BENDROSIOS PROGRAMOS IR I−SILAVINIMO STANDARTAI · BENDROJI DALIS Prieımokyklinis, pradinis ir pagrindinis vaiko ugdymas laikomas vienu svarbiausių ıiuolaikinės ıvietimo politikos

BENDROSIOS PROGRAMOS IR I�SILAVINIMO STANDARTAI Prie�mokyklinis, pradinis ir pagrindinis ugdymas

Vilnius, 2003

2

PPrraattaarrmmėė

ĮĮvvaaddaass

PPrriiee��mmookkyykklliinniiss uuggddyymmaass

DDoorriinniiss uuggddyymmaass

Kalbos

Matematika

Gamtamokslinis uuggddyymmaass

Socialinis uuggddyymmaass

MMeenniinniiss uuggddyymmaass

IInnffoorrmmaacciinnėėss tteecchhnnoollooggiijjooss

TTeecchhnnoollooggiijjooss

KKūūnnoo kkuullttūūrraa

3

UDK 371.2/373(474.5) Be-192 Bendroji prie�mokyklinio ugdymo ir ugdymosi programa patvirtinta Lietuvos Respublikos �vietimo ir mokslo ministro 2002 m. bir�elio 24 d. įsakymu Nr .1147 Prie�mokyklinio ugdymo standartas, Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios programos ir i�silavinimo standartai patvirtinta Lietuvos Respublikos �vietimo ir mokslo ministro 2003 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. ISAK-1015 Bendrojo ugdymo tarybos redakcinė grupė: Pranas Gudynas, Darius Kuolys, Eglė Pranckūnienė �vietimo plėtotės centro redakcinė grupė: Marija Bareikienė, �ibartas Jackūnas, Violeta Jonynienė, Ona Monkevičienė, Elena Motiejūnienė, Irma Neseckienė, Alvyda Pacevičiūtė Programas ir standartus rengė: M. Balsys, B. Banevičiūtė, M. Bareikienė, D. Bigelienė, V. Blauzdys, L. Bobrova, V. Bortkevičienė, N. Burneikaitė, A. Čiurlionytė, V. Dagienė, A. Daulenskienė, A. Dikčius, D. Dobravolskaitė, L. Duoblienė, J. Dzikavičiūtė, �. Gerulaitis, V. Gerulaitis, A. Girdzijauskas, R. Girdzijauskienė, V. Glebuvienė, V. Gra�ienė, P. Gudynas, V. Gud�inskienė, P. Ivanovas, �. Jackūnas, L. Jaglinska, V. Janu�kevičius, R. Jarienė, A. Jasinska, L. Ja�inauskas, V. Jonynienė, E. Karbočienė, A. Katinienė, V. Kazragytė, J. Kiaupienė, R. Krasauskienė, I. Lauruvėnaitė, L. Lau�ikas, E. Marcelionienė, R. Matla�aitienė, O. Monkevičienė, E. Motiejūnienė, I. Musteikienė, E. Narbutas, I. Neseckienė, S. Norkus, A. Pacevičiūtė, D. Paulauskienė, V. Plentaitė, H. Prosniakova, R. Rachlevičiūtė, M. Ramonienė, A. Rudienė, V. Salienė, V. Sičiūnienė, I. Staknienė, K. Stankevičienė, S. Sta�aitis, J. Sidabrienė, R. Skripkienė, H. Sokolovska, R. �apiro, D. �ejnicka, K. �le�evičius, R. Tuinylaitė, K. Urba, S. Vaitkevičiūtė, E. Velička, S. Vingelienė, M. Vosylienė, A. Tarasonienė. Siūlymus teikė: G. Ambrutienė, V. Augustinavičius, E. Bakonis, J. Banytė, J. Baranova, N. Bazarienė, S. Bitlieriūtė, G. Bla�ys, J. Brazauskienė, V. Bugaili�kytė, V. Buivydavičius, N. Bunina, A. Buračienė, E. Butkus, D. Česnavičius, O. Čepulėnienė, R. Dambrauskienė, R. Darafėjus, S. Dijokienė, R. Dimentova, I. Fedorovič, V. Fursovas, L. Galkutė, R. Garliauskienė, D. Gi�ienė, I. Golubeva, P. Gudynas, J. Gudmonas, V. Gudonienė, L. Jankauskienė, J. Jankūnienė, R. Jasiūnienė, V. Jaru�evičius, R. Jaru�evičienė, J. Jevsejevienė, J. Jokimaitis, N. Jucienė, S. Jurkevičius, J. Jurkynas, G. Jurkynienė, Z. Kairaitis, V. Kaladytė, R. Kamuntavičius, J. Kančiauskienė, L. Kasperavičienė, R. Kazlauskienė, N. Kirklienė, D. Kiseliova, A. Kiseliovas, D. Kolesnikova, B. Kornilova, R. Kru�inskienė, V. Kulikova, G. Kundrotas, L. Kunskaitė, D. Kuolys, J. Litvinaitė, A. Lesauskienė, A. Luk�a, I. Maciulevičienė, R. Makarskaitė, J. Malinauskas, E. Manelis, A. Mankeliūnienė, I. Masoit, S. Matkevičienė, V. Matonis, R. Matonienė, S. Molis, R. Narunec, S. Narunec, I. Naru�ienė, N. Naujokienė, L. Paulauskas, J. Paulionytė, N. Petrėnaitė, S. Pleitienė, A. Porutis, A. Po�ka, S. Poteliūnienė, R. Prokurotienė, M. Purlienė, V. Račkauskas, A. Ragauskas, R. Raudonis, A. Razmantienė, A. Rimeika, G. Sapo�nikovas, E. Sederevičiūtė, S. Skapienė, D. Skurauskienė, J. Slavinienė, N. Sli�auskienė, V. Stanevičienė, R. Stankūnienė, M. Stričkienė, P. Survila, R. �alna, J. �ačkutė, G. �eibokienė, B. �etkus, S. �pokienė, A. �uminienė, R. Tama�auskas, D. M. Usorytė, V. Vaicekauskienė, S. Vaitiekūnas, L. Vilkienė, V. Vy�niauskienė, J. Zabarskaitė, V. Zdanevičienė, A. Zulumskytė, L. �adeikaitė, Z. �ebrauskienė, L. �ilėnienė ir kt. ISBN 9986�03�524�4 © �vietimo ir mokslo ministerijos �vietimo plėtotės centras, 2003

4

P r a t a r m ė

Pagrindinis valstybės lygmens dokumentas, reglamentuojantis ugdymo turinį bendrojo lavinimo mokykloje, yra Bendrosios programos ir i�silavinimo standartai. �is dokumentas rengiamas prie�mokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo pakopoms. Bendrųjų programų ir i�silavinimo standartų paskirtis � laiduoti ugdymo dermę, tęstinumą ir kokybę visose �alies mokyklose. Bendrosios programos ir i�silavinimo standartai yra vientisas dokumentas.

Bendrosios programos nusako ugdymo kryptį (tikslus ir u�davinius), taip pat tai, ko ir kaip turėtų būti mokomi moksleiviai (ugdymo turinį ir metodus), kad įgytų jiems būtiną �inojimą ir supratimą, i�siugdytų esminius gebėjimus ir vertybines nuostatas.

Standartai nusako laukiamus ugdymo rezultatus. Jais konkretinamos bendrosios programos, tiksliau apibrė�iamas moksleivių gebėjimų, �inių ir supratimo platumas bei gilumas, nusakoma, kaip moksleiviai turėtų pademonstruoti, ko yra i�mokę (nurodyti, paai�kinti, analizuoti, sukurti, teikti pavyzd�ius, kelti hipotezes, planuoti ir atlikti bandymus, grafi�kai pavaizduoti duomenis, analizuoti �altinius ir t.t.).

�iuo dokumentu i� esmės u�baigiamas svarbus bendrojo lavinimo mokyklos ugdymo turinio pertvarkos etapas, prasidėjęs 1994 m. Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrųjų programų projektu.

1996 m. Lietuvos Respublikos �vietimo ir mokslo ministerijos kolegija patvirtino Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos sampratą, bendrąsias programas bei i�silavinimo standartų projektus I�X klasėms (Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos. I�X klasės. � Vilnius: Leidybos centras, 1997; Bendrojo i�silavinimo standartai. I�X klasės. Projektas. � Vilnius: Leidybos centras, 1997). �iais dokumentais buvo apibrė�ti bendrieji ugdymo principai ir gairės, o mokyklų bendruomenės buvo kviečiamos remtis jais kūrybi�kai � �pagal savo poreikius, siekius ir galimybes�.

1997 metų �Bendrosiose programose� paskelbta mokyklos, ugdymo turinio bei ugdymo samprata ir toliau laikytina demokratinius Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos pagrindus apibrė�iančiu, prasmingas tolesnio jos modernizavimo gaires nurodančiu dokumentu.

�iame leidinyje pateikiama 2002 m. LR �vietimo ministro patvirtinta prie�mokyklinio ugdymo programa (Bendroji prie�mokyklinio ugdymo ir ugdymosi programa. � Vilnius: �vietimo aprūpinimo centras, 2002) ir 2003 m. patvirtintas prie�mokyklinio ugdymo(si) standartas, pradinio bei pagrindinio ugdymo bendrosios programos kartu su i�silavinimo standartais.

Nekeičiant esminių ugdymo turinio formavimo nuostatų bei principų, atnaujintose programose ir i�silavinimo standartuose daugiau dėmesio skiriama tam, kad:

5

! moksleiviams būtų sudarytos kuo palankesnės sąlygos įgyti ir plėtoti asmeninę, socialinę, pa�inimo ir kultūrinę kompetenciją, kurią sudaro vertybinių nuostatų, gebėjimų, �inių ir supratimo visuma;

! būtų u�tikrinta auk�ta ugdymo(si) kokybė;

! ugdymo turinys ir procesas glaud�iau sietųsi su moksleivių patirtimi ir aktualiais sociokultūriniais jų gyvenamosios aplinkos poreikiais;

! moksleiviai patirtų sėkmę mokydamiesi ir i�vengtų socialinės atskirties.

Rengiant 2003 m. Bendrąsias programas ir i�silavinimo standartus buvo remiamasi:

! Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosiomis programomis I�X klasėms, patvirtintomis LR �MM kolegijos 1996 m. bir�elio 27 d. nutarimu Nr. 48;

! Bendrojo lavinimo mokyklos i�silavinimo standartų I�X klasėms projektais, patvirtintais LR �MM kolegijos 1996 m. bir�elio 27 d. nutarimu Nr. 47;

! Bendrojo lavinimo mokyklų 2003�2005 metų bendraisiais ugdymo planais, patvirtintais LR �vietimo ir mokslo ministro 2003 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 408;

! Valstybinės �vietimo strategijos 2003�2012 metų nuostatomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX�1700.

Taip pat buvo atsi�velgta į:

! mokytojų, mokytojų asociacijų, ekspertų komisijų narių, nepriklausomų ekspertų pastabas ir pasiūlymus;

! mokytojų įgytą moksleivių darbo per pamokas, egzaminus vertinimo patirtį;

! tarptautinių ir nacionalinių moksleivių pasiekimų tyrimų rezultatus;

! tarptautinę patirtį ir Europos Sąjungos �vietimo dokumentus.

Programų bei standartų rengėjai dėkingi visiems kra�to pedagoginės bendruomenės nariams, kurių kvalifikuoti patarimai ir pastabos padėjo tobulinti �iuos tolesniam ugdymo turinio ir proceso modernizavimui skirtus dokumentus.

Pastabų ir pasiūlymų laukiame adresu: �vietimo plėtotės centras Ugdymo turinio skyrius M. Katkaus g. 44 2600 Vilnius

Elektroninis pa�tas [email protected]

Elektroninis Bendrųjų programų ir i�silavinimo standartų variantas yra �vietimo plėtotės centro interneto svetainėje www.pedagogika.lt

6

Į v a d a s

BENDROJI DALIS

Prie�mokyklinis, pradinis ir pagrindinis vaiko ugdymas laikomas vienu svarbiausių �iuolaikinės �vietimo politikos prioritetų, mokymosi visą gyvenimą pagrindu. Sėkmingai įveiktas �is bendrojo ugdymo tarpsnis kloja pamatą tolesniam asmens mokymuisi, būsimai akademinei, darbinei karjerai.

Koks turi būti ugdymo turinys �iuo laikotarpiu?

Kaip su�adinti ir palaikyti vaikų norą mokytis?

Kaip padėti mokytis kiekvienam?

Ko ir kiek vaikai gali ir turi i�mokti?

Kaip vertinti?

Kokių �inių, gebėjimų, nuostatų vaikams prireiks gyvenime?

Atsakymų į �iuos ir kitus klausimus nuolat ie�ko mokytojai, Bendrųjų programų bei i�silavinimo standartų rengėjai, vadovėlių autoriai. �vietimo reformos metais įgyta patirtis rodo, kad atsakymai į u�duotus klausimus keičiasi ir kad ugdymo turinio atnaujinimas tampa nuolatiniu procesu.

Galima i�skirti keletą svarbiausių ugdymo turinio kaitą lemiančių veiksnių:

! Būtinybė u�tikrinti ugdymo kokybę: tobulinti mokyklos veiklą; �adinti moksleivių norą mokytis, atliepti jų poreikius bei galias, susieti mokymąsi su praktiniu gyvenimu, padėti moksleiviams tapti aktyviais piliečiais, patriotais, solidariais Europos ir pasaulio bendrijos nariais.

! �alies politinio, ekonominio, socialinio bei kultūrinio gyvenimo kaita: globalizacija, darnus vystymasis, Lietuvos įsijungimas į Europos Sąjungą.

! Informacinės (�inių) visuomenės plėtra: moksleivių informacinių gebėjimų ugdymas, mokymasis mokytis, mokymas naudotis �iuolaikinėmis informacinėmis technologijomis.

! Mokyklos bendruomenės ir vietos bendruomenės kaita: mokyklos bendruomenės po�iūris į savo veiklą ir jos tobulinimo perspektyvas, vietos bendruomenės poreikiai.

Leidinyje pateikiamos atnaujintos bendrosios programos ir i�silavinimo standartai labiau nei �Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos. I�X klasės� (1997) atliepia �iandienos gyvenimo poreikius.

7

UGDYMO TIKSLAI IR U�DAVINIAI

Bendrojo lavinimo mokyklos tikslas � i�ugdyti asmenį, pajėgų savaranki�kai bei kartu su kitais spręsti savo ir visuomenės gyvenimo problemas, pozityviai keisti Lietuvos tikrovę, kūrybingai atsakyti į �iuolaikinio pasaulio i��ūkius, gebantį įprasminti savo gyvenimą prie�taringoje dabarties tikrovėje (Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos, I�X klasės. 1997).

�io tikslo siekiama vedant vaiką per visas ugdymo pakopas: prie�mokyklinį, pradinį, pagrindinį, vidurinį ugdymą.

Prie�mokyklinio ugdymo tikslas � laiduojant vaiko asmenybės skleidimąsi, ugdyti aktyvų, savimi ir savo gebėjimais pasitikintį, stiprią pa�inimo motyvaciją turintį vaiką, sudaryti prielaidas tolesniam sėkmingam ugdymuisi mokykloje.

Pradinio ugdymo tikslas � i�ugdyti sveiką, aktyvų, kūrybingą, elementaraus ra�tingumo ir socialinių, informacinių, pa�intinių, veiklos gebėjimų bei vertybinių nuostatų pagrindus įgijusį vaiką.

Pagrindinio ugdymo tikslas � laiduojant darnią asmens dvasinių ir fizinių galių plėtotę, i�ugdyti aktyvų, savaranki�ką, atsakingą, sociokultūrinio ra�tingumo, būtino sėkmingai socialinei integracijai ir tolesniam mokymuisi, pagrindus įgijusį moksleivį.

Siekiant u�sibrė�tų tikslų mokyklai i�kyla �ie pagrindiniai ugdymo u�daviniai:

! u�tikrinti darnią prigimtinių moksleivio galių plėtotę, puoselėti jo dvasinę kultūrą, pilieti�kumą;

! sudaryti moksleiviams sąlygas įgyti sociokultūrinio ra�tingumo pagrindus, padėti i�siugdyti asmeninę, socialinę, pa�inimo (kalbinį, matematinį, gamtamokslinį ir technologinį ra�tingumą) bei kultūrinę kompetenciją, reikalingą sėkmingam i�kylančių asmeninio bei socialinio gyvenimo klausimų sprendimui;

! padėti moksleiviams i�siugdyti komunikacinius gebėjimus, įgyti informacinės kultūros, kompiuterinio ra�tingumo pagrindus, atitinkančius �iandienio gyvenimo ir ateities poreikius;

! atskleisti ir plėtoti kūrybines moksleivių galias, ugdyti meninę ir estetinę kompetenciją, padėti įsitraukti į kultūrinį bendruomenės gyvenimą;

! ugdyti moksleivių gebėjimą kriti�kai mąstyti, spręsti problemas;

! ugdyti moksleivių pasitikėjimą savo jėgomis, iniciatyvumą, savaranki�kumą, nusiteikimą imtis atsakomybės, nuostatą ir gebėjimą mokytis visą gyvenimą, tobulėti.

8

KOMPETENCIJOS UGDYMAS

�iuolaikinėje ugdymo teorijoje ir praktikoje pabrė�iama asmens kompetencijos atsakingai ir produktyviai veikti konkrečiame socialiniame kontekste, realiame gyvenime svarba. Nema�ai dėmesio �ios kompetencijos ugdymui skiriama naujausiuose Europos Komisijos �vietimo dokumentuose. Asmens kompetencija suprantama kaip �inių, gebėjimų bei nuostatų visuma, įgalinanti kelti prasmingus tikslus bei jų siekti, mokytis visą gyvenimą, būti aktyviu piliečiu ir dalyvauti visuomenės gyvenime, susirasti tinkamą darbą. Kompetencijos samprata nusako svarbiausius �iuolaikinio �vietimo u�davinius � rengti besimokančiuosius ry�tingai ir tikslingai pritaikyti įgytus gebėjimus, �inias bei patirtį gyvenime, profesinėje veikloje ir nuolat mokantis.

Bendrasis privalomasis ugdymas turi suformuoti asmens kompetencijos, t.y. gebėjimo komunikuoti gimtąja ir u�sienio kalba, matematinio, gamtamokslinio ir technologinio ra�tingumo, informacinių komunikacinių gebėjimų, mokėjimo mokytis, tarpasmeninės ir pilietinės kompetencijos, verslumo, kultūrinio i�prusimo, pagrindus. Todėl pradinėje ir pagrindinėje mokykloje daug dėmesio turi būti skiriama kiekvieno moksleivio kompetencijos, orientuotos į aktualias gyvenimo visuomenėje reikmes, ugdymui. Turi būti palaipsniui atsisakoma abstraktaus, tarpusavyje nepakankamai susieto gebėjimų bei nuostatų ugdymo ir �inių perteikimo.

�iose �Bendrosiose programose ir i�silavinimo standartuose� visa �vietimo bendruomenė, mokyklų vadovai ir mokytojai kviečiami pa�velgti į kiekvieno moksleivio vertybinių nuostatų, gebėjimų ir �inių bei supratimo plėtotę kaip į integralų procesą � moksleivio kompetencijos ugdymą.

Vertybinės nuostatos

Neatsiejama asmeninės, socialinės, pa�inimo bei kultūrinės kompetencijos dalis yra asmens vertybių sistema. Todėl bendrojo lavinimo mokykla, kiekvienas mokytojas ugdo �ias moksleivių bendrąsias vertybines nuostatas:

! pagarbą sau ir kitam, nusiteikimą santykius su �monėmis grįsti savitarpio supratimu, konstruktyviai spręsti konfliktus;

! toleranti�ką po�iūrį į fizinius, religinius, socialinius, kultūrinius �monių skirtumus;

! patriotizmą, pagarbą tautos tradicijoms, kultūros paveldui, nusiteikimą jį saugoti ir plėtoti;

! pagarbą demokratijos vertybėms;

! tausojantį santykį su gamtine ir kultūrine aplinka, jos įvairove, nusiteikimą pasirinkti darnaus vystymosi principus atitinkantį gyvenimo būdą;

! rūpinimąsi kitais, neabejingumą viskam, kas vyksta �alia;

! są�iningumą, atsakomybę u� �odį, veiksmą, poelgį;

9

! iniciatyvumą, kūrybi�kumą, kokybės siekimą;

! nuostatą sveikai gyventi;

! nuostatą realiai vertinti bei nuolat tobulinti asmeninę, socialinę, pa�inimo bei kultūrinę kompetenciją.

Moksleivių bendrosios vertybinės nuostatos ugdomos per visų dalykų pamokas, joms stiprinti ir įtvirtinti turi būti skirtas visas ugdymo procesas, mokyklos gyvenimas, mokyklinės bendruomenės ry�iai su vietos bendruomenės nariais ir institucijomis.

Gebėjimai

Kitas esminis asmens kompetencijos dėmuo, jos ��erdis� yra gebėjimai ir įgūd�iai. Bendrojo lavinimo mokykloje plėtojami bendrieji asmeniniai, socialiniai, pa�inimo, komunikaciniai, darbo ir veiklos moksleivių gebėjimai:

! mokytis, nuolatos tobulinti įgytus gebėjimus;

! komunikuoti, rasti, tvarkyti ir perduoti informaciją;

! kriti�kai mąstyti ir spręsti problemas;

! racionaliai planuoti ir organizuoti veiklą, tvarkyti laiko, finansinius ir kitus i�teklius;

! veikti kūrybi�kai, iniciatyviai, prasmingai ir savaranki�kai, prisiimti atsakomybę u� savo veiksmus;

! bendrauti ir bendradarbiauti, konstruktyviai spręsti nesutarimus ir konfliktus;

! dalyvauti mokyklos, vietos bendruomenės, visuomenės gyvenime, prireikus imtis lyderio vaidmens;

! pa�inti ir puoselėti gamtinę ir kultūrinę aplinką, atsi�velgti į kra�to darnaus vystymosi interesus;

! sveikai gyventi, prasmingai leisti laisvalaikį.

Bendrųjų asmens gebėjimų ugdymas apima visą ugdymo turinį ir procesą, mokyklos bendruomenės gyvenimą ir veiklą.

Bendrųjų gebėjimų spektrą praplečia ir detalizuoja atskirų ugdymo sričių ir jas sudarančių dalykų gebėjimai, apra�yti bendrosiose programose ir i�silavinimo standartuose.

�inios ir supratimas

10

Labai svarbus mokykloje ugdomos kompetencijos dėmuo yra suprastos ir sistemingos �inios. �inių paskirtis � padėti moksleiviui susikurti mokslinį visuminį pasaulio vaizdą, i�siugdyti racionalaus mąstymo bei veiklos gebėjimus, vertybines nuostatas.

�inių pobūdį lemia bendrieji ugdymo pakopos ir konkrečios mokyklos misiją, poreikius bei veiklos sąlygas atitinkantys ugdymo tikslai ir u�daviniai. Jos nurodomos dalykų bendrosiose programose (turinyje) ir i�silavinimo standartuose.

Būtina siekti, kad moksleivių įgyjamos �inios:

! būtų jiems prasmingos, t.y. atitiktų moksleivių interesus ir poreikius, padėtų jiems rengtis suaugusiųjų gyvenimui ir tapti atsakingais �alies piliečiais, aktyviais, kūrybingais socialinio, kultūrinio gyvenimo dalyviais, ekonomi�kai savaranki�kais �monėmis;

! būtų i� esmės mokslinės, t.y. patikimos ir teisingos, sistemingos, integruotos, atskleid�iančios įvairiapusius tikrovės rei�kinių ry�ius ir sąveikas;

! taptų asmens patyrimo, kompetencijos dėmeniu.

Atsi�velgiant į būtinybę laiduoti mokykloje pateikiamų �inių prasmingumą, ugdymo programose siekiama i�laikyti deramą fundamentinių mokslo �inių, turinčių pasaulė�iūrinę reik�mę, ir taikomojo pobūd�io �inių, atskleid�iančių mokslo sąsajas su technologijomis, gamyba, darbo pasauliu, �mogaus praktinio gyvenimo poreikiais, santykį. �ios �inios įsikomponuoja į atskiras moksleivių ugdymo sritis: dorinį, kalbinį, matematinį, gamtamokslinį, technologinį, socialinį, meninį ugdymą, kūno kultūrą. Nema�a mokykloje įgyjamų �inių dalis atspindi įvairių tikrovės sričių ry�ius ir atsiskleid�ia per dalykų integravimą.

�inios, kaip patyrimo, kompetencijos elementas, būna prasmingos, jeigu jos:

! atspindi moksleiviui svarbius rei�kinius, jų ypatybes, ry�ius, dėsningumus. Todėl ugdymo programose vengtina �inių apie moksleiviui nereik�mingus, atsitiktinius rei�kinius ar jų savybes;

! apima tolyd�io moksleivio patyrime pasikartojančius rei�kinius, jų savybes, ry�ius, dėsningumus. Informacija apie pavienius, praktiniame gyvenime nepasikartojančius rei�kinius da�niausiai i�sitrina i� �mogaus atminties ir netampa jo patyrimo dėmeniu. Todėl nederėtų apkrauti moksleivių atminties �iniomis apie rei�kinius ar procesus, kurie yra tolimi jų dabartiniam patyrimui ir greičiausiai nebus jiems svarbūs ateityje;

! yra nuolat taikomos įvairiose �mogaus dvasinės ir praktinės veiklos srityse. Siektina, kad �inias ir jų įgijimo būdus moksleiviai galėtų taikyti spręsdami mokymosi ir kitus gyvenimo bei veiklos u�davinius;

! nuolatos pasitvirtina įvairiuose kontekstuose, lemia moksleivio veiklos sėkmę.

Mokykla neturėtų siekti perteikti kuo daugiau �inių. Sparčios mokslo pa�angos, kvalifikacijų kaitos ir mokymosi visą gyvenimą sąlygomis tai daryti neprasminga. Mokyklos pareiga � dėti visas

11

pastangas, kad pateikiamos �inios įsitvirtintų kaip organi�ka moksleivio patyrimo ir kompetencijos, svarbių tiek �iandieniniame jo gyvenime, tiek ateityje, dalis.

UGDYMO PROCESAS

Bendrojo lavinimo mokykloje siekiama įvairiapusės moksleivių galių plėtotės, jų kompetencijos ugdymo ir rengimo tolesniam mokymuisi bei profesinei veiklai. Puoselėjant moksleivių patirtį ir kompetenciją labai svarbu, kad ugdymo programos būtų grind�iamos ne akademinėmis, o realų gyvenimą atspindinčiomis �iniomis, gebėjimus ir nuostatas formuojančiais ugdymo būdais bei kitomis didaktinėmis nuostatomis. Apgalvotas mokomosios med�iagos struktūrinimas ir pateikimas koncentrais, tinkamai parinkti bei taikomi mokymo ir mokymosi būdai leid�ia moksleiviams patirti kaskart naujus, įvairiapusi�kesnius �inių ir gebėjimų pritaikymo aspektus.

Mokomoji med�iaga darosi moksleiviui aktuali, prasminga, vertinga, jeigu jis:

! ie�ko informacijos įvairiuose �altiniuose, apibendrina, perteikia kitiems;

! tyrinėja aplinką, kaupia i�samius ir visapusi�kus duomenis, idėjas, faktus, juos grupuoja, klasifikuoja, analizuoja, sintetina, kriti�kai vertina;

! identifikuoja problemas, ie�ko jų sprendimų;

! formuluoja hipotezes, tikrina jų pagrįstumą;

! daro sprendimus ir juos koreguoja atsi�velgdamas į besikeičiančias aplinkybes;

! ai�kina, pristato savo darbo rezultatus;

! vertina u�sibrė�tų tikslų įgyvendinimo sėkmingumą ir t.t.

Tokiu konstruktyvistiniu po�iūriu paremtas mokymas ir mokymasis yra kur kas efektyvesnis nei reprodukcinis.

Aktyvus interpretacinis moksleivio santykis su mokomąja med�iaga plėtoja jo galias, vertybių sistemą, intelektinės ir praktinės veiklos gebėjimus. Ugdymo procese mokytojas turėtų taikyti mokymo ir mokymosi metodus, skatinančius aktyvią moksleivių veiklą, bendradarbiavimą, savaranki�kumą, kūrybi�kumą, atsakomybę.

Ugdymo metodų pasirinkimą, suprantama, lemia ne vien interpretacinis po�iūris į ugdymo procesą, bet ir nema�a kitų veiksnių: mokomajam dalykui keliami tikslai ir u�daviniai, jo specifika, mokyklos turima techninė bazė, mokytojo patirtis, moksleivio psichofizinės brandos ypatybės, interesai, gebėjimai, polinkiai.

Ugdymo turinio integracija tampa prielaida moksleiviams aktyviau įsitraukti į mokymosi procesą, bendradarbiauti atliekant projektinius darbus, įvairius tyrinėjimus realioje aplinkoje. Ugdymo turinio integracija įgyvendinama įvairiais būdais: kuriant ir įgyvendinant integruojamąsias programas

12

(pavyzd�iui, kalbos ugdymas, sveika gyvensena, darnus vystymasis, pilietinis ugdymas, kompiuterinis ra�tingumas ir t.t.); derinant tarpusavyje įvairių dalykų mokymo(si) tikslus, turinį, metodologiją; parenkant integruotam ugdymui palankius metodus (pavyzd�iui, tarpdalykiniai projektai, meninė rai�ka, tyrimai); susiejant mokomąją med�iagą su gyvenimo aktualijomis ir pan.

Pradinio ir pagrindinio ugdymo pakopos moksleivių poreikiai ir galios labai įvairios. Todėl mokykla ir jos mokytojai, siekdami padėti kiekvienam moksleiviui įgyti tolesniam mokymuisi ir gyvenimui būtiną kompetenciją bei patirtį, turėtų diferencijuoti ir individualizuoti ugdymą, kad kuo daugiau moksleivių kuo geriau realizuotų prigimtines galias ir kuo ma�iau jų patirtų mokymosi nesėkmę.

Pradinio ir pagrindinio ugdymo programos teikia daugiau galimybių diferencijuoti ugdymo turinį. Moksleiviai gali pasirinkti ankstyvąjį u�sienio kalbos mokymąsi, pagilintą dalykų (pavyzd�iui, valstybinės kalbos, u�sienio kalbų, kūno kultūros, kitų mokomųjų dalykų) mokymąsi bei kryptingąjį meninį ugdymą. Pirmojo pagrindinio ugdymo programos koncentro (V�VIII klasės) bendrieji ugdymo planai numato mokyklai teisę siūlyti moksleiviams pasirenkamuosius dalykus ar privalomųjų mokomųjų dalykų modulius. Antrasis koncentras (IX�X pagrindinės mokyklos, I�II gimnazijos klasės) skirtas profilinio mokymo pradmenims.

Specialiųjų poreikių moksleiviams sudaromos sąlygos mokytis pagal jų galimybes, pagal modifikuotas ir adaptuotas ugdymo programas. Jaunimo mokyklose pagrindinio ugdymo programa gali būti įgyvendinama per 6 ar 7 metus. Savitais bruo�ais ugdymo turinys ir procesas pasi�ymi mokyklose, savo veiklą grind�iančiose netradicinėmis ugdymo sistemomis, mokyklose nelietuvių mokomąja kalba, gydymo įstaigų mokyklose, suaugusiųjų bendrojo lavinimo mokyklose, klasėse, mokymo centruose ir kt.

Bendrosios pradinio ir pagrindinio ugdymo programos ir bendrieji ugdymo planai sudaro sąlygas atliepti įvairių tipų mokyklose besimokančių asmenų poreikių įvairovę, padėti moksleiviams sėkmingai įveikti �ią bendrojo lavinimo atkarpą. Formaliojo mokymosi galimybes i�plečia įvairus moksleivių laisvai pasirenkamas papildomasis ugdymas, skirtas specifiniams asmens gabumams plėtoti, jo polinkiams, savirai�kos ir saviugdos interesams tenkinti.

BENDRŲJŲ PROGRAMŲ IR I�SILAVINIMO STANDARTŲ STRUKTŪRA

Prie�mokyklinis ugdymas

Bendroji prie�mokyklinio ugdymo(si) programa nusako pagrindinius vaikų nuo 5/6 metų ugdymo(si) tikslus, principus, sėkmingam ugdymui(si) pradinėje mokykloje būtinas kompetencijas ir tai, kokiais būdais jų reikėtų siekti. �i programa nesiejama su konkrečiomis ugdymo sritimis ar dalykais. Jos struktūrą sudaro penkios kompetencijų grupės:

13

! socialinė kompetencija;

! sveikatos saugojimo kompetencija;

! pa�inimo kompetencija;

! komunikavimo kompetencija;

! meninė kompetencija.

Prie�mokyklinio ugdymo(si) standartas nusako Bendrosios prie�mokyklinio ugdymo(si) programos įgyvendinimo rezultatus.

Pradinis ir pagrindinis ugdymas

Bendrosios pradinio ir pagrindinio ugdymo programos nusako 6/7�10/11 metų ir 10/11� 16/17 metų moksleivių ugdymo(si) tikslus ir u�davinius, didaktines nuostatas bei turinį, t.y. tai, ko ir kaip turėtų mokytis moksleiviai, kad įgytų tolesniam mokymuisi, gyvenimui, profesinei veiklai būtinas vertybines nuostatas, gebėjimus, �inias ir supratimą.

Giminingi mokomieji dalykai programose jungiami į ugdymo sritis. Pradinio ir pagrindinio ugdymo programose yra i�skirtos �ios ugdymo sritys:

! Kalbos (gimtosios kalbos, lietuvių valstybinė kalba, u�sienio kalbos)

! Matematika

! Gamtamokslinis ugdymas (pasaulio pa�inimas, gamtos tyrimai, gyvoji gamta, med�iagos ir jų kitimai, fizikiniai rei�kiniai)

! Dorinis ugdymas (pasaulio pa�inimas, etika, tikyba)

! Socialinis ugdymas (pasaulio pa�inimas, istorija, geografija, pilietinės visuomenės pagrindai)

! Informacinės technologijos (tik pagrindinio ugdymo programose)

! Technologijos (mityba, tekstilė, konstrukcinės med�iagos, elektronika)

! Meninis ugdymas (dailė, muzika, teatras, �okis)

! Kūno kultūra

I�skiriant �ias ugdymo sritis buvo atsi�velgta į mūsų �alies mokyklos tradicijas ir tarptautinę patirtį. Kai kurias ugdymo sritis sudaro keli giminingi mokomieji dalykai, o kai kurias tik vienas.

Grupuojant dalykus į sritis galima:

! labiau orientuotis į moksleivių kompetencijos ugdymą;

! suderinti ir integruoti ugdymo turinį;

! remtis moksleivių mokymosi, o ne mokslo logika;

14

! atsi�velgti į moksleivių poreikius ir galias;

! i�vengti pasikartojimo ir didelių mokymosi krūvių;

! sėkmingiau integruoti ugdymo turinyje aktualias �iuolaikinio gyvenimo temas: sveikos gyvensenos nuostatų, gyvenimo įgūd�ių, pilieti�kumo, verslumo ugdymo, mokymąsi mokytis, darnaus vystymosi idėjas ir kt.

Grupuojant ugdymo turinį į sritis bus įmanoma palaipsniui atsisakyti nelanksčios dalykinės sistemos, pamatyti ugdymo turinio sąsajas ir visumą, skatins mokytojus bendradarbiauti, taikyti mokykloje �iuolaikinius mokymosi metodus ir kurti mokymąsi skatinančią aplinką.

Bendrojoje kiekvienos ugdymo srities programoje:

! keliami tai sričiai būdingi ugdymo(si) tikslai bei u�daviniai;

! nusakoma, kokias vertybines nuostatas, gebėjimus, �inias ir supratimą padeda i�siugdyti tos srities studijos;

! aptariamos didaktinės nuostatos;

! koncentrais kas dvi klasės (I�II, III�IV, V�VI, VII�VIII, IX�X) i�dėstomas sritį sudarančių dalykų turinys (tematika). Siekiama, kad turinys laiduotų mokymo ir mokymosi tęstinumą.

Bendrieji gebėjimai ir vertybinės nuostatos, pateiktos bendrojoje programų dalyje, kartojamos ugdymo srityje norint pabrė�ti tų sričių svarbą nurodytiems gebėjimams ar nuostatoms ugdyti(s).

Pradinio ir pagrindinio i�silavinimo standartais nusakomi laukiami pradinio ir pagrindinio ugdymo rezultatai, nu�ymintys, ko moksleivis turėtų būti i�mokęs, kokius gebėjimus ir nuostatas i�siugdęs mokydamasis pagal bendrąsias programas.

I�silavinimo standartai yra skirti:

! mokyklos bendruomenės nariams, ugdymo programų ir mokymo priemonių kūrėjams, �vietimo politikams ir administratoriams, visai visuomenei informuoti apie moksleivių ugdymo rezultatus, kuriuos pasiekti įpareigojama mokykla;

! reguliuoti mokytojo, mokyklos, visos bendrojo lavinimo sistemos veiklą i�silavinimo standartuose nustatytiems ugdymo rezultatams pasiekti;

! kriterijams, kuriais remiamasi vertinant ugdymo procesą ir pasiekimus, nustatyti.

I�silavinimo standartai yra siekiamybė, orientyras moksleiviams, pedagogams. Kiekvienas moksleivis standarto siekia pagal individualias galimybes, savo tempu. Moksleivių pasiekti skirtingų dalykų ar jų sričių rezultatai tuo pačiu metu gali skirtis: vieni moksleiviai standarte apra�ytų gebėjimų, �inių ir supratimo tik pradėję siekti, kiti � jau pasiekę, o dar kiti � pa�engę toliau, negu reikalauja standartas, ypač gebėjimų srityje.

I�silavinimo standartai parengti visiems į bendrąsias programas įtrauktiems dalykams ir jų turinio sritims ir nusako laukiamus moksleivių pasiekimus �iose srityse.

15

I�silavinimo standartai, kaip ir bendrosios programos, parengti dviklasiams koncentrams: I�II, III�IV, V�VI, VII�VIII, IX�X klasėms (Bendrosios programos ir i�silavinimo standartai XI�XII klasėms patvirtinta LR �vietimo ir mokslo ministro 2002 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. 1465). Toks laukiamų ugdymo rezultatų i�dėstymas sudaro galimybes:

! laiduoti mokymo(si) tęstinumą;

! numatyti ir stebėti bendrąją bei individualią moksleivių pa�angą einant i� klasės į klasę.

Pradinio ir pagrindinio i�silavinimo standartai pateikiami lentelėse i� karto po atitinkamo dalyko bendrosios programos. Moksleivių pasiektus rezultatus standartuose nusako:

! esminiai gebėjimai. Jie nurodo tai, ką svarbiausia turi įgyti moksleivis, mokydamasis dalyko, jo dalies ar konkrečios temos;

! pasiekimai. Jie rodo tai, pagal ką (moksleivio demonstruojami gebėjimai, �inios ir supratimas, nuostatos, įgūd�iai ir kt.) galima spręsti apie moksleivio mokymosi rezultatus.

Stengtasi, kad moksleivių pasiekimų apra�ai nebūtų nei per daug apibendrinti, nei per daug detalūs. Jeigu pasiekimai apra�omi pernelyg abstrakčiai, mokytojams, moksleiviams, jų tėvams sunku suprasti �inių ar gebėjimų apimtį bei gilumą ir nuspręsti, ar standartas pasiektas, ar ne. Jeigu pasiekimus stengiamasi apra�yti kuo detaliau, nukrypstama į �inias, mokytojui nebelieka erdvės gebėjimams ugdyti, didėja mokymosi krūviai.

BENDRŲJŲ PROGRAMŲ IR I�SILAVINIMO STANDARTŲ ĮGYVENDINIMAS

Bendrosios programos ir i�silavinimo standartai yra svarbus orientyras mokyklos bendruomenei, kiekvienam mokytojui planuojant ugdymą, atrenkant ugdymo turinį, organizuojant ugdymo procesą ir vertinant jo rezultatus. �Bendrosios programos brė�ia gaires, kuriomis remdamasi mokyklos bendruomenė pasirengia individualiąsias programas� [Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos. I�X klasė. 1997], konkretina ir planuoja ugdymo procesą. I�silavinimo standartų paskirtis 1997 metų projektuose apibrė�iama taip: �standartai turi būti vienas i� pagrindinių orientyrų rengiant mokymo programas, individualias konkrečiai mokyklai, klasei ar netgi paskiram vaikui� [Bendrojo i�silavinimo standartai. I�X klasė. Projektas, 1997].

Bendrosios programos ir i�silavinimo standartai suteikia mokykloms ir mokytojams realią galimybę įsitraukti į ugdymo turinio kūrimą: pritaikyti ugdymo turinį ir metodus klasės ir individualiems moksleivių poreikiams ir galioms, derinti su mokyklos keliamais tikslais, mokytojo turima patirtimi ir i�tekliais. Planuodamas savo darbą klasėje, mokytojas, orientuodamasis į standartuose apra�ytų moksleivių gebėjimų ugdymą, pertvarko, atrenka, adaptuoja, integruoja, diferencijuoja ugdymo turinį ir mokomąją med�iagą, rengia papildomas u�duotis, naujus turinio elementus ir kt.

16

Bendrosios programos nusako, kaip moksleiviai ugdomi, ko mokomi. Pagal bendrąsias programas parengti i�silavinimo standartai apibrė�ia konkrečius laukiamus rezultatus ir tai, kaip moksleivis pademonstruoja savo �inojimą ir supratimą, gebėjimus, vertybines nuostatas. Būtina atskirti i�silavinimo standartus nuo moksleivių pasiekimų vertinimo diagnostiniais testais. I�silavinimo standartai, kaip bendrųjų programų dalis, yra pirminis dokumentas, o ugdymo rezultatams įvertinti rengiamos egzaminų ar pasiekimų tyrimų programos ir įvairios vertinimo u�duotys.

Bendrųjų programų tikslais ir u�daviniais numatomas daugiau negu vien testais pamatuojamos �inios ir gebėjimai apimantis ugdymo rezultatas: i�silavinimo standartuose apra�omi visi moksleivių pasiekimai, nustatomi įvairiais vertinimo būdais (ne vien testais). Pavyzd�iui, patikrinti, ar moksleiviai moka apskaičiuoti kūno judėjimo greitį, galime testu. Tuo tarpu, ar moksleiviai �saugiai naudojasi laboratorine įranga�, ar �dirba bendradarbiaudami�, gali nustatyti tik pats mokytojas, stebėdamas jų veiklą per pamokas.

Egzaminų ar testų u�duotimis įmanoma patikrinti ir įvertinti moksleivių �inias ir daugumą gebėjimų. Tačiau patikrinti ir įvertinti kai kuriuos gebėjimus (pavyzd�iui, praktinės veiklos) ir vertybines nuostatas iki �iol gana sunku � tiek teori�kai, tiek prakti�kai.

�Bendrosiomis programomis ir i�silavinimo standartais� vadovaujamasi rengiant vertinimo dokumentus: moksleivių pasiekimų ir pa�angos vertinimo ugdymo procese sampratą, egzaminų programas, moksleivių diagnostinių tyrimų programas, dokumentus moksleivių pasiekimams nustatyti, fiksuoti ir kt.

�Bendrosios programos ir i�silavinimo standartai� yra pagrindas vadovėlių ir kitų mokymo priemonių autoriams, mokyklos ir mokytojų darbo vertintojams (vidaus ir i�orės auditui), mokymosi aplinkos kūrėjams mokyklose.

I�SILAVINIMO STANDARTAI IR VERTINIMAS

�iuolaikinis po�iūris į mokymą ir mokymąsi kaip moksleivio patirties, jo kompetencijos plėtotę skatina keisti moksleivio pasiekimų lygmens sampratą ir kitaip stebėti bei fiksuoti pa�angą. Todėl standartuose stengiamasi nu�ymėti pa�angą, rodančią nuolatinę moksleivių pasiekimų plėtotę, kad mokytojas galėtų stebėti ir vertinti mokymosi rezultatus per visus mokslo metus (prad�ioje, nuolat ugdymo metu ir pabaigoje), einant i� klasės į klasę. Turėtų atsirasti daugiau galimybių moksleiviui eiti individualios pa�angos keliu. I�silavinimo standartų i�dėstymas kas dvi klasės galėtų būti perėjimas prie moksleivių ugdymo rezultatų apra�ymo remiantis nuoseklia individualių pasiekimų plėtote.

Nevienodų moksleivių pasiekimų konkrečioje klasėje prie�astis da�niausiai yra ta, kad vienas daro pa�angą greičiau, o kitas lėčiau. Pavyzd�iui, VI klasėje gali būti moksleivių, kurie i� tam tikro dalyko tam tikros srities tėra pasiekę tik IV klasės lygį, ir yra moksleivių, kurių tos pat srities �inios ir gebėjimai ai�kiai pranoksta VI klasės standartą. Tai gali rodyti ne �inių apimtis, o auk�tesnio lygio gebėjimas taikyti turimas �inias.

17

Nustatant, kokie yra moksleivio pasiekimai, palyginti su standartu, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad standartų apra�ai yra i�reik�ti įvairaus lygmens pa�intiniais gebėjimais nuo �emiausio lygio � �inių atkartojimo, paskui � supratimo, taikymo, iki auk�čiausio lygio � sintezės ir vertinimo. Jeigu standarto apra�as numato tik �inių taikymą, o moksleivis geba jas susieti su ankstesnėmis, argumentuotai vertinti, jis yra pranokęs standartą. Standartuose taip pat randame veiklos (gebėjimas matuoti, saugiai naudotis prietaisais, projektuoti, konstruoti ir t.t.), socialinių, kūrybinių ir kt. gebėjimų apra�us.

Individualūs moksleivių pasiekimai auga skirtingai. Kiekvienas eina pa�angos keliu savo tempu. Vienas tik artėja prie standarto, kitas jį yra pasiekęs, o trečias � pranokęs. Vienam moksleiviui geriau sekasi mokytis vieną dalyką, kitam � kitą. Net įvairių to paties dalyko sričių pasiekimai būna skirtingi. Pavyzd�iui, moksleivio geometrijos rezultatai puikūs, o trigonometrija jam sekasi prasčiau.

Vertindami moksleivio pasiekimus pagal i�silavinimo standartus, nustatome jo mokymosi raidą: ar jis atsilieka ir jam reikia pagalbos, ar jo pasiekimai atitinka, ar pranoksta koncentro standartą. Atsi�velgiant į tai diferencijuojami moksleiviui keliami reikalavimai ir jam skiriamos u�duotys, parenkami mokymo(si) metodai, atitinkamai vertinami ir pasiekti rezultatai. Moksleivio pasiekimai fiksuojami pasirinktais būdais (apra�u, recenzija, pa�ymiu). Galima tarti, kad, pavyzd�iui, VI klasės auk�čiausias įvertinimas, rei�kiantis, jog moksleivis savo gebėjimais pranoko standartą, atitinka �emiausią patenkinamą įvertinimą VIII klasėje. Siektina, kad darbas su moksleiviu būtų kuo labiau individualizuotas, keliami reikalavimai ir įvertinimas atitiktų jo galimybes ir dedamas pastangas.

Nors kokybinis standartuose fiksuojamų ugdymo pasiekimų pobūdis riboja galimybes tiesiogiai taikyti juos formaliai vertinant moksleivių ugdymo rezultatus, i�silavinimo standartai yra pagrindinis orientyras mokytojams ir i�oriniams vertintojams:

! planuojant vertinimą;

! vertinant moksleivių pa�angą ir pasiekimus ugdymo procese (formuojantysis ir diagnostinis vertinimas);

! apibendrinamajam vertinimui mokymosi etapų ar programų pabaigoje (metinis vertinimas, egzaminai, pasiekimų patikrinimas ir kt.);

! fiksuojant vertinimo informaciją;

! informuojant ir komentuojant vertinimo informaciją (rezultatus);

! vertinant ir koreguojant ugdymo procesą.

(�r. Moksleivių pa�angos ir pasiekimų vertinimo samprata. Projektas//�vietimo naujienos. Informacinis leidinys, Nr.10 (165), gegu�ės mėn., 2003, p. 5�9)

Moksleivių pasiekimų apra�ymas i�silavinimo standartuose � sudėtingas procesas. Rengiant standartus vyko kartais gana sunkios standartų rengėjų, mokytojų, ekspertų diskusijos dėl formuluočių ir dėl numatomų pasiekimų realumo (per sunkūs ar per lengvi). Buvo remiamasi mokytojų patirtimi vertinant moksleivių darbus bei veiklą per pamoką, i� dalies atsi�velgta į tarptautinių moksleivių pasiekimų tyrimų ir egzaminų rezultatus. I�silavinimo standartų tobulinimas � nuolatinis procesas, jis

18

tęsis juos taikant, lyginant laukiamus rezultatus su konkrečiais moksleivių pasiekimais per pamoką, kontroliniais darbais, egzaminų, diagnostinių tyrimų rezultatais.

* * *

�Bendrosios programos ir i�silavinimo standartai� turėtų tapti nuolat atnaujinamu dokumentu, kuris padėtų �vietimo bendruomenei, politikams ir visuomenei susitarti dėl Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos tikslų ir siekiamų ugdymo rezultatų.

19

PRIE�MOKYKLINIS

UGDYMAS

TURINYS Bendroji programa Ugdymo(si) standartas

20

BENDROJI PROGRAMA

Prie�mokyklinis ugdymas � visuotinis vienerių (i�imtiniais atvejais � dvejų) metų trukmės ugdymas, skirtas vaikams nuo 5 metų padėti subręsti mokyklai. Prie�mokyklinis ugdymas vyksta prie�mokyklinėje grupėje pagal prie�mokyklinio ugdymo programą. Jei vaikas ugdomas tik namie, tėvai (globėjai) informuojami apie prie�mokyklinio ugdymo naujoves, konsultuojami svarbiais vaiko ugdymo klausimais, tėvams (globėjams) pageidaujant vaikui teikiama korekcinė ar kita specialioji pagalba.

Pagrindinės prie�mokyklinio ugdymo nuostatos i�dėstytos Prie�mokyklinio ugdymo koncepcijoje. Prie�mokykliniu ugdymu siekiama sudaryti sąlygas vaiko socializacijai, fizinių, psichinių ir dvasinių galių harmoningam skleidimuisi, palengvinti jam pereiti prie sistemingo ugdymosi mokykloje. Institucinis prie�mokyklinis ugdymas ypač rekomenduotinas labai u�imtų tėvų, u�daresnėje, vien �eimos aplinkoje augantiems, tautinių bendrijų ir imigrantų, specialiųjų ugdymosi poreikių vaikams bei vaikams i� socialinės rizikos grupių �eimų.

Prie�mokyklinės grupės veikia ikimokyklinio ugdymo įstaigose arba bendrojo lavinimo mokyklose. I�imtiniais atvejais jos gali būti įkurtos kitos paskirties �vietimo ar kultūros įstaigose ir privačiuose namuose.

Prie�mokyklinėje grupėje vykstantį ugdymą reglamentuoja �i bendroji prie�mokyklinio ugdymo ir ugdymosi programa. Joje nusakyti pagrindiniai vaikų nuo 5 iki 6/7 metų ugdymo(si) tikslai, principai, sėkmingam ugdymuisi mokykloje būtinos vaikų kompetencijos, nurodytos vaikų ir ugdytojų veiklos kryptys ir būdai, teikiantys galimybę per vienerius metus pasiruo�ti vaikui mokyklai.

�i programa skirta prie�mokyklinio ugdymo pedagogams. Pedagogas, atsi�velgdamas į kiekvieno vaiko ar vaikų grupės ugdymosi poreikius, buvimo grupėje trukmę (visos ar pusės dienos), lanksčiai naudojasi bendrąja programa, diferencijuoja ir individualizuoja ugdymo turinį bei metodus.

Programa taip pat skiriama tėvams (globėjams), ikimokyklinių įstaigų, bendrojo lavinimo mokyklų vadovams, �eimos konsultantams, socialiniams, specialiesiems pedagogams, pradinių klasių mokytojams, vaikų teisių apsaugos tarnybų darbuotojams. Ji padės geriau suprasti prie�mokyklinio am�iaus vaiko ugdymosi reikmes, pagalbos teikimo būdus, leis kurti kokybi�ko ugdymo(si) sąlygas.

Bendroji prie�mokyklinio ugdymo ir ugdymosi programa neatsiejamai susijusi su Prie�mokyklinio ugdymo(si) standartu. Ją papildo ir sukonkretina Metodinės prie�mokyklinio ugdymo rekomendacijos.

Tikslas

Prie�mokyklinio ugdymo tikslas � laiduojant vaiko asmenybės skleidimąsi ugdyti aktyvų, savimi ir savo gebėjimais pasitikintį, stiprią pa�inimo motyvaciją turintį vaiką, sudaryti prielaidas tolesniam sėkmingam jo ugdymuisi mokykloje.

21

U�daviniai

! Garantuoti vaikui saugius, turiningus, d�iugius ir kūrybi�kus prie�mokyklinius metus. Gerbti ir palaikyti vaiko �aidimą, sudaryti sąlygas jo plėtotei.

! Skatinti veikti, bendrauti ir bendradarbiauti su bendraam�iais ir suaugusiaisiais kartu plėtojant jo emocinę, socialinę ir kultūrinę patirtį.

! Sergėti ir stiprinti vaiko psichinę ir fizinę sveikatą, garantuoti jo saugumą, padėti adaptuotis naujoje ugdymosi aplinkoje, tenkinti aktyvumo ir judėjimo poreikį.

! Plėsti vaiko supratimą apie aplinkinį pasaulį sudarant galimybes patirti pa�inimo d�iaugsmą, plėtoti intelektinius gebėjimus, atrasti ir perimti įvairius pasaulio pa�inimo būdus.

! Ugdyti sakytinę vaiko kalbą kaip savirai�kos, bendravimo, pa�inimo priemonę, sudaryti prielaidas ugdytis ra�ytinę kalbą, �adinti ir puoselėti vaiko poreikį knygai.

! Ugdyti vaiko kūrybi�kumą, �adinti jautrumą aplinkos estetikai ir meno rei�kiniams, pagarbą tradiciniam menui, skatinti save atskleisti meno priemonėmis ir kitais būdais.

Ugdymo turinio sudarymo principai

Prie�mokyklinio ugdymo turinys sudarytas remiantis �iais principais:

! vertybinių nuostatų ugdymo;

Programoje prioritetas teikiamas bendrųjų vertybinių ir pozityvių asmeninių nuostatų pradmenų formavimui(si).

! socialinio kultūrinio kryptingumo;

Ugdymo turinys orientuotas į vaiko gyvenimui ir ugdymui(si) reikalingų socialinių, kultūrinių kompetencijų plėtojimą ir tautinio tapatumo jausmo �adinimą.

! tikslingumo;

Programos turinys atitinka konceptualiuosius prie�mokyklinio ugdymo tikslus ir u�davinius. Jis orientuotas į vaiko adaptacijos naujoje aplinkoje lengvinimą, socializaciją, ugdymosi motyvacijos �adinimą ir prielaidų tolesniam ugdymuisi sudarymą.

! prieinamumo;

Ugdymo turinys atitinka 5�6/7 metų vaiko psichofizines galimybes, jo pa�inimo ir rai�kos būdus bei stilių, bendravimo ir elgesio modelius bei emocijų pasaulį.

Ugdymo turinys sudarytas taip, kad jį būtų galima lanksčiai taikyti atsi�velgiant į kiekvieno vaiko individualius poreikius, interesus ir galimybes.

22

Ugdymo turinys pritaikytas skirtingoje socialinėje ir kultūrinėje aplinkoje (�eimoje ar institucijoje) augusiam ir ugdytam vaikui.

! integralumo;

Ugdymo turinys sudarytas atsi�velgiant į vaiko visuminį pasaulio suvokimą ir jo mąstymo bei veiklos konkretumą ir sinkreti�kumą.

! tęstinumo.

Prie�mokyklinio ugdymo turinys suderintas su ikimokyklinio ir pirmos klasės ugdymo turiniu siekiant, kad vaikas darniai pereitų nuo ugdymo(si) �eimoje ar ikimokyklinėje grupėje prie ugdymo(si) prie�mokyklinėje grupėje, o vėliau � mokykloje. Programoje atsi�velgta į vaiko jau įgytą patirties ir gebėjimų lygmenį bei jo ugdymo(si) perspektyvą � ko jam reikės sėkmingai prad�iai ir sistemingam ugdymui(si) mokykloje.

Ugdytinos kompetencijos: vertybinės nuostatos, gebėjimai, patirtis

Prie�mokyklinio ugdymo siekiamybė � padėti vaikui įgyti kasdieniam gyvenimui ir sėkmingam ugdymui(si) mokykloje būtinų kompetencijų. Sąlyginai i�skiriamos penkios kompetencijų grupės, kurių pagrindas � jau susidarytų vertybinių nuostatų, įgytų gebėjimų ir įgūd�ių bei patirties visuma.

Socialinė kompetencija � gyventi ir būti greta, kartu.

! Atsiradęs pasitikėjimo savimi ir savo gebėjimais jausmas, savigarba, sėkmės pajauta; pasitikėjimas artimaisiais, pedagogais ir draugais; tikėjimas, kad kiti jį vertina palankiai, pripa�įsta, priima.

! Savijautos, svarbiausių poreikių, ketinimų, kai kurių elgesio būdų, gebėjimų bei pasiekimų suvokimas ir i�rei�kimas kitiems suprantamais bei priimtinais būdais; gebėjimas pagal vaiko i�gales suprasti, kas trukdo gerai jaustis, veikti ir bendrauti su kitais.

! Domėjimasis kitais ir gebėjimas juos suprasti: suvokti suaugusiųjų ir vaikų mimiką, gestus, emocinį intonacijų atspalvį, �jausmų �odyną�, nujausti kito emocinę būseną, į�velgti akivaizd�ius ketinimus, norus, suprasti įprastą veiklą ir elgesį, gerbti kitų nuomonę.

! Gebėjimas �eimos aplinkoje ar bendraam�ių grupėje elgtis savaranki�kai, kai suprantama, kas yra gerai, o kas blogai, derinti ketinimus ir veiksmus, bendradarbiauti, taikyti daug kartų i�bandytus gerą savijautą ir sugyvenimą garantuojančius bendravimo būdus, panaudoti vieną kitą kasdienių sunkumų įveikimo, konfliktų ir problemų sprendimo būdą.

! Gebėjimas susivaldyti įprastose nedidelės įtampos situacijose, riboti kai kuriuos savo norus ir įgeid�ius, noras ir mėginimas tesėti �odį, atlikti įsipareigojimus.

23

! Gebėjimas nujausti, kada kitam reikia pagalbos, noras ir mėginimas padėti, kitokios i�vaizdos, neįprasto elgesio, kitaip mąstančio, kalbančio ir �aid�iančio bendraam�io toleravimas.

! Gebėjimas orientuotis, prisitaikyti ir lanksčiai elgtis įvairioje socialinėje aplinkoje ar situacijose: namie, grupėje, svečiuose, pas gydytoją, parduotuvėje, �ventėje ir kt.

! Susigyvenimo su socialine aplinka ir gamta jausmas intuityviai suvokiant gamtos, �mogaus, jo veiklos ry�į, noras saugoti gamtą, tvarkyti aplinką.

Sveikatos saugojimo kompetencija � sveikai gyventi, saugiai judėti ir veikti.

! Gebėjimas būti aktyviam, judriam, prireikus sukaupti jėgas, valią, fizi�kai i�sikraunant i�lieti emocinę ar nejudrumo sukeltą įtampą, atsipalaiduoti, nusiraminti.

! Gebėjimas savaranki�kai ar padedant suaugusiajam saugiai elgtis buityje, �aid�iant ar judant namie, vaikų grupėje, lauke, kelyje ar ne�inomoje vietoje.

! Gebėjimas savaranki�kai laikytis asmens higienos, aktyvios veiklos, poilsio ir maitinimosi ritmo, pasakyti kitiems, kai pavargstama ar blogai jaučiamasi.

! Gebėjimas justi ir valdyti savo kūną einant, bėgant, �liau�iant, ropojant, lipant, �okinėjant, vartantis; gebėjimas mesti, pagauti, spirti, atmu�ti kamuolį ar �okinėjantį daiktą.

! Gebėjimas judant keisti kryptį, tempą, greitį, jėgą, i�laikyti pusiausvyrą, trumpai i�būti nejudriam.

! Gebėjimas nuotaiką, sumanymus, muziką, vaizdą, �odį i�reik�ti kūnu � mimika, kūno poza, rai�kiu gestu, atskiru judesiu ar veiksmų eile, ritmi�kai ar laisvai judant.

Pa�inimo kompetencija � tyrinėti ir atrasti pasaulį.

! Domėjimasis viskuo, kas supa vaiką: gamta ir jos rei�kiniais, �monėmis ir jų gyvenimo būdu, darbu, kūryba, daiktais, technika, meno kūriniais, įvairia veikla ir technologijomis.

! Pojūčių jautrumas: vaizdų, garsų, lytėjimo ir kitų jutimų pana�umo ir skirtumo, visumos ir elementų, sandaros ir prasmės suvokimas.

! Mąstymo pradmenys: loginio � gebėjimas pagal i�orinius po�ymius daiktus ar rei�kinius priskirti tam tikrai grupei, sudaryti daiktų sekas, daiktus lyginti, rū�iuoti, grupuoti, skaičiuoti, matuoti, suvokti ai�kų nuoseklumą, dėsningumą, prie�asties ir pasekmės ry�į, elementariai apibendrinti; kritinio-probleminio � gebėjimas ie�koti naujos informacijos, pastebėti akivaizd�ius pokyčius, prie�taravimus, į�velgti praktinę problemą, pagal vaiko galimybes rasti keletą jos sprendimo būdų, numatyti, apmąstyti; kūrybinio � gebėjimas atrasti, keisti, modeliuoti, kurti savitus variantus, drąsiai reik�ti savą matymą.

24

! Gebėjimas įsivaizduoti, �aisti vaizdiniais, �od�ių prasmėmis, mintimis, realybę skirti nuo vaizduotės, fantazijų pasaulio.

! Gebėjimas pavadinti, apibūdinti, paai�kinti, pristatyti �aidimą, kūrybinį darbelį, poelgį.

! Gebėjimas taikyti keletą skirtingų savęs ir aplinkos pa�inimo būdų: spontani�kai ir tikslingai stebėti, klausinėti apie įdomius arba nesuprantamus aplinkos daiktus ir rei�kinius, eksperimentuoti numatant pasekmes, ie�koti informacijos knygose, paveikslėliuose, įsivaizduoti klausantis skaitomo teksto ar sakytinio pasakojimo.

Komunikavimo kompetencija � klausytis, kalbėti, bandyti skaityti, ra�yti i�rei�kiant save ir bendraujant su kitais.

! Gebėjimas kalbėtis su suaugusiaisiais ir vaikais (kalba klausant keliems �monėms, pakartoja, jeigu kas nesuprato, nepertraukia kito, nenukrypsta nuo pagrindinės pokalbio temos).

! Gebėjimas kalbėti bandant atsi�velgti į situaciją (vietą, laiką, kontekstą, pa�nekovą).

! Gebėjimas kurti naujus �od�ius, eksperimentuoti, ��aisti� kalba, reik�ti kūrybinę iniciatyvą.

! Gebėjimas pasakoti ir deklamuoti.

! Gebėjimas pastebėti vaizdų, �enklų, raid�ių, garsų skirtumus ir pana�umus.

! Domėjimasis ra�ytiniais tekstais, ra�menimis, gebėjimas imituoti ir komentuoti ra�tą ir jo elementus; imituoti skaitymą, komentuoti iliustracijas.

! Gebėjimas savo i�gyvenimus, patirtį, mintis reik�ti pie�iniais, �enklais, raidėmis, judesiais, t.y. kalbinę rai�ką sieti su kitomis rai�kos formomis.

! Domėjimasis knygomis, pomėgis jas vartyti, klausytis skaitymo, pagarba ir potraukis knygai.

! Elementariai i�lavintas kalbos jausmas: jaučia tekstų nuotaiką, junta kalbos vaizdingumą, ritmą, rimą, gali apibūdinti teksto prad�ią, pabaigą ir teksto visumą.

! Gebėjimas perskaityti savo vardą ar kitus vaikui reik�mingus �od�ius, skaitymo ir ra�ymo krypties (i� kairės į de�inę) suvokimas.

Meninė kompetencija � įsivaizduoti, pajausti, kurti, gro�ėtis.

! Jautrumas gro�iui � gamtos, �mogaus sukurtų daiktų, meno kūrinių, �monių tarpusavio santykių; nuostata save i�reik�ti meno kalba, kurti.

! Gebėjimas spontani�kai reik�ti savo nuotaiką, jausmus, mintis ir santykį su pasauliu įvairiomis meninės rai�kos priemonėmis.

! Jautrumas įvairių meno �akų rai�kos priemonėms ir jų derinimui � linijai, spalvai, formai, garsui, �od�iui, judesiui, ritmui, intonacijai, kompozicijai.

25

! Gebėjimas atrasti ir i�mėginti atsipalaidavimui, emocinei i�krovai, savijautos gerinimui, bendravimui tinkančius meno kūrinius ir meninę rai�ką: mimiką, muzikinį dialogą, �i�kalbų� vaizdą plok�tumoje ir erdvėje, rai�kų judesį, persikūnijimą, įsijautimą į kito i�gyvenimus.

! Gebėjimas kurti � natūraliai, laisvai, drąsiai, savitai, įsivaizduojant, atrandant variantus, keičiant, pritaikant, pertvarkant.

! Gebėjimas ie�koti ir atrasti individualų suvokimą atitinkančius, asmeni�kai patrauklius ir priimtinus meninės rai�kos būdus ir priemones.

! Gebėjimas dalytis asmeniniais meninės ir estetinės patirties įspūd�iais, vertinti, kas gra�u, kas ne.

! Jautrumas gamtos garsams, muzikos intonacijoms ir ritmams, muziką lydinčiam tekstui, tautodailės �enklams ir formoms, tėvi�kės gamtos spalvų ir formų deriniams, �aidimų, ratelių ir �okių judesiams.

! Pastabumas ir jautrumas metų laikų kaitai; kalendorinių �venčių ir liaudies papročių, kalendorinių dainų, ratelių bei �aidimo darnos jutimas.

Sėkmingo ugdymo(si) mokykloje prielaidos

! Gebėjimas taikyti vaikui įprastus pa�inimo, veiklos ir elgesio būdus: klausinėjimą, �aidimą, tvarkymąsi, domėjimąsi tuo, kas vyksta, dalijimąsi įspūd�iais su suaugusiuoju, atrandant naujas �ių būdų taikymo galimybes.

! Ugdymui(si) mokykloje svarbių pa�inimo, veiklos ir elgesio būdų i�mėginimas: keliais skirtingais būdais tikslingai ie�koti informacijos, diskutuoti, spręsti praktines problemas, kūrybi�kai veikti, mąstyti, mokytis i� suaugusiojo.

! Gebėjimas vis ilgiau susikaupti, i�laikyti dėmesį; didesnis savaranki�kumas, kruop�tumas, veiksmų tikslumas, kantrumas, susivaldymas.

! Gebėjimas ie�koti įvairių būdų tikslui pasiekti, kliūtims įveikti, nesutrikti neai�kioje ar dviprasmi�koje situacijoje.

! Gebėjimas kūrybinę u�duotį, �aidimą ar darbelį atlikti nuo sumanymo iki norimo rezultato: tą sumanymą sukonkretinti, įsivaizduoti, kaip tai turėtų atrodyti, pasirinkti atlikimo būdą, atlikti, pristatyti draugams.

! Gebėjimas sumanymus tobulinti ir atlikti individualiai, poromis, nedidelėmis grupelėmis, visiems drauge, to paties tikslo siekti sutartinai, padedant vienas kitam, o kartais ir pasivar�ant, parungtyniaujant.

! Gebėjimas vienam i� kito mokytis: stebint kitų veiklą, kartu tariantis dėl �aidimo ar darbelio, jo atlikimo būdo, diskutuojant, vienas kitam patariant, pasid�iaugiant.

26

! Nusiteikimas priimti individualią pedagogo pagalbą, padedančią įveikti emocines ir elgesio problemas, pa�inimo ir veiklos gebėjimų stoką.

Ugdymo kryptys ir metodai

Prie�mokyklinio ugdymo proceso kryptys:

! orientacija į vaiką, jo poreikius, interesus, vaikų kultūrą;

! humanistinėmis, demokratinėmis vertybėmis grind�iamas gyvenimo būdas vaikų grupėje ir �eimoje;

! tinkamas �aidimo ir tikslingo ugdymo(si) santykis, pirmenybę teikiant �aidimui;

! vaiko ir pedagogo sąveika, skatinanti vaiko aktyvumą, kūrybi�kumą, praturtinanti jo patirtį, padedanti perimti kultūrines vertybes.

Prie�mokyklinio ugdymo būdai, metodai, formos:

! vaiko �aidimui ir kitai veiklai palankios aplinkos sudarymas, ugdomųjų priemonių keitimas, pedagogo ir vaiko bendravimas, skatinantis aktyvų aplinkos tyrinėjimą, netikėtų, vaikui įdomių pa�inimo, bendravimo, savirai�kos situacijų kūrimas;

! vaiko sumanyto �aidimo ir kitos veiklos palaikymas, jei reikia, pagalba juos įgyvendinant; naujų sumanymų skatinimas;

! vaiko patirties turtinimas, sudarant tyrinėjimo, informacijos paie�kos, atradimo, problemų sprendimo situacijas, skatinant savaip įgyvendinti pedagogo pasiūlytą idėją, taikyti su�inotus ar paties atrastus �aidimo ir veiklos būdus naujose situacijose;

! ypač atsakingas vaiko elgesio ir veiklos modeliavimas, �adinant jautrumą kitam, jo i�gyvenimams, palaikant tinkamus vaikų jausmų rai�kos, bendravimo ir bendradarbiavimo būdus, skatinant sekti geru draugų ar suaugusiojo pavyzd�iu, kuriant elgesio taisykles ir jų laikantis;

! vaikui įdomių, jo patirtį plečiančių temų, projektų, �aidimo ir veiklos būdų, �aislų, meno kūrinių, med�iagų pasiūlymas;

! vaikų sumanytų projektų įgyvendinimas, vaikų �aidimų ir kūrybinės rai�kos dienų ar savaičių organizavimas, atradimų i�vykų planavimas ir organizavimas kartu su vaikais ir tėvais, kasdienybės ir �venčių ritmo kūrimas.

Galimi ir kiti vaikų ugdymo būdai, atitinkantys svarbiausius prie�mokyklinės grupės veiklos principus.

27

Prie�mokyklinio ugdymo pedagogo vaidmenys:

! sudaryti sąlygas vaiko gyvenimui ir ugdymui(si);

! globoti, palaikyti, paremti vaiką;

! padėti vaikui ugdytis, palengvinant jo ugdymąsi;

! būti �aidimų ir veiklos partneriu;

! būti vaikui įdomios, netikėtos patirties �altiniu;

! būti pavyzd�iu, vadovu, patarėju;

! tarpininkauti;

! atstovauti vaiko teisėms ir jas ginti;

! numatyti, planuoti veiklą;

! stebėti, tyrinėti, analizuoti, vertinti; apmąstyti ir prognozuoti vaiko raidą; tobulinti ugdymo procesą.

Taip skatinamas vaiko aktyvumas, nuostata ir gebėjimai pačiam tyrinėti pasaulį, ie�koti savo vietos jame.

Ugdymo turinio įgyvendinimo sąlygos

Saugi ir ugdanti aplinka

Ugdymo(si) turinio įgyvendinimui sukuriama ar pritaikoma �io am�iaus vaiko poreikius ir galimybes atitinkanti, į ugdymo tikslus orientuota, saugi aplinka: grupės erdvė, kitos patalpos, �aidimų, sporto aik�telės. Jeigu vaikas ugdomas namie, vaiko gyvenimo erdvė pagal �eimos galimybes pertvarkoma taip, kad tenkintų prie�mokyklinio ugdymo(si) poreikius. Prie�mokyklinį ugdymą organizuojant netipi�komis sąlygomis (ne dar�elyje ar mokykloje) taip pat turi būti sudarytos �iam ugdymui(si) palankios sąlygos.

Kuriant prie�mokyklinio ugdymo(si) aplinką keliami �ie reikalavimai:

! grupės erdvėje vaikas turi rasti viską, ko reikia �aidimams, aktyviai veiklai ir poilsiui;

! aplinka kuriama taip, kad vaikas joje jaustųsi esąs �eimininkas � galėtų netrukdydamas kitiems laisvai ją keisti, pritaikyti �aidimams ir veiklai;

! aplinka turėtų būti jauki, �aisminga, esteti�ka ir kūrybi�ka, funkcionali, skatinanti vaikų aktyvumą, norą veikti ir ugdytis;

! grupės ar klasės erdvė turėtų būti sudaryta i� ma�esnių erdvių individualiai, grupelių ir visos grupės veiklai, turėtų pakakti erdvės judėti;

28

! būtina patalpas, baldus, įrangą ir ugdymo priemones pritaikyti vaikų ugdymosi netolygumams �alinti, specialiesiems ugdymo(si) poreikiams tenkinti.

Kurdami ugdymo(si) turiniui įgyvendinti tinkamą aplinką pedagogai vadovaujasi �Mokyklų aprūpinimo standartais�.

Emocinis klimatas grupėje

Vaikui garantuojamas ne tik fizinis saugumas, bet ir gera emocinė atmosfera bei palanki socialinė aplinka. Kiekvienas vaikas mylimas, jaučia suaugusiųjų dėmesį ir paramą (yra i�klausomas, paguod�iamas, jam padedama).

Suaugusieji skatina vaikus ugdytis demokrati�kus tarpusavio santykius, pagarbą ir u�uojautą vienas kitam, palaiko norą ir mėginimus pagal galimybes vienas kitam padėti.

Pedagogas padeda vaikui adaptuotis naujoje aplinkoje, priimti nuolat vykstančią aplinkos ir dienos ritmo kaitą, ugdytis nuostatą i�bandyti ir perimti dar ne�inomus pa�inimo ir veiklos būdus, pratintis prie naujų �monių, veikti ne visai įprastose situacijose.

Pedagogo ir vaiko bei jo �eimos sąveika

Ugdymo turinys įgyvendinamas per visą vaiko buvimą prie�mokyklinėje grupėje: jam tvarkantis, valgant, ruo�iantis ilsėtis, eiti į lauką, neformaliai bendraujant su pedagogu ar grupės svečiais, spontani�kai �aid�iant ar dalyvaujant pedagogo organizuotoje veikloje.

Pedagogas kryptingai ir tikslingai planuoja ugdomąją veiklą į ją įtraukdamas vaikus, derindamas jų poreikius bei interesus ir programoje numatytus tikslus. Jis taiko įvairius veiklos ir ugdymo proceso planavimo modelius. Kita vertus, lanksčiai prisitaiko prie netikėtai atsiradusių vaikų norų, spontani�kai kilusių �aidimų ar kitos veiklos situacijų, įsiklauso į vaikų siūlymus, nesibaimindamas keisti i�ankstinių sumanymų ar planų.

Įgyvendinant ugdymo(si) turinį pedagogui labai svarbu ugdymo procesą organizuoti taip, kad jis būtų vaikams patrauklus, d�iaugsmingas, skatinantis pa�inimo motyvaciją, kūrybi�kumą. Vaikai skatinami bendrauti ir bendradarbiauti, mokytis vienas i� kito.

Grupės pedagogas bendradarbiauja su kitais pedagogais, specialiąją paramą vaikui teikiančiais specialistais ir vaiko �eima.

Organizuodamas ugdymo procesą pedagogas remiasi su prie�mokyklinio ugdymo tikslais derančia �eimos patirtimi, vaiko ugdymo tradicijomis, stengiasi teigiamai paveikti �eimos pedagoginę kultūrą.

Ugdymo turinio atranka, sukonkretinimas ir pritaikymas

29

Ugdymo turinys lanksčiai pritaikomas įvairiems prie�mokyklinės grupės veiklos modeliams � visos ir pusės dienos grupėms, �e�tadieninėms, trumpalaikėms pavasario ir vasaros grupėms; ugdymui(si) �eimoje konsultacinėse valandėlėse ir paramos tėvams grupėse.

Atrinkdamas ir sukonkretindamas ugdymo turinį pedagogas vadovaujasi:

! prie�mokyklinės programos tikslais ir u�daviniais;

! vaiko pa�inimu ir jo ugdymosi poreikių įvertinimu;

! vaiko �eimos pageidavimų ir galimybių analize;

! specialistų i�vadomis ir rekomendacijomis, jei tai yra specialiųjų ugdymosi poreikių vaikas arba dėl kokių nors prie�asčių buvo atliktas jo pedagoginis, psichologinis įvertinimas.

Ugdymo turinį pritaiko pagal kiekvieno vaiko ir bendrą grupės lygį. Turinį pritaikydamas vaikui remiasi geriau susiformavusiais jo gebėjimais ir patirtimi, tuo siekdamas kompensuoti ir neutralizuoti pastebėtas ugdymosi spragas. Vaiko ugdymosi poreikiai nustatomi per mėnesį jam pradėjus lankyti prie�mokyklinę grupę, stebint jo kasdienę veiklą ir analizuojant darbelius.

Ugdymo turinys visai grupei pritaikomas orientuojantis į bendrus grupę lankančių vaikų poreikius ir ypatumus.

Kitakalbiams ir mi�rių �eimų vaikams sudaromos jų kalbos lygį atitinkančios nuoseklios lietuvių kalbos ugdymo(si) programos. Socialinės rizikos grupės �eimų vaikams socialiniai įgūd�iai ugdomi sustiprintai ir yra taikomi specialūs emocinės paramos būdai, �aidimo ir meno terapija. Specialiųjų poreikių vaikams numatomos stimuliuojamojo, korekcinio, reabilitacinio ugdymo priemonės.

Pedagogas nuolat analizuoja ir vertina savo darbą: kaip jam sekasi įgyvendinti ugdymo turinio tikslus, kokie kiekvieno vaiko pasiekimai ir spragos, nuolat kūrybi�kai atnaujina ugdomąją med�iagą, siekia veiksmingesnių ugdymo turinio įgyvendinimo būdų.

Ugdymo turinio tęstinumas

Atrinkdamas ugdymo turinį konkrečiai grupei ir jį individualizuodamas pedagogas atsi�velgia į �eimoje ir dar�elyje įgytus vaiko gebėjimus, gerai susipa�įsta su tolesnio ugdymo(si) perspektyva, t.y. pradinio ugdymo programomis. Prie�mokyklinio ugdymo pedagogas konstruktyviai bendradarbiauja su būsimuoju vaikų mokytoju, derina reikalavimus, drauge informuoja tėvus, domisi buvusių ugdytinių sėkme mokykloje. Mokytojas susipa�įsta su būsimais moksleiviais, jų pasiekimais, lūkesčiais.

Vaikams sudaroma galimybė susipa�inti su būsimu mokytoju, klase, mokykla. Esant galimybei, plėtojami bendri prie�mokyklinės grupės vaikų ir pradinių klasių moksleivių projektai: bendros kūrybinių darbelių parodos, �ventės, �aidimų dienos.

30

Perėjimo i� prie�mokyklinės grupės į mokyklą laikotarpiu ypač jautriai reaguojama į vaiko patiriamus sunkumus ir problemas, jam laiku suteikiama parama.

�aidimas � vaiko gyvenimo ir ugdymosi būdas

�aidimas kaip vyraujanti vaiko veikla

Prie�mokykliniame am�iuje kinta vaiko �aidimo motyvas ir eiga: nuo atsitiktinio susidomėjimo �aislu ar draugo �aidimu prie i�ankstinio tikslo ir veiksmų numatymo, pasirengimo �aidimui, jo organizavimo ir sumanymo įgyvendinimo.Vaikas da�niau eina nuo minties prie veiksmo negu atvirk�čiai. Orientuodamasis į prisiimtą vaidmenį, jis pats nusistato vidaus elgesio taisykles. Kuo įvairesni vaidmenys, tuo daugiau elgesio modelių i�mėginama. Suaugusiųjų pamokomas vaikas su malonumu �aid�ia tradicinius �aidimus, perimdamas i� kartos į kartą perduodamus įvairius elgesio modelius. �aidimas vaikui yra svarbiausia vidinės drausmės, savireguliacijos, susivaldymo priemonė. �aisdami keliese vaikai savaime skatina vienas kitą laikytis �aidimo taisyklių.

Ugdymui skirti �aidimai su taisyklėmis (didaktiniai, judrieji) pratina �aisti lygiomis teisėmis, priimti taisyklę kaip visiems privalomą, mokytis ją gerbti kaip susitarimo dalyką.

�aisdamas vaikas laisvai priskiria norimas reik�mes daiktams, veiksmams, jas keičia, �aid�ia jomis. Vartoja sutartinius garsus, �od�ius, �enklus, simbolius, grafinius u�ra�us. Gebėjimas atsieti reik�mę nuo realaus daikto � �ingsnis raidės link, skaitmens simbolinės prasmės perpratimo.

�aisdamas vaikas veiksmais, laikysena, mimika, gestais, kalba parodo, kaip jis suvokia suaugusiuosius, jų veiklą, elgseną. �aisdami keliese vaikai mokosi �skaityti� socialinius �enklus, juos suprasti, atspėti ketinimus ir tinkamai elgtis.

�aidimo patirtis padeda lengviau perprasti naujas bendravimo situacijas, pritapti prie kitų, pelnyti pripa�inimą. �aidimas atpalaiduoja vaiką, padeda paties atkuriamoje situacijoje dar kartą i�gyventi įvairias emocijas, i�lieti nerimą, įtampą keliančius jausmus, kartu patirti �aidimo malonumą.

Laisvė veikti �aid�iant skatina daug kartų mėginti, keisti, interpretuoti, modeliuoti, atrinkti, apsispręsti, � stiprina ry�tą ir realiame gyvenime reik�ti norus, rodyti iniciatyvą ir pastangas, priimti sprendimus, kūrybi�kai keisti aplinkybes arba prisitaikyti prie to, ko negalima pakeisti.

Vaikų kūryboje itin ry�kus �aidimo ir meninės rai�kos giminingumas: vaikai �aid�ia garsais (gamtos garsų mėgd�iojimas, girdėtų dainelių perkūrimas), judesiais (spontani�ki, nuotaiką i�rei�kiantys judesiai, �monių, gyvūnų judesių mėgd�iojimas).

Vaikas mielai �aid�ia suaugusįjį � susitapatina su juo, pamėgd�ioja. Dėmesys tam, ką ir kaip daro, kalba suaugęs �mogus, padeda vaikui įgyti mokymosi i� suaugusiojo pradmenis.

Socialinės, komunikacinės, pa�inimo, meninės, sveikatos saugojimo kompetencijų rai�ka vaiko �aidime

31

! Intuityvus gebėjimas suprasti suaugusiojo mimikos, gestų, veiksmų loginę seką, veiklos prasmę, ketinimus, bendravimo normas ir �aid�iant atkurti bei savaip modeliuoti suaugusiojo vaidmenį įsijaučiant, susitapatinant su juo.

! Gebėjimas įsitraukti į �aidimą, pakviesti, priimti kitą, susitarti dėl vaidmenų, eigos, �aislų, vietos, derinti sumanymus, veiksmus, nuomones, kontroliuoti savo elgesį, vadovauti, paklusti.

! Gebėjimas i� tradicinių �aidimų perimti ir taikyti �aismingo bendravimo, i�radingo pramogavimo, nuotaikingo rungtyniavimo būdus.

! Gebėjimas kurti pačiam ir suprasti kitų �aidimo �kalbą�: tariamą situaciją, vidaus �aidimo taisykles, sutartinius veiksmus, gestus, daiktų prasmės keitimą, atliekamo vaidmens kalbą.

! �aidimui būtinų veiksmų įvaldymas: planuoti, pasiruo�ti, tikslingai pasirinkti, pasidaryti, �aisti, u�baigti �aidimą, susitvarkyti.

! Gebėjimas gera valia priimti �aidimo taisykles, eigą, tartis dėl jų, jas keisti, kurti naujas.

! Gebėjimas dėlioti, statyti, modeliuoti, konstruoti įsivaizduojant norimą rezultatą, ie�kant naujų sprendimų, i�radingai panaudojant įvairias med�iagas, konstruktorius; įsijautimas į �aidimo situaciją, savo vaidmenį; i�rai�kingas vaidmens kūrimas.

! Gebėjimas �aisti �od�iais, jų reik�mėmis, vaizdiniais, judesiais ir kitomis meninės rai�kos priemonėmis.

! Nuostata saugiai judėti, �aisti su �aislais, kitomis priemonėmis namie, grupėje ir lauke.

Vaiko kompetencijų ugdymas

Socialinė kompetencija � gyventi ir būti greta, kartu

U�daviniai:

! Palaikyti ir puoselėti vaiko orumą, pasitikėjimą savimi bei savo gebėjimais, artimumo grupės draugams bei greta esantiems suaugusiesiems jausmą.

! Palaikyti ir skatinti natūralų domėjimąsi savimi, bendraam�iais, suaugusiaisiais, �monių sukurtais daiktais ir kultūros vertybėmis.

! Sudaryti sąlygas vaikui suvokti savo jausmus, suprasti, i�reik�ti ir tenkinti svarbiausius savo poreikius, padėti jam atsiskleisti ir plėtoti pomėgius bei interesus, ugdytis gebėjimus.

! Palaikyti ir plėtoti vaiko gebėjimą, gerbiant kitus, i�sakyti ar kitaip i�reik�ti savo jausmus, nuomonę, teises, sumanymus, siekius.

! Skatinti suprasti ir vertinti, kas yra gera ir kas bloga, numatyti poelgių pasekmes sau ir kitiems; skatinti jautrumą ir norą padėti kitam; gerbti ir pripa�inti kito teisę elgtis savaip.

32

! Padėti tapti atsakingesniam, savaranki�kesniam, kūrybi�kesniam, ilgiau i�laikyti dėmesį, susitelkti veiklai, ugdytis savikontrolės įgūd�ius.

! Sudaryti sąlygas pajusti skirtumą tarp augimo �eimoje ir gyvenimo vaikų grupėje; įgyti �aidimų, veiklos greta ir drauge gebėjimų; bendravimo, bendradarbiavimo, praktinių problemų sprendimo, taikių ginčų, kasdienių sunkumų įveikimo patirtį.

! Plėsti supratimą apie �eimą, draugus, kaimynus, bendruomenę, gimtinę, tėvynę Lietuvą; �monių darbą, kūrybą, tarpusavio ry�ius, paslaugų tarnybas.

! Skatinti ir puoselėti komunikacinę veiklą: meninę rai�ką (vaidybą, �okį, muzikavimą) drauge, judėjimą greta ir drauge, vaikų grupei skirtus pa�inimo projektus.

! Ugdyti nuostatą suvokti daiktus ir meno kūrinius kaip �monių proto, vaizduotės, kūrybinių galių ir rankų darbo produktą, � juos pa�inti, vertinti, tausoti.

! �adinti norą tapti moksleiviu, tikėjimą savo jėgomis ir sėkme.

Vaikų veikla

Vaikai grupėje gali natūraliai bendrauti. Vaikas pratinasi pastebėti ir priimti kitų vaikų dėmesį, palankumo �enklus, pats rodo palankų ir pagarbų dėmesį kitiems, pajunta mandagaus, atidaus bendravimo privalumus. Domisi kitu, jo �aislais, sumanymais, nuomone, jausmais, pratinasi klausytis ir girdėti kalbantįjį, atsako į klausimus, paai�kina, pats klausia, kalbina, pasakoja. Pajunta kartėlį dėl jam rei�kiamo abejingumo ar netinkamo elgesio, ie�ko būdų to i�vengti.

�aisdamas, ką nors veikdamas vienas arba greta kito, stengiasi susikaupti, netrukdyti kitiems, dalijasi patirtimi, �aislais ar priemonėmis. Kartu su kitais (dviese, keliese ar su visa grupe) kuria taisykles, bendrus darbus, projektus: tariasi, siūlo, i�klauso ir palaiko sumanymus, derina ketinimus, veiksmus, kartu siekia numatyto tikslo. Nebijo rizikuoti ie�kodamas kūrybinių sprendimų, būti kitoks, gerbia kito savitumą. Drąsiai imasi spręsti kylančias problemas, konfliktines situacijas, pratinasi įveikti kasdienius sunkumus.

Vaikas jaučiasi saugus, kai jį palaiko i�kilus sunkumams; �inodamas elgesio normas, draugų, tėvų ir pedagogų lūkesčius, pamokytas tinkamo elgesio būdų ir nuolat skatinamas vaikas stengiasi atsisakyti nepriimtino elgesio įpročių.

Vaikas aktyviai, kūrybi�kai plėtoja savo sumanymus arba pedagogų, tėvų pasiūlytas jam įdomias temas, idėjas, �aidimus, skatinančius tyrinėti savo kūną, jausmus, mintis, kalbą, atskleisti savo norus, polinkius, gabumus, kūrybi�kumą, augimo ir keitimosi suvokimą. Tyrinėja savo ir kitų �monių pana�umus bei skirtumus, �eimos, grupės, kiemo gyvenimą, kaupia ir sistemina informaciją apie �mones, įvairias profesijas, tarnybas, bendruomenę, kaimą ir miestą, gimtinę, tėvynę Lietuvą ir pasaulį. Stebi daiktus, meno kūrinius �eimoje, grupėje, i�vykose; lankosi muziejuose, parodose, spektakliuose, koncertuose.

33

Pratinasi bendrauti su įvairiais �monėmis. Į grupę atsine�a ir perkelia savo �eimos teigiamą patirtį: bendravimo būdą, �aidimus, pomėgius. Dalyvaudamas i�vykose, �ventėse bendrauja su kitų vaikų �eimos nariais, skirtingų socialinių grupių �monėmis įvairioje aplinkoje � grupėje, �eimose, tėvų darbovietėse, bendruomenės renginiuose. Stebi, tyrinėja, apmąsto, vaizduoja, komentuoja vaikų grupės, �eimos, bendruomenės gyvenimą; i� draugų, tėvų, pedagogų, kitų �monių perima atitinkamai situacijai tinkančius elgesio būdus, juos spontani�kai atspindi �aidimuose. Stebėdamas suaugusiuosius, jų veiksmus, klausydamasis paai�kinimo, i�bando naujus veikimo ir elgesio būdus, juos perima, kūrybi�kai pritaiko. Susipa�įsta su būsima mokykla, klase, mokytoju. U�mezgamas artimas ry�ys: vaikas�vaikas; vaikas�tėvai�prie�mokyklinės grupės pedagogas�būsimas mokytojas; vaikas�bendruomenė.

Pedagogo ir kitų ugdytojų veiklos kryptys ir nuostatos

! Vaikų grupėje ir �eimoje kuriamas saugus, demokrati�kas, taikaus bendravimo ir bendradarbiavimo klimatas.

! Palaikomas ir puoselėjamas pasitikėjimo, abipusio supratimo, pagarbos ir paramos, keitimosi patirtimi ry�ys: prie�mokyklinės grupės pedagogas�vaikas�tėvai�mokytojas.

! Remiamasi socialine vaiko aplinka ir gyvenimi�komis situacijomis kaip natūraliu �altiniu mokantis būti, sugyventi, pritapti.

! Grupės aplinkoje greta kitų panaudojami vaiko �eimos ir vietos bendruomenės ypatumus atspindintys �aislai, veiklos priemonės, meno kūriniai, kitos kultūrinės vertybės.

! Natūraliu elgesiu ir specialiai pary�kindami ugdytojai modeliuoja, kaip bendrauti, tartis, ai�kintis, reik�ti ir ginti savo nuomonę, teises, kaip priimti ir gerbti kito jausmus ir idėjas, prisiimti atsakomybę, atlikti pareigas, u�jausti, paguosti, padėti.

! Pasiūloma vaiko socialinę patirtį įtvirtinanti ir turtinanti veikla, vaikui įdomios idėjos, projektai, temos.

! Sudaromos sąlygos vaikui patirti sėkmės jausmą sprend�iant problemas, atliekant kūrybinius darbus, natūraliai priimti nesėkmę kaip postūmį naujiems ie�kojimams.

