9 7 8 6 0 9 4 3 3 0 1 8 6

ISBN 978-609-433-018-6

DEM

O

Skaitmeninį vadovėlį „Ekonomika ir verslumas IX–X klasėms“ kūrė:

Rolandas Jakštys, Gintaras Jasiulionis, Zita Manstavičienė, Silvestra Markuckienė, Mindaugas Piešina, Sigita Populaigienė, Tadeuš Šeibak, Valdemar Šeibak, Edita Tatarinavičiūtė, Arūnas Ūsaitis, Raimundas Zabarauskas, Aldona Žalienė, Darius Žalys, Elmundas Žalys. Skaitmeniniame vadovėlyje panaudoti vadovėlio „Ekonomika ir verslumas IX–X klasėms“ PDF failai. Vadovėlio medžiagą rengė:

Danutė Bareikienė, Kazimieras Lipskis, Danutė Poškienė. Technologijos © TEV, 2008–2014

DEM

O

�

TURINYS

Pratarmė 5

1 SKYRIUS. EKONOMINIS MĄSTYMO BŪDAS 1 tema. Ekonominio mąstymo principai 8 2 tema. Ištekliai ir jų stygius 12 3 tema. Alternatyviosios sąnaudos 16 4 tema. Ekonomikos sistemos ir paskatos 22

2 SKYRIUS. NEMATOMOJI RANKA – RINKA 5 tema. Paklausa 28 6 tema. Pasiūla 34 7 tema. Rinkos pusiausvyra 40 8 tema. Rinkų tipai. Konkurencija 46

3 SKYRIUS. ASMENINIAI FINANSAI IR VERSLUMO UGDYMAS 9 tema. Asmeninių savybių ugdymas. Karjeros planavimas 5210 tema. Mainai, pinigai ir jų savybės bei funkcijos 5811 tema. Pajamos. Biudžetas 6412 tema. Taupymas ir skolinimasis 7013 tema. Investavimas 76

4 SKYRIUS. VERSLAS DARYTI VERSLĄ14 tema. Verslo idėjų generavimas ir įgyvendinimas 8215 tema. Verslo organizavimo formos 8616 tema. Verslo etika 9217 tema. Našumas ir specializacija 96

5 SKYRIUS. MATOMOJI RANKA – VALSTYBĖ RINKOS EKONOMIKOJE18 tema. Valstybės funkcijos ekonomikoje 10219 tema. Visuomeninės prekės ir paslaugos 10620 tema. Išoriniai padariniai 11021 tema. Valstybės biudžetas ir mokesčiai 114

DEM

O

�

6 SKYRIUS. MAKROEKONOMIKA22 tema. Ekonomikos apytaka 12023 tema. Bendrasis vidaus produktas ir ūkinės veiklos ciklai 12424 tema. Nedarbas 13025 tema. Infliacija 134

7 SKYRIUS. RINKOS BE SIENŲ – GLOBALI EKONOMIKA26 tema. Tarptautinė prekyba 14027 tema. Valiutos ir jų kursai 14828 tema. Ekonomikos augimas 154

Žodynėlis 158

DEM

O

�

Sakote, jums neįdomi ekonomika? Ką gi, pabandykime pasiaiškinti. Ar jums tikrai neįdomu:

• kaip priimami sprendimai, kokios paskatos jus veikia ir kaip pardavėjai skatina jus išleisti savo pinigėlius?

• kaip pradėti savo verslą, iš kokių šaltinių galima gauti pinigų, kaip protingai juos taupyti, in-vestuoti, galų gale ir išleisti?

• kokius mokame mokesčius ir kam tie pinigai yra naudojami, kaip veikia valstybės ekonomika ir dėl kokių priežasčių gyvenimo lygis kyla ar krinta?

Tai reikštų, kad jums neįdomu tai, su kuo susiduriate kiekvieną rytą, vos suskambus žadintuvui...

O gal mes klystame ir jūs laukiate vadovėlio, kuris parašytas taip, kad patys: • galėtumėte atsakyti į gyvenimo keliamus klausimus, • diskutuotumėte, kritiškai vertintumėte autoritetų peršamą nuomonę,• susiplanuotumėte sėkmingą gyvenimo kelią sau ir dar tėvams padėtumėte atskirti realybę nuo

rinkiminės kampanijos.

Mūsų vadovėlyje žinios – apibrėžimai, grafikai, savybės, dėsniai ir kiti panašūs dalykai – nustumti į antrą planą. Mums svarbiausia – jūsų gebėjimas kelti klausimus, ieškoti sprendimų ir atsakymų, argumentuotai diskutuoti ir ginti savo nuomonę, išsikelti tikslus ir juos įgyvendinti.

Tai šiuolaikiškas ir įdomus vadovėlis – ne per daug sunkus, skirtas visokių polinkių mokiniams, atitinkantis atnaujintą ekonomikos ir verslumo programą. Tikimės, kad kiekvienas jame sau ras kažką įdomaus ir naudingo.

Pagrindinės vadovėlio savybės

1. Temų yra panašiai tiek pat, kiek pamokų, bet šiek tiek mažiau, kad liktų laiko pasitikrinimui ir diskusijoms, jei staiga pradėtų kilti ekonomika ir atsirastų nenumaldomas noras kalbėti apie tai, kur išleisti pinigus arba kaip juos taupyti.

2. Kiekvienas skyrius (jų yra 7) prasideda įvadiniu puslapiu, kuriame suformuluoti klausimai, atskleidžiantys to skyriaus esmę (į kokius klausimus atsakymus galima rasti tame skyriuje).

3. Kiekviena nauja tema (jų yra 28) prasideda įžanga. Kartais būna sunku kiekvienai temai su-galvoti intrigą, susietą su realiu gyvenimu, surasti kažką tokio, kas skatintų skaityti toliau. Šios įžangos gali pagelbėti. Aktyvesni mokiniai gali užmegzti diskusiją ir išnagrinėti temą, net ne-sinaudodami tolesne teorine medžiaga (žinoma, jei mokytojas leis tokią laisvamanybę).

4. Norint išmokti užduoti protingus klausimus ir pakalbėti ekonomikos temomis, reikia bent šiek tiek žinių. Kiekvienoje temoje pateikti teorijos intarpai ir yra ekonomikos suvokimo pradžia-mokslis (nors teorijos nedaug, bet visi klausimai, reikalaujami programoje, yra „pačiupinėti“).

5. „Stabdukais“ ( ) pažymėtos užduotėlės, susietos su ką tik išnagrinėtais teorijos gabaliukais. Jomis siekama įvertinti suvokimą tuo konkrečiu klausimu ir leisti pačiam įsivertinti savo daly-vavimą pamokoje (pasitikrinti, ar mintimis dar nenuklydo į lankas).

6. „Pasvarstykime“ – galimybė pareikšti savo nuomonę. Po kiekvienos potemės pateikiami klau-simai arba užduotys, reikalaujančios padirbėti „pilkosiomis ląstelėmis“ (pagal programas – tai aukštesnis pažinimo lygmuo: taikymas arba net analizė).

PRATARMĖ

DEM

O

�

7. Trijų tipų „Įtvirtinimo klausimai ir užduotys“ skirti visų lygių mokiniams. Iš pradžių – kaip apšilimui – užduotys TAIP / NE (jei per lengva, prie kiekvienos tokios užduoties galima pri-dėti sakinuką „Atsakymą pagrįskite“ – ir gudriausiems bus kas veikti). Po to treniruotė – kla-sikiniai testai: klausimas, pasirinkimui keturi atsakymai, iš kurių tik vienas teisingas. Na ir pa-baigoje – varžybos: rimtesni klausimai iš visos temos, kur vėl gali prireikti taikymų ir gilesnės analizės (kai kurios „varžybų“ užduotys puikiai tinka intelektualioms diskusijoms prie arbatos puodelio).

8. Galvočiams ir tiems, kuriems seniai viskas aišku, skirtas skyrelis „Besidomintiems“. Čia rasite įdomesnius tos pačios temos aspektus, gilesnius pamąstymus iš spaudos bei kitų informacijos šaltinių ir „suktas“ užduotėles, pažymėtas ženkleliu ! (kad paaiškėtų, ką būsimieji ekonomi-kos ir kitų mokslų korifėjai galvoja apie tai, ką ta tema rašo garbūs dabarties ekonomistai ir kitų sričių atstovai).

9. Knygos pabaigoje pateikiami vadovėlyje vartojamų ekonomikos terminų ir kitų sudėtinges-nių žodžių apibūdinimai, nurodomos temos, kuriose tie žodžiai pavartoti pirmą kartą arba pasitaiko dažniausiai (skaitantiems užsienio šalių ekonomikos literatūrą pateikiami tų žodžių angliškieji atitikmenys).

Mokytis ekonomikos, verslumo, asmeninių finansų IX–XII klasėse galima visaip. Mes siūlome nuoseklų įvairiapusišką mokymąsi su aktyviu naujausių technologijų panaudojimu. Kartu su šiuo vadovėliu galima naudotis Ekonomikos praktikumu IX–XII klasėms – ypač jis tinka mėgstantiems skaičiavimo uždavinius. Daugybė užduočių, klausimų, testų yra rinkinyje Ekonomikos užduo­tys – ne tik besidomintiems, bet ir tiems, kuriems klausimai–atsakymai įdomiau nei diskusijos ir pamąstymai. Mokiniai gali praktiškai pritaikyti žinias, įgytas ekonomikos pamokų metu, žaisdami valstybės valdymo žaidimą kompiuterinėje mokymo priemonėje Virtualus ekonomikos pasaulis (VEP). Metodinė medžiaga, patarimai, pamokų eigos aprašymai, užduočių ir atsakymų analizė, vadovėlyje naudojamų pagrindinių ekonomikos rodiklių interaktyvi duomenų bazė, turinio sąsaja su atnaujintomis programomis ir net paties vadovėlio skaitmeninis variantas – visa tai yra mobi-lioje interaktyvioje kompiuterinėje (MIKO) knygoje mokytojams „EV9–10“.

