4
I 1 Ne visi is miisi} sulaukiame tokio galo, kokio nusipelnome. Dau- guma akimirkij, pakreipianciij gyvenim^ nauja linkme - tarkim, pokalbis su nepazjstamuoju laive, - tera grynas atsitiktinumas. Kita vertus, niekas nerasys tau laisko ir nepasirinks tav^s nuo- demklausiu be svarios priezasties. Stai ko is jos ismokau: jei nori, kad pasisektij, privalai ruostis sekmei. Privalai dalyvauti losime. Kai atejo mano diena, buvo taip karsta, kad mano palaidinu- kes - batij parduotuve visas darbuotojas renge vienodai - pazas- tyse tamsavo menuliai. - Dydis nesvarbu, - tapsnodamasi nosinaite pasake mote- ris. Man maude pecius, gele pirsti} galus. {sistebeilijau; sumirk^ prakaitu sviesus jos plaukai ties kakta buvo slapios peles spalvos. Londono kaitra; nera kur jai issivadeti. Tada to nezinojau, bet toji moteris buvo paskutine pirkeja, kuri^ man kada nors teko aptar- nauti. - Prasau? - Jau sakiau, - atsiduso moteris. - Tiks bet kuris dydis. Netrukus turejome uzsidaryti, vadinasi, is kilimines dangos teks issiurbti visas sudziuvusios odos nuoplaisas - tarpupirsciij dzem^, kaip mes vadinome. Sinte mego juokauti, kad is t^ nuo- plaisi} galetume nulipdyti vis^ ped^, monstr^, patj sau trepsintj dzig^. Jai patiko dirbti „Dolcis", ji ir mane cia jtaise - bet jau po 13

guma akimirkij, pakreipianciij gyvenim^ nauja linkme ... · I 1 Ne visi is miisi} sulaukiame tokio galo, kokio nusipelnome. Dau-guma akimirkij, pakreipianciij gyvenim^ nauja linkme

Embed Size (px)

Citation preview

Page 1: guma akimirkij, pakreipianciij gyvenim^ nauja linkme ... · I 1 Ne visi is miisi} sulaukiame tokio galo, kokio nusipelnome. Dau-guma akimirkij, pakreipianciij gyvenim^ nauja linkme

I

1

Ne visi is miisi} sulaukiame tokio galo, kokio nusipelnome. Dau-guma akimirkij , pakreipianciij gyvenim^ nauja linkme - tarkim, pokalbis su nepazjstamuoju laive, - tera grynas atsitiktinumas. Kita vertus, niekas nerasys tau laisko ir nepasirinks tav^s nuo-demklausiu be svarios priezasties. Stai ko is jos ismokau: jei nori, kad pasisektij, privalai ruostis sekmei. Privalai dalyvauti losime.

Kai atejo mano diena, buvo taip karsta, kad mano palaidinu-kes - batij parduotuve visas darbuotojas renge vienodai - pazas-tyse tamsavo menuliai.

- Dydis nesvarbu, - tapsnodamasi nosinaite pasake mote­ris.

Man maude pecius, gele pirsti} galus. {sistebeilijau; sumirk^ prakaitu sviesus jos plaukai ties kakta buvo slapios peles spalvos. Londono kaitra; nera kur jai issivadeti. Tada to nezinojau, bet toji moteris buvo paskutine pirkeja, kur i^ man kada nors teko aptar-nauti.

- Prasau? - Jau sakiau, - atsiduso moteris. - Tiks bet kuris dydis. Netrukus turejome uzsidaryti, vadinasi, is kilimines dangos

teks issiurbti visas sudziuvusios odos nuoplaisas - tarpupirsciij dzem^, kaip mes vadinome. Sinte mego juokauti, kad is t^ nuo-plaisi} galetume nulipdyti vis^ ped^, monstr^, patj sau trepsintj dzig^. Jai patiko dirbti „Dolcis", j i ir mane cia jtaise - bet jau po

13

Page 2: guma akimirkij, pakreipianciij gyvenim^ nauja linkme ... · I 1 Ne visi is miisi} sulaukiame tokio galo, kokio nusipelnome. Dau-guma akimirkij, pakreipianciij gyvenim^ nauja linkme

pirmosios darbo valandos emiau ilgetis savo vesaus kambario, pi-

giij uzrasiniij, prie siauros loveles laukiancio piestuko. „Mergyt,

sypsokis, - snabidedavo Sinte. - Ar dirbi laidotuviij biure greti-

mai?"

