudinga. Deja, ðio kraðto lietuviai jau nuo seniaiyra panaðiai traktuojami. Tame barbariðkame mûsø traktavime ir glûdi vi-sa tragedija kultûrinës lietuviø padëties Vilniaus kraðte. Nes mûsø kultûri-nis darbas ir jo sàlygos faktinai priklauso ne nuo Lenkijos ðvietimoministerijos, bet nuo uþsienio ministerijos politikos Nepriklausomos Lie-tuvos atþvilgiu ir nuo vidaus reikalø ministerijos, kaip vëliau matysim.

Politinë padëtis, kuri susidarë tarp Nepriklausomos Lietuvos ir Lenki-jos dël Vilniaus klausimo, visu sunkumu slëgë ir po ðiai dienai slegia ðvie-timo ir kultûros darbà. Todël kalbant apie lietuviðkos mokyklos padëtáVilniaus kraðte, minëto grynai politinio klausimo nei valandëlei negalimapamirðti.

92 LIETUVIØ TAUTA

2. Tautiniø maþumø klausimas valdanèioms Lenkijos sferoms jau nenuo ðiandien sudaro daug rûpesèiø. Tautinës maþumos sudaro daugiau40% visø Lenkijos gyventojø. Bet neþiûrint to, tas labai opus klausimasvaldanèiø Lenkijos sferø niekuomet nebuvo mëginamas rimtai ir kultûrin-gai spræsti. Nemëginamas jis spræsti tinkamai ir po ðiai dienai. Nemëgina-mas todël, kad tautiniø maþumø klausimas Lenkijoj yra ankðtai suriðtas suteritorialiniu status quo dabartinës Lenkijos valstybës. Lenkijos valdan-èios sferos ir bendrai lenkiðkoji burþuazija dabartiná savo teritorialiná sta-tus quo nori apginti ir pateisinti istoriðkomis kategorijomis savo praeitiesvalstybës. Tuo tarpu gi tautinës maþumos kaip ukrainieèiai, baltgudþiai irlietuviai, kuriø etnografinës dalys turi ar tai savo fiktyvæ valstybinæ nepri-klausomybæ pavidale Sovietø Ukrainos ir Baltgudijos, áeinanèiø á SovietøSàjungà, ar tai tokioj formoj kaip Nepriklausomoji Lietuva – norëtø iðsi-lauþti ið dabartinës Lenkijos valstybës rëmø ir susijungti á savarankiðkusatskirus valstybinius vienetus. Kaip ið to matome, tai tautiniø maþumø pro-blema Lenkijoj nëra taip paprasta. Joje visu grieþtumu pasireiðkia kultûri-niai – politiniø interesø prieðingumai tautiniø maþumø ir tø, kurie jasðiandien laiko nuosavios valstybinës organizacijos rëmuose. Èia ir glûdivisokiø tautiniø antagonizmø ðaltinis. Be to, reikia pridurti dar ir sociali-nius prieðingumus. Tautinës maþumos savo daugumoj socialiniu atþvilgiususideda ið valstieèiø, iðalkusiø þemës. Þemë gi daugumoj yra lenkiðkøstambiø dvarininkø rankose. O þemës reforma – tëra tik popiery.

Bet lenkiðka biurokratija, persisunkus zoologiniu ðovinizmu ir istorið-komis kategorijomis, tà labai keblià ir opià problemà, t. y. tautiniø maþu-mø problemà – nori iðspræsti taip, kaip biurokratiðkas protas bendrai kadpajëgia kokià nors painesnæ problemà „iðspræsti“. Paèiø lenkø nelaimei,jie, kaip þymûs endekø vadas p. R. Dmovskis savo knygoj „Pokarinis Pa-saulis ir Lenkija“ sako – prie visø klausimø sprendimo prieina su labaijuokinga vakarykðèiø vergø psichologija. Pastaroji gi jiems tepakiða, ypaèpo geguþinio Pilsudskio perversmo, visiems klausiniams iðspræsti polici-nes priemones. Ir daug kas, tur bût, ið valdanèios biurokratijos tiki, kadtomis priemonëmis jie iðspræs ir tautiniø maþumø problemà. Dar vienaukrainieèiø pacifikacija, arba ðlykðti provokacija kaip su gudø „Hromada“1927 m. plius karo lauko teismai visokiems prieðvalstybiniams maþumøgaivalams ir uþdarinëjimas mokyklø – ir sudëtinga tautiniø maþumø pro-blema bus iðspræsta: maþumos bus suvirðkintos ir pripildytos kilnios krikð-èioniðkos lenkø kultûros, persisunkusios tolerancijos bei laisvës kilniomistradicijomis, ir viskas bus kuo geriausioj tvarkoj. Taip ne tik kad mano



valdantieji biurokratiðki protai, bet taip jie daro ir tam kà daro tiki. Taip,þinoma, ir tegali elgtis tik biurokratiðki protai su juokinga vakarykðèiø ver-gø psichologija. Todël visai nereikia stebëtis, kad Lenkijoj në viena politi-në partija, neiðskiriant ir PPS (Lenkø socialistø partija), ir po ðiai dienaineturi aiðkios programos tautiniø maþumø reikalu*. Matomai jos visospasitiki tø painiø ir opiø problemø iðriðimu – taikoma valdanèios biurok-ratijos politika jau ðiandien.

Tà digresijà padariau visai sàmoningai, kad bent pavirðutiniðkai supa-þindinèiau paþangiàjà Nepriklausomos Lietuvos visuomenæ su bendràjadalykø padëtimi kai dël tautiniø maþumø Lenkijoj. Nes, prieðingai, vargubau bûtø suprantamas tolimesnis mano raðinys.

3. Valdanèios Lenkijos sferos daþnai mëgsta pasigirti prieð uþsiená sa-vo labai liberaliðka ástatymdavyste tautiniø maþumø reikalu.

Lenkijos ástatymdavystë tuo reikalu ið tiesø yra gan liberaliðka. Jei átautiniø maþumø kultûrines teises paþvelgti ið juridinio taðko, tai jos iðtikrøjø yra gan plaèios ir liberaliðkos. Visos normos ar tai paskelbtos Len-kijos konstitucijoj 1921 m., ar tai atskiruose vëlesniuose per Seimà iðleis-tuose ástatymuose 1924 m. ir 1925 m. papildanèiuose konstitucijos tamreikalui skirtus paragrafus – tautinëms maþumoms, jø gi tarpe ir lietu-viams duoda gan dideles ir plaèias teises tautiniai–kultûrinio darbo srity.Pav., Lenkijos, ir ðiandien formaliai privalomos konstitucijos ið 1921 m.109 paragrafe aiðkiai pasakyta, kad „kiekvienas pilietis turi teisæ iðlaikytisavo tautybæ ir vystyti savo kalbà bei tautines savybes“. Toliau tame patparagrafe sakoma, kad atskiri valstybiniai ástatymai laiduos tautinëms ma-þumoms Lenkijos valstybëj pilnà ir laisvà ugdymà jø tautiniø savybiø ir t. t.Be to, kad reikalui esant valdþia net subsidijas teiks. Tos pat gi konstituci-jos 110 paragrafe aiðkiai pasakyta, kad Lenkijos pilieèiai, priklausantiejitautinëms maþumoms, lygiai su kitais pilieèiais turi teisæ steigti ir savo lë-ðomis iðlaikyti visokias labdaringas institucijas, mokyklas etc. Tø dviejø kon-stitucijø paragrafø papildymui 1924 m. liepos m. 31 d. (Dzienik Ustaw**,1924 m. Nr. 79 poz. 766) ir 1925 m. sausio mën. 7 d. (Dzienik Ustaw,1925 m. Nr. 3 poz. 33) buvo vyriausybës paskelbti tuo reikalu per Seimàpriimti ástatymai ir vyriausybës atitinkami parëdymai, kuriuose ligi smulk-menø iðdëstomos tautiniø maþumø teisës mokyklø atþvilgiu. Tie ástatymai

* Þinoma, jeigu kas aukðèiau minëta biurokratijos „programa“ skaito programà tauti-niø maþumø atþvilgiu, tuomet mano tvirtinimas nëra pamatuotas.

** „Dzienik Ustaw“ yra Lenkijos vyriausybës organas, kuriame vyriausybë skelbia vi-sus privalomus ástatymus ir parëdymus.

ALGIMANTAS LIEKIS

94 LIETUVIØ TAUTA

duoda teisæ steigti privatines mokyklas ne tik tautiniø maþumø apgyven-tose vietose, bet by kurioj Lenkijos vietoj. Ir ne tik pradines mokyklas, betvidurines, amatø mokyklas ir mokytojø seminarijas. Kai dël vietø apgy-ventø t. maþumomis – 40 mokyklinio amþiaus vaikø tëvams (ne 40 tëvø. Jøgali bûti maþiau) duodama teisë reikalauti, kad mokslas bûtø dëstomasvaikø gimtojoj kalboj ir t. t.

Kaip ið keletos pavyzdþiø matome, tai ástatymdavystë tuo reikalu yragan liberaliðka. Bet, deja, visa nelaimë tame, kad tik ástatymdavystë. Irþmogus, kurs nepaþindamas tikros dalykø padëties pamëgintø vertinti tauti-niø maþumø Lenkijoj kultûrinæ bûklæ ið juridinio taðko – pasakytø, kad dau-giau nieko nereikalinga, kad tokiuose rëmuose galima labai daug padaryti.

Bet kà ðiandien reiðkia konstitucijos, uþ kurias kadaise þmonës kraujàliejo, dël kuriø iðkovojimo galvas guldë? Kà ðiandien reiðkia ávairios gangraþiai skambanèios juridinës normos, laiduojanèios pilieèiams jø ðventasteises ir skelbiamos privalomø ástatymø pavidale ávairiuose vyriausybiø or-ganuose? Juk visa tai yra nei maþiau, nei daugiau, kaip paprastas popieriogabalëlis. Uþtenka vieno politinio avantiûristo su kokia stipria nachaliðkabanda ir visos konstitucijos, visokios priesaikos eina velniop. Toks avantiû-ristas jau iðleidþia savo konstitucijà, savus ástatymus. O biurokartiðkas apa-ratas, vedamas klasiniø, politiniø ar kokiø nors kitokiø interesø, visas tasnormas interpretuoja ir taiko gyveniman savaip. Manau, kad konkreèiøpavyzdþiø tam tvirtinimui paremti yra ðiandien visur net perdaug.

Taip pat yra ir Lenkijoj, kurios valdanèios klikos prieðaky faktinai kaiptik stovi tas vyras, kuris konstitucijà faktinai pakeitë pliku durtuvu (kuriolig ðiol dar nespëjo pridengti nuosava konstitucija) ir kuriam visokie ásta-tymø leidimo ir vykdomos valdþios kontrolës organai yra nei maþiau, neidaugiau, kaip paprasèiausiais bordeliais, kà ne kartà savo visam pasaulygarsiuose spaudai duotuose expose yra pareiðkæs.

Taip, kad kalbant apie tautiniø maþumø kultûrinæ bûklæ Lenkijoj, vi-sas teisines normas, laiduojanèias joms laisvà tautiniai–kultûriniø savybiøplëtojimà – reikalingà palikti ramybëj, nes tos normos seniai jau neegzis-tuoja biurokratiðkam aparatui ir jo sugrubusiems smegenims. O apie jasèia buvo kalbëta tik tam, kad Nepriklausomos Lietuvos visuomenei dëlvaizdo pilnumo parodyti, kokia yra bedugnë tarp paragrafø pasaulio irðiurkðèios realybës.

4. Lietuviø kiekis Vilniaus kraðte ðiuo atveju ne taip jau svarbu. Raðytiapie tai kritiðkai vertinant ávairiø ðaltiniø bûtø perdaug didelis nukrypi-mas. Todël pasitenkinu konstatavæs faktà, kad daugely Vilniaus kraðto


vietø lietuviai sudaro stiprias vienalytes etnografines mases tautiniu at-þvilgiu. Tos lietuviðkos liaudies masës yra labai iðtroðkusios mokslo sau irsavo vaikams. Trokðta ðviesos prieinamiausioj formoj, t. y. gimtoje kalbo-je, kas visai natûralu ir suprantama. Be to, jos turi ir aukðtesnes tautiðkai-politines aspiracijas, bet apie tai èia nekalbësim.

A. Panerys.“

Varënos stotis. Èia stovi lenkø K. O. P. 23 batalionas, pirmos kuoposðtabas, daug þandarø ir policijos. Bet nieks taip neákyrëjo stoties gyvento-jams ir aplinkiniams lietuviðkiems kaimams, kaip prie 23 bataliono kari-nës lenkø þvalgybos karininkas poruèikas Jevorskis ir Varënos stotiesklebonas Sakalauskas. Þvalgybos karin. Jevorskis turi prisisamdæs visojapylinkëj sau agentëliø — ciuciukø, kurie seka lietuvius ne tik kas kà daroir kur eina, bet ir kà valgo. Kiek jau jis lietuviø visai nekaltai sukiðo á kalë-jimà, tai sunku bût visus ir suraðyti. Minëtas klebonas Sakalauskas ir joðnipas, kuris drásta net per iðpaþintá dirbti lenkø naudai, drausdamas nie-kam nesakyti: „jei kam pasakysi, kà tau sakiau apie lenkus, tai bûsi ðvent-vagiðkai priëmæs komunija, o jei nedirbsi lenkø naudai ir neseksi pagonølietuviø, tai ir pats bûsi pagonis ir nusiþengsi prieð Dievà, nes kà kunigassako, visi krikðèionys privalo daryti“, sakydamas pamokslà lietuvius ið-keikdinëja. Kai atveþa krikðtyt vaikà ir nori apkrikðtyt Vytauto vardu, taisako: „Vytautas buvo pagonø karalius, krikðèionims tokiais vardais krikð-tyt nepridera“. Bet kai jam atsako, kad Vytautas mirë apsikrikðtinæs, oantra, ið kur gi þinai, klebone, kad ðis kûdikis nebus karalius, tai neturëda-mas kà sakyti, apkrikðtina.

Pavergtas lietuvis.“„Lenkø ðnipai dirba. Paskutiniu laiku lenkø karinës þvalgybos poruèi-

kas Jevorskis, gyvenantis Varënos stoty, pradëjo ieðkoti agentëliø po lietu-viðkus kaimus, o uþ gerà piniginá atlyginimà pasiseka tokiø surasti. Ið jøvienas gerai þinomas Giraitës kaimo gyventojas Leonavièius Jonas (ji vie-tos gyventojai vadina „Levonu“), didelis tinginys, kuris, gaudamas ið Je-vorskio atlyginimà ir informacijø, vaikðèioja po lietuviðkus kaimus,daugiausia ðventadieniais ir, pasirodydamas save geru lietuviu, kalba peik-damas lenkus ir tuo bûdu, kurie dar neþino, kad jis yra Jevorskio ciuciu-kas, kalba kaip su geru lietuviu, viskà jam iðpasakodami. Paskutiniu laikuJevorskis praðë Leonavièiaus suþinoti, kas padegë Mergaþerës ir Matuizølenkiðkas mokyklas, koki ir ið kokiø kaimø þmonës lankosi slaptai Lietu-von, koki ir pas kà ateina slaptai ið Lietuvos, kas dirba Lietuvos naudai ið

96 LIETUVIØ TAUTA

turinèiø leidimus pereiti administracijos linijà lauko darbams, liepë sektiðvento Kazimiero draugijos skyrius ir dalyvauti jø susirinkimuose ir sektiatskirus iðtikimesnius lietuvius. Leonavièius paprastai eina pas Jevorská sutuðèiu uþklotu kaðeliu, neva neðdamas Jevorskiui kiauðiniø parduoti, kadneátartø taip lengvai Jevorskio ðnipu. Tokiø ciuciukø, kaip Leonavièius,Jevorskis turi ir daugiau, kurie ið pasalø kandþioja lietuvius, bet ðá kartà jøneminësiu, gal paskaitæ ir iðgirdæ apie Leonavièiø, kuris jau virto nepatai-somu, susipras ir daromà klaidà atitaisys. O jei nemes kandþiojæ, vëliaupaskelbsiu visus. Mums, Okupuotos Lietuvos lietuviams, reikia visus to-kius ciuciukus paþinti ir jø saugotis, kad neákàstø.

Pavergtas lietuvis.“„Vaièiukiðkë (Palûðës par.) [...] Èia þmonës skurdþiai gyvena, bet

nesnaudþia. Visi susipratæ ir dirba ið vien tautiná ir kultûriná darbà. Tikneleidþia ramiai gyventi mokesèiai ir pabaudos. Pereità mënesá èia gau-tas mokyklø inspektoriaus raðtas, kur praneðama, kad uþ neleidimà vaikøá lenkø valdiðkà mokyklà turi sumokëti po 3 auksinus arba sëdëti po 2dienas areðte ðie tëvai: V. Graiþë, K. Graiþë, V. Leleika, T. Graiþë,Ad. Maldþius, T. Balèiûnas, J. Maldþius, M. Balèiûnas, J. Mikðtas,J. Maldþius, J. Leleika ir M. Burokienë (kuri jau metai kaip èia nebe-gyvena).“

„Deðimt Vilniaus ásakymø(Ið Vilniaus katekizmo)

Að esu Vilnius, tavo amþina sostinë, kuri dabar yra lenkø nelaisvëje.Pirmas: Neturëk kitø sostiniø, tiktai Mane vienà.Antras: Netark veltui Mano vardo, jei nieko nedarai Mano vadavimui.Treèias: Ðeðias dienas dirbk Mano vadavimui, o sekmadiená paðvæsk

tavo pavergtiems broliams.Ketvirtas: Gerbk savo tëvà Vilniø ir motinà Lietuvà.Penktas: Neprisidëk prie pavergtø broliø þudymo.Ðeðtas: Nesusidëk su neiðtikima Lenkija.Sekmas: Nevok praðmatnybei ir papuoðalams tos savo uþdarbio dalies,

kurià tu privalai paaukoti Mano vadavimui.Aðmas: Nekalbëk netiesos apie savo vadavimo talkininkus ir neklau-

syk lenkø melo.Devintas: Negeisk ir nevesk lenkës moteries.Deðimtas: Negeisk nei tavo prieðo, nei talkininko në vieno daikto, kurs

kliudytø Mane vaduoti.