Sveikatos saugojimo kompetencija � sveikai gyventi, saugiai judėti ir veikti

U�daviniai:

Saugoti ir puoselėti psichinę vaiko sveikatą:

! Palaikyti ir gerinti vaiko savijautą, puoselėti savigarbą ir orumą, padedant susidaryti gerą nuomonę apie savo i�vaizdą, gebėjimus, būdo savybes.

34

! Pratinti po įtampos ar didesnių i�gyvenimų fizine i�krova ma�inti emocinę įtampą, atsipalaiduoti po ilgesnio buvimo nejudrioje padėtyje, nusiraminti.

! Meno priemonėmis kurti palankią emocinę atmosferą. Jei reikia, dainavimą ir muzikos klausymą, pie�imą ir lipdybą, judėjimą ir vaidybą panaudoti terapijos tikslams: emociniam stabilumui pasiekti, teigiamam emociniam klimatui sukurti.

! Skatinti glaudesnį vaiko ir gamtos ry�į, padėti atgauti emocinę pusiausvyrą gamtos (saulės, oro, �emės, vandens) galioms padedant.

! Tobulinti gebėjimą tvardytis, susilaikyti nuo netinkamų būdų i�lieti emocijas, laikytis susitarimų, taisyklių, tvarkos, valdyti savo kūną.

! Skatinti ugdytis gebėjimą prireikus sutelkti jėgas, valią, i�tvermę.

! Gerbti bet kokios i�vaizdos, sveikatos, judrumo vaikus ir suaugusiuosius, suvokti savo galimybių ribas.

Didinti socialinį saugumą tobulinant orientavimąsi naujoje socialinėje aplinkoje, ugdant saugaus elgesio įpročius:

! Tobulinti gebėjimą greitai ir lanksčiai orientuotis naujoje prie�mokyklinės grupės aplinkoje ir įsitraukti į bendraam�ių grupės veiklą.

! Jausti �alia esantį, būti atsakingam u� savo ir kitų saugumą �aid�iant, laisvai ir organizuotai judant kartu su kitais vaikais grupėje, salėje ar lauke.

! Palaikyti vaiko nuostatą ir pastangas atsispirti pagundoms, prireikus pasakyti �ne�, elgtis pagal supratimą, kas yra gera ir kas bloga.

! Skatinti vaiką kreiptis pagalbos į pedagogą ar tėvus, jei yra skriaud�iamas, patiria prievartą (tarp bendraam�ių ar net �eimoje).

! Padėti su�inoti ir įsiminti, kur ir į ką reikėtų kreiptis pagalbos susirgus, įvykus nelaimei, i�tikus bėdai, jei �alia nėra artimųjų, pedagogų.

! Pratinti bendrauti su fizinės ir protinės negalios i�tiktais vaikais ir suaugusiaisiais.

! Skatinti su�inoti, kokius �aidimus mėgsta vaiko �eima, gimtojo miesto ar kaimo �monės, kokios jų laisvalaikio ir �venčių tradicijos, rungtys, estafetės, pratintis jose dalyvauti.

Saugoti ir stiprinti fizinę vaiko sveikatą:

! Palaikyti ir �adinti vaiko poreikį judėti, skatinti fizinį aktyvumą.

! Padėti vaikui pa�inti savo kūną ir fizines galimybes bei i�reik�ti save judesiu, įsivaizdavimu, fantazavimu.

35

! Padėti perimti sveikatą stiprinančias gyvenimo nuostatas: pratintis laikytis asmens higienos, tinkamo dienos ritmo, stengtis sveikai maitintis, rengtis pagal orą, grūdintis, taisyklingai sėdėti, stovėti, daug judėti ir �aisti lauke.

! Plėsti vaiko supratimą apie sveikatą ir jos tausojimą, pratinti pajusti, kada jis jaučiasi blogai, i�tikus nelaimei kreiptis pagalbos į artimuosius, pedagogus ar kitus pa�įstamus �mones, tarnybas.

! Sudaryti sąlygas ugdytis fizines kūno galias ir judesio kultūrą: tobulinti gebėjimą laisvai, koordinuotai, įvairiais būdais vaik�čioti, bėgioti, �liau�ti, ropoti, lįsti, lipti, �okinėti; judinti liemenį, kojas, rankas, galvą.

! Judant pratintis orientuotis erdvėje, i�vengti kliūčių, keisti judėjimo greitį ir kryptį, judėti ritmi�kai, pradėti judėti ir sustoti pagal signalą.

! Ugdytis vikrumą, lankstumą, stiprumą, valią, i�tvermę, drąsą.

! Ugdytis taisyklingą kvėpavimą, lavinti rankos miklumą, tikslumą; akies ir rankos, ausies ir balso, įvairių jutimų (regėjimo ir girdėjimo, girdėjimo ir lytėjimo, regėjimo ir lytėjimo) sąveiką; didinti jutiminį jautrumą.

! Saugiai naudotis fiziniam judėjimui skirta įranga, priemonėmis, �aislais.

! Kūno poza, balsu, judesiais ir gestais bandyti i�reik�ti jausmus, originalias, neįprastas, netikėtas kūrybines idėjas ir sumanymus; judesiui suteikti simbolinę prasmę ir i�rai�ką; derinti judesį ir �odinę rai�ką.

Vaikų veikla

�aisdamas, judėdamas, aktyviai veikdamas ir ilsėdamasis; turėdamas galimybę su draugais ir pedagogais pasidalyti ne tik d�iaugsmingais, bet ir skaud�iais i�gyvenimais, sulaukti jų paramos ir pagalbos, vaikas jaučiasi saugus, auga atviras, pasitikintis.

Rūpindamasis asmens higiena, atlikdamas kasdienius saviruo�os darbus, vaikas įpranta laiku keltis, gulti, eiti dienos poilsio, praustis su muilu ir �luostytis rank�luosčiu, prie� valgį ir pasinaudojęs tualetu plauti rankas, valytis dantis, skalauti burną, susi�ukuoti, deramai naudotis stalo įrankiais, tvarkingai valgyti (neskubėti, gerai sukramtyti maistą, jausti malonumą). I�moksta savaranki�kai u�siri�ti ir atsiri�ti batų rai�telius, susisagstyti drabu�ius, susijuosti dir�ą. Įpranta apsirengti pagal orą. Valgydamas pratinasi naudotis servetėle, kosėdamas ir čiaudėdamas prisidengti burną nosine. I�moksta pasidengti ir sutvarkyti stalą, �aidimų vietą. Jei �eimoje ma�ai rūpinamasi vaiko tvarkingumu, jis skatinamas prie�mokyklinėje grupėje nusimaudyti, pasikeisti drabu�ėlius, kartu su suaugusiuoju juos i�siskalbti. Buityje vaikas vis labiau pasitiki savimi ir savo gebėjimais, jaučiasi savaranki�kesnis, ne taip priklausomas nuo suaugusiojo.

Kalbėdamasis su suaugusiuoju, vartydamas paveikslėlius, klausydamasis skaitomų kūrinėlių, �iūrėdamas filmukus ir kt., i�siai�kina, kad rūpinimasis asmens higiena, tinkama apranga ir maitinimusi apsaugo nuo ligų, supranta, ką valgyti sveika, o kas gali pakenkti sveikatai, su�ino, kur kreiptis susirgus, įvykus nelaimei.

36

�aisdamas lauke, mi�ke, prie vandens įvairiu metų laiku vaikas įpranta susirasti �aidimų ir pramogų, �aidimų aik�telėje mokosi va�inėtis dviratuku, rogutėmis, paspirtuku, ve�imėliu, vaiki�ku automobiliu. Jis gerai įsidėmi saugaus elgesio mi�ke, prie vandens, kelyje taisykles, su�ino, kaip elgtis paklydus, pasimetus, i�sigandus.

Dalyvaudamas �ventėse vaikas pratinasi puo�tis, padeda ruo�ti �ventinį stalą, vai�inasi ir įsidėmi �ventinius patiekalus, i�moksta tradicinių �aidimų. Rungtyse, estafetėse i�bando savo jėgą, vikrumą, drąsą, i�moksta laimėti ir garbingai pralaimėti.

�aisdamas, bėgiodamas su draugais vaikas plečia supratimą apie save ir savo kūną, jo sandarą, įvairią �monių i�vaizdą, jų pana�umus ir skirtumus. Mokosi jam dar ne�inomų veido ir kūno dalių pavadinimų. I�moksta sugyventi ir natūraliai bendrauti su specialiųjų poreikių vaikais ir suaugusiaisiais.

Vaikas pratinasi pats pasirinkti įvairesnę kūno padėtį: �aisdamas guli ant kilimo, sėdi turki�kai, ant kamuolio, kaladės; pie�damas, vartydamas knygeles taisyklingai sėdi prie stalo �viesioje vietoje. Noriai ir kantriai atlieka pedagogo pasiūlytus pratimus ar judesius, skirtus ydingai laikysenai taisyti.

Rytinė mank�ta, kūno kultūra salėje, judrieji ir sportiniai �aidimai lauke yra skirti vaiko fizinių galių aktyviam ugdymui(si). Įvairiai judėdamas vaikas tyrinėja grupės, sporto salės, lauko aik�telės ar kitą erdvę; pratinasi judėti vietoje ir keisdamas padėtį erdvėje, įvairiu tempu ir įvairiomis kryptimis; su�ino, kur ir kaip judėti saugu ar pavojinga. Vaikas i�bando įvairius vaik�čiojimo, bėgiojimo, ropojimo, �liau�imo, lipimo, lindimo, �okinėjimo būdus. �aisdamas judriuosius, improvizacinius, kūrybinius �aidimus, vaikas atlieka judesius visu kūnu, rankomis, kojomis, galva. I�moksta tradicinių �aidimų bei pramogų ir pajunta dalyvavimo kalendorinėse ir kitose �ventėse d�iaugsmą.

Atlikdamas įvairius judesius su lazdelėmis, juostelėmis, lankais, kamuoliais, grodamas �aisliniais muzikos instrumentais, vaikas lavina kairės ir de�inės rankos, kojos judesių tikslumą, tobulina taisyklingo kvėpavimo įgūd�ius, koordinaciją, jėgą, ugdosi taiklumą. Laisvai judėdamas, eidamas ratelį, �okdamas, improvizuodamas skambant muzikai, �aid�iant �e�ėliams ir �viesai, vaikas ugdosi savirai�kos kūnu gebėjimą.

Judėdamas greta kito, poroje, ratu, rikiuotėje, laisvai ar sutartinai su kitais, vaikas pratinasi laikytis taisyklių, jausti draugą, pajusti asmeninės ir bendros erdvės ribas.

I�sidūkdamas, i�si�ėldamas ir nusiramindamas, atsipalaiduodamas, vaikas pajunta, kaip gerėja jo savijauta, dingsta įtampa, u�plūsta energija arba apima ramybė. Ilgesnį laiką i�buvęs nejudrus pats pradeda bėgioti, laipioti, vartytis ar kitaip aktyviai judėti.


! Pedagogas stengiasi, kad kiekvienas įvairių gebėjimų ir i�vaizdos vaikas i� įvairios �eimos aplinkos grupėje jaustųsi saugus, orus, priimamas, vertinamas. Pedagogas gina vaiko teises, jeigu jis yra apleistas, skriaud�iamas, patiria prievartą, jeigu jam nesudaromos tinkamos ugdymosi sąlygos.

37

! Prie�mokyklinės grupės vaikams sudaromos kuo geresnės ir saugesnės sąlygos judėti: parenkama tinkama vieta, saugūs įrengimai ir priemonės judėti kieme, sporto aik�tynuose, i�vykose į gamtą. Grupėje vaikų judėjimo įvairovei skatinti įrengiami laipteliai, paauk�tinimai, kopėtėlės, virvės ir kitos priemonės, parūpinama judrumą skatinančių priemonių ir �aislų.

! Pedagogas atsi�velgia ne tik į �io am�iaus tarpsnio vaikų galimybes, bet ir į kiekvieno ugdytinio individualumą, skiria berniukų ir mergaičių fizinius ypatumus, jų poreikius, bendravimo ir �aidimų skirtumus.

! Puoselėjant vaiko sveikatą ir kūno kultūrą, svarbiausia yra ne pratimai, rikiuotės, var�ybos, normos, bet vaiko savijauta, judėjimo d�iaugsmas ir fizinio, emocinio, kūrybinio, socialinio bei protinio aktyvumo skatinimas.

! Pedagogas įvairina kūno kultūros ugdymo būdus, ypač da�nai taikydamas judriuosius, sportinius ir tradicinius �aidimus, i�rai�ką ir savirai�ką judesiu, kūrybinę improvizaciją, sportinės įrangos ir priemonių skatinamą judėjimą.

! Kaitaliojama aktyvi ir rami, dinaminė ir statinė veikla, fizinis krūvis ir atsipalaidavimas.

! Vaikai kiek galima daugiau juda ir �aid�ia lauke, grūdinasi oru, saule ir vandeniu, organizuojamos tolimosios i�vykos, sveikatingumo dienos.

! Siekiama sveikatos ir kūno kultūros ugdymo formų natūralumo sukuriant grupėje judėjimui palankias sąlygas. Į sportinius rezultatus nesiorientuojama.

! Fizi�kai pasyviems, silpnesniems, da�nai sergantiems ar specialiųjų poreikių vaikams taikomas aktyvusis, stimuliuojamasis, korekcinis, abilitacinis ugdymas.

! Kūno kultūra prie�mokyklinėje grupėje neatsiejama nuo muzikos, vaidybos, �aidimo ir darbo veiklos.

! Vertinant vaikų raidą, atsi�velgiama į paties vaiko ankstesnius pasiekimus, lėtą ar spartų gebėjimų tobulėjimą.

Pa�inimo kompetencija � tyrinėti ir atrasti pasaulį

U�daviniai:

! Palaikyti ir skatinti natūralų vaiko domėjimąsi grupės ir lauko aplinka, �monėmis, jų sukurtais daiktais ir meno kūriniais, �monių grupėmis (�eima, kaimynais, profesijomis), jų gyvenimo būdu, darbais, technika ir technologijomis; gamta � gyvūnais, augalais, kai kuriais negyvosios gamtos daiktais ir rei�kiniais, orais, metų laikais, �eme, dangaus kūnais.

! Padėti vaikui susivokti, jog jis � gamtos dalis, perprasti �mogaus, jo veiklos ir gamtos ry�į, su�inoti tradicinį lietuvių po�iūrį į gamtą, pajusti pagarbą Gyvybei ir �emei, susigyvenimo su tėvi�kės gamta ir �monėmis jausmą.

38

! Padėti atrasti vis įvairesnius savęs, socialinės aplinkos ir gamtos pa�inimo būdus: tyrinėjant visais jutimais, stebint, klausinėjant, eksperimentuojant, sprend�iant problemas, ie�kant informacijos knygose, filmuose, klausantis pasakojimų, skaitymo, gamtos ir muzikos garsų, dainų.

! Skatinti ugdyti(s) pastabumą: sudaryti sąlygas visais jutimais tyrinėti spalvų ir garsų derinius, formų ir dyd�ių įvairovę, visumą ir jos elementus, i�sidėstymą erdvėje, laike, pana�umus ir skirtumus.

! Skatinti ugdyti(s) mąstymą:

� sudaryti sąlygas pa�inti bei pavadinti pagrindines spalvas, formas, suvokti ir nusakyti daiktų dydį, erdvinę padėtį vienas kito ir savo kūno at�vilgiu, sudėti daiktų eiles, sudaryti grupes, keisti grupavimo pagrindą, varijuoti, komponuoti, modeliuoti, įgytą patirtį taikyti praktinei veiklai, kūrybai;

� skatinti kasdienėje pa�intinėje veikloje įvairiais būdais tapatinti, lyginti, matuoti, skaičiuoti, atskaičiuoti daiktus, �mones, lyginti jų grupes (daugiau, ma�iau, po lygiai), spręsti praktinius sudėties ir atimties u�davinius su daiktais, patiems sudaryti u�davinius, pagal vaiko galimybes atpa�inti ir naudoti skaitmenis;

� skatinti pastebėti sena ir nauja aplinkoje, akivaizd�ius pokyčius, neai�kumus, klausinėti, į�velgti ir spręsti �aidimų, bendravimo, aplinkos tyrinėjimo, meninės rai�kos problemas;

� sudaryti sąlygas ir skatinti įsivaizduoti, fantazuoti, kurti, perkurti, ie�koti savitų sumanymo atlikimo sprendimų, reik�ti savo matymą.

! Pa�įstant aplinką plėsti ir turtinti �odyną, ugdytis kalbą � tiksliau pavadinti, ai�kinti, apibūdinti daiktus, rei�kinius; �od�iais perteikti savo patirtį kitam ir suprasti kito perteikiamą informaciją; paai�kinti, apibūdinti naudotą pa�inimo būdą, jo eigą, naujai įgytą patirtį.

! Patirtus įspūd�ius ir i�gyvenimus fiksuoti vaizdais, i�reik�ti �od�iais, judesių ir gestų kalba, perkelti į �aidimus ir meninę veiklą.

Vaikų veikla

Gyvendamas �eimoje ir bendraam�ių grupėje, vaikas natūraliai domisi savimi ir kitais �monėmis: jų pana�umais ir skirtumais, i�vaizda, jausmais, mintimis, darbais ir kūryba, gyvenimo būdu; �monių grupėmis � �eima, vaikų grupe, paslaugų tarnybomis, profesijomis, vietinės bendruomenės gyvenimo tradicijomis; praeities ir dabarties įvykiais � savo augimu, �monių gyvenimo istorijomis, aplinkos pokyčiais; gyvenimo vieta � savo namais, sodyba, kaimu, gatve, miestu, kultūrinėmis vertybėmis; artimiausia vietove, jos pavir�iumi, natūraliai gamtoje randamais ir �monių auginamais augalais bei gyvūnais, dangaus kūnais, gamtos rei�kiniais, dienos ir nakties kaita, metų tėkme.

Tyrinėdami aplinką vaikai atkreipia dėmesį į jų kasdieniam gyvenimui svarbius dalykus: vaikų grupės taisykles; kasdienybės ir �venčių ritmą, atspindintį vaiką supančių �monių gyvenimo būdą;

39

paros ritmą, nuo kurio priklauso vaiko dienos tėkmė; orus, į kuriuos svarbu atsi�velgti renkantis drabu�ius; maistą, nes natūralesnius, neperdirbtus produktus sveikiau valgyti; saugų elgesį �mogui pavojingose situacijose.

Prie�mokyklinėje grupėje ir dar�elio arba mokyklos gėlyne, sode, dar�e vaikas sodina, daigina, laisto, pur�kia, ravi gėles ir kitus augalus, �luosto nuo jų dulkes; maitina gyvūnėlius ir valo jų narvelius pratindamasis sukurti jiems palankias augimo sąlygas, i�mokti jų prie�iūros darbų, su�inoti jų gyvenimo, mitybos ir kitus įpročius, suvokti savo veiklos poveikį aplinkai, gamtai. Augalų bei gyvūnų paros ir metų ritmą, augimui būtinas sąlygas gretina su savo augimo istorija, �mogaus gyvenimo ritmu ir linija ai�kindamiesi pana�umus ir skirtumus.

Vaikai i�bando įvairius pasaulio pa�inimo būdus: visais pojūčiais tyrinėja tai, kas yra aplink � įsi�iūri, įsiklauso, uod�ia, ragauja, liečia; stebi atsiradimą, pokyčius � ilgesnį laiką kryptingai stebi įdomesnius rei�kinius, ką nors trumpai stebi kasdien, kartą per savaitę, kartą per mėnesį; pavadina, apibūdina, klausinėja, ai�kinasi; skaičiuoja, matuoja; renka, gretina, lygina, grupuoja, kolekcionuoja, modeliuoja; atlieka problemines u�duotis, tyrinėja techninius atradimus � magneto trauką, mikroskopo, teleskopo galimybes, energiją, �aid�ia su techniniais �aislais, kompiuteriais, klausosi muzikos; i�bando, eksperimentuoja įvairius sumanymus; pratinasi �u�ra�yti� stebėjimo, tyrinėjimo rezultatus � nupie�ti, pa�enklinti simboliu, paveikslėliu, daryti planą, �emėlapį, �ra�o� savo gyvenimo istoriją.

Vaikai pavadina, klausinėja, ai�kinasi ir patys ai�kina, apibūdina, dalijasi patirtimi, �enklina; apmąsto ir i�rei�kia savo po�iūrį.

Atradimų i�vykose stebi senovinius ir �iuolaikinius miesto ar kaimo pastatus, sodybas, kiemus, gatves, įvairią techniką, kultūros vertybes, �monių darbus.

Esant galimybei, įsirengia Ekologinį takelį, praktikuoja ilgalaikes gamtos tyrinėjimo i�vykas. Noriai prisideda prie artimiausios aplinkos tvarkymo, �iemą maitina pauk�telius, pavasarį kartu su suaugusiaisiais kelia jiems inkilus, nusiteikia neskriausti gyvūnėlių, neter�ti aplinkos.

Ie�ko informacijos knygose apie gamtą, �monių sukurtą pasaulį, technikos ir technologijos stebuklus, �iūrinėja nuotraukas, paveikslus, pavadinimus po jais, klausosi informacinių tekstų, �iūri filmuotą med�iagą � ai�kinasi, kur ir kaip gyvena �monės, augalai ir gyvūnai, kaip jie prisitaiko prie gamtos sąlygų (smėlynuose, ledynuose, atogrą�ose), atranda gamtos paslaptis, �mogaus sukurto pasaulio įvairovę. Klausydamiesi pasakų, eilių, dainų, padavimų, sakmių, mįslių, prie�od�ių, garsa�od�ių, greitakalbių, su�ino apie senolių po�iūrį į pasaulį (gyvūnų charakterio apibūdinimą, augalų ir gyvūnų simbolius tautodailėje, �olelių mediciną). Įgytą pa�inimo patirtį panaudoja praktinėje veikloje: bando nuspėti orus, noriai geria gydomųjų �olelių arbatą, pamėgd�ioja gyvūnų elgseną �aisdami, vaidindami, kuria simbolius, �enklus.

Patiria dalyvavimo �eimos, vaikų grupės, bendruomenės kultūriniame gyvenime poreikį. Pajunta ry�į tarp �venčių, metų laikų, �emės ūkio darbų ir tradicijų, atkreipia dėmesį į �ventiniuose ritualuose naudojamus augalus-simbolius: eglutę, Kalėdų medelį, verbas, paparčio �iedą.

40

Ugdosi pagarbą �ventais laikytiems gyvūnams, augalams (pvz., �alčiui, ą�uolui), Gyvybei �alia savęs, �emei.


! Pagrindinis socialinės kultūrinės aplinkos ir gamtos pa�inimo �altinis bei priemonė � natūrali �eimos, prie�mokyklinės grupės, vietinės bendruomenės ir gamtos aplinka.

! Prie�mokyklinėje grupėje kuriama socialinės aplinkos ir gamtos pa�inimui specialiai pritaikyta aplinka: parūpinama priemonių, padedančių geriau pa�inti save, �mogų, jo gyvenimo būdą, tarpusavio santykius, bendruomenę, gimtinę; auginamos gėlės ir kiti augalai, laikomos �uvytės, papūgėlės, vė�liukai ir kiti gyvūnėliai, yra įvairios gamtinės med�iagos.

! Vaikai skatinami atkreipti dėmesį į natūralias ir �mogaus sukurtas med�iagas, augalus, gyvūnus, gamtos ir socialinius kultūrinius rei�kinius, jų atvaizdus visur: kelyje į prie�mokyklinę grupę, buityje, tradicinėse �ventėse, �aidimuose, knygose, pasakojimuose ir kt.

! Pedagogas ne tik atsako į vaikus dominančius klausimus, bet ir skatina vaikus ie�koti informacijos enciklopedijose, fotoalbumuose, per�iūrint specialius filmus; vaikai skatinami daryti atradimus, i�vadas po tyrinėjimų, eksperimentų.

! Skatinant vaikų smalsumą, klausinėjimą, keitimąsi patirtimi, jiems siūloma įdomių stebėjimų, įvairaus darbo gamtoje ar grupėje, netikėtų darbelių i� gamtinės med�iagos, tyrinėti ir eksperimentuoti vaikams įdomių temų ir problemų.

! Temos, projektai, vaikams įdomios idėjos sieja ne tik pa�intinę, bet ir visą kitą vaikų veiklą.

! Pedagogas padeda vaikams u�ra�yti jų atradimus, stebėjimų ir tyrinėjimų kelią, eksperimento i�vadas; u�duodamas kryptingus atviruosius klausimus, skatina �ingsnis po �ingsnio spręsti problemas, daryti i�vadas; bendradarbiaudamas padeda kurti vaikams gerai suvokiamus vaizdinius modelius: metų ratą, augalo, gyvūno ar �mogaus gyvenimo liniją, artimiausios vietovės pavir�iaus �emėlapį, sudaryti sėklų kolekciją; tikslingai pamoko naudotis darbo įrankiais, skaičiuoti daiktus, matuoti.

! Vaikams organizuojamos tolimosios i�vykos, atradimų i�vykos į gamtą, miestą, sodybą, įrengiamas Ekologinis takelis, gamtos tyrinėjimų aik�telės, technikos ir technologinių atradimų eksperimentavimo vietos, keliaujama prie artimiausių gamtos ir kultūros paminklų.

! Ugdant pirmenybė teikiama vertybinėms nuostatoms (vaikas skatinamas pajausti, pasigro�ėti, saugoti, prisiimti atsakomybę) bei gebėjimams (stebėti, ai�kintis, daryti i�vadas ir kt.) ir praktiniams įgūd�iams (pasodinti, palaistyti, pamaitinti), o ne siauro pobūd�io �inioms (�inoti med�ių ar augalų pavadinimus).

41

! Siekiama patenkinti kiekvieno vaiko individualius pa�inimo interesus; atsi�velgti į vaikų pasaulio pa�inimo ypatumus.

Komunikavimo kompetencija � klausytis, kalbėti, bandyti skaityti, ra�yti i�rei�kiant save ir bendraujant su kitais

U�daviniai:

! Palaikyti ir skatinti vaiko norą bendrauti su bendraam�iais ir kitais �monėmis turtinant ir plėtojant socialinę kultūrinę vaiko patirtį.

! Plėsti ir gilinti intuityvų vaiko supratimą apie gimtosios kalbos (ir tarmės) savitumą, ugdyti meilę ir pagarbą gimtajam �od�iui.

! Sudaryti sąlygas ir pratinti naudotis kalba kaip universaliausia savirai�kos priemone � ugdyti vaiko gebėjimus reik�ti mintis, jausmus, nuotaikas, pasakoti patirtus įspūd�ius, reik�ti savo nuomonę.

! Sudaryti sąlygas klausytis ir girdėti įvairius aplinkos garsus (�monių kalbos, gamtos, muzikos ir kt.) sakytinius pasakojimus, atliekamus tautosakos kūrinius (�aidimus, �aidinimus, skaičiuotes, dainas, mįsles, pasakas ir kt.), skaitomus gro�inės ir pa�intinės literatūros kūrinius.

! Pratinti įsiklausyti į draugo, pedagogo kalbą, i�girsti perteikiamą informaciją, kalbėtojo ko nors nesupratus klausti, pra�yti pakartoti, leisti abejoti, nesutikti.

! Ugdyti sakytinę vaiko kalbą. Skatinti kalbėti prasmingai, taisyklingai, rai�kiai. Nepa�eisti individualaus vaiko kalbėjimo stiliaus, i�laikyti tarmės ypatybes, toleruoti vaiko daromas klaidas, kad būtų skatinamas vaiko pasitikėjimas savimi.

! Skatinti vaiko norą pasakoti, klausinėti, atsakinėti, deklamuoti, eiliuoti, �aisti �od�iais, garsais, taisyklingai juos tarti.

! �adinti vaiko domėjimąsi knyga, poreikį skaityti, padėti jam pamėgti knygą. Ugdyti estetinį skaitytojo skonį.

! Sudominti vaiką grafiniais simboliais (raidėmis, �od�iais, tekstais, u�ra�ais ir pan.), skatinti juos pa�inti ir atpa�inti, �aisti jais, patiems juos kurti.

! Skatinti vaiko norą įvairioje veikloje vartoti simbolius, imituoti ra�tą (keverzoti, pie�ti, ra�yti raides, jų junginius, �od�ius) perteikiant savo i�gyvenimus, mintis, kūrybinius bandymus.

! Skatinti vaiko nusiteikimą laikytis kalbinio bendravimo etikos, grind�iamos bendrosiomis �mogaus vertybėmis.

42

! Pratinti bendraujant i�klausyti ir i�girsti kalbėtoją, ugdyti dėmesingumą, kantrybę ir toleranciją kito �mogaus kalbėjimui (pvz., kitoms kalboms, tarmėms, kalbėjimo būdui ir pan.).

! Bendravimui taikant naujas technologijas (kompiuterį, mobilųjį telefoną ir pan.), sudaryti vaikams sąlygas veikiant patirti malonių i�gyvenimų.

! Skatinti vaikų kūrybą, meninę rai�ką kaip savitą komunikacijos būdą.

Vaikų veikla

Vaikas klausosi sekamų pasakų, sakmių, padavimų, skaitomų gro�inės ir pa�intinės literatūros kūrinių, deklamuojamų eilėra�čių, muzikos įra�ų.

Klausosi grupės draugų, pedagogų, svečių ar kitų suaugusiųjų pasakojimų, radijo ir TV laidų vaikams. Pratinasi i�girsti pedagogo ar draugo siūlymus, pastabas, paskatinimus, į juos reaguoti.

Kalbasi su grupės draugais, pedagogais, pasakoja patirtus įspūd�ius, nutikimus. Kuria i�galvotas istorijas, bando apibūdinti jam patikusius daiktus, rei�kinius.

Seka girdėtas pasakas, kuria savo (pasakas be galo, juokų pasakas, pasakas apie gyvūnus ir kt.). Keičia pasakos pabaigą, prad�ią, įvykių seką, įveda naujus veikėjus, juos keičia ir kt. Kuria skaičiuotes, eilėra�čius, garsų pamėgd�iojimus, greitakalbes, �aidimus.

Deklamuoja, vaidina, imituoja judesiais, mėgd�ioja �od�iais, gestais, mimika.

�aid�ia �od�iais ir kuria naujus �od�ius, ie�ko pana�iai skambančių, besirimuojančių �od�ių.

Varto ir �iūrinėja knygas, periodinius leidinius, atsine�a mėgstamiausią knygą ir apie ją pasakoja kitiems. Iliustruoja knygas, rengia pie�inių parodas. Padedamas suaugusiųjų, taiso apiply�usias knygas, jas aplenkia, steigia grupės bibliotekėlę.

Kartu su pedagogu skaito periodinę vaikų spaudą, paveikslų, gro�inės ir pa�intinės literatūros knygas.

Pie�ia ornamentus, spalvina, karpo, lipdo lavindamas smulkiuosius rankos raumenis. Ra�o molyje, smėlyje, ant stiklo, lentoje ir kitur.

Stebi, kaip ra�o, spausdina ar renka tekstą kompiuteriu suaugusieji. Mėgina pamėgd�ioti. Kuria knygeles, grupės laikra�tį, lankstinuką, dienora�tį, skelbimus, kvietimus, sveikinimo atvirukus, �emėlapius, kalendorius, grupės taisykles, dienotvarkę, valgiara�tį, receptus ir kt.

Pagal galimybes lankosi bibliotekoje, knygyne, teatre, muziejuose, parodose, spaustuvėje ir pan.


! Kalbos ugdymas(is) turėtų natūraliai sieti kalbos rai�ką su kitomis rai�kos formomis � vaizdu, garsu, forma, judesiu.

43

! Suaugusieji turėtų sukurti kuo palankesnę aplinką bendrauti, kalbai ugdyti(is) ir knygoms skaityti.

! Vaiko kalba ugdoma natūraliai, atsi�velgiant į vaiko kalbos raidos dėsningumus ir ypatybes � spontani�kumą ir egocentri�kumą. Svarbiausias pedagogo u�davinys � sudaryti tinkamas sąlygas kalbiniam vaiko aktyvumui.

! Kalbos ugdymas(is) � individualus dalykas. Kiekvienam vaikui taikomi individualūs reikalavimai atsi�velgiant į berniukų ir mergaičių skirtumus, tarmių ypatybes, kalbėsenos ypatumus, �eimos kalbą. Su vaikais i� kitakalbių, mi�rių �eimų pedagogas kryptingai bendrauja individualiai.

! Pedagogas kalbasi su vaikais individualiai, jiems �aid�iant ar ką nors veikiant grupelėmis; kartais kalba su visa grupe.

! Ugdant vaiko kalbą turi vyrauti �aismės principas. Pedagogas sukuria sąlygas vaiko kalbiniams �aidimams ir kūrybinei kalbinei rai�kai.

! Pedagogo kalba yra pavyzdys ir modelis, todėl ji turi būti ai�ki, taisyklinga, turtinga ir vaizdinga.

! Pedagogas sistemingai ir kryptingai stebi ir vertina vaiko kalbos pokyčius ir pa�angą bei visaip ją skatina.

! Ugdydamas vaiko kalbą grupės pedagogas glaud�iai bendradarbiauja su kitais pedagogais ir tėvais. Prireikus inicijuoja profesionalų kalbinį korekcinį darbą su vaiku.

Meninė kompetencija � įsivaizduoti, pajausti, kurti, gro�ėtis

U�daviniai:

! �adinti teigiamą nuostatą meninei veiklai ir menui, skatinti i�gyventi kūrybinį d�iaugsmą, pasitenkinimą, sėkmės jausmą.

! Sudaryti sąlygas įsitraukti į meninę veiklą, atsiskleisti joje ir pa�inti save, tenkinti ir praturtinti prigimtinius poreikius gro�iui, gėriui, geranori�kam bendravimui, emocinei ir fizinei i�krovai.

! Skatinti spontani�ką meninę rai�ką kasdien � �aid�iant, bendraujant, dirbant, �venčiant, poilsiaujant prie�mokyklinės grupės, namų aplinkoje ir gamtoje.

! Menine veikla auginti savimi pasitikintį, visapusi�kai aktyvų vaiką: lakios vaizduotės, jautrų, mąstantį, save i�rei�kiantį, kuriantį, atliepiantį ir gerbiantį savo bei kitų kūrybą.

! Pasiūlyti meninę veiklą, skatinančią atidumą ir jautrumą, priimtino elgesio ir bendravimo būdų modeliavimą ir perėmimą, dorinius vertinimus.

44

! Atverti vaiko kūno ir dvasios gyvybingumą siekiant jų darnos � skatinti judesių natūralumą, grak�tumą i�laisvinant kūną; siekti intonacijų spalvingumo, tikslumo įvaldant kvėpavimą, intonavimą, artikuliaciją ir balso tembrą; siekti grafinių, tapybinių vaizdų, lipdinių i�rai�kingumo, sudėtingumo lavinant akies ir rankos judesį.

! Meno priemonėmis � garsu, balsu, �od�iu, judesiu, linija, spalva, forma � jautrinti jutimus, stiprinti jų ry�ius, �adinti vaizdinius, asociacijas.

! Sudarant sąlygas intuityviai suvokti meno kūrinius, atkurti ir pertvarkyti stebinius bei įspūd�ius, meno vaizdiniais praturtinti vaiko pasaulėjautą ir pasaulėvoką.

! �aid�iant, improvizuojant ar atliekant vaidmenį, stebint lėlių, dramos, pantomimos, muzikos vaidinimus, ugdyti vaidybos gebėjimus: veikėjo ir jo aplinkybių simbolizavimą, vertinimą, veiksmų plėtotę, jos tempą, ritmą; skatinti rai�kaus �od�io, dailės, muzikos, �okio patirtį, įvairiai pritaikyti dekoracijas, kurti persona�ų kostiumus.

! Pie�iant, tapant, lipdant, konstruojant, regint savo ir kitų darbus ugdytis dailės gebėjimus: pajausti linijos, spalvos, formos rai�kos galimybes plok�tumoje ir erdvėje; suteikti joms asmeni�kai svarbų emocinį atspalvį, simbolinę prasmę; tyrinėti įvairias �mogaus, augalų, gyvūnų, daiktų vaizdavimo idėjas ir jų rai�kos būdus; kurti vaizdus derinant, komponuojant, modeliuojant, pritaikant, numatant.

! Muzikuojant � klausant muzikos, dainuojant, ritmuojant, grojant, improvizuojant ugdytis muzikinius gabumus (ritmo ir metro, melodijos ir dermės jausmą, muzikinius intonacinius vaizdinius) bei gebėjimus (intuityviai ir sąmoningai suvokti muziką bei muzikinę kalbą, įvaldyti balso diapazoną, siekti tikslaus intonavimo, pajausti ritmą, i�kalbingai reik�ti emocijas, i�laikyti dėmesį, lavinti muzikinę atmintį).

! Sudaryti sąlygas plėsti ir kaupti įvairios meninės veiklos � muzikos, dailės, teatro, �okio � bei įvairių meno priemonių, med�iagų ir technikų naudojimo patirtį.

! �adinti vaiko tautinio tapatumo jausmą praturtinant ir plėtojant �eimoje įgytą kultūrinę patirtį etninėmis meno vertybėmis (tautosakos, tautodailės, etnomuzikos ir kt.).

Vaikų veikla

Meninė veikla � universali vaiko visuminio ugdymo priemonė. Ji atveria plačias galimybes pajausti ir stebėti gro�į, �adinti poreikį bendrauti su menu ir jį kurti. Meninė veikla laiduoja sėkmės i�gyvenimą, sustiprina teigiamą savęs vertinimą, kūrybinių galių pajautimą, laisvą kalbėjimą geriau suvokiant savo i�gyvenimus, svajones ir nuotaikas. Dėl savo įvairumo ir universalumo meninė veikla yra savita ir nepamainoma pa�inimo forma.

Meninė veikla padeda vaikui pa�inti ir i�reik�ti save pačiomis įvairiausiomis meno priemonėmis bei formomis: vaidinant, �okant, muzikuojant, kuriant dailės darbelius. Siektina, kad vaikai kurtų ir i�reik�tų save tiek �inomomis, tiek ir naujomis meno priemonėmis.

45

Meninis vaikų ugdymas pasi�ymi veiklos rū�ių įvairove. Jis apima ir meninę rai�ką, ir gamtos bei meno rei�kinių pa�inimą; tuo būdu jis natūraliai tenkina vaiko įgimtus psichologinius savirai�kos ir pa�inimo poreikius. Meninė veikla lavina vaikų kūrybines galias, padeda ugdytis ir atsiskleisti gabumams, turtina emocinę patirtį, turi lemiamos įtakos vaiko intelekto raidai. Meninė rai�ka yra puiki priemonė ugdyti ir plėtoti vaiko socialinius ir komunikacinius gebėjimus.

Dailė ir konstrukcinė kūryba. Dailė yra ta vaikų gyvenimo sritis, kur kiekvienas gali atrasti tik jam vienam tuo metu itin svarbų savęs i�rei�kimo būdą be �od�ių. Vaikui prieinamos įvairios grafinės, tapybinės, lipdymo ar konstravimo priemonės bei med�iagos, darbui pritaikyta vieta (saugioje ir jaukioje aplinkoje) sudaro galimybę jam pasinerti į ypatingą vaizdų pasaulį. Čia vaikas kuria da�niausiai tik jam vienam suprantamus ir labai svarbius dalykus. Vaikai paprastai dirba po vieną, grupelėmis ar visa grupe. Jie savitu būdu � linijomis, spalvomis ar formomis ne tik i�rei�kia save, ma�ina emocinę įtampą, bet ir derina rankos, akies ir kitų kūno dalių judesius, lavina kūrybos gebėjimus, mokosi spręsti problemas, jautriai reaguoja į savo ir kitų darbus, mokosi bendrauti vaizdų kalba, įgyja pasitikėjimo savo jėgomis.

Dailė kaip terapinio pobūd�io veikla palengvina vaiko prisitaikymą naujoje aplinkoje, padeda �alinti kalbos, elgesio, emocijų sutrikimus. Kaupiant dailės rai�kos ir kūrybos, regimos aplinkos pajautimo ir pa�inimo patirtį lavėja estetinė nuovoka.

Veikdami su tapybinėmis, grafinėmis, formų plok�tumoje ir erdvėje kūrimo priemonėmis bei įvairiomis dailės med�iagomis vaikai kuria i�gyventą ir įsivaizduojamą pasaulį pačių pasirinkta ar pedagogo siūloma technika. Svarbu sukurti jaukią, savirai�ką ir kūrybą skatinančią aplinką, �adinti vaikų pasitikėjimą savo jėgomis, drąsą, jautrumą, aprūpinti tinkamomis med�iagomis ir priemonėmis.

Savirai�kos procese vaikai pajunta ir atranda linijos, spalvos, formos, med�iagų struktūros ypatumus, kuriuos sieja su aplinkoje regimų daiktų savybėmis. Pajunta ir atranda formų, spalvų, rei�kinių skirtumus. Ne tik regėjimo, lytėjimo, bet ir kitais pojūčiais pajunta tai, ką vaizduoja, įsivaizduoja, � susitapatina. Pojūčiais įgytą patirtį sieja su vaizduote, atmintimi, asociacijomis. Kalbasi apie tai, ką veikia, mato, jaučia. Pratinasi patys ant darbelių u�sira�yti vardą, pavardę ar pirmąsias jų raides, bando kitiems paai�kinti, kas pavaizduota. Vaikai aktyvūs savo darbus eksponuodami, rodydami kitiems.

Dailės patirtis kaupiama ne tik prie�mokyklinės grupės patalpoje. Vaikai gyvena gamtos ir �mogaus sukurtame regimų vaizdų pasaulyje. Augalai, gyvūnai, pauk�čiai, negyvoji gamta �adina jų vaizduotę, harmonizuoja emocinę būseną. Aplinkos daiktai taip pat gali tapti puikia ugdymo priemone. Abiem atvejais svarbiausias vaidmuo tenka pedagogui � atkreipti dėmesį, pasiūlyti, pa�adinti domėjimąsi, pasigėrėti.

Muzika. Vaikų muzikinis ugdymas pasi�ymi veiklos sričių įvairove: tai dainavimas ir grojimas, muzikos klausymas ir judėjimas pagal ją, kūryba ir improvizavimas, muzikos pa�inimas ir muzikiniai

46

�aidimai. Ugdant vaikus siekiama skirtingų muzikinės veiklos sričių dermės ir sąveikos, taip pat siekiama kuo glaudesnės sąveikos su kitomis ugdymo sritimis (aplinkos pa�inimu ir gimtąja kalba, daile ir etnine kultūra, �okiu ir vaidyba). Itin svarbus ry�ys su etnine kultūra, kalendorinėmis �ventėmis, papročiais ir tradicijomis. Vaikų muzikinis ugdymas vyksta ne tik organizuojant muzikos valandėles, bet ir kitą vaikų veiklą, laisvalaikį, pramogas.

Penkiamečių ir �e�iamečių muzikiniai gabumai dar nėra galutinai susiformavę � jie lankstūs, paslankūs, dinami�ki. Pagrindinis muzikinio ugdymo tikslas � ugdyti ir puoselėti vaikų muzikinius gabumus, padėti jiems i�ry�kėti ir atsiskleisti. Ugdomoji ir lavinamoji veikla yra pati svarbiausia, todėl jos neturėtų u�go�ti pasirengimas �ventėms ir perdėtas pasiekimų vaikymasis.

Dainuodami vaikai mokosi pa�inti savo balso ypatumus ir galimybes, pratinasi taisyklingai kvėpuoti, rai�kiai artikuliuoti ir tiksliai intonuoti. Taisyklingam kvėpavimui ugdyti naudojami įvairūs �aidimai ir pratimai (gėlės uostymas, pūko ar plunksnos pūtimas, bitės dūzgimas, gyvatės �nyp�timas). Rai�kią tartį lavina skaičiuotės, greitakalbės, pauk�čių balsų pamėgd�iojimai. Tikslaus intonavimo vaikai mokosi įvairiu auk�tumu kartodami mįsles ir patarles, mėgd�iodami pedagogą, vienu skiemeniu dainuodami melodiją be �od�ių, drauge tęsdami vieną toną, u�sidengdami vieną ausį (kad girdėtų savo balsą) ir pan.

Grojimas �aisliniais muzikos instrumentais ir gamtos daiktais � natūrali vaikų savirai�kos dalis. Naudotini akmenukai, lazdelės, molio �vilpynės, įvairūs būgneliai, atskiros metalofono plok�telės, �aisliniai klavi�iniai instrumentai. Grodami vaikai susipa�įsta su įvairiais garso i�gavimo būdais � mu�imu, pūtimu, braukimu. Grojant lavėja judesių koordinacija, pla�takų bei pir�tų motorika, tembrinė klausa, ugdomas ritmo jausmas. I� buitinių atliekų ir gamtos daiktų vaikai gaminasi paprasčiausius �aislinius muzikos instrumentus.

Vaikai kuria ir improvizuoja padainuodami savo vardą, sugalvodami melodiją mįslei ar patarlei, i�reik�dami tam tikrą nuotaiką garsais, skambančią muziką perteikdami judesiais ar pavaizduodami spalvomis.

Klausydamiesi muzikos, vaikai mokosi susikaupti, įsiklausyti, i�girsti. Apibūdindami girdėtą muziką, jie mokosi tinkamai vartoti sąvokas (greita ir lėta, linksma ir liūdna, tyli ir garsi muzika). Muzikos valandėlių metu klausomasi skambančios tylos, gamtos garsų ir civilizacijos triuk�mo, įvairiais daiktais i�gaunamų garsų, �iuolaikinės ir senovinės, liaudies ir profesionaliosios, lietuvių ir kitų tautų muzikos. Siekiama, kad repertuarą sudarytų skirtingų dermių (ne tik ma�oro, bet ir minoro, taip pat ir senovinių dermių) ir skirtingo metro (ne tik dviejų, bet ir trijų dalių bei mi�raus) muzika. Klausantis gamtos garsų ir muzikos, turtėja ir plečiasi vaikų muzikinės kalbos patirtis.

Dainuodami dainas ir grodami �aisliniais muzikos instrumentais, �aisdami muzikinius �aidimus ir spontani�kai improvizuodami, klausydamiesi gamtos ir muzikos garsų, vaikai turtina savo muzikinės kalbos �odyną. Jie klausosi įvairių dermių ir metrų muzikos, dainuoja įvairių dermių (ma�orines, minorines ir kt.) dainas, skanduoja įvairių metrų (dviejų, trijų dalių ir mi�raus) skanduotes.

Ypatinga ugdomoji reik�mė tenka muzikiniam folklorui, leid�iančiam susieti muzikavimą ir kitas veiklos rū�is. Folkloro vaidmuo � ne vien pa�intinis, bet ir kūrybinis, estetinis, etinis. Prisilytėdami

47

prie liaudies meno, papročių ir tradicijų, vaikai perima protėvių �inias ir i�mintį. Ypač aktualus folkloras �iuolaikiniam miesto vaikui, kurio ry�iai su etnine kultūra yra vis trapesni. Vaikų kūrybi�kumą puoselėja smulkiosios tautosakos �anrai (mįslės, patarlės, greitakalbės, pauk�čių balsų pamėgd�iojimai), pasakos su dainuojamaisiais intarpais, dainos apie gyvūnus, piemenų folkloras, muzikiniai rateliai ir �aidimai. Kalendorinės dainos padeda vaikams geriau pa�inti tradicines �ventes, pajusti ritmingą gamtos pulsavimą, laiko tėkmę.

�okis. Vaikų spontani�kos savirai�kos poreikį, jų prigimtinį potraukį judėti tenkina �okis. �okdami vaikai pa�įsta savo kūną, jo galimybes, lavina lankstumą, vikrumą, koordinaciją, mokosi pajusti erdvę. �okis prie�mokykliniame am�iuje glaud�iai siejasi su muzikavimu ir vaidyba. Jis ugdo vaikų socialinius ir komunikacinius gebėjimus, turtina jų emocinę patirtį, lavina kinestezinį intelektą. �okis apima ne tik tradicinį �okį, bet ir laisvą, spontani�ką judesio improvizaciją, pantomimos, vaidybos, muzikavimo elementus.

Laisvai judėdami erdvėje, improvizuodami judesiais, vaikai mokosi jausti judėjimo kryptį, tempą, ritmą, charakterį. Judėdami kryptingai ir koordinuotai, vaikai mokosi sudaryti paprasčiausias figūras, sustoti į ratelį, vorą, dviem eilėmis, poromis. �okdami paprasčiausius �okius, vaikai įgunda ritmingai atlikti elementarius judesius (�uoliukus, pritūpimus, sukinius), mokosi elementarių �okio �ingsnelių.

�okdami spontani�ką �okį, vaikai improvizuotais judesiais perteikia skambančios muzikos nuotaiką, vaizduoja įvairių gyvūnų, persona�ų charakterius (pvz., kaip juda vilkas ir kaip lapė, kaip ki�kis, o kaip me�ka). Skatintina �okio kūryba, judesio improvizacija (pvz., �Jurgeli meistreli�), veiksmų koordinacija, mėginimas judėti darniai, sutartinai (pvz., �Siūlai, siūlai, susivykit�).

�okio u�siėmimų metu ypač svarbūs liaudies �aidimai, rateliai ir �okiai. �aisdami kalendorinius �aidimus, eidami ratelius, �okdami tradicinius etninius �okius, vaikai susipa�įsta su praeities papročiais, darbo veiksmais (pvz., �Audėjėlė�). Paprastais liaudies �aidimais, rateliais ir �okiais, taip pat �okio elementais paįvairinami spektakliai, �ventės ir vakaronės.

Vaidyba. Vaikai �aid�ia socialinius �aidimus, kuriuose atkuria ir naujai kuria regėtus socialinius vaidmenis, būdingus veiksmus, �od�ius, intonacijas, pajaučia socialinių vertybių (pagalbos, paslaugumo ir kt.) reik�mingumą, i�bando socialinio elgesio būdus, sprend�ia kūrybines ir dorovines problemas. Auklėtoja, būdama jautri stebėtoja ar �aidimo partnerė, pagyvina �aidimą, pratęsia siu�etą, paskatina ry�kiau atlikti vaidmenis, modeliuoja priimtino elgesio būdus.

Vaikai kūrybi�kai plėtoja auklėtojos pradėtas socialinių �aidimų, lėlių ir dramos vaidybines improvizacijas: simbolizuoja veikėją ir jo aplinkybes, perteikia vertinimus, kuria fizinius ir kalbinius (intonacinius) veiksmus pagal tempą ir ritmą. Vaikai veikia laisvai, kūrybi�kai, komunikuodami.

Vaidindami improvizuoja trumpas sceneles be �od�ių ir su �od�iais, pavieniui ir su partneriu; vaidybą sieja su kita veikla � kūno kultūra, kalba, daile, muzika, etnokultūra. �aid�ia dramos arba lėlių teatrą � kuria scenelių siu�etus, pasiskirsto vaidmenimis, juos atlieka, parengia skelbimą ir

48

programėles, pakviečia �iūrovus ir pan. Nuolat įsitraukdami į vaidybinę veiklą, vaikai d�iaugiasi galimybe patenkinti įvairiopos kūrybinės savirai�kos poreikį, atranda save, tobulina kūrybinius ir socialinius gebėjimus, pasitikėjimą ir teigiamą savęs vertinimą.

Dekoruoja vaidinimui skirtą vietą (scenos dekoracijoms, persona�ų kostiumams, reikmenims, įgarsinimui pritaiko daiktus i� grupės, dar�elio, namų aplinkos, sukaupto teatrinio rekvizito), panaudodami įvairias dailės technikas kuria dekoracijų ir kostiumų detales.

Parodo parengtas vaidybines sceneles draugams (savo ir kitų grupių vaikams), tėveliams �venčių ir koncertų metu. Vaidinime atskleid�ia įvairius meninius gebėjimus: padainuoja �inomas daineles, eina ratelius, �oka, pagroja ar sukuria garsus elementariais instrumentais, parenka kūrinius muzikiniam fonui. Pasirodydami �iūrovams, vaikai plečia socialinio bendravimo patirtį, pratinasi laisvai ir kūrybingai bendrauti vie�ose situacijose, pajunta meninės komunikacijos gro�į bei teikiamą malonumą.

Stebi įvairius teatro vaidinimus grupėje, dar�elyje, namuose, kultūros institucijose. Dalijasi įspūd�iais, i�gyvenimais, kilusiomis mintimis, vaidyba ir pie�iniais atkuria persona�ų �od�ius (intonacijas) ar kūno judesius, elgesio būdą. Pasakoja apie stebėtus artistų ir pačių atliekamus vaidmenis, savais �od�iais nusako, kuo skiriasi pagrindinės teatro rū�ys (lėlių, dramos, operos, baleto, cirko).

Dalyvauja grupiniuose vaidmeniniuose �aidimuose susitikdami su ikimokyklinukais ir pradinukais (�Ligoninė�, �Mokykla� ir kt.).

Meniniai projektai. Vienas i� būdų susieti įvairias meninės vaikų veiklos sritis yra meno projektai. Jie suteikia galimybę vaikams visapusi�kai tyrinėti meno pasaulį, patiems aktyviai veikti, numatyti, ie�koti ir atrasti, spręsti problemas. Viena meninės veiklos sritis praturtina kitą, padeda susidaryti vientisus meninius vaizdinius, vienu metu i�bandyti ir derinti savirai�ką bei kūrybą vaizdu, �od�iu, judesiu, garsu, balsu. Pedagogas į�velgia, fiksuoja vaikams kilusias idėjas, kartu su jais, jų tėvais ir kitais suaugusiaisiais kuria idėjų įgyvendinimo projektus. Meno projektai gali būti siejami su kitomis vaikų ugdymo sritimis: etnokultūra, gamta, ekologija, sveikata, kalba, �aidimais. Meno projektais galėtų būti grupės aplinkos kūrimas bei pertvarkymas, vaikų kasdienės ir neįprastos patirties rai�ka, kūrybos darbų ekspozicijų rengimas, pasiruo�imas vaidinimams, koncertams, �ventėms.

Patirti įvairios meninės rai�kos ir savęs atradimo d�iaugsmą taip pat galėtų padėti organizuojamos menų dienos, kūrybinės rai�kos savaitės, i�vykos į parodas, spektaklius, koncertus, susitikimai su menininkais.

Pedagogų ir kitų ugdytojų darbo kryptys ir nuostatos

! Prie�mokyklinėje grupėje pasitikima vaiko savirai�kos ir kūrybos galiomis, rodoma pagarba ir pritarimas, gėrimasi meninės rai�kos procesu ir rezultatais.

49

! Ugdytojai kompetentingi atpa�inti, į�velgti vaikų estetinio suvokimo savitumą, meninės rai�kos gabumų bei gebėjimų ypatumus ir lygį, pasirengę sudaryti sąlygas jiems skleistis.

! Ugdytojai sudomina, padrąsina, į meninę veiklą įtraukia drovius, nedrąsius, u�darus, kitų nesuprastus, įskaudintus ir meninės rai�kos patirties stokojančius vaikus, pastiprina jų kūrybinius prover�ius.

! D�iaugiamasi kiekviena spontani�ka menine vaiko veiksena, ji palaikoma, i�plėtojama, praturtinama individualiai arba įtraukiant visą grupę.

! Paliekama erdvė vaiko kūrybai: pedagogas vaikų tyrinėjimui siūlo patrauklią, nei�bandytą kūrybinio darbelio idėją arba naują rai�kos būdą, dar nei�bandytas priemones ir med�iagas. Pedagogo pasiūlymas � tik paskata paties vaiko meniniams ie�kojimams.

! Siūlomi ugdymo u�davinius atitinkantys meno kūriniai ir įvairios meninės veiksenos, lavinami vaikų meninei rai�kai būtini pirminiai suvokimo ir atlikimo gebėjimai, skatinamos improvizacijos, spontani�ka meninė kūryba, tyrinėjama meno kalba, eksperimentuojama meninės rai�kos priemonėmis, būdais, idėjomis.

! Sudaromos galimybės kaupti įspūd�ius, vaizdinius, meninę patirtį, kuriamos vaikui įdomios situacijos, keliamos problemos, siūlomos netikėtos temos, skiriama laiko bandyti, tyrinėti, i�vykoms, naudojamos įvairios med�iagos, priemonės.

! Meninė veikla suprantama kaip bendravimas � kuriami bendri meno projektai, bendri dailės darbai, skatinamas grupinis muzikavimas, atlikėjo ir �iūrovo bendravimas, palaikomas savitas reagavimas į eksponuojamus meno kūrinius.

! Planuojant, ai�kinant, apibūdinant sumanymą, �nekantis, tariantis, i�sakant mintis, idėjas, būsenas meninės rai�kos metu arba pristatant savo bei reaguojant į kitų kūrybą plėtojama vaiko kalba, kaupiamas meno �odynas.

! Kartu su vaikais kuriama jiems patraukli, esteti�ka, etni�kai savita ir funkcionali grupės aplinka � parenkamas vaikų gyvenimo ritmą ir ugdymo situaciją atitinkantis muzikos fonas; kuriama vaikų ir menininkų darbų turtinga, skoninga, neperkrauta grupės erdvė.

Ugdymo(si) vertinimas

Prie�mokyklinės grupės pedagogas, siekdamas pa�inti vaiką, visus metus pagal reikmę jį stebi, taiko kitus pa�inimo metodus i�siai�kindamas vaiko savijautą, poreikius, interesus, įvairių gebėjimų lygį, bendravimo ir veiklos ypatumus, namų kultūrinę aplinką, �eimos lūkesčius ir nuostatas į ugdymą. Pedagogas laiku pastebi vaiko elgesio problemas, ry�kią įgūd�ių ar patirties stoką, atpa�įsta specialiuosius ugdymosi poreikius. Remdamasis sukaupta vaiko pa�inimo med�iaga, individualizuoja ugdymą, parenka skatinamojo, korekcinio, reabilitacinio, terapinio ugdymo formas, prireikus pasirūpina, kad vaikui būtų teikiama specialistų pagalba.

50

Bendradarbiaudamas su tėvais, prie�mokyklinės grupės pedagogas rudenį ir pavasarį vertina vaiko pasiekimus. Pasiekimų vertinimo mokslo metų prad�ioje tikslas � atsi�velgiant į realius vaiko gebėjimus bei patirtį ir siekiant optimalaus jo brandumo mokyklai numatyti vaiko tolesnio ugdymo(si) gaires, sudaryti individualią programą vaikui ar vaikų grupei, koreguoti ugdymo procesą. Pasiekimų vertinimo mokslo metų pabaigoje tikslas � nustatyti individualią kiekvieno vaiko pa�angą ir informuoti apie ją tėvus bei būsimąjį mokytoją (abejotinais atvejais rekomenduotinas specialistų vaiko vertinimas). Vaiko pasiekimų vertinimui naudojama vaiko brandumo mokyklai vertinimo metodika, parengta orientuojantis į �Prie�mokyklinio ugdymo(si) standartą�.

Prireikus atliekami tarpiniai vaikų pasiekimų vertinimai. Tai tikslinga, jei vertinant vaiko brandumą ar pasiekimus mokslo metų prad�ioje i�ry�kėjo didelės ugdymosi spragos.

UGDYMO(SI) STANDARTAS

Prie�mokyklinio ugdymo(si) standarte pateikiamos vertybinės nuostatos, gebėjimai ir patirtis, kuriuos turėtų būti įgijęs mokyklą pradedantis lankyti vaikas, ugdytas pagal �Bendrąją prie�mokyklinio ugdymo ir ugdymosi programą�.

Prie�mokyklinio ugdymo(si) standartas skirtas:

! garantuoti ugdymo(si) tęstinumą. Prie�mokyklinės grupės pedagogai standartu naudojasi numatydami vaikų grupės ir kiekvieno vaiko ugdymo(si) gaires, padedančias pasiekti vaiko brandumą mokyklai, gebėjimams, būtiniems sėkmingam ugdymui(si) pradinėje mokykloje, ugdyti. Pirmosios klasės pedagogams prie�mokyklinio ugdymo(si) standartas padeda susiorientuoti, ką galėtų būti pasiekę mokyklą pradedantys lankyti vaikai, kaip toliau planuoti ir organizuoti ugdymą(si);

! siekti vaiko ugdymo(si) darnos, nuolatinės pa�angos. Prie�mokyklinio ugdymo(si) standartas padeda pedagogams nustatyti tas sritis, kuriose vaiko raida sėkminga, pastebėti jo ugdymosi spragas arba specialiuosius poreikius ir tikslingai siekti harmoningos vaiko gebėjimų raidos individualizuojant bei diferencijuojant ugdymą(si), taikant skatinamuosius, aktyviuosius ar specialiuosius ugdymo(si) būdus;

! vertinti ugdymo(si) turinio ir proceso kokybę. Prie�mokyklinės grupės pedagogai skatinami apmąstyti, analizuoti ir įvertinti turinio atrankos kokybę, taikomų metodų ir būdų efektyvumą. Prie�mokyklinio ugdymo(si) standartas padeda nusistatyti ugdymo(si) kokybės kriterijus;

51

! vertinti vaiko brandumą mokyklai. Prie�mokyklinio ugdymo(si) standartas tiesiogiai nėra skirtas vaiko brandumui mokyklai vertinti, tačiau jis yra orientyras rengiant vaikų brandumo mokyklai vertinimo metodiką.

Prie�mokyklinio ugdymo(si) standarto kaip ir �Bendrosios prie�mokyklinio ugdymo ir ugdymosi programos� pagrindą sudaro sąlyginai i�skiriamos penkios kompetencijų grupės:

! socialinė kompetencija � gyventi ir būti greta, kartu;

! sveikatos saugojimo kompetencija � sveikai gyventi, saugiai judėti ir veikti;

! pa�inimo kompetencija � tyrinėti ir atrasti pasaulį;

! komunikavimo kompetencija � klausytis, kalbėti, bandyti skaityti, ra�yti i�rei�kiant save ir bendraujant su kitais;

! meninė kompetencija � įsivaizduoti, pajausti, kurti, gro�ėtis.

Prie�mokyklinio ugdymo(si) standarto lentelės skiltyje �Sritis� įra�ytos visos penkios kompetencijų grupės, skiltyje �Esminiai gebėjimai� apibendrintai pateikiami tie gebėjimai, kurie sudaro kiekvieną kompetencijų grupę prie�mokyklinio ugdymo(si) etape, skiltyje �Pasiekimai� � tipi�kiausi vaikų veiklos pavyzd�iai, kurie rodo, jog vaikas yra įgijęs apra�ytų vertybinių nuostatų pradmenis, tam tikrą gebėjimų lygį ir patirtį. Vaikų veiklos pavyzd�iai � tik orientyras, padedantis suprasti, kokios įvairios gali būti vaiko esminių gebėjimų atsiskleidimo sritys. Jei suaugusieji pastebėjo, kad vaiko veikla atitinka bent kelis pateiktus veiklos pavyzd�ius, galima daryti i�vadą, kad vaikas įgijęs tam tikrą esminį gebėjimą.

Prie�mokyklinio ugdymo(si) standarte orientuojamasi į bendrą vaiko brandumo mokyklai lygį, pakankamą sėkmingam ugdymuisi mokykloje. Jei vaikas prie�mokykliniame am�iuje neįgyja standarte apra�ytų kompetencijų, jis toliau kryptingai ugdomas mokykloje arba dar vienerius metus prie�mokyklinėje grupėje. Jei tam tikros kompetencijos neįgijęs vaikas ugdomas mokykloje, jam teikiama pedagogo ar specialioji pagalba.

Sritis Esminiai gebėjimai Pasiekimai

Socialinė kompetencija

1. �inoti svarbią asmeninę informaciją ir gebėti pasakyti kitiems.

1.1. Pasako vardą, pavardę, kiek metų, �ino savo lytį. 1. 2. Geba pasakyti, ko nori, kuo

domisi, ką mėgsta. 1. 3. Palygina save, koks yra dabar ir

buvo anksčiau: pasako arba pavaizduoja keletą savo pasiekimų, susijusių su augimu, arba �ino, jog tuoj eis į mokyklą.

2. Gebėti perimti artimųjų, bendraam�ių ir pedagogų kai kuriuos gyvensenos ypatumus bei vertybines

2.1. Jaučiasi esąs �eimos, grupės narys: pasako savo nuomonę, norus, palaikomas ir skatinamas atsi�velgia į kitų nuomonę,

52


nuostatas. pra�ymus. 2.2. Domisi suaugusiųjų gyvenimu,

pasitiki artimaisiais ir gerai pa�įstamais suaugusiaisiais: seka jų pavyzd�iu, i� jų mokosi, pra�o patarti, paai�kinti, kreipiasi pagalbos i�tikus nesėkmei ar sunkumams.

2.3. Palankiai priima kitų draugi�kumo ir meilės �enklus, savo jausmus �eimos nariams ir draugams i�rei�kia mimika, �od�iu, elgsena ir kitais būdais.

2.4. Skatinamas da�niausiai laikosi �eimos bei grupės gyvenimui įprastos tvarkos ir susitarimų.

2.5. Skiria savo, �eimos, vaikų grupės gyvenimo kasdienybę ir ypatingus įvykius, �ventes, rodo norą juose dalyvauti.

3. Gebėti suprasti kito savijautą, ketinimus, akivaizd�iose situacijose skirti, kas gerai ir kas blogai, parodyti u�uojautą ir padėti �alia esantiesiems.

3.1. Orientuodamasis į kito vaiko ar suaugusiojo mimiką, balso intonaciją, veiksmus, �od�ius, da�niausiai teisingai pasako, kaip kitas jaučiasi, ar draugi�ki, ar nedraugi�ki jo ketinimai.

3.2. Mimika, �od�iu, pie�iniu, elgesiu geba parodyti savo jausmus, ketinimus, bando parodyti u�uojautą sergančiajam ir nelaimės i�tiktajam.

3.3. �ino vieną kitą pagalbos draugui, ligoniui būdą (greta jo netriuk�mauti, atne�ti dovanėlę, pralinksminti), prane�a suaugusiajam apie kitą asmenį i�tikusią bėdą, bando sulaikyti draugą nuo rizikingo poelgio.

4. Gebėti orientuotis namų ir kitoje įprastoje aplinkoje.

4.1. Atpa�įsta da�nai lankomas vietas ir įprastą aplinką, kurioje gyvena, dirba, ilsisi �eimos nariai bei �aid�ia vaikų grupė, �ino, kur kas padėta, laikoma.

5. �aid�iant arba įprastoje buitinėje aplinkoje pasitikėti savimi ir savo gebėjimais, gebėti bendrauti, priimti nuo savo paties elgesio priklausančius sprendimus, numatyti savo elgesio pasekmes, turėti atsakomybės, savitvardos, savitvarkos pradmenis.

5.1. �aid�ia laisvai, i�radingai, nesibaimindamas rizikuoti, keisti, daryti savaip.

5.2. Domisi greta esančiais vaikais, dalyvauja bendraam�ių pokalbiuose, �aidimuose, trumpam suvaldydamas spontani�kus savo norus, taikydamas keletą kitiems priimtino elgesio būdų (pakviečia �aisti, palaiko kito sumanymą, ai�kina savo ketinimus ir kt.).

5.3. Pats sumano, planuoja ir organizuoja �aidimą, kuria dailės ar kitą darbelį nuo idėjos iki pačiam patrauklaus rezultato.

5.4. Bendrauja ir bendradarbiauja su vienu ar keliais vaikais buityje, �aisdamas ar bendrai kurdamas darbelį: siūlo sprendimus, derina veiksmus, tariasi dėl

53


taisyklių. 5.5. Į�eistas, nuskriaustas, supykęs pats

bando ie�koti i�eities, taiko keletą būdų, padedančių i�vengti fizinės jėgos naudojimo (pasako, kaip jaučiasi, kreipiasi į kitus pagalbos, pasitraukia ar kt.).

5.6. Pats arba �aidimo draugų bei suaugusiųjų skatinamas sutvarko savo buvimo ir �aidimų vietą, tausoja �aislus ir daiktus.

Sveikatos saugojimo kompetencija

1. Pagal galimybes rūpintis savo ir kitų saugumu bei sveikata.

1.1. Savaranki�kas buityje ir �aisdamas geros nuomonės apie savo i�vaizdą ir gebėjimus. 1.2. Savaranki�kai ar skatinamas saugiai

elgiasi namie ir vaikų grupėje. 1.3. Geba atsipalaiduoti, nusiraminti:

pabėgioja, pa�ūkauja i�liedamas emocijas; pailsi stebėdamas �uveles akvariume, ramiai �aisdamas, vartydamas knygeles. 1.4. Supranta, kada jaučiasi blogai ar

yra pavargęs, ir pasako apie tai kitiems, eina pailsėti. 1.5. Stengiasi nesipe�ti, neį�eidinėti

kitų.

2. �inoti ir vengti liesti namų ir vaikų grupės aplinkoje esančias pavojingas med�iagas, buities technikos prietaisus, vengti pavojingų vietų ir rizikingo elgesio.

2.1. Paai�kina, kodėl suaugusieji draud�ia pačiam junginėti elektros ir dujinius prietaisus, imti degtukus, a�trius daiktus, vaistus, skalbimo priemones ar kt. �ino, kokia nelaimė gali atsitikti pa�eidus draudimą.

2.2. Nei�eina i� kiemo, �aidimų aik�telės, bando atsispirti nepa�įstamo vaiko ar suaugusiojo pasiūlymams kur nors eiti, ką nors daryti.

2.3. �ino, kaip saugiai elgtis kelyje. 2.4. Kreipiasi pagalbos į tėvus ar

pedagogą, jei yra skriaud�iamas. 2.5. Suaugusiojo pri�iūrimas saugiai

naudojasi elektros ir kitais buities prietaisais.

3. �inoti, kad �monės būna sveiki ir serga, ir kas jiems gali padėti.

3.1. Pasako vieną ar kelias prie�astis, dėl ko �monės serga, ir kas padeda augti sveikiems.

3.2. Savaranki�kai arba patariamas geba pasirinkti drabu�ius ir apavą pagal orus, plauna rankas prie� valgį ir pasinaudojęs tualetu, �ino, kad nesveika i�tisą dieną �iūrėti televizorių.

3.3. �ino, kad i�tikus bėdai ar nelaimei gali padėti artimieji, pa�įstami ir kai kurių įstaigų tarnautojai (gydytojai, policininkai).

3.4. �ino namų, dar�elio adresą arba telefonus arba mamos ar tėčio darbo

54


telefonus, policijos, gaisrinės ir greitosios pagalbos telefonus.

4. Gebėti savaranki�kai laikytis asmens higienos, pirmenybę teikti įgytiems sveiko gyvenimo įpročiams.

4.1. Prausiasi su muilu, pats sausai �luostosi rank�luosčiu, savaranki�kai arba priminus valosi dantis, savaranki�kai naudojasi tualetu.

4.2. Pasako kelis maisto produktus, kuriuos valgyti sveika, ir kelis tų, kuriuos reikia riboti.

4.3. Esant galimybei, juda, būna lauke, gamtoje.

4.4. Da�niausiai laikosi arba bando laikytis pastovaus aktyvios veiklos ir poilsio bei maitinimosi ritmo.

5. Domėtis savo kūnu, gebėti pavadinti ar pavaizduoti pagrindines kūno dalis, nutuokti apie kūno vidaus sandarą.

5.1. �aisdamas, judėdamas ar ką nors veikdamas tyrinėja savo kūną.

5.2. Pasako ar pavaizduoja dailės priemonėmis kūno dalis.

5.3. Pasako, kad kūne plaka �irdis, teka kraujas, vir�kinamas maistas.

6. Jausti ir valdyti savo kūną �aid�iant ir laisvai ar tikslingai judant.

6.1. Geba eiti, bėgti, �liau�ti, �okinėti keisdamas kryptį, tempą, greitį.

6.2. Gerai i�laiko pusiausvyrą eidamas paauk�tinimu, trumpai i�būna nejudėdamas.

6.3. Geba mesti, pagauti, spirti ir atmu�ti kamuolį, �okinėjantį daiktą.

6.4. �aisdamas įprastus judriuosius �aidimus yra vikrus ir lankstus.

6.5. Geba sekti akimis rankos judesius, nyk�čiu paliesti visus kitus tos pačios rankos pir�tus.

7. Gebėti spontani�kai i�reik�ti savo nuotaiką, idėjas, mintis mimika, kūno poza, judesiu

7.1. I�bandęs atranda ir taiko keletą rai�kos mimika, kūnu ir judesiu būdų.

7.2. Laisvai improvizuoja judėdamas skambant muzikai.

7.3. Pasako, kaip jaučiasi pailsėjęs, judėdamas ir po aktyvios veiklos.

Pa�inimo kompetencija

1. Domėtis savimi, suaugusiais �monėmis, artimiausia gamtine ir kultūrine aplinka, pasauliu atrandant nauja ir i�gyvenant pa�inimo d�iaugsmą, i�bandant vis kitus pasaulio pa�inimo būdus.

1.1. Klausinėja apie �mones, suaugusiųjų gyvenimą, darbus ir kūrybą, mokosi i� jų, patirtus įspūd�ius atkuria ir modeliuoja �aisdamas. 1.2. Stebi, klausinėja apie gimtojo

kaimo, miesto gyvenimą, jo kasdienybę ir �ventes. 1.3. Klausinėja, stebi, tyrinėja augalus,

gyvūnus, orus, vandens telkinius, vietoves, dangaus �viesulius ir kt. 1.4. Stebi artimiausią aplinką,

skaičiuoja, matuoja, lygina, grupuoja daiktus, klausosi skaitomų tekstų, varto nuotraukų ir paveikslų knygas atpa�indamas da�nai matytus aplinkos

55


vaizdus, daiktus, rei�kinius, keletą jų įvardija, pakomentuoja. 1.5. Spontani�kai eksperimentuoja

pastebėdamas i�orinius med�iagų, daiktų ir augalų pokyčius, labai akivaizdų prie�asties ir pasekmės ry�į, numato da�nai taikyto eksperimento rezultatus, juos ai�kina, vaizduoja pie�iniu, �enklina sugalvotais simboliais, skaitmenimis. 1.6. Geba �aisti stalo �aidimus,

padedančius lyginti, sisteminti, klasifikuoti, apibendrinti informaciją apie aplinką, gamtą.

2. Intuityviai jausti �mogaus ir gamtos bendrumą, gro�ėtis gamtine aplinka, �inoti, jog jos negalima ter�ti, pačiam arba kam nors padedant rūpintis augintiniais.

2.1. Po i�vykos į pievą, mi�ką, prie vandens ar dangaus kūnų stebėjimo geba įspūd�ius pavaizduoti pie�iniu, kūno judesiu, i�reik�ti �od�iu, i�radingai naudoja gamtinę med�iagą darbeliams ir kūrybai.

2.2. �ino, jog reikia taupyti vandenį, elektrą, popierių ir kitas gamtos dovanas, negalima ter�ti gamtos, skatinamas tvarko buvimo gamtoje vietas.

2.3. Savaranki�kai arba skatinamas pri�iūri augintinį (augalą arba gyvūną), rodo rūpestingumą, gro�isi juo, kalbina, glosto, pavadina.

2.4. Pasako kelis dalykus, kuo gyvūnai ir augalai naudingi �mogui, �ino, ko saugotis gamtoje (nevalgyti uogų, sėklų mi�ke, lauke, saugotis dyglių ir kt.).

3. Gebėti atskirti, kas natūralu, o kas sukurta �mogaus, domėtis technika, technine kūryba, darbo procesais.

3.1. Skiria ir parodo keletą natūralios aplinkos ir �monių sukurtų daiktų, jeigu jie gerai �inomi.

3.2. Paai�kina maisto ruo�imo, sodo ir buities darbų bei rankdarbių atlikimo kelis būdus, spontani�kai arba kieno nors padedamas įsitraukia į įprastus kasdienius bei aplinkos gra�inimo darbus.

3.3. Klausinėja apie kompiuterius, transporto ir informacijos priemones, techninę įrangą, patirtus įspūd�ius i�rei�kia modeliuodamas, konstruodamas.

4. Gebėti tyrinėti ir pa�inti artimiausią namų, gyvenamosios vietovės aplinką, remiantis jutimais ir vaizduote gebėti įvardyti kai kuriuos aplinkos daiktus ir rei�kinius.

4.1. Geba apibūdinti draugo i�vaizdą, vieno kito daikto i�orines savybes.

4.2. Pasako vieną kitą mintį apie namuose ar vaikų grupėje auginamo, artimiausioje aplinkoje da�nai matyto ir stebėto augalo arba gyvūno i�orinius po�ymius, �ino, ko reikia, kad jis augtų, gyventų.

4.3.Geba teisingai i�dėlioti paveikslėlius, vaizduojančius �mogaus, gerai �inomo augalo ar gyvūno gyvenimo

56


ciklą. 4.4. Skiria ir mėgd�ioja garsa�od�ius,

pastabus i�orės detalėms, gerai skiria lytėjimu pa�įstamas daiktų savybes.

4.5. Bando spręsti problemas � kelia klausimus apie neai�kius ar ne�inomus dalykus, ai�kinasi, ie�ko informacijos, įsidėmi faktus, savaip apmąsto.

4.6. Skiria realybę nuo prasimanymo, fantazijos.

Komunikavimo kompetencija

1. Gebėti tenkinti savo poreikį bendrauti ir pa�inti pasaulį.

1.1. Geba elementariai pasakoti, apibūdinti, svarstyti, diskutuoti, ai�kinti, informuoti. 1.2. Turi gebėjimų kalbėti su

suaugusiaisiais ir vaikais pradmenis (kalba klausant keliems �monėms, pakartoja, jeigu kas nors nesuprato, nepertraukia kito, nenukrypsta nuo pagrindinės pokalbio temos). 1.3. Geba kalbėti atsi�velgdamas į

situaciją (vietą, laiką, kontekstą). 1.4. Domisi �od�ių reik�mėmis (suvokia

aplinkoje vartojamų įprastų �od�ių, frazių prasmes, ne�inomą �odį i� konteksto; geba i� patirties nustatyti ne�inomo �od�io prasmę; junta �od�io daugiareik�mi�kumą). 1.5. Kuria naujus �od�ius,

eksperimentuoja, ��aid�ia� kalba. 1.6. �aismingai, natūraliai sieja kalbinę

rai�ką su kitomis rai�kos formomis � vaizdu, garsu, forma, judesiu.

2. Pradėti domėtis skaitymu ir ra�ymu.

2.1. Pastebi vaizdų, �enklų (ne vien raid�ių), garsų skirtumus ir pana�umus � lavėja vaikų regimasis ir girdimasis suvokimas.

2.2. Mėgina ir geba imituoti ir komentuoti ra�tą ir jo elementus; imituoja skaitymą komentuodamas iliustracijas.

2.3. Gana gera ra�ymo pradmenims akies ir rankos koordinacija.

2.4. Stengiasi savo i�gyvenimus, patirtį, mintis reik�ti pie�iniais, �enklais, raidėmis, judesiais.

2.5. Perskaito savo vardą ar kitus jam reik�mingus �od�ius; suvokia skaitymo ir ra�ymo kryptį (i� kairės į de�inę).

2.6. Domisi knygomis, mėgsta jas vartyti, skaitomų klausytis.

2.7. Geba sukaupti dėmesį. 2.8. Suvokia mokėjimo skaityti ir ra�yti

privalumus ir teikiamas galimybes.

3. Intuityviai jausti gimtosios kalbos modelį: kalbant prakti�kai

3.1. Taisyklingai ir ai�kiai taria daugumą gimtosios kalbos garsų.

57


taikyti jos dėsnius ir normas. 3.2. Nujaučia �od�ių sąsajas sakinyje, jų darybos, kaitymo dėsnius, todėl kalba taisyklingai.

3.3. Domisi kalbos normomis ir stengiasi jų laikytis.

3.4. Natūraliai, spontani�kai kalbėdamas vartoja sudėtingesnes kalbos formas.

3.5. Intuityviai suvokia balso stiprumo, kalbėjimo tempo, intonacijų, loginio kirčio, pauzių varianti�kumą.

3.6. Kloja individualaus kalbos stiliaus pamatus.

4. Gerbti knygas ir jomis domėtis, turėti estetinės nuostatos pradmenis.

4.1. Turi elementariai i�lavintą kalbos jausmą: jaučia tekstų nuotaiką, junta kalbos vaizdingumą, ritmą, rimą, gali pastebėti teksto sandarą (prad�ią, pabaigą, teksto visumą; gali vertinti, interpretuoti veikėjų poelgius, ry�ius; nusakyti veiksmo vietą, laiką, eigą; jaučia įvairių �anrų tekstų specifi�kumą).

4.2. Geba rodyti kūrybinę iniciatyvą � vaidinti, improvizuoti, baigti pasaką, �sukurti� bendrą ar vien savo knygą su iliustracijomis ir kt.

4.3. Geba atskirti i�monę nuo realybės. 4.4. Turi pasakojimo ir deklamavimo

įgūd�ių pradmenis. 4.5. Turi mėgstamus kūrinius, autorius,

�urnaliukus, TV laidas, herojus, bando ir geba argumentuoti savo pasirinkimą.

Meninė kompetencija

Dailė 1. Laisvai, spontani�kai reik�ti savo nuotaiką, idėjas, sumanymus, mintis dailės rai�kos priemonėmis pasitikint savimi, i�gyvenant kūrybos d�iaugsmą

1.1. Laisvai rei�kia įspūd�ius, i�gyvenimus, sumanymus bent keliomis dailės rai�kos priemonėmis. 1.2. Vaizduoja abstrakčius ir realius

dalykus, detaliai atskleid�ia sumanymą, savitai rei�kia turimą patirtį. 1.3. Kruop�čiai atlieka dailės darbelius,

rodančius gerą akies ir rankos koordinaciją.

2. Gebėti kurti įsivaizduojant, fantazuojant, modeliuojant, i�bandant ir intuityviai taikant dailės rai�kos priemones, elementarias technikas.

2.1. Tyrinėja dailės priemones (pie�tukus, teptukus, kreideles, gua�ą, molį ar kitas lipdymo med�iagas, netradicines med�iagas), yra i�bandęs bent kelis vaizdavimo būdus.

2.2. Intuityviai naudoja liniją, dėmę, spalvą, formą i�gyvenimams ir idėjoms reik�ti, kuria bandydamas, komponuodamas, derindamas.

2.3. Intuityviai siekia ritmo, spalvų dermės, kontrasto.

2.4. Siekdamas įgyvendinti sumanymą

58


geba atlikti dailės darbus tam tikra seka, keletu variantų, gali jungti skirtingas med�iagas.

2.5. Geba savaranki�kai pasiruo�ti ir susitvarkyti darbo vietą; moka saugiai ir taupiai elgtis su dailės priemonėmis, med�iagomis.

3. Pastebėti ir jautriai reaguoti į aplinkos daiktus ir rei�kinius, gro�ėtis savo ir kitų dailės kūryba, spontani�kai dalytis meniniais įspūd�iais.

3.1. Geba atid�iai stebėti aplinką, pastebi meno kūrinius, noriai kaupia potyrius ir įspūd�ius semdamasis įkvėpimo kūrybai.

3.2. Gro�isi savo ir kitų dailės kūryba, ai�kina savo sumanymą ir jo sprendimą, domisi kito idėjomis.

Muzika 1. Gebėti dainuoti, skanduoti ir intonuoti.

1.1. Dainuoja atitinkančias suvokimą ir dainavimo galimybes vienbalses dainas, ratelius, skanduotes, muzikinius �aidimus, gamtos garsų pamėgd�iojimus ir kt.

2. Gebėti groti: tyrinėti ir naudoti įvairius garso i�gavimo būdus.

2.1. Naudoja įvairius garso i�gavimo būdus (mu�imą, braukimą, pūtimą) ir �altinius (kūno garsus, skambančius daiktus, instrumentus) dainai, judesiui, �okiui, �aidimui; taip pat groja pagal įra�ą (mu�a pulsą ar ritmo motyvą).

3. Bandyti kurti: improvizuoti ir komponuoti naudojant tradicinius ir netradicinius grojimo būdus ir garso �altinius.

3.1. Improvizuoja i�bandydamas balso ir instrumento galimybes, �aid�ia kontrastinga dinamika ar tempais, pritaiko paprasčiausius ostinato.

4. Suvokti muzikos kalbą klausantis, atliekant, kuriant

muziką, judant pagal ją, taip pat u�ra�ant ir skaitant natų ra�tą.

4.1. Jausti pulsą, atraminius garsus, skirti trumpus ir ilgus garsus.

4.2. Padainuoti paprastas intonacijas įvairiomis dermėmis (ma�oru, minoru ir t.t.).

4.1.1. Ritmuoja paprastus darinius dviejų ir trijų dalių metru judėdamas (pvz., �ingsniuodamas, siūbuodamas ir pan.) ir pasitelkdamas �odį (pvz., skanduotę ir pan.).

4.2.1. Skiria auk�tus ir �emus garsus, geba pakartoti paprastus kelių garsų darinius.

5. Apibūdinti ir vertinti klausomą bei atliekamą muziką.

5.1. Apibūdinti muzikinę aplinką. 5.2. Intuityviai perteikti muzikos

nuotaikas.

5.1.1. Muzikinę aplinką (�eimoje, dar�elyje, koncertą) apibūdina savais �od�iais. Atpa�įsta muzikinius ir nemuzikinius garsus.

5.2.1. Naudoja kitų menų priemones kūrinio nuotaikai i�reik�ti (�aid�ia judesiu, spalva, linija, �od�iu ir t.t.).

59


Teatras Vaidyba ir vaidinimo kūrimas (dramatiza- vimas, įscenavimas)

1. Laisvai ir i�rai�kingai vaidinti spontani�kai improvizuojamose ir parengtose lėlių bei draminės vaidybos scenelėse.

1.1. I�saugo stebimoje vietoje (scenoje) saikingą psichofizinę įtampą, įsivaizduoja veikėjo aplinkybes, jas vertina ir reaguoja fiziniais bei kalbiniais intonaciniais lėlės ar savo paties veiksmais, sukuria veikėjo ir veikėjo aplinkybių simbolius, nuotaiką, veiksmų dinamiką, i�saugo tinkamą jų tempą. 1.2. Kuria ar savaip perkuria draminį

siu�etą; perteikia i� anksto numatytą elementarią fizinių ir kalbinių intonacinių veiksmų seką. 1.3. Atsi�velgdamas į savo sumanymą,

i� čia pat esančių �aislų, daiktų ir specialių detalių sukuria dekoracijas, kostiumus ar jų detales, vaidinimo reikmenis, garsus.

Teatrinės patirties suvokimas, interpretavimas ir vertinimas

2. Gebėti dalytis įspūd�iais apie savo paties ir kitų vaidinimus.

2.1. I�rei�kia patirtus i�gyvenimus (jaudinimąsi, d�iaugsmą) vaizdingais �od�iais ir kitomis priemonėmis (pie�damas, judėdamas pagal muziką ir t.t.).

2.2. Pasakoja, kokį veikėją vaidino, ką jis veikė, kas atsitiko; atpasakoja tai, ką matė scenoje ir ką i� vaidinimo suprato.

2.3. Kalba apie vaidinimo sukeltą nuotaiką, rei�kia asmeninius emocinius vertinimus.

3. Atpa�inti vaidybinę ir teatrinę veiklą aplinkoje.

3.1. Pastebi, atpa�įsta ir įvardija lėlių, draminės, pantomiminės vaidybos momentus kasdienėje grupės veikloje ir dar�elyje, teatruose matytus vaidinimus.

�okis 1. Gebėti �okti: skland�iai, i�rai�kingai pavieniui, poroje ir grupėje.

1.1. �okdamas elementarius �aidimus, ratelius, �okius ar jų fragmentus rodo judesių koordinavimo pradmenis, i�laiko pusiausvyrą, jaučia kryptį, nesusiduria su kitais, reaguoja į tempo, ritmo, nuotaikos pokyčius.

2. Bandyti kurti naudojantis �okio rai�kos priemonėmis.

2.1. Improvizuotais judesiais perteikia nuotaiką, sumanymus, muziką, vaizdą, �odį.

2.2. Kuria judesius ar jų seką tirdamas laiko ir erdvės elementus (tempą, ritmą, lygmenis, kryptis).

3. Interpretuoti ir vertinti: gebėti dalytis �okio patirties įspūd�iais.

3.1. �okio sukeltus įspūd�ius i�rei�kia savais �od�iais, pie�iniais ar judesiais. Pasako, kas patiko ar nepatiko.

60

DORINIS UGDYMAS

TURINYS PRADINIS UGDYMAS Etika Bendroji programa I�silavinimo standartai IV klasei Tikyba PAGRINDINIS UGDYMAS Etika Bendroji programa I�silavinimo standartai VI klasei I�silavinimo standartai VIII klasei I�silavinimo standartai X klasei Tikyba

61

PRADINIS UGDYMAS

Dorinis ugdymas bendrojo lavinimo mokykloje yra integrali ir viena esminių ugdymo sričių. Ji laiduoja moraliai mąstančios ir veikiančios asmenybės tapsmą. Tokios asmenybės branda formuojama nuo pat pradinių klasių ir dar anksčiau. Todėl labai svarbu, kaip suprantamas dorinis ugdymas ir kaip dorinio ugdymo pagrindai bus formuojami pradinėje mokykloje. �iame leidinyje pateikiama dorinio ugdymo samprata ir koncepcija daugiausia paremta 1997 m. i�leistose Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosiose programose pateikiama samprata ir koncepcija. Jos atnaujintos reaguojant į visuomenės kaitos sąlygas, jai keliamus i��ūkius ir �vietimo naujoves.

Tikslas

Dorinio ugdymo tikslas � sudaryti moksleiviams sąlygas atskleisti bendrąsias �mogaus vertybes ir jomis grįsti asmeninį bei vie�ąjį savo gyvenimą. Pradinėse klasėse kuriami savęs suvokimo ir pozityvių santykių su kitais �monėmis pagrindai. Supa�indinama su svarbiausiomis bendrosiomis �mogaus ir krik�čioni�kosios moralės normomis. Ugdant siekiama elgesio įpročių, įgūd�ių, emocinių i�gyvenimų ir intelektualiųjų veiksnių dermės.

Dori�kai moksleiviai ugdomi per visų dalykų pamokas ir papildomojo ugdymo renginius. Kryptingam doriniam ugdymui skiriami etikos ir tikybos dalykai, vieną kurių moksleivių tėvai laisvai pasirenka. Etikos arba tikybos pamokos vyksta visose pradinėse klasėse. Etika ir tikyba � vienodai rimtai ir pagarbiai vertintini mokomieji dalykai. Prie� juos renkantis, tėvai ir vaikai supa�indinami su abiejų dalykų programomis.

Etikos ir tikybos pamokas darnion dorinio ugdymo visumon sieja bendrosios �mogaus vertybės, dalis bendrų tikslų ir u�davinių, didaktiniai pagrindai, ugdymo turinio tematika ir problematika.

Etikos ir tikybos pamokas skiria tai, kad etikos pamokos yra nekonfesinės, jos grind�iamos humanistine �mogaus ir gyvenimo samprata. Etikos pamokose moksleivių dorinė sąmonė brandinama remiantis tradicinėmis kra�to ir bendrosiomis �mogaus vertybėmis. Tikybos pamokose dori�kai ugdoma pabrė�iant konkrečios konfesijos religinę patirtį, ugdymą grind�iant asmens santykiu su Dievu ir �iuo po�iūriu ai�kinant dorines kategorijas.

U�daviniai

Įgyvendinant dorinio ugdymo tikslą siekiama, kad moksleiviai:

62

! i�siugdytų savęs kaip asmens, savo individualybės nuovoką suprasdami, kad visi �monės yra ir pana�ūs, ir skirtingi;

! įgytų savo ir kitų laisvės, orumo, vertės pajautimą;

! suvoktų elgesio taisyklių prasmę ir reikalingumą;

! suprastų, kad �mogus turi ne tik teises, bet ir pareigas, kad kiekvienas yra atsakingas u� savo sprendimus bei veiklą;

! i�siugdytų pagarbų po�iūrį į tėvynės gamtą, kultūrą, �eimos ir tautos tradicijas;

! suvoktų save kaip atsakingą bendruomenės ir tautos narį ir ugdytųsi toleranciją kitoms bendruomenėms ir tautoms (tautinėms ma�umoms).

