2010 m. gegužė, Nr. 5

Darbiečių žinioswww.darbopartija.lt

Premjero vadovėlį — į istorijos šiukšlyną

Remdamasi Seimo Darbo partijos frakcijos prašymu, Vy-riausioji tarnybinės etikos ko-misija (VTEK) nusprendė pra-dėti tyrimą dėl tarnybinio transporto naudojimo galimai ne tarnybos reikmėms aplin-kybių Tėvynės sąjungos-Lietu-vos krikščionių demokratų at-stovams, einantiems pareigas savivaldybėse. Darbiečiai krei-pėsi į VTEK, prašydami ištirti, ar kovo 26 d. į Lazdijų viešojo-je bibliotekoje vykusį Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių

demokratų partinį renginį tar-nybiniais automobiliais atvykę šios partijos atstovai, užimantys aukštas pareigas savivaldybėse, nepiktnaudžiavo tarnybine pa-dėtimi bei nesupainiojo viešųjų ir privačių interesų.

Anot pranešimų žiniasklai-doje, konservatorių partiniame renginyje Lazdijuose dalyvavo Seimo nariai Kazys Starkevi-čius, Jurgis Razma, Jonas Šimė-nas, Mantas Adomėnas ir daug kitų aukštas pareigas konserva-torių partijoje užimančių šalies

politikų. Ant daugelio mašinų buvo užrašai, skelbiantys apie tai, kad šios transporto priemo-nės priklauso atskirų šalies sa-vivaldybių ar apskričių admi-nistracijoms: Anykščių, Biržų, Prienų, Utenos, Šilutės, Molė-tų ir kitoms. Šiose savivaldybė-se konservatorių atstovai užima aukštas pareigas. Daugelyje ma-šinų valdininkų ir politikų lau-kė asmeniniai vairuotojai.

Susirinkime dalyvavusių konservatorių partijos narių pa-teikta informacija apie susirin-

kimo tikslą buvo skirtinga. Že-mės ūkio ministras K. Starke-vičius tikino, kad Lazdijuose vykstantis renginys — neparti-nis, o mokomasis seminaras že-mės ūkio specialistams. Tačiau konservatorių frakcijos Seime seniūnas Jurgis Razma pareiš-kė: „Čia partinis susirinkimas. Sukvietėme partijos skyrių va-dovus, aktyvą“. Todėl darbie-čiai taip pat prašė VTEK nusta-tyti Lazdijuose vykusio susirin-kimo tikslą ir įvardyti apie tai melavusius asmenis.

VTEK tirs konservatorių piktnaudžiavimus

Klausydamas Andriaus Ku-biliaus pristatomos Vyriausy-bės metinės veiklos ataskaitos, negalėjau atsistebėti: „apie ku-rią šalį kalba šis žmogus?“. Ar Lietuvos konservatorių lyde-ris pristato Švedijos, Norvegi-jos, Vokietijos, ar mūsų kai-mynės Estijos Vyriausybės vei-klos ataskaitą? O gal čia net ne A. Kubilius kalba, o lietuviškai pramokęs Barackas Obama arba Gordonas Brownas? Patiksli-nau ir išsiaiškinau, kad kalbė-jo tikrai A. Kubilius ir jis tikrai pristatinėjo savo vadovaujamos Vyriausybės 2009 m. veiklos ataskaitą. Tai privertė dar gi-liau susimąstyti. Jeigu tikėsime premjero žodžiais, rojus žemė-je egzistuoja ir jis yra Lietuvoje, o už tai, kad išgelbėjo mus vi-sus nuo pasaulinio krizės tvano,

mes turėtume būti dėkingi šio rojaus kūrėjui — A. Kubiliui.

Pristatydamas 2009 m. Vy-riausybės veiklos ataskaitą, A. Kubilius nepaminėjo nė vie-nos Vyriausybės darbo klaidos ar trūkumo, tarsi viskas Lietu-voje labai gerai, o dėl kelių ne-sėkmių kalta staiga „užgriuvu-si“ globalinė krizė ir ankstesnė Vyriausybė. Tačiau, pakalbėjęs su draugais, patikrinęs statisti-nius duomenis ir paskaitęs pa-skutines naujienas, labai grei-tai grįžau į realybę — į A. Ku-biliaus fantastinį rojaus pasaulį Lietuva panaši tik tuo, kad čia yra daug užsienyje gyvenan-čių laimingų tautiečių sielų. Su-pratęs tai, pabandžiau pats pri-siminti, ką „gero“ Lietuvai per metus nuveikė ši Vyriausybė ir suprasti, kodėl taip „gerai“ mūsų šalis gyvena šiandien.