Ásakymø paaiðkinimaiPrieð pirmà ásakymà nuside-

da kiekvienas lietuvis, kuris at-siþada savo sostinës Vilniaus irnieko nedaro jo atvadavimui.

Prieð antrà ásakymà nuside-da kiekvienas lietuvis, kurs tikðaukia apie Vilniaus vadavimà,o darbu nenori prie to prisidëti.Tokiø nusidëjëliø kol kas dau-giau, negu tikrø vadavimo kovo-tojø, kurie dël darbo gausumoneturi laiko ðûkauti.

Prieð treèià ásakymà nusi-deda kiekvienas tinginys. Jeitoks þmogus – valstybës tarnau-tojas, tai kur geriau mokamàjam algà paaukoti Vilniausvadavimui, o ne dykai ðelpti tin-giná. Be tokio darbininko kiek-vienoj ástaigoj galima apsieiti.Kad nenusidëtø prieð ðá ásaky-mà, reikia kiekvienà darbo dienà dirbti ne tik savo pragyvenimui palai-kyti, bet pridëti kokià darbo valandà uþdarbiui savo pavergtus broliusðelpti. Sekmadiená pasimelsk uþ þuvusiøjø kovoje dël Vilniaus vëles ir uþtavo vargo brolius, kurie kenèia lenkø nelaisvëje; jø kanèioms palengvin-ti skirtà jiems tavo uþdarbio dalá atiduok á Vilniui Vaduoti Sàjungà. Uþ-dirbinëk ðiam reikalui kuo daugiausia, nes tuðèiomis kiðenëmis Vilniausneatvaduosi.

Ketvirtu ásakymu Vilnius pavadintas mûsø tëvu, o Lietuva – motinadël to, kad Vilniuje prasidëjo mûsø tautiðkas atgimimas, o Lietuva pagim-dë mûsø laisvæ.

Prieð penktà Vilniaus ásakymà nusideda kiekvienas laisvas lietuvis, ypaèvalstybës tarnautojas, kuris nesuteikia moralinës ir medþiaginës paramospabëgusiam ið lenkø nelaisvës savo broliui ir talkininkui vistiek kurios tau-tybës jis bûtø – lietuvis, gudas, ukrainietis ar þydas. Nesuteikimas jiemsparamos yra palaikymas lenkø þmogþudystës ir galutinas savo broliø mo-ralinis nuþudymas. Yra taip pat didelë nuodëmë laikyti ðiuos mûsø talki-

ALGIMANTAS LIEKIS

Pavergtame Vilniuje. Susirûpinæ sunkiugyvenimu ne tik lietuviai, bet ir þydai,

Vilniaus gyventojai.

98 LIETUVIØ TAUTA

ninkus svetimðaliais ir taikyti jiems ástatymus, kurie lieèia svetimðalius, gy-venanèius Lietuvoje dël biznio.

Prieð ðeðtà ásakymà nusideda tas Lietuvos pilietis, kuris stengiasi susi-riðti su Lenkija bièiulystës ryðiais: per ðià bièiulystæ lenkai áves nusidëjëlá ápolitinæ paleistuvybæ ir savo tautai neiðtikimybæ bei iðdavimà. Tai yra mir-ties nuodëmë, neatleidþiama nei ðiame, nei aname pasauly.

Prieð septintà ásakymà nusideda kiekvienas Lietuvos pilietis ir pilietë,kurie, þinodami apie badavimà ir ligas, nuo kuriø kenèia mûsø broliai len-kø nelaisvëje, tuo pat metu iðmetinëja savo pinigus nereikalingiems pa-puoðalams ir praðmatnybës dalykams. Atminkit, nusidëjëliai, kad jûsøpavergtieji broliai neturi duonos, drabuþiø, malkø þiemos metu apsiðildytiir turi parduoti paskutinæ savo sermëgà lenkø valstybës mokesèiams ap-mokëti. „Negali þmogus tarnauti Dievui ir mamonai“: kam rûpi tik savokûno malonumai, tam nei Vilnius, nei broliø kanèios neberûpi.

Prieð aðtuntà ásakymà nusideda tas, kuris klauso lenkø melo ir ðmeiþtoir pats apkalbinëja ir ðmeiþia Vilniaus vadavimo veikëjus, darbuotojus irmûsø tautos talkininkus.

Vilniaus vadavimo veikëjai ir darbuotojai yra krikðèioniðkos meilës irsavo Tëvynës atvadavimo apaðtalai, kurie, mylëdami savo brolius, pateku-sius á lenkø pagoniðkà ir barbariðkà nelaisvæ, yra pasiðventæ dirbti ir kovotilenkø vergijai panaikinti ir Vilniui atvaduoti.

Lietuviø talkininkai kovoje dël Vilniaus yra mûsø vargo broliai – gudaiir ukrainieèiai, kurie talkoj su mumis kovoja lenkø vergijai panaikinti irsavo þemes atvaduoti.

Varðuvos agentai apkalbinëja ir ðmeiþia Vilniaus vadavimo veikëjus irmûsø talkininkus tam, kad suardytø Vilniaus vadavimo darbà ir bendràlietuviø – gudø – ukrainieèiø frontà.

Pagal devintà ásakymà negalima geisti ir vesti lenkës moteries dël to,kad lenkë daþnai visokiø pagundø ðaltinis – kuri gali privesti prie Vilniausásakymø nepildymo ir prie iðdavikiðko tavo tautai darbo. Þmona auklësvaikus ne lietuviais, bet lenkais patriotais.

Norëdamas apsisaugoti nuo nusidëjimo prieð deðimtà ásakymà, neimk iðsavo prieðo – lenko papirkimo pinigø, nes numirsi. Neskriausk atbëgusiø Lais-von Lietuvon gudø, ukrainieèiø ir kitø kovos talkininkø. Negeisk keliø tarny-bø ar uþdarbio ðaltiniø, jei tavo talkininkas – emigrantas neturi në jokiopragyvenimui ðaltinio; atsisakyk jo naudai nuo vienos tavo tarnybos ar uþdar-bio dalies ir duok jam galimybës pelnyti duonà ir dirbti naudingà vadavimodarbà. Sustiprinæs savo talkininkà, – Vilniaus vadavimo jëgas sustiprinsi.


Du svarbiausieji Vilniaus ástatymai.Mylëk savo tëvà Vilniø, motinà Lietuvà ir savo Tautà visa ðirdimi, visa

siela, visu protu, visomis jëgomis.Mylëk savo artimà talkininkà – gudà ir ukrainietá, kaip patsai save.Ant ðiø dviejø ástatymø pagrindo stovi visas Vilniaus vadavimo darbas.Ðie ástatymai Vytauto Didþiojo dvasios yra skelbiami lietuviø tautai ant

Gedimino kalno Vilniuje kiekvienà spaliø mën. 9 dienà.Uþraðë A. Mataèius.“

„Taraðkevièiaus byla. Lapkrièio 30 d.Vilniuje pasibaigë buvusiojo gudø atstovoVarðuvos seime Bronislavo Taraðkevièiausbyla. Lenkø teismas nuteisë já 8 metamssunkaus kalëjimo uþ palaikymà santykiøsu uþsieninëmis organizacijomis, kuriosturinèios tikslo nuversti Lenkijos valdþià.Tai Vilniaus kraðto gudas, gimæs 1892 m.Vilniaus aps., iðëjæs Vilniaus gimnazijà irPetrapilio universitetà, paraðæs pirmà gu-dø kalbos gramatikà. Dar universitete dir-bæs drauge su susipratusiais gudais, karometu jis dalyvavo jø pastangose iðkovotisavo tautai nepriklausomybæ. 1918 m. jisbuvo Gudø Liaudies Respublikos Tarybosnarys Minske, paskui Vilniaus ir Gardino kraðto Gudø Tarybos pirminin-kas. Turëdamas nemaþai mokslo draugø tarp lenkø, ið pradþiø jis jø nesi-ðalino, juoba daugelis jøjø sakësi jam esà gudø prieteliai ir uþtarëjai, tad1920–1921 Þeligovskio valdþioje jis buvo net gudø mokyklø skyriaus vedë-jas ðvietimo departamente. Kurá laikà dar gudø gimnazijos direktorius,1924 m. buvo iðrinktas Varðuvos seiman atstovu, kur gavo jis geriau paþin-ti tikrus lenkø politikos tikslus ir priemones gudu atþvilgiu. Savo suorgani-zuotoje didþiulëje gudø organizacijoje „Hromada“, kuri suspietë apie 100tûkstanèiø gudø Vilniaus kraðte ir ypaèiai Vakarinëje Gudijoje, jis iðkëlëkovos uþ gudø nepriklausomybe obalsá. Uþ tai drauge su kitais suimtas,Vilniaus lenkø teismo buvo nuteistas 12 metø sunkaus kalëjimo, bet ape-liacinis teismas sutrumpino ligi 8 metø, taip, jog jis turëjo baigti savokalëjimà 1935 m. Matydama betgi, kaip plaèios gudø minios já laiko savotautos didvyriu ir pyksta dël jo kalëjimo, po 3 metø kalëjimo, 1930 m.

Lenkø teismo nuteistas 8 metuskalëjimo þymus gudø veikëjas,buv. Varðuvos seimo atstovas,

Br. Taraðkevièius.

100 LIETUVIØ TAUTA

balandþio mën., Varðuvos vyriausybë tiesiog já iðstûmë ið kalëjimo. Jis ið-ëjo ið ten ne tik nepalûþæs, bet dar grieþèiau nusistatæs kovoti uþ savo krað-to nepriklausomybæ. Spaliø mën. jis sukûrë naujà gudø organizacijà„Zmahanje“, slaptai spausdino tûkstanèius atsiðaukimø ir t. t. Lenkø poli-cijos sekamas, iðvyko Dancigan ir Berlynan, ið kur iðvaþiavæs 1931 m. vasa-rio mën. buvo sulaikytas traukinyje, lenkø koridoriuje.

Ð. mën. 2 d. Vilniaus pilsudskininkø „Kurjer Wilenski“ dël jo nuteisi-mo raðo: „Taraðkevièius buvo blogas politikas tiek, kiek Gudija dar nërapriaugusi iredentai (kovai dël nepriklausomybës). Lenkø politikos uþdavi-nys yra neprileisti, kad subrendusi gudø iredenta grieþtai stotø prieð Len-kø respublikos valstybingumà. Taèiau neprivalome uþmerkti akiø, jogTaraðkevièius pradëjo gudø kovø dël nepriklausomybës legendà“. Ásidë-mëkime ðá lenkø politikø pripaþinimà malonaus ir mums reiðkinio.“

1933 m. rugsëjo 30 d.„Rytoj prasideda spalis. Ðis mënuo Vilniaus kovø fronte bene þymiau-

sias.1920 metais spalio mënesá Pilsudskio vardu pasiraðyta Suvalkø sutar-

tis ir tais paèiais metais spalio mënesá ávykdytas Pilsudskio–Þeligovskiosmurtas.

1921 m. spalio 1 d. ávyko Vilniaus lietuviø mokiniø skerdynës arba Tre-tieji Kraþiai. Spalio 5 d. antros vaikø skerdynës lietuviø prieglaudoje.

1924 m. spalio m. oficialiai atimtos lietuviams ir gudams kalbos tei-sës. Tuo reikalu Varðuvos seimas priëmë ástatymà.

1927 m. spalio mën. ávyko didysis Vilniaus kraðto lietuviø mokykløteroras, uþdaryta apie 50 pradþios mokyklø ir vienintelë mokytojø se-minarija, tûkstanèiai mokiniø iðmesta gatvën be mokslo ir ðimtams mo-kytojø atimtas darbas. Be to, ta paèia proga padaryta daugybë kratø irsuimta daug mokytojø, net pats Mokytojø Seminarijos direktorius. Iðviso 1927 m. retorsijø laikais spalio mënuo pasiþymëjo dideliu teroruokupantø prieð lietuvius. Iðtremta daug lietuviø inteligentø, keli kuni-gai ir ðiaip veikëjø.

1932 m. spalio 14 d. Vilniuje suðaudytas nekaltas lietuvis jaunuolis Juo-zas Bakanauskas.

Pagaliau kiekvienais metais Nepriklausomoje Lietuvoje didþiausios Vil-niui atgauti pasiráþimo iðkilmës rengiamos spalio mënesá.

Apie kitus spalio ávykius mums teks ateityje pakalbëti. Ðiuo atveju no-rime priminti 1921 metø Treèiuosius Kraþius. Antrieji Kraþiai ávyko Ðiau-liuose, gimnazijoj, vokieèiø okupantø padaryti.



Rytoj, spalio 1 d., sueina lygiai 12 metø nuo to baisaus ávykio. Prieð 12metø Vilniaus svarbiausioji gatvë ties lietuviø gimnazijos rûmais Vilniujeir patys gimnazijos rûmai buvo aplieti nekaltø vaikø lietuviø krauju...

Ðimtai moksleiviø draug su savo mokytojais ðventai gynë lietuviðkàjákultûros þidiná – gimnazijos rûmus, gynë be ginklø, be fizinës jëgos, tikdvasios uþsispyrimu. Okupantas gi, sukvietæs visas savo þinioje turimas fi-zines jëgas, paleidæs gatvën demoralizuotus lenkus skautus su lazdomis,studentus su buoþëmis, kareivius ir þandarus su ðautuvais ir pagaliau rai-tus kareivius nekaltiems vaikams gatvëje trempti.

Gaila, Nepriklausomos Lietuvos visuomenë maþai þino apie tuos ávy-kius, maþai tuo ir domisi, taèiau prisisiurbusios lietuviðkojo vaikø kraujoVilniaus gatvës amþinai kalba ir kalbës apie didþiàsias skriaudas, padary-tas lietuviø tautai, amþinai ðauks dangaus kerðto ir turës pagaliau gautiatlygá.

Spalio 1 dienos ávykiai anais metais praskambëjo plaèiai per visà pa-saulá ir ne vienas reiðkë protesto ir pasipiktinimo tokiais barbariðkais, kadir okupantø, þygiais.

Kai okupantø þandarai uþpuolë gimnazijos rûmus – juose buvo apie150 mokiniø ir keli mokytojai. Tuojau pradëjo juos ið ten muðti, sukaliotirankas, daugelá sukruvino, kelios sumuðtos mergaitës apalpo, knygas plë-ðë, baldus dauþë, fizikos kabinetà naikino... Nepaliko vietoje në direkto-riaus baldø jo bute, kuris buvo gimnazijos rûmuose.

Kiti lietuviai moksleiviai ir mokytojai nesuspëjæ patekti á gimnazijosrûmus, prieð apsupant juos þandarams, spietësi prie durø gatvëje ir praðëpalikti jiems rûmus, nemuðti vaikø, taèiau jø niekas neklausë.

Baigæ teroro darbà viduje, iðmuðæ apie 150 sukruvintø mokiniø á gatvæ,þandarai puolë susirinkusius. Pradþioje muðë þandarai ir policija ðautuvøbuoþëmis ir bizûnais, vëliau pagalbon atëjo su lazdomis skautai ir studen-tai, pagaliau atskrido lenkiðkieji „ulani“, kurie viesulu ðvaistësi gatvëje tarpverkianèiø vaikø, berniukø ir mergaièiø...

Ir nuostabu. Muðamieji vietoje verkti uþtraukë Tautos Giesmæ, „Lie-tuva tëvynë mûsø...“

Þandarai nustebo ir pradþioje nesusivokë, kas èia darosi. Buvo nustojæmuðti, tik vëliau suprato, kad tai nepaprasta daina ir uþèiaupë lûpas treèi-àjá Himno posmà giedant. Taèiau praskambëjæ galingo Himno þodþiai ne-nutils niekuomet ir kaip pralietas kraujas þemëje, taip paleisti þodþiaiVilniaus padangëje primins visuomet okupantams ir mums, kad didþiojispalio skriauda dar neatitaisyta.

ALGIMANTAS LIEKIS

102 LIETUVIØ TAUTA

Per 12 metø sugijo nekaltai sumuðtøjø þaizdos, taèiau nesugijo ir nie-kuomet nesugys didþioji Vilniaus þaizda, Vilniaus smurtas.

Kraujas, kanèios, persekiojimai, Varðuvos melagystës ir ðmeiþtai tikstiprins mus ir ties mums kelià á Vilniaus laisvæ!

V. Karlonas.“Sausio 17 d. Paskelbti Vilniaus instituto ástatai (parengti Vilniaus va-

davimo sàjungos Centro komiteto). Protesto rezoliucija:„Mes, Montrealo lietuviai, susirinkæ ðiø metø spaliø mënesio 25 dienà

Montrealo lietuviø neprigulmingojo „Vytauto“ klubo svetainëje paminëti16-tà Vilniaus uþgrobimo sukaktá, liûdime brangaus lietuviø tautos pamin-klo ir ðventovës – senosios sostinës Vilniaus su treèdaliu Lietuvos þemiø irmilijonu lietuviø, neðanèiø sunkø okupacijos jungà ir reiðkiame prieð Len-kijos valdþià protesto rezoliucijà:

1. Dël sulauþymo Suvalkø sutarties ir klastingu smurtu uþgrobimo Lie-tuvos sostinës Vilniaus;

2. Dël varymo þiaurios lenkinimo akcijos ir kankinimo nekaltø Vil-niaus kraðto lietuviø bei jø visiðkø teisiø suvarþymo;

3. Dël uþdarinëjimo Vilniaus kraðte lietuviðkø mokyklø ir kitø kultû-ringø organizacijø.

Mes keliame balsà drauge su visa lietuviø tauta ir praðome pasauliotautø vardan ðventos teisybës, atkreipti dëmesá á lenko neteisybes ir jo niek-ðiðkus þygius. Mes praðome, kad lietuviø tautai padaryta skriauda bûtøatitaisyta ir kas yra jos, jai amþiais priklausë, tà ji turi turëti ir ðiandienà.