Ugdytinos vertybinės nuostatos

Vertybinių nuostatų (atsakomybės, są�iningumo, dėmesingumo kitam, pagarbos, meilės, tolerancijos, supratimo, teisingumo, siekio tobulėti ir t. t.) formavimas(is) persmelkia visą dorinio ugdymo sritį. Jas galime rasti apibrė�tuose tiksluose, u�daviniuose, gebėjimuose ir didaktinėse nuostatose. Jos yra pamatas brand�ios asmenybės tapsmui. Todėl vertybinės nuostatos yra įpintos į kiekvieną mintį ar veiksmą, kuriuos siūlo programos turinys ir i�silavinimo standartai.

Bendrieji gebėjimai

Dorinis ugdymas orientuotas į visų asmens bendrųjų gebėjimų ugdymą.

1. Asmens brandą liudija:

! savo vertės suvokimas;

! tolerancija kitiems ir �kitokiems�;

! atsakomybė u� savo sprendimus ir veiksmus;

! kriti�kumas vertinant savo elgesį.

2. Komunikacinius gebėjimus rodo:

! gebėjimas reik�ti savo jausmus ir mintis, ne�eid�iant kitaip manančiųjų;

! gebėjimas girdėti ir suprasti kito nuomonę;

! gebėjimas svarstyti dorovės problemas.

3. Socialinius gebėjimus rodo:

! bendradarbiavimas sprend�iant dorovės klausimus;

63

! gebėjimas dalyvauti dialoge;

! susitarimo paie�ka, taikus ir pagarbus konfliktų sprendimas;

! empatija ir pagalba kitam;

4. Pa�intinius gebėjimus liudija:

! domėjimasis aplinkiniu pasauliu, gebėjimas į�velgti jo darnos pa�eidimus dorovės po�iūriu;

! gebėjimas �velgti į �mogų ir rei�kinį i� įvairių pozicijų, lanksčiai, ne�abloni�kai;

! gebėjimas analizuoti savo patirtį ir kitų informaciją etiniu aspektu;

5. Darbo ir veiklos gebėjimus rodo:

! gebėjimas planuoti veiklą, atsi�velgiant į bendrąsias �mogaus vertybines nuostatas;

! gebėjimas pasirinkti tikslingiausią veiklos būdą, metodą ir priemones, nenusi�engiant dorovės principams;

! gebėjimas įvertinti savo veiksmus doriniu aspektu, juos koreguoti.

Didaktinės nuostatos

Dorinis ugdymas grįstinas moksleivių gyvenimo patirtimi ir glaud�iai sietinas su jų asmeninėmis bei artimiausios aplinkos problemomis. Todėl labai svarbu atsi�velgti į turimą moksleivių patirtį ir �inias. Mokytojų pareiga � parinkti tokius ugdymo būdus, kurie teiktų bendriausią supratimą apie tai, kas yra gera ir teisinga, stiprintų doro elgesio motyvaciją, skatintų tinkamus sprendimus.

Pradinio ugdymo pakopoje dori�kai ugdant ypač reik�mingas mokytojo pavyzdys, nes tokio am�iaus vaikai da�niausiai paklūsta autoritetui. Vaikai tiki absoliučiomis ir universaliomis vertybėmis, pastoviomis taisyklėmis. Todėl mokytojas turėtų nuolat apmąstyti savo elgesį, jo įtaką vaikams ir nepiktnaud�iauti savo autoritetu. Santykis su vaikais turėtų būti grind�iamas tolerancijos principu, atvirumu įvairioms nuomonėms bei įsitikinimams. Privalu sergėti kiekvieno moksleivio gyvenimo privatumą ir intymumą, gerbti ir puoselėti jo dvasinę autonomiją. Neleistina pasaulė�iūrinė prievarta: moksleiviai patys, mokytojui padedant, turi ie�koti atsakymų į jiems rūpimus etikos bei religijos klausimus. Privalu atsi�velgti į tai, jog tikybos pamokas lanko ir tikintys, ir abejojantys, o neretai ir netikintys moksleiviai, todėl būtina ugdymą individualizuoti.

Vaikas siekia būti pripa�intas ir gerbiamas toks, koks jis yra, o jo savigarba lemia savijautą klasės bendruomenėje, gebėjimą sutarti, bendrauti, bendradarbiauti. Todėl dorinio ugdymo u�daviniai nuolat sietini su savirai�kos mokymo u�daviniais. Apie savo patirtį, problemas, svajones vaikai gali kalbėti �od�iais, pie�iniais, įvairiais dirbiniais, muzika, judesiais. Vaikai turi jausti, kad jų nuomonė ir patirtis yra nepakartojama, įdomi kitiems, vertinama.

64

Ypatingas dėmesys skirtinas kalbai � pradinukai kaip niekas kitas tiki �od�io jėga, �odiniais įsipareigojimais. Mokoma mandagumo formulių, ugdomas gebėjimas ai�kiai formuluojant, tiksliai parenkant �od�ius i�sakyti savo nuomonę ir vertinimus, spręsti konfliktus ir įsipareigoti.

Kasdienių situacijų aptarimas nuolat sietinas su literatūros kūrinių skaitymu, jos iliustravimu, inscenizavimu, aptarimu. Skatintinas įvairiausių istorijų kūrimas (pavieniui, dviese, grupėmis) � jomis vaikai ai�kinasi pasaulio sąrangą, sprend�ia savo pačių ir �monių tarpusavio santykių problemas, svajoja.

Mokytojas turėtų numatyti ir įvairius konkrečiais darbais pagrįstus įsipareigojimus � pradinukai siekia atlikti svarbų vaidmenį bendruomenėje, vertina ai�kius veiklos rezultatus. Tai, ko mokomasi dorinio ugdymo pamokose, turėtų būti siejama su įvairia moksleivių veikla mokykloje ir u� jos ribų (karitatyvine veikla, pilietinėmis iniciatyvomis, paslaugų teikimu, įvairiais projektais). Dorinio ugdymo mokytojai ir klasių auklėtojai, kitų dalykų mokytojai bei moksleivių tėvai turėtų nuolat bendradarbiauti, derinti savo veiklos kryptis ir strategijas.

Struktūra

Dorinis ugdymas apima �iuos mokomuosius dalykus:

! etiką;

! katalikų tikybą;

! stačiatikių tikybą.

Tikybai mokyti rengiamos keturių konfesijų bendrosios programos: katalikų, stačiatikių, evangelikų reformatų ir evangelikų liuteronų. Netrukus jų sulauksime atskiru leidiniu. Dabar siūlome naudotis 1998 m. patvirtinta katalikų tikybos programa ir 1997 m. patvirtinta stačiatikių tikybos programa.

ETIKA

BENDROJI PROGRAMA

Etikos paskirtis � atskleid�iant bendrąsias �mogaus vertybes, ugdant gebėjimą atsakingai ir i�mintingai apsispręsti bei elgtis, brandinti dorinę sąmonę, padėti moksleiviams susikurti dorinės kultūros pagrindus.

65

Etika yra sutartinis mokomojo dalyko, kurio turinys tik i� dalies atitinka su �ia sąvoka siejamą mokslinės disciplinos turinį, pavadinimas. Etika paprastai vadinamas moralę tiriantis mokslas, filosofijos �aka, aptarianti bei vertinanti �mogaus poelgius, veiklą ir gyvenimo būdą. Etikos dalykas pradinėse klasėse yra skirtas plačiai suvokiamam doriniam ugdymui. Jo turinys sudarytas atsi�velgiant į bręstančio �mogaus savivokos, savikūros, socializacijos ir inkultūrizacijos poreikius. Etikos kurse yra svarstoma minėtus poreikius atliepianti etinė problematika remiantis elementariomis gėrio ir teisingumo sampratomis. Pradinio ugdymo pakopoje mokant etikos pirmiausia turi būti orientuojamasi į asmens savistabos, savivokos ir savikūros bei bendravimo problemas. Labai svarbu, kad moksleiviai ugdytųsi są�iningumą, teisingumo ir atsakomybės jausmą, mokytųsi suvokti savo patirtį ir ja naudotis kuriant dorinėmis vertybėmis grįstą santykį su savo aplinka.

Pradinėse klasėse etikos mokoma per visų dalykų pamokas, tačiau ugdymo planai numato ir atskirą etikos dalyką. Etikos programa turi daug sąsajų su kitų dalykų programomis: tikybos, literatūros, istorijos, pilietinio ugdymo, geografijos, biologijos, menų. Per kiekvieno dalyko pamokas moksleiviai susipa�įsta su pasauliu, aptaria jo įvairovės, �mogaus vietos jame, gamtos ir technikos, �monių sugyvenimo, vertybių klausimus. Taip pat per visų dalykų pamokas ugdomas vaiko jautrumas, dėmesingumas kitam bei bendruomeni�kumo jausmas.

Tikslas

Etikos pradinėje mokykloje tikslas � sudaryti sąlygas moksleiviams i�siugdyti gebėjimą kurti pozityvų, dorinėmis vertybėmis grįstą santykį su pasauliu.

U�daviniai

Įgyvendinant etikos ugdymo tikslą siekiama, kad moksleiviai:

! būtų dėmesingi stebėdami save ir savo aplinką, į�velgdami sąsajas tarp įvairių �monių elgesio būdų ir jų padarinių;

! (pasi)tikėtų savimi ir kitais �monėmis, juos gerbtų, jiems padėtų ir gebėtų atsispirti nederamai besielgiančiųjų įtakai;

! gebėtų tinkamai bendrauti su kitais (reik�ti savo nuomonę, reaguoti į kito nuomonę ir elgesį, rodyti jautrumą, būti są�iningi, atsakingi, gerbtų vyresnį, kitatautį, neįgalų �mogų);

! suvoktų savo ir priimtų kito savitumą, būtų toleranti�ki, sugebėtų konstruktyviai įveikti konfliktus;

! bandytų skirti gėrį nuo blogio ir ie�kotų būdų �iems rei�kiniams paai�kinti;

! gerbtų praeities kultūrinį palikimą, tautines ir kitų tautų kultūrų tradicijas.

66

Metodinės nuorodos

Pradinėje mokykloje daugumos vaikų dorinis mąstymas yra ikikonvencinio lygmens (pagal L. Kohlbergo teoriją): paklūstama autoritetui, siekiant i�vengti bausmės arba siekiama būti geram kitiems, tikintis i� jų to paties. �io am�iaus vaikai tiki absoliučiomis ir universaliomis vertybėmis, pastoviomis taisyklėmis, blogiu laiko tai, u� ką baud�iama, o pareiga � paklusnumą autoriteto nurodymams, kaltės dydį nustato pagal elgesio padarinius, neatsi�velgdami į ketinimus (pagal J. Piaget teoriją). Dėl �ių dorinio mąstymo ypatybių vaikai negali suvokti kai kurių vertybių santykinumo, individualumo, o jų dorinių principų formavimuisi ypač didelę įtaką turi mokytojo elgesys, jų pačių elgesio vertinimai ir tie tarpusavio santykiai klasės bendruomenėje, kuriuos skatina mokytojai: jie turi būti grind�iami ai�kiais ir pastoviais doriniais principais. Veiksmingiausias mokymas yra tas, kuris siejamas su elgesio praktika: kasdienių istorijų aptarimas, elgesio būdų mokymas (pavyzd�iui, kaip paguosti kitą, atsipra�yti, atleisti, sutaikyti susipykusius ir pan.). Pradinukams stinga gebėjimo suvokti kito �mogaus poziciją, jo ketinimus, taip pat gebėjimo numatyti savo poelgių įtaką kitiems �monėms. Kol vaikai to negali padaryti racionaliai, protaudami, skatintina jų empatija, nuojauta, dorinė jautra. Naudotini įvairūs pratimai ir �aidimai, kurie lavina gebėjimą jausti kitus, įsivaizduoti, ką i�gyvena patyrusieji nesėkmę, nuskriaustieji ir pan., taip pat gebėjimą atpa�inti, ką liudija apie kito �mogaus dvasinę būseną jo laikysena, �vilgsnis, kalba.

Atkreiptinas dėmesys į liaudies pasakas bei kitas vaikų literatūroje randamas istorijas: jose vaizduojamas gėris ir blogis, jos patenkina darnaus ir teisingo pasaulio suvokimo poreikį, palaiko vaikų optimizmą. Jas verta ir skaityti, ir pasakoti, vaizduoti, aptarinėti.

Nuosekliai, ypač III�IV klasėse, ugdomas mąstymo kriti�kumas ir kūrybi�kumas, gebėjimas lyginti, grupuoti, klausti, rasti savo argumentus.

Struktūra

Etikos programos temos suskirstytos į keturias grupes pagal tam tikrus santykio aspektus.

Temų grupės:

1. A� � A� � atskleid�ia santykį su savimi (savivoka, saviugda, savikūra, savi�ina, asmeninės vertybės ir nuostatos, savęs įprasminimas).

2. A� � Tu � rodo dialoginį bendravimą, atvirumą kitam kaip pamatinę prasmingo asmens egzistavimo sąlygą.

3. A� � Mes � rodo santykį su aplinkiniais (�eima, draugais, bendruomene, tauta, visuomene).

4. A� � Tai � atskleid�ia santykį su aplinka (gamta, kultūra, buitimi).

Daugelis temų kiekvienoje am�iaus pakopoje pakartojamos auk�tesniu lygiu.

67

Turinys

I�II klasės

A� � A�

Kas a� esu (mano i�vaizda, būdas, elgesys, pomėgiai).

Mano ir kitų pana�umai, skirtumai.

Mano jausmai (liūdesys ir d�iaugsmas) ir mintys (gra�ios ir piktos, tvarkingos ir padrikos).

Mano svajonės ir galimybės.

A� patiriu įvairius dalykus, stengiuosi garbingai priimti nesėkmes.

A� turiu savo nuomonę apie save, kitus ir aplinkinį pasaulį.

A� augu ir keičiuosi (pasid�iavimas, reiklumas sau ir nuolatinis siekis tobulėti).

A� � Tu

Bendrauti su Kitu: suprasti Kitą, u�jausti Kitą, kreiptis į Kitą.

Noriu turėti draugą, juo pasitikėti ir jo neapvilti (geri ir blogi ketinimai, pasielgti tyčia ir netyčia).

Kaip galiu padėti savo draugui: �od�iu, jausmu, darbais.

Kaip i�mokti nesipykti, susitaikyti, taikiai spręsti i�kilusius konfliktus.

Jausti skriaudą ir jausti kaltę, mokytis atleisti.

A� � Mes

Mano �eima, jos kasdienės ir �venčių tradicijos, bendravimo būdas, narių pareigos.

Mano draugai, kas jiems būdinga, kas mane su jais suartina.

Mane supantys kiti �monės; kaip jie bendrauja: taisyklės, susitarimai.

Mano Lietuva, jos praeitis ir dabartis, i�kilios asmenybės, lietuviai ir kitos Lietuvoje gyvenančios tautos, jų papročiai.

A� � Tai

Pasaulis kupinas įdomių dalykų.

A� stebiu ir stebiuosi rei�kiniais ir daiktais, mokausi juos atpa�inti, puoselėti, tausoti.

Gamtos tvarka ir jos paslaptys.

Pagarba gamtai ir gyvybei.

Mano kasdienybė, darbai ir �ventės.

68

Praeities i�minčių pasakojimai apie gerumą ir tiesą.

III�IV klasės

A� � A�

Mano gyvenimo istorija (praeitis ir dabartis).

A� augu gaudamas ir duodamas.

Ką a� galiu ir ko negaliu (kodėl kiti gali tai, ko a� negaliu; kodėl kai kuriuos darbus nudirbti ir sprendimus padaryti padeda vyresni �monės).

Mano svajonės apie ateitį (ne�inia, gyvenimo keliai, mano tikslai, pasitikėjimas savo �viesia ateitimi).

Esu įvairus: linksmas ir nusiminęs, geranori�kas ir pavydus. Kaip nugalėti blogą nuotaiką, pyktį ir pavydą?

A� mokausi įvairių darbų.

A� � Tu

A� dalinuosi su savo artimu mintimis ir jausmais.

Pasitikiu draugu ir stengiuosi jo neapvilti; laikausi duoto �od�io.

Nebijau pareik�ti savo nuomonę, ją apginti, pripa�įstu savo klaidas.

Sakau tiesą ir vengiu melo, mokausi atskirti teisingus ir melagingus liudijimus; saugau paslaptis.

Padedu savo artimam atlikti darbus ir moku kartu d�iaugtis.

Stengiuosi būti draugi�kas su kitos tautybės moksleiviu ir jį suprasti.

Padedu vyresniajam ir jis man padeda.

Stengiuosi suprasti neįgalųjį ir jam padėti.

A� � Mes

�monės gyvena bendruomenėje.

�mones sieja darbai, vertybės, laisvalaikis.

�monės d�iaugiasi ir �venčia �ventes, vaikai �aid�ia �aidimus.

�mones suartina rūpesčiai ir sėkmės.

Kartais �monės konfliktuoja ir imasi smurto.

Vaikai ir suaugusieji turi savo teises.

Gyvendami bendruomenėje turime paklūsti priimtiems įstatymams, gerbti visus bendruomenės narius.

69

Mano klasės dalyvavimas Lietuvos gyvenime: mūsų darbai ir lūkesčiai.

A� � Tai

Pasaulis kupinas įdomios informacijos: ką a� turiu �inoti apie �mogų, kuriomis �iniomis tikėti.

Pastebiu tai, kas mano aplinkoje nauja ir vertinu tai, kas sena.

Biblijos ir kitų religijų �ventųjų knygų pasakojimai apie �mogaus gerumą, pasaulio tvarką.

Visa, kas gyva, turi savo prad�ią ir pabaigą; nuolatinis gamtos atsinaujinimas.

Artimiausios aplinkos puoselėjimas.

I�silavinimo standartų samprata ir specialieji dalyko gebėjimai Jeigu bandysime taikyti labai grie�tą matą, vertindami moksleivio dorybingumą, neabejotinai

sumanymas nepavyks. Tačiau į etikos standartus galima pa�velgti kaip į lūkesčius, kad moksleiviai i�siugdys tam tikrus specialiuosius (kartu ir bendruosius) gebėjimus. Vieni i� jų gali būti fiksuojami tik apytikriai arba apskritai netinkami fiksuoti (asmeninių vertybių formavimas ir kt.), nes �eid�ia moksleivio asmeninį apsisprendimą. Be to, vargiai pavyktų rasti bendrą pagrindą asmeniniams gebėjimams vertinti dėl pasaulė�iūrų, kurios pasirenkamos, įvairovės. O kiti gebėjimai fiksuojami tiksliau (pavyzd�iui, sąvokų vartojimas, tradicijų i�manymas, mąstymo operacijos). Dorybingumo ugdymas i�skaidytas į penkias specialiųjų gebėjimų sritis, kurioms taikomas skirtingas matas, o jų pasiekimų sumos vidurkis nerei�kia asmens doros įvertinimo. I�silavinimo standartai gali padėti nustatyti, kurlink nukreipti mokytojo ir moksleivio pastangas, siekiant tam tikro moksleivio gebėjimo rai�kos. Tai orientyras mokytojui, da�nai labai intuityviai organizuojančiam ugdymo procesą ir nenuosekliai arba neproporcingai sudedančiam ugdymo akcentus.

Etikos pasiekimams fiksuoti skirtos penkios specialiųjų gebėjimų sritys:

1. Kasdienio patyrimo � rodanti moksleivio gebėjimą būti savimi ir kurti besikeičiančiame pasaulyje (i�ry�kėja asmeniniai gebėjimai).

2. Apra�omoji � rodanti moksleivio gebėjimą apra�yti arba nupasakoti įvairius asmeninius bei socialinius rei�kinius, kultūrines, istorines, religines vertybes (i�ry�kėja komunikaciniai ir i� dalies socialiniai gebėjimai).

3. Normatyvinė � rodanti moksleivių suvokiamas ir disponuojamas asmenines ir visuomenines vertybes, normas, principus (i�ry�kėja asmeniniai ir kritinio mąstymo gebėjimai).

4. Analitinė � rodanti moksleivių gebėjimą pa�inti, apmąstant įvairius rei�kinius ir vertybes, t. y. analizuoti, sintetinti, argumentuoti, pagrįsti (i�ry�kėja kritinio ir kūrybinio mąstymo gebėjimai).

5. Problemų sprendimo � rodanti moksleivių gebėjimą analizuoti problemas ir daryti sprendimus (i�ry�kėja kritinio mąstymo, problemų sprendimo, asmeniniai ir socialiniai bei darbo gebėjimai).

70

Bendrieji ir specialieji gebėjimai

Per etikos pamokas ugdomi bendrieji ir specialieji dalyko gebėjimai. Bendrieji gebėjimai yra asmeniniai, socialiniai, komunikaciniai, kritinio mąstymo ir pa�intiniai. Visų gebėjimų ugdymas yra vienodai svarbus ir vyksta per visas etikos pamokas. Kai kuriems gebėjimams ugdyti skiriamos specialios temos.

Bendruosius gebėjimus atitinka specialieji dalyko gebėjimai. Pastarieji įsidėmėtini mokytojui, da�nai intuityviai organizuojančiam ugdymo procesą ir nenuosekliai arba neproporcingai sudedančiam gebėjimų ugdymo akcentus.

Moksleivis per etikos pamokas ne tik mokosi ir įgyja �inių ateičiai, bet ir geba būti nuo�irdus, dėmesingas pasauliui ir kitiems, t. y. būti čia ir dabar. Taigi svarbu formuoti atvirą, autenti�ką laikyseną pasaulio at�vilgiu. Tai įgyvendinama ugdant specialųjį vaiko gebėjimą � i�gyventi kasdienį patyrimą. Kitas specialusis gebėjimas, kuris artimas pirmajam, �iuose i�silavinimo standartuose pavadintas apra�omuoju. Kuriamas su pasauliu santykis yra fenomenologinis. Jis liudija vaiko mokėjimą ne tik vertinti, bet ir apra�yti įvairių rei�kinių etinius aspektus. Dar kitas gebėjimas atveria normatyvinę etiką, siūlančią kurią nors vieną i� galimų etinių nuostatų, pagal kurią suprantamas ir ai�kinamas pasaulis. Tai � normatyvinis gebėjimas. Skatinama, kad moksleivis pasirinktų artimiausias jo asmenybei vertybines gyvenimo nuostatas. Ketvirtasis specialusis gebėjimas atitinka analitinį mąstymą ir tik i� dalies analitinę etiką (etikos sąvokų, kalbos ai�kinimąsi). Bendresne prasme �io gebėjimo ugdymas � tai kritinio mąstymo ugdymas, mokymas apibrė�ti, analizuoti, kelti klausimus, ie�koti alternatyvų, argumentuoti, sintetinti, kurti ir kt. Jis vadinamas analitiniu gebėjimu. Penktasis gebėjimas, ugdomas per etikos pamokas, � problemų sprendimas. Jis svarbus �iuolaikinėje visuomenėje, suvokiant, kad su sunkumais susiduriama nuolat. Turime mokyti moksleivius jų nei�sigąsti, o gebėti juos įveikti.

I�SILAVINIMO STANDARTAI IV KLASEI

Temų grupės Esminiai gebėjimai

P A S I E K I M A I

Kasdienis patyrimas: suvokti savo buvimo unikalumą, būti dėmesingam sau.

1. Stebi save ir stebisi savimi. 2. Į�velgia savo augimą ir kaitą.

A� � A�

Apra�omieji: apra�yti, nupasakoti save: mintis, pojūčius, nuotaikas, svajones.

1. Apibūdina savo i�vaizdą ir nupasakoja biografijos faktus.

2. I�vardina savo jusles ir jas apibūdina. 3. Apibūdina savo nuotaikas, jausmus: pavyzd�iui,

pasidid�iavimą, u�uojautą, kaltę. 4. Papasakoja kylančias mintis, sumanymus.

71


P A S I E K I M A I

Normatyviniai: suvokti savo asmens ir elgesio ypatumus, juos derinti su normomis, taisyklėmis, kurtis vertybines nuostatas.

1. I�vardina savo savybes: pavyzd�iui, geras, draugi�kas, u�sispyręs ir kt .

2. I�vardina savo pareigas ir teises klasės bendruomenėje.

3. I�skiria sau svarbiausias vertybes: pavyzd�iui, paslapties saugojimą, �od�io laikymąsi.

Analitiniai: analizuoti charakterio savybes, elgesį, gra�ius ir blogesnius jausmus bei mintis.

1. Nusako savo i�orinius bruo�us ir elgesio ypatumus. 2. Palygina savo skirtingus jausmus (pavyzd�iui,

d�iugesį ir nuoskaudą), nustato prie�astis, kas juos sukėlė.

3. Palygina, kaip asmeninė nuomonė skiriasi nuo kitų nuomonių.

4. Skiria savo fantazijas nuo realybės.

Spręsti asmenines problemas: į�velgti problemą, jos prie�astis, ie�koti tinkamų i�eičių.

1. Į�velgia asmeninių sunkumų atsiradimo vietą, laiką ir bando rasti prie�astį.

2. Siekia įveikti asmeninius keblumus, ne kaltindamas kitus, o klausdamas jų patarimo.

Kasdienis patyrimas: atsiverti Kitam, suvokti santykio su Kitu vertę.

1. Suvokia, kad Kitas yra kitoks ir vertina jo unikalumą.

2. Priima draugo nuotaikas; kartu d�iaugiasi, o blogą nuotaiką padeda pakeisti geresne.

Apra�omieji: apra�yti, papasakoti savo nuomonę apie Kitą ir Kitokį bei santykį su juo.

1. Aptaria savo ir Kito nuomones, pasakoja, kuo ir kodėl jos skiriasi.

2. Apibūdina savo ir Kito tikėjimą, įsitikinimus, vertybes: pavyzd�iui, kas ką brangina.

3. Aptaria savo santykį su vienmečiu ir su vyresniu �mogumi.

4. Supranta pagarbos vyresniam �mogui reik�mę ir moka tai paai�kinti.

Normatyviniai: suvokti draugi�kam santykiui būtinas vertybes ir jų laikytis.

1. Suvokia paramos ir palaikymo svarbą santykyje su savo artimu.

2. Suvokia draugo nesėkmes ir siekia jam padėti. 3. �ino pa�ado reik�mę ir geba jį tesėti. 4. Stengiasi sakyti tiesą ir vengia melo, nebijo i�sakyti

kitokią nuomonę.

Analitiniai: lyginti skirtingų �monių ypatumus ir ie�koti argumentų jų draugystei pagrįsti.

1. Lygina save su Kitu, į�velgia abiejų ypatumus. 2. Svarsto, kodėl vieni tampa draugais, o kiti � ne. 3. Lygina draugų santykį, grįstą vieno dominavimu ir

grįstą susitarimu. 4. Svarsto kūrybinės idėjos turinį ir kaip ją suderinti su

draugo idėja organizuojant bendrą veiklą.

A� � TU

Spręsti tarpasmenines problemas.

1. Į�velgia bendravimo sėkmes ir nesėkmes, jas priima ir svarsto, kaip galima tobulinti bendravimą.

2. Susipykęs siekia susitaikyti; suvokia, kad �engti Kito link yra ne �eminantis, o protingas elgesys.

A� � MES Kasdienis patyrimas: būti dėmesingam �monėms ir jų sugyvenimui.

1. Stebi ir fiksuoja �monių bendravimo būdus artimiausioje aplinkoje, suvokia jų įvairovę.

72


P A S I E K I M A I

Apra�omieji: apra�yti, apibūdinti savo �eimos, draugų, tautos gyvenimo tradicijas, sėkmes ir nesėkmes.

1. Apibūdina savo �eimą, artimiausius savo draugus, grupę, kurioje da�niausiai leid�ia laiką.

2. Apibūdina savo tautos ypatumus ir tai, kuo ji gali did�iuotis.

Normatyviniai: suvokti draugi�ko ir mandagaus bendravimo normas, principus, klasės bendruomenėje nusistovėjusias vertybes.

1. �ino, kad reikia pasidalinti su aplinkiniais ir geba dalintis.

2. Suvokia mandagų elgesį ir geba mandagiai elgtis su bendraklasiais ir kitais �monėmis.

3. Stengiasi padėti nuskriaustajam.

Analitiniai: analizuoja draugų, �eimos, tautos gyvenimo ir įpročių įvairovę, elgesio ypatumus, ie�ko argumentų tai įvairovei paai�kinti.

1. Lygina skirtingas �eimas, jų pasirinktą gyvenimo tvarką.

2. Į�velgia skirtingus savo draugų charakterius, stengiasi kiekvieną suprasti.

3. Lygina savo tautą su kitomis, ie�ko pana�umų ir skirtumų.

Spręsti bendravimo su aplinkiniais problemas.

1. Supranta, kad keblumų kyla dėl to, kad visi yra ne tik pana�ūs, bet ir skirtingi.

2. I�kilus nesusipratimui, ie�ko savo kaltės, moka ją pripa�inti ir atsipra�yti.

3. Esant ginčytinoms situacijoms stengiasi jas spręsti ne�ali�kai ir be pykčio.

Kasdienis patyrimas: suvokti ir pajusti ry�į su artimiausia aplinka, kasdieniais daiktais.

1. Junta ir vertina savo ry�į su artimiausia aplinka.

Apra�omieji: apra�yti, apibūdinti �eimos, tautos �ventes ir tradicijas, papasakoti įsimintinas Biblijos istorijas apie �monių �ygdarbius.

1. Aptaria tautos �ventes. 2. I�vardina kitas Lietuvoje ir ne Lietuvoje

gyvenančias tautas, bendrais bruo�ais nusako jų gyvenimo būdą, elgesio ypatumus, �ventes.

3. Papasakoja Biblijos ir kitas senas istorijas apie �monių pasiaukojimą, meilę, tikėjimą.

Normatyviniai: į�velgti draugi�ko gyvenimo �eimoje ir su kitais aplinkiniais principus, suvokti susitarimų reik�mę.

1. Į�velgia savo �eimos elgesio taisykles, principus ir vertybes.

2. �ino pagrindinį �monių draugi�kų santykių principą � dėmesį ir pagalbą ir juos aptaria.

A� � TAI

Analitiniai: diskutuoti apie senelių ir senolių perduodamą i�mintį, tautos vertybes, argumentuoti nuomones.

1. Svarsto savo tautos palikimą, senelių perduodamas vertybes, siekia suvokti, kodėl jos yra vertybės ir analizuoja, ar jos kinta.

2. Lygina skirtingą informaciją ta pačia moralės tema. 3. Lygina pasakojimus apie gėrį ir blogį su savo patirtu

gėriu ir blogiu ir savo mintimis apie juos.

73


P A S I E K I M A I

Spręsti savo aplinkoje atsirandančias problemas.

1. Atsiradus keblumui, ie�ko būdų jam spręsti. 2. �ino, kur kreiptis pagalbos i�kilus sunkumams, bėdai. 3. Sprend�ia nesudėtingas savo aplinkos gamtosaugos problemas.

TIKYBA

KATALIKŲ TIKYBA

Bendrojo lavinimo mokyklos programos. Katalikų tikyba I�XII klasei. � Vilnius: Leidybos centras, 1998.

STAČIATIKIŲ TIKYBA

Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos. I�X klasės. � Vilnius: Leidybos centras, 1997, 106�119 psl.

PAGRINDINIS UGDYMAS

Tikslas

Dorinio ugdymo tikslas � asmens dorinės kultūros pagrindai, įkūnijantys humanizmo ir demokratijos vertybes bei principus ir atliepiantys kintančias asmens ir visuomenės gyvenimo reikmes bei i��ūkius.

Pagrindinėje mokykloje doriniu ugdymu toliau plėtojamos moksleivių �inios ir tobulinami gebėjimai, įgyti pradinio ugdymo pakopoje. Pagrindinės mokyklos V�VIII klasėse gilinama moksleivių savivoka, supa�indinama su savikūros pradmenimis. Plačiau nagrinėjamos pradinėje mokykloje svarstytos problemos, tačiau daugiausia dėmesio vis dar skiriama asmeninei patirčiai ir pa�įstamai socialinei aplinkai. Svarstant dorovės normų klausimus, laikomasi paauglystės neliečiamumo principo � skatinama suprasti neverčiant pasirinkti. Daugiau reik�mės teikiama racionalaus mąstymo ir dialoginio bendravimo ugdymui. IX�X klasėse supa�indinama su etikos ir religijos teorijų pagrindais. Atskleid�iamas teorijų ir įvairių gyvenimo bei veiklos sričių ry�ys.

74

Problemų plėtimas derinamas su savi�inos gilinimu. Sistemingai ugdomas etinis (ir religinis) mąstymas, lavinami filosofinio mąstymo gebėjimai.

Dori�kai moksleiviai ugdomi per visų dalykų pamokas ir papildomojo ugdymo renginius. Kryptingam doriniam ugdymui skiriami etikos ir tikybos dalykai, vieną kurių moksleiviai (15 metų ir vyresni) arba tėvai (jei moksleivis dar neturi 15 metų) laisvai pasirenka. Etikos arba tikybos pamokos vyksta visose pagrindinės mokyklos klasėse. Etika ir tikyba � vienodai rimtai ir pagarbiai vertintini mokomieji dalykai. Prie� juos renkantis, tėvai ir vaikai supa�indinami su abiejų dalykų programomis.

Etikos ir tikybos pamokas darnion dorinio ugdymo visumon sieja bendrosios �mogaus vertybės, dalis bendrų tikslų ir u�davinių, didaktinių pagrindų, ugdymo turinio tematika ir problematika.

Etikos ir tikybos pamokas skiria tai, kad etikos pamokos yra nekonfesinės, jos grind�iamos humanistine �mogaus ir gyvenimo samprata. Etikos pamokose moksleivių dorinė sąmonė brandinama remiantis tradicinėmis kra�to ir bendrosiomis �mogaus vertybėmis. Atskleid�iant įvairias pasaulietines ir religines pasaulė�iūrines bei etines sistemas, pateikiamos pasaulė�iūrinio apsisprendimo galimybės.

Tikybos pamokose dori�kai ugdoma pabrė�iant konkrečios konfesijos religinę patirtį, ugdymą grind�iant asmens santykiu su Dievu ir �iuo po�iūriu ai�kinant dorines kategorijas.

U�daviniai

Įgyvendinant dorinio ugdymo tikslą siekiama, kad moksleiviai:

! brandintųsi dorinę sąmonę, gebėtų sąmoningai, są�iningai bei atsakingai rinktis elgesį ir gyvenseną;

! įsisąmonintų ir i�reik�tų egzistencinius �mogaus patyrimus, klausimus, poreikius ir siekius;

! ie�kotų atsakymų į gyvenimo prasmės klausimus remdamiesi asmenine patirtimi, tautos ir �monijos i�minties lobiais;

! kurtųsi pasaulė�iūrą, grind�iamą bendrosiomis �mogaus vertybėmis;

! atskleistų pagrindines krik�čionybės vertybes ir krik�čioni�kosios pasaulė�iūros principus;

! orientuotųsi pasaulė�iūrinėje ir religinėje visuomenės įvairovėje.


Vertybinių nuostatų (atsakomybės, są�iningumo, dėmesingumo kitam, pagarbos, meilės, tolerancijos, supratimo, teisingumo, siekio tobulėti ir t. t.) formavimas(is) persmelkia visą dorinio ugdymo sritį. Jos yra pamatas brand�ios asmenybės tapsmui. Vertybines nuostatas galime rasti dorinio ugdymo tiksluose, u�daviniuose, gebėjimuose ir didaktinėse nuostatose. Jos yra įpintos į kiekvieną

75

programos turinio ir i�silavinimo standartų formuluotę. Todėl atskirai vertybinės nuostatos neaptariamos.


! Pa�inti ir gerbti save, suvokti savo asmens nelygstamą vertingumą; tikėti savo galiomis ir nuolatinio tobulėjimo galimybe bei būtinybe.

! Siekti gyvenimo prasmės, d�iaugsmo ir pilnatvės.

! Savo gyvenimą grįsti są�ine, suvokti atsakomybę u� pasirinktas dorines nuostatas.

! Puoselėti pagarbą kiekvienam �mogui, solidarumu, teisingumu ir gerumu grįsti savo santykius su kitais �monėmis bei jais rūpintis; būti empati�kam ir atjaučiančiam.

! Pa�inti, suprasti ir doriniu po�iūriu vertinti visuomeninius bei istorinius rei�kinius, laikytis dorinių pilietinės ir demokratinės gyvensenos principų.

! Branginti tautos garbę ir saugoti kultūros palikimą.

! Branginti gamtą ir ja rūpintis.

! Būti atviram tikrovės kaitai, naujas galimybes ir naujas problemas atveriančiame gyvenime, sąmoningai ir atsakingai rinktis po�iūrį, poziciją ar elgseną, taisyti padarytas klaidas.

Dorinis ugdymas orientuotas į visų asmens bendrųjų gebėjimų (asmeninių, socialinių, komunikacinių, pa�intinių ir veiklos) ugdymą.


Dorinis ugdymas grįstinas moksleivių gyvenimo patirtimi ir glaud�iai sietinas su jų asmeninėmis bei artimiausios aplinkos ir visuomenės problemomis. Mokytojų pareiga � parinkti tokius ugdymo būdus, kurie stiprintų doro elgesio motyvaciją, tinkamus sprendimus. Todėl būtina atkreipti dėmesį į asmenybės integralumą (nuostatų, įsitikinimų, tikėjimo ir elgesio bei gyvensenos atitikimą) ir padėti moksleiviams jo siekti.

Dori�kai ugdant ypač reik�mingas tolerancijos principas, atvirumas įvairioms nuomonėms bei įsitikinimams. Privalu sergėti kiekvieno moksleivio gyvenimo privatumą ir intymumą, gerbti ir puoselėti jo dvasinę autonomiją. Neleistina pasaulė�iūrinė prievarta: moksleiviai patys, mokytojui padedant, turi ie�koti atsakymų į jiems rūpimus etikos bei religijos klausimus. Privalu atsi�velgti į tai, jog tikybos pamokas lanko ir tikintys, ir abejojantys, o neretai ir netikintys moksleiviai, todėl būtina ugdymą individualizuoti.

Dorinio ugdymo pamokos grind�iamos itin glaud�ia moksleivių ir mokytojo sąveika bei savaranki�ka moksleivių veikla: pokalbiais, diskusijomis, tekstų analize ir interpretacija, ra�inių

76

ra�ymu, vaidyba, pie�imu, mokomaisiais ir auklėjamaisiais �aidimais, pa�intinėmis i�vykomis, pa�nekesiais su įvairių pasaulė�iūrų �monėmis. Moksleiviai mokomi savaranki�kai rinkti ir analizuoti asmens dorinei raidai svarbią informaciją, tirti �altinius, doriniu po�iūriu vertinti dabarties visuomenės gyvenimą ir politinius rei�kinius, gretinti skirtingas pasaulė�iūrines ir vertybines sistemas.

Dorinė asmens sąmonė brandinama ne tik racionaliais, bet ir intuityviais asmens pradais, pasitelkiant vaizduojamuosius menus, gro�inę literatūrą, muziką, siejant dorinio ugdymo ir kūrybines u�duotis. Mokytojai turėtų atkreipti dėmesį į jausmų ugdymą, kuris dori�kai auklėjant yra labai svarbus.

Tai, ko mokomasi dorinio ugdymo pamokose, turėtų būti siejama su įvairia moksleivių veikla mokykloje ir u� jos ribų (karitatyvine veikla, pilietinėmis iniciatyvomis, paslaugų teikimu, projektais). Įvairių projektų organizavimas ir vykdymas geriausiai atskleid�ia, kaip moksleiviai įgytas �inias, supratimą ir vertybines nuostatas geba taikyti (arba mokosi taikyti) veikloje.

Struktūra

Dorinio ugdymo pamokose mokomasi etikos arba tikybos.

Bendroji etikos programa skirta svarstyti etikos problemas keturiais aspektais: asmens santykio su savimi (A� � A�), asmens santykio su kitu (A� � Tu), asmens santykio su visuomene (A� � Mes) ir su aplinka (A� � Tai). Tikybos mokymui(si) �iuo metu yra rengiamos keturių krik�čioni�kų konfesijų bendrosios programos: katalikų, stačiatikių, reformatų ir liuteronų. Kiekviena i� �ių programų siūlo nagrinėti tikėjimo problemas ją atitinkančios Ba�nyčios dogmų po�iūriu. Tikybos programų pasirinkimas priklauso nuo mokyklos religinės orientacijos arba moksleivio �eimos ir asmeninio tikėjimo. Antruoju atveju, t. y. kai moksleivio religiniai įsitikinimai nesutampa su ta konfesija, pagal kurios programą dirba mokytojas, moksleivio dorinio ugdymosi(si) organizavimas turi būti atskirai derinamas su mokyklos administracija. Kadangi naujos tikybos programos dar neparengtos, siūlome naudotis 1998 m. patvirtinta katalikų tikybos bendrąja programa ir 1997 m. patvirtinta stačiatikių tikybos bendrąja programa.

Dorinis ugdymas apima:

! etiką;

! katalikų tikybą;

! stačiatikių tikybą.

Dorinio ugdymo pamokos glaud�iai sietinos su visu kitu pagrindinio ugdymo pakopos turiniu. Jose moksleiviai turėtų gebėti doriniu at�vilgiu analizuoti ir vertinti per kitas pamokas įgyjamą humanitarinį, socialinį ir gamtamokslinį patyrimą. Itin plėtotinos dorinio ir literatūros, gimtosios

77

kalbos ugdymo, dorinio ir istorijos, pilietinio ugdymo, dorinio ir menų mokymo ir ypač dorinio ir ekologinio, sveikos gyvensenos, kūno kultūros ugdymo sąsajos.

Dorinio ugdymo mokytojai ir klasių auklėtojai, kitų dalykų mokytojai bei moksleivių tėvai turėtų nuolat bendradarbiauti, derinti savo veiklos kryptis ir strategijas.

ETIKA

BENDROJI PROGRAMA

Etika yra filosofijos dalis, kurioje apmąstoma, kaip reikia gyventi. Tačiau mokykloje �iuo mokomuoju dalyku siekiama ne tik apmąstyti, bet ir nukreipti moksleivius į bendrųjų �mogaus vertybinių nuostatų formavimąsi ir humani�ką elgesį. Etikos dalyko pagrindas � dėmesys �mogaus savigarbai ir orumui, kryptingas jų puoselėjimas. Pamokos grind�iamos nuostata, kad �mogus yra morali būtybė, kad kiekvienas asmuo geba dori�kai tobulėti ir savaranki�kai bei atsakingai kurtis savo gyvenimą bei jį įprasminti. Kita nuostata � �mogus yra sociali būtybė, gebanti bendrauti ir bendradarbiauti, turinti visuomeninės, pilietinės, tautinės pareigos ir atsakomybės jausmą. Bendriausias dalyko tikslas � i�ugdyti dorą �mogų � neturi vieno tobulo jį atitinkančio metodo, todėl svarbu, kad dorinio ugdymo mokytojas mokėtų pasirinkti pedagoginius modelius, juos derinti, būtų dėmesingas kiekvienam moksleiviui ir kiekvienai sprend�iamai bendravimo problemai, suvoktų kiekvieno atvejo unikalumą.

�iuolaikinis ugdymas grind�iamas ne grie�tai fiksuotomis apibrė�timis, neginčijamais kriterijais, o suvokimu, kad ugdymo procesas reikalauja nuolatinio atnaujinimo, kritinio �vilgsnio. Turint galvoje būtinumą ugdyti naujas asmens kompetencijas, o ne mokyti �inių, buvo atnaujinta 1997 m. bendroji etikos programa. Rengiant etikos programą siekta pakeisti jos struktūrą i� esmės nekeičiant jos turinio. Turinys kiek susiaurėjo, bet temos grupuojamos ai�kiau. Taip pat buvo sukurti i�silavinimo standartai, kurie padės mokytojui darbo procesą nukreipti į moksleivių gebėjimų ugdymąsi, o ne įsiminti �inias. Kuriant programą ir standartus norėta parodyti pasaulio polilogi�kumą, pa�iūrų įvairovę. Moksleiviai pagrindinėje mokykloje skatinami ne tiesiogiai perimti vyresniosios kartos vertybes, o savaranki�kai mąstyti, interpretuoti, spręsti, rinktis.

Programa ir standartai mokytojo nuo�iūra individualizuojami priklausomai nuo esamų sąlygų, pasirinkto moksleivių profilio (IX�X klasėse), turimos moksleivių patirties ir �inojimų.

Tikslas

Pagrindinėje mokykloje siekiama, kad vaikas suvoktų save ir kaip �monių giminės narį, ir kaip nepakartojamą, nelygstamos vertės asmenį; brandintųsi pasaulė�iūrines nuostatas, bendruomeninę ir

78

pilietinę sąmonę ir ja grįstos elgsenos įgūd�ius, mokytųsi argumentuoto ir pagarbaus santykio su pasauliu, jo atveriamomis problemomis, ugdytųsi są�iningumą, dorinį tapatumą bei kultūrinę savimonę.

U�daviniai

Įgyvendinant etikos ugdymo tikslus siekiama, kad moksleiviai:

! suvoktų savo jausmus, juos vertintų ir koreguotų, būtų jautrūs kitiems;

! vadovautųsi savo są�ine, ją derintų su bendrosiomis �mogaus moralinėmis vertybėmis, darytų asmeninius vertybinius sprendimus;

! jaustų asmeninę vertę ir sykiu nuolatinį poreikį tobulėti;

! pa�intų �monių bendruomenės (su)gyvenimo taisykles, normas ir jas taikytų bendraudami;

! suvoktų savo asmens priedermes artimiesiems ir visuomenei, ugdytųsi atsakomybę, toleranciją ir �iomis vertybėmis vadovautųsi bendraudami su kitais;

! suvoktų asmeninės laisvės priklausomybę nuo kitų laisvės ir bendruomenės laisvės;

! suvoktų įvairius visuomeninius konfliktus ir gebėtų juos spręsti, remdamiesi teisingumo, są�iningumo principais;

! skirtų įvairių pasaulio religijų moralaus elgesio sampratas ir dorovines vertybes, gerbtų savo ir kitų tautų kultūrines tradicijas;

! būtų atviri visuomenės gyvenimo kaitai, gebėtų derinti �iuolaikinės kultūros i��ūkius su tradicinėmis vertybėmis;

! svarstytų pagarbos gyvybei, pagarbos kitai lyčiai klausimus, formuotųsi asmenines nuostatas �iais klausimais ir liudytų tai savo elgesiu;

! ugdytųsi ekologines nuostatas ir jomis vadovautųsi santykyje su aplinka; ugdytųsi atsakomybės u� savo aplinką jausmą;

! svarstytų pa�aukimo ir profesinės etikos klausimus, numatytų savo profesijos orientyrus;

! kūrybi�kai veiktų bendruomenėje, svarstytų ir suvoktų kūrybi�kos veiklos analogijas tautoje, valstybėje, pasaulyje.

Metodinės nuorodos

Etikos dalykas remiasi bendraisiais didaktiniais dorinio ugdymo pagrindais.

79

Dėstant etiką, itin svarbu tinkamai parinkti metodus. Esama įvairių etikos mokslo krypčių ir �mogaus prigimties bei jo ugdymo sampratų. Mokytojams siūloma remtis humanistinės ir egzistencinės ugdymo krypties patirtimi, padedančia sieti dorinį ir visuminį asmenybės brandinimą, auklėjimą ir saviauklą. Viena vertus, mokytojai turėtų moksleivius skatinti būti nuo�ird�ius, autenti�kus darant sprendimus ir rei�kiant mintis, kita vertus, da�nu atveju turėtų skatinti daugiau pasvarstyti, įsiklausyti į kitus ir susivokti prie� sprend�iant problemą, tariant �odį ar elgiantis. Moksleivis turėtų i�siugdyti realybės jausmą, pats suprasti ir įvertinti situaciją etiniu aspektu. Svarbus mokytojo u�davinys � atverti moksleiviui elgsenos pasirinkimų galimybes ir nukreipti jį labiausiai moralines jo nuostatas ir bendrąsias �mogaus vertybes atliepiančiu keliu.

Mokytojas turėtų tiesmuką moralizavimą ir savo vertybių bei principų siūlymą pakeisti pačių moksleivių atrastų ir tik mokytojo pakoreguotų nuostatų diegimu. Be to, mokytojas turėtų nebijoti pripa�inti savo abejonių, klausimų ar net klaidų.

�inių teikimas yra tik viena i� sudedamųjų ugdymo dalių. Etikos mokytojui turi rūpėti, kaip �inojimą paversti doro elgesio motyvacija, kaip formuoti dorines nuostatas ir principus, lavinti dorinį mąstymą, mokyti savitvardos, stiprinti moksleivių valią. Siekiant �ių tikslų, pasakojimas nėra veiksmingiausias metodas, ypač tais atvejais, kai moksleiviams trūksta vidinių paskatų perimti �inias. Todėl �inių perteikimas nuolat turi būti derinamas su įvairiais kitais metodais, grind�iamais moksleivių aktyvumu. Siūloma pasakojamuosius ir ai�kinamuosius metodus kaitalioti su diskusijomis, �aidimais, projektais, savaranki�kų darbų pristatymais, kūrybiniais esė arba vaizduojamaisiais kūriniais, testais ir kt.

Ypač svarbus u�davinys yra klasės bendruomenės būrimas. Siektina, kad klasėje vyrautų savitarpio pagarba, pagalba, mąstymo, savirai�kos ir kūrybos laisve grind�iami santykiai. Kuriant tokią atmosferą labai reik�mingas mokytojo autoritetas, įgytas moksleiviams rodomu dėmesiu, įsiklausymu į jų nuomonę. Tolerancija ir pagarba grįstoje bendruomenėje rastųsi sąlygų kriti�kumui, dialogui ir polilogui.


Svarbiausios dorinio ugdymo didaktinės nuostatos:

! pozityvios deklaruojamos vertybės ir pozityvus santykis su ugdytiniais;

! mokytojo deklaruojamų vertybių ir veiklos vienovė;

! mokymo turinio ir metodo atitikmuo, metodų įvairovė;

! mokytojas organizuoja ir koordinuoja ugdymosi procesą, bet ne teisėjauja;

! humanistinės psichologijos ir egzistencinės filosofijos bei raidos psichologijos i�manymas, jų taikymas mokant;

! pagarbi, toleranti�ka ir draugi�ka atmosfera klasėje ir u� jos ribų;

80

! palankios sąlygos savirai�kai ir kūrybai;

! kriti�ko ir savaranki�ko mąstymo ugdymas, aptariant dalykinę med�iagą ir sprend�iant kasdienes problemas;

! dialoginio ir poliloginio bendravimo nuostata.

Dėstant etiką, būtina atsi�velgti į moksleivių am�ių, to am�iaus tarpsnio nulemtus gebėjimus, interesus, patirtį ir asmenybės augimo poreikius. Mokytojas turėtų �inoti, kokį dorinio mąstymo lygmenį yra pasiekę jo moksleiviai, atsi�velgdami į tai grįsti savo darbą. Todėl atkreiptinas dėmesys į kiekvieno am�iaus tarpsnio moksleiviams būdingas mąstymo tendencijas (pagal L. Kohlbergo, E. Eriksono teorijas). V�VI klasėse moksleiviai orientuojasi į �geros mergaitės�, �gero berniuko� pavyzdį, jiems svarbi daugumos nuomonė ir stereotipai, VII�VIII klasėse moksleiviai linkę neigti autoritetų siūlomas dorines vertybes, todėl santykis su kiekvienu turi būti itin atsargus ir individualus, siekiant juos nukreipti į pozityvų pasaulio vaizdinį; IX�X klasėse moksleiviai formuoja savo asmenį, lygiuodamiesi į idealus, tačiau yra kriti�ki ir linkę dalintis pagrįstomis nuomonėmis.

Struktūra

Pagrindinėje mokykloje, kaip ir pradinėje, turinio temos suskirstytos pagal vienodą struktūrą: A� � A�, A� � Tu, A� � Mes, A� � Tai. �ioje struktūroje daugelis temų kiekvienoje am�iaus pakopoje pasikartoja vis auk�tesniu lygiu ir atitinka am�iaus tarpsnio ypatumus. Tos pačios temos auk�tesnėje pakopoje gali atsidurti kitoje temų grupėje. Tai rei�kia, kad jos bus analizuojamos kitu aspektu. Pirmoji temų grupė A� � A� nukreipta į asmens savistabą, suvokimą, pa�inimą, savikūrą, savęs įprasminimą. Antroji � A� � Tu nukreipta į santykį su atskirais subjektais. �is santykis pagrįstas ypatingu dėmesingumu Kitam, kitaip jaučiančiam ir mąstančiam, susitarimo ir supratimo bei empatijos paie�komis. Trečioji � A� � Mes � nukreipta į santykį su artimiausiais �monėmis, įvairiomis �monių grupėmis, bendruomenėmis, visuomene. Ketvirtoji � A� � Tai atskleid�ia santykį su pasauliu, gyvąja ir negyvąja gamta, kasdieniais daiktais ir rei�kiniais, senąja ir naująja kultūra.

Etikos programa turi daug sąsajų su kitų dalykų (literatūros, istorijos, geografijos, biologijos, menų, tikybos) programomis.

! Nagrinėdami literatūrinius kūrinius, moksleiviai gali remtis įvairiomis vertybių teorijomis, psichologinėmis į�valgomis. Apsibrė�dami vartojamas etikos sąvokas, mokosi kalbos kultūros ir komunikacijos.

! Nagrinėdami istoriją, moksleiviai gali remtis atitinkančiomis laikmečius moralės sampratomis, geriau pagrįsti asmenybių veiklą ir socialinius judėjimus.

! Nagrinėdami geografiją, moksleiviai gali remtis �inomais skirtingų kultūrų mitais, religinėmis, etinėmis tradicijomis.

81

! Nagrinėdami biologiją moksleiviai susiduria su bioetikos ir ekologinės etikos problemomis, kurių svarstymo argumentacija taikant etikos �inias yra akivaizdesnė.

! Itin glaudus etikos santykis su tikyba, kurios paskirtis ta pati � dorinis ugdymas. Todėl per abu dalykus labai pana�iai, tik skirtingais aspektais aptariami vertybiniai sprendimai, moralė.

! Menų pamokose i�ry�kėja kultūrinių ir dorovinių vertybių raida, akivaizd�iau suprantamos jų sąsajos.

! Popamokinėje veikloje remdamiesi etikos teorijomis moksleiviai turėtų geriau spręsti konfliktus ir problemas.

! Remiantis etikos dalyke analizuota bendrųjų �mogaus vertybių samprata formuojama pilietinė sąmonė, demokratinės nuostatos.

Turinys

V�VI klasės

A� � A�

A� kuriu save; patiriu, klystu, taisausi.

Augimo pokyčiai (fizinis ir asmenybės augimas), d�iaugsmai ir nerimas.

Prigimtinės galios ir jų plėtojimas.

Mano norai ir draudimai, kaip juos suderinti.

Mano siekiai, kaip juos įgyvendinti (drąsa ir kuklumas, savigarba ir tu�tybė, u�sispyrimas ir nuolankumas).

Būdo brandinimas; mano siekiamos dorybės (gerumas, teisingumas, atsakomybė).

A� � Tu

Bendrauju su Kitu ir Kitokiu.

Mokausi susitarti ir spręsti konfliktus.

Pasitikėti ir pasitikėjimu grįsti draugystę.

Prisitaikyti prie Kito ir pasiprie�inti Kitam.

Vykdau įsipareigojimus Kitam.

A� � Mes

Gyvenu bendruomenėje: tarp bendraam�ių ir su suaugusiaisiais.

82

Demokratinė bendruomenė, jos principai ir �mogaus teisės.

Bendravimas �eimoje ir bendruomenėje: tapatumai ir skirtumai.

Mokausi rinktis vertybes ir daryti sprendimus, elgtis pagal normas.

A� � Tai

Vertinu savo kasdienę aplinką (neter�iu aplinkos, nevengiu tvarkymo(si) darbų, saugau tai, kas kitų sukurta).

Pa�įstu normas, idealus, vertybes, pritariu jiems ir kuriu savo.

Nera�yti �monių etiniai įstatymai (nusikaltimas ir bausmė, nusikaltimas ir atleidimas).

Senųjų kultūrų mitai apie �mones, herojus, dievus, gėrį ir blogį.

Lietuvių kultūros tradicijos mano kasdienybėje ir �ventėse.

VII�VIII klasės

A� � A�

Pamatinės �mogaus savybės ir pamatiniai poreikiai.

Fiziniai ir dvasiniai paauglystės pokyčiai.

A� ir laikas; svajonės, lūkesčiai, viltys ir jų pildymasis.

Nuotaikos, jausmai, jų rodymas ir suvaldymas.

Egoizmas ir jo padariniai.

Gyvybės stebuklas ir vertė.

Kaip i�vengti pavojų gyvybei.

Kvai�alai, priklausomybė ir natūralaus d�iaugsmo �altiniai.

A� � Tu

Draugystė, įvairūs jos būdai (su draugu, artimu, pa�įstamu).

Mano ir Kito bendravimo principų derinimas.

Būti atviram, i�tikimam, atsargiam ir kriti�kam.

I�davystė ir kaltės jausmas.

Turėti savo nuomonę ir įveikti mąstymo stereotipus.

83

A� � Mes

Mano �eima, santykiai su tėvais, tarpusavio supratimas ir konfliktai, paveldėjimas ir pana�umas.

Mano klasė; kaip a� prisidedu kurdamas jos atmosferą ir veiklos planus.

Mano tauta, jos ypatumai, praeitis, idealai.

Bendruomenės ir visuomenė; būti jų nariu ir būti autonomi�kam.

�monių laisvė ir pareigos.

Lyderiai ir autoritetai (pagarba ir paklusimas).

Vietiniai ir tarptautiniai konfliktai, jų sprendimai, solidarumas ir tolerancija.

A� � Tai

Mano darbai, bendri darbai, pagarba darbui, darbas pagal pa�aukimą.

�mogaus kūryba, kultūra, įvairios kultūros, civilizacijos.

�monių turtas, nuosavybė.

Turto kaupimas, naudojimas, parama kitiems.

Materialinės ir dvasinės vertybės.

Gamtos puoselėjimas ir protingas panaudojimas, ekologinės nuostatos.

IX�X klasės

A� � A�

Mano tapatumas; būti pana�iam į idealizuojamas asmenybes ir būti i�skirtiniam.

Valios laisvė ir determinuotumas, pastangos kurti savo gyvenimą ir lemtį.

Mano są�inė ir vertybinės nuostatos (kaip jos kinta).

Savaranki�kumas ir mano autoritetai.

Pa�aukimo paie�kos ir profesiniai orientyrai.

Mano idealai ir realybė.

Mirties problema; kaip susitaikyti su �mogaus mirtimi; natūrali ir netikėta mirtis, savi�udybė.

Kaip nerimą pakeisti d�iaugsmu.

A� � Tu

Mano santykis su kitos lyties �mogumi.

Meilė, meilės rū�ys.

84

Būti empati�kam Kitam d�iaugsmo ir netekties atveju.

Prakalbinti ir i�klausyti Kitą.

Suprasti ir pateisinti Kitą.

A� � Mes

Įvairios �monių nuomonės ir elgesio būdai.

Vyrai ir moterys; hierarchija ir lygios galimybės.

Tautinė bendruomenė ir pasaulio bendruomenė; tautiniai skirtumai ir susitarimų paie�kos.

Karas, nesantaika, neapykanta; holokaustas ir jo padariniai.

Demokratinės visuomenės ir demokratijos vertybės.

Politika ir moralė; istorinės asmenybės, jų charakteriai ir nuopelnai; ar istoriniai asmenybių nuopelnai visuomet atitinka moralinius visuomenės principus.

A� � Tai

Gyvenimo įprasminimas skirtingose religinėse ir filosofinėse sistemose.

�iuolaikinė kultūra ir �iuolaikinė visuomenė, vertybių pastovumas ir kaita; jaunimo i��ūkiai.

Globalizacija ir vartotoji�kumas.

Mokslo atradimų vertingumas ir jų keliamos problemos (pavyzd�iui, genų in�inerija ir kt.); atsakomybė ateities kartoms.

�mogaus gyvybės problema: abortai ir eutanazija; �alingi įpročiai.

I�silavinimo standartų samprata ir specialieji dalyko gebėjimai

Jeigu bandysime taikyti labai grie�tą matą vertindami moksleivio dorybingumą, neabejotinai sumanymas nepavyks. Tačiau į etikos standartus galima pa�velgti kaip į lūkesčius, kad moksleiviai i�siugdys tam tikrus specialiuosius (kartu ir bendruosius) gebėjimus. Vieni i� jų gali būti fiksuojami tik apytikriai arba apskritai netinkami fiksuoti (asmeninių vertybių formavimas ir kt.), nes �eid�ia moksleivio asmeninį apsisprendimą. Be to, vargiai pavyktų rasti bendrą pagrindą asmeniniams gebėjimams vertinti dėl pasaulė�iūrų įvairovės. O kiti gebėjimai galimi fiksuoti tiksliau (pavyzd�iui, sąvokų vartojimas, tradicijų i�manymas, mąstymo operacijos). Dorybingumo ugdymas i�skaidytas į penkias specialiųjų gebėjimų sritis, kurioms taikomas skirtingas matas, o jų pasiekimų sumos vidurkis nerei�kia asmens doros įvertinimo. Standartai gali padėti nustatyti, kur link nukreipti mokytojo ir moksleivio pastangas siekiant tam tikro moksleivio gebėjimo rai�kos. Tai orientyras mokytojui, da�nai labai intuityviai organizuojančiam ugdymo procesą ir nenuosekliai arba neproporcingai sudedančiam ugdymo akcentus.

85

Etikos pasiekimams fiksuoti i�skirtos penkios specialiųjų gebėjimų sritys:

1. Kasdienio patyrimo � rodanti moksleivio gebėjimą būti savimi ir kurti besikeičiančiame pasaulyje (i�ry�kėja asmeniniai gebėjimai);

2. Apra�omoji � rodanti moksleivio gebėjimą apra�yti arba nupasakoti įvairius asmeninius bei socialinius rei�kinius, kultūrines, istorines, religines vertybes (i�ry�kėja komunikaciniai ir i� dalies socialiniai gebėjimai);

3. Normatyvinė � rodanti moksleivių suvokiamas ir disponuojamas asmenines ir visuomenines vertybes, normas, principus (i�ry�kėja asmeniniai ir kritinio mąstymo gebėjimai);

4. Analitinė � rodanti moksleivių gebėjimą pa�inti, apmąstant vertybes ir įvairius rei�kinius dorovės po�iūriu, t. y. analizuoti, sintetinti, argumentuoti, pagrįsti (i�ry�kėja kritinio ir kūrybinio mąstymo gebėjimai);

5. Problemų sprendimo � rodanti moksleivių gebėjimą analizuoti moralės problemas ir daryti sprendimus (i�ry�kėja kritinio mąstymo, problemų sprendimo, asmeniniai ir socialiniai bei veiklos gebėjimai).

Bendrieji ir specialieji gebėjimai

Per etikos pamokas ugdomi bendrieji ir specialieji dalyko gebėjimai. Bendrieji gebėjimai yra asmeniniai, socialiniai, komunikaciniai, kritinio mąstymo, pa�intiniai ir veiklos. Visų gebėjimų ugdymas yra vienodai svarbus ir vyksta per visas etikos pamokas. Kai kuriems gebėjimams ugdyti yra skirtos specialios temos.

Bendruosius gebėjimus atitinka specialieji dalyko gebėjimai. Ką kiekvienas i� jų rei�kia?

Moksleivis per etikos pamokas ne tik mokosi ir įgyja �inių ateičiai, bet ir geba būti nuo�irdus, dėmesingas pasauliui ir kitiems, t. y. geba būti čia ir dabar. Taigi svarbu formuoti atvirą, autenti�ką laikyseną pasaulio at�vilgiu. Tai įgyvendinama ugdant specialųjį vaiko gebėjimą � i�gyventi kasdienį patyrimą. Kitas specialusis gebėjimas, kuris artimas pirmajam, pavadintas apra�omuoju. Kuriamas su pasauliu santykis yra fenomenologinis. Jis liudija vaiko mokėjimą ne vertinti, o apra�yti įvairių rei�kinių etinius aspektus. Dar kitas gebėjimas atveria normatyvinę etiką, siūlančią pagal kurią nors vieną i� galimų etinių nuostatų suprasti ir ai�kinti pasaulį. Tai � normatyvinis gebėjimas. Skatinama, kad moksleivis pasirinktų artimiausias jo asmenybei vertybines gyvenimo nuostatas. Ketvirtasis specialusis gebėjimas atitinka analitinį mąstymą ir tik i� dalies analitinę etiką (etikos sąvokų, kalbos ai�kinimąsi). Bendresne prasme ugdyti �į gebėjimą reik�tų ugdyti kritinį mąstymą, mokyti apibrė�ti sąvokas, nagrinėti, kelti klausimus, ie�koti alternatyvų, argumentuoti, sintetinti, kurti ir kt. Jis vadinamas analitiniu gebėjimu. Penktasis per etikos pamokas ugdomas gebėjimas � problemų sprendimo. Jis svarbus �iuolaikinėje visuomenėje, suvokiant, kad su sunkumais susiduriama nuolat. Turime moksleivius mokyti jų nei�sigąsti, bet gebėti juos įveikti.

86

I�SILAVINIMO STANDARTAI VI KLASEI

Temų grupės Esminiai gebėjimai PASIEKIMAI Kasdienis patyrimas: atsiverti patyrimo d�iaugsmui, suvokti asmeninio patyrimo svarbą savasties kūrimui.

1. Fiksuoja savo patyrimą, kiekvieno patyrimo unikalumą.

2. Bendriausia prasme suvokia savo asmens tapsmą.

Apra�omieji: apra�yti, papasakoti savo įvairius patyrimus, jausenas ir elgsenas.

1. Aptaria asmeni�ką patyrimą, jį skiria nuo kitų patyrimo ir tai paai�kina.

2. Dalinasi apmąstymais apie savo prigimtį, savo asmens savitumą.

3. Svarsto savo drąsą ir skiria baimes.

Normatyviniai: į�velgti asmeninio elgesio ypatumus, juos derinti su dorinėmis vertybėmis, projektuoti netolimą savo ateitį.

1. Į�velgia savo elgesio ypatumus ir dėsningumus. 2. Formuluoja asmeninius tikslus ir lūkesčius.

Analitiniai: apmąstyti savo mintis ir jausmus, ie�koti argumentų savo elgesiui pagrįsti.

1. Apibūdina jausmo sąvoką. Lygina savo jausmus, patirtį, elgesį su kitų.

2. Pateikia argumentų savo elgesiui pagrįsti. 3. Suvokia ir geba paai�kinti savigarbos sąvoką ir

reik�mę remdamasis pavyzd�iais.

A� � A�

Spręsti asmenines problemas.

1. Suvokia nei�vengiamą problemų atsiradimą ir tai, kad jas galima ir būtina spręsti.

2. Rodo ry�tą įveikti keblumus.

Kasdienis patyrimas: atsiverti Kitam, būti jam dėmesingam, jį i�girsti.

1. Kreipiasi į Kitą, rodo jam dėmesį. 2. Jaučia darnaus buvimo su Kitu d�iaugsmą. 3. Yra empati�kas Kitam.

Apra�omieji: apra�yti, nupasakoti santykį su Kitu ir Kitokiu.

1. Aptaria tarpasmeninio santykio problemas. 2. Suvokia Kito ypatumus ir ie�ko jų paai�kinimo. 3. Aptaria bendravimą su kitos kultūros ir tikėjimo

�mogumi.

Normatyviniai: suvokti pagarbos, pasitikėjimo ir kriti�kumo svarbą bendraujant su Kitu.

1. Suvokia pagarbos, pasitikėjimo, atvirumo ir kritinių pastabų i�sakymo svarbą bendraujant su Kitu.

2. Svarsto draugystės, bendravimo principus.

Analitiniai: paai�kinti kai kurių vertybių sampratas ir rasti joms pavyzd�ių.

1. Suvokia pasitikėjimo, atsakomybės sąvokas ir jų turinius. Juos paai�kina pavyzd�iais.

2. Lygina įvairias draugystės i�rai�kas. 3. Argumentuoja pagalbos draugui ir nepa�įstamam

�mogui reik�mę.

A� � TU


1. Paai�kina, kodėl nutrūksta santykis su Kitu ir ie�ko būdų jam atkurti.

2. Suvokia empatijos ir pagalbos Kitam (i�tikus nesėkmei, nelaimei) reik�mę, jais remiasi bendraudamas su kitais.

87

Temų grupės Esminiai gebėjimai PASIEKIMAI Kasdienis patyrimas: atsiverti bendravimui, santykio su kitais patyrimui.

1. Suvokia bendravimo su kitais vertę, kiekvieno patirto santykio reik�mę.

Apra�omieji: apra�yti, papasakoti apie bendravimą klasėje, �eimoje, su skirtingo am�iaus �monėmis.

1. Aptaria vaikų ir suaugusiųjų bendravimą, savo santykį su suaugusiaisiais, savo �eimos nariais.

2. Apibūdina gyvenimą bendruomenėje. 3. Svarsto bendraam�ių poreikius. 4. Aptaria demokratines visuomenes.

Normatyviniai: į�velgti �monių bendravimo taisykles ir normas, suvokti �mogaus ir vaiko teises bei įsipareigojimus.

1. Į�velgia �monių bendravimo etikos nera�ytas taisykles, �ino tradicijas.

2. Aptaria bendruomenės normas, vertybes, svarsto savo santykį su jomis.

3. Suvokia, ką rei�kia �mogaus ir vaiko teisės ir įsipareigojimai, juos �ino.

Analitiniai: analizuoti, lyginti asmeninį ir bendruomeninį gyvenimą ir juos grind�iančias dorines vertybes.

1. Lygina gyvenimą �eimoje, bendruomenėje ir asmeninį gyvenimą.

2. Randa dorovinių nuostatų ir poelgių sąsajas.

A� � MES

Spręsti bendruomenines problemas.

1. Svarsto įvairias nuomones, siekia bendro sutarimo.

Kasdienis patyrimas: suvokti aplinkinio pasaulio įvairovę, kad jis pats dalyvauja joje.

1. Jaučia aplinkinio pasaulio įvairovę ir tvarką. 2. Jaučia kasdienybės ir �venčių gro�į.

Apra�omieji: apra�yti, papasakoti apie senąsias kultūras, buvusias civilizacijas ir krik�čioni�kąją kultūrą, jų puoselėjamas vertybes.

1. Apibūdina senąsias kultūras ir krik�čioni�kąją kultūrą.

2. I�rei�kia savo nuomonę apie įvairioms kultūroms būdingas moralines normas.

Normatyviniai: i�manyti senųjų kultūrų mitus ir jų herojus, suvokti bendrąsias �mogaus ir krik�čioni�kąsias vertybes.

1. Suvokia senųjų kultūrų mituose apra�ytus kilnius herojų poelgius.

2. Atpa�įsta bendrąsias �mogaus ir krik�čioni�kąsias vertybes.

Analitiniai: svarstyti sąvokas, reikalingas įvairioms kultūroms ir jų vertybėms aptarti, lyginti skirtingų kultūrų vertybes.

1. Lygina skirtingų kultūrų vertybes. 2. Suvokia sąvokas: kultūra, religija, tradicija, norma,

vertybė, teisės ir moka paai�kinti jų turinį. 3. Kuria klausimus apie norimą pa�inti aplinkinio

pasaulio tvarką.

A� � TAI

Spręsti problemas. 1. Nesitaiksto su atsirandančiomis problemomis, siūlo būdus joms spręsti.

2. Sugeba saugoti aplinką ir �ino, kaip elgtis, kur kreiptis i�tikus pavojui.

88

I�SILAVINIMO STANDARTAI VIII KLASEI

Temų grupės Esminiai gebėjimai PASIEKIMAI

Kasdienis patyrimas: suvokti laiko tėkmę, savo pasirinkimų reik�mę.

1. Jaučia kiekvieno akimirksnio vertę, laiko tėkmę. 2. Suvokia savo pasirinkimo, kuri nulemia netolimą

ateitį, svarbą.

Apra�omieji: apra�yti, nupasakoti savo mintis apie gyvenimo prasmę, laiką, tikrovę ir svajones.

1. Aptaria savo gyvenimo prasmės paie�kas. 2. Svarsto laiko tėkmę. 3. Apibūdina savo svajonių ir realybės sankirtą. 4. Apibūdina savo savaranki�kumo brandinimą, galias

ir klaidas.

Normatyviniai: suvokti laisvės, są�inės, pareigos, laimės reik�mę asmeniniame gyvenime.

1. Suvokia asmens valios laisvės, są�iningumo ir pareigingumo vertybes.

2. Įvertina laimę savo vertybių skalėje.

Analitiniai: kriti�kai apmąstyti labiausiai vertinamas vertybes ir kokios jų pasirinkimo prie�astys; analizuoti tiesos ir klaidos santykį.

1. Analizuoja ir argumentuoja savo vertybių pasirinkimo prie�astis.

2. Analizuoja savo vertybių kaitą priklausomai nuo am�iaus.

3. Apibrė�ia sąvokas: valios laisvė, są�inė ir pavyzd�iais ai�kina jų turinį.

4. Nagrinėja savo klaidas, tiesos ir klaidos santykį.

A� � A�


1. Pasitiki savimi įveikdamas sunkumus. 2. Pastebi savo klaidas ir jas taiso. 3. Ie�ko savyje galių nusivylimui ir kančiai įveikti.

Kasdienis patyrimas: vertinti Kito buvimą �alia, rodyti dėmesį, reik�ti rūpestį.

1. Fiksuoja ir brangina Kito atvirumą ir norą pagelbėti bei pats siekia taip elgtis.

2. Yra pasirengęs priimti Kitą, koks jis yra. 3. Vertina draugo buvimą �alia.

Apra�omieji: apra�yti, papasakoti savo ir Kito ginamas tiesas ir nuomonę, i�sakyti savo po�iūrį į skirtybių derinimo galimybes.

1. Aptaria savo ir Kito skirtingus supratimus. 3. Svarsto Kito įtikinėjimo savo tiesa galimybes ir

ribas. 4. Apibūdina prie�inimosi ir prisitaikymo svarbą

tarpusavio santykiams plėtoti. 5. Aptaria įvairius draugystės modelius.

Normatyviniai: suvokti humanizmo principus ir tolerancijos reik�mę, i�tikimybės svarbą.

1. Vertina i�tikimybę ir netoleruoja i�davystės. 2. Supranta humanizmo principus ir tolerancijos

reik�mę, jais vadovaujasi.

Analitiniai: kriti�kai apmąstyti Kito poelgius, ie�koti jų argumentų, analizuoti draugi�kumo i�rai�kas.

1. Analizuoja netikėtus artimo �mogaus poelgius, ie�ko jų paai�kinimo.

2. Lygina savo ir Kito pasirinkimus, svarsto alternatyvas.

3. Analizuoja supratingos ir �aklos� draugystės skirtumus. Argumentuoja draugi�kos nuostatos ir veiksmo vienovės reik�mę.

A� � TU


1. Tiria konfliktinę, probleminę situaciją i� Kito perspektyvos.

2. Kriti�kai įvertina savo sprendimus. 3. Spręsdamas problemas, ie�ko savyje kūrybinių galių

ir jas į�velgia Kitame.

89


Kasdienis patyrimas: suvokti savo buvimą visuomenėje, vertinti kiekvieną bendravimo patirtį.

1. Suvokia priklausymą nuo kitų �monių (�eimos, draugų, tautos, visuomenės).

Apra�omieji: apra�yti, nupasakoti įvairius bendravimo santykius.

1. Apibūdina �monių santykius priklausomai nuo �eimos, profesijos, lyties, turtinės padėties.

2. Aptaria asmens ir visuomenės santykį.

Normatyviniai: skirti demokratinės ir autoritarinės visuomenės principus, pagrindines vertybes. Suvokti bendriausius profesinės etikos principus.

1. Skiria autoritarinės visuomenės ir demokratinės visuomenės vertybines nuostatas.

2. Supranta solidarumo ir tolerancijos sąvokas, vadovaujasi solidarumo ir tolerancijos vertybėmis.

3. Supranta profesinio bendravimo taisykles.

Analitiniai: analizuoti, lyginti religinę ir sekuliarizuotą, demokratinę ir kitas visuomenes; analizuoti dėl skirtybių kylančius konfliktus.

1. Analizuoja religinės ir sekuliarios bendruomenės ypatumus; nusako bendruomenės ir visuomenės skirtumus.

2. Lygina demokratinės visuomenės principus su kitų visuomenių principais.

3. Analizuoja konfliktų prie�astis �eimose, tarp tautų ir tarp kultūrų.

4. Ai�kina sąvokas tautinė garbė, savigarba, lyderis, pateikia jų pavyzd�ių.

A� � MES

Spręsti visuomenines problemas.

1. Analizuoja savo santykio su kitų tikėjimų ar tautų �monėmis problemas ir siekia jas pozityviai spręsti.

2. Apgalvotai vertina kitos lyties, am�iaus, tautos asmenų pastabas, siekia į jas įsiklausyti.

3. Suvokia atsakomybės reik�mę darant bendrus sprendimus.

Kasdienis patyrimas: fiksuoti, kaip kinta aplinkinis pasaulis, vertinti jo įvairovę.

1. Fiksuoja kasdienį supančio pasaulio kitimą, vertina dalyvavimą jo kūrybiniame procese.

Apra�omieji: apra�yti, nupasakoti �mogaus prigimties ypatumus, jo gyvenimo prasmės paie�kas įvairiose kultūrose ir savo tautoje.

1. Aptaria �monių prigimtį, skiria tai, kas paveldima, nuo to, kas perduodama.

2. Svarsto �mogaus gyvenimo prasmės sampratas įvairiose kultūrose, religinėse tradicijose.

3. Apibūdina savo tautos dorovinio gyvenimo ypatumus.

Normatyviniai: suvokti įvairių religinių tradicijų vertybinių nuostatų skirtumus, �inoti �mogaus teises ir pareigas, gyvūnų teises.

1. I�mano skirtingų religinių tradicijų vertybes. 2. �ino �mogaus teises ir pareigas demokratinėje

visuomenėje ir jomis vadovaujasi. 3. �ino gyvūnų teises ir geba jas argumentuoti.

A� � TAI

Analitiniai: analizuoti originalumą ir kaip jis rei�kiasi �mogaus mąstyme, kultūros procese.

1. Lygina �abloni�ką ir originalų mąstymą, argumentuoja jų reik�mę kultūros stabilumui ir plėtotei.

90


Moraliai spręsti ekologines ir kultūros problemas.

1. Į�velgia ekologinius pavojus artimiausioje aplinkoje ir juos sprend�ia.

I�SILAVINIMO STANDARTAI X KLASEI


Kasdienis patyrimas: suvokti savasties formavimąsi.

1. Yra tapatus sau. 2. Suvokia savikūros galią.

Apra�omieji: apra�yti savo tapatybę, apibūdinti autoritetus, nupasakoti gyvenimo perspektyvas.

1. Svarsto asmens tapatybės klausimus. 2. Aptaria savo pastangas būti autoritetu ir

priklausymą nuo autoritetų. 3. Svarsto gyvenimo perspektyvas, atsi�velgdamas į

savo lytį ir jos apibrė�tas funkcijas.

Normatyviniai: suvokti savo valios laisvės ribas, są�inės reik�mę moraliam gyvenimui, sprendimams.

1. Nusako savo valios laisvės ir determinuotumo santykį.

2. Į�velgia savo są�inės sąsajas su vertybėmis. 3. Į�velgia savo nuomonės ir vertinimo pokyčius.

Analitiniai: kriti�kai apmąstyti pamatinius asmens poreikius, analizuoti proto ir jausmo santykio problemas, argumentuoti savo sprendimus, įsiprasminimo pastangas.

1. Analizuoja pamatinius asmens poreikius remdamasis savo patirtimi.

2. Analizuoja savo jausmo ir proto santykį, jo įtaką savaranki�kiems sprendimams.

3. Nurodo sprendimo ir elgesio sąsajų arba jų neatitikties pavyzd�ių, juos pagrind�ia, interpretuoja.

4. Kelia savęs įprasminimo klausimus, svarsto galimus atsakymus.

A� � A�


1. Formuluoja savo apsisprendimo, tapatumo paie�kų problemas, nurodo �altinius joms spręsti.

2. Tiria esančių problemų lauką ir kelia jų sprendimo hipotezes, savo po�iūrį argumentuoja.

Kasdienis patyrimas: suvokti santykio su Kitu trapumą, būti jautriam Kitam.

1. Fiksuoja santykio su Kitu trapumą. 2. Priima Kito i��ūkį, yra pasirengęs santykio su Kitu

pokyčiui.

Apra�omieji: apra�yti savo jausmus kitam, atvirumo ir pasitikėjimo ribas, apibūdinti mylinčiųjų santykį, savo idealus.

1. Aptaria savo ir Kito jausmų ir juos atspindinčio elgesio ypatumus.

2. Svarsto jausmo rodymo ir pasitikėjimo Kitu ribas. 3. Apibūdina mylinčiųjų santykį. 4. Aptaria idealo reik�mę.

A� � TU

Normatyviniai: suvokti artimo vertę, meilės reik�mę.

1. Apibūdina meilės jausmą ir nurodo jos savybes, pateikia meilės alternatyvų.

2. Supranta artimo vertę ir jo netektį.

91


Analitiniai: analizuoti mylinčiųjų santykį, artimo idealizavimą ir branginimą.

1. Analizuoja mylimojo ir mylinčiojo sampratas. 2. Svarsto abejingumo turint ir vertinimo netekus

prie�astis. 3. Svarsto atsakomybės kaitą priklausomai nuo Kito

artumo. 4. Analizuoja Kito idealizavimo teigiamus ir

neigiamus aspektus.


1. Analizuoja problemų su Kitu prie�astis. 2. Nesureik�mina problemų, ie�kodamas jose

pozityvių, o ne negatyvių prasmių. 3. Padeda Kitam netekties atveju.

Kasdienis patyrimas: jausti atsakomybę u� kitus.

1. Yra empati�kas kitų problemoms ir jaučia atsakomybę u� kitus ir kitiems.

Apra�omieji: apra�yti skirtingų lyčių specifiką ir elgesio ypatumus; nupasakoti moralės ir politikos derinimo galimybes, asmenybių vaidmenį formuojant tautos moralę.

1. Svarsto skirtingų lyčių specifiką ir lygias galimybes. 2. Svarsto moralumo sampratą pilietinėje visuomenėje,

moralės ir politikos derinimo problemas. 3. Aptaria istorinių asmenybių įtaką autoritarinėms ir

demokratinėms valstybėms sukurti ir valdyti bei formuoti tautos moralę.

Normatyviniai: suvokti skirtingų lyčių lygias teises; į�velgti paklusimo ir pasiprie�inimo autoritetams ypatumus.

1. Rodo pagarbą kitos lyties asmeniui, �ino lygias teises ir pareigas.

2. Į�velgia autoriteto visuomenėje prana�umus ir pavojus.

Analitiniai: apmąstyti asmens, tautos, visuomenės laisvės problemą, kriti�kai vertinti prievartos panaudojimą.

1. Analizuoja asmens ir tautos ry�į. 2. I�skleid�ia asmens laisvės ir įsipareigojimų sąsajas

demokratinėje visuomenėje. 3. Analizuoja savo ir kitų tautų santykį, suvokia

holokausto padarinius. 4. Identifikuoja savo santykį su tautinėmis ir

demokratinėmis vertybėmis.

A� � MES

Spręsti visuomenines problemas.

1. Įvertina įvairius būdus religinėms ir kultūrinėms problemoms, konfliktams spręsti, pagrįsdamas savo poziciją asmeninėmis vertybėmis, kitais argumentais.

2. Kelia probleminius klausimus apie tautinę savimonę bei demokratines visuomenes.

Kasdienis patyrimas: suvokti gyvenamosios vietos ir laiko bei jų kaitos patyrimo reik�mę.

1. Jaučia savo gyvenamo laiko ir vietos vertę, savęs įprasminimo juose galimybes ir ribas.

A� � TAI

Apra�omieji: apra�yti, nupasakoti gyvenimo prasmės ir kūrybos sąsajas įvairiose teorijose, skirtinguose kontekstuose; apibūdinti globalizacijos problemas.

1. Remdamasis įvairiomis psichologinėmis bei filosofinėmis teorijomis, literatūra, religinėmis tradicijomis atskleid�ia ry�į tarp gyvenimo prasmės ir kūrybos.

2. Apibūdina gyvenimo ir mirties temas skirtingų religinių konfesijų mokyme. 3. Aptaria globalizacijos ir vartotoji�kumo problemas.

92


Normatyviniai: suvokti skirtingus įvairių gyvenimo sampratų pasaulė�iūrinius pagrindus; pabrė�ti savo nuostatą gyvybės i�saugojimo klausimais.

1. Nurodo įvairias gyvenimo prasmės sampratas ir jas grind�iančias vertybes.

2. Turi savo nuostatą gyvybės i�saugojimo klausimais ir prireikus ją gina.

Analitiniai: analizuoti skirtingas religines tradicijas, jų deklaruojamas vertybes, ie�koti argumentų toleranti�kam sugyvenimui; kriti�kai svarstyti globalines problemas.

1. Pa�įsta ir toleruoja religinių tradicijų (judaizmo, islamo, budizmo, krik�čionybės ir kt.) specifiką, turi savo nuomonę apie jas, ją pagrind�ia.

2. Analizuoja globalinių problemų sprendimo įvairius po�iūrius, atskleid�ia tų problemų aktualumą kasdienybėje.

3. Kriti�kai vertina masinių informacijos priemonių skleid�iamą informaciją, reklamas.

Moraliai spręsti kultūrines, religines problemas.

1. Protingai sprend�ia �iuolaikines vartojimo kultūros problemas.

2. Turi ir rei�kia nuomonę apie �iuolaikinę kultūrą, korekti�kai sprend�ia problemas, atsirandančias dėl vertybinio reliatyvizmo, pa�iūrų pliuralizmo.

3. Ie�ko dorų būdų religiniams, socialiniams konfliktams spręsti ir geba juos taikyti.

TIKYBA

KATALIKŲ TIKYBA

Bendrojo lavinimo mokyklos programos. Katalikų tikyba I�XII klasei. � Vilnius: Leidybos centras, 1998.

STAČIATIKIŲ TIKYBA Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos. I�X klasės. � Vilnius: Leidybos centras, 1997, 106�119 psl.

93

KALBOS

TURINYS

GIMTOSIOS KALBOS PRADINIS UGDYMAS Lietuvių kalba Bendroji programa I�silavinimo standartai BALTARUSIŲ, LENKŲ RUSŲ KALBOS Baltarusių kalba Bendroji programa Lenkų kalba Bendroji programa Rusų kalba Bendroji programa Baltarusių, lenkų, rusų kalbų i�silavinimo standartai PAGRINDINIS UGDYMAS Lietuvių kalba Bendroji programa I�silavinimo standartai BALTARUSIŲ, LENKŲ RUSŲ KALBOS Baltarusių kalba Bendroji programa Lenkų kalba Bendroji programa Rusų kalba Bendroji programa Baltarusių, lenkų, rusų kalbų i�silavinimo standartai LIETUVIŲ VALSTYBINĖ KALBA PRADINIS UGDYMAS Bendroji programa I�silavinimo standartai PAGRINDINIS UGDYMAS Bendroji programa I�silavinimo standartai

94

U�SIENIO KALBOS PRADINIS UGDYMAS IR PAGRINDINIS UGDYMAS Bendroji programa I�silavinimo standartai ANKSTYVASIS UGDYMAS Bendroji programa I�silavinimo standartai

95

GIMTOSIOS KALBOS

PRADINIS UGDYMAS

�iandieninėje bendrojo lavinimo sistemoje pradinis ugdymas yra tarpinė grandis tarp prie�mokyklinio ir pagrindinio ugdymo. Todėl kalbos ugdymo pradinėje mokykloje paskirtis � toliau plėtoti prie�mokykliniais metais įgytą kalbinę kompetenciją, padėti moksleiviams įgyti naujų, reikalingų jaunesniojo mokyklinio am�iaus vaikams, gebėjimų bei rengti moksleivį perėjimui į auk�tesnę ugdymo(si) pakopą.

LIETUVIŲ KALBA

BENDROJI PROGRAMA

Tikslas

Svarbiausia gimtosios kalbos kaip mokomojo dalyko paskirtis pradinėje mokykloje � kalbinės vaiko kompetencijos ugdymas. I�skirtini �ie kalbinės kompetencijos aspektai:

! bendravimo;

! skaitymo ir ra�ymo;

! skaitytojo;

! elementaraus kalbos pa�inimo.

Kalbinis bendravimas � tai moksleivio gebėjimas bendrauti su bendraam�iais ir savo aplinkos �monėmis sakytine ir ra�ytine kalba: gebėjimas klausytis ir suprasti kitų kalbą, gebėjimas pačiam kalbėti � reik�ti savo mintis ir jausmus, pa�įstant, perimant ir puoselėjant vertingiausias savo kra�to tradicijas.

Gebėjimas skaityti ir ra�yti � tai įvaldyta skaitymo ir ra�ymo technika bei sąmoningo skaitymo ir ra�ymo įgūd�iai. Skaitymas ir ra�ymas � viena i� vaiko bendravimo, pasaulio pa�inimo ir savirai�kos priemonių.

96

Pirmieji skaitytojo bruo�ai: gebėjimas skaityti tautosaką, gro�inę vaikų literatūrą, informacinius leidinius bei vaikų periodiką; bandymas vertinti skaitomą tekstą; estetinės nuovokos pradmenys; gebėjimas pasirinkti knygą, ją skaityti nuosekliai, iki pabaigos, suprasti knygos vertę.

Elementarus visų kalbos lygmenų pa�inimas: tekstų įvairovės, �od�ių ry�ių sakinyje, �od�ių reik�mių, darybos ir kaitymo, kalbos garsų samprata, įgyta skaitant ir ra�ant įvairius tekstus, bei pradinis gimtosios kalbos raidos ir savitumo suvokimas. Taisyklingos ra�ybos, ra�tingumo plačiąja prasme pradmenys.

Kalbinės kompetencijos ugdymas grind�iamas savo tautos kultūros pa�inimu ir puoselėjimu. Kalbos ugdymas neatsiejamas nuo vaiko asmenybės, vertybinių nuostatų formavimosi.

U�daviniai

1. Ugdyti(s) sakytinę kalbą: moksleivio gebėjimą bendrauti su bendraam�iais ir kitais savo aplinkos �monėmis, mokyti(s) juos i�klausyti ir prasmingai bei taisyklingai kalbėti.

2. Ugdyti(s) ra�ytinę kalbą: i�mokyti naudotis ra�ytiniais �altiniais, i�ugdant sklandaus ir sąmoningo skaitymo įgūd�ius; mokyti reik�ti mintis ir jausmus ra�ytine kalba, sudarant ai�kios, esteti�kos ra�ysenos bei taisyklingos ra�ybos įgūd�ius.

3. Auginti skaitytoją, jaučiantį skaitymo malonumą:

! turintį estetinę nuovoką, suprantantį meno kūrinyje i�keliamas dvasines vertybes bei kalbos gro�į;

! suvokiantį mokslo populiariosios, periodinės literatūros ir kitų informacijos �altinių svarbą ir nuolat jaučiantį poreikį semtis i� jų �inių, gebantį savaranki�kai rasti reikiamą informaciją bei tikslingai ja naudotis.

4. Mokyti(s) lietuvių kalbos, laipsni�kai atskleid�iant fonetinę ir gramatinę jos sandarą, gimtosios kalbos reik�mę tautos ir asmens gyvenime, santykį su moksleivio tarme, kalbine aplinka; skatinti vaiko norą domėtis kalba ir ugdyti poreikį tobulinti savo kalbą.


Ugdant gimtąją kalbą visų pirma formuojamos bendrosios vertybinės nuostatos: pagarba asmeniui, demokratinės visuomenės tradicijoms, Tėvynės meilė, są�iningumas, pareigingumas ir kita. Įgyjant kalbinę kompetenciją ugdomos ir specifinės vertybinės nuostatos:

! pagarba gimtajai kalbai, tautos kultūrai, tradicijoms ir tolerancija kitoms kalboms ir tautoms;

! nusiteikimas mokytis gimtosios kalbos: poreikis kalbėti gra�ia kalba, siekis tobulinti savo �nekamąją bei ra�omąją kalbą;

97

! nuo�irdus kalbinis bendravimas su bendraam�iais ir suaugusiaisiais: mokėjimas i�klausyti kitą, gerbti jo nuomonę, ginant savo po�iūrį neu�gauti savo ir kitų orumo;

! nusiteikimas būti aktyviu skaitytoju, suvokiančiu, kas gera ir kas bloga, kas gra�u ir kas negra�u.