Vos atėjusi į valdžia, A. Ku-biliaus Vyriausybė visose ži-niasklaidos priemonėse pradėjo kalbėti, kad Lietuvoje — krizė, nors pirmieji recesijos požymiai pasirodė tik 2009 m. balandžio mėnesį. Tiksliai apibrėžti, kas yra toji krizė ir kaip suprasti, kada ji pasibaigs, premjeras ir jo vadovaujama Vyriausybė nesu-geba iki šiol. Toks krizės eska-lavimas sukėlė netikrumą vers-lininkų tarpe ir turėjo įtakos įmonių ir šalies finansų rinkai.

Premjeras teigia, kad „2009 m. mūsų šalies ūkis smuko iki 2006 m. lygio“, tik jis pamiršo

paminėti, kas dėl šio nuosmu-kio kaltas. Pasak Vyriausybės vadovo, dėl „verslo plėtros ge-rinimo“ 2008 m. buvo įgyven-dinta „mokesčių reforma“. Sku-bos tvarka priimti apie 50 įsta-tymų ne tik nedavė teigiamo rezultato šalies ekonomikai ir finansams, bet žaibiškai sujau-kė mokesčių sistemą ir priver-tė bankrutuoti daugelį šalies verslininkų, dėl to įvyko stai-gus ekonomikos susitraukimas, padidėjo fiskalinis deficitas, su-mažėjo perkamoji galia. Dėl ženkliai padidėjusių mokesčių įmonės buvo priverstos mažin-ti darbuotojų skaičių ir jų atly-ginimus arba trauktis į „šešėlį“.

Skelbdami biudžeto išlai-dų mažinimą, faktiškai 2009 m. valstybės biudžeto asignavi-mai sumažėjo tik 0,2 proc. Tai-gi dabartinė Vyriausybė su savo unikalia mokesčių reforma nu-pjovė šaką, ant kurios sėdė-jo. Nesurinkus pajamų į valsty-bės biudžetą, viešojo sektoriaus skylių lopymui prireikė papil-domai skolintis — vien 2009 m. buvo pasiskolinta 13,8 mlrd. Lt, be to, dar reikėjo padengti ankstesnius įsiskolinimus.

Per 18,5 nepriklausomybės metų Lietuva pasiskolino tiek, kiek A. Kubiliaus Vyriausybė sugebėjo pasiskolinti per 1,5 m. Konservatorių sumanyta ir įgy-vendinta reforma leido valsty-bei sutaupyti 1,5 mlrd. Lt, bet pati Vyriausybė pasiskolino

apie 14 mlrd. Skolos ir palūka-nų grąžinimo naštą šį Vyriau-sybė užkrovė ant ateities kartų pečių ir nustūmė valstybę prie tokios ribos, kai vos kvėpuo-janti pramonė negalės patempti tokio didelio kredito ir palūka-nų išmokėjimo.

A. Kubiliaus dėka Lietuva tapo panaši į įsiskolinusią šei-mą: praradę darbą šeimos na-riai nusprendė užstatyti savo paskutinį turtą, tačiau gautus pinigus ne investavo, o praval-gė. Lygiai taip pat giriasi A. Ku-bilius: „mes suvaldėme krizę“, bet apie tai, kad kitąmet ban-kas gali atimti paskutinį turtą, o pinigų nebeliko — jis nekalba. Taip, šiemet Lietuva išgyveno, bet kas mūsų laukia ateityje? Vargu, ar išgirsime atsakymą į šį klausimą iš premjero, nes jis pats, tikriausiai, jo nežino.

Sumažintos pensijos, atimtos motinystės išmokos, milžiniš-kas nedarbas, emigracija, vals-tybės skolų ir jų palūkanų grą-žinimo našta, užkrauta ant atei-ties kartų pečių — štai apie ką galėtų parašyti A. Kubilius savo vadovėlyje. Tik vieta tokiems kūriniams yra ne bibliotekų lentynose, o istorijos šiukšlyne.