Vietos organizacijø vardu pasiraðë: kun. Jonas Bobinas, klebonas (Ðv.Kazimiero parap.), Pr. Dubauskas (Ðv. Jono d-jos vardu), K. Juðkevièia(„Vytauto“ klubo vardu), J. Gyvis (Ðv. Kazimiero d-jos vardu), J. Pamo-kaitis, minëjimo dienos reikalø vedëjas, Antanas Januðas (L. sûnø ir duk-terø d-jos vardu).“

1937 m. vasaris„Tardomi kunigai. Ceikiniø klebonas kun. Vladas Varanavièius, buvæs

Linkmenø, dabar Buividø – kun. Vincas Miðkinis, Palûðës – kun. P. Pruns-kus, vikaras St. Valiukevièius, Daugëliðkio – kun. Aleks. Mikaila, buv. Vi-diðkiø, dabar Parudomino – kun. Florijonas Neviera, Paringio – kun. Ad.Zaremba, Dûkðtø – kun. Zenonas Butkevièius, Tvereèiaus – kun. Myk.Pðijalgauskas, Vasiûnø – kun. Balt. Budreckis. Klebonai bus traukiami tie-son uþ pavardþiø, raðant metrikus, lietuvinimà. Smulkmenø dar neþino-ma. Manoma taèiau, jog gali bûti kalba tiktai apie senø lietuviðkø pavardþiørestauracijà.“


1937 m. kovo 15 d.„Lydos ap. storasta Miklaðevskis vasario 11 d. raðtu nr. P. 26/9 uþdarë

ðv. Kazimiero draugijos skyrius: Plikuose, Kalesnykuose, Vigonyse ir... Vai-daguose. Nuostabiausia, jog pastarajame kaime ðv. Kaz. draugija skyriausneturëjo ir neturi. Panaðiai pasielgta ir kitais atvejais. Tas pats storasta,uþdarydamas savo apskrity „Ryto“ skyrius Dubièiuose, Streþûnuose ir Man-totuose, parodë ne tik savo fenomenaliná uolumà, bet ir pavojingà perse-kiojimo manijà: Jam visur vaidenasi lietuviai. Net ten, kur jø nëra. Mat,Lydos ap. „Rytas“ skyriø visai neturëjo...

Konfiskavimas virsta taisykle. Vilniaus administracija tiek bijo laisvoþodþio, kad trumpu laiku sulaikë: „Vilniaus rytojaus“ 18, „Przeglàd Wi-lenski“ 1 ir 2 (II.20) numerius, skautø organà ,,Na przelaj“ (skersai lauko),„Slovo“ du nr., II.15 ir 21 d. d., „Kurjer Powszechny“ ir rusø „Vremia“. – Tuotarpu vietos „Dzien Polski“ vedamame str. vasario 23 d. stengiasi ákalbëtisavo skaitytojams, kad Lenkijoje spauda yra laisva... (Przy znanej pow-szechnie OGROMNEJ wolnosci prasy w Polsce). Ið to matyti, kiek ðis dien-raðtis silpnai orientuojasi savo tariamos tëvynës reikaluose.

Naujas gudø áþeidimas. Gudai kunigai ir pasaulieèiai sudarë organiza-cijà, kurià pavadino „Gudø katalikø akcija“, ir papraðë Kurijos jà pripa-þinti. Prie Kurijos dirbàs „Vilniaus katalikø akcijos institutas“, lenkø kunigøtautininkø ðovinistø vadovaujamas, atsisakë pripaþinti naujà gudø organi-zacijà. Ið tikro ásidëmëtinas reiðkinys!

Kaip suprasti? 1936 metais lenkø K. O. P. Perlojos kordono komen-dantas serþantas Pelko sumanë þiemai pigiomis priemonëmis prisiveþti mal-kø. Kad nereiktø jam paèiam veþioti malkas ið miðko ir uþ malkas mokëtipinigus, sumanë panaudoti tam reikalui Laisvosios Lietuvos Perlojos kai-mo gyventojus, einanèius su laukø darbams leidimais per pereinamàjá punk-tà. Kadangi L. Liet. Perlojos kaimo gyventojai turi miðko uþ administracijoslinijos ir kiekvienais metais parsiveþdavo malkø kurui, tai 1936 metais ser-þantas Pelko pastatë sàlygà, kad þmonës, vaþiuojantieji per perein. punktàið L. Lietuvos, turi atveþti po veþimà malkø lenkams, o kità veþimà leisparsiveþti sau. Þmonës, neturëdami kitos iðeities, veþë lenkams savo lietu-viðkà miðkà, gi sau vos suspëdami ðakø pusveþimá susirinkti. Ir taip mûsøþmoneliai priveþë lenkams tiek malkø, kad serþantas Pelko apsirûpino savekuru keletai metø ir dar malkomis aprûpino gretimà Milioniðkës kordonà.

Buvo ir tokiø susipratusiø pilieèiø, kurie atsisakë veþti lenkams mal-kas, bet tokius nepasidavusius lenkø baudþiavai okupantai neleido per per-einamàjá punktà, ávairiais bûdais trukdydami. Vieniems aiðkino, neleisià

104 LIETUVIØ TAUTA

todël, kad leidimo numeris perdidelis. Esà Lietuvoje nëra tiek gyventojø,koks leidimo numeris. Tuo tarpu Alytaus apskrities leidimø numeriai ne-didesni, kaip 905 000. Dar kitø neleido todël, kad leidimai pas lenkus ne-áregistruoti. Kai þmonës ateidavo ir praðë áregistruoti – liepë ateiti kitàkartà. Kai ateidavo kità kartà – liepë ateiti sekantá kartà ir tai tæsësi dienapo dienos, kol praëjo visi metai. Þmoniø liko javai nepasëti, pievos ne-piautos ir t. t. O kurie ir veþë lenkams malkas, tai ne kà telaimëjo, nes kailenkams priveþë, tai pastarieji ir jiems pradëjo tokius pat trukdymus tai-kinti, o ð. m. sausio m. 28 d. visai uþdarë pereinamàjá punktà. Bet apie taibus kità kartà.

Taip mûsø þmonës nuo lenkø kenèia ne tik Okupuotoje, bet ir LaisvojeLietuvoje.

Vasario 16-toji okupuotoj Lietuvoj. Visa lietuviø tauta, neiðskiriant neiiðsisklaidþiusiø po visus pasaulio þemynus Lietuvos iðeiviø, nei gyvenan-èiøjø lenkø pagrobtoj Lietuvos daly ir Lietuvos sostinëj Vilniuje, Vasario16-tàjà dienà kasmet pergyvena dràsos ir iðtvermës faktà – Lietuvos nepri-klausomos valstybës atstatymà. Kai visi laisvoj savo tëvynëj ir net tolimiau-siuose pasaulio pakraðèiuose gyvenà lietuviai su pakilia nuotaika ðvenèiaðià didþià ir reikðmingà visai tautai dienà niekieno nevarþomi, èia pat ne-toli, anapus ðiaudiniø gairiø, savoj lietuviðkoj þemëj gyvenà lietuviai tà di-delá dþiaugsmà tegali pergyventi tik pasislëpæ nuo budrios lenkø þandaroakies. Ðiemet Vasario 16 d. minëjimas okupuotoj Lietuvoj dar labiau buvovarþomas ir slopinamas. Visa lenkø vieðoji ir slaptoji policija, visi civilinësir kariðkos þvalgybos agentai buvo suorganizuoti sekti, kad tik neávyktøkoks nors vieðesnis ðventës minëjimas.

Vilniuje lietuviø organizacijos ir visuomenë norëjo Vasario 16 d. pami-nëti kiek iðkilmingiau. Ðventës dienà ðv. Mikalojaus baþnyèioje ávyko pa-maldos. Liturginæ dalá atliko kun. Pr. Bieliauskas ir atitinkantá dienosnuotaikai pamokslà pasakë kun. K. Èibiras. Pamaldø metu giedojo solis-tas S. Audiejus ir J. Siniaus vedamas choras. Pamaldose organizuotai da-lyvavo Vilniaus lietuviai studentai ir pilnutëlë baþnyèia vietos lietuviø. Taippat dalyvavo gudø ir ukrainø atstovai. Vakare Vytauto Didþiojo gimnazi-jos salëje ávyko akademija. Atidarydamas akademijà pirmininkas K. Sta-ðys apibûdino Vasario 16 d. reikðmæ ir prasmæ ir priminë prieð deðimti metøVilniuje mirusi tautos atgimimo patriarchà J. Basanavièiø, kurio atmini-mà susirinkusieji pagerbë vienos minutës rimtimi. V. Martinkënas savo pa-skaitoje „Lietuviø tautos atgimimo istorijos bruoþai“ atpasakojo ryðkesniusNepriklausomos Lietuvos atstatymo etapus. Antràjà meninæ akademijos



dalá sudarë J. Kanopkos pjesë „Vykinto þygis“ ir M. Sabalytës solo ir A. Kru-tulio choro koncertas. Choras, be liaudies dainø, dar dainavo J. Siniaus 3daliø kantatà – „Motinos rauda“, „Auðra ir Varpas“ ir „Laisvës daina“.Akompanavo prof. K. Galkauskas. Uþbaigus akademijà, susirinkusieji en-tuziastingai pagiedojo Lietuviø Tautos himnà. Dël himno giedojimo lenkøpolicijos atstovai ið pirmininko K. Staðio atëmë pasà ir suraðë protokolà.Ðventës dienà lietuviø organizacijos ir atskiri asmens lankë a. a. J. Basana-vièiaus kapà ir papuoðë já vainikais ir gëlëmis.

Ðvenèionyse lietuviai surengti Vasario 16 d. minëjimà leidimo negavo,todël tik tegalëjo susirinkti baþnyèioje á pamaldas. Ta intencija pamaldosávyko 10 val. Miðias laikë Ðvenèioniø gimnazijos kapelionas kun. Micas.Pamaldø metu giedojo Mikuckio vedamas choras. Ðvenèioniø apskrity nie-kur vieðø minëjimø ávykti negalëjo. Todël ir kitose vietose þmonës suëjotik á pamaldas. Iðkilmingos ðventës proga pamaldos ávyko dar Gervëèiuoseir Dûkðte. Kai kuriuose Dûkðto valsèiaus kaimuose jaunimas mëgino susi-rinkæ padainuoti ir padeklamuoti, bet budriai saugojanti policija susirin-kusius iðvaikë ir suraðë protokolus.

Visoje okupuotoje Lietuvoje, mûsø þiniomis, Vasario 16 d. buvo ðven-èiama ir buvo norima visur jà kiek vieðiau ir iðkilmingiau paminëti. Deja,visur tai buvo lenkø policijos grieþtai draudþiama ir stropiai sekama. Jau-nimas negalëjo susirinkti net padainuoti ar pasilinksminimo surengti. Taippat buvo sekama, ar kas nesiklauso Kauno radio programos. Ypatingailenkai bijojo, kad nebûtø iðkabintos tautinës lietuviø vëliavos, taèiau, ne-paisant keliø tûkstanèiø policijos ir þvalgybos agentø, jaunimas, kai kursusirinkæs slapta, padainuodavæs lietuviðkø dainø, padeklamuodavæs ir pa-siklausydavæs Kauno radio transliacijø. Netgi keliose vietose lenkø polici-ja uþtikusi iðkabintas vëliavas, kurias tuètuojau nuplëðusi sunaikino ir keletàdienø vedë kvotas, ieðkodami kaltininkø, bet taip ir nesurado.

Bado ðmëkla baigia blaðkyti Breslaujos ir Disnos apskrièiø ûkininkus.Kaimieèiai palieka namus ir, susikrovæ manta á veþëèias, vyksta, „kur akysneða“, duonos ir paðaro ieðkodami. Labdaringa organizacija CARITASiðleido atsiðaukimà á visuomenæ, kad tuos pabëgëlius ir visus badaujanèiusgelbëtø. Cenzûra ðá atsiðaukimà sulaikë. Taip pat konfiskuotas deðiniøjødvarininkø organas SLOVO uþ mëginimà paskelbti Caritas atsiðaukimà.Laikraðèiø specialiai siøstø reporteriø praneðimu, breslaujieèiai badaujajau nuo Kalëdø. Vaikai ir seniai tinsta. Ðiaudiniai stogai seniai jau suðerti.Reporteris negalëjæs ramiai klausyti iðbadëjusiø galvijø maurojimo. Ba-dauja per 100 000 þmoniø, kuriuos dar spaliø mën. suregistravo, kovo mën.

ALGIMANTAS LIEKIS

106 LIETUVIØ TAUTA

paþadëjo pagalbà, ir ligi ðiol nieko niekas nedavë. Vël, kaip 1933 m., duo-noje galima rasti sëlenø, supuvusiø bulviø, akselio, þoliø, piûvenø, maltosþievës, tik ne miltø. Stambesni ûkininkai paskendo skolose ir mokesèiuo-se, kuriø neiðgali sumokëti. Lenkø valdþia þada paðalpas tik ligi 10 ha ûkiamsir tai gràþintinai ir atidirbtinai. Girdi, badauja ne lenkai, o „nelabai patiki-mi svetimtauèiai gudai ir lietuviai“. Sëklos jau suvalgytos. O þemës refor-ma vis tebedelsiama ir ðalis lyg priverstinai bolðevizuojama. Nenuostabutad, jog viename miestely, Dolhinove, korespondentas matë iðbadëjusià irbedarbæ minià, apgulusià radio imtuvà ir klausanèià Minsko gudø kalbos.

Graudus laiðkas …Ponui Dievui rastas Vilniaus paðto dëþutëje. Ma-þytë praðytoja nusiskundþia jam vargingu savo mamos su 6 vaikais gyveni-mu ir praðo pagalbos. Sanitarinë inspekcija, be to, nustatë, kad pusë Vilniausvarguomenës vaikø serga dþiova.

Ketino bausti uþ Kauno radio klausymà, bet P. Norkûnienës bute susi-rinkæ ûkininkai árodæ teisme, kad jie buvo ne radio klausyti, o ten gyve-nantá lenkø valdininkà aplankyti savo ûkiø reikalais. Tame pat Motuizøkaime policininkas prikibo, kodël virð geguþiniø pamaldø altorëlio kaboVytis. Teismas taèiau iðaiðkino uoliam „tvarkos ardytojui“, kad privaèiamebute Vytis gali kaboti kur nori. Taip pat iðteisintas advokatas A. Juknevi-èius uþ tai, kad, gindamas savo klijentà, lankësi be policijos leidimo Varë-noje, esanèioje prie pat admin. linijos.

Baudos uþ kryþiø. Plikiø km., Lydos aps., ûkininkai sumanë pastatytikryþiø. Jiems në á galvà neatëjo pasiteirauti, ar tai galima daryti be leidi-mo. Ðtai dabar jie átarti rinkæ tam tikslui aukas ir gautø sumokëti net po500 zl., jei neiðgelbëtø apeliacija. Galutinai priteista po 60 ir po 25 zl. mo-këti: Gruzdþiui, Kasparavièiui, Ringevièiui ir Ramoðkai. Be to, teks pasë-dëti areðte ir sumokëti teismo iðlaidas. Buv. skaityklos vedëja Zabelytëiðteisinta.

Delegacijà pas Ðvietimo ministerá á Varðuvà iðsiuntë Ðvenèioniø gim-nazistø tëvai praðyti pakeisti Vilniaus kuratoriaus sprendimà ir gimnazijosneuþdaryti. Vilniaus gimnazijos dvi paskutinës klasës, matyti, bus peror-ganizuotos á naujoviðkà LICËJØ klasinio tipo, su senø kalbø sustiprintudëstymu. Nors atsakymas dar negautas. Lenkø ástaigos visados vilkina ligipaskutiniøjø, laukdamos naujo karingos nuotaikos priepuolio ir kà pasa-kys ið Kauno pabëgæ dvarininkai.

Iðtremtas J. Kanopka, studentas, Vilniaus liet. teatro kûrëjas, mëgëjøvaidinimø provincijoje organizatorius, dramaturgas ir vaidintojas. Lenkamsjis buvo, matyt, labai pavojingas, kad nepakentë jo savo gimtajame mieste.


Badas verèia braslaviðkius elgetauti. Pësèiø, raitø ir vaþiuotø elgetøbanga uþplûdo Ðvenèioniø apskritá. Net vidutiniðki ûkininkai pametë savosodybas, nes pritrûko duonos ir paðaro. Vyriausybë paskyrë 300 vagonøðieno, 350 000 zlotø maistui pirkti ir 485 000 zl. sëklai ágyti. Manoma su-ðelpti apie 40 000 asmenø. Paðalpas gaus tik ne maþesni negu 10 ha ûkiai irturës jas gràþinti.

Kratø karðtligë. Prieð Velykas, kovo mënesyje, Marcinkoniø policija,kaip kokia audra, trankësi po visà Marcinkoniø valsèiø, darydama kratasir raðydama uþ ávairius menkniekius protokolus. Kam buvo suraðyti proto-kolai ir kur buvo netaip smulkiai daromos kratos, t. y. nebuvo kratomie-siems padaryta dideliø nuostoliø, tai në neminësiu, nes uþimtø labai daugvietos, tik raðau, kur kratos metu buvo iðardytos grindys, krosnys, iðluptipaveikslai, iðardyti lovø ðienikai ir pagalvës, apkasinëta apie trobesius þe-më ir t. t., pridarant daug nuostoliø ir labai þiauriai elgiantis.