Jei susidomėsite ekonomika ir verslumu, toliau mokytis jums padės vadovėlis Ekonomika XI–XII klasėms (parengė Danutė Poškienė, Ginta Railienė, Marijus Keršys, TEV, Vilnius, 2008). Jis skirtas gilesnei ekonominių dėsningumų analizei, ūkio vystymosi praktikos ir ekonomikos teorijos ryšiui atskleisti, verslumo ugdymo ir asmeninių finansų tvarkymo ekonominiam pagrindimui.

Linkime gero darbo ir įdomių ekonomikos pamokų!

Autoriai ir leidėjaiDEM

O

SKYRIUS1

EKONOMINIS MĄSTYMO BŪDAS

Šiame skyriuje sužinosite, kodėl:

kartais žmonės daro tai, ko nemėgsta;aplinkinėms šalims parūpo Arktis;derėtų pamąstyti, kiek kainuoja tai, ko atsisakome;rinka paskirsto išteklius geriau nei Plano komitetas.

●●●

●

DEM

O

tema1

Ekonominio mąstymo principai

Mąstymo būdas nusako, kaip žmogus mąsto arba kuo rem-damasis jis daro sprendimus. Pavyzdžiui, mąstydamas apie geresnį gyvenimą žmogus jau žino, kad geriau galima gy-venti tik tada, kai turi daugiau pinigų, t. y. praktiškai ne-galvodamas žmogus priima kaip duotybę, kad pinigai yra geresnio gyvenimo šaltinis, nes jis tai jau patyrė savo kailiu. Didžiajai žmonijos daliai tikrai nekyla abejonių, kad taip ir yra. Todėl, mąstydami apie tai, kaip susikurti sau geresnį gyvenimą, žmonės pirmiausia galvoja, kaip gauti daugiau pinigų. Tada visi pakimba ant to paties kabliuko, kurį patys sau ir sukūrė, t. y. jie patenka į uždarą ratą – reikia pinigų, pinigai nuvertėja ir vėl reikia daugiau pinigų.

Šaltinis. www.ve.lt/blog/2009

DEM

O

�

1 tema. Ekonominio mąstymo principai

Ar šitokį žmonių mąstymą galima pavadinti ekonominiu?Senovės graikai ekonomiką suprato kaip namų ūkio, kuriam vadovavo šei-mininkas ar samdomas žmogus, tvarkymą. Ūkininkavimo sėkmė lėmė tūks-tančių tiems namų ūkiams priklausančių žmonių likimus. Bėgant metams, keičiantis epochoms, žodžio ekonomika reikšmė keitėsi, tačiau esmė liko tokia pat. Ir šiandien mes kalbame apie ūkio tvarkymą. Tik ūkis suprantamas plačiau – tai ir namų ūkiai, ir įmonės, ir valstybės.

Bet kurį ūkį tvarko žmonės. Tvarkydami savo ūkį, jie remiasi tam tikrais principais.

Neįmanoma turėti visko, ko norėtųsi, nes visi ištekliai yra riboti. Pavyzdžiui, tuo pačiu metu negalite sėdėti klasėje ir žaisti krepšinį sporto salėje – tenka rinktis ir kurios nors veiklos atsisakyti.

Kada paskutinį kartą rinkotės? Ko reikėjo dėl to atsisakyti?Jeigu rinkdamiesi kažko atsisakome, vadinasi, kažką ir prarandame. Tačiau, pasirinkę viena, mes tikime, kad gausime daugiau naudos, nei pasirinkę kita. Pavyzdžiui, užuot žaidę krepšinį, sėdite pamokoje, nes tikite, kad įgytos ži-nios ar geresni pažymiai bus jums vertingesni, nei valandėlė žaidimo.

Kada lengviau išleisti kišenpinigius mokyklos valgykloje – iš ryto ar per pietus? Kaip manote, kodėl?Kodėl pasirenkate vienokią ar kitokią veiklą? Todėl, kad esate veikiami pas-katų – dalykų, kurie skatina vienaip ar kitaip elgtis. Pãskatos gali būti teigia-mos (geras pažymys, mokytojo pagyrimas) arba neigiamos (blogi pažymiai, tėvų priekaištai). Veikiami paskatų kartais renkamės ir nelabai patrauklią sau veiklą. Pavyzdžiui, nesinori karštą vasaros dieną dirbti, bet jeigu yra žadamas patrauklus atlygis, dažnas renkasi darbą.

Kaip manote, kokios paskatos veikia jūsų tėvus?

Pasvarstykite

Ar pasikeistų jūsų mokymosi rezultatai, jei už gerą pažymį tėvai mokėtų stipendiją? Kaip tai susiję su paskatomis?

Daugiausia galime pasiekti tose srityse, kur mums geriausiai sekasi. O mai-nydamiesi su kitais savo sėkmės produktais (prekėmis ar paslaugomis), gali-me gauti daugiau ir įvairesnių reikalingų daiktų ar paslaugų.

Pasvarstykite

Kai niekieno neverčiami ir neskatinami mainėtės, ar kada nors pralaimėjote? Jeigu taip, tai kodėl? Ar tikrai mainai tada buvo savanoriški?

Pagal kokias taisykles valdomas asmeninis ūkis, visi daugmaž įsivaizduoja. O kokios taisyklės galioja šalies ūkyje? Gana ilgą laiką buvo manoma, kad geriausiai ūkis veikia tose šalyse, kur viską reguliuoja nematoma ranka, ki-taip tariant, laisvoji rinka. O ten, kur nurodinėja kokia nors pašalinė jėga, pavyzdžiui, planavimo institucija ar valdžia, kuri nežino, ko žmonėms reikia, šalies ūkinė veikla nėra ekonomiška. Tačiau ekonomikos sistema – tai ne tik taisyklės, bet ir tradicijos, vertybės, nuostatos, etikos normos.

Žmonės turi rinktisŽmonės turi rinktis

Visi pasirinkimai kainuoja

Visi pasirinkimai kainuoja

Žmonės reaguoja į paskatas

Žmonės reaguoja į paskatas

Mainai gali padaryti visus turtingesnius

Mainai gali padaryti visus turtingesnius

Žmonių sprendimus lemia šalies ekonomikos sistema

Žmonių sprendimus lemia šalies ekonomikos sistema

DEM

O

10

1 SKYRIUS. Ekonominis mąstymo būdas

Pasvarstykite

Kodėl žmonės tą patį veiksmą vertina skirtingai? Pavyzdžiui, kodėl vienam paaugliui atrodo nor-malu savaitgalį papildomai pasimokyti, o kitam – ilsėtis?

Sakoma, kad ekonomika, tai mokslas apie:turtą ir turtėjimą;verslo kūrimą; ūkio valdymą;tai, kaip yra paskirstomi ir naudojami riboti ištekliai, siekiant patenkinti neribotus žmonių poreikius;tai, kaip žmonės, jų grupės (pvz., namų ūkiai), organizacijos (pvz., įmonės) priima sprendimus siekdami patenkinti savo poreikius.

Visi šie ir begalė kitų apibrėžimų yra teisingi. Kaip ir teisingi pagrindiniai ekonominio mąstymo principai, kuriais remdamiesi dauguma žmonių pri­ima sprendimus, kaip tvarkyti savo pinigus, valdyti turtą ar verslą.

ĮTVIRTINIMO KLAUSIMAI IR UŽDUOTYSPatvirtinkite arba paneikite (TAIP / NE)

1. Žmonės negali patenkinti visų savo norų, jie yra priversti rinktis.2. Eldorade nebuvo jokių problemų, nes ištekliai buvo beribiai. Ar taip gali būti?3. Renkantis verta galvoti, kokios pasirinkimo pasekmės galėtų būti dabar arba ateityje.

Pasirinkite teisingo atsakymo raidę4. Senovės graikai ekonomiką suprato, kaip:

A ruošimąsi olimpiadai;C namų ūkio tvarkymą;

B ruošimąsi karui;D filosofijos mokslą.

5. Kuris išvardytų teiginių dažniausiai yra neteisingas?A Visi pasirinkimai kainuoja.C Žmonės nereaguoja į paskatas.

B Žmonės siekia maksimalios naudos. D Pasirinkimų padariniai išryškėja ateityje.

6. Kas yra ekonominė paskata?A Mokslas apie turtą.C Trūkumo jausmas.

B Prekė ar paslauga. D Tikėtina nauda.

7. Mainantis: A praturtėjama;C dažniausiai pralaimima;

B visada laimima; D prarandami pinigai.

8. Lietuvà nusiuntė Uzbèkijai didelę partiją sviesto mainais į medvilnę. Dėl to greičiausiai:A abi šalys gavo naudos;B abi šalys patyrė nuostolių;C Lietuvà gavo naudos, o Uzbèkija patyrė nuostolių;D Uzbèkija gavo naudos, o Lietuvà patyrė nuostolių.

9. Moksleivis perka marškinėlius, parduodamus su 20 proc. nuolaida. Šiuo atveju:A moksleivis gauna naudos, o parduotuvė – ne;B parduotuvė gauna naudos, o moksleivis – ne;C negauna naudos nei moksleivis, nei parduotuvė;D gauna naudos ir moksleivis, ir parduotuvė.