Darbo partijos pirmininkasViktoras Uspaskich

...visą straipsnį skaitykite www.uspaskich.eu

Seimo Darbo partijos frak-cijos narys Jonas Pinskus par-lamento posėdžių sekretoriate įregistravo Valstybinių sociali-nio draudimo pensijų įstatymo

5 straips-nio pa-keitimo ir papi ldy-mo pro-jektą, ku-riuo sie-k i a m a s u t e i k t i galimybę mirusių-jų asmenų sutuokti-

niams, kurie santuokoje gyve-no daugiau negu 10 metų, pasi-rinkti ar gauti mirusiojo asmens gautą pensiją, ar našlių pensiją. Šiuo metu galiojantis įstatymas

tokios galimybės nenumato.„Praktikoje susiklosto, kad

šeimoje, auginančioje vaikus, dažniausiai dirba vyras, o vai-kų priežiūra paliekama žmo-nai. Todėl žmonai nedirbant, negaunant atlyginimo, pensija priskaičiuojama mažesnė. Mi-rus pagrindiniam šeimos mai-tintojui, sutuoktinei tenka gy-venti iš nedidelės pensijos. Siū-loma nustatyti, kad vienam sutuoktiniui mirus, likęs galėtų pasirinkti ar gauti savo ir našlių pensijas, ar mirusiojo sutuokti-nio pensiją“, — sako J. Pinskus.

Parlamentaras tikisi, kad pri-ėmus šį įstatymo projektą, bus

žymiai pagerinta pensinio am-žiaus Lietuvos gyventojų mate-rialinė padėtis. Šiuo metu Lie-tuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas numato, kad mirus vienam iš sutuoktinių, likęs su-tuoktinis gali gauti našlių pen-siją. „Dabartinė valdžia tiesiog tyčiojasi iš pensininkų: pensi-jos mažinamos, o mokesčiai tik didėja. Sutuoktinio praradimas pensinio amžiaus žmonėms yra skaudus smūgis, todėl šia patai-sa mes siekiame nors iš dalies palengvinti tokių žmonių gyve-nimą“, — sako Seimo narys.

2010 m. gegužė Darbiečių žinios // 2WWW.DARBOPARTIJA.LT

Siūloma sudaryti galimybę šeimoms gauti mirusiojo sutuoktinio pensiją

Keturios opozicinės frakcijos — Darbo partijos frakcija, Lie-tuvos socialdemokratų partijos frakcija, frakcija „Tvarka ir tei-singumas“ bei Krikščionių par-tijos frakcija — inicijavo Seimo

laikinosios komisijos, turinčios ištirti galimai neteisėtą politi-nių ir interesų grupuočių po-veikį teisėsaugos institucijoms ir jų atliekamiems tyrimams. Žengti šį žingsnį opoziciją pa-

skatino pranešimai žiniasklai-doje apie padažnėjusius bandy-mus galimai įtakoti vykdomus ikiteisminius tyrimus.

Praėjusią savaitę FNTT apsi-lankė ministro pirmininko pa-tarėjas Virgis Valentinavičius, Ministro pirmininko tarnybos teisės skyriaus patarėja Jolan-ta Bernotaitė ir personalo sky-riaus vedėja Renata Sadzevi-čiūtė. Šie žmonės norėjo susi-pažinti su dar nebaigta byla dėl grupės aferistų mėginimo gauti 22,5 mln. litų ES paramos žuvų mailiui auginti. Kaip žinia, šio-je byloje kaip liudininkas figū-ruoja ir Žemės ūkio ministras, premjero bendrapartietis Kazys Starkevičius. Opozicijai visiš-kai nesuprantami tokie prem-jero patarėjų veiksmai teisėsau-gos srityje.

Anot opozicijos, kyla esmi-nis pavojus, kad atskiri valsty-bės politikai gali daryti netei-sėtą spaudimą teisėsaugos ins-titucijoms, tenkindami siaurų grupių, o ne visos valstybės ir visuomenės interesus ir taip pa-žeisti Konstitucijoje įtvirtintą teisinės valstybės principą.

Balsuojant projektui pritarė ir dauguma posėdyje dalyvavu-sių valdančiųjų atstovų, po pa-teikimo nutarimo projektui pri-tarta 99 Seimo nariams balsavus „už“, 4 – „prieš“ ir 14 parlamen-tarų susilaikius.

Opozicijos lyderio žodžiais, ši komisija bus sudaryta arti-miausiu metu, į ją ketinama de-leguoti 12 parlamentarų iš įvai-rių Seimo frakcijų.

Dėl nutarimo priėmimo bus balsuojama gegužės pradžioje.

Premjero patarėjams nevalia kištis į ikiteisminius tyrimus

Balandžio 28 dieną Lietuvos Respublikos Seime svečiavo-si jaunatviškas Ramučių gim-nazijos kolektyvas. Artėjan-čios Motinos dienos proga gim-nazijos mokiniai ir jų vadovė V.Serbintienė Seimo nariams, darbuotojams bei svečiams pri-statė muzikinį spektaklį „Iš-rinktoji“.