Atatupsta zengiau prie atsargij sandelio, nuolatines savo

sleptuves - jau buvau jgijusi imunitet^ nuodingam guminiij padij

tvaikui. Ketinau jsmukti j vidij ir tyliai issirekti ant stirton sukrau-

ti} deziq.

- Palaukite! E i ! - man pavymui suktelejo moteris. {sitiki-

nusi, kad matau, zemai pasilenke ir nusiave nudrengt^ batelj,

apnuogindama ped^, ant kurios nebuvo pirstij. Ne vieno. Glotnus

strampas, mesos gabalas, nekaltai besiilsintis ant nublukusio k i -

limo.

- Matote, - kaltai tare j i , nusispirdama antr^ batelj ir at-

skleisdama identisk^ situacij^. - As tiesiog... prikemsu j galus po-

pieriaus, todel nesvarbu, kokj dydj atnesite.

Vaizdas buvo neeilinis, ir as jo niekada neuzmirsau; angle,

rodanti man savo bepirstes pedas. Tuo metu tikriausiai pasi-

dygejau. Sakoma, kad jaunimas nepakencia bjaurumo, nemoka

nuslepti soko. Nors buvau ne tokia ir jauna: dvidesimt seseriij.

Neiinau, k^ tada dariau, bet atmenu, kaip pasakojau Sintei apie

bepirstes pedas pakeliui j musij nuomojam^ but^ Klepamo parke

ir kaip j i pasispygaudama kraupo vien nuo tos minties.

- Kabalda Makdzi! Biik atsargi. Dele, kad j i tav^s nepaciup-

tq! - O paskui su optimistisku pragmatizmu pridure: - Uztat j i

gali aveti visus jai patinkancius batus.

Galbut toji moteriske buvo ragana, ispranasavusi pokycius

mano kelyje. Bet as tuo netikiu; tai padare kita moteris. Kad ir

kaip ten buti}, musq susidurimas makabriskai uzbaige vien^ mano

gyvenimo skyriq. Ar j i manyje jzvelge giminisk^ pazeidziamum^?

14

Ar mudvi uzememe erdv§, kurioje vienintelis pasirinkimas buvo

kamsyti tustum^ popieriumi? Nezinau. Islieka nedidele tikimybe,

kad toji moteriske tenorejo naujos batq poros. Ir vis delto as j ^

visada prisimenu kaip pasakq butyb?, nes kaip tik t^ dien^ viskas

pasikeite.

Is Port of Speino j Angli j^ atplaukiau pries penkerius metus, per

t^ laik^ siunciau paraiskas j daugyb§ darbo vietq, bet jokio atsaky-

mo nesulaukiau. Traukiniui is Sautamptono puskuojant \o

stotj, Sinte gyvenamqjq namq kaminus klaidingai palaike gamyk-

lomis - garantuotq darbo vietq pazadu. {vykdyti t^ pazad^ buvo

sunkiau, nei atrode. Megau fantazuoti, kaip iseinu is „Dolcis" ir

jsidarbinu nacionaliniame laikrastyje patarnautoja. Tevyneje su

tokiu diplomu ir savigarba man ne j galv^ nebutq sov§ nesioti ar-

bat^, bet, kaip pasake Sinte: „Toki darb^ galetq nudirbti vienaake,

kurcia ir sluba varle, ir vis tiek jie nepatiketq jo tau, Odele."

Sinte, su kuria kartu lankiau mokykl^ ir atplaukiau j Anglij^,

buvo pakvaisusi del dviejq dalykq: batq ir savo suzadetinio Samu-

elio, su kuriuo susipazino vietineje Klepamo baznycioje. (Semas

jai papuole kaip aklai vistai grudas, mat baznycioje jprastai sukio-

davosi vien senos tetulytes, rypuojancios apie senus gerus laikus.)