••••

•DE

MO

11

1 tema. Ekonominio mąstymo principai

Pamąstykite10. Ar daugiau pinigų gali garantuoti geresnį gyvenimą? Atsakymą pagrįskite.11. Surašykite bent tris paskatas, kurios galėtų paskatinti jus mokytis geriau, ir pasitarkite su tė-

vais, ar jos realios.12. Pateikite neigiamų paskatų pavyzdžių.13. Pateikite tiek teigiamų, tiek neigiamų paskatų pavyzdžių, su kuriomis susiduria žmogus, pra-

dedantis savo verslą.14. Krepšininkas už uždirbtus žaidžiant NBA pinigus įsteigė vaikams sporto mokyklą. Kitas krep-

šininkas už uždirbtus pinigus nusipirko prabangų butą miesto centre. Kuris poelgis ir kokio-mis sąlygomis atneš daugiau naudos ateityje? Atsakymą pagrįskite.

15. Motina Teresė 1979 m. spalį gavo Nobelio premiją ir 190 000 dolerių iš jos nusprendė skirti ligoninės statybai. Kaip apibūdintumėte jos elgesį ekonominiu požiūriu: kaip emocionalų, savanaudišką ar altruistinį? Atsakymą pagrįskite.

Besidomintiems

Beveik kiekvienas mokslas turi savo krikštatėvį – žmogų, kuris padėjo pamatus to mokslo vystymuisi daugeliui metų į priekį. Pavyzdžiui, fizikoje tokiu laikomas Niutonas, geometrijoje – Euklidas. Vienu ekonomikos krikštatėvių laikomas Adamas Smitas (Adam Smith, 1723–1790). A. Smitas gimė Kerkoldžio (Kirkcaldy) miestelyje netoli Èdinburgo (Škòtija). Būdamas 14 metų, įstojo į Glazgo universitetą. Šiandien atrodytų, kad ankstoka tokiam jaunam pradėti mokytis univer-sitete, tačiau tais laikais tai buvo įprasta. Glazgo universitetą A. Smitas baigė būdamas 17 metų ir išvyko į Ángliją tęsti studijų Oksfordo universitete. Čia, daugiausia savarankiškai, studijavo šešerius metus. Grįžęs į Glazgo universitetą, profesoriavo – skaitė teologijos, etikos, teisės ir politinės ekonomijos paskaitas. Būtent tuo metu profesorius pradėjo plėtoti savo ekonomines idėjas. Trisdešimties tyrimo metų rezultatas buvo nauja mokslo šaka ir knyga, kuri yra įtakin-giausias idėjų šaltinis jau daugiau kaip 200 metų. Naujoji mokslo šaka, žinoma, buvo ekonomika, o naujoji knyga – Tau-tų turto prigimties ir priežasčių tyrimas (dažnai vartojamas sutrumpintas pavadinimas Tautų turtas). Ji išleista 1776 m., t. y. tais pačiais, kai buvo paskelbta JAV nepriklausomybės deklaracija. Šiame savo veikale mokslininkas nagrinėja daugybę svarbių ekonomikos teorijos klausimų. Tačiau žinomas Adamas Smitas labiausiai dėl to, kad nagrinėjo darbo pasidalijimo įtaką gamybai ir suformulavo rinkos ekonomikos principą.

Visiems žmonėms nesvetimas egoizmo jausmas. Kiekvienas žmogus siekia naudos sau, tačiau tai nieko baisaus! Atvirkščiai! Kaip tik dėl to suklesti visuomenė. Kodėl? Siekdamas didesnio pelno, bandelių kepėjas stengiasi kepti ska-nesnes bandeles (kad daugiau iš jo pirktų) ir mažinti kepimo išlaidas. Visomis jėgomis taip besistengdamas, jis dirba kitų žmonių labui – juk bandelių pirkėjai bus patenkinti tik tada, kai bandelės bus skanios ir pigios. Kad padarytų geriau sau, kepėjas turi įtikti savo prekėmis kitiems žmonėms, kurie už tai apdovanos jį savo pinigais.

Pagrįsdamas nematomos rankos įdėją, A. Smitas veikale Tautų turtas rašė:

...žmogui dažnai reikia artimųjų pagalbos, ir naivu būtų jos tikėtis vien tik iš geros valios. Žmogus jos greičiau su-lauks, jei apeliuos į artimųjų egoizmą... Duok tai, ko man reikia, ir gausi tai, kas tau reikalinga... Būtent taip mes gauname vieni iš kitų daugumą reikalingų dalykų. Ne dėl mėsininko, kepėjo ar aludario geraširdiškumo skaniai pietaujame, o dėl jų siekio patenkinti savo interesus. Mes kreipiamės ne į jų humaniškumą, o į jų egoizmą ir turime galvoje dažnai ne savo poreikius, o jų naudą. Niekas, išskyrus elgetas, nenori būti priklausomi nuo kitų gailestin-gumo ir geros valios…

! Kokius dar žinote ekonomikos mokslo pradininkus ar pasaulyje žymius šių dienų ekonomistus? Kuo jie garsūs?

Kokių Lietuvõs ekonomistų nuomone pasikliaujate vertindami ekonominę situaciją šalyje? Kodėl?�

DEM

O

tema2

Ištekliai ir jų stygius

Arktis – šiaurinė poliarinė Žemės rutulio dalis. Čia vieš-patauja Arkties vandenynas. Didesnėje dalyje plyti arktinės dykumos, kur gyvena baltieji lokiai, jūrų vėpliai, daugiape-lekiai delfinai ir mėlynieji banginiai. Ilgą laiką šis regionas sulaukdavo nebent mokslininkų dėmesio. Tačiau pastaruo-ju metu šalys, kurių krantus skalauja Arkties vandenynas (Kanadà, Dãnija, Norvègija, Rùsija ir JAV), nesutaria dėl teisių į šio regiono teritorijas. Grenlandija taip pat siekia „atsirėžti“ savo dalį. Ekspertai mano, kad salos šelfe ir po jos ledynais slypi di-deli naftos, dujų, taip pat deimantų, aukso bei kitų nau-dingųjų iškasenų telkiniai. Vis dėlto, esant sudėtingoms išgavimo sąlygoms, nedidelėms naftos bei dujų kainoms, tų resursų gausai, diskusijų dėl Arkties eksploatavimo ne-kildavo. Tačiau situacija keičiasi – ledynai tirpsta, o nafta ir dujos per šį dešimtmetį pabrango keletą kartų.

Šaltinis. Arktis slepia pasakiškus lobius, www.sekunde.lt/2010

DEM

O

1�

2 tema. Ištekliai ir jų stygius

Kaip manote, kada apsimokės pradėti eksploatuoti Arkties gamtos išteklius?Gamtõs ištekliai yra tai, kas sukurta gamtos ir egzistuoja be žmogaus pagal-bos: žemė, miškai, naudingosios iškasenos, vanduo, saulė, šviesa... Sunaudoti ištekliai gali atsinaujinti arba nebeatsinaujinti. Jeigu ištekliai atsiranda gamto-je panašiu greičiu, kaip ir sunaudojami, ir jų atsargos nemažėja, vadinasi, jie yra atsinaujinantys.

Pasvarstykite

Yra įvairiausių gamtos išteklių: saulės energija, vėjo energija, miškai, anglys, dujos, nafta, smėlis, vandens energija, molis, žolė. Kokių dar žinote?Kurie jų yra atsinaujinantys ir kurie – ne?

Mažėjantys gamtos ištekliai, ypač naftos ar dujų, yra viena didžiausių žmo-nijos problemų. Ji svarbi todėl, kad gamtos ištekliai yra naudojami prekėms gaminti ir paslaugoms teikti.

Prẽkės – tai daiktai, kuriuos galime apčiuopti ir jų vartojimą atidėti kitam kartui, pavyzdžiui, knygos, drabužiai, rašymo priemonės ir pan.

Pãslaugos – tai veiksmai, kurių negalime apčiuopti ir vartojimo atidėti atei-čiai, pavyzdžiui, teatro spektaklis, ekonomikos pamoka tema „Išteklių sty-gius“, taksi paslauga ir pan.

Prekes ir paslaugas galime suskirstyti į būtinas, t. y. tas, be kurių negalime apsieiti, ir prabangos.

Net ir turėdami neribotus gamtos išteklių kiekius, ne visus savo norus galėtume patenkinti. Kodėl?Norų būna įvairių – susijusių su mūsų jausmais (norime, kad mus mylėtų, mumis pasitikėtų, didžiuotųsi) ir su materialiais dalykais (ekonominiai no-rai), kitaip tariant, tiek su prekėmis, tiek su paslaugomis.

Akivaizdu, kad prekėms ir paslaugoms sukurti nepakanka tik gamtos ište-klių. Dar reikia žmogiškųjų bei kapitalo išteklių ir gebėjimų šiuos išteklius sujungti taip, kad būtų pagaminta tai, ko norime.

Žmõgiškieji ištekliai apima ne tik prekes gaminti bei paslaugas teikti ga-linčius žmones, bet ir jų fizinius bei protinius gebėjimus, sveikatą, patirtį, žinias – išteklių kokybę.

Žmogiškieji ištekliai yra riboti, nes ribotos žmogaus galimybės ir ribotas žmonių skaičius. Šie ištekliai nevienodi, nes skirtingų žmonių gebėjimai ir gabumai taip pat nėra vienodi. Pavyzdžiui: vieni geba piešti, kiti dainuoti, dar kiti – labai greitai ką nors išmokti ir pan.

Ar sportas ir vitaminai tobulina žmogiškuosius išteklius? Ar išsilavinimas – išteklius? O fotomodelio grožis arba dainininko balsas?Prekių ar paslaugų gamybai dar reikia įrankių, įrenginių ir kitokių priemo-nių, kuriomis būtų galima gaminti; pastatų, kuriuose prekės būtų gamina-mos ar laikomos; transporto – ištekliams ir prekėms vežioti. Visos šios pre-kės, naudojamos kitų prekių gamybai, vadinamos kapitãlo ištekliais.