Šokių, muzikos, ištartų žo-džių, dainų, smuiko garsų sū-kurys taip užbūrė susirinku-siuosius, kad plojimai aidėjo ne vieną minutę.

„Išrinktoji“ – tai spektaklis apie Šv. Motinos Marijos gyve-nimą. Jame slypi tikrumo jaus-mas ir paprastas nuoširdumas. Žiūrovai dar po spektaklio dis-kutavo, kad jauni atlikėjai pa-darė įspūdį, suteikė jaudulio, yra drąsūs, talentingi žmonės.

Šis muzikinis spektaklis Sei-me buvo vienas iš išskirti-nių renginių, kuris pradžiugi-no visus. Akmeniškiai maloniai buvo sutikti juos į parlamen-tą pakvietusio Seimo nario Sau-liaus Bucevičiaus, jo lūpomis

skambėjo nuoširdūs žodžiai ir džiugesys, kad savo pasirodymu, savo „Išrinktąja“ ir energingumu gimna-zijos mokiniai, vado-vė, direktorė H. Dau-gmaudienė pusdie-niui nušvietė Seimo I-uosius rūmus.

Renginį filmavo, Seimo narį bei V.Serbintienę su gimnazijos direktore kalbi-no informacinė apžvalginė TV laida „Seimas – tiesiogiai“. Atsi-

sveikinta su plojimais vieni ki-tiems, nes atstumas negali su-trukdyti gražiam bendradarbia-vimui.

Seime — muzikinis spektaklis „Išrinktoji“

Seimo Darbo partijos frakci-jos narys Kęstutis Daukšys krei-pėsi į šalies teisėsaugos institu-cijas dėl galimo pavojaus Igna-linos atominės elektrinės (IAE) direktoriaus Osvaldo Čiukšio sveikatai ir gyvybei. Sulaukus atsakymų iš Generalinės pro-kuratūros, Valstybės saugu-mo departamento, Policijos de-

partamento ir Specialiųjų tyri-mų tarnybos paaiškėjo, kad 26 tūkst. litų atlyginimą gaunan-čio direktoriaus saugumui jo-kių grėsmių nekyla. „Premjeras Andrius Kubilius bei energeti-kos ministras Arvydas Sekmo-kas bandė visuomenei „argu-mentuoti“, kodėl IAE vadovas uždirba daugiau nei Lietuvos

Prezidentė. Pakvie-tęs radiacinės sau-gos specialistus iš-siaiškinau, kad gy-venti Ignalinos regione saugiau nei Klaipėdoje. Tuomet premjeras iš Seimo tribūnos replikavo, neva, ne taip buvo suprasti A. Sekmo-ko žodžiai — kal-bėta ne apie radia-cijos, o galimo susi-dorojimo grėsmes. Neliko nieko kito, kaip tik patikrinti ir šį „faktą“. Paaiš-kėjo, kad tariamas pavojus tėra muilo

burbulas, paleistas pagrįsti ne-pagrindžiamą IAE direktoriaus atlyginimą“, — teigė K. Dauk-šys.

Generalinės prokuratūros at-sakyme Seimo nariui teigia-ma: „Ikiteisminio tyrimo įs-taigos ar prokuratūra nėra ga-vusios skundo, pareiškimo ar pranešimo apie kokias nors nu-

sikalstamas veikas, padarytas ar daromas O. Čiukšio atžvilgiu. Ikiteisminis tyrimas dėl tokių aplinkybių nėra pradėtas“. Raš-te tvirtinama: „O. Čiukšys nėra asmuo, kurio atžvilgiu būtų pa-grindas skirti ir vykdyti apsau-gą nuo nusikalstamo poveikio“. Panašaus atsakymo sulaukta ir iš VSD, ir iš Policijos departa-mento. Jokių nerimą keliančių duomenų neturi ir STT.

„Taigi teisėsauga ir specia-liosios tarnybos nemato reika-lo saugoti IAE direktorių, tuo tarpu A. Kubilius nusprendė elektrinės vadovą nuo pavojų dengti pinigais. Į pareigas pa-statomas „savas“ žmogus, jam skiriamas atlyginimas, didesnis nei aukščiausių šalies vadovų. O tada svarstoma, kokia dūmų uždangą tai pridengti. Toks el-gesys galutinai griauna pasiti-kėjimą valdžia, ištrina visas tei-singumo ir padorumo ribas.. Manau, kad A. Kubilius privalo atsiprašyti žmonių ir nedelsiant sumažinti AE vadovo atlygini-mą”, — teigė K. Daukšys.