Taip audringai buvo daromos kratos pas Kabeliø koperatyvo vedëjàNavickà, buvusá Kabeliø skaityklos vedëjà Makaravièiø ir pas Kabeliø kai-mo ûkininkà Geleþinukà. Ðklëriø kaime pas ûkininkus Kruðà Motiejø irKibirkðtá. Marcinkonyse pas buvusá Marcinkoniø skaityklos vedëjà TofiliøSukackà. Aðaðnykø kaime pas Treinavièiø. Darydami kratas visur ieðkojoginklø, uþdraustø knygø, nelegalios literatûros ir laiðkø ið Laisvosios Lie-tuvos. Nors ir labai smulkiai darë kratas, pridarydami labai daug nuosto-liø, bet kaip niekur nieko nebuvo, taip niekur nieko ir nerado, kad galëjæbûtø prikibti. Pas buvusá Marcinkoniø skaityklos vedëjà Tofiliø Sukackàrado keletà nuosavø knygø. Prie Sukacko buvo prikibæ bûk tai knygos nejo, o pasisavinæs buvusios skaityklos ir norëjo paimti, bet, Sukackui grieþ-tai uþprotestavus, kad knygos tikrai yra jo nuosavos, pirktos Vilniuje lietu-viø knygynuose, neëmë. Tiesa, Ðklëriø kaime pas Kruðà Motiejø rado senàsurûdijusá, niekam netinkamà revolverá, bet vistiek paëmë ir suraðë proto-kolà uþ laikymà ginklo be leidimo. Ið tikrøjø tai Kruðas visai neþinojo, kadpas já nuo karo valkiojos surûdijæs, niekam netinkamas revolveris, o teis-me reikës atsakyti kaip uþ gerà. Kratos metu visur labai þiauriai elgësiMarcinkoniø policijos policininkas Plonskis. Po kratø polic. Plonskis pa-matë Marcinkoniø stotyje ið vieno virð minëto kaimo du jaunuolius per-kant bilietus á Vilniø. Plonskis, manydamas, kad jie kaþin kà veþa á Vilniø,sulaikë ir smulkiai iðkratë, net veþamus valgomuosius produktus moksleiviamsá Vilniø peiliais supiaustë, bet irgi kaip nieko neveþë, taip nieko ir nerado.

Baigiant raðyti ðià korespondencijà, balandþio mën. 5 dienà, á Kabeliøkaimà atvyko du policininkai ið Marcinkoniø ir du ið Berþto. Þinoma, jie

108 LIETUVIØ TAUTA

atvyko ne ko kito, kaip ko nors areðtuoti ar kratø daryti, bet kadangi buvoproga tuojaus ðias eilutes iðsiøsti, tai nelaukæs, kà jie darys, iðsiunèiau irapie tai paraðysiu sekantá kartà.

Prieð Velykø ðventes Marcinkoniø valsèiuje net keleto kaimø jaunimasbuvo pasiuntæ starostai praðymus, praðydami leisti suruoðti vakarus su vai-dinimais, bet leidimo niekam nedavë, o kai kuriems visai prieð ðventes ápraðymus nieko neatsakë. Veikalai, kuriems buvo praðoma leidimo vaidin-ti, visai nekalto turinio ir kai kuriose vietose net po keletà kartø vaidinti sustarostos leidimu. Ið kuriø kaimø buvo paduoti praðymai, ten policija buvoper Velykas apstaèiusi savo agentais þiûrëti, ar nevaidins slaptai, be leidi-mo, o kai kur policininkai ir patys buvo atvykæ patikrinti ir kur tik radojaunimà susirinkusius þaidþiant, visur iðvaikë ir namø ðeimininkams sura-ðë protokolus neva uþ nelegalø susirinkimà.

Teismo bylos dël portretø Rudaminos valsè., Antakalnio buv. mokyto-ja Danytë ir ðv. Kazimiero dr-jos vietos skyriaus valdybos narys Versockisbuvo kaltinami, kad buv. skaitykloje lenkø prezidento fotografija turëjosiauresnius rëmus nei Vytauto Didþiojo portretas. Be to, jis kabojo ðaluti-nëje, ne paèioje svarbiojoje sienoje. Kadangi daugiau árodymø, kad tuobûdu norëta áþeisti lenkø valstybæ, nebuvo, tai prokuroras atsisakë kaltin-ti. Ta pati Danytë buvo kaltinama, kad kitoje, Marijampolio km., skaityk-loje visai nepakabinusi lenkø prezidento atvaizdo. Taèiau teisme pavykoárodyti, jog apskritai jokiø paveikslø ir net Vyties dar nebuvo salëje, nes jidar nebuvo baigta rengti. Ir ði byla buvo laimëta.

Lygiai taip pat A. Èelnaitë buvo kaltinama, jog, bûdama Kaniaukossodþiaus liet. skaityklos vedëja, nepakabino lenkø erelio, o prezidento at-vaizdà pakabinusi ne tiek garbingoje vietoje ir blogesniuose rëmuose, kaipVytauto Didþ. Esà, tuo Èelnaitë parodþiusi savo neigiamà nusistatymà Len-kijos valstybei.

Vos viena mokykla beliko Vilniaus „Ryto“ globoje, bûtent, Dainavoskaime. Dar prieð keletà metø jø buvo kelios deðimtys. Taip atrodo kultûri-në lenkø veikla okupuotame kraðte.

Draudþiama skaityti lietuviðkai net apie „viðtø ir triuðiø auginimà“,apie gamtà, lietuviø kalbos gramatikà, apie sveikatà ir pan. Vieciûnuosepas St. ir Jonà Balèius atvyko ið Druskininkø policininkas Hutnik ir visastas knygas, ið viso 30, atëmë ir iðsiveþë. Savininkai buvo klausinëjami, iðkur jie tas knygutes yra gavæ.

Trëmimai nesiliauja. Tik neseniai ið Vilniaus buvo iðtremta konserva-torijos mokinë Sabalytë, o jau lenkai surado naujà aukà, buv. skaityklos



Plikiø kaime, Lydos aps., vedëjà M. Zabielaitæ. Be jokios bylos, be tardy-mo iðsiøsta ir tiek. Kaip ji pati nusimano, didþiausias jos nusiþengimas len-kams buvo cementinio kryþiaus Plikiuose pastatymas. Ji tai atliko ið vietosûkininkø surinktomis lëðomis. Pastaruoju laiku ji rengë vaikus pirmajaiiðpaþinèiai ir komunijai. Þirmûnø policininkas Koralis suëmë jà, palaikëparà areðte ir nugabeno á Vilniø. Èia jà nufotografavo ir per Zaviasø stotáiðtrëmë. Tremtinë neturi nei tëvø, nei giminiø ir atsidûrë Kaune be jokiopragyvenimo ðaltinio. Kad ji yra daug lietuvybei pasidarbavusi, matyti kadir ið to, kad lenkai nuo seno visais bûdais bandë ðià jø vadinamà „matkàkovienskà“ – Kauno motinà iðprovokuoti ir iðkelti.

Lenkai kratë „Ryto“ bibliotekà ir muziejø ieðkodami bene ginklø. Ga-lø gale jie prikibo prie keliø knygø, kurios, anot jø, neleistinos skaityti oku-puotame kraðte. Revizija truko tris dienas, jai vadovavo ið Lydoskomandiruotas valdininkas Aleknavièius.

Nubausti kunigai: Palûðës klebonas P. Prunskus – sàlyginai dvi savai-tes kalëti ir Vasiûnø kleb. Baltazaras Budreckis – mënesá kalëti. 4 kunigai:Dûkðtø kleb. Z. Butkevièius, Adutiðkio kleb. Nik. Vasutis, Ðvenèioniø de-kanas D. Gailiuðis ir Palûðës vikaras St. Valiukevièius – iðteisinti. Kaip pa-mename, minëtiems kunigams buvo primetama, kad jie, áraðydamimetrikus, lietuvindavo lenkiðkas pavardes: vietoj Krukel, raðydavo Kriu-kelis, vietoj Gojdz – Gaidys, vietoj Kupsc – Kupstas ir vietoj Golotylec —Galatiltis.

Patvirtintas konfiskavimas „Vilniaus Rytojaus“ 60 numerio. Jame áþiû-rëta Lenkijos áþeidimas straipsny „Ozono laikraðèiø kregþdës“, kur buvokritikuojama naujai lenkø sukurta valdiðkoji partija: Lenkø tautinis susi-vienijimas.

Lietuviams studentams liepta pakeisti ligðiolinë uniforma, itin kepu-raitës, ið kuriø turi bûti paðalinti Gedimino stulpai ir tautiniø motyvø juos-telës.

Paslaptingà organizacijà, anot lenkø, ákûrë Vieciûnø kaimo jaunikai-èiai, kada vienà dienà visi pardavë savo surinktus grybus ir uþ tuos pinigusbendrai nusipirko komuolá þaisti. Lenkai prasimanë, kad organizacijos var-das esàs „Dariaus ir Girëno“, bet veltui ieðkojo tokios draugijos ástatø. Joskaip nebuvo, taip ir neatsirado. Lenkai èia daugiausia mini gimnazisto J. Ku-kausko vardà, esà tai jo „darbas“, kad apylinkës þmonës kas kartas visdaugiau susipranta esà lietuviai ir nebuèiuoja okupantams rankø.

Latviø gestas – atsisakymas rungtis su lenkø sportininkais Vilniuje –padarë lenkams nelauktai slegiamo áspûdþio. Jie nesitikëjo, kad ir latviai

ALGIMANTAS LIEKIS

110 LIETUVIØ TAUTA

bus tiek tuo klausimu jautrûs. Taèiau latviai samprotauja logiðkai: ðian-dien lenkai nuskriaudë lietuvius, rytoj ateis jø eilë. Juk Lenkijoje nei sa-vaitei nenutilsta kalbos apie „latviø engiamas lenkiðkas mokyklas“, apieðeðis lenkø gyvenamus Latvijos valsèius ir pan. Latviø sportininkø pasisa-kymas Lenkijoje suprastas kaip nedviprasmiðkas priekaiðtas, kad Vilniusnëra lenkø miestas. Latviai paþadëjo su lenkais rungtis, bet tik grynai len-kiðkuose miestuose. Toks teisingas nusistatymas lenkams atrodo esàs di-delis jø suverenumo Vilniaus kraðte áþeidimas.

Kolonistai bëga ið Lydos ir lydieèiai jiems linki laimingos kelionës! Pu-sæ milijono zlotø lenkams atsiëjo savo kolonistø atgabenimas, dirvos nu-sausinimas ir gyvenamø trobø pastatymas. Buvo suteiktos paðalpos ásikurti.Ir vis tik tie lenkybës skiepytojai nesugebëjo aklimatizuotis ir ðeima poðeimos iðtruko á savo gimtines. Tai buvo Silezijos ir Dombrovos rajonoanglies kasëjai, bedarbiai. Vietos darbininkai jiems labai pavydëjo ir nesu-prato, ko jiems èia truko?

Visagalis lenkø vieðpatavimas. Daþnai lenkø administracija, pasinau-dodama savo neribota teise, ten, kur lieèia lietuviø reikalus, prieina ikinematyto cinizmo ir absurdiðkumo ribø. 1934 m. rudená Ðvenèionëliø mies-to lietuviai pasistatë didelius, erdvius liaudies namus, kuriuose visà laikàspietësi lietuviø organizacijos, buvo rengiami ávairiø reikðmingø dienø mi-nëjimai, susirinkimai, paskaitos ir t. t. Èia taip pat buvo lietuviø „Ryto“skaitykla. Lenkams uþdarius lietuviø organizacijas ir skaityklà, ðiuose na-muose gyveno buv. skaityklos vedëjas J. Dilys su ðeima ir dvi neturtingoslietuvaitës tretininkës. Lenkams labai nepatiko J. Dilio lietuviðkas nusitei-kimas ir já pasiryþo iðkraustyti. Taèiau jokiomis priemonëmis ilgà laikà topadaryti neástengë. Pagaliau rugsëjo 18 d. minimas J. Dilys ir kiti to namogyventojai gavo Ðvenèionëliø burmistro ásakymà per 3 dienas iðsikraustytiir ðiuos namus... nugriauti. Reikalavimo motyvai esà – namø „netinkamu-mas“. Keistas reikalavimas ir dar keistesni motyvai. Namus statant buvoatlikti visi formalumai ir gautas miesto magistrato leidimas ir tik po trejømetø tas pats magistratas pastebëjo, kad tie namai „netinkami“. Tokiø na-mø ir dar prastesniø ðimtai yra ir Vilniuje ir jø niekas griauti nesikësina, otuo tarpu Ðvenèionëliuose, kur miesto pastatus sudaro beveik vienos lûð-nos – naujus namus prireikë griauti. Tà skubø reikalà tegalima iðaiðkinti,kaip visagalá Vilniaus kraðto policininkø ciniðkà pasityèiojimà ið lietuviø.

Lietuviø bylos beveik niekados nesibaigia. Ðtai ir rugsëjo 17 d. Varë-nos teismas teisë septynis vietos lietuvius. Byla buvo sudaryta ðtai kokiubûdu: rugpiûèio 2 d. Rudnioje atlaidø proga buvo surengti lietuviø jauni-


mo ðokiai. Vos tik pradëjus programà, atvyko Kaniavos policininkai ir pra-dëjo su ginklais jaunimà vaikyti. Bevaikant net buvo durtuvu suþeistas mok.Stasionis. „Iðskirstæ“ jaunimà, policininkai suraðë protokolà uþ tariamàpasiprieðinimà policijai ir uþvedë bylà. Teismas ðeðis kaltinamuosius iðtei-sino, nubaudë tiktai vienà Pakuliðkiø km. gyventojà Vl. Matuizà, kuris Lu-kiðkiuose bus kalinamas 6 mënesius. Rugsëjo 18 d. Vilniaus apygardosteisme buvo svarstoma Vilniaus liet. ðv. Kazimiero dr-jos skaityklos vedë-jo A. Stanelio byla, kurioje jis buvo kaltinamas skaitykloje laikæs 1 egz.„Jaunosios Lietuvos“ þurnalo. Kaltinamasis nubaustas 100 auks. arba 20 d.areðto.

Rugsëjo 20 d. Vilniaus apygardos teisme buvo teisiami 5 lietuviai inte-ligentai uþ tariamà nusikaltimà palinijo nuostatams. Uþ tai Vilniaus – Tra-kø storasta juos buvo nubaudæs piniginëmis bausmëmis ir areðtu, taèiauteismas juos visus iðteisino ir, kaip girdëti, uþvedë bylà patiems skundë-jams uþ bereikalingà bylø sudarymà. Taip pat dël panaðaus „nusikaltimo“apyg. teismas iðteisino ir K. Linkaitæ ir Z. Luneckaitæ. Taip pat rugsëjo20 d. buvo Vilniaus apyg. teisme sprendþiama O. Cibulskienës byla uþ ne-va slaptà vaikø mokymà lietuviðkai. Teismas ir jà iðteisino. Taip pat darbuvo teisiamas Lietuviø Dr. Basanavièiaus vardo berniukø bendrabuèiovedëjas Br. Leskevièius uþ tai, kad registruodamas bendrabuèio auklëti-nius uþraðinëjo lietuviðkai pavardes. Taèiau bylà nagrinëjant paaiðkëjo, kadpavardës neiðkreiptos, todël teismas kaltinamàjá turëjo iðteisinti.

Pavojingos knygos. Rugsëjo 20 d. Vilniaus miesto storastijos atstovaidarë Liet. Ðv. Kazimiero dr-jos skaitykloje revizijà. Tikrino skaityklos turi-mas knygas. Po revizijos paëmë ðias knygas: „Vaiþganto raðtø“ 14 tomø,Maironio „Jaunàjà Lietuvà“, Ðatrijos Raganos „Viktutæ“, Maironio „Mû-sø vargus“, „Apie blaivybæ“, Ðatrijos Raganos raðtø VI tomà, „PirmàjàLietuvos ðventæ“, „Kaip gyventa mûsø proseneliø“, Maironio raðtus, Vie-nuolio raðtus, Petr. Vaièiûno „Gimtuoju vieðkeliu“, „Ið ávairiø pasauliø“,„Iðmokymas gaidø“. Taip pat atimtas debetas ðiems lietuviø kalba iðleis-tiems veikalams: Lietuvos Prezidento Antano Smetonos veikalams: „Vie-nybës gairëmis“, „Ðviesiais takais“, „Atgimstant“ ir „Lietuvos santykiai sulenkais“, Vyties Nemunëlio – „Drugeliai“, knygai „Neo-Lithuania“, „Pra-dedamoji geografija“, Putino Mykolaièio – „Altoriø ðeðëly“ ir broðiûrai –„Kryþiai ir kryþeliai“.

Nauji kolonistai. Kaip lenkø telegramø agentûra „Patas“ praneða, Len-kijos atitinkamos ástaigos su Vilniaus endekais veda pasitarimus, kaip ko-lonizuoti á Vilniaus kraðtà Lenkijos centro vaivadijø amatininkø ir pirkliø

112 LIETUVIØ TAUTA

pertekliø. Ðis reikalas yra visai konkreèiai svarstomas ir tam reikalui skirtanemaþa pinigø suma. Tai, kaip matyti, reikia laukti, kad greitai Vilniauskraðtas bus uþterðtas naujais, savo kraðte nebetinkamais þmoniø pasturla-kais, kurie èia, be abejo, didins ir taip didelá Vilniaus kraðto skurdà, uþneðdar ðiame kraðte nepaþástamø nevykusiø paproèiø ir, galimas daiktas, „po-niðkø“ ligø.

Politinëse bylose, kuriø ypatingai pastaruoju metu pagausëjo prieð Vil-niaus kraðto gyventojus lietuvius, niekuomet nestinga pramanytø ir perdë-tø apkaltinimø.

Gruodþio 14 d. Vilniaus apygardos teisme buvo teisiami Kaltinënø pa-rapijos klebonas kun. Vaiðutis ir vietos gyventojas A. Ulazas. Jie buvo kal-tinami, bûk 1936 metais Kaltinënuose surengtoje Kristui Karaliui pagerbtiakademijoje leidæ susirinkusiems giedoti Lietuviø Tautos Himnà. Uþ taijuos Ðvenèioniø storasta buvo nubaudæs po 100 auksinø. Taip pat 50 auks.bausme buvusi nubausta Vilûnaitë, kaip pati pirmoji pradëjusi himnà gie-doti. Ðios bylos kaltinamam akte dar buvo paþymëta, kad deklamuojantbuvæ tokiø iðsireiðkimø, kaip, pav.: „Kristau Karaliau, prikelk uþmirðtà Lietu-và“ ir kad patys deklamuotojai veido ir rankø judesiais rodæ ypatingas iðraið-kas, kurios buvusios... pavojingos Lenkijos saugumui. Teismas, susipaþinæs supolicijos ir liudininkø parodymais, kaltinamuosius iðteisino.

