Etikos Problema Korupcija

ETIKOS PROBLEMOS (3)

KORUPCIJA

Dovana

Mažesni etikos pažeidimai, panašūs į korupciją: dovana ir kyšis.

Skirtumas: Dovanos vertė ar dydis yra mažesnis nei kyšis. Dovanos gali būti įvairios: vaišės (kava ar pietūs), gėlės, suvenyrai, paslaugos, pramogos, kelionės.

DOVANA yra padėkos reiškimas materialine forma už atliktas paslaugas, veiksmus ar sprendimus, kurie įeina į tiesiogines tarnautojo pareigas.

Atlygis už atliktą darbą ar korupcijos pradžia?

2023 metų balandžio mėnesio 21 diena

2

Dovana

Atsidėkoti yra natūralu;Kai kurios dovanos (vaišinimas kava, pietumis

ir kt.) padeda bendrauti su visuomene, nes taip gaunama informacijos.

Dovanos atsisakymas kartais būtų suprastas kaip nenoras bendradarbiauti su eiliniais piliečiais.

viena iš atsidėkojimo formų - vaišinimas kava - yra toks įprastas, kad pastangos su tuo kovoti kai kam atrodo kaip nereikalingas laiko ir išteklių švaistymas.


3

Prieštaraujantys dovanų davimui ir priėmimui teigia, kad net ir mažiausia pastoviai duodama dovana sukuria įsipareigojimo jausmą (galimas nukrypimas,

šališkumas, iškilus reikalui ir kt.). Pradėjus toleruoti dovanas galima lengviau

nuslysti korupcijos keliu [Kleinig, 1996, 171-173].

Dar Platonas "Įstatymuose" teigė, kad tarnaujantys tautai neturi imti jokių dovanų; nepaklusniems jis siūlė mirties bausmę.


4

„Slidžios nuokalnės" argumentas: pats dovanų priėmimas yra korumpuojantis. Dovanų priėmimas aiškinamas dviem būdais: loginiu ir psichologiniu.Logiškai mąstant, žengus pirmą žingsnį, po to nusitęs virtinė kitų. Siekiant moraliai atsiriboti nuo korupcijos, geriau nežengti pirmo, net menkiausio, žingsnio, t.y. nepriimti dovanos. Skirtumas tarp vaišinimosi kava ir pagalbos platinant narkotikus tėra santykinis, todėl vaišinimasis kava turėtų būti draudžiamas.


5

Psichologinis aiškinimas remiasi polinkio argumentu. Tai, kas iš pradžių asmeniui gali atrodyti nepriimtina (maža dovana atsidėkojant ir kt.), vėliau gali pasikeisti: veikiant tam tikru būdu, polinkis toleruoti iki tolei buvusias nepriimtinas atsidėkojimo formas palaipsniui auga (kyšis ir kt.).

Veiksmas esant nuokalnės viršuje (maža dovana) ir apačioje (paperkamumas), moraliai nėra tapatus. Kavos puodelis gali vesti prie kitų nepriimtinų dalykų.


6

Kiekvienoje visuomenėje ir profesijoje galioja tam tikros taisyklės ar tradicijos, kurios kartais gali būti painiojamos su etikos problemomis:

gėlių įteikimas mokytojams rugsėjo pirmosios, Mokytojų dienos ar mokslo metų;

norint padėkoti ir parodyti pagarbą už sugrąžintą sveikatą gydytojui ir medicinos personalui dovanojamos gėlės;

diplomatiniame gyvenime keitimasis suvenyrais ar mažomis dovanomis.


7

Siekiant išvengti bet kokių galimų nesusi pratimų, tarnautojams patartina pastudijuoti atskirus etikos įstatymus ir žinoti etiketą.

LR viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pakeitimo įstatymas reglamentuoja leistinas priimti dovanas.


8

Kyšis

Bandymas papirkti autoritetą atlikti jam pagal tarnybines pareigas netinkamą veiklą arba neatlikti teisėtai priklausančios veiklos vadinamas KYŠININKA VIMU AR PAPIRKINĖJIMU.

Kyšis, papirkinėjimas, korupcija yra artimai susiję. Vienu atveju tai papirkti bandantis asmuo, kitu - pats veiksmas ir pagaliau bandomas papirkti tarnautojas.Papirkti bandantis pilietis pažeidžia etikos normas, duodamas kyšį. Priimančio kyšį asmens veikla norint pasipelnyti duoda pagrindą kalbėti apie korupciją.

Skirtingai nei dovanų atveju, už kyšio davimą ar priėmimą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė.


9

Individuali korupcija

Korupcija (lot. corruptio - gadinimas; papirkimas) yra senas socialinis fenomenas.

Dabartiniame pasaulyje beveik kasdien sužinoma apie administracinę/biurokratinę (įsitraukę tiek valstybinio, visuomeninio, tiek privataus sektoriaus tarnautojai) ar politinę (įvairių lygių politikai) korupciją.


10

Yra dvi skirtingos korupciją tiriančios pozicijos:• tradicinė, teigianti, kad naudojamasis turima valdžia ir pasitikėjimu yra amoralus;• revizionistinė tradicija, korupcijoje įžiūrinti nukrypimą nuo įprastų ir priimtinų elgesio normų.

Pirmieji korupciją vertina kaip atsitiktinį reiškinį ir su juo siūlė kovoti, priimant atitinkamus įstatymus. Revizionistams korupcijos priežastis atrodė esantis ekonominės ir politinės sistemos netobulumas.


11

Egzistuoja daugybė įvairiausių korupcijos aiškinimų:

veiksmas ar jų grupė, pažeidžiantys visuomenės interesus';

elgesys, nukrypstantis nuo pareigų visuomenei vykdymo;

individų ar grupių naudojama priemonė biurokratijos veiksmams paveikti, siekiant kuo racionalesnio jų elgesio;

elgesys, pažeidžiantis formalius teisinius standartus;

visuomenei priimtinų moralinių principų pažeidimas.


12

Veiksmai, atlikti naudojantis turima valdžia, kuriais pažeidžiamos teisės normos, visuomenės interesai bei priimtos moralės normos ir kuriais siekiama asmeninės ar grupinės naudos, vadinami KORUPCIJA.


13

Kaip atsirado korupcija?

Istorinis kultūrinis korupcijos aiškinimas. Akcentuojami du dalykai: urbanizacija ir politinis stilius. Miesto aplinka sumažina šeimos ir religijos socialinę kontrolę. Istorinės perspektyvos požiūriu urbanizacija atveria duris korupcijai. Kultūros požiūriu egzistuoja tam tikras politinis stilius, mažai vertinantis sąžiningumą, efektyvumą, 0 labiau - asmeninę ištikimybę, asmeninę naudą.


14

Korupcijos aiškinimas ekonomikos požiūriu. Politinei korupcijai įveikti vien tik konkuruojančių rinkimų nepakanka, čia reikia rinkėjų išsilavinimo ir išprusimo.

Informuoti ir susirūpinę politiniu procesu rinkėjai per rinkimus balsuodami už atskiras partijas ar kandidatus, leis konkurencijai eliminuoti korupciją.


15

Struktūrinis korupcijos aiškinimas. Kuo politinė sistema labiau suskaidyta, tuo tarnautojai mažiau matomi, tokioje sistemoje sumažėja korumpuotų veiksmų išsiaiškinimo galimybė.

Norint sumažinti korupciją, pasisakoma už didesnę valdžios centralizaciją (kad veikla būtų labiau matoma), dažnesnį audito pasitelkimą (didesnė kontrolė), viešą rinkiminių kampanijų rėmėjų išvardijimą, tiesioginės demokratijos formų naudojimą (referendumai ir kt.).


16

Biurokratinis korupcijos paaiškinimas. Korupcijos egzistavimas sietinas su visuomenine tarnyba, suteikiančia galimybę praturtėti, ko neturi eiliniai piliečiai.

Daugelis biurokratiją vertina kaip kliūtį vykdant pokyčius, todėl korupcija teigiamai vertinama kaip galinti motyvuoti biurokratiją veikti, paremiant visuomenės gerovę.


17

Korupciją sąlygojantys veiksniai

urbanizacija ir piliečių išsilavinimas,rinkėjų aktyvumas ir partinė konkurencija,politinės sistemos pobūdis,biurokratijos dydis ir potencialus

papirkinėjimas.

Vienas iš realiausių būdų sumažinti korupciją yra asmeninės atsakomybės nustatymas, dažnesnis auditas, kontrolė.


18

Korupcija labiau klesti ten, kur valdžios įtaka visuomenei yra neadekvati,dominuoja biurokratija, silpnas nacijos bendrumo jausmas (aukščiausia vertybė yra giminystės ryšiai), akivaizdus atotrūkis tarp valdžios ir piliečių.


19

Gvildenant korupcijos temą, ryškiau akcentuojamas veiksmas, tuo tarpu svarbesnė yra motyvacijos problema. Asmens, įsitraukiančio į korupciją, motyvai nukrypsta nuo priimtinų visuomenės normų ir pasireiškia deviantiniu elgesiu.

Korupcija visų pirma yra etinė, po to tik teisinė ir administracinė problema, nes tokia tampa dėl deviantinio elgesio.

Sociologinė sąvoka, pabrėžianti, kad atskiros visuomenės grupės turi priimtinas elgesio normas, ir bet koks nukrypimas nuo tų normų įvardijamas kaip deviantinis, arba nukrypstantis, elgesys.


20

Etikos problemų tyrinėtojas A. Heidenheimer kalba apie korupcijos skalę, išskirdamas juodąją, baltąją ir pilkąją korupciją. Juodoji korupcija - tai veiksmai, kuriuos smerkia ir visuomenė, ir tarnautojai, reikalaudami už juos bausmės.Baltoji korupcija - tai veiksmai, kuriuos ir visuomenė, ir tarnautojai vertina neigiamai, bet ne taip griežtai kaip pirmuoju atveju. Pilkosios korupcijos atveju tik viena iš minėtų pusių veiksmus vertina neigiamai.


21

Sisteminė korupcija

Kai bloga darymas tampa norma, elgesys, vertas visuomenės pasitikėjimo, tampa išimtimi, 0 ne taisykle; kai korupcija tampa reguliaria ir institucionalizuota, galima kalbėti apie sisteminę korupciją.

Sisteminė korupcija būdinga visuomenėms, kur lojalumas organizacijai vertinamas labiau už visuomenės interesą, kur nebelieka visuomenės pasitikėjimo.


22

Sisteminės korupcijos bruožai

Organizacijos pripažįsta etikos kodeksą, bet jis dažnai pažeidinėjamas.

Nusistovėjusi vidaus praktika skatina, kursto ir slepia etikos kodekso pažeidimus.

Nepažeidžiantys etikos kodekso baudžiami: jais nepasitikima nei organizacijoje, nei už jos ribų.

Pažeidėjai baudžiami simboliškai arba net apdovanojami. Kaltintojai persekiojami, su jais šiurkščiai elgiamasi.

Įbauginti ir terorizuojami asmenys nekelia problemų į viešumą.


23

Sisteminės korupcijos bruožai

Drąsiems problemų kėlėjams gresia organizacijos kerštas.

Etikos pažeidimai tampa įprasta praktika. Nustebimas ir pretenzijos dėl tokio elgesio vertinami kaip nepagrįsta diskriminacija.

Vidinė praktika pateisinama, ir be didelio išorinio spaudimo ji nekeičiama.

Formaliai apkaltinus korupcija ir esant dideliam išorės spaudimui, iš darbo atleidžiamas pažeidėjas, bet tai traktuojama kaip pavienis atvejis.


24

Išskiriami tokie korupcijos neigiamos įtakos visuomenei aspektai:

Įamžina uždarą politiką, užkerta kelią pokyčiams tiek politinėse institucijose, tiek bendrai politiniame gyvenime.

Ji dažnai sąlygoja smurtą.Didina socialinį, ekonominį susiskaldymą,

prisideda prie įtampos kūrimo visuomenėje, trukdo visuomenei susitelkti.

Blokuoja administracinę reformą, atsiranda delsimų.


25

Atitraukia visuomenės išteklius ir taip prisideda prie pavienių asmenų praturtėjimo, didesnio visuomenės skurdinimo.

Devalvuoja tradicines vertybes, demoralizuoja visuomenę.

Pasekmės neapsiriboja tik specifiniu atveju: pažeidžiamas visuomenės tikėjimas, pasitikėjimas ir bendradarbiavimas.

Ji būdinga visoms visuomenėms.


26

Lietuvos Respublikos antikorupcinio pobūdžio įstatymus galima suskirstyti į dvi grupes: įstatymai ir teisės aktai, kurių paskirtis - korupcijos priežasčių ir sąlygų šalinimas, korupcijos faktų atskleidimas ir prevencija:LR baudžiamasis kodeksas (1961 m., 2000 m. redakcijos); LR gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymas (1996m.); LR viešųjų pirkimų įstatymas (1996,1999, 2002 m. redakcijos);LR viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas (1997, 2000 m.);LR pinigų plovimo prevencijos įstatymas (1997, 2002m.) ;LR korupcijos prevencijos įstatymas (2002 m.) ir kt.


27

teisės aktai, kuriuose tiesiogiai neminima korupcija, bet netiesiogiai daromas poveikis atskiriems korupcijos faktoriams eliminuoti ar sumažinti (įvairių valstybės prievartos priemonių taikymas, viešųjų paslaugų teikimas, licenzijų, patentų išdavimas ir kt.).


28

Situacija:

Po įvykdytos vagystės buto šeimininkai kreipėsi į policiją,

smulkiai aprašė pavogtus daiktus. Policijos pareigūnams

gana operatyviai pavyko surasti iš apiplėšto buto išneštus

daiktus (aparatūra, kompiuterinę įrangą ir kt.), juos

grąžinti šeimininkams. Šie, norėdami atsidėkoti, pasiūlė

policininkams padovanoti susigrąžintą aparatūrą arba jų

vertę pinigais.


29

Situacija:

Jauna bevaikė šeima norėjo iš vaikų globos namų įsidukrinti mažą

mergaitę. Pirmą kartą ten lankantis, jiems patiko viena mažylė, ir jie

kurį laiką bendravo su ja. Pagal nustatytas įvaikinimo procedūras turėjo

praeiti tam tikras laikas iki naujieji tėveliai galutinai apsispręs; pagaliau

reikėjo laiko ir dokumentams įforminti. Nekantraudami jaunieji tėveliai

įteikė direktorei solidžią dovaną, taip tikėdamiesi visas procedūras

paspartinti. Dovana buvo priimta, visi formalumai buvo sutvarkyti

truputį greičiau nei įprasta.


30

Išskiriami problemos analizės žingsniai1. Apžvelgti faktus.2. Identifikuoti susidarančias jėgas, jų atsakomybę.3. Nustatyti susidarančių jėgų motyvus ir tikslus.4. Išsiaiškinti problemos atsiradimo priežastis.5. Apibrėžti esamą problemą.


31

1. Faktų nėra gausu, bet jie byloja apie....

2. Galima išskirti dvi susidarančių jėgų grupes: tiesiogiai įtraukti asmenys ir netiesiogiai dalyvaujančios jėgos, kurioms atstovauja tiesiogiai veikiantys asmenys. Susidurančios jėgos dvi: ..... . A.P. turi ginti visuomenės interesus, K.T. pareiga - ..... .

3. Kiekvienas jų turi savo motyvus ir tikslus, pvz. nori gerai praleisti atostogas, mėgsta gyventi draugų sąskaita, siekia gerų santykių su žmonėmis, kurių jam reikia darbinėje veikloje.

4. Akivaizdesnės problemos atsiradimo priežastimi tapo K.T. pasiūlymas, pvz., padengti išlaidas.

5. Esamoji problema – interesų konfliktas, apgavystė, piktnaudžiavimas, seksualinis priekabiavimas, korupcija ir kt.

Documents

Etikos Problema Korupcija