I. Niutonas (1672)

Balta šviesa

400 nm

500 nm

600 nm

700 nm

I. Niutonas (1642 - 1727) 29 metų (1672) padarė atradimą:

“ Balta šviesa sudaryta iš spalvų: violetinės, mėlynos, žalios, geltonos,oranžinės ir raudonos” ir 30 (!) metų nedrįso skelbti šio beprotiško atradimo

Poetas J. Getė: “Spalva nėra fizikinis spalvų mišinys: pvz., balta spalva yra daugiau negu dviejų spalvų mišinys, tai visiškai naujas pojūtis, o ne pojūčių mišinys”

Abu teisūs

Spalva

http://www.likit.lt/?i=terminija/aiskinamasis_zodynas

Regos fiziologija

Tinklainę sudaro:trijų rūšių kūgeliai

ir vienos rūšiesstiebeliai

Akiestinklainės

fotografija:

http://www.univie.ac.at/Vergl-Physiologie/www/research/morphretframe.html

Kūgelių mozaika tinklainės fovea srityje

Vienodos energijos monochromatinių šviesosšaltinių spalvos RGB koordinatės

0

0.1

0.2

0.3

Bangos ilgis, nm

Santykinė energija

400 500 600 700435.8 546.1

Spalva

Žmogaus suvokiamas į akis patenkančios šviesos komponentas, apibūdinamas bangos ilgiu.

Programinė įranga operuoja su spalvų kodais, vaizdo adapteris kodus paverčia elektriniais signalais, iš kurių aparatinė įranga (vaizduoklio ekranas, spausdintuvas) atkuria spalvas tokias, kokias matome.

Naudojami įvairūs spalvų modeliai. Labiausiai paplitęs RŽM modelis.

Pavyzdžiai: numatytoji spalva, teksto spalva.

color

Spalvingumas - tai labai svarbi vaizdo charakteristika. Juo nusakoma, iš kelių spalvų galima pasirinkti kiekvieno taško spalvą, kompiuterinio vaizdo spalvingumas gali būti 2, 4, 16, 256, 32768, 65536 ir 16,8 mil. spalvų. Daugumą vaizdų sudaro šimtai tūkstančių ar milijonų spalvų.

Visos spalvos turi tris bendrus požymius: toną, šviesumą ir sodrumą.

Spalvos tonas (hue) susijęs su elektromagmetinės bangos ilgiu (pvz.: raudona, žalia, geltona - pažymi :palvos toną).

Spalvos sodris (saturation) pažymi regimos spalvos grynumą (pvz.: skaisčiai raudonos spalvos sodris yra l, o pilkos - 0).

Spalvos ryškis (luminance) apibūdina šviesos stiprumą (pvz.: baltos spalvos ryškis yra l, o juodos - 0).

Permatomumas (transparency). Jei permatomumo koeficientas k = 0 - objektas visiškai neskaidrus, o kai k =l, objektas skaidrus ir per jį matome foną.

Visos spalvos skirstomos į dvi grupes:achromatines ir chromatines.

Achromatines - balta, juoda ir pilka su visaisatspalviais.

Chromatinės - tai spektro spalvos (raudona, oranžinė, geltona, žalia, žydra, mėlyna ir violetinė).

spalvų modelisSpalvų kodavimo būdas.

Spalvinis modelis – tai spalvos parametrų (tono, šviesio, sodrumo) aprašymo būdas. Objektas, turintis kokią nors spalvą, gali ją sugerti arba atspindėti. Tokiems objektams aprašyti naudojami skirtingi spalvų modeliai.

Dažniausiai naudojami RŽM (RGB), ŽPG (CMY), ŽPGJ (CMYK) ir AGŠ spalvų modeliai.

color model

RŽM spalvų modelisRGB spalvų modelis

Spalvų modelis, kuriame visos spalvos gaunamos iš trijų pagrindinių spalvų: raudonos, žalios ir mėlynos. Modelio pavadinimo santrumpa RŽM sudaryta iš pagrindinių spalvų: raudonos, žalios ir mėlynos (angl. RGB = red, green, blue) pavadinimų pirmųjų raidžių.

Maišant pagrindines spalvas po dvi, gaunamos trys papildomosios spalvos: geltona, žydra ir purpurinė.

Kai sumaišomos visos trys didžiausio intensyvumo spalvos, gaunama balta spalva. Visos kitos spalvos ir atspalviai gaunami maišant įvairaus intensyvumo pagrindines spalvas.