Ta pati prekė gali būti dvejopos paskirties, t. y. jos paskirtis priklauso nuo to, kas ir kokiais tikslais ją naudoja. Kai prekės skiriamos ne tik vartojimui,

Gamtos ištekliaiGamtos ištekliai

Prekės ir paslaugosPrekės ir paslaugos

Žmogiškieji ištekliaiŽmogiškieji ištekliai

Kapitalo ištekliaiKapitalo ištekliai

DEM

O

1�

1 SKYRIUS. Ekonominis mąstymo būdas

bet ir kitų prekių gamybai ar paslaugų teikimui, jos tampa kapitalo ištekliais. Pavyzdžiui, automobilis, skirtas važiuoti į sodą, darbą, parduotuvę, yra var-tojimo prekė, tačiau taksi – jau kapitalo išteklius.

Gal žinote kapitalo išteklių, kurių nereikia gaminti, pavyzdžių?

Pasvarstykite

Ar šios prekės yra vartojimo prekės, ar kapitalo ištekliai, ar dvejopos paskirties?1. Laikrodis 5. Dviratis 9. Teatro pastatas2. Žaislas 6. Braižymo įrankiai 10. Veržliaraktis3. Lėktuvas 7. Šakutė 11. Suknelė4. Elektrinis grąžtas 8. Taksofonas 12. Radijo imtuvas

Kai gamtos, kapitalo bei žmogiškieji ištekliai yra naudojami prekėms gamin-ti bei paslaugoms teikti, jie dar kartais vadinami gamýbos veiksniais.

Žmogaus savybę sujungti (organizuoti) visus išteklius prekėms gaminti ir paslaugoms teikti, gebėjimą vadovauti, nebijoti rizikuoti, ieškoti naujovių vadiname verslumù. Ši savybė yra tokia svarbi ekonomikoje, kad net išski-riama kaip atskiras išteklius.

Ar verslus gali būti tik verslininkas? Ar mokinį, kuris įgyvendina užsi­brėžtus tikslus, galima vadinti versliu?Žmonės nuolat susiduria su stỹgiumi – neturime visko tiek, kiek norime. Priežastis – riboti ištekliai, todėl ir negalima sukurti pakankamai norimų prekių ir paslaugų.

Pasvarstykite

Pateikite pavyzdžių, kai jūs susidūrėte su žmogiškųjų, kapitalo ar gamtos išteklių stygiumi. Tarkime, loterijoje išlošėte milijoną litų. • Ar tai pašalins stygiaus problemą ir būtinumą rinktis jūsų gyvenime? • Ar dar vis jausite laiko stygių?

ĮTVIRTINIMO KLAUSIMAI IR UŽDUOTYSPatvirtinkite arba paneikite (TAIP / NE)

1. Žmogiškųjų išteklių kiekis yra beribis.2. Kasdienis vitaminų vartojimas gali būti laikomas žmogiškųjų išteklių gerinimu.3. Robotas yra kapitalo išteklius.4. Verslumas – tai gebėjimas rasti galimybes, organizuoti gamybą, vadovauti, nebijoti rizikos.5. Išteklių stygiaus problemą galima išspręsti taupant.6. Ar galima ką nors sukurti visiškai nenaudojant išteklių? 7. Ekonomikoje sąvoka ribotas kiekis vartojama tik kalbant apie brangiuosius metalus.

VerslumasVerslumas

StygiusStygius

DEM

O

1�

2 tema. Ištekliai ir jų stygius

Pasirinkite teisingo atsakymo raidę8. Ekonomikoje nagrinėjami šie ištekliai:

A gamtos, žmogiškieji, naudingosios iškasenos ir verslumas;B gamtos, verslumas, mašinos ir įrenginiai;C gamtos, žmogiškieji, mašinos ir įrenginiai;D gamtos, žmogiškieji, kapitalo ir verslumas.

9. Žmonėms labiausiai reikia:A pramogų ir reginių; C darbo ir poilsio;

B prekių ir paslaugų; D maisto ir būsto.

10. Geležies rūda – tai:A gamtos išteklius; B gali būti gamtos, gali būti kapitalo išteklius;C kapitalo išteklius; D negali būti nei gamtos, nei kapitalo išteklius.

11. Jeigu šalies ekonomikoje jau „įdarbinti“ visi turimi ištekliai, tai padidinti prekių ir paslaugų gamybos apimtis galima tik:A atidavus užsakymus privatiems verslams, o ne valstybei priklausančioms įmonėms;B sumažinus kurių nors gaminamų prekių ar paslaugų gamybą;C sumažinus kainas;D daugiau pagaminti negalima.

12. Prie kokių išteklių priskirtumėte vėjo jėgaines, veikiančias Lietuvõs pajūryje? A Gamtos.C Kapitalo.

B Verslumo. D Žmogiškųjų.

Pamąstykite13. Pateikite prekių, kurias šiandien vartojate, ir paslaugų, kuriomis naudojatės, pavyzdžių. 14. Mama nutarė numegzti Tadui megztinį. Tam ji nusipirko siūlų ir virbalus. Tokiais pat virbalais

ir iš tokių pat siūlų megztinius mezga mezgykla ir parduoda savo parduotuvėlėje. Kurie siūlai ir virbalai – mamos ar mezgyklos – yra kapitalo ištekliai? O gal nei vieni, nei kiti? Kodėl?

15. Kokių išteklių labiausiai trūksta Lietuvojè?16. Kuri šalis turėtų būti turtingiausia, t. y. galėtų pasiūlyti daugiausia prekių ir paslaugų: turinti

daugiausia gamtos, žmogiškųjų, kapitalo išteklių ar verslių žmonių? Atsakymą pagrįskite.17. Kaip manote, ar gamtos išteklių gausa gali lemti šalies ekonomikos lygį?18. Pasvarstykite, kodėl dėl naftos stygiaus gali sumažėti jūsų kišenpinigiai.

Besidomintiems

Išteklių teorijos

Stãtiškųjų išteklių teòrija teigia, kad ištekliai yra riboti, neauga ir dėl to, didėjant žmonių skaičiui, artėja katastrofa. Teoriją XIX a. suformulavo anglas Tomas Maltusas (Thomas Malthus, 1776–1834).

Remdamasis teiginiu, kad žmonija turi tendenciją neribotai bei nevaldomai augti, ir mažėjančių žemės ūkio išteklių teorija (tai logiška, turint omenyje, kad žemės ištekliai riboti), Maltusas padarė išvadą: jei žmonių skaičius didės geo-metrine progresija, o žemės ūkio produkcijos kiekis – aritmetine progresija, tai žmonijai grės katastrofa.

Dinãmiškųjų išteklių teòrija teigia, kad ištekliai yra neriboti ir žmonijos skaičiaus didėjimas nebūtinai turi privesti prie katastrofos. Jos autoriumi laikomas anglas Deividas Rikardas (David Ricardo, 1772–1823).

Teorija tvirtina, kad ištekliai yra neriboti, tik ribotos žinios apie juos. Žmonijos vystymasis nebūtinai turi privesti prie katastrofos, nes besivystantis ūkis kaskart darosi vis taupesnis, suranda naujų išteklių ir panaudoja vis naujus jų pa-kaitalus.

! Ką manote apie šias teorijas? Kuriai iš jų pritartumėte ir kodėl?�

DEM

O

tema3

Alternatyviosios sąnaudos

Laura rado laikraštyje skelbimą, kad parduotuvėje, esančio-je kitame miesto pakraštyje, šiandien didžiulė nuolaida jos mėgstamam šokoladui... O parduotuvėje greta namų – jo-kių nuolaidų! Pakalbina draugę ir važiuoja. Užuot mokėju-sios po 4 Lt už plytelę šokolado, išleidžia po 2 Lt ir laimin-gos grįžta namo.

Suvalgiusios šokoladą, jos skaičiuoja abiejų pasirinkimų są-naudas.

I variantas – pirkti greta namų

II variantas – pirkti kitame miesto pakraštyje

Šokolado kaina 4 Lt 2 LtAutobuso bilietas iki parduotuvės ir atgal

0,00 Lt 1,50 Lt

Sugaištas laikas 10 min. 2 val.Iš viso 4 Lt ir 10 min. 3,50 Lt ir 120 min.

DEM

O

17

3 tema. Alternatyviosios sąnaudos

Ar tikrai draugės sutaupė? Įvertinkime situaciją, aprašytą temos įžangoje. Mergaitės išleido mažiau pi-nigų, bet prarado daugiau laiko. O jeigu nespės pasiruošti rytdienos kontro-liniam darbui ir gaus blogus pažymius, paaiškės, kad šokolado kaina matuo-jama ne vien tik pinigais.

Mergaitės turėjo keletą alternatyvų, kaip išleisti turimus pinigus ir panaudoti laiką. Atrodė, kad geriausias pasirinkimas – skubiai važiuoti pirkti pigesnio šokolado. Tačiau tikroji šokolado kaina paaiškėja tik įvertinus visas abiejų pasirinkimų sąnaudas – ir pinigus, ir sugaištą laiką.

Pasvarstykite

Jeigu mergaitės būtų išanalizavusios abu pasirinkimus prieš nuspręsdamos, ką daryti, jų sprendi-mas galėjo būti ir kitoks. Kodėl?Ar galėjo būti dar bent viena alternatyva, kurios mergaitės neaptarė? Kokia ji ir kokios būtų jos sąnaudos?

Priimdami bet kokį sprendimą, tiek žmonės, tiek verslai, tiek valstybės pa-prastai renkasi iš kelių turimų to sprendimo galimybių – alternatyvų. Pasi-rinkti ne visada lengva, nes dažnai nežinome, kiek kainuos pasirinkimas ir kokia jo nauda bus dabar ar ateityje. Taip pat neaišku, ką prarasime atsisa-kydami tam tikro pasirinkimo. Paprastai vertę tos alternatyvos, kurios ne-pasirinkome, vadiname alternatyviõsiomis pasirinkimo sąnaudomis�. Mer-gaičių atveju – tai sprendimas pirkti šokoladą greta namų. Šio pasirinkimo sąnaudos – išleisti 4 litai ir prarastos 10 minučių.

