L I e t u v I L I t e r a t r o s

I r t a u t o s a k o sI n s t I t u t a s

v I L n I u s 2 0 1 2

ElEktronin liEtuvi kalbos ir litEratros ChrEstomatija

1112 klasei

versija 1.0

ia chrestomatija galima naudotis tik mokymo ar mokymosi tikslais

isbn 978-609-425-088-0

sudarytoja aura martiit-linartien

rEdakCin kolEgija: darius kuolys, mindaugas kvietkauskas, aura martiit-linartien, dainora Pocit-abukeviien, brigita speiyt, gytis vakelis

ProjEkto koordinatorius gytis vakelis

konsultants: vilija dailidien, dainora Eigminien, aura jurgutienrEdaktors: irena daugirdait, laima arnatkeviit, danut kalinauskait, asta vakelienknygos dailininkas ir makEtuotojas rokas gelaius

ileidolietuvi literatros ir tautosakos institutasantakalnio g. 6, vilnius lt-10308www.llti.ltknyga@llti.lt

autoriai, tekstai, 2012 aura martiit-linartien, sudarymas, 2012 rokas gelaius, 2012 ugdymo pltots centras, 2012 lietuvi literatros ir tautosakos institutas, 2012

tEkst autoriai: natalija arlauskait (A. echovas, A. Achmatova, O. Mandeltamas B. Pasternakas), gintar bernotien (H. Hes, J. Vaiinait), dagn berait (F. Dostojevskis), vigmantas butkus (XX a. pradios literatra. Realizmas. Neoromantiz-mas), dalia ioyt (M. Valanius), jrat erkut (R. Gavelis), vilija dailidien (N. Sadnait), viktorija daujotyt-Pa-kerien (K. Bga), kstutis girnius (J. Girnius), aura jurgutien (J. Baltruaitis), nijol kaelionien (Gi de Mopasanas, O. Milaius . Bodleras, P. Verlenas), laurynas katkus (Keturi vjai, F. T. Marinetis, R. M. Rilk, F. Kafka, B. Sruoga (II), B. Krivickas, A. Nyka-Nylinas, J. Luka-Daumantas, V. Blo, M. Martinaitis, T. Venclova, J. Erlickas, D. Kalinauskait), rimantas kmita (I. Meras, Modernioji XX a. antrosios puss literatra, E. Mieelaitis, Just. Marcinkeviius, S. Geda, J. Strielknas, N. Miliauskait, Nepriklausomybs laik literatra, A. Marnas, A. Jonynas, D. Kajokas, S. Parulskis, G. Grajauskas), darius kuolys (Barokas, Apvieta, K. Sirvydas, M. K. Sarbievijus, D. Naborovskis, S. Pipkovskis, M. K. Pa-cas, K. Donelaitis, M. P. Karpaviius, T. Kosiuka, I. Kantas, M. Gimbutien, V. Kavolis, M. Lukien), mindaugas kviet-kauskas (XX a. pradios literatra. Romantizmas. Neoromantizmas, M. Riomeris, M. Kulbakas, K. Kavafis, XX a. vidurio katastrof literatra, O. imait, A. Kamiu, P. Levis, V. ymborska, . Miloas, J. Brodskis), laura lauruait (K Skuje-niekas), aura martiit-linartien (V. ekspyras, P. Kalderonas, J. V. Gt, F. ileris, D. Baironas, V. Krv, J. Tumas-Vaigantas, Vydnas, B. Sruoga (I), D. Grinkeviit, K. Ostrauskas, K. Saja ,S. Beketas, M. Ivakeviius), gediminas mikelaitis (S. alkauskis), kstutis nastopka (A. J. Greimas), dainora Pocit-abukeviien (Renesansas, Metraiai, M. Husovianas, A. Kulvietis, M. Mavydas, A. Volanas, L. Sapiega, J. Radvanas, M. Dauka, M. K. Radvilas-Nalaitlis), jurgita ana rakeviit (J. Degutyt), brigita speiyt (XIX a. literatra. Romantizmas. Realizmas, A. Strazdas, S. Daukantas, A. Mickeviius, A. Baranauskas, emait, Maironis, V. Vordsvortas, atrijos Ragana), jrat sprindyt (M. Katilikis, J. Aputis, R. Granauskas, B. Vilimait, Ch. L. Borchesas, Nepriklausomybs laik literatra, J. Kuninas, V. Juknait, G. Radvilaviit), vaidas eferis (Jonas Basanaviius), marijus idlauskas (V. Kudirka), skirmantas valen-tas (K. Bga), inga vidugiryt-Pakerien (A. Pukinas), vanda Zaborskait (M. Valanius), Eugenijus muida (J. Tu-mas-Vaigantas, I. einius, XX a. vidurio modernioji literatra, V. Mykolaitis-Putinas, J. Savickis, S. Nris, H. Radauskas, I. Simonaityt), manfredas virgdas (J. Bilinas, M. K. iurlionis, XX a. vidurio modernioji literatra, J. Savickis, J. Aistis, Salomja Nris, B. Brazdionis, A. Mikinis, A. Vaiiulaitis, I. Simonaityt, K. Binkis, S. Nris (II), A. Mikinis, V. Maernis, K. Bradnas, Modernioji XX a. antrosios puss literatra, A. Mackus, A. kma, Lin Sutema).

t u r i n y s

renesansas 1Lietuvos metraiai 7Platusis Lietuvos Metrai svadas 9Mikalojus Husovianas 12MIkaLojus HusovIanas. Giesm apie stumbr 14abraomas kulvietis 22abraoMas kuLvIetIs. tikjimo ipainimas 25Martynas Mavydas 32Martynas Mavydas. katekizmas 35andrius volanas 40andrIus voLanas. apie politin arba pilietin laisv, knygel, kuri tikrai verta perskaityti 42Leonas sapiega 46Leonas saPIeGa. treiojo Lietuvos statuto pratarm Ldk luomams 47jonas radvanas 49jonas radvanas. radviliada 52Mikalojus dauka 66MIkaLojus dauka. Prakalba malonj skaitytoj 69Mikalojus kristupas radvilas nalaitlis 72MIkaLojus krIstuPas radvILas naLaItLIs. kelion jeruzal 77Imelda Vedrickait. Piligrimas. keliaujantis riteris. keliautojo provaizdis radvilo nalaitlio kelionje jeruzal 93viljamas ekspyras 114vILjaMas eksPyras. sonetai 118vILjaMas eksPyras. Hamletas, danijos princas 122

barokas 224konstantinas sirvydas 231konstantInas sIrvydas. Punktai sakym dievo odio 234Motiejus kazimieras sarbievijus 239MotIejus kazIMIeras sarbIevIjus. Poezija 242ivil Nedzinskait. Motiejaus kazimiero sarbievijaus poezijos barokikumas 251danielius naborovskis 258danIeLIus naborovskIs. Poezija 259samuelis Pipkovskis 261saMueLIs PIPkovskIs. Poezija 262Mykolas kazimieras Pacas 263MykoLas kazIMIeras Pacas. testamentas 265Vanda Zaborskait. teatras senajame vilniaus universitete (XvIXvIII a.) 267Pedras kalderonas de la barka 270Pedras kaLderonas de La barka. Gyvenimas tai sapnas 273

pvieta 334kristijonas donelaitis 344krIstIjonas doneLaItIs. Metai 353Mykolas Prancikus karpaviius 428MykoLas PrancIkus karPavIIus. Pamokslai 432tadas kosciuka 446Imanuelis kantas 451IManueLIs kantas. atsakymas klausim kas yra vietimas 454IManueLIs kantas. draugo prieraas 458johanas volfgangas Gt 459joHanas voLfGanGas Gt. faustas 464

XiX a. literatra. realizmas. neoromantizmas 551antanas strazdas 571antanas strazdas. Poezija 576Juozas Girdzijauskas. an ta nas straz das 581simonas daukantas 587sIMonas daukantas. bdas senovs lietuvi, kalnn ir emaii 593adomas Mickeviius 600adoMas MIckevIIus. Poezija 611adoMas MIckevIIus. vlins 616adoMas MIckevIIus. Ponas tadas 673adoMas MIckevIIus. Xv paskaita [Paskaita apie lietuvi taut] 675antanas baranauskas 681antanas baranauskas. anyki ilelis 688antanas baranauskas. Poezija 700julija beniueviit-ymantien emait 705eMaIt. autobiografija 711eMaIt. sutkai 769Donatas Sauka. emaits stebuklas 783vincas kudirka 793vIncas kudIrka. [varpas, 1893 m. nr. 3] 799jonas Maiulis-Maironis 801MaIronIs. Poezija 807Tomas Venclova. Laimei, Maironis 832Vanda Zaborskait. ...Pams aukso lyr... 837Motiejus valanius 840jonas basanaviius 847frydrichas ileris 855frydrIcHas ILerIs. Laikai 861viljamas vordsvortas 872vILjaMas vordsvortas. Poezija 874dordas Gordonas baironas 875

dordas Gordonas baIronas. kainas 878aleksandras Pukinas 902aLeksandras PukInas. Poezija 906fiodoras dostojevskis 908fIodoras dostojevskIs. nusikaltimas ir bausm 919

XX a. pradios literatra. realizmas. neoromantizmas 970juozas tumas-vaigantas 983juozas tuMas-vaIGantas. dds ir ddiens 988Vanda Zaborskait. didiausias lietuvos moralinis autoritetas 1048Petras vileiis 1052In. Petras vILeIIs. autobiografija 1052Marija Pekauskait-atrijos ragana 1062atrIjos raGana . sename dvare 1068atrIjos raGana . Mamats uraai 1124jonas bilinas 1165jonas bILInas. apsakymai 1169vincas krv 1193vIncas krv . skirgaila 1200Ignas einius 1269IGnas eInIus. kuprelis 1273vydnas 1355Mikalojus konstantinas iurlionis 1362Merkelis Rakauskas. uraai. dvideimt met emaitijos ukampy 1367kazimieras bga 1391Mykolas riomeris 1399Gi de Mopasanas 1405Guy de MauPassant. Pjeras ir anas 1409antonas echovas 1417antonas ecHovas. storasis ir plonasis 1420antonas ecHovas. mogus futliare 1421

XX a. v idur io modernioj i l i teratra 1429vincas Mykolaitis-Putinas 1441vIncas MykoLaItIs-PutInas. Poezija 1444vIncas MykoLaItIs-PutInas. altori ely 1454balys sruoga 1508baLys sruoGa. Milino paunksm 1514jurgis baltruaitis 1555jurGIs baLtruaItIs. Poezija 1558Tomas Venclova. trys jurgio baltruaiio tekstai 1560oskaras Milaius 1564oskaras MILaIus. Poezija 1571

Vytautas Kubilius. Lietuva oskaro Milaiaus kryboje 1575keturi vjai 1589jurgis savickis 1591jurGIs savIckIs. apsakymai 1595Moi kulbakas 1624MoI kuLbakas. Poezija 1627bernardas brazdionis 1630bernardas brazdIonIs. Poezija 1634Tomas Venclova. bernardas brazdionis 1641salomja nris 1646saLoMja nrIs. Poezija 1650jonas aistis 1655jonas aIstIs. Poezija 1661Ma ri jus id laus kas. die voie kos for mos ais io poezijo je 1668Ri ta Tt ly t. s p dio es te ti ka jo no ais io poe zijo je 1675antanas Mikinis 1684antanas MIkInIs. Poezija 1688antanas vaiiulaitis 1695antanas vaIIuLaItIs. apsakymai 1699Henrikas radauskas 1720HenrIkas radauskas. Poezija 1725Marijus idlauskas. kas gi sukr radausk? 1732stasys alkauskis 1743Ieva simonaityt 1748kazys binkis 1753arlis bodleras 1759arLIs bodLeras. Paryiaus splinas 1762Polis verlenas 1766PoLIs verLenas. Poezija 1768filipas tomazas Marinetis 1770filipo tomazo Marineio futurizmo manifestas 1771futurist literatros techninis manifestas 1772francas kafka 1774francas kafka. Metamorfoz 1776raineris Marija rilk 1795raInerIs MarIja rILk. Poezija 1797Hermanas Hes 1800HerManas Hes. stepi vilkas 1803konstantinas kavafis 1820konstantInas kavafIs. Poezija 1822ana achmatova 1824ana acHMatova. Poezija 1826osipas Mandeltamas 1830

osIPas MandeLtaMas. Poezija 1832borisas Pasternakas 1835borIsas Pasternakas. Poezija 1837