RGB (red-green-blue)

Bet kuri kita spalva ar atspalvis vienareikšmiškai apibūdinami trimis parametrais – skaičiais, nurodančiais pagrindinių spalvų intensyvumus. Fizikoje – trupmeniniais skaičiais iš intervalo [0; 1], kompiuterijoje – sveikaisiais skaičiais iš intervalo [0; 255]. Lentelėje parodyti 8 svarbiausių spalvų vartojami kodai kompiuterijoje.

R – raudona, Ž – žalia, M – mėlyna

RGB spalvinis modelis naudojamas prietaisuose, kurie spinduliuoja šviesą: televizoriuose, kompiuterių monitoriuose. Šis modelis remiasi pagrindinėmis spalvomis: raudona, žalia, mėlyna (angliškai: Red, Green, Blue. Iš čia ir kilęs modelio pavadinimas).

Maišant pagrindines spalvas, sukuriamos išvestinės spalvos. Maišant dvi pagrindines spalvas, gaunama šviesesnė spalva. Sumaišę raudoną ir žalią, gauname geltoną, sumaišę žalią ir mėlyną – žydrą (ciano spalvą), o mėlynos ir raudonos mišinys vadinamas purpurine spalva. Sumaišius visas tris pagrindines spalvas, gaunama balta spalva. Tokios spalvos vadinamos adityvinėmis (papildančiosiomis).

Spalvų maišymas ekraneSpalvų maišymas ekraneŽalia

G - Green

RaudonaR - Red

MėlynaB - Blue

Visos šios spalvos maišosi tarpusavyje ir atitinkamai sukuria tam tikrus atspalvius, kurių reikia vaizdui parodyti

Sumaišius visas tris spalvas skirtingomis proporcijomis, galima išgauti visą atspalvių įvairovę. RGB modelyje kiekvienos spalvos kiekis matuojamas skaičiais nuo 0 iki 255, taigi turi 256 lygius. Spalvinės komponentės (pagrindinės spalvos) dar vadinamos spalviniais kanalais.

RGB yra trijų kanalų spalvinis modelis.

Šį spalvinį modelį galima įsivaizduoti kaip trimatę koordinačių sistemą. Kiekviena koordinatė parodo, kokia dalis konkrečios pagrindinės spalvos (nuo 0 iki 255) yra turimoje spalvoje. Gauto kubo viduje ir yra visos spalvos, sudarančios modelio spalvų paletę.

RGB (RŽM) modelio koordinačių sistema

ŽPG spalvų modelisCMY spalvų modelis

Trijų papildomų spalvų (žydros, purpurinės ir geltonos) modelis, kuriame visos kitos spalvos gaunamos maišant šias tris spalvas.

Sutrumpintai vadinamas ŽPG spalvų modeliu pagal jame naudojamų papildomųjų spalvų žydra, purpurinė, geltona pavadinimų pirmąsias raides (angl. CMY = cyan, magenta, yellow).

Paremtas šviesos sugėrimu, o ne spinduliavimu, analogiškai, kaip dažų pigmentais piešiant ant popieriaus. Kai visų trijų pigmentų (spalvų) kiekis lygus nuliui, gaunama balta spalva, kai visų trijų pigmentų didžiausias kiekis – juoda spalva.

Plg. AGŠ spalvų modelis, RŽM spalvų modelis, ŽPGJ spalvų modelis.

CMY (cyan-magenta-yellow) color model

Cyan (žydra)

Magenta (purpurinė)

Yellow (geltona)

blacK (juoda).

CMYK modelis tinka aprašyti daiktams, kurie nespinduliuoja šviesos. Tokie objektai slopiną dalį juos apšviečiančios baltos spalvos dedamųjų – sugeria keletą spektro spalvų. Mus supantys objektai yra skirtingų spalvų, kadangi jie sugeria skirtingus spektro spindulius. Spalvos, kurios pačios nespinduliuoja šviesos, o naudoja baltą spalvą, sugerdamos kai kuriuos jos spektro spindulius, vadinamos subtratyvinėmis (slopinančiosiomis). Joms aprašyti naudojamas CMYK modelis.

Pagrindinės CMYK modelio spalvos gaunamos iš baltos spalvos atėmus pagrindines RGB modelio (adityvines) spalvas. Taigi vėl gauname tris pagrindines spalvas: žydrą (balta minus raudona), purpurinę (balta minus žalia) ir geltoną (balta minus mėlyna). Kiekviena spalva CMYK modelyje aprašoma procentine dedamųjų (pagrindinių spalvų) išraiška. Šis modelis naudojamas poligrafijoje, spalvos išgaunamos tam tikromis proporcijomis maišant spaustuvinius dažus.