Kalbos ugdymas pradinėje mokykloje grind�iamas �iomis didaktinėmis nuostatomis:

1. Interpretacijos nuostata. Ir mokytojas, ir moksleivis �iandieninėje mokykloje yra savaranki�kos, kūrybi�kos asmenybės, gebančios savaip prasmingai remtis įvairiais ugdymo turinio �altiniais, t. y. juos interpretuoti, o ne pa�od�iui atkartoti.

2. Vaiko ir mokytojo bendradarbiavimas. Moksleivis yra visateisis ugdymo proceso dalyvis. Mokytojas siūlo įvairią informaciją, mokymosi stilių, suteikdamas moksleiviams galimybę rinktis. Per gimtosios kalbos pamoką vyrauja mokytojo ir moksleivio, moksleivio ir skaitomo teksto, moksleivio su pačiu savimi dialogas.

3. Kiekvienas moksleivis yra individualus. Mokytojas, gerai pa�indamas kiekvieną moksleivį, taiko ir siūlo tinkamiausią jam mokymo(si) būdą, skatina kiekvieno kalbinę savirai�ką.

4. D�iaugsmo ir sėkmės nuostata. Kiekvieno individo mokymosi rezultatai ir sėkmė priklauso nuo motyvacijos. Kuo daugiau domimasi kalba, tuo lengviau, d�iaugsmingiau ji i�mokstama. Tikima sėkme, o i� nesėkmių (pavyzd�iui, ra�ybos klaidų) mokomasi.

5. Mokymosi mokytis nuostata. Mokytojo padedamas, moksleivis suvokia, kaip mokomasi kalbos: geba naudotis literatūra kaip kalbos ugdymosi �altiniu ir stimulu kūrybai; randa reikiamą informaciją �odynuose, enciklopedijose, vadovėliuose; geba naudotis vadovėlio ir kitos mokomosios med�iagos tekstu; ko nors ne�inodamas moka paklausti mokytojo.

6. Kalbos ugdymosi ir asmenybės brendimo neatsiejamumas. Humanistinėmis vertybėmis pagrįstas kalbos ugdymo turinys, tinkamai organizuotas ugdymo procesas brandina moksleivio asmenybę, kita vertus, ir moksleivis, kaip visateisis ugdymo proceso dalyvis, daro įtaką ir kalbos ugdymo turiniui, ir pačiam ugdymo(si) procesui.

7. Literatūros ir kalbos ugdymo integravimas. Ir mokytojas, ir moksleivis turėtų suprasti, kad gryniausias, skaidriausias kalbos ugdymo(si) �altinis �iandien yra tautosaka ir geriausi gimtosios literatūros ra�ytojų kūriniai.

8. Praktinės kalbinės veiklos nuostata. Kalbėti mokomasi kalbant, skaityti � skaitant, ra�yti � ra�ant, t. y. pradinukas turi kuo daugiau kalbėti, skaityti, ra�yti, o ne atmintinai mokytis taisyklių.

Struktūra

98

Programos turinį sudaro dvi sąlygi�kai atskirtos, bet ugdymo procese neatsiejamos dalys:

1) kalbinis ugdymas (kalbos vartojimas ir kalbos pa�inimas);

2) literatūrinis ugdymas.

Turinys

I�II klasės

KALBINIS UGDYMAS

Pokalbiai apie tai, kodėl reikia mokytis lietuvių kalbos.

Mokymas(is) reik�ti savo mintis, jausmus, pokalbiai su bendraam�iais ir mokytoju vaikams aktualiomis (pačių pasirinktomis ar mokytojo pasiūlytomis) temomis. Pasakojimai apie vaikui gerai pa�įstamus dalykus.

Pasakų klausymas, sekimas, inscenizavimas. Eilėra�čių deklamavimas.

Kalbos garso samprata. Lietuvių kalbos garsai: balsiai, priebalsiai, dvibalsiai.

Garsinė �od�io analizė. Taisyklingas garsų tarimas.

Raidė � garso �enklas. Supa�indinimas su lietuvių kalbos spausdintinėmis ir ra�ytinėmis raidėmis. Skaitymo ir ra�ymo įgūd�ių sudarymas ir tobulinimas.

Rengimasis suvokti kalbos dalis (veiksmų, daiktų, po�ymių pavadinimai).

Moksleivio kalbos �odyno plėtimas. �aidimai �od�iais.

�od�ių, kurių ra�yba nesiskiria nuo tarimo, ra�ymas. Vardų ra�ymas did�iąja raide. Nosinių raid�ių, -e (kur?, kame?) �od�io gale ra�ymo prad�ia.

Sakinio ribų �ymėjimas.

Pradinis supa�indinimas su pasakojimu, įvairių pasakojimų kūrimas.

Spontani�ki kūrybiniai darbai pagal vaiko galimybes.

LITERATŪRINIS UGDYMAS

Pokalbiai apie knygą, kodėl �monės skaito knygas.

Orientavimasis knygų pasaulyje: supa�indinimas su knygos autoriumi, pavadinimu, dailininku. Mokymas pasirinkti knygą.

Mokymas(is) skaityti knygą vienam ir kartu su draugu.

Pa�intis su vaikų periodine spauda, vaikams skirtų radijo ir televizijos laidų klausymas ir �iūrėjimas.

99

Įvairių tautosakos, gro�inės literatūros kūrinių, dalykinių tekstų skaitymas. Pratinimas pajausti meninio kūrinio estetinę ir etinę vertę. Eiliuoto ir prozos kūrinio skirtumų suvokimas, poezijos kalbos skambesio girdėjimas.

�aidimai �od�iais panaudojant tautosakos ir gro�inės literatūros kūrinius.

Kūrybinių darbų ra�ymas, mokytojui padedant pasirinkti temą, sudaryti planą ir kt.

III�IV klasės

KALBINIS UGDYMAS

Ry�kiausių bendrinės kalbos ir vaiko tarmės skirtumų aptarimas. Kalba � tautos istorijos, kultūros atspindys. Kitų kalbų įtaka lietuvių kalbai anksčiau ir dabar.

Mokymasis dalyvauti dialoge: pradėti pokalbį, jį tęsti, paklausti, atsakyti į klausimą atsi�velgiant į adresatą ir situaciją.

Pasakojimai apie save ir kitus rimtai, dalyki�kai ir pa�maik�taujant. Tikrovi�ki ir pramanyti pasakojimai.

Nesudėtingo pasakojamojo teksto atpasakojimas.

Sklandus, sąmoningas ir pagal vaiko galimybes rai�kus teksto skaitymas.

Mi�rieji dvigarsiai. Mink�tumo �enklas. Lietuvių kalbos garsinės sandaros apibendrinimas.

Reik�minės �od�io dalys (�aknis, prie�dėlis, priesaga, galūnė). Sudurtiniai �od�iai. �aidimai sudarant naujus �od�ius.

Mokymas(is) klasifikuoti �od�ius: supa�indinimas su kalbos dalimis � veiksma�od�iu, daiktavard�iu, būdvard�iu.

Veiksma�od�ių kaitymas laikais, skaičiais, asmenimis. Veiksma�od�io bendratis. Veiksma�od�io vartojimas. Esamojo ir būtojo kartinio laiko veiksma�od�ių galūnių ra�yba. Paprasčiausi priebalsių asimiliacijos atvejai.

Daiktavard�ių ir būdvard�ių giminės, skaičiai ir linksniai. Daiktavard�ių ir būdvard�ių vartojimas ir ra�yba (asmenvard�ių ir vietovard�ių, vienaskaitos galininko ir daugiskaitos kilmininko, vietininko, priesagų -elis, -elė).

Moksleivio kalbos �odyno plėtimas. Sinonimai. Antonimai. Palyginimai.

Sakinys. Elementarus sakinio intonacijos supratimas. �od�ių ry�iai sakinyje (klausimų kėlimas). Supa�indinimas su sakinio dalimis: pagrindinėmis (veiksniu, tariniu), antrininkėmis (neskirstant į atskiras rū�is). Vienarū�ės sakinio dalys. Skyrybos �enklai sakinio gale. Nei�plėstų vienarū�ių sakinio dalių skyryba. Kablelio ra�ymas prie� jungtukus o, bet, kad, tačiau. Pratinimas u�ra�yti pokalbį.

100

Nuodugnesnis supa�indinimas su pasakojimu, pradinis supa�indinimas su apra�ymu. Įvairių pasakojimų ir apra�ymų ra�ymas.

Teksto planavimas, atpasakojimas.

Kūrybiniai darbai. Teksto redagavimas, tobulinimas.


Įvairių tekstų skaitymas balsu ir tyliai. Teksto temos ir pagrindinės minties supratimas. �od�io reik�mės ai�kinimasis ir tikslinimasis. Sinonimų, antonimų, palyginimų vartojimas kūrinyje.

Mokymas(is) reik�ti savo nuomonę apie perskaitytą knygą. Knygos reklama.

Lietuvių tautosakos �anrai. Pasakų, sakmių, padavimų sekimas. Vaikų dainų, �aidimų mokymasis. Smulkiosios tautosakos panaudojimas �aid�iant, bendraujant.

Prozos kūrinio skaitymas: įvykis, veikėjai, veiksmo laikas ir vieta, labiausiai patikusi kūrinio dalis.

Eilėra�čio skaitymas: vaizdai, garsai, spalvos, nuotaika, skambesys. Eilėra�čių deklamavimas.

Elementarus dramos kūrinio savitumo supratimas. Vaidinimas.

Dalykinio teksto skaitymas ir mokymasis rasti jame reikiamą informaciją. Gebėjimas naudotis �odynais ir enciklopedijomis. Vadovėlio mokomųjų tekstų skaitymas ir supratimas (tema, pagrindiniai ir antraeiliai dalykai, i�vados). Tikslingas periodinės spaudos skaitymas, radijo ir televizijos laidų klausymas ir �iūrėjimas.

Kūrybinių darbų ra�ymas: temos pasirinkimas, med�iagos kaupimas, planavimas, ra�ymas, redagavimas, perra�ymas, skelbimas.

Literatūra

1. Aktyvaus mokymosi metodai. � Vilnius: Garnelis, 1998.

2. Amona�vilis �. Sveiki, vaikai! � Kaunas: �viesa, 1986.

3. Bitinas B. Individualiųjų mokymo programų rengimo prielaidos // Pedagogika, 1998, Nr. 35.

4. Butkienė G., Kepalaitė A. Mokymasis ir asmenybės brendimas. � Vilnius: Margi ra�tai, 1996.

5. Daujotytė V. Tekstas ir kūrinys. � Vilnius: Kultūra, 1998.

6. Grenstadas N. M. Mokytis � tai atrasti. � Vilnius: Margi ra�tai, 1996.

7. Jensen E. Tobulas mokymas. � Vilnius: Ab ovo, 1999.

8. Kjargaard E., Martinėnienė R. Nepaprastas pavasaris. � Vilnius: Danielius, 1999.

9. Lau�ikas J. Pedagoginiai ra�tai. � Kaunas: �viesa, 1993.

101

10. Lepe�kienė V. Humanistinis ugdymas mokykloje. � Vilnius: Leidybos centras, 1996.

11. Martinaitis M. Literatūra ir kalbos ri�lumo ugdymas // Mokykla, 2000, Nr. 6.

12. Marcelionienė E., Plentaitė V. Ar suvokiame reformuotos mokyklos kalbos ugdymo kryptį? // �virblių takas, 2001, Nr. 4.

13. Nauckūnaitė Z. Teksto komponavimas: ra�ymo procesas ir tekstų tipai. � Vilnius: Gimtasis �odis, 2002.

14. Plentaitė V., Marcelionienė E. Lietuvių kalbos ugdymo gairės I�IV klasei // �virblių takas, 2001, Nr. 3, 4.

15. �ukys J. Kalbos patarimai pradinių klasių mokytojams ir mokinių tėvams. � Vilnius: Gimtasis �odis, 2001.

16. Tūtlytė R. Eilėra�čio skaitymas. � Vilnius: Gimtasis �odis, 1996.

17. Urba K. �e�i H. K. Anderseno medaliai. � Kaunas: �viesa, 1998.

102

I�SILAVINIMO STANDARTAI

Pasiekimai Sritis Esminiai gebėjimai

II klasė IV klasė 1. Kalbinė veikla. 1.1. Kalbėjimas ir klausymas

Gebėti bendrauti su bendraam�iais ir kitais aplinkos �monėmis, mokėti juos i�klausyti ir stengtis prasmingai bei taisyklingai kalbėti.

1. Bendraudamas su bendraam�iais, vaikas juos girdi, i�klauso, nori jiems atsakyti ir, jeigu �ino, atsako.

1. Bendrauja atsi�velgdamas į adresatą, kalbos vartojimo situaciją, motyvus.

2. Geba atsakyti į suaugusiojo (mokytojo, kitų mokyklos darbuotojų) klausimus, ko nors nesupratęs, moka papra�yti klausimą pakartoti.

2. Girdi pa�nekovo kalbos nuotaiką ir į ją reaguoja.

3. Geba trumpai papasakoti apie save: pasakyti vardą, pavardę, kur gyvena, kurioje mokykloje mokosi, apie savo �eimą, pomėgius ir kt.

3. Moka i�klausyti kalbantįjį ir stengiasi būti toleranti�kas kitaip manančiajam.

4. Moka trumpai (2�3 sakiniais) papasakoti paties patirtą nutikimą.

4. Stengiasi taisyklingai kalbėti bendrine kalba ir i�laiko savo tarmę (jeigu ją turi) bei reikiamai ją vartoja.

5. Suvokia, kas yra tikra ir i�galvota: pasakodamas apie tikrus įvykius, supranta, kad negalima i�galvoti.

5. Moka tiksliai perduoti suprantamą �io am�iaus vaikui informaciją ir ją priimti.

6. Noriai dalyvauja kūrybiniuose �aidimuose: prasimano įvairias situacijas (pokalbis telefonu, parduotuvėje, gydytojo kabinete ir kt.), nebūtus nutikimus (kartu su draugais kuria pasakas, fantastines istorijas).

6. Moka nuotaikingai papasakoti apie save, apie tai, ką matė, girdėjo, jautė.

7. Skiria, kas tikra ir kas i�galvota. 8. Pagal savo galimybes geba prasimanyti įvairių

kalbinių �aidimų, kurti pasakas, fantastines istorijas. 1.2. Skaitymas (skaitymo technika ir teksto suvokimas)

Gebėti naudotis �iam am�iaus tarpsniui tinkamais ra�ytiniais �altiniais, susidaryti sklandaus ir sąmoningo skaitymo įgūd�ius.

1. Yra įvaldęs skaitymo procesą, t. y. skaito sakiniais, �od�iais arba skiemenimis, ir supranta, ką perskaitęs.

1. Sąmoningai, skland�iai, reikiamu tempu skaito įvairius tekstus.

2. Pagal savo galimybes geba skaityti ir suprasti spausdintinį bei ra�ytinį tekstą.

2. Geba skaityti klasės draugų, mokytojo ranka para�ytus tekstus.

3. Moka orientuotis vadovėlyje � susirasti reikiamą tekstą, pratimą, u�duotį, �ino sutartinių �enklų reik�mes,

3. Moka savaranki�kai rasti reikiamą informaciją vadovėliuose, �odynuose, enciklopedijose ir kt., ją

103


II klasė IV klasė supranta vadovėlio ir pratybų sąsiuvinio paskirtį, juos �variai u�laiko.

suprasti ir tikslingai ja naudotis.

4. Pradeda formuotis skaitytojo bruo�ai: susidomi knyga, vaikų �urnalais, lanko biblioteką, noriai skaito jaunesniajam mokykliniam am�iui tinkamas knygas.

4. Skaito vaikams skirtus laikra�čius, �urnalus, randa straipsnį sudominusia tema, pasako apie jį savo nuomonę.

5. Orientuojasi knygoje (autorius, pavadinimas, dailininkas; tekstas, iliustracijos, turinys, leidykla, i�leidimo metai), pagal turinį moka susiie�koti reikiamą tekstą.

6. Yra bibliotekos skaitytojas, �ino bibliotekos taisykles, saugo ir tausoja knygas.

1.3. Ra�ymas (ra�ymo technika, teksto kūrimas, ra�yba)

Gebėti ra�ytine kalba reik�ti savo mintis, jausmus, individualią patirtį, perteikti �io am�iaus tarpsnio vaikui suprantamą informaciją.

1. Yra įvaldęs ra�ymo procesą, t. y. geba ra�yti raides ir jungti jas į �odį, �od�ius į sakinius, o sakinius į tekstą (2�3 sakinius).

1. Geba ra�ytine kalba reik�ti mintis ir jausmus bei apra�yti patirtus ir matytus įvykius; para�yti pasakojimą bei apra�ymą.

2. Pradeda formuotis ra�ytojo (�mogaus, gebančio ra�tu perteikti savo mintis ir jausmus) bruo�ai: nori u�ra�yti arba nupie�ti savo įspūd�ius, nutikimus, kurti �knygas�, para�yti lai�ką ir kt.

2. Geba para�yti nesudėtingo teksto atpasakojimą.

3. Moka ra�yti �od�ius, kurių ra�yba nesiskiria nuo tarimo.

3. Geba ra�tu perteikti skaitytą ar i�girstą suprantamą �io am�iaus tarpsnio vaikui informaciją.

4. Moka para�yti savo vardą, pavardę, savo miesto, miestelio ar kaimo pavadinimą.

4. Moka pagal galimybes redaguoti, tobulinti savo tekstą.

5. Sakinį pradeda ra�yti did�iąja raide, sakinio gale deda ta�ką.

5. Moka ra�yti: � �od�ius, kurių ra�yba nesiskiria nuo tarimo; � daiktavard�ių ir būdvard�ių vienaskaitos galininką; � daiktavard�ių ir būdvard�ių daugiskaitos kilmininką; � daiktavard�ių vietininką; � daiktavard�ių ir būdvard�ių vardininką pagal

pavyzd�ius (brolis � broliai, �uvis � �uvys, brangus � brangūs);

104


II klasė IV klasė � asmenvard�ius ir vietovard�ius; � esamojo laiko veiksma�od�ius; � būtojo kartinio laiko veiksma�od�ius; � paprasčiausius priebalsių asimiliacijos atvejus (dirbti �

dirba, ne�davo � ne�ė, verkdavo � verkė ir kt.). 6. Stengiasi ra�yti ai�kiai, įskaitomai, tvarkingai: laikosi

raid�ių standartų, tekstą pradeda ra�yti toliau nuo kra�to, palieka para�tes, �variai u�laiko sąsiuvinius.

2. Kalbotyros pradmenys

Elementariai suvokti kalbos sandarą. 1. Girdi ir pasako �od�io garsus i� eilės, skiria ilguosius ir trumpuosius balsius, priebalsius, dvibalsius.

1. Atpa�įsta kalbos garsus: balsius, priebalsius, dvigarsius, � ir kalbėdamas juos taisyklingai taria.

2. Kalbėdamas stengiasi taisyklingai tarti bendrinės kalbos garsus.

2. Moka taisyklingai tarti ir kirčiuoti da�niau vartojamus �od�ius, savo kra�to vietovard�ius, savo bei artimųjų vardus.

3. Pradeda skirti bendrinės kalbos ir tarmės vartojimo sritis.

3. Moka �odį suskirstyti reik�minėmis dalimis ir jas pa�ymėti sutartiniais �enklais.

4. Skiria �od�ius, rei�kiančius veiksmų, daiktų ir po�ymių pavadinimus.

4. Atpa�įsta kalbos dalis: veiksma�odį, daiktavardį, būdvardį, būdo prieveiksmį, stengiasi taisyklingai ir tikslingai jas vartoti.

5. Domisi kalba: suvokia, kuri kalba yra jo gimtoji, gro�isi �od�ių �aismu tautosakoje, gro�inėje literatūroje, �aid�ia kalbinius �aidimus, kuria �naujus� �od�ius pagal pavyzdį.

5. Stengiasi tikslingai vartoti kalboje sinonimus, antonimus, perkeltinės reik�mės �od�ius.

6. Gali paai�kinti, kodėl apie tą patį kalbama ir ra�oma skirtingai (kada tiksliai, ai�kiai ir kada � pa�maik�taujant, prikuriant...)

7. Supranta �od�ių ry�ius sakinyje: geba savaranki�kai kelti klausimus sakinio �od�iams.

8. Atpa�įsta sakinio veiksnį, i�reik�tą daiktavard�io vardininku, ir tarinį, i�reik�tą veiksma�od�io asmenuojamąja forma.

9. Yra elementariai susipa�inęs su kai kuriais gimtosios

105


II klasė IV klasė kalbos dėsningumais, taisyklėmis, nuolat tobulina savo kalbą.

3. Literatūra ir kultūra

Gebėti skaityti meninius ir nemeninius kūrinius:

� ugdytis estetinę nuovoką; � turtinti savo jausmų pasaulį; � suprasti kūrinio dvasines vertybes

bei kalbos gro�į; � ugdytis poreikį naudotis

informaciniais �altiniais; � jausti skaitymo malonumą.

1. Intuityviai pajunta skaitomo meninio kūrinio bei jo kalbinės rai�kos gro�į (i�rei�kia savo įspūd�ius kalbinėmis priemonėmis � �od�iais �gra�u�, �negra�u�, �patiko�, �nepatiko�, �gra�iai pasakyta� ir pan., ir nekalbinėmis � juokiasi, a�aroja, piktinasi ir pan.

1. Klausydamas, skaitydamas intuityviai suvokia meninio kūrinio gro�į ir moka �od�iais i�reik�ti savo įspūd�ius.

2. Supranta nesudėtingų pasakojamųjų kūrinių turinį: apie ką juose ra�oma, kas ir ką juose veikia (veikėjai).

2. Supranta nesudėtingo pasakojamojo kūrinio turinį: temą, pagrindinę mintį, įvykius, veiksmo vietą, laiką, veikėjus.

3. Skiria eiliuotą tekstą nuo neeiliuoto, girdi eiliuoto teksto skambesį.

3. Skiria prozos, poezijos ir dramos kūrinį.

4. Noriai klausosi liaudies dainos, sekamos pasakos, sakmės, padavimo.

4. Moka pasekti labiausiai patikusią pasaką, padeklamuoti eilėra�čių.

5. Moka padeklamuoti labiausiai patikusius eilėra�čius. 5. �ino keletą �ymiausių (skaitytų pradinėje mokykloje) lietuvių literatūros (ypač savo kra�to) ir u�sienio ra�ytojų.

6. Noriai dalyvauja pasakų inscenizacijose, dramos kūrinių vaidinimuose, eilėra�čių deklamavimo konkursuose, liaudies dainų, �aidimų popietėse.

6. �ino apie baltų giminę, ypač latvius (skaitytos pasakos, patarlės, ra�ytojų kūrinių i�traukos ir kt.).

7. Moka u�minti mįslių, pasakyti skaičiuočių, gamtos garsų pamėgd�iojimų, kartu su kitais padainuoti liaudies dainų.

7. Elementariai suvokia reik�mingiausius lietuvi�kos knygos istorijos momentus: pirmoji lietuvi�ka knyga, K. Donelaitis, spaudos draudimo metai, knygne�iai...

8. �ino �ymiausius I�II klasėje skaitytus gimtosios literatūros ir u�sienio ra�ytojus.

8. �ino �ymiausius kalbininkus: J. Jablonskį, K. Bū- gą, ... .

9. Supranta, kas yra knygos autorius, pavadinimas, kolektyvinė autorystė, dailininkas.

9. Naudojasi �iam am�iaus tarpsniui skirtais informaciniais leidiniais (enciklopedijomis, �odynais...).

10. �ino, kad knygų yra labai įvairių: pasakų, mįslių, 10. Moka atsirinkti vertingas vaikams skirtas radijo ir

106


II klasė IV klasė liaudies dainų, ra�ytojų sukurtų, dailininkų pie�tų (paveikslėlių), vadovėlių, �odynų, enciklopedijų.

televizijos laidas, geba pasakyti savo nuomonę apie jas.

11. Moka pasakyti savo nuomonę apie girdėtą radijo ar matytą televizijos laidą vaikams.

11. Moka atsirinkti, kas yra vertingiausia periodinėje spaudoje, ir nuolat ją skaito.

12. Skaito savo am�iui skirtą mokytojo rekomenduotą geriausią periodinį leidinį � �urnalą ar laikra�tį.

12. Kuria pasakas, mįsles, eilėra�čius, pasakojimus, leid�ia �knygas�, klasės, mokyklos laikra�čius, �urnalus ir kt.

13. Pagal savo gebėjimus kuria mįsles, pasakas, eilėra�čius, pasakojimus, leid�ia �knygas�, klasės laikra�čius, �urnalus, plakatus ir kt.

13. Dalyvauja klasės, mokyklos statomuose spektakliuose.

14. Naudojasi kompiuterine informacija (jeigu yra galimybių).

BALTARUSIŲ, LENKŲ, RUSŲ KALBOS

Baltarusių, lenkų, rusų kalboje, kaip ir kitų pasaulio tautų kalbose, i�reik�tas vienintelis, savitas ir nepakartojamas tikrovės matymo būdas. Tauta savąja kalba i�rei�kia ir palieka ateinančioms kartoms vertybių ir moralinių kategorijų suvokimą, savo istorinę atmintį, socialinę patirtį. Dėl to gimtosios kalbos reikia pirmiausia mokytis ne kaip �enklų sistemos, bet kaip kultūros palikimo ir bendravimo būdo.

Baltarusių, lenkų, rusų kalbų mokymo modeliai yra analogi�ki lietuvių kalbos mokymo modeliui, nes gimtosios kalbos dalyko paskirtis, pagrindinis tikslas, vertybinės bei didaktinės nuostatos i� esmės nesiskiria.

Tačiau baltarusių, lenkų, rusų gimtosios kalbos mokymo Lietuvoje tikslus, u�davinius ir turinį lemia skirtinga situacija: baltarusių, lenkų, rusų mokyklos funkcionuoja kitoje, ne savo tautos, kalbinėje ir visuomeninėje kultūrinėje terpėje.

Todėl ugdymo turinys bei procesas įgauna keletą svarbių aspektų:

! siekiama suvokti priklausomybę savo tautai, i�saugoti ir puoselėti etnokultūrinį tautinei ma�umai priklausančių asmenų tapatumą. Todėl gimtosios kalbos mokymas(is) siejamas su savosios tautos istorija, kultūros paveldu bei tradicijomis, �adinamas domėjimasis �ių dienų Baltarusijos, Lenkijos, Rusijos kultūra;

! gimtosios kalbos mokymas(is) glaud�iai sietinas su Lietuvos socialiniu kultūriniu kontekstu, pilieti�kumu bei tolerancija; pabrė�iamos savosios ir lietuvių, slavų ir baltų kultūrų bei tradicijų sąsajos, savosios bendruomenės Lietuvoje istorija, tautosaka ir etnokultūra;

! svarbi ugdymo turinio dalis � baltarusių, lenkų, rusų kalbos Lietuvoje ypatumai. Skiriama nema�ai laiko ir dėmesio gimtosios kalbos kultūrai, savosios kalbos sąveikai su lietuvių bei kitomis kalbomis.

U�daviniai

Svarbiausi baltarusių, lenkų, rusų (gimtosios) kalbos ugdymo u�daviniai yra �ie:

Moksleiviai turėtų:

! pa�inti ir suprasti gimtąją kalbą ir literatūrą kaip baltarusių, lenkų, rusų tautos ir Lietuvos kultūros dalį, susipa�inti su baltarusių, lenkų, rusų tautos tradicijomis;

! gebėti bendrauti su bendraam�iais ir kitais savo aplinkos �monėmis, atsi�velgdami į tikslą, adresatą bei kalbėjimo situaciją;

108

! i�siugdyti skaitymo kultūros pagrindus, mokėti skaityti siekdami rai�kumo, suvokdami teksto turinį;

! susipa�inti su savo am�iui suprantamais baltarusių, lenkų, rusų tautosakos, pasaulio tautų vaikų literatūros klasikos kūriniais, gebėti atskleisti juose i�keliamas vertybes, i�siugdyti estetinius poreikius;

! susipa�inti su moksleivių am�iui suprantama mokslo populiariąja ir kita negro�ine literatūra, gebėti atskleisti dalykinio teksto informatyvumą;

! gebėti tiksliai perteikti i�girstą ar perskaitytą, suprantamą pagal savo am�ių informaciją;

! gebėti naudotis savo am�iui skirtais informaciniais �altiniais;

! pagal savo am�iaus galimybes gebėti ai�kiai ir taisyklingai reik�ti mintis ir jausmus �od�iu ir ra�tu, kurti (mėgd�iodami, pagal pavyzdį) įvairių �anrų tekstus;

! i�siugdyti poreikį tobulinti savo kalbą, laikytis bendrinės kalbos normų, i�mokti taisyklingos ra�ybos pagrindų;

! puoselėti kūrybi�kumą, vaizduotę.

109

BALTARUSIŲ KALBA

BENDROJI PROGRAMA

Struktūra

Gimtosios kalbos ugdymo turinį sudaro dvi integralios dalys: kalbinis bei literatūrinis ir kultūrinis ugdymas.

Kalbinis ugdymas apima kalbos vartojimo įgūd�ių ugdymą ir pradinį kalbos sistemos elementų pa�inimą. Pradinėje mokykloje moksleiviai, dalyvaudami įvairiose kalbinės veiklos situacijose, ugdosi kalbos jausmą, įgyja intuityvios ir sąmoningos kalbinės veiklos patirties, ugdosi kūrybines galias, susidaro ra�ytinės ir sakytinės kalbos pagrindus.

Kalbos sistemos pa�inimas turi vykti per �aidimo situacijas, nesigilinant į teoriją. Bendraudami gimtąja kalba, moksleiviai kartu intuityviai susipa�įsta su kalbos sistema.

Pradinėje mokykloje formuojasi literatūrinio lavinimosi pagrindai: mokomasi suprasti perskaityto teksto prasmę, kalbinės rai�kos savitumą, atpa�inti meninio teksto �anrą. Literatūri�kai lavinant svarbu plėsti estetinę ir bendrąją kultūrinę vaikų patirtį, ugdyti norą skaityti ir gebėjimą pasirinkti. Literatūrinis lavinimasis turi padėti suvokti svarbiausias gimtosios ir visuotinės literatūros vertybes, literatūrinės kūrybos ry�į su visuomenine ir kultūrine aplinka. Gimtosios baltarusių kalbos mokytojas turi pasitelkti ir kitų tautų (lietuvių, rusų, lenkų) literatūros ir meno kūrinius.

Turinys

I�II klasės

KALBINIS UGDYMAS

Kam �mogui reikalinga kalba. Gimtoji kalba ir kitos kalbos. Įvairios kalbėjimo situacijos.

Laisvas savo jausmų, minčių rei�kimas, diskusijos �io am�iaus vaikui artimomis temomis, pasakojimai, kuriais skatinama gretinti įvairius faktus, nuomones, pagal moksleivio galimybes apibendrinti, daryti i�vadas (dialoginės ir monologinės kalbos pratybos). Klausimai ir atsakymai remiantis tekstu arba įvykiais.

110

Kalbos skambumas. Kalbos i�rai�kingumo ugdymas(is) (pasakojimai, vaidinimai, etiudai, pasakų sekimas, eilėra�čių deklamavimas ir kt.). �aidimai, jungiantys kalbėjimą ir veiklą.

Sakinio suvokimas ir sudarymas, intonacijos trūkumų �alinimas.

Vaiko �odyno turtinimas ir tikslinimas.

�aidimas �od�iais, �od�ių daryba pagal analogiją, panaudojant tautosakos, literatūros kūrinius. Etimologiniai �aidimai.

Gamtos, muzikos garsai ir baltarusių kalbos garsai. Garsinė �od�ių sudėtis. Supa�indinimas su sąvokomis: balsiai, priebalsiai. Garsas ir raidė. Supa�indinimas su spausdintinėmis ir ra�ytinėmis baltarusių kalbos raidėmis. Skaitymo ir ra�ymo mokymo prad�ia. Neilgų �od�ių, kurių ra�yba nesiskiria nuo tarimo, ra�ymas. Vardų ra�ymas did�iąja raide. Sakinio ribų �ymėjimas.

Kūrybiniai teksto darbai.


Orientavimasis knygų pasaulyje: supa�indinimas su knygos autoriumi, pavadinimu, dailininku, mokymas pasirinkti knygą, skaityti vienam ir kartu su draugu. Praktinis supa�indinimas su baltarusių, lietuvių ir kitų tautų tautosakos bei literatūros �anrais.

Nedidelio apsakymo, pasakos, eilėra�čio turinio supratimas, įvykių i�ai�kinimas, nuomonės apie turinį i�sakymas, plano sudarymas. Trumpas girdėto ar skaityto teksto atpasakojimas. Kūrinių mokymasis atmintinai.

III�IV klasės

KALBINIS UGDYMAS

Gimtoji kalba ir kitos kalbos, valstybinė kalba. Baltarusių kalba greta kitų gimini�kų kalbų.

Kalba. �nekamojo stiliaus sintaksinės konstrukcijos. Kalbos etiketo elementai (pasisveikinimai, atsisveikinimai, pra�ymai ir t. t.).

Tekstas. Tema, pagrindinė mintis ir teksto dalys. Teksto planas ir pasakojimas. Teksto stilius. Prane�imas, apra�ymas, svarstymas. Tikrų ir i�galvotų nuotykių pasakojimų kūrimas.

Sklandus, sąmoningas skaitymas.

Sakinys. Sakinio samprata. Elementarus intonacijos, sakinio dalių, vienarū�ių sakinio dalių, �od�ių junginių, �od�ių ry�ių sakinyje supratimas. Sakinių rū�ys.

Vienarū�ių sakinio dalių skyryba. Sudėtinio sakinio dėmenų skyryba. Tiesioginės kalbos skyryba.

111

�odis. �od�io reik�mės ai�kinimas pagal kontekstą. Sinonimų, antonimų, palyginimų, frazeologizmų vartojimas kalboje. Perkeltinė �od�ių prasmė. �odynai. Sudurtiniai ir sudurtiniai sutrauktiniai �od�iai.

Kalbos dalys: daiktavardis, būdvardis, veiksma�odis, prieveiksmis, įvardis, prielinksnis.

Asmenavimo samprata.

Linksniuojamųjų �od�ių vienaskaitos ir daugiskaitos galūnių ra�ymas.

Veiksma�od�io kaitymas laikais: esamuoju, būtuoju, būsimuoju. Būtojo laiko veiksma�od�ių kaitymas skaičiumi ir gimine.

Dalelytės не su veiksma�od�iais ra�yba.

Prieveiksmio ir veiksma�od�io ry�ys sakinyje. Prieveiksmių vartojimas ir ra�ymas.

Įvard�ių 1-ojo, 2-ojo ir 3-iojo asmens vienaskaita ir daugiskaita. Asmeninių įvard�ių vartojimas.

Reik�minės �od�io dalys.

Vienskiemeniai �od�iai.

Priebalsių ra�ymas prie�dėliuose. Apostrofas po prie�dėlių.


Įvairių tekstų skaitymas garsiai ir tyliai. Mokėti nustatyti įvykių seką tekste, nagrinėti ir įvertinti veikėjų elgesį vaikų literatūros kūriniuose.

Perskaityto teksto plano sudarymas. Atpasakojimas pagal planą.

Mokytis skaityti dialogą. Deklamavimas, pasakų sekimas. Meninio teksto iliustravimas, vaidinimas.

Baltarusių tautosaka: pasakos, sakmės, padavimai, dainos, mįslės, patarlės, garsa�od�iai, skaičiuotės. Baltarusių tautos kūrybos lyginimas su lietuvių ir kitų tautų kūryba.

Mokyti orientuotis konkretaus ir įvairių autorių knygose.

Gro�inė baltarusių literatūra, �ymiausi vaikų literatūros atstovai: (V. Vitka, A. Kly�ka, J. Kupala, J. Kolos, A. Volski ir kt.).

Gro�inė lietuvių ir kitų tautų literatūra.

112

LENKŲ KALBA

BENDROJI PROGRAMA

Struktūra

�i lenkų kalbos programa skatina vaiką kalbą priimti kaip garsinės, gramatinės ir leksinės sistemos visumą. Moksleiviai per pamokas lavina savo kalbą įvairiais pratimais, skaitydami ir ra�ydami, susipa�įsta su kalbos elementais bei mokosi naudotis ja sąmoningai.

Mokomasi ne tik kalbos, bet ir ugdomas mąstymas, kuriant �odinius ir ra�ytinius pasakojimus. Įvairiomis u�duotimis mokoma taikyti gramatikos ir ortografijos taisykles. Vienas i� lenkų kalbos mokymo tikslų yra parodyti kalbos kaip bendravimo instrumento reik�mę. �odiniais frazeologiniais pratimais moksleiviai skatinami turtinti savo �odyną, stiprinti gramatikos įgūd�ius.

Lavinant literatūrinį i�prusimą, skatinamas moksleivių bendravimas su bendraam�iais bei kitais jų aplinkos �monėmis, ugdoma sociokultūrinė jų kompetencija.

Per lenkų kalbos pamokas moksleiviai ugdosi klausymo, skaitymo ir ra�ymo įgūd�ius, mokosi naudotis ra�ytiniais �altiniais, skland�iai reik�ti mintis �od�iu ir ra�tu, lavinamas individualus literatūrinis skonis. Vienas i� lenkų kalbos programos tikslų � padėti moksleiviui i�gyventi kūrybinį d�iaugsmą, gimtosios kalbos gro�į, skatinti kūrybi�kumą. Siekiama supa�indinti su mokslo populiariąja literatūra, atskleisti informacinę teksto vertę, ugdyti kalbinės kompetencijos pagrindus.

Gimtosios kalbos ugdymo turinį sudaro dvi integralios dalys: kalbinis ugdymas, literatūrinis ir kultūrinis ugdymas.

Mokymo procese ir pateikiant didaktinę med�iagą turėtų vyrauti indukciniai metodai, skatinantys moksleivio aktyvumą, ugdantys jo mąstymą, o tradicinius monologi�kuosius mokymo metodus priartinantys prie praktinių, kuriais daugiau reik�mės skiriama moksleivio ir kitų mokymo struktūrų dialogui.

Turinys

I�II klasės

KALBINIS UGDYMAS

Kam �mogui reikalinga kalba. Gimtoji kalba ir kitos kalbos. Bendrinė kalba ir gimtoji tarmė. Įvairios kalbėjimo situacijos.

113

Laisvas jausmų, minčių rei�kimas, pokalbiai �io am�iaus vaikui artimomis temomis, pasakojimai, kuriais skatinama gretinti įvairius faktus, nuomones, pagal moksleivio galimybes apibendrinti, daryti i�vadas (dialoginės ir monologinės kalbos pratybos); bendraam�ių ir mokytojo pasakojimo klausymas, pratinimas formuluoti klausimus ir atsakymus remiantis tekstu arba įvykiais; draminiai �aidimai, jungiantys kalbėjimą (kalbinę elgseną) ir veiklą. Kalbos i�rai�kingumo ugdymas (pasakojimai, inscenizavimas, etiudai, pasakų sekimas, eilėra�čių deklamavimas ir kt.).

Sakinio suvokimas ir sudarymas, intonavimo ir kirčiavimo trūkumų �alinimas. �odyno turtinimas įvairių reik�mių �od�iais (veiksmų, daiktų, rei�kinių, jausmų, po�ymių pavadinimais, mandagumo formuluotėmis dialoge ar lai�ke, tarmybių ekvivalentais bendrinės kalbos leksikoje ir kt.) ir frazeologizmais.

Gamtos, muzikos garsai, lenkų kalbos ir kitų kalbų garsai. Garsinė �od�io sudėtis.

Taisyklingas �od�ių ir �od�ių junginių tarimas. Tarimo ir kirčiavimo pratybos.

Garsas ir raidė. Supa�indinimas su spausdintinėmis ir ra�ytinėmis lenkų kalbos raidėmis. Mokymas skaityti ir ra�yti. Abėcėlė. Balsiai ir priebalsiai.

Neilgų �od�ių, kurių ra�yba nesiskiria nuo tarimo, ra�ymas. Vardų, �inomų vietovių pavadinimų ra�ymas did�iąja raide. ó ir rz ra�ymas da�nai vartojamuose �od�iuose, mink�tųjų priebalsių ra�ymas.

Sakinio ribų �ymėjimas. Skyrybos �enklai sakinio gale.

Daiktavard�iai.

Veiksma�od�iai, jų skaičius, veiksmo laiko supratimas.

Taisyklingo gramatinių formų vartojimo ir įvairių sakinių sudarymo pratimai.

Kūrybiniai teksto darbai.

LITERATŪRINIS IR KULTŪRINIS UGDYMAS

Orientavimasis knygų pasaulyje: supa�indinimas su knygos autoriumi, dailininku, mokymas pasirinkti knygą, skaityti.

Praktinis supa�indinimas su įvairiais tautosakos ir literatūros �anrais, nesudėtingo turinio dalykiniais tekstais.

Pratinimas pajausti estetinę tautosakos ir gro�inės literatūros vertę, suvokti eiliuoto ir prozos kūrinio skirtumus.

Pirmieji moksleivių kūrybiniai darbai: vaizdelio, �inutės, eilėra�čio, pasakojimo kūrimas.

III�IV klasės

KALBINIS UGDYMAS

114

Gimtoji kalba ir kitos kalbos. Valstybinė kalba. Lenkų kalba greta baltarusių, rusų ir kitų gimini�kų kalbų.

Pratinimas pajausti garsinės kalbos skambumą. Artikuliacijos pratimai.

Mokymasis dalyvauti dialoge: pradėti pokalbį, jį tęsti, paklausti, atsakyti į klausimą.

Monologinės kalbos pradmenys: pasakojimas apie save ir kitus atsi�velgiant į adresatą ir tikslą, motyvus. Girdėto, skaityto teksto perpasakojimas ir atpasakojimas. Pasakojimų apie tikrus ir pramanytus nuotykius kūrimas.

Sklandus, sąmoningas skaitymas.

Sakinio samprata (prakti�kai). Kas rei�kiama sakiniu. Elementarus sakinio intonacijos rū�ių supratimas (sakinio modalumo po�iūriu). Skyrybos �enklai sakinio gale. Pauzė ir loginis kirtis kalboje (neai�kinant �ių terminų). Supa�indinimas su sakinio dalimis: pagrindinėmis (veiksniu, tariniu) ir antrininkėmis (neskirstant į atskiras rū�is). �od�ių ry�iai sakinyje. Klausimų kėlimas sakinio �od�iams.

Pratinimas u�ra�yti pokalbį. Kablelis prie� ale, lecz, który, że, ponieważ, aby.

�od�io reik�mės ai�kinimas i� konteksto. Įvairūs leksikos ir frazeologijos pratimai. Praktinis supa�indinimas su perkeltine �od�io reik�me.

Pirminis supa�indinimas su kalbos dalimis: veiksma�od�iu, daiktavard�iu, būdvard�iu, prieveiksmiu, skaitvard�iu. Jų derinimas, reik�mė, gramatinės formos, ra�yba.

Lenkų kalbos garsinė sandara: balsiai ir priebalsiai. Mink�tieji priebalsiai, jų ra�yba ir tarimas. Paprasčiausi priebalsių asimiliacijos atvejai. Da�nai vartojamų �od�ių, kurių ra�yba nesiskiria nuo tarimo, ra�ymas.

Kūrybiniai darbai: įvairių tekstų kūrimas (pasakojimas, apra�ymas). Teksto planavimas. Atpasakojimas.


Įvairių tekstų skaitymas balsu ir tyliai. Pratinimas pasirengti tekstą skaityti balsu (pabraukti, kas svarbiausia, pa�ymėti pauzes).

Mokymasis skaityti dialogą, interpretuoti eilėra�tį. Deklamavimas, pasakų sekimas. Meninio teksto iliustravimas, inscenizavimas, siejimas su kitomis i�rai�kos formomis (plastika, judesiu, muzika ir kt.).

Lenkų ir lietuvių tautosaka, Vilniaus kra�to tautosaka. Pasakos, padavimai, legendos, dainos, mįslės, patarlės, skaičiuotės.

Gro�inė lenkų literatūra: A. Mickiewicz, W. Syrokomla, M. Konopnicka. �ymiausi vaikų literatūros atstovai (pavyzd�iui, J. Brzechwa, M. Kownacka, J. Grabowski, J. Porazińska).

Gro�inė kitų tautų literatūra: H. Ch. Anderseno, Brolių Grimmų, A. A. Milne�o, M. Twaino ir kitų kūrybos pavyzd�iai.

115

Eiliuoto ir prozos kūrinio skirtumai. Dramos kūrinio savitumas. Literatūrinė moksleivių kūryba.

Dalykinio teksto skaitymas ir mokymasis jame rasti reikiamą informaciją. Vadovėlio mokomųjų dalykinių tekstų skaitymas ir supratimas (tema, pagrindiniai ir �alutiniai dalykai, i�vados, naudojimasis pagalbine vaizdine med�iaga ir kt.).

116

RUSŲ KALBA

BENDROJI PROGRAMA

Struktūra

Gimtosios kalbos ugdymo turinį sudaro dvi integralios dalys: kalbinis bei literatūrinis ir kultūrinis ugdymas. Kalbinis ugdymas apima kalbinių gebėjimų formavimąsi bei kalbos pa�inimą ir vartojimą. Literatūrinis ir kultūrinis ugdymas apima įvairių tautų vaikų literatūros ir tautosakos pavyzd�ių skaitymą ir aptarimą bei rusų ir slavų kultūros ir tradicijų pa�inimą, estetinės nuovokos formavimąsi.

Metodinės nuorodos

Pradinėje mokykloje moksleiviai, dalyvaudami įvairiose kalbinės veiklos situacijose, ugdosi kalbos jausmą, įgyja intuityvios ir sąmoningos kalbinės veiklos patirties, ugdosi kūrybines galias, susidaro sakytinės ir ra�ytinės kalbos pagrindus.

Kalbos sistema pa�įstama per �aidimo situacijas, kalbinius �aidimus, nesigilinant į teoriją. Bendraudami gimtąja kalba, moksleiviai kartu intuityviai susipa�įsta su kalbos sistema, mokytojo padedami pa�įsta taisyklingo gimtosios kalbos vartojimo normas.

Pradinėje mokykloje formuojasi literatūrinio ugdymosi pagrindai: mokomasi suprasti perskaityto teksto prasmę, kalbinės rai�kos savitumą. Svarbu plėsti estetinę ir bendrąją kultūrinę vaikų patirtį, ugdyti skaitytoją, turintį poreikį skaityti ir gebantį pasirinkti.

Daugiausia dėmesio skiriama kalbinei veiklai: kalbėjimo ir klausymosi, skaitymo ir ra�ymo gebėjimams formuotis. Moksleivių kalbinė veikla turi turėti konkretų komunikacinį tikslą, lavinti moksleivių mąstymo bei kūrybinius gebėjimus. Svarbiausia čia yra mokyti(s) suvokti ir kurti sakytinius bei ra�ytinius tekstus.

Teksto suvokimo procesą siūloma skaidyti į tris pakopas: prie� klausymą (skaitymą), klausymo (skaitymo) metu, po klausymo (skaitymo). Parengiamojoje pakopoje mokytojo u�duotis � paskatinti moksleivius daugiau su�inoti apie tai, ko jie klausysis (ką skaitys), paraginti juos aktyviai prisiminti, ką jie jau �ino kalbama tema, pradėti ja mąstyti. Svarbus �ios pakopos siekis � nusistatyti klausymosi (skaitymo) tikslus. Tie tikslai turi būti ne tik mokytojo ar vadovėlio apibrė�ti, bet ir i�kelti pačių moksleivių. Antrosios pakopos paskirtis � u�tikrinti, kad moksleiviai suprastų, jog prasmės suvokimas (klausymas bei skaitymas) yra aktyvus procesas, paskatinti juos dalytis nuomonėmis ir �iniomis. �iame etape moksleiviai skaito bei analizuoja tekstą (siekia suvokti autoriaus tikslus bei pagrindinę

117

teksto mintį, nagrinėti teksto kalbą ir pan.). Trečioji pakopa � tai laikas refleksijai bei kūrybai: teksto idėjų apmąstymas, savo nuomonės rei�kimas, teksto idėjų plėtojimas bei kūrybinis perdirbimas (pavyzd�iui, teksto pratęsimas arba savo to paties �anro teksto kūrimas ir pan.). Refleksija gali būti įvairių formų: ra�inėlis, grupės u�ra�yti klausimai (įspūd�iai), pie�iniai ir pan.

Teksto nagrinėjimas � viena i� sėkmingo teksto kūrimo sąlygų, nes tinkamai parinktas analizei tekstas gali būti gero ar tobulintino teksto pavyzdys. Todėl tekstų analizė pasitelkiama ir kaip vienas i� būdų mokytis kurti tekstą. Prie� kurdami tekstą moksleiviai apsvarsto teksto tikslus, adresatą (klasės draugai, direktorius, knygos herojus), parenka i�keltiems tikslams ir situacijai tinkamą �anrą (pavyzd�iui, skelbimas, lai�kas) bei kalbinę rai�ką. Moksleiviai ugdosi informacinius gebėjimus, mokytojui padedant ie�kodami bei atrinkdami reikiamą informaciją. Para�ytą tekstą mokytojo bei draugų padedami moksleiviai pagal i�gales redaguoja.

Turinys

I�II klasės

KALBINIS UGDYMAS

Kalbinė veikla

Klausymas ir kalbėjimas

Kas yra klausymas. Nesėkmingo klausymosi prie�astys.

Mandagus ir atidus mokytojo ir klasės draugų pasisakymų klausymas.

Klausimų formulavimas siekiant i�ai�kinti, patikslinti informaciją.

�aidimo situacijos, jungiančios kalbėjimą ir veiklą. Mandagumo formulės, tinkančios įvairioms kalbėjimo situacijoms (kreipimasis, pasisveikinimas, prisistatymas, pra�ymas, padėka, atsipra�ymas, atsisakymas, atsisveikinimas, ne�inojimas).

Intonacijos reik�mė bendraujant.

Laisvas minčių, jausmų rei�kimas, pokalbiai moksleivių am�ių atitinkančiomis temomis, pasakojimai skatinant gretinti faktus, pagal moksleivio galimybes apibendrinti, daryti i�vadas.

Ri�lus pasakojimas bei atpasakojimas pagal klausimus ar planą.

Skaitymas

Skaitymo įgūd�ių formavimas(is).

Pauzės ir loginio kirčio paisymas.

Klausimų ir atsakymų formulavimas remiantis perskaitytu tekstu.

118

Ra�ymas

Spausdintinės ir ra�ytinės rusų kalbos raidės.

Ra�ymo įgūd�ių formavimas(is).

Ai�kios ra�ysenos reik�mė komunikacijai.

�od�ių, kurių ra�yba nesiskiria nuo tarimo, ra�ymas. Vardų ir vietovard�ių ra�ymas did�iąja raide.

Sakinio suvokimas ir sudarymas.

Sakinio ribų �ymėjimas. Skyrybos �enklai sakinio gale.

Ra�ytinių tekstų kūrimas pagal pavyzdį (ra�telis, lai�kas, skelbimas, ra�inėlis).

Kalbinės veiklos temos

A�. Mano �eima. Mano draugai. Mano klasė, mokykla. Mano miestas (kaimas). Kuo a� noriu būti? Mano ir draugų pomėgiai ir pareigos. Elgesio taisyklės ir etiketo reikalavimai (per pamoką, valgykloje, svečiuose ir pan.). Bendravimo sunkumai ir jų sprendimo būdai.

Kalbos pa�inimas ir vartojimas

Kam �mogui reikalinga kalba. �od�io poveikis �mogui. Patarlės apie �odį ir kalbą. Gimtoji kalba. Bendrinė kalba.

Gamtos garsai. Muzikos garsai. Rusų kalbos garsai.

Garsas ir raidė. Abėcėlė. Balsiai ir priebalsiai, taisyklingas jų tarimas.

�odyno turtinimas (veiksmų, daiktų, rei�kinių, po�ymių pavadinimais, frazeologizmais). Pradinis veiksmo laiko supratimas.

Gramatinių formų vartojimo pratimai. Kalbiniai �aidimai.


Rusų tautosakos (pasakų, mįslių, patarlių, greitakalbių, prie�od�ių), rusų, lietuvių bei kitų tautų vaikų literatūros kūrinių skaitymas ir aptarimas. Pratinimas pajausti pa�intinę, etinę bei estetinę tautosakos ir gro�inės literatūros vertę.

Kalbos i�rai�kingumo ugdymas (pasakų sekimas, eilėra�čių deklamavimas, inscenizavimas ir pan.).

Orientavimasis knygų pasaulyje: knygų įvairovė (vadovėlis, pasakų rinkinys, vaikų enciklopedija ir kt.), knygos autorius, pavadinimas, dailininkas, sutartiniai �enklai. Mokymasis naudotis biblioteka, savaranki�kai pasirinkti knygą pagal pomėgius.

Mokymasis atskirti eiliuotą ir neeiliuotą kūrinį.

Pasakų iliustravimas.

119

Kūrybiniai darbai: eilėra�čio, pasakojimo, mįslės kūrimas.

Tradicinės rusų �ventės, pavyzd�iui, senieji Naujieji metai. Jų persona�ai, simbolika, dainos, eilėra�čiai, tradicijos.

III�IV klasės

KALBINIS UGDYMAS

Kalbinė veikla


Klausymas ir kalbėjimas kaip bendravimas ir bendradarbiavimas.

Pradinis kalbėjimo tikslų suvokimas: informuoti, įtikinti, pasveikinti, i�reik�ti jausmus.

Oficialios ir neoficialios situacijos suvokimas.

Mandagaus kalbėjimo tonas, garsas, tempas. Mimikos bei pozos reik�mė bendravimui.

Mokymasis dalyvauti pokalbyje: pradėti pokalbį, tęsti, atsakyti į klausimus, paklausti, mandagiai sutikti ar nesutikti, i�reik�ti savo nuomonę bei ją pagrįsti, reik�ti pagarbą kalbinėmis priemonėmis.

Skaitymas

Skaitymo įgūd�ių lavinimas(is). Sklandus ir sąmoningas skaitymas.

Rai�kusis skaitymas.

Klausimų ir atsakymų formulavimas remiantis perskaitytu tekstu.

�od�io reik�mės ai�kinimas i� konteksto.

Gro�inio, mokslo populiariojo (vaikų enciklopedijos straipsnių) bei dalykinio (pavyzd�iui, matematikos vadovėlio) teksto skaitymas ir mokymasis rasti jame reikiamą informaciją.

Ra�ymas

Ra�ytinių tekstų kūrimas (skelbimas, atvirukas, lai�kas, ra�inėlis).

Ra�ymo įgūd�ių tobulinimas.

Ra�ybos ir skyrybos įgūd�ių formavimas:

! skiriamųjų (ь, ъ) bei mink�tinamojo (ь) �enklų vartojimas;

! nekirčiuotų balsių ra�yba, jų ra�ybos tikrinimas (зеленый � зелень);

! balsių po ж, ш, щ, ц, ч ra�yba;

! įsidėmėtinos ra�ybos �od�iai (корова, касса);

120

! �od�ių su skard�iaisiais priebalsiais prie� dusliuosius arba �od�io gale (книжка, мороз) ir su dusliaisiais prie� skard�iuosius (сбор, сделал) ra�yba;

! �od�ių su netariamais priebalsiais ra�yba (солнце, праздник);

! veiksma�od�ių bendraties bei vienaskaitos 2-ojo ir 3-iojo asmens ra�yba (смеяться, смеешься, смеется);

! не su veiksma�od�iais;

! prie�dėlių ir prielinksnių ra�ymas su daiktavard�iais bei būdvard�iais;

! kablelis prie� а, но, что sudėtiniame sakinyje.

Ra�ybos tikrinimas naudojantis �odynu.

Naujoji eilutė (красная строка).


Mano giminė, genealoginis medis.

Laisvalaikis, kelionės, pomėgiai, �ventės. Sveika gyvensena.

Mano lektūra. Knygų i�mintis. Vaikų periodika.

Kinas, televizija, teatras, muzika. A� ir kompiuteris.

Mano svajonės ir laimėjimai, darbai ir kūryba.

Vaikų teisės ir pareigos.

Mano gimtinė. Lietuva, jos sostinė, valstybinė simbolika, tradicijos.

Mano gimtosios kalbos �alis � Rusija, jos sostinė, valstybinė simbolika, gamta, tradicijos.

�mogus ir gamta. �mogus ir gyvūnai.

Tekstas ir jo struktūra

Tekstas. Teksto tema. Pavadinimo ir temos ry�ys.

Reik�miniai �od�iai. Pagrindinė teksto mintis.

Teksto struktūra: į�anga, dėstymas, pabaiga. Pastraipa. Jungtukai ir įvard�iai kaip ri�lumo priemonės (specialiai nesimokant terminų).

Teksto planas. Glaustas ar smulkus girdėto ir skaityto teksto atpasakojimas. Įvairaus pobūd�io tekstų (pasakojimo, apra�ymo, su samprotavimo elementais) kūrimas. Pasakojamojo pobūd�io teksto elementai: veiksmo vieta, laikas, veikėjai, įvykių nuoseklumas.

Pradinis teksto �anro (ra�telis, lai�kas, ra�inėlis) supratimas.

Teksto redagavimas.


121

Gimtoji kalba ir kitos kalbos. Valstybinė kalba. Rusų kalba greta kitų gimini�kų kalbų (baltarusių, lenkų, ukrainiečių).

Sinonimų ir antonimų vartojimas kalboje (specialiai nesimokant terminų). Įvairūs leksikos ir frazeologijos pratimai. Pradinis perkeltinės �od�io reik�mės suvokimas.

Kai kurie �od�ių darybos būdai. Kalbiniai �aidimai.

Pradinis kalbos dalių suvokimas: daiktavardis, būdvardis, veiksma�odis, prieveiksmis, įvardis, prielinksnis. Jų funkcijos, gramatinės formos, ra�yba.

Pradinis sakinio dalių suvokimas: pagrindinės (veiksnys, tarinys) ir antrininkės (nevardijant). �od�ių ry�iai sakinyje. Klausimų sakinio �od�iams kėlimas.

LITERATŪRINIS IR KULTŪRINIS UGDYMAS Rusų ir kitų tautų tautosakos (pasakų, padavimų, legendų, dainų), gro�inės literatūros kūrinių (rusų

ir kitų tautų autorių: I. Krylovo, А. Pu�kino, L. Tolstojaus, А. Čechovo, S. Mar�ako, K. Čiukovskio, N. Nosovo, H. Ch. Anderseno, J. K. Rowling ir kitų) skaitymas ir aptarimas.

Mokymasis atskirti eilėra�tį, apsakymą, pasaką, mįslę, greitakalbę, patarlę, pasakėčią, taip pat gro�inės literatūros kūrinį ir dalykinį bei mokslo populiarųjį tekstą.

Mokymasis nusakyti veiksmo laiką, vietą, pagrindinius persona�us, paai�kinti jų poelgių prie�astis, i�reik�ti ir pagrįsti savo nuomonę apie juos.

Eilėra�čio deklamavimas, pasakų sekimas. Pratinimas pajausti garsinės kalbos gro�į. Poezijos arba prozos i�traukų mokymasis atmintinai.

Gro�inio teksto iliustravimas. Teatro spektaklių, animacinių filmų, skirtų vaikams, per�iūra ir aptarimas.

Kūrybiniai darbai: eilėra�čio, pasakos, mįslės, greitakalbės ir pan. kūrimas.

Slavai (rusai, lenkai, baltarusiai, ukrainiečiai). Tradicinės rusų �ventės, pavyzd�iui, senieji Naujieji metai, U�gavėnės. Jų simbolika, dainos, eilėra�čiai, tradicijos.

BALTARUSIŲ, LENKŲ, RUSŲ KALBŲ I�SILAVINIMO STANDARTAI


II klasė IV klasė I. Kalbinė veikla Kalbėjimas ir klausymas

1. Gebėti bendrauti su bendraam�iais ir kitais aplinkos �monėmis, perduoti �io am�iaus tarpsnio vaikui suprantamą informaciją.

1.1. I�klauso ir atsako į bendraam�ių bei suaugusiųjų (mokytojo, kitų mokyklos darbuotojų) klausimus, ko nors nesupratęs papra�o klausimą pakartoti. Abejodamas ar ne�inodamas apie tai pasako.

1.1. Suvokia pa�nekovo kalbos intencijas (paklausti, nurodyti, siūlyti ir pan.) ir į jas reaguoja. Kelia klausimus, tikslina, jei kas neai�ku. 1.2. Bendrauja atsi�velgdamas į situaciją (oficiali,

neoficiali). 1.3. Bendraudamas su bendraam�iais, dalyvaudamas

�aidimo situacijose (pokalbis telefonu, parduotuvėje ir kt.) vartoja mandagumo formules.

1.3. Geba pradėti pokalbį, tęsti, mandagiai sutikti ar nesutikti, reik�ti pagarbą pa�nekovui kalbinėmis priemonėmis.

1.4. Trumpai papasakoja apie save: pasako vardą, pavardę, gyvenamąją vietą, mokyklos pavadinimą, papasakoja apie savo �eimą, pomėgius, apie paties patirtą nutikimą.

1.4. Smulkiau papasakoja apie save, savo �eimą ir draugus, apie tai, ką matė, girdėjo, jautė, panaudodamas apra�ymo elementus.

1.5. Perteikia skaitytą ar i�girstą suprantamą �io am�iaus tarpsnio vaikui informaciją.

1.6. Rei�kia savo nuomonę, vertinimą, įspūd�ius (patinka, nepatinka, sutinku, nesutinku).

1.6. Rei�kia ir argumentuoja savo nuomonę, vertinimą, įspūd�ius (nesutinku todėl, kad...).

1.7. Prasimano nebūtus nutikimus (kartu su draugais kuria pasakas, fantastines istorijas).

1.7. Pagal i�gales kuria pasakas, fantastines istorijas.

2. Gebėti naudotis �iam am�iaus tarpsniui tinkamais ra�ytiniais �altiniais, susidaryti sklandaus ir sąmoningo skaitymo įgūd�ius.

2.1. Skaito skiemenimis, �od�iais arba sakiniais ir supranta ką perskaitęs. Nusako teksto temą, randa tekste nurodytas detales.

2.1. Skaito sąmoningai, skland�iai, reikiamu tempu įvairius tekstus. Tinkamai intonuoja sakinius. Nusako teksto temą, pagrindinę mintį, randa reik�minius �od�ius.

Skaitymas (skaitymo technika, teksto suvokimas, naudojimasis informaciniais �altiniais)

2.2. Supranta nesudėtingų pasakojamųjų kūrinių turinį: apie ką juose ra�oma, kas ir ką juose veikia.

2.2. Nusako nesudėtingo pasakojamojo kūrinio veiksmo vietą, laiką, trumpai apibūdina veikėjus, įvykius.

2.3. Vaikams skirtuose laikra�čiuose, �urnaluose randa straipsnį dominančia tema, pasako apie jį savo nuomonę.

123


II klasė IV klasė 2.4. Moka orientuotis vadovėlyje � susiranda reikiamą

tekstą, pratimą, u�duotį, sutartinių �enklų reik�mes, supranta vadovėlio ir pratybų sąsiuvinio paskirtį.

2.4. Pasako gro�inės literatūros knygos duomenis (autorius, pavadinimas, dailininkas, tekstas, iliustracijos, turinys, leidykla, i�leidimo metai), pagal turinį moka surasti reikiamą tekstą. Mokytojo padedamas randa reikiamą informaciją �odynuose, vaikams skirtose enciklopedijose ir ja naudojasi.

Ra�ymas (ra�ymo technika, teksto kūrimas, ra�yba)

3. Gebėti ra�ytine kalba reik�ti savo mintis, jausmus, individualią patirtį.

3.1. Ra�o raides ir jungia jas į �odį, �od�ius į sakinius, o sakinius į tekstą (2�3 sakinius).

3.1. Ra�o įskaitomai, ai�kiai, laikydamasis ra�ymo standartų.

3.2. Trumpai u�ra�o arba nupie�ia savo įspūd�ius, nutikimus.

3.2. Geba trumpai ra�ytine kalba reik�ti mintis ir jausmus bei apra�yti patirtus ir matytus įvykius; para�o trumpą pasakojimą bei apra�ymą.

3.3. Pagal pavyzdį para�o lai�ką, trumpą ra�inėlį. 3.3. Ra�ydamas ra�inėlį laikosi trinarės struktūros (į�anga, dėstymas, pabaiga). Vartoja jungtukus ir įvard�ius kaip ri�lumo priemonę.

3.4. Mokytojo, tėvų ar klasės draugų padedamas redaguoja, tobulina savo tekstą.

3.5. Sakinį pradeda ra�yti did�iąja raide, sakinio gale deda ta�ką.

3.5. Sakinį pradeda ra�yti did�iąja raide, sakinio gale deda reikiamą �enklą (ta�ką, �auktuką, klaustuką), pastraipą pradeda ra�yti toliau nuo kra�to, palieka para�tes.

3.6. Moka ra�yti �od�ius, kurių ra�yba nesiskiria nuo tarimo. Moka para�yti savo vardą, pavardę, savo miesto, miestelio ar kaimo pavadinimą.

3.6. Moka ra�yti: � �od�ius, kurių ra�yba nesiskiria nuo tarimo; � �inomus asmenvard�ius ir vietovard�ius; � taisyklingai perkelia �od�ius į kitą eilutę.

Baltarusių kalba: � balsius о, э ir а, е, ё ir я;

� prie�dėlius ад-, пад-, аб-; � būdvard�ių galūnes: -ы, -i, -ая, -яя, -ое, -ае, -ыя, -iя;

124


II klasė IV klasė � pailgintus (падоужаныя зычныя збожжа, насенне)

priebalsius; � у (у нескладовае); � priebalsius д ir дз, т ir ц; � я prie� kirčiuotą skiemenį; � dalelytę нe su veiksma�od�iais.

Moka �ymėti skiriamuosius �enklus. Lenkų kalba: � �od�ius su mink�taisiais priebalsiais;

� paprasčiausius priebalsių asimiliacijos atvejus (ryba � rybka, raz � razy);

� �od�ius did�iąja ir ma�ąja raide pagal svarbiausias taisykles;

� ó ir u, rz ir ż, i ir j pagal i�moktas taisykles; � nie drauge ir skyrium su �inomomis kalbos dalimis; � prielinksnius su daiktavard�iais; � skyrybos �enklus sakinio gale, kablelį prie�

nei�plėstas vienarū�es sakinio dalis, prie� jungtukus ale, lecz, który, że, aby, ponieważ.

Rusų kalba: � �od�ius su tikrinamais nekirčiuotais balsiais;

� i�moktus įsidėmėtinos ra�ybos �od�ius (касса, корова);

� balsius po ж, ш, ц, ч, щ; � priebalsių asimiliacijos atvejus (книжка, сделал); � veiksma�od�ių bendratis (смеяться); � vienaskaitos 2-ojo bei 3-iojo asmens veiksma�od�ius

(смеешься, смеется); � не su veiksma�od�iais;

125


II klasė IV klasė � prie�dėlius kartu, o prielinksnius atskirai nuo

daiktavard�io. II. Kalbos ugdymas

1. Elementariai suvokti kalbos sandarą.

1.1. Atpa�įsta gimtosios kalbos garsus, kalbėdamas taisyklingai juos taria.

1.1. Atpa�įsta gimtosios kalbos garsus, skiria balsius ir priebalsius. Taisyklingai taria da�niau vartojamus �od�ius, savo kra�to vietovard�ius, savo bei artimųjų vardus.

1.2. Skiria �od�ius, rei�kiančius veiksmų, daiktų ir po�ymių pavadinimus.

1.2. Atpa�įsta kalbos dalis: veiksma�odį, daiktavardį, būdvardį, prieveiksmį, reikiamai jas vartoja.

1.3. Kalbėdamas vartoja sinonimus, antonimus, perkeltinės reik�mės �od�ius.

1.4. Supranta �od�ių ry�ius sakinyje: geba savaranki�kai kelti klausimus sakinio �od�iams.

1.5. Pasitaiso, kai jam nurodoma klaida. III. Literatūrinis ir kultūrinis ugdymas

1. Suvokti ir vertinti gro�inius ir negro�inius kūrinius, ugdytis estetinę nuovoką, kūrybi�kumą; plėsti savo kultūrinį akiratį

1.1. Reaguoja į skaitomo gro�inio kūrinio bei jo kalbinės rai�kos gro�į (i�rei�kia savo įspūd�ius kalbinėmis priemonėmis � �od�iais �gra�u�, �negra�u� arba nekalbinėmis � juokiasi, a�aroja, piktinasi ir pan.).

1.1. Klausydamas, skaitydamas gro�inį kūrinį i�rei�kia savo įspūd�ius kalbinėmis priemonėmis.

1.2. I�vardija pagrindinius gro�inio kūrinio persona�us, nusako jų tarpusavio santykius, 1�2 sakiniais vertina jų poelgius.

1.2. Trumpai apibūdina pagrindinius gro�inio kūrinio persona�us, paai�kina jų poelgius, pasako savo nuomonę apie juos.

1.3. Randa analogijų tarp įvairių kūrinių prad�ios ir pabaigos, jų persona�ų poelgių.

1.3. Lygina persona�us bei jų poelgius, randa prie�asties ir pasekmės ry�ius tarp jų poelgių.

1.4. Supranta, kas yra knygos autorius, nurodo keletą klasėje skaitytų savosios ir kitų tautų ra�ytojų.

1.4. Nurodo keletą klasėje ir savaranki�kai skaitytų savosios ir kitų tautų knygų, pasako jų autorius.

1.5. Skiria, kas tikra, kas i�galvota. 1.5. Skiria gro�inį tekstą nuo negro�inio. 1.6. Skiria eiliuotą tekstą nuo neeiliuoto. 1.6. Skiria prozos ir poezijos kūrinį. 1.7. Skiria eilėra�tį, pasaką, mįslę, greitakalbę, patarlę. 1.8. Moka padeklamuoti labiausiai patikusius

eilėra�čius, u�minti mįslių, pasakyti skaičiuočių. 1.8. Moka pasekti labiausiai patikusią pasaką,

padeklamuoti eilėra�čių, moka atmintinai kelias patarles, paai�kina jų prasmę.

126


II klasė IV klasė 1.9. Kartu su draugais kuria mįsles, pasakas,

eilėra�čius, dalyvauja leid�iant klasės laikra�čius ir kt. 1.9. Pagal i�gales kuria pasakas, mįsles, eilėra�čius,

pasakojimus, dalyvauja leid�iant klasės, mokyklos laikra�čius ir kt.

1.10. Pagal i�gales dalyvauja klasės pasakų inscenizacijose, dramos kūrinių vaidinimuose, eilėra�čių deklamavimo konkursuose, dainų, �aidimų popietėse.

1.10. Dalyvauja klasės, mokyklos kuriamuose spektakliuose, �ventėse, parodose, konkursuose.

1.11. Keliais sakiniais papasakoja apie girdėtą radijo ar matytą televizijos laidą, spektaklį vaikams, i�rei�kia savo nuomonę apie juos.

1.12. Gali i�vardyti keletą slavų tautų (rusai, baltarusiai, ukrainiečiai, lenkai), trumpai papasakoti apie jų tradicijas.

127

PAGRINDINIS UGDYMAS

Viso bendrojo ugdymo prasmę siejant su moksleivio asmenybės brendimu, jo poreikiais ir gebėjimais, jo ir visuomenės lūkesčiais, i�kyla ypatinga kalbinio bei literatūrinio ugdymo svarba. Itin svarbu suvokti kalbą kaip mąstymo i�rai�ką, elgesio ir veiklos sąlygą, lemiančią kiekvieno kalbančiojo, klausančiojo, skaitančiojo, ra�ančiojo pa�inimo galimybes, bendravimą, savirai�ką ir gyvenseną apskritai.

Į gimtųjų kalbų sritį įeina lietuvių, rusų, lenkų, baltarusių kalbų programos. Jos parengtos remiantis tais pačiais principais, kurie aptariami lietuvių kalbos bendrojoje programoje (�r. sk. �Tikslas�, �U�daviniai�, �Ugdytinos vertybinės nuostatos�, �Didaktinės nuostatos�. Kiekvienos kalbos programoje atskirai (sk. �Metodinės nuorodos�) įvardijami tik svarbiausi dalyko aspektai.

Gimtųjų kalbų ugdymo turinį sudaro kalbinis ir literatūrinis ugdymas. Ugdymo procese siektina �ias sritis integruoti, daugiausia dėmesio skiriant kalbinei veiklai (kalbėjimui ir klausymui, skaitymui ir ra�ymui).

LIETUVIŲ KALBA

BENDROJI PROGRAMA

Tikslas

Bendriausia gimtosios kalbos kaip dalyko paskirtis � i�ugdyti asmens komunikacinę kompetenciją. Komunikacija suprantama kaip gebėjimas reik�ti, suvokti ir interpretuoti mintis, jausmus, faktus �od�iu ir ra�tu įvairiuose socialiniuose kontekstuose. Komunikacinė kompetencija sudaro prielaidas kiekvieno moksleivio visaverčiam asmeniniam gyvenimui, sėkmingam mokymuisi, profesinei bei visuomeninei veiklai. Siekiama i�ugdyti asmenį, gebantį gimtąja kalba perimti praeities (tautos ir pasaulio) kultūros paveldą, susivokiantį dabarties gyvenime, gebantį aktyviai, atsakingai dalyvauti kuriant kultūros vertybes. Kalbos ugdymas yra glaud�iai susijęs ne tik su asmenybės formavimusi, bet ir su tautinio tapatumo raida. Per gimtosios kalbos pamokas mokytojas ugdo pagarbą gimtajam �od�iui, tautos literatūrai ir kultūrai, padeda moksleiviui suvokti save kaip tautos kultūros tęsėją ir puoselėtoją.

128

U�daviniai


! pa�inti ir suprasti gimtąją kalbą ir literatūrą kaip tautos kultūros dalį, suvokti kultūros tradicijas ir gebėti jas kūrybingai plėtoti;

! i�siugdyti gebėjimus vartoti įvairias ra�ytinės ir sakytinės kalbos formas, atsi�velgdami į kalbėjimo ir ra�ymo situaciją, tikslus ir adresatą;

! suvokti kalbos sistemos pagrindus, i�siugdyti poreikį nuolat tobulinti savo kalbą, rūpintis ja;

! skaitydami gro�inius tekstus, patirti ir i�gyventi esminių vertybių prasmę ir siekti jomis grįsti savo gyvenimą;

! suprasti literatūros kaip meno savitumą ir vertę, plėsti savo estetinę patirtį;

! i�siugdyti poreikį skaityti, susidaryti skaitymo kultūros pagrindus;

! aktyviai domėtis �iuolaikiniu literatūriniu ir kultūriniu gyvenimu (įvairiais renginiais, teatru, kinu, spauda, televizija ir pan.);

! gebėti kriti�kai vertinti įvairias kultūrinio gyvenimo formas;

! i�mokti tikslingai taikyti įvairias teksto suvokimo ir kūrimo strategijas;

! gebėti remtis savo lingvistine ir literatūrine kompetencija mokydamiesi kitų dalykų.


Asmens dvasinės ir dorovinės brandos siekimas. Kurdamas, skaitydamas, interpretuodamas bei vertindamas įvairaus pobūd�io tekstus, diskutuodamas bei dalydamasis i�gyvenimais, moksleivis pa�įsta bei apmąsto savo ir kitų dvasinę patirtį, pasitikrina, keičia, kuria savąsias vertybes; skaitydamas gro�inius kūrinius, įgyja estetinės patirties. Nuolat gilinamas kalbos pa�inimas, plėtojami kalbiniai gebėjimai tampa savi�inos, saviugdos, savirai�kos priemone.

Asmens socialinės brandos siekimas. Kurdamas įvairios paskirties sakytinės ir ra�ytinės kalbos tekstus, mokydamasis pasirinkti kalbėjimo tikslą, adresatą ir paskirtį atitinkančias kalbinės rai�kos priemones, skaitydamas ir aptardamas įvairių istorinių periodų ir skirtingų kultūrų tekstus, moksleivis pa�įsta individo ir visuomenės ry�ių įvairovę. Jis mokosi i�klausyti kitą, gerbti jo nuomonę, apginti savo po�iūrį, nepa�eisdamas kitų ir savo paties orumo. Bendraudamas su kitais, vertina juos ir mokosi i� jų: ugdosi kalbą, turtina savo literatūrinę patirtį ir suvokia, kad ir kiti mokosi i� jo, todėl jaučia atsakomybę u� savo minčių ir pasakymų tikrumą, tikslumą.

Asmens kultūrinės brandos siekimas. Skaitydamas, interpretuodamas bei vertindamas savo tautos ir kitų kultūrų literatūrinį palikimą, pa�indamas kalbą kaip socialinį kultūrinį rei�kinį, moksleivis suvokia istorinės atminties, tradicijų, gimtosios kalbos vertę, asmeninio dalyvavimo

129

kultūros kūrime prasmę, supranta, kad kiekviena kultūra yra savita ir unikali. Visa tai sudaro prielaidas ugdytis dialogu, atsakomybe, kūrybi�kumu grįstą santykį su savosios kultūros tradicija, toleranciją kitoms kalboms ir kultūroms, kriti�ką po�iūrį į įvairias kultūros aprai�kas, atsparumą destruktyviems kultūros rei�kiniams.


Kalbos ugdymo ir literatūrinio lavinimo metodai priklauso nuo ugdymo tikslo, temos ir turinio, moksleivių am�iaus ir sugebėjimų, mokytojo asmenybės. Mokytojas turėtų suprasti mokymo metodo reik�mę, mąstyti kriti�kai ir rinktis tokius metodus, kurie padėtų susidaryti vertybines nuostatas, skatintų moksleivio savaranki�kumą, kritinį mąstymą ir gebėjimą įgytą informaciją lanksčiai ir kūrybi�kai taikyti kalbinėje veikloje. Mokytojas visada turėtų būti atviras naujoms idėjoms ir ugdymo kaitai.

1. Interpretacijos nuostata.

�i nuostata keičia ankstesnį reprodukcinį ugdymo proceso supratimą. Ir mokytojas, ir moksleivis �iandieninėje mokykloje yra savaranki�kos, kūrybi�kos asmenybės, gebančios savaip prasmingai remtis įvairiais ugdymo turinio �altiniais. Siūloma rinktis aktyvius ugdymo būdus, padedančius moksleiviams savaranki�kai ai�kintis, atrasti, vertinti ir kurti, diskutuoti ginant savąjį po�iūrį.

2. Komunikacijos nuostata.

Komunikacija priklauso nuo kalbėjimo ar ra�ymo tikslo, intencijų, adresato ir adresanto, bendravimo būdo ir prane�imo turinio. Todėl svarbu, kad moksleiviui būtų ai�kūs i�kelti tikslai ir u�daviniai, kad jie atspindėtų komunikacinius moksleivio poreikius, gerintų mokymosi motyvaciją, o kalbinė veikla būtų siejama su kuo realesnėmis situacijomis bendraujant ir bendradarbiaujant.

3. Sistemi�kumo nuostata.

Gilinant moksleivių kalbos pa�inimą, nuolat pabrė�iama, kad kalba egzistuoja kaip �enklų sistema, pabrė�iamas kalbos ir mąstymo ry�ys. Siekiama atskleisti sisteminį kalbos vienetų vientisumą, mokomasi remtis sisteminėmis kalbos sandaros �iniomis, savaranki�kai suvokiant ir kuriant įvairius tekstus. Kalbos sistemos pa�inimas turėtų padėti moksleiviui aprėpti rai�kos priemonių įvairovę ir kūrybi�kai rinktis tinkamas. Sistemi�kumo nuostata labai svarbi ir interpretuojant literatūros tekstus, kai siekiama aprėpti kūrinio visumos prasmę.

4. Integracijos nuostata.

Svarbūs yra keli �ios nuostatos aspektai.

4.1. Kalbos ugdymosi ir asmenybės brendimo neatsiejamumas. Humanistinėmis vertybėmis pagrįstas kalbos ugdymo turinys, tinkamai organizuotas ugdymo procesas brandina moksleivio asmenybę, kita vertus, ir moksleivis, kaip visateisis ugdymo proceso dalyvis, daro įtaką ir kalbos ugdymo turiniui, ir pačiam ugdymo(si) procesui.

130

4.2. Gimtosios kalbos ir literatūros vientisumo suvokimas. Literatūra yra atitinkamai organizuota kalba, kurią reikia mokytis suprasti. Atidus literatūros tekstų skaitymas atskleid�ia kalbinės rai�kos galimybes, kalbinės �aismės efektyvumą ir prasmę. Kita vertus, kalbos pa�inimas i�plečia kūrinio prasmės suvokimo galimybes.

4.3. Gimtosios kalbos ir kitų kalbų ry�ys. Gimtosios kalbos mokėjimu ir pa�inimu remiamasi mokantis svetimųjų kalbų. Gretinant gimtosios ir kitų kalbų (latvių, rusų, lenkų, anglų, vokiečių, prancūzų...) vartoseną, atkreipiamas dėmesys į fonetines, leksines, morfologines, sintaksines, stilistines gimtosios kalbos ypatybes, atskleid�iamas gimtosios kalbos savitumas.

4.4. Ry�iai su kitais dalykais. Kalbos ugdymo sąsajas su kitais mokomaisiais dalykais lemia bendroji kultūrinė kalbos paskirtis: kalba kuriamas ir perteikiamas visų dalykų turinys. Siektina, kad ir per kitų dalykų pamokas (ir gyvenime) būtų laikomasi pagrindinių ra�tingumo reikalavimų. Gimtosios kalbos mokymas ypač sietinas su istorijos, etninės kultūros, menų, dorinio ugdymo ir kitais dalykais.

5. Bendradarbiavimo nuostata.

Mokymasis suvoktinas kaip socialinė veikla, kurios esmė � dalijimasis. Moksleiviai mokosi i� mokytojo ir vieni i� kitų keisdamiesi patirtimi, nuomonėmis, diskutuodami. Jie aptaria kartu, kaip suprato nagrinėjamų �altinių informaciją, idėjas, rai�kos būdus. Persakydami visa tai savais �od�iais ir klausydamiesi kitų, jie įgyja galimybę pasitikrinti savąjį suvokimą. Moksleiviai supranta, kad įsipareigojimas mokytis kartu su kitais yra asmeni�kai vertingas.

6. Individualizavimo nuostata.

Mokymo turinys pateikiamas atsi�velgiant į moksleivių am�iaus ypatybes, į jų kalbos vartojimo motyvus, skaitymo interesus. Mokytojas turėtų padėti moksleiviams pa�inti įvairius mokymosi būdus, pasirinkti tinkamiausius, stengiasi optimizuoti bendravimą ir mokymąsi, individualizuodamas ir konkretindamas mokomąją med�iagą, įtraukdamas į mokymosi veiklą ir individualų moksleivių gyvenimo patyrimą.

7. Intuicijos ir sąmoningumo nuostata.

Ugdant kalbą bei literatūrinę nuovoką siekiama i�laikyti tinkamą kalbos jausmo, intuityvumo, asmeninio patyrimo ir sąmoningo, logi�ko kalbos ir literatūros pa�inimo santykį. Kuo ma�esnis vaikas, tuo da�niau jis kalbos mokosi i� pavyzd�io (mokytojo kalbos, literatūros), savaime, intuityviai jausdamas, kas tinka ir kas netinka, o vėliau vis geriau suprasdamas kalbos logiką, kalbos sistemą. Tačiau ir tada siektina intuicijos ir sąmoningumo dermės, nepervertinant ar nesumenkinant kurio nors i� �ių komponentų.

8. Mokymosi mokytis nuostata.

Moksleiviui teks gyventi ir dirbti sparčiai kintančiame pasaulyje, todėl būtina i�mokti mokytis savaranki�kai. Jis turėtų būti skatinamas apmąstyti savo mokymąsi, pa�inti save kaip besimokantįjį, suvokti individualius poreikius, susiformuluoti mokymosi tikslus ir planuoti veiklą taip, kad �iuos tikslus pasiektų. Moksleiviai turėtų i�manyti įvairias mokymosi strategijas, padedančias siekti kalbinės komunikacijos tikslų (pavyzd�iui, �inoti įvairių būdų, kaip planuoti ra�inį, kaip i�laikyti dėmesį

131

klausantis teksto, kaip kontroliuoti savo suvokimą skaitant, kaip rasti reikiamą informaciją �odynuose, enciklopedijose, vadovėliuose, �inynuose, elektroniniuose informacijos �altiniuose). Moksleiviai turėtų suvokti, kad jie mokosi nuolat siedami jau turimas �inias su naujomis, suprasti �inių ir gebėjimų vertę, numatyti praktines jų taikymo galimybes.

9. Praktinės veiklos nuostata

Kalbėjimas, klausymas, skaitymas ir ra�ymas yra neatsiejamai susiję, todėl daugiausia dėmesio skirtina ne izoliuotoms, bet integruotoms, prasmingoms u�duotims. Ra�ymo mokymas sietinas su praktinėmis teksto kūrimo bei redagavimo u�duotimis; literatūrinės, estetinės patirties, kritinės nuovokos plėtimas grind�iamas atid�iu gro�inių kūrinių bei kitokio pobūd�io tekstų skaitymu ir interpretavimu. Mokomoji med�iaga turėtų būti pakankamai susijusi su visu mokymosi kontekstu ir aktuali.

Struktūra

Programos turinį sudaro dvi struktūrinės dalys:

1. Kalbinis ugdymas (kalbos vartojimas ir kalbos pa�inimas).

2. Literatūrinis ugdymas.

KALBINIS UGDYMAS

Moksleivis ugdosi kalbinius gebėjimus vartodamas kalbą ir pa�indamas kalbos sistemą.

Kalbos vartojimas suvokiamas kaip procesas, apimantis kalbos vartojimo būdus (ra�ytinį ir sakytinį, monologinį ir dialoginį), kalbos tikslus, paskirtį, adresatą, situaciją.

Kalbos pa�inimas suprantamas kaip kalbos sistemos elementų, jų ry�ių bei funkcijų suvokimas ir nagrinėjimas. Siektina, kad moksleiviai taisyklingos kalbos mokytųsi nagrinėdami norminę vartoseną, o ne i� klaidų.

Ugdymo procese kalbos vartojimas ir kalbos pa�inimas turi būti glaud�iai siejami. Kalbos sistemos pa�inimas plečia moksleivių kalbinės rai�kos galimybes, sudaro prielaidas siekti tiek sąmoningai suvokto kalbos taisyklingumo, tiek ra�tingumo apskritai. Kalbos sisteminiai rei�kiniai ir jos lavinimo būdai turi būti pateikiami moksleiviams kuo ai�kiau, suprantamiau, vengiant pseudomoksli�kų, jiems nesuprantamų ir prie�i�kumą dalykui keliančių terminų bei sąvokų.

Sudarant sąlygas moksleiviui ugdytis kalbą siektina visų kalbinės veiklos rū�ių � kalbėjimo, klausymo, skaitymo, ra�ymo � dermės. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad visuomenė �engia į ra�omosios kalbos (elektroninės terpės, kompiuterinio bendravimo) etapą. Prognozuotina, kad įsigalint kalbėjimui ra�tu vis daugiau dėmesio reikės skirti ra�omosios kalbos ugdymo klausimams.

132

Dalyko turinys (tiek kalbos vartosenos, tiek kalbos pa�inimo) pateikiamas koncentriniu principu. Jo esmė ta, kad tos pačios temos nagrinėjamos (nuolat kartojamos, plečiamos, gilinamos) visuose koncentruose. Tarkim, moksleiviai visuose koncentruose mokosi kurti visų tipų (pasakojimo, apra�ymo, samprotavimo) tekstus. Tačiau V�VI klasėse dominuoja pasakojimas, VII�VIII � apra�ymas, IX�X � samprotavimas. Samprotaujamojo pobūd�io tekstą mokosi kurti ir �e�tokas, ir de�imtokas, tačiau turinys ir struktūra skiriasi. �e�tokas para�o elementarios struktūros samprotavimą jam gerai pa�įstama tema, o de�imtokas geba polemizuoti gana abstrakčiais klausimais.

Itin svarbu lavinti moksleivių gebėjimą mokytis. Todėl, mokant suvokti ar kurti tekstą, daugiau dėmesio skiriama procesui. Moksleiviai turi i�mokti įvairių strategijų1, taikomų suvokiant bei kuriant (rengiantis, komponuojant, redaguojant, pateikiant) tekstus.


Pagrindinis literatūrinio ugdymo, į kurio sampratą įeina darbas per pamokas ir įvairios u�klasinės veiklos formos, �altinis yra gro�iniai tekstai, atitinkantys labai dinami�kai besikeičiančius psichologinius ir emocinius jaunesniųjų ir vyresniųjų paauglių poreikius. Literatūros tekstai turėtų provokuoti moksleivių mąstymą, ugdyti jausmus, padėti pa�inti pasaulį ir save pasaulyje, mokyti subtilaus bendravimo, ugdyti skaitymo kultūrą.

Pagrindinėje mokykloje siekiama i�saugoti ir stiprinti pradinėse klasėse susiformavusį norą skaityti, skaitymo kaip asmeni�kai moksleiviui svarbios veiklos poreikį, ugdyti pagarbą literatūrai. Turi būti itin atid�iai analizuojama atitinkamam am�iaus tarpsniui skirta literatūra, rodoma pagarba moksleivio lektūrai, skaitymo interesams, labai subtiliai, nuosekliai tą interesų ratą plečiant suaugusiųjų literatūros klasikos tekstais. Ugdymo procese reikėtų vengti itin sudėtingų, psichologi�kai bei intelektualiai sunkiai suvokiamų tekstų, kurie keltų prie�i�kumą skaitymui ir apskritai literatūrai bei humanitarinei kultūrai. Literatūrinio ugdymo turinys pagrindinėje mokykloje modifikuojamas, atsi�velgiant į moksleivių kultūrinį ir literatūrinį i�prusimą, pasirengimą.

Skaitant ir nagrinėjant literatūros kūrinius, daugiausia dėmesio skiriama �mogi�kajam literatūros turiniui, taip pat meniniam literatūros kūrinio (teksto) savitumui. Literatūros teorijos mokomasi tiek, kiek būtina meniniam savitumui, literatūros įvairovei bei kaitos bruo�ams suvokti.

Literatūrinio ugdymo programa sudaryta laikantis liberalumo principo, siekiant prakti�kai įgyvendinti mokytojo kūrybinės laisvės idėją. Programoje i� esmės neįvardijami konkretūs autoriai bei tekstai. Nurodomi literatūrologiniai aspektai, rekomenduojama literatūros tekstų problematika, teminės, �anrinės dominantės, i�vardijamos literatūros teorijos sąvokos, su kuriomis susipa�įstama atitinkamose klasėse. (Tos pačios sąvokos programoje antrą kartą nebekartojamos, tačiau ugdymo procese, laikantis tęstinumo, perimamumo principų, prie jų būtina nuolat grį�ti, jas kartoti, siejant su konkrečiais gro�iniais ar negro�iniais tekstais.) Pagrindinės mokyklos programoje (IX�X kl.) nurodyta keletas konkrečių lietuvių literatūros klasikų, kurie nebepatenka į auk�tesniųjų klasių programą. Su jų 1 Strategija suprantama kaip organizuota nuosekli ir tikslinga elgsena, kuri pasirenkama vienai ar kitai problemai spręsti (pavyzd�iui �minčių lietus� rengiantis ra�yti, numatymas, klausimų kėlimas skaitant).

133

kūryba susipa�įstama pagrindinėje mokykloje. Tačiau tai nerei�kia, kad jie yra pagrindinis programos akcentas. Pagrindinėje mokykloje skaitomi ir kiti autoriai, tarp jų nema�ai tų, kurie įtraukti į XI�XII klasių programą. �is liberalumo principas leid�ia mokytojui savo nuo�iūra pasirinkti literatūros vadovėlius arba dirbti be vadovėlių, atsi�velgti į moksleivių interesus ir siūlymus, kūrybi�kai derinti darbą pamokoje ir u�klasinį skaitymą, papildomojo ugdymo veiklą.