3 \\ Darbiečių žinios 2010 m. gegužėWWW.DARBOPARTIJA.LT

Ekonomikos krizė nepakei-tė ministerijų ir joms pavaldžių įstaigų įpročio pirkti brangias paslaugas ar užsakinėti įvai-rias studijas ir mokslinius tyri-mus. Dauguma institucijų šie-met tam ketina skirti net dau-giau pinigų.

Vyriausybės deklaruojama visuotinė diržų veržimosi poli-tika kai kurias viešojo valdymo sritis aplenkia. Darbietės Lore-tos Graužinienės vadovaujamas Seimo Audito komitetas surin-ko duomenis, kiek ministerijos ir joms pavaldžios įstaigos išlei-do pinigų pastaraisiais metais ir

kiek planuoja skirti šiemet au-dito, teisinėms ir finansinėms paslaugoms, konsultacijoms, studijoms bei moksliniams ty-rimams. Duomenys rodo, kad daugumos institucijų poreikis pirkti paslaugas „iš šalies“ di-dėja.

Daugiausia pinigų — 21,4 mln. Lt — minėtiems tikslams ketina skirti Susisiekimo minis-terija ir jai pavaldžios įstaigos. Pernai tam išleista keliasdešim-čia tūkstančių litų mažiau. 18 mln. Lt įvairioms paslaugoms, konsultacijoms ir tyrimams no-rėtų atseikėti Finansų minis-

terija ir jai pavaldžios įstaigos (pernai - 8,8 mln. Lt). Žemės ūkio ministerijai taip pat rei-kės nemažai pagalbos „iš šalies“. Šiemet už ją planuojama sumo-kėti 12,3 mln. Lt (pernai išleis-ta beveik 2 mln. Lt mažiau). Ūkio ministerija ir jai paval-džios įstaigos paslaugas bei stu-dijas 2010 metais ketina pirkti už 7,4 mln. Lt (pernai atseikė-ta 2,5 mln. Lt). Mažiausiai lėšų įvairioms paslaugoms pirkti šie-met yra suplanavusi Krašto ap-saugos ministerija (323 tūkst. Lt), Užsienio reikalų ministeri-ja (790 tūkst. Lt) ir Teisingumo ministerija (887 tūkst. Lt).

Susisiekimo ministro Eligi-jaus Masiulio teigimu, poreikį pirkti įvairias paslaugas ir dėl to vis augančias išlaidas galima paaiškinti labai paprastai. Mi-nistro teigimu, įvairių konsul-tacijų, mokslinių analizių rei-kia tam, kad pokyčiai nebūtų daromi diletantiškai. Ministro pirmininko kancleris Deivi-das Matulionis buvo įsitikinęs, kad 2010 m. įvairioms konsul-tacijoms, mokslinėms studijoms pirkti institucijoms skirta ma-

žiau pinigų nei 2008-aisiais. Ta-čiau sužinojęs, kad Seimo Au-dito komiteto turimi duome-nys rodo ką kita, jis aiškino, kad kiekvienas atvejis yra individu-alus. Jis gynė institucijų teisę pirkti paslaugas „iš šalies“.

„Visiškai nesuprantama, ko-dėl mokesčių mokėtojai turi mokėti du kartus: tarnautojams ir samdomiems konsultantams. Reiškia Vyriausybė nepajėgi įgyvendinti savo programos“, - įsitikinusi L. Graužinienė. Iš minėtų duomenų, anot L. Graužinienės, taip pat matyti, kad solidžios sumos numatytos ne pirmo būtinumo darbams ir programoms. Surinktus duo-menis Seimo Audito komitetas svarstys posėdyje, į kurį žadama kviestis premjerą Andrių Kubi-lių, ministerijų atstovus. Komi-teto pirmininkė Loreta Grauži-nienė jiems turės klausimų, mat nori išsiaiškinti, kokios apčiuo-piamos naudos valstybei davė išleisti pinigai, ką veikia mi-nisterijų darbuotojai, jei reikia samdyti specialistus iš privataus sektoriaus.

Pinigų alkis vis stiprėja

K. Daukšys: „Teisėsauga neturi informacijos apie pavojų O. Čiukšio gyvybei“

2010 m. gegužė Darbiečių žinios // 4WWW.DARBOPARTIJA.LT

Darbo partijos informacijos centrasTel. (8 5) 239 69 56

press@darbopartija.ltwww.darbopartija.lt

Seimas po pateikimo prita-rė Darbo partijos frakcijos ini-cijuotiems Valstybinių sociali-nio draudimo pensijų įstatymo pakeitimams, kurie sudaro ga-limybę pedagogams, turintiems 30 metų mokinių ugdymo dar-bo stažą, išeiti į pensiją anksčiau — sulaukus 55 metų. Šiuo metu mokytojai į pensiją išeina kaip dauguma kitų darbuotojų, t.y. vyrai — sulaukus 65 m., mote-rys — 62,5 m.