Kodėl mums turi rūpėti, kiek kainuoja alternatyva, kurios atsisakėme?Jeigu sunku atsakyti į šį klausimą, prisiminkite mergaites. Jeigu jos, prieš priimdamos sprendimą važiuoti į kitą miesto pakraštį, būtų įvertinusios savo sprendimą taip, kaip padarė po poros valandų, jos greičiausiai būtų sutiku-sios prarasti 50 centų, tačiau sutaupyti 110 minučių ir gerai pasiruošti ryt-dienos kontroliniam darbui. Tik įvertinę visų galimų pasirinkimų sąnaudas, mes galime sužinoti, ar tikrai priėmėme geriausią sprendimą.

O ką vadinsime alternatyviosiomis sąnaudomis, jeigu renkamės iš kelių al-ternatyvų? Pavyzdžiui, turime 25 litus. Galime juos išleisti knygai, kinui, kompaktinei plokštelei, picai, saldainiams ir pan. Jeigu visas šias galimybes surašytume iš eilės nuo labiausiai trokštamos iki mažiausiai, antroje vietoje būtų mūsų pasirinkimo alternatyviosios sąnaudos. Jeigu pasirinkome teisin-gai, antroje vietoje esančios alternatyvos sąnaudos bus didesnės, o ir tikėtina nauda – mažesnė nei mūsų pasirinktosios.

Alternatyviosios sąnaudos ne visada matuojamos pinigais arba vien tik pi-nigais.

Pasvarstykite

Kokios yra po pamokų su draugais praleisto laiko alternatyviosios sąnaudos? Kaip alternatyviosios mokymosi sąnaudos susijusios su karjera ir būsimu darbu?Ar skirtingų žmonių, besirenkančių, tarkime, vieną iš penkių prekių, alternatyviosios sąnaudos sutampa? Kaip manote, kodėl?

� Ekonominėje literatūroje galite rasti ir terminą alternatyvieji kaštai.

Alternatyviosios sąnaudosAlternatyviosios sąnaudos

DEM

O

18

1 SKYRIUS. Ekonominis mąstymo būdas

Tikriausiai pastebėjote, kad, esant tai pačiai situacijai ir toms pačioms alter-natyvoms, skirtingi žmonės priima skirtingus sprendimus. Taip yra todėl, kad kiekvienas žmogus alternatyvas vertina remdamasis skirtingais kriteri-jais.

Kai žmogus nesielgia spontaniškai, o analizuoja galimus pasirinkimus, įver-tindamas kiekvieno jų privalumus bei trūkumus, ir išsirenka sau naudin-giausią variantą, sakome, kad jis elgiasi racionaliai. Tačiau tai, kas vienam atrodo racionalu, kitam gali būti net nepriimtina, nes kiekvienas žmogus mąsto skirtingai.

Pasvarstykite

Ar smaližius, vietoj pietų rinkdamasis šokolado plytelę, elgiasi racionaliai? Kodėl?

ĮTVIRTINIMO KLAUSIMAI IR UŽDUOTYSPatvirtinkite arba paneikite (TAIP / NE)

1. Alternatyviosios sąnaudos – tai geriausias pasirinkimas iš atmestų galimybių.2. Alternatyviosios sąnaudos – tai piniginės išlaidos gaminant kokį nors produktą.

Pasirinkite teisingo atsakymo raidę3. Kuris teiginys apie pasirinkimo kainą yra teisingiausias?

A Visi pasirinkimai kainuoja.B Kainuoja tik tie pasirinkimai, už kuriuos reikia mokėti.C Pasirinkimai nekainuoja, jei už juos sumoka tėvai.D Ne visi pasirinkimai kainuoja.

4. Tuo pačiu metu per tris skirtingus televizijos kanalus rodo tris jūsų mėgstamas laidas: Kukū, Olialia ir Laimės kampas. Pasirenkate žiūrėti Laimės kampą, bet labai gaila praleisti Olialia ir šiek tiek mažiau gaila nepamatyti Kukū. Kokios yra jūsų pasirinkimo alternatyviosios są-naudos?A Malonumas pažiūrėti Olialia.C Malonumas pažiūrėti Laimės kampą.B Malonumas pažiūrėti Olialia ir Kukū.D Malonumas pažiūrėti Kukū.

5. Močiutė pasiūlė anūkui išsirinkti gimtadienio dovaną: arba riedlentę, arba džinsus, arba dvi-ratį. Berniukas išsirinko dviratį, tačiau jeigu močiutė jo nenupirktų, sutiktų gauti dovanų riedlentę ir tik kraštutiniu atveju – džinsus. Kokios yra berniuko pasirinkimo alternatyviosios sąnaudos?A Tik riedlentė.B Tik džinsai.C Tik dviratis.D Džinsai ir riedlentė, t. y. tai, ko berniukas neišsirinko.

6. Papildomo (dar vieno) automobilio pagaminimo alternatyviosios sąnaudos yra:A automobilio kaina;B našesnis automobilio gamybos būdas;C visos kitos prekės, kurios nebuvo pagamintos todėl, kad buvo gaminamas automobilis;D pelnas, kurį gauna automobilio gamintojas.

DEM

O

1�

3 tema. Alternatyviosios sąnaudos

7. Senas burtininkas apžiūrėjo savo barzdą ir pastebėjo, kad plaukai, kuriuos jis išrauna iš barzdos dėl norų išpildymo, iš karto atauga. Ar reikia burtininkui mokytis ekonomikos?A Reikia, nes ekonomikos žinios duos jam didesnį pelną.B Ne, nes jis nejaučia išteklių stygiaus.C Reikia, nes, žinodamas ekonomikos dėsnius, jis elgsis racionaliai.D Reikia, nes jis elgiasi pagal paklausos dėsnį.

8. Rinktis ir priimti bet kokius sprendimus paprastai turi:A tik pavieniai žmonės;C tik valdžia;

B tik įmonės; D visi.

9. Kuris iš pateiktų teiginių yra teisingas?A Priimdamas bet kokį ekonominį sprendimą, kiekvienas žmogus turi sąmoningai ir tiksliai

nustatyti to sprendimo alternatyviąsias sąnaudas.B Norint priimti teisingą ekonominį sprendimą, alternatyviąsias jo sąnaudas būtina išreikšti

pinigais.C Ir sprendimai, ir alternatyviosios jų sąnaudos gali keistis, keičiantis informacijai, kurią

turi žmogus, priimantis sprendimą.D Visi teiginiai teisingi.

10. Kuris iš teiginių apie alternatyviąsias sąnaudas neteisingas?A Alternatyviosios sąnaudos – tai neaiškios išlaidos.B Kiekvienas sprendimas turi alternatyviąsias sąnaudas.C Norint nustatyti alternatyviąsias sąnaudas, būtina žinoti, ko žmogus, priimdamas sprendi-

mą, atsisako.D Alternatyviąsias sąnaudas ne visada galima išreikšti pinigais.

Pamąstykite11. Tarkime, jūsų draugas nusprendžia nesimokyti gimnazijoje. Kokios būtų tokio pasirinkimo

alternatyviosios sąnaudos?12. Kokį kelią norėtumėte rinktis iš nurodytų galimų pasirinkimų?

DEM

O

20

1 SKYRIUS. Ekonominis mąstymo būdas

13. Jaunas specialistas uždirba 2 000 Lt per mėnesį. Jam pasiūlė išeiti nemokamų atostogų ir baigti trijų mėnesių trukmės tobulinimosi kursus kitame mieste. Vaikinas paskaičiavo, kiek jam tai kainuos: mokestis už kursus – 2 700 Lt, mokymosi priemonės – 150 Lt, būsto nuo-ma – 300 Lt, maistas – 1 000 Lt, asmeninės išlaidos – 350 Lt. Kiek kainuos kursai? Kokios yra jų alternatyviosios sąnaudos? Ar verta vaikinui mokytis?

14. Per vienus studijų aukštojoje mokykloje metus studentas turės išleisti: mokesčiui už moks-lą – 9 500 Lt, mokymosi priemonėms – 900 Lt, važinėjimui pas tėvus – 800 Lt, būstui ir maistui – 5 450 Lt, asmeninėms reikmėms – 1 350 Lt. Mokslo metų trukmė – 9 mėnesiai. Jei nestudijuotų, jaunuolis galėtų dirbti ir gauti 1 500 Lt per mėnesį algą. Kiek kainuoja vieni studijų aukštojoje mokykloje metai? Kokios yra tų studijų alternatyviosios sąnaudos?

15. Dažnai koncertuojanti populiari dainininkė yra ir puiki dizainerė bei siuvėja. Tačiau drabu-žius ji perka parduotuvėse. Kodėl ji nepasisiuva, ko nori pati? Kaip šitai susiję su alternatyvio-siomis sąnaudomis?

16. Įžymi teisininkė buvo ir puiki sodo dizaino specialistė bei patyrusi sodininkė. Tačiau ji vis tiek samdė žmones, kurie rūpinosi jos sodu ir gėlynais, nors pati tai galėjo padaryti gal netgi geriau. Kodėl ji taip darė? Kaip tai susiję su alternatyviosiomis sąnaudomis?

Besidomintiems

Kaip priimti teisingą sprendimą? Yra įvairių sprendimo priėmimo strategijų ir metodų.

Penkiažingsnis sprendimo priėmimo modelis1. Įvardijama problema.2. Išvardijamos visos problemos sprendimo alternatyvos.3. Nustatomi kriterijai – svarbūs dalykai, pagal kuriuos bus vertinamos alternatyvos.4. Visos alternatyvos įvertinamos remiantis nustatytais kriterijais (balais ar kaip kitaip).5. Priimamas sprendimas, labiausiai atitinkantis nustatytus kriterijus (pvz., kuriam teko daugiausia balų).