Kiekvienais mokslo metais rekomenduojama i�mokti atmintinai ne ma�iau kaip 5 poezijos kūrinius arba prozos i�traukas bei i� rekomenduojamų knygų sąra�o savaranki�kai perskaityti ne ma�iau kaip 4 knygas. Esant galimybėms siūloma klasėje kartu i�tisai perskaityti vieną didesnės apimties kūrinį.

Literatūrinis ugdymas apima ir kitų kultūrinio gyvenimo formų (kinas, televizija, radijas, teatras, parodos, �iniasklaida) pa�inimą. Moksleiviai susipa�įsta su �ių formų rai�kos ypatumais, mokosi kriti�kai vertinti informaciją, į�velgti manipuliavimo atvejus.

Turinys

V�VI klasės

KALBINIS UGDYMAS

Kalbos vartojimas

Kalbėjimas ir klausymas

Klausymosi svarba bendraujant. Tinkamo klausymosi taisyklės.

Kalbėjimas atsi�velgiant į tikslą: sudominti, i�reik�ti mintis ir jausmus, informuoti, įtikinti.

Kalbėjimas įvairiems adresatams: jaunesniems u� save, bendraam�iams, vyresniems.

Monologinis ir dialoginis kalbėjimas.

Pokalbis, interviu, diskusija, ginčas, pasakojimas, atpasakojimas, pasakos sekimas, informacijos perteikimas, pristatymas, trumpas ir i�samus atsakymas į klausimą, klausimų formulavimas.

Skaitymas

Skaitymo tikslų (savo malonumui, mokymuisi, informacijai rasti) suvokimas.

Skaitymas atsi�velgiant į teksto paskirtį, adresatą, pobūdį.

Skaitymo įgūd�ių tobulinimas (sklandus skaitymas, tinkamas intonavimas, pauzės, loginiai kirčiai).


Teksto prasmės suvokimas (tema, pagrindinė mintis, problema, faktas ir nuomonė, detalė ir visuma, tiesioginė ir perkeltinė prasmė).

Suvokimo strategijos (numatymas, klausimai, perfrazavimas).

134

Ra�ymas

Ra�ymas atsi�velgiant į tikslą: sudominti, reik�ti savo mintis ir jausmus, informuoti, įtikinti.

Ra�ymas įvairiems adresatams: jaunesniems u� save, bendraam�iams, vyresniems.

Ra�ymo eiga: planavimas, juodra�čio ra�ymas, juodra�čio svarstymas (su draugais ir (arba) mokytoju), redagavimas, pateikimas.

Teksto struktūra (įvadinė, dėstymo, apibendrinamoji pastraipos).

Teksto tipai: pasakojimas, apra�ymas, samprotavimas.

Ra�ymas paisant �anro reikalavimų: ra�inys, lai�kas, interviu, straipsnis, charakteristika (persona�o, pa�įstamo �mogaus ir kt.), �inutė, kvietimas, skelbimas, sveikinimas, pasiai�kinimas, instrukcija, kūrybiniai bandymai (pasaka, apsakymas, pasakėčia, sakmė, eilėra�tis ir pan.).

Kalbos pa�inimas

Fonetika ir akcentologija. Garsai ir raidės. Balsiai, priebalsiai, dvigarsiai. Ilgųjų ir trumpųjų balsių, mink�tųjų ir kietųjų priebalsių tarimo normos. Priebalsių tarimas �od�io gale ir kelių priebalsių sandūroje. Priebalsių supana�ėjimas. Supana�ėjusių priebalsių tarimas ir ra�yba. Dvigarsių tarimas ir ra�yba. Kirtis ir priegaidė (bendrasis supa�indinimas). Praktinės kirčiavimo taisyklės, tarties ir kirčiavimo normos (trumpųjų ir ilgųjų skiemenų kirčiavimas, prie�paskutinio skiemens taisyklė).

Leksika. Tikrovės �enklai ir sutartiniai �enklai. �odis � kalbos �enklas. �od�io forma ir reik�mė. Tiesioginė ir perkeltinė reik�mė. �od�ių daugiareik�mi�kumas. �od�ių formos ir (arba) turinio sutapimas. Sinonimai, antonimai, homonimai. Frazeologizmai. Leksikos normos (da�niausiai moksleivių vartojami �od�iai). Naudojimasis �odynais.

Morfologija. �odis � kalbos dalis. �odis kaip atskiras vienetas ir �odis sakinyje (junginyje, pasakyme). Kaitomosios ir nekaitomosios kalbos dalys (samprata, pirminis supa�indinimas su visomis kalbos dalimis).

Daiktavardis ir veiksma�odis. Daiktavardis ir būdvardis. Prielinksnis. Jungtukas, jaustukas, i�tiktukas. Morfologinės ir sintaksinės kalbos dalių ypatybės. Nagrinėjamų kalbos dalių ra�ybos ypatumai.

Prieveiksmis, skaitvardis, dalelytė (supa�indinimas). Skaitvard�io vartojimo ypatumai (dauginiai skaitvard�iai, kelintinių skaitvard�ių derinimas su daiktavard�iu).

Prielinksnių vartosena (pas, per, į, ant).

�od�io sandaros kartojimas. Nosinių �aknies balsių ra�yba. �od�ių darybos būdai ir normos (prie�dėlių ir priesagų vartojimas). Svarbiausi nagrinėjamų kalbos dalių darybos būdai.

Sintaksė. �od�io galimybė jungtis. �od�ių prijungimas ir su(si)jungimas. �od�ių junginys. Sakinys. Sakinių rū�ys pagal komunikacinį tikslą. Sakinio dalys. Pagrindinės ir antrininkės sakinio dalys. Veiksnys ir tarinys. Papildinys, aplinkybės ir pa�yminys. Vienarū�ių sakinio dalių skyrimas

135

kableliais (paprasčiausi atvejai). Vientisinis ir sudėtinis sakinys. Asmeniniai ir beasmeniai sakiniai. Tiesioginė kalba (paprasčiausi skyrybos atvejai). Kreipinys, jo skyryba.

Ra�yba ir skyryba pagal poreikius.

Pastraipa.Tekstas.

I� kalbos istorijos. Vardų ir pavard�ių kilmė, vietovard�iai, liaudi�koji ir mokslinė jų etimologija.


Literatūrologiniai aspektai

Literatūra kaip i�monė. Literatūra, knyga kaip �inių �altinis. Knyga, literatūra tarp kitų meno rū�ių.

Turinys

Mitų, sakmių i�monė. Dievai ir mitinės būtybės, jų vardai. Smulkioji tautosaka, jos savitumas. Liaudies pasaka, pagrindiniai pasakų tipai. Trečiojo brolio motyvas ir jo prasmė.

Literatūrinės pasakos. Literatūrinių pasakų įvairovė. Literatūrinės pasakos ir liaudies pasakos bendrumai ir skirtumai. Garsesnieji folklori�kųjų literatūrinių pasakų (Brolių Grimmų, A. Giedriaus, A. Vaičiulaičio, P. Cvirkos) pavyzd�iai.

Tikrovės perkūrimas �iuolaikinėse originaliose literatūrinėse pasakose. Literatūrinių pasakų persona�ų įvairovė. Dviejų vaizduojamųjų pasaulių � pirminio (tikrovi�kojo) ir antrinio (pramanytojo) � suvokimas. Antrinio vaizduojamojo pasaulio įvairovė. Literatūrinių pasakų etinės, �mogi�kosios vertybės. Literatūrinė pasaka kaip tikrovės pa�inimo �altinis. Skaitytų pasakų pasaulio kūrybinės transformacijos.

Tikrovės pasaulis literatūroje, realistinio tipo tekstai, jų turinio įvairovė. Gro�inis ir dalykinis tekstas. Faktas ir i�monė gro�inėje literatūroje.

Kūrinio temos samprata, temos atpa�inimas.

Kūrinio problemos samprata, atpa�inimas ir formulavimas.

Kūrinio turinys, glaustas bei smulkus turinio atpasakojimas.

Kūrinio idėjos supratimas ir apibūdinimas.

Poezija, eilėra�tis kaip savitas kalbėjimas. Eiliuota kalba. Eilėra�čio turinio problemi�kumas: pasakojamasis eilėra�tis, besiu�etis eilėra�tis, eilėra�tis nuotaika, eilėra�tis įspūdis. Eilėra�čio muzikalumas. Eilėra�čių deklamavimas, rai�kusis skaitymas kaip prasmės perteikimo būdas.

Perkeltinė �od�io reik�mė. Metafora.

Knyga kaip literatūros pateikimo forma. Knygos struktūra. Glausta knygos istorija ir ateities prognozės. Knygos �gimimas� �iandien. Redagavimo samprata.

Knygų įvairovė. Knyga ir periodika.

136

Knygos kūrėjas, menininkas, autorius, ra�ytojas, poetas, sudarytojas. Ra�ytojo gyvenimo ir jo kūrybos ry�ys.

Knyga �iuolaikinio moksleivio gyvenime (interesai, motyvacija). Įvairios perskaitytų knygų aptarimo formos.

Literatūra ir teatras. Inscenizacija. Pjesė. Skirtingos ir artimos literatūros ir teatro rai�kos galimybės. Vaidmeninis, rai�kusis skaitymas, deklamavimas.

Literatūra ir dailė. Literatūros siu�etai dailėje. Iliustracijos. Bandymas iliustruoti.

Literatūra ir muzika. Eilėra�čio melodija, intonacija. Dainuojamasis eilėra�tis.

Straipsnių apie teatrą, muziką, dailę, kiną, televiziją skaitymas, supratimas ir aptarimas.

Kitų kultūrinės komunikacijos rū�ių � kino, fotografijos, televizijos, interneto � ry�ys su knyga, literatūra.

�iniasklaida ir populiarioji kultūra.

Pagrindinės teorinės sąvokos

Turinys ir forma, tema, problema, idėja, veikėjai (persona�ai), inscenizacija, pjesė, įvykis, kūrinio veiksmas, vieta ir laikas, pasakojimas, dialogas, palyginimas, metafora, kartojimas, epitetas, rimas, konfliktas.

VII�VIII klasės

KALBINIS UGDYMAS

Kalbos vartojimas


Klausymosi tikslai. Pasyvus ir aktyvus klausymasis. Klausymosi strategijos (nusiteikimas aktyviai klausytis; klausymosi tikslo paisymas, pagrindinės minties, faktų, datų, pavadinimų, neai�kios informacijos pasi�ymėjimas). Klausymosi grį�tamasis ry�ys (tikslinamieji, ai�kinamieji klausimai, komentarai). Netinkamo klausymosi prie�astys ir padariniai.

Privatusis ir vie�asis kalbėjimas. Kalbos etiketas. Kalbėjimas atsi�velgiant į adresatą ir situaciją. Adresato sudominimo priemonės (citatos, patarlės, palyginimai, humoras).

Kalbėjimas atsi�velgiant į tikslą: informuoti, sudominti, įtikinti, reik�ti savo mintis. Monologas, dialogas, pokalbis.

Diskusija (objekto i�skyrimas, nuomonių rei�kimas ir pagrindimas, polemizavimas, apibendrinimas).

Skaitymas

137


Skaitymas atsi�velgiant į teksto paskirtį, adresatą, pobūdį.

Rai�kiojo skaitymo įgūd�ių tobulinimas (tinkamas intonavimas, pauzės, loginiai kirčiai).

Teksto prasmės suvokimas (tema, pagrindinė mintis, problema, faktas ir nuomonė, detalė ir visuma, tiesioginė ir perkeltinė prasmė).

Skaitymo strategijos (numatymas, klausimai, perfrazavimas, reik�miniai �od�iai, tikslinė per�valga).

Informacijos radimas, atranka.

Tekstų, kuriuose prasmė rei�kiama ne vien verbaliniais �enklais, suvokimas.

Ra�ymas

Ra�ymas atsi�velgiant į tikslą ir adresatą.

Teksto struktūra. Teksto komponavimas. Pastraipos struktūra (nuoseklumas, ri�lumas). Pastraipų siejimo būdai.

Teksto redagavimas atsi�velgiant į adresatą, turinį, stiliaus ir kompozicijos vientisumą, kalbos taisyklingumą.


Apra�ymas ir pasakojimas (jausmų, stebinių, įvykių, procesų ir kt.). Apra�ymo ir pasakojimo rai�kos priemonės.

Samprotavimas, jo rai�ka (tezė, argumentai, kontrargumentai, apibendrinimas, siejamosios kalbos priemonės).

Apra�ymo, pasakojimo, samprotavimo derinimas tekste.

Dalykiniai tekstai. Referatas, straipsnis, knygos (parodos, spektaklio ir kt.) pristatymas, lai�kas, charakteristika. Skelbimas, kvietimas.

Asmeniniai tekstai. Lai�kas, dienora�tis, �inutė.

Kūrybiniai bandymai. Apsakymas, eilėra�tis. Meninė charakteristika, stilistinės charakterizavimo priemonės. Kūrybinė gro�inio teksto transformacija (rū�ies, �anro, tipo, pasakojimo perspektyvos keitimas).

Kalbos pa�inimas

Fonetika ir akcentologija. J tarimas ir ra�yba lietuvi�kuose ir tarptautiniuose �od�iuose. Tarptautinių �od�ių tarties, kirčiavimo ir ra�ybos ypatumai.

Fonetikos apibendrinimas.

138

Leksika. Skoliniai. Neteiktinos svetimybės. Archaizmai. Naujadarai. Terminai. Tarptautiniai �od�iai. Leksikos normos.

Morfologija. Skaitvardis, įvardis, prieveiksmis, morfologinės jų ypatybės, ra�ybos ypatumai (tęsinys). Neasmenuojamosios veiksma�od�io formos (dalyvis, pusdalyvis, padalyvis). Jų vartojimas, kaitymas, daryba ir ra�yba. Dalelytė. Reik�mė, vartojimas, ra�yba. Kalbos dalių vartojimo normos.

Kalbos dalių apibendrinimas.

Sintaksė. �od�ių ry�iai: derinimas, valdymas, �liejimasis. Veiksnys ir tarinys. Veiksnys, jo rai�ka. Tarinių rū�ys ir rai�ka. Brūk�nys tarp veiksnio ir tarinio. Antrininkės sakinio dalys, jų rai�ka. Pa�yminys. Derinamieji ir nederinamieji pa�yminiai. Priedėlis. I�plėstiniai pa�yminiai. Pa�yminių skyryba. Tikslinamosios, i�plėstinės aplinkybės, jų skyryba. Vienarū�ės sakinio dalys, jų skyryba. Įterpiniai, jų skyryba. Sudėtiniai jungtukiniai sakiniai (sujungiamieji ir prijungiamieji), jų skyryba.

Pastraipų kūrimo būdai. Sakinių siejimas pastraipoje. Sintaksės normos.

Kalbotyros pradmenys. Indoeuropiečių kalbų �eima. Lietuvių kalba ir kitos baltų kalbos, tautų ir kalbų likimai. Lietuvių kalbos ir slavų, germanų kalbų ry�iai.



Literatūros rū�ys, �anrai, tipai.

Turinys

Epikos samprata. Epas. Pasirinkto epo i�traukos analizė. Epo herojaus savitumas. Epo santykiai su kitais tautosakos �anrais (pasaka, daina ir t. t.).

Klasikinio romano arba jo i�traukų analizė. Socialinė ir moralinė problematika (teorinė samprata ir praktinis atpa�inimas). Romano veikėjų tipi�kumas ir individualumas.

�iuolaikinio (jaunimo) romano arba apysakos analizė. Psichologinė literatūra. Psichologizmo samprata, i�gyvenimų rai�ka literatūroje. Dienora�tis kaip pasakojimo forma, jo santykis su tradiciniais literatūros �anrais. Psichologinis literatūros tikrumas ir dirbtinumas.

Epinis ir lyrinis apsakymas. I�oriniai ir vidiniai apsakymo �anro bruo�ai. Dvasinių lū�ių, lemtingų momentų vaizdavimas apsakymuose.

Istorinė literatūra. Istorinių asmenybių vaizdavimas. Gro�inės literatūros ir istorijos mokslo santykis.

Nuotykių ir detektyvinė literatūra. Intrigos vaidmuo kūrinyje. Siu�eto struktūra, dinami�kumas ir stati�kumas. Kompozicijos samprata, kompozicijos meninė motyvacija.

139

Literatūrinės pasakos ir fantastikos santykis. Romantinė ir �iuolaikinė literatūrinė pasaka. Pasakos elementai �iuolaikinėje literatūroje.

Komi�koji literatūra. Satyra ir humoras. Svarbesnieji komi�kosios literatūros �anrai. Komi�kasis herojus. Komizmo rai�kos būdai. Trumpalaikis, prasmingas ir lėk�tas komizmas.

Lyrika. Poezijos ir lyrikos sąvokos. Eiliuoti pasakojamieji kūriniai. Lyrikos �anrai (eilėra�tis, elegija). Poemos, pasakėčios, baladės rū�inės priklausomybės problema. Eilėra�čių analizė, suvokimas. Klasikinio ir modernaus eilėra�čio skirtybės. Poezijos ritmas ir metras.

Dramaturgija. I�oriniai ir vidiniai draminio kūrinio po�ymiai. Dramaturgijos �anrai (tragedija, komedija, drama, draminė pasaka). Bendriausioji absurdo dramos samprata. Dramos santykis su epika, lyrika, tautosaka.

Publicistika ir dokumentika. Publicistikos, dokumentikos ir autoriaus gyvenimo bei veiklos ry�ys. I�monė ir faktai publicistikoje.


Epi�kumas, lyrizmas, komizmas, psichologizmas, dramatizmas. Epas, romanas, apysaka, apsakymas, pasakėčia, drama, poema, eilėra�tis, komedija, tragedija, memuarai. Dialogas, monologas, siu�etas, peiza�as, kompozicija, veikėjo portretas, charakteris, konfliktas.

Epitetas, metafora. Eilėdara, rimas, ritmas, metras.

IX�X klasės

KALBINIS UGDYMAS

Kalbos vartojimas


Vie�asis kalbėjimas. Pasirengimas vie�ajai kalbai: temos pasirinkimas, tikslo numatymas, med�iagos rinkimas (i�ra�ai, konspektai, interviu). Kalbos komponavimas: į�anga, pagrindinė mintis, teiginių dėstymo tvarka, apibendrinimas. Kalbos sakymas.

Dalykiniai pokalbiai. Interviu � pasirengus ir ekspromtu.

Diskusija (plėtojama). Vadovavimas diskusijai.

Referato pristatymas ir skaitymas (tvarka, i�kalbos reikalavimai).

Skaitymas


Skaitymas atsi�velgiant į teksto paskirtį, adresatą, pobūdį, teksto daromą poveikį.

140

Teksto prasmės suvokimas (tema, pagrindinė mintis, problema, faktas ir nuomonė, detalė ir visuma, tiesioginė ir perkeltinė prasmė, potekstė, sąsajos su kontekstu).

Suvokimo strategijos (numatymas, klausimai, perfrazavimas, reik�miniai �od�iai, tikslinė per�valga).

Informacijos tvarkymas (įvairūs paie�kos būdai, atranka, sisteminimas, i�ra�ai, citatos, tikslingas naudojimas).

Tekstų, kuriuose prasmė rei�kiama ne vien verbaliniais �enklais, suvokimas.

Ra�ymas

Ra�ymas atsi�velgiant į tikslą ir adresatą.

Dalykiniai tekstai.

Referatas. Med�iagos rinkimas, i�ra�ai, sisteminimas, apibendrinimas. Į�anga (esminių klausimų i�skyrimas, problemos formulavimas). Dalyko (temos, problemos, nuomonės) dėstymas. I�vados. Citavimas. Tezės.

Straipsnis kaip samprotaujamojo pobūd�io tekstas.

Pra�ymas, anketa, autobiografija, charakteristika.

Recenzija (objekto pristatymas, įspūdis, argumentai, apibendrinimas), anotacija.

Esė. Rai�kos ypatumai.

Kūrybiniai bandymai. Miniatiūra, novelė, dedikacija, eilėra�tis.

Ra�ymo eiga (variantų skaitymas, aptarimas, tobulinimas, redagavimas); reikalavimų ir individualaus ra�ymo būdo derinimas.

Kalbos pa�inimas

Kirčiavimas. Kirtis ir priegaidė, priegaid�ių rū�ys. Linksniuojamųjų kalbos dalių kirčiuotės. Naudojimasis kirčiavimo �odynu. Veiksma�od�ių ir kitų kalbos dalių kirčiavimo ypatumai. Kirčiavimo normos.

Leksika. Tarmybės, jų vartojimo sfera. Leksikos normos.

Lietuvių kalbos tarmės. Būdingiausios fonetinės, leksinės ir gramatinės tarmių ypatybės. Gimtosios tarmės santykis su bendrine tarme.

Sintaksė. Sudėtiniai prijungiamieji sakiniai, jų skyryba (tęsinys). �alutinių sakinių sintaksiniai sinonimai. Bejungtukiai sakiniai, jų vartojimas ir skyryba. Sudėtiniai mi�rieji sakiniai. Vientisinio ir sudėtinio sakinio apibendrinimas. Sakinių sudarymo ir siejimo normos.

Morfologija. Kalbos dalių kartojimas pagal poreikius. Kalbos dalių vartosenos normos (pagal poreikius).

141

Kalbotyros pradmenys. Seniausi ra�ytiniai lietuvių kalbos �altiniai, kultūrinis jų kontekstas. Bendrinės kalbos formavimasis. �ymiausi lietuvių kalbos tyrinėtojai ir ugdytojai (J. Jablonskis, K. Būga, J. Balčikonis ir kt.). Lietuvių kalbos savitumas ir vertė. Gyvenamosios vietos tarmės santykis su bendrine kalba.



Visuotinės ir lietuvių literatūros kaita. Nacionalinė literatūra. Literatūros tradicija, jos kaita ir tęstinumas. Pagrindinės epochos, literatūros kryptys. Tautosakos ir literatūros ry�ys. Romantinis ir realistinis vaizdavimo būdas.

Turinys

Antikinė literatūra, jos pasaulėvaizdis. Kelių antikos mitų bei literatūros kūrinių analizė.

Tautosakos kilmė, meninis savitumas, rū�ys ir �anrai.

Viduram�iai, Renesansas (bendriausias susipa�inimas).

Romantizmas. Romantinės literatūros idealai. Romantinis herojus. Naujų literatūros formų radimasis.

Realistinė literatūra, realistinis vaizdavimo būdas, socialinė problematika, fakto ir i�monės santykis. Psichologizmas literatūroje. Ra�ytojo gyvenimo ir kūrybos ry�ys.

Modernioji literatūra. Tikrovi�kojo vaizdo transformacijos.

XX a. literatūros tematika, problematika ir poetika.

Paauglių ir jaunimo literatūros psichologinė problematika, psichologinis autenti�kumas.

Populiariosios literatūros samprata.

Negro�inė literatūra (lai�kai, dienora�čiai, atsiminimai, eseistika).

Pastaba. IX�X klasėse turėtų būti skaitoma A. Baranausko �Anyk�čių �ilelis�, pasirinkti �emaitės, K. Binkio kūriniai, nes �ių autorių kūryba nenagrinėjama XI�XII klasėse.


Romantizmas, realizmas, modernizmas. Pasakotojas, pasakotojo tipai. Literatūros kūrinio stilius, stilizacija. Gro�inio kūrinio erdvė ir laikas. Simbolis, alegorija, metafora.

142



VI klasė VIII klasė X klasė 1.1. Atid�iai skaito, klausosi bei

supranta teksto paskirtį (informuoti, įtikinti ir pan.).

1.1. Suvokia teksto autoriaus tikslus. 1.1. Argumentuotai vertina teksto daromą poveikį.

Kalbos vartojimas. Sakytinio ir ra�ytinio teksto suvokimas

1. Suprasti teksto paskirtį, kalbėtojo ar ra�ytojo tikslus bei teksto prasmę. 1.2. Skaito ir supranta artimos savo

patirčiai ir pa�įstamos tematikos tekstus. 1.2. Skaito ir supranta platesnį kontekstą

(buitinį, socialinį, kultūrinį) apimančios tematikos tekstus.

1.2. Skaito ir supranta gana abstrakčius įvairios tematikos tekstus.

1.3. I� anksto pasirengęs skaito tekstą, tinkamai intonuodamas bei sudėdamas loginius prasminius kirčius.

1.3. Savaranki�kai pasirengęs skaito tekstą, tinkamai intonuodamas bei sudėdamas loginius prasminius kirčius.

1.3. Skaito tekstą, tinkamai intonuodamas bei sudėdamas loginius prasminius kirčius.

1.4. Glaustai atpasakoja tekstą ar jo dalį, nei�kreipdamas suformuluoja pagrindinę viso teksto ar pastraipos mintį, atsako į klausimus.

1.4. Nei�kreipdamas suformuluoja pagrindinę viso teksto ar pastraipos mintį, atsako į klausimus, pats formuluoja klausimus. Atpa�įsta ir tinkamai supranta ironiją.

1.4. Nei�kreipdamas suformuluoja pagrindinę viso teksto ar pastraipos mintį, aptaria idėjas. Skiria faktą nuo nuomonės.

1.5. Supranta nesudėtingus vaikams skirtus tekstus, kuriuose prasmė rei�kiama ne vien verbaliniais �enklais (�emėlapius, komiksus, reklamą, televizijos laidas, virtualiosios aplinkos tekstus).

1.5. Supranta nesudėtingus paaugliams skirtus tekstus, kuriuose prasmė rei�kiama ne vien verbaliniais �enklais (�emėlapius, komiksus, reklamą, televizijos laidas, brė�inius).

1.5. Supranta plačiajai visuomenei skirtus tekstus, kuriuose prasmė rei�kiama ne vien verbaliniais �enklais (�emėlapius, komiksus, reklamą, televizijos laidas, brė�inius). Kriti�kai vertina �iniasklaidos ir populiariosios kultūros tekstus.

1.6. Supranta, kas jam neai�ku (�od�iai, klausimai, u�duotys ar pan.), ir geba i�siai�kinti klausdamas arba dar kartą atid�iai įsiskaitydamas.

1.6. Geba i�siai�kinti nesuprastas mintis, idėjas, sąvokas klausdamas, dar kartą skaitydamas, rasdamas informaciją nurodytuose �altiniuose.

1.6. Geba i�siai�kinti nesuprastas mintis, idėjas, sąvokas klausdamas, dar kartą skaitydamas, savaranki�kai rasdamas informaciją įvairiuose �altiniuose: �odynuose, �inynuose, enciklopedijose ir kt.

1.7. �ino, kam reikalinga bendroji bei tikslinė teksto (knygos) per�valga. Randa mėgstamo pobūd�io gro�inės literatūros knygą, naudodamasis minėtais būdais.

1.7. �ino, kam reikalinga bendroji bei tikslinė teksto (knygos) per�valga. Randa dalykinę informaciją nurodyta tema, naudodamasis minėtais būdais.

1.7. Atsi�velgdamas į tikslą, taiko tinkamiausius teksto (knygos) per�valgos principus.

2. Rasti ir tvarkyti informaciją,

2.1. Savaranki�kai pasirenka tekstus, atsi�velgdamas į savo pomėgius.

2.1. Randa mokytojo nurodytus �altinius mokymuisi, papildomai informacijai.

2.1. Savaranki�kai pasirenka tekstus įvairiems tikslams (mokymuisi, papildomai

143


VI klasė VIII klasė X klasė atsi�velgiant į tikslus. informacijai, savo malonumui ir pan.).

2.2. Naudojasi biblioteka, randa leidinį, naudodamasis katalogu ar dalykų rodykle. Gauna informacijos i� �monių.

2.2. Randa reikiamą informaciją, naudodamasis katalogais, dalykų rodykle, enciklopedijomis, �inynais, �odynais, elektroniniais katalogais. Gauna informacijos i� �monių.

2.2. Naudojasi įvairiais informacijos paie�kos būdais (katalogais, dalykų rodykle, enciklopedijomis, elektroniniais katalogais, paie�kos sistemomis, �inynais, �odynais). Gauna informacijos i� �monių.

2.3. �inodamas klausymo ar skaitymo tikslus, atrenka informaciją nurodytu aspektu, pa�ymi sutartu būdu, u�ra�o bibliografinius duomenis.

2.3. I�renka tai, kas svarbiausia, pa�ymi sutartu būdu, i�ra�o citatas, bibliografinius duomenis.

2.3. Atrenka �altinius, nustato informacijos naudingumą, ją rū�iuoja, u�ra�o ir vertina.

2.4. Atrenka ir įsidėmi naują informaciją, klausydamasis monologinės kalbos ir �od�iu bendraudamas su kitais.

2.4. Atrenka, sistemina ir apibendrina naują informaciją, klausydamasis monologinės kalbos ir �od�iu bendraudamas su kitais.

2.4. Atrenka, sistemina, apibendrina ir argumentuotai įvertina naują informaciją, klausydamasis monologinės kalbos, dalyvaudamas diskusijoje, apibendrindamas interviu med�iagą.

Teksto kūrimas (�od�iu ir ra�tu)

3. Kurti tekstą, laikantis pagrindinių tekstų kūrimo principų bei bendrųjų stiliaus reikalavimų.

3.1. Kalba ir ra�o atsi�velgdamas į tikslą, adresatą (bendraam�iai, artimieji, mokytojai, kiti suaugusieji) ir aplinkybes: sąmoningai pasirenka �od�ius, kai kurias sintaksines konstrukcijas (pavyzd�iui, pilnieji, nepilnieji sakiniai), laikosi kalbos etiketo.

3.1. Kalba ir ra�o atsi�velgdamas į tikslą, adresatą, kalbėjimo situaciją: skiria oficialią ir neoficialią situacijas, da�niausiai tinkamai pasirenka kalbinę rai�ką. Natūraliai kalba oficialiose situacijose pa�įstamiems adresatams.

3.1. Kalba ir ra�o atsi�velgdamas į tikslą, adresato lūkesčius. I� anksto pasirengęs kalba įvairiose oficialiose situacijose ma�ai pa�įstamiems ar nepa�įstamiems adresatams, pasirenka oficialioms situacijoms tinkamą kalbinę rai�ką.

3.2. Ra�o taikydamas �inias apie ra�ymo proceso etapus (planavimas, juodra�čio ra�ymas, redagavimas, publikavimas). Naudojasi mokytojo pasiūlytomis strategijomis.

3.2. Ra�o taikydamas �inias apie ra�ymo proceso etapus ir strategijas (�minčių lietus�, laisvasis ra�ymas, �tinklo nėrimas� ir pan.). Renkasi strategijas mokytojo padedamas.

3.2. Savaranki�kai pasirenka efektyvias strategijas.

3.3. Kuria tekstą, stengdamasis laikytis trinarės struktūros (prad�ia, dėstymas, pabaiga), teksto nuoseklumo reikalavimų. Mokytojui patarus i�taiso trūkumus.

3.3. Kuria tekstą, laikydamasis trinarės struktūros (prad�ia, dėstymas, pabaiga), teksto nuoseklumo ir pastraipos vientisumo reikalavimų. Savaranki�kai i�taiso nurodytus trūkumus.

3.3. Kuria tekstą, laikydamasis trinarės struktūros (prad�ia, dėstymas, pabaiga), teksto nuoseklumo ir pastraipos vientisumo bei bendrųjų stiliaus reikalavimų. Savaranki�kai i�taiso nurodytus trūkumus.

4. Kurti įvairių tipų ir �anrų tekstus. Puoselėti stiliaus

4.1. Kuria nesudėtingos kompozicijos pasakojimus, grįstus patirtimi bei i�mone. Stengiasi siekti

4.1. Kuria sudėtingesnės kompozicijos, įtempto siu�eto pasakojimus. Ra�ydamas motyvuotai sieja pasakojimo, apra�ymo,

4.1. Kuria įtaigios kompozicijos, gyvo ir savito stiliaus pasakojimus. �ino savo stiliaus prana�umus ir trūkumus ir į tai

144


VI klasė VIII klasė X klasė individualumą. vaizdumo, gyvumo, naudodamasis

leksikos bei sintaksės teikiamomis galimybėmis.

samprotavimo elementus, siekia įtaigumo, savitumo.

atsi�velgdamas tobulina savo tekstus.

4.2. Tiksliai perteikia informaciją. Naudojasi mokytojo pasiūlytais būdais bei priemonėmis, kurie padeda adresatui suvokti informaciją.

4.2. Tiksliai ir ai�kiai perduoda informaciją, mokytojo padedamas renkasi tinkamiausius būdus bei priemones, kad padėtų adresatui ją suvokti.

4.2. Efektyviai perteikia informaciją, savaranki�kai renkasi tinkamus informacijos perteikimo būdus, vaizdines priemones.

4.3. Moka nuosekliai, dalyki�kai apibūdinti daiktą (Kaip tai atrodo?), procesą (Kaip tai daroma? � kuria instrukcijas, �aidimo taisykles, receptus ir pan.).

4.3. Moka nuosekliai, dalyki�kai arba meni�kai apibūdinti įvairius objektus (pavyzd�iui, para�yti charakteristiką), palyginti du objektus, paai�kinti procesą (Kaip tai veikia?).

4.3. Moka nuosekliai, dalyki�kai paai�kinti sąvokas (Kas tai yra?), analizuoti procesus (Kodėl taip nutinka?). Laikydamasis �anro reikalavimų, ra�o referatą ir jį pristato.

4.4. Kuria tekstus (pavyzd�iui, reklamą, kvietimą, skelbimą) siekdamas informatyvumo ir įtaigumo dermės.

4.4. Kuria tekstus (pavyzd�iui, reklamą, kvietimą, skelbimą, interneto svetainės puslapį) i�radingai siekdamas informatyvumo ir įtaigumo dermės.

4.4. Kuria tekstus (pavyzd�iui, reklamą, kvietimą, skelbimą, interneto svetainės puslapį) i�radingai siekdamas informatyvumo ir įtaigumo dermės.

4.5. Ra�tu ir �od�iu i�sako savo nuomonę apie konkrečius gerai pa�įstamus dalykus, vertina, argumentuodamas remiasi savo patirtimi. Laikosi elementarios samprotaujamojo teksto struktūros (tezė, argumentai, i�vada).

4.5. Ra�tu ir �od�iu i�sako savo nuomonę apie ma�iau pa�įstamus dalykus, vertina, argumentuodamas remiasi savo patirtimi, kitais �altiniais (pavyzd�iui, perskaitytomis knygomis), visuotinai sutartais kriterijais (pavyzd�iui, �anro reikalavimais). Laikosi samprotaujamojo teksto struktūros (tezė, argumentai, kontrargumentai, i�vada).

4.5. Ra�tu ir �od�iu i�sako savo nuomonę apie gana abstrakčius dalykus, vertina, argumentuodamas remiasi įvairiais �altiniais, visuotinai priimtinais kriterijais. Laikosi samprotaujamojo teksto struktūros. Tikslingai komponuoja tekstą, siekdamas įtaigumo. Para�o tekstą spaudai (straipsnį, nuomonę, skaitytojo lai�ką ar pan.).

Dalyvavimas pokalbiuose

5. Dalyvauti įvairaus pobūd�io pokalbiuose (pa�nekesyje, diskusijoje, ginče, interviu ir pan.), siekiant u�sibrė�tų tikslų.

5.1. Efektyviai klausosi, klausia, atsako, rei�kia savo nuomonę, prie�tarauja.

5.1. Efektyviai klausosi, klausia, atsako, argumentuoja, prie�tarauja, apibendrina.

5.1. Efektyviai klausosi, klausia, atsako, kelia problemas, svarsto, argumentuoja, prie�tarauja, vertina, apibendrina, vadovauja diskusijai.

Kalbos pa�inimas 1. Taikyti �inias apie kalbos sandarą prasmingam ir taisyklingam minčių rei�kimui �od�iu ir ra�tu

1.1. Taisyklingai taria ir ra�o balsius, priebalsius, dvigarsius lietuvi�kuose �od�iuose, randa kirčiuotą skiemenį.

1.1. Taisyklingai taria ir ra�o balsius, priebalsius, dvigarsius tarptautiniuose �od�iuose, taisyklingai kirčiuoja da�nai vartojamus �od�ius, prakti�kai taikydamas prie�paskutinio skiemens taisyklę ir

1.1. Taisyklingai kirčiuoja įvairių kalbos dalių �od�ius, prakti�kai taikydamas pagrindines kirčiavimo taisykles bei naudodamasis �odynais.

145


VI klasė VIII klasė X klasė bei efektyviai jomis naudotis.

naudodamasis �odynais.

1.2. Tinkamai vartoja vienareik�mius ir daugiareik�mius �od�ius. Randa tekste sinonimus, antonimus, homonimus, frazeologizmus. Vengia svetimybių, barbarizmų. Nurod�ius klaidą moka i�taisyti pats arba remiasi �odynu.

1.2. Paai�kina perkeltinės reik�mės �od�ius. Skiria skolinius ir tarptautinius �od�ius. Nevartoja svetimybių, barbarizmų. Randa klaidą ir i�taiso. Naudojasi kalbos praktikos leidiniais.

1.2. Atpa�įsta tekste tarmybes, �ino jų vartojimo sferą ir prasmę. Kalboje i�vengia neteiktinų �od�ių. Randa lietuvi�kus atitikmenis. Naudojasi kalbos praktikos leidiniais.

1.3. Įvardija �od�ių darybos būdus. Paai�kina, kaip sudarytas �odis. �ino da�niau vartojamų prie�dėlių ir priesagų vartojimo normas.

1.3. Paai�kina nagrinėjamų kalbos dalių darybos būdus. �ino ir taiko svarbiausias �od�ių darybos normas.

1.3. Remiasi �od�ių darybos �iniomis taisyklingai kirčiuodamas ir ra�ydamas.

1.4. Skiria pagrindines lietuvių kalbos dalis. I�mano svarbiausias morfologines jų ypatybes. Taisyklingai vartoja prielinksnius pas, per, į, ant. Taiko �inomas ra�ybos taisykles.

1.4. Skiria visas lietuvių kalbos dalis, atpa�įsta jas tekste. Paai�kina kaitymo ypatybes ir vartosenos normas. Taiko visas ra�ybos taisykles.

1.4. Apibūdina kalbos dalių funkcijas. Remiasi kaitybos �iniomis taisyklingai ra�ydamas. Laikosi kalbos dalių vartojimo normų.

1.5. Atpa�įsta sakinį kaip kalbos vienetą. Moka vartoti skyrybos �enklus sakinio gale. Moka skirti kreipinį, vienarū�es sakinio dalis kableliais, i�mano nesudėtingus tiesioginės kalbos atvejus, elementarios struktūros sudėtinius sakinius.

1.5. Randa sakinyje sakinio dalis, nusako jų funkcijas ir rai�ką. Moka skirti visus vienarū�ių sakinio dalių atvejus, ai�kinamąsias, i�plėstines sakinio dalis, įterpinius. Skiria tiesioginę kalbą, sudėtingesnės struktūros sudėtinius sakinius. Laikosi �inomų pastraipų ir sakinių siejimo normų.

1.5. Skiria sakinių tipus ir rū�is. Atpa�įsta visų rū�ių sudėtinius sakinius, juos taisyklingai skiria. Moka skirti citatas. Laikosi sakinių siejimo normų.

2. Suvokti kalbą kaip socialinį ir kultūrinį rei�kinį.

2.1. �ino, kad lietuvių kalba priklauso baltų kalboms.

2.1. �ino, kad lietuvių kalba priklauso indoeuropiečių kalbų �eimai. �ino seniausius ra�ytinius lietuvių kalbos �altinius.

2.1. �ino svarbiausius lietuvių kalbos tyrėjus ir jų darbus. Aptaria svarbiausias lietuvių kalbos tarmių ypatybes.

2.2. �ino, kad lietuvių kalba � valstybinė. Supranta, kad kalba nuolat kinta. Supranta kalbos svarbą bendravimui, mokymuisi ir kt.

2.2. Supranta, kaip ir kodėl kalba keičiasi: kinta �od�ių reik�mės, atsiranda nauji �od�iai.

2.2. Supranta, kaip ir kodėl kalba keičiasi, gali įvardyti kitimo prie�astis, sieja jas su istoriniu, kultūriniu kontekstu. Suvokia dabartinę kalbos būklę.

Literatūrinis ugdymas

1. Suprasti ir savaranki�kai vertinti knygos kaip kultūrinės

1.1. Paai�kina savitą knygos vietą tarp kitų kultūros rei�kinių.Aptaria knygos struktūrą. Nusako autoriaus,

1.2. Paai�kina knygos adresatų įvairovę ir su ja susijusį knygos savitumą.

1.1. Paai�kina knygos reik�mę �mogaus saviugdai. Diskutuoja apie besikeičiančią knygos situaciją ir vaidmenį.

146


VI klasė VIII klasė X klasė komunikacijos priemonės reik�mę.

sudarytojo, vertėjo ir kitų knygos kūrėjų funkcijas.

1.2. Glaustai nusako pagrindinius knygos istorijos etapus. Apibūdina knygne�ių vaidmenį.

1.2. Aptaria savo skaitymo polinkius ir jų kaitą. Argumentuoja savo lektūros pasirinkimą.

1.2. Paai�kina, kas yra literatūros klasika, pateikia pavyzd�ių. Nusako, kas yra nacionalinė literatūra bei literatūros tradicija. Argumentuotai vertina populiariąją literatūrą, aptaria jos santykį su tradicine kultūra.

2. Paai�kinti, įvertinti meninį literatūros kūrinio savitumą.

2.1. Atpa�įsta liaudies pasaką, jos prad�ios ir pabaigos formules. Apibūdina tipinius pagrindinių liaudies pasakų veikėjų bruo�us. Skiria pasaką, sakmę, padavimą, smulkiosios tautosakos kūrinius.

2.1. Apibūdina lietuvių liaudies dainų savitumą. Diskutuoja apie i�liekamąją liaudies dainų ir kitų tautosakos �anrų vertę.

2.1. Paai�kina liaudies kūrybos prigimtį, skiria tautosakos rū�is ir pagrindinius �anrus. Atpa�įsta kai kuriuos liaudies pasakų motyvus ir paai�kina jų prasmę. Paai�kina tautosakos ir autorinės kūrybos ry�į; atpa�įsta tautosakos tipa�us, vertybes, stiliaus aprai�kas literatūroje.

2.2. �ino, kad gro�inė literatūra yra i�monė. Argumentuotai aptaria literatūros kūrinio �tikrovi�kumą�: kas primena tikrovę, kas i�galvota. Skiria literatūrinę pasaką nuo liaudies, apibūdina �pramanytąjį� literatūrinės pasakos pasaulį.

2.2. Skiria literatūros rū�is, nusako i�orinius ir vidinius jų po�ymius. Apibūdina pagrindinius, aktualesnius literatūros �anrus (romaną, apysaką, apsakymą, pasakėčią, eilėra�tį, baladę, poemą, dramą, tragediją, komediją), pateikia kiekvienos rū�ies ir pagrindinių �anrų pavyzd�ių. Atpa�įsta �fakto� literatūrą ir paai�kina jos specifiką.

2.2. Skaitomą kūrinį susieja su atitinkama istorine epocha.

2.3. Apibūdina eiliuotos ir prozinės kalbos skirtumus. Formuluoja, įvardija kūrinio temą, problemą, pagrindinę mintį. Apibūdina kūrinio veiksmo vietą ir laiką. Apibūdina ir vertina skaitomų literatūros kūrinių veikėjus. Pastebi kūrinyje epitetus, palyginimus, pakartojimus, ai�kina jų reik�mę.

2.3. Aptaria siu�eto struktūrą (ekspoziciją, u�uomazgą, kulminaciją, atomazgą), paai�kina skirtingų rū�ių ir �anrų kūrinių siu�eto specifiką. Paai�kina kūrinio kompoziciją. Analizuoja veikėjų (literatūrinių charakterių) kūrimo būdus ir priemones. Atpa�įsta, paai�kina metaforas, komizmo formas.

2.3. Apibūdina epochos bei individualųjį kūrinio stilių. Atpa�įsta kūrinyje daugumą pagrindinių meninių priemonių, paai�kina jų paskirtį ir prasmę. Apibūdina literatūros kūrinio pasakotoją. Aptaria kūrinio kompozicijos savitumą. Suvokia kūrinio tematikos bei problematikos ir poetikos (stiliaus) sąsajas.

3. Suvokti ir savaranki�kai aptarti literatūros kūrinyje atskleid�iamas vertybes.

3.1. Atpa�įsta teigiamus ir neigiamus kūrinio veikėjus, vertina jų poelgius. Palygina skirtingų autorių, �anrų kūrinius ta pačia (�eimos, mokyklos, gamtos, gyvūnijos ir pan.) tema, i�sako

3.1. Apibūdina dvasinius herojų idealus. Palygina veikėjų i�gyvenimus su savaisiais. I�rei�kia savo nuomonę apie literatūroje vaizduojamas vertybes: kilnumą, riteri�kumą, pasiaukojimą, meilę,

3.1. Aptaria ra�ytojo pasaulė�iūrą, moralines nuostatas, i�reik�tas kūrinyje, svarsto literatūros kūrinių etinės problematikos klausimus. Palygina įvairių epochų kūriniuose atspindėtas tas pačias

147


VI klasė VIII klasė X klasė savo nuomonę apie juos. i�tikimybę, �eimą ir kt. arba artimas temas, moralines, socialines ir

kt. vertybes. Paai�kina, kurios kūrinio idėjos asmeni�kai priimtinos, kurios � nereik�mingos.

4. Suprasti ir paai�kinti socialinį kultūrinį literatūros kontekstą.

4.1. Esant reikalui, sieja kūrinio vaizduojamą pasaulį su autoriaus biografija. Atpa�įsta ir skiria praeities ir dabarties kūrinius. Skiria lietuvių ir kitų tautų autorių kūrinius.

4.1. Kūrinio problematiką ir idėjas sieja su autoriaus vaizduojamu laiku ir kultūriniu kontekstu.

4.1. Apibūdina ry�kiausių kultūros epochų ir krypčių (antikos, romantizmo, realizmo, modernizmo) bendriausius bruo�us. Atpa�įsta gyvenimo aktualijas XX a. kūriniuose. Aptardamas kūrinį, esant reikalui, remiasi istoriniu, biografiniu kontekstu.

5. Kūrybi�kai interpretuoti literatūros kūrinį.

5.1. Rai�kiai skaito �inomus prozos ir poezijos tekstus. Paseka pasaką, papasakoja padavimą, moka atmintinai smulkiosios tautosakos kūrinių (mįslių, patarlių, prie�od�ių, gamtos garsų mėgd�iojimų). Rai�kiai skaito kūrinio dialogus vaidmenimis. Iliustruoja skaitytus kūrinius.

5.1. I� anksto pasirengęs rai�kiai skaito neaptartus prozos tekstus, deklamuoja aptartus poezijos tekstus. Modeliuoja (įsivaizduoja) literatūros kūrinio inscenizaciją arba ekranizaciją. Argumentuotai rei�kia savo nuomonę apie knygos (kūrinio) iliustracijas. Moka perteikti (pasakoti, sekti) pasakojamosios bei smulkiosios tautosakos kūrinius (pavyzd�iui, anekdotus, skaičiuotes, pajuokavimus).

5.1. Argumentuotai i�sako savo literatūrinius įspūd�ius. Esant galimybei, aptaria literatūros kūrinio temomis sukurtus paveikslus.

BALTARUSIŲ, LENKŲ, RUSŲ KALBOS

Baltarusių, lenkų, rusų kalboje, kaip ir kitų pasaulio tautų kalbose, i�reik�tas vienintelis, savitas ir nepakartojamas tikrovės matymo būdas. Tauta savąja kalba i�rei�kia ir palieka ateinančioms kartoms vertybių ir moralinių kategorijų suvokimą, savo istorinę atmintį, socialinę patirtį. Dėl to gimtosios kalbos reikia pirmiausia mokytis ne kaip �enklų sistemos, bet kaip kultūros palikimo ir bendravimo būdo.

Baltarusių, lenkų, rusų kalbų mokymo modeliai yra analogi�ki lietuvių kalbos mokymo modeliui, nes gimtosios kalbos dalyko paskirtis, pagrindinis tikslas, vertybinės bei didaktinės nuostatos i� esmės nesiskiria.

Tačiau baltarusių, lenkų, rusų gimtosios kalbos mokymo Lietuvoje tikslus, u�davinius ir turinį lemia skirtinga situacija: baltarusių, lenkų, rusų mokyklos funkcionuoja kitoje, ne savo tautos, kalbinėje ir visuomeninėje kultūrinėje terpėje.

Todėl ugdymo turinys bei procesas įgauna keletą svarbių aspektų:

! siekiama suvokti priklausomybę savo tautai, i�saugoti ir puoselėti etnokultūrinį tautinei ma�umai priklausančių asmenų tapatumą. Todėl gimtosios kalbos mokymas(is), skaitomi gro�inės literatūros tekstai siejami su savosios tautos istorija, kultūros paveldu bei tradicijomis, �adinamas domėjimasis �ių dienų Baltarusijos, Lenkijos, Rusijos kultūra;

! gimtosios kalbos mokymas(is) glaud�iai sietinas su Lietuvos socialiniu kultūriniu kontekstu, pilieti�kumu bei tolerancija; pabrė�iamos savosios ir lietuvių, slavų ir baltų kultūrų bei tradicijų sąsajos, savosios bendruomenės Lietuvoje istorija, tautosaka ir etnokultūra;

! svarbi ugdymo turinio dalis � baltarusių, lenkų, rusų kalbos Lietuvoje ypatumai. Skiriama nema�ai laiko ir dėmesio gimtosios kalbos kultūrai, savosios kalbos sąveikai su lietuvių bei kitomis kalbomis.

U�daviniai

Svarbiausi baltarusių, lenkų, rusų (gimtosios) kalbos ugdymo u�daviniai yra �ie.


! pa�inti ir suprasti gimtąją kalbą ir literatūrą kaip baltarusių, lenkų, rusų tautos ir Lietuvos kultūros dalį, suvokti baltarusių, lenkų, rusų tautos bei Lietuvos tradicijas ir gebėti jas saugoti bei pagal i�gales kūrybingai plėtoti;

149

! suvokti visuomenės daugiakalbi�kumą kaip prana�umą, i�siugdyti toleranti�ką po�iūrį į daugiakultūri�kumą, reik�dami save remtis bendromis visiems �monėms vertybėmis;

! i�siugdyti komunikacinius gebėjimus suvokti, kurti ir perteikti ri�lius įvairių �anrų, stilių bei formų tekstus;

! suvokti kalbos sistemos pagrindus, i�siugdyti poreikį nuolat tobulinti savo kalbą ir laikytis bendrinės kalbos normų;

! i�siugdyti poreikį skaityti, susidaryti skaitytojo estetinės kultūros pagrindus;

! įgyti estetinę literatūrinę nuovoką, plėsti savo estetinę patirtį;

! įgyti savi�vietos ir saviugdos įgūd�ių, laikytis nuostatos mokytis visą gyvenimą;

! i�siugdyti informacinius gebėjimus, strateginę kompetenciją;

! puoselėti savo ir kitų kūrybi�kumą;

! gebėti remtis savo lingvistine ir literatūrine kompetencija mokydamiesi kitų dalykų.

150

BALTARUSIŲ KALBA

BENDROJI PROGRAMA

Struktūra


Pagrindinėje mokykloje moksleiviai toliau ugdosi ra�ytinę ir sakytinę kalbą, kalbos jausmą, pama�u mokosi suvokti funkcinių stilių savitumus, plečia kalbinės veiklos akiratį, motyvuoja savo komunikacinę veiklą, gilinasi į �od�io reik�mę ir kilmę, į �od�io prasmes epe, dramoje, lyrikoje. �ioje pakopoje moksleiviai susidaro visuminį kalbos sandaros vaizdą, suvokia kalbos sistemą, sociokultūrinį jos kontekstą, i�moksta taisyklingai ra�yti.

Moksleiviai toliau plečia ir gilina savo literatūrinę patirtį. Literatūrinis ugdymas turi padėti suvokti svarbiausias baltarusių ir visuotinės literatūros vertybes, literatūrinės kūrybos ry�į su visuomene, kultūrine ir literatūrine aplinka.

Gro�iniai kūriniai ir kita mokymo med�iaga renkama ir grupuojama daugiausia teminiu principu. Teminis principas turi padėti atverti moksleiviams sudėtingą literatūros, kultūros ir �mogaus dvasios pasaulį.

Per gro�inę literatūrą moksleiviai patiria savo estetinių jausmų ir mąstymo galias, gali d�iaugtis ir suprasti, kad pastangos į�velgti, suvokti ir i�gyventi literatūros kūrinio prasmę yra asmeni�kai vertingos.

Formuojami ir plėtojami literatūros teorijos pagrindai.

Literatūrinis lavinimasis �� tekstų skaitymas bei interpretavimas, svarbiausių literatūros formų, stilių kūrinių nagrinėjimas, taip pat pa�intis su jų kūrėjais.

Skaitymui ir nagrinėjimui siūlomi kūriniai, kurie:

! padeda moksleiviams gerai susipa�inti su įvairiomis gyvenimo sritimis;

! yra susiję su tautine savimone;

! per �mogaus charakterį ir poelgius atskleid�ia svarbiausias dorovines ir estetines visuomenės vertybes;

! formuoja moksleivio po�iūrį į Tėvynę, kalbą, kultūrą, istoriją, tradicijas.

151

V�VI klasėse moksleiviai toliau susipa�įsta su tautosakos ir literatūros kūrinių temų ir turinio įvairove. Programa sudaryta remiantis teminiu principu, o tautosakos kūrinių � ir �anriniu principu. Moksleiviams siūloma skaityti poezijos ir prozos �anrų kūrinių. V�VI klasėse moksleiviams parodomi gro�inės, publicistinės ir mokslinės literatūros skirtumai.

VII�VIII klasėse moksleivių dėmesys sutelkiamas į įvairius �mogaus vaizdavimo literatūroje būdus, į literatūros rū�is ir �anrus, į �anrines formas ir meninės jų rai�kos priemones. Moksleiviai ne tik supa�indinami su literatūros kūriniais, � kartu formuojasi ir dorovinės jų vertybės.

Pagrindinis IX�X klasėse skaitomų ir analizuojamų tekstų parinkimo principas yra istorinis chronologinis. Analizuojami kūriniai siejami su moksleiviams �inomais epochos bruo�ais ir ra�ytojo biografijos faktais. Moksleiviai mokosi ne tik teisingai vertinti konkrečius kūrinius, bet ir apibūdinti juos savo tautos ir visos �monijos istorinės kultūros raidos po�iūriu, sieti konkrečius gimtosios literatūros faktus su pagrindinėmis visuotinės literatūros raidos epochomis.

Pateikiamą sąra�ą, minimalų ir būtiną visoms mokykloms, sudaro 50�80% visų kūrinių, kitus kūrinius mokytojai pasirenka atsi�velgdami į moksleivių poreikius ir turimus vadovėlius.

Turinys

V�VI klasės

KALBINIS UGDYMAS

Kalbinė veikla


Klausymas kaip kalbinės veiklos rū�is. Klausymo reik�mė bendraujant kalba.

Supa�indinimas su kalbėjimo tikslais: informuoti, įtikinti, pasveikinti ir kt.

Kalbėjimas įvairiose situacijose, savo nuomonės pasakymas ir pagrindimas.

Kalbėjimo specifika oficialiose ir neoficialiose situacijose.


Monologas (pasakojimas, glaustas bei detalus atpasakojimas, pasakos sekimas, informacijos perteikimas, knygos ar klasės laikra�čio pristatymas, prisistatymas) ir dialogas (pokalbis, interviu) kaip kalbėjimo formos.

Komunikacinės nuovokos plėtimas.

Skaitymas

Skaitymo įgūd�ių tobulinimas (intonacija, pauzės, loginiai kirčiai).

152


Atskiro �od�io prasmės suvokimo svarba viso teksto suvokimui.

Įvairių tekstų deklamavimas.

Pasakojimo tipo teksto suvokimo strategija: Kas pagrindinis veikėjas? Kur ir kada viskas vyksta? Ką veikia pagrindinis veikėjas? Ką tas veikėjas jaučia? Kuo viskas baigiasi?

Ra�ymas

Ra�ybos, skyrybos normų mokymasis.

Mokymasis naudotis informacijos �altiniais.

Lai�ko, sveikinimo, kvietimo, skelbimo ra�ymas.

Pasakojimas siu�eto arba gyvenimo patirties pagrindu.

Ra�ybos ir skyrybos reik�mė komunikacijai.


Teksto tema ir struktūra.

Plano sudarymas.


Gro�inio teksto supratimo puoselėjimas, jo teigiamų vertybių atskleidimas, mokymasis kalbėti apie tekstą, įvairus interpretavimas.

Teksto kūrimas ir atpasakojimas (ra�tu ir �od�iu, detalus ir glaustas).

Teksto analizė ir kūrimo pratybos.


Kalba kaip rei�kinys

Kalba kaip bendravimo priemonė. Bendravimo turinys ir jo perteikimo būdai. �enklų rū�ys: kalbiniai ir nekalbiniai (simboliai, sutartiniai �enklai ir kt.).

Baltarusių kalbos kilmė ir raida.

Fonetika

Kalbos garsai, balsiai, priebalsiai. Skiemuo, kirtis.

Garsas ir raidė.

Mink�tųjų priebalsių ra�yba. Mink�tumo �enklas.

Skard�iųjų ir dusliųjų priebalsių ra�yba.

Leksika

153

�od�io reik�mė. �od�ių daugiareik�mi�kumas. �od�ių vartojimas perkeltine reik�me. Homonimai. Sinonimai. Antonimai.

Plačiai vartojami �od�iai. Profesinė leksika. Tarmybės.

Pasenę �od�iai. Neologizmai. Tarptautiniai �od�iai. Frazeologizmai. Pagrindiniai baltarusių kalbos �od�ių darybos būdai. Prie�dėlių ra�yba.

Sudurtiniai �od�iai. Sudurtiniai sutrauktiniai �od�iai, jų ra�yba.

Morfologija

Kalbos dalys. Kalbos dalių klasifikacija.

Daiktavardis. Daiktavard�io reik�mė, pagrindiniai morfologiniai po�ymiai, sintaksinis vaidmuo. Bendriniai ir tikriniai daiktavard�iai. Did�iųjų raid�ių ra�ymas pavadinimuose. Daiktavard�ių giminės. Daiktavard�ių skaičiai. Skaičiais nekaitomi daiktavard�iai. Daiktavard�ių linksniai ir linksniuotės. Daiktavard�ių linksniavimas.

Pavard�ių, miestų ir kaimų pavadinimų linksniavimas.

Bendrosios giminės daiktavard�iai. Skirtingai linksniuojami ir nelinksniuojami daiktavard�iai. Dalelytės не ra�ymas su daiktavard�iais. Daiktavard�ių daryba ir ra�yba.

Būdvardis. Būdvard�io reik�mė ir pagrindiniai morfologiniai po�ymiai, sintaksinis vaidmuo.

Būdvard�ių linksniavimas, galūnių ra�yba.

Kokybiniai, santykiniai ir savybiniai būdvard�iai. Būdvard�ių laipsniai, jų reik�mė ir daryba. Dalelytės не ra�ymas su būdvard�iais. Sudurtinių būdvard�ių daryba ir ra�yba.

Veiksma�odis. Veiksma�od�io reik�mė, morfologiniai po�ymiai, sintaksinis vaidmuo.

Bendratis. Sangrą�iniai veiksma�od�iai. Veiksma�od�ių galūnių ra�yba. Asmenuotės. Balsių ir priebalsių kaita veiksma�od�ių �aknyje. Dalelytės не ra�ymas su veiksma�od�iais.

Darybiniai ir nedarybiniai veiksma�od�iai (supa�indinimas). Veiksma�od�ių nuosakos (tiesioginė, tariamoji, liepiamoji).

Beasmeniai veiksma�od�iai. Veiksma�od�ių daryba ir ra�yba.

Skaitvardis. Skaitvard�io reik�mė, morfologiniai po�ymiai, sintaksinis vaidmuo. Skaitvard�ių skyriai. Kiekinių skaitvard�ių poskyriai (pagrindiniai, kuopiniai, dauginiai, trupmeniniai), jų daryba ir ra�yba. Skaitvard�ių linksniavimas, kirčiavimas, ra�yba.

Įvardis. Įvard�io reik�mė, morfologiniai po�ymiai, sintaksinis vaidmuo. Įvard�ių skyriai. Įvard�io vartojimas ir ra�yba. Ne�ymimųjų ir neigiamųjų įvard�ių daryba ir ra�yba.

Sintaksė

�od�ių junginys, pagrindinis ir priklausomasis �odis.

Tiesioginiai, klausiamieji, skatinamieji sakiniai. �aukiamieji sakiniai. Skyrybos �enklai sakinio gale.

154

Pagrindinės sakinio dalys, antrininkės sakinio dalys: papildinys, pa�yminys, aplinkybės.

Vienarū�ės sakinio dalys, kablelis tarp vienarū�ių sakinio dalių.

Kreipinys, jo skyryba.

Sudėtiniai sakiniai. Kablelis sudėtiniame sakinyje.

Tiesioginė kalba po autoriaus �od�ių ir prie� juos, tiesioginės kalbos skyryba.


Nagrinėjamų kūrinių problematika ir vertybės

Gimtinė. Tėvynė. Tauta. Senųjų laikų atgarsiai. Kultūrinis palikimas.

Gamta. Ekologija. �emės veidas. �mogaus ir gamtos santykis. Vietovių legendos.

Gyvenimo prasmė. Dorovė. Mūsų svajonės. Laimė.

Vaikystė. Vaikas ir pasaulis. Vaikų ir suaugusiųjų santykiai.

Nuotykiai. Vaizduotė. Drąsa ir i�radingumas. Gebėjimas svajoti, d�iaugtis, stebėtis.

Meno pasaulis. Spalvos, garsai. Gebėjimas jausti, matyti ir atvaizduoti gro�į.


Mitas, legenda, sakmė (pana�umas ir skirtumas). Liaudies pasakos. Buitinės, gyvulinės, stebuklinės pasakos. Mįslės. Patarlės ir prie�od�iai. Baltarusių liaudies dainos ir jų �anrai. Literatūrinė pasaka, meniniai jos ypatumai. Meninio kūrinio tema. Pradinis susipa�inimas su meninėmis priemonėmis (epitetu, palyginimu, metafora). Kūrinio siu�etas, kompozicija (pradinis susipa�inimas). Literatūrinis herojus (poelgiai, portretas, kalba, autoriaus charakteristika). Menų �anrai. Literatūra � �od�io menas. Proza ir poezija. Epinio ir lyrinio kūrinio ypatybės. Eilėra�čiai proza. Meninė ir mokslinė literatūra (i�monė ir faktas).

Literatūra ir kiti menai

Literatūra ir dailė. Literatūros siu�etai dailėje. Iliustracijos.

Literatūra ir teatras. Inscenizacija. Spektaklių pasakų per�iūra ir aptarimas.

Skaitoma ir nagrinėjama

Mitai.

Baltarusių legendos ir padavimai: �Нарач�, �Нёман і Лоша�.

Baltarusių liaudies pasakos: �Лёгкі хлеб�, �Зaлаты птах�, �Як Сцёпка з панам гаварыў�.

Mįslės, patarlės ir prie�od�iai.

Baltarusių liaudies dainos.

Biblijos sakmės: �Стварэнне свету�, �Прытча пра блуднага сына�.

155

Я. Купала �У Піліпаўку�, poema �Курган�.

Я. Колас �На рэчцы�, �Дзядзька кухар� (poemos �Новая зямля� i�traukos), �Над Нёманам� (knygos �На ростанях� i�trauka), �Ручэй�, �Дзеравеншчына�, �Думкі ў дарозе�.

П. Панчанка �Родная мова�, �Іх вечныя агні�.

П. Броўка �Калі ласкa�, �Надыход восені�.

Ул. Караткевіч �Бацькаўшчына�, �Лебядзіны скіт�, �Нямоглы бацька�, �Бурык� (i� apysakos �Былі ў мяне мядзведзі�).

М. Багдановіч �Зімой�, �Па- над белым пухам вішняў�.

М. Танк �Дрэвы паміраюць�.

А. Гарун �Датрымаў характар�.

Г. Далідовіч �Страта�.

І. Пташнікаў �Алені�.

Я. Брыль �Сірочы хлеб�.

Дж. Лондан �Паданне пра Кіша�.

Цётка �Шануйце роднае слова�.

Л. Дайнека �Меч князя Вячкі� (V skyrius sutrumpintas).

VII�VIII klasės

KALBINIS UGDYMAS

Kalbinė veikla


Klausymas ir bendravimo kultūra.

Monologas (pasakojimas, atpasakojimas keičiant asmenį, prane�imas), dialogas (pokalbis, interviu) ir polilogas (konferencija, diskusija) kaip kalbėjimo formos.

Kalbėjimas įvairiose situacijose, savo nuomonės pasakymas ir pagrindimas.

Kalbos etiketo funkcijos: kontakto u�mezgimas, mandagumas, reguliavimas.

Skaitymas

Gro�inių ir negro�inių tekstų skaitymas.

Skaitymas atsi�velgiant į teksto paskirtį, kompoziciją, rai�ką.

Rai�kusis skaitymas kaip prasmės perteikimo būdas.

156

Pasakojimo strategija.

Jaunimo literatūros skaitymas, pačių pasirinktų knygų aptarimas, savo pasirinkimo motyvavimas.

Ra�ymas

Charakteristika. Autobiografijos ra�ymas. Parei�kimas. Ataskaita.

Para�yto teksto pateikimas, apiforminimas.

Ra�inėlis-charakteristika.

Publicistinio stiliaus teksto atpasakojimas.


Tekstas. Teksto pavadinimas, epigrafas. Idėja.

Pagrindinė teksto tema.

Teksto struktūra: į�anga, dėstymas, pabaiga.

Teksto analizės ir kūrimo pratybos. Ra�inys pagal pateiktą siu�etą, pasakojimo prad�ią arba pabaigą. Smulkus apra�omojo pobūd�io teksto, �mogaus i�vaizdos arba darbo atpasakojimas. Knygos recenzija. Literatūros kūrinių veikėjų charakteristika. Samprotaujamojo pobūd�io ra�iniai probleminėmis, diskusinėmis temomis i� savo patirties ir skaitytų kūrinių. Straipsnelio laikra�čiui ra�ymas.

Pasakojimas. Veiksma�od�ių laikų vartojimas, sintaksinis vaidmuo.



Baltarusių kalbos vaidmuo nacionalinės kultūros raidoje.

Kalbos kultūra � bendrosios �mogaus kultūros dalis.

Morfologija ir ra�yba

Dalyvis. Gramatiniai po�ymiai, reik�mė, sintaksinis vaidmuo. Veikiamieji ir neveikiamieji dalyviai. Dalyviai sakinyje, jų skyryba. Linksniavimas, ra�ybos ypatybės, vartojimas.

Padalyvis. Padalyvio reik�mė, ypatybės, daryba, ra�yba, vartojimas.

Prieveiksmis. Prieveiksmio reik�mė, gramatiniai po�ymiai, sintaksinis vaidmuo. Prieveiksmių kilmė, skyriai, laipsniavimas, daryba ir ra�yba.

Prielinksnis. Prielinksnio morfologiniai po�ymiai, sintaksinis vaidmuo. Prielinksnių ra�yba.

Jungtukas. Jungtuko morfologiniai po�ymiai, sintaksinis vaidmuo. Sujungiamųjų ir prijungiamųjų sakinių jungtukai, jų vartojimas.

157

Dalelytė. Dalelytės vaidmuo ir vartojimas sakinyje. Dalelyčių skyriai. Neigiamųjų dalelyčių ra�ymas su kitais �od�iais. Dalelyčių ra�yba.

Jaustukas. Jaustuko vaidmuo kalboje. Jaustukų skyryba. Sakinių su jaustukais rai�kus skaitymas.

Sintaksė ir skyryba

�od�ių junginys ir sakinys. �od�ių junginys, jo reik�mė ir sandara. �od�ių junginių sintaksiniai ry�iai: derinimas, valdymas, �liejimas.

Sakinys, jo sandara. Sakinių tipai. �od�ių tvarka sakinyje. Sakinio intonacija ir loginis kirtis.

Pagrindinės sakinio dalys. Veiksnys. Tarinys, jo rū�ys. Brūk�nys tarp veiksnio ir tarinio. Antrininkės sakinio dalys. Papildinys ir jo rei�kimo būdai. Priedėlis, jo skyryba. Aplinkybių rū�ys.

Pilnieji ir nepilnieji sakiniai.

Vienarū�ės sakinio dalys (kartojimas). Vienarū�ės sakinio dalys, sujungtos jungtukais. Vienarū�ių sakinio dalių skyryba. Vienarū�iai pa�yminiai, jų skyryba. Vienarū�ės sakinio dalys ir jų apibendrinamieji �od�iai. Dvita�kis ir brūk�nys sakiniuose su apibendrinamaisiais �od�iais.



Dorovinės vertybės. Optimizmas ir pesimizmas. Bendrieji principai ir mano nuomonė. Savirai�ka. I�kylantys klausimai ir abejonės. Gyvenimo prasmė.

Tėvai ir vaikai. Kiekvieno am�iaus sunkumai. Sutarimas ir nesutarimai. Atotrūkis nuo namų.

Menas ir menininkai. Kūrybos galia. Meno reik�mė. Meno pasaulio įvairovė.

Istorija ir tauta. Praeities ir �ių dienų didvyriai. Tauta ir valstybė. Visuomeniniai ir tautiniai prie�taravimai. Tolerancija.

Gamtos harmonija. Miestas ir kaimas. �monių ir gamtos santykis. Mūsų �aknys. Protėvių palikimas.

Meilė. Moterys ir vyrai. I�tikimybė. Atsakomybė u� savo poelgius.


Epinių tekstų ypatybės: pasakojimas apie veiksmą, autorius ir pasakotojas, persona�as, siu�etas. Epiniai �anrai: pasakos, legendos, apsakymai, novelės, apysakos. Lyriniai-epiniai �anrai (poema). Draminių tekstų ypatybės: gyvas veiksmas, siu�etas, konfliktas, persona�o kalba ir replikos, scena, dekoracijos, veikėjų sąra�as. Draminiai �anrai: drama, tragedija, komedija. Satyra. Epizodas, siu�etas, tema, kompozicija, persona�as, eilėdara, meninės priemonės (tęsiama). �Gyvenimai� kaip viduram�ių literatūros �anras. Kronikos.


158

Televizija ir radijas, jų rai�kos priemonės. Televizijos ir radijo laidų, spaudos jaunimui aptarimas.

Gro�inės literatūros ir muzikos sąsajos.


Baltarusių pasakos, legendos, anekdotai.

Я. Купала �Спадчына�, �Лета�, �Ворагам Беларушчыны�, poema �Магіла льва�.

М. Багдановіч �Слуцкія ткачыхі�, �Цёплы вечар, ціхі вечар��, �Вечар на захадзе ў попеле тушыць�, �Раманс�, �Санет�.

І. Чыгрынаў �Бульба�.

В. Карамазаў �Дзяльба кабанчыка�.

У. Караткевіч �Дзікае паляванне караля Стаха�, �Паром на бурнай рацэ�, �Беларуская песня�, �Трасцянец�.

П. Мерымэ �Матэа Фальконэ�.

Г. Далідовіч �Губаты�.

В. Быкаў �Жураўліны крык�.

М. Стральцоў �Адзін лапаць, адзін чунь�.

Л. Дайнэка �Жалезныя жалуды�.

В. Адамчык �Урок арыфметыкі� (sutrumpinta).

А. Дудараў �Вечар� (sutrumpinta).

У. Арлоў �Час чумы� (sutrumpinta).

С. Грахоўскі �Чалавеку патрэбна не слава�, �Як я жыў без цябе?..�

А. Вярцінскі �Жыццё даецца, каб жыццё тварыць��

К. Крапіва �Ганарысты Парсюк�, �Хто смяецца апошнім�, �Роднае слова�, �З замiраннем сэрца�.

В. Вольскі �Несцерка�.

Н. Мацяш, Я. Янішчыц, Р. Барадулін, Г. Бураўкін � eilėra�čiai pasirinktinai.

IX�X klasės

KALBINIS UGDYMAS

Kalbinė veikla


159

Kalbėjimo formos: monologas (prakalba, atpasakojimas su vertinimais ir komentarais, prane�imas, projekto ar referato pristatymas, ekskursas), dialogas (pokalbis, interviu), polilogas (diskusija, polemika, debatai). Klausymas kaip aktyvus dalyvavimas. Kalbėjimas įvairiose situacijose, savo nuomonės pasakymas ir pagrindimas.

Skaitymas



Skaitymas kaip aktyvus procesas.

Skaitymo strategijos (skaitymo tikslo suvokimas, skaitymo rū�ies pasirinkimas, reik�minių �od�ių radimas, svarbios informacijos pabraukimas arba i�ra�ymas, konspektavimas, schemų sudarymas, naudojimasis �odynais, skaitymas numatant, klausimų kėlimas, perfrazavimas, skaitymas pakartotinai, hipotezių kėlimas ir tikrinimas).

Jaunimo literatūros skaitymas, pačių pasirinktų knygų aptarimas, savo pasirinkimo motyvavimas.

Literatūrinės spaudos skaitymas, pagrindinių Baltarusijos ir Lietuvos dienra�čių aptarimas.

Ra�ymas

Dalykinio ra�to (įgaliojimo, protokolo), lai�ko į laikra�tį, anotacijos, recenzijos, referato, biografijos ra�ymas.

Ra�ymo eiga: temos suvokimas, planavimas, juodra�čio ra�ymas, juodra�čio svarstymas (su draugais ir (arba) mokytoju), redagavimas, pateikimas.


Tekstas. Teksto pavadinimas, epigrafas, idėja, tema ir pagrindinė mintis, skaidymas ir siejimas.

Kalbos tipai: apra�ymas, pasakojimas, samprotavimas. Publicistinio stiliaus ra�inys. Pra�ymas. Protokolas. Straipsnio tezių planas ir konspektas. Prane�imas arba referatas. Citatų vartojimas tekste, meninė jų funkcija.

Pastraipų tipai: į�anginė, dėstymo, pabaigos.

Mokymasis savaranki�kai rinktis, vertinti ir interpretuoti įvairių literatūros rū�ių, tipų ir �anrų tekstus.

Teksto redagavimas.

Teksto stiliaus, situacijos ir �anro atitikimas.

Teksto analizės ir kūrimo pratybos.



160

Kalbos vaidmuo visuomenės gyvenime. Gimtoji kalba. Valstybinė kalba. Dvikalbystė ir daugiakalbystė.

Baltarusių kalbos raidos etapai. Baltarusių kalbos tarmės, Vilniaus kra�to baltarusių kalbos ypatybės. Nacionalinio ir kultūrinio atgimimo klausimai dabartiniu metu.


Pagrindinės �inios apie sudėtinį sakinį.

Sujungiamieji sakiniai. Sujungiamųjų sakinių rū�ys, jų jungtukai ir skyrybos ypatumai.

Prijungiamieji sakiniai. Pagrindinis ir �alutinis sakinys. �alutinių sakinių jungimas prie pagrindinių. Jungiamieji �od�iai. Atliepiamieji �od�iai. �alutinio sakinio vieta sudėtiniame prijungiamajame sakinyje. �alutinių sakinių rū�ys, jų skyryba. �alutinių sakinių laipsniai.

Bejungtukiai sakiniai. Bejungtukių sakinių supratimas. Bejungtukių sakinių intonacija ir skyryba.

Jungtukinių ir bejungtukių sakinių sinonimika.

Mi�rieji sudėtiniai sakiniai. Mi�riųjų sakinių rū�ys, jų skyryba.

Tiesioginė ir netiesioginė kalba.

Baltarusių skyrybos principai: gramatinė, loginė intonacijos. Pagrindinės skyrybos taisyklės, autorinė skyryba.



Gimtinė. Tėvynė. Tauta. Kultūrinis palikimas. Istorija ir tauta. Mūsų �aknys.

Gamta. Ekologija. �mogaus ir gamtos santykis. Gamtos harmonija. Miestas ir kaimas.

Gėris ir blogis, jausmas ir protas. Gyvenimo prasmė. Dorovė. Asmenybė ir visuomenė. Laimė. Nacionalinės vertybės.

Meno pasaulis. Menas ir menininkai. Kūrybos galia. Meno reik�mė. Autorius ir kūrinys.

Gyvenimas, meilė, mirtis. Moterys ir vyrai. Kilnumas, atsakomybė. Pasirinkimo klausimas.

Krik�čioni�koji moralė. Nusikaltimas ir bausmė. �mogus ir karas.


Renesanso literatūra. Humanizmas literatūroje. Bendri duomenys apie baroko, klasicizmo, �viečiamojo am�iaus literatūrines kryptis. Travesti. Burleska. Romantizmas kaip literatūrinė kryptis. Literatūra ir tautosaka. Realizmas literatūroje. Literatūrinės tradicijos. Įvaizdis-simbolis. Literatūros �anrai, įvairių literatūros �anrų persona�ai (tęsiama). Silabinė, toninė eilėdara. Tautosakos tradicijos literatūroje. Autoriaus pozicija. Romanas kaip epinis �anras. Vidinis monologas. Meninė detalė. Publicistika. Tauti�kumas ir bendrosios �mogaus vertybės.

161


Literatūra ir kinas. Literatūros kūrinio ekranizacija. Literatūros ir kino kalba. Literatūros kūrinio interpretavimas (re�isierius, aktorius, scenarijaus autorius�).

Literatūros ir kino kūrinio aptarimas ir palyginimas. Literatūra ir naujosios informacinės technologijos (internetas).


Senovės kultūra � Europos kultūros i�takos; �mogaus garbė; drąsa, narsa, �ygdarbis; meilė, santuoka, draugystė.

Міфы старажытнай Грэцыі

Viduram�ių kultūra � religinis menas; i�tikimybė; garbė; pamaldumas, �ventumas, asketizmas, �mogaus tobulinimas.

Біблія �Жыціе Ефрасінні Полацкай� �Пахвала Вітаўту (летапіс вялікіх князёў літоўскіх)� �Трыстан і Ізольда�

Renesanso kultūra � humanistinės vertybės: laisvas ir visapusi�kas asmenybės lavinimasis; tarnyba tėvynės labui, kūrybi�kumas, tikėjimas savo jėgomis, asmenybės harmonija, meilė ir draugystė, �mogus � gro�io ir vertybių matas mene.

Францыск Скарына �Прадмовы� М. Гусоўскі �Песня пра зубра� М. де Сервантес �Дон Кіхот�

Baroko, �viečiamojo am�iaus ir klasicizmo kultūra � racionalistinių ir �viečiamųjų tendencijų raida Europos kultūroje ir mene. Baroko menas � gėrio ir blogio kova, religinė poezija; �viečiamasis am�ius � mokslas ir i�silavinimas, pilietybės supratimas, tauta; klasicizmo epocha � antikinės literatūros persona�ai ir formos, racionalizmo principai, visuomeninis ir auklėjamasis meno vaidmuo.

А. Рымша, С. Полацкі � eilėra�čiai pasirinktinai Мал�ер �Тарцюф� �Энеіда� (pasirinktinai)

Romantizmas � mai�tavimas, individualizmas, patriotizmas, moters ir meilės idealizavimas, asmenybės ir visuomenės prie�prie�a, dėmesys individualiam �mogaus pasauliui.

Я. Баршчэўскі � 1�2 apysakos i� rinkinio �Шляхціц Завальня� �Тарас на Парнасе� В. Дунін-Марцінкевіч �Ідылія� А. Міцкевіч �Свіцязь�, �Свіцязянка�

Nacionalinio atgimimo literatūra � susidomėjimas savo tautos likimu ir istorija, dėmesys buitinėms tautos tradicijoms, kalbai.

Ф. Багушэвіч � kūriniai pasirinktinai Цётка � eilėra�čiai, apsakymai Я. Купала � 5�6 eilėra�čiai, dvi poemos, drama �Паўлінка� Я. Колас � lyrika (3�4eilėra�čiai), apsakymų ciklas �Казкі жыцця�, poema �Новая зямля� М. Багдановіч � lyrika (5�6 eilėra�čiai) Э. Ажэшка �Раманіха�, �А�Б...Ц��

XX a. trečiojo ir ketvirtojo de�imtmečio baltarusių literatūra: socialiniai konfliktai, literatūros ir visuomenės gyvenimo idealizacijos ir politizacijos didėjimas, Stalino represijos.

А. Гарун � poezija; proza (kūriniai pasirinktinai) М. Гарэцкі � apsakymai (pasirinktinai), apysaka �Дзве душы�, �Ціхая плынь� (pasirinktinai) У. Фолкнер �Пах вербены� К. Крапіва � pasakėčios (3�4), komedija �Хто смяеецца апошнім�, �Пошукі будучыні�

162

Н. Арсеннева, М. Танк, В. Таўлай � lyrika pasirinktinai

Karo ir pokario metas � tautų persekiojimas; vertybių krizė; literatūra � vertybių gynėja.

П. Броўка, А. Куляшоў, М. Танк, П. Панча-нка � lyrika pasirinktinai І. Шамякін � 1 kūrinys pasirinktinai Я. Брыль � 3�4apsakymai pasirinktinai А. Камю �Чума�, А. Маравія �Пагарда� � autoriai ir kūriniai pasirinktinai

Dabarties literatūra � literatūra ir asmens kulto ideologija; kova prie� įvairius karus; �mogaus ir gamtos santykis; asmens garbė, laisvė, solidarumas, �mogaus teisės, jausmų ir i�gyvenimų pasaulis.

А. Макаёнак � 1 pjesė pasirinktinai І. Мележ �Людзі на балоце� Ул. Караткевіч �Нельга забыць�, poezija (3�4 eilėra�čiai pasirinktinai) Р. Барадулін, В. Зуёнак, С. Законнікаў, Г. Бураўкін, А. Разанаў, С. Грахоўскі, А. Вярцінскі, Я. Янішчыц, Л. Дранько-Май-сюк � lyrika pasirinktinai Л. Дайнека �След ваўкалака� А. Жук �Паляванне на апошняга жураўля� А. Петрашкевіч �Напісанае застаецца� А. Дудараў �Парог�

163

LENKŲ KALBA

BENDROJI PROGRAMA

Struktūra

Gimtosios kalbos ugdymo turinį sudaro dvi integralios dalys: kalbinis ugdymas, literatūrinis ir kultūrinis ugdymas.

Ugdant kalbą vengiama akademi�kumo, skatinamas moksleivio aktyvumas, lavinamas jo mąstymas bei mokėjimas teorines �inias taikyti praktikoje.

Kalbos nagrinėjimas ir vartosena turėtų atitikti konkrečios klasės galimybes. Svarbu, kad kalbos sandaros elementai būtų pateikiami kiekvienu atveju reikiama apimtimi ir tvarka. Siekiama ankstesnėse klasėse suprastą, i�moktą gramatikos, fonetikos, leksikos med�iagą gilinti ir plėtoti, siejant su naująja.

Gramatikos mokymas ir mokymasis orientuojamas į praktines moksleivių galimybes, skatinamas aktyvusis kalbos vartojimas įvairių tipų gimtosios kalbos pamokose.

V�VI klasių moksleiviai turėtų gebėti kurti �odinius ir ra�ytinius apra�ymus, atpasakojimus, turėtų būti susipa�inę su nesudėtingų reikalų ra�tų ra�ymu (instrukcija, lai�kas, skelbimas, sveikinimas).

VII�VIII klasių moksleiviai turėtų i�mokti kurti specialius dalykinius tekstus (persona�o, situacijos ir vidinių i�gyvenimų apra�ymas, pasirengimas ra�yti samprotaujamojo pobūd�io tekstus, autobiografijas, pra�ymo ra�ymas).

IX�X klasių moksleiviai turėtų susisteminti �emesnėse klasėse įgytas gramatines �inias, t..y. pa�velgti į gramatiką kaip į sistemą ir mokėti kurti dedikacijas, progines kalbas, dalykines ir menines biografijas ir reikalų ra�tus.

Moksleivio ra�to darbuose pasirinkta tema turi būti ir apra�ymo, ir pasakojimo, ir samprotavimo elementų.

Literatūrinio ir kultūrinio ugdymo tekstai grupuojami teminiu principu. Pateikiama programa yra pagrindas toms, kurias sudarys mokytojai, atsi�velgdami į savo moksleivių poreikius.

Programoje nurodomi literatūros kūriniai, kuriuos atrenka pats mokytojas, atsi�velgdamas į individualius moksleivių poreikius bei suvokimo lygį.

�ioje programoje literatūriniai tekstai i�dėstyti pagal temas, literatūros rū�is, �anrus. Svarbu pabrė�ti kūrinio prasmę ir įvairiapusi�kumą, atsi�velgiant į moksleivių am�ių, gyvenimo patirtį.

164

Kiekvienas pedagogas turi teisę, atsi�velgdamas į klasės literatūrinio suvokimo ir mokymosi galimybes, pats parinkti literatūrinius, publicistinius, informacinius tekstus, vaizdinę med�iagą, dramos ir muzikos kūrinius, dailės reprodukcijas bei kitus kultūrinius �altinius.

Per pamokas i�nagrinėti kūriniai leis moksleiviams suvokti ir bandyti spręsti daugelį klausimų.

Moksleiviai turėtų suvokti tradicinius ir universaliuosius savo gyvenamosios aplinkos ir gimtinės, tėvynės kultūros elementus, puoselėti regionines ir tautines tradicijas.

Gimtosios kalbos pamokos ugdo moksleivių tautinę savimonę, pilieti�kumą, suvokimą, kad jie yra istorinės, kultūrinės, teritorinės bendruomenės nariai.

IX�X klasių programa yra pagrindas programoms, kurias sudarinės mokytojai, atsi�velgdami į savo moksleivių poreikius. Tai nerei�kia, kad visi �ioje programoje paminėti autoriai ir kūriniai turi būti detaliai ir i�samiai studijuojami. Svarbu, kad moksleivis suvoktų literatūros svarbą, literatūros kūrinio ir jo kultūrinio konteksto ry�į, į tekstą �iūrėtų kaip į bendruomenės savimonės, epochos idėjų ir vertybių, autoriaus egzistencinės patirties rei�kėją.

Literatūros kūrinio nereikėtų komentuoti izoliuotai nuo kitų meno formų, ypač dailės, architektūros ir muzikos.

Mokymo proceso metu analizuodami kūrinius, moksleiviai literatūros teorijos ir kultūros terminus vartoja jau V�VIII klasėse, bet auk�tesnėse klasėse tos sąvokos yra praplečiamos ir gilinamos analizuojant konkrečius literatūros kūrinius (pavyzd�iui, tragikomedijos, miesčioni�kumo (kołtuneria), filisterio sąvokos nagrinėjant G. Zapolskos �Moralność pani Dulskiej�).

Nagrinėjant epinius tekstus dėmesys kreipiamas į pasakojimo struktūrą: pasakojimą pirmuoju ir trečiuoju asmeniu. Ai�kinamasi pasakotojo po�iūris, galimas pasakotojo ir autoriaus po�iūrio nesutapimas (pavyzd�iui, humoristiniuose tekstuose). Mokomasi suprasti epinių kūrinių �anrų (legendos, novelės, poemos, apysakos, romano ir kt.) skirtybes; siekiama suvokti prie�taringo bei kintančio charakterio veikėją, realistinį ir romantinį persona�ą, mokėti juos gretinti, į�velgti autoriaus intencijas.

Nagrinėjant lyrinius tekstus mokomasi suvokti autoriaus, literatūrinės srovės specifi�kumą (pavyzd�iui, lyginant kelis to paties motyvo eilėra�čius), esminius struktūrinius lyrikos elementus � lyrinį vyksmą, subjektą, poetinę situaciją.

Skaitant draminius tekstus dėmesys kreipiamas į prozinės ir eiliuotos dramos skirtybes, mokomasi suprasti tragediją kaip poeti�kiausią dramos �anrą, o jos veikėjus � kaip i�skirtines asmenybes, kurios i�rei�kia visuotinius idealus.

Remiantis konkrečiais literatūriniais tekstais, ai�kinamos tragizmo, komizmo, grotesko sąvokos.

165

Turinys

V�VI klasės

KALBINIS UGDYMAS

Kalbinė veikla


Sakytinės ir ra�ytinės kalbos vartojimas.

Dialogas. Įvairios kalbėjimo intencijos. Įvairių dialoginių tekstų inscenizavimas. Vaidinimas, deklamavimas.

Klausymas kaip kalbinės veiklos rū�is. Klausymo reik�mė bendraujant kalba.

Komunikacinės nuovokos plėtimas.

Skaitymas

Rai�kaus skaitymo įgūd�ių tobulinimas (interpretacija, pauzės, loginiai kirčiai).

Ra�ymas

Ra�ymo eiga ir tvarka. Atpasakojimas (detalus ir glaustas).

Instrukcijos, lai�ko ra�ymas. Skelbimų, sveikinimų ra�ymas. Redagavimo pratybos.


Tekstų tipai: pasakojimas, apra�ymas, interviu. Plano sudarymas. Teksto struktūra. Teksto kūrimas pagal temą. Kompozicijos laikymasis. Teiginių pagrįstumas.


Fonetika. Raidės ir garso sąvokos. Praktinis �inių apie raidę ir garsą taikymas. Balsiai ir priebalsiai. Taisyklingas jų tarimas ir u�ra�ymas raidėmis.

Mink�tųjų priebalsių ra�yba. Mink�tumo �enklas.

Skard�iųjų ir dusliųjų priebalsių ra�yba.

Taisyklingas �od�ių kirčiavimas. Garsų asimiliacija.

Bendrinės kalbos ir Vilniaus kra�to tarmės fonetikos ypatybės. Sisteminiai ra�ybos, skyrybos, tarties pratimai.

Pratinimas naudotis ortografiniu lenkų kalbos �odynu (�Słownik ortograficzny z zasadami pisowni�).

Leksika

166

�odis � kalbos �enklas. �od�io reik�mės suvokimas. Naudojimasis lenkų kalbos �odynu (�Słownik języka polskiego�). �odyno pastraipos analizė, �od�ių reik�mių ai�kinimo būdai.

Antonimų porų ir sinonimų kaupimas. Perkeltinės �od�ių reik�mės suvokimas. Frazeologinių junginių vartojimas. Daugiareik�miai �od�iai ir homonimai. Leksikos ir frazeologijos pratybos. Vengimas kartoti tuos pačius �od�ius ir gramatines konstrukcijas.

Morfologija

Kalbos dalys. Kalbos dalių klasifikacija: kaitomos ir nekaitomos, savaranki�kos ir nesavaranki�kos kalbos dalys.

Kalbos dalių �inių gilinimas: veiksma�odis, daiktavardis, būdvardis, jungtukas, prielinksnis, prieveiksmis, jų vaidmuo kalbinėje komunikacijoje. Kiekinių ir kelintinių skaitvard�ių vartojimo ypatumai. Taisyklingas bendraties sudarymas ir vartojimas. Laikų samprata, veiksma�od�io asmenys. Prielinksnių vartojimas su daiktavard�iais ir įvard�iais. Įvard�ių klasifikacija reik�mės aspektu.

Reik�minės �od�io dalys: �aknis, prie�dėlis, priesaga, galūnė. Naujų �od�ių kūrimas pasitelkiant prie�dėlius ir priesagas. Kamieno ribos ir galūnė. Gimini�kų �od�ių samprata ir rinkimas.


Sakinys. Tarinio, kaip sakinio pagrindo, ir veiksnio, kaip atlikėjo, i�skyrimas. Veiksnio ir tarinio ry�ys sakinyje.

Vientisinio ir sudėtinio sakinio sąvoka. Antrininkės sakinio dalys: aplinkybė, pa�yminys, papildinys (be klasifikacijos). Antrininkės sakinio dalys kaip pagrindinių sakinio dalių apibūdintojos. Klausimų antrininkėms sakinio dalims kėlimas ir formulavimas.

Vienarū�ių sakinio dalių skyryba. Tiesioginių, skatinamųjų, klausiamųjų sakinių vartojimas. Gebėjimas pakeisti tiesioginę kalbą į netiesioginę. Skyrybos �enklai sakinio gale. Kreipinio vartojimas. Vientisinio ir sudėtinio sakinio skyrimas kalbiniame kontekste. I�plėstiniai ir nei�plėstiniai sakiniai.