Tà pat dienà Vilniaus apygardos teismas nagrinëjo ir kun. F. Nevieros by-là, kurioje jis buvo kaltinamas vietos gyventojø pavardes metrikø knygose uþ-raðæs lietuviðkai. Dël ðio „nusikaltimo“, kad pavardes „Ribak“ ir „Bindar“uþraðæs Riboku ir Bindaru, teismas kaltinamàjá nubaudë 2 mën. areðto, susàlyga, kad ateityje „nenusikals“. Nubaustasis apeliavo aukðtesnei instancijai.

Gruodþio 6 d. Varnionyse miesto teismas teisë buv. Miciûnø kaimo „Ry-to“ skaityklos vedëjà Ant. Bubulá. Jis kaltinamas agitavæs apylinkës vaikus,kad ðie tikybos nesimokytø lenkiðkai, bet lietuviðkai ir ragino juos raðytis álietuviðkà Eucharistijos karþygiø kuopelæ. Liudininkais, be policininkø ir vie-tos lenko kunigo, dar buvo apie deðimts vaikø, kurie teismo metu paliudijo,kad jie be kaltinamojo patarimo patys perëjæ á lietuviðkà komplektà. Teis-mas, remdamasis vaikø parodymu, policijos sufabrikuotà kaltinimà atmetë.

Gruodþio 14 d. Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinëjama bylaE. Jurkevièiûtës, kuri yra buvusi vienos Breslaujos apskrityje buvusios „Ry-to“ skaityklos vedëja. Ji buvo kaltinama, esà skaityklos patalpose leidusisusirinkti „nelegaliam“ susirinkimui. Teismo metu paaiðkëjus, kad tas „ne-legalus“ susirinkimas buvæs ðeimyniðkos kaimynø vaikø þaidynës, kaltina-mà taip pat iðteisino.



Ðvenèioniø teismas lapkrièio 30 d. sprendë lietuviø kunigø Panavo irValiukevièiaus bylà, kurioje jie buvo kaltinami laikæ vieðoje bibliotekojelietuviðkas knygas. Teismas kaltinamuosius iðteisino.

Uþ lietuviðkø knygø platinimà ir laikymà Ðvenèioniø teismas gruodþiopradþioje nubaudë Rëkuèiø kaimo gyventojà A. Lapënà. Nubaustasis ape-liavo apygardos teismui.

Uþdrausta lietuviø studentø uniforma. Lenkø vidaus ministerija gruo-dþio mën. pradþioje atsiuntë Vilniaus lietuviø studentø sàjungai raðtà, ku-riuo patvirtinamas Vilniaus vaivados ásakymas, uþdraudþiàs studentamslietuviams dëvëti s-gos uniformà.

Areðtai. Prokuratûros ásakymu suimta Lietuviø tarnaièiø ðv. Zitos var-do draugijos iþdininkë U. Steponavièiûtë. Suimtajai primetamas kaltini-mas prieðvalstybine veikla. Taip pat suimti trys Ðvenèioniø þydai. Jiekaltinami komunistiniu veikimu.

Naujas tremtinys. Vilniaus vaivados ásakymu á L. Lietuvà iðtremtas vil-nietis „Ryto“ centrinës bibliotekos vedëjas Vladas Pûkas. Iðtremtasis popraneðimo turëjo iðvykti per 12 val. ir negalëjo ne tik perduoti bibliotekos,bet nesuspëjo ir savo daiktø pasiimti.

Konfiskavimas palieèia ne tik lietuviø laikraðèius, bet ir knygas. Gruo-dþio pradþioje ið spaudos turëjo pasirodyti Rapolo Mackevièiaus knygaapie tautines maþumas, taèiau ji Vilniaus storastos ásakymu konfiskuota.Dël ðio leidinio autoriui keliama byla, kurioje jis kaltinamas, esà, neteisin-gai atvaizdavæs lietuviø padëtá Vilniaus kraðte.

Galutinai uþdarius labdaros draugijà, likviduojami visi lietuviø ben-drabuèiai ir kitos ástaigos. Ðiø ástaigø likvidatorium paskirtas lenkas valdi-ninkas Ðvedas.“

1938 m. lapkrièio mën.„Prieð deðimtá metu Albertinos dvare, Aðmenos apskr., buvo pardavi-

nëjama þemë, kurià supirko apylinkës gyventojai. Nemaþa tos þemës nu-pirko ir tenai gyvenà lietuviai. 1928 metais 10 ha nusipirko Dieveniðkiomiestelio lietuvis gyventojas Kazys Kreèius, 1931 m. Grybiðkiø kaimo lietu-viai gyventojai Adomas Gaidys, Antanas Gaidys, Stasys Gaidys, AdomasButrimas, Mykolas Kuklys, Lukoðius-Lukaðevièius, Antanas Kuklys ir AndriusKuklys. Be to, Daubuciðkiø dvare nusipirko þemës Buinauskas ir Èesiulis.

Dabar visi èia suþymëti ûkininkai gavo ið Vilniaus vaivadijos ástaigospraneðimus (raðtu), kad jiems toji þemë pirkti yra uþdrausta.

Pirkëjai uþ þemæ pinigus yra sumokëjæ, bet dar nebuvo gavæ visø doku-mentø.

ALGIMANTAS LIEKIS

114 LIETUVIØ TAUTA

* * *Vilniaus kraðto lietuviø visuomeninis ir kultûrinis gyvenimas dar ne-

mato jokiø pragiedruliø, o atvirkðèiai, sutinka tà patá kraðto administraci-jos spaudimà, patiria tas paèias spaudimo priemones. Visa Vilniaus lietuviøspauda patiekia eiles faktu, kurie net ir didþiausiems optimistams neduo-da progos áþiûrëti jokio pasikeitimo „gerëjimo linkme“.

Sulaikomas veikimas – net visiðkai religiniø organizacijø, kaip, pvz.,Katalikø akcijos lietuviðkøjø sekcijø. Vien tik pastaruoju laiku tokios sek-cijos apskrièiø storastø yra uþdarytos Ðvenèionyse, Mielagënuose, Daugë-liðky ir Valkininkuose. Taip pat po senovei trukdomas ir ávairiausiø jaunimopramogø rengimas. Per pastaruosius du mënesius, kaip teko patirti,

storastos nedavë leidimø: Vilniaus Lietuviø Meno ir Literatûros drau-gijos rengtiems vakarams spaliø 10 d. Vilniuje, spaliø 15 ir 16 d. Valkinin-kuose ir lapkrièio 1 d. Vilniuje; Lietuviø amatininkø draugijos rengtiemsvakarams spaliø 15 d. ir lapkrièio 6 ir 20 d.; Ðv. Zitos draugijai spaliø 23 d.;Lietuviø skautu draugovei – gruodþio 8 d. Visuose ðiuose vakaruose buvonumatyta vaidinti visiðkai nekalto turinio vaidinimas kaip Gogolio „Pirðly-bos“, S. Èiurlionienës „Pinigëliai“, K. Binkio „Atþalynas“ ir pan. Jei kar-tais jaunimas susirinkæs mëgina paðokti, paþaisti ar padainuoti, tai net dëltokiø susirinkimø tenka skaudþiai nukentëti. Kaip jau anksèiau esame ra-ðæ, dël ávykusiø Ðvenèionyse ir kitur sporto þaidyniø buvo tardoma visaeilë veiklesniø tos apylinkës lietuviø. Dabar, kaip teko patirti, yra

nubausta dël to: Pranas Þiþmaras, Ðvenèionyse buv. mokytojai M. Gu-dënas, Vl. Ðiekðtelë, Vl. Maminskas ir gyd. St. Bielinis po 5 auksinus arba1 dienà areðto. Dël lietuviðkø knygø laikymo daugeliui lietuviø yra sudary-tos politinës bylos, kuriose suimtieji kaltinami, siekæ „atplëðti Lenkijos te-ritorijos dalá“. Neturint jokiø árodymø, bylos atidëliojamos ir kaltinamiejivalkiojami po teismus ir kalinami.

Tokios Lietuviø bylos – buvo sprendþiamos lapkrièio 15 ir 29 d. Lydo-je. Buvo teisiamos buv. skaityklø vedëjos A. Mackevièiûtë-Utkevièienë irV. Èibiraitë; buv. mokytojos P. Ðièkaitë, V. Jankelaitë ir Kalesnykø varg.M. Èaglys. Kadangi niekas jiems prikiðamo tariamo prieðvalstybiðkumonegalëjo árodyti ir neatvyko ið Vaivadijos ekspertas, tai mok. P. Ðièkaitë irÈaglys iðteisinti, o kitø bylos atidëta.

Nuteistas lietuvis mokytojas. Gruodþio 9 d. Vilniaus apygardos teis-mas Lydoje sprendë buv. „Ryto“ draugijos mokytojo V. Dailydkos bylà,kurioje jis buvo kaltinamas „ruoðæsis atplëðti Lenkijos valstybës dalá“. Ka-dangi buvo árodyta, jog kaltinamasis yra turëjæs keletà lietuviðkø knygø,


buvo nuteistas pusantrø metø sunkiøjø darbø kalëjimo ir penkeriems me-tams atimtos pilietinës teisës. Prie tokiø bylø prisideda ir ávairûs

áskundëjai ir pataikûnai, kurie, norëdami pademonstruoti savo pa-triotiðkumà, daþnai nesidrovi lietuvius áskundinëti policijai. Toks vienasneþinomas asmuo lapkrièio 26 d. vakare budinèiam policininkui áskundëbûrelá lietuviø amatininkø. Áskundëjui nepatikusi lietuviðka daina, kuriàminimi amatininkai, eidami gatve, pusbalsiu dainavo, ir jis policininkuipareiðkæs, esà, ðie lietuviai dainuojà prieðvalstybines dainas. Kai sulaiky-tieji buvo nuvesti nuovadon ir ten pas skundëjà pasiteirauta, kokià bûtentdainà sulaikytieji dainavo, ðis nesugebëjo atsiminti në vieno þodþio. Polici-jai teko sulaikytuosius atsipraðyti ir uolø „Patriotà“ gerokai iðbarti.

Ir Vilniaus lietuviø spauda tebesutinka tuos paèius varþtus, kuriuosjai teko pakelti ir paèiomis sunkiausiomis retorsijø dienomis. Dargi pasta-ruoju laiku, ávedus spaudos dekretà, galima tikëtis dar didesniø sunkini-mø, kurie grieþtos cenzûros ir dabar kontroliuojamà lietuviðkà vieðàjá þodápadarys dar nelaisvesná. Ypatingai spaudos dekreto sunkumai palies patálaikraðèio leidimà, redaktoriø parinkimà, nes pagal naujuosius spaudosdekreto nuostatus bûsià ið redaktoriø reikalaujama cenzo ir nebus galimaiðsiversti su vad. atsakomaisiais redaktoriais. KADANGI FAKTINASISREDAKTORIUS BUS DRAUGE IR ATSAKOMASIS REDAKTORIUSIR GALËS BÛTI BAUDÞIAMAS, O BAUSTAS VËL NEGALËS BÛ-TI REDAKTORIUM, TAI LABAI LENGVAI GALI ATSITIKTI, KADNEBAUSTO LIETUVIO INTELIGENTO VISIÐKAI NEBUS. KAIPGYVENIMO PRAKTIKA PARODË, REDAKTORIUI NEBAUSTAMIÐLIKTI NEÁMANOMA, NES DËL KIEKVIENO KONFISKUOTOLAIKRAÐÈIO NR. KELIAMA REDAKTORIUI BYLA. O TOKIØKONFISKAVIMØ GAUSU IR DABAR. Pastaruoju metu buvo

konfiskuotas „Vilniaus þodis“ Nr. 54 dël vedamojo straipsnio apie Len-kijos nepriklausomybës ðventæ. Taip pat patvirtintas „Aido“ Nr. 50 konfis-kavimas dël straipsniø „Iðvados ið èekø nelaimiø“, „Politinë tikyba ar broliðkameilë“ ir „Ukrainai dþiaugiasi Karpatø Ukrainos autonomija“. Vieton uþ-darytojo „Jaunimo draugo“ nepavyksta gauti leidimo naujam laikraðèiui.

Savinasi „Ryto“ turtà. Lenkø kuratorijos valdininkai, kuriems paves-tas saugoti uþdarytosios „Ryto“ draugijos turtas, pastaruoju metu pradëjota turtà naudoti paðaliniams reikalams. Kaip jau esame raðæ, Ðvenèioniølietuviø gimnazijos patalpose ne tik rengiama ðokiø ir iðgërimo vakarai,bet tos gimnazijos inventorius atiduodamas naudotis lenkø valdþios mo-kykloms. Dabar, kaip teko patirti, ir kitø uþdarytøjø „Ryto“ mokyklø

116 LIETUVIØ TAUTA

inventorius atidavinëjamas lenkø valdinëms ástaigoms, o kai kur, pav., Reð-kutënuose, ir patys mokyklos namai joms uþleidþiami.

Neleido pasimatyti buvusiam „Vilniaus þodþio“ redaktoriui J. Latviui,kuris iðvykdamas ið Vilniaus ilgesniam laikui norëjo susitikti su savo tëvaisir artimaisiais, gyvenanèiais prie administracijos linijos.

Konfiskavimai. Miesto storastos ásakymu konfiskuotas „Vilniaus þo-dþio“ 47 numeris uþ straipsnius: „Kultûriniai kaimo reikalai“, „Tik iðtisaispræstinas klausimas“ ir „Taika gelbstima silpnesniø tautø sàskaiton“. Taippat Vilniaus apygardos teismas patvirtino ir to paties laikraðèio Nr. 39 kon-fiskavimà. Dël ðiø straipsniø redaktoriui iðkelta byla.

Tyli tragedija. Spaliø 3 d. Ðvenèioniø apskr. Balaveckø kaimo laukuo-se rastas peiliais subadytas gretimo Gaveikënø kaimo jaunuolis lietuvisVl. Èeponis. Já paþástantieji tvirtina, kad tai buvæs ramus jaunuolis ir prieðjá niekas jokio asmens kerðto negalëjæs turëti. Ði tyli ir paslaptinga lietuviotragedija vietos gyventojuose kelia didelio susirûpinimo ir ávairiø spëlioji-mø. Reikia paþymëti, kad Vilniaus kraðte tokiø paslaptingø nuþudymø pa-sitaiko gana daþnai. Kaip pavyzdá galima paminëti pereitais metais lietuvioprekybininko Sakalausko dingimà, kuris vëliau buvo rastas Marcinkoniømiðke nuþudytas. Su jo mirtimi buvo siejama ir lenkø slaptoji policija.

Ad maiorem gloriam dei? Vilniaus kurija ðiomis dienomis perkëlë ke-letà lietuviø kunigø á gudø gyvenamas parapijas, o á grynai lietuviðkas sritisatsiuntë visiðkai lietuviðkai nemokanèius lenkus. Tokie naujieji apaðtalaiðiuo metu yra: Ðvenèionyse Gimþewskis, Gervëèiuose – J. Kùaczas, Noèio-je – E. Ciolkowskis ir Apse – M. Szimankieviczius. Þinant Vilniaus dvasi-nës vyresnybës politines tendencijas tenka labai paabejoti, ar visa tataididesnei Dievo garbei daroma.

Geriau nepraðytø. Lenkø spaudoje skelbiama, esà kai kurios gudø or-ganizacijos kreipæsi á Vilniaus ir Baranovièiø radijofonus, praðydamos ávestiðiø stoèiø programon specialias gudø valandëles. Reikia paþymëti, kad pa-naðias valandëles lietuviø kalba pastaraisiais keliais metais buvo ásivedæsVilniaus radijofonas. Jose buvo koneveikiama Lietuvos vyriausybë, áþeidi-nëjama tautiniai lietuviø jausmai ir skelbiami ávairûs prasimanymai. Tat,jei ir praðomoji gudø valandëlë bûtø panaðaus pobûdþio, tai vargu ar vertabuvo jos ir praðyti.

Tardymai ir pabaudos. Rugsëjo 23 d. buvo tardomi Ðvenèioniø gyven-tojai lietuviai – dr. St. Bielinis, mok. Vl. Ðekðtelë, Vl. Maminskas ir M. Gu-dënas. Tardymas buvo vedamas ryðium su rugpiûèio 28 d. Ðvenèionyseávykusiomis lietuviø sporto rungtynëmis.



Ðvenèioniø storasta 50 auks. arba 2 savaitëm areðto nubaudë Melagë-nø valsèiaus gyventojà Maldþiûnà, kuris atsisakë priimti jo asmens doku-mentà, kuriame buvusi iðkreipta jo pavardë.

Po kratø suëmimai. Darguþiuose, Valkininkø valsè., K. O. P. kareiviaiir Valkininkø vieðosios ir Vilniaus slaptosios policijos agentai darë krataspas vietos gyventojus F. Jankauskà, stud. M. Uþdaviná ir Vytauto D. gim-nazijos abiturientà St. Saulënà. Sakësi ieðkà kontrabandos ir lietuviðkø kny-gø. Pas pastaruosius du nesurado nieko, o pas F. Jankauskà kelias lietuviðkasknygas. Visi trys po kratos suimti ir iðveþti Vilniun.

Neleido „Ðviesos“ draugijos. Grupë Ðvenèioniø apskrities lietuviø bu-vo Vilniaus vaivadai áteikæ pareiðkimà, kad jie norá ásteigti ðvietimo ir kul-tûros draugijà „Ðviesà“. Á ðá pareiðkimà Vilniaus vaivada L. Bocianskis spaliø4 d. raðtu atsakæs neigiamai, motyvuodamas, esà ir ðios, kaip ir ankstybes-niø lietuviø draugijø, veikimas gresiàs vieðajam saugumui.

