Galb«t depresija Juos lyd—s vis… gyvenim…, taiau J«s ... Galb«t depresija Juos lyd—s vis… gyvenim…, taiau J«s galite PAD–TI JIems IeITI

  • View
    229

  • Download
    6

Embed Size (px)

Text of Galb«t depresija Juos lyd—s vis… gyvenim…, taiau J«s ......

  • Galbt depresija Juos lyds vis gyvenim,

    taiau Js galite PADTI JIems IeITI I Io lAbIrInTo.

    Padedant Cymbaltai veskite savo pacientus per klaid depresijos labirint.

    CYMBALTA 30 ir 60 mg kietosios skrandyje neirios kapsuls. Receptinis. Vienoje CYMBALTA kapsulje yra 30 arba 60 mg duloksetino (duloksetino hidrochlorido pavidalu). Duloksetinas yra jungtinis serotonino (5-HT) ir noradrenalino (NE) reabsorbcijos inhibitorius. Terapins indikacijos: Didiosios depresijos sutrikimo gydymas. Skausmo dl periferins diabetins neuropatijos gydymas suaugusiesiems. Generalizuoto nerimo sutrikimo gydymas. Dozavimas ir vartojimo metodas:Vartoti per burn. Suaugusiesiems. Pradin ir rekomenduojama palaikomoji doz. Didiosios depresijos sutrikimas: 60 mg per par, neatsivelgiant valg. Generalizuoto nerimo sutrikimas: 30 mg kart per par. Jeigu atsakas nepakankamas, doz didinti iki 60 mg. Skausmas dl periferins diabetins neuropatijos: 60 mg per par. Pacientams, kuri reakcija 60 mg doz yra nepakankama, paros doz galima didinti iki 90 arba 120 mg. Senyviems pacientams: nerekomenduojama koreguoti doz. Vaikams ir paaugliams: saugumas ir veiksmingumas nebuvo tirtas, todl jiems skirti CYMBALTA nerekomenduojama. Kontraindikacijos:Padidjs jautrumas veikliajai arba bet kuriai pagalbinei mediagai. Negalima vartoti kartu su neselektyviaisiais, negrtamo veikimo MAOI, taip pat su CYP1A2 inhibitoriais, tokiais kaip fluvoksaminas, ciprofloksacinas arba enoksacinas, taip pat pacientams, sergantiems kepen ligomis, kurios sukelia kepen paeidim, ar esant sunkiam inkst funkcijos (IF) sutrikimui. Specials spjimai ir atsargumo priemons: Vengti staigiai nutraukti medikamento vartojim. Atsargiai skirti, jei buvo diagnozuota manija arba bipolinis sutrikimas ir (arba) pasireik traukuliai, yra padidjs akispdis arba mins udarojo kampo glaukomos atsiradimo pavojus. Rekomenduojama stebti kraujo spaudim, ypa gydymo pradioje, jei yra hipertenzija ir (arba) kita irdies liga. Esant sunkiam IF sutrikimui, kai taikoma hemodializ padidja duloksetino koncentracija plazmoje. Kaip ir gydant kitais antidepresantais ankstyvose sveikimo stadijose gali padidti saviudybs

    rizika, todl reikia atidiai stebti didels rizikos pacientus. Turintiems ret paveldim fruktozs netoleravim CYMBALTA vartoti negalima, nes kapsulse yra sacharozs. Atsargiai skirti preparato pacientams, kuriems yra nustatytas polinkis kraujuoti. Duomen apie duloksetino vartojim ntumo met nra. Ntumo metu CYMBALTA vartoti draudiama, nebent jei galima nauda pateisina galim rizik vaisiui. Duloksetinas ir (arba) jo metabolitai isiskiria su indani moter pienu. Dl galimo sedacinio poveikio ir galvos sukimosi preparatas gali trikdyti gebjim vairuoti ar valdyti pavojingus mechanizmus. Sveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sveika: Rekomenduojama imtis atsargumo priemoni, kai CYMBALTA yra vartojamas kartu su kitais CNS veikianiais vaistais ar mediagomis, skaitant alkohol ir raminamuosius vaistus, negalima vartoti kartu su neselektyviaisiais MAOI. Atsargiai skirti pacientams, kurie vartoja antikoaguliant ir (arba) medikament, veikiani trombocit funkcij. Nepageidaujamas poveikis: Daniausiai pasireik pykinimas, burnos divimas, galvos skausmas ir viduri ukietjimas, taiau dauguma i reakcij buvo lengvos arba vidutinio sunkumo, jos paprastai pasireikdavo gydymo pradioje ir dauguma praeidavo net toliau tsiant gydym. Pakuot: CYMBALTA 30 mg N28 ir CYMBALTA 60 mg N 28, kapsuls lizdinse ploktelse, padengtose aliuminio folija. Registravimo liudijimo turtojas: Eli Lilly Nederland BV, Grootslag 15, NL-3991 RA Houten, Nyderlandai. Atstovas Lietuvoje: UAB Eli Lilly Lietuva, Gynj 16, 01109 Vilnius. Pirmojo registravimo data: 2004 m. gruodio 17 d. Paskutin teksto periros data: 2011 m. liepos 26 d.

    LTCYM00038

  • Nerv ir psichikos ligos2012 m. Nr. 2 (57)

    Nerv ir psichikos ligosVyr. redaktor ir redaktor neurologijai

    dr. Rta MaMenikienRedaktor psichiatrijai gyd. Gintar plyt

    Redakcijos nuomon nebtinai sutampa su straipsni autori nuomone.iame urnale pateikta informacija skiriama Tik specialistams. U reklamos turin ir kalb redakcija neatsako.Visos teiss saugomos. autori teiss io leidinio format ir turin priklauso UaB MiC. kopijuoti vis tekst ar bet kurias jo dalis bet kuriuo bdu, negavus ratiko UaB MiC sutikimo, draudiama.Spausdino UaB panevio spaustuv. tiraas 600 egz.

    leidjas UAB Medicinins informacijos centras (MIC)Direktor ingrida JanUkeViien projekt vadov Jolanta aUGUtaViien (8 618) 0 16 40

    el. patas: jolanta@medinfocentras.ltkalbos redaktor aurelija Graina RUkaitMaketuotoja asta DaMBRaVait-RakeViien

    reDAkciN kolegiJAprof. dr. Virginija aDoMaitien, lSMU Ma psichiatrijos klinikaDr. Ramnas ArAnAuskAs, VUGyd. Solveiga Blaienprof. habil. dr. Valmantas BUDRyS, VUprof. habil. dr. Robertas BUneViiUS, lSMU pRiGyd. ona DaViDonien, Valstybinis pSCDr. aura DekSnyt, VUprof. habil. dr. algirdas DembinskAs, VUprof. dr. Milda enDzinien, lSMUDoc. dr. arnas GeRManaViiUS, VUGyd. Mindaugas JaSUlaitiS, V neuromedicinos institutas Doc. dr. Dalius JatUiS, VUDoc. dr. Gintaras Ferdinandas kaUBRyS, VUDoc. dr. eugenijus laURinaitiS, VUDoc. dr. Sigita leSinSkien, VUDoc. dr. Darius leSkaUSkaS, lSMU Ma psichiatrijos klinikaprof. habil. dr. Vanda lieSien, lSMUDr. Valentinas MaiUliS, VU, RVplDr. aurelija MaRkeViit, lSMUDr. Valdon Matonien, Respublikins kauno ligonins padalinys Mari ligoninDr. Julius neverAuskAs, lSMU pRi, V neuromedicinos institutasprof. habil. dr. Regina paRnaRaUSkien, VUDr. kstutis petRikoniS, lSMUGyd. alvyda pilkaUSkienDoc. dr. Dainius pRaS, VUprof. habil. dr. Daiva RaStenyt, lSMU Doc. dr. emilis SUBata, VUDoc. dr. arnas iUpokaS, lSMUDoc. dr. ingrida Ulozien, lSMUDoc. dr. antanas VaitkUS, lSMUDr. Vaineta Valeikien, VU Doc. aurelijus VeRyGa, lSMU

    t U R i n y SNeurologijos puslapiai AkTuAliJosprof. V. Budrys: Ms neurologai

    stipriausi Baltijos regione ..........................................................2

    gyDyToJui prAkTikuipostiktalin psichoz. B. Viesulait ..................................................4limbinis encefalitas. R. Balytyt ....................................................7Galvos smegen pseudotumoro sindromas ir

    idiopatin intrakranijin hipertenzija. G. Janien .................10

    FArmAkoTerApiJADonepezilis ir memantinas: j svarba vidutinei-sunkiai

    alzheimerio ligai gydyti. R. Mamenikien .............................13

    skelbimAi .................................................................................3

    usieNio liTerATros ApvAlgA ...................6, 9, 18

    psichiatrijos puslapiai gyDyToJui prAkTikuipamualas antidepresiniam kostiumui,

    arba pagiriamasis odis mirtazapinui. A. Deksnyt ..............19Suicido rizikos veiksni atpainimas ir vertinimas

    pirminje sveikatos prieiros grandyje. V. Taranda ............21Valgymo sutrikim gydymas:

    medikamentinis, psichoterapija ir motyvacin terapija (tsinys). B. Baks .....................................23

    Geriamieji ar injekciniai depo vaistai po pirmo izofrenijos epizodo: k rodo praktika. A. Pilkauskien .............................................................................25

    ar dvasingumo apraikos gali nulemti serganij izofrenija polink saviudyb? R. Neliubien.....................28

    eksperT NuomoNValdoksanas naujausia galimyb

    gydyti esmin depresijos prieast ..........................................30

    FArmAkoTerApiJASkausmo ir kit simptom greito atsako gydym

    svarba gydant depresij. A. Pilkauskien, V. urkut .............34

    koNFereNciJospairos asmenybs disociacij ir jos ry

    su psichologine trauma istorin raida ir iuolaikiniai ypatumai (tsinys). R. Mazaliauskien ...............37

    spdiai i vizito Vietnamo psichikos sveikatos staigose. B. Baks .........................................................................39

  • Nerv ir psichikos ligos 2012 m. Nr. 2 (57)

    NEUROLOGIJA

    NEU

    RO

    LOG

    IJA

    is kongresas vyksta prajus trejiems me-tams po to, kai Lietuvos neurologai eimininka-vo svarbiausiam neurologijos renginiui Baltijos alyse. Jo dalyviai dar neumiro Js, tuomeio kongreso prezidento, intriguojanios vadins paskaitos Lietuvos meno indlis neurologij. Kok spd pats parsivete i koleg organizuo-to kongreso Tartu?

    spdis geras. est neurologai visuomet j ren-gia profesionaliai. Skmingas, kokybikas rengi-nys, suorganizuotas pagal geriausius standartus.

    Jei nesikeiia kongreso formatas, jis dar i-vakarse pradedamas mokomaisiais praktiniais kursais. Ar iemet irgi tokie buvo?

    Buvo. pats juose nedalyvavau, todl betarpi-kai komentuoti negaliau. Bet, kiek girdjau atsi-liepim, jie labai geri. tiems, kurie dalyvavo, jie buvo labai naudingi.

    Kuo kart isiskyr mokslin kongreso programa? Kokiai neurologinei problematikai ji skirta?

    kaip ir kaskart, ji apm pagrindines neurolo-gijos subspecialybes: epilepsij, istin skleroz, judjimo sutrikimus, smegen kraujotakos ligas, neuroreabilitacij. atskira sesija skirta medika-ment sukeltiems galvos skausmams. tai buvo pagrindins diskutuotos sritys. Visa i proble-matika ir sudaro esmin neurologijos dal. kaip paprastai, buvo kviestini svei, skaiiusi plenarinius praneimus. andrew lees i londo-no (Didioji Britanija) yra judjimo sutrikim, parkinsono ligos tarptautinis ekspertas, jis skai-t praneim apie generalizuotus tikus, Gilles de la tourette sindrom, pademonstravo vaizdo mediag. patologija reta, bet domi. kviestinis lektorius i olandijos Walter van emde Boas skai-t praneim apie rengiam naujj tarptautin epilepsijos priepuoli ir sindrom klasifikacij. Ji

    ruoiama jau daug met, bet sudtingos proble-mos neisisprendia. domius praneimus skait ir kiti kviestiniai usienio lektoriai.

    Baltijos ali gydytojai ir mokslininkai prista-t savo mokslinius darbus vairiausia tematika. Visi jie buvo doms. Vieno ar kito iskirti neno-ria