�od�ių derinimas sakinyje.



Kelionės. Kelias. Nuotykiai. Kelionių būdai ir tikslai. Kelionių suvenyrai. Prisiminimai.

Namai. �eima. Kaimynai. Vaikų ir suaugusiųjų pasaulis.

Vaikas ir jo draugai. Draugų teisės ir pareigos.

Pa�ink save. I�lik tvirtas kiekvieną dieną. Svajonės. Ydos ir teigiamosios ypatybės. A� ir kiti.

Mokykla: darbas, pramogos ir pomėgiai. Nesutarimai mokykloje ir jų sprendimo būdai. Atsakomybė. Tolerancijos stoka.

167

Gimtinė. Tėvynė. Tėvynės simbolika. Senųjų laikų atgarsiai. Didelių darbų tro�kimas ir garbė.

Pasaulis. Tiesa ir legendos apie pasaulio sukūrimą. �emės veidas. �mogaus ir gamtos dermė.

Kasdienybės nepaprastumai, sapnai, svajonės, vaizduotė. Magijos ir fantastikos pasaulis.


Literatūrinė fikcija: literatūrinė i�monė ar melas; tema, pavadinimas; meno tiesa ir gyvenimo tiesa; pavaizduotasis ir tikrovės pasaulis. Pavaizduotojo pasaulio elementai: literatūros veikėjas, veiksmas, fabula, laikas, erdvė.

Autorius, jo biografija ir skaitytojas.

Meninė kalba. Prozos ir poezijos kalba. Gro�inė (meninė) kalba ir �nekamoji kalba. Garsų pamėgd�iojimas. Epitetas, palyginimas, metafora, personifikacija.

Rai�kusis gro�inio teksto skaitymas ir deklamavimas. Eilėra�čio intonacija. Eilėra�čio ritmas. Skaičiuotės.

Poezija proza. Silabinis eilėra�tis. Giesmė. Ritmas. Strofa. �anrai: pasaka, baladė, legenda, mitas, pasakojimas, romanas; pasakėčia ir dorovinė jos prasmė; dramos kūriniai.

Literatūrinė komunikacija: monologas, dialogas. Ry�ys: siuntėjas ir gavėjas. Pasakotojas ir adresatas. Eilėra�čio subjektas, eilėra�čio nuotaika.

Kultūros �enklai ir tradicijos: teatras, scena, publika, scenografija; iliustracijos vaidmuo, poetinis vaizdas ir dailininko vaizdas.

Literatūra ir kitos meno sritys, kultūros tekstai (kinas, teatras, dailė, muzika, televizijos laidos).


J. Korczak �Król Maciuś Pierwszy�.

A. Mickiewicz � pasakėčios (3�4 pasirinktinai), baladės (�Pani Twardowska�, �Powrót taty�).

L. M. Montgomery �Ania z Zielonego Wzgórza�.

A. de Saint-Exupery �Mały Książę�.

H. Sienkiewicz �W pustyni i w puszczy� (fragmentai).

W. Zahorski �Podania i legendy wileńskie� (1 � 2 pasirinktinai).

Senovės graikų mitai: �Dedal i Ikar�, �Demeter i Kora�, �Prometeusz�, �O królu Midasie�.

Literatūrinė pasaka pasirinktinai: H. Ch. Andersenas, Broliai Grimmai, Ch. Perrault (ma�iausiai viena kiekvieno ra�ytojo).

Pasakojimai ir novelės pasirinktinai (pavyzd�iui, M. Dąbrowska �Uśmiech dzieciństwa�, E. Orzeszkowa �Dobra pani�, B. Prus �Kamizelka�, �Grzechy dzieciństwa�, H. Sienkiewicz �Janko Muzykant�).

168

Eilėra�čiai vaikams pasirinktinai: K. Iłłakowiczówna, H. Januszewska, J. Kulmowa, A. Mickiewicz, Cz. Miłosz, J. Słowacki, J. Tuwim, D. Wawiłow (kiekvieno poeto 1�2 eilėra�čiai).

Klasikiniai ir �iuolaikiniai lenkų ir pasaulinės literatūros autorių kūriniai pasirinktinai (pavyzd�iui, J. Brzechwa �Akademia Pana Kleksa�, F. H. Burnett �Tajemniczy ogród�, E. Knight �Lessie, wróć�, J. K. Rowling �Harry Potter�, M. Twain �Przygody Tomka Sawyera�).

VII�VIII klasės

KALBINIS UGDYMAS

Kalbinė veikla


Kalbėjimo situacijos: oficiali ir neoficiali, joms būdinga rai�ka, stilistinė neasmeninių ir neveikiamųjų konstrukcijų vertė.

Skaitymas

Rai�kaus skaitymo, deklamavimo ir įtaigaus kalbėjimo lavinimas. Vaidinimas.

Teksto suvokimas. Svarbiausios informacijos atsirinkimas. Laikas ir erdvė kūriniuose. Kūrinio veikėjų elgesio ir asmenybės vertinimas.

Ra�ymas

Pasakojimas. Veiksma�od�io laikų vartojimas pasakojime, stilistinis jų vaidmuo.

Veikėjo apibūdinimas. Situacijos ir vidinių i�gyvenimų apra�ymas.

Biografija. Autobiografijos ra�ymas. Dienora�tis. Prisiminimai. Parei�kimas.

Ataskaitos ra�ymas.


Pasirengimas ra�yti samprotaujamojo pobūd�io tekstą. Ra�inio temos nagrinėjimas. Problemos radimas. Argumentavimas. Citatų parinkimas.

Jausminių apra�ymų svarba teksto meni�kumui.

Kompozicijos pratybos.


Fonetika

Taisyklingas, atitinkantis tarties normas �od�ių kirčiavimas. Nuolatinės tarties pratybos. Nosinių balsių tarimo ypatumai.

169

Leksika

Varda�od�iai, vietovių pavadinimai, jų etimologija ir daryba. Daryba, stilistinės vertybės ir ma�ybinių, maloninių bei neigiamo atspalvio �od�ių vartojimas.

Barbarizmai, naujadarai ir skoliniai, jų vartojimo sritys. Leksikos, �od�ių darybos klaidų taisymas. �odyno turtinimas. Mokymas naudotis �odynais: dabartinės lenkų kalbos �odynu ir skolinių �odynu (�Słownik poprawnej polszczyzny�, �Słownik wyrazów obcych�).

Morfologija

Pagrindiniai ir i�vestiniai �od�iai.

Dvinarė analizė. Formanto ir �od�io �aknies skyrimas. Sudurtinių �od�ių daryba. Prieveiksmio struktūra ir ra�yba. Būdvard�ių ir prieveiksmių laipsniavimas: auk�tesnysis ir auk�čiausiasis laipsnis.

Taisyklingas asmenuojamųjų veiksma�od�ių (tarminių bei bendrinės lenkų kalbos ) vartojimas. Galūnių kaitos ypatumai. Taisyklinga liepiamosios ir tariamosios nuosakos daryba ir vartojimas.

Skaitvard�io struktūra, skirstymas pagal reik�mę. Dauginių skaitvard�ių (liczebniki zbiorowe) vartojimas. Skaitvard�io ir daiktavard�io junginių linksniavimas. Jaustukas, jo vaidmuo kalboje. Dalelytė, jos vaidmuo kalboje ir ra�yba. Veiksma�od�ių nuosakos. Veiksma�od�ių asmenavimas. Veikslai. Neasmenuojamųjų veiksma�od�io formų vartojimas.

Dalyvių daryba ir rū�ys. Veikiamoji ir neveikiamoji veiksma�od�io rū�is.

Sintaksė

Veiksma�od�io vaidmuo sakinyje. Dalyvio vaidmuo sakinyje. Dalyvinis sakinio ekvivalentas (równoważnik imiesłowowy zdania składowego). Prieveiksmio vaidmuo sakinyje. Derinimo, siejimo ir valdymo ry�iai sakinyje. Sintaksinių � derinimo, valdymo, siejimo � klaidų �alinimas. Aplinkybės, jų rei�kimo būdai ir skirstymas pagal reik�mę.

Papildinys. Papildinio reik�mė ir vartojimas sakinyje. Tiesioginis ir netiesioginis papildinys, rei�kimo būdai. Pa�yminys kaip daiktavard�io apibūdinimas, pa�yminių skirstymas ir tvarka sakinyje. I�plėstinis pa�yminys, skyryba.



Atotrūkis nuo namų. Sunkus ir lengvas sugrį�imas į �eimą. Kultūra. Subkultūra.

Tėvynė, tauta ir valstybė. Piliečio pareigos. Tradicijų ir �iandienos �mogus. Laisvės samprata. Teisės � privilegijos ar pareigos. Visuomeniniai ir tautiniai prie�taravimai. Tolerancija. Sutarimai ir nesutarimai. Praeities ir �ių dienų didvyriai.

�mogus visatoje. Gyvenimas � labirintas. Vertybių skalė. Idealai. Autoritetai. Riteri�kumas. Gyvenimo modeliai. Egzistencijos d�iaugsmas.

170

Menas ir menininkai. Kūrybos i�rai�ka. Menininkas ir menu besidomintis �mogus. Kūrybos galia. Įkvėpimas. Meno reik�mė. Literatūros pasaulio įvairovė.

Svajonių mokykla. Bendrieji principai ir mano nuomonė. Savi�vieta. Savirai�ka. Mokslas, darbas ir pasisekimas.

Jaunystė ir branda. Mai�tas ir mai�tininkas. Paauglių nepasitikėjimas savimi, sunkumai. Moteris ir vyras. Meilė ir neapykanta. I�tikimybė ir pasiaukojimas. Menas atleisti.

Tikrovė ar tu�čios svajonės. Pinigai. Karjera. Labdarybė.


Literatūrinė fikcija: kūrinio idėja, motyvas, metaforinė kūrinio mintis; tikrovi�kas vaizdavimas ir autoriaus i�monė.

Įvairūs pasaulio vaizdavimo būdai. Literatūrinė konvencija. Vaizdavimo būdai: realizmas, fantastika, groteskas, simbolinė literatūrinių paveikslų prasmė. Komizmas.

Veikėjo i�vaizda, likimas, elgesys ir jo kalba.

Pasakojimo formos (trečiuoju ir pirmuoju asmeniu).

Meninė kalba ir jos funkcijos: poetinis vaizdas, lyrinė situacija, alegorija, simbolis, ironija. Metafora. Pakartojimas. Retorinės figūros: retorinis klausimas, retorinis kreipinys, antitezė.

Literatūros rū�ys: epas, lyrika, drama.

Literatūros �anrai. Komedija. Tragedija. Ma�osios sceninės formos. Novelė. Pasaka. Satyra. Himnai: literatūrinis himnas, tautinis himnas. Sonetas. Epigrama. Romanai: nuotykių, istorinis, fantastinis, buitinis.

Dramos sąvokos: konfliktas, dramos veikėjas, scena, veiksmas, didaskalija, monologas, dialogas, prologas, epilogas.

Kultūros �enklai. Aptariamos kultūrinės, literatūrinės radijo, televizijos laidos, filmai, spektakliai. Aptariama literatūrinė spauda, vietinė spauda.

Europinės kultūros tradicijos (bibliniai ir antikiniai motyvai literatūros kūriniuose). Protėvių tradicijos.


A. Fredro �Zemsta�.

K. J. Gałczyński �Zaczarowana dorożka�.

I. Jurgielewiczowa �Inna�, �Ten obcy� (pasirinktinai).

A. Kamiński �Kamienie na szaniec�.

J. Kochanowski �Fraszki� (3�4 pasirinktinai).

I. Krasicki �Żona modna�.

171

A. Mickiewicz � baladės ir romansai (pavyzd�iui, �Świteź�, �To lubię�), �Sonety krymskie� (pavyzd�iui, �Stepy akermańskie�), �Grażyna�, �Dziadów część II�.

S. Mrożek �Wesele w Atomicach�, �Słoń� (pasirinktinai).

H. Sienkiewicz �Krzyżacy� (fragmentai).

W. Szekspir �Romeo i Julia�.

S. Żeromski �Syzyfowe prace� (fragmentai).

Ezop, La Fontaine, I. Krasicki, A. Mickiewicz (kiekvieno ra�ytojo po 1�2 pasakėčias).

Biblijos sakmės (pavyzd�iui, �Syn marnotrawny�, �Miłosierny Samarytanin�, �O siewcy�).

Graikų mitai (pavyzd�iui, �Wędrówki Odyseusza�, �Wyprawa Argonautów�, �Syzyf�, �Niobe�, �Labirynt�).

Lenkų ir pasaulinės literatūros novelės ir pasakojimai pasirinktinai: M. Dąbrowska (pavyzd�iui, �Marcin Kozera�), E. Hemingway (pavyzd�iui, �Stary człowiek i morze�), E. Orzeszkowa (pavyzd�iui, �A�B�C��), B. Prus (pavyzd�iui, �Z legend dawnego Egiptu�, �Nawrócony�), H. Sienkiewicz (pavyzd�iui, �Latarnik�, �Sachem�, �Wspomnienia z Maripozy�), O. Wilde (pavyzd�iui, �Słowik i róża�).

Lenkų tradicijas puoselėjantys tautiniai eilėra�čiai pasirinktinai (pavyzd�iui, M. Konopnicka �Rota�, J. Wybicki �Pieśń legionów polskich�).

Klasikiniai ir �iuolaikiniai lenkų ir pasaulinės literatūros autorių kūriniai pasirinktinai (D. Defoe �Przypadki Robinsona Cruzoe�, K. Dickens �Opowieść wigilijna�, M. Musierowicz �Kwiat kalafiora�, J. Swift �Podróże Guliwera�).

IX�X klasės

KALBINIS UGDYMAS

Kalbinė veikla


Kalbinės rai�kos nurodant faktus ir i�sakant savo po�iūrį skirtumai.

Diskusija. Dalyvavimas diskusijoje. I�vadų formulavimas.

Interviu. Klausimų formulavimas.

Kalbos kultūra.

Skaitymas


Ra�ymas

172

Straipsnio konspektavimas. Referatas. Bibliografinis įra�as.

Veikėjo apibūdinimas (lyginamasis, dinaminis).

Dedikacija. Proginė kalba.

Dalykinė ir meninė biografija.

Reikalų ra�tai (oficialus lai�kas, motyvacinis lai�kas, gyvenimo apra�ymas).

Vertimas. Vertimo įgūd�ių lavinimas verčiant publicistikos, nesudėtingus gro�inės literatūros tekstus.


Samprotavimas: temos suvokimas, tezė, hipotezė, argumentai, kontrargumentai, citatos.

Teksto redagavimas. Teksto kūrimo elementų � apra�ymo, pasakojimo ir samprotavimo � jungimas ra�to darbuose.

U�ra�ai. U�sira�inėjimas. U�ra�ų naudojimas.


Fonetika

Tarties ir kirčiavimo pratybos. Lenkų fonetikos ypatumai, palyginti su kitų moksleiviams �inomų kalbų (rusų, lietuvių ir kt.) ypatumais. Tarminių kalbos klaidų �alinimas. Sunkesnių priebalsių grupių tarimas ir ra�yba. Fonetikos �inių ir gebėjimų sisteminimas. Ra�ybos taisyklės ir praktinis jų taikymas. Pratinimas naudotis taisyklingos tarties lenkų kalbos �odynu (�Słownik poprawnej wymowy�).

Leksika

�od�io turinys ir reik�mė. Abstrakčios ir konkrečios, bendros ir tikslios sąvokos. Stilistinė �od�io vertė, spalva. Sinonimai. Antonimai. Homonimai. Archaizmai. Frazeologizmų rū�ys. Leksiniai ir struktūriniai vertiniai �iuolaikinėje lenkų kalboje. Perifrazė. Leksikografija. Pratinimas naudotis frazeologizmų, sinonimų �odynais (�Słownik frazeologiczny�, �Słownik wyrazów bliskoznacznych�).

Morfologija

�inomų kalbos dalių sisteminimas. �od�ių daryba ir kaitymas. �od�io struktūra.

Sintaksė

Sakiniai, jų rū�ys. Sakinio dalių sisteminimas. Pilnasis, nepilnasis, įterptinis sakinys. Sudėtinių sakinių struktūra, jų rū�ys. Tiesioginė ir netiesioginė kalba. �inių apie �od�ių ry�ius, �od�ių vaidmenį ir tvarką sakinyje, sakinių tipus sisteminimas. Lenkų kalbos skyrybos sistema ir taisyklės. Įvairios paskirties tekstų sintaksės ir stiliaus skirtumai.

Kalbotyros pagrindų elementai

173

Indoeuropiečių kalbų �eima (slavų, baltų, germanų, romanų kalbos). Kalbų pana�umas, gimini�kumas. Lenkų kalbos santykis su kitomis kalbomis (istorinis ir �iuolaikinis po�iūris). Kalbos atmainų įvairovė.



Istorinis ir kultūrinis literatūros kontekstas, vertybės ir problematika Autoriai ir kūriniai

Senovės kultūra � Europos kultūros i�takos; �mogaus garbė; tikėjimas, viltis, meilė; i�tikimybė, drąsa, vyri�kumas, santuoka ir �eimos meilė, draugystė.

Senovės graikų ir romėnų mitai (pavyzd�iui, �Orfeusz i Eurydyka�, �Edyp�, �Elektra�, �O założeniu Rzymu�). Homer �Iliada� (fragmentai). Horacy (1�2 eilėra�čiai pasirinktinai). Senojo ir Naujojo Testamento i�traukos (pavyzd�iui, �Księga Hioba�, �Księga Koheleta�, �Psalmy� (2�3 pasirinktinai)).

Viduram�ių kultūra � religinis menas: i�tikimybė, garbė, pamaldumas, �ventumas, saviugda.

�Bogurodzica�. �Legenda o św. Aleksym� (fragmentai). Gall Anonim �Kroniki� (fragmentai). Słota �O zachowaniu się przy stole� (fragmentai). �Dzieje Tristana i Izoldy wg Bediera�. F. Villon �Wielki Testament� (fragmentai).

Renesanso kultūra � humanistinės vertybės: pasaulio gro�is, tikėjimas, są�inės ramybė, gėris, darbas, kūrybi�kumas, asmenybės harmonija, draugystė, humoras, meilė, prabanga, tėvynė, tarnyba tėvynei.

W. Szekspir �Sen nocy letniej�. M. Rej. Jo reik�mė gimtosios kalbos raidai. J. Kochanowski �Pieśni� (1�2 pasirinktinai), himnas (pavyzd�iui, �Czego chcesz od nas, Panie...�). P. Skarga �Kazania� (fragmentai). G. Boccacio �Sokół�.

Baroko tradicijos � gėrio ir blogio kova; religinė poezija; tolerancija; sarmatizmas; baroko menas.

Molier �Świętoszek�. J. Sobieski �Listy do Marysieńki� (1�2 pasirinktinai). J. Ch. Pasek �Pamiętniki� (fragmentai). A. Morsztyn, J. Baka (abiejų poetų po 1�2 eilėra�čius pasirinktinai).

�viečiamasis am�ius � mokslas, i�silavinimas, proto ir patirties i�kėlimas; pilietybės, pareigos supratimas, egoizmo nugalėjimas, tauta; juokas, ironija, kritika.

I. Krasicki � satyra (pavyzd�iui, �Do króla�), herojinė komi�koji poema �Monachomachia� (fragmentai). S. Trembecki (2�3 pasakėčios). F. Karpiński �Laura i Filon� (fragmentai).

Romantizmo tradicijos � romantinis mai�tas, menininko prana�o vaidmuo, individualizmas, laisvė, patriotizmas, moters ir meilės idealizavimas; tragizmas, Vilniaus romantizmo mokykla.

A. Mickiewicz � baladės ir romansai (pavyzd�iui, �Romantyczność�, �Lilie�), �Konrad Wallenrod�, �Pan Tadeusz� (fragmentai). J. Słowacki, A. Mickiewicz (abiejų poetų po 1�2 eilėra�čius pasirinktinai). W. Syrokomla, �Gawędy� (1�2 pasirinktinai). J. I. Kraszewski �Powieść bez tytułu�, �Stara baśń� (fragmentai).

Pozityvistinė literatūra � literatūros sąsajos su sukilimu Lenkijoje, nauja patriotizmo samprata; lenkų pozityvizmo idealai; darbas, verslas,

Novelės pasirinktinai: H. Sienkiewicz (pavyzd�iui, �Szkice węglem�, �Bartek Zwycięzca�),

174

Istorinis ir kultūrinis literatūros kontekstas, vertybės ir problematika Autoriai ir kūriniai

ver�lumas, visuomeni�kumas; tautos kultas. B. Prus (pavyzd�iui, �Powracająca fala�, �Omyłka�), E. Orzeszkowa (pavyzd�iui, �Gloria victis�, �Oficer�), M. Konopnicka (pavyzd�iui, �Mendel Gdański�, �Miłosierdzie gminy�). H. Sienkiewicz �Quo vadis� (fragmentai), �Trylogia� (fragmentai). B. Prus �Kroniki� (1�2 pasirinktinai). A. Asnyk, M. Konopnicka (abiejų poetų po 1�2 eilėra�čius pasirinktinai).

Prie XX am�iaus slenksčio � menas menui; nuotaika, estetizmas, �mogus ir visuomenė.

Jaunosios Lenkijos poezija: K. Przerwa-Tetmajer, J. Kasprowicz, L. Staff (kiekvieno poeto po 1�2 eilėra�čius pasirinktinai). S. Żeromski �Siłaczka�, �Rozdziobią nas kruki, wrony...�, �Wierna rzeka� (fragmentai). G. Zapolska �Moralność pani Dulskiej�.

Tarpukaris � pasaulinio karo ir revoliucijos patirtis; nauji literatūros u�daviniai nepriklausomoje valstybėje, avangardinė meno kryptis.

Poetinių grupių � �Skamander�, �Żagary�, futuristų � atstovai ir jų kūryba. B. Leśmian, K. I. Gałczyński (abiejų poetų po 1�2 eilėra�čius pasirinktinai). M.Dąbrowska �Ludzie stamtąd� (1�2 pasakojimai).

Karo ir pokario metas � fa�izmo ir komunizmo patirtis, vertybių krizė; tautų persekiojimas, literatūra � vertybių gynėja.

Karo ir pokario meto poezijos ap�valga: K. K. Baczyński, T. Różewicz, W. Broniewski, K. I. Gałczyński (kiekvieno poeto po 2�3 eilėra�čius pasirinktinai). Z. Nałkowska �Medaliony� (2�3 pasakojimai). L. Kruczkowski �Niemcy� (fragmentai). J. Iwaszkiewicz �Ikar�, �Młyn nad Lutynią� (pasirinktinai).

Dabarties kultūra � asmens garbė, laisvė, solidarumas, �mogaus teisės, jausmų, i�gyvenimų pasaulis, �mogaus ir gamtos dermė.

Dabartinės poezijos ap�valga: W. Szymborska, Z. Herbert, J. Twardowski, S. Barańczak, E. Lipska, Cz. Miłosz (kiekvieno poeto po 2�3 eilėra�čius pasirinktinai). T. Konwicki �Nowy Świat i okolice�, �Kalendarz i klepsydra� (pasirinktinai). S. Lem (1�2 pasakojimai pasirinktinai). Dabartinės prozos ap�valga: Cz. Miłosz �Piesek przydrożny�, O. Tokarczuk �Podróż ludzi księgi�, D. Terakowska �Tam, gdzie spadają anioły� (pasirinktinai).

175

RUSŲ KALBA

BENDROJI PROGRAMA

Struktūra


Kalbinis ugdymas apima kalbinių gebėjimų ugdymą(si) bei kalbos pa�inimą ir vartojimą. Ugdymo procese kalbinių gebėjimų formavimas glaud�iai siejamas su kalbos pa�inimu.

Programoje rekomenduojamos literatūros tekstų problematika bei vertybės, nurodomi gro�inės literatūros kūrinių analizės aspektai, pateikiamas privalomų kūrinių sąra�as. Nagrinėjamų kūrinių sąra�as pateikiamas tam, kad būtų u�tikrintas klasikinių kūrinių nagrinėjimas bei vienoda �vietimo erdvė (kad moksleiviai, pereidami i� vienos mokyklos į kitą, neskaitytų tų pačių kūrinių VI ir VIII klasėse; kad būtų apibrė�tas kūrinių, su kuriais gali būti susijusios egzamino u�duotys, sąra�as). Atsi�velgdamas į konkrečių moksleivių poreikius bei polinkius, turimus i�teklius, laiko sąnaudas, mokytojas papildo pateikiamus sąra�us sudarydamas savo individualiąją programą.

Programoje kalbinio bei literatūrinio ugdymo sąvokos ir aspektai nurodomi pagal klases. Tos pačios sąvokos antrą kartą nebekartojamos, tačiau ugdymo procese, laikantis tęstinumo principų, prie jų nuolat grį�tama, siejant su konkrečiais tekstais bei u�duotimis.

Metodinės nuorodos

Tiek pradinėje, tiek pagrindinėje mokykloje daugiausia dėmesio skiriama kalbinei veiklai: kalbėjimui ir klausymui, skaitymui ir ra�ymui. Moksleivių kalbinė veikla turėtų būti paremta konkrečiu komunikaciniu tikslu, lavinti moksleivių mąstymo bei kūrybinius gebėjimus. Siekiama visų keturių kalbinės veiklos rū�ių � kalbėjimo, klausymo, skaitymo ir ra�ymo � dermės. Kalbiniam ugdymui svarbiausia yra mokyti(s) suvokti ir kurti sakytinius bei ra�ytinius tekstus.

Siūlomos �ios teksto suvokimo proceso organizavimo pakopos: prie� klausymą (skaitymą), klausymo (skaitymo) metu, po klausymo (skaitymo). Parengiamojoje pakopoje mokytojo u�duotis � paskatinti moksleivius daugiau su�inoti apie tai, ko jie klausysis (ką skaitys), paraginti juos aktyviai prisiminti, ką jie jau �ino kalbama tema, pradėti ja mąstyti. Svarbus �ios pakopos siekis � klausymosi (skaitymo) tikslų nusistatymas bei suvokimas. Tie tikslai turi būti ne tik mokytojo ar vadovėlio apibrė�ti, bet ir i�kelti pačių moksleivių. Antrosios pakopos paskirtis � u�tikrinti, kad moksleiviai

176

suprastų, jog prasmės suvokimas (klausymas ir skaitymas) yra aktyvus procesas, supa�indinti moksleivius su įvairiomis teksto suvokimo strategijomis bei paskatinti juos dalytis nuomonėmis ir �iniomis. �iame etape moksleiviai skaito, analizuoja ir interpretuoja tekstą (ai�kinasi autoriaus tikslus bei pagrindinę teksto mintį, kelia hipotezes bei tikrina savo supratimą, aptaria �anrinius bei kompozicijos ypatumus, nagrinėja teksto kalbą, stilių bei jų ry�į su turiniu). Trečiosios pakopos metu skiriamas laikas refleksijai ir kūrybai: teksto idėjų apmąstymams, savo nuomonės rei�kimui, teksto idėjų plėtojimui bei kūrybiniam perdirbimui (pavyzd�iui, kitokio finalo arba teksto pratęsimo kūrimui, atpasakojimui keičiant pasakojimo perspektyvą ir pan.). Refleksija gali būti įvairių formų: ra�inys, pasisakymas, grupės u�ra�yti klausimai, pie�iniai, schemos ir pan.

Teksto nagrinėjimas � viena i� sėkmingo teksto kūrimo sąlygų, nes tinkamai parinktas analizei tekstas gali būti gero ar tobulintino teksto pavyzdys. Todėl tekstų analizė pasitelkiama ir kaip vienas i� būdų mokytis kurti tekstą. Prie� kurdami tekstą moksleiviai apsvarsto teksto adresatą, tikslus, i�keltiems tikslams ir situacijai tinkamą �anrą bei kalbos stilių. Svarbūs mokymosi proceso organizavimo aspektai � tikslus teksto kūrimo situacijos, adresato apibrė�imas bei jų įvairinimas (lai�kas sau, draugui, bendraam�iui, gyvenančiam ... am�iuje, mokytojui, mokyklos direktoriui, į laikra�tį, vadovėlio ar gro�inio kūrinio autoriui, knygų ar filmų herojams, u�sieniečiui ir pan.). Tai padės moksleiviams prakti�kai suvokti adresato vaidmenį ir svarbą, tikslingai taikyti turimas kalbos mokslo �inias. Mokydamiesi kurti tekstą moksleiviai susipa�įsta bei i�mėgina įvairias teksto kūrimo strategijas (pavyzd�iui, �minčių lietus�, 7 klausimai), ugdosi informacinius gebėjimus, rasdami bei atrinkdami tinkamą informaciją. Para�ytą tekstą mokytojo bei draugų padedami moksleiviai redaguoja tikslų realizavimo, turinio, ri�lumo, rai�kos, taisyklingumo aspektais. Svarbu moksleivių darbus padaryti prieinamus bendraam�iams bei tėvams, juos skelbti. Tai paskatins moksleivius ra�yti kuo įdomiau, kuo geriau.

Teksto nagrinėjimas � taip pat viena i� sėkmingo kalbos pa�inimo sąlygų, nes tekste akivaizd�iai atsiskleid�ia kalbos sistemos vienetų vaidmuo, komunikacinė jų reik�mė konkrečioje kalbinėje situacijoje, sakinių siejimo būdai. Nagrinėjant kalbos sistemą, kalbos dėsningumus, einama nuo vaidmens prie gramatinio apibūdinimo, o ne atvirk�čiai. Kalbos pa�inimo ir vartojimo įgūd�ių formavimosi tikslas � gebėjimas taisyklinga kalba, atsi�velgiant į kalbos vartojimo normas reik�ti mintis bei jausmus, kurti įvairių stilių ra�ytinius bei sakytinius tekstus, o ne akademinis teorijos i�manymas, gramatikos taisyklių bei kalbos istorijos faktų mokymasis atmintinai. Todėl čia pabrė�iamas praktinis aspektas: pagrindinių kalbos dėsningumų suvokimas bei gebėjimas jais remtis kuriant tekstą, naudotis įvairiais informacijos �altiniais (vadovėliais, �inynais, �odynais, kompiuterinėmis programomis ra�ybai tikrinti) redaguojant tekstą. Tiek pradinėje, tiek pagrindinėje mokykloje panaudojamos �aidimo situacijos, pasitelkiami kalbiniai �aidimai, kurių tikslai � moksleivių mąstymo, kalbos jausmo, kūrybi�kumo ugdymas, kalbėjimo situacijos bei adresato suvokimas, jų poveikis kalbinės rai�kos priemonių parinkimui.

Literatūrinio ir kultūrinio ugdymo esmė � plėsti estetinę ir bendrąją kultūrinę moksleivio patirtį, ugdyti asmenybę, gebančią suvokti, interpretuoti bei pagrįstai vertinti meninius tekstus bei įvairias �iuolaikinės komunikacijos formas. Literatūrinio ugdymo po�iūriu svarbiausia turėtų būti ne

177

specifiniai literatūriniai dalykai, o etinė, visuomeninė nagrinėjamų kūrinių problematika, �mogi�kasis literatūros bei meno turinys, padedantis augančiam ir bręstančiam �mogui susivokti savyje, susikurti vertybių orientyrus, pagal kuriuos jis galėtų apmąstyti savo gyvenimo prasmę, santykius su kitais �monėmis ir pan. Literatūros mokymasis turėtų būti naudingas saviugdai, atlikti bendresnę kultūrologinę funkciją. Literatūros esmė bei specifika suvokiama siejant, lyginant gro�inius kūrinius su kitų menų rai�ka bei �iuolaikinės komunikacijos formomis. Literatūrinis ugdymas suprantamas kaip bendrojo kultūrinio ugdymo dalis, literatūros ir kitų menų kūriniai nagrinėjami (ypač IX�X klasėse) siejant su bendra Rusijos ir Europos kultūra, su Rusijos ir Lietuvos tradicijomis bei istorija, �iuolaikinio gyvenimo aktualijomis.

Turinys

V�VI klasės

KALBINIS UGDYMAS

Kalbinė veikla


Klausymosi reik�mė bendraujant. Klausymas ir bendravimo kultūra.

Klausymosi strategijos (nusiteikimas klausytis; klausymosi tikslas; pagrindinės minties, faktų, datų, pavadinimų, neai�kios informacijos pasi�ymėjimas).

Klausymosi grį�tamasis ry�ys (tikslinamieji, ai�kinamieji klausimai, komentarai).

Kalbėjimas atsi�velgiant į tikslą: informuoti, įtikinti, sudominti ir pan.

Kalbėjimas atsi�velgiant į turinį: temos paisymas, turinio tinkamumas kalbėjimo temai.

Kalbėjimas atsi�velgiant į situaciją ir adresatą: oficiali ir neoficiali situacija (stilistinė kalbos rai�ka).

Kalbėjimo formos: monologas (pasakojimas kaip informacijos perteikimas, glaustas bei detalus atpasakojimas, pasakos sekimas, prisistatymas, knygos, klasės, laikra�čio pristatymas, pasisakymas), dialogas (pokalbis, interviu), polilogas (diskusija). Pokalbis kaip bendradarbiavimas: dalijimasis mintimis, jausmais, patirtimi ir �iniomis, mąstymas kartu, siejamas vienos temos ir tikslų.

Adresato sudominimo būdai: citatos, patarlės, frazeologizmai, palyginimai.

Mandagumo formulės įvairiose kalbėjimo situacijose: telefonu, troleibuse, parduotuvėje, mokykloje (kreipimasis, sveikinimas, pra�ymas, padėka, atsipra�ymas, atsisakymas, paguoda, atsisveikinimas), leksinė ir gramatinė jų rai�ka.


178

Skaitymas


Skaitymo įgūd�ių tobulinimas (intonacija, pauzės, loginiai kirčiai).


Gro�inių ir negro�inių tekstų skaitymas, jų specifikos suvokimas (faktas ir nuomonė, tikrovė ir i�monė, tiesioginė ir perkeltinė prasmė, dalis ir visuma).

Atskiro �od�io prasmės suvokimo svarba visam tekstui suvokti.

Teksto suvokimo strategijos (reik�minių �od�ių radimas, naudojimasis �odynais, skaitymas pakartotinai, skaitymas numatant, klausimų kėlimas, perfrazavimas, pasakojimo tipo teksto suvokimo strategija: Kas pagrindinis veikėjas? Kur ir kada viskas vyksta? Ką veikia pagrindinis veikėjas? Ką tas veikėjas jaučia? Kuo viskas baigiasi?).

Ra�ymas

Ra�ymas paisant �anro reikalavimų: ra�inys (laisva tema, pagal paveikslą ar pie�tus paveikslėlius), asmeninis lai�kas, ra�telis, sveikinimas, kvietimas, skelbimas, pasiai�kinimas, dienora�tis, kūrybiniai bandymai (pasaka, apsakymas, eilėra�tis ir pan.).

Pa�intis su ra�ymo eiga: temos suvokimas, planavimas, juodra�čio ra�ymas, juodra�čio svarstymas (su tėvais, draugais, mokytoju), redagavimas, pateikimas.

Para�yto teksto apiforminimas, pateikimas ir bendravimo kultūra.

Ra�ybos ir skyrybos, ra�ysenos reik�mė komunikacijai.

Ra�ymo strategijos (naudojimasis ortografijos �odynu, �minčių lietus�, planavimas).


�eima. Klasė. Draugystė. Knygos. Vaikų periodika. Naminiai gyvūnai. Gamta. Metų laikai. Pomėgiai. Mokymosi ir bendravimo sunkumai bei jų sprendimo būdai. Naujosios informacinės technologijos.


Tekstas. Teksto tema. Pavadinimo ir idėjos ry�ys.

Teksto struktūra: į�anga, dėstymas, pabaiga. Pastraipa kaip teksto struktūros dalis. Ri�lumas kaip teksto savybė. Ri�lumo priemonės (reik�miniai �od�iai, sinonimai, įvard�iai, jungtukai).


Būdvard�io reik�mė apra�ymui, teksto vaizdingumui. Veiksma�od�io reik�mė pasakojimui, teksto dinami�kumui kurti.

Pasakojimo tipo teksto struktūros suvokimas: vietos, laiko, herojų pristatymas, veiksmo raida, kulminacija, veiksmo pabaiga, i�vados.

179

Apra�ymo tipo teksto struktūros suvokimas: supa�indinimas su daiktu ar vieta (trumpa istorija); visumos ir dalių apra�ymas, savo santykio su daiktu ar vieta nusakymas.

Elementarus samprotavimo tipo teksto struktūros suvokimas: tezė, argumentas, i�vados.

Įvairaus pobūd�io tekstų (pasakojimo, apra�ymo, su samprotavimo elementais) kūrimas.



Kalba � svarbiausia �monių bendravimo priemonė.

�odinė ir ne�odinė (kūno i�rai�ka, sutartiniai �enklai) komunikacija.

Kalbos kultūra, jos reik�mė bendravimui.

Indoeuropiečių kalbų �eima. Slavų ir baltų kalbos.

Fonetika

Rusų kalbos balsių ir priebalsių taisyklingas tarimas bei estetinė funkcija. Priebalsių supana�ėjimas, jų ra�yba. Skiriamieji ъ ir ь, jų ra�yba. Balsių ir priebalsių kaita �od�io skiemenyje (pavyzd�iui, -кос- ir -кас-, -лаг- ir -лож-). Ra�ybos pratybos. Kirčiavimo pratybos. Naudojimasis ra�ybos ir kirčiavimo �odynais.

Grafika

Ra�tas. Rusų abėcėlės trumpa istorija ir ypatybės.

Leksika

�odis � kalbos �enklas. Daugiareik�mių �od�ių ir homonimų vartojimas. Tiesioginė ir perkeltinė �od�io reik�mė. Sinonimai, antonimai, frazeologizmai, jų vartojimas kalboje. Rusi�koji leksika ir �od�iai skoliniai; archaizmai, neologizmai, profesionalizmai, dialektizmai ir jų vartojimas kalboje. Leksikos kaita ir tautos istorija. Ai�kinamieji ir etimologiniai �odynai, jų vartojimas. Leksikos pratybos, �aidimai, kry�ia�od�iai.

�od�ių daryba

�od�io dalys: �aknis, prie�dėlis, priesaga, galūnė, jų ry�ys su �od�io reik�me ir ra�yba. Prie�dėlių ir priesagų (бес-, анти-, -тель, -ик, -чик, -онок, -ищ ir kt.) reik�mės. �od�io darybos, reik�mės nustatymo pratybos.


�odis kaip kalbos dalis. Savaranki�kos ir pagalbinės kalbos dalys.

Daiktavard�ių, būdvard�ių ir veiksma�od�ių kaitymo, ra�ybos ir vartojimo ypatumai.


180

Sakinys kaip prasminis kalbos vienetas. Įvairių sakinių (tiesioginių, klausiamųjų ir �aukiamųjų) diferencijavimas ir vartojimas. Pagrindinės ir antrininkės sakinio dalys: papildinys, pa�yminys, aplinkybė. Jų rai�kos būdai ir reik�mė komunikacijai. I�plėstinio ir nei�plėstinio sakinio informatyvumas, vaizdingumas ir vartojimas. Vienarū�ių sakinio dalių skyrimas kableliais.

Kreipinys, jo skyryba.

Sudėtinio sakinio skyryba.

Dialogas, jo grafika ir skyryba.



Pasaulis aplink mus. Hipotezės ir mitai apie pasaulio atsiradimą.

Mitų ir pasakų pasaulis.

Biblijos ir liaudies i�mintis bei vertybės.

�mogus kaip gyvojo pasaulio dalis. Atlygis u� gėrį ir blogį.

Pagarba vyresniems ir seniems. Meilė tėvams ir namams, artimajam. �monių tarpusavio santykiai. Įvairūs problemų sprendimo būdai. Gebėjimas atsispirti norui ker�yti ir kitiems negeriems jausmams. Kuklumas ir dorumas kaip tipi�kos rusų tautosakos ir literatūros vertybės. �mogaus dorovės i�bandymai pasakose ir gyvenime.

Didvyri�kumas ir patriotizmas. Drąsa ir narsumas. Valia, atkaklumas ir i�tvermė.

Gamtos gro�is ir poezija. �mogaus ir gyvūnų santykiai, jų savitarpio pagalba.


Literatūra � �od�io menas. Literatūra kaip i�monė.

Literatūros i�takos: mitai, sakmės, tautosaka.

Mitai ir sakmės. Senovės graikų, slavų, baltų bei kitų tautų mitų skaitymas ir aptarimas. Jų sąsajos, pana�umai ir skirtybės. Slavų ir baltų tikėjimų ir apeigų atspindys �iuolaikinio �mogaus gyvenime (U�gavėnės (Масленица), Joninės (праздник Ивана Купалы), Vėlinės (День поминовения усопших)) ir kalboje (patarlės, frazeologizmai, pavyzd�iui, крещенские морозы). Biblijos sakmių skaitymas ir aptarimas. Senovės graikų ir Senojo Testamento sakmių apie pasaulio sukūrimą palyginimas.

Tautosaka � informacijos apie tautos patirtį ir vertybes �altinis. Tautosakos rū�ys: pasakojamoji, dainuojamoji, smulkioji. Smulkiosios tautosakos �anrai (prie�odis, patarlė, mįslė, anekdotas). Vaikų tautosaka. Lietuvos rusų tautosaka. Įvairių tautosakos �anrų skaitymas ir aptarimas.

Rusų didvyrių epas. Bylina, jos rai�kos ypatybės (hiperbolė, pasikartojimas, ritmas, intonacija). Ilja Muromecas ir Heraklis.

181

Liaudies pasakos: stebuklinės, gyvulinės, buitinės. Pasakos etinės vertybės. Kompozicijos ir rai�kos ypatumai. Keliaujantys siu�etai. Rusų liaudies pasakos, tipi�kieji jų persona�ai. Rusų, lietuvių, lenkų pasakų ir legendų skaitymas ir aptarimas.

Literatūrinė pasaka. �inomiausių literatūrinių pasakų pavyzd�iai (А. Pu�kinas, H. Ch. Andersenas, O. Wilde�as ir kt.)

Proza ir poezija. Eiliuota kalba. Eilėra�čio melodika. Eilėra�čių deklamavimas. Poezijos arba prozos i�traukų mokymasis atmintinai.

Elementari pa�intis su literatūros rū�imis (epas, lyrika, drama) ir �anrais (pasaka, liaudies daina, legenda, mitas, bylina, eilėra�tis, baladė, poema, pasakėčia, apsakymas). Įvairių �anrų kūrinių skaitymas ir aptarimas.

Elementarus ra�ytojo, autoriaus ir pasakotojo sąvokų suvokimas.

Literatūra ir kiti menai bei �iuolaikinės komunikacijos formos

Literatūra ir teatras. Inscenizacija. Dramos ir baleto teatrų spektaklių pasakų per�iūra ir aptarimas.

Literatūra ir dailė. Literatūros ir Biblijos siu�etai dailėje. Iliustracijos. Bandymai iliustruoti.

Literatūra ir knygų leidyba. Knygos turinio ir apipavidalinimo ry�ys. Knygų įvairovė (pasakų rinkiniai, vadovėliai, �odynai, �inynai, enciklopedijos). Knyga prie� skaitant (pavadinimas, leidykla, leidimo metai, turinys, anotacija, apipavidalinimas). Įvairios perskaitytų knygų aptarimo formos.

Knyga ir periodika. Vaikams skirta periodika.


И. Крылов �Лебедь, щука и рак�, �Квартет�, �Кукушка и петух� ir kitos pasakėčios.

В. Жуковский �Светлана�.

А. Пушкин �Зимний вечер�, �Зимнее утро�, �Утес�, �Узник�, �Руслан и Людмила�, �Барышня-крестьянка�, �Дубровский�.

М. Лермонтов �Утес�, �Тучи�, �Казачья колыбельная�, �Бородино�.

Л. Толстой � 1�2 kūriniai pasirinktinai.

А. Чехов �Лошадиная фамилия� ir kiti humoristiniai apsakymai.

А. Фет, Ф. Тютчев � lyrika pasirinktinai.

Н. Заболоцкий �Журавли�, �Не позволяй душе лениться�.

А. Мицкевич �Будрыс и его сыновья�.

Ф. Рабле �Гаргантюа и Пантагрюэль� (в пересказе Н. Заболоцкого).

182

VII�VIII klasės

KALBINIS UGDYMAS

Kalbinė veikla


Klausymas ir kalbėjimas kaip bendradarbiavimas.

Klausymas kaip aktyvus dalyvavimas bendravime (ne�odiniai supratimo, sutikimo, nustebimo ir pan. signalai).

Klausymosi strategijos (svarbios ar įdomios informacijos pasi�ymėjimas).

Kalbėjimas atsi�velgiant į turinį: informacijos patikimumas, argumentų svarumas, tinkamumas kalbėjimo temai.

Adresato sudominimo būdai: retoriniai klausimai, humoras.

Kalbėjimo formos: monologas (atpasakojimas keičiant asmenį, prane�imas, filmo pristatymas, ekskursas, reporta�as), dialogas ir polilogas (konferencija).

Kalbos etiketo funkcijos: kontakto u�mezgimo, mandagumo, reguliavimo.

Mandagumo formulės įvairiose kalbėjimo situacijose: gimtadienyje, bibliotekoje, teatre, muziejuje, poliklinikoje ir pan. (sveikinimas, komplimentas, kvietimas, pasiteiravimas, reikalavimas, prie�taravimas), leksinė ir gramatinė jų rai�ka.

Skaitymas

Gro�inių ir negro�inių tekstų skaitymas.

Skaitymas atsi�velgiant į teksto �anrą, kompoziciją.

Skaitymas kaip aktyvus procesas.

Teksto suvokimo strategijos (skaitymo rū�ies pasirinkimas (ap�valginis, atrenkamasis, studijuojamasis), svarbios informacijos pasi�ymėjimas).

Ra�ymas

Ra�ymas paisant �anro reikalavimų: dalykinis lai�kas, instrukcija, anketa, autobiografija, pra�ymas, santrauka, skaitytojo dienora�tis, straipsnis į mokyklos laikra�tį, ra�inys laisva ir literatūrine tema, charakteristika (persona�o, pa�įstamo �mogaus), vietovės apra�ymas, kūrybiniai bandymai.

Ra�ymo strategijos (naudojimasis kompiuterinėmis programomis ra�ybai tikrinti, informacijos radimas ir atranka, 7 klausimai ir pan.).


Sakytinio ir ra�ytinio teksto ypatumai.

Ra�ytinio teksto pavadinimas, epigrafas, idėja.

183

Pagrindinė ir �alutinės teksto temos.

Pastraipa kaip teksto struktūros dalis. Ri�lumas kaip teksto savybė. Ri�lumo priemonės (veiksma�od�ių laikas ir rū�is, prieveiksmiai). Sakinių ry�iai tekste: sekos ir paralelinis ry�ys.

Teksto tipo (pasakojimas, apra�ymas, samprotavimas) parinkimas atsi�velgiant į teksto paskirtį, adresanto tikslus.

Samprotavimo tipo teksto struktūros suvokimas: į�anga, tezė, argumentai, i�vados. Retorinių argumentų tipai: faktai, pavyzd�iai, patarlės, Biblijos citatos, įstatymai, dėsniai. Prie�asties ir pasekmės ry�iai ir gramatinė jų rai�ka (поэтому, потому что, так как ir kt.).



�eima. Mokykla. �monių santykiai. Etikos klausimai. Literatūra. Kinas. Muzika. Televizijos laidos, skirtos paaugliams. Paauglių periodika. Internetas. Gamta. Sportas. Kelionės.



Kalba � pa�inimo ir �inių kaupimo priemonė, tautos dvasinės kultūros i�rai�ka.

Kalba � �mogaus savirai�kos ir apibūdinimo būdas ir priemonė.

Fonetika

Tarimo ir kirčiavimo normos. Tarmės (оканье, аканье).

Leksika

Bibliniai ir antikiniai frazeologizmai, jų vartojimas. Rusų ir lietuvių frazeologizmų gretinimas. Bendro vartojimo leksika, �argonas, jų vartojimo sferos. Tarptautiniai �od�iai, jų reik�mė ir vartojimas. Vietovių bei jų gyventojų pavadinimai ir tautos istorija. Leksikos klaidų analizė ir i�vengimas.


Skaitvardis, įvardis, prieveiksmis, veiksma�odis, dalyvis ir padalyvis: jų vaidmuo, gramatiniai po�ymiai, vartojimas ir ra�yba.

Pagalbinės kalbos dalys: prielinksnis, jungtukas, dalelytė, i�tiktukas, jų po�ymiai, vartojimas su pagrindinėmis kalbos dalimis, ra�yba ir reik�mė komunikacijai.

Kompiuteris kaip priemonė pasitikrinti ra�ybą.

Kalbos kultūros pratybos.


184

�od�ių ry�iai �od�ių junginyje.

Pilnieji ir nepilnieji sakiniai. Jų vartojimas sakytinėje ir ra�ytinėje kalboje.

�od�ių tvarka sakinyje, jos funkcijos (ri�lumo, estetinė: paralelizmas, inversija).

Pagrindinės sakinio dalys: veiksnys ir tarinys. Tarinio tipai, būdingi pasakojimui ir apra�ymui. Brūk�nys tarp veiksnio ir tarinio. Dalyvinė ir padalyvinė aplinkybės, jų skyryba.

Rusų kalbos funkciniai stiliai: �nekamasis buitinis, mokslinis, publicistinis, dalykinis, gro�inės literatūros stilius, jų vartojimo sritys.



Vaikystės pasaulis. Vaikystės d�iaugsmai ir sunkumai.

Vaikų tarpusavio santykiai. Draugystė, savitarpio pagalba, �iaurumas.

Ugdymo klausimai, ugdytojų ir ugdytinių klaidos ir atradimai. Vaikų teisės ir pareigos. Vaikai paklydėliai.

Asmenybės formavimasis.

Vertybių skalė: garbė, negarbingumas, atsakomybė, u�uojauta, i�tikimybė, veidmaini�kumas, i�davystės problema.

Tėvynės meilė. Kovos tro�kimas. Heroizmas ir pasiaukojimas. Karo �iaurumas.

�mogus ir visuomenė. Prietaras kaip kelias į tragediją. Humoras ir satyra kaip priemonė kovoti su visuomenės ydomis.

Baud�iauninkai ir baud�iavininkai. Darbo ir dirbančiųjų �lovinimas. Laisvė ir priklausomybė. Paprastas �mogus ir pasaulio galingieji. Carų ir kunigaik�čių paveikslai. �Ma�ojo �mogaus� drama ir mai�tas.

�mogus ir menas. �mogus kūrėjas. Kūrybos galia.

Poezijos galia ir vaidmuo �mogaus gyvenime. Peterburgo paveikslas rusų literatūroje.

�mogus ir gamta. �mogus ir stichija.

Kelionės ir nuotykiai. Kelionės kaip pasaulio ir savęs pa�inimo būdas. Kelionių i�bandymai. Pagarba savo ir kitų tautų tradicijoms ir papročiams. Tolerancija.


Pasaulio vaizdavimo būdai literatūroje: realistinis, romantinis, fantastikos elementai. Literatūros rū�ys: epas, lyrika, drama.

Epinių tekstų ypatumai: pasakojimas apie veiksmą, pasakotojas, siu�etas. Epiniai �anrai: apsakymai, novelės, apysakos.

185

Lyrikos tekstų ypatumai: jausmų vaizdavimas, lyrinis subjektas, �vaidmeninė� lyrika. Eiliuotos kalbos po�ymiai (strofa, eilutė, rimas, metras).

Lyrikos �anrai: eilėra�tis, eilėra�tis lai�kas (послание).

Lyriniai epiniai �anrai: poema, giesmė (песнь).

Epinių, lyrinių bei lyrinių epinių tekstų skaitymas ir interpretavimas.

Dramos tekstų ypatumai: veiksmas, siu�etas, konfliktas, replika, remarka, scena, dekoracijos, persona�ų sąra�as. Dramos �anrai: komedija, tragedija.

Dramos tekstų skaitymas, interpretavimas bei inscenizavimas.

Poezijos arba prozos i�traukų mokymasis atmintinai.

Kūrinio pavadinimas, epigrafas; persona�o vardas ir pavardė (�говорящие� фамилии), portretas, persona�o kalba, poelgiai, interjeras, peiza�as kaip charakteristikos ir tam tikros nuotaikos kūrimo būdai. Pasakotojo samprotavimai, autobiografiniai motyvai. Jų reik�mė teksto suvokimui.

Literatūros kūrinio siu�etas kaip įvykių seka, jo struktūra: ekspozicija, u�uomazga, veiksmo raida, kulminacija, atomazga.

Meninė kalba ir jos funkcijos. Meninės kalbos vaizdinių ir ekspresinių priemonių (epiteto, palyginimų, metaforų, hiperbolių, grotesko, ironijos, retorinių klausimų ir su�ukimų, paralelizmo, inversijos) atpa�inimas. Meninė priemonė kaip būdas autoriaus po�iūriui į vaizduojamą pasaulį suprasti.


Literatūra ir dailė. Literatūriniai siu�etai dailėje. Iliustracijos.

Literatūra ir teatras. Inscenizacija. Teatrų spektaklių pagal literatūros kūrinius per�iūra bei aptarimas.

Literatūra ir kinas. Literatūros kūrinio ekranizacija.

Televizija ir radijas, jų rai�kos priemonės. Televizijos, radijo laidų, spaudos jaunimui aptarimas.


А. Пушкин �Пущину�, �Песнь о вещем Олеге�, �Медный всадник� (kūrinio i�traukos), �Станционный смотритель�, �Капитанская дочка�.

М. Лермонтов �Песня про царя Ивана Васильевича, молодого опричника и удалого купца Калашникова�, �Мцыри�, �Парус�.

Н. Гоголь �Тарас Бульба� (i�traukos pasirinktinai), �Ревизор�.

И. Тургенев �Муму�.

Н. Некрасов �На Волге�, �Железная дорога�, �Мороз, Красный нос�, �Русские женщины� (i�traukos pasirinktinai).

186

М. Салтыков-Щедрин �Повесть о том, как один мужик двух генералов прокормил�.

Л. Толстой �Детство� (i�traukos pasirinktinai), �Отрочество� (i�traukos pasirinktinai), �После бала�.

А. Чехов �Толстый и тонкий�, �Хамелеон�.

В. Короленко �Дети подземелья�.

И. Бунин �Лапти�.

М. Горький �Детство� (i�traukos pasirinktinai), �Песня о Соколе�.

В. Маяковский �Необычайное приключение, бывшее с Владимиром Маяковским летом на даче...�, �Хорошее отношение к лошадям�.

А. Твардовский �Василий Теркин� (i�traukos pasirinktinai).

А. Платонов �Юшка�.

В. Распутин �Уроки французского�.

Гомер �Илиада�, �Одиссея� (i�traukos pasirinktinai).

В. Шекспир �Ромео и Джульетта�.

М. де Сервантес Сааведра �Хитроумный Идальго Дон Кихот Ламанчский� (i�traukos pasirinktinai).

Э. Т. А. Гофман �Маленький Цахес, по прозванию Циннобер�.

А. де Сент-Экзюпери �Маленький принц� (i�traukos pasirinktinai).

IX�X klasės

KALBINIS UGDYMAS

Kalbinė veikla


Klausymosi strategijos (rai�kos būdų, savo įspūd�ių pasi�ymėjimas).

Kalbėjimas atsi�velgiant į adresatą: adresato interesų, kompetencijos, poreikių paisymas. Kalbėjimas atsi�velgiant į turinį: kontrargumentų nuspėjimas ir paneigimas, argumentų seka.

Kalbėjimo formos: monologas (prakalba, atpasakojimas su vertinimu ir komentarais, projekto ar referato pristatymas), dialogas ir polilogas (polemika, debatai).

Adresato sudominimo būdai (paradoksas, antitezė, diskreti kompozicija).

187

Geros prakalbos savybės: informatyvumas, įtaigumas, logi�kumas, tinkamumas, nuoseklumas, prieinamumas adresatui, taisyklingumas, �odingumas, vaizdingumas.

Skaitymas

Skaitymas kaip aktyvus procesas: kriti�kas informacijos, argumentų vertinimas.

Teksto suvokimo strategijos (konspektavimas, schemų sudarymas, hipotezių kėlimas ir tikrinimas).

Rai�kusis skaitymas kaip individualaus suvokimo i�rai�kos būdas.

Ra�ymas

Ra�ymas atsi�velgiant į tikslą: informacijos perteikimas, įtikinimas, refleksija ir savirai�ka.

Ra�ymas paisant �anro reikalavimų: dalykinis ra�tas (įgaliojimas, protokolas, gyvenimo apra�ymas), referatas, straipsnis, lai�kas į �alies laikra�tį, anotacija, recenzija, ra�inys (laisva ir literatūrine tema), dviejų persona�ų palyginimas, kelionių apybrai�os, kūrybiniai bandymai (eilėra�tis ir pan.).


Pastraipų tipai: į�anginė, dėstymo, pabaigos. Pastraipos struktūra: nuo klausimo prie atsakymo, nuo tezės prie argumentų, nuo pavyzd�ių prie i�vados ir pan.

Ri�lumas kaip teksto savybė. Ri�lumo priemonės (įterptiniai �od�iai).

Teksto stiliaus, situacijos ir �anro atitikimas.



�vietimas. �mogus ir visuomenė. Profesija. Etikos klausimai. Literatūra. Kinas. Menas. Muzika. Televizija. �iniasklaida. �mogus ir gamta. Kelionės.



Kalbos funkcijos: komunikacinė, pa�intinė, estetinė.

Kalbos vaidmuo tautos gyvenime.

Gimtoji kalba. Valstybinė kalba. Dvikalbystė.

Indoeuropiečių kalbų �eima (slavų, baltų, germanų, romanų �akos). Kalbų sąveika.

Senoji rusų kalba. V. Lomonosovo trijų stilių teorija.

Tarptautinė rusų kalbos reik�mė.

Leksika

188

Konkreti ir abstrakti �od�io reik�mė. �od�ių junglumas. �od�io stilistinė spalva. Archaizmų ir neologizmų vaidmuo poezijoje. �inomiausi rusų kalbos �odynai ir jų autoriai (В. Даль, С. Ожегов). Leksikos pratybos.


Vienarū�ių sakinio dalių jungimo būdai sakinyje ir skyryba.

I�skirtinės sakinio dalys, jų vartojimas ir skyryba.

Įterptinių �od�ių vaidmuo, vartojimas ir skyryba.

Kreipinys, jo vartojimas, stilistinė rai�ka ir skyryba.

Tiesioginė ir netiesioginė kalba: vartojimas ir skyryba.

Citatų vartojimas ir skyryba.

Sudėtinių sujungiamųjų, prijungiamųjų, bejungtukių sakinių skyryba. Sudėtinių sujungiamųjų ir bejungtukių sakinių sinonimika.

Rusų kalbos funkciniai stiliai: �nekamasis, mokslinis, publicistinis, dalykinis, gro�inės literatūros stilius, jų vartojimo sritys. Gramatiniai ir leksiniai stilių po�ymiai.

Rusų skyrybos principai: gramatinis, loginis, intonacijos. Skyrybos �enklų varianti�kumas ir derinimas. Autoriaus skyryba.



Rusų literatūros am�inosios temos ir motyvai: humanizmas, u�uojauta, gyvenimo prasmės ie�kojimas, meilės siekimas, individualizmo pasmerkimas, patriotizmas, garbė.

�Kenčiantieji egoistai� (�cтрадающие эгоисты�), �nereikalingo �mogaus� paveikslas rusų literatūroje.

Asmenybės auklėjimo paradoksai. Knygos ir �vietimo reik�mė asmenybės formavimuisi. Savianalizė ir saviugda.

�mogus ir visuomenė. Kova su prietarais, biurokratizmu, dėl visuomenės atnaujinimo. Socialiniai eksperimentai, jų pamokos ir kaina. Visuomenės harmonijos ir teisingumo samprata. Rusų ra�ytojai apie mai�tą ir prievartą.

�mogus ir pinigai, materialinės vertybės, socialinė padėtis. Pasirinkimo kaina.

Legendų ir magijos pasaulis. �mogus ir jo likimas. Pastangos suprasti Dievą ir jo sukurtą pasaulį.

Gyvenimo tragizmas ir i�bandymai: Antrasis pasaulinis karas, totalitarizmas. �mogaus teisės.


189

Gro�inės literatūros raidos pagrindinių epochų ir krypčių (klasicizmo, romantizmo, realizmo, modernizmo) esminių ypatumų suvokimas.

Kūrinio bei jame vaizduojamos epochos atitikimas ir istorinė literatūros kaita.

Literatūros kūrinio kompozicija. Chronologinis bei nechronologinis įvykių pateikimas, rėminė (�iedinė) kompozicija, �pasakojimas pasakojime� (�рассказ в рассказе�). Lyrinis nukrypimas, sapnas, dienora�tis kaip kompozicijos elementai. Meninė detalė.

Literatūros rū�ių ir �anrų apibendrinimas.

Lyriniai �anrai: elegija, odė, epigrama.

Epiniai �anrai: memuarai, kelionės apybrai�os, dienora�tis, novelė, romanas.

Meninio kūrinio stiliaus (meninės rai�kos priemonių vienovės), individualaus autoriaus stiliaus supratimas.

Autoriaus ir pasakotojo (lyrinio subjekto) santykis su vaizduojamu pasauliu. Pasakojimas (сказ).

Poezijos arba prozos i�traukų mokymasis atmintinai.


Literatūra tarp kitų menų.

Literatūra ir muzika. Lyrikos ir muzikos kūrinio nuotaika. Rusų romansai.

Literatūros ir kino kalba. Re�isieriaus teisė savaip interpretuoti literatūros kūrinį.

Literatūra ir naujosios informacinės technologijos. Rusų literatūra internete.

Skaitoma ir nagrinėjama Antika � Europos kultūros i�takos; antikinės literatūros ir Biblijos vertybės

Graikų ir romėnų mitai Biblijos i�traukos

Viduram�ių kultūra � religinis menas; romumas, pamaldumas, asketizmas, �ventumas, i�tikimybė, patriotizmas

�Слово о полку Игореве� (kūrinio i�traukos)

Renesansas � humanizmo epocha; pasitikėjimas �mogaus kūrybinėmis galiomis, �emės gyvenimo d�iaugsmas, ry�ys su antika

Дж. Боккаччо �Декамерон� (1 novelė pasirinktinai)

Klasicizmas ir �viečiamasis am�ius � proto galių ir i�silavinimo svarbos i�kėlimas, gyvenimo ir menų reglamentacija, literatūros didakti�kumas, pareiga ir pilieti�kumas

М. Ломоносов, Г. Державин � 1�2 kūriniai pasirinktinai Д. Фонвизин �Недоросль� А. Грибоедов �Горе от ума�

Romantizmo tradicijos � i�skirtinė asmenybė i�skirtinėmis aplinkybėmis, menininko idealizavimas, laisvė, romantinis mai�tas,

А. Пушкин: draugystės, meilės, laisvės, filosofinė lyrika М. Лермонтов: vienatvės, meilės tragizmas,

190

individualizmas, saviironija, klajonės, egzotika, praeities idealizavimas

tėvynės, laisvės, filosofinė lyrika Дж. Гордон Байрон �Паломничество Чайльд Гарольда� (kūrinio i�traukos) А. Мицкевич �Гражина� П. Мериме �Кармен� arba �Локис� М. Горький �Старуха Изергиль�

Realizmas � tipi�kas persona�as tipi�komis aplinkybėmis, gyvenimo tikrovės vaizdavimas, socialinių problemų i�kėlimas, psichologizmas

А. Пушкин �Евгений Онегин� М. Лермонтов �Герой нашего времени� Н. Гоголь �Шинель� А. Островский �Бесприданница� И. Тургенев �Первая любовь� Л. Толстой �Юность� (kūrinio i�traukos) Ф. Достоевский �Братья Карамазовы� (sk. �Бунт�) А. Чехов �Человек в футляре�, �Крыжовник� И. Бунин �Господин из Сан-Франциско� А. Куприн �Олеся�

Modernizmas � naujų formų ie�kojimai, literatūriniai eksperimentai, krypčių įvairovė (simbolizmas, akmeizmas, futurizmas)

А. Блок, Ю. Балтрушайтис, Н. Гумилев, А. Ах-матова, В. Маяковский, С. Есенин � lyrika pasirinktinai

Sovietinio periodo paradoksai М. Зощенко � 1�2 apsakymai pasirinktinai М. Булгаков �Собачье сердце�

Antrojo pasaulinio karo tematika М. Шолохов �Судьба человека� �Lagerių proza� В. Шаламов � 1�2 apsakymai pasirinktinai �At�ilimo laikų� poezija Poetai bardai

А. Вознесенский, Е. Евтушенко, Б. Ах-мадулина, Н. Рубцов, Б. Окуджава, В. Высо-цкий � lyrika pasirinktinai

�iuolaikinė rusų literatūra С. Довлатов, В. Токарева � 1�2 apsakymai pasirinktinai

191

BALTARUSIŲ, LENKŲ, RUSŲ ALBŲ I�SILAVINIMO STANDARTAI


VI klasė VIII klasė X klasė 1. Suprasti teksto paskirtį, kalbėtojo ar ra�ytojo tikslus bei teksto prasmę.

1.1. Mokytojui suteikus paramą supranta autoriaus tikslus (informuoti, įtikinti ir pan.).

1.1. Savaranki�kai nusako autoriaus tikslus (informuoti, įtikinti ir pan.).

1.1. Siekia kriti�kai vertinti teksto daromą poveikį.

I. Kalbinė veikla Sakytinio ir ra�ytinio teksto suvokimas 1.2. Glaustai atpasakoja tekstą ar jo

dalį, suformuluoja pagrindinę viso teksto ar pastraipos mintį, atsako į klausimus.

1.2. Suformuluoja pagrindinę viso teksto ar pastraipos mintį, atsako į klausimus, pats formuluoja klausimus. Atpa�įsta ir tinkamai supranta ironiją.

1.2. Suformuluoja pagrindinę viso teksto ar pastraipos mintį, aptaria idėjas. Skiria faktą nuo nuomonės. Atpa�įsta ir tinkamai supranta potekstę.

1.3. Supranta nesudėtingus vaikams skirtus tekstus (�emėlapius, pie�tus paveikslus, reklamą, televizijos laidas), kuriuose prasmė rei�kiama ne vien �odiniais �enklais.

1.3. Supranta nesudėtingus paaugliams skirtus tekstus (�emėlapius, pie�tus paveikslėlius, reklamą, televizijos laidas, grafikus), kuriuose prasmė rei�kiama ne vien �odiniais �enklais.

1.3. Supranta plačiajai visuomenei skirtus tekstus (�emėlapius, pie�tus paveikslėlius, reklamą, televizijos laidas, schemas), kuriuose prasmė rei�kiama ne vien �odiniais �enklais.

1.4. Supranta, kas neai�ku (�od�iai, klausimai, u�duotys ar pan.), ir geba i�siai�kinti klausdamas arba dar kartą atid�iai įsiskaitydamas.

1.4. Geba i�siai�kinti nesuprastas mintis, idėjas, sąvokas klausdamas, dar kartą skaitydamas, rasdamas informaciją nurodytuose �altiniuose.

1.4. Geba i�siai�kinti nesuprastas mintis, idėjas, sąvokas klausdamas, dar kartą skaitydamas, savaranki�kai rasdamas informaciją įvairiuose �altiniuose (�odynuose, �inynuose, enciklopedijose).

1.5. Randa tekste reik�minius �od�ius, paai�kina savo pasirinkimą.

1.5. Pasi�ymi teksto tezes, reik�mingą informaciją.

1.5. Konspektuoja, kelia įsivaizduojamo testo klausimus, sudaro schemas bei lenteles.

2. Rasti ir tvarkyti informaciją, atsi�velgiant į tikslus.

2.1. Savaranki�kai pasirenka tekstus, atsi�velgdamas į savo pomėgius.

2.1. Savaranki�kai pasirenka tekstus įvairiems tikslams (mokymuisi, papildomai informacijai, savo malonumui ir pan.).

2.1. Savaranki�kai pasirenka tekstus įvairiems tikslams (mokymuisi, papildomai informacijai, savo malonumui ir pan.).

2.2. Gauna informacijos i� �monių ir ra�ytinių �altinių, bibliotekoje randa konkrečiam tikslui nurodytą leidinį.

2.2. Gauna informacijos i� �monių, ra�ytinių ir elektroninių �altinių, naudodamasis bibliotekos bei elektroniniais

2.2. Gauna informacijos i� �monių, ra�ytinių ir elektroninių �altinių, naudodamasis bibliotekos bei elektroniniais

192


VI klasė VIII klasė X klasė katalogais, dalykų rodykle. katalogais, dalykų rodykle.

2.3. Atrenka informaciją nurodytu aspektu, u�ra�o bibliografinius duomenis.

2.3. Atrenka ir apibendrina naują, atitinkančią tikslus informaciją.

2.3. Atrenka, apibendrina, surū�iuoja ir argumentuotai įvertina naują informaciją.

Teksto kūrimas (�od�iu ir ra�tu)

3. Kurti įvairių �anrų tekstus, laikantis pagrindinių teksto kūrimo principų bei bendrųjų stiliaus reikalavimų.

3.1. Kalba ir ra�o atsi�velgdamas į tikslą, adresatą ir kalbėjimo situaciją: skiria oficialią ir neoficialią situacijas, laikosi kalbos etiketo.

3.1. Kalba ir ra�o atsi�velgdamas į tikslą, adresatą ir kalbėjimo situaciją, da�niausiai tinkamai pasirenka kalbinę rai�ką.

3.1. Kalba ir ra�o atsi�velgdamas į tikslą, kalbėjimo situaciją ir adresato lūkesčius. Kalba įvairiose oficialiose situacijose ma�ai pa�įstamiems ar nepa�įstamiems adresatams, pasirenka tinkamą kalbinę rai�ką.

3.2. Kurdamas tekstą paiso �anro reikalavimų: ra�o atitinkamos struktūros ra�inį laisva tema, asmeninį lai�ką, sveikinimą, skelbimą, dalykinį pra�ymą bei pasiai�kinimą. Siekia ri�lumo (vartoja tinkamus įvard�ius, jungtukus).

3.2. Kurdamas tekstą paiso �anro reikalavimų: ra�o dalykinį lai�ką, autobiografiją, charakteristiką, instrukciją, laikosi stiliaus reikalavimų. Logi�kai skirsto tekstą į pastraipas.

3.2. Kurdamas tekstą paiso �anro reikalavimų: ra�o atitinkamos struktūros ra�inį literatūros tema (pavyzd�iui, dviejų persona�ų palyginimas), straipsnį, referatą, gyvenimo apra�ymą, laikosi stiliaus reikalavimų. Tinkamai sieja sakinius į pastraipas, pastraipas į tekstą (vartoja tinkamus įvard�ius, jungtukus, įterptinius �od�ius).

4. Kurti įvairių tipų tekstus, reik�ti bei pagrįsti savo nuomonę.

4.1. Kuria nesudėtingos kompozicijos pasakojimus apie tikrus bei i�galvotus įvykius, apibūdina daiktą, gyvūną. Stengiasi siekti vaizdumo, gyvumo, naudodamasis leksikos bei sintaksės teikiamomis galimybėmis.

4.1. Kuria sudėtingesnės kompozicijos pasakojimus bei apra�ymus (pavyzd�iui, proceso, �mogaus). Ra�ydamas sieja pasakojimo, apra�ymo, samprotavimo elementus, siekdamas vaizdumo, įtaigumo. Geba kurti elementarios struktūros samprotavimo tekstą (tezė, argumentai, i�vada).

4.1. Kuria įvairių tipų tinkamos kompozicijos tekstus. Kurdamas samprotaujamąjį tekstą, laikosi atitinkamos struktūros (tezė, argumentai, kontrargumentai, i�vada). Tikslingai komponuoja tekstą, siekdamas įtaigumo.

4.2. Ra�tu ir �od�iu i�sako savo nuomonę apie konkrečius, gerai �inomus

4.2. Ra�tu ir �od�iu i�sako savo nuomonę, vertina, argumentuodamas

4.2. Ra�tu ir �od�iu i�sako savo nuomonę apie gana abstrakčius dalykus

193


VI klasė VIII klasė X klasė dalykus, vertina, argumentuodamas remiasi savo patirtimi.

remiasi savo patirtimi, kitais �altiniais (pavyzd�iui, perskaitytomis knygomis).

(pavyzd�iui, etikos problemas), vertina, argumentuodamas remiasi įvairiais �altiniais (�iniasklaida, istorijos faktais ir pan.).

Dalyvavimas pokalbiuose

5. Dalyvauti įvairaus pobūd�io pokalbiuose (pa�nekesyje, diskusijoje, interviu ir pan.), siekiant i�keltų tikslų.

5.1. Klausosi, klausia, atsako, rei�kia savo nuomonę, geba mandagiai i�reik�ti nesutikimą.

5.1. Klausydamasis, klausdamas, atsakydamas, prie�taraudamas, argumentuodamas, apibendrindamas laikosi kalbos etiketo, kalbinėmis priemonėmis rei�kia pagarbą pa�nekovui.

5.1. Klausosi, klausia, atsako, kelia problemas, argumentuoja, plėtoja mintis ar idėjas, vertina, apibendrina, toleruoja kitokią nuomonę, siekia bendradarbiauti.

II. Kalbos pa�inimas ir vartojimas

1. Taikyti �inias apie kalbos sandarą prasmingam ir taisyklingam minčių rei�kimui �od�iu ir ra�tu bei efektyviai jomis naudotis.

1.1. Kalbėdamas ir ra�ydamas taisyklingai taria ir ra�o balsius ir priebalsius. Taisyklingai taria abėcėlės raid�ių pavadinimus, tikslingai naudojasi abėcėle dirbdamas su �odynu. Tinkamai intonuoja įvairių tipų sakinius.

1.1. Taisyklingai taria ir ra�o balsius ir priebalsius tarptautiniuose �od�iuose, taisyklingai kirčiuoja da�nai vartojamus �od�ius. Abejodamas dėl ra�ymo ar kirčiavimo pasitikslina atitinkamuose �odynuose. Tinkamai intonuoja įvairių tipų sakinius.

1.1. Taisyklingai kirčiuoja įvairių kalbos dalių �od�ius, tikslingai naudojasi ra�ybos bei kirčiavimo �odynais. Intonacija perteikia įvairius reik�minius �od�ių ir teksto dalių santykius.

1.2. Tinkamai vartoja vienareik�mius ir daugiareik�mius �od�ius. Randa tekste sinonimus, antonimus, homonimus. Vengia pertarų (�od�ių parazitų). Nurod�ius klaidą moka i�taisyti pats arba remiasi ai�kinamuoju �odynu.

1.2. Tinkamai vartoja perkeltinės reik�mės �od�ius, sinonimus, antonimus, frazeologizmus bei patarles. Vengia pertarų, barbarizmų. Randa klaidą ir i�taiso. Remiasi kalbos praktikos leidiniais.

1.2. Atpa�įsta tekste tarmybes, archaizmus, �argonizmus, paai�kina jų prasmę, nusako vartojimo sferą. I�vengia pertarų, barbarizmų, �argonizmų. Randa jiems bendrinės kalbos atitikmenų. Vengia netikslingai vartoti tuos pačius �od�ius, įvairina gramatines konstrukcijas. Remiasi kalbos praktikos leidiniais.

1.3. Įvardija �od�io dalis. Paai�kina, kaip sudarytas �odis. �ino da�niau vartojamų prie�dėlių ir priesagų reik�mę.

1.3. Paai�kina nagrinėjamų kalbos dalių darybos būdus. Taiko svarbiausius �od�ių darybos būdus.

1.3. Remiasi �od�ių darybos �iniomis taisyklingai ra�ydamas.

1.4. Skiria pagrindines kalbos dalis. I�mano svarbiausias morfologines jų ypatybes. Taisyklingai vartoja

1.4. Skiria visas kalbos dalis, atpa�įsta jas tekste. Taisyklingai vartoja prielinksnius su daiktavard�iais bei įvard�iais. Taiko

1.4. Apibūdina kalbos dalių vaidmenį. Remiasi kaitybos �iniomis taisyklingai ra�ydamas. Laikosi kalbos dalių vartojimo

194


VI klasė VIII klasė X klasė prielinksnius su daiktavard�iais. Taiko �inomas ra�ybos taisykles.

�inomas ra�ybos taisykles. normų.

1.5. Atpa�įsta bei taisyklingai sudaro sakinį. Vartoja tinkamus skyrybos �enklus sakinio gale. Skiria kreipinį, vienarū�es sakinio dalis kableliais, nesudėtingus tiesioginės kalbos atvejus, elementarios struktūros sudėtinius sakinius.

1.5. Randa sakinyje sakinio dalis, nusako jų vaidmenį ir rai�ką. Taiko �inomas skyrybos taisykles, taisyklingai vartoja sakinius su vienarū�ėmis ar i�plėstinėmis sakinio dalimis, tiesioginę kalbą, dialogą.

1.5. Moka visų rū�ių sudėtinių sakinių, citatų, sakinių su vienarū�ėmis ar i�plėstinėmis sakinio dalimis, įterpiniais skyrybą. Taisyklingai keičia tiesioginę kalbą į netiesioginę.

2. Suvokti kalbą kaip socialinį kultūrinį rei�kinį.

2.1. �ino, kad gimtoji kalba priklauso slavų kalboms.

2.1. Atpa�įsta svarbiausias savosios kalbos tarmių ypatybes.

2.1. �ino savosios kalbos vietą ir santykį su kitomis indoeuropiečių kalbomis. Gali i�vardyti keletą svarbiausių savosios kalbos tyrėjų.

2.2. �ino, kad lietuvių kalba � valstybinė, o jo gimtoji kalba Lietuvoje turi tautinės ma�umos kalbos statusą. Supranta, kad kalba nuolat kinta. Supranta kalbos svarbą bendravimui, mokymuisi ir kt.

2.2. Supranta, kaip ir kodėl kalba keičiasi: kinta �od�ių reik�mės, atsiranda nauji �od�iai ir pan. Supranta kalbos svarbą bendravimui, mokymuisi ir kt.

2.2. Supranta, kaip ir kodėl kalba keičiasi, gali įvardyti kitimo prie�astis, sieja jas su istoriniu, kultūriniu kontekstu. Supranta kalbos svarbą bendravimui, mokymuisi ir kt.

III. Literatūrinis ugdymas

1. Suprasti ir savaranki�kai vertinti knygos kaip kultūrinės komunikacijos priemonės reik�mę.

1.1. Paai�kina knygos reik�mę �monijai. Pakomentuoja knygos struktūrą, paai�kina autoriaus, dailininko ir kitų knygos kūrėjų vaidmenį.

1.1. Supranta knygos adresato įvairovę ir su tuo susijusį knygos savitumą. Apibūdina savo skaitymo polinkius ir jų kaitą. Argumentuoja savo lektūros pasirinkimą.

1.1. Paai�kina knygos reik�mę �mogaus saviugdai. Paai�kina, kas yra literatūros klasika, pateikia pavyzd�ių. Argumentuotai vertina populiariąją literatūrą. Diskutuoja apie besikeičiančią knygos situaciją ir vaidmenį.

2.1. �ino, kad gro�inė literatūra yra i�monė. Skiria literatūrinę ir liaudies pasaką, mitą, padavimą, smulkiosios tautosakos �anrus (mislę, patarlę ir pan.).

2.1. Skiria literatūros rū�is, nusako jų po�ymius. Apibūdina pagrindinius, aktualesnius literatūros �anrus (apsakymą, apysaką, pasakėčią, eilėra�tį, baladę, poemą,

2.1. Skaitomame kūrinyje atpa�įsta antikos, romantizmo, realizmo, modernizmo bruo�us.

195


VI klasė VIII klasė X klasė tragediją, komediją), pateikia kiekvienos rū�ies ir pagrindinių �anrų kūrinių pavyzd�ių.

2. Paai�kinti, įvertinti meninį literatūros kūrinio savitumą.

2.2. Formuluoja, įvardija gro�inio kūrinio temą, problemą, pagrindinę mintį. Apibūdina kūrinio veiksmo vietą ir laiką, nuotaiką, literatūros kūrinių veikėjus. Atpa�įsta kūrinyje epitetus, palyginimus, pakartojimus, ai�kina jų reik�mę.

2.2. Aptaria siu�eto struktūrą (ekspoziciją, u�uomazgą, kulminaciją, atomazgą). Analizuoja veikėjų kūrimo būdus ir priemones (portretas, interjeras ir pan.).Atpa�įsta kūrinyje epitetus, palyginimus, pakartojimus, metaforas, hiperboles, ironiją, ai�kina jų reik�mę.

2.2. Apibūdina kūrinio kompoziciją, aptaria jos savitumą. Apibūdina literatūros kūrinio pasakotoją. Aptardamas kūrinį, esant reikalui, remiasi istoriniu, biografiniu kontekstu. Atpa�įsta kūrinyje daugumą pagrindinių meninių priemonių, paai�kina jų paskirtį ir prasmę.

3. Suvokti ir savaranki�kai vertinti literatūros kūrinyje atskleid�iamas vertybes.

3.1. Atpa�įsta teigiamus ir neigiamus kūrinio veikėjus, vertina jų poelgius.

3.1. Apibūdina dvasinius herojų idealus. Palygina veikėjų i�gyvenimus su savaisiais. I�rei�kia savo nuomonę apie literatūroje vaizduojamas vertybes: kilnumą, riteri�kumą, pasiaukojimą, meilę, i�tikimybę, �eimą ir kt.

3.1. Aptaria autoriaus pasaulė�iūrą, dorovines nuostatas, i�reik�tas kūrinyje, svarsto literatūros kūrinių etinės problematikos klausimus. Palygina įvairių epochų kūriniuose atspindėtas tas pačias arba artimas temas, dorovines, socialines ir kt. vertybes. Paai�kina, kurios kūrinio idėjos asmeni�kai priimtinos, kurios � nereik�mingos.

4. Kūrybi�kai interpretuoti literatūros kūrinį.

4.1. Rai�kiai skaito �inomus prozos ir poezijos tekstus, tinkamai intonuoja, deda loginius kirčius. Rai�kiai skaito kūrinio dialogus vaidmenimis, dalyvauja inscenizacijose.

4.1. Kūrybi�kai transformuoja tekstą, plėtoja jo idėjas (kuria teksto pratęsimą arba praleistą epizodą, atpasakoja keisdamas pasakojimo perspektyvą). Argumentuotai rei�kia savo nuomonę apie knygos (kūrinio) iliustracijas, baleto ar dramos inscenizaciją.

4.1. Glaustai, bet vaizd�iai apra�o savo literatūrinius įspūd�ius. Modeliuoja (įsivaizduoja) literatūros kūrinio inscenizaciją arba ekranizaciją. Aptaria literatūros kūrinio temomis sukurtus paveikslus; parenka (siūlo) tinkamą muziką kai kuriems literatūros kūrinio fragmentams, argumentuoja savo pasirinkimą.

LIETUVIŲ VALSTYBINĖ KALBA

PRADINIS UGDYMAS

BENDROJI PROGRAMA

Lietuvių valstybinės kalbos mokymas(is) nelietuvių bendrojo lavinimo mokyklose deda bendravimo lietuvių kalba pagrindus, sudaro sąlygas moksleiviui pa�inti lietuvių kultūrą, dalytis informacija bei socialinėmis kultūrinėmis vertybėmis su kitų tautybių �monėmis, ugdytis bendrąją ir lietuvių kalbos kultūrą; padeda formuotis, skleistis ir bręsti asmenybei. Pakankamas lietuvių valstybinės kalbos mokėjimas � viena i� svarbiausių Lietuvos piliečio tapsmo prielaidų.

Tikslas

Lietuvių valstybinės kalbos kaip mokomojo dalyko pradinėje mokykloje tikslas � sudaryti sąlygas moksleiviams įgyti elementarią bendravimo lietuvių kalba kompetenciją.

U�daviniai

Svarbiausi lietuvių valstybinės kalbos ugdymo u�daviniai yra �ie.


! gebėti elementariai bendrauti lietuvių kalba įprastose, numatomose kasdienio gyvenimo situacijose;

! i�siugdyti elementarius gebėjimus gauti ir perteikti informaciją, suprasti ir reik�ti mintis, jausmus;

! i�siugdyti poreikį nuolat tobulinti savo kalbinius gebėjimus;

! pa�inti ir suvokti lietuvių kalbą kaip lietuvių tautos kultūros dalį;

! pagal i�gales domėtis �iuolaikiniu visuomeniniu kultūriniu Lietuvos gyvenimu;

! įgyti pilietinės ir patriotinės savimonės pagrindus.

197


Lietuvių valstybine kalba siekiama brandinti �ias vertybines nuostatas:

! norą pa�inti lietuvių kalbą kaip tautos kultūros i�rai�ką;

! toleranciją, atvirumą kitoms kalboms ir kultūroms;

! nusiteikimą nuolat mokytis, plėsti savirai�kos galimybes, puoselėti kūrybi�kumą ir savaranki�kumą;

! nusiteikimą puoselėti socialumą, toleranciją ir solidarumą bendraujant ir bendradarbiaujant;

! pagarbą humanistiniams idealams, kultūrinėms �monijos vertybėms.


Siekdami lietuvių valstybinės kalbos ugdymosi tikslų ir u�davinių pradinėje mokykloje moksleiviai turi i�siugdyti elementarių lietuvių kalbos gebėjimų, kuriais galėtų naudotis numatomose kasdienėse gyvenimo situacijose bendravimo ir mokymosi poreikiams tenkinti: suprasti nesudėtingus klausomus ir skaitomus tekstus bei kurti tekstus �od�iu ir ra�tu.

Komunikacinės kompetencijos sritys � lingvistinė, sociokultūrinė, sociolingvistinė ir strateginė kompetencijos � suponuoja ugdymo turinį ir ugdymosi procese suvokiamos kaip �inių ir i�siugdomų, vieni kitus sąlygojančių gebėjimų visuma.

Lingvistinė kompetencija suprantama kaip praktinės fonetikos, gramatikos (morfologijos ir sintaksės), leksikos taisyklių bei teksto (dialoginio ir monologinio) kūrimo priemonių suvokimas ir gebėjimas visa tai taikyti klausant, skaitant, kalbant ir ra�ant.

Pradinėje mokykloje svarbu mokytis taisyklingos tarties, fonetinės ra�ybos, taisyklingos ir rai�kios intonacijos. Akcentuotini tie garsai ir intonacijos tipai, kurie nebūdingi moksleivių gimtajai kalbai arba nuo jos bent �iek tiek skiriasi. Ugdytini gebėjimai tinkamai intonuoti tekstą (įvairių teksto rū�ių intonacija, pirmojo ir paskutinio sakinio intonacija, pastraipos intonacija, dialogo replikų intonacija ir pan.), konstatuojamąjį, klausiamąjį, skatinamąjį sakinius.

Pradinėje mokykloje moksleiviai turėtų i�mokti pakankamai �od�ių, reikalingų elementariam bendravimui, taikyti elementariausias ra�ybos ir skyrybos taisykles, reik�ti pagrindines abstrakčiąsias sąvokas (vieta, laikas, būdas ir t. t.). Mokymosi procese būtina funkcinės ir sisteminės gramatikos dermė.

Sociokultūrinė kompetencija suvokiama kaip visuomenės kultūros plačiąja prasme, bendrojo socialinio kultūrinio konteksto pa�inimas, būtinas sėkmingam bendravimui. Socialinė kultūra � tai

198

�inios apie visuomenės bendravimo normas, kalbos etiketą, kultūrą, papročius, tradicijas, svarbiausias visuomenines vertybes, kasdienį bendravimą ir gebėjimas tas �inias taikyti bendraujant.

Pradinėje kalbos ugdymo pakopoje (I�IV klasės) siekiama moksleivius supa�indinti su svarbiausiomis lietuvių mandagumo formulėmis bei universaliąja patirtimi, apimančia kasdienį gyvenimą, artimiausią aplinką ir joje besirei�kiančius �monių santykius.

Strateginė kompetencija � tai gebėjimas naudotis �odinėmis ir ne�odinėmis priemonėmis klausant ar skaitant tekstus, kalbant ar ra�ant, bendraujant su pa�nekovu; taip pat tai gebėjimas paremti kalbą papildomomis bendravimo priemonėmis. Kaip klausytojai, pradinėje mokykloje moksleiviai turėtų i�siugdyti gebėjimų suprasti klausomų tekstų esmę ir detales pasirenkant tinkamas supratimo strategijas; suprasti ne�inomus teksto elementus (�od�ius, �od�ių junginius) i� konteksto, kurio elementų dauguma yra �inoma; suprasti svarbią informaciją tekste, kuriame yra nedaug ne�inomų �od�ių ar gramatinių formų. Kaip skaitytojai, moksleiviai turėtų gebėti suprasti nesudėtingus tekstus: suprasti ne�inomus �od�ius, sudarytus i� �inomų elementų; suprasti ne�inomus teksto elementus (�od�ius, �od�ių junginius) i� konteksto; suprasti �inomus tarptautinius �od�ius. Kaip kalbėtojai, moksleiviai turėtų i�siugdyti �iuos strateginius gebėjimus: remtis vizualia ar �odine parama; apibūdinti daiktus, rei�kinius, kurių pavadinti nemoka, nurodant konkrečius po�ymius; identifikuoti parodant daiktą; pra�yti padėti ir pan. Kaip ra�antieji, moksleiviai turi gebėti naudotis ra�ymo pavyzd�iais, schemomis, lentelėmis; pritaikyti kuriamam tekstui kalbos �inias, elementariai planuoti ra�omo teksto turinį.

Ugdantis komunikacinius gebėjimus itin svarbi kalbinės veiklos rū�ių � klausymo, kalbėjimo, skaitymo ir ra�ymo � dermė.

Pirmoje ir antroje klasėse pirmiausia ugdomi ir lavinami klausymo ir kalbėjimo gebėjimai. Trečioje ir ketvirtoje klasėse ugdomi visų keturių kalbinės veiklos rū�ių gebėjimai teikiant pirmumą klausymui ir kalbėjimui.


Lietuvių valstybinės kalbos ugdymo(si) tikslai, u�daviniai ir turinys yra glaud�iai susiję su lingvistinės didaktikos klausimais: kaip ir kokius mokymo(si) metodus pasirinkti, kad jie skatintų mokytis kalbos ir padėtų kokybi�kai ją i�mokti. Mokymo(si) procese naudotini įvairūs metodai, kad kiekvienas moksleivis galėtų siekti mokymosi tikslų, bręstų kaip asmenybė � kūrybi�ka, aktyvi, gebanti bendrauti ir bendradarbiauti, padėti kitiems. Mokytojas gali laisvai pasirinkti tokius metodus, kurie skatintų moksleivio savaranki�kumą, kūrybinių galių skleidimąsi, kritinį mąstymą, socialumą, gebėjimą gautas �inias taikyti kalbinėje veikloje ir pan. Organizuodamas ugdymo procesą mokytojas turėtų laikytis pagrindinių didaktinių nuostatų.

1. Komunikacijos nuostata. Grind�iant kalbos mokymą(si) komunikaciniais principais daugiausia mokymo(si) laiko skiriama individualiems ar grupės kalbos veiksmams. Moksleiviai nuolat turi būti

199

skatinami kurti tekstus, atsi�velgdami į kalbėjimo ar ra�ymo tikslą, adresatą, bendravimo būdą ir informacijos turinį. Kalbinės rai�kos formų turi būti mokomasi kartu su jos funkcija; �i nuostata kitokia negu anksčiau vyravusi � pirmiau buvo mokomasi formų, o tik tada formų vartojimo.

2. Interpretacijos nuostata. �i nuostata skatina aktyvinti kritinį moksleivio mąstymą, �adinti jo aktyvumą, o tradicinį monologi�kąjį ugdymo procesą keisti į dialogi�kąjį, būdingą moderniajai didaktikai. Mokymo(si) procesas suvokiamas kaip aktyvi mokytojo organizuojama moksleivio veikla, o moksleivis � kaip pagrindinis mokymo(si) proceso subjektas. Jam siūloma savaranki�kai ar padedamam mokytojo ai�kintis, atrasti, vertinti ir kurti, diskutuoti ginant savąjį po�iūrį ir pan.