Susiradusi vaikin^ Sinte nebesiverze nutrukti nuo pavadzio taip

jnirtingai kaip as, ir tarp mudviejq stojo jtampa. Daznai pareiks-

davau, kad daugiau nebeistversiu, kad nesu tokia kaip j i , o Sinte

atsaudavo: „Vadinasi, as - nuolanki avele, o tu - proto gumbasV

Apskambinau kruv^ skelbimq, kuriuose buvo nurodyta, jog

patirtis nebutina, telefonu zmones kalbedavo labai maloniai, bet

paskui nueidavau susitikti, ir - o, stebukle! - visos darbo vietos

ik i paskutines pasirodydavo uzimtos. Ir vis delto as - ar is kvai-

lumo, ar ieskodama teisybes - nenuleidau rankq. Paskutine ir

15

Page 3: guma akimirkij, pakreipianciij gyvenim^ nauja linkme ... · I 1 Ne visi is miisi} sulaukiame tokio galo, kokio nusipelnome. Dau-guma akimirkij, pakreipianciij gyvenim^ nauja linkme

geriausia is mano uztiktij buvo masininkes vieta Skeltono meno institute, pilioriij ir portiki} sventoveje. Kart^ , gavusi laisv^ ses-tadienj, tenai apsilankiau. Kiaur^ dien^ klajojau po sales, palikau Geinsbor^ ir pro Viljamo Bleiko akvatint^ traukiau prie Sagalo. Grjztant j Klepam^ traukinyje maza mergyte jsispoksojo j mane taip, tarsi buciau paveikslas. Ji pirsciukais paciupinejo mano au-sies spenelj ir mamos paklause: „Jis nusiima?" Motina nesibare: rodes, j i tik ir lauke, kad ausies spenelis atsakytij pats.

Ne tam as su vaikinais draskiausi del geriausiij balq, studi-juodama anglq literature Vest Indijos universitete. Ne tam kente-jau vaiko znaibymus traukinio vagone. Tevyneje pats britij kon-sulas apdovanojo mane pagrindine Sandraugos studentq premija uz eilerastj „Karibij lelija". Atleisk, Sinte, bet neketinau vis^ likusj gyvenim^ auti kurpaitemis prakaituotij peleniq. Zinoma, buta ir asarij, daugiausia ji j sugere suskydusi pagalve. Manyje rugo neis-pildyti troskimai. Gedijausi jq, ir vis delto jie skyre mane is kitq. Troskau nuveikti didelius darbus, bet per penkerius metus nenu-veikiau nieko. T i k kurpiau kerstingus eilerascius apie anglisk^ or^ ir melavau mamai, kad Londonas - rojus.

Ka i mudvi su Sinte parejome namo, ant kilimelio gulejo laiskas. Koridoriuje nusispyriau batelius ir sustingau kaip stulpas. Pasto antspaudas ant voko - Londonas V.l - zymejo pasaulio centr^. Kudos su melynu Viktorijos laikq plyteles po mano basomis ko-jomis buvo saltos; parieciau pedas. Uzkisau vien^ pirst^ uz voko atvarto ir pakeliau it nukritusj lap^. Firminis Skeltono institute sriftas.

- Na? - tare Sinte. Neatsakiau; nagu gremzdama gelet^ Brailio rast^, kuriuo

buvo ismarginti seimininkq tapetai, perskaiciau laisk^ iki galo.

16

Skeltono institutas Skeltono aikste Londonas, V.l

1967 m. birzelio 16 d. Brangioji panele Bastijo,

dekojame uz Jiisij motyvacin{ laiskq ir gyvenimo apra-symq.

Kad ir kokios huti} gyvenimo aplinkyhes, visada privalome stiebtis j virsif. Esate akivaizdziai sumani mergina, apdovanota gausiais gabumais. Taigi su malo-numu kvieciu Jus uzimti masininkes vietq savaites ban-domajam laikotarpiui.

Bmokti teks daug, ir daugiausia teks tai daryti pa-ciai. Jeigu pasiulymas Jums tinka, prasyciau atsakyti / sj laiskq ir patvirtinti, kad jj priimate, idant galetume pradeti tvarkyti dokumentus. Pradinis atlyginimas - 10 svarxj sterlingi} per savait^.