Kimba prie radijo. Aðmenos apskr. Þiþmø kaimo gyventojas Pr. Bar-cys policijos buvo perspëtas, kad neleistø kaimynams klausytis radijo, prie-ðingu atveju buvo grasinama atimti priimtuvà.

Klabenkite ir bus atidaryta, pasakë kadaise Kristus savo mokiniams.Ðiuo Evangeliniu patarimu naudojasi ir Vilniaus kraðto lietuviai, santy-kiaudami su lenkø valdþia, norëdami iðmelsti ne kokiø ypatingø maloniø,bet jiems, kaip pilieèiams, prideramø teisiø. Kaip Vilniaus lietuviø laikrað-èiai praneða, daugelis ðio kraðto lietuviø pavieniui ir kolektyviai raðo pra-ðymus lenkø vyriausybei, kad ði pagaliau leistø atidaryti sunaikintas lietuviøkultûros ástaigas: mokyklas, skaityklas bei organizacijas. Pastaruoju metutokius praðymus yra pasiuntæ lenkø ministrui pirmininkui ðie Rodûniosvalsèiaus kaimai: Slodonys, Piliakalnis, Vigonys, Kargaudai, Klaiðiai, Du-biniai, Pelesa, Piliûnai, Sen. Druskininkai, Padzitvys ir kt.

Spaudos prokuroras Volskis paskirtas kitoms pareigoms ir visa Vil-niaus spaudos prieþiûra pavesta kitam prokurorui Novickiui. Mums, netu-rintiems reikalo su spaudos prokuratûra, neaiðku, ar tie ponai prokuroraiyra specialiai spaudos prokurorai, ar tik atsitiktinai tokias ne su savo spe-cialybe suderintas pareigas eina.

Iðkëlë „nuopelnus“. Seinø apskr. Punsko valsè. K. O. P. Kreivënø sar-gybos virðininkas Pinewskis jau eilë metø pagarsëjæs savo þygdarbiais. Ta-sai lenkø puskarininkis daþnai prieð lietuvius yra pavartojæs ir smurtà. Nevienas to kraðto lietuvis jo yra buvæs kruvinai sumuðtas ar kitaip nuo jonukentëjæs. Tokiø faktø yra mûsø þurnale ne karta paminëta. Bet pagaliauvietos gyventojø kantrybë turëjo iðsekti ir prieð ðá sauvaliaujantá kareivá

ALGIMANTAS LIEKIS

118 LIETUVIØ TAUTA

paraðytas skundas, kurá vietos gyventojai pasiuntë Varðuvon pasienio kor-puso vadovybei.

Konfiskavimai pribaigë nuosaikiøjø Vilniaus lenkø laikraðtá „Przeg-làd Wilenski“. Pastaraisiais metais beveik neiðëjo në vienas ðio laikraðèionumeris, kuris nebûtø buvæs lenkø administracijos ástaigø konfiskuotas.Suprantama, kad ðios grieþtos priemonës ir moraliai, ir medþiaginiai laik-raðtá taip paveikë, kad jis ðiomis dienomis visiðkai liovësi ëjæs. Taip pat irpats paskutinysis numeris buvæs konfiskuotas dël straipsnio „Konfiskavi-mai“. Reikia pastebëti, kad laikraðtis Vilniaus kraðto gyventojø nelenkøatþvilgiu visuomet buvo tolerantiðkas ir korektiðkas. Laikraðtis pradëtasleisti 1912 m. Já leido ir redagavo áþymus lenkø publicistas Liudas Abra-mavièius.

Gudø laikraðèiai konfiskavimo taip pat neiðvengia. Pastarosiomis die-nomis buvo konfiskuotas gudø jaunimo laikraðtis „Ðliach Mùodzi“.

Lietuviðkas vaidinimas Vilniuje yra pasidaræs didele retenybe. Þino-ma, tatai yra ne todël, kad Vilniaus lietuviai neturëtø scenos meno pajëgø,bet kad tokiems parengimams sunku gauti leidimas. Ðtai ir rugsëjo 25 d.Vilniuje ávykæs „Pinigëliø“ vaidinimas buvo toks malonus netikëtumas. Vai-dinimas visais atþvilgiais turëjo didþiausio pasisekimo ir norëta pakartoti,bet leidimo ðiuo kartu jau nebegauta.

Neleido vakarëlio Mielagënø valsè. Juodagalviø kaimo jaunimui, ku-rio metu buvo norëta vaidinti pjesæ „Kruvinus brilijantus“.

Bocianskio dienos suskaitytos? Vaivados Bocianskio vieðpatavimas Vil-niaus kraðte tampriai siejamas su vienu ið juodþiausiø Vilniaus lietuviøgyvenimo periodø, prilygstanèiu ir net virðijanèiu juodþiausias muravjovi-nes rusø reakcijos dienas. Bocianskio jau pats vardas sukelia lietuviø vi-suomenëje skaudþiausiø asociacijø ir iðgyvenimø. Ðis ið svetur atsiøstaslietuviðkø þemiø ðeimininkas, kaip jis pats besididþiuodamas save ne kartàyra pavadinæs, ne tik organizuotà, bet ir individualø bet koká lietuviø kul-tûros pasireiðkimà paèiomis þiauriausiomis priemonëmis yra pakirtæs iððaknø. Ta nepakenèiama buitis tæsiasi ir dabar, net kai ið paèiø lenkø vi-suomenës tarpo yra keliamas nuoðirdesnio lietuviø ir lenkø santykiavimoreikalas. Nesinori tikëti, kad jei ne ið platesnës lenkø visuomenës, tai bentið valdanèiøjø sluogsniø nebûtø þmoniø, kurie neþinotø, kas Bocianskiuivieðpataujant Vilniaus kraðte dedasi. Tuo labiau kad ne tik mûsø, bet irpaèiø lenkø spaudoje tuo reikalu buvæ nedviprasmiðkø pasiûlymø ðá reika-là pagaliau sutvarkyti. Pasirodo, kad ðis reikalas ir paèioje Varðuvoje visdëlto buvæs pajudintas, taèiau atsiradus aukðtose uþsieniø ministerijos sfe-


rose átakingø rëmëjø, Bocianskis ir toliau pasilikæs visagalis lietuviðkøjøVilniaus þemiø ðeimininkas. Pagaliau ið lenkø ástaigø teko patirti, jog Bo-cianskio vieðpatavimo dienos jau suskaitytos ir jis rimtai rengiamasi pa-keisti kitu. Ryðium su ðiuo pakeitimu kalbama, kad lietuviams bûsiàsleistas kultûrinis veikimas platesniu mastu. Tatai paliesià beveik visas uþ-darytàsias ûkines ir kultûrines organizacijas, kaip: „Rytà“, Ðv. Kazimierodraugijà, Lietuviø ûkio draugijà ir kitas. Kai kurios jø bûsianèios atgaivin-tos senais pavadinimais, kai kurios ið nauja perorganizuotos.

Lietuviø mokslo draugijos likimas esà bûsià sprendþiamas kiek kitaip.Bûtent pati draugija atgaivinti nebûsianti leista, taèiau ðios draugijos tur-tas bûsiàs leistas perduoti á Laisvàjà Lietuvà Vytauto Didþiojo universite-tui ar kitoms atitinkamoms mokslo ástaigoms. Bet tuo tarpu ðie paþadaitebëra paþadais ir Vilniaus kraðte naujienos nieko negali pralinksminti.Ðtai visa eilë tø bûdingø Vilniaus gyvenimo nuotrupø:

Nepabaigiamos bylos. Retas kuris veiklesnis Vilniaus kraðto lietuvisnëra turëjæs bylos. Tos bylos lietuviams sudaromos ávairiausiais preceden-tais ir turi tikslà tà nepageidaujamà lietuvá veikëjà padaryti ástatymo pa-liestà, atseit, lengvai pakaltinamà nelojalumu ir net pavojingumu lenkøvalstybës santvarkai, kuris kiekviena proga nesunku bûtø nuo bet kurioveikimo izoliuoti. Pastaromis dienomis buvo sprendþiama panaðios rûðiesbyla kun. F. Nevieros, kuris buvo kaltinamas lietuvinæs savo parapijieèiøpavardes. Byla dar visiðkai neiðspræsta, nors jau nagrinëta tris kartus. Taippat rugsëjo 21 d. nagrinëta ir treèiu kart atidëta buv. skaityklos vedëjo Sta-selio byla. Ðis pastarasis kaltinamas laikæs lietuviðkas knygas ir tuo norë-jæs... atplëðti Lenkijos valstybës dalá. Kiek kitoniðkesnio pobûdþio bylà,iðkeltà Lietuviø sanitarinës pagalbos draugijai ir dr. Legeikai, apygardosteismas svarstë rugsëjo 13 d. Ðioje byloje buvo kaltinama ði draugija ir gy-dytojas Legeika, kad jie be valdþios þinios padaræ nuomos sutartá, perlei-dþianèià keleriø metø terminui ðià ligoninæ dr. Legeikai. Byla taip patatidëta.

Sunkiai prieinami bendrabuèiai. Á buvusius Lietuviø labdarybës drau-gijos bendrabuèius, dabar kuratoriaus Ðvedo administruojamus, kaip tekopatirti, stojantiems lietuviams statomi þymiai sunkesni reikalavimai, negukitais metais. Ypatingai sàlygos sunkinamos jau ðiuose bendrabuèiuosepereitais metais gyvenusiems. Atrodo, kad visa tai yra sudaroma tam, kadiðvengus aiðkiai lietuviðkai apsisprendusio jaunimo ir á lietuviø ákurtas ástai-gas kuo daugiausia pritraukti lenkø moksleivijos, kuriems kaþin kodël tuosepaèiuose bendrabuèiuose yra taikomas visiðkai kitas mastas.

120 LIETUVIØ TAUTA

„Varpo“ choro ekskursijai leidimas duotas jau kuris metas, bet chorasá Lietuvà atvykti negalás todël, kad neleidþiama á Lietuvà vykti atskiriemschoristams. Tuo reikalu paduoti savo apskrièiø storastoms praðymai neið-spræsti guli keletà mënesiø.

Pretenzijos á lietuviø visuomenës namus. Palûðëje (Ðvenèioniø apskr.)vietos gyventojø lietuviø rûpesèiu 1932 m. pastatyti namai, kuriuose ásteigta„Ryto“ draugijos pradþios mokykla. Mokyklà uþdarius tuose namuose bu-vo ásteigta „Ryto“ draugijos skaitykla. Susilaukus ir ðiai panaðaus likimo,„Ryto“ draugija ðios apylinkës gyventojø pageidavimu namus perdavë pa-rapijos klebono þinion katalikø akcijos reikalams. Pastaromis dienomis áðiuos namus pareiðkë pretenzijø vaitas ir vietos lenkø mokyklos mokyto-jas, reikalaudami ðiuos namus perleisti lenkø mokyklai, taèiau klebonas,vykdydamas parapijieèiø valià, tai padaryti atsisakë.

Neduoda tautybës liudijimo. Pastaruoju metu toks praðomas paþymë-jimas nebuvo duotas Osigiriø kaimo, Valaþino apskr., lietuvaitei St. Kie-meiðaitei. Virðaitis vieton praðomo tautybës liudymo iðdavë paþymëjimà,kad praðytoja gyvenanti Osigiriø kaime ir niekur ið jo nebuvo iðvaþiavusi.

Kareiviai sauvaliauja. Kreivënø (Punsko valsè.) sargybos virðininkasPinewskis ð. m. rugsëjo 11 d. smarkiai sumuðë vietos gyventojà lietuvá Èëplà,kuris Pinewskio ásakymu turëjæs parodyti kito bendrapavardþio Èëplos gy-venamuosius namus, kuriuose, puskarininkio þiniomis, turëjusi bûti jauni-mo geguþinë. Kai tariamoje vietoje geguþinës nesurado, tai Pinewskis savoapmaudà iðliejo ant visiðkai nekalto þmogaus. Èëpla dar kità dienà buvokvieèiamas sargybos bûstinën ir tardytas, o tardymo metu taip pat þiauriaimuðamas.

Kratos. Rugpjûèio 26 d. Druskininkø policininkai krëtë vietos gyven-tojà J. Balèiø. Sakësi ieðkà prieðvalstybiniø leidiniø. Suradæ vienintelæ iðsvetimos kalbos verstà knygutæ apie jaunuolio bûdà suraðë protokolà irknygutæ konfiskavo. Dël minëto radinio J. Balèiui iðkelta Gardino miestoteisme byla.

Prieðèekiðkas mitingas. Pagal atitinkamà uþsakymà Vilniuje, kaip irkituose didesniuose lenkø valdomuose miestuose, ávyko mitingas prieð èe-kus. Taèiau, pasirodo, Vilniuje þmonës turi pakankamai savo rûpesèiø irsvetimais reikalais nelabai domisi, todël ir mitingas iðëjo labai skystas. Pa-tys vilnieèiai, be vieno kito pramogø mëgëjo, mitingan net nepasirodë. Mi-tingas teko suorganizuoti ásakymo keliu ið valdþios ástaigø tarnautojø, kurietaip pat nenoromis jame dalyvavo. Mitinge garsusis Raseiniø „lenkas“ Jonu-ðas Ostrowskis pareikalavo Teðino sritis prijungti prie Lenkijos, o ta proga



miesto magistratûros bedarbiø choras padainavo Dambrovskio marðà irpaðûkavæ ketino surengti prieð þydus pogromà. Ketinimas pradedamas vyk-dyti ir daugeliui þydø ámoniø jau iðdauþyti langai.

Ieðko savanoriø prieð èekus. Vilniuje kaþin kieno sumanymu verbuo-jami savanoriai á „Zaolzës atvadavimo korpusà“. Taèiau vilnieèiai, net irbedarbiai, neturi jokio noro dël kaþin kieno interesø kovoti prieð èekus. Taakcija neturi visiðkai jokio pasisekimo, nors verbavimo agentai nesigailiávairiausiø paþadø ir net prievartos priemoniø.

Ardo senovës paminklus. Vykdant Vilniaus miesto tvarkymo darbus,prie bazilikos uþtikta kaþin kokio senoviðko pastato pamatai ir skliautai.Spëjama, kad tai buvusios Perkûno ðventyklos liekanos. Deja, radiniaisniekieno nebuvo susidomëta ir jie biurokratø valdininkø parëdymu buvoiðgriauti.

Magistratas „dirba“. Vilniuje lenkø ðeimininkavimo pëdsakai kiek-vienam lankytojui labai ryðkiai pastebimi. Deja, tie Vilniaus lenkiðkumobruoþai dabartiniams jo ðeimininkams garbës nedaro. Magistratas ir kiti,nuo kuriø tatai pareina, dël to nenusimena ir vieton, kad rûpintis apleis-tais miesto reikalais, rûpinasi visiðkai su ðio miesto ir kraðto reikalais nie-ko bendra neturinèiais dalykais. Kaip pavyzdá galima suminëti ir pastaràjámagistrato nariø posëdá, kuriame buvo nutarta ... Èekø Uþolzës lenkus irjø gyvenamas èekø teritorijas prijungti prie Lenkijos.

Spaudos konfiskavimai. Pastaruoju metu padaþnëjæ Vilniaus lietuviøspaudos konfiskavimai neleidþia në vienu dràsesniu þodþiu paliesti Vil-niaus lietuviø gyvenimo skauduliø. Per pastaràsias pora savaièiø buvo kon-fiskuotas „Aido“ Nr. 37 uþ straipsná, apraðantá arkivyskupo atsilankymàGervëèiuose, ir „Vilniaus þodþio“ Nr. 39 ir 41 uþ vedamuosius straipsnius.Taip pat konfiskuotas ir „Lietuviðko baro“ aðtuntasis numeris.

Lietuviø bylos. Nors paprastai ávairios lietuviø „politinës“ bylos bai-giasi visiðku burbulu, kaltinamuosius iðteisinant, taèiau priekabingi ávairûslenkø administracijos pareigûnai niekuomet nesiliauja tokias bylas sudari-nëjæ ir toliau. Rugsëjo 9 d. Vilniaus apygardos teisme buvo sprendþiamaLietuviø sanitarinës pagalbos draugijos byla. Ðià bylà iðkëlë Vilniaus mies-to storastija, norëdama panaikinti sutartá, kuria iðnuomota ðios draugijosligoninë dr. Legeikai. Taip pat rugsëjo 21 d. bus sprendþiama buv. skaityk-los vedëjo Staselio apeliacinë byla. Ðioje byloje apygardos teismas Staseládël „prieðvalstybinio“ veikimo buvo nubaudæs 3 metais kalëjimo. Rugsëjo1 d. Vilniaus apyg. teismas iðteisino „Aido“ redaktoriø L. Cicënà dël „Vil-ties“ laikraðèio iðleidimo.

ALGIMANTAS LIEKIS

122 LIETUVIØ TAUTA

Likvidavæ ið ðaknø. Visà ankstyvesná Vilniaus lietuviø organizaciná irkultûros gyvenimà lenkø valdþios paskirti likvidatoriai baigia nusavinti irjø turimus visuomeninius turtus. Be ankstyvesniø lietuviø visuomenës tur-to áskolinimø Lietuviø labdarybës draugijos likvidatorius Ðvedas paskelbëspaudoje parduodàs miesto savivaldybei Uþuolankos (Objazdowa) gatvë-je ðios draugijos aikðtæ, uþ kurià gausiàs 30 000 auksinø. Taip pat tasai Ðve-das pradeda uoliai atleidinëti ir lietuvius tarnautojus. Ðiomis dienomisvieton atleistos lietuvaitës A. Speèiuvienës priimta lenkë.