3. Individualizavimo nuostata. Organizuojant ugdymo(si) procesą ir vadovaujant moksleivio kalbinei veiklai itin daug dėmesio kreipiama į individualiuosius psichologinius (dėmesio, emocijų, mąstymo, motyvacijos, suvokimo) jo ypatumus. Mokytojas padeda moksleiviui pa�inti įvairius mokymo(si) būdus, pasirinkti tinkamiausius; individualizuodamas ir konkretindamas mokomąją med�iagą, mokomąją veiklą planuoja atsi�velgdamas į individualų moksleivių gyvenimo patyrimą.

4. Bendradarbiavimo nuostata. Kalbos mokymasis suvoktinas kaip socialinė veikla. Moksleiviai mokosi kartu ir vieni i� kitų, keičiasi informacija, nuomonėmis, patirtimi, diskutuoja. Kalbėdami patys ir klausydamiesi kitų jie supranta, kad mokymasis kartu su kitais yra asmeni�kai vertingas.

Mokymosi laikas taip pat optimaliai panaudojamas individualiai ir grupinei kalbinei moksleivių veiklai, kuri skatina jų aktyvią savirai�ką ir bendradarbiavimą vartojant kalbą. Intensyviai dirbama poromis, ma�omis grupelėmis vienu metu. Mokymasis įgyja natūralaus bendravimo ir bendradarbiavimo pobūdį, siekiama mokymosi tikslo (kalbos kaip bendravimo priemonės) ir to tikslo siekimo priemonės (kalbinės veiklos) vienovės, skatinamas moksleivių bendravimas lietuvių kalba ir mokykloje, ir u� mokyklos ribų.

5. Integracijos nuostata. Svarbūs keli �ios nuostatos aspektai:

5.1. Kalbos ugdymosi ir asmens brendimo nuostata. Humanistinėmis vertybėmis pagrįstas kalbos ugdymo(si) turinys, tinkamai organizuotas ugdymo(si) procesas brandina moksleivio asmenybę. Kita vertus, ir moksleivis, kaip visateisis ugdymo proceso dalyvis, daro įtaką ir kalbos ugdymo turiniui, ir pačiam ugdymo(si) procesui.

5.2. Lietuvių valstybinės kalbos ir moksleivių gimtosios kalbos ry�ys. Mokymosi procese būtina atsi�velgti į kalbų sąveiką, į moksleivių gimtąją kalbą. Lietuvių kalba patiria slavų (baltarusių, lenkų, rusų) kalbų įtaką. Ir ji pati daro įtaką Lietuvos tautinių ma�umų kalboms. Todėl ugdymo procese privalu numatyti būdus siekti visų kalbų taisyklingumo ir grynumo.

6. Intuicijos ir sąmoningumo nuostata. Ugdant(is) kalbą siekiama i�laikyti tinkamą kalbos nuovokos, intuityvumo, asmeninio patyrimo ir �iniomis grįsto kalbos vartojimo (ir pa�inimo) santykį. Kuo ma�esnis vaikas, tuo lengviau jis mokosi kalbos i� pavyzd�io, pamėgd�iodamas kalbančiuosius: draugus, pie�tų pasakojimų, animacinių filmų veikėjus. Todėl mokant negimtosios kalbos pradinėje ugdymo pakopoje labai svarbu organizuoti ugdymo procesą �aidimų, vaidinimų, inscenizacijų,

200

kelionių ir pan. forma, kad būtų skatinamas moksleivių noras ir poreikis kalbėti lietuvi�kai ir kartu būtų formuojama reikiama kalbinė kompetencija, įgyjama naujų kalbos priemonių.

7. Mokymosi mokytis nuostata. �i nuostata yra labai svarbi moksleiviui, siekiančiam įgyti komunikacinę kompetenciją. Pradinių klasių moksleiviams sunku ai�kiai suprasti kalbos mokymosi tikslus, suvokti ne tik savo komunikacinius poreikius, bet ir kalbos mokymosi nesėkmių prie�astis. Todėl reikia padėti moksleiviams i�siugdyti gebėjimų mokytis kalbos, pavyzd�iui, suskaidyti tekstą į struktūrines dalis, rasti reikiamą informaciją; i�mokti būdų �od�iams suprasti ir įsiminti bei atsirinkti tinkamiausius; suprasti, kad kalbinė aplinka veikia mokymąsi; i�mokti įvairių kompensavimo strategijų, padedančių suprasti skaitomus ir klausomus tekstus; mokytis i� savo ir kitų patirties, ugdytis atsakomybę u� savo mokymąsi, klaidas ir pan.

Struktūra

Ugdymo turinį bei struktūrą lemia pagrindinis lietuvių kalbos mokymo(si) tikslas � i�mokti elementariai bendrauti lietuvių kalba. Mokymasis bendrauti lietuvių kalba labiausiai sietinas su bendravimo situacijomis, sociokultūrine ir lingvistine kompetencija.

Bendravimo situacijos turėtų aprėpti svarbiausias gyvenimo sritis: �eimą, namus, draugus, mokymąsi, laivalaikį, pomėgius, keliones, gamtą, sveiką gyvenseną, �iniasklaidą ir pan. Bendravimo situacijos sietinos su sociokultūrinės kompetencijos ugdymu. Socialinėmis �iniomis grind�iama mokomųjų dalykų integracija (horizontalieji ry�iai) ir perimamumas (vertikalieji ry�iai). Pirmuoju atveju pabrė�tina kalbų, pasaulio pa�inimo, dorinio ugdymo, menų integracija; antruoju � koncentri�kas sociokultūrinių temų pateikimas, kai moksleiviams augant ir bręstant gilėja ir plečiasi aplinkinio pasaulio suvokimas, didėja savirai�kos galimybės, nuo tiesioginių aplinkos realijų einama prie tolesnių ir abstraktesnių dalykų, kurie kūrybi�kai plėtojami orientuojantis į auk�tesnį �inių ir gebėjimų lygmenį.

Apibendrinta �monių tarpusavio bendravimo situacijų įvairovė gali būti pateikta kaip tipinių situacijų sąra�as (nebaigtinis). Joms būdingos specifinės rai�kos formulės, nusistovėję pasakymai, teiktini kasdieniam artimų �monių bendravimui, oficialiam pokalbiui ir pan. Pavyzd�iui, svarbiausios bendravimo formulės, pa�intis, pokalbis, bendra veikla, nuomonė, nuotaikos, jausmai, dorovinės nuostatos. Tai vadinamosios komunikacinės intencijos (kalbos veiksmai). Ugdymo procese jų rai�ka plečiama ir kartojama koncentri�kai, einant nuo paprasčiausių, elementarių mandagumo formulių prie sudėtingesnių gramatinių konstrukcijų.

Svarbi komunikacinės kompetencijos ugdymo sąlyga ir prielaida, taigi ir ugdymo turinio dalis, yra lingvistinė kompetencija.

Kaip ugdymo turinys teikiami �ie lingvistinės kompetencijos elementai: leksika, �od�ių darybos modeliai, praktinės fonetikos, ra�ybos ir skyrybos taisyklės, gramatinių formų ir konstrukcijų elementai, abstrakčiųjų sąvokų rai�kos būdai. Ugdymo(si) procese jie siejami su socialinėmis

201

�iniomis, o jų dermė priklauso nuo komunikacinių pamokos tikslų ir u�davinių. �ioje programoje nurodomos tik abstrakčiosios sąvokos ir jų rai�kos būdai.

Bendrojoje programoje kalbos ugdymo turinys teikiamas koncentrais kas dvi klasės: I�II, III�IV klasės. Turinį sudaro sąlygi�kai atskirtos, bet ugdymo procese neatsiejamai susijusios dalys:

! sociokultūrinės temos (temų sąra�as);

! komunikacinės intencijos (kalbos veiksmai) ir jų rai�ka;

! abstrakčiosios sąvokos ir jų rai�ka;

! kalbinė veikla: klausymas, kalbėjimas, skaitymas, ra�ymas.

Turinys

I�II klasės

Sociokultūrinės temos

Pa�intis. �eima. Draugai. Namai, gyvenamoji aplinka. Mokykla, klasė. Pomėgiai. Dienotvarkė. �eimos diena. Parduotuvėje. �ventėje. Kelionėje.

Sociokultūrines temas plečia, praturtina lietuvių gro�inės literatūros kūriniai vaikams (eilėra�čiai, dainos, �aidimai ir kt.) ar jų fragmentai, tautosakos kūriniai (pasakos, dainelės, skaičiuotės, rimuotės, �aidimai ir pan.).

Komunikacinės intencijos (kalbos veiksmai) ir jų rai�ka

Svarbiausios bendravimo formulės: kaip pasisveikinti, atsisveikinti; kaip atsipra�yti, kaip atsakyti; kaip padėkoti, kaip atsakyti; kaip palinkėti.

Pa�intis: kaip susipa�inti; kaip supa�indinti.

Pokalbis: kaip u�kalbinti draugą, nepa�įstamąjį; kaip pradėti ir u�baigti pokalbį.

Informacija: kaip paklausti informacijos apie vietą, laiką, po�ymius; kaip suteikti informaciją apie vietą, laiką, po�ymius; kaip patvirtinti informaciją; kaip paneigti informaciją; kaip įspėti (apie pavojų ir pan.).

Bendra veikla: kaip papra�yti padėti ką nors padaryti; kaip sutikti ką nors padaryti; kaip atsisakyti ką nors padaryti; kaip pasiūlyti savo pagalbą; kaip atsisakyti padėti; kaip papra�yti leidimo veikti; kaip leisti ką nors veikti; kaip liepti ką nors veikti; kaip u�drausti ką nors veikti; kaip pakviesti; kaip atsisakyti kvietimo; kaip pasveikinti.

202

Nuomonė: kaip paklausti, kas kam patinka ar nepatinka; kaip pasakyti, kas kam patinka ar nepatinka; kaip paklausti kito nuomonės; kaip pasakyti savo nuomonę.

Nuotaikos, jausmai: kaip i�sakyti savo norus, pageidavimus, tro�kimus; kaip i�reik�ti savo pasitenkinimą ar nepasitenkinimą; kaip nustebti; kaip nusakyti būseną; kaip i�reik�ti d�iaugsmą, liūdesį; kaip gailėtis ko nors; kaip i�reik�ti privalėjimą.

Abstrakčiosios sąvokos ir jų rai�ka

Dabarties, praeities, ateities veiksmas, rei�kiamas veiksma�od�ių esamojo, būtojo kartinio ir būsimojo laiko formomis. Skatinimas, rei�kiamas liepiamąja forma.

Subjektas, rei�kiamas varda�od�ių vardininku ir elementariais �od�ių junginiais.

Objektas, rei�kiamas varda�od�ių galininku ir kilmininku, priemonės įnagininku, adresatiniu naudininku.

Po�ymis, rei�kiamas būdvard�iais ir įvard�iais.

Kiekybė, rei�kiama kiekiniais pagrindiniais skaitvard�iais ir kiekio prieveiksmiais.

Vieta, rei�kiama varda�od�ių vietininku, prieveiksmiais ir prielinksninėmis konstrukcijomis.

Laikas, rei�kiamas prieveiksmiais, varda�od�ių galininku, prielinksninėmis konstrukcijomis.

Būdas, rei�kiamas prieveiksmiais.

Tikslas, rei�kiamas bendratimi ir varda�od�ių kilmininku.

Neigimas, rei�kiamas neigiamosiomis dalelytėmis ir prie�dėliais.

Klausimas, rei�kiamas klausiamaisiais �odeliais ir intonacija.

Kreipinys, rei�kiamas �auksmininku.

Leksikos minimumas atrenkamas atsi�velgiant į �od�ių vartojimo situaciniame kontekste (mokymosi, klasės gyvenimo ir pan.) būtinumą, da�numą, į �od�ių junglumą. I�II klasėse turėtų būti mokoma(si) �od�ių, reikalingiausių bendraujant � kalbant ar klausant � įprasčiausiose kasdienio gyvenimo situacijose: vie�ajame transporte, parduotuvėje, kavinėje, poliklinikoje, bibliotekoje ir pan. Moksleiviai turėtų i�mokti identifikuoti save ir kitus, pasakyti vardą, pavardę, am�ių, namų adresą, telefoną; trumpai apibūdinti �eimą, draugus, namus, kuriuose gyvena, mokyklą, kurioje mokosi; pasakyti, ką mėgsta ir ko nemėgsta (veikla, maisto produktai ir pan.), apibūdinti savo pomėgius � t. y. įgyti elementariausių lietuvių kalbos vartojimo įgūd�ių.

Kalbinė veikla

Klausymas. Ugdomi gebėjimai suprasti mokytojo ir draugų nurodymus, paliepimus ir pra�ymus, susijusius su bendrais veiksmais, etiketo frazes, trumpus pasakymus, pokalbius, trumpus tekstus gerai �inomomis temomis ir reaguoti į kalbą, kurioje yra nedaug ne�inomų �od�ių. Klausomasi gyvos

203

�nekamosios ir vaizdo bei garsinėmis priemonėmis perteikiamos bendrinės kalbos. Ugdoma kalbinė nuovoka, gebėjimas suprasti naujus dalykus, i�girsti reikiamą informaciją, įsiklausyti į garsų tarimą, kalbos intonavimą.

Kalbėjimas. Kalbant pagal situaciją programoje nusakytomis sociokultūrinėmis temomis, mokomasi paprasčiausių kalbos veiksmų: pasisveikinti, atsisveikinti, atsipra�yti, padėkoti, paklausti informacijos, ją patvirtinti ar paneigti, papra�yti padėti, i�sakyti savo norus, pageidavimus ir pan. Taip pat ugdomi gebėjimai ne�odinėmis priemonėmis reik�ti trūkstamus kalbos dalykus.

Siekiant taisyklingos tarties, tinkamos artikuliacijos skatintina dalyvauti rateliuose, �aidimuose, dainuoti, deklamuoti, sakyti atmintinai skaičiuotes, rimuotes, vaidinti.

III�IV klasės

Sociokultūrinės temos

! A� tarp �monių (pa�intis; draugai; mokytojai; kaip bendraujama).

! A� ir mano �eima (giminystės ry�iai; gimtieji namai; protėviai).

! Mūsų mokykla (mokyklos gyvenimas; ko ir kaip mokomės; kaip tvarkomės savo mokykloje; mokyklos tradicijos ir �ventės).

! Mano ir kitų pomėgiai (mano diena; laisvalaikis; �eimos narių darbas ir pomėgiai; poilsis, kelionės; atostogų nuotykiai).

! Knygų i�mintis (mėgstamos knygos; knygų persona�ai; knyga ir kompiuteris).

! Mes ir gamta (mūsų kra�to gamta; jos įdomybės; metų laikai ir mėnesiai).

! Gimtasis miestas ar kaimas (gimtinės praeitis ir dabartis; miestelio (kaimo) �monės, jų darbai, rūpesčiai; giminės �ventės ir tradicijos).

! Mano tėvynė Lietuva (Lietuva � �alis prie Baltijos jūros; Vilnius � Lietuvos Respublikos sostinė; Lietuvos Respublikos simboliai; lietuvių �ventės ir tradicijos).

III�IV klasėse sociokultūrinės kompetencijos plėtimo ir turtinimo bei elementaraus literatūrinio ugdymo tikslais teiktini skaityti trumpi ir nesudėtingi tautosakos kūriniai (pasakaitės, sakmės, padavimai, mįslės, skaičiuotės ir pan.), adaptuoti lietuvių gro�inės literatūros tekstai.

Siūlomi autoriai: R. Černiauskas, L. Degėsys, J. Degutytė, Z. Gai�auskaitė, A. Karosaitė, Just. Marcinkevičius, P. Ma�iotas, J. Minelga, V. Misevičius, Vytė Nemunėlis, V. Palčinskaitė, S. Po�kus, V. Račickas, R. Skučaitė, M. Vainilaitis, V. �ilinskaitė, L. �itkevičius.


Svarbiausios bendravimo formulės: kaip pasisveikinti, atsisveikinti; kaip pasiteirauti apie naujienas, kaip atsakyti; kaip atsipra�yti, kaip atsakyti į atsipra�ymą; kaip padėkoti, kaip atsakyti į padėką; kaip pagirti; kaip palinkėti apetito, gero kelio, geros sveikatos.

204

Pa�intis: kaip susipa�inti, kaip supa�indinti kitus.

Pokalbis: kaip u�kalbinti draugą, nepa�įstamąjį � bendraam�į ir vyresnį �mogų; kaip pradėti kalbą; kaip įsiterpti į pokalbį; kaip perklausti nei�girdus; kaip kalbėti telefonu; kaip baigti pokalbį.

Informacija: kaip paklausti informacijos; kaip suteikti informaciją; kaip patvirtinti informaciją; kaip paneigti informaciją; kaip įspėti (apie pavojų ir pan.).

Bendra veikla: kaip papra�yti padėti ką nors padaryti; kaip sutikti ar nesutikti ką nors padaryti; kaip pasiūlyti savo pagalbą; kaip priimti kito pagalbą; kaip atsisakyti kito siūlomos pagalbos; kaip papra�yti leidimo veikti; kaip leisti ką nors veikti; kaip u�drausti ką nors veikti; kaip pakviesti; kaip padėkoti u� kvietimą; kaip pasveikinti, kaip palinkėti, kaip įteikti dovaną.

Nuomonė: kaip paklausti kito nuomonės; kaip suabejoti, nepatikėti; kaip pasakyti savąją nuomonę.

Nuotaikos, jausmai: kaip i�reik�ti savo pasitenkinimą ar nepasitenkinimą; kaip pasakyti savo norus, siekius; kaip paguosti; kaip i�reik�ti d�iaugsmą, liūdesį; kaip gailėtis (ko nors, dėl ko nors); kaip apgailestauti.


Veiksmas, jo prad�ia, tąsa. Dabarties, praeities, ateities veiksmas, rei�kiamas asmenuojamomis veiksma�od�io formomis. Būsenos rai�ka varda�od�ių vardininku. Skatinimas, rei�kiamas liepiamąja nuosaka.

Subjektas, rei�kiamas varda�od�ių vardininku ir elementariais �od�ių junginiais.

Objektas, rei�kiamas varda�od�ių galininku, kilmininku, adresato naudininku.

Po�ymis, rei�kiamas būdvard�iais, įvard�iais, skaitvard�iais. Priklausomybė, rei�kiama kilmininko linksniu ir įvard�iais.

Kiekybė, rei�kiama kiekiniais pagrindiniais ir dauginiais skaitvard�iais ir kiekio prieveiksmiais.

Vieta, rei�kiama varda�od�ių vietininku, prieveiksmiais, prielinksninėmis konstrukcijomis.

Laikas, rei�kiamas prieveiksmiais, varda�od�ių galininku ir įnagininku, prielinksninėmis konstrukcijomis, elementariais �alutiniais sakiniais.

Būdas, rei�kiamas prieveiksmiais.

Prie�astis, rei�kiama prieveiksmiais, nesudėtingomis prielinksninėmis konstrukcijomis ir �alutiniais sakiniais.

Tikslas, rei�kiamas bendratimi ir varda�od�ių kilmininku.

Neigimas, rei�kiamas neigiamosiomis dalelytėmis ir prie�dėliais.

Klausimas, klausiamieji �odeliai, klausiamoji intonacija.

Kreipinys. Kreipinio rai�ka �auksmininku.

205

Kalbinė veikla

Klausymas. Mokomasi suprasti mokytojo ir draugų kalbą pamokoje, etiketo frazes; suprasti pa�įstamų ir nepa�įstamų asmenų trumpų pokalbių, pasakojimų, prane�imų buitinėmis temomis turinį ir svarbias detales; ugdomas gebėjimas suprasti naujus dalykus klausantis trumpų autenti�kos kalbos tekstų ar jų fragmentų (�inučių, skelbimų, eilėra�čių, dainelių ir pan.), įsiklausyti į garsų tarimą, kalbos intonavimą.

Kalbėjimas. Ugdomi ir tvirtinami gebėjimai dalyvauti pokalbyje �inomomis temomis, pritaikant �inomus �od�ius, frazes. Mokomasi kurti trumpus pasakojimus, apra�ymus remiantis tuo, kas girdėta ar matyta; nesudėtingomis kalbos priemonėmis mokomasi reik�ti nuomonę, jausmus ir pan. Tobulinama tartis ir kalbos intonacija.

Skaitymas. Formuojami ir lavinami skaitymo technikos ir gebėjimo suprasti ra�ytinį tekstą pagrindai: taisyklingai intonuoti (pradinėje pakopoje mokymosi tikslais garsinis skaitymas yra svarbus), suvokti teksto antra�tę, grafinį suskaidymą, iliustracijas ir pan. Mokomasi skaitant suvokti turinio esmę, veiksmo vietą ir laiką, skirti pagrindinius ir antraeilius dalykus. Ugdomas gebėjimas suprasti trumpų �inučių, skelbimų, prane�imų ir pan. esmę ir svarbias detales; savaranki�kai su �odynu skaityti trumpus vaikų literatūros kūrinius ar jų fragmentus, suprasti nesudėtingas idiomas. Ugdoma kalbinė nuovoka, turtinamas �odynas.

Ra�ymas. Ra�ymo, kaip teksto kūrimo, įgūd�iai pradinėje kalbos ugdymo pakopoje dar labai menki, todėl formuojami ir lavinami gebėjimai i� klausos ar i� atminties ra�yti �inomus �od�ius, įra�yti į tekstą reikiamus �od�ius ar sakinius, kurti trumpus (kelių sakinių) informacinius tekstus (ra�telius, skelbimus, kvietimus ir pan.). Mokoma(si) ra�yti raides, u�ra�yti garsus, taikant įvairias vaikų kūrybi�kumą �adinančias u�duotis.

206



II klasė IV klasė Klausomo teksto suvokimas

1. Suprasti pagrindines bendravimo formules ir etiketo frazes.

1.1. Supranta pagrindines bendravimo formules ir etiketo frazes, kai kalbama lėtai, taisyklingai intonuojant.

1.1. Supranta pagrindines bendravimo formules ir etiketo frazes, kai kalbama natūraliu tempu.

2. Suprasti kalbos paskirtį ir tikslus. 2.1. Supranta klausomo teksto paskirtį ir tikslus (pra�yti, dėkoti, skatinti, drausti, kviesti ir pan.), kai kalbama nesudėtingų konstrukcijų sakiniais, lėtai, ai�kiai.

2.1. Supranta klausomo teksto paskirtį ir tikslus, kai kalbama nesudėtingais sakiniais, natūraliu tempu.

3. Atpa�inti �inomus dalykus didesniame buitinės kalbos kontekste.

3.1. Girdimos buitinės kalbos sraute atpa�įsta II klasės programą atitinkančius �od�ius, posakius.

3.1. Girdimos buitinės kalbos sraute atpa�įsta IV klasės programą atitinkančius �od�ius bei posakius.

4. Suprasti specifinę informaciją didesniame kalbos kontekste.

4.1. Supranta mokytojo per pamoką teikiamas instrukcijas, nurodymus, elementarius paai�kinimus, kai jie pakartojami keletą kartų, ir į juos reaguoja ne�odinėmis priemonėmis.

4.1. Supranta įvairias instrukcijas, nurodymus, paai�kinimus, susijusius su artimiausia aplinka (mokykla, vie�uoju transportu, parduotuve ir pan.), ir į juos reaguoja �odinėmis ir ne�odinėmis priemonėmis.

4.2. Supranta labai trumpo, nesudėtingos rai�kos pasakojimo �inoma tema esmę.

4.2. Supranta trumpo, nesudėtingos rai�kos pasakojimo esmę ir detales.

4.3. Supranta gerai �inomo daikto apra�ymą, jei gali remtis vaizdu.

4.3. Supranta trumpą, nesudėtingą daikto ar asmens, rei�kinio apra�ymą.

4.4. Supranta pagrindinę dalykinio teksto (reklamos, skelbimo, prane�imo apie orus ir pan.) informaciją, kai kalbos turinys yra susijęs su i�moktais dalykais.

4.4. Supranta vie�us prane�imus: trumpus informacinius prane�imus, reporta�us, radijo ir televizijos informacinių prane�imų fragmentus, kurių pagrindinė leksika yra �inoma, o tematika atitinka moksleivio am�ių ir pa�intinius poreikius.

5. Suprasti pokalbį. 5.1. Supranta trumpų ir nesudėtingų pokalbių gerai �inomomis temomis esmę.

5.1. Supranta pokalbius, susijusius su asmenine patirtimi ir artimiausia aplinka.

5.2. Supranta spektaklių, kino filmų ir televizijos laidų vaikams esmę.

5.2. Supranta spektaklių, kino filmų, radijo ir televizijos laidų, skirtų jaunesniojo mokyklinio am�iaus vaikams, esmę ir detales.

6. Klausytis ir suprasti gro�inius 6.1. Klausydamasis rai�kiai skaitomų adaptuotų lietuvių 6.1. Klausydamasis rai�kiai skaitomų autenti�kų lietuvių

207


II klasė IV klasė tekstus. ra�ytojų gro�inių kūrinių vaikams, reaguoja į juos

�odinėmis ir ne�odinėmis priemonėmis. ra�ytojų gro�inių kūrinių vaikams, supranta jų turinį: temą, pagrindinę mintį, vietą, laiką, veikėjus.

Skaitomo teksto suvokimas

1. Suprasti skaitomo teksto paskirtį bei teksto esmę ir detales.

1.1. Supranta skaitomo teksto, atitinkančio IV klasės programą, paskirtį (informuoti, kviesti, skatinti ir pan.), suvokia pagrindinę teksto mintį bei svarbias, akivaizd�ias detales.

1.2. Skaitydamas geba ie�koti reikiamos informacijos, kai suteikiama parama.

2.1. Siekdamas suprasti tekstą naudojasi iliustracijomis, nuotraukomis, nuorodomis, kita vaizdine informacija.

2. Skaitant taikyti įvairias teksto suvokimo strategijas.

2.2. Geba tikrintis skaityto teksto suvokimą: pa�ymėti teiginius, u�pildyti lenteles, atsakyti į klausimus, vykdyti nurodymus ir pan.

3. Skaityti vaikų literatūros tekstus. 2.3. I�siai�kina ne�inomus �od�ius i� konteksto, paveikslėlių, remdamasis kalbos(-ų) �iniomis, klausdamas ar naudodamasis �odynu (padedamas mokytojo ar savaranki�kai).

3.1. Pasirenka ir skaito savo malonumui nesudėtingus lietuvių autorių gro�inius kūrinius vaikams.

3.2. Supranta nesudėtingus vaikų literatūros tekstus ir geba juos elementariai aptarti pagal pateiktą planą, klausimus ir pan.

Teksto kūrimas �od�iu

1. Dalyvauti pokalbyje. 1.1. Pagal pavyzdį pradeda, tęsia, u�baigia elementarų pokalbį gerai �inomomis temomis, atitinkančiomis II klasės programą, geba i�reik�ti svarbiausias bendravimo formules.

1.1. Kuria dialogą gerai �inomomis temomis, atitinkančiomis IV klasės programą, siekdamas komunikacinių tikslų (susipa�inti, supa�indinti, suteikti ar paklausti informacijos, pakviesti ir pan.).

1.2. U�kalbintas geba reaguoti �inomomis kalbinės rai�kos priemonėmis, atsakyti į nesudėtingus klausimus.

1.2. Savaranki�kai u�mezga ir palaiko pokalbį įprastose numatomose kasdienėse situacijose vartodamas trumpas, nesudėtingų konstrukcijų frazes.

208


II klasė IV klasė 1.3. Geba paklausti, papra�yti, elementariai reik�ti

nuomonę. 1.3. Geba klausti, reik�ti nuomonę, pritarti ir nepritarti, paprie�tarauti vartodamas nesudėtingų konstrukcijų frazes, remdamasis vaizdine ar �odine pagalba.

2. Analizuoti klausytą ar skaitytą tekstą.

2.1. Padedamas geba atpasakoti klausytą tekstą. 2.1. Geba atpasakoti klausytą ar skaitytą tekstą; padedamas jį glaudina arba i�plėtoja. Apibūdina veikėjus, juos įvertina. Kalbėdamas apie įvykį nusako jo vietą, laiką, pasekmes. Pagal i�gales rei�kia nuomonę, daro i�vadas.

3. Kurti monologą. 3.1. Remdamasis vaizdine informacija geba kurti elementarų 3�5 sakinių tekstą gerai �inoma tema.

3.1. Savaranki�kai ar remdamasis vaizdu, pavyzd�iais geba kurti 5�7 sakinių tekstą �inoma tema.

3.2. Geba labai trumpai papasakoti apie save, artimiausią aplinką.

3.2. Geba papasakoti apie save, savo �eimą, draugus, pomėgius.

3.3. Keliais sakiniais apibūdina gerai �inomus asmenis ar daiktus, pasakoja apie įvykį.

3.3. Geba kurti trumpą apra�ymo ir pasakojimo tipo tekstą, apibūdinti veikėjus, nurodyti veiksmo vietą ir laiką.

Teksto kūrimas ra�tu

1. Ra�yti įvairių tipų tekstus atsi�velgiant į tikslą ir adresatą.

1.1. Padedamas geba ra�yti trumpus informacinio pobūd�io tekstus (ra�telius, asmeninio pobūd�io lai�kelius ir pan.) gerai �inomomis temomis atsi�velgdamas į adresatą ir adresanto tikslus.

1.2. Naudodamasis parama, kuria trumpus apra�ymo ir pasakojimo tipo tekstus �inomomis temomis.

1.3. Naudodamasis parama ir remdamasis per gimtosios kalbos pamokas įgytomis �iniomis, laikosi pagrindinių teksto kūrimo principų: trinarės struktūros (į�anga, dėstymas, i�vados), pastraipos vientisumo.

2. Taikyti pagrindines ra�ybos ir skyrybos taisykles.

2.1. Ra�ydamas geba remtis pagalbinėmis priemonėmis: naudojasi gramatikos lentelėmis, schemomis, ra�ymo pavyzd�iais, teikiamais vadovėlyje ar kitose mokomosiose priemonėse.

2.2. Ra�ydamas taiko elementariausias ra�ybos ir skyrybos

209


II klasė IV klasė taisykles (skiria sakinių ribas, moka konstatuojamojo, klausiamojo, skatinamojo sakinio skyrybą ir pan.).

PAGRINDINIS UGDYMAS

BENDROJI PROGRAMA

Lietuvių valstybinės kalbos mokymas(is) nelietuvių bendrojo lavinimo mokyklose deda bendravimo lietuvių kalba pagrindus, sudaro sąlygas moksleiviui pa�inti lietuvių kultūrą, dalytis informacija bei socialinėmis kultūrinėmis vertybėmis su kitų tautybių �monėmis, ugdytis bendrąją ir lietuvių kalbos kultūrą; padeda formuotis, skleistis ir bręsti asmenybei. Pakankamas lietuvių valstybinės kalbos mokėjimas � viena i� svarbiausių Lietuvos piliečio tapsmo prielaidų.

Tikslas

Lietuvių valstybinės kalbos kaip mokomojo dalyko tikslas � sudaryti sąlygas moksleiviui i�siugdyti bendravimo lietuvių kalba kompetenciją, suvokiamą kaip lingvistinės, sociolingvistinės, sociokultūrinės, strateginės ir diskurso kompetencijų visumą, sudarančią prielaidas kiekvieno moksleivio visaverčiam asmeniniam gyvenimui, sėkmingai pa�intinei, visuomeninei bei būsimai profesinei veiklai.

U�daviniai

Svarbiausi lietuvių valstybinės kalbos ugdymo nelietuvių bendrojo lavinimo pagrindinėje mokykloje u�daviniai yra �ie.


! i�mokti bendrauti lietuvių kalba įvairiose asmeninio ir vie�ojo gyvenimo situacijose, visuomeninėje veikloje;

! įgyti galimybę aktyviai įsijungti į Lietuvos kultūrinį kontekstą, kūrybinę veiklą, pasirengti tolesniam mokymuisi lietuvių kalba;

! i�siugdyti komunikacinius gebėjimus: gauti, apdoroti ir perteikti informaciją i� įvairių �altinių, reik�ti mintis, jausmus lietuvių kalba;

! i�siugdyti poreikį nuolat tobulinti savo kalbinius gebėjimus;

! pa�inti ir suvokti lietuvių kalbą ir literatūrą kaip lietuvių tautos kultūros dalį;

! įgyti tautinės ir pilietinės savimonės pagrindus;

! pagal i�gales domėtis visuomeniniu kultūriniu Lietuvos gyvenimu.

211


Lietuvių valstybinės kalbos mokymusi siekiama brandinti �ias vertybines nuostatas:

! norą pa�inti lietuvių kalbą kaip tautos kultūros i�rai�ką;

! toleranciją, atvirumą kitoms kalboms ir kultūroms;

! nusiteikimą nuolat mokytis, plėsti savirai�kos galimybes, puoselėti kūrybi�kumą ir savaranki�kumą;

! nusiteikimą puoselėti socialumą, toleranciją ir solidarumą bendraujant ir bendradarbiaujant;

! pagarbą humanistiniams idealams, kultūrinėms �monijos vertybėms.


Siekdami lietuvių valstybinės kalbos ugdymosi pagrindinėje mokykloje tikslų ir u�davinių moksleiviai turi i�siugdyti pakankamų gebėjimų sėkmingai vartoti kalbą įvairiose gyvenimo situacijose bendravimo ir mokymosi poreikiams tenkinti. Komunikacinės kompetencijos sritys � lingvistinė, sociolingvistinė, sociokultūrinė, diskurso, strateginė kompetencijos � suponuoja ugdymo turinį ir ugdymo(si) procese suvokiamos kaip �inių ir i�siugdomų, vieni kitus sąlygojančių gebėjimų visuma.

Lingvistinė kompetencija suprantama kaip praktinės fonetikos, gramatikos (morfologijos ir sintaksės), leksikos, �od�ių darybos, ra�ybos, skyrybos taisyklių bei �inių apie teksto (dialoginio ir monologinio) suvokimą, kūrimą turėjimas ir gebėjimas visa tai taikyti, vartojant kalbą.

Konkrečiosiose ugdymo programose būtina nurodyti ne tik funkcinės gramatikos dalykus (abstrakčiąsias sąvokas ir jų rai�ką), bet ir būtinus sisteminės gramatikos dalykus, aktualius vienam ar kitam koncentrui.

Pagrindinės mokyklos moksleiviai turėtų mokėti pakankamai �od�ių, taikyti pagrindines ra�ybos ir skyrybos taisykles, suprasti pagrindines abstrakčiąsias sąvokas (erdvė, laikas, prie�astis ir t. t.) ir gebėti jas reik�ti, atsi�velgdami į kalbos tikslą ir adresatą � tai sociolingvistinės kompetencijos sritis.

Sociokultūrinė kompetencija suvokiama kaip visuomenės kultūros plačiąja prasme, bendrojo socialinio kultūrinio konteksto pa�inimas, būtinas sėkmingam bendravimui. Tai �inios apie visuomenės bendravimo normas, kalbos etiketą, kultūrą, papročius, tradicijas, svarbiausias visuomenines vertybes, kasdienį gyvenimą, �monių tarpusavio santykius, gyvenimo būdą, ne�odinės rai�kos savitumus ir pan. bei gebėjimas tas �inias taikyti bendraujant.

V�X klasėse siekiama geresnio tarpkultūrinių skirtumų suvokimo, kad moksleiviai lengviau prisitaikytų prie kultūrinio lietuvi�kai kalbančios bendruomenės savitumo, kad galėtų natūraliai

212

reaguoti ir sėkmingai dalyvauti komunikacijoje. Tam tikslui pasiekti reikia ir tam tikro savosios kultūros suvokimo, savosios tautos kultūros patirties gretinimo su lietuvių kultūra. Sociokultūrinės kompetencijos plėtimas ir gilinimas yra svarbus ir tekstų (publicistinių, mokslo populiariųjų, ypač gro�inės literatūros) suvokimui. Kita vertus, skaitydamas gro�inius tekstus ar jų klausydamasis moksleivis taip pat formuojasi sociokultūrinę kompetenciją.

Diskurso kompetencija suprantama kaip gebėjimas suprasti ir kurti tekstus, tinkamus kontekstui.

V�X klasių moksleiviai jau turi pakankamai kalbos i�teklių, kad galėtų kurti ilgesnį diskursą �od�iu ar ra�tu, plėtoti tekstą, jo informatyvumą vartodami įvairias rai�kos priemones, įterpinius, įvairesnės struktūros sakinius. Gebėjimas vartoti ilgesnius sakinius, nuosekliai juos jungti yra labai svarbus, reikalingas visų tipų (apra�ymo, pasakojimo, samprotavimo) tekstams kurti. IX�X klasių moksleiviai turėtų gebėti laisviau vartoti gramatines konstrukcijas, lanksčiau jas sieti. Jie turėtų gebėti tiksliau ir laisviau tekstą papildyti savo komentarais, po�iūriais ir emocinėmis reakcijomis į pa�nekovą ar į prane�imo (teksto) turinį.

Strateginė kompetencija � tai gebėjimas naudotis �odinėmis ir ne�odinėmis priemonėmis klausant ar skaitant tekstus, kalbant ar ra�ant, bendraujant su kitais; taip pat tai gebėjimas paremti kalbą papildomomis bendravimo priemonėmis ir kitomis kompensavimo strategijomis. Kaip klausytojai, pagrindinės mokyklos moksleiviai turėtų i�siugdyti gebėjimų suprasti klausomų tekstų esmę ir svarbias detales, taikyti įvairias teksto supratimo strategijas; stengtis suprasti ne�inomus elementus (�od�ius, �od�ių junginius) i� konteksto, kurio elementų dauguma yra �inoma; surasti reikiamą informaciją tekste, kuriame yra ne�inomų �od�ių ar gramatinių formų. Kaip skaitytojai, moksleiviai, skaitydami tekstą, turėtų gebėti pasirinkti tinkamiausią skaitymo būdą (pa�intinį, detalųjį, ap�valginį); stengtis suprasti �od�ius, �od�ių junginius i� konteksto, kurio elementų dauguma yra �inoma; teisingai interpretuoti tarptautinių �od�ių, �inomų i� gimtosios kalbos ir atpa�įstamų pagal formaliuosius po�ymius, reik�mę; mokėti rasti ne�inomų �od�ių ar posakių, idiomų reik�mę dvikalbiame ar ai�kinamajame �odyne, jei jų reik�mė nusakoma �inomais �od�iais; suprasti reikiamą teksto su ne�inomais �od�iais informaciją. Kaip kalbėtojai, moksleiviai turėtų i�siugdyti �iuos gebėjimus: atsi�velgti į kalbėjimo tikslą ir adresatą, pasirinkti tinkamiausias kalbinės rai�kos priemones; mokėti pasakyti mintį kitais �od�iais; apibūdinti daiktus, rei�kinius, jei jų nemoka pavadinti, bendresnėmis sąvokomis, nusakant daikto ar rei�kinio bendrąsias savybes, ypatingus po�ymius ar paskirtį; apibūdinti daiktus, rei�kinius, jei jų pavadinti nemoka, nurodant konkrečius po�ymius; identifikuoti parodant daiktą; pra�yti padėti. Kaip ra�antieji, moksleiviai turėtų gebėti kurti tekstus atsi�velgdami į ra�ymo tikslą, adresatą, adresanto tikslus; remtis �iniomis ir patirtimi, visu įmanomu sociokultūriniu kontekstu; parodyti, kad nemoka i�reik�ti minties; apibūdinti daiktus, rei�kinius, jei jų pavadinti nemoka, vartodami kitus �od�ius; naudotis dvikalbiais ir ai�kinamaisiais �odynais.

Ugdantis komunikacinius gebėjimus itin svarbi yra kalbinės veiklos rū�ių � klausymo, kalbėjimo, skaitymo ir ra�ymo � dermė.

213


Lietuvių valstybinės kalbos ugdymo(si) tikslai, u�daviniai ir turinys yra glaud�iai susiję su lingvistinės didaktikos klausimais: kaip ir kokius mokymo(si) metodus pasirinkti, kad jie skatintų mokytis kalbos ir padėtų kokybi�kai ją i�mokti. Mokymo(si) procese taikytini įvairūs metodai, kad kiekvienas moksleivis kuo geriau galėtų pasinaudoti savo i�galėmis ir pasiektų mokymosi tikslus, bręstų kaip asmenybė � kūrybi�ka, aktyvi, gebanti bendrauti ir bendradarbiauti, padėti kitiems ir pati imtis atsakomybės. Mokytojas gali laisvai pasirinkti tokius metodus, kurie skatintų moksleivio savaranki�kumą, kūrybinių galių skleidimąsi, kritinį mąstymą, socialumą, gebėjimą gautas �inias taikyti kalbinėje veikloje ir pan. Organizuodamas ugdymo procesą mokytojas turėtų laikytis pagrindinių didaktinių nuostatų.

1. Komunikacijos nuostata. Grind�iant kalbos mokymą(si) komunikaciniais principais beveik visas mokymo(si) laikas skiriamas prasmingai individualiai ar grupinei veiklai.

Komunikacinis kalbos mokymas(is) skatina kurti tekstus atsi�velgiant į kalbėjimo ar ra�ymo tikslą, adresatą, bendravimo būdą ir informacijos turinį. Taigi kalbinės rai�kos formų mokomasi kartu su jos funkcija, prie�ingai anksčiau vyravusiai nuostatai, kad pirmiau turi būti i�mokstama formos.

2. Interpretacijos nuostata. �i nuostata skatina aktyvinti kritinį moksleivio mąstymą, �adinti jo aktyvumą, o tradicinį monologi�kąjį (reproduktyvųjį) ugdymosi procesą keisti į dialogi�kąjį, būdingą moderniajai didaktikai. Mokymo(si) procesas � aktyvi mokytojo organizuojama moksleivio veikla, o moksleivis � pagrindinis mokymo(si) proceso subjektas. Jam siūloma savaranki�kai ar padedamam mokytojo ai�kintis, atrasti, vertinti ir kurti, diskutuoti ginant savąjį po�iūrį ir pan.

3. Individualizavimo nuostata. Organizuojant ugdymo(si) procesą ir vadovaujant moksleivio kalbinei veiklai itin daug dėmesio kreipiama į individualiuosius psichologinius (dėmesio, emocijų, mąstymo, motyvacijos, suvokimo) jo mokymosi stiliaus ypatumus. Mokytojas padeda moksleiviui pa�inti įvairius mokymo(si) būdus, pasirinkti tinkamiausius; individualizuodamas ir konkretindamas mokomąją med�iagą, mokomąją veiklą planuoja atsi�velgdamas į individualų moksleivio gyvenimo patyrimą.

4. Bendradarbiavimo nuostata. Kalbos mokymasis suvoktinas kaip socialinė veikla. Moksleiviai mokosi kartu ir vieni i� kitų, keičiasi informacija, nuomonėmis, patirtimi, diskutuoja. Kalbėdami patys ir klausydamiesi kitų, kartu atlikdami ar kurdami u�duotis jie supranta, kad mokymasis kartu su kitais yra asmeni�kai vertingas.

Mokymosi laikas taip pat optimaliai panaudojamas individualiai ir grupinei kalbinei moksleivių veiklai, kuri skatina jų aktyvią savirai�ką ir bendradarbiavimą vartojant kalbą. Intensyviai dirbama poromis, ma�omis grupelėmis vienu metu. Mokymasis įgyja natūralaus bendravimo ir bendradarbiavimo pobūdį, siekiama mokymosi tikslo (kalbos kaip bendravimo priemonės) ir to tikslo siekimo priemonės (kalbinės veiklos) vienovės, skatinamas moksleivių bendravimas lietuvių kalba ir mokykloje, ir u� mokyklos ribų.

214

5. Integracijos nuostata. Svarbūs keli �ios nuostatos aspektai:

5.1. Kalbos ugdymosi ir asmens brendimo nuostata. Humanistinėmis vertybėmis pagrįstas kalbos ugdymo(si) turinys, tinkamai organizuotas ugdymo procesas brandina moksleivio asmenybę. Kita vertus, ir moksleivis, kaip visateisis ugdymo proceso dalyvis, daro įtaką ir kalbos ugdymo turiniui, ir pačiam ir ugdymo(si) procesui.

5.2. Lietuvių valstybinės kalbos ir moksleivių gimtosios kalbos ry�ys. Mokymosi procese atsi�velgiama į kalbų sąveiką, į moksleivių gimtąją kalbą. Sąmoningas lietuvių ir moksleivių gimtosios kalbos gretinimas padeda sudaryti klaidų prevencijos sistemą, geriau į�velgti lietuvių ir gimtosios kalbos pana�umus ir skirtumus, geriau �ias kalbas pa�inti. Lietuvių kalba patiria kitų kalbų įtaką. Ir ji pati daro įtaką kitoms kalboms. Todėl ugdymo procese privalu numatyti būdus siekti visų mokomųjų kalbų taisyklingumo ir grynumo.

5.3. Ry�iai su kitais dalykais. Kalbos ugdymo sąsajas su kitais mokomaisiais dalykais lemia lietuvių valstybinės kalbos mokymosi tikslai � i�mokti bendrauti lietuvių kalba įvairiose asmeninio ir vie�ojo gyvenimo situacijose. Todėl labai skatintinas ir kitų dalykų (istorijos, geografijos, gamtos, technologijų, menų ir pan.) mokymasis lietuvių kalba.

Ugdantis valstybinę kalbą siekiama įvairiapusės tarpdalykinės ugdymo turinio ir gebėjimų integracijos. Lietuvių kalbos dalykas yra glaud�iai susijęs su kitais mokomaisiais dalykais. Lietuvių ir kitų kalbų ugdymą(si) sieja bendri metodologiniai principai, temų ir problemų paralelės. Itin svarbu maksimaliai i�naudoti lietuvių valstybinės kalbos ir moksleivių gimtosios kalbos bei literatūros integracijos galimybes padedant moksleiviams perimti gimtosios kultūros, kaip Lietuvos kultūros dalies, ir lietuvių kultūros patirtį kaip darnią visumą.

Siektina, kad ugdymo procese būtų ie�koma natūralių integracijos galimybių. Svarbu, kad kitų mokomųjų dalykų sąvokos, terminai būtų vartojami tiksliai, taisyklingai ir tikslingai, o jų turinys pateikiamas vaizd�iai ir prasmingai. Dėmesį vartojamo �od�io reik�mei ir i�rai�kai, itin gyvai besirei�kiantį gimtosios kalbos pamokose, moksleiviai turėtų i�laikyti per lietuvių ir u�sienio kalbų pamokas bei visą ugdymo(si) procesą.

5.4. Lietuvių kalbos ir literatūros ry�ys. Itin svarbūs ugdymo turinio integracijai yra kalbos ir literatūros, kaip �od�io meno, dalykai. Gro�inių kūrinių skaitymas ir nagrinėjimas nėra atskiras lietuvių valstybinės kalbos mokymosi tikslas ar u�davinys, t. y. moksleiviai nėra tam specialiai rengiami. Tačiau remiantis kalbų mokymo(si) integracijos galimybėmis galima tikėtis, kad dauguma gro�inio teksto suvokimo gebėjimų, i�ugdytų per gimtosios kalbos ir literatūros pamokas, bus lengvai pritaikomi skaitant gro�inius tekstus lietuvių kalba. Be to, gro�inių tekstų skaitymas daro mokymosi procesą patrauklesnį, o eilėra�čių, i�traukų mokymasis atmintinai lavina tartį, atmintį, kalbos rai�kumą, įtaigumą, turtina literatūrinę ir kultūrinę moksleivių kompetenciją ir pan. Gro�inių tekstų panaudojimo galimybės priklauso nuo ugdymo(si) pakopos bei pamokai, temai keliamų tikslų.

V�X klasėse galėtų būti skaitomi tautosakos tekstai (pasakos, sakmės, padavimai, legendos, mįslės ir pan.), vidurinio mokyklinio am�iaus vaikams skirti kūriniai ar jų i�traukos.

215

6. Intuicijos ir sąmoningumo nuostata. Ugdant(is) kalbą siekiama i�laikyti tinkamą kalbos nuovokos, intuityvumo ir �iniomis grįsto kalbos vartojimo (ir pa�inimo) santykį. Kuo ma�esnis vaikas, tuo lengviau jis mokosi kalbos i� pavyzd�io, pamėgd�iodamas kalbančiuosius: draugus, pie�tų paveikslėlių, animacinių filmukų veikėjus ir pan. Todėl mokant negimtosios kalbos labai svarbu organizuoti ugdymo procesą �aidimų, vaidinimų, inscenizacijų, kelionių ir pan. forma, kad būtų skatinamas moksleivių noras ir poreikis kalbėti lietuvi�kai ir kartu būtų formuojama realiam gyvenimui būtina kalbinė kompetencija, plečiama kalbos priemonių įvairovė.

7. Mokymosi mokytis nuostata. �i nuostata yra labai svarbi moksleiviui, siekiančiam įgyti komunikacinę kompetenciją. Moksleiviai turėtų suvokti savo komunikacinius poreikius, ai�kiai suprasti mokymosi tikslą; mokymosi procese moksleiviai turėtų gebėti i�skaidyti u�duotį į smulkesnes dalis; suprasti, kokios leksikos, gramatikos ir fonetikos klaidos netrukdytų sėkmingai komunikacijai; �inoti, kaip rasti reikiamą informaciją, vertinti ją; i�bandyti įvairius �od�ių įsiminimo būdus ir pasirinkti tinkamiausius; suprasti, kad kalbinė aplinka veikia mokymąsi; i�mokti įvairių kompensavimo strategijų, padedančių suprasti skaitomus ir klausomus tekstus; mokytis i� savo ir kitų patirties.

Moksleiviui svarbu yra suprasti, kad nuolatinis �inių ir gebėjimų vertinimas parodo mokymosi laimėjimus, būti atsakingam u� mokymosi rezultatus.

Struktūra

Ugdymo turinį bei struktūrą lemia pagrindinis lietuvių kalbos mokymo(si) tikslas � i�mokti bendrauti lietuvių kalba. Todėl ugdymo(si) turinio struktūra labiausiai sietina su bendravimo situacijomis, sociokultūrine ir lingvistine kompetencija.

Bendravimo situacijos turėtų apimti svarbiausias gyvenimo sritis: kasdienę buitį, kultūrą, meną, literatūrą, i�kilių asmenybių gyvenimą ir kūrybą, mokslą ir �vietimą, �iniasklaidos priemones, teisę, ekonomiką, politiką, sveikatos apsaugą, ekologiją ir pan.

Bendravimo situacijos sietinos su sociokultūrinės kompetencijos ugdymu. Sociokultūrinėmis �iniomis grind�iama mokomųjų dalykų integracija (horizontalieji ry�iai) ir perimamumas (vertikalieji ry�iai). Pirmuoju atveju pabrė�tina kalbos dalykų, literatūros, istorijos, dailės, muzikos integracija; antruoju � koncentri�kas sociokultūrinių temų pateikimas, kai moksleiviams augant ir bręstant gilėja ir plečiasi aplinkinio pasaulio suvokimas, didėja savirai�kos galimybės, nuo tiesioginių aplinkos realijų einama prie tolesnių ir abstraktesnių dalykų, kurie kūrybi�kai plėtojami orientuojantis į auk�tesnį �inių ir gebėjimų lygmenį.

Apibendrinta �monių tarpusavio bendravimo situacijų įvairovė gali būti pateikta kaip tipinių situacijų sąra�as (nebaigtinis). Joms būdingos specifinės rai�kos formulės, nusistovėję pasakymai, teiktini kasdieniam artimų �monių bendravimui, oficialiam pokalbiui ir pan. Tai � vadinamosios

216

komunikacinės intencijos (kalbos veiksmai): svarbiausios bendravimo formulės, pa�intis, pokalbis, bendra veikla, nuomonė, nuotaikos, jausmai, dorovinės nuostatos.

Svarbi komunikacinės kompetencijos ugdymo(si) sąlyga ir prielaida, taigi ir ugdymo turinio dalis, yra lingvistinė kompetencija. Kaip ugdymo turinys teiktini �ie lingvistinės kompetencijos elementai: leksika (�od�iai, �od�ių reik�mių įvairovė: polisemija, sinonimai, antonimai, frazeologiniai �od�ių junginiai ir pan.), �od�ių darybos modeliai, praktinės fonetikos, ra�ybos ir skyrybos taisyklės, gramatinių konstrukcijų elementai, abstrakčiųjų sąvokų rai�kos būdai.

Bendrojoje programoje kalbos ugdymo turinys teikiamas koncentrais kas dvi klasės: V�VI, VII�VIII, IX�X klasės. Turinį sudaro sąlygi�kai atskirtos, bet ugdymo procese neatsiejamai susijusios dalys:

! sociokultūrinio ir literatūrinio ugdymo temos;

! komunikacinės intencijos (kalbos veiksmai) ir jų rai�ka;

! abstrakčiosios sąvokos ir jų rai�ka;

! kalbinė veikla: klausymas, kalbėjimas, skaitymas, ra�ymas.

Turinys

V�VI klasės

Sociokultūrinio bei literatūrinio ugdymo temos

Vasara mieste ir kaime; �monės ir darbai. Mūsų �eimos vasara.

Metų laikai, mėnesiai. Keliaujame po rudenėjančią �alį. Gamta � mūsų namai.

Mūsų kaimas (miestas, miestelis) Lietuvos �emėlapyje. �ymios mūsų kaimo (miesto, miestelio) vietos.

Garsūs mūsų kaimo (miesto, miestelio) �monės. Mūsų kaimo (miesto, miestelio) gyventojų profesijos ir darbai. Pana�ūs ir skirtingi �monės. Mano labiausiai mylimas ir gerbiamas �mogus.

Mūsų �eimos albumas.

Mano mėgstamiausias dalykas mokykloje.

Mano pomėgiai. I� turistinio �ygio sugrį�us. Mano mėgstamos sporto �akos.

Mano draugai.

Istorinės mūsų �alies vietos ir datos. Praeitis vietovių ir daiktų pavadinimuose. Tautinės, valstybinės ir religinės lietuvių �ventės. Lietuvių liaudies menas (dro�yba, keramika, audimas ir pan.).

Mūsų �alies kra�tovaizdis. Kelionės po Lietuvą.

217

Sociokultūrines temas papildo, praturtina ir plėtoja skaitomi ar klausomi lietuvių tautosakos kūriniai, vaikų literatūros tekstai.

V�VI klasėse skaityti teiktinos lietuvių liaudies darbo dainos, buitinės ir stebuklų pasakos, sakmės, legendos ir padavimai apie e�erų ir upių, kalnų ir slėnių ir pan. atsiradimą; lietuvių būrimai, oro spėjimai ir pan. Skaitomi lietuvių ra�ytojų (R. Budrio, P. Cvirkos, J. Degutytės, L. Degėsio, L. Gutausko, G. Isoko, Just. Marcinkevičiaus, S. Nėries, V. Palčinskaitės, V. Račicko, R. Skučaitės, B. Vilimaitės) kūriniai (ar jų i�traukos) vaikams.


Svarbiausios bendravimo formulės: kaip pasisveikinti, kaip atsisveikinti, perduoti linkėjimus; kaip pasiteirauti apie naujienas, kaip atsakyti; kaip pagirti, kaip atsakyti į pagyrimą; kaip palinkėti geros sveikatos, gero kelio ir pan.

Pa�intis: kaip supa�indinti (kartojimas).

Pokalbis: kaip u�kalbinti nepa�įstamą vyresnį �mogų; kaip pradėti pokalbį (kartojimas); kaip kalbėti telefonu; kaip perklausti nei�girdus (kartojimas); kaip apibendrinti i�vadas.

Informacija: kaip apibūdinti daiktus, spalvas, nuotaiką; kaip palyginti daiktus ir jų po�ymius; kaip palyginti �mones; kaip perspėti apie pavojų; kaip patvirtinti, paneigti informaciją (kartojimas); kaip kalbėti apie savo ir kitų santykius; kaip palyginti save su kitais.

Bendra veikla: kaip įtikinti draugą ką nors veikti; kaip patarti draugui ką nors daryti ar ko nors nedaryti; kaip atkalbėti draugą ką nors veikti; kaip paraginti, paskatinti ką nors veikti.

Nuomonė: kaip pasakyti savo nuomonę (kartojimas); kaip pagrįsti savo nuomonę; kaip apibendrinti nuomonę, padaryti i�vadas.

Nuotaikos, jausmai: kaip i�reik�ti abejonę; kaip pasid�iaugti tuo, kas pasakyta; kaip pasakyti apie savijautą; kaip i�reik�ti pageidavimą, norą; kaip parodyti susirūpinimą, baimę.


Dabarties veiksmas, rei�kiamas veiksma�od�ių esamuoju laiku. Dabarties veiksmas, sutampantis su kalbėjimo momentu. Dabarties veiksmas, ilgesnis u� kalbėjimo momentą. Apibendrinamasis veiksmas, rei�kiamas veiksma�od�io esamuoju ir būsimuoju laiku; vartosenos sinonimika.

Praeities vienkartinio ir pasikartojančio ar tęstinio veiksmo rai�ka eigos ir įvykio veikslo veiksma�od�ių būtuoju kartiniu ir būtuoju da�niniu laiku.

Veiksmo prad�ios ir pabaigos rai�ka raidos veiksma�od�iais su bendratimi.

Veiksmo baigtumo rai�ka veiksma�od�iais su prie�dėliais: pa- (rezultatinė reik�mė), į-, i�-, pri-, at-, ap-, nu-, u�-, par-, per-.

218

Veiksmo eigos rai�ka veiksma�od�iais su priesagomis -inėti, -dinėti.

Būsenos rai�ka beasmeniais veiksma�od�iais ir negiminine būdvard�ių forma.

Būvio rai�ka daiktavard�ių įnagininku.

Objekto rai�ka �od�ių junginiais su tranzityviniais ir intranzityviniais veiksma�od�iais.

Po�ymis, rei�kiamas junginiais su kilmininku.

Po�ymis, rei�kiamas prielinksninėmis konstrukcijomis: be, nuo + kilmininko linksnis ir su + įnagininko linksnis.

Prie�ingi po�ymiai, rei�kiami antonimais.

Didesnis ypatybės intensyvumas, rei�kiamas būdvard�ių laipsniais.

Med�iaga, rei�kiama priesaginės darybos būdvard�iais.

Skirtingas ypatybės intensyvumas, rei�kiamas prie�dėliniais ir priesaginiais būdvard�iais.

Ypatybės stiprumas, rei�kiamas deminutyviniais dariniais.

Paskirtis, rei�kiama kilmininku. �od�ių tvarkos svarba.

Med�iaga, rei�kiama varda�od�ių kilmininku ir prielinksninėmis konstrukcijomis su i�. Vartosenos sinonimika.

Kiekybė, rei�kiama dauginiais skaitvard�iais.

Kiekybė, rei�kiama kiekio semantikos daiktavard�iais.

Vietos rai�ka varda�od�ių vietininku.

Vietos rai�ka daiktavard�iais su priesagomis -ykla, -inė.

Krypties rai�ka prieveiksmiais.

Krypties rai�ka prielinksninėmis konstrukcijomis su į, i�.

Kelio rai�ka įnagininku.

Kelio rai�ka prielinksninėmis konstrukcijomis su per, po.

Laikas, rei�kiamas prielinksninėmis konstrukcijomis su apie, per.

Laiko trukmė, rei�kiama prielinksninėmis konstrukcijomis su nuo ... iki.

Laiko trukmė, rei�kiama junginiais su varda�od�ių galininku.

Sąlygos rai�ka �alutiniais sakiniais su jei, jeigu.

Būdo rai�ka prieveiksmiais.

Būdo rai�ka prielinksninėmis konstrukcijomis su ant, be.

Neigimas, rei�kiamas dalelyte nė ir jungtukais nei ... nei...

Neigimas, rei�kiamas įvard�iais niekas, niekieno, prieveiksmiais niekaip, nė kiek, niekur, niekada.

219

Kreipinys, rei�kiamas �auksmininku ir jaustuku.

Gretinimas, rei�kiamas konstrukcijomis su būdvard�ių ir prieveiksmių laipsnių formomis.

Gretinimas, rei�kiamas lyginamosiomis konstrukcijomis su lyg, kaip.

Apibrė�tumas, rei�kiamas varda�od�ių galininku, neapibrė�tumas, rei�kiamas kilmininku.

Klausimo rai�ka klausiamosiomis bei abejojamosiomis dalelytėmis argi, ka�in, nejaugi.

Kalbinė veikla

Klausymas. Mokomasi suprasti didesnės apimties buitinės kalbos tekstus (�inutes, pokalbius ir kt.) ir reaguoti į juos; suprasti tiesiogiai ir vaizdo bei garso priemonėmis perteikiamų sudėtingesnių tekstų esmę ir detales, pasi�ymėti svarbiausius dalykus.

Kalbėjimas. Plėtojami gebėjimai kalbėti �inoma tema atliekant nurodytus kalbos veiksmus: u�megzti ir tęsti pokalbį, palaikyti netikėtą pokalbį, dalyvauti jame; trumpai pasakoti (kurti monologą) ar dalyvauti pokalbyje apie kasdienę veiklą, artimiausius planus, pomėgius, interesus; mokomasi pagrįsti, argumentuoti, paai�kinti įvairių veiksmų, rei�kinių prie�astis. Ugdomi gebėjimai imti ir duoti interviu.

Skaitymas. Siekiama ugdyti gebėjimą suprasti skaitomą tekstą, rasti reikiamą informaciją, patirti estetinių i�gyvenimų. Skaitant siekiama i�mokti suprasti tekstus, kuriuose yra ne�inomų kalbos dalykų (�od�ių, kalbos struktūrų ir pan.), mokomasi detaliai suprasti tekstą naudojantis �odynais ir �inynais. Skaityti tekstus, pateikiančius įvairias nuomones ir po�iūrius, bei gebėti juos i�skirti, apibūdinti ir apibendrinti.

Ugdomi gebėjimai skaityti periodinę spaudą: orientuotis laikra�tyje ar �urnale, skirti dalykinę informaciją ir laisvalaikio skaitinius, faktus ir nuomones.

Ugdomas poreikis ir gebėjimas skaityti gro�inę literatūrą: pasirinkti reikiamą ar patinkančią literatūrą (pasakas, apsakymus, eilėra�čius, nuotykių apysaką ir pan.).

Ra�ymas. Mokomasi ra�yti informacinius ra�telius, trumpus neoficialius lai�kus, ra�inėlius �inomomis temomis, elementarias girdėto arba skaityto teksto santraukas.

VII�VIII klasės

Sociokultūrinio bei literatūrinio ugdymo temos

Vasara � kelionių metas. Kurorte, sporto, skautų ar kitoje stovykloje.

Svečiuojamės kaimyninėje mokykloje. Mūsų mokykloje � svečiai i� kaimyninių �alių.

Mūsų kaimai, miesteliai ir miestai; legendos ir tikrovė. Herbai ir simboliai, jų sąsajos su �mogumi, gamta ir darbu.

220

�ymiausi Lietuvos mokslininkai, menininkai, aktoriai. I�kiliausi lietuvių ra�ytojai.

Praeitis poezijos, prozos ir dramos kūriniuose.

Lietuvių ra�ytojai apie gamtą ir �mogų.

Parskridę i� anapus vandenyno (pa�intis su i�eivijos literatūra, darbu Lietuvai).

Vidinis ir i�orinis �mogaus gro�is. Literatūros kūrinių veikėjai, jų portretai, charakteriai.

Lietuvių tauta, jos kalbos ir kultūros įvairovė. Lietuvių tapyba, skulptūra ir jų kūrėjai.

�iniasklaidos priemonės; dienos, savaitės, mėnesio įvykiai; reik�mingiausi straipsniai; faktai ir nuomonių įvairovė.

Gėris ir blogis gyvenime, liaudies kūryboje, literatūroje.

Mūsų �alies sportininkai; populiarios Lietuvoje sporto �akos.

�mogus ir gamta; �mogaus atsakomybė u� gamtą. Lietuvos gamta liaudies dainose, legendose, poezijoje.

Lietuvos regionai: Auk�taitija, Dzūkija, Suvalkija, �emaitija.

Svajonės apie tolimas keliones.

Klimatas. Orai.

Skaitytini lietuvių tautosakos kūriniai (pasakos, legendos, sakmės, padavimai, mįslės, patarlės, prie�od�iai, būrimai, u�keikimai ir pan.), lietuvių literatūros klasikų A. Baranausko, J. Biliūno, V. Mykolaičio-Putino, V. Krėvės, Vai�ganto ir kt. kūriniai ar jų fragmentai.

VII�VIII klasėse savaranki�kai ar padedami mokytojo moksleiviai skaito vidurinio mokyklinio am�iaus vaikams skirtą gro�inę literatūrą (J. Apučio, J. Avy�iaus, V. Bubnio, J. Degutytės, J. Ivanauskaitės, J. Mikelinsko, R. Skučaitės, S. �altenio, A. Zurbos, V. �ilinskaitės tekstai pasirinktinai), susipa�įsta su i�kiliausių �od�io meno meistrų � S. Nėries, Just. Marcinkevičiaus, J. Vaičiūnaitės ir kt. kūrybos pavyzd�iais. VII�VIII klasėse moksleiviai taip pat pasirinktinai supa�indinami su kelių i�eivijos ra�ytojų (B. Brazd�ionio, J. Meko, H. Nagio, B. Pūkelevičiūtės, H. Radausko, J. �vabaitės) kūrybos fragmentais.


Svarbiausios bendravimo formulės: kaip paklausti savijautos, pasiteirauti apie naujienas, kaip atsakyti; kaip pagirti, pasakyti komplimentą.

Pa�intis: kaip susipa�inti, kaip supa�indinti kitus (kartojimas).

Pokalbis: kaip pradėti pokalbį, kalbą; kaip įsiterpti į pokalbį; kaip paskatinti kalbėti toliau; kaip u�baigti pokalbį, kalbą.

221

Informacija: kaip paklausti informacijos apie daiktą, jo ypatybes, paskirtį, apie asmenį, i�orinius ir vidinius jo bruo�us; kaip suteikti informaciją apie daikto ypatybes, paskirtį; kaip pasitikslinti informaciją nei�girdus ar nesupratus; kaip patikslinti informaciją; kaip įvardyti informacijos �altinį.

Bendra veikla: kaip pa�adėti tikrai ką nors padaryti; kaip pritarti kito ketinimams; kaip atkalbėti (kartojimas); kaip vengti kalbėti; kaip paraginti, paskatinti ką nors veikti.

Nuomonė: kaip pritarti kito nuomonei; kaip nepritarti jai; kaip suabejoti kito nuomone; kaip i�reik�ti įsitikinimą; kaip i�reik�ti tikimybę; kaip i�reik�ti tikrumą ar netikrumą; kaip apibendrinti, padaryti i�vadą (kartojimas).

Nuotaikos, jausmai: kaip pasakyti, kam teikiama pirmenybė; kaip i�reik�ti pasitenkinimą ar nepasitenkinimą; kaip i�reik�ti nusivylimą; kaip parodyti abejingumą, pasipiktinimą; kaip parodyti susirūpinimą, baimę, nerimą; kaip nuraminti, paguosti.


Veiksmo rezultatas, rei�kiamas veiksma�od�ių laikų formomis, veiksma�od�ių priesagų -telėti(telti), -terėti vediniais, veiksma�od�ių prie�dėlių su-, at-, į- vediniais.

Veiksmų pavadinimai � priesaginiai veiksma�od�ių abstraktai su priesagomis -imas, -ymas.

Prie�astinis veiksmas, rei�kiamas veiksma�od�iais su priesaga -inti.

Skatinimas, rei�kiamas liepiamąja ir tiesiogine nuosakomis. Rai�kos sinonimika.

Po�ymis, rei�kiamas junginiais su varda�od�ių įnagininku.

Ypatybių pavadinimai � būdvard�ių abstraktai su priesagomis -umas, -ybė ir galūnių vediniai.

Ypatybė pagal pana�umą, rei�kiama būdvard�iais su priesaga -i�kas.

Vidinė ir i�orinė ypatybė, rei�kiama būdvard�iais su priesagomis -ingas, -uotas, -otas, -ėtas ir sudurtiniais būdvard�iais.

Ypatybės stiprumas, rei�kiamas daugiskaitos kilmininku.

Rū�inė ypatybė, rei�kiama įvard�iuotinėmis būdvard�ių formomis.

Priklausomybė, rei�kiama būdvard�iais su priesaga -inis.

Priklausomybė, rei�kiama ne�ymimaisiais įvard�iais.

Kiekybė, rei�kiama prielinksninėmis konstrukcijomis su apie, be, iki.

Vieta, rei�kiama daiktavard�iais su priesagomis -tuvė, -uma ir prie�dėliais pa-, u�-.

Kryptis, rei�kiama prielinksninėmis konstrukcijomis su link, �alia, skersai.

Kryptis, rei�kiama veiksma�od�ių prie�dėliais u�-, pri- ir prielinksninėmis konstrukcijomis su u�, prie.

Kryptis, rei�kiama prieveiksmiais su prielinksniais.

222

Kelias, rei�kiamas prielinksninėmis konstrukcijomis su per, pro. Reik�mių skirtumai. Vartosenos sinonimika.

Laiko da�numas, rei�kiamas junginiais su galininku ir prieveiksmiais.

Būdas, rei�kiamas prielinksninėmis konstrukcijomis su iki, i�, su.

Būdas, rei�kiamas lyginamosiomis konstrukcijomis.

Būdo rai�ka �alutiniais sakiniais.

Tikslas, rei�kiamas varda�od�ių naudininku.

Tikslas, rei�kiamas prielinksninėmis konstrukcijomis su dėl.

Neigimas, rei�kiamas įvard�iais nė vienas, nė viena, joks, jokia, prieveiksmiais niekaip, nė kiek.

Prie�prie�a, rei�kiama prie�inamojo sujungimo sakiniais su bet, tačiau.

Gretinimas, rei�kiamas konstrukcijomis su tarsi, tartum.

Kreipinys, rei�kiamas �auksmininku ir priedėliu.

Klausimo rai�ka intonacija ir �od�ių tvarka.

Kalbinė veikla

Klausymas. Mokomasi suprasti �inomos tematikos �neką ne�inomame, neįprastame kontekste ir reaguoti į ją; suprasti ilgos kalbos, kurioje yra pasakojimo, apra�ymo, samprotavimo elementų, esmę ir svarbias detales; i�rinkti reikiamą informaciją i� ilgo klausomo teksto; lavinami įgūd�iai suprasti radijo ir televizijos informacinių prane�imų, populiarių pa�intinių laidų esmę ir kai kurias specifines detales.

Kalbėjimas. Plėtojami �emesnėse pakopose ugdyti gebėjimai palaikyti netikėtą pokalbį, mokomasi pereiti nuo vienos pokalbio temos prie kitos atliekant nurodytus kalbos veiksmus; i�samiai apibūdinti patirtus dalykus, aptarti jų sukeltus įspūd�ius, emocijas; vertinti, diskutuoti įvairiomis aktualiomis temomis.

Skaitymas. Lavinami įgūd�iai skaityti apra�omojo, pasakojamojo ir samprotaujamojo pobūd�io tekstus, kuriuose yra įvarių faktų, po�iūrių, nuomonių, idėjų; savaranki�kai pasirinkti skaityti ir suprasti įvairių stilių ir �anrų gro�inės literatūros tekstus (poeziją, prozą, neilgus dramos kūrinius ar jų fragmentus); skaitant gro�inius tekstus suprasti ne tik siu�etą, bet ir idėjas, veikėjų paveikslus; skaitant mokslo populiariąją literatūrą bei publicistinius tekstus suprasti svarbiausius skaitomo teksto faktus, mokytis i�rinkti reikiamą informaciją i� kelių tekstų (ar jų i�traukų), ugdytis gebėjimą suprasti tekstų esmę ir detales.

Ra�ymas. Plėtojami �emesnėse ugdymo pakopose ugdyti gebėjimai ra�yti apra�ymus bei pasakojimus apie gerai pa�įstamus ir nepa�įstamus �mones, daiktus ir pan.; perkurti buitinį tekstą į oficialųjį ir atvirk�čiai, pavartojant įvairius sakinių tipus ir jų ry�ių būdus; kurti nesudėtingus oficialaus (pra�ymas, anketa, pasiai�kinimas, gyvenimo apra�as, anotacija ir pan.) ir neoficialaus

223

(asmeninis ra�telis, lai�kas, kvietimas ir pan.) stiliaus tekstus, pritaikant kalbą adresatui, rei�kiant savo nuomonę, vertinant. Ugdomas gebėjimas planuoti, komponuoti ir taisyti para�ytą tekstą.

IX�X klasės

Sociokultūrinio ir literatūrinio ugdymo temos

Jaunimo gyvenimas: bendraam�ių grupės, siekiai, santykiai su artimaisiais, konfliktai ir jų sprendimas; draugystė ir meilė; gyvenimo prasmės ie�kojimas.

Lietuvos mokykla: mokyklos samprata; gyvenimas mokykloje; bendravimas ir bendradarbiavimas, moksleivių ir mokytojų santykiai; mokykla ir vietos bendruomenė.

Svarbiausios Lietuvos praeities epochos, datos, įvykiai istorijoje ir lietuvių literatūroje. Baltai. Lietuvių ir latvių gyvenimo būdas, tikėjimas, papročiai. Prūsai, jų kalbos ir kultūros pėdsakai. Ma�oji Lietuva, jos �monės, kultūra. Prie Ma�osios Lietuvos �emėlapio.

Tradicinės lietuvių �ventės, papročiai ir apeigos.

Tautosakos lobiai: sakmės, padavimai, anekdotai, patarlės, prie�od�iai; mitologinės būtybės: aitvaras, laumė, velnias ir kt.; satyra ir humoras liaudies kūryboje ir literatūroje; pasakų pasaulis paauglio akimis, pana�ūs įvairių tautų pasakų siu�etai ir veikėjai, jų ypatybės; pasakų iliustracijos.

XIX a. antrosios pusės tautinio sąjūd�io literatūra.

�mogus ir menas: M. K. Čiurlionis � dailininkas ir kompozitorius; tėvi�kės gamta ir poezija: A. Baranauskas, Maironis, S. Nėris, P. �irvys ir kt.

�mogus ir mokslas: Vilniaus universiteto istorijos bruo�ai.

�mogus ir visuomenė: �iniasklaida; jaunimo įvaizdis �iniasklaidoje; meno, kultūros, politikos laidos per radiją ir televiziją.

Kalba ir bendravimas: asmeninio bendravimo ir reikalų ra�tai.

IX�X klasių sociokultūrinės temos glaud�iai siejamos su literatūra. Pavadinimas �literatūra� yra sąlyginis, nes moksleiviams skaityti teiktini ne tik gro�inės literatūros, bet ir publicistikos, mokslo populiariieji tekstai ir pan. Ugdomas poreikis lietuvių kalba skaityti įvairių �anrų ir stilių tekstus, mokoma(si) suvokti gro�inį ir negro�inį tekstą.

Baigiamosiose pagrindinės mokyklos klasėse i� nagrinėjamų literatūros epochų apibūdinimo, i�kiliausių kūrėjų biografijų bei kūrinių ar jų i�traukų moksleiviai turėtų susidaryti bendriausią lietuvių literatūros vaizdą, �iek tiek susipa�inti su literatūros procesu, kurį sudaro tai, kas sukurta Lietuvoje, tremtyje, emigracijoje.

Sociokultūrinių temų seka ugdymo(si) procese gali būti keičiama. Jos teiktinos remiantis tekstais. Kita vertus, siūlomi autoriai gali būti keičiami kitais mokytojo nuo�iūra.

224

Siūlomi autoriai: J. Aputis, B. Baltru�aitytė, A. Baranauskas, K. Boruta, K. Bradūnas, P. ir P. Dirgėlos, K. Donelaitis, J. Gru�as, V. Mačernis, Maironis, Just. Marcinkevičius, S. Nėris, K. Ostrauskas, H. Radauskas, B. Radzevičius, A. Ramonas, I. Simonaitytė, I. �einius, �atrijos Ragana, P. Tarasenka, D. Urnevičiūtė, Vai�gantas, A. Vienuolis, Bitė Vilimaitė.


Pokalbis: kaip pradėti pokalbį (kartojimas); kaip i�skaičiuoti rei�kiant savo po�iūrį; kaip nurodyti informacijos ar �inių �altinį; kaip pateikti argumentus.

Monologinis kalbėjimas: kaip pradėti, tęsti ir baigti vie�ą kalbą.

Informacija: kaip palyginti informaciją, faktus, nuomones; kaip prane�ti apie skirtybes; kaip nurodyti, kada ar kaip kas įvyko, atsitiko; kaip įvardyti veiksmą nenurodant atlikėjo; kaip pasakyti, kas yra koks.

Bendra veikla: kaip i�reik�ti būtinumą ar nei�vengiamumą ką nors veikti; kaip paneigti būtinumą ką nors veikti.

Nuomonė: kaip paklausti nuomonės; kaip pareik�ti savo nuomonę (kartojimas); kaip i�reik�ti pritarimą ar nepritarimą; kaip i�reik�ti tikrumą ar netikrumą, abejonę; kaip paklausti, ar kas pritaria, ar nepritaria.

Nuotaikos, jausmai: kaip i�reik�ti savo domėjimąsi ar nesidomėjimą; kaip i�reik�ti ko nors tikimybę, galimybę; kaip paklausti, ar kas stebina, ar nestebina; kaip i�reik�ti nustebimą; kaip i�reik�ti patikimą ar nepatikimą; kaip i�reik�ti d�iaugsmą, malonius jausmus; kaip i�reik�ti pasitenkinimą ar nepasitenkinimą; kaip pasipiktinti.


Veiksmo eiga ir rezultatas, rei�kiamas �od�ių darybos priemonėmis, veiksma�od�ių laikais; veiksmo prad�ia, tąsa, kartojimasis dabartyje, praeityje, ateityje; veiksma�od�ių laikų vartojimo sinonimika, perkeltinės reik�mės.

Veiksmas, nukreiptas į subjektą ar atliekamas subjekto naudai, rei�kiamas sangrą�iniais veiksma�od�iais.

Tarpusavio ir savaiminis veiksmas, rei�kiamas sangrą�iniais veiksma�od�iais.

Būsenos rai�ka varda�od�ių vardininku ir įnagininku, bevarde būdvard�ių gimine; būsenos kaita, vardininko ir įnagininko opozicija.

Skatinimas, rei�kiamas liepiamąja, tiesiogine, tariamąja nuosakomis. Vartosenos sinonimika.

Tariamas sąlyginis veiksmas, rei�kiamas tariamosios nuosakos formomis.

225

Subjektas, rei�kiamas varda�od�ių vardininku, neapibrė�to kiekio kilmininku, varda�od�ių kilmininku junginiuose su neveikiamosios rū�ies dalyviais, daiktavard�ių ar kitų varda�od�ių samplaikomis.

Objektas, rei�kiamas varda�od�ių galininku, kilmininku, įnagininku, naudininku, prielinksninėmis konstrukcijomis, veiksma�od�ių bendratimi, �alutiniu sakiniu.

Po�ymis, rei�kiamas būdvard�iais, įvard�iais, skaitvard�iais, varda�od�ių kilmininku, įnagininku, prielinksninėmis konstrukcijomis, �od�ių junginiais, veikiamaisiais ir neveikiamaisiais dalyviais, �alutiniu pa�yminio sakiniu.

Kiekybė, rei�kiama pagrindiniais ir dauginiais skaitvard�iais, kiekio prieveiksmiais, daiktavard�iais, prielinksninėmis konstrukcijomis, lyginamosiomis konstrukcijomis, �alutiniais sakiniais. Tikslaus ir apytikslio kiekio rai�ka prielinksninėmis konstrukcijomis ir įvairiais �od�ių junginiais.

Vieta, rei�kiama varda�od�ių vietininku, prieveiksmiais, prielinksninėmis konstrukcijomis, �alutiniais sakiniais, iliatyvu, vietos tikslinimas. Krypties rai�ka prieveiksmiais ir prielinksninėmis konstrukcijomis. Kelio rai�ka prielinksninėmis konstrukcijomis ir įnagininku.

Laikas, rei�kiamas prieveiksmiais, varda�od�ių galininku ir įnagininku, naudininku, vietininku, prielinksninėmis konstrukcijomis, veikiamaisiais ir neveikiamaisiais dalyviais, pusdalyviais, padalyviais, �alutiniais sakiniais.

Būdo rai�ka prieveiksmiais, įnagininku, prielinksninėmis ir lyginamosiomis konstrukcijomis; pusdalyviais, būdiniais, �alutiniais sakiniais.

Tikslas, rei�kiamas bendratimi, varda�od�ių kilmininku, naudininku, prielinksninėmis konstrukcijomis, prieveiksmiais, iliatyvu, �od�ių junginiais ir �alutiniais sakiniais.

Prie�asties rai�ka prieveiksmiais, prielinksninėmis konstrukcijomis, įnagininku, �od�ių junginiais, �alutiniais sakiniais.

Sąlygos rai�ka �alutiniais sakiniais.

Nuolaida, rei�kiama �alutiniais sakiniais, dalyvinėmis konstrukcijomis.

Neigimas, rei�kiamas neigiamosiomis dalelytėmis, �od�ių darybos būdais, įvard�iais ir �alutiniais sakiniais.

Klausimo rai�ka klausiamosiomis dalelytėmis, intonacija, klausiamaisiais įvard�iais.

Kreipinys, rei�kiamas �auksmininku ir �od�ių junginiais.

Apibrė�tumas ir neapibrė�tumas, rei�kiamas varda�od�ių vardininku, galininku; jų ir kilmininko opozicija; vienaskaitos ir daugiskaitos opozicija.

Gretinimo ir prie�prie�os rai�ka būdvard�ių laipsniais, dalelytėmis, �od�ių junginiais ir prie�inamojo jungimo sakiniais, prielinksninėmis konstrukcijomis.

Modalumas, rei�kiamas dalelytėmis ir veiksma�od�ių nuosakų formomis.

226

Kalbinė veikla

Klausymas. Įtvirtinant įgytą lietuvių kalbos supratimo i� klausos patirtį siekiama, kad moksleiviai suprastų bendrinę buitinio, publicistinio, meninio bei mokslinio stiliaus kalbą, pavyzd�iui, autenti�kus pokalbius, pasakojimus, radijo ir televizijos informacinius prane�imus, reporta�us, laidas apie svarbiausius Lietuvos ir pasaulio įvykius, pa�intines laidas, meninių filmų kalbą.

Kalbėjimas. Plėtojami anksčiau įgyti kalbėjimo gebėjimai, mokoma u�megzti ir tęsti netikėtą pokalbį, pereiti nuo vienos temos prie kitos, pasakoti apie patirtus dalykus, juos vertinti; mokomasi kompensuoti nepakankamą kalbos mokėjimą �odinėmis (performuluoti frazes, kurių nesugebama pakartoti, vartoti bendresnes sąvokas nusakant daikto po�ymius ir pan.) ir ne�odinėmis priemonėmis. Mokoma(si) vartoti kuo daugiau �od�ių, įvairias sinonimi�kas veiksma�od�ių formas, sudėtingesnes kalbos formas ir konstrukcijas; kalbant remtis socialine kultūrine patirtimi, plačiau komentuoti, reik�ti savo nuomonę, vertinti.

Skaitymas. Puoselėjami gebėjimai skaityti ie�kant informacijos (ją atrenkant, grupuojant) ar tenkinant estetinius ar kitokius savo poreikius. Mokoma(si) tikslingai pasinaudoti teksto informacija, taikyti įvairius skaitymo būdus ir strategijas. Mokoma(si) suprasti ir apibūdinti skaitomą tekstą (pasi�ymėti svarbesnes vietas ar mintis, u�sira�yti �od�ius, sakinius, komentarą ir pan.); skaityti ir suprasti ne�inomų temų tekstus; savaranki�kai pasirinkti ir skaityti bei suprasti įvairių stilių ir �anrų tekstus pagal pomėgius ir asmeninius interesus; susipa�inti su i�kiliausių lietuvių ra�ytojų kūriniais ar jų fragmentais. Mokomasi naudotis �odynais, �inynais, enciklopedijomis ir pan.

Ra�ymas. Plečiami ir tobulinami anksčiau įgyti gebėjimai ra�yti apra�omojo, pasakojamojo tipo tekstus, mokomasi kurti samprotaujamojo pobūd�io tekstus, oficialius (pra�ymas, anketa, charakteristika, gyvenimo apra�as, lai�kas, anotacija ir pan.) ir neoficialius (ra�telis, �inutė, asmeninis lai�kas, sveikinimas ir pan.) tekstus nagrinėtomis temomis pritaikant kalbą adresatui, rei�kiant savo nuomonę, po�iūrį, vertinimą, klausiant adresato nuomonės, vertinimo ir pan. Ugdomi gebėjimai savaranki�kai planuoti, i�dėstyti ir taisyti parengtą tekstą.

227



VI klasė VIII klasė X klasė Klausomo teksto suvokimas

1. Suprasti teksto paskirtį, prasmę, adresanto tikslus.

1.1. Supranta buitinės �nekos paskirtį (informuoti, teirautis, kviesti, nurodyti ir pan.), prasmę ir adresanto tikslus, kai kalbama �inomomis temomis nesudėtingų konstrukcijų sakiniais.

1.1. Supranta teksto �inoma tema paskirtį, prasmę, adresanto tikslus įprastame ir neįprastame kalbos kontekste.

1.1. Supranta tekstų, kuriuose yra prie�taringų nuomonių, po�iūrių ir pan., paskirtį, prasmę, adresanto tikslus.

2. Suprasti įvairius informacinius tekstus, perteikiamus betarpi�kai.

2.1. Supranta trumpų, ai�kių, nesudėtingos kalbinės rai�kos vie�ų skelbimų, prane�imų ir pan. esmę.

2.1. Supranta vie�ų informacinio pobūd�io tekstų esmę ir svarbias detales.

2.1. Supranta vie�us informacinio pobūd�io tekstus, i�skiria esminę ir papildomą informaciją, detales.

2.2. Klasėje, parduotuvėje, poliklinikoje ir pan. klausydamasis nesudėtingos rai�kos instrukcijų, nurodymų, adekvačiai į juos reaguoja.

2.2. Supranta ir geba vykdyti nesudėtingas instrukcijas (elgesio, mokomosios ir buitinės veiklos ir pan.).

2.2. Supranta instrukcijas, nurodymus klasėje, mokykloje, buityje, visuomeninėje veikloje ir pan. Adekvačiai reaguoja.

3. Suprasti įvairius informacinius tekstus, perteikiamus garso bei garso ir vaizdo priemonėmis.

3.1. Supranta trumpų informacinių prane�imų �inomomis temomis turinį, i�skiria esminius dalykus.

3.1. Supranta informacinius skelbimus, perteikiamus įvairiomis garso bei garso ir vaizdo priemonėmis. Suvokia informacijos esmę, svarbias detales.

3.1. Supranta informacinius skelbimus, perteikiamus įvairiomis garso bei garso ir vaizdo priemonėmis. Suvokia informacijos esmę, svarbias detales.

3.2. Supranta pagrindinę per radiją ir televiziją teikiamų neilgų, susijusių su gerai �inomais dalykais tekstų informaciją, nors ir nespėja fiksuoti detalių.

3.2. Supranta informacijos esmę, spėja fiksuoti (įsidėmėti, pasi�ymėti) kai kurias svarbias detales.

3.2. Supranta daugelio informacinių bei kitų populiarių radijo ir televizijos laidų turinį, skiria esmę ir detales.

4. Suprasti pokalbį 4.1. Supranta ilgesnių buitinių pokalbių turinį ir esmines detales, geba suformuluoti pagrindines mintis.

4.1. Klausydamasis seka i�plėtotą pokalbį mokymosi, laisvalaikio, pomėgių, buities ir pan. temomis. Supranta pokalbio temas, atpa�įsta nuomones, po�iūrius.

4.1. Klausydamasis seka pokalbio, kuriame yra �inomos ir naujos informacijos, eigą, atpa�įsta emocijas, po�iūrius, nuomones, daro i�vadas, komentuoja.

5. Suprasti meninius 5.1. Mokymosi tikslais ar savo 5.1. Mokymosi tikslais ar savo 5.1. Mokymosi tikslais ar savo

228


VI klasė VIII klasė X klasė tekstus. estetiniams poreikiams tenkinti

klausydamasis rai�kiai skaitomų gro�inės literatūros tekstų, �iūrėdamas spektaklius vaikams, kino filmus, televizijos laidas bendrais bruo�ais supranta jų turinį.

malonumui klausydamasis rai�kiai skaitomų gro�inių tekstų, �iūrėdamas spektaklius, kino filmus, televizijos laidas supranta jų turinį, įsimena patikusius posakius, idiomas.

malonumui klausydamasis rai�kiai skaitomų gro�inių tekstų, �iūrėdamas spektaklius, kino filmus, televizijos laidas supranta jų turinį ir pagrindines mintis.

5.2. Supranta radijo ir televizijos laidų, kino filmų kalbą. Pasitaikantys nesuprantami �od�iai ir posakiai netrukdo, kai jų yra nedaug.

6. Klausant taikyti įvairias teksto su-vokimo strategijas.

6.1. Tikslingai klausosi, siedamas jau �inoma ir nauja, atsirinkdamas ir pasi�ymėdamas reikiamą informaciją.



6.2. I� konteksto nuspėja ne�inomus �od�ius.

6.2. I� konteksto nuspėja ne�inomus �od�ius bei posakius.

6.2. I� konteksto nuspėja ne�inomus �od�ius bei posakius.

6.3. Papra�o pakartoti sakinį, repliką ar �odį.

6.3. Pasitikrina klausimais, ko nesupratęs, ar teisingai supratęs.

6.3. Naudojasi įvairiomis strategijomis (supratimo tikrinimo, kompensavimo) sekdamas pagrindinę mintį, i�skirdamas ir grupuodamas detales, nustatydamas po�iūrius.

6.4. Papra�o paai�kinti ne�inomus �od�ius.

6.4. Papra�o paai�kinti, ko nesuprato. 6.4. Papra�o paai�kinti ne�inomus �od�ius, posakius, frazeologizmus.

Skaitomo teksto suvokimas

1. Suprasti teksto paskirtį, prasmę, adresanto tikslus.

1.1. Skaitydamas tekstus �inoma tema, supranta teksto paskirtį (informuoti, sveikinti ir pan.), adresanto tikslus. Suvokia pagrindines teksto mintis ir kai kurias detales.

1.1. Skaitydamas supranta teksto paskirtį, adresanto tikslus; suvokia pagrindines teksto mintis, svarbias detales.

1.1. Skaito įvairius tekstus, supranta teksto paskirtį, suvokia adresanto tikslus, skaitomo teksto prasmę.

2. Suprasti įvairius tekstus.

2.1. Skaito informacinius bei įtikinamuosius autenti�kus tekstus �inomomis temomis, geba atrinkti informaciją įvairiems tikslams.

2.1. Skaito informacinius, įtikinamuosius bei diskusinius tekstus, atrenka informaciją įvairiems tikslams.

2.1. Skaito informacinius, įtikinamuosius, diskusinio pobūd�io tekstus ir atrenka reikiamą informaciją i� įvairių �altinių.

229


VI klasė VIII klasė X klasė 2.2. Supranta skaitomų tekstų turinį,

pagrindines mintis ir svarbias detales, kai kalbama �inomomis temomis.

2.2. Supranta skaitomų tekstų turinį, detales. Skiria pagrindinę informaciją nuo antraeilės.

2.2. Diskusinio pobūd�io tekstuose geba atpa�inti įvairius po�iūrius ir nuomones, skirti svarbiausią informaciją nuo antraeilės, teiginius, argumentus nuo pavyzd�ių.