„Pedagogų darbas skiriasi nuo visų kitų darbuotojų. Ži-noma, atsakingas yra ir mediko, ir inžinieriaus, ir statybininko darbas, bet visus žmones išug-do šeima ir mokykla. Nuo pe-dagogo, kuris dirba mokykloje, priklauso ne mažiau, negu nuo tėvų, auginančių vaiką. Manau mokytojo profesija yra išskirti-nė kitų profesijų tarpe. Pedago-gų darbo krūvis yra kur kas su-dėtingesnis negu visų kitų, nes

jis turi dirbti su jaunais žmonė-mis ir privalo juos ne tik išmo-kyti, kad suteiktų žinias, bet ir išugdyti žmogų“, — sako pro-jekto iniciatorė, Seimo vicepir-mininkė Virginija Baltraitienė.

Anot V. Baltraitienės, ant mokytojų pečių užkraunama visa atsakomybė už jauną žmo-gų, tačiau papildomų teisių ir lengvatų mokytojui nesuteikia-ma. Mokytojas turi dirbti išskir-tinėmis sąlygomis, o didelis fi-zinis ir psichologinis krūvis turi įtakos pedagogo sveikatai. To-dėl mokytojai turi tapti išskirti-ne grupe, jiems turėtų būti lei-džiama anksčiau išeiti į pensiją.

Pagrindiniu šio įstatymo svarstymo komitetu paskirtas Seimo Socialinių reikalų ir dar-bo komitetas. Šio komiteto na-rys, darbietis Mečislovas Zas-čiurinskas teigia, kad mokyto-jai yra išskirtinė profesija, todėl šias pataisas būtina priimti.

Darbiečiai jau teikė to-kias pataisas prieš metus, tačiau tada valdančiųjų

pastangomis jos buvo atmestos. V. Baltraitienė tikisi, kad dabar, kai jėgų pusiausvyra Seime pa-sikeitė ir opozicija turi daugiau balsų, šio įstatymo priėmimas yra labai realus. „Šią pataisą mes teikiame įgyvendindami Darbo partijos Seimo rinkimų progra-mą. Nors ši Vyriausybė nusitei-kusi vėlinti pensinį amžių, bet manau, kad mokytojas turi būti išskirtinis, juolab, kad įsiparei-gojimas gerinti mokytojų dar-bo sąlygas yra įtrauktas į šios Vyriausybės programą, o pasi-žadėjimas ankstinti mokytojų pensinį amžių įrašytas atskiru punktu. Nors patys konserva-torių atstovai ne kartą pareiškė, kad jų pačių pažadai ir pasirašy-ti dokumentai jiems nieko ne-reiškia, tikiuosi, kad jų sąžinė pabus ir šiai nuostatai bus pri-tarta“, — sako V. Baltraitienė.

V. Baltraitienė: „Tikiuosi, kad pedagogams bus suteikta galimybė anksčiau išeiti į pensiją“

Dėl privalomojo sveikatos draudimo (PSD) mokesčio par-lamentarų grupė siūlo Seimui kreiptis į Konstitucinį Teis-mą (KT). Toks nutarimo pro-jektas, inicijuotas Seimo narių Vydo Gedvilo, Vytenio Povi-lo Andriukaičio ir Petro Gra-žulio, įregistruotas Seimo posė-džių sekretoriate. Parlamenta-rai prašo KT ištirti, ar kai kurios Sveikatos draudimo įstatymo nuostatos neprieštarauja Kons-titucijai.

Kreipimąsi į Konstituci-nį Teismą inicijuojantys Seimo nariai tikisi, jog įstatymo nuos-

tatos, įtvirtinan-čios reikalavimą darbo santykiuo-se nedalyvaujan-tiems asmenims mokėti PSD įmo-kas, bus pripažin-tos antikonstitu-cinėmis. Seimo nutarimo projek-te nurodomi kai kurie įstatymo straipsniai, gali-

mai prieštaraujantys Konstitu-cijai. Politikų nuomone, įsta-tymo 6 straipsnis pagal regu-liavimo apimtį gali prieštarauti konstituciniam teisinės valsty-bės principui ir Konstitucijai. Jame nurodyta, jog PSD yra draudžiami Lietuvos piliečiai ir užsieniečiai, nuolat gyvenan-tys Lietuvoje; laikinai Lietuvo-je gyvenantys užsieniečiai, jei-gu jie teisėtai dirba čia, bei ne-pilnamečiai jų šeimos nariai; Lietuvos piliečiai, nuolat ar lai-kinai gyvenantys šalyse, su ku-riomis Lietuva yra sudariu-si tarptautines sutartis dėl pri-

valomojo sveikatos draudimo, ir šių šalių piliečiai, nuolat ar laikinai gyvenantys Lietuvoje, draudžiami privalomuoju svei-katos draudimu šių sutarčių nu-statyta tvarka.

Parlamentarų nuomone, ga-limai Konstitucijai prieštarau-ja ir Sveikatos draudimo įsta-tymo 17 straipsnio 9 dalis, pa-gal kurią asmenys, kurie nėra draudžiami valstybės lėšomis arba už kuriuos nemoka drau-dėjai, kas mėnesį moka už save 9 procentų minimalios mėnesi-nės algos, galiojančios mėnesio, už kurį mokama įmoka, pasku-tinę dieną, dydžio PSD įmokas.

Nutarimo projekte teigia-ma, jog šios Sveikatos draudimo įstatymo nuostatos prieštarau-ja Konstitucijos 53 straipsnio 1 daliai, kuri nustato, kad: "Vals-tybė rūpinasi žmonių sveika-ta ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus. Įstatymas nustato piliečiams nemokamos medicinos pagal-bos valstybinėse gydymo įstai-gose teikimo tvarką".

Taip pat remiamasi KT prak-tika, kurioje nesyk yra pasisa-kyta apie socialinio draudimo teisinį reguliavimą.

Pasak kreipimosi iniciato-rių, Lietuvoje galiojantis soci-alinio draudimo modelis grin-džiamas visuotinumo ir solida-rumo principais. Reiškia, kad valstybinio socialinio draudimo įmokas privalo mokėti visi dir-bantys asmenys, iš savo veiklos gaunantys draudžiamųjų paja-mų, taip prisidedant prie soci-alinio draudimo lėšų kaupimo, sudarant prielaidas mokėti iš-mokas asmenims, kuriems įsta-tyme numatomos išmokos.

"Taigi konstitucinė doktrina pareigą mokėti socialinio drau-dimo įmokas susiejo su dalyva-vimu darbo rinkoje. Ir atvirkš-čiai, nedalyvaudami darbo rinkoje asmenys negauna drau-džiamųjų pajamų, todėl įparei-gojimas šiems asmenims mokėti privalomojo sveikatos draudi-mo įmokas prieštarautų konsti-tucinei doktrinai".

Dėl PSD mokesčio siūloma kreiptis į Konstitucinį Teismą

Šilutėje tvarkėsi ir maži, ir dideliDarbo partijos Kauno miesto skyrius Darbo partijos Mažeikių skyrius

Viena iš dviejų Trakų apylinkes tvarkiųsių grupių darbavosi prie Lentvario parko ežero

Paragintas senų jūros vilkų, Darbo parti-

jos Klaipėdos miesto skyrius puoselėja gra-

žią tradiciją – jau kelerius metus tvarko

Smiltynėje esančias Kopgalio kapinaites.

Talkos „Darom“ metu darbiečiai geriems

ir prasmingiems darbams pasirinko būtent

minėtas kapinaites – sutvarkė kapus ir senų

ąžuolų alėją, vedančią link uosto akvato-

rijos, pasodino gėlių, uždegė žvakeles.Visi

entuziastai po darbų dalinosi pakilia nuo-

taika bei ilgai diskutavo apie šios vietos

svarbą ir perspektyvas. Sutarė – VISKAS

PRASIDEDA NUO MAŽŲ DALYKŲ.

Žagarės regioninio parko direkcija, prisi-jungdama prie „Darom 2010“, organiza-vo aplinkos tvarkymo talką, kurioje da-lyvavo Seimo narys Saulius Bucevičius.

Seimo vicepirmininkė Virginija Baltraitienė darbavosi Kėdainiuose

Seimo narys Kęstutis Daukšys Trakuose

DAROM 2010Darbiečiai — už švarią aplinką

Specialus Darbiečių žinių priedas

Seimo opozicijos lyderis Vytautas Gapšys kartu su JOD nariais tvarkėsi prie Seimo

Balandžio 17 d. visoje Lietuvoje vyko aplinkos švarinimo akcija „Darom 2010“ – tai „Darom 2008“ ir „Darom 2009“ tęstinis projektas. Jo pagrindinis tikslas – skatinti Lietuvos gyventojų ekologinį mąstymą, pilietiškumą, socialinį aktyvumą, stiprinti vietines bendruome-nes ir žmonių lygiavertiškumo suvokimą. Projekto metu siekta suderinti gamtos tvarkymą su edukacine programa ir interaktyviaisiais mokymais, susijusiais su pilietiškumu ir ekologija.

Visoje Lietuvoje organizatorių skaičiavimais, aplinką tvarkė rekordiškai daug - Lietuvą švarino per 170 tūkstančių tautiečių, o tai yra maždaug kas dvidešimtas šalies gyventojas. Tokie skaičiai paaiškėjo susumuvus iš visos Lietuvos gautus duomenis. Akcijos „Darom“ da-lyviai šiemet surinko apie 10 tūkst. tonų šiukšlių. Vietų, kur šįmet rinkosi akcijos šalininkai, rekordiškai daug – 1 800 tvarkymo taškų.

Aktyviausias Lietuvos rajonas pagal dalyvių skaičių, tenkantį vienam tūkstančiui gyventojų, - Kėdainiai. Šiame rajone akcijoje „Da-rom’10” dalyvavo apie 7 800 gyventojų.

Akcijoje aktyviai dalyvavo Darbo partijos ir jaunimo organizacijos DARBAS skyriai ir Seimo nariai.

Svarbiausia, kas jaudino mus, Pakruojo skyriaus tarybą, ar rytas išauš saulėtas ir ramus. Juk šiemet, kaip ir pernai, nu-sprendėme dalyvauti akcijoje „Darom-2010“. Gamta mūsų nenuvylė. Todėl susirinkusių į Pakruojo miesto parką kolegų veiduose švietė šypsenos. Darbavomės iš peties. Kai kam tai buvo pirmas toks darbymetis po žiemos poilsio. Miesto par-kas – vieta, ant upės kranto, čia pakruojiečiai renkasi per Jo-nines, čia poilsiauja su vaikais, čia pakviečia ir atvykusius sve-čius pasivaikščioti. Mūsų, talkininkų, nebuvo daug, bet tikrai iš peties padir-bėjome: rinkome šiukšles, grėbėme lapus, šlavėme takelius. Ir baigę numatytus darbus, neskubėjome namo, į sutvarkytą parką žiūrėjome su pasididžiavimu ir šypsodamiesi priėmėme seniūnijos darbuotojų padėką.

Darbiečių žinios // 2DAROM 2010

Darbo partijos Alytaus miesto skyriaus nariai gausiai dalyvavo

talkoje „Darom 2010“. Skyriaus nariams talkoje pagelbėjo Aly-

tuje aktyviai veikiančios organizacijos JOD jaunimas. Pasipuošę

Darbo partijos kepurėlėmis, apsiginklavę šiukšlių maišais ir gera

nuotaika skyriaus nariai ėmėsi darbo. Šiukšlių buvo surinkta la-

bai daug. Netoliese įsikūrę garažų savininkų bendrijos, tad be iš-

mėtytų plastikinių butelių, buitinių atliekų, dažniausiai sutinka-

ma šiukšlė buvo automobilių padangos. Keli garažų savininkai at-

nešė nereikalingas garažuose sandėliuojamas padangas sakydami,

kad tai gera proga tinkamai jomis pasirūpinti.

Šiaulių rajono skyrius

Šiaulių miesto tvarkymas

Iš daugelio druskininkiečių, susirinkųsių į

talką, nusifotografuoti spėjo vos keli.

Šakių skyriaus tvarkdariai

Nuo pat ryto susibūrę Kalvarijos skyriaus nariai

pirmiausiai aplankė ąžuoliukus, kuriuos praeitais

metais sodino per akciją „Darom 2009“. Po to visi

patraukė į buvusį “karinį miestelį”, kur gausus bū-

rys padirbėti nusiteikusių talkininkų stropiai kibo

į darbą. Tvarkė pakeles, aplinką, rinko šiukšles.

Darbo partijos Kalvarijos skyriaus nariai la-

bai didžiuojasi savo atliktu darbu ir džiaugia-

si gražia bei tvarkinga aplinka. Kiti skyriaus na-

riai gana aktyviai dalyvavo Kalvarijos savival-

dybės kaimo vietovėse, prisidėdami prie šios

visuomeninėje švarinimosi akcijos „Darom 2010“.Darbiečiai tvarkėsi Suvieko kaime, Zarasų rajone

Panevėžyje nuo Darbo partijos būstinės iki Talkos vietos ėjo kolona — Skaista-kalnio parko

Talka Skuode

...daugiau nuotraukų rasite www.darbopartija.lt/galerija/