! Pritaikykite šį modelį praktiškai. Suformuluokite kokią nors asmeninę ar visai klasei svarbią problemą ir raskite geriausią jos sprendimo būdą.

Sprendimų medisJo pagrindą sudaro klausimų ir atsakymų „šakos“. Pavyzdžiui, panagrinėkime mašinos modelį.

Ar mašina užsiveda?

Nėra kuro?

Išsikrovė akumuliatorius?

Pripilkite kuro

Įkraukite akumiliatorių

Taip

Taip

Taip

Ne

Ne

Ne

! Pritaikykite šį modelį praktiškai. Pavyzdžiui, įsivaizduokite, kad nepasisekė parašyti kontrolinį darbą, o iki mokslo metų pabaigos liko visai nedaug...

DEM

O

21

3 tema. Alternatyviosios sąnaudos

Kalno diagramaKą aš stengiuosi pasiekti? �(Tikslai)

Kokie keliai veda į tikslą? (Apsvarstoma daugybė alternatyvų)

Kuris iš jų geriausias? (Sprendimų priėmimas ir išnagrinėjimas)

Jeigu kelias yra užblokuotas (B), ar yra koks nors aplinkkelis, ar reikia grįžti atgal ir eiti kitu keliu? �(Problemų sprendimas)

! Pritaikykite šį modelį praktiškai. Užsibrėžkite tikslą, kurį norite pasiekti. Pavyzdžiui, susidraugauti su geriausiu šalies krepšininku. Aptarkite, kokiais keliais galite pasiekti tikslą (pradėti žaisti krepšinį, įstoti į aistruolių klubą, ieškoti bendrų pažįstamų, tapti masažuotojo padėjėju ir pan.). Ieškokite geriausio kelio.

�

A B C

Tikslai

D E

DEM

O

tema4

Ekonomikos sistemos ir paskatos

Dar prieš 200 metų žmonės gyveno labai paprastai – gimęs vargšas juo visuomet ir likdavo, gimęs turtuolis titulą ir jam priklausančią nuosavybę gaudavo visam gyvenimui. Primityvi tų laikų apdirbamoji pramonė dirbo beveik išimtinai turtuo-lių labui. Dauguma žmonių – 90 proc. ar net daugiau – dirbo žemę. Tokia sustabarėjusi feodalinė sistema daugelį amžių vy-ravo labiausiai išsivysčiusiuose Europos kraštuose.

Gausėjant kaimo gyventojų, žemės ūkyje susidarė žmonių per-teklius. Čia darbo jiems nebuvo, o miestuose įsidarbinti drau-dė miestų valdovai. Ánglijoje XVIII a. buvo beveik 6–7 mln. gyventojų, iš kurių 1 mln. (gal net ir du) buvo tiesiog vargšai atstumtieji, negalintys net pramisti. Kita rimta problema buvo žaliavų stygius. „Ką darysime, kai mūsų miškai nebeduos tiek medienos, kiek reikia mūsų gamybai ir namams šildyti?“ Tokia sudėtinga visuomeninė situacija ir davė pradžią šiuolaikiniam kapitalizmui. Tarp tų atstumtųjų vargšų atsirado žmonių, kurie ragino steigti nedideles dirbtuves ir ką nors gaminti. Šie nova-toriai gamino pigius gaminius visuotiniam vartojimui. Tai buvo masinės gamybos – kapitalistinės pramonės pagrindo – pradžia. Ánglijos žemė galėjo išmaitinti vos 6 mln. žmonių, kurių pra-gyvenimo lygis buvo labai žemas. Šiandien Ánglijoje daugiau kaip 50 mln. gyvena geriau negu tų laikų turtuoliai.

Šaltinis. www.lrinka.lt

DEM

O

2�

4 tema. Ekonomikos sistemos ir paskatos

Pasvarstykite

Kas pasikeitė Ánglijos ekonomikoje per praėjusius šimtmečius? Norėdami palyginti tuos laikus su dabartimi, atsakykite į klausimus: • Kas ir kaip buvo gaminama XVIII a.? • Kas ir kaip gaminama dabar?• Kas pagamintus produktus vartojo anuomet ir kas vartoja dabar?

Sunku būtų išvardyti visas problemas, su kuriomis žmonės, verslai ar šalys susiduria ekonominėje veikloje. Tačiau svarbiausi klausimai yra trys:

1. Ką? Kokias prekes bei kiek jų gaminti ir kokias paslaugas bei kiek jų teikti?

2. Kaip? Kaip tas prekes gaminti ir paslaugas teikti?3. Kam? Kas tas prekes vartos ir kas tomis paslaugomis naudosis?

Kaip jau supratote iš trumpos Ánglijos istorijos ištraukos, ne tik kiekvienoje šalyje, bet ir skirtingais laikotarpiais šie klausimai sprendžiami savaip. Pagal tai, kaip atsakoma į tuos klausimus, skiriamos trys ekonomikos sistemos.

Tradicinės ekonòmikos sistemà remiasi tradicijomis ir papročiais, t. y. metai iš metų gaminami tie patys produktai, naudojami tie patys gamybos būdai, vartotojai taip pat nekinta. Kai kuriose šalyse net yra susidariusios kastos, kurios lemia žmogaus vietą visuomenėje. Pereiti iš vienos kastos į kitą, vers-tis kita veikla, nei vertėsi tėvai ir protėviai, dažnai būna sunku ar tiesiog neįmanoma. Tokia ekonomikos sistema dažniausiai pasitaiko silpnai ekono-miškai išsivysčiusiose Afrikos ir Azijos šalyse, atokiuose šiaurės kraštuose, bet ir tai tik atskirose ūkio šakose. Šios šalys labai skiriasi viena nuo kitos kalba, religija, papročiais, tačiau panašios vienu dalyku – jų gyvenimo būdas ir gamybos lygis nesikeičia daug amžių. Tradiciniais metodais pagaminama labai nedaug, dažnai to nepakanka net išgyventi.

Pasvarstykite

Prisiminkite geografijos pamokas ir pamąstykite, kuriose šalyse yra išlikusių tradicinės ekonomi-kos bruožų. Kokie jie?

Komándinės ekonòmikos sistemà remiasi kolektyvine nuosavybe, pagrin-dinės gamybos priemonės priklauso valstybei. Visus sprendimus, ką, kaip ir kam gaminti, priima vienas centras ar grupė. Tačiau nemanykite, kad ši sistema būdinga tik sovietinio bloko šalims. Grįžkime į senovės antiką ir rasime Spartą, kurioje visam ekonominiam gyvenimui vadovavo valsty-bė. Viduramžiais žemvaldys ar feodalas puikiai atliko plano komiteto, kaip buvo vadinama centrinė planavimo įstaiga buvusioje SSSR, vaidmenį. Vie-na įstaiga nepajėgė aprėpti visos informacijos, reikalingos šalies ūkiui sėk­mingai koordinuoti. Planuotojai nežinodavo, kaip kinta žmonių poreikiai, todėl planai paprastai atsilikdavo nuo visuomenės pokyčių tempo. Nerealūs planai dažnai būdavo nevykdomi, todėl visą laiką trūkdavo prekių ir paslau-gų, parduotuvės būdavo tuščios, žmonės valandų valandas stovėdavo eilėse, norėdami nusipirkti būtiniausių produktų.

Ar yra šiandien šalių, kuriose dominuotų komandinė ekonomika? O kuriose šalyse išliko komandinės ekonomikos elementų?

Tradicinės ekonomikos sistema

Tradicinės ekonomikos sistema

Komandinės ekonomikos sistema

Komandinės ekonomikos sistema DE

MO

2�

1 SKYRIUS. Ekonominis mąstymo būdas

Riñkos ekonòmikos sistemà remiasi privačia nuosavybe, lanksčiomis kaino-mis, konkurencija ir verslumu. Būtent privati nuosavybė sukuria paskatas imtis verslo, tiekti žmonėms reikalingas prekes, teikti paslaugas ir naudotis savo darbo vaisiais pačiam. Lanksčios kainos padeda efektyviau paskirstyti ribotus išteklius. Jeigu kokio nors produkto vartotojai labai nori, jo kaina kyla, verslininkai nori jį gaminti. Jeigu kokio nors produkto vartotojai pirkti nebenori – kainos mažėja, nedaug verslų tokius produktus gamina. Riboti ištekliai naudojami toms prekėms gaminti ir toms paslaugoms teikti, kurių nori vartotojai. Vadinasi, ką gaminti šioje sistemoje sprendžia vartotojai, o kaip gaminti – rūpinasi verslai. Jie stengiasi iš tų pačių išteklių pagaminti kuo daugiau ir kuo geresnių prekių, nes, esant konkurencijai tarp gamintojų, prasti gaminiai verslininkui neša tik nuostolius. Į klausimą, kas vartos, atsa-ko konkurencija tarp vartotojų – kas išgali už prekę ar paslaugą susimokėti. Esant rinkos ekonomikos sistemai, svarbiausius sprendimus dėl gamybos ir paskirstymo priima vartotojai ir verslo įmonės. Rinkos sąlygomis valstybė į ekonomiką beveik neturėtų kištis.