2.3. Atsirenka aktualią informaciją, atsi�velgdamas į u�duotį, interesus, pomėgius ir pan.

2.3. Atpa�įsta argumentų seką, atsirenka ir apibendrina reikiamą informaciją (pagal u�duotį, poreikius ir pan.).

2.3. Atsirenka ir apibendrina informaciją, daro i�vadas.

3. Skaityti ir suprasti gro�inius tekstus.

3.1. Suvokia gro�inę literatūrą kaip �monijos patirties i�rai�ką, prasmingų i�gyvenimų �altinį.



3.2. Skaito nurodytus nesudėtingus gro�inius tekstus.

3.2. Savaranki�kai pasirenka ir skaito įvairių rū�ių gro�inę literatūrą (poeziją, prozą, nedidelius dramos kūrinius).

3.2. Savaranki�kai pasirenka ir skaito įvairių rū�ių ir �anrų gro�inius tekstus savo malonumui, nurodytus � mokymuisi.

3.3. Skaitydamas gro�inį tekstą sieja su savo patirtimi.

3.3. Skaitydamas gro�inius tekstus geba gretinti analogi�kų temų kūrinius.

3.3. Suvokia dalykinio ir gro�inio teksto paskirtį. Atpa�įsta literatūros rū�is ir �anrus. Padedamas skaitomą tekstą geba palyginti su gimtąja kalba skaitytais gro�iniais tekstais temos, problemų aspektais.

3.4. Apibūdina veikėjus, trumpai atpasakoja esminius įvykius, vertina veikėjų poelgius, ai�kinasi pagrindinę mintį ir pan.

3.4. Nusako pasakojimo situaciją, apibūdina veikėjus, veiksmus, laiką, erdvę, pasakotojo poziciją, pagrindinę mintį.

3.4. Aptaria svarbiausius gro�inio kūrinio pavaizduoto pasaulio aspektus, pasakotojo poziciją.

4. Skaitant taikyti įvairias teksto suvokimo strategijas.

4.1. Nurod�ius pasirenka tinkamiausią skaitymo būdą: ap�valginį, pa�intinį, detalųjį ar atrankinį.

4.1. Savaranki�kai pasirenka skaitymo būdą: ap�valginį, pa�intinį, detalųjį ar atrankinį, taiko jį pagal u�duotį.

4.1. Tikslingai pasirenka tinkamiausią skaitymo būdą: ap�valginį, pa�intinį, detalųjį, atrankinį.

4.2. Skaitomą tekstą sieja su vaizdu: paveikslėliais, nuotraukomis, pary�kinimais, diagramomis, schemomis, �emėlapiais ir pan.



4.3. Įvairiais būdais tikrinasi teksto suvokimą: skaito dar kartą, i�siai�kina ne�inomus �od�ius, posakius, pasi�ymi



230


VI klasė VIII klasė X klasė reikiamą informaciją, klausia, pra�o pagalbos ir pan.

reikiamą informaciją, klausia, pra�o pagalbos ir pan.

reikiamą informaciją, klausia, pra�o pagalbos ir pan.

4.4. Skaito balsu paisydamas skaitymo tikslo.

4.4. Skaitydamas siekia suprasti tekstą: skaito balsu, atpa�įsta gramatinę rai�ką, formuluoja klausimus.

4.4. Skaito numatydamas galimus testo klausimus.

4.5. Skaitydamas naudojasi �inynais, �odynais, enciklopedijomis, paai�kinimais.



4.6. Naudojasi skaitymo gebėjimais, įgytais per gimtosios kalbos ir literatūros bei kitų mokomųjų dalykų pamokas.



Teksto kūrimas �od�iu

1. Laisvai kalbėti įvairiomis temomis atsi�velgiant į tikslą, adresatą, situaciją.

1.1. Suprantamai kalba �inomomis temomis atsi�velgdamas į kalbėjimo tikslus, adresatą, situaciją.

1.1. Kalba �inomomis temomis atsi�velgdamas į kalbėjimo tikslus, adresatą, situaciją; ai�kiai taria, pakankamai taisyklingai intonuoja.

1.1. Laisvai kalba �inomomis temomis atsi�velgdamas į kalbėjimo tikslus, adresatą, situaciją; ai�kiai taria, taisyklingai intonuoja, vartoja sudėtingesnes sakinių konstrukcijas.

1.2. U�mezga ir palaiko pokalbį buitinėmis temomis. Įsitraukia į pokalbį dominančia tema.

1.2. U�mezga ir palaiko pokalbį, kuriame gali pasitaikyti i� anksto nenumatytų elementų, pereina nuo vienos temos prie kitos.

1.2. U�mezga ir tęsia pokalbį netikėta tema su pa�įstamais ir nepa�įstamais �monėmis.

2. Dalyvauti pokalbyje, diskusijoje, imti ir duoti interviu.

2.1. Keičiasi informacija, nuomonėmis, mintimis.

2.1. Keičiasi informacija, nuomonėmis, mintimis, po�iūriais.

2.1. Keičiasi informacija, nuomonėmis, mintimis, abejonėmis, po�iūriais, vertinimais.

2.2. Klausia ir atsako į klausimus, susijusius su būtiniausių poreikių tenkinimu.

2.2. Formuluoja reikalavimus būtiniausių poreikių tenkinimo situacijose (buityje, �vietimo ir paslaugų sferoje ir pan.).

2.2. Formuluoja reikalavimus būtiniausių poreikių tenkinimo situacijose (buityje, �vietimo ir paslaugų sferoje ir pan.).

2.3. Dalyvauja diskusijoje su bendraam�iais �inomomis temomis. Priima ar atmeta siūlymus, formuluoja savo.

2.3. Diskutuoja įvairiomis temomis, komentuoja kitų nuomones ar po�iūrius. Paai�kina klausimo, problemos, diskusijos esmę, nuomonių skirtumus ir pan.

2.3. Diskutuoja įvairiomis temomis, pateikia alternatyvių teiginių, argumentų. Apibendrina kitų nuomones, po�iūrius, diskusijos rezultatus.

2.4. I� anksto pasirengęs arba 2.4. I� anksto pasirengęs formuluoja 2.4. Imdamas ar duodamas interviu

231


VI klasė VIII klasė X klasė suteikus paramą suformuluoja interviu klausimus. Atsako į interviu klausimus, jeigu i� anksto �ino interviu temą ir kalba apie gerai �inomus dalykus.

interviu klausimus bei teiginius. Pasirengęs kalba asmeninėmis ir visuomeninėmis temomis. Nenukrypsta nuo interviu temos.

pasako ir paai�kina savo po�iūrį ar nuomonę; pasitikslina klausimą, reaguoja į pa�nekovo nuomonę, po�iūrį, emocijas, vertina juos.

3. Kalbėti monologu. 3.1. Supranta, kad vie�as kalbėjimas skiriasi nuo asmeninio pokalbio. Kalba apie faktus, įvykius, rei�kinius, interesus ir pomėgius, asmeninę bei kitų patirtį, problemas.

3.1. Supranta, kad vie�as kalbėjimas skiriasi nuo asmeninio pokalbio. Kalba apie faktus, įvykius, rei�kinius, interesus ir pomėgius, asmeninę bei kitų patirtį, problemas.

3.1. Supranta, kad vie�as kalbėjimas skiriasi nuo asmeninio pokalbio. Kalba apie faktus, įvykius, rei�kinius, interesus ir pomėgius, asmeninę bei kitų patirtį, problemas.

3.2. I� anksto pasirengęs vie�ai pateikia skelbimus, informacines �inutes ir pan. aktualia tema.Kalba apie save, savo �eimą, draugus vartodamas tinkamas nesudėtingas i�rai�kos priemones.

3.2. Be i�ankstinio pasirengimo pateikia informacinį tekstą kasdienio bendravimo temomis. Nuosekliai apibūdina �inomus dalykus, susijusius su pomėgiais ar interesais.

3.2. Ekspromtu pateikia informacinį tekstą, kalbinės i�rai�kos priemonėmis ir intonacija i�ry�kindamas svarbiausias detales. Paai�kina sąvokas, apibūdina įvairius objektus, pasakoja apie įvykius ar procesus, juos analizuoja, vertina.

3.3. Suteikus paramą apibūdina daiktus, vietoves, veiklą (pomėgius, mokymąsi ir pan.).

3.3. I� esmės geba apibūdinti artimiausius ir tolimesnius ateities planus, įpročius, gyvenseną, asmeninę patirtį.

3.3. Apibūdina savo ir kitų viltis ir lūkesčius.

3.4. Pasakoja apie tikrą ar įsivaizduojamą įvykį praeityje, dabartyje ir ateityje.

3.4. Pasakoja apie buvusią ir būsimą kasdienę veiklą. Pasakoja spektaklių, kino filmų, televizijos laidų turinį, dalijasi mintimis apie perskaitytą gro�inį ar negro�inį tekstą.

3.4. Glaustai atpasakoja, kas matyta, girdėta, skaityta, patirta. Pristato, aptaria ir analizuoja radijo ir televizijos laidas, perskaitytą straipsnį, gro�inį kūrinį.

4. �inoti ir taikyti kalbėjimo strategijas, remtis teksto kūrimo i�manymu, kalbos �iniomis.

4.1. Kalba nesudėtingais, da�niausiai vientisiniais sakiniais. Ai�kiai, pakankamai taisyklingai taria �inomus �od�ius, tinkamai intonuoja sakinius.

4.1. Kalba pakankamai sudėtingų konstrukcijų sakiniais siekdamas minties ai�kumo. Ai�kiai, taisyklingai taria �inomus �od�ius, tinkamai intonuoja sakinius, atsi�velgia į adresato lūkesčius ir adresanto tikslus.

4.1.Kalbėdamas vartoja tinkamas gramatines formas ir struktūras, atsi�velgia į kalbėjimo tikslą ir adresatą. Intonacija ir balsu geba perteikti reik�mių niuansus.

4.2. Reik�damas mintis keičia ne�inomus �od�ius sinonimais, klausia, pra�o padėti rasti tinkamą �odį.

4.2. Kai neprisimena reikiamo �od�io, daikto ar veiksmo pavadinimo, apibūdina jį kitais, �inomais �od�iais.

4.2. Vartoja pakankamai turtingą �odyną. Norėdamas pridengti �odyno spragas ai�kina ir perfrazuoja �od�ius ar

232


VI klasė VIII klasė X klasė posakius.

4.3. Suteikus paramą geba pasitaisyti: pavartoti tinkamiausią �odį ar jo formą.

4.3. Nurod�ius klaidą geba pasitaisyti. 4.3. Suklydęs pasitaiso.

4.4. Kurdamas tekstą naudojasi ir ne�odinės rai�kos priemonėmis.

4.4. Kurdamas tekstą, siekdamas didesnio įtaigumo, tikslingai vartoja �odines ir ne�odines i�rai�kos priemones.

4.4. Kurdamas tekstą, siekdamas didesnio įtaigumo, tikslingai vartoja �odines ir ne�odines i�rai�kos priemones.

4.5. Pasitelkia teksto kūrimo gebėjimus, i�siugdytus per gimtosios kalbos bei kitų dalykų pamokas.

4.5. Pasitelkia teksto kūrimo gebėjimus, i�siugdytus per gimtosios kalbos bei kitų dalykų pamokas.

Teksto kūrimas ra�tu

1. Ra�yti tekstus atsi�velgiant į paskirtį, adresatą, adresanto tikslus.

1.1. Padedamas ra�o nurodytos paskirties tekstus, reik�damas savo tikslus, atsi�velgdamas į adresatą.

1.1. Pagal pavyzdį ra�o nurodytos paskirties tekstus, rei�kia adresanto tikslus, atsi�velgia į adresatą.

1.1. Pasirenka kuriamo teksto tipą atsi�velgdamas į adresanto tikslus, teksto paskirtį, adresatą.

2. Ra�yti įvairius informacinio pobūd�io tekstus.

2.1. Ra�o įvairius informacinius tekstus (ra�telį, kvietimą, prane�imą, �inutę ir pan.) nurodytu tikslu nurodytam adresatui.

2.1. Naudodamasis parama arba savaranki�kai ra�o įvairaus pobūd�io oficialius ir neoficialius informacinius tekstus.

2.1. Naudodamasis parama arba savaranki�kai ra�o įvairaus pobūd�io oficialius ir neoficialius informacinius tekstus.

2.2. Ra�o pagal nurodytus reikalavimus, atskleisdamas faktinę informaciją.

2.2. Ra�ydamas apibendrina informaciją, pateikia savo nuomonę, vertina.

2.2. Ra�ydamas i�dėsto, detalizuoja informaciją, i�dėsto savo nuomonę, vertina pasirinktu ar nurodytu aspektu, apibendrina.

3. Ra�yti įvairių tipų tekstus.

3.1. Pagal pavyzdį ar kitokią paramą (planą, siu�etinius paveikslėlius ir pan.) kuria apra�omojo ir pasakojamojo pobūd�io tekstus gerai �inomomis temomis.

3.1. Kuria apra�omojo pobūd�io tekstus apie pa�įstamus ir nepa�įstamus �mones, daiktus ir pan.

3.1. Padedamas kuria samprotaujamojo pobūd�io tekstą.

3.2. Kuria pasakojimą laikydamasis įvykių nuoseklumo, prie�asties ir pasekmės rai�kos.

3.2. Padedamas kuria tekstą derindamas apra�ymo, pasakojimo ir samprotavimo elementus ir atsi�velgdamas į ra�ymo tikslus, u�duotį.

4. Taikyti įvairias 4.1. Padedamas laikosi pagrindinių 4.1. Laikosi pagrindinių teksto kūrimo 4.1. Laikosi pagrindinių teksto kūrimo

233


VI klasė VIII klasė X klasė ra�ymo strategijas.

teksto ra�ymo principų: trinarės struktūros ir pastraipos vientisumo.

principų: trinarės struktūros, pastraipos vientisumo.

principų: trinarės struktūros, pastraipos vientisumo.

4.2. I�mano teksto kūrimo pakopas (pasirengimas, komponavimas, redagavimas, pateikimas).



4.3. Padedamas glaudina ir plėtoja tekstą.

4.3. Nurod�ius glaudina ir plėtoja tekstą. 4.3. Nurod�ius glaudina ir plėtoja tekstą.

4.4. Ra�o tekstą remdamasis planu, pavyzd�iu, vaizdine ar �odine parama.

4.4. Ra�ydamas tekstą remiasi vaizdine ir �odine informacija, asmenine patirtimi bei sociokultūriniu kontekstu.

4.4. Ra�o tekstą remdamasis įvairiais �altiniais (knygomis, televizija ir pan.), sociokultūriniu kontekstu.

4.5. Padedamas redaguoja tekstą tikslo, adresato, turinio, pastraipos ir kalbos po�iūriu.

4.5. Padedamas redaguoja tekstą tikslo, adresato, turinio, pastraipos, sakinių struktūros, stiliaus ir kalbos po�iūriu.

4.5. Padedamas redaguoja tekstą tikslo, adresato, turinio, pastraipos, sakinių struktūros, stiliaus ir kalbos po�iūriu.

4.6. Naudojasi �iniomis apie kalbos dalis, jų formas, junglumą, sakinį, sakinių siejimą, i�rai�kos priemones.



4.7. Taiko pagrindines ra�ybos ir skyrybos taisykles. Nurod�ius klaidą moka i�taisyti.



4.8. Padedamas naudojasi ra�ymo gebėjimais, i�siugdytais per gimtosios kalbos ir literatūros bei kitų dalykų pamokas.



234

U�SIENIO KALBOS

PRADINIS IR PAGRINDINIS UGDYMAS

BENDROJI PROGRAMA

U�sienio kalbų mokymasis ir mokėjimas sudaro sąlygas asmenybei formuotis ir bręsti: bendrauti su pasauliu, pa�inti kitas kultūras ir supa�indinti su savąja, naudotis informacijos �altiniais pa�inimo tikslais ir keistis informacija su kitų kra�tų �monėmis, plėsti kalbinį akiratį bei formuotis bendrąją kalbos ir bendravimo kultūrą. Mokantis u�sienio kalbų įgyjami �mogui būtini kultūrinės ir kalbinės komunikacijos gebėjimai. Kitų kalbų ir kultūrų pa�inimas ir gretinimas su gimtąja kalba ir kultūra sudaro sąlygas plėtotis kultūrinei ir kalbinei savimonei. Kitų kalbų mokymasis skatina moksleivio savaranki�kumą, kritinį mąstymą ir kūrybi�kumą.

Tikslas

U�sienio kalbų mokymo(si) tikslai:

! įgyti u�sienio kalbos komunikacinę kompetenciją, suteikiančią galimybę vartoti kalbą įvairiose asmeninio bei vie�ojo gyvenimo situacijose;

! ugdyti(s) asmenines ir socialines vertybines nuostatas, atvirumą pasaulio bendruomenei ir toleranciją, kūrybi�kumą ir savirai�ką u�sienio kalba.

U�daviniai

Moksleiviai, mokydamiesi u�sienio kalbos, turėtų:

! bendrauti u�sienio kalba (keistis informacija, idėjomis, nuomonėmis, po�iūriais, patirtimi) įprastose asmeninio ir vie�ojo gyvenimo situacijose;

! i�siugdyti lingvistinę kompetenciją, būtiną sėkmingai komunikuoti;

! i�mokti komunikacinių intencijų rai�kos būdus ir rinktis juos pagal komunikacinę situaciją;

! taikyti tinkamas strategijas, suvokdami ir kurdami tekstus bei bendraudami ra�tu ir �od�iu;

! naudotis informacinėmis technologijomis, ie�kodami informacijos ir keisdamiesi informacija u�sienio kalba;

235

! i�mokti įvairių kalbos mokymosi būdų ir taikyti juos mokydamiesi kalbų;

! susipa�inti su �alies (�alių), kurios (kurių) kalbą mokosi, bendravimo normomis ir jas taikyti bendraudami su tos �alies (tų �alių) atstovais.


Mokant(is) u�sienio kalbos ugdomos vertybinės nuostatos:

! atvirumas kalbai ir jos atstovaujamai kultūrai ar kultūroms;

! nusiteikimas plėtoti kultūrinę savimonę perprantant kitokį mąstymą, kultūrą, gyvenseną, jauseną, gretinant u�sienio kalbą ir kitų tautų kultūrą su gimtąja;

! noras nuolatos mokytis kalbų ir ruo�tis gyventi daugiataučiame, daugiakultūriame ir daugiakalbiame pasaulyje;

! pagarba mokymuisi kaip prasmingam ir naudingam darbui;

! atsakomybė u� mokymosi sėkmę ir rezultatus;

! nusiteikimas siekti savaranki�kumo ir kūrybi�kumo savo veikloje;

! nusiteikimas ugdytis sėkmingai komunikacijai būtinas normas ir vertybes:

� gebėjimą klausytis pa�nekovo,

� toleranciją, diskusijų kultūrą,

� gebėjimą dirbti kartu, bendradarbiauti ir bendrauti,

� pagarbą kalbai kaip �monijos kultūros aprai�kai.


Mokant(is) u�sienio kalbų, ugdomi bendrieji gebėjimai:

! komunikaciniai bei informaciniai gebėjimai: skaityti, ra�yti, klausytis, kalbėti; rasti reikiamą informaciją sakytiniuose ir ra�ytiniuose tekstuose; suprasti, analizuoti, interpretuoti ir vertinti �odinę ir vaizdinę informaciją, pateikiamą įvairiais ry�io kanalais ir įvairioje terpėje; įvairiais būdais (ra�tu ir �od�iu, informacinėmis komunikacinėmis technologijomis) perteikti informaciją, komunikuoti;

! mąstymo (intelektiniai) gebėjimai: sintetinti, vertinti ir taikyti įgytas �inias naujomis sąlygomis; panaudoti �inias įvairiose, taip pat naujose, situacijose; numatyti problemų sprendimo strategiją ir ie�koti konkrečių sprendimų;

236

! socialiniai gebėjimai: bendrauti ir bendradarbiauti; girdėti ir suprasti kito nuomonę ir argumentus, grįsti ir argumentuoti savąją poziciją, įtikinti siekiant norimo tikslo.


�iuo metu plačiausiai taikoma komunikacinė mokymo kryptis, kuri remiasi kalbos kaip komunikacijos priemonių sistemos samprata ir kalbos mokymosi kaip proceso, paremto interakcija ir prasmingu komunikavimu, samprata. Moksleivių kalbos mokymosi procesas organizuojamas taip, kad beveik visas mokymo laikas naudojamas individualiai ir grupinei kiekvieno moksleivio veiklai.

Pratybos siejamos su situacijomis, kurios moksleiviams pa�įstamos, artimos natūraliam bendravimui, ir todėl juos domina, motyvuoja ir kartu lavina ne tik kalbinius, bet ir socialinius gebėjimus. Nauja kalbinė med�iaga pateikiama situacijose, kuriose savaime glūdi poreikis bendrauti, pavyzd�iui, per �aidimus, pokalbius, diskusijas. Tokiose kalbos pratybose moksleivių dėmesys pirmiausia kreipiamas į kalbos turinį, prasmę, o ne į formą.

Pratybos vyksta gyvu tempu, kuo įvairiau, aktyviau, kad lingvistinė med�iaga gausiai kartotųsi vis kitokiame kontekste ir susidarytų tvirti įgūd�iai. Tokiam darbui klasės skirstomos į grupes, moksleiviai skatinami pratybas atlikti poromis ar grupelėmis, suteikiant kuo daugiau galimybių pamokos metu visiems moksleiviams aktyviai vartoti kalbą ir efektyviai i�naudoti pamokos laiką. Vengiama monotonijos, mechani�ko neprasmingo kartojimo. �alinama klaidų baimė, t. y. mokytojas dėmesį kreipia pirmiausia į tai, ar pavyko moksleiviui perteikti norimą mintį, o tik paskui atsi�velgia į klaidas, �alina jų prie�astis specialiomis pratybomis. Pamokoms būtinas psichologinis komfortas, skatinantis neformaliai bendrauti, kiekviena pamoka plečia moksleivių pasaulio suvokimą ir didina mokymosi motyvaciją. Svarbu, kad kiekvienas moksleivis dirbtų visomis i�galėmis ir ne tik reikiamai i�moktų kalbos, bet ir bręstų kaip besimokanti ir visuomeni�ka asmenybė � kūrybi�ka, aktyvi, gebanti bendradarbiauti, padėti kitam ir imtis atsakomybės.

Kalbinės veiklos rū�ių mokoma susietai, tačiau kiekvienos jų lyginamasis svoris gali keistis priklausomai nuo mokymo(si) tikslų. Skirtingose mokymo pakopose pirmenybė gali būti teikiama klausymui, kalbėjimui, skaitymui ar ra�ymui. Taip pat svarbu nepamir�ti, kad supratimo galimybės visada didesnės u� rai�kos: kiekvienas daug daugiau supranta negu geba i�reik�ti. Mokant u�sienio kalbos reikia �ia aplinkybe metodi�kai pasinaudoti.

Garsinis ar grafinis pirmumas pateikiant naujus dalykus priklauso nuo ugdomų gebėjimų: ugdant kalbėjimo ir klausymo gebėjimus, vyrauja garsinis pateikimas, o mokant skaityti ir ra�yti svarbūs abu � ir garsinis, ir grafinis. Įvadinėje ir pradinėje kalbos mokymo pakopose svarbesnis kalbėjimas ir klausymas, todėl pirmumas teikiamas garsiniam kodui. Vidurinėje ir auk�tesniojoje pakopoje skaitymo ir ra�ymo reik�mė padidėja. Be to, galimas tam tikras atotrūkis tarp garsinio ir grafinio kalbos rei�kinių vaizdo formavimo dėl garso ir raidės vienokio ar kitokio atitikimo konkrečioje kalboje, pavyzd�iui, didesnė raidės ir garso simetrija vokiečių kalboje leid�ia anksčiau, negu mokantis

237

kitų kalbų, kelti didesnius reikalavimus skaitymo ir ra�ymo technikai ma�inant atotrūkį tarp garsinio ir grafinio kalbos rei�kinių vaizdo formavimosi.

Ugdant receptyviuosius (klausymo ir skaitymo) gebėjimus, svarbu atsi�velgti į tai, kad moksleiviai turi įgusti taikyti įvairius informacijos suvokimo būdus, atitinkančius klausymo ir skaitymo tikslus. Pagrindinės klausomo ir skaitomo teksto supratimo rū�ys yra �ios: globalusis supratimas (kai ai�kinamasi bendras teksto turinys, esminė informacija), selektyvusis supratimas (kai ie�koma reikiamos konkrečios informacijos), detalusis supratimas (kai perprantama visa, tiek svarbiausia, tiek ne tokia svarbi informacija, kriti�kai įvertinama ir vėliau panaudojama veikloje). �ioms klausomo ir skaitomo teksto supratimo rū�ims būdingi skirtingi gebėjimų deriniai. Įvadinėje ir pradinėje pakopose formuojami ir ugdomi pagrindiniai darbo su klausomu ir skaitomu tekstu gebėjimai, bendri visoms klausymo ir skaitymo rū�ims. Kadangi �ie gebėjimai sudaro globaliojo teksto supratimo pamatą, rekomenduojama įvadinėje ir pradinėje pakopose mokyti klausyti ir skaityti �iuo būdu. Įvairios klausymo ir skaitymo strategijos lavinamos vidurinėje ir auk�tesniojoje pakopoje pateikiant klausymo ir skaitymo u�duotis ir supratimo tikrinimo būdus, atitinkančius u�sibrė�tus tikslus. Stengiamasi, kad moksleiviai kuo anksčiau klausytųsi autenti�kos kalbos ir skaitytų minimaliai adaptuotus ir neadaptuotus dabartinės kalbos tekstus.

Mokant(is) kalbos reikia atsi�velgti į kalbų sąveiką. Reikėtų skatinti moksleivius lyginti u�sienio kalbą su gimtąja. Ugdant gebėjimą klausyti moksleiviai skatinami kuo da�niau klausytis autenti�kos kalbos (televizija, radijas, kino filmai, kalbos įra�ai ir t. t.) ir kreipti dėmesį į kitokius negu gimtosios kalbos garsus bei intonavimo tipus.

U�sienio kalbos mokymo(si) ry�ys su gimtąja kalba turi būti kuo glaud�iausias. U�sienio kalbos mokytojui rūpi, kad formuotųsi moksleivių ne tik u�sienio, bet ir gimtosios kalbos nuojauta. Tas pat pasakytina ir apie u�sienio kra�tų ir gimtąją kultūrą. Skatintinas u�sienio ir gimtosios kalbų mokytojų bendravimas. Tačiau moksleivių gimtoji kalba u�sienio kalbos pamokoje vartojama labai saikingai, pavyzd�iui, pirmosiose mokymo pakopose ai�kinant u�duotis, situacijas, tikrinant u�sienio kalba gautos informacijos supratimą ir pan. Svarbu, kad moksleiviai įprastų reik�ti mintis pagal u�sienio kalbos dėsnius.

Antrosios u�sienio kalbos moksleiviai mokosi lengviau, ypač jei kalba gimini�ka jau �inomoms kalboms. Įvyksta teigiamas pirmosios u�sienio kalbos kompetencijų ir kalbos mokymosi strategijų perkėlimas. Kita vertus, gali pasireik�ti ir neigiamas perkėlimas, net ir gimini�kose kalbose, jei jos pasi�ymi kai kuriomis skirtingomis struktūromis. Pradedant mokyti antrosios u�sienio kalbos, reikėtų atkreipti moksleivių dėmesį į kalbų pana�umus ar skirtumus.

Mokant(is) u�sienio kalbų svarbu ry�ys su kitais dalykais, skatinamas integruotas kalbos ir įvairių kitų dalykų, pavyzd�iui, istorijos, geografijos, pilieti�kumo, verslumo, menų ir kt., mokymas. Moksleiviai skatinami ie�koti įvairių sričių informacijos u�sienio kalba, aptarti jiems įdomius studijuojamus dalykus, taigi jie įvaldo dalyko �inias bei lavina kalbos gebėjimus.

Nuo pat u�sienio kalbos mokymosi prad�ios vyksta ir sociokultūrinis asmenybės ugdymas. Tekstai, temos, situacijos, u�duotys, darbo formos skatina domėtis kalbos �alies (�alių) visuomenės ir

238

kultūros bruo�ais, padeda moksleiviams ugdytis atvirumą kitoms kultūroms. Kiekviena pamoka yra vertybi�kai įprasminta: veikla atitinka moksleivių patirtį, interesus ir ugdymo tikslus.

Vertindamas moksleivių pasiekimus, mokytojas vadovaujasi priimtomis vertinimo nuostatomis bei i�silavinimo standartais, kuriuose numatyti moksleivių mokymosi rezultatai kiekvienoje pakopoje. Mokytojas interpretuoja i�silavinimo standartus, kurdamas konkrečius moksleivių pasiekimų vertinimo kriterijus. Vertinimui mokymosi procese skirtos u�duotys rengiamos remiantis i�silavinimo standartuose numatytais moksleivių gebėjimais. Vertinama moksleivių mokymosi pa�anga ir pasiekimai. Ypač kruop�čiai mokytojas turi stebėti kiekvieno moksleivio mokymosi būdą ir vertinti jo efektyvumą. Tuo tikslu moksleivis gali būti konsultuojamas, su juo tariamasi, �adinamas jo pasitikėjimas savimi ir noras mokytis kalbų. Daug dėmesio turėtų būti skiriama moksleivių gebėjimui vertinti savo pasiekimus. Čia gali praversti Europos kalbų aplankas, skirtas moksleivio negimtųjų kalbų mokėjimo įsivertinimui.

Komunikacinei kompetencijai ugdyti reikia tokių mokymo priemonių, kurios teiktų galimybes mokyti visokeriopos kalbinės veiklos. Mokymo priemonių komplektus turėtų sudaryti moksleivio vadovėlis, pratybų sąsiuviniai, garsajuostės, mokytojo knyga. Kartu gali būti naudojamos papildomos mokymo priemonės: skaitinių knygos, lentelės, paveikslai, įvairi vaizdo med�iaga ir kt. Pravartu turėti �inynų, paveikslėlių, dvikalbių bei vienkalbių mokomųjų �odynų. Pagal galimybes naudojamos kompiuterinės mokomosios programos, internete esanti kalbos mokymosi med�iaga. Mokytojas renkasi tokias mokymo priemones, kurios padeda įgyvendinti programos reikalavimus, ir naudoja tokius mokymo metodus, kuriais moksleiviai pasiekia geriausius rezultatus.

Struktūra

Kalbos

Lietuvoje pravartu mokytis labiausiai paplitusių Europos kalbų (anglų, prancūzų, vokiečių, rusų), taip pat kaimyninių �alių kalbų (lenkų, latvių, estų) bei tų �alių, su kuriomis bendraujama įvairiose gyvenimo srityse (pavyzd�iui, Skandinavijos) kalbų.

Pagrindinėje mokykloje moksleiviams privalomos mokytis dvi u�sienio kalbos.

Pirmosios u�sienio kalbos pradedama mokytis IV klasėje ir pagrindinėje mokykloje jos mokomasi 8-erius metus. Pirmoji u�sienio kalba pasirenkama i� trijų oficialių Europos Sąjungos kalbų (anglų, prancūzų, vokiečių).

Antrosios u�sienio kalbos pradedama mokytis dvejais metais vėliau nei pirmosios, VI klasėje. Pagrindinėje mokykloje antrosios kalbos mokymasis trunka 5-erius metus. Antroji u�sienio kalba pasirenkama i� keleto labiausiai paplitusių Europos kalbų (anglų, prancūzų, vokiečių, rusų, ispanų), kaimyninių �alių kalbų (lenkų, latvių) ar kitų Europos �alių kalbų (danų, norvegų, �vedų ar kt.).

Gali būti skirtingų antrosios u�sienio kalbos mokymosi tikslų. Moksleivis gali u�sibrė�ti, kad baigdamas vidurinę mokyklą antrosios u�sienio kalbos i�moktų:

239

1) visų keturių kalbinės veiklos rū�ių taip, kaip pirmosios u�sienio kalbos pagrindinėje mokykloje (pasiekti antrosios u�sienio kalbos standartą);

2) visų keturių kalbinės veiklos rū�ių taip, kaip ir pirmosios u�sienio kalbos vidurinėje mokykloje (pasiekti pirmosios u�sienio kalbos standartą);

3) kalbėti ir suprasti i� klausos taip, kaip ir pirmosios u�sienio kalbos vidurinėje mokykloje (prioritetas kalbėjimui);

4) suprasti i� klausos ir skaityti taip, kaip ir pirmosios u�sienio kalbos vidurinėje mokykloje (prioritetas klausymui ir skaitymui).

Siekiant trečiojo ar ketvirtojo tikslo, pirmenybė teikiama paminėtoms dviem kalbinės veiklos rū�ims, bet moksleivis stengiasi i�mokti ir kitų � neprioritetinių � kalbinės veiklos rū�ių, tik �emesniu lygiu.

Kad ir kokius antrosios u�sienio kalbos mokymosi tikslus moksleiviai sau keltų, įvadinėje ir pradinėje pakopose jie turėtų susidaryti vienodus visų kalbinės veiklos rū�ių pagrindus, o tikslai ir programa diferencijuojami nuo ketvirtų metų.

Atsi�velgdama į moksleivių u�sibrė�tus antrosios u�sienio kalbos mokymosi tikslus, mokykla turi sudaryti tinkamas mokymosi sąlygas, pirmiausia skirti pakankamai pamokų. Savaitinių u�sienio kalbos pamokų neturėtų būti ma�iau kaip trys, nes jei intensyvumas menkesnis, kalbos mokymasis neduoda laukiamo rezultato, todėl programos reikalavimai lieka neįgyvendinti.

U�sienio kalbų sėkmingiau mokomasi remiantis atitinkamais gebėjimais, įgytais mokantis gimtosios kalbos. Todėl bendrojo lavinimo mokykloje rekomenduojama pradėti mokyti pirmosios u�sienio kalbos ketvirtojoje klasėje, o antrosios � po dvejų metų.

Turinčios galimybių mokyklos gali organizuoti ankstyvojo ar pagilinto kalbos mokymo grupes ar klases nuo II arba V klasės ar auk�tesniojoje pakopoje, nuo IX klasės. Pagilinto mokymo grupėse siekiama komunikacinės kompetencijos, artimos autenti�kam bendravimui visokeriopoje veikloje.

Taip pat skatinami kalbų fakultatyvai ir būreliai, kuriuose, remiantis kryptingai parinktais tekstais i� įvairių mokslo �akų, gali būti mokoma verslo kalbos, vertimo, dirbti kompiuteriu ir kt.

Pakopos

U�sienio kalbos mokymas(is) sąlygi�kai skirstomas į keturias pakopas: įvadinę, pradinę, vidurinę, auk�tesniąją.

U�sienio kalbos mokymosi pakopa apibrė�ia numatomą kalbos mokėjimo (komunikacinį) lygį, kuris siejamas su tam tikrų gebėjimų visuma siekiant praktinių kalbos vartojimo tikslų programoje numatytose kalbos vartojimo srityse ir situacijose. Pakopos orientuojamos į konkrečias komunikacines u�duotis, kurioms atlikti moksleivis turi taikyti įvairias strategijas, siekdamas suprasti arba sukurti sakytinį ar ra�ytinį tekstą bei bendraudamas �od�iu ir ra�tu. Pakopą taip pat apibūdina tam

240

tikri diskursai, juos atitinkantys gramatiniai modeliai ir leksika. Svarbiu kriterijumi laikomas moksleivio savaranki�kumo laipsnis kalbinėje komunikacinėje veikloje.

Įvadinėje ir pradinėje pakopoje formuojami elementarios komunikacinės kompetencijos pagrindai; vidurinėje pakopoje i�ugdoma minimali bendravimo kompetencija, o auk�tesnioji pakopa moksleivį rengia dalyvauti kalbinėje veikloje, ypač daug dėmesio skiriant savaranki�ko darbo įgūd�iams ugdyti, kra�to kultūrai geriau pa�inti bei elementariems pasirinkto profilio profesinės kalbos pagrindams puoselėti.

Pirmosios u�sienio kalbos įvadinė pakopa sutampa su pirmaisiais kalbos mokymo metais (IV klasė), pradinė pakopa tęsiasi antraisiais ir trečiaisiais metais (V ir VI klasės), vidurinė apima ketvirtuosius ir penktuosius metus (VII ir VIII klasės), o auk�tesnioji trunka likusius metus (IX�XII klasės).

Antrosios u�sienio kalbos įvadinės ir pradinės pakopos trukmė priklauso nuo jai mokytis skirto savaitinių valandų skaičiaus bei nuo pirmosios ir antrosios u�sienio kalbų gimini�kumo laipsnio. Antrosios u�sienio kalbos įvadinė pakopa gali trukti tik kelis pirmųjų kalbos mokymosi metų mėnesius arba vienerius mokymosi metus (VI klasėje); pradinė pakopa gali trukti pusantrų metų (VI ir VII klasės) arba dvejus metus (VII�VIII klasės); vidurinė pakopa baigtųsi su pagrindine mokykla (VIII�X arba IX�X klasės), o auk�tesnioji sutaptų su vidurine mokykla (XI ir XII klasės).

Pirmosios ir antrosios u�sienio kalbos programos skiriasi kalbos vartojimo sričių, temų, situacijų apimtimi. Mokantis antrosios u�sienio kalbos, pateikiamas kiek siauresnis sociokultūrinis kontekstas, daugiau orientuojamasi į buitines kalbos vartojimo situacijas bei geriau pa�įstamas kultūrinio pobūd�io temas ir situacijas.

Numatomi pirmosios bei antrosios u�sienio kalbos mokymosi pasiekimai yra orientaciniai. Kiekvienos pakopos i�silavinimo standartas nurodo vidutinius moksleivio, besimokančio pirmosios ir antrosios u�sienio kalbos, pasiekimus, kai u�sienio kalbai mokytis per visus mokymosi metus (7-erius pirmosios ir 5-erius antrosios) yra skiriamas minimalus savaitinių valandų skaičius, t. y. ne ma�iau kaip trys pamokos per savaitę, taip pat kai sudaromos kitos būtinos sąlygos, pavyzd�iui, klasės dalijamos į grupes, dirbama su visu mokymo priemonių komplektu ir pan. Nesant �ių sąlygų, moksleivių pasiekimai pakopos pabaigoje gali atsilikti nuo i�silavinimo standartuose numatytų pasiekimų.

Kita vertus, jei kalbos mokymuisi yra skiriamas didesnis nei minimalus valandų skaičius (4 savaitinės valandos arba 5�6 savaitinės valandos (pagilinto mokymo atveju)), moksleivių pasiekimai pakopos pabaigoje turėtų vir�yti numatytuosius i�silavinimo standartuose. Auk�tesnį pirmosios kalbos mokėjimo lygmenį taip pat turėtų pasiekti moksleiviai, pradėję mokytis pirmosios u�sienio kalbos II klasėje (ankstyvasis u�sienio kalbų mokymas(is)).

Todėl mokytojas, sudarydamas programą bei konkretindamas u�sienio kalbų i�silavinimo standartus, turi lanksčiai naudotis bendrosiomis programomis bei i�silavinimo standartais. Mokykla, atsi�velgdama į moksleivių poreikius ir konkrečią situaciją, turi sudaryti tinkamas sąlygas u�sienio kalboms mokytis, o svarbiausia � u�tikrinti kalbos mokymosi tęstinumą.

241

Siekiama, kad moksleivių, baigusių vidurinę mokyklą, kalbos mokėjimo lygis atitiktų kitose Europos �alyse bendrai priimtą abituriento u�sienio kalbos pasiekimų lygmenį. Europos Taryba yra sukūrusi kalbos mokėjimo lygių sistemą, susidedančią i� 6 lygių: A1 � �Lū�is�, A2 � �Pusiaukelė�, B1 � �Slenkstis�, B2 � �Auk�tuma�, C1 � �Nepriklausomas vartotojas�, C2 � �Meistri�kumas�. Kiekvienas kalbos mokėjimo lygis apibrė�ia tam tikrą kalbos vartotojo komunikacinę kompetenciją.

Daugelis Europos Tarybai priklausančių �alių yra parengusios minėtų lygių turinio apra�us.

U�sienio kalbų mokymosi pakopos, priimtos Lietuvoje, yra suderintos su �iais ET kalbų mokėjimo lygiais:

1-oji u�sienio kalba

Klasė Mokymosi metai

Kalbos mokymosi pakopa

Europos Tarybos nustatytas kalbos mokėjimo lygis

IV 1-ieji įvadinė

V 2-ieji

VI 3-ieji pradinė A1 �Lū�is�

VII 4-ieji

VIII 5-ieji vidurinė A2 �Pusiaukelė�

IX 6-ieji

X 7-ieji B1 �Slenkstis�

XI 8-ieji

XII 9-ieji auk�tesnioji B2 �Auk�tuma�

2-oji u�sienio kalba

Klasė Mokymosi metai

Kalbos mokymosi pakopa

Europos Tarybos nustatytas kalbos mokėjimo lygis

VI

1-ieji įvadinė

VII

VIII

2-ieji 3-ieji

pradinė

A1 �Lū�is�

IX

X

4-ieji 5-ieji

vidurinė

A2 �Pusiaukelė�

XI 6-ieji

XII 7-ieji auk�tesnioji B1 �Slenkstis�

Turinys

242

U�sienio kalbų mokymo(si) tikslas ir turinys plačiąja prasme yra komunikacinės kompetencijos ugdymas(is). Komunikacinei kompetencijai įgyti ir realizuotis reikalingi:

A � kalbinės veiklos gebėjimai � klausymo, skaitymo, kalbėjimo, ra�ymo (receptyvieji, produktyvieji, interaktyvieji);

B � kalbinės veiklos kontekstas � sritys, temos, situacijos;

C � komunikacinės intencijos;

D � kalbos med�iaga � fonetinė, grafinė, gramatinė, leksinė;

E � sociokultūrinės �inios.

Komunikacinė kompetencija susideda i� kelių kompetencijų: lingvistinės, sociolingvistinės, diskursinės, strateginės, sociokultūrinės, socialinės (pagal J. A. van Eką).

Ugdant(is) lingvistinę kompetenciją, būtina pa�inti, palaipsniui įvaldyti ir taisyklingai vartoti kalbos struktūras, sukaupti ir tinkamai vartoti �odyną, i�mokti raides, garsus bei suvokti jų santykius, taisyklingai tarti. Moksleiviams svarbu gauti minimalių �inių apie kalbos i�plitimą, kalbų �eimą, susidaryti bendrą supratimą apie kalbos funkcionavimą. Svarbu sudaryti sąlygas moksleiviui į�velgti esminius kalbos kaip komunikavimo priemonių sistemos bruo�us, plėsti kalbinį akiratį. �iam procesui padeda u�sienio kalbos gretinimas su gimtąja kalba ir kitomis kalbomis, kurias moksleivis moka ar girdi aplinkoje. Lingvistinės kompetencijos ugdymas nėra savitikslis: ji yra komunikacinės kompetencijos ir bendro kultūrinio bei lingvistinio i�silavinimo pagrindas.

Ugdant(is) sociolingvistinę kompetenciją, mokoma(si) vartoti ir interpretuoti kalbos formas pagal situaciją: situacija (kas su kuo, apie ką, kur ir kokiu tikslu bendrauja) lemia kalbos formų pasirinkimą.

Ugdant(is) diskursinę kompetenciją, mokoma(si) suprasti, suvokti ir formuluoti, kurti ri�lius ir ai�kius įvairių �anrų ir stilių sakytinius ir ra�ytinius tekstus.

Ugdant(is) strateginę kompetenciją, mokoma(si) naudotis įvairiomis strategijomis, siekiant suprasti klausomą arba skaitomą tekstą, kuriant savo tekstą ra�tu ir �od�iu, bendraujant su pa�nekovu, taip pat siekiant įgusti kalbą paremti papildomomis bendravimo priemonėmis (gestais, mimika ir pan.) ir kitomis kompensavimo strategijomis.

Ugdant(is) sociokultūrinę kompetenciją, įgyjama �inių ir ugdomas suvokimas to sociokultūrinio konteksto, kuriame kalba vartojama. Sociokultūrinė kompetencija ugdoma nuo pat pirmosios pamokos visais kalbos mokymo(si) būdais.

Ugdant(is) socialinę kompetenciją, ugdomas pasitikėjimas savimi, gebėjimas ir noras bendrauti su kitais, mokėjimas tinkamai elgtis įvairiose socialinėse situacijose.

A. Komunikacinę kompetenciją realizuoja keturių rū�ių kalbinė veikla:

! klausymas � kalbos supratimas i� klausos, t. y. informacijos priėmimas i� kalbančiojo ar įra�o, radijo ar televizijos ir pan. (sakytinio teksto suvokimas (recepcija));

243

! skaitymas � informacijos priėmimas i� ra�ytinių �altinių: publicistikos, reikalų ra�tų, gro�inės ar mokslinės literatūros ir pan. (ra�ytinio teksto suvokimas (recepcija));

! kalbėjimas � dalijimasis informacija kalbant monologu (sakytinio teksto produkavimas) ar dialogu (interakcija �od�iu) atsidūrus u�sienyje, kelionėje ar susitikus u�sienietį Lietuvoje ir pan.;

! ra�ymas � informacijos perteikimas bei savo minčių, nuomonės, vertinimo rai�ka ra�tu (ra�ytinio teksto produkavimas ir interakcija ra�tu).

B. Kalbinės veiklos kontekstą apibūdina sritys, temos, situacijos. Komunikacinė kompetencija ugdoma mokantis vartoti kalbą situacijose, susijusiose su realiais bendravimo poreikiais. Temos ir situacijos apima dvi kalbos vartojimo sritis: asmeninę ir visuomeninę. Abi kalbos vartojimo sritys yra glaud�iai susijusios, joms bendros daugelis temų ir situacijų, pavyzd�iui, moksleivio pomėgiai ir teatras, kinas; moksleivio aplinka ir ekologijos klausimai ir pan. Siekiama, kad kiekviena tema, situacija būtų siejama su moksleivio patirtimi, veikla. Programoje temos ir situacijos pateikiamos koncentri�kai, t. y. einant i� pakopos į pakopą kiekviena tema papildoma naujomis situacijomis ir naujomis rai�kos priemonėmis. Pagrindinės mokyklos u�sienio kalbos kursas apima �ias pagrindines temas:

Moksleivis, jo aplinka (�eima, draugai).

�vietimas, mokymasis.

Namas, ir butas, gyvenamoji aplinka.

Klimatas, oras.

Kelionės, transportas.

Maistas, maitinimasis.

Parduotuvės, pirkiniai.

Paslaugos, aptarnavimas.

Profesija, darbas.

Sveikata, higiena, sveika gyvensena.

Ekologija, aplinkos apsauga.

Laisvalaikis, pramogos, sportas.

Politinis, ekonominis, visuomeninis gyvenimas.

�iuolaikinės informacinės technologijos.

Kultūrinis gyvenimas (kinas, teatras, parodos, koncertai, �ventės).

244

C. Kalbinėje veikloje moksleiviai rei�kia komunikacines intencijas. Komunikacinė kompetencija, mokantis u�sienio kalbų, ugdoma sistemingai plėtojant gebėjimą atlikti su natūraliomis bendravimo situacijomis susijusius kalbos veiksmus: gauti ir teikti informacijos (pavyzd�iui, identifikuoti, teirautis, su�inoti ir reik�ti sąlygą, prie�astį, pasekmę, su�inoti veiksmo būdą); reik�ti nuostatas: intelektinę (pavyzd�iui, siūlyti(s), pritarti, prie�tarauti, su�inoti, reik�ti nuomonę, įtikinėti, atkalbėti), emocinę (pavyzd�iui, reik�ti norą, pasitenkinimą, domėjimąsi, nustebimą), dorovinę (pavyzd�iui, dėkoti, atsipra�yti, pra�yti, leisti, drausti, lyginti, vertinti); reik�ti veiksmo vykdymą (pavyzd�iui, pra�yti ar siūlyti, sutikti ar atsisakyti ką nors daryti), mandagumo konvencijas (pavyzd�iui, sveikintis su bendraam�iu, su suaugusiuoju, atitinkamai kreiptis, susipa�inti, supa�indinti, pradėti, tęsti ir baigti tiesioginį pokalbį ir pokalbį telefonu, linkėti kokia proga, pertraukti pa�nekovą). �ių ar pana�ių kalbos veiksmų mokomasi visą laiką, bet einant i� pakopos į pakopą turtėja jų kalbinė rai�ka.

D. Kalbinei veiklai atlikti reikalinga kalbos med�iaga apima kalbos priemones (fonetiką, grafiką, ortografiją, gramatiką, leksiką, diskursą), būtinas numatytiems kalbos veiksmams, rei�kiant mintį �od�iu ar ra�tu (kalbos produkavimas) ar suvokiant sakytinę ar ra�ytinę kalbą (kalbos recepcija). Todėl moksleiviai turi mokytis suvokti recepcijai reikalingas kalbos priemones ir vartoti ar kurti produkavimui reikalingas kalbos priemones.

E. Sociokultūrinės �inios apima pa�inimą tų visuomenių ir kultūrų, kuriose vartojama moksleivio studijuojamoji u�sienio kalba. Sociokultūrinės �inios da�niausiai neatsiranda i� tiesioginės moksleivio gyvenimo patirties, neretai jos būna i�kreiptos stereotipų, todėl mokant u�sienio kalbų joms turi būti skiriama itin daug dėmesio. Moksleiviai gali suvokti Europos visuomenėms ir kultūroms būdingus bruo�us, susipa�indami su tokiais sociokultūrinio gyvenimo aspektais:

Kasdienis gyvenimas (maitinimasis, �ventės, darbas, laisvalaikis ir kt.).

Gyvenimo sąlygos (gyvenimo lygis, gyvenamieji namai, namų aplinka ir kt.).

Tarpasmeniniai santykiai (visuomenės sluoksniai, lyčių santykiai, �eimos struktūra ir santykiai, kartų santykiai, darbo santykiai, policija, pareigūnai, bendruomenės santykiai ir kt.).

Vertybės, nuostatos, po�iūriai (regioninės kultūros, institucijos, tradicijos, socialinė kaita ir raida, istorija, istorinės asmenybės, istoriniai įvykiai, tautinės ma�umos, politika, menai, religija).

Kūno, judesių kalba (gestai, mimika, akių kontaktas ir kt.); pagalbinė informacija tekste (iliustracijos, lentelės, tipografinės ypatybės).

Socialinės konvencijos (punktualumas, dovanos, apranga, valgymas, elgesio ir pokalbio tabu, vie�nagės laikas, atsisveikinimas, i�vykimas ir kt.).

Ritualinis elgesys (religinių, �eimos, tautinių �venčių elgesys, �iūrovų elgesys vie�ųjų renginių metu, paminėjimai, �ventės, �okiai, diskotekos ir kt.).

245

PIRMOJI U�SIENIO KALBA

Įvadinė pakopa (IV klasė)

Kalbinė veikla

Sakytinio teksto supratimas (klausymas). Mokomasi suprasti nurodymus, susijusius su pamokos vyksmu, bendrais veiksmais, trumpus pasakymus, pokalbius, daineles, eilėra�čius ir reaguoti į kalbą, kai joje saikingai vartojama nesimokytų kalbos dalykų. Klausomasi gyvos �nekamosios ir įra�ytos bendrinės sakytinės lėtoko tempo kalbos. Ugdoma kalbinė nuovoka, gebėjimas suprasti naujus dalykus.

Ra�ytinio teksto supratimas (skaitymas). Formuojami skaitymo technikos ir gebėjimo suprasti tekstą pagrindai: suvokti raidės ir garso santykius, �od�ių jungimo skaitant bei teksto skaitymo ir intonavimo pagrindus, teksto antra�tę, iliustracijas, grafinį suskaidymą. Mokomasi skland�iai su mokytoju skaityti parengtą tekstą. Pratinamasi tyliai skaitant suvokti pagrindinę informaciją, veiksmo vietą ir laiką, pagrindinius veikėjus. Stengiamasi suprasti iliustruotus trumpus tekstus (pie�tų paveikslėlių įra�us ir pan.). Tekstai � specialiai mokymo tikslais para�yti, pritaikyti, o dalis autenti�kų. Skaitomi lengvi pasakojamojo pobūd�io eilėra�čiai, rimuotės, dalis jų i�mokstama atmintinai. Ugdoma kalbos nuojauta, gebėjimas suprasti naujus kalbos dalykus.

Interakcija ir produkavimas �od�iu (kalbėjimas). Mokomasi kalbėti pagal tikrą ar įsivaizduojamą situaciją programoje numatyta tematika atliekant i� anksto numatytus kalbos veiksmus; ne�odinėmis priemonėmis reik�ti trūkstamus kalbos dalykus; dalyvauti �aidimuose, dainuoti vaiki�kas daineles, sakyti atmintinai skaičiuotes, rimuotes, trumpus pasakojamojo pobūd�io eilėra�čius, vaidinti; atsakyti į klausimus apie skaityto ar klausyto teksto veiksmo vietą ir laiką, pagrindinius veikėjus. Siekiama taisyklingo tarimo ir intonavimo.

Interakcija ir produkavimas ra�tu (ra�ymas). Ra�ymas dar laikomas kitų gebėjimų įtvirtinimo priemone: ra�tu atliekami daugiausia elementarūs perra�ymo, įra�ymo ir kitokie pratimai, u�ra�omi trumpi kalbos pavyzd�iai siekiant formuoti garso ir raidės santykį. Siekiama taisyklingos ra�ybos ir dailios ra�ysenos.

Kalbos med�iaga

Įgyjamos svarbiausios ir būtinos tarimo, ra�ybos �inios, mokomasi raid�ių pavadinimų, susipa�įstama su �od�ių tvarka pasakojamajame, klausiamajame ir liepiamajame sakiniuose, artikeliais, kai kuriomis veiksma�od�ių ir varda�od�ių formomis, da�niausiai vartojamais būdvard�iais, prielinksniais, prieveiksmiais, jungtukais, klausiamaisiais �od�iais. (Konkreti kalbos med�iaga pateiktina atsi�velgiant į kiekvienos klasės tikslų ir kalbos specifiką.)

246

Temos ir situacijos

Kalbos supratimas ir rai�ka kalbant apie �eimos, mokyklos, draugų kasdienę aplinką: vaikas �eimoje, su draugais; �eimos narių ir draugų vardai, tautybė, pomėgiai, adresai; laikas, oras; dienotvarkė; naminiai gyvūnai; mokyklos ir klasės pavadinimas ir adresas; mėgstami mokomieji dalykai.

Pradinė pakopa (V�VI klasės)

Kalbinė veikla

Sakytinio teksto supratimas (klausymas). Mokomasi suprasti mokytojo ir draugų kalbą pamokoje bei klasės etiketo frazes; suprasti pagrindinį trumpų pokalbių, pasakojimų, �inučių turinį, kai kalbama bendrine kalba lėtoku tempu. Ugdytis gebėjimą suprasti naujus dalykus klausantis trumpų autenti�kos kalbos atkarpų (eilėra�čių, dainelių). Klausytis gyvos �nekamosios ir įra�ytos kalbos.

Ra�ytinio teksto supratimas (skaitymas). Siekiama lavinti skaitymo techniką ir gebėjimą suprasti tekstą. Gebėti perskaityti ne�inomus �od�ius pagal �inomas skaitymo taisykles, jungti �od�ius į grupes ir jas taisyklingai intonuoti. Pereinama prie tylaus skaitymo. Tyliai skaitant tekstą pirmą kartą siekiama i� esmės suprasti, o pakartotinai skaitant � įsigilinti į detales. Skaityti vaikų tautosakos ir literatūros pavyzd�ius, gro�inius ir negro�inius tekstus (dalykinius straipsnelius, skelbimus, prane�imus ir pan.), kurie gali būti autenti�ki, pritaikyti ar specialiai para�yti mokymo tikslais. Tekstuose gali būti ne�inomų �od�ių, netrukdančių suprasti turinio esmę. Siekiama toliau lavinti kalbos nuojautą, gebėjimą suprasti naujus kalbos dalykus; pratinamasi savaranki�kai skaityti papildomus skaitinius, naudotis vadovėlio �odynėliu.

Interakcija ir produkavimas �od�iu (kalbėjimas). Tvirtinami anksčiau įgyti gebėjimai plėtojant juos pagal numatytą tematiką ir kalbos veiksmus bei tobulinant tartį, intonavimą. Pratinamasi kurti, vaidinti, iliustruoti skaitytus ir girdėtus dalykus. Pratinamasi kalbėti nepasirengus, pagal bendravimo situacijas.

Interakcija ir produkavimas ra�tu (ra�ymas). Plečiama, įtvirtinama garso ir raidės santykių nuovoka. Dedami elementarūs ra�ymo kaip kalbinės veiklos pagrindai: keliais trumpais sakiniais u�ra�omas monologinės kalbos turinys, sakytinės kalbos pavyzd�iai. Mokomasi naudotis vadovėlio priedais tikrinantis ra�ybą. Mokomasi keliais trumpais ri�liais sakiniais perteikti faktinę informaciją.

Kalbos med�iaga

Plečiamos tarimo, ra�ybos, gramatikos �inios. Teikiamos pirmosios �inios apie veiksma�od�io laikų vartojimą, �od�ių darybą. Kalbos �inias nuo antrųjų mokymo metų reikėtų teikti diferencijuotai � recepcijai ir produkavimui.

247

Temos ir situacijos

Naujomis sociokultūrinio gyvenimo situacijomis plečiama įvadinės pakopos tematika: �eima, draugai (giminės, butas, namų aplinka, �ventės), �eimos narių ir artimųjų u�siėmimai, specialybės, darbas ir poilsis �eimoje; valgis ir apdaras; susipa�inimas ir draugystės u�mezgimas; bendra veikla ir �aidimai su draugais, klasė, klasės darbai, kelias į mokyklą ir pas draugą; moksleivis ir jo pasaulis (gamta, gyvenamoji vietovė, geografinė padėtis), moksleivis ir jo norai (susira�inėjimo draugai, sporto �aidimai, kiti kra�tai), moksleivis ir jo kasdiena (mokykla, dienotvarkė, higiena, pirkimas), moksleivis ir jo i�gyvenimai (draugystė, konfliktai). Bandoma sekti vidutinio ilgumo pasakas, atmintinai i�mokstama pasakojamojo pobūd�io eilėra�čių. Skaitomų ir klausomų dalykų vertinimas, pirmojo įspūd�io i�sakymas, Lietuvos ir u�sienio kalbos �alies (�alių) bendraam�ių aplinkos gretinimas.

Vidurinė pakopa (VII�VIII klasės)

Kalbinė veikla

Sakytinio teksto supratimas (klausymas). Plečiami anksčiau įgyti gebėjimai, kai klausomasi sudėtingesnės struktūros kalbos. Pradedama pratintis suprasti trumpus buitinio stiliaus pavyzd�ius. Tarp klausomos kalbos daugėja autenti�kos kalbos įra�ų.

Ra�ytinio teksto supratimas (skaitymas). Toliau lavinama skaitymo technika ir gebėjimas suprasti tekstą. Mokomasi suprasti tekstus, susijusius su numatyta tematika ir turinčius ne�inomų kalbos dalykų: dalykinius straipsnelius, skelbimus, prane�imus, instrukcijas, reklamą ir pan., i�siai�kinti ne�inomus kalbos dalykus i� konteksto, remiantis turimomis kalbos �iniomis bei naudojantis �odynais ir �inynais. Savaranki�kai rinktis ir skaityti vidutinio ilgumo tekstus ir pasirengti juos vertinti. Susipa�įstama su dvikalbiais �odynais, gramatikos �inynais ir mokomasi jais naudotis. Skaityti jaunimo literatūros pavyzd�ius, nedideles pjeses, i�traukas ar atskiras scenas (ir vaidmenimis). Pradėti skaityti nuotykių ir detektyvinius pasakojimus. Skaityti jaunimo spaudą: rubrikas, antra�tes, trumpus paai�kinimus prie tekstų, orientuotis laikra�tyje, skirti dalykinę informaciją, pramoginius tekstus. Naudojami autenti�ki, pritaikyti ar specialiai mokymo tikslais para�yti tekstai.

Interakcija ir produkavimas �od�iu (kalbėjimas). Plėtojant susiformavusius gebėjimus kalbėti numatyta tematika ir atliekant numatytus kalbos veiksmus, mokomasi pradėti ir palaikyti netikėtą trumpą pokalbį, kalbėti apie matytus, girdėtus ir skaitytus dalykus, jų sukeltą įspūdį rei�kiant savo po�iūrį ir nuomonę, aptarti jaunimo spaudą; atkurti skaitytą ar klausytą tekstą, imti interviu, vaidinti, dalyvauti nesudėtingose diskusijose, reaguojant į kito nuomonę.

Interakcija ir produkavimas ra�tu (ra�ymas). Įtvirtinant anksčiau įgytus gebėjimus, pradedama ra�yti trumpus ra�inėlius pagal programos tematiką, kurti savą tekstą pagal pavyzdį. Mokomasi ra�yti trumpus asmeninius lai�kus numatyta tematika, reik�ti savo nuomonę.

248

Kalbos med�iaga

Plečiamos tarimo, gramatikos ir leksikos �inios, apibendrinamos ra�ybos ir tarties taisyklės. Supa�indinama su sudėtiniais sakiniais, pateikiamos �inios apie prijungiamuosius sakinius. �odynas gausinamas sinonimais, antonimais, frazeologizmais.

Temos ir situacijos

Naujomis situacijomis ir nauja tematika turtinamas kalbos supratimas bei rai�ka daug dėmesio skiriant jos funkcionavimui kalbos �alies (�alių) realijose bei plėtojant asmeninį po�iūrį ir interesus: dienos įvykiai ir atsitikimai; mokyklos kasdienybė, vaikų ir jaunimo organizacijos; laiko paskirstymas įvairiai veiklai; sporto komanda ir klubas; sveikata (mitybos įpročiai, taisyklinga mityba, liga, vaistų pirkimas); pa�to paslaugos, susira�inėjimas; susisiekimo priemonės, eismo taisyklės, elgesys eismo metu; kelionė, i�vyka, ekskursija (kelyje, naujos vietos, gyvenviečių rū�ys); kultūros renginio lankymas, �ventės; moksleivio pomėgiai anksčiau ir dabar; įvairių �alių gamta įvairiais metų laikais; peiza�as, gamtos apsauga; i�vaizda, charakteris, nuotaika. Mokomasi aptarti skaitytus ir girdėtus dalykus, reik�ti savo nuomonę, po�iūrį į juos.

Auk�tesnioji pakopa (IX�X klasės)

Kalbinė veikla

Sakytinio teksto supratimas (klausymas). Įtvirtinami gebėjimai suprasti artimus numatytai tematikai meninio ir buitinio stiliaus pokalbius, pasakojimus, �inutes, kai kalbama bendrine kalba normaliu tempu. Mokomasi klausytis trumpų informacinio pobūd�io (apie svarbiausius įvykius pasaulyje) radijo ir televizijos laidų ar jų įra�ų, suprasti bendrinę autenti�ką normalaus tempo meninio, publicistinio ir buitinio stiliaus pa�nekovo ar pa�nekovų kalbą (pokalbius, pasakojimus), prane�imus, reporta�us, radijo ir televizijos laidas apie svarbiausius pasaulio įvykius nagrinėtomis temomis, kai suteikiama parama.

Ra�ytinio teksto supratimas (skaitymas). Siekiama įgusti skaityti įvairaus stiliaus numatytos tematikos tekstus ir pasirengti juos aptarti ir vertinti. Skaitant gro�inius tekstus, suprasti veikėjų veiksmų motyvus. Skaitant mokslo populiariąją literatūrą bei publicistinius tekstus, suprasti svarbiausius faktus, mokėti i�rinkti reikiamą informaciją i� kelių tekstų. Skaityti jaunimo spaudą. Skaityti autenti�kus tekstus ir jų adaptacijas, suprasti jų esmę, o su �odynu, �inynu � ir detales. Plėtojami gebėjimai skaityti ie�kant informacijos ir savo malonumui, keisti skaitymo tempą atsi�velgiant į tai, kaip reikės naudoti teksto informaciją, t. y. įvaldyti įvairias skaitymo rū�is ir strategijas. Mokomasi aptarti skaitomą tekstą (pasi�ymėti svarbesnes vietas ar mintis, u�sira�yti �od�ius, sakinius, komentarą ir pan., susirasti papildomos informacijos ir kt.). Susipa�įstama su �alies periodine spauda siekiant i�mokti skirti laikra�tyje įvairias sritis (politinę, ekonominę, kultūrinę, reklamą, sportą) ar i�sirinkti dominančius dalykus. Mokomasi naudotis įvairiais �odynais.

249

Interakcija ir produkavimas �od�iu (kalbėjimas). Plėtojant ankstesnius gebėjimus palaikyti i� anksto neparengtą pokalbį, pratinamasi pereiti nuo vienos temos prie kitos ir atlikti reikiamus kalbos veiksmus. Stengiamasi nuodugniau pasakoti, aptarti ir vertinti patirtų dalykų sukeltus įspūd�ius, įsitraukti į diskusiją. Kalbėti apie ne tik svetimąja, bet ir gimtąja kalba skaitytus ar girdėtus dalykus. Kompensuoti nepakankamą kalbos mokėjimą �odinėmis ir ne�odinėmis priemonėmis bei kalbėjimo strategijomis. Kalbant pagal sukurtas situacijas, remtis įvairia sociokultūrine patirtimi. Kalbant buitine tematika, plačiau komentuoti, vertinti, reik�ti savo nuomonę. Sąmoningai vartoti abstrakčius ir konkrečius �od�ius, kalbos �ablonus, frazeologizmus, terminus.

Interakcija ir produkavimas ra�tu (ra�ymas). Plėtojami įgyti gebėjimai ra�yti i� anksto numatyta tematika, pagrįsti nuomonę, naudotis pagalbine med�iaga perduodant informaciją ir tikrinantis ra�ybą. Mokomasi savaranki�kai ar remiantis pavyzd�iais ra�yti nagrinėtomis temomis trumpus tekstus nesudėtinga kalba (ra�telius, reikalų ir asmeninius lai�kus) pritaikant kalbą adresatui, rei�kiant nuomonę, vertinimą; mokomasi savaranki�kai planuoti, i�dėstyti ir taisyti parengtą tekstą.

Kalbos med�iaga

Daugiausia dėmesio skiriama gramatikos ir leksikos �inioms plėsti ir i�eitai med�iagai apibendrinti. Susipa�įstama su kalbos etiketo rai�ka įvairiais stiliais (buityje, oficialiojoje kalboje), kalbos dalykų vartojimo strategijos (pakeitimai, paai�kinimai, i�plėtimai, supaprastinimai ir kt.) klausimais. Pirmosios �inios apie kalbos stilius.

Temos ir situacijos

Naujomis situacijomis ir temomis turtinamas kalbos supratimas ir rai�ka daug dėmesio skiriant jos funkcionavimui kalbos �alies (�alių) realijose, plėtojant asmeninį po�iūrį ir interesą bei gretinant tos �alies ir savosios kultūrines vertybes: laisvalaikio formos ir įvairūs renginiai; svarbiausi kultūrinio ir politinio gyvenimo įvykiai; televizijos ir radijo programos jaunimui; tautinės �ventės; sveika gyvensena, ligonio slaugymas; buitinės technikos naudojimas; buitinis aptarnavimas; �monių santykiai, draugystė, meilė; pareigos ir teisės; kalbos �alies (�alių) gamta, ekologija, gamtos apsaugos klausimai; būsimoji ar dominanti profesija ir jos pasiekimo keliai; kalbos �alies (�alių) teisinė ir politinė sistema, valstybės politikos bruo�ai; tradicijos, papročiai, religijos; valstybės simboliai, institucijos, visuomeninės ir tarptautinės organizacijos; kelionės į kitas �alis (kelionės dokumentų tvarkymas, pinigų keitimas ir pan.); periodinė spauda ir straipsnių rinkimosi skaityti argumentavimas; nuodugnesnis skaitytų ar girdėtų dalykų aptarimas.

ANTROJI U�SIENIO KALBA

250

Įvadinė pakopa (VI klasė)

Kalbinė veikla

Sakytinio teksto supratimas (klausymas). Mokomasi suprasti nurodymus, paliepimus ir pra�ymus, susijusius su pamokos vyksmu, bendrais veiksmais, klasės etiketo frazes, trumpus pasakymus, pokalbius ir reaguoti į kalbą, kai joje saikingai vartojama nesimokytų kalbos dalykų. Klausomasi gyvos �nekamosios ir įra�ytos bendrinės sakytinės kalbos. Ugdoma kalbos nuojauta, gebėjimas suprasti naujus dalykus.

Ra�ytinio teksto supratimas (skaitymas). Puoselėjami skaitymo technikos ir gebėjimo suprasti tekstą pagrindai: siekiama formuoti raidės ir garso santykius, dėti �od�ių jungimo skaitant bei teksto skaitymo ir intonavimo pagrindus, suvokti teksto antra�tę, iliustracijas, grafinį suskaidymą. Pratinamasi skaitant suvokti esminę informaciją, nustatyti veiksmo vietą ir laiką, skirti pagrindinius veikėjus. Mokomasi suprasti trumpus iliustruotus tekstus prie paveikslėlių. Tekstai � specialiai mokymo tikslais para�yti, pritaikyti, o dalis autenti�kų. Ugdoma kalbos nuojauta, gebėjimas suprasti naujus kalbos dalykus.

Interakcija ir produkavimas �od�iu (kalbėjimas). Trumpai kalbėti pagal tikrą ar įsivaizduojamą situaciją programoje numatyta tematika atliekant numatytus kalbos veiksmus; ne�odinėmis priemonėmis reik�ti trūkstamus kalbos dalykus; atsakyti į klausimus apie skaityto ar klausyto teksto veiksmo vietą ir laiką, pagrindinius veikėjus. Siekiama taisyklingo tarimo ir intonavimo.

Interakcija ir produkavimas ra�tu (ra�ymas). Ra�ymas dar laikomas kitų gebėjimų įtvirtinimo priemone: ra�tu atliekami daugiausia elementarūs perra�ymo, įra�ymo ir kitokie pratimai, u�ra�omi trumpi kalbos pavyzd�iai siekiant formuoti garso ir raidės santykį.

Kalbos med�iaga

Įgyjamos svarbiausios tarimo, ra�ybos �inios, mokomasi raid�ių pavadinimų, susipa�įstama su �od�ių tvarka pasakojamajame, klausiamajame ir liepiamajame sakiniuose, artikeliais, kai kuriomis veiksma�od�ių ir varda�od�ių formomis, da�niausiai vartojamais būdvard�iais, prielinksniais, prieveiksmiais, jungtukais, klausiamaisiais �od�iais. (Konkreti kalbos med�iaga pateiktina atsi�velgiant į kiekvienos klasės tikslų ir kalbos specifiką.)

Temos ir situacijos

Kalbos supratimas ir rai�ka dėmesį skiriant kalbos �alies (�alių) realijoms: susipa�inimas, pa�inties u�mezgimas; moksleivio �eima, draugai; �eimos narių ir draugų vardai, tautybė, pomėgiai; �eimos narių ir artimųjų specialybės; moksleivis ir jo aplinka (butas, kambarys); kasdienė moksleivio veikla (mokykla, mokymasis, dienotvarkė, poilsis); moksleivio laisvalaikis, pomėgiai (�aidimai, sportas, atostogos, kelionės); parduotuvės, kasdieniai pirkiniai, maitinimasis; pasaulio �alys, Europos miestai ir sostinės, transporto priemonės; oras, metų laikai.

251

Pradinė pakopa (VII�VIII klasės)

Kalbinė veikla

Sakytinio teksto supratimas (klausymas). Mokomasi detaliai suprasti programos tematikos pokalbių, pasakojimų, �inučių turinį, kai kalbama normaliu tempu; naudojamasi specialiai mokymuisi parengtais tekstais, kuriuose gali būti ir naujų kalbos dalykų, netrukdančių suprasti turinio esmę. Ugdomas gebėjimas suprasti pagrindinį trumpų autenti�kos kalbos atkarpų turinį. Klausomasi gyvos �nekamosios ir įra�ytos kalbos.

Ra�ytinio teksto supratimas (skaitymas). Siekiama toliau lavinti skaitymo techniką ir gebėjimą suprasti tekstą, skland�iai skaityti savaranki�kai parengtą tekstą ar jo dalį. Tyliai skaitant mokomasi suprasti numatytos tematikos tekstus, atitinkančius i�moktą kalbos med�iagą. Skaitant tekstą pirmą kartą, siekiama i� esmės suprasti su tam tikra tematika susijusią ir turinčią naujų kalbos rai�kos priemonių med�iagą, o skaitant pakartotinai � įsigilinti į detales ir vertinti tekstą. Lavinama kalbos nuojauta, pratinamasi i� konteksto suvokti ne�inomų �od�ių reik�mę, panaudojant turimas kalbos �inias (ra�ybos, darybos ir pan.). Skaityti publicistinius ir dalykinius straipsnelius, skelbimus, prane�imus ir pan. Tekstai autenti�ki, pritaikyti ar specialiai para�yti mokymo tikslais. Savaranki�kai skaityti papildomus skaitinius, naudotis vadovėlio �odynėliu ir kitais priedais.

Interakcija ir produkavimas �od�iu (kalbėjimas). Plečiami turimi gebėjimai dalyvaujant ilgesniame numatytos tematikos pokalbyje ir plėtojant numatytus kalbos veiksmus. Mokomasi glaustai pasakoti, inscenizuoti, kas girdėta, matyta ar skaityta. Pratinamasi kalbėti nepasirengus, pagal bendravimo situacijas.

Interakcija ir produkavimas ra�tu (ra�ymas). Dedami elementarūs ra�ymo kaip kalbinės veiklos pagrindai: keliais trumpais sakiniais u�ra�omas monologinės kalbos turinys, sakytinės kalbos pavyzd�iai. Mokomasi keliais trumpais ri�liais sakiniais perteikti faktinę informaciją, atkurti skaitytus tekstus. Mokomasi naudotis vadovėlio priedais tikrinantis ra�ybą.

Kalbos med�iaga

Plečiamos tarimo, ra�ybos, gramatikos ir leksikos �inios. Kalbos �inias, pradedant nuo pradinės pakopos, reikėtų teikti diferencijuotai � recepcijai ir produkavimui.

Temos ir situacijos

Naujomis sociokultūrinio gyvenimo situacijomis plečiama įvadinės pakopos tematika: moksleivio �eima, draugai: darbas ir poilsis �eimoje, giminės, �ventės (gimtadieniai, Kalėdos ir t. t.); draugystės u�mezgimas; moksleivio gyvenamoji vieta (namas, butas, namų aplinka); susisiekimas ir transportas (susisiekimo priemonės mieste, kelias į mokyklą ir pas draugą, trumpos kelionės ir i�vykos); pa�to paslaugos, susira�inėjimas; sveikata, liga, vaistų pirkimas; moksleivis ir jo norai (ateities planai,

252

profesijos); moksleivio pomėgiai (sportas, televizija, kinas, kompiuteris); moksleivis ir jo i�gyvenimai (santykiai su draugais, konfliktai, paauglių interesai); kelionės (trumpos kelionės ir i�vykos, kiti kra�tai). Skaitomų ir klausomų dalykų vertinimas, pirmojo įspūd�io i�sakymas, Lietuvos ir u�sienio kalbos �alies (�alių) bendraam�ių aplinkos gretinimas.

Vidurinė pakopa (IX�X klasės)

Kalbinė veikla

Sakytinio teksto supratimas (klausymas). Plečiami anksčiau įgyti gebėjimai, kai klausomasi ilgiau trunkančios sudėtingesnės struktūros kalbos. Mokomasi suprasti trumpus buitinio stiliaus pavyzd�ius: pokalbius, pasakojimus, �inutes. Tarp klausomos kalbos daugėja autenti�kos kalbos įra�ų. Pratinamasi klausytis trumpų informacinio pobūd�io (apie svarbiausius įvykius pasaulyje) radijo ir televizijos laidų ar jų įra�ų.

Ra�ytinio teksto supratimas (skaitymas). Toliau lavinami gebėjimai dirbti su tekstu. Mokomasi suprasti tekstus, susijusius su numatyta tematika ir turinčius ne�inomų kalbos dalykų, i�siai�kinti juos i� konteksto, remiantis turimomis kalbos �iniomis bei naudojantis �odynais ir �inynais. Savaranki�kai rinktis ir skaityti vidutinio ilgumo tekstus ir pasirengti juos vertinti. Ugdomi gebėjimai skaityti ie�kant informacijos ir savo malonumui, keisti skaitymo tempą atsi�velgiant į tai, kaip reikės naudoti teksto informaciją, t. y. taikyti įvairius skaitymo būdus ir strategijas, i�rinkti reikiamą informaciją i� kelių tekstų. Mokomasi aptarti skaitomą tekstą (pasi�ymėti svarbesnes vietas ar mintis, u�sira�yti �od�ius, sakinius, komentarą ir pan., susirasti papildomos informacijos ir kt.). Skaityti dalykinius straipsnelius, skelbimus, prane�imus, instrukcijas, reklamą ir pan. Pratintis skaityti jaunimo spaudą: rubrikas, antra�tes, paai�kinimus prie tekstų. Naudojami autenti�ki, pritaikyti ar specialiai mokymo tikslais para�yti tekstai. Susipa�įstama su dvikalbiais �odynais, gramatikos �inynais ir mokomasi jais naudotis.

Interakcija ir produkavimas �od�iu (kalbėjimas). Plėtojant susiformavusius gebėjimus kalbėti numatyta tematika ir atliekant numatytus kalbos veiksmus, pratinamasi palaikyti i� anksto neparengtą trumpą pokalbį, kalbėti apie matytus, girdėtus ir skaitytus dalykus, jų sukeltą įspūdį, juos vertinti, rei�kiant savo po�iūrį ir nuomonę. Aptarti jaunimo spaudą, atkurti skaitytą ar girdėtą tekstą, imti interviu, vaidinti, dalyvauti nesudėtingose diskusijose, reaguojant į kito nuomonę. Kompensuoti nepakankamą kalbos mokėjimą �odinėmis ir ne�odinėmis priemonėmis bei kalbėjimo strategijomis. Kalbant pagal situacijas, remtis įvairia sociokultūrine patirtimi.

Interakcija ir produkavimas ra�tu (ra�ymas). Įtvirtinant anksčiau įgytus gebėjimus, mokomasi ra�yti ra�telius, trumpus asmeninius lai�kus, pildyti blankus, anketas numatytomis temomis, pritaikant kalbą adresatui; reik�ti savo nuomonę, sutraukti ar i�plėsti, perdirbti skaitytą ar girdėtą tekstą, kurti savo tekstą pagal skaitytą ar klausytą pavyzdį. Naudotis pagalbine med�iaga kuriant tekstą, perduodant informaciją ra�tu; naudotis �odynais ir �inynais tikrinantis ra�ybą, skyrybą.

Kalbos med�iaga

253

Įtvirtinamos ir plečiamos tarimo, gramatikos ir leksikos �inios. Supa�indinama su sudėtiniais sakiniais, pateikiamos �inios apie prijungiamuosius sakinius, antonimus, pirmosios �inios apie frazeologizmus, apibendrinamos ra�ybos ir tarties taisyklės. Daugiausia dėmesio skiriama gramatikos ir leksikos �inioms plėsti ir i�eitai med�iagai apibendrinti. Susipa�įstama su kalbos etiketo rai�ka įvairiais stiliais (buityje, oficialiojoje kalboje), kalbos dalykų vartojimo strategijomis (pakeitimai, paai�kinimai, i�plėtimai, supaprastinimai ir kt.). Pirmosios �inios apie kalbos stilius. �odynas gausinamas sinonimais, antonimais, frazeologizmais.

Temos ir situacijos

Naujomis situacijomis ir nauja tematika turtinamas kalbos supratimas bei rai�ka daug dėmesio skiriant jos funkcionavimui �alies (�alių) realijose bei plėtojant asmeninį po�iūrį ir interesą: kultūrinis gyvenimas (kinas, koncertai, parodos, kultūros renginio lankymas); kalbos �alies (�alių) gamta, klimatas; aplinkos tar�a, ekologijos problemos; jaunimo gyvenimo būdas (veikla, pomėgiai, jaunimo mada, problemos, televizijos ir radijo programos jaunimui, laisvalaikio formos); �monių santykiai (draugystė, meilė); paslaugos ir aptarnavimas (buitinis aptarnavimas, pa�tas, medicinos paslaugos); maitinimasis (maisto produktai, apsipirkimas, kavinė, restoranas, mitybos įpročiai, taisyklinga mityba); turizmas, kelionės į kitas �alis (kelionės dokumentų tvarkymas, pinigų keitimas, vie�bučio paslaugos ir pan.); aktualūs kultūros ir politikos įvykiai, valstybės simboliai (herbas, vėliava, himnas ir pan.); tradicijos, papročiai, religijos, tautinės �ventės. Mokomasi aptarti skaitytus ir girdėtus dalykus, reik�ti savo nuomonę, po�iūrį į juos.

254


Pasiekimai Sritis Esminiai

gebėjimai Įvadinė pakopa IV kl. (I u�s.k.), VI kl. (II u�s.k.)

Pradinė pakopa VI kl. (I u�s.k.), VIII kl. (II u�s.k.)

Įvadinė pakopa VIII kl. (I u�s.k.), X kl. (II u�s.k.)

Įvadinė pakopa X kl. (I u�s.k.)

1. Interakcija ir produkavimas �od�iu (kalbėjimas) 1.1. Interak-cija �od�iu (dialogas) � bendravimas �od�iu, siekiant u�sibrė�to komunikacinio tikslo

Bendrauti su pa�nekovu.

Supranta pa�nekovo posakius i�eitos programos temomis, kai kalbama lėtai ir tariama ai�kiai. Gali u�duoti klausimus ir atsakyti, kur gyvena, kas patinka, paklausti ir pasakyti, kuo vardu.

Supranta pa�nekovo posakius kasdienėse situacijose, kai kalbama lėtai ir, esant reikalui, pakartojama. Supranta tiesiogiai adresuotus klausimus, trumpus paprastus nurodymus ir instrukcijas bei vykdo trumpus paprastus nurodymus.

Supranta paprastus kasdienius posakius, kai kalbama ai�kiai, neskubant ir kai kreipiamasi tiesiogiai. Pa�nekovui stengiantis, gali suprasti ir sudėtingesnę kalbą.

Pakankamai efektyviai be didelių pastangų bendrauja įprastomis kasdienėmis temomis (pavyzd�iui, �eima, pomėgiai, kelionės, dienos įvykiai). Detaliai supranta tiesiogiai adresuotą standartinę kalbą įprastomis temomis, kartkartėmis papra�o pakartoti arba pasakyti kitaip. Parenka kalbėjimo stilių atsi�velgdamas į adresatą.

Dalyvauti pokalbyje.

Pradeda pokalbį, prisistato, pasisveikina ir atsisveikina, padėkoja. Reaguoja į pa�nekovų replikas, reik�damas intencijas, atitinkančias programos tematiką.

Formuluoja paprastus pasakymus, jei pa�nekovas kalba lėtai, leisdamas perfrazuoti, pakartoti, kartais padėdamas suformuluoti taisyklingą pasakymą. Geba atsipra�yti ir reaguoti į atsipra�ymą, paklausti pa�nekovo, pavyzd�iui, ką jis veikia laisvalaikiu, ir atsakyti į tokį klausimą. Supranta buitinius pasakymus, susijusius su kasdienėmis temomis, kai pa�nekovas taria ai�kiai, lėtai, pakartoja.

Supranta tiesiogiai adresuojamą ai�kią bendrinę kasdienės aplinkos kalbą dominančiomis temomis. Dalyvauja pokalbiuose kasdienėse situacijose, pavyzd�iui, pa�te, banke, parduotuvėje. Geba pakviesti, priimti kvietimą arba jo atsisakyti.

Pradeda, palaiko ir baigia trumpus pokalbius �inomomis dominančiomis temomis įvairiose situacijose. Geba perimti pokalbio iniciatyvą, tačiau neretai prireikia pa�nekovo pagalbos.

255






Dalyvauti diskusijoje.

Teikia ir gauna informacijos apie kiekį, skaičių, kainą ir pan. Paai�kina, kokios paslaugos pageidauja, paklausia, pavyzd�iui, kainos, u�sisako patiekalą. Paklausia ir pasako, kuri valanda.

Pasikeičia svarbia informacija ir asmeni�kai paklaustas pateikia savo nuomonę apie praktinius dalykus, jei padedama suformuluoti ir jei, esant reikalui, gali papra�yti pakartoti anksčiau kitų i�sakytas pagrindines mintis.

Geba i� anksto nepasirengęs dalyvauti diskusijoje �inomomis temomis, paai�kina problemas. Pasikeičia nuomonėmis, i�sako asmeninį po�iūrį. Dalyvauja pokalbyje abstraktesnėmis temomis, pavyzd�iui, kultūra, muzika, knygos, filmai.

Bendrauti gaunant ir teikiant paslaugas.

Papra�o ir papra�ytas paduoda, parodo (ką nors). Geba pasakyti skaičius, kainas.

Paklausia ir atsako į paprastus klausimus bei formuluoja paprastus teiginius būtiniausių poreikių sferoje ar labai pana�iomis temomis; laikosi trumpų paprastų nurodymų.

Paklausia informacijos apie keliones, naudojasi vie�uoju transportu, perka bilietus, papra�o parodyti kelią, taip pat pats jį paai�kina. Klausia apie įvairius dalykus, u�mezga trumpus pokalbius parduotuvėje, pa�te, banke.

Bendrauja tipinėse kasdienio gyvenimo situacijose, tokiose kaip kelionės, vie�butis, maitinimasis, prekių įsigijimas, gaudamas reikiamą informaciją. Paklausia tikslesnių detalių.

Pasikeisti informacija.

Paklausia ir atsako į klausimus apie save, apie tai, kur gyvena, kokius turi daiktus; paklausia ir pasako, kuri valanda.

Atsako į klausimus, jei klausiama lėtai ir ai�kiai.

Bendrauja atlikdamas paprastas kasdienes u�duotis, kurių tikslas � nesudėtingas ir tiesioginis pasikeitimas informacija (pavyzd�iui, apie kelionę, kainas, kelią ir pan.)

Keičiasi informacija, patikrina ir patvirtina faktinę informaciją apie įprastus kasdienius dalykus.

Dalyvauti interviu.

Papasakoja apie save, savo artimuosius, ką veikia, kur gyvena, koks i�silavinimas.

Suprantamai perteikia mintis ir informaciją �inomomis temomis, jei suteikiama galimybė kartkartėmis papra�yti paai�kinti bei padedama i�reik�ti pageidaujamą mintį.

Imasi iniciatyvos, pavyzd�iui, pradėdamas naują pokalbio temą, tačiau bendravimo metu priklauso nuo klausiančiojo. Norėdamas atlikti numatytq interviu, geba naudotis i� anksto parengta med�iaga.

256






Pasakoti i� patirties.

Trumpai pasakoja apie save, savo �eimą.

Apibūdina kasdienę savo aplinką � �mones, mokslą, vietas, taip pat įvykius bei veiklą dabar ir praeityje. Paai�kina, kodėl kas nors patinka ar nepatinka. Pasakodamas lygina, vartoja nesudėtingą apra�omojo pobūd�io kalbą.

Apibūdina įvairius �inomus dalykus i� savo interesų srities. Papasakoja atsitikimą, knygos ar filmo turinį, apibūdina tiek realius, tiek įsivaizduojamus įvykius.

Parengti vie�ą skelbimą.

Parengia labai trumpą, prie situacijos priderintą skelbimą, prane�imą.

Parengia trumpus skelbimus, kurie, nepaisant galimo nebūdingo kirčiavimo ir intonavimo, yra ai�kiai suprantami.

1.2. Produka-vimas �od�iu (monologas) � gebėjimas kurti įvairaus pobūd�io tekstus �od�iu, rei�kiant mintis (intencijas) ir siekiant u�sibrė�to komunikacinio tikslo

Kalbėti auditorijai.

Parengia trumpą prane�imą, (pavyzd�iui, pristato kokį nors asmenį). I�dėsto trumpą prane�imą, parengtą �inoma tema. Atsako į pateiktus klausimus savaranki�kai ar su pagalba.

I�dėsto trumpą prane�imą, parengtą �inoma tema, trumpai pateikia nuomones, ketinimų ir veiksmų prie�astis, juos paai�kina. Po prane�imo atsako į keletą klausimų, tačiau jei klausiantysis kalba greitai, gali papra�yti pakartoti.

Taikyti kompensavimo strategijas bendraujant �od�iu ir kalbant monologu.

Naudojasi patirtimi, įgyta bendraujant gimtąja kalba: bendravimo situacija, kontekstu, aplinka, taip pat daiktais kaip iliustracine med�iaga, interpretuoja pa�nekovo mimiką ir gestus ir pats naudojasi jais. Nurodo, ko nori, rodydamas į konkretų daiktą (pavyzd�iui, �Pra�yčiau �tai to�).

Naudojasi turimomis kalbos �iniomis, ypač �od�ių darybos, taip pat �od�iais, pana�iais į kitos, �inomos kalbos �od�ius, pirmiausia � į gimtosios kalbos, be to, tarptautiniais �od�iais; esant reikalui, papra�o pa�nekovo pakartoti arba kalbėti ai�kiau ir lėčiau; naudojasi i� anksto pasirengtais u�ra�ais. Kompensuoja gestais, norėdamas paai�kinti, ką nori pasakyti, kai vartoja netinkamą �odį. I�rei�kia mintį pakeisdamas ne�inomą �odį pana�ios reik�mės �od�iu. Apibrė�ia kokio nors konkretaus daikto, kurio pavadinimo neprisimena, savybes.

Sakytinės kalbos kokybė

Geba paklausti, atsakyti į nesudėtingus klausimus, supranta

Bendraudamas remiasi i�sakytų minčių pakartojimu lėtesniu tempu,

Bendrauja kasdienėse ir nesudėtingose situacijose, kai reikia

Pakankamai lengvai bendrauja i� anksto numatytose situacijose,

257






paprastus, nesudėtingus nurodymus. Kalba paprasta kalba, vartodamas i�eitos programos leksiką ir struktūras.

perfrazavimu ir klaidų taisymu. Geba paklausti ir atsakyti į nesudėtingus klausimus, reaguoti į nesudėtingus teiginius, susijusius su kasdienių reikmių tenkinimu, laikytis trumpų, nesudėtingų nurodymų. Taisyklingai vartoja paprastas gramatines formas ir konstrukcijas. Kalba nesudėtinga kalba ir da�niausiai vartojamais �od�iais.

pasikeisti informacija apie įprastus, kasdienius dalykus. Dalyvauja trumpuose visuomeninio pobūd�io pokalbiuose, supranta tiek, kad palaikytų pokalbį savo pastangomis, tačiau kartais reikalinga pagalba. Pakankamai skland�iai bei nuosekliai apibūdina savo aplinkos �mones, gyvenimo ir veiklos sąlygas.

jeigu, reikalui esant, suteikiama parama. Be ypatingų pastangų geba dalyvauti nesudėtinguose kasdieniuose pokalbiuose, paklausti ir atsakyti į klausimus, pasikeisti mintimis ir informacija įprastomis temomis kasdienėse situacijose, papra�yti, pasitikslinti, paai�kinti, pakartoti. Pasakoja nuosekliai, paprasta kalba.

Ra�yti lai�kus, sveikinimus, kvietimus, skelbimus.

Para�o trumpą pasveikinimo tekstą, susidedantį i� �inomų �od�ių ir struktūrų.

Para�o ant atviruko trumpą tekstą (pavyzd�iui, apie atostogas). Para�o kvietimą, nurodydamas susitikimo vietą ir laiką. Para�o trumpą lai�ką apie save (kur gyvena, ką veikia, kaip sekasi; apibūdina save ir savo �eimą).

Ra�o paprastus asmeninius lai�kus, kuriuose pra�o teikti informaciją ar perduoti ją, taip pat geba padėkoti, atsipra�yti.

Asmeniniuose lai�kuose smulkiai apra�o savo potyrius, jausmus ir įvykius, pateikia informaciją ir rei�kia mintis �inomomis abstrakčiomis ar kultūrinėmis temomis, tokiomis kaip muzika, filmai.

2. Interakcija ir produkavimas ra�tu (ra�ymas) � gebėjimas bendrauti bei kurti įvairaus pobūd�io tekstus ra�tu, rei�kiant mintis (intencijas) u�sibrė�tu komunikaciniu tikslu

Ra�yti �inutes, ra�telius, pildyti anketas.

Pildydamas anketą para�o pavardę, vardą, gyvenamąją vietą. Para�o elektroninę susipa�inimo �inutę.

Ra�o trumpas paprastos struktūros �ablonines �inutes apie dalykus, susijusius su būtiniausiomis reikmėmis. U�ra�o skaičius ir datas (pavyzd�iