Fromm - Meiles Menas

8/6/2019 Fromm - Meiles Menas

1/98

ERICH FROMM

MEILS MENAS

Kaunas 2004


2/98

5

Pratarm

Kiekvienas, kuris tikisi lengvai valdyti meils men, perskaitsiknyg, veikiausiai nusivils. Ji, prieingai, siekia rodyti, kadmeil nra sentimentas, kuriam gali pasiduoti bet kas, nepriklau-somai nuo brandos lygio. i knyga siekia tikinti skaitytoj, jogvisos jo pastangos mylti bus neskmingos, jei jis nesistengs iesms pakeisti savo asmenyb, kad gytproduktyviorientacij.Pasitenkinimas, kurteikia meil, nemanomas be gebjimo myl-ti savo artim, be tikro kuklumo, drsos, tik jimo ir drausms.Kultroje, kurioje ios savybs pasitaiko retai, nedanas tesugebamylti. I ties, kiekvienas galtsavs paklausti, ar daug pastatikrai mylinimoni.

Ir vis dlto, nors uduotis sunki, tai neturtmums trukdytipainti sunkumus bei siekti tikslo. Kad ivengiau bereikalingnesusipratim, a stengiausi gvildenti iproblemkuo paprastes-niais odiais. Dl tos paios prieasties kiek manoma maiaunaudojausi jau esama literatra apie meil.

Kita problema taip ir liko neisprsta: man nepavyko nekarto-ti savo ankstesnse knygose ireikt mini. Skaitytojas,susipains suLaisvs baime, mogumi sau u Sveikja visuomene,

ioje knygoje ras mano jau isakytidj. Taiau Meils menasanaiptol nra vien jsantrauka. Knyga pateikia daug naujidj,tad natralu, kad ir ankstesns gauna kitprasm, mat yra sutelk-tos apie vientem- meils men.

Tas, kas nieko neino, nieko ir nemyli. Tas, kas nieko negali,nieko nesupranta. Tas, kas nieko nesupranta, yra nieko vertas.Taiau tas, kas supranta, kartu ir myli, pastebi, mato... Kuo geri-

au pasti, tuo labiau myli... Kiekvienas, kuris mano, kad visi vai-siai prisirpsta tuo paiu metu kaip emuogs, nieko neimano apievynuoges.

PARACELSAS


3/98

6

IAr meil yra menas?

Ar meil yra menas? Jei taip, tai jai reikia iniir pastang.O gal meil - tik malonus pojtis, kurmums dovanoja atsitik-tinumas, kai kakas kakam, nusiypsojus laimei, krenta ak"?i knygel pagrsta pirmja prielaida, nors daugelis iandien,

be abejo, tiki antrja.Ne, mons anaiptol nemano, kad meil nesvarbi. Jie jos

trokta. iri begales filmapie laimingir nelaimingmeil,

klauso imtus banalidainapie meil, bet... vargu ar kas pa-galvoja, jog mylti reikia mokytis.i dana nuostata pagrsta keliomis prielaidomis. Dauge-

liui monimeils problema - tai ne mylti ar sugebti mylti,o pirmiausia bti mylimam. Taigi jiems svarbiausia bti myli-miems, bti myltiniems. io tikslo mons siekia keliais b-dais. Vienas i toki, kurdaniausiai renkasi vyrai, yra siekti

pasisekimo, valdios ar turto, kiek tik leidia socialin padtis.Kitas, paprastai mgstamas moter, tai patrauklumo krimas,

rpinantis savo knu, drabuiais ir 1.1. Esama ir kitbd, ku-riuos, kad patrauktak, naudoja ir vyrai, ir moterys: maloniosmanieros, sugeb jimas bti domiu panekovu, paslaugumas,kuklumas, mandagumas. Daugelis bd tapti mylimiems yratie patys, kokius mons taiko siekdami skms, nordami si-gyti draug ir daryti takkitiems". I tikrj tai, kdaugelismskultroje laiko vertu meils, tra populiarumo ir seksua-linio patrauklumo junginys.

Poir, kad apie meil nesuinosi nieko naujo, lemia irsitikinimas, jog meil yra objekto, o nesugebjimoproblema.mons mano, kad mylti yra paprasta - tik sunku rasti tinka-mmeils objektar pelnyti jo meil. i nuostata turi kelias


4/98


5/98

8

tinkamiausiobjektpagal jpaimaingali. Danai iamesandryje, kaip ir perkant nekilnojam turt, svarbvaidmenatlieka slaptos galimybs. Kai kultroje vyrauja rinkos orien-tacija ir materialin skm yra ypatinga vertyb, nenuostabu,kad meils ryiai atkartoja tuos paius mainmodelius, kurievaldo prekiir darbo rink.

Treiasis veiksnys, sudarantis spd, kad mokytis myltinereikia, - tai pradinio "simyljimo "ir pastovios meils bse-nospainiojimas. Kai du mons, buv visai svetimi, kaip mesvisi esame, staiga sugriauna tarpusavyje sienir pasijunta arti-mi, is vienybs momentas tampa vienu i nuostabiausi, la-

biausiai jaudinanigyvenimo vyki. Jis ypa nuostabus tiems,kurie lig tol gyveno udarai, atsiskyr, be meils. is staigausintymumo stebuklas atrodo dar didesnis, jei j lydi ar sukelialytinis potraukis ir suart jimas. Aiku, tokia meil dl savo

prigimties trunka neilgai. Du mons vis geriau pasta vienaskit, jartumas vis maiau regisi toks stebuklingas, kol paga-liau abipusis prieikumas, nepasitenkinimas, nuobodulys nu-marina visk, kas dar buvo lik po pradinio susiavjimo. Taiau

i pradijie viso to neinojo: begalinsusiavjimir protopraradim" jie palaik karta meile, nors tai tik rod, kokie jiebuvo vienii.

Sis poiris - kad nieko nra lengviau, kaip mylti - visdar dominuoja, nors akria visai kas kita. Kain ar rastumekit srit, kit veikl, kuri bt pradedama su tokiomismilinikomis viltimis bei lkesiais ir kuri taip danai lugt,kaip meil. Jei taip bt kurioje nors kitoje srityje, monstrokt isiaikinti neskms prieastis ir imokti elgtis tinka-

miau arba apskritai atsisakyttokio usimimo. Kadangi atsi-sakyti meils nemanoma, atrodo, telieka vienintelis bdas veiktineskmes - ianalizuoti jprieastis ir toliau studijuoti meilsreikm.

Pirmasis ingsnis iame kely - tai sismoninti, kad meilyra menas, kaip ir pats gyvenimas. Nordami imokti mylti,turime stengtis taip pat, kaip ir mokydamiesi bet kokio kito


6/98

9

meno, sakykime, muzikos, tapybos, dailids darb, medicinosar ininerijos.

Kokie svarbiausi bet kurio meno mokymosi etapai?Bet kurio meno mokymasis dl patogumo gali bti padaly-

tas dvi dalis: teorijos sisavinimir praktikos valdym. Kadimokiau medicinos meno, pirmiausia turiu visksuinoti apiemogaus kn irvairias ligas. ios teorins inios, be abejo,suteiks kompetencijos. Taiau tikru medicinos meno meistrutapsiu tik po ilgos praktikos, kai teorins inios ir praktiniairezultatai susilydys mano intuicijoje - meninio meistrikumoesmje.

Be teorijos ir praktikos sisavinimo, yra ir treias dalykas,btinas, kad taptume bet kokio meno meistrais, - didiausidmes turime skirti meistrikumui; u menneturi bti niekosvarbiau pasaulyje. Tai tinka muzikai, medicinai, dailids ama-tui ir... meilei. Galbt ia ir slypi atsakymas klausim, kodlmons taip retai mokosi io meno, nors nuolat patiria nesk-mes. Nors kiekviename yra giliai siaknijs meils ilgesys,

beveik viskas pasaulyje laikoma svarbiau u meil - skm,

prestias, pinigai, valdia. Mes dedame kone visas jgas,siekdami i tiksl, ir beveik nieko nedarome, kad imoktumemylti.

Nejaugi i ties verta mokytis tik t dalyk, kuriaisudirbami pinigai ar prestias, o meil, naudinga tik" sielai,iandien atrodo visai nereikalinga prabanga, dl kurios nevertaeikvoti energijos? Kad ir kaip ten bt, toliau aptarsime meilsmen: pirmiausia panagrinsiu teorinius klausimus - tai sudarysdidesn knygos dal; po to pakalbsiu apie meils praktik- tai

bus maiausia, kgalima pasakyti apie i, kaip ir bet kokikit, praktik.


7/98

10

IIMeils teorija

1. Meil - atsakymas mogaus egzistencijosproblem

Bet kokia meils teorija turi remtis mogaus ir jo egzis-tencijos samprata. Nors mes matome meil, o tiksliau meilsatitikmen, gyvn tarpusavio santykiuose, tai tra instinkty-vaus elgesio sudtin dalis; moguje veikia tik io instinkto

reliktai. Svarbiausia mogaus egzistencijoje yra tai, kad jis kilsi gyvnkaralysts, i instinktyvaus prisitaikymo, ir kad jispereng gamtos ribas - nors niekada nuo jos neatsiribojo.mogus - gamtos dalis, taiau kartatskirtas nuo gamtos, jisnebegali jgrti; kartivarytam i rojaus - pirmins vieno-vs su gamta - cherubinai liepsnojaniais kardais ukirstjamkeli. mogus tegali engti priek, ugdydamas savo prot,iekodamas naujos, mogikosios, harmonijos vietojnegrtamai prarastos prie mogikosios.

Vos gims mogus - ir visos monijos, ir atskiro individoprasme - i konkreios situacijos, kiek yra konkrets instink-tai, imetamas neapibrt, netikr bei atvir. ia gali btitikras tik dl to, kas jau pra jo, - ateityje tikra tiktai viena -mirtis.

mogus apdovanotas protu. Jis yragyvenimas, suvokiantis pats save; jis turi supratim apie save, savo artimuosius,praeitir ateities galimybes. is suvokimas savs kaip atskiros

visumos; suvokimas savo gyvenimo kaip trumpo vysteljimoir to fakto, kad ne savo valia gims ir mirs prie savo vali, kadmirs anksiau negu tie, kuriuos myli, arba tie pirma jo;suvokimas savo vieniumo ir bejgikumo prie gamtos beivisuomens


8/98

11

jgas, - visa tai jo udaregzistencijpaveria nepakeniamukaljimu. Jei negaltitrkti ir vienaip ar kitaip susieti save sumonmis, su ioriniu pasauliu, jis ieiti proto.

Atskirtumo igyvenimas sukelia nerim; btent jis ir yravisokeriopo nerimo altinis. Bti atskirtam, vadinasi, neturti

jokigalimybipanaudoti savo mogiksias jgas. I atskir-tumo kyla bejgikumas, negaljimas aktyviai veikti pasaul-daiktus ir mones. Vadinasi, pasaulis gali ksintis mane, ir anepajgsiu atsispirti. Taigi atskirtumas yra didelio nerimo al-tinis. Be to, jis sukelia gdos ir kalts jausmus. is kalts irgdos dl atskirtumo igyvenimas atskleistas Biblijos pasa-

kojime apie Adomir Iev. Po to, kai Adomas ir Ieva suvalgvaisi nuo grio ir blogio painimo medio", po to, kai jienepaklaus (jei nra laisvs nepaklusti, nra grio ir blogio),

po to, kai tapo monmis, isivadav i pirmins gyvulio har-monijos su gamta, t. y. gim kaip mogikos btybs, -jie su-

prato esnuogi" ir susigdo. Kain ar sutiksite, kad toks senasir pamatinis mitas ireikia itin drovdevynioliktojo amiausmorals poir ir tenori perteikti sumiimdl pasimaiusi

genitalij? Vargu ar taip. Tad traktuodami pasakoj imViktori- jos laik dvasia, mes nesuprantame esms, kuri, atrodo, yratokia: kai vyras ir moteris suvok save bei vienas kit, jie su-

prato savo atskirtumir skirtingumtik tiek, kad priklauso skir-tingoms lytims. Taiau jie pasiliko svetimi, nes dar nebuvoimok mylti vienas kito (tai akivaizdu i fakto, kad Adomasgindamasis kaltina Iev, uuot mgins justoti).mogikojoatskirtumo suvokimas, neatgavus ryio per meil , yra gdospagrindas. Kartu tai ir kalts bei nerimo altinis.

Taigi didiausias mogaus poreikis yra veikti atskirtum,isivaduoti i vienatvs kaljimo.Absoliuti neskm siekiant iotikslo veda beprotyb. Mat panika dl visikos vienatvs gali

bti veikta tik radikaliai atsiribojus nuo iorinio pasaulio - tadaatskirtumo jausmas inykt dl to, kad nebelikt ir iorinio

pasaulio, nuo kurio esi atskirtas.


9/98

12

Visais laikais ir visose kultrose mones kamavo vienas irtas pats klausimas: kaip veikti atskirtum, kaip umegzti rysu kitais, kaip perengti savo individualaus gyvenimo ribotumir atrasti vienyb. Tas pats klausimas kirbjo pirmykiam urvi-niam mogui, savo avis gananiam klajokliui, Egipto valstieiui,Finikijos pirkliui, Romos kareiviui, vidurami vienuoliui,Japonijos samurajui, iuolaikiniam tarnautojui ir gamyklosdarbininkui. Klausimas yra tas pats, nes kyla i tpaipa-grind: i mogikosios situacijos, i mogaus egzistencijosslyg. O atsakymai skiriasi. klausimgali bti atsakytagyvuligarbinimu, moniaukojimu ar karinmis pergalmis,

polinkiu prabang, asketiku atsiad jimu, maniakiku darbu, menine kryba, meile Dievui ir meile mogui. Nors at-sakym daug - juos registravo monijos istorija, - jie nranesuskaiiuojami. Prieingai, nekreipdami dmesio neesmi-nius skirtumus, pamatysime, kad atsakym, kurie buvo pateikia-mi vairiose kultrose, skaiius ribotas. Religijos ir filosofijosistorija yra tokikokybikai ir kiekybikai skirtingatsakymistorija.

Atsakymai i dalies priklauso nuo pasiektoindividualizacijos lygio. Kdikio a-ikumas beveikneisivysts; jis vis dar jauiasi motinos dalis ir, kol motinaalia, nepatiria atskirtumo. Jo vienatvs igyvenimnumaldomotinos knas, krtys, oda. Formuojantis individualybs

jausmui, fizinio motinos artumo pradeda nebeutekti, atsirandaporeikis veikti atskirtumkitais bdais.

Panaiai ir monija savo kdikystje dar jautsi viena sugamta. em, gyvuliai, augalai buvo ir mogaus pasaulis. Jis

tapatinosi su gyvuliais ir tai ireik, neiodamas vris vaizduo-janias kaukes, garbindamas totemingyvular gyvul-diev.Taiau kuo labiau monija vadavosi i ipirmyki ryi,kuo labiau tolo nuo gamtos pasaulio, tuo intensyvesnis darsi

poreikis iekoti naujbdivengti atskirtumo.Vienas i tokibd slypi vairiose orgikose bsenose.

Tai gali bti paties mogaus ar narkotiksukeltas transas.


10/98

13

Rykus tokio sprendimo pavyzdys gali bti daugelis primity-vi geni ritual. Laikinoje dvasinio pakyl jimo bsenojeiorinis pasaulis inyksta, o kartu su juo ir atskirtumo jausmas.Kadangi ie ritualai atliekami bendrai, vienybs su grupeigyvenimas daro bd dar veiksmingesn. Jam artimas irdanai su ia orgika bsena painiojamas yra seksualinis potyris.Orgazmas gali sukelti bsen, panai trans ar tam tikrnarkotik efekt. Bendros seksualins orgijos buvo daugelio

pirmykiritualdalis. Atrodo, kad po orgijatskirtumo jaus-mas mogkurlaiktaip stipriai nebekamuoja. Taiau ilgainiuinerimas auga, ir jis vl slopinamas ritualais.

Kol ios orgijos yra prastas bendro genties gyvenimo reiki-nys, jos nekelia nerimo ar kalts jausmo. Taip elgtis atrodo tei-singa ar netgi dorovinga, nes, skatinami genties gydytojo ardvasininko, taip daro visi. Visai kas kita, kai sprendimpasi-renka individas, gyvenantis kultroje, kur tai jau atmesta.

Neorgikose kultrose individai renkasi alkoholizm irnarkomanij. Kadangi visuomen tokiam elgesiui nepritaria,

jie jauia kalt ir sins grauim. Nors, stengdamiesi

isivaduoti i atskirtumo jausmo, jie svaiginasi alkoholiu arnarkotikais, po tokiorgikpatiri jauiasi dar vieniesni irvis daniau bei intensyviau grta prie to paties. Maai kuonuo pastarojo skiriasi seksualinio orgazmo bdas. Tam tikra

prasme tai natrali ir normali vienatvs veikimo forma, iokstoks izoliuotumo problemos sprendimas. Taiau jei individasnesistengia veikti atskirtumo jausmo kitaip, orgazmo poreikisdaro j pana alkoholik ar narkoman. Tai virstadesperatikomis pastangomis atsikratyti vienatvs keliamo

nerimo, bet atskirtumo jausmas vis stipr ja, nes seksualinisaktas niekada nesujungia prarajos tarp dviejmoni- nebentakimirkai.

Visos orgikojo susijungimo formos pasiymi trimis savy-bmis: jos bna intensyvios, netgi aistringos; apima vis as-menyb - knir prot; bna laikinos ir vis pasikartoja. Visaikas kita pasakytina apie tsusijungimo form, kuri ir anks-iau, ir dabar mons rinkdavosi daniausia:prisitaikymprie


11/98

14

grups, jos paproi, veiklos ir tikjimo. ia mes taip patmatome akivaizdiraid.

Primityvioje visuomenje tokia grup yra maa; ji suside-da i moni, kuriuos vienija kraujas ir em. Vystantis kult-rai, grup didja; ilgainiui ie mons tampapolio, didels vals-tybs pilieiais, banyios nariais. Net skurdius romnasdidiavosi galdamas pasakyti civis romanus sum "; Roma irImperija buvo jo eima, jo namai, jo pasaulis. Taip yra iriuolaikin je Vakar visuomen je, kur ryys su grupe tampa

pagrindiniu bdu veikti savo atskirtum. Tai ryys, kuriameindivido savastis beveik inyksta ir kurio tikslas - priklausyti

miniai. Jei a esu kaip kiti, jei neturiu jausmar mini, kuriaisisiskiriau, jei laikausi grupei priimtinpaproi, apsirengi-mo, idj, a esu igelbtas; igelbtas nuo bauginanio vie-natvs jausmo. Kad skiepyt tokkonformizm, diktatorikossistemos naudoja grasinimus ir teror, o demokratins alys -tikinjimir propagand. ios dvi sistemos i tieslabai ski-riasi. Demokratikose alyse manoma nesitaikstyti, ir tokiemons anaiptol nra visikai inyk. Totalitarinse sistemose

paklusti atsisako tik vienas kitas ypatingas herojus ar kankinys.Nepaisant io skirtumo, demokratin je visuomen je konformiz-mo mastas stulbinaniai didelis. Ir tai kodl: iekant atsako vienybs klausim ir nerandant geresnio, juo tampa minioskonformizmas. Baim isiskirti, bent per kelis ingsnius nu-tolti nuo minios gali suprasti tik tas, kas jauia giluminporeiknebti atsiskyrliu. Kartais nonkonformizmo baim siejama sudl to kylaniais pavojais. Bet i tiesmons noriprisitaikytikur kas labiau, negu yra veriamiprisitaikyti - bent jau Vakar

demokratijoje.Daugelis net nesuvokia savo poreikio prisitaikyti. Jie puo-

selja iliuzij, kad gyvena pagal savo idjas ir polinkius, kadyra individai, kad jnuomon -jpaimstymo rezultatas.Tik taip jau atsitinka, kad tos jidjos sutampa su daugumos.Vis pritarimas pasitarnauja kaip rodymas, kad ,j" idjosteisingos. Kadangi vis dar jauiamas poreikis ilikti bent kiek


12/98

15

savitiems, jis patenkinamas panaudojant smulkius iskirtinu-mo enklus: inicialai ant krepio ar megztinio, ekslibris ant

banko praneimo, priklausymas ne respublikonams, odemokratams, ne elkams, o rineriams. Visa tai tampa individosavitumo iraika. Reklaminiai kiai apie kaknauja" rodo

patetikporeikisiskirti, nors i tikrjvargu aria to esama.i stipr janti tendencija vengti skirtumglaudiai susijusi

su lygybs samprata isivysiusiose industrinse alyse. Lygy-b religiniame kontekste reikia, kad mes visi esame Dievo vai-kai, kad visi esame tos paios mogikos-dievikos substancijos,taigi visi vienodi. Be to, tai reikia, kad individo savitumas turi

bti gerbiamas, nes mes ne tik esame tokie patys, bet ir kiekvie-nas i msyra unikali esyb, savarankikas kosmosas. Tokssitikinimas individo unikalumu yra isakytas, pavyzdiui, Tal-mude: Igelbti viengyvenim tolygu igelbti pasaul, ly-giai kaip sugriauti viengyvenimyra tas pats, kaip sugriautivispasaul". Lygyb, kaip individualumo ugdymo slyga, buvoVakarvietjfilosofijos esm. Tai reik (aikiausiai tai su-formulavo Kantas), kad niekam nevalia pasinaudoti kitu

mogumi, norint gyvendinti savo tikslus. Kad visi mons lygstiek, kiek jie yra vieni kitiems tikslai, ir tik tikslai -jokiu bdune priemons. Remdamiesi vietimo epochos idjomis, vai-ri pakraip socialistai mstytojai apibdino lygyb kaipmogaus inaudojimo panaikinim - nesvarbu, ar tas inau-dojimas btiaurus ar mogikas".

iuolaikin je kapitalistin je visuomen je lygybs prasmpasikeit. Lygyb siejama su automatais - monmis, kurieprarado savo individualum.Lygyb iandien labiau reikia

tapatum " negu vienyb ". Tai abstrakcij tapatumas -moni, kurie dirba vienoddarb, taip pat pramogauja, skaitotuos paius laikraius, puosel ja vienodus jausmus ir mintis.iuo poiriu su tam tikru skepticizmu reiktvertinti ir kaikuriuos laim jimus, laikomus paangos enklais, kaip antaimoterlygyb. A, inoma, nesu moter lygybs prieininkas,

bet teigiami ios tendencijos aspektai neturtklaidinti. Tai tik


13/98

16

dalis pastang alinti skirtumus. Lygyb pirkta didele kaina:moterys tapo lygios, nes niekuo nebesiskiria. Visuotinai si-galjo vietjfilosofprielaida - / 'ame n 'a pas de sexe (sielaneturi lyties). Lyi poliarikumas nyksta, o kartu su juo irerotin meil, pagrsta iuo poliarikumu. Vyrai ir moterys tapovienodi, bet ne lygiaveriai kaip prieingi poliai. iuolaikinvisuomen propaguoja neindividualizuotos lygybs ideal,nes jai reikia tarpusavyje niekuo nesiskirianimonikatom,kuriuos galima priversti tvarkingai, be sutrikimfunkcionuotimasiniame agregate ir kurie klauso komand, bet yra tikri, kadviskdaro savo noru. Kaip moderniai masinei gamybai reikia

standartins rangos, taip ir socialinis procesas reikalaujamogaus standartizacijos, vadinamos lygybe".

Konformistin vienyb nra stipri ir aistringa; ji alta, padik-tuota rutinos, todl danai nestengia numaldyti vienatvs neri-mo. Alkoholizmas, narkomanija, seksualin prievarta irsaviudybs rodo, kad iuolaikin Vakarvisuomen keniadl minios konformizmo. Be to, is bdas i esms susijs tiksu protu, bet ne su knu, todl neprilygsta orgikiesiems bdams.

Minios konformizmas teturi vien privalum - yra pastovus.Individas supaindinamas su konformizmo modeliu nuo trejar ketverimetir jau niekada nepraranda ssajsu minia. Net

jo laidotuvs, kurias mogus sivaizduoja kaip savo paskutinreikmingsocialinvyk, tiksliai atitinka prastritual.

Be konformizmo, kaip bdo atsikratyti dl vienatvs ky-lanio nerimo, reiktaptarti kitiuolaikinio gyvenimo veiksn:rutinos vaidmendarbe ir malonumuose. Nuo devyniiki pen-ki" mogus tampa darbo jgos arba biurokratijos - tarnautojir vadybinink- dalimi. Jo iniciatyva yra labai ribota, jo uduotislemia darbo organizavimas; taigi esantieji ios organizacijoslaiptvirnje, maai kuo skiriasi nuo t, kurie apaioje. Visi

jie atlieka struktros diktuojamas uduotis - nustatytu greiiu,nustatytu bdu. Net jausmai yra reglamentuoti: gera nuotaika,tolerancija, patikimumas, ambicija, geb jimas bendrauti sukitais. Panaiai rutinizuoti yra ir malonumai, nors ir ne taip


14/98

17

drastikai. Knygas atrenka knygklubai, filmus - kinir teatrsavininkai, kurie apmoka ir reklaminius skelbimus; poilsis taip

pat suvienodintas: sekmadieniais pasivain jimas automobi-liu, televizijos laidos, loimas kortomis, vakarliai pas draugus.

Nuo gimimo iki mirties, nuo pirmadienio iki pirmadienio, nuoryto iki vakaro - visa mogaus veikla yra rutinizuota irstandartizuota. Kaip, patekus ios rutinos tinkl, galimaneumirti, kad vis dlto esi mogus, unikalus individas, kuriamduotas tik vienas gyvenimas, su viltimis ir nusivylimais, lidesiuir baime, su meils ilgesiu ir nebties bei vienatvs siaubu?

Treias bdas siekti vienybs yra krybin veikla - nesvar-

bu, menininko ar amatininko. Atlikdamas bet kok krybindarb, kuriantyssusieja save su mediaga, kuri atstovauja pa-sauliui. Ar stalius daro stal, ar auksakalys -juvelyrindirbin,ar emdirbys augina javus, ar dailininkas tapo paveiksl- vi-sose iose krybins veiklos srityse veikjas ir jo objektas tam-

pa viena, ir krybos procese mogus susijungia su pasauliu.Tai, aiku, pasakytina tik apie produktyviveikl- toki, kuria patsplanuoju, pats darau, pats matau rezultatus. iuolaiki-

niame darbo procese tarnautojas ir niekada nesustojanio kon-vejerio darbininkas vargu ar gali pajusti, kad darbas jungia jsu pasauliu. Darbininkas tampa mainos ar biurokratines orga-nizacijos priedliu. Jis nustoja bti savimi, taigi nebelieka jo-kio ryio, iskyrus konformizm.

Vienyb gamyboje nra tarpasmenin; vienyb orgikajameryyje - trumpalaik; vienyb prisitaikant tra pseudovienyb.Vadinasi, tai tik daliniai atsakymai egzistencijos problem.Galutinis atsakymas slypi tarpusavio santykiuose, vienybje su

kitu mogumi permeil.Sis tarpasmeninis ryys yra pats stipriausias mogaus po-

reikis. Tai fundamentaliausioji aistra, jga, kuri ilaiko monigimins, klano, eimos, visuomens vienyb. Neskm to sie-kiant veda beprotyb ar destrukcij- savo arba kitgyveni-mo griovim. Be meils monija negaltigyventi n dienos.Ir vis dlto, jei tarpasmeninio ryio siekimvadinsime meile",


15/98

18

susidursime su dideliais sunkumais. Rygalima umegzti vai-riai, ir tie skirtumai ne maiau reikmingi negu tai, kas bendravairioms meils formomis. Ar kiekvienas ryys gali bti vadi-namas meile? O gal od meil" dert patausoti ypatingaivienybs formai, kuri yra aukiausia vertyb visose didiosiosehumanistinse religijose ir filosofinse sistemose per pastaruo-sius keturis Vakarir Rytistorijos tkstantmeius?

Kaip ir visais semantinisunkumatvejais, atsakymas galibti ginytinas. Kas gali bti tikras, kad mes inome, koks tasryys - meil? Ar mes irime meil kaip brandegzistenci-

jos problemos sprendim? O gal kalbame tik apie tas

nebrandias meils formas, kurias galtume vadinti simbioziniais ryiais? Tolimesniuose puslapiuose a meilevadinsiu tik pirmj, taiau diskusij apie meil" pradsiunuo antrosios.

Simbiozinis ryys turi savo biologinatitikmen- tai niosmotinos ir gemalo vienyb. Jie yra dviese, ir vis dlto tai yraviena. Jie gyvena kartu" (sym-biosis),jiems reikia vienas kito.Gemalas yra motinos dalis, jis gauna i jos visk, ko reikia;

motina yra jo pasaulis; ji maitina, gina j, bet kartu su juostiprja ir jos paios gyvybingumas.Psichinje simbiozje duknai yra nepriklausomi, bet psichologiniu poiriu

prisiriimas ilieka tas pats.Pasyvioji Simbiozinis ryio forma yra pavaldumas arba,

klinikine terminologija, mazochizmas. Mazochistin asmenybbga nuo nepakeniamos izoliacijos ir vienatvs, prisiridamaprie kito asmens, kuris jvaldo, nurodinja, gina, ir tai jai reika-linga kaip pats gyvenimas, kaip oras. Kad ir kas bt tas, ku-

riam ji lenkiasi - mogus ar dievas, jo galyb yra ipsta; jisyra viskas, a esu niekas, iskyrus tai, kad esu jo dalis. Ir kaiptoks, a esu jo didybs, jgos bei tikrumo dalis.Mazochistiniam asmeniui nereikia priiminti sprendim,nereikia rizikuoti; jis niekada nebna vienas, bet jis nranepriklausomas, nra integruotas, nes dar nra gims pilna toodio prasme. Religijoje toks garbinimo objektas vadinamasstabu; mazochistinis meils ryys i esms yra toks pat stabo

garbinimas, tik


16/98

19

pasaulietikame kontekste. Mazochizmas gali bti sumis sufiziniu, seksualiniu geismu; tokiu atveju tai ne tik proto, bet irkno atsidavimas. Galima mazochistikai atsiduoti likimui, ligai,ritminei muzikai, narkotikar hipnozs transo sukeltai orikai

bsenai - visais iais atvejais asmuo isiada savo integralumoir tampa iorins jgos rankiu, kuriam nebereikia iekoti

produktyvios veiklos bd.Aktyvioji Simbiozinis ryio forma yra dominavimas, arba,

vartojant psichologijos termin, atitinkantmazochizm,sadiz-mas. Sadistikas asmuo siekia isivaduoti i vienatvs irkali-nimo jausmo, paversdamas savo dalimi arba rankiu kitas-

men. Kontroliuodamas kitmog, kuris j garbina, jis ikeliairtvirtina save.

Sadistas yra taip pat priklausomas nuo jam paklstanioasmens, kaip is nuo pirmojo; abu negali gyventi vienas be kito.Skirtumas tik tas, kad sadistas vadovauja, inaudoja, skaudina,emina, o mazochistas leidiasi vadovaujamas, inaudojamas,skaudinamas, eminamas. Realistiniu poiriu, tai didelis skir-tumas; taiau gilesne emocine prasme, is skirtumas ne toks

reikmingas, kaip tai, k ie du atvejai turi bendra: ryys bevientisumo. Tai supratus, nebeatrodys keista, kad paprastai taspats asmuo elgiasi ir mazochistikai, ir sadistikai, priklauso-mai nuo objekto. Hitleris elgsi aikiai sadistikai su monmis,

bet mazochistikai - likimo, istorijos, auktesns jgos"atvilgiu. Jo gyvenimo pabaiga - saviudyb, aplinkui siauiantvisuotinei destrukcijai, - tokia pat bdinga, kaip ir jo svajonapie skm - absoliuivaldi.1

Skirtingai nuo Simbiozinis ryio, brandi meil - tai ryys,kurio slyga yra asmenybs vientisumo, individualumo isau-gojimas. Meil yra aktyvi mogaus galia, kuri sugriauna sienas,skirianias mognuo artimj ir sujungia jsu kitais; meil

padeda veikti izoliacijos ir atskirtumo jausm, kartu leisdama

1 r. isamesn studijapie sadizmir mazochizm- E. Fromm,Fears oj'Escapefrom Freedom, Rinehart & Company, New York, 1941.


17/98

20

ilikti savimi, isaugoti savo individualum. Meilje manomasparadoksas - du mons tampa viena, ir vis dlto ilieka du.

Jei sakytume, kad meil yra veikla, susidurtume su keblu-mu, slypiniu odio veikla" dviprasmybje. Veikla" iuolai-kine io odio prasme paprastai reikia veiksm, kuris,eikvojant energij, pakeiia esamsituacij. Taigi mogus laiko-mas aktyviu, jei usiima verslu, studijuoja medicin, dirba priekonvejerio, sukala stalar sportuoja. Visus iuos usimimus

jungia tai, kad jie nukreipti iorin tiksl. Neatkreipiamasdmesys tik veiklos motyvacij. Pavyzdiui, mogus, kuris

pasineria darb, kad nuslopint giliai kirbant nesaugumo ir

vienatvs jausm; arba kitas, kuris pliekiasi i ambicijos arpiniggodulio. Abiem iais atvejais asmuo yra aistros vergas,jo aktyvumas tra pasyvumas", nes jis yra genamas veikti; jiskankinys, o ne veik jas". Kita vertus, mogus, kuris ramiaisdi ir msto, neturdamas jokio kito tikslo, kaip tiksigilinti save bei savo rysu pasauliu, laikomas pasyviu", nes niekonedaro". I tikrj i susikaupimo reikalaujanti meditacija yra

pats tikriausias aktyvumas - sielos aktyvumas, manomas, tik

gijus vidin laisv ir nepriklausomyb.iuolaikin veiklos samprata kalba apie energijos panau-dojim, siekiant iorini tiksl; pagal kit veiklos samprat,mogaus vidins galios turi bti naudojamos nepriklausomainuo to, ar tai atne kokias nors iorines permainas. Pastarjveiklos samprat aikiausiai suformulavo Spinoza. Jis skyraktyviuosius ir pasyviuosius afektus, veiksmus" (akcijas) iraistras" (pasijas). Veikiamas aktyvaus afekto, mogus yra lais-vas ir atsakingas u savo veiksmus; patirdamas pasyvj, jis

tampa pavaldus tokiems motyvams, kuripats nesuvokia. TaigiSpinoza daro ivad, kad doryb ir galia yra tas pats.2 Pavydas,ambicija, bet kokia godulyst yra aistros, o meil - veiksmas,

praktikas mogikosios galios panaudojimas, kuris gali btitik laisvs, o ne prievartos padarinys.

2 Spinoza,Ethics IV, Def. 8.


18/98

21

Meil yra veikla, o ne pasyvus afektas; tai pastovi bse-na", o ne laikinas simyl jimas". Bendriausia prasme, akty-vus meils pobdis gali bti apibdintas pirmiausia kaipdavimas, o ne gavimas.

Kas yra davimas? Kad ir koks paprastas atrodytatsaky-mas, i tikrj jis sudtingas ir prietaringas. Labiausiai yra

paplits klaidingas poiris, kad duoti - tai kako netekti, kakprarasti, aukotis. itaip davimsuvokia asmuo, kurio charak-teris neperengia mimo, inaudojimo ar kaupimo orientaci-

jos. Vartotojikas charakteris yra links duoti tik mainais ugavim; duoti be umokesio tolygu bti apgautam.3 Neproduk-

tyvios orientacijos mons atiduodami jauiasi nuskurd. Todldaugelis duoti nemgsta. Kai kam davimas yra vertyb kaipauka. Tik dl to, kad duoti skausminga, jie jauiasi turtai daryti.Jpoiriu, dorovin norma - geriau duoti, negu imti - reikia,kad veriau kentti nepritekli, nei patirti diaugsm.

Produktyviam charakteriui davimas turi visikai kitprasm.Tai aukiausia pajgumo iraika. Duodamas a patiriu savo

jg, gerov, gali. is gyvybingumo ir jgantpldis pripildo

mane diaugsmo. A jauiuosi kupinas, eikvojantis, gyvas -taigi laimingas.4 Davimas labiau diugina negu gavimas netodl, kad tai yra netekimas, bet dl to, kad duodamas a i-reikiu savo gyvybingum.

io principo galiojimnesunku pastebti vairiuose rei-kiniuose. Paprasiausias pavyzdys - sekso sfera. Vyro seksuali-ns funkcijos kulminacija yra davimo aktas; vyras duoda save,savo lyties organ, moteriai. Orgazmo momentu atiduoda jaisavo skl. Bdamas lytikai pajgus, jis negali neduoti. Prie-

ingu atveju, yra impotentas. Ne kitoks is procesas ir moteriai,nors kiek sudtingesnis. Ji taip pat atsiduoda, atveria vartus savo moterikjcentr; taigi gaudama, ji ir pati duoda. Jei ji

3 Detalicharakterio orientacijaptarimr. E. Fromm, Man for Himself, Rinehart& Company, New York, 1947, Chap. III, p. 54-117. 4 Palyginkite su Spinozosdiaugsmo definicija.


19/98

22

nesugeba atsiduoti, jei gali tik gauti, yra frigidika. Be to, mo-teris duoda ne tik kaip mylimoji, bet ir kaip motina. Ji atiduodasave viduje auganiam vaikui, duoda jam savo pien, teikiakno ilum. Neduoti btskausminga kania.

Materiali daikt sferoje duoti, vadinasi, bti turtingam.Ne tas yra turtingas, kuris daug turi, o tas, kuris daug duoda.yktuolis, labai susirpins, kad tik ko neprarast, psichologi-niu poiriu yra vargas, menkas mogelis, kad ir kiek daugturt. Kiekvienas, kuris gali atiduoti save, yra turtingas. Jismato save kaip dovankitiems. Tik tas, kas neturi nieko, koreikia pragyvenimui, nebegali diaugtis, dalydamas materia-

lius daiktus. Taiau kasdien patirtis rodo, jog tai, kmonslaiko minimaliomis reikmmis, priklauso ir nuo charakterio, irnuo turimo turto. Visi gerai ino, jog vargai yra labiau linkduoti negu turtingieji. Be abejo, visikai nuskurds mogusnebeturi k duoti, ir tai labai emina - ne tik dl tiesioginskanios, bet ir dl to, kad negali patirti davimo teikiamodiaugsmo.

Vis dlto svarbiausioji davimo sfera yra ne materialidaik-

t, o specifikai mogika. Kvienas mogus duoda kitam? Jisatiduoda save, vertingiausia, kturi, atiduoda savo gyvenim.Tai nebtinai reikia, kad paaukoja kitiems savo gyvyb -jisduoda tai, kas jame yra gyva; duoda savo diaugsmdmessupratim, inias, humorar lides- visas mogikojo gyvy-

bingumo iraikas. Atiduodamas savo gyvenimjis praturtinakitmog sustiprina jo gyvybingum, kartu stiprindamas irsavj. Jis duoda ne tam, kad gaut: davimas pats savaime yradidiulis diaugsmas. Duodamas jis paadina kitame asmenyje

kak, kas paskui atsispindi jame paiame. Nuoirdiaiduodamas, jis neivengiamai gauna ir pats. Davimas padarodav ju ir kit mog, ir abu su diaugsmu dalijasi tuo, k

paadino gyvenimui. Davimo akte kakas gimsta, ir abudalyvaujantys yra dkingi juose gimusiam gyvenimui. Meilsatveju tai reikt: meil yra jga, kuri gimdo meil; impoten-cija yra nepajgumas paadinti meil. imintgraiai ireik


20/98

23

Marksas: Laikykitemog mogumi, o jo santyksu pasauliumogiku, ir gausite meil tik u meil, pasitikjimu pasiti-kjim, ir t. t. Jei norite grtis menu, turite turti meninisilavinim; jei norite daryti takkitiems, turite mokti juosskatinti. Bet koks santykis su mogumi ar gamta turi btirealaus, individualaus gyvenimo iraika. Jei mylite be atsako,tai yra, jsmeil nesukelia meils, jei js, kaip mylinio mo-gaus, gyvenimo iraika nepadaro js mylimu mogumi, tai

jsmeil yra jsbejgikumas, jsnelaim".5 Bet ne tikmeilje davimas reikia gavim. Dstytojas mokosi i savo stu-dent, aktori kvepia publika, psichiatrgydo jo pacientai -

su slyga, kad jie nelaiko vienas kito objektais, o yra susijnuoirdiai ir krybikai.

Kain ar reikia akcentuoti, kad gebjimas mylti, kaip davi-mas, priklauso nuo asmens charakterio iugdymo. Tik turdamasdominuojaniproduktyviorientacij, mogus veikia priklau-somyb, narcisistin visagalyb, norinaudoti kitarba kauptiturt, gauna pasitik jimo savo jgomis siekiant tikslo. Tiek,kiek ios savybs nra iugdytos, atitinkamai mogus bijo ati-

duoti save - taigi ir mylti.Be davimo, aktyvus meils pobdis pasireikia dar keliaisesminiais elementais, bendrais visoms meils formoms. Tairpinimasis, atsakomyb, pagarba irpainimas.

Tai, kad meil nemanoma be rpinimosi, akivaizdiausiamotinos meilje savo vaikui. Mes labai suabejotume jos meilsnuoirdumu, matydami, kad ji nesirpina laiku pavalgydinti,imaudyti kdik, sukurti fizin komfort; ir prieingai - kaimatome, kaip motina rpinasi vaiku, tai liudija jos meil. T

patgalima pasakyti net apie meil gyvuliams ar glms. Jeimoteris sakosi mylinti gles, bet pamirta jas palaistyti, mesnetiksime jos meile" glms. Meil yra aktyvus rpinimasismsmeils objekto gyvenimu ir augimu. Kai nra io veiklaus

5 "Nationalokonomie und Philosophie", 1844, published in Kari Marx,DieFrhschriften, Alfred Kroner Verlag Stuttgart, 1953, p. 300-301.


21/98

24

rpesio, nra ir meils. Tai graiai atskleista Jonos knygoje.Dievas liep Jonai keliauti Ninev ir spti jos gyventojus,kad bus nubausti, jei nenusigr nuo savo nedorybi. Jon i-sisuko nuo tokios misijos, nes bijojo, kad mons atgailaus irDievas jiems atleis. Tai mogus, uoliai besilaikantis tvarkos irstatymo, bet nemylintis. Stengdamasis pabgti, Jonatsidr

banginio pilve, simbolizuojaniame kalinim ir vienatv, ku-riuos jam utrauk meils stoka. Dievas jivadavo. Nuvyks

Ninev, Jonkreipsi gyventojus, kaip Dievas buvo prisaks.Ir atsitiko tai, ko jis bijojo. mons gailjosi dl savo nuodmi,atsisak pikto, ir Dievas jiems atleido: nusprend negriauti

miesto. Jonsupyko ir nusivyl; jis norjo teisingumo", o nemalons. Pagaliau pranaas rado nusiraminimpo mediu, kurDievas iaugino, kad apsaugot j nuo sauls. Bet kai Dievovalia medis nuvyto, Jonnusimin ir piktai papriekaitavo Die-vui. Dievas atsak: Tu gailiesi augalo, dl kurio nevargai irkurio neauginai; jis idygo per vien nakt ir per viennakt

pradingo. Argi neturiau a gailtis Ninevs, to didiojo miesto,kuriame yra daugiau negu imtas dvideimt tkstanimoni,

nemokaniatskirti kairs nuo deins, ir daug galvij?" Die-vo atsakymas Jonai turi bti suprastas simbolikai. Jis paaiki-no pranaui, kad meils esm yra veikti" dl kako ir suteiktikakam gyvenim", kad meil ir veikla yra neatskiriamos. Kiek-vienas myli tai, dl ko dirba, ir dirba dl to, kmyli.

Rpinimasis ir dmesingumas implikuoja kitmeils as-pekt - atsakomyb. Ms dienomis atsakomyb daniausiaisuvokiama kaip pareiga, kaip kakas primesta i iors. Taiaui tikrj atsakomyb yra absoliuiai savanorikas aktas; tai

mano atsakas kito mogaus ireikt ar neireiktporeik.Bti atsakingam" reikia bti pajgiam ir pasirengusiam at-sakyti". Jonnejaut atsakomybs u Ninevs gyventojus. Jis,taip ir Kainas, gal jo paklausti: Ar a savo brolio sargas?"Mylintis asmuo atsiliepia. Brolio gyvenimas jam yra ne tik bro-lio, bet ir jo paties reikalas. Jis jauiasi atsakingas u savo artimkaip pats u save. Motinos atsakomyb u kdiki esms yra


22/98

25

rpinimasis jo fizinmis reikmmis. Suaugusijmeil papras-tai susijusi su kito mogaus psichinmis reikmmis.

Atsakomyb gali lengvai pereiti dominavimar savinin-kikum, jei riebus treio meils komponento -pagarbos. Pa-garba nra baim. Ji reikia (lot. respicere - irti ") -gebjimmatyti asmen tok, koks jis yra, suvokti jo unikalindividualum. Tai rpinimasis, kad kitas mogus augt ir at-siskleist. Taigi pagarba implikuoja inaudojimo nebuvim. Anoriu, kad mylimas asmuo augt ir atsiskleistsavo paties la-

bui ir savais bdais ir ne tam, kad tarnautman. Jei a myliukitmog, jauiuosi ess viena su juo - bet su tokiu, koks jis

yra, o ne su tokiu, koks man reikalingas, kad galiau juo pa-sinaudoti. Aiku, kad pagarba manoma tik tada, kai a esu

prisieks nepriklausomyb, kai galiu stovti ir eiti be rament,nestelbdamas ir neinaudodamas kito. Pagarba remiasi tik laisve,kaip sakoma senoje pranczdainoje: "L'amour est l'enfant dela libert" - meil yra laisvs, o ne inaudojimo kdikis.

Pagarba asmeniui nemanoma be jopainimo; rpinimasisir atsakomyb btakli, jei nesiremtinojimu. Painimas bt

tuias, jei nebtmotyvuotas rpinimosi. Yra daug painimolygmen; painimas kaip meils aspektas nelieka periferijoje,o skverbiasi iki pat esms. Tai manoma tik tada, kai a galiu

perengti rpinimsi savimi ir irti kitmog jo akimis.Pavyzdiui, galiu suprasti, kad tas mogus pyksta, net jeigu jisito atvirai neparodo; galiu painti j giliau: kai yra suirzs,susirpins, kai jauiasi vienias, kaltas. Maa to, a galiuvelgti, kad jo pyktis - tik gilesni jausm iraika, ir tadamatau jsunerimusir sutrikus, t. y. ne pikt, o keniant.

Painimas turi dar viensvarbesnrysu meils problema.Esminis poreikis susilieti su kitu mogumi ir taip itrkti ivienatvs kal jimo yra susijs su kitu iskirtinai mogikutrokimu painti mogaus paslapt". Kadangi gyvenimas jauvien savo biologine prasme yra stebuklingas ir paslaptingas,tad ir mogus lieka nesuvokiama paslaptis ir sau, ir savo artimui.Mes pastame save, ir vis dlto kad ir kiek stengtumms,


23/98

26

negalime savs painti iki galo. Mes pastame savo artim, irvis dlto nepastame jo, nes nei mes patys, nei msartimiejinesame daiktai. Juo giliau skverbiams savo ar kieno kitoesyb, tuo labiau painimo tikslas tolsta nuo ms. Vis dltomes negalime atsisakyti pastangskverbtis mogaus siel, slapiausibranduolto, kas yra Jis".

Yra vienas desperatikas bdas painti paslapt: tai abso-liuti valdia kitam mogui, verianti jdaryti, galvoti ir jaustitai, kmes norime; i valdia sudaiktina j, paveria msdaiktu,msnuosavybe. Aukiausias tokio painimo laipsnis - sadiz-mo kratutinumai, noras ir gebjimas priversti mogkentti,

kol iduos savo paslapt. Sis trokimas siskverbti kito - taigiir savo pai- paslaptpadeda suvokti iaurumo ir destrukci-

jos masto bei intensyvumo motyvacij. iidjlabai taigiaiireik Izaokas Babelis (Isaac Babel). Jis cituoja pastamokarininko, kuris Rusijos pilietiniame kare pasmerk savo buvus

ponmiriai, odius: Nuaudamas - pavadinsiu tai itaip -nuaudamas mogumi tik atsikratai. [...] viu js niekada ne-

pasieksite sielos, kuri yra jsartimajame, ir nesuinosite, kaip

ji reikiasi. Bet a, nesigaildamas savs, ne karttrypiau priekojomis ilgiau kaip valand. Matote, a noriu suvokti, kas itikrjyra gyvenimas, kas yra gyvyb, kai ji mus palieka".6

Stebdami vaikus, mes danai stebime kelipainim.Vaikas ardo daiktus, lauo, kad paintjuos, arba udo gyv-nus, iauriai nuplia sparnelius platakei, kad suinot, igaut

jos paslapt. iaurummotyvuoja giluminis trokimas suvoktidaiktir gyvybs paslapt.

Kitas bdas painti paslapt" yra meil. Meil yra akty-

vus skverbimasis kitasmen, ir mano trokimas painti bnapatenkintas, pasiekus vienyb. Sryyje a pastu tave, save,visus ir... nieko. A inau tik vienpainimo bd, kuris yragyvybingas ir prieinamas mogui - tai ryio igyvenimas, o neinojimas, kurmums gali duoti mintis.

61. Babel, The CollectedStories, Criterion Books, New York, 1955.


24/98

27

Sadizmas kyla i noro suvokti paslapt, bet a lieku toks patneimanlis, kaip ir anksiau. Jei nupliau kitai btybei galnes,a j praudiau, ir nieko daugiau. Meil yra vienintelis

painimo bdas, kuris atsako mano klausim. Meils aktuatiduodamas save, siskverbdamas kit, a atrandu save,atskleidiu save, atskleidiu mus abu, atskleidiu mog.

Trokimpainti save ir savo artimireikia ir Delfora-kulo moto: Paink save". Tai visos psichologijos esm. Taiausiekiant painti mog, jo giliausipaslapt, is trokimas nieka-da nebus patenkintas perprastpainim, gytvien mstymokeliu. Net jeigu inotume apie save tkstant kart daugiau,

niekada nepasiektume dugno. Mes vis tiek liktume msle sau,kaip ir ms artimas liks mums paslaptimi. Vienintelis tikro

painimo kelias slypi meils akte, kuris perengia mint irodius. Tai drsus uolis ryio igyvenim. Aiku, protinis

painimas, tai yra, psichologinis painimas, yra btina visikopainimo meilje slyga. A turiu objektyviai painti kitas-menir save, kad galiau matyti jreal, be iliuzij, iraciona-liai ikreipianijo vaizd. Tik objektyviai paindamas mog,

galiu painti jaukiausia prasme, meils akte.7

mogaus painimo problema eina lygiagreiai su religineDievo painimo problema. Konvencin je Vakar teologijojemginama painti Diev protu ir suformuluoti teiginius apieDiev. Manoma, kad mstant galima painti Diev. Misticizme,kuris yra nuosekli monoteizmo pasekm (tai rodyti pamgin-siu vliau), pastangos painti Diev protu pakeistos ryio suDievu igyvenimu, kuriame nebelieka vietos - nei poreikio -inioms apie Diev.

Ryio su mogumi ar (religine prasme) su Dievu igy-venimas jokiu bdu nra iracionalus. Prieingai, pasak Alberto

7 is teiginys pasako kai ksvarbaus apie psichologijos vaidmeniuolaikinje Vakarkultroje. Nors didelis psichologijos populiarumas neabejotinai rodo susidomjimmogaus painimu, kartu tai liudija ir esminmeils trkummonisantykiuose.Taigi psichologinis painimas, uuot tamps ingsniu visikpainimmeils akte,telieka jo pakaitalu.


25/98

28

veicerio (Albert Schvveitzer), tai drsiausia ir radikaliausiaracionalizmo pasekm. Jis remiasi ne atsitiktinio, o esminio m-spainimo ribotumo suvokimu. Tai supratimas, kad mes nie-kada neapiuopsime" mogaus ir pasaulio paslapties, bet visdlto galime painti jmeils akte. Psichologija kaip mokslasturi savo ribas: kaip login teologijos pasekm yra misticizmas,taip psichologija veda meil.

R pinimasis, atsakomyb, pagarba ir painimas yra tar-pusavyje susij. Tai sindromas nuostat, bdingsubrendusiaiasmenybei, kuri produktyviai ugdo savo galias, kuri nori tik to,k sukuria savo darbu, kuri nebepuosel ja narcisistini sva-

joniapie visainyst ir visagalyb ir pasiymi kuklumu, pagrs-tu vidine jga, kylania i tikrai produktyvios veiklos.

Lig iol a kalbjau apie meil kaip mogiko atskirtumoveikim, kaip ryio poreikio patenkinim. Bet universal, eg-zistencinryio poreikdanai nustelbia konkretesnis, biologi-nis: vyriko ir moteriko prado trokimas susijungti. io poli-kumo idja geriausiai ireikta mite apie tai, kad i pradivyrasir moteris buvo viena visuma, vliau padalyta dvi puses, ir

nuo to laiko kiekvienas vyrikis ieko savo moterikosios puss,kad vl su ja susijungt. (Ta pati pirmins lyivienybs idjaireikta Biblijos pasakojime apie tai, kad Ieva buvo padarytai Adomo onkaulio, nors iame patriarchalikame mite mote-ris laikoma emesne u vyr). Mito prasm pakankamai aiki.Lyipoliarizacija skatina mogsiekti ypatingo ryio - susi-

jungimo su kita lytimi. Be to, kiekviename vyre ir moteryjeegzistuoja vyrik ir moterikprincippolikumas. Kaip fi-ziologikai vyras ir moteris turi skirtingos lyties hormon, taip

ir psichologine prasme jie yra dvilyiai. Jie turi savyje gavimoirsiskverbimo principus, materialum ir dvasi. Vyras ir mo-teris atranda savyje vienyb, tik susijungus vyrikajam ir mo-terikajam pradui. ios prieybs yra bet kokio krybingumo

pagrindas.Be to, vyrikas ir moterikas polikumas yra tarpasmeninio


26/98

29

krybikumo pagrindas. Tai akivaizdu biologiniame spermosir kiauialsts susijungime, i kurio gimsta kdikis. Ne kitaipyra ir psichikos srityje; myldami vyras ir moteris atgimsta.(Nepajgus pasiekti ios prieybivienybs, atsiranda homosek-sualiniai ikrypimai. Taigi homoseksualistas kenia neveikia-m vienatv. Suprantama, is skausmas j suartina su eiliniuheteroseksualistu, kuris nesugeba mylti.)

Tie patys vyriki ir moteriki pradai egzistuoja ir gamtoje;tai akivaizdu ne tik gyvnbei augalgyvenime, bet ir dviejfundamentalifunkcij- gavimo ir skverbimosi - polikume.Tai ems ir lietaus, ups ir vandenyno, nakties ir dienos, tam-

sos ir viesos, materijos ir dvasios prieprieos. i idjnuo-stabiai ireik didysis musulmonpoetas ir mistikas Rmis:

Mylintysis niekada nepatirs meils i tikrj, jei jos ne-sieks ir jo mylimoji.

Jei meils aibas nuvietvienird, inok, kad meil pabu-do irkitoje.

Jei meil Dievui auga tavo irdyje, nra abejoni- Dievasmyli tave.

Viena ranka neploja be kitos.Dievika Imintis sako mums mylti vienas kit.Taip jau lemta, kad viskas pasaulyje turi savo por.Imintingai irint, Dangus yra vyras, o em - moteris:

em puoselja tai, kam Dangus leidia vykti.Kai emei trksta ilumos, Dangus j atsiunia; kai ji

praranda savo gaivir drgm, Dangus juos grina.Dangus suka ratus, gaubdamas em kaip mon.

O em gimdo ir maitina tuos, kuriuos ineiojo.Laikykime em ir Dangprotingais, kadangi jie atlieka

protingbtybidarb.Jei jie neteikia vienas kitam diaugsmo, ko gi taip siekia

vienas kito?Kaip gls ir mediai ydtbe ems?Kam tada btskirti Dangaus vandenys ir iluma?


27/98

30

Dievas suteik vyrui ir moteriai geism, kad j sjungaisaugotpasaul.

Taip Jis paadino kiekvienos bties dalels trokimsurastisavo antrjpus.

Diena ir Naktis yra prieybs tik iorikai, o i tiestarnau-ja vienam tikslui.

Kiekvienas myli kit, kad atliktbendrdarb.Be Nakties mogaus prigimtis niekuo nepraturttir nebt

keikvoti Dien.8

Vyrikumo ir moterikumo prieprie problema veda

tolimesn diskusijapie meils ir sekso esm. Jau kalbjau apieFroido klaid - uuot pripains, kad seksualinis geismas yraviena i meils poreikio apraik, meil jis laiko tik seksuali-niinstinktiraika, arba sublimacija. Maa to, Froido klaidasiekia dar toliau. Vadovaudamasis fiziologiniu materializmu,lytin instinkt jis laiko chemikai suadinta tampa kne,skausminga ir reikalaujania ikrovos. Seksualinio geismo tiks-las yra paalinti iskausmingtamp; seksualinis pasitenkin-imas yra ios ikrovos pasiekimas. is poiris pagrstas tiek,kiek seksualinis poreikis panaus alkar trokul. Seksualinisgeismas ioje koncepcijoje yra tas pats alkis, o seksualinis pa-sitenkinimas - alkio panaikinimas. Jei i samprata priimtina,masturbacija bt idealus seksualinis pasitenkinimas. TaiauFroidas pakankamai paradoksaliai ignoruoja psichobiologinseksualumo aspekt, moterikumo ir vyrikumo prieybes bei

poreikjas sujungti. Si keista klaida turbt kilo i Froido ypa-tingo patriarchalikumo, vertusio manyti, kad seksualumasper

se yra vyrikas, ir neleidusio pastebti ypatingo moteriko sek-sualumo. Straipsnyje Trys naai lyties teorij" jis tvirtino,kad libido visada yra vyrikos prigimties", nepriklausomai nuoto, ar jis reikiasi vyre, ar moteryje. Ta pati id ja racionaliaiidstyta Froido teorijoje, kad maas berniukas suvokia moter

8 R. A. Nicholson,Rmt, George Allen and Umvin, Ltd.. London, 1950. p. 122-123.


28/98

31

kaip ikastruotvyrik ir kad ji pati siekia vairiausikom-pensaciju prarastas vyrikas genitalijas. Taiau moteris nraikastruotas vyras, jos seksualumas yra savitas, moterikas,anaiptol ne vyrikos prigimties".

Seksualinpotrauk tarp lyi tik i dalies lemia poreikisatsikratyti tampos; i esms tai s jungos su prieinga lytimisiekis ir vienas i lyi traukos poymi. Moterikumas irvyrikumas reikiasi ne tikseksualinje funkcijoje,bet ircha-rakteryje. Vyrikas charakteris pasiymi skverbimusi, vado-vavimu, veiklumu, drausmingumu ir avantirizmu; moteri-kasis - isiskiria imlumu, globa, realizmu, itverme, motini-

kumu. (Tiesa, kiekviename individe ios savybs yra susipy-nusios, bet vyrauja tos, kurios atstovauja ,jo" arba ,jos" ly-iai.) Kai vyrikojo charakterio savybs yra silpnos dlemocinio infantilizmo, trkumjis danai mgina kompen-suoti pabrdamas savo vyrikumsekse. Pavyzdiui, Donuanas rodin ja vyrik aunum sekse, nes nra tikras dlsavo vyrikumo dvasine prasme. Kai vyrikumas paralyiuotaslabiau, jo ikreiptu pakaitalu tampa sadizmas (jgos panau-

dojimas). O susilpnjs ar ikryps moterikas seksualumasvirsta mazochizmu arba savininkikumu.Froidas buvo kritikuojamas dl sekso pervertinimo. Todl

norta paalinti i jo sistemos tuos elementus, kurie nepriimti-ni tradicikai mstantiems monms. Froidas tai gerai jaut ir

prieinosi pastangoms knors keisti. Tiesa, anuo metu jo teori-ja buvo iaukianti, revoliucinga. Bet, kas tiko XX a. pradioje,nebepasitvirtina dabar. Seksualiniai paproiai taip pasikeit, kadi teorija jau neokiruoja Vakarvidurinijklasi, ir donki-

chotikai atrodo tie ortodoksai analitikai, kurie lig iol tariasidrsiai ir radikaliai ginFroido seksualumo teorij. I tikrjdabar jpozicija yra konformistin, nes nebekelia psichologi-

jos klausim, vedaniiuolaikins visuomens kritik.A kritikuoju Froido teorijne todl, kad jis pernelyg ak-

centavo seks, bet kad nepakankamai jsuprato. Jis pirmasisprakalbo apie tarpasmeniniaistrreikm, nors pagal savo


29/98

32

prielaidas aikino jas fiziologikai. Psichoanalizs raida reika-lauja patikslinti Froido koncepcij, perkelti jo valgi fizio-loginio biologinir egzistencinlyg.9

2. Meil tarp tvir vaiko

Gimdamas kdikis turt jausti mirties baim, jei miela-irdingasis likimas nebtapsaugojs jo nuo visokeriopo ne-rimo - ir dl atsiskyrimo nuo motinos, ir dl embrionins

bsenos praradimo. Net ir gims kdikis maai kuo skiriasinuo negimusio; jis nepasta daikt, dar nesuvokia savs ir pa-

saulio kaip kako, esanio iorje. Jis teigiamai reaguoja i-lumir maist, bet dar neskiria jnuo altinio - motinos. Motinayra iluma, motina yra maistas, motina yra euforika pasiten-kinimo ir saugumo bsena. Si bsena, Froido odiais, yra nar-cisizmas. Iorin realyb, mons ir daiktai, reikmingi tik tiek,kiek jie patenkina ar slopina vidines kno bsenas. Tikra yratik tai, kas kdikio viduje, o kas iorje, realu tiek, kiek tenkina

jo reikmes, bet ne savaime.

Augdamas ir vystydamasis vaikas pradeda suvokti daiktustokius, kokie jie yra; valgymo malonumima skirti nuo spene-lio; krtnuo motinos. Pagaliau vaikas pradeda skirti trokul,

pien, krt ir motin kaip savarankikas esybes. Jis mokosisuvokti daugel kil dalyk - skirting ir turini savo bt.iuo laikotarpiu jis mokosi juos vardyti ir jais naudotis. Suino,kad ugnis yra karta ir kelianti skausm, kad motinos knasiltas ir malonus, kad medis sunkus ir kietas, o popierius leng-vas ir plyta. Jis mokosi elgtis tarp moni, ino, kad motinaypsosis, kai a valgysiu, kad paims mane ant rank, kai verksiu,kad pagirs, kai tutinsiuos. Visi ie igyvenimai kristalizuojasi

'Froidas ir pats eng ia kryptimi, vliau kurdamas gyvenimo ir mirties instinktsamprat. Jo poiris eros, kaip sintetinantir vienijantprincip, visikai skiriasinuo libido koncepcijos. Taiau, nors gyvenimo ir mirties instinktteorijortodoksaianalitikai prim, tai nepaskatino i esms perirti libido sampratos, bent jauklinikiniuose darbuose.


30/98

33

ir susivienija patirtyje: a esu mylimas. A esu mylimas, nesesu mamos vaikas. A mylimas, kadangi esu bejgis. Esu myli-mas, nes esu graus, pasigrtinas. A mylimas, nes motinaimans reikia. Bendriau tariant: a esu mylimas toks, koks esu,ar dar tiksliau, esu mylimas, kadangi esu. is patyrimas, kadesi motinos mylimas, yra pasyvus. ia nra nieko, k turiaudaryti, kad biau mylimas - motinos meil beslygika. Viskas,k turiu daryti, - tai bti, bti jos vaiku. Motinos meil yra

palaima, ramyb, jos nereikia isikovoti, usitarnauti. Taiaubeslygika motinos meil turi ir trkum. Jos ne tik nereikiausitarnauti -ji negali bti gyta, sukelta, kontroliuojama. Jei ji

yra, tai lyg Dievo dovana; jei jos nra, pats gyvenimas prarandaavesir a nieko negaliu padaryti, kad jgriniau.

Daugeliui vaik iki atuonerisu puse ar deimties met10

svarbiausia bti mylimam - bti mylimam, koks esi. Pats vai-kas iki to amiaus dar nemyli, bet dkingai, diaugsmingai re-aguoja tai, kad yra mylimas. iuo vystymosi laikotarpiu atsi-randa nauj jausm, kyla noras paiam paadinti kitmeil.Vaikas pirmkartnusprendia knors duoti motinai (ar tvui)

- sukurti eilrat, pieinar dar k. Pirmkartvaiko gyve-nime meils id ja transformuojasi i geismo bti mylimam gebjimmylti, meils krim. Nuo pirmj tokimginimiki meils brandos praeina daug met. Pagaliau vaikas, gal jau

paauglyst je, perengia savo egocentrizm, kitas asmuo nebe-atrodo vien tik priemon patenkinti savo poreikius. Kito as-mens reikms tampa tokios pat svarbios, kaip ir jo paties; galnet svarbesns. Duoti tampa maloniau, diugiau negu gauti,mylti - svarbiau negu bti mylimam. Per meil vaikas isi-

vaduoja i vieniumo ir izoliacijos, kuribuvo sukrs narci-sizmas ir egocentrikumas. Jis igyvena naujryio, dalijimo-si, bendrumo jausm. Dar daugiau, jis pajunta gals suadintimeil myldamas pats, daugiau nebepriklausyti nuo meils,

10 r. Sullivano pateiktio vystymosi apraym: The Interpersonal theory ofPsychiatry, W. W. Norton & Co., New York, 1953.


31/98

34

pelnytos u tai, kad esi maas, bejgis, silpnas - kitaip tariant,geras". Infantilika meil grindiama principu: A myliu, nesesu mylimas ". Brandi meil vadovaujasi kitu principu: A esumylimas, nes pats myliu ".Nesubrendusi meil teigia: A my-liu tave, nes tu man esi reikalingas". Brandi meil sako: Tuman esi reikalingas, nes a myliu tave ".

Kartu su gebjimu mylti vystosi ir meils objektas. Pir-maisiais mnesiais ir metais vaikas labiausiai yra prisiris priemotinos. is prisiriimas atsiranda dar prie gimim, kai moti-na ir vaikas vis dar yra viena, nors kartu yra du. Gimimas kai kkeiia, bet ne tiek daug, kaip gali atrodyti. Dabar vaikas gyve-

na nebe motinoje, bet vis dar lieka nuo jos visikai priklauso-mas. Taiau kasdien jis darosi vis savarankikesnis: mokosivaikioti, kalbti, painti pasaul; ryys su motina prarandagyvybin reikm, vis svarbesnis tampa ryis su tvu.

Kad deramai vertintume perjimnuo motinos prie tvo,turime aptarti esminius, kokybinius skirtumus tarp motinos irtvo meils. Apie motinikmeil mes jau kalb jome. Moti-nos meil i prigimties yra beslygika. Motina myli savo nau-

jagimne dl to, kad jis patenkino kokinors ypatingslygar pateisino jos lkesius, o todl, kad tai jos vaikas. (Supran-tama, kalbdamas apie motinos ir tvo meil, a kaip ir MaksasVberis (Max Weber) turiu galvoje idealiuosius tipus" ar Jun-go archetipus, bet tai nereikia, kad kiekviena motina ar tvasmyli btent taip. A aptariu tik tvysts ir motinysts princip.)Beslygika meil yra giliausias ne tik vaik, bet ir kiekvienomogaus trokimas; kita vertus, meil u tam tikrnuopeln",u tai, kad esi vertas", visada kelia abejoni: o kas, jeigu ne-

tiksiu asmeniui, kurio mylimas noriau bti? Tokiu atveju kylabaim, kad meil gali iblsti. Be to, utarnauta" meil palie-ka kartl, kad esi mylimas ne pats savaime ar esi mylimas tiktiek, kiek tikai, o tai gal gale reikia, jog i tikrj esi nemylimas, o tik inaudojamas. Nieko nuostabaus, kad mes visi- vaikai ir suaug - ilgims motinikos meils. Daugelis vaikyra pakankamai laimingi, patirdami motinikmeil (plaiau


32/98

35

tai aptarsime vliau). Patenkinti tpat suaugusij trokimkur kas sunkiau. Idealiu atveju tai ilieka kaip normalios erotinsmeils dalis; be to, tokia meil neretai gyja religines formas, oypa danai - neurotines.

Santykis su tvu visikai kitoks. Motina yra namai, i kurimes visi ijome, ji yra gamta, em, okeanas; tvas neatstosn vien i inatralinam. Jmaai kas tesieja su vaiku

pirmaisiais gyvenimo metais, jo reikm iuo ankstyvuoju laiko-tarpiu negali prilygti motinos reikmei. Vis dlto, nors tvasneatstovauja natraliam pasauliui, jis atstovauja kitiemsmogaus egzistencijos poliams - minties, mogaus padaryt

daikt, statymo ir tvarkos, drausms, kelioniir nuotykipa-sauliui. Tvas moko vaik, nurodo jam kelipasaul.

Pastaroji funkcija glaudiai susijusi su socialiniu ekono-miniu vystymusi. Kai atsirado privati nuosavyb ir ji tapo

paveldima vieno i sn, tvas m iekoti to snaus, kuriamgaltpalikti savo turt. Suprantama, jog tokiu tapdavo, tvoakimis, tinkamiausias pdinis, panaiausias j, taigi labiau-siai jam patinkantis. Tvo meil yra slygika. Jos principas -

A tave myliu, nes tu atliepi mano lkesius, tinkamai atlieki pareigas, esi panaus mane". Slygika tvo meil, kaip irbeslygika motinos, turi privalum ir trkum. Neigiama yratai, kad tvikmeil reikia usitarnauti, kad jgalima prarasti,

jei nevykdysi to, ko i tavs laukiama. Tvikoji meil labiau-siai vertina paklusnum; nepaklusnumas tampa didiausianuodme, ir bausm u j- tvo meils praradimas. Ne maiausvarbi ir teigiama pus. Kadangi i meil yra slygika, vadinasi,a galiu kakdaryti, kad jusitarnauiau, galiu jos siekti; imeil nra man nepavaldi, kaip motinos meil.

Motinos ir tvo santykiai su vaiku atitinka paties vaiko reik-mes. Kdikiui ir fiziologine, ir psichologine prasme reikiamotinos beslygikos meils ir rpesio. Nuo eerimetvai-kas ima siekti tvo meils, jo autoriteto ir vadovavimo. Moti-nos paskirtis yra saugoti jo gyvyb, tvo udavinys - vadovauti,mokyti veikti sunkumus, bdingus tai visuomenei, kurioje


33/98

36

vaikas gim. Idealiu atveju motinos meil nemgina stabdytivaiko augimo, nepabria jo bejgikumo. Motina turttiktigyvenimu, nebti pernelyg dirgli ir neukrsti savo nerimu vai-ko. Ji turtsiekti, kad vaikas pagaliau taptnepriklausomas,atsiskirtnuo jos. Tvo meil turtvadovautis principais beilkesiais; bti rami ir pakanti, o ne grsminga ir autoritarin.Ji turtdiegti auganiam vaikui pasitik jimo savimi jausmir pagaliau leisti jam pasijusti autoritetu paiam sau,nebesiorientuoti tv.

Ateina laikas, ir mogus subrsta: pats tampa savo patiesmotina ir tvu. Paprastai jis gyja ir motinos, ir tvo sin.

Motinos sin sako: Nra tokio blogio, tokio nusikaltimo,kuris galtatimti mano meil, geriausius mano linkjimus tau".Tvo sin sako:, Jei elgiesi blogai, neivengsi atpildo u savonedorus darbus, o svarbiausia - tu privalai keisti savo bd, jeinori man patikti". Subrends mogus tampa laisvas nuo iori-nimotinos ir tvo esybi, bet susikuria jas savyje. PrieingaiFroido super-ego koncepcijai, jis sukuria jas savyje nesusivie-nydamas su motina ir tvu, bet susikurdamas motiniksin,

pagrstsavo paties gebjimu mylti, ir tviksin, pagrstsavu protu ir vertinimu. Tada subrends mogus myli pagalsavo motinik ir tviksin, nors ir atrodo, kad jos vienakitai prietarauja. Jei jis vadovautsi vien tvikja sine, btiaurus ir nemonikas. Jei vadovautsi vien motinik ja, bi-

jotpats vertinti ir taip stabdytsavo ir kitvystymsi.is perjimas nuo motinos prie tvo ir prie galutins jsin-

tezs lemia dvasin sveikatir brand. Neskms iame kelyjeyra visokineuroziprieastis. Nors tai neeina msknygos

problematik, trumpai paaikinsiu.Viena i neurozinio vystymosi prieasigali bti tai, kad

berniukas turi mylini, bet pernelyg slopinaniar valdingmotin, ir silpn, nesidomintjuo tv. iuo atveju, nuo maens

prisiris prie motinos, jis gali toks ir likti bei iaugti priklauso-mu, bejgiu mogumi, kuris gali tik imti, kurreikia ginti, glo-

boti, kuriam trksta tvo savybi: drausms, nepriklausomybs,


34/98

37

gebjimo savarankikai kurti savo gyvenim. Jis gali mgintiiekoti motin" kiekviename - kartais moteryse, kartais vy-ruose, uimaniuose autoriteting bei taking padt. Antravertus, jei motina yra alta, abejinga ir valdinga, vaikas gali

perkelti motinikos globos poreiktvar j pakeiiantasmen- iuo atveju rezultatas bus beveik toks pat kaip ir pirmuoju -arba jis gali tapti vienpusikai orientuotas tv, aklai paklusnusstatymo raidei, tvarkai bei autoritetui, netikintis beslygikameile ir nesugebantis jos priimti. Tokia charakterio raida darlabiau tiktina, jei tvas yra valdingas ir tuo pat metu stipriai

prisiris prie snaus. Visoms ioms neurozms bdinga tai,

kad vienas principas - motinikasis ar tvikasis neisivystarba (o tai yra dar atresns neurozs prieastis) motinos ir tvovaidmenys susikeit vietomis ir iorikai, ir asmens viduje.Tolesnis tyrimas gali parodyti, kad tam tikri neurozs tipai (pvz.,manijos neuroz) vystosi labiau dl vienpuss tvo takos, kitosneurozs (isterija, alkoholizmas, nesugebjimas savs tvirtintiir realistikai velgti gyvenim, depresija) kyla i vienaalikosmotinos takos.

3. Meils objektai

Meil nra pirmiausia ryys su tam tikru mogumi; taisan-tykis, charakterio nuostata, lemianti mogaus rysu visu pa-sauliu, o ne vien su meils objektu". Jei asmuo myli tik vienmogir yra abejingas kitiems, tai ne meil, o simbiozinis ry-ys, arba praplstas egoizmas. Vis dlto daugelis yra sitikin,kad svarbiausia meils objektas, o ne gebjimas mylti. Jie netgi

mano, jog meil vieninteliam mylimajam" ir niekam kitamrodo j jausmo stiprum. Apie i klaid jau kalbjome.

Nesuvokdamas, kad meil yra veikla, sielos galia, mogusmano, jog svarbiausia rasti tinkam objekt, o po to viskaseisis savaime. Tai galima palyginti su mogumi, kurisnordamas tapyti nesimoko io meno, o pareikia iekstinkamo objekto, - kai jatras, tada puikiai tapys. Jei a i tiesmyliu vienmog,


35/98

38

a myliu visus mones, myliu pasaul, myliu gyvenim. Kamnors sakydamas: A tave myliu", turiu bti pasirengs sakyti:A tavyje myliu visus, a per tave myliu vis pasaul, atavyje myliu ir save".

Tai, kad meil yra nuostata, susijusi ne su vienu mogumi,o su visais, nereikia, jog vairs meils tipai nesiskiria, priklau-somai nuo objekto, kuris yra mylimas.

Brolika meil

Fundamentaliausioji meils ris, vis kit meils ripagrindas, yra brolika meil. iuo terminu a vadinu atsako-

myb, rpinimsi, painim, pagarbkiekvienam mogui, norjam padti. Apie imeils rBiblija sako: Mylk savo artimkaip pats save". Brolika meil yra meil visiems monms.ia nra iimi. Isiugds gebjimmylti, a negaliu nem-ylti savo broli. Brolika meil - tai ryio su visais monmis,mogikojo solidarumo, mogikosios vienybs igyvenimas.Ji remiasi nuovoka, kad visi mes esame vienodi. Talento, in-telekto, painimo skirtumai yra nereikmingi, palyginus su

mogikumo esme, bendra visiems monms. Kad pajustume tapatum, btina smelktis nuo iors prie esms. Ben-draudamas su kitu mogumi tik pavirutinikai, a tematau skir-tumus - tik tai, kas mus skiria. O pasieks gelm, galiu suvoktims tapatum, ms brolybs fakt. Toks ryys i centro centr - o ne nuo periferijos prie periferijos - yra centruotasryys". Apie tai graiai pasak Simona Vail (Simone Weil): Tie

patys odiai (pavyzdiui, kai vyras sako monai: A tavemyliu") gali bti banals ar nuostabs, priklausomai nuo to,kaip jie pasakyti. O tai savo ruotu lemia mogaus esybsgelms, i kuri jie plaukia, ir visos valios pastangos ia yra

bejgs knors pakeisti. Per stebuklingsutapim jie pasiekiatpatlygmenkitame moguje. Todl klausytojas gali atskirti,

jei tik apskritai sugeba suvokti, ko verti yra odiai".11

11Simone Weil, Gravity and Grace, G. P. Putnam's Sons, New York, 1952, p. 117.


36/98

39

Brolika meil yra meil tarp lygi. Tiesa, net ir lygs nevisada lygs" - tik ta prasme, kad visi esame mons, visiemsreikia pagalbos. iandien man, rytoj tau. Bet tas pagalbos po-reikis nereikia, kad vienas yra bejgis, o kitas galingas. Bej-gikumas yra laikina bsena; geb jimas atsistoti ir eiti savokojomis - pastovus ir visiems bendras.

Taigi meil bejgiui, meil vargui ir svetimam yra broli-kos meils pradia. Mylti savo kn ir kraujnra laimji-mas. Gyvulys taip pat myli savo jauniklius ir jais rpinasi. Be-

jgis myli savo eiminink, nes jo gyvenimas priklauso nuo jo;vaikas myli savo tvus, nes jam reikia jpagalbos. Meil ima

skleistis tik nesiekiant jokios naudos. Ne veltui Senajame Tes-tamente pagrindinis mogaus meils objektas yra vargas,nepastamasis, nal ir nalaitis, ar netgi tautos prieas, egip-tietis ar edomitas. Ujausdamas bejg, mogus paadina meilsavo broliui; net myldamas save, jis kartu myli t, kuris reika-lingas pagalbos, silpnas, nesaugus. Uuojautoje esama painimoir susitapatinimo. Js pastate svetimojo ird, - sakomaSenajame Testamente, - nes patys buvote svetimais Egipto

emje... todl mylkite nepastamj12

Motinos meil

Mes jau kalb jome apie motinos meils prigimt anks-tesniame skyriuje ir aptarme skirtum tarp motinikos irtvikos meils. Kaip sakiau, motinos meil yra beslygikasvaiko gyvenimo ir jo reikmi tvirtinimas. Taiau prie ioapibdinimo kai k reikt pridurti. Vaiko gyvenimotvirtinimas turi du aspektus: pirmasis - r pinimasis iratsakomyb, kurie yra absoliuiai btini, norint isaugoti vaikogyvyb ir jauginti. Antrasis aspektas siekia toliau nei globa.Tai nuostata, skiepijanti vaikui meil gyvenimui, diegianti jam

jausm: gyventi yra puiku, nuostabu bti mau berniuku ar

12 Tpaiidjireik Hermann CohenReligion der Vernunft aus den Quellen desJudentums, 2nd edition, J.lCaufmann Verlag, Frankfiirt am Main, 1929, p. 168.


37/98

40

mergaite, gera gyventi ioje emje! ie du motinikos meilsaspektai labai glaustai ireikti Biblijos pasakojime apie

pasaulio sukrim. Dievas sukr pasaul, mog. Tai atitin-ka paprastrpinimsi ir bties teigim. Bet Dievas eina toliau.Kit dien, kai gamta ir mogus jau buvo sukurti, Dievas

pasak: Tai yra gerai". Kitas motinikos meiles ingsnis -imokyti vaik jausti: gera gimti. Tai iebia jam meilgyvenimui, ne tik norlikti gyvam. Tpaiidjatskleidiair kiti Biblijos simboliai. Paadtoji em (em visada yramotinos simbolis) aprayta kaip pertekusi pieno ir medaus".Pienas - pirmojo meils aspekto, r pinimosi irtvirtinimo,

simbolis. Medus simbolizuoja gyvenimo saldyb, meil jamir diaugsm dl to, kad gyveni. Daugelis motin gali duotipieno", bet tik nedaugelis turi ir medaus". Kad galtduotimedaus, moteris turi bti ne tik gera motina", bet ir laimin-gas mogus - o tikslpasiekia nedaugelis. Motinos poveikisvaikui labai didelis. Jos meil gyvenimui tokia pat ukreian-ti, kaip ir jos nerimas. Abi nuostatos labai veikia vaikoasmenyb; nesunku atskirti tuos vaikus - ir suaugusius, - kurie

gavo tik pieno", ir tuos, kurie gavo pieno ir medaus".Kitaip negu brolika ar erotin meil, tai yra, meil tarplygimotinos ir vaiko ryys i esms reikia nelygyb: vienamreikia visokeriopos pagalbos, kitas jteikia. Dl savo altruiz-mo ir nesavanaudikumo motinos meil gali bti laikomaaukiausia meils iraika ir veniausiu emociniu ryiu. Visdlto, atrodo, kad tikrasis motinikos meils laimjimas yra ne

jos meil maam kdikiui, bet auganiam vaikui. Daugelismotinmyli savo vaik, kol jis dar maas ir visikai nuo jos

priklausomas. Moterys paprastai nori vaiko, diaugiasi nau- jagimiu ir trokta juo r pintis, nors paios mainais niekonegauna, iskyrus kdikio ypsen ir pasitenkinimo iraikveide. Panau, kad is meils santykis i dalies yra instinktyvusir gyvulipatelms pasireikia lygiai taip pat, kaip moterims.Antra vertus, kad ir kokvaidmenatliktis instinktyvumas,motinos meil lemia ypatingi mogiki psichologiniai veiksniai.


38/98

41

Vienas i j- narcisizmo elementas. Kadangi kdik ji laikosavo paios dalimi, myldama ir rpindamasi juo, moteris galitenkinti savo narcisizm. Kita prieastis - tai valdios ar nuo-savybs poreikis. Bejgis ir visikai priklausantis nuo motinosvalios vaikas natraliai patenkina valdingum ir savinin-kikumlinkusios moters savimeil.

Kad ir kokie dani btie motyvai, tikriausiai jie ne tokiesvarbs ir universals, kaip vadinamasis transcendencijos po-reikis. Tai vienas i pagrindinimogaus poreiki, kylantis isavs suvokimo, i to, kad mogus nra patenkintas kriniovaidmeniu, kad nenori savs laikyti tik loimo kauliuku, imestu

i puodelio. Jis nori jaustis krju, perengusiu pasyvkriniovaidmen. Yra daug bd pasiekti krybin pasitenkinim;natraliausias ir lengviausias - tai motinos rpinimasis ir meilsavo kriniui. Ji perkelia save kdik, i meilprasmina irsureikmina jos gyvenim. (Kadangi vyras negali patenkintisavo transcendencijos poreikio gimdydamas vaikus, jis siekiato kurdamas daiktus ir idjas.)

Bet vaikas turi augti. Jis turi atsiskirti nuo virktels, nuo

motinos krties; ilgainiui jis turi tapti visikai savarankikumogumi. Pati motinikos meils esm yra r pintis vaikoaugimu, ir i to kyla poreikis atskirti vaiknuo savs. ia iry-kja pagrindinis skirtumas tarp motinikos ir erotins meils.Erotin je meil je du mons, buv atskiri, susivienija. Moti-nos meilje du mons, sudar vien, atsiskiria. Motina turi netik toleruoti, bet ir skatinti vaiko savarankikum. Btent iameetape motinos meil tampa ypa sunkiu udaviniu, nes reika-lauja nesavanaudikumo, geb jimo atiduoti visk ir nereika-

lauti nieko, tik linkti laims. ioje pakopoje motinos neretaisuklumpa ir negyvendina motinikos meils paskirties. Nar-cizika, valdinga, savininkika moteris gali bti skmingaimylinti" motina tik tol, kol vaikas maas. iam pradjus nuo

jos tolti, i tiesmylinti motina lieka tik ta, kuri laimingesnduodama, negu imdama, ir yra tvirtai siaknijusi savo paiosegzistencijoje.


39/98

42

Motinos meil auganiam vaikui, meil, kuri nieko netroktasau, i tiesyra sunkiausiai pasiekiama ir labiausiai apgaulingameils forma, turint galvoje, kaip lengva motinai buvo myltimakdik. Taiau btent dl io sunkumo, moteris gali taptii ties mylinti motina jei tik ji gali mylti; jei gali myltisavo vyr, kitus vaikus, svetimus, visus mones. Moteris,negalinti taip mylti, bus nuostabi motina tik tol, kol vaikasmaas, taiau ji ne i t, kurimeil atlaiko ibandym- kuriossiekia vaiko atsiskyrimo ir sugeba jmylti net po to.

Erotin meil

Brolika meil yra meil tarp lygij; motinos meil yrameil bejgiui. ios skirtingos meils rys yra panaios tuo,kad neapsiriboja vienu asmeniu. Jei a myliu vienbrol, myliuir visus kitus; jei myliu savo vaik, myliu visus savo vaikus;maa to, a myliu visus vaikus - visus, kuriems reikia mano

pagalbos. Prieinga ioms dviems meilms yra erotin meil;jisiekia visiko susiliejimo su kitu asmeniu. I prigimties ji yraiskirianti ir neuniversali; be to, tai turbt pati apgaulingiausia

meils ris.Pirmiausij danai painiojama su staigiu simyljimu",kai akimoju grina visi barjerai, egzistav tarp iki tol svetimmoni. Taiau, kaip jau minta, is staigus intymumo igyve-nimas yra trumpalaikis. Intymiai painus svetimmog, ne-

belieka barjer, kuriuos reiktveikti, nebemanoma pasiektistaigaus suart jimo. Mylimas" asmuo taip pat gerai inomas,kaip ir a pats. O, tiksliau, taip pat maai inomas. Jei btsiekiama geriau painti kit mog, jei bt suvoktas kitomogaus asmenybs neaprpiamumas, jis niekada netaptne-domus ir barjerveikimo stebuklas btmanomas kasdien.Bet daugeliui ir jpai, ir kitasmenyb yra greitai perpran-tama bei isemiama. Jiems intymumas pasiekiamas tiesiogiai

per seksualin kontakt. Kadangi kito asmens atskirtum jiesupranta pirmiausia kaip fizinatskirtum, tai fizinis susilieji-mas jiems reikia atskirtumo veikim.


40/98

43

Atskirtumui veikti yra dar keletas bd. Pasakojimai apieasmeningyvenim, viltis ir rpesius, vaikikumo demonstravi-mas, bendro susidomjimo vis-a-vis pasauliu rodymas - visatai naudojama atskirtumui veikti. Intymumo pasireikimaislaikomi net pykio, neapykantos ar nesivaldymo protrkiai, irtai paaikina ikreiptpotrauk tarp sutuoktini, kurie, atrodo,suart ja tik lovoje arba duodami valiabipusei neapykantai ir

pykiui. Taiau toks artumas ilgainiui vis labiau silpsta. Ir tai jau siekiama meils kitam asmeniui, naujam nepastamajam.Vlgi svetimas virsta artimu", vl svaigstama nuo simylji-mo, kuris ilgainiui ima blsti ir baigiasi naujos pergals, naujos

meils trokimu. Visklydi iliuzija, kad nauja meil bus i es-ms kitokia. ias iliuzijas labai stiprina apgaulingumas seksua-linio geismo pobdis.

Seksualinis potraukis siekia susijungimo. Tai anaiptol nravien tik fizinis apetitas, skausmingos tampos paalinimas. Sek-sualingeismgali paadinti vienatvs nerimas, noras valdytiar bti valdomam, tutyb, noras eisti ar net sunaikinti imeils".

Atrodo, kad seksualin potrauk gali lengvai suadinti irstimuliuoti bet kokia stipri emocija, ir meil tik viena i j.Kadangi seksualingeismdaugelis sieja su meile, pajut vie-nas kitam fizinpotrauk, jie klaidingai palaiko tai meile. Meilgali paadinti geismsuartti lytikai; iuo atveju fizinis ryysnepasiymi egoizmu, noru valdyti ar bti valdomam, o yra kupi-nas velnumo. Jei lytinis potraukis nra kv ptas meils, jeierotin meil kartu nra ir brolika meil, tai tegali bti trumpa-laikis orgazminis ryys. Lytinis suartjimas akimirksniui suku-

ria vienybs iliuzij, taiau be meils i vienyb" palieka sveti-mus mones tokius pat svetimus, kaip ir anksiau. Kartais taiveria juos susigsti ar net neapksti vienas kito, nes, kai iliu-zijos isisklaido, jie dar labiau pajunta savo svetimum. vel-numas jokiu bdu nra seksualinio instinkto sublimacija, kaipman Froidas; tai tiesiogin brolikos meils pasekm, pa-sireikianti ir fizine, ir nefizine meile.


41/98

44

Erotin meil, lyginant su brolika ir motinika, pasiymipolinkiu iskirti. erotinis meils bruoaptarsime plaiau.Danai specifine erotins meils ypatybe klaidingai laikomasegoistikas prisiriimas. Neretai galima pastebti du mones,mylinius" tik vienas kit, ir nieko daugiau. I tikrjjmeilyra egoizmas a deux: du mons tapatina save vienas su kitu,

jau kartu sprendia vieniumo problem. Jie jauiasi veik vie-nium, bet kadangi lieka atskirti nuo likusios monijos, liekaatskirti ir nuo vienas kito bei susvetimj sau; j bendrumo

jausmas tra iliuzija. Erotin meil iskiria vienmog, betmyli jame vismonij, visa, kas gyva. Ji iskiria tik ta prasme,

kad galima atsiduoti visikai ir visa esybe tik vienam asmeniui.Erotin meil atmeta meil kitiems tik lytinio susijungimo,visuminio ir pilnavertiko sipareigojimo atvilgiu, bet ne gilios

brolikos meils prasme.Erotin meil, jei tai yra meil, turi vienslyg: mylti i

savo bties esms irkitasmensijausti iki jo (ar jos) btiesesms. O i esms visi mons vienodi. Visi yra Vieno dalis;visi yra Viena. Jei viskas yra taip, neturtbti skirtumo, ktu

myli. Meil i esms turtbti valios aktas, sprendimas skirtivissavo gyvenimvienam mogui. Tai logikas daugelio tradi-cini vedyb patvarumo pagrindas - partneriai nesirinkdavovienas kito, bet bdavo parinkti ir vis dlto tikdavosi abipussmeils.

iuolaikinje Vakarkultroje i idja atrodo nemanoma.Meile laikoma tai, kas kyla i spontanikos, emocins reakci-

jos, i staigaus nesuvaldomjausmantpldio. iuo poiriumatomi tik dviejmeils apimtindividypatumai - o ne tai,

kad visi vyrai yra Adomo dalis, visos moterys - Ievos dalis.Nepastebimas svarbus erotins meils veiksnys - valia. Meilnra vien stiprus jausmas; tai pasiryimas, apsisprendimas,

paadas. Jei meil bttik jausmas, nebtpagrindo pasiadti- mylsiu aminai. Jausmas ateina, bet gali ir praeiti. Kaip agaliu tiktis, kad tai truks aminai, jei mano veiksmnelemianuostata, apsisprendimas.


42/98

45

Taip mstydami, galime prieiti prie ivados, kad meil yraiskirtinai valios ir sipareigojimo aktas, todl i esms nraskirtumo, kas tie du mons. Ar vedybos yra sutartos kit, artai asmeninis pasirinkimas, -jei jau nusprsta vesti, valios nuo-stata turtutikrinti meils tstinum. Toks poiris, atrodo,nesiskaito su mogaus prigimties ir erotins meils paradoksa-lumu. Mes visi esame Viena, taiau kartu kiekvienas i msyra vienintelis, nepakartojamas. Tas pats paradoksas ilieka irms tarpusavio santykiuose. Kadangi visi esame viena, gali-me visus mylti ta paia brolika meile. Bet kadangi visi esameskirtingi, erotin meil reikalauja ypating, labai individuali-

zuotelement, kurie egzistuoja tik tarp tam tikrmoni, betne tarp vis.

Taigi teisingi abu poiriai: kad erotin meil yra individu-alus, unikalus potraukis tarp dviejasmenir kad erotin meilyra ne kas kita, kaip valios aktas. O tiksliau - neteisingas neivienas, nei kitas. Taigi mintis, kad neskmingas ryys galilengvai iirti, yra tokia pat klaidinga kaip ir ta, kad ryys neturtiirti jokiomis aplinkybmis.

Meil sau13

Nors niekas neprietarauja, kai meils samprata taikomavairiems objektams, daugelis yra sitikin, kad mylti kitus -doryb, o mylti save - nuodm. Manoma, jog tiek, kiek amyliu save, nemyliu kit; taigi meil sau prilyginama savanau-dikumui. Vakaruose is poiris turi senas tradicijas. Kalvinas

13 Paulas Tillichas savo Sveikosios visuomens4' apvalgoje Pastorikojipsichologija" 1955 rugsjo mn. pasil atsisakyti dviprasmiko termino meil sau"ir vietoj jo naudoti natralusis savs tvirtinimas" ar paradoksalusis savs vertinimas".Kad ir kaip vertiniau iuos pasilymus, vis dlto negaliu su jais sutikti. Terminasmeil sau" aikiau atskleidia paradoksalius meils sau elementus. Taip pabriama,kad meil yra vienoda nuostata visobjekt, taigi ir savs paties, atvilgiu. Be to,nereikia pamirti, kad terminas meil sau" ta prasme, kuria mes vartojame, turi istorij.Biblija kalba apie meil sau, kai reikalauja mylti savo artimkaipsave pat labai

panaia prasme apie meil sau kalba ir Meisteris Eckhartas.


43/98

46

kalba apie meil sau kaip apie piktaizd"14. Froidas ko-mentuoja meil sau psichiatrijos terminais, bet vertina j taip

pat kaip Kalvinas. Jam meil sau yra tas pats, kas narcisizmas,libido nukreipimas save. Narcisizmas yra ankstyviausiamogaus vystymosi stadija ir, jei asmuo vliau grta prienarcisizmo, jis nesugeba mylti, o kratutiniu atveju iprotja.Froidas man, kad meil yra libido pasireikimas, ir kai libidonukreiptas kitus - tai meil, o kai save - meil sau. Tuo

paiu tai reik, kad meil kitiems ir meil sau yra prieingidalykai: kuo daugiau vieno, tuo maiau kito. Jei meil sau yra

blogis, tai nesavanaudikumas yra gris.

Kyla klausimai: ar psichologiniai stebjimai patvirtina, kadtarp meils sau ir meils kitiems esama esminio skirtumo? Armeil sau yra tas pats savanaudikumo fenomenas, ar tai priey-

bs? Be to, ar iuolaikinio mogaus savanaudikumas i tiesyra rpestis dl savo paties individualybs su visomis intelek-tualinmis, emocinmis ir jausminmis potencijomis? Ar, jis"nra taps tik priedliu prie savo socialinio-ekonominio vaid-mens?Ar jo savanaudikumas tapatus meilei sau, o gal j kaip

tik ir sukelia jos trkumas?Prie praddami aikintis psichologinius savanaudikumoir meils sau ypatumus, turtume irykinti poirio, kad meilkitiems ir meil sau yra vienas kitam prietaraujantys dalykai,nelogikum. Jei mylti savo artimkaip mogyra doryb,tai turtbti doryb (o ne yda) ir meil sau - juk a taip patesu mogus. Nra tokios mogaus sampratos, kuri neapimtirmans paties. Tokiiimtturinti doktrina prietarautpati sau.Biblijos imintis: Mylk savo artim kaip pat save" teigia,

kad pagarba savo asmenybs unikalumui, meil sau ir savspainimas neatsiejami nuo pagarbos bei meils kitam indivi-dui. Meil sau yra neatskiriamai susijusi su meile bet kuriaikitai btybei.

14 John Calvin,Institutes of the Christian Religion, translated by J.AIbau, PrestbyterianBoard of Christian Education, Philadelphia, 1928, Chap. 7, par. 4. p. 622.


44/98

47

Ir tai pri jome prie pagrindinipsichologini prielaid,vedani msargumentus bei ivadas. Pagrindins prielai-dos yra ios: ne tik kiti, bet ir mes patys esame msjausmirnuostatobjektai"; santykiai su kitais ir su savimi anaiptol ne

prietarauja vienas kitam, o yra i esms susij. Aptariamosproblemos atvilgiu tai reikia: meil kiliems ir meil sau nraalternatyvos. Prieingai, meil sau bdinga visiems, kurie gebamylti kitus. Meil i esms yra nedaloma, nes negalima pada-lyti ryio tarp savasties ir objekt". Tikroji meil yra produk-tyvumo iraika, apimanti rpinimsi, pagarb, atsakomyb,

painim. Tai ne kieno nors sukeltas susijaudinimas", o i

geb jimo mylti kylanios aktyvios pastangos, kad mylimasasmuo augtir btlaimingas.

Meil kam nors - tai meils galios gyvendinimas ir sutel-kimas. Beslygikas teigimas, slypintis meil je, nukreipiamasmylimmog, kaip esminimogikgaliknijimas. Meilvienam mogui reikia meil mogui apskritai. Darbo

pasidalijimas", pasak Viljamo Deimso (VVilliam James), kaimylime savo eim, bet esame bejausmiai svetimiems", rodo

nesugebjimmylti. Meil mogui - tai ne abstrakcija, kaipdanai manoma, einanti po meils konkreiam mogui, bet josprielaida, nors jos mokoms myldami konkretindivid.

Vadinasi, a, kaip ir bet kuris kitas mogus, galiu bti savopaties meils objektas. Savo paties gyvenimo, laims, augimo,laisvs tvirtinimas yra pagrstas gebjimu mylti, t. y. rpini-musi, pagarba, atsakomybe ir painimu. Jei individas sugebamylti produktyviai, jis myli ir save; jei jis gali mylti tikkitus,

jis i viso nesugeba mylti.Jeigu meil sau ir meil kitiems i esms yra susijusios,

kaip galtume paaikinti savanaudikum, akivaizdiai elimi-nuojant bet kok nuoird rpinimsi kitais? Savanaudismogus domisi tik savimi, nori visko tik sau, nejauia jokiomalonumo duodamas-tik imdamas. Toks mogus iri pasaulvien tikdamasis i jo knors gauti; jis nesidomi kitporei-kiais, stokoja pagarbos jorumui ir asmenybs vientisumui.


45/98

48

Jis nemato nieko, iskyrus save; viskvertina tik pagal naudsau; i esms jis nepajgus mylti. Ar tai nerodo, kadrpinimasis kitais ir rpinimasis savimi yra prieybs? Taip ir

bt, jei savanaudikumas ir meil sau bttas pats. Taiau taineteisinga prielaida, vedanti begales klaiding ivad.Savanaudikumas ir meil sau ne tik netapat s, bet netgiprieingi dalykai. Savanaudis mogus myli save ne per daug, oper maai; ties sakant, jis neapkenia savs. Jo nepasitenki-nimas ir nesir pinimas savimi - tik viena jo produktyvumotrkumo iraika -jsekina ir slopina. Jis neivengiamai jauiasinelaimingas ir nerimastingai taikosi nutverti i gyvenimo tuos

malonumus, kuripats sau neleidia pasiekti. Nors atrodo, kad jis pernelyg r pinasi savimi, i tikrj jis tik neskmingaimgina pasl pti ar kompensuoti nesugebjim pasirpintitikr ja savastimi. Froidas laik savanaud asmen narcistiniu,kadangi jis nukreipia savo meil nuo kitsave. Savanaudiaimons i tiesti nesugeba mylti kit , bet jie nesugeba myltiir savs.

Savanaudikumas bus aikesnis, palyginus j su pernelyg

rpestingos motinos globa. Nors ji mano, kad myli savo vaik,i tikrj pasmon je gniauia jam prieikum. Ji tpiojaaplink vaikne todl, kad be galo myli, o dl to, kad nori paslptinesugebjimjmylti i tikrj.

i teorija apie savanaudikumo prigimtsukurta, remiantisneurotinio nesavanaudikumo" psichoanalitiniais stebjimais.Pastebta, kad daugelis paprastai kenia ne dl io simptomo,o dl kit, su juo susijusi- depresijos, nuovargio, negaljimodirbti, neskmimeils santykiuose ir panaiai. Nesavanaudi-

kumas ne tik kad nesuvokiamas kaip simptomas", danai tailaikoma visk atperkania charakterio savybe, kuria tokiemons link puikuotis. Nesavanaudis" mogus nieko nenorisau, ,jis gyvena tik dl kit" ir didiuojasi, kad nelaiko savsreikmingu. Jis sutrinka suvoks, kad, nors ir nesavanaudis,yra nelaimingas, ir jo santykiai su artimaisiais neteikiadiaugsmo. Tyrimai parod, kad jo nesavanaudikumas niekuonesiskiria nuo kitsimptom, kad yra tik vienas i j, danai


46/98

49

net vienas i svarbiausi, kad jo galios mylti ir diaugtis yra paralyiuotos, kad jis kupinas prieikumo gyvenimui, todlu nesavanaudikumo fasado slypi subtilus, bet ne maesnisegocentrizmas. is asmuo gali bti igydytas tik tuo atveju, jei

jo nesavanaudikumas bus vertintas kaip neurozs poymis;tada bus galima atitaisyti i jo kylantneproduktyvumir isprstivisas kitas problemas.

Nesavanaudikumo" prigimtis atsiskleidia poveikiu ki-tiems, o mskultroje tai daniausiai yra nesavanaudikos"motinos taka vaikui. Ji tikisi, kad jos nesavanaudikumas padsvaikui patirti, kreikia bti mylimam, ir imokys mylti. Taiau

nesavanaudikumo poveikis, visikai neatitinka jos lkesi.Tokimotinvaikai nepanas mones, kurie laimingi, nessitikin, kad yra mylimi; jie nerams, sitemp, bijo motinosnepritarimo ir steigiasi gyventi taip, kad patenkintjos lkesius.Paprastai juos veikia uslptas motinos prieikumas gyveni-mui, kur jie labiau jauia, negu smoningai suvokia, ir paga-liau patys tuo persiima. Nesavanauds" motinos poveikisnedaug kuo skiriasi nuo savanauds; jis net pavojingesnis, nes

motinos nesavanaudikumas" neleidia vaikui jai prieintis.Jis jauia pareignenuvilti jos. Prisidengus dorybingumo kauke, jie yra mokomi nemgti gyvenimo. Kas steb jo tikrai savemylinios motinos poveik, galjo sitikinti, jog btent tokiosmotinos meil labiausiai padeda vaikui suvokti, kas yra meil,diaugsmas ir laim.

ias mintis apie meil sau geriausiai apibdina MeisterioEckharto odiai: Jei js mylite save, mylite ir visus kitus,kaip patys save. Jei mylite kitasmenmaiau negu save, jums

nepavyks i tikrjmylti savs; bet jeigu mylite visus vieno-dai, skaitant ir save, js mylsite juos tarsi vienasmenir tasasmuo kartu yra ir Dievas, ir mogus. Taigi didis ir teisingasyra tas, kas myldamas save, vienodai myli ir visus kitus".15

15Meister Eckhart, translated by R. B. Blakney, Harper & Brothers, New York, 1941,

p. 204.


47/98

50

Meil Dievui

Kaip minta, meils ilgesys kyla i vieniumo bei trokimo

jveikti per ryio igyvenim. Psichologikai niekuo nesiski-ria ir religin meils forma, vadinama meile Dievui. Jtaip patsukelia poreikis veikti vienatv ir umegzti ry.

I tiesmeil Dievui gali bti tokia pat vairialyp, kaip irmeil mogui, tik skirtumai danai yra tie patys.

Visose teistinse religijose - politeistinse ar monoteistinse- Dievas yra aukiausia vertyb, geidiausias gris. Taigi iskir-tin Dievo reikm priklauso nuo to, ko mogus labiausiai

geidia. Todl norint suvokti Dievo samprat, reikia sigilinti Dievgarbinanio mogaus charakterio struktr.monigimins vystymsi, kiek mes jpastame, galima

apibdinti kaip mogaus atsiradim i gamtos, i motinos, ikraujo ir ems ryi. monijos istorijos pradioje, nors ir

prarads vienyb su gamta, mogus vis dar laiksi ipirminiryi. Jis jautsi saugus grdamas atgal, atgaudamas iuos ry-ius. Jis vis dar tapatinosi su gyvuliir medipasauliu ir steng-si atrasti ry, likdamas vienas gamtoje. Apie isivystymo

etapliudija daugelis primityvijreligij. Gyvulys paveria-mas totemu; mons dvi gyvulio kaukes ikilmingiausiosereliginse apeigose, kare, garbina gyvulkaip Diev. Vlesnseraidos pakopose, kai mogaus gebjimai isivyst iki amatirmenlygio, kai neliko priklausomybs nuo gamtos maloni-randam vaisi ir sumediojam gyvuli, -jis pavert dievusavo paties rankkrin. iuo laikotarpiu garbinami stabai imolio, sidabro ar aukso. mogus projektuoja savo jgas ir ge-

bjimus daiktus, kuriuos pats daro, ir tarsi atsiribojs nuo savsgarbina savo aunum bei tai, kas jam priklauso. Dar vliaumogus suteikia savo dievams mogik btybi pavidal.Atrodo, jog tai galjo atsitikti tik tada, kai jis dar geriau suvoksave, kai suprato, kad mogus yra reikmingiausias ir sudtin-giausias dalykas" pasaulyje. ioje antropomorfin je dievgarbinimo fazje rykja dvi raidos kryptys. Viena orientuojasi


48/98

51

moterikar vyrikdievprigimt, kita - paties mogausbrandos lyg, lemiantir jo dievprigimt, ir meils jiems pobd.

Pirmiausia aptarkime religijos raidnuo matriarchato prie patriarchato. Po didij ir drsi Bachofeno ir MorganoatradimXIX a. viduryje,

Documents

Fromm - Meiles Menas