Þmonës, kurie negali bûti naudingi Vilniaus kraðte – yra lietuviai ku-nigai. Juos dvasinë vyriausybë lenkinimo tikslais siunèia á nelietuviðkas pa-rapijas, kur jie yra savo bûdu ir dvasia svetimi ir negali visos energijos irpasiðventimo pareikðti. Kur kas jie bûtø naudingesni lietuviø gyvenamoseparapijose, kuriose þmonës trokðte trokðta Dievo þodþio savo gimtàja kal-ba. Ðiemet tokiais pasmerktaisiais yra du vos baigæ dvasinæ seminarijà lie-tuviai kunigai K. Gajauskas ir B. Sakavièius. Ir vienas, ir kitas yra paskirtiá gudø gyvenamas sritis.

Senas uþdarë, naujø neleidþia. Ðvenèioniø lietuviø atstovai vaivadijaiáteikë uþregistruoti naujos ðvietimo draugijos „Ðviesos“ statutà ir praðëleisti ðiai draugijai veikti, taèiau vaivada ðá lietuviø praðymà atmetë ir drau-gijos steigti neleido. Taip pat neleido ásteigti visos eilës „Kultûros“ draugi-jos skyriø.

Ðvietimo ir kultûrinio veikimo reikalu, kaip Vilniaus lenkø spauda pra-neða, esà rengiamas platus lenkø vyriausybei memorandumas.

Nepatiko lietuviðka iðkaba. Kaip pereitame nr. esame raðæ, kai kurieVilniaus vieðbuèiai buvo iðkabinæ iðkabas lietuviðku uþraðu. Kaþin kokieniekdariai, kuriems uþkliuvo lietuviø kalba, net iðkaboje nuo „Europos“vieðbuèio lentelæ sudauþæ numetë.

„Taisomos“ pavardës. Lenkø administracijos ástaigos pastaruoju metupradëjo uoliai taisinëti lietuviðkus pavadinimus. Tvereèiaus apylinkëj iðbuvusiø Dunduliø, Steponënø, Bauðiø ir Bieliniø, iðversti ávairûs: Bowsz,Bielin, Dundul, Stepanian ir pan.

Dalina svetimà turtà. Uþdarytosios Ûkio draugijos turtas iki ðiol buvouþantspauduotas ir paliktas saugoti buv. tos draugijos skyriø pirmininkams.Dabar kai kur tà lietuviø organizacijø turtà mëginama atiduoti lenkiðkomsûkio organizacijoms. Pav., buv. Erzvieto ratelio pirmininkui Tvereèiausvalsèiaus valdyba ásakë saugojamà draugijos turtà (spyruoklines akëèias,plûgà, trijerá, arpà, pievø akëèias, fuktelá ir kitus árankius) atiduoti Ðven-èioniø lenkiðkoms ûkio organizacijoms.


Neleidþia pramogø. Kaltanënø policija uþdraudë Reðkutënø „Ryto“mokyklos mokiniams surengti vakarëlá su vaidinimu ir deklamacijomis.Taip pat policija neleido rugpjûèio 28 d. Ðvenèionyse susirinkusiam lietu-viø jaunimui sportuoti. Visai eilei sporto rungtyniø dalyviø buvo suraðytiprotokolai.

Draudimas pirkti þemæ administracijos palinijo ruoþe iðimtinai telie-èia tik lietuvius. Jau esame anksèiau minëjæ keletà faktø, kada vietos gy-ventojams lietuviams, kurie nuo maþens verèiasi þemës ûkiu, uþkertamaskelias ásigyti daugiau þemës. Ið ávairiø nusigyvenusiø dvareliø vietos þmo-nës mielai norëtø nusipirkti þemës padidinti savo ûkiams, taèiau lenkøkarinë vadovybë ir kiti administraciniai organai grynai politiniais sumeti-mais stengiasi ten ágyvendinti ið svetur atkeltus lenkus kolonistus ir vietosgyventojams leidimø neduoda. Pereità savaitæ Vilniaus vaivadija nedavëleidimo Kaltinënø gyventojui Èerniauskui, kuris buvo uþpirkæs þemës iðMordvinavo dvaro ir didesnæ dalá pinigø net sumokëjæs.“

Okupantai toliau keièia lietuviðkø gyvenvieèiø pavadinimus á lenkiðkus.Vilniaus kraðto paðtø ir agentûrø sàraðas*

„Mëgûnai – MieýanyMedininkai – MiednikiMelagënai – MieùagjanyMickûnai – MickunyMikoliðkë – MichaliszkiMorinë – MoryñMostai – MostyMûrinë Aðmena – Murowana OszmiankaNaroèë – NaroczNaujadvaris – Nowy Dwór k. GrodnaNaujadvaris – Nowy Dwór k. LidyNeèeèiai – Nieciecze k. LidyNemenèinas – NiemenczynNemunykðtis – NiemenNestaniðkis – NiestaniszkiNikolajevas – Mikoùajów k. DzisnyNoèia – NaczaN. Vileika – Nowa WilejkaOleknavièiai – Oùechnowicze

* Þr. pradþià 15 nr.

Orlia – Orla nad NiemnemOstrinë – OstrynaOstrovcas – Ostrowiec k. WilnaOþë – HoþaPaberþë – PodbrzeziePabradë – PodbrodziePalaèionys – PoùoczanyParapijanavas – ParafianówParubankas – PorubanekPastoviai – PostawyPaulava – PoùowaPelykai – PeliszczePeraslis – PrzeróúlPilypavas – FilipówPliusas – Plussy k. BrasùawiaPogulianka – PohulankaPoluknia – PoùukniaPruþonys – PruþanyPunskas – Puñsk

124 LIETUVIØ TAUTA

Rieþë – RzeszaRimðë – RymszanyRodûnë – RaduñRoþanka – Róþanka GrodzieñskaRudamina – RudominoRûdininkai – Rudniki k. JaszunRudiðkiai – RudziszkiRukainiai – RukojnieSabakynas – SobakiñceSakalënai – SokoùySakalnë – SokoùkaSalos – SoùySapackinë – SopoãkinieSeinai – SejnySydra – SidraSkidelë – SkidelSlabadka – Slobódka ZawierskaSmurgainys – SmorgonieSubatninkai – SobotnikiSudervë – SuderwiaSuvalkai – SuwaùkiSuþionys – SuþanySvisloèë – ÚwisùoczSvyriai – ÐwirÐalèininkai – Wieùkie SoùecznikiÐalèininkëliai – Maùe SoùecznikiÐèuèinas – Szczuczyn Nowogródzki.Ðemetauðèyzna – SzemetowszczyznaÐtabinas – SztabinÐumskas – Szumsk k. WilnaÐvenèionëliai – St. Úwiæciany

N. Ðvenèionys –N. ÚwiecianyTaboriðkës – TaboryszkiTrakai – N. TrokiTrobos – TrabyTurgeliai – TurgieleTurmontas – TurmontTvereèius – TwereczUþubaliai – Zabùocie k. LidyVaistamas – WojstamValkininkai – OùkienikiVaranavas – OrnianyVarëna – OranyVarnënai – WornianyVerenavas – WerenówVidþiai – WidzeVija – Iwje k. LidyN. Vileika – Nowa WilejkaVilnius – Vilnius**Viþainis – WyþajnyVyðniavas – Wiúniew k. ÚwiraVoloþinas – WoùoþynVoverys – WawiórkaZabreziai – ZabrzezieZalesys – Zaliesie k. SmorgoñZalesiai – Zaliesie DziúnieñskieZiabkos – ZiabkiÞadiðkis – ÞodziszkiÞaludkas – ÞoùudekÞirmûnai – ÞyrmunyÞiuprënai – ÞupranyÞukainiai – Þukojnie Strackie

** Sostiniø vardai paprastai raðomi taip, kaip taria tauta.

Kratos ir areðtai. Sausio 14 d. buvo daroma krata Vilniaus „Ryto“ draugi-jos bûstinëje. Nors ir buvo ieðkota nepaprastai kruopðèiai, taèiau kratos rezul-tatai lenkams lauktø vaisiø nedavë. Kratos metu nebuvo net nieko paimta.

Kaip jau buvo „MV“ raðyta, praëjusiø metu gruodþio mën. visame Vil-niaus kraðte lenkø policija ir KOP kareiviai suëmë daugelá þmoniø. Mûsøþiniomis, ðiuo metu ið tø suimtøjø dar tebekali: mokytojai Mudënas, Br. Þe-maitis ir Stankevièius; amatininkai – Ant. Jurkevièius, St. Valentukevièius,Sukackas, Garla, Burokas, Tarailaitë, Milutytë ir amatininkø bendrabuèiovedëja Urðulë Selmokaitë; ûkininkai – Buþinskas, Èerniauskas, Èeikaus-kas, Kz. Korla, Aleks. Poviðkis (visi ið Dûkðto valsè.), Tarailienë, du broliai



Untuliai, Sukackas (suimto amatin. Sukacko tëvas), Taraila (suimtos amat.Tarailaitës tëvas) ir Latvys („Viln. þodþio“ red. brolis). Pastarieji ûkininkaivisi ið Marcinkoniø valsèiaus. Taip pat areðtuota ir tebekalinama zitieèiøpirmininkë Telksnytë.

Ðlykðèios lenkø provokacijos. Uþdarius Vilniaus lietuviø Ðv. Kazimie-ro draugijà, ðios organizacijos turtui globoti paskirtas kuratorius. Dabar,kaip ið Vilniaus mums praneða, kuratoriaus padëjëjai, pasivadinæ Ðv. Ka-zimiero dr-jos centro tarnautojais, nuolat sëdi buv. draugijos bûstinëje irpriiminëja ið provincijos atvykusius interesantus, kurie daugumoj neþino-dami, kad draugija uþdaryta, á juos kreipiasi ávairiais reikalais. Ta progalenkø valdininkai atvykusius þmones iðsiklausinëja naujienø, provokuoda-mi patiria tø þmoniø nuotaikas ir iðkvotæ kas jiems reikalinga sulaiko irtelefonu iðsikvietæ policijà sulaikytuosius perduoda. Taip pat ir lankanèiuskitas lietuviø ástaigas, kurios yra tose paèiose patalpose, prie durø ar antlaiptø sutikæ uþsikvieèia pas save, kur atvykusius iðtinka toks pat likimas.

Tremiami, be anksèiau iðtremto p. Vl. Pûko ir Maþënø skaityklos buv.ved. Br. Sabuko, naujai kraustomi ið „Lenkijos ribø“ baigiàs agronomijosmokslus J. Pivoriûnas-Pivorius ir 18 ðiaip asmenø, kaltinamø nepalanku-mu Lenkijos vyriausybei. Pivoriûnas prieð pat trëmimà buvo iðleidæs vien-kartiná dailës spaudiná „Vingis“.

Konfiskavimas ir draudimai nesiliauja. 57, 58 ir 60 „Vilniaus þodþio“numeriai, taip pat naujametis „Kurjer Wilenski“ nr. sulaikyti. Pastarasisáþeidæs prokurorà Volská, patardamas jam atsipraðyti uþ vienos þymios liu-dytojos p. Staðio byloje, Varðuvos seimo atstovës Pelèinskienës pavadini-mà ,,kaþkokia“ ir „pasitikëjimo neverta“. „Viln. þ.“ nukentëjo uþ linkëjimusNaujus Metus sutinkant ir uþ Sirijos Giros bei Tureikos eilëraðèius. Lygiaisulaikyti meno leidinys „Vingis“, „Lietuviðkojo baro“ 6 ir „Przeglàd Wi-lenski“ 9 numeriai.

Uþdrausta leisti dienraðtis „Puslapiai“ su priedais „Darþelis“ ir „Þe-më“. Leidëjui, þurnalistui Urbanavièiui praneðta, kad tuo paèiu vardu kaþ-kas kitas (storastijos valdininkas) þadàs leisti lietuviø kalba dienraðtá ir kadstorastija negalinti leisti tokios „nepadorios konkurencijos“. Ir niekad ne-atsitinka, kad mûsiðkiai uþbëgtø „anam Iksui“ uþ akiø. Visad pavëluoja!Tai jau ketvirtas toks atsitikimas vilnieèiø praktikoje.

Neleista vaidinti mëgëjø scenoje Ðvenèionyse ir Ðvenèionëlyje „Senu-kø ir mergaièiø“ komedijos.

Paleistas Gudø tautinis komitetas. Ásakymas motyvuojamas tuo, esàtas komitetas siekæs atskirti nuo Lenkijos Gudijà ir jà paskelbti nepriklau-soma valstybe.

Vilnieèiai apskaièiuoja, kad pereitais metais jie ypatingai buvo lenkø

ALGIMANTAS LIEKIS

126 LIETUVIØ TAUTA

administracijos skriaudþiami. Buvo iðtremta pirmaeilio veikëjo ir darbinin-ko P. Karazijos ðeima ir jis pats, studentas–artistas J. Kanopka, konservato-rijos mokinë Sabalytë, buv. skaityklos vedëja Zabelaitë, V. Pûkas, Pivoriûnasir keletas kitø labai brangintinø lietuviø – patriotø. Buvo iðardyta keletaskultûriniø lietuviðkø lizdø, kaip Labdarybës ir Ðv. Kazimiero draugijos, eilëprieglaudø, skaityklø, Mokytojø sàjunga ir Ûkio draugija. Praëjusiais metaislietuviai nustojo savo mylimo bièiulio ir patarëjo „Vilniaus rytojaus“, o jau-nimas – „Jaunimo draugo“. Mokyklø ir darþeliø, „Ryto“ ir „Kultûros“ sky-riø lenkai tik todël daugiau nedarë, nes jau visa buvo jø anksèiau uþdaryta.

Visi ðie ávykiai jaudino ir slëgë lietuviø visuomenæ. Skaudu buvo þiûrëti áilgameèio kultûrinio darbo griuvësius, juo skaudþiau, kad tai buvo akli administ-raciniai aktai, neparemti vieðo teismo sprendimu, neleidþiant pasiteisinti ir gin-tis. Taèiau ilgainiui atsipeikëta. Lietuviðkoji visuomenë visus tuos smûgius atlaikëstebëtinu patvarumu. Lenkø persekiojimas tik grûdina lietuviø inteligentø irkaimieèiø dvasià. „Eilë reiðkiniø duoda pakankamai pagrindo tikëti, kad Vil-niaus kaimo dvasios jau neámanoma palauþti“ – teigia „V. þodis“.

Kratos Ðvenèioniø ap. pas vietos lietuvius – tai paprastas reiðkinys. Pas-kutiná kartà I.6 d. kratë bedarbá mokytojà Val. Cicënà Kunèiaginës kaime.Ieðkota ir nerasta draudþiamo Lietuvos istorijos, Prano paraðyto, vadovëlio.

Antanas Steckis, privatus mokytojas ið Ðukeliðkës kaimo, Melagënøvalsè., nubaustas sumokëti 100 zl. uþ tariamai nelegalø lietuviø ûkininkøvaikø mokymà. Nubaustasis apeliuoja.

Naujos okupantø provokacijos

A. a. V. Jurkuvënas. Gyveno Ðvenèionëliuose tautiniai susipratusiølietuviø Jurkuvënø ðeima. Vienas Jurkuvëno sûnø Vladas Ðvenèionysebaigë lietuviø gimnazijos 6 klases ir ten pat 1935 m. mokytojø seminari-jà. Pastaruoju metu Jurkuvënas buvo paimtas lenkø kariuomenën ir tar-navo 3 sunkiosios artilerijos pulke Vilniuje, Antakalny. Kaip baigæsaukðtesniàjà mokyklà buvo paskirtas aspirantø mokyklon, taèiau, pasa-kojama, kaip lietuvis – vadovybës pasitikëjimo neturëjo, netgi buvæs se-kamas. Praëjusá rudená dël kaþkokiø prieþasèiø buvo net paþemintas áeilinius. Gruodþio mën. pradþioje Jurkuvënà karo lauko teismas nuteisësuðaudyti. Koks nusmerktajam buvo primetamas nusikaltimas, tuo tarpunesuþinojome. Nusmerktajam Jurkuvënui po teismo sprendimo bausmëbuvusi ávykdyta uþ 24 val.

Nelaimingasis savo dvasinës kanèios negalëjo pakelti ir pamiðo. Visàlaikà bûdamas suimtas blaðkësi, ðaukë ir nieko prie savæs neprisileido. ApieJurkuvëno klaikias paskutiniàsias valandas mûsø korespondentui pasako-


jo vienas vilnietis, kuris kalbëjosi su Jurku-vëno seserim, turëjusia leidimà nusmerktàjáprieð mirtá aplankyti.

...Nei dienomis, nei naktimis negaliu uþ-mirðti to klaikaus þvilgsnio, to nepakeliamoskanèios iðvarginto veido, kurá pamaèiau pra-vërusi pasimatymo kameros duris, – pasa-kojo sielvarto iðkankinta Jurkuvënaitë. –Vienà akimirksná jo þvilgsnis ásmigo á maneir staiga nelaimingasis paimtas didþiausio pa-miðimo priepuolio puolësi su ðauksmu á ma-ne. Kaþin kam grûmodamas, jis verþësi projá laikiusius kareivius... Ðiø áspûdþiø manonervai neiðlaikë...

Jurkuvënaitë to baisaus vaizdo paveiktaapalpo. Gráþusi ið pasimatymo paraðë tëvams á Ðvenèionëlius vienà po kitonet tris laiðkus, praneðdama ðià baisià naujienà, taèiau tëvø në vienas laiðkasnepasiekë. Jurkuvënai suþinojo tik po kiek laiko aplinkiniu keliu. Jurkuvë-nienæ, silpnos sveikatos moterá, ðis smûgis taip paveikë, kad jinai ið sielvartosusirgo ir iðgulëjo Ðvenèioniø miesto ligoninëje keletà savaièiø, taèiau svei-kata ne tik nesugráþo, bet dar ji psichiniai susirgo. Vargðë klajodama po mies-telá ir dabar kaimynus klausinëjanti, kur esàs jos sûnus ir puolusi po kojømaldaujanti pagalbos... Tëvas ðià dramà taip pat sunkiai pergyvena.

Ant nuþudyto Jurkuvëno kapo lenkø administracija net neleido pasta-tyti kryþiaus. Tuo reikalu rûpindamasi Jurkuvënaitë buvo nuëjusi praðytivieno paþástamo lenko kunigo jai padëti gauti leidimà, taèiau kunigas vie-ton kà nors padëti, nelaimingàjà ëmë guosti, esà ji turinti ne verkti, bet...dþiaugtis, kad brolis pasirinkæs ðià, o ne anà tëvynæ...

Tik atvykus tëvui, po ilgø maldavimø, buvo leista pastatyti mediná kry-þelá su sàlyga, kad nebûtø jokio uþraðo.

Pasakojama, kad ekzekucijos metu nusmerktasis minëjæs kaþin kokioJankausko ar Bukausko pavardæ, kuris, esà, nelaimingajam sudaræs pin-kles ir já praþudæs.

Lenkø kruvino vieðpatavimo aukø skaièius kasmet daugëja deðimtimis.Ðalia Bakanauskø, Ðimkûnø, Jurkuvënø ir deðimèiø kitø vieðai nusmerktø irnuþudytø lietuviø, kasmet keleriopai daugiau þûva be jokio atgarsio kalëji-muose ir policijos rankose nukankintø ir nuþudytø ið pasalø. Taip þuvo Sil-vestras Lûþys, pol. Kybartas, Rukðënas, Biekðaitë, Jakuèionis ir daugelis kitøþinomø ir neþinomø vardø. Pereitais metais jø skaièius dar gerokai padidëjonaujomis aukomis.

Vladas Jurkuvënas

128 LIETUVIØ TAUTA

Pereità vasarà netoli Marcinkoniø mið-ke þmonës rado nuþudytà jaunà lietuvi pre-kybininkà Sakalauskà. Pradþioj buvomanyta, kad já kas nors nuþudë apiplëðimotikslu, taèiau, kaip dabar teko patirti, jo nu-þudymo aplinkybës meta ðeðëlá lenkø poli-cijai. Pasakojama, kad jam ið Vilniausvaþiuojant á Marcinkonis, traukiny prie joprikibo 3 lenkø slaptosios policijos agen-tai, kurie vienoje sustojimo vietoje Saka-lauskà privertë iðlipti ir nutempë á miðkà.Èia po kiek laiko Sakalauskas ir buvo ras-tas nuþudytas. Sakalauskà paþástà þmonëspasakoja, kad jis buvæs neturtingas preky-bininkas ir niekas pasipelnymo tikslu jo uþ-muðti negalëjæ. Èia kaip tik ásipina nelabaikokie jo santykiai su lenkø policija, kuri jo,

kaip sàmoningo lietuvio ir mëgstanèio sakyti tiesà, neapkentë.Taip pat didelio susirûpinimo giminëms sukelia ir lietuvio mokytojo

Br. Þemaièio dingimas. Pastaruoju metu Þemaitis mokytojavo Ðvenèioniøapskr., Tvereèiaus valsè., Sakeliðkiø km. Gruodþio pradþioje ar lapkrièiopabaigoje jis buvæs suimtas ir kalinamas Lukiðkëse. Ðiomis dienomis pa-sklido gandø, kad Þemaitis kalëjime pakartas. Susirûpinæ giminës ir paþás-tami norëjo patirti teisybæ, taèiau prokuratûra ir kalëjimo administracijanieko nepaaiðkinanti, netgi nepasakanti, uþ kà ir kur jis laikomas.

Praëjusiais metais gruodþio mën. 28 d. lenkø kareiviai nuþudë okup.Lietuvos Punsko valsè. gyventojà Vincà Valinèá, kuris su kitais to pat kai-mo jaunuoliais ëjo Valinèiø kaiman á vestuves. Smulkesniø þiniø tuo tarpuapie ávyká neturime, nes ávykio metu kartu buvæ to paties kaimo vyrai yrasulaikyti ir tebelaikomi areðte.

Taip pat neaiðkus likimas ir dviejø lenkø kalëjimuose tebekalinamølietuviø vilnieèiø S. Blaþevièiaus ir A. Lukianskio. S. Blaþevièius buvo nu-teistas 10 metø kalëti ir buvo laikomas Rawiczø kalëjime, Lukianskas bu-vo kalinamas Plocke. Kalbama, kad abu ðie lietuviai nukankinti kalëjimuosemirë. Giminëms, kurie nuolat jiems siuntinëdavo maisto, buvæ atsakyta,kad „taki adresat nieistnieje“ – tokiø adresatø nëra.

Ðiuo metu Vilniaus ligoninëje guli Vargonininkø mokyklos mokinysIpolitas Burokas. Jis prieð kurá laikà buvo lenkø policijos suimtas ir laiko-mas areðte. „Tardymo“ metu suimtasis taip suþalotas, kad net keli ðonkau-liai sulauþyti.“


Ipolitas Burokas, II kursovargon. mokyklos mokinys,

okupantø areðtuotas 1937 m.lapkrièio mën.


Kai kurie okupantø lenkø nuþudytieji lietuviai*

„1919 m.Sausio 20 d. lenkø partizanai nuþudë Dalinos km. (Lydos apskr.):ULBINÀ-NAVIKÀ Juozà, 50 m. amþ., ULBINIENÆ-NAVIKIENÆ J.,

45 m. amþ., ULBINÀ-NAVIKÀ Ant, 20 m. amþ., TOBELSKÁ Alfonsà,30 m. amþ., ir MOLÁ Apolinarà, 26 m. amþ.

Balandþio 19 d. Vilniuje lenkai nuþudë raðytojà A. VALTERÁ, o vëliaudar 54 þydus.

Geguþës 24 d. Vilniuje lenkø kareiviai nuðovë Petrà PAÈINSKÀ, 17 m. amþ.Rugpiûèio 17 d. Linkmenyse (Ðvenèioniø apskr.) lenkø þandarai nuþu-

dë RUKÐËNÀ Liudà.Spaliø 3 d. Perkaliø km. lenkø kareivis uþmuðë Vincà ÈEMEÐKÀ.Lapkrièio 15 d. Pakalnëje (Utenos apskr.) lenkø kareiviai nuðovë An-

tanà SIRGËDÀ. Noèios km. (Trakø apskr.) nuþudë VALENTUKEVIÈIØ.1920 m.Kovo 26 d. Termos vienk., Dûkðto valsè., lenkø kareiviai nuþudë PET-

KELÁ, ÞMONÀ, TARNAITÆ ir DU VAIKUS.Spaliø 20 d. Punske (Suvalkø apskr.) suðaudë Jonà MURAUSKÀ.Gruodþio 24 d. Ðarkiðkiø km., Valkininkø valsè., lenkø kareiviai nuþu-

dë MILIAUSKÀ Augustà, 64 m. amþ.1921 m.Kovo 17 d. netoli Janiûnø sodþiaus (Ðirvintø apyl.) lenkø þandarai nu-

þudë koplytëlës kun. K. LAJAUSKÀ. Þudikams lenkø teismas 1926 m. rug-piûèio mën. tepaskyrë 8 mënesius kalëjimo. Rugpiûèio m. Kaltinënuose(Ðvenèioniø apskr.) lenkø kareivis nuðovë gimnazistæ Julæ RAPNIKAI-TÆ. Kareivis gavo pabaudos 3 paras areðto.

Rugsëjo 20 d. Klevø km. (Seinø apskr.) 3 lenkø kareiviai, kuriuos veþëá Suvalkus, apiplëðë ir uþmuðë LEONÈIKÀ J. Bukliðkiø kaime, Tvere-èiaus valsè., þiauriai kankindami nuþudë TELYÈËNAITÆ.

1922 m.Sausio 8 d. Giedraièiø valsèiuje lenkø þandarai suðaudë LECHAVIÈIØ

Juozà.Geguþës 6 d. Vaitakiemio kaime (Seinø apskr.) lenkø kareiviai perðovë

Jonà ÐUPÐINSKÀ, kuris geguþës 9 d. mirë.Geguþës mën. Seinø apskr. lenkai uþmuðë IVOÐKÀ ir J. ZIMNICKÀ.Liepos 14 d. Kaðëtose (Lydos apskr.) lenkø policija muðë, iki uþmuðë

Vincà ÐÈESNULEVIÈIØ-BLAÐKØ.

* Spausdinama ið þurnalo „Mûsø Vilnius“, 1938, Nr. 4.

ALGIMANTAS LIEKIS

130 LIETUVIØ TAUTA

Liepos 14 d. Sventojausko km. (Seinø apskr.) lenkø partizanai nuþudëLazdijø pradþios mokyklos mokytojà, dzûkø poetà Petrà MACKEVIÈIØ.

Liepos 29 d. Kapiniðkiø km., Merkinës valsè., lenkø kareiviai nuðovëBalá KRUÐÀ.

Rugpiûèio 1 d. Vaikðtënø km. (Trakø apskr.) lenkø kareiviai nuðovëJ. STANÈIKÀ.

Rugpiûèio mën. Þimiliø kaime nuþudë Antanà JURKONÁ ir jo þmonàMORTÀ.

Spaliø 7 d. Guroniø km. (Seinø apskr.) lenkø partizanai nuþudë KazáVISOCKÀ.

Lapkrièio 9 d. Liubavos miest. lenkø partizanai nuðovë valsèiaus raðtinin-kà, DU MILICININKU, mokytojà ÈERNIØ ir krautuvininkà ÞILINSKÀ.

Lapkrièio 22 d. Vardþiakiemio sodþ. (Breslaujos apskr.) lenkø karei-viai nuþudë Petrà VARENECKÀ.

Lapkrièio 22 d. Didþiasalio sodþ. (Breslaujos ap.) lenkø kareiviai ir par-tizanai iðniekino ir nuþudë Elenà LABUCKAITÆ ir tame paèiame kaimenuðovë Kazimierà KORLÀ.

Gruodþio 3 d. Kuèiûnø baþnytkiemy (Seinø ap.) lenkø partizanai nuþudë:LAUNKONÁ Augustà, 50 m. amþ., RAMANAVIÈIØ V., 40 m. amþ., KAZLAUS-KÀ Petrà, 40 m. amþ., SIRUTÁ Vincà, 27 m. amþ., PETRAVIÈIØ Martynà,18 m. amþ., SAMUCHOVÀ Tarasà, 22 m. amþ., ir KARKLIÛNIENÆ Juzæ.

Gruodþio 16 d. Marcinkonyse (Gardino apskr.) lenkø policijos agentasnuþudë Tomà ÐÈESNULEVIÈIØ.

Gruodþio 30 d. apie Noèià (Lydos apskr.) lenkø policininkas nuþudëPraudos km. Juozà BUDNIKÀ-NEDZIECKÀ.

1923 m.Sausio 31 d. Gerdaðiø km. (Seinø apskr.) lenkø kareiviai nuþudë Anta-

nà BÛDEKÁ.Vasario 8 d. Þageliø km. (Merkinës valsè.) nuþudë mokytojà Juozà

BLOZNELÁ.Vasario 26 d. Liðkiavoj (Alytaus apskr.) nuþudë du GRIGELIUS.Vasario 27 d. Didþiasalio km. (Seinø apskr.) lenkø kareiviai nuþudë

Povilà ÐAÈIKAUSKÀ, 90 m. amþ., Pranà MIKELIONÁ, 60 m. amþ., ir [jobrolá] Juozà.

Kovo 9 d. Puvoèiø km (Gardino apskr.) lenkø þandarai smarkiai sumu-ðë Jonà GELÈIØ, kuris nuo þaizdø tuojau mirë.

Kovo 9 d. Marcinkonyse (Gardino apskr.) lenkø þandarai, ávairiais bû-dais kankindami, nuþudë Klimà GAIDÁ.

Balandþio 20 d. Kaðëtose (Lydos apskr.) lenkai nuþudë ARLAUSKÀ.Balandþio 3 d. Aleksindriðkiø dv., Giedraièiø valsè., lenkai kankino


Veronikà KATELYTÆ, 17 m. amþ., nupjaustydami krûtis ir t. t., nuo þaiz-dø mirë. Pivoriûnø km., Giedraièiø valsè., lenkai ásiviliojo á savo pusæ Juo-zà SABULÁ ir nuþudë.

1924 m.Balandþio 23 d. Gudenioniø km. (Voloþinos ap.) lenkø polic. varë su-

riðtà á Beþemiø km. Vincà BAJARÈIUKÀ ir pakeliui taip sumuðë, kad podviejø dienø mirë.

Birþelio 17 d. ið Garbûnø km., Daugëliðkio valsè., Ðvenèionyse suðaudëJuozà KAVALIAUSKÀ, 20 m. amþ.

Spaliø 1 d. Egleniðkëj (Breslaujos apskr.) lenkø policija nuþudë JuozàLAURENECKÁ, 24 m. amþ.

Gruodþio 17 d. Merkinëj (Alytaus apskr.) slaptai atvykæ ið Vilniaus krað-to Druskininkø lenkø þvalgybos agentai Michalovskis su sëbru revolverioðûviais sunkiai suþeidë kun. Juozà BAKÐÁ, kuris nuo þaizdø ligoninëje mi-rë. Juodiðkio vienk., Ceikiniø valsè., Ðvenèioniø apskr., Ceikiniø policijanuþudë MARCINKËNÀ ir jo ÞMONÀ.

1925 m.Balandþio 25 d. Gardino kalëjime lenkø slaptoji policija nukankino

ADOLFÀ GRIGÀ, 21 m. amþ., ir Edvardà GAIDÁ, 46 m. amþ.Lapkrièio 17 d. Lukiðkiø kalëjime nuo kanèiø mirë Aleksas SAKA-

LAUSKAS.Gruodþio 13 d. Vilniuje nuo lenkø policijos sumuðimo mirë V. TIJÛNËLIS.1928 m.Balandþio 12 d. netoli Druskininkø (Gardino ap.) lenkø kareivis Ba-

nach nuðovë vietos gyventojus: Juozà MIKALAUSKÀ ir P. PETRUÐÁ.1929 m.Birþelio 12 d. Kaibuèiø km. (Alytaus apskr.) lenkø K. O. P. nuðovë Ste-

pà GRAÞËNÀ.1930 m.Geguþës 18 d. Mitraukos km., Varënos valsè., lenkø kareiviai uþmuðë

Jokûbà KORKUTÁ.1931 m.Rugpjûèio 18 d. Vilniuje suðaudë M. ÐIMKÛNÀ. Ðimkûnas tuo laiku

tarnavo jø kariuomenëj, 1 p. art. Vilniuje.1932 m.Sausio 23 d. Seinuose lenkai nukankino JANUÐKEVIÈIØ.Spaliø 14 d. Vilniuje suðaudë Juozà BAKANAUSKÀ. [...]1933 m.Prie Vievio lenkø K. O. P. kareiviai nuðovë einantá sargybinio pareigas

polic. Jurgá KYBARTÀ.

132 LIETUVIØ TAUTA

1934 m.Vasario 16 d. Vaiðniûnuose (Ðvenèioniø apskr.) lenkø K. O. P. 20-to bat.

korp. Urbonas nuðovë Gubertà RUKÐËNÀ, 28 m. amþ., Liet. Ðv. Kaz. drau-gijos Vaiðniûnø sk. pirmininkà. Laidojimo metu okupantai apstojo kapinëseþmones su durtuvais ant ðautuvø, o uþ 100 metrø nuo kapiniø Mikalinësserþantas Dutkoviakas su 8 kareiviais turëjo paruoðtà kulkosvaidá. Matyt,kad nekaltas kraujas okupantams nedavë ramumo.

Liepos 16 d. Biekðiø km., Valkininkø v., lenkø K. O. P. 23 bat. 3 k-posarg. nuðovë Julæ BIEKÐAITÆ uþ nesutikimà ðnipinëti[...].

Balandþio 18 d. Kalviø kaime, Valkininkø valsè., lenkø kareiviai ið pa-salø nuðovë Ðimà JAKUÈIONÁ. Lenkai jo neapkentë uþ platinimà savokraðte lietuvybës ir neprisidëjimà prie jø þvalgybininkø. Jakuèionis palikoþmonà su keturiais vaikais. Vyriausias vaikelis 7 metø amþ., o jauniausiastik 5 mënesiø amþ.

Gruodþio 26 d. Antakalnës km., Maiðiogalos valsè., nuðovë JuozàJUODKÀ.

1935 m.Kovo 29 d. Vilniuje lenkø slaptoji policija per tardymus smarkiai su-

muðë Bronislovà ASTAÐAUSKÀ, kuris nesulaukæs teismo kalëjime mirë.1936 m.K. O. P. 23-èio batalijono, 4 kuopos, Barteliø sargybos grandinis Igna-

linskis ir eilinis Mancevièius ð. m. kovo mën. 23 d. á 24 naktá apie 23 val. savovirðininkø ásakymu ið pasalø nuþudë vietos gyventojà lietuvá Silvestrà LÛÞÁ.

Jonà BALIÛNÀ ið Kampuoèiø km., Punsko v., liepos 10 d. lenkø karei-viai prie pat namø pirmiau sumuðë galvà karabinø buoþëmis, o vëliau nuðovë.

Juozà MIKULSKÀ ið Trumpaliø km. liepos 21 d., 21.30 val., lenkø ka-reiviai nuðovë jojantá prie savo veþimo be jokio áspëjimo.

1937 m.P. SINKEVIÈIØ, ið Merkinës einantá per demarklinijà, lenkø sargybi-

nis perðovë. Suþeistasis mirë Gardino kalëjime.SAKALAUSKÀ, prekybininkà, kelyje ið Vilniaus á Marcinkonis lenkø

slaptosios policijos agentai prievarta iðtraukë ið traukinio ir Marcinkoniømiðkely nuþudë.

Vladà JURKUVËNÀ, tarnaujantá lenkø kariuomenëje puskarininkiu.Vincà VALINÈÁ ið Valinèiø km., Punsko valsè., beeinantá su kitais to

kaimo vyrais á vestuves.“


Documents

II. RYTØ LIETUVOS PAVERGTØJØ LIETUVIØ KANÈIOS KRONIKOS …elibrary.lt/resursai/Leidiniai/Mokslotyros_institutas... · 2011. 9. 8. · II. RYTØ LIETUVOS PAVERGTØJØ LIETUVIØ