XX amiaus v idur io katastrof l i teratra 1838vincas Mykolaitis-Putinas 1853vIncas MykoLaItIs-PutInas. Poezija 1855salomja nris 1857saLoMja nrIs. Poezija 1860balys sruoga 1865baLys sruoGa. diev mikas 1869Icchokas Meras 1913IccHokas Meras. Lygiosios trunka akimirk 1916dalia Grinkeviit 1933daLIa GrInkevIIt. Lietuviai prie Laptev jros 1939antanas Mikinis 1954antanas MIkInIs. Poezija 1956vytautas Maernis 1962vytautas MaernIs. Poezija 1967bronius krivickas 1975bronIus krIvIckas. Poezija 1977kazys bradnas 1984kazys bradnas. Poezija 1989alfonsas nyka-nilinas 1997aLfonsas nyka-nILInas. Poezija 1999ona imait 2005juozas Luka-daumantas 2012alberas kamiu 2017aLberas kaMIu. svetimas 2022Primo Levis 2045PrIMo LevIs. jei tai mogus 2047

modernioj i XX a. antros ios puss l i teratra 2063Vytautas Kavolis. nuemintj generacija 2082algimantas Mackus 2120aLGIMantas Mackus. Poezija 2125Marius katilikis 2134MarIus katILIkIs. Mikais ateina ruduo 2138Violeta Kelertien. Mikais ateina ruduo pasakotojas nepriklausomybs epochos dainius 2163antanas kma 2176antanas kMa . balta drobul 2181Algis Kalda. antano kmos krybos kontekstai ir tradicij punktyrai 2202

kostas ostrauskas 2212kostas ostrauskas. Gyveno kart senelis ir senel 2216Jurgis Blekaitis. kostas ostrauskas ieko savo teatro (1965-1966) 2227eduardas Mieelaitis 2250eduardas MIeeLaItIs. Poezija 2254Rima Pocit. Mieelaitis ir sovietmeio modernizacijos paradoksai 2259vincas Mykolaitis-Putinas 2264vIncas MykoLaItIs-PutInas. Poezija 2267Viktorija Daujotyt. Putinas: pasaulvaizdio kontrai 2278kazys saja 2295kazys saja. Mamut mediokl 2299eslovas Miloas 2308esLovas MILoas. Isos slnis 2321esLovas MILoas. Poezija 2331Viktorija Daujotyt. reliktiniai smons turiniai metafiziniuose apmstymuose 2337justinas Marcinkeviius 2358justInas MarcInkevIIus. Poezija 2363justInas MarcInkevIIus. Mavydas 2369Reda Pabarien. nepriklausomas sovietmeio lietuvis 2379sigitas Geda 2394sIGItas Geda. Poezija 2399Rimvydas ilbajoris. sigitas Geda: i toliau ir i ariau 2414vytautas P. blo 2429vytautas P. bLo. Poezija 2431Marcelijus Martinaitis 2438MarceLIjus MartInaItIs. Poezija 2441Rimvydas ilbajoris. Marcelijus Martinaitis sins ir ems poetas 2453Lin sutema 2461LIn suteMa. Poezija 2465Rimvydas ilbajoris. Lins sutemos emje 2471janina degutyt 2488janIna deGutyt. Poezija 2493Rimvydas ilbajoris. tvyn ir asmuo j. degutyts poezijoj 2496judita vaiinait 2515judIta vaIInaIt. Poezija 2519Rimantas Kmita. juditos vaiinaits lyrika: tarp atsiribojimo ir intymumo 2537tomas venclova 2548toMas vencLova. Poezija 2551jonas strielknas 2558jonas strIeLknas. Poezija 2561Marijus idlauskas. Prajs ir nepraeinantis 2565nijol Miliauskait 2570nIjoL MILIauskaIt. Poezija 2573

Dalia Satkauskyt. viskas ten turjo siel 2581juozas aputis 2592juozas aPutIs. keleivio novels 2596Jrat Sprindyt. Genties pirtas. eios angins tezs 2603romualdas Granauskas 2609roMuaLdas Granauskas. su petelike ant lp 2612Jrat Sprindyt. Lauro aka vir baltikj archetip 2627bit vilimait 2632bIt vILIMaIt. Papartyn saul 2634Jrat Sprindyt. bits perlai 2651juozas Girnius 2655vytautas kavolis 2660Marija Gimbutien 2664Meil Lukien 2670algirdas julius Greimas 2675Rimvydas ilbajoris. a. j. Greimo semiotinis kvadratas kaipo literatrinio teksto analizs rankis 2681nijol sadnait 2686samjuelis beketas 2692saMjueLIs beketas. belaukiant Godo 2695chorche Luisas borchesas 2702cHorcH LuIsas borcHesas. smlio knyga 2705vislava ymborska 2715vIsLava yMborska. Poezija 2718knutas skujeniekas 2722knutas skujenIekas. Poezija 2724josifas brodskis 2727josIfas brodskIs. Poezija 2731

nepr ik lausomybs la ik l i teratra 2740jurgis kuninas 2757jurGIs kunInas. tla 2760riardas Gavelis 2774rIardas GaveLIs. jauno mogaus memuarai 2780juozas erlickas 2790juozas erLIckas. knyga 2793juozas erLIckas. Prisimynimai 2796juozas erLIckas. ratai ir kt. 2800aidas Marnas 2802aIdas Marnas. Poezija 2806Rimvydas ilbajoris. Poezijos erdv erki krme 2813antanas a. jonynas 2820antanas a. jonynas. Poezija 2823

donaldas kajokas 2827donaLdas kajokas. Poezija 2830sigitas Parulskis 2833sIGItas ParuLskIs. Poezija 2836Gintaras Grajauskas 2841GIntaras Grajauskas. Poezija 2845vanda juknait 2849vanda juknaIt. Isiduosi. balsu 2852Giedra radvilaviit 2860GIedra radvILavIIt. suplanuotos akimirkos 2862GIedra radvILavIIt. tvyn ir kitos jungtys 2871danut kalinauskait 2877danut kaLInauskaIt. niekada neinai 2879Rima Pocit. nebeegzistuojani nam sunaikinimas: danuts kalinauskaits niekada neinai 2888Marius Ivakeviius 2903MarIus IvakevIIus. Madagaskaras 2906Jrat Sprindyt. Mit perkrjas 2923Ramun Baleviit. rimas tuminas: teatras, tikresnis u gyvenim 2927

P r i E d a s

naujausia l i teratra 2933korneLIjus PLateLIs. Poezija 2934vLadas brazInas. Poezija 2940donatas PetroIus. Poezija 2943MarIus burokas. Poezija 2949euGenIjus aLIanka. Poezija 2954nerInGa abrutyt. Poezija 2960daIva ePauskaIt. Poezija 2964rIMvydas stankevIIus. Poezija 2966darIus jurevIIus-zaIzras. Poezija 2972jurGa tuMasonyt-Maa. Poezija 2973yGIMantas MesIjus kudIrka. Poezija 2975Mantas GIMauskas. Poezija 2977GIntautas dabrIIus. Poezija 2979kstutIs navakas. Poezija 2983sIGItas ParuLskIs. P.s. byla o.k. 2988Laura sIntIja ernIauskaIt. Liu iuoia 2996GIntaras Grajauskas. Mergait, kurios bijojo dievas 3006arvydas aMbrasas, reGIMantas MIdvIkIs. duob 3021Tomas Venclova. apie duob ir Maraton, o gal labiausiai apie j kontekst 3029kostas ostrauskas. valse triste 3034kostas ostrauskas. Who? 3053

vaLdas PaPIevIs. eiti 3060andrIus jakuInas. servijaus Galo uraai 3085renata ereLyt. Ledynmeio vaigds 3117sIGItas ParuLskIs. nuogi drabuiai 3149roLandas rastauskas. Privati teritorija 3158GIntaras beresnevIIus. Pabgs dvaras 3168kstutIs navakas. du lagaminai sniego 3178zIta ePaIt. emigrants dienoratis 3187Herkus kunIus. Iduoti, isiadti, apmeiti 3207undIn radzevIIt. baden badeno nebus 3222HenrIkas aLGIs IGrIejus. Ir parne apynio kvap 3233jurGa tuMasonyt. apsakymai 3245Laura sIntIja ernIauskaIt. artumo jausmas 3255raMnas kasParavIIus. apsakymai 3275Ieva toLeIkyt. apsakymai 3283

termin odynlis 3301tekst altiniai 3343Laiko juosta 3346

renesansas

2 | r e n e s a n s a s

R E n E s a n s a s (lot. renascens atgimstantis) Euro-pos kultros istorijos epocha tarp vidurami ir baroko. istori-kai renesansas sutampa su naujj ami socialins-ekonomi-ns santvarkos pradia ir ireikia jos kultrinius idealus.

spausdintos knygos atsiradimas Xv a. vokietijoje esmingai pakeit Europos kultr raymas ir skaitymas, painimo sie-kimas tapo visuotine visuomens vertybe. lietuvos didiojoje kunigaiktystje spaudos pradininku tapo Prancikus skorina, i Polocko kils ir italijoje medicinin isilavinim gijs ldk pilietis, kuris vilniuje kr spaustuv ir 15221525 m. ileido dvi pirmas ldk knygas banytine slav kalba. skorinos spaustuvs veikla nutrko, taiau nuo Xvi a. antrosios puss lietuvoje buvo lei-diamos knygos lotyn, rusn, lenk ir lietuvi kalbomis.

renesanso epocha nesukr vienos dominuojanios pasau-lirins sistemos, bet pasiymjo Europoje iki tol neregtu minties ir kultros form ilaisvinimu, filosofini tendencij vairove ir mogaus minties bei jo krybini gali iauktinimu. rykiausias beveik vis Europ apms renesanso in-telektualinis ir socialinis judjimas reformacija suskald iki tol viening vakar bany-i katalikikj ir protestantikj. religin vairov nulm ir subrandino skirtingas ir tarpusavyje konkuravusias pasauliros, meno bei literatros tendencijas ir kultrines diskusijas. reformacijos idjas skatino nyderland filosofo ir humanisto Erazmo roter-damieio scholastins minties kritika ir ikelta idja, jog krikionyb turi bti atnaujinta remiantis atidiai studijuojamu, filologikai pagrstu ir visiems prieinamu biblijos, ypa naujojo testamento, mokymu. ymiausi banytins reformos tvai vokietis martynas liuteris ir pranczas jonas kalvinas Xvi a. Europoje tvirtino dvi pagrindines reformuo-tos banyios ir krikionybs atakas liuteronizm ir kalvinizm. jos tapo ir svarbiomis lietuvos renesanso kultros srovmis. Pirmasis Europoje protestantikas vitenbergo universitetas, nors ir draudiamas lietuvos ir kit katalikik ali atstovams, itin trauk studentus. Pagrindine reformacijos opozicijos jga ir katalik banyios tradicijos gynju tapo Xvi a. ispano ignaco lojolos ir bendramini sukurtas jzuit ordinas, kuris greitai iplito visoje Europoje. viena pagrindini ordino veiklos srii buvo jzuit kolegij ir uni-versitet steigimas. 1579 m. jzuitai steig pirm auktj mokykl lietuvoje vilniaus universitet.

renesanso tvyne ir ikiliausia renesansins kultros ir meno alimi laikoma italija, kurioje renesanso epocha datuojama XivXvi a. dant aligjeris vidurami pasaul-vaizd savo Komedijoje ital kalba prasmins filosofas ir poetas laikomas renesanso epochos pranau, numaiusiu tautini kalb verts ikilim ankstyvaisiais naujaisiais am-iais. vienas pirmj italijos humanist, gaivinusi antikin kultr, buvo poetas Franes-ko Petrarka. kaip pavyzdinis renesanso miestas ikilo Florencija. jame buvo sukurtas ir ymiausias ital renesanso literatrinis paminklas dovanio bokao Dekameronas (pa-raytas 13491353, ispausdintas 1471 m.). vis Europ apms renesansas buvo kult-ros suydjimo, pasaulio geografini atradim ir visuomeninio gyvenimo form tobuli-nimo amius. renesanso mogaus vidinio pasaulio brand atskleidia ikilus renesanso

Kas yra taip bedievika, kas iauriau, kas labiau

svetima tikrajam Kristaus tikjimui

u nor ir bandym tironikai pavergti

mogaus mintis, kurios yra laisvos...

mikalojus radvilas juodasis, ldk kancleris, 1556

r e n e s a n s a s | 3

epochos pabaigos krjas anglas viljamas ekspyras. jo dramose jau akivaizds ir humanizmo kriz liudijantys eg-zistencinio tragizmo enklai.

lietuvos didiojoje kunigaiktystje ir daugelyje kit iaurs ir vidurio Europos ali renesansas sutapo su Xvi a. Pagrindiniai renesanso lietuvos valdovai buvo y-gimantas senasis, jo snus ygimantas augustas, o iny-kus jogailaii dinastijai steponas batoras. renesanso kultros ugdymo istorijoje lemting vaidmen suvaidino ir i renesanso tvyns italijos kilusi ygimanto senojo mona, karalien bona sforca. taiau renesanso lietu-vos valdovo simboliu tapo ygimantas augustas. skirtin-gai nei daugelis valdov, kurie daniau buvojo karalysts

sostinje krokuvoje, ygimantas augustas vilni pasirinko savo pagrindine rezidencija ir ldk sostin pavert renesansins kultros idiniu. jo pasiprieinimas politiniams valdovo vaizdio standartams meil barborai radvilaitei bei tragikai trumpa j vedybins lai-ms istorija romantikai vainikavo ilaisvintus renesanso epochos jausmus ir tapo viena svarbiausi lietuvi literatros tem.

kritinis visuomenini reikini vertinimas, valstybs tobulinimo projektai renesanso epochoje tampa prastine norma: renesanso mogus siekia tobulumo. todl nereikia stebtis, jog renesansin lietuvos valstyb, kuri Xvi a. lank vis daugiau kit krat gy-ventoj, pirm kart sulauk ir daug kritikos, o patys valstybs pilieiai, nors ir be ilyg gerbdami luomins visuomens taisykles, neveng ironijos net valdov atvilgiu. tai vil-niuje gyvens ispan kilms poetas Petras roizijus maikiose lotyn kalba raytose sa-tyrose ir epigramose kritikavo auktuomens ydas ir nebijojo paiepti lenkijos karaliaus ir lietuvos didiojo kunigaikio ygimanto augusto, kuris garsjo nuolat atidedamais sprendimais ir klaus savo motinos karaliens bonos sforcos:

Stovi karalius ramiai ir didingai, o karalienLaksto tai en, tai ten tartumei viesulas koks.Jei kas paklaust mans, idrsiau a pasakyti:ios karalysts tvarka achmatus primena man.

renesanso epochoje susiformavo vairios valstybi valdymo ir visuomeninio gyvenimo tobulinimo teorijos: vienos teig krikionikosios ir pasaulietins morals vienyb, kitos pripaino valdov teis bti aukiau statymo. j autoriai pasaulieiai ir naujai besikurian-i religini sistem (konfesij) vadovai. viena takingiausi renesanso politini teorij, i-pltojusi morals ir politikos nesuderinamumo idj, buvo sukurta Florencijos mstytojo ir politikos veikjo nikolo makiavelio. savo idjas jis apibendrino veikale Valdovas. vienas pirmj lietuvos mstytoj, klusi valstyb reformos idjas, buvo mykolo lietuvio sla-pyvardiu veikal Apie totori, lietuvi ir maskvn paproius (apie 1550) paras bajoras venclovas mikalojaitis. lygindamas taut paproius, jis nurod ldk privalumus ir trku-mus, sil valdovui pradti religines ir socialins reformas ir atkreipti dmes opiausi, viduramiais visikai apleist valstybs problem piliei vietim. brandiausiu lietu-vos renesanso politins minties paminklu laikomas kalvinisto andriaus volano veikalas

Jei ms protviai pasirpino ir paliko po savs tokias

saugias slygas, ar nedera mums taip pat rpintis, kad paliktume savo palikuonims

vis Respublik sveik.valerijonas Protaseviius,

vilniaus vyskupas,1566

4 | r e n e s a n s a s

Apie politin arba pilietin laisv (1572), kuriame buvo ikelti vis vienodos atsakomybs prie sta-tym, luom lygiateisikumo ir asmens verts ide-alai, utikrinantys politin laisv.

Esminis renesanso kultros ir visuomens sie-kinys atrasti ir paskelbti tikrj ties bei gyven-dinti pilietin teisingum. daugelis renesanso ms-tytoj teig, kad tiesa turi bti viena visiems, ir kritikavo dualistin vidurami tiesos samprat, dvejopus standartus banyios ir pasauliei luomams, kilmingiesiems ir pras-iokams. vienos tiesos standartai buvo pradti gyvendinti kuriant teisins visuomens pagrindus. Pasaulietin teis, be banytins (kanon) teiss, tapo viena i svarbiausi studij srii renesanso Europos universitetuose. renesanso lietuvoje buvo sukurtas ir per Xvi a. gerintas bei normintas pirmasis lietuvos teisynas lietuvos statutas (trys redakcijos: 1529, 1566, 1588 m.), kuris galiojo lietuvoje iki pat ldk padalijimo Xviii a. pabaigoje. nors statutas buvo paangus, Xvi a. lietuvos intelektualai siek kuo demo-kratikesni teiss norm. a. volanas, kritikuodamas antrj lietuvos statut, reikala-vo visiems vienod (neirint luomins padties) bausmi u mogudyst ir teig, kad statymus, jei j nereguliuoja teisyb, reikia laikyti labai kenksmingais vieajai laisvei.

renesansins tiesos paiekos formavo ir istorin naujj ami pradios monijos s-mon. renesanso mogus pakertas istorijos reikini didybs ir prasmingumo. asmens, tautos ir monijos gyvenim mat ir vaizdavo iimtinai istorinje viesoje, i dalies dl to, kad, kaip ir antikos mstytojai, renesanso veikjai istorij vadino tiesos viesa (lux verita-tis). renesanso kis tiesa yra laiko dukt (veritas filia temporis), todl buvo manoma, kad istorija ir tiesa neatskiriamos vertybs. jau vlyvoji, Xvi a. pradioje sukurta lietuvos metrai redakcija (Bychoveco kronika), parayta pagal viduramiais pradtus ankstyvuo-sius lietuvos metraius, pasiymjo renesansinmis tendencijomis. iekant lietuvi, kaip garbingos Europos tautos akn, joje buvo ipltotas lietuvi kilms i romn mitas, kuris netrukus renesanso mstytojams dav pagrind susieti lietuvi ir lotyn kalbas bei papro-ius ir taip sutvirtinti savo ryius su renesanso tvyne italija. motiejus strijkovskis lenk kalba para Lenk, lietuvi, emaii ir visos Rusios kronik. tai buvo pirmoji spausdinta lietuvos istorija (1582), kuri pagrind lietuvos istoriografij ir ikl lietuvos didiosios kunigaiktysts valstybinius idealus. lotyn kalb ir paproius lietuvos intelektualai, rem-damiesi kalb ir paproi panaumais, m laikyti savo protvi kalba, silydami lotyni-zuoti valstybs tradicij ir lotyn kalb paversti pagrindine alies rato kalba. tik mikalojus dauka Xvi a. pabaigoje savo Postils (1599) Prakalboje malonj skaitytoj teig, es lietuvi kalbos teises pagrindia tai, kad i kalba yra gimta lietuviams, vadinasi, iai tautai natraliai dievo, kuris yra lygiateiss pasaulio vairovs ir identiteto krjas, duota kalba.

istoriniai ldk renesanso kriniai iauktino lietuvos vidurami, ypa vytauto valdy-mo, laikotarp kaip politins jgos ir galios enkl, kuomet lietuviams, anot jono radvano, priklaus didiul valdia ir valstyb, besidriekusi nuo baltijos jros iki juodosios krant ir toliausi volgos pakrani. renesanse sustiprjusi lietuvos kaimyn maskvos kuni-gaiktyst tapo pagrindine politine grsme lietuvos valstybei, todl kar su maskva ir maskvnais siuetai yra viena pagrindini Xvi a. tem, pltot gausiai kuriamuose heroji-nse poemose.

Stipraus kario aunumui nieko nra sunkaus ir nepasiekiamo.

motiejus strijkovskis, 1582

r e n e s a n s a s | 5

renesansas ikl mog krj, teig mogaus laisv ir teis priimti sprendimus pagal savo sin ir prot, suformavo visuomenei bei valstybei pasiven-tusio herojaus idea l. Pirmasis iuos idealus paviei-no ir savo gyvenimu realizavo lietuvi humanistas ir reformacijos auklys abraomas kulvietis savo Tikji-mo ipainime (1543). kulvietis bei pirmasis lietuvi protestant teologas stanislovas rapolionis prad-jo kurti lietuvi ratijos pagrindus ir ikl moni mokymo ir krikionikj ties painimo per rat idealus. juos gyvendino j bendramintis martynas mavydas, kuris 1547 m. karaliauiuje ileido pirm-

j lietuvik knyg Katekizmo prasti adei, skirt paprast lietuvi vietimui. reformacijai besiprieinantys visuomens sluoksniai pirmuosius lietuvik ratij ketinusius puoselti protestantus privert emigruoti kaimynin protestantikj (liuteronikj) Prsij. i valstyb susikr 1525 m. lietuvos kaimynystje, vokiei ordino nukariautose balt e-mse buvusio ordino didiojo magistro albrechto brandenburgieio pastangomis. taps pasaulietiniu Prsijos valdovu albrechtas ilgai ir nuosekliai rm lietuvik (ir pirmj prsik) knyg rengim ir leidyb. Xvi a. pabaigoje ten gyvens lietuvi liuteron kuni-gas jonas bretknas realizavo lietuvi protestant svajon ir pirm kart lietuvi kalb ivert vis biblij, kuri, deja, liko neileista, taiau vliau buvo naudinga Xviii a. Prsijoje pasirodiusiems pirmiesiems lietuvikos biblijos leidimams. ldk teritorijoje reformacijos alininkai buvo knyg leidybos iniciatoriai. protestantizm perjs kunigaiktis mika-lojus radvilas juodasis 1553 m. savo valdose brastoje (dab. baltarusijoje) kr pirmj lotynikojo rifto ldk spaustuv, joje buvo rengiamos ir spausdinamos knygos lenk ir lotyn kalbomis. radvilo spaustuvje 1563 m. buvo ispausdinta ir pirmoji lietuvos biblija (lenk kalba).

1569 m. lietuvoje pradj veikti jzuitai tapo pagrindiniu katalikikosios kultros va-rikliu. ios kultros uoliu rmju tapo katalikyb sugrs radvilo juodojo snus mika-lojus kristupas radvilas nalaitlis, kuris buvo ir pirmasis ikilus lietuvi keliautojas bei piligrimas, aplanks jeruzal ir afrik. savo spdius jis apra kelioni memuaruose Kelion Jeruzal, kurie igarsino nalaitl visame pasaulyje.

lietuvos renesanso literatra, kurta lotyn, lenk, rusn bei lietuvi kalbomis, rpinosi politini, istorini ir religini problem sprendimu. ji vadovavosi antikins re-torikos taisyklmis, krikionikj mokym derino su antikine imintimi ir vaizdiais. taiau atviro pasaulio samprata, tampa tarp individo gebjim ir gamtos fatalikumo, su likimu besigrumianio mogaus vaizdis suformavo ir savit renesanso literatros problem lauk bei vaizdi ir kategorij sistem. vienas i populiariausi renesanso top (retorikoje dar vadinam bendrosiomis vietomis, lot. loci communes) mo-gus keleivis audringoje jroje, plaukiantis link ramybs ir palaimos uosto. is skir-tinguose kriniuose vairiai pltojamas vaizdis puikiai atstovauja renesansinei pasaulio ir mogaus sampratai. Pasaulis ir visata dievui ir likimui pavaldi, u mog stipresn stichija, taiau mogaus sugebjimai ir rytas, jame gldinti dievikumo ir krybikumo galia leidia jam bti ne anonimika ios stichijos dalimi, bet savo tikslo siekianiu ir kli-

Kai Vilniaus kunigas italams pasak, kad pas mus dl

skirtingo moni tikjimo jokios neapykantos nekyla ir mylims

kaip geri draugai, gyr tai italai, kalbdami, kad ia tarp ms

Dievas gyvena.teodoras jevlaauskis, atsiminim autorius, 1604

6 | r e n e s a n s a s

tis veikianiu herojumi. tai pabriama ir ymiausios ldk renesanso herojins poemos, jono radvano Radviliados (1592), pabaigoje:

Nejau jau em arti? Bk sveika, mylimiausioji eme!Jau tarp hiant sal begaliniais ssiauriais plaukiam,aon jros bangas tiek laiko irklais vagoj.tai ir ramyb laukta: prie krant vanduo tik liliuoja,mes priartjam visai prie tvirtos emyno pakrants,ir nenauja eldija, atviruos vandenys nukamuota,uostan plaukia linksmai apkaiytu kaip pridera priekiu. (iv, 543548)

to paties topo vaizdiais naudojasi ir a. volanas, 1592 m. publikavs panegirik pir-mam ymiam lietuvi keliautojui kristupui radvilai nalaitliui. Panegirikos pradioje jis teigia:

..Jokiam mogui niekad nra vis laik gerai, ir n vienas, kiek ilgai jis begyvent, nra taip puikiai prigimties ar likimo surdytas, kad nebt blakomas sunkiausi nemalonu-m audrose; ir kad ioje pavojingoje pasaulio jroje taip ramiai galt keliauti, kad koks nors netiktas skurys nesudauyt jo laivo, ir kai jau tikisi pasieks uost, nenusviest jo kok nors staig netiktum ar didiulius pavojus.

Panegirikos pabaiga vainikuojama savo usibrt tiksl vykdiusio ir palaimos uost pasiekusio herojaus vaizdiu:

Kas galt piktintis matydamas, kad brangiausias jam mogus plaukia audringa jra, bet galiausiai laimingai pasiekia uost ir suranda palaim bei ramyb? Juk mes esame blakomi ioje audringoje jroje ir negalime savs laikyti nei palaimintais, nei laimingais anksiau nei pasieksime uost, kurio iekome, ir pateksime ten, kur visas yra ramu ir pripildyta laims.

vienas i svarbi renesanso klausim kaip mogui, ribojamam prigimties ir valdo-mam visagalio likimo tapti laimingam? negi paveikti graudiomis raudomis nema-noma grieto likimo? Radviliadoje klaus radvanas. laims tem, kaip ir daugel kit mogaus egzistencijos aktualij, nutylt viduramiais, renesanso literatai atgaivino remdamiesi antikos mstytojais, taiau siejo su mogui suteikta krikionika dievo do-vana bti laisvu krju ir gyvendinti savo siekius. ital renesanso filosofas dovanis Piko dela mirandola yra suuks: o, koks didelis dievo tvo dosnumas, kokia didel ir nuos-tabi mogaus laim! jam leista turti tai, ko pageidaus, ir tapti tuo, kuo panors.

siloma literatra: Dainos pasauliui, saulei ir sau. Lietuvos XVIXVII amiaus poezijos antologija, sudar Euge-nija ulinait, vilnius: vaga, 1993; Eugenija ulinait, Lietuvos Renesanso ir Baroko literatra, vilnius: vilniaus universiteto leidykla, 2001; d. Pocit, Maitinink katedros. Ankstyvoji reformacija ir lietuvi-ital evangeli-k ryiai, vilnius: versus aureus, 2008; Peter burke, Renesansas, vilnius: Pradai, 1992.

L I e t u v o s M e t r a I a I | 7

Lietuvos metraiai

Lietuvos metraiai viduramiais pradta rayti lietuvos didiosios kunigaiktysts istorija. vakar istoriografijoje tokie kriniai dar vadinami kronikomis, tad pavadinimai istorija, metratis, kronika vidurami istoriografijoje gali bti suvokiami sinonimikai. li-teratriniu poiriu metraiai yra senosios epikos, kurios tradicijos itakos gldi antikos kultroje, ris. herodotas i halikarnaso savo veikale Istorija, vienas pirmj pateik pasakojim apie t laik pasaulio bei istorinius vykius ir pagrind mint, jog literatrinio pasakojimo objektas gali bti ne tik mitologija, bet ir kasdien moni veikla.

viduramiais kronikos (metraiai) kaip anras iplito beveik visoje Europoje. jose chronologine tvarka bdavo pateikiami regiono, tautos ar valstybs praeities bei to lai-ko vykiai, kurie rodydavo tam tikr politin ideologij bei autoriaus pozicij. vidurami istoriniam pasakojimui bdingas pakilus stilius, jame gausu groins krybos element. viduramiais sukurta ir eiliuot kronik. vienoje j vokikoje Eiliuotojoje Livonijos kroni-koje (parayta apie 1290 m.) pateikiama ini apie lietuvos istorij.

lietuvos metraiai anoniminiai kriniai, rusn kalba rayti XvXvi a. keletu etap. dalis j buvo iversti lenk ir lotyn kalbas. Pagal sukrimo laik ir turin jie skirstomi tris svadus (didisias redakcijas): trumpj, vidurinj ir Platj.

ankstyviausi yra trumpojo svado lietuvos metraiai, rayti apie 1446 metus smo-lenske, kuris tuo metu priklaus lietuvai. trumpj svad sudaro dvejopos kilms da-lys rusikoji, parayta remiantis rus metraiais, ir Didij Lietuvos kunigaiki metratis, kurio kilm susijusi su lietuvos didiojo kunigaikio vytauto politins veiklos laikotarpiu, Xiv-uoju amiumi. trumpajame svade pateikta klasikin viduramika val-dovo panegirika didiojo kunigaikio vytauto pagyrimas yra daugiausia groini ele-ment turinti trumpojo metrai svado dalis. joje vytautas giriamas kaip iskirtinis

pasaulio valdovas, kuriam lygaus nebuvo nuo jr iki jr. i vytauto laikasi sukurta panegirika tapo istoriniu politinio vytauto kulto formavimosi pamatu.

kiti du vidurinysis ir Platusis lietuvos metrai svadai atsirado vidurami ir renesanso epoch san-kirtoje, Xvi a. pirmoje pusje. j raym inicijavo lietu-vos didikas, vilniaus vaivada ir ldk kancleris albertas gotautas. Platusis svadas dar vadinamas Bychoveco kronika. Tai plaiausias, nuosekliausias ir stilistikai vie-ningiausias lietuvos istorijos variantas, kuriame patei-kiami istoriniai vykiai iki 1506 met. Xvi a. lietuvos me-traiuose jau atsispindjo ldk elitini didik ideologija, juose ikelti gotaut gimins nuopelnai. kilus maskvos karinei grsmei, juose atsiribota nuo trumpajame sva-de buvusi rusikj dali: jos pakeistos pasakojimais apie lietuvos proistor bei toliau pltojamu lietuvi kil-ms i romn mitu. viduriniajame svade teigiama, kad

Visos tautos turi mokyt moni suraytas savo protvi kronikas arba istorijas, kuriose kaip

skaidriausiame veidrodyje stebi savo protvi narsi

darb bei dorybi pavyzdius ir kaip su gyvais nekuiuojasi

su proseneliais ir ities su didiu diaugsmu regi j veidus prie savo veidus.

motiejus strijkovskis, 1582

8 | r e n e s a n s a s

lietuvi kunigaiki ir bajor protviai buvo kilmingi romnai, i a. po kr. pabg nuo imperatoriaus nerono persekiojim. Pla-iajame svade pasakojama, es romnai lietuv pasiek v a. po kr., bgdami nuo hun vado atilos. metraiuose buvo pa-teikta lietuvos valdov genealogija nuo legendinio romn ku-nigaikio Palemono bei jo trij sn (barkaus, kno ir speros) iki vytenio ir gedimino. taip lietuvos istorija buvo susieta su pasaulio istorija, o lietuvi tautos ir kultros kilm su vakar civilizacija ir jos centru roma. Pasakojim apie lietuvos valsty-bs susiformavim ypa sutvirtino viena spdingiausi i me-trai dali legenda apie sostins vilniaus krim. valstybs sostins atsiradimas susietas su didiojo kunigaikio gedimi-no susapnuotu pranaingu sapnu apie staugiant gelein vilk, kur iaikino ynys lizdeika. legenda tapo bene plaiausiai iplitusiu lietuvi literatros topu, kuris turjo daug variacij. viduriniojo ir Plaiojo svado lietuvos metraiai pagrind ir tvirtino lietuvos valstybingumo ideologij ir atrm Xvi a. sustiprjusias maskvos bei lenkijos pretenzijas lietuv. ldk laikotarpiu metraiai plito nuoraais, kurie buvo sau-gomi ygimanto augusto bibliotekoje vilniuje bei ymiausi didik ir bajor bibliotekose. metraiai smarkiai paveik ldk renesanso kultr, dav pagrindo gilintis lietuvi tau-tos ir kalbos kilm, iekoti lotyn ir lietuvi kalb bei paproi ssaj. renesanso epo-choje jais naudojosi vairs ldk autoriai. mykolas lietuvis apie 1550 m. sukr politin traktat apie totori, lietuvi ir maskvn paproius, kuriame pateik lietuvi tautos i romn kilms teorij patvirtinanius kalbotyrinius duomenis lietuvi ir lotyn kal-b lyginimo pavyzdius. Plaiai metraiais pasinaudojo ir pirmos renesansins lietuvos istorijos (Kronika, 1582) autorius motiejus strijkovskis.

siloma literatra: Lietuvos metratis. Bychovco kronika, pareng rimantas jasas, vilnius: vaga, 1971. meis-lovas juas, Lietuvos metraiai ir kronikos, vilnius: aidai, 2002.

Ar tai, k padar Palemono palikuonys Spera, Knas, Barkus, Dausprungas ir kiti, steigdami lietuvi

gyvenvietes, nra visos Lietuvos ir emaitijos

bei kiekvieno ios tvyns paveldtojo

lov?motiejus strijkovskis, 1582

L I e t u v o s M e t r a I a I | 9

PLatusIs LIetuvos MetraI svadas

a P I e r o M o s k u n I G a I k t P a L e M o n I r k a I P j I s s I k r e M a I t I j o j ekunigaiktis, vardu apolonas1, taip pat buvs tame mieste, bgo su jais, visk pasims, o su juo penki imtai vien romos patricij. tarp j saloje pasirod beesanios keturios romos patricij gimins: kentauro herbo2 dausprungas3, stulp herbo4 Prosperas cezarinis5, Mekos herbo6 julijonas, o ros herbo7 Hektoras.

Ir iplauk jis viduremio jra, pasims su savimi vien astronom, kuris nusivok apie vaigdes. Plauk jie laivais per jr iaur ir, aplenk Pranczij ir anglij, plau-k danijos karalyst. o danijos karalystje plauk jr-vandenyn ir jra-vandenynu priplauk iotis, kur nemuno up8 teka jr-vandenyn.

tuomet leidosi plaukti nemuno upe auktyn, marias, vadinamas Maosiomis, ku-rios dar vadinamos nemuno mariomis9. o nemuno marios jos vadinasi dl tos prieas-ties, kad tas marias nemunas teka dvylika atak, ir kiekviena vadinama skirtingu vardu. I t dvylikos atak viena yra praminta Gilija.

Ir nuplauk toliau tja ataka auktyn, ir priplauk nebeisiakojus nemun, kur jis jau visas teka viena vaga. Plaukdami nemunu auktyn, pasiek dubysos up ir, plau-k t dubysos up, pamat abipus auktus kalnus, o u t kaln plaias lygumas ir velius uolynus, ltanius nuo gausybs visoki vri, vis pirma taur, stumbr, briedi, elni, stirn, li, kiauni, lapi, voveri, ermuonli ir vairi kit, o ia pat upse aib nepaprast uv ne tik t, kurios veisiasi tose upse, bet daugyb vai-ri ir nuostabi uv, atplaukiani i jros, nes netoli nemuno iotys, kur nemunas teka jr.

Prie it upi prie dubysos, prie nemuno ir prie jros apsigyveno ir m daugin-tis. tosios vietos prie t dideli upi jiems labai patiko, ir t em pramin emaitija.

1 toliau iame ir kituose metraiuose raoma ne apolonas, o tik Pale monas.romos imperijos istorijoje inomi keli Palemonai. Palemonas I apie 3736 m. pr. kr. buvo gavs i romos imperatoriaus M. antonijaus valdyti Ponto karalyst (dabartinje turkijoje). jo vaikaitis Palemonas II, buvs Ponto karaliumi, taip pat io snus ar palikuonis M. antonijus Palemonas i tikro buvo tolimi romos imperatoriaus nerono gimins. 2 romnai herb neturjo; jie atsirado viduramiais. kentauras irgas su vyro liemeniu ir galva, paimtas i grai k mitologijos, senovs Lietuvoje buvo aln kunigaiki gi mins enklas. 3 dausprungo vardas XIII amiuje minimas rusikame Ipatijaus metratyje. 4 stulp herbas, arba vadinamieji Gedimino stulpai, trys balti ar geltoni boktai raudoname lauke, vaiz-duojantys stilizuotus miesto vartus, buvo Gediminaii dinas tijos, bet pirmiausia, matyt, valstybs sostins vilniaus enklas. 5 Prospero cezarinio pavard paimta i romos isto rijos Lietuvos didij kunigaiki kilmei i romos im-peratori pabrti.6 Mekos herbas buvo emaitijos enklas. 7 ro kunigaiki Giedraii gimins enklas. 8 ia turima galvoje ne pats nemunas, o klaipdos ssiauris.9 kuri mariomis.

10 | r e n e s a n s a s

a P I e t r I s P a L e M o n o s n u s I r a P I e L I e t u v o s v a L s t y b s P r a d I Ir paskui mintam kunigaikiui Palemonui gim trys sns: vyriausias barkus1, an-tras knas2, tre ias spera3. vyriausias snus barkus kr mies t prie jros ups, ir to kunigaikio vardas susijung su ups vardu, kuri vadinosi jra, o kunigaikio var-das barkus, tai tas miestas imta vadinti jurbarku4.

vidurinis snus knas atsikl prie nevio ups ioi, kur teka nemun, ir k-r miest, pavadino j pagal savo vard kauno miestu.

o treias snus spera keliavo tolyn per girias ry tus, kur saul teka, ir persikl per nevio up, ir per trei up irvint, aptiko eer, dabinam pie v ir vairi medi, pamgo t viet, apsigyveno prie to eero ir t eer pavadino savo vardu spera.

o dausprungas, kentauro herbo, keliavo ventosios upe ir atrado labai grai viet, panai piliakaln; ji labai jam patiko, ir jis ten apsigyveno, kr miest ir t miest pramin ukmerge, o pats m vadintis deltuvos kunigaikiu ir ten m daugintis. bet mes grkime atgal.

Ir viepatavo spera daugel met, buvo geras savo valdiniams, paskui mir, nepa-liks pdini. valdiniai, j myljusieji, jo atminimui romn paproiu pastat stab ir pramin j spera. o paskui tie mons, gyvenantys aplinkui, m jam atnaauti aukas ir laikyti j dievu. Paskiau, kai tas stabas sutrnijo, jie garbino t eer bei viet ir laik dievu. vliau nebeturjo patys valdovo ir gyveno be valdovo. bet grkime atgal.

neilgai trukus mir jo brolis barkus, kuris gyveno jurbarke, neturdamas vaik; jo brolis knas perm ir t savo brolio barkaus dal, ir jurbarko miest, ir m viepatauti toje jo dalyje.

o tasai kunigaiktis knas turjo du snus: vien kerni, o kit Gimbut5. beviepatau-damas emaii emje, m stiprti, plstis ir pereidinti per neries up unerio krat 6. engdamas nuo ventosios auk tyn, atrado labai grai viet; jam labai patiko toji vieta, jis ten kurdino savo sn kerni ir tam miestui dav kerniaus vard, pavadins kernave.

o paskui knas mir, ir po jo visame unerio kra te, ligi Latgalos7 sienos, ir ligi u-nerio breslaujos8, ir iki pat dauguvos ups vald jo snus kernius. o jo brolis Gimbutas jurbark ir kaun, ir vis emaii em.

tais laikais, kai kernius viepatavo unerio pusje, jo mons sikr u neries. jie grodavo vamz diais, ir kernius savo ital kalba vadino krant, ku riame moni vis daugjo, lotynikai litus, o vamzdius, kuriais grojo tuba, ir, sujung krant su vamz-diu, tuos savo mones m lotynikai vadinti Litusbania. o prasti mons nemokjo lotynikai ir m vadinti tiesiog Lietuva. Ir nuo to laiko valstyb m vadintis Lietuva ir m plstis nuo emaii9.

1 nei barkus, nei knas, nei spera nra istoriniai asmenys.2 kno vardas turbt pasidarytas i kauno vietovardio.3 speros vardas gali bti nusiirtas i speros eero, esanio netoli kernavs.4 jurbarko vardas kils ne i i galvoto barkaus, o nuo kryiuoi pilies, kuri jie 12591260 m. pasistat dabar-tinio jurbarko vietoje ir pavadino Georgenburgu (jurgio pilimi).5 kernius ir Gimbutas nra istoriniai asmenys.6 unerio kratu ia ir toliau vadinama Lietuvos (auktaii) dalis iaur nuo neries.7 Istorin Latgala rytin Latvijos dalis, bet ia Latgala reikia vis Latvij. 8 brslauja (baltarusikai braslav) baltarusijos vitebsko srities miestas (apie 50 km rytus nuo zaras).9 Istorijoje laikomasi pairos, kad Lietuvos valstybs uuomaz ga buvo ne emaitijoje, o Lietuvos emje rytus nuo nemuno vidurupio arba vilniaus krate.

L I e t u v o s M e t r a I a I | 11

a P I e G e d I M I n o s a P n , v I L n I a u s I r t r a k k r I M vien kart didysis kunigaiktis Gediminas ivyko i savo sostins kernavs medioti u penki myli, u neries, ir rado girioje gra kaln, apsupt uolyn ir lygum; jam didiai patiko, jis apsigyveno tenai, kr miest ir dav jam trak vard tenai, kur buvo senieji trakai; ir i kernavs perkl savo sostin trakus.

neilgai trukus, ivyko didysis kunigaiktis Gediminas medioti u keturi myli nuo trak; ir randa ties vilnios upe gra kaln, ant kurio utinka didiul vr, taur, umua j ant to kalno, kuris ir dabar tebevadinamas taurakalniu. o kad buvo labai vlu grti trakus, jis sustojo ventaragio slnyje, kur degindavo pirmuosius didiuosius kunigaikius, ir ia apsinakvojo. tenai miegodamas, jis susapnavo, kad ant kalno, ku-ris buvo vadinamas kreivuoju, o dabar Plikuoju, stovi didiulis geleinis vilkas, o jame staugia tarytum imtas vilk. Pabudo i miego ir tar savo yniui, vardu Lizdeika1, kuris buvo rastas erelio lizde, tasai Lizdeika buvo Gedimino ynys ir vyriausiasis pagoni kunigas: sapnavau keist sapn. Ir nupasakojo visk, kas jam sapne buvo pasirod. tasai ynys Lizdeika tar: didysis kunigaikti, geleinis vilkas reikia: sostin ia sto-vs, o staugimas jo viduje tai jo garsas sklis po vis pasaul. Ir didysis kunigaiktis Gediminas tuoj rytojaus dien, nebeivykdamas, pasiunt moni ir kr vien pil ventaragyje emj2, o antr kreivajame kalne3, kuris dabar vadinamas Plikuoju, ir toms pilims dav vilniaus vard. Ir, kurdins miest, perkl savo sostin i trak vil-ni ir pirmuoju vilniaus vaivada paskyr savo etmon Gotaut4, stulp herbo, gimus i Grumbio, kur vokieiai kaune buvo pam nelaisvn.

i rusn kalbos vert rimantas jasas

1 Lizdeikos istorikumas galutinai nenustatytas, nes patikimuose XIv a. altiniuose jo vardas neaptinkamas. Pagal XvI a. tradicij, Lizdeika buvs vienas i radvil gimins pradinink.2 vilniaus emja pilimi laikomas gynybini rengim ir kit pastat kompleksas, buvs vilniuje Gedimino kalno papdje. io je vietoje sodyb ymi rasta jau i I tkstantmeio vidurio.3 kreivasis, arba Plikasis, kalnas tapatinamas su trij kryi kalnu (iauriniame vilnels krante, prieais da-bartin Gedimino kal n). didel medin kreivoji pilis minima kryiuoi kronikoje, 1390 m. vilniaus puolimo aprayme. tuomet ji buvo sudeginta ir daugiau nebeatstatyta. 4 I Gedimino valdymo met jokie vilniaus virinink vardai nra inomi. vilniaus vaivad pareigyb buvo vesta tik 1413 m., ir pirmuoju vilniaus vaivada buvo ne Gotautas, o albertas Manvydas, kuris pirma (13961412) buvo vilniaus seninu. Pirmuoju Gotaut gimins atstovu tarp vilniaus virinink buvo andrius Go-tautas, vilniaus seninas 1387 m.

12 | r e n e s a n s a s

Mikalojus Husovianas

Mikalojus Husovianas (nicolaus hussovianus, apie 14751485 po 1553) vienas pirm-j ldk poet, vidurami ir renesanso sankirtos krjas, lotynikose eilse iauktins krikionikosios tradicijos vertybes ir ankstyvojo renesanso idealus. husoviano kilm neinoma, jis galjo bti gims tuometins ldk arba lenkijos teritorijoje, nekilmingoje eimoje. vienas i husoviano globj buvo ymus ldk ir lenkijos renesanso diplomatas ir katalik banyios veikjas, karaliaus ygimanto senojo pasiuntinys popieiaus dvare Erazmas vitelijus, kuris palaik artimus ryius su ymiais italijos humanistais. vitelijui re-miant, 15181522 m. husovianas gyveno ir lavinosi italijoje, lanksi popieiaus dvare. re-nesanso tvyns meno ir literatros painimas suadino husoviano krybines galias, ir romoje jis pradjo rayti pirmj ir ymiausi savo poem Giesm apie stumbro ivaizd, iaurum ir mediokl (Carmen de statura, feritate ac venatione bisontis). krinys turjo bti dedikuotas popieiui leonui X, kuriam husovianas norjo papasakoti apie lietuv iaurs krat, kuris, nors ir buvo pati tolimiausia europin popieiui pavaldios kata-lik banyios dalis, Xvi a. pradioje dar buvo labai menkai pastamas paiam popieiui ir visai Europai. i reprezentacin husoviano poemos misija bandyta sutvirtinti ir iki galo nepavykusia akcija bandymu i lietuvos italij atgabenti ir stumbro, kaip ymiausio to meto ldk giri gyvno, ikam. romoje kilusio maro metu mirus popieiui ir husoviano globjui vitelijui, poemos autorius gro gimtin ir 1523 m. poem ispausdino krokuvoje. knygos dedikacijoje buvo rayta, kad poema skirta karalienei bonai sforcai. gyvendamas krokuvoje, 15241525 m. husovianas para ir ispausdino dar du stambesnius krinius 1524 m. ygimanto senojo kariuomens pergal prie turkus apdainuojani poeml Nauja ir nuostabi pergal prie turkus liepos mnes bei hagiografin poem Apie ventojo Hiacinto gyvenim ir darbus. Pastarasis krinys labiausiai atskleid grietas antireformaci-nes husoviano nuostatas, senj religini tradicij (senoli paproi) idealizavim.

husovianas, kils i paprast moni ir patyrs katalik banyios hierarch glob, itikimai stojo Europoje prasidjusios reformacijos prieinink gretas. taiau alia kon-servatyvi vidurami ideal gynimo nuostat husoviano kryboje atsispindjo ir rene-sansins tendencijos, rykiausios Giesmje apie stumbro ivaizd, iaurum ir mediokl. husovianas sek kai kuriais antikos autoriais (vergilijumi, ovidijumi), rmsi naujj am-i krjais. Pagrindine poemos tema husovianas pasirinko mediokl populiariausi renesanso auktuomens laisvalaikio leidimo bd. is motyvas husovianui suteik pro-g pirm kart taip rykiai poetizuoti lietuvos peiza ir mikus, ikelti natralios gamtos gro ir jos teikiam naud bei dvejop palaim knui ir sielai:

Jis visose srityse teisingumo vento irjo,Kad negalt kur nors slptis apgaul kokia. [...]

Vytautui ia viepataujant, inyko gaujos gobuoli,Ir u nuopelnus tuos bus jam garb amina.

mikalojus husovianas, 1523

M I k a L o j u s H u s o v I a n a s | 13

Kartais inia maloni nuskaidrinus diugina protPadeda ji net labiau nei knui vaistai geri.Jeigu kas nors sigeis malonumo medioklj patirtiIr savo kn nors girios ugrdint vargu,Ar kas didiuliuos mikuos panors sveikai laik praleisti,Kad nekamuot daugiau nuobodulys kyrus, Tas pasijuokti gals i medik, ir igyvens jisIlgus metus, neprays jj pagalbos jokiosIr negadins viduri jis vaistais, bdamas sveikas.

dualistin pasaulio samprata bdinga visai husoviano krybai alia asketizmo ideal joje akivaizdus ir gyvenimo malonum poetizavimas. Giesm apie stumbr buvo pirmasis ikilus literatrinis bandymas Europai pristatyti lietuv ne tik kaip lygiavert krikionikosios Europos dal, kurioje ginami bendri Europos kultros idealai, bet ir kaip iskirtin vakar kultros iaurin front, ginant Europ nuo kitatiki ir saugant jos iden-titet. iam lietuvos idealui irykinti husovianas pasitelk ne tik turtingos ir klestinios gamtos bei stipri jos moni, bet ir istorinius lietuvos motyvus. vaizduodamas lietuvos didiojo kunigaikio vytauto valdymo laikus, lietuv pasauliui husovianas pristat kaip tvirtos, centralizuotos, patikimos ir gerai valdomos valstybs pavyzd, sukr vien pir-mj renesansini idealaus valdovo portret.

siloma literatra: mikalojus husovianas, Ratai, i lotyn kalbos vert benediktas kazlauskas, sigitas nar-butas, Eugenija ulinait, tomas veteikis, vilnius: lietuvi literatros ir tautosakos institutas, 2007.

14 | r e n e s a n s a s

Mikalojus Husovianas

GIesM aPIe stuMbr

245 em derlinga, nai, nedaug pastang reikalauja.Pjt diaugsming visad nea derlingiems laukams.daug ia galvij briais po laukus ir mikus pasiskleid, Ir tai vienur, tai kitur ganos eiklieji irgai1.svetimo krato laivus savj vaisi prikrauna,

250 ko tiktai bna svetur, turi ir jie visada.nors i tauta ir labai turtinga visoki grybi,bet ji u visk labiau vertina savo girias.Ir ne dl to jiems mikai alieji be galo patinka,kad eimininkams saviems teikia grybi gausi.

255 Girios jiems duoda kasmet geltonojo vako daugyb,duoda daugyb dervos, taip reikalingos laivams.Gauna ir kaili puiki i j ieminiams drabuiamssveias alies tolimos, jei pinigin pilna.jie plaisias marias rstus savo upmis siunia

260 Ir visa tai, kas statyt tinka lenktiesiems laivams.siunia kratams lygum, tiems, kas giri savj neturi,kad galt jie ten rst ir statyti namus.Mediai ia auga veliai, ir niekad mes nesame matvietoj kurioj nors kitoj tokio didumo, kaip ia.

265 vaismedi ia negausu, bet ar kas juos vadint bevaisiais?Gausiai jie turi medaus, dzgesio bii pilni.nuo vairiausi gli laukai aplinkui pakvip, ia valstiei briai plua juose tarp mik.kad bt vietos koriams, auktai iskobiamas medis,

270 Padedant rankoms mogaus, ruoiamas itaip medus.Pauki sparnuotj daug strlmis eikliosiomis jie paauna,daug ir nuo vi tranki krinta i aukto dangaus.ten tarp sparnuoi kit daniau susitelk breliaisskraidioja tetervinai Plinijus mini juos taip2.

275 jie dideli, bna net sunkesni ir u riebij s,o j skanioji msa traukia mus savo kvapu.koks malonus reginys, kai jie paauti krinta emn!3juos gi nuovs aulys gauna dvejopos naudos:kn maitina msa, ir dvasiai ji peno suteikia,

280 stiprina ji taip abu vien ir kit drauge.

1 Lietuvoje ir Lenkijoje yra buv laukini arkli, apie tai ra ir Motiejus i Miechovo (Miechovita).2 Plinijus romn gamtininkas, filosofas, istorikas. 3 tetervinai suteikia mediotojams grai regini savo judesiais poravimosi metu, o tai kartu bna vienintel proga juos sumedioti.

M I k a L o j u s H u s o v I a n a s | 15

ar apgaulingus raizgus, ar tinklus labiau mgsta kas spsti,darbas toksai n vienam niekad bevaisis nebus.te sau medioja visi, visiems bendra i taisykl:Laisv tokia suteikta jiems dl grybi gausi.

285 sta savaime dl to sparnuotieji paukiai ir vrys,jeigu per ykiai su jais elgiasi turintys juos.teko ne kart matyt, kaip didiuos eeruos nyksta uvys,jei eimininkas per daug gailisi gaudyti jas;o aptvertajam sode daniau ir mediai retja,

290 dirvoj godioj visada sta pasliai greiiau.visa tai savo krate danai mes stebdamies matom.ar tokia dievo valia visk paskleisti monms,ar nuo ker magikj ia viskas na ir auga, kartais ateina tokia man begalvojant mintis.

295 didel bna ionai oli ir net odi galyb,iaurj altojoj tiek daug burt baisij giesmi,jog neatrodo ities, kad Medja tik pasakoj buvo,aiku visiems kaip diena, jog ji gyveno tikrai4,jeigu apvelgtume i laik brimus stabiausius,

300 nors krikionys grietai juos reikalauja udraust:jie paprastai tuojau pat kiekvien meta ugn,kad paaikt greiiau kaltinamojo kaltto, kuris burt veiksmais yra bent kiek usimsar, matydamas juos, tuoj nesistengia pranet.

305 jeigu gandai nelemti tiktai apie k nors pasklinda,nors padaryti darbai gldi tamsos apgaubti,t paiumpa tuojau ir, rankas bei kojas suri,sviedia sup tolyn skuringas gelmes:jeigu jis sksta, tuomet paskelbia j esant nekalt,

310 jei atvirkiai, visuomet bna apkaltintas jis.Matm, kaip jie suriti vandens srovje verpetingojGrms, panert geisdami galvas altas bangas,o tkstantin minia aukdama stebjo nuo kranto;baim be galo kraupi apm tsyk mane.

315 nuo baisiosios galvos vanduo tekdamas trauks,jis man atrod tada, tarsi nebt vanduo5.bet teisingesn ugnis, kuri gali nutraukti t siaubIr sutramdyt danai tokius gdingus veiksmus.jeigu kas tuo abejos, tas gals ir pats sitikint,

4 Interpretuodamas mit apie Medj, poetas bando antikinje literatroje iekoti liaudik brim tradicijos itak. kadangi kolchid, i kur buvo kilusi Medja, antikinje literatroje buvo priskiriama skitijai, tai leidia Husovianui i burtinink sieti su savo (iaurs ir ryt europos) regiono istorija.5 vandeniui ir ugniai krikioni raytojai priskirdavo ypating apvalymo gali; be to, viduramiais buvo pasklidusi nuomon, jog vanduo, bdamas ventas, traukiasi nuo ragan ir eretik, nepriima j savo glb, neleidia jiems nusksti.

16 | r e n e s a n s a s

320 kad taip yra Lietuvoj ir kad a ties sakau.o brim, kuriais raganaujanios moterys verias,vyrai apting ir tie imas gana neretai,to a nenoriu mint, utenka tik viena nurodyt:visa tai ms mikams turi menkuts reikms.

325 nors ir be galo yra juose vairi malonum,bet i j girioms didioms bna maiausia naudos.j tik viena puomena, kad jos turi vri kilmingiausiItin gausingas bandas, tinkamas vyrams auniems;Grdina jie mediokle savo dvasi, sugr i Marso,

330 Ir laisv laik joje leidia, didiai vargdami.itoks vargas ir sielai nauda, ir grdina kn,Lieka jis vis dar stiprus ir po senatvs nata;jis ilgam laikui mogaus gyvenim emj pratsia,kaip mums ilga patirtis liudija tai i ties;

335 taip mediokl neleidia pasent ir sulaukt ilo plauko,atrina pojius ji, teikia valumo aunaus.kai tik tempiam stipriau ausis, vos kam sukrebdjus,Mums beklausant tada, puikiai stiprja klausa;o kai skvarbiu vilgsniu mes irim toli platybes,

340 tai tarsi vaistas akims, ugdo regjim jis.taip ir mediotojas tuo bemediodamas nuolat naudojas,savo ausies budrumu stiprina jg regos.kai mediokl vris ivyds dar tyliai galvojaIr gudrumu stabiu svarsto klastingus ingsnius,

345 tai prigimties dovana vrims netiktoj nelaimj, Mums ir suprasti sunku, kaip pasielgt jis gals.tokius taiau dalykus pastaniam giri kartoju,bet nepastaniam jos gal patikti sunku.tai paminjs trumpai visa kita palieku vertint

350 tiems, kieno trisas uolus leido paint tai geriau.jie tegu sako veriau, kad nedaug esu a paras;bet a raau, vien kada laikas nevaro mans.kai tik sugaudia dangus nuo lojimo skalik didiulio,kok mums jausm irdy sukelia is gaudesys!

355 kaip mus paveikia auksmai, kai perskrodia ramij tyl,kai ta daugyb gars kyla ir krinta emyn!k mums gali suteikt laukinis maurojimas lokio,Perverto ietim, arba sueisto erno riksmai?kaip tada virpa mogus, kai sueist stumbr pamato,

360 kai i nasr atvert sklinda siaubingi garsai,kai siutimas smarkus j pagauna baugu pairti Ir kai i pykio baisaus varto akis jis aplink!jei iurpulingu balsu suriaumoja ia sueistas stumbras,tai aplinkui giria dreba nuo jojo gars.

M I k a L o j u s H u s o v I a n a s | 17

365 Mto jis pdas savas ir uolius grsmingus vis keiia,rodos, pabaisa kokia gali pavirsti tuoj pat.kaip tada irdys moni igyvena it lim!kaip pralinksmja, kada jie atsipeikja vl!ar mes kilnius dalykus i tikrj prisimenam tsyk?

370 ar paaikja tuomet, ko nesupratom seniau?ar pridert svarstyt sunkisias tvyns nelaimes,kad suprastume, kaip reikia j vl atstatyt?kartais inia maloni nuskaidrinus diugina protPadeda ji net labiau nei knui vaistai geri.

375 jeigu kas nors sigeis malonumo medioklj patirtiIr savo kn nors girios ugrdint vargu,ar kas didiuliuos mikuos panors sveikai laik praleisti,kad nekamuot daugiau nuobodulys kyrus, tas pasijuokti gals i medik, ir igyvens jis

380 Ilgus metus, neprays jj pagalbos jokios,Ir negadins viduri jis vaistais, bdamas sveikas;juos vartojs ilgai, tuoj pat nutraukti gals.nieko nra tiems mediokliams gaivesnio u altj iaur,nes tik mediokl vries visas j penas tra.

385 taigi reikt dl to mikus aliuosius branginti,vris, tuos klajnus, vertint u visk labiau.

[...]655 jeigu noriau kalbt apie tai, kas labiausiai garsja,

Ir apie vr taip pat visk smulkiausiai primint,tai vargu ar kada a savj kalb pabaigiau,kokio ilgumo tuomet bt knyga, neinau.toki mediokl, kuri pratinga daugeliui vyr,

660 kartais kas nors palaikyt gal ir galt paika,jei tarp jos kaltinink nebt toks auktas valdovas, vardas is jo ir dabar vertas didios pagarbos.iais iradimais gilus nepalenkiamo vytauto protasstiprino dvasi kari, savo tvyns jgas.

665 Lavino jis jaunuolius, iais aidimais reng juos karui,kai jis visos Lietuvos buvo valdovas kadai;kad nereikt patirt ko nors netikto i prieo,vert pakst sunkumus, nors buvo laikas ramus.didis gerbjas taikos ir ugningas karo ibintas,

670 o kiek jis kart i makt kard turjo itraukt!jo isigands, lankus sulauytus klojo totorius,tartum koks vergas klusnus galv nuleids emyn.kas prisipls namo po pergals grob gabeno,Gdos patyr daugiau dl savo poelgio io.

675 nepripaino kit valdov, nebent kuriuos skyr

18 | r e n e s a n s a s

Pats, ir sakym jo klaus visi nuolankiai.tsyk meilingu balsu valdovu j vadino maskvnas,nors galingiausias jga buvo jisai i vis.turkas galinas tada didias jam dovanas siunt

680 Ir jau beveik jam paklust ruosi jis nuolankiai6.trys milinai7, prie kuriuos drebdavo visas pasaulis,baims didios apimti, tsyk tyljo visi.bet ne tiktai mikuose toks ugningas narsumas iaugo, ugdomas buvo visaip ir kitose srityse.

685 jam vadovaujant, laukai nuo kareivi tolydio mirgjo,Matsi karo vaizdai ir taikinguoju metu.kad itvermingas karys kuo mikliausiai svaidyt ietis,darbas grdino jo tsyk tvirtsias rankas.dzg templs lank nuo j nuolatinio tempimo,

690 kario rankos taiklios itokie buvo enklai:raiteliai lk ratu ir, imet auktyn sviedinl,savo eikliosiom strlm taikliai kapodavo j;Ir kepur, padangn aukton j imet, jie aud;ji, tos daugybs strli perverta, krito emyn.

695 Gerv, auktai skrisdama, sparnais pakirstais emn krinta,bet paukts kne nra net ir aizdels jokios.nei betupdamas medy, nei sparnais kapodamas or,nei vandens vidury pauktis mirties neivengs.didelis diaugsmas teikt sparnuotj paukt valdovui,

700 jeigu pavykdavo j tik imoningai nukaut.didel buvo garb gyvenim leist bemediojant:Girios vris bailius vydavos Marso brys,kai tik i viet slapt per miko tankiausius krmynusjuos ivarydavo greit vyr galingi auksmai.

705 skrieja baisingas vris, kaip plunksnom strlm apsmaigstytas,kol nuo aizdos mirtinos grina, neteks jg.betgi valdovui svarbiau atrod kitas dalykas, kad lenktynm danom lavint irgus kariai.jeigu prabgdavo jie imt stadij, leisdavo tsyk

710 jiems po varg dideli finio linij kirst.tai prie jos lekia briai raitj ir prakait lieja,o keturkojai irgai nervmis niokia plaiom.

6 Husovianas iek tiek perdeda vytauto gali, sakydamas, kad jam lankstsi ir Maskvos kunigaiktis, ir tur-k valdovai. taiau toks vytauto vaizdavimas jau turjo savo literatrin tradicij, buvo taip pat metrai skleistos tradicijos tsa. Panegirika vytautui buvo sudtin Ldk metrai dalis iliks rusn kalba paray-tas didiojo kunigaikio vytauto pagyrimas. Gali bti, kad vien i jo nuora skait poemos autorius. ten ir minima, jog Maskvos didysis kunigaiktis gyveno su juo didelje meilje ir kad turk sultonas didiai gerb ir brangias dovanas dovanojo lovingajam valdovui.7 Manoma, kad kalba eina apie ventosios romos imperatori zigmant Liuksemburgiet (13681437), Mas-kvos didj kunigaikt vasilij I ir Pranczijos karali karol vI.

M I k a L o j u s H u s o v I a n a s | 19

vienias irgas toki lenktyni itvert negalt,bet su savuoju vadu skrieja j visas brys.

715 stengias greituoliai irgai pakelt sunkum ir diaugias,jei eiminink rungiom savj gali jie net.Ir nuostabiausiu bdu jaunuoliai su savo strlinmia nuo vien irg oka tuojau ant kit.bet kad bailiai niekada negalt pralenkti narsuoli,

720 tamsij nakt dl to visk reikjo atlikt.dovanas gaudavo tie, kurie laimt sugebjo,o nedrsiems, nevikriems tik pajuoka, negarb.teko daug vargo padt, jeigu kas per gilij upPersikelt band tenai, kur pats sraunumas tkms,

725 kur sukringa vilnis pakilusi mua krant,kur verpetingu ratu siauia smarkioji banga.buvo toksai paprotys, kad kiekvienas prie aki lenktjridavo savo ginklus, rbais apvijs savais.juos, per audringas bangas krtine prasiverdamas, irgas

730 nedavo itaip visus, visikai sausutlius.oka ristieji irgai ir briu tuoj per vanden plaukia,nervs bekyo tiktai, girdis nioktimas smarkus.Laikosi jj kakl jaunuoliai, ranka deinijakimba tvirtai karius, vandeniu irias kaire.

735 dovanas peln vliau: pirmiau geresnes, o paskui jaukiek menkesnes, ir toliau kiek buvo vertas kas nors.taip imanktintas karys ir be tilto pereina up:nors ia vanduo ir gilus, kelias su ginklais kartu.nr to dalyko, kuris bt kariui narsiam tinkamesnis,

740 kaip rytingumas, nes jis viltis ir baim pranoks.vytautas toki daugyb kari narsij turjo,jog vargu ar kas nors kit tok pasauly suras.esant jam valdovu, viepatavo taurus teisingumas,vyrams garbingiems danai dovanas skyr didias,

745 Paniek rod taip pat didinams u j itiim,nes jisai paproi buvo teisjas rstus.jis visose srityse teisingumo vento irjo,kad negalt kur nors slptis apgaul kokia.kalbama, jog dar prie tai, kai bausms paskirdavo dien,

750 daugelis jau pasmerkt patys nusprsdavo mirt:nedelsdami ant kakl stiprias jie sau nerdavos kilpas,nes neturjo vilties, kad panaikint bausmes849.Liudininkus melagius sakydavo iauriai kankinti,kad daugiau ateity niekas nedrst meluot.

8 apie vytauto grietum, net iaurum santykiuose su pavaldiniais ra ir ital renesanso istorikai, apra Lietuv, enjas silvijus Pikolominis ir aleksandras Gvanjinis.

20 | r e n e s a n s a s

755 Priesaik pats nedor beklausydamas, veidu rsiuoju,jis baugino vilgsniu, gras melagiui bausmeIr kaltuosius vri gauruotais kailiais apvilks,Liepdavo tuoj atiduot juos sudraskyti unims950.niekam nebuvo jis toks rstus, kaip kuriam nors teisjui,

760 dovanomis papirktam, jeigu susekdavo j.sako, jog vienas i j sudraskytas gabalus buvo,kad, tik pams kyius, byl isprend tuoj pat.Mat, tas vargas tada nepaklaus jo sako grieto,tad j kankino kad jis bt kitiems pavyzdys.

765 vytautui ia viepataujant, inyko gaujos gobuoli,Ir u nuopelnus tuos bus jam garb amina.daugel jo ygi yra garsiausiais vardais pavadint,betgi mums dar svarbu darb ir pamint:jis emdirbi taikingosios tautos dar lavino mones,

770 arklas rpjo vien jai ir niekas kitas tada, Liepdavo stovyklas atvesti supaniot stumbr,kad sueidim joki kne nebt visai,silo vykdyti bausm, u tai dar dovan ada,o susirinkus minia imasi darbo tuojau,

775 it sakym jo, nepabgusi nieko, vykdo,Ir grsmingas vris guli prie koj tuoj pat.Prisipainti turiu, jog vargiai a tuo patikiau,jeigu neverst tikt seniai, man perdav tai.kad abejoiau maiau, nusak ir priemones, bd,

780 Ir kaip kalbjo jie man, taisai buvo tokie:stovi dvieil tvora, isiskleidus, toliau vis siaurja,tarsi pleitas, kurio priekis aikiausias yra;jo paiam vidury spraustos tvirtosios kartys, jas ten puis nukirsta dengia savu alumu.

785 umestos akos aplink ia visk paslpusios dengia,kad negalt pajust pinkli vris atsargus.vienas raudonu rbu mojuoja ir kardu vytruoja,kirina j i toli, degant baisiai pykiu.is tartum viesulas koks nirts tuoj puola priek,

790 Griasi tuokart mogus, traukiasi ten, kur saugiau,kolei pasiekia spstus, paruotus stumbrui i anksto,Ir tuoj bga vidun, vejantis vriui ia pat.net ir smarki ugnis nepajgs sulaikyti jau stumbrooka galvotrkiais jis, spraudias klastingon tvoron.

795 ia per kamput one galjo tik vyras pralsti;stumbras, suspaustas staiga, grti negali atgal.tuoj i slptuvi inyra kiti ir strigus vr

9 enjo silvijaus Pikolominio aprayme atiduodavo sudraskyti mekoms.

M I k a L o j u s H u s o v I a n a s | 21

supa, umet virves, snarius veria stiprius.Paniais apraizgo bemat nasrus putojanius stumbro.

800 suria iknom tvirtom, styro vir kno mazgai.vr, kurio net ginkluoti briai sulaikyt negalt,jeigu utvert kelius, jis prasivert jga, surit tempia dabar; apnarpliotas virvmis, einaviduryje tarp moni, apimtas baims didios.

805 bet buvo laisv duota paleistas lygj lauk;jam i tikrj dabar pani joki nebaisu.buvo paleistas, kad skit strlm raitieji smaigstytIr kad galt kariai lavinti savo rankas.Gaudavo jie dovan dideli u ietis taiklisias;

810 sako, u nars kariams skirdavo balnui dir.kas smeigia iet taikliau, dovan tas gauna vertesni;taip palaipsniui vis aukiau premij kilo vert.kas io milino kn giliau smeigdavo iet,dovan skirdavo tam didis valdovas patsai.

815 tais laikais i vis tikrai jisai buvo garsiausias,bet ne dl to, kad kar ygiai igarsino j:jis vir moni reikal aukiau dangikuosius iklIr nuolankia irdimi garbino diev kartai.Pats su savja tauta statymus prim kristaus

820 Ir sugriov senas dar stabmeldi ventyklas,dievui aukiausiajam jis ventovi pristat, tarnus j,bdamas toks pamaldus, apdovanojo turtu.jis senj diev stabus i ventovi imt,Ir savsias klaidas pats pripaino tada.

825 tad nuo jo vardo garsaus nenoriai a pasitraukiu,Ir neminsiu kit didio valdovo darb.

i lotyn kalbos vert benediktas kazlauskas, sigitas narbutas, Eugenija ulinait ir tomas veteikis

22 | r e n e s a n s a s

Abraomas Kulvietis

Abraomas Kulvietis (apie 15101545) pirmasis renesansinio humanizmo idealus gy-vendins lietuvis, lietuvos didiosios kunigaiktysts nepriklausomos religins minties pradininkas, vieas lietuvos banyios yd kritikas, Europos reformacijos kvpt evan-gelizmo (protestantizmo) idj skelbjas lietuvoje. idrss atvirai pasisakyti prie vidu-ramik banyios, netarnaujanios valstybei ir pilieiams, sistem, jis tapo pirmuoju ikiliu lietuvi disidentu, nukentjusiu dl pastang tobulinti visuomen remiantis visuo-tiniais krikionikosios doros ir lavinimosi idealais. kulvieio pasaulira buvo paremta naujj laik idjomis, kurios ragino suteikti prioritet asmenybs laisvei, painimui ir rato kultros skatinimui visuomenje. j drsiai galime vadinti ankstyvosiosios ldk pro-testant kartos, dl persekiojim turjusios trauktis i lietuvos Prsij ir ten pradjusios lietuvikj ratij, kvpju.

kulvietis gim kulvoje (kauno pavietas, dab. jonavos raj.), pagal dvaro pavadinim eima vadinosi kulvieiais. jo tvas buvo kils i bajor ginvil, todl sienos universitete (italija) apginto kulvieio doktorato (1540 m.) protokole kulvietis buvo ufiksuotas ir ginvilonio pavarde: lietuvis abraomas kulvietis ginvilonis (lot. Abramus Culvensis Gynvi-lonis litevanus). abraomo tvai Petras jonaitis ginvilonis ir bajorait Elbieta jodotait (jadautait, jadotovna) siek snaus imokslinimo, todl kulvietis yra vienas pirmj lietuvi, nujusi nuosekl universitetini studij vakar Europoje keli. 1529 m. rugs-jo 14 d. kulvietis gijo bakalauro laipsn krokuvos universitete, taiau iomis studijomis nepasitenkino. 1533 m. balandio mnes kulvietis buvo raytas liuveno universite-to nyderlanduose student sraus ir tapo pirmuoju lietuviu, kuris studijavo ymiojoje liuveno universiteto trij kalb kolegijoje (Collegium Trilingue). liuvene jis susipaino su Erazmo roterdamieio skelbto krikionikojo humanizmo pagrindais, imoko senj graik ir hebraj kalbas. 1536 m. pavasar kulvietis ivyko vokietij, studijavo leipcigo universitete ir 1537 m. gegus mnes pradjo mokytis pirmajame Europos liuteroni-kajame vitenbergo universitete. bendravo su melanchtonu, studijavo antikos filosofi-j, imoko vokiei kalb ir susipaino su protestantizmo idjomis. Patirtis vokietijoje, kurioje reformacijos metais suklestjo literatra tautine kalba, paskatino ir kulvieio lietuvi ratijos pradininko inspiracijas: lietuvi kalb jis pirm kart ivert martino liuterio tekst velyk giesm gott sey gelobet und gebenedeiet (Pagarbints bki ir pastavotas), kuri po kulvieio mirties buvo ispausdinta mavydo giesmyno Giesms krikionikos antrojoje dalyje, (karaliauius, 1570). kulvietis netapo liuteronizmo ipai-nju ir iekojo dar menkai sukrikionintai lietuvos visuomenei kuo tinkamesnio religini reform varianto. apie 1538 m. jis nusprend aplankyti renesanso tvyn italij, lank-si romoje, vliau ivyko studijuoti sienos universitet, kuris tuo metu garsjo teiss studijomis. 1540 m. lapkriio 2829 dienomis sienos universitete kulvietis apgyn abiej (kanon ir civilins) teisi moksl daktaro tezes ir tapo pirmuoju lietuvi abiej teisi moksl daktaru. renesanso italijoje iki inkvizicijos atkrimo (1542 m.) aktyviai reiksi religin atsinaujinim ir itikimyb gyvajam Evangelijos mokymui propagav mstytojai. banyios reformos idjas generavusi aplinka ir gytas aukiausio lygio isilavinimas

a b r a o M a s k u L v I e t I s | 23

kulvieio herbas

suformavo kulvieio apsisprendim pradti kov su religinio ir kultrinio gyvenimo stagnacija tvynje.

1541 m. pradioje teisi moksl daktaras kulvietis gro lietuv, pri-sistat vilniuje tuo metu rezidavusiai lenkijos karalienei ir ldk kunigaik-tienei italei bonai sforcai ir peln jos palankum. 1541 m. pavasar kulvie-tis atidar pirm lietuvoje viduriniojo mokslo tipo mokykl, kurioje m mo-

kyti klasikini kalb ir kit humanistini disciplin. tokia laisvo intelektualo veikla nepatiko tuometiniams katalik banyios hierarchams, kurie nepageidavo, kad vietimo staigas kurt pasaulieiai. Pasinaudodamas tuo, kad kulvietis atvirai kritikavo tuometins ba-nyios ydas, vilniaus vyskupas Paulius alnikis m kulviet persekioti ir pasiek, jog lietuvos valdovas ygimantas senasis 1542 m. paskelbt prie j dekret. Pagal dekret kulvieiui buvo ikelta banytinio teismo byla. kulvietis dekrete buvo vardytas eretiku ir valstybei pavojingu maitininku, pasaulietinio teismo pareignams nurodyta j atves-dinti teism jga. taip pat jis buvo paskelbtas neteks bet koki bajorysts ir pilieio tei-si. tai pirmas istorinis lietuvos nuosprendis prie niekuo nenusikaltus asmen, idrsus vieai reikti nepriklausomas pairas ir banyios kritik. dl grsms bti sudegintam ant lauo kulviet perspjo pati bona sforca, todl vengdamas teismo kulvietis pabgo liuteronikj Prsij, jos sostin karaliaui, kur j diaugsmingai prim kunigaiktis albrechtas brandenburgietis ir paved ten kuriamo universiteto rpesius, paskyrs jau kurtos paruoiamosios mokyklos partikuliaro vadovu. 1544 m. atidarius karaliauiaus universitet, kulvietis tapo vienu svarbiausi jo profesori ir graik kalbos katedros vado-vu. nepaisant ger slyg Prsijoje, kulvietis troko tarnauti tvynei, kurioje ypa trko renesansin isilavinim turini asmenybi ir nebuvo ne tik universiteto, bet ir gimnazij. Praydamas leisti grti tvyn, 1543 m. kulvietis sukr pirm lietuvos reformacin k-rin, parayt vieo lotyniko laiko karalienei bonai sforcai forma, pavadint Confessio fidei (Tikjimo ipainimas). tekste kulvietis kritikai vertino jam ikelt byl, teigdamas, jog ji prietarauja teisingumui, nes kaltintojas ir teisjas joje yra tas pats subjektas ba-nyia. jos tarnus, siekianius kulvieio bausms, lietuvi reformacijos pradininkas vardijo

godiais kno malonum vergais, epikrieiais, kurie, prieingai Evangelijos prisakymui bti pasaulio viesa, vengia painimo, taiau teisia aukiausi isilavinim turint moksl daktar: jeigu jie teist, net ir kristus negalt bti nekaltas... didiausios kritikos bany-ia kulvieio laike sulauk dl savanaudiko gyvenimo savo dievo pilvo vardan ir valstybs interes bei pilie-i vietimo ignoravimo. laike kulvietis pabr, kad tokia krikionyb neatitinka Evangelijos mokymo, juo besivadovaujanios mogaus sins ir yra nenaudinga

Yra daug lietuvi, labai isimokslinusi, kurie galt bti naudingi valstybei. [...]

Skaudu, kad, trokdami dirbti saviesiems, dabar dirbame

svetimiesiems. abraomas kulvietis, 1543

24 | r e n e s a n s a s

valstybei. kaip pagrindin nauj religin ties kulvietis ikl naujajame testamente apa-talo Pauliaus skelbt idj apie mogaus iganym kaip dievo dovan, bet ne atlyg u nuopelnus ar darbus, taip ikeldamas laisvo mogaus idj.

bonos sforcos pastangomis 1545 m. pavasar kulvieiui buvo leista grti lietuv. lietuvos reformacijos pradininkas entuziastingai msi religini disput bei kitos vieia-mosios veiklos, taiau 1545 m. baland vilniuje staiga susirgo ir, nuvetas gimtj kul-v, mir t pai met birelio 6 dien. motina Elbieta kulvietien teig, jog abraomas buvo nunuodytas prieinink. banyia kulviet ir po mirties laik eretiku ir neleido laido-ti kapinse, todl jis buvo palaidotas prie nam ant kalvos kulvoje. mirdamas kulvietis draug pra lietuvikai giedoti jo paties iverstas psalmes. tai pirmoji inia apie lietuvi-kus biblijos vertimus lietuvoje. Po kulvieio mirties karaliauiuje liko jo 80-ies Europoje sigyt knyg lotyn, senovs graik ir hebraj kalbomis rinkinys. tai buvo pirmoji privati lietuvio bajoro biblioteka, sukaupta dar neprasidjus knyg leidybai lietuvoje.

kulvieio gyvenimas buvo lietuvi idealistins nepriklausomo asmens veiklos dl vals-tybs ir visuomens gerovs pavyzdys. jo idjos atvr keli isilavinimo, tiesos, sins ir krikionikj vertybi sklaidai lietuvoje ankstyvaisiais naujaisiais amiais.

siloma literatra: d. Pocit, Maitinink katedros. Ankstyvoji reformacija ir lietuvi-ital evangelik ryiai, vilnius: versus aureus, 2008, p. 54173.

a b r a o M a s k u L v I e t I s | 25

Abraomas Kulvietis

tIkjIMo IPaInIMas,paraytas viesiausiajaiLenkijos karalienei1 ir t. t.siuniu sveikinim,

nuolankiausiai pareikdamas savo atsidavim. viesiausioji karaliene ir Maloningiau-sioji Ponia, nors ankstesniuose laikuose2 usiminiau js viesiausiajai didenybei apie savo reikal bkl, taiau kasdienins mano nelaims veria mane apie tuos paius da-lykus vl ir vl rayti. Ms tv laikais, Maloningiausioji Ponia, nebuvo girdta, kad kas nors nenusikalts ir be teismo sprendimo bt pasmerktas. o mano prieai ne tik mane pasmerk, bet ir diena i dienos per pamokslus vieai meiia, pajuokia, plsta ir eidinja. dl to ir draugai yra nepalankiai man nusiteik, o prieai dar drsiau ir -liau puola. juk biiuliai t mokini, kuriuos vilniuje mokiau, iskyrus pon sandomirie-t ir kai kuriuos kitus, man labai negraiai atsidkojo. n. u savo snaus ir seserno mokym bei ilaikym man nesumokjo 16 kap lietuvik grai. jo pavyzdiu pasek kiti. bet man ne taip skaudus piniginis nuostolis, kaip u mano tris parodytas ned-kingumas. Prie to prisideda eimos skriaudos: mano kaimynai, pasinaudoj proga, kad a nebnu namie, vienas per kit, kiek stengdami, grobsto mano turt. tarnai, grasin-dami pabgsi, nebenori klausyti mano motinos; lauko darbai udelsiami, kis aplei-diamas3. o labiausiai mane kankina tai, kad brangiausioji motina, ir neseniai itikusios tvo mirties4, ir skriaud namuose, ir mano itrmimo prislgta, vos vos besilaiko. net budelis galt atjausti mano sielvart, vien prieai negali pasisotinti mano nelaimmis. jie prikaiioja, kad dl to taip keniu, jog nusikaltau erezija. jiems taip atsakau. Prikai-ioti ir nestengti rodyti yra grynas meitas ir akiplikumas. Liudininkas dievas ir visi teisieji, kad man patiktus mokinius siningai mokiau dievo baims ir drausms. tai patvirtins js didenybei daugelis mano mokini, tarp j ir Pauliaus narueviiaus snus. o kad sigyt js didenybi pasitikjim ir nuteikt prie mane, jie klastingai apsimeta tai dar i uolumo tikjimo dalykuose. bet i tikrj ne uolumas, o nelabumas, ventasis pelnas, pilna kien, ne kristus, yra prieastis, kad jie taip t lsta prie mane. inoma, epikrininkai5 bijo savo pilvus susiverti, bijo, sakau, kad j, kadangi niekuo nenaudingi valstybei, nepristatyt prie arklo. vienu odiu, jie bijo, kad ap-gauls ir veidmainysts, kuriomis tiek ami valstyb mulkino, nebt vieum ikel-tos. I ia tas j ventasis uolumas pilvo, j dievo labui, i ia tie auksmai: nukryiuok!

1 bona sforca (14941557), Milano kunigaiktyt, neapolio valdov aragon dinastijos atstovs Izabels ara-goniets ir Milano kunigaikio G. sforcos dukt. nuo 1518 m. Lenkijos ir Lietuvos valdovo ygimanto senojo mona, Lenkijos karalien ir Ldk didioji kunigaiktien, rezidavusi Lenkijos sostinje krokuvoje ir Ldk sostinje vilniuje. 1556 m. gro Italij (bar). 2 iuo metu neinomi jokie anksiau kulvieio bonai sforcai rayti laikai.3 tokia padtis buvo susidariusi po 1542 m. paskelbto ygimanto dekreto prie eretikus, kuriame pagrindinis kaltinamasis buvo kulvietis. Pabgs nuo banytinio teismo kulvietis dekretu buvo paskelbtas kaip nebeteks pilieio (bajoro) padties ir teisi.4 kulvieio tvas Petras kulvietis mir 1542 m. pavasar, prie pat dekreto paskelbim ir abraomo pabgim karaliaui.5 senovs Graikijos filosofo epikro, mokiusio apie buvimo malonum, pasekjai.

26 | r e n e s a n s a s

nukryiuok! ant lauo! ant lauo! jis piktodiavo kristui, veniausiajai Mergelei, ventiesiems, nusikalto didenybs eidimu! jis neig katalik banyi! taip kaloja jie per pamokslus, taip meiia sueigose, js didenybi akyse juodina. todl a nesi-stebiu ir nepykstu, jeigu kartais js didenybs elgiasi kiek grieiau, negu esu nusipel-ns. kristus liepia tikrus banyios mokytojus painti i vaisi6. tad pairkime, kokie puiks tie j vaisiai. Paulius nori7, kad banyios mokytojas bt apsiarvavs mokslu, idant galt mokyti tikiniuosius ir atsispirti eretikams; kad bt ne gobus, ne atsida-vs lykiam godumui, ne piktadarys, bet toks nepriekaitingas, kad niekas nedrst skleisti apie j melaging gand. o dabar matome, kad jie didesni nemokos u neipru-susius vienuolius. jie netinka net vaik mokyklai vadovauti, k jau kalbti apie tai, kad bt verti banyios mokytojo vardo. k besakyti apie j nepasotinam gobum, pui-kyb, garbs trokim ir daugyb kit nedorybi, kuriomis yra aptek. o kristus juos vadina ems druska, pasaulio viesa8. jau kada pati viesa virsta tamsybe, kuo reikia laikyti emesniuosius, jei ne visika tamsa? kadangi jie taip nenusivokia ventajame rate, yra tokie nedori ir tokie iaurs, jog, jeigu jie teist, net ir kristus negalt bti nekaltas; kadangi jie yra teisjai savo byloje prieingai teisingiausiam teiss dsniui, ku-ris sako, kad niekas negali bti teisju savo byloje9, a kreipiuosi js didenybes ir dievo vardu praau, kad js didenybs itirt mano gin su prieais. jeigu man bus leista, ko praau, tikiuosi, dievui padedant, aikiai rodyti j suktybes, kuriomis jie die-vo garb emina ir valstyb slopina. jeigu js didenybs mane atiduoda j jurisdikci-jai, tai a, kadangi jie, kaip prieingoji pus, negali bti teisju savo byloje, apeliuoju artimiausi visuotin banyios susirinkim10. nuolankiai praau js didenybes, kad man tai leist. teprisimena js didenybs, kad visi valdovai sdi dievo soste kaltie-siems bausti, nekaltiesiems ginti. jeigu js didenybs tai nekreips dmesio ir prieai gers mano krauj, bijausi, kad dievas nepasiimt mans i js rank. savo ruotu, jeigu tai reikalinga dievo garbei, a esu pasiruos gyvyb atiduoti. taiau, kad js viesiausioji didenyb galt sprsti apie mano tikjim daugiau i mano paties rato negu i j meit, maniau bsiant pravartu pridti savo tikjimo ipainim. todl pirmiausia prisiekiu slpiningja ir nedaloma veniausija trejybe, kad ties sakysiu. o jeigu k prie sin11 pasakyiau, tekrinta ant mans dievo rstyb, js didenybi apmaudas, tenetenku turto, teitinka mane staigi mirtis12 ir tegul bsiu aminai prakeiktas. vis pirma, tikiu visomis tikjimo tiesomis, kurios yra apatal tikjimo 6 Mt 7, 207 tit 1, 798 Mt 5, 13.149 Nemo potest esse iudex in sua causa, codex Iustinianus 3, 5.10 artimiausias visuotinis banyios susirinkimas buvo istorinis tridento susirinkimas (15451563), kuris prasidjo kaip tik kulvieio mirties metais. sinodas suvaidino lemiam vaidmen kovoje su reformacija. jo organizavimo ivakarse bta daug scenarij, svarstytos ir dialogo su protestantais galimybs. nugaljus konservatyviajam sparnui, tridento susirinkimas vyko kaip kontrreformacinis manifestas, numats kovos su evangelizmu priemones ir bdus. evangelik bylos iame susirinkime nebuvo isprstos j naudai.11 sin (lot. conscientia) Lietuvos minties istorijoje kulvieio aktualizuota kategorija, netrukus plaiai tai-kyta ir kit Ldk protestant ratuose. reformacijos lyderi perimta vis pirma vadovaujantis naujojo testa-mento odynu, daugiausiai vartota apatalo Pauliaus. 12 Priesaikoje minima staigi mirtis, pagal ankstyvaisiais naujaisiais laikais tebegaliojus klasikin mirties supratim, skyrus gerj ir blogj mirt, buvo laikoma bloga mirtimi. tuo paiu metu paraytuose pir-muose lietuvikuose tekstuose staigi mirtis (M. Mavydo giesmse vartojamas posakis nogla smertis) taip pat laikoma bloga mirtimi.

a b r a o M a s k u L v I e t I s | 27

ipainime13. taip pat tikiu, kad sakramentai yra steigti evangelijoje ir kad jais dievo sakymu visi turi naudotis. tikiu ir tuo, kad evangelijos skelbimas, sakrament teiki-mas, banyios raktai pirmiausiai priklauso dievo tarnams, arba kunigams. dl it straipsni su prieais sutinku. su tolesniais straipsniais nesutinku. Prma. tikiu, kad esame iganomi vien dievo gailestingumu, dka kristaus kanios, dovanai, be joki ms nuopeln. reikia daryti gerus darbus, bet nereikia jais pasikliauti, nes jie yra men-ki ir negryni, kaip Izaijas sako: suterti skudurai14. o nuodmi be galo daug. septynis kartus per dien parpuola teisusis15. kiekvien dien ventoji banyia meldiasi: at-leisk ms kaltes. ribotas dalykas neproporcingas beribiam. Pirmasis tvas adomas u vienui vien nuodm negaljo atsiteisti, nei visi angelai, nei pagaliau visas pasaulis. kristaus kania atpirko. antras straipsnis, dl kurio mano prieininkai nesutinka su ma-nimi. a manau, kad veniausij eucharistijos sakrament pasaulieiams reikia teikti dviem pavidalais, kaip kristus steig ir kaip buvo daroma apatal bei senosios bany-ios. sakramento teikimas antruoju pavidalu ne taip jau seniai yra udraustas. treias straipsnis. a tvirtinu, kad kunigams, kurie negali susilaikyti, reikia vesti. jokios verts neturi j argumentas, kad santuoka suterianti ventj luom. jeigu santuoka yra dievo steigta, ji negali suterti ventojo luomo. Pranaai, ventieji tvai, cheremonas16, spiri-donas17 ir kiti buvo ved. tai patvirtina senieji kanonai18. ketvirtas straipsnis. tvirtinu, kad banytinis turtas banyi rektori gdingai eikvojamas, urstinant diev ir da-rant didiuli nuostoli valstybei. turtai banyioms tam yra dovanoti, kad vis pirma i j santriai ir taupiai gyvent banyios tarnai, paskui, kad bt padedama betur-iams mokiniams, pagaliau, kad, reikalui esant, bt teikiama pagalba valstybei. kad i tikrj taip yra, galiau akivaizdiai rodyti, jeigu bt leista. dl i keturi straipsni buvo diskutuota tiek daugelyje ankstesni banyios susirinkim, tiek ir paskutiniaja-me, dalyvaujant jo Imperatorikajai didenybei ir Imperijos luomams, taip pat popie-iaus legatui, ir buvo prieita prie beveik tokios pat nuomons19. jeigu ir a tokio garbin-

13 apatal tikjimo ipainimas (Symbolum Apostolorum), Iv a. nustatytas dvylikos frazi tekstas tikiu die-v tv (credo). i pirmj krikioni tikjimo santrauk kaip pamatin tikjimo ipainim pripaino ir protestantai.14 Iz 64, 515 Pat 24, 1616 cheremonas (III a.), ventasis, egipto miesto nilo (nilopolio) vyskupas, mirs nuo persekiojim imperato-riaus decijaus valdymo laikotarpiu (apie 250 m.). 17 spiridonas (apie 270348), vakar ir ryt banyi krikioni garbinamas ventasis, kils i kipro. anot hagiografins tradicijos, jis buvo pamaldus piemuo, veds ir turjs dukter. 18 ankstyvoji krikioni banyia protestant buvo laikoma teisingos banyios modeliu, Ldk evangelikai save taip pat laik ios tikrosios banyios pdiniais.19 turimas galvoje banytinis regensburgo (ratisbonos) susirinkimas, vyks 1541 m. balandiogegus m-nesiais. kulvietis turjo savo bibliotekoje io susirinkimo nutarim knyg, sudarytame jo bibliotekos srae vardyt kaip Regensburgo nutarimai (Acta Ratisbonensia), sigyt, tiktina, Italijoje. regensburgo susirinkimas buvo imperatoriaus karolio v 1539 m. baland paskelbtos 15 mnesi taikos su protestantais dalis. taikos ir nutraukt proces prie protestantus laikotarpiu buvo pradti disputai su protestantais, kurie teik vilt, jog regensburge katalikams ir reform alininkams pavyks susitarti kai kuriais doktrinininiais, ypa nuteisinimo, klausimais. nuteisinimas i malons regensburge buvo pagrindin doktrinin tema.

regensburgo susirinkime dalyvavo pats ventosios romos imperijos imperatorius karolis v (15191556), protestantams atstovavo Pilypas Melanchtonas ir kiti. kaip popieiaus legatai susirinkime dalyvavo kai kurie ital kardinolai ir vyskupai.

Pagrindinis protestant ir katalik pozicij nesutarimus bands derinti asmuo, popieiaus legatas kardi-nolas Gasparas kontarinis (contarini) faktikai pripaino tokio mokymo evangelin pamat.

28 | r e n e s a n s a s

go susirinkimo nurodymo laikausi, tai negali bti laikoma nusikaltimu. apie veniausij Mergel Marij taip galvoju: ji yra nekaliausioji ir veniausioji Mergel, dievo motina, kuriai n viena ventj mergeli ar moter negali prilygti. Mano nuo-mone, ventuosius reikia gerbti ir j gyvenim, paproius lovinti vieai banyioje, ta-iau maldauti ir garbinti reikia tik vien diev, remiantis odiais: netursi kit diev, tiktai mane20 ir savo garbs neperleidiu kitiems21. prie auksmus, kad tokiais klausimais diskutuoti nepriklauso mano kompetencijai, atsakau: per krikt ipainau, kad esu dievo tarnas ir jo banyios narys. o kada gavau daktaro laipsn, man buvo suteikta teis aikinti, diskutuoti, mokyti ventojo rato. taigi teistai elgiuosi, jeigu ginu viepaties ir savo krjo moksl. bet apie tai uteks. jeigu atrodyt, kad raiau kariau ir aitriau, negu derjo, dl to praau kaltinti mano skausm. kas neaukia mu-amas? kad js viesiausioji didenyb aikiai suprast, k galvoju ir ko mokau, ma-niau bsiant pravartu tai, kaip ipainim, parayti vieai. Meldiu aminj tv, kad js viesiausij didenyb ilgai sveik saugot.

1543 metais.

yra daug js ventosios didenybs pavaldini lietuvi, puikiai isimokslinusi, kurie galt bti naudingi valstybei. bet, mano likimo bauginti, jie apsigyveno vokieti-joje. kai kuriuos j priglob viesiausiasis Prsijos kunigaiktis22, kai kuriuos kiti kuni-gaikiai. viesiausiasis kunigaiktis, negaildamas dideli ilaid, steig pagarsjusi mokykl, i visur prisikviet mokyt vyr; profesoriams kasmet imoka tkstanius auksin; daugeliui neturting mokini duoda nemokam ilaikym. jis nori mane pa-skirti ios mokyklos rektoriumi. todl jeigu js viesiausios didenybs viepatystje man nebus vietos, skyrim priimsiu23. bet, Maloningiausioji Ponia, skaudu, kaip diev myliu, mums visiems, kad, trokdami dirbti saviesiems, dabar dirbame svetimiesiems.

karaliauiaus akademijojeispausdino johannas Weinreichas.birelio mnes1547 metais.

i lotyn kalbos vert benediktas kazlauskas (1957)Perirjo ir patais Eugenija ulinait (2010)komentavo dainora Pocit (2011)

20 I 20,321 plg. Iz 42,8; 48,1122 albrechtas brandenburgietis (14901568), brandenburgo markgrafas, nuo 1511 m. vokiei ordino magis-tras, nuo 1525 m. Prsijos kunigaiktis).23 kulvietis buvo pirmasis karaliauiaus gimnazijos (partikuliaro, steigtas 1542 m.) rektorius ir pirmasis ka-raliauiaus universiteto (steigtas 1544 m.) graikistas.

a b r a o M a s k u L v I e t I s | 29

a b r a o M o k u L v I e I o b I b L I o t e k o s k n y G s r a a s

1. civilins teiss teksto 4 tomai.2. Plinijus. Livijus.3. Platono veikalai graikikai.4. aristotelio du tomai graikikai.5. Homeras su komentarais.6. dioskoridas graikikai ir lotynikai.7. Laurentijaus valos veikalai.8. apuljus su beroaldo komentarais.9. Prsika knygel.10. aristotelis apie gyvuli istorij.11. dviej Petro laik parafraz.12. urbano graik k. gramatika.13. aristofanas graikikai.14. La