Su nuosirdziausiais linkejimais Mardzore Kvik

10 svarq per savait^. Dirbdama „Dolcis" gaudavau sesis. Keturi svarai sudrebintq mano pasaulj, bet esme - ne pinigai. Svarbiau-sia, kad vienu zingsneliu priarteciau prie Svarbiq Dalykq: kultu-ros, istorijos, meno. Parasas buvo israitytas tirstu juodu rasalu, M ir K ekstravagantiskos, savo didybe kone barokiskos. Laiskas vos dvelke nejprastais kvepalais. Buvo siek tiek aptrius^s, tarytum toji Mardzore Kvik kelias dienas butq nesiojusis j j rankineje, kol galiausiai apsisprende nueiti iki pasto.

Sudie, batq parduotuve, sudie, katorga.

17

Page 4: guma akimirkij, pakreipianciij gyvenim^ nauja linkme ... · I 1 Ne visi is miisi} sulaukiame tokio galo, kokio nusipelnome. Dau-guma akimirkij, pakreipianciij gyvenim^ nauja linkme

- Gavau, - susnabzdejau draugei. - Jie man^s nori. Po galais, as gavau darb^.

Sinte suspigo ir mane apkabino. - Valio! As kuktelejau. - Tau pavyko. Tau pavyko, - kartojo Sinte, o as uodziau jos

kakl^ tarsi or^ po perkunijos Port of Speine. Ji paeme is man^s laiskq. - Mardzore Kvik? Kas cia per vardas?

Buvau pernelyg laiminga, kad atsakyciau. Nagi, gremzk nagu t^ sien^, Odele Bastijo, tarsyk t^ popierin^ gel§. T ik man jdomu -turint omeny nemalonumus, prie kurii j galiausiai tai privede, - ar veltumeisi j sj reikal^ ir vel? Ar 1967 metq liepos S-i^j^, pirmadie-nj, astunt^ dvidesimt penkios, stovetum ant slenkscio, taisydama-si nauj4 skrybelait?, krutindama kojij pirstus „Dolcis" bateliuose, pasirengusi pradeti darb^ Skeltone uz 10 svarq per savait^ vado-vaujama moters, vardu Mardzore Kvik?

Taip. Nes as buvau Odele, o Kvik buvo Kvik. Manyti, kad turejau pasirinkim^, butq kvaila.

18

2

Jsivaizdavau, kad dirbsiu saleje, pilnoje rasom^sias masineles tarskinanciq merginq, bet buvau viena. Kaip supratau, daugelis darbuotojq buvo pasiem^ kasmetiniq atostogq ir isvyk^ ilsetis j tokias egzotiskas vietas kaip Prancuzija. Kiekvien^ dien^ akme-niniais laiptais uzkopdavau iki didingq Skeltono durq, jq stiklai buvo israsyti aukso raidemis: ARS V I N C I T OMNIA. Uzdejusi delnus ant vincit ir omnia, stumteledavau duris ir jzengdavau j vestibiulj, kvepiantj sena oda ir nusvidinta mediena, kur tuoj man is desines stovejo ilgas registratores stalas, uz jo dunksojo stelazas su lentynomis, jau pripildytomis rytinio pasto.

Vaizdas pro man skirto kabineto langus buvo baisus - suo-dziais nutepliota plytq siena ir saligatvis zemai apacioje. Matyda-vau skersgatvj, kuriame issirikiav^ rukydavo durininkai ir sekre-tores is gretimo pastato. Jq pokalbiq negirdedavau, tik stebedavau kunq kalb^: kisenes papleksnojimo ritual^, tarytum buciniui suglaustas galvas, kol mosuojama cigarete paciupdavo ziebtuve-lio liepsn^, koketiskai sienon atremt^ sulenkt^ koj^. Tai buvo jq uzuobega. Skeltono aikste jsispraudusi uz Pikadilio is upes puses. Pasislepusi ten dar nuo Jurgio I I I karaliavimo metq, j i sekmingai isvenge bombardavimo. Pro stogus pasiekdavo Pikadilio garsai: autobusq motorai, klerkiantys automobiliai, gailus pienininkq suksniai. Tokioje vietoje kaip si, Londono Vest Ende, tvyrojo ap-gaulingas saugumo jausmas.

19