Ar rinkos ekonomikoje, kokias prekes gaminti, sprendžia tik vartotojai?Vien tik grynai tradicinės, komandinės ar rinkos ekonomikos nėra. Visose šalyse yra daugybė susipynusių visų trijų sistemų bruožų. Pagal tai, kuri iš sistemų vyrauja, mes ir sprendžiame, kokia yra vienos ar kitos šalies ekono-mika. Pavyzdžiui, Kinija yra komandinės ekonomikos valstybė, kurioje gau-su rinkos ekonomikos bruožų. Šiaurės Amerikos, Europos šalys ir, be jokios abejonės, Lietuvà jau gyvena rinkos ekonomikos sąlygomis. Tačiau, kaip su-žinosime iš paskesnių temų, mūsų šalyje valstybė atlieka gana daug funkci-jų. Vadinasi, yra ir komandinės ekonomikos elementų. Pamąstę kiekvienoje šalyje galime rasti ir šiek tiek tradicinės ekonomikos sistemos bruožų.

Pasvarstykite

Kuri ekonomikos sistema vyrauja Lietuvojè? Kuo savo atsakymą galėtumėte pagrįsti?Pasakykite keletą tradicinės ir komandinės ekonomikos bruožų, kuriuos galima rasti Lietuvojè.

Jau pirmoje temoje kalbėjome apie paskatas. Jas apibrėžėme kaip veiksnius, turinčius įtakos mūsų elgesiui. Kiekvienoje ekonomikos sistemoje veikia skirtingos paskatos. Įprastos ekonominės paskatos rinkos sistemoje yra kaina, atlyginimas, pelnas, neatlygintina finansinė parama.

Tradicinėje ekonomikoje turbūt vargiai rasite tokių finansinių paskatų, kaip antai pelnas ir kaina. Tradicijų laikymasis ir veiklos tęstinumas tampa di-džiausia vertybe ir paskata.

Komandinėje ekonomikoje vyrauja neekonominės paskatos – patriotizmas, oficialus pripažinimas (darbo didvyrių vardai, garbės lenta). Įmonės papras-tai priklauso valstybei arba kitam visus sprendimus priimančiam „planuoto-jui“. Joms pelnas nėra svarbus ir jos žino, kad niekuomet nebankrutuos, nors jų gaminama produkcija nėra paklausi.

Pasvarstykite

Ar galėtume teigti, kad šiuolaikinėje mokykloje yra komandinei ekonomikai būdingų paskatų? Atsakymą pagrįskite.

Rinkos ekonomikos sistema, arba kapitalizmas

Rinkos ekonomikos sistema, arba kapitalizmas

Mišriosios ekonomikos sistema

Mišriosios ekonomikos sistema

PaskatosPaskatos DEM

O

2�

4 tema. Ekonomikos sistemos ir paskatos

Laisvė imtis norimos veiklos ir naudotis jos rezultatais yra rinkos ekonomikos variklis: verslininkai skatina pirkti kuo daugiau jų gaminamų produktų, kad gautų daugiau pelno; darbuotojai stengiasi įtikinti darbdavius juos samdyti už didesnį atlyginimą; darbdaviai moka daugiau už našų ir kokybišką darbą.

Pasvarstykite

Kaip manote, kokios paskatos geriausiai veikia Lietuvõs ekonomikoje?Padiskutuokite, kokios ūkio šakos ar verslai yra arba turėtų būti remiami ir skatinami Lietuvojè.

ĮTVIRTINIMO KLAUSIMAI IR UŽDUOTYSPatvirtinkite arba paneikite (TAIP / NE)

1. Į klausimus ką?, kaip?, kam? komandinės ekonomikos sistemoje atsako pirkėjai ir pardavėjai.2. Mišriosios ekonomikos sistemoje valstybė atlieka svarbų vaidmenį.3. Lietuvojè visų prekių ir paslaugų kainas nustato Vyriausybė.

Pasirinkite teisingo atsakymo raidę4. Į kokius tris pagrindinius klausimus turi atsakyti kiekviena ekonomikos sistema?

A Ką? Kam? Kas?C Ką? Kada? Kas?

B Ką? Kur? Kam? D Ką? Kaip? Kam?

5. Ekonomikos sistemos skiriasi pagal tai, kaip:A atsako į tris pagrindinius klausimus;C formuoja politines pažiūras;

B skirsto gamtos išteklius; D rūpinasi sveikatos apsauga.

6. Kaimelio gyventojai iš kartos į kartą perduoda puodų žiedimo paslaptis. Kokiai ekonomikos sistemai tai būdinga?A Tradicinei.C Rinkos.

B Komandinei. D Visoms.

7. Rinkos ekonomikai yra būdinga tai, kad:A ji remiasi konkurencija;B privati nuosavybė priklauso tik stambiems verslininkams;C galima plėtoti bet kokį legalų ir nelegalų verslą;D ji gali egzistuoti tik išsivysčiusiose šalyse.

8. Kurioje ekonomikos sistemoje svarbiausią vaidmenį vaidina pirkėjai, pardavėjai ir pelnas?A Komandinėje.C Tradicinėje.

B Rinkos.D Visose.

9. Kas rinkos ekonomikos šalyse iš esmės sprendžia, ką gaminti?A Gamintojai.C Verslininkai.

B Vartotojai. D Vyriausybė.

10. Kas rinkos ekonomikos šalyse iš esmės sprendžia, kaip gaminti?A Gamintojai.C Vartotojai.

B Profesinės sąjungos. D Vyriausybė.

11. Mišriosios ekonomikos sistema yra tokia:A kuri egzistuoja tik išsivysčiusiose šalyse;B kuri egzistuoja buvusiose socialistinėse šalyse;C kurioje susipina įvairios ekonomikos sistemos;D kuri pasireiškia tik tose šalyse, kur vyrauja rinkos ekonomika.

DEM

O

2�

1 SKYRIUS. Ekonominis mąstymo būdas

12. Riboti ištekliai verčia šalis:A spręsti, kokias prekes gaminti ir vartoti, kokias paslaugas teikti ir kokiomis naudotis;B apriboti prekių ir paslaugų kiekį, įvežamą iš užsienio;C pavesti vyriausybėms spręsti, ką gaminti;D įstatymais riboti vartojimą.

13. Bet kurios ekonomikos sistemos problema yra:A patenkinti visus gyventojų norus;C paskirstyti pajamas visiems po lygiai;

B geriau panaudoti ribotus išteklius; D sumažinti valstybės skolą.

Pamąstykite14. Kokioms ekonomikos sistemoms būdinga privati nuosavybė, asmeninė nauda, valstybės nuo-

savybė, gėrybių paskirstymas šeimos rate, pasirinkimo laisvė, gamyba išgyvenimui, adminis-traciniai ekonomikos valdymo metodai, ribota valstybės įtaka, planinė gamyba?

15. Kaip apibūdintumėte Ánglijos ekonomikos sistemą XVIII a. ir dabar? Atsakymą pagrįskite.

Besidomintiems

SSRS ūkis – komandinės ekonomikos, Lietuvojè gyvavusios 50 metų, pavyzdys. Kaip ir kas joje vadovavo ūkiui?

Valstybinis plano komitetas apskaičiuodavo, jo manymu, būtinus kiekvienos prekės ar paslaugos kiekius. Šiam komite-tui pavaldžios ministerijos (pvz., Lengvosios pramonės ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija ir kt.) įgyvendindavo po dalį šio plano, atsižvelgdamos į tai, kam jos vadovavo. Visą šią sistemą prižiūrėjo Komunistų partijos centro komite-tas. Jis nustatydavo šalies ūkio pagrindines kryptis.

Šis planavimo mechanizmas turėjo atlikti dvi svarbias užduotis: 1) sudaryti gamybos planą, 2) sudarytą planą įvykdyti. Šioms užduotims atlikti buvo skiriamos milžiniškos lėšos, kad būtų galima:

a) surinkti informaciją apie vartojimą (tačiau tai padaryti vargu ar įmanoma, nes joks žmogus negali pasakyti, ką jis pasirinks esant skirtingoms aplinkybėms);

b) surinkti informaciją apie galimybę pagaminti suplanuotą prekių ir paslaugų kiekį ateityje; c) sužinoti, kiek kokių prekių konkrečia kaina kiekvienas šalies žmogus nupirks ir kiek pinigų už savo pagamintas

prekes gaus gamintojai.

Turint 100–200 žmonių, taip suplanuoti įmanoma. O kaip tai padaryti, kai yra 3, 5 milijonai ar šimtai milijonų?

Komandinėje ekonomikoje viskas buvo planuojama. Pavyzdžiui, buvo skaičiuojama, kiek turi būti avalynės fabrikų, gy-ventojus aprūpinančių avalyne. Jų buvo tiek, kiek reikia, konkurencijai vietos nebuvo. Fabrikai tarp savęs nekonkuravo, jie vykdė valstybinį užsakymą. Pagamintą produkciją ne parduodavo, o atiduodavo. Sukti galvos, ar pavyks parduoti, stengtis įtikti pirkėjui nereikėdavo. To pasekmės buvo labai liūdnos – itin prasta produkcijos kokybė.

Pavyzdžiui, Sovietų Sąjunga turėjo traktorių daugiau nei visas likęs pasaulis. Tačiau tie traktoriai buvo tokie nepatiki-mi, taip greitai išeidavo iš rikiuotės, kad šalis, turėjusi milžiniškus dirbamos žemės plotus, nesugebėdavo užsiauginti pakankamai grūdų, kasmet kapitalistinėse šalyse pirkdavo apie 30 mln. tonų. Baisu ir pagalvoti, kiek gamtos buvo sunaikinta gaminant tą bevertę traktorių armadą.

Tai buvo pirmas bandymas sukurti komandinę ekonomiką didelėje šalyje. Paaiškėjo, koks neefektyvus centrinis šalies ekonomikos valdymas – nuolat trūko prekių ir paslaugų arba kai kurių jų buvo perteklius. O žmonių gyvenimo lygis kilo labai lėtai. Todėl toks vadovavimas ūkiui iš viršaus nutrūko ir sistema subyrėjo. Labai reikšminga buvo tai, kad komu-nistinėse valstybėse nebuvo privačios nuosavybės ir konkurencijos.

Visa žemė ir visos įmonės priklausė valstybei (gyventojai galėjo turėti vadinamąją asmeninę nuosavybę: namą, auto-mobilį ir pan.) ir buvo vadinama visaliaudine nuosavybe. Komunistinės propagandos tai buvo pateikiama kaip didžiulis darbo liaudies laimėjimas. Nėra privačios nuosavybės, nėra ir žemvaldžių bei kapitalistų, išnaudojančių darbo žmones. Tačiau iš tikro tai buvo didelė blogybė, iš esmės prisidėjusi prie komandinės ekonomikos sistemos žlugimo. Eilinio žmogaus akimis tai, kas priklauso valstybei ar visai liaudžiai, yra niekieno. Vadinasi, galima be jokio sąžinės graužimo vogti ir naudotis. Oficialiai tai ir buvo vadinama liaudies turto grobstymu. Tokios vagystės buvo įgijusios visuotinį pobūdį: tempė visi ir viską, ką galėjo ir iš kur galėjo. Valstybės turtas buvo netausojamas, be gailesčio naikinamas. Nors vals-tybė su tuo kovojo, žiauriai bausdama grobstytojus, tačiau per tuos beveik 75-erius (Lietuvojè – 50) SSSR egzistavimo metus žmogaus natūros pakeisti nepavyko.

! Pasvarstykite, ar yra vietos verslumui komandinės ekonomikos sistemos šalyse.�

DEM

O

1 tema

1. A

2. B

3. A

4. C

5. C

6. D

7. A

8. A

9. D

10. Iš esmės šis klausimas aptartas, atsakant į temos pradžioje pateiktą klausimą „Ar šitokį žmonių mąstymą galima pavadinti ekonominiu?“ Ten rašoma: „Ekonomika nagrinėja tik ekonominius norus, t. y. tuos, kuriuos galima patenkinti vartojant prekes ir paslaugas. Žmogus žino, kad už pinigus galima įsigyti prekių ir paslaugų. Kai turi daugiau pinigų, gali įgyti daugiau tų prekių ir paslaugų, t. y. geriau gyventi. Todėl mąstydamas, kaip gauti daugiau pinigų, žmogus mąsto ekonomiškai“.

11. Tikėtina, kad bus paminėta piniginė premija. Tarkim, už gautą dešimtuką – bilietas į populiaraus atlikėjo koncertą, geidžiamas pirkinys ir pan. Nereikia pamiršti, kad visos tos paskatos susijusios su tėvų papildomomis finansinėmis išlaidomis.

12. Jei kalbėtume apie mokinius, neigiama paskata yra, pavyzdžiui, tai, kad blogi pažymiai nuliūdina tėvus, o tai gali iššaukti vienokių ar kitokių sankcijų. Kalbant apie suaugusius, neigiamos paskatos darbe yra sumažintas atlyginimas, papildomi darbai ir pan.

13. Svarbiausia paskata turbūt yra pelnas. Sėkmingu atveju galima praturtėti labai greitai. Yra žmonių, kuriuos slegia būtinybė kasdien 8 valandas sėdėti darbe, jausti, kad jie yra kažkam pavaldūs. Kai turi savo verslą, esi pats sau viršininkas – gali planuoti savo darbo laiką, kaip tau patinka, ir nieko neverčiamas dirbti po 15 valandų per parą. Sėkmės atveju gali didžiuotis sėkme ir pripažinimu, pasiektu vien savo pastangomis. Didžiausia neigiama paskata yra bankroto galimybė, sunkiai nuspėjami rinkos, šalies ekonominės padėties pokyčiai.

14. Antrasis krepšininkas pasielgė lyg ir racionaliau. Buto įsigijimas miesto centre yra gera investicija. Tuo tarpu krepšinio mokyklos atidarymas greičiau yra altruistinis, mecenatinis žingsnis, ekonominiu požiūriu tai lyg ir neracionalus elgesys.

Tačiau viskas priklauso nuo sąlygų. Gali būti, kad krepšinio mokykla atneš daugiau pelno nei butas.

15. Be abejonės, tai nesavanaudiškas poelgis. Motina Teresė garsėjo savo ilgamete globėjiška, altruistine veikla, tad tai nebuvo emocionalus sprendimas. Tai altruistinis, ekonominiu požiūriu neracionalus elgesys.

DEM

O

2 tema

1. B

2. A

3. A

4. A

5. B

6. B

7. B

8. D

9. B

10. A

11. D

12. C

13. –

14. Mezgyklos siūlai ir virbalai yra kapitalo ištekliai, nes jie naudojami prekei gaminti. Mamos siūlai ir virbalai skirti ne prekės, o asmeninio vartojimo produktui kurti. Jų nereikėtų laikyti kapitalo ištekliumi.

15. Lietuvoje labiausiai trūksta gamtinių išteklių, susijusių su energetika.

16. Be verslių žmonių rinkos ekonomika negali funkcionuoti, nes būtent jie užsiima prekių gamyba ir paslaugų teikimu. Menka nauda iš gamtos, žmogiškųjų, kapitalo išteklių, jei nebus žmonių, sujungiančių šiuos išteklius prekėms gaminti ir paslaugoms teikti.

17. Nuo gamtinių išteklių kiekio, jų kokybės tam tikru laipsniu priklauso šalies ekonominės plėtros galimybės ir tempai. Esant pakankamiems ištekliams spėriau plėtojasi gamyba, nes nereikia papildomų lėšų jiems įsigyti. Be to, vietiniai gamtiniai ištekliai yra svarbus pajamų, kurios gali būti panaudotos tai pačiai ekonominei plėtrai, šaltinis.

Tačiau gamtos išteklių svarbos nereikėtų pervertinti. Japonijos ir daugelio kitų gamtos ištekliais ypač skurdžių šalių pasiekti pritrenkiantys ekonominės gerovės pavyzdžiai rodo, kad gamtos ištekliai tikrai nėra lemiantis ekonominio augimo veiksnys. Tuo labiau, kad yra ir gana daug šalių, kurios turi milžiniškus gamtos išteklių klodus, bet yra ekonomiškai atsilikusios. Tokia situacija kartais vadinama gamtos išteklių paradoksu.

18. Tikriausiai diskusijoje bus prieita prie tokios įvykių sekos:

• brangstant naftai, brangs degalai;

• brangstant degalams, didės transporto išlaidos, didės prekių ir paslaugų savikaina, o kartu ir prekių ir paslaugų kainos;

• beveik kiekviena šeima turi automobilį, tad didės šeimos išlaidos degalams.

Seka liūdnas apibendrinimas – sumažės jūsų kišenpinigiai.

DEM

O

3 tema

1. A

2. B

3. A

4. A

5. A

6. C

7. B

8. D

9. C

10. A

11. Prarasta galimybė studijuoti universitete, o vėliau ir gauti didesnes pajamas.

„Lietuvos ryto“ priede „Vartai“ (2010 m. gegužės 4 d., Nr. 17 (69)) rašoma, kad bakalaurai su dviejų metų praktika uždirba 1500–2000 Lt, o magistrai – 2000–3000 Lt per mėn.

„Nepaisant kalbų, kad studentų Lietuvoje yra per daug ir mums reiktų daugiau profesinį išsilavinimą turinčių žmonių, tyrimas rodo, jog studijuoti aukštosiose mokyklose apsimoka. Ypač jeigu už tai moka valstybė“, – padarė išvadą Viešosios politikos ir vadybos instituto ekspertai.

12. Geriausiai persibraižyti pasirinkimų variantus į savo sąsiuvinius ir sujungti juos linijomis. Galima tiesiog žiūrint į vadovėlį įsivaizduojamą savo gyvenimo kelią pažymėti raidėmis. Pavyzdyje pateiktas tiesiausias kelias A – E – G – K ir toliau į mokslo viršūnę. Greičiausiai toks ir turėtų būti gabaus vaiko pasirinkimas, bet moksleiviams gali atrodyti ir kitaip.

13. Kursų kaina: 2700 + 150 + 300 + 1 000 + 350 = 4500 Lt.

Alternatyviosios sąnaudos: 2700 (kursų kaina) + 150 (mokymosi priemonės) + 2000 × 3 mėn. (negautas atlyginimas) = 8850 Lt.

14.

18 000 Lt: (9500 + 900 + 800 + 5 450 + 1350);

24 700 Lt: (1500 × 9 + 9500 + 900 + 800).

15. Laikas yra ribotas išteklius. Dainininkė gali arba ruoštis koncertams ir koncertuoti, arba vietoje to kurti sau drabužius ir juos pasisiūti. Jei koncertuos, jos atlygis bus daug didesnis nei suma, kurią ji sutaupytų pasisiuvusi sau drabužį. Siuvimo alternatyvieji kaštai (negautos pajamos už koncertą) yra daug didesni nei dainavimo (sutaupyta suma siuvant, o ne perkant drabužius parduotuvėje).

16. Jeigu teisininkė dirbtų sode užuot dirbusi teisininke, negautos pajamos iš šios veiklos būtų kur kas didesnės nei atlygis, kurį ji paprastai moka samdomam sodininkui. T. y. alternatyvieji sodininkavimo kaštai yra per dideli, kad teisininkė dirbtų sode.

DEM

O

4 tema

1. B

2. A

3. B

4. D

5. A

6. A

7. A

8. B

9. B

10. A

11. C

12. A

13. B

14. –

15. XVIII a. Ánglijoje buvo feodalinė santvarka. Viskas priklausė feodalui. Tad ir visus sprendimus – ką, kaip ir kam – priimdavo feodalas. Iš esmės tai buvo komandinės ekonomikos valstybė.

Šiandieninė Ánglija – išsivysčiusi demokratinė valstybė su mišriąja ekonomika. DEM

O

jûSø PAGALBININKAI

DEM

O