Spalvinis modelis – tai spalvos parametrų (tono, šviesio, sodrumo) aprašymo būdas. Objektas, turintis kokią nors spalvą, gali ją sugerti arba atspindėti. Tokiems objektams aprašyti naudojami skirtingi spalvų modeliai.

Šį spalvinį modelį galima įsivaizduoti kaip trimatę koordinačių sistemą. Kiekviena koordinatė parodo, kokia dalis konkrečios pagrindinės spalvos (nuo 0 iki 255) yra turimoje spalvoje. Gauto kubo viduje ir yra visos spalvos, sudarančios modelio spalvų paletę.

CMYK modelio koordinačių sistema.

CMYK modelis analogiškas RGB modeliui su perkelta koordinačių pradžia. Čia ir paaiškėja, kodėl buvo sukurti šie skirtingi modeliai. RGB modelyje spalvos nebuvimas (nulinės komponenčių reikšmės) reiškia juodą spalvą (juodas displėjus), o CMYK modelyje spalvos, t.y. dažų, nebuvimas reiškia baltą – popieriaus spalvą.

CMYK modelis naudojamas aprašyti spalvoms, išgaunamoms spaustuviniais dažais, kurie ne visada yra tokie tobuli kaip šviesos spindulys. Dažai neretai turi priemaišų, todėl kai kurių atspalvių tiesiog neįmanoma išgauti. Sumaišę visas tris pagrindines spalvas, turėtume gauti juodą, o gauname kažkokią tamsią „purviną” spalvą. Šiam trūkumui kompensuoti CMYK modelyje naudojama juoda spalva. Todėl modelio pavadinimas yra iš keturių raidžių: Cyan (žydra), Magenta (purpurinė), Yellow (geltona) ir blacK (juoda). Rašoma ne pirmoji, bet paskutinė angliško juodos spalvos pavadinimo raidė, kad ji nebūtų painiojama su mėlyna spalva (Blue).

CMYK yra keturių kanalų spalvinis modelis.

Kiti spalvų apibrėžimo būdai

Atspalvis (Hue),sodrumas, grynis (Saturation),reikšmė (Value) - HSV

•  Atspalvis – dominuojantis šviesos bangos ilgis spalvoje;•  Sodrumas spalvos grynumas;

Reikšmė - šviesos ryškumas (energijos kiekis).

Šis modelis geriausiai suvokiamas mūsų rega

Atspalvis matuojamas nuo O iki 360° prieš laikrodžio rodyklę su R (red).

Sodrumas yra atstumas nuo centrinės linijos.

Reikšmė yra vertikalusis atstumas virš juodos (Black)

linijos.

AGŠ spalvų modelisSpalvų modelis, kuriame spalva apibūdinama trimis

parametrais: atspalviu, gryniu ir šviesiu.

Didžiausias spalvų grynis kvadrato viršuje. Einant kvadratu žemyn grynis mažėja. Apatinėje linijoje jis lygus nuliui ir visi atspalviai tampa vienodai pilki. Dešinėje pusėje pailgame stačiakampyje išdėstytas pasirinkto atspalvio – raudonos spalvos (kairiau esančio kvadrato kairysis viršutinis kampas) kitimas kintant šviesiui. Apie pailgo stačiakampio vidurį atspalvis normalus, einant aukštyn jame daugėja baltos spalvos, einant žemyn – juodos.

Atspalvis, spalvos tonas Viena iš baltos šviesos spektro spalvų, apibūdinama bangos ilgiu.

Grynis,spalvos sodris

(saturation)Spalvos

parametras, apibūdinantis atspalvio dalį

(santykinį kiekį) spalvoje.

Šviesis, spalvos ryškis

(lightness, lumination)

Spalvos parametras,

apibūdinantis jos šviesumą.

Galima įsivaizduoti, kad gryno atspalvio dažai maišomi su pilkais dažais. Didėjant pilkų dažų daliai,

spalvos grynis mažėja (ji pilkėja), kol pagaliau grynis tampa lygus nuliui, o

spalva – tik pilka.

Galima įsivaizduoti, kad tam tikro grynio spalvos dažai maišomi su baltais arba juodais dažais. Kai dedama baltų

dažų, šviesis didėja, kai juodų – mažėja. Kraštutiniais atvejais spalva

tampa balta arba juoda

Parengta pagal

http://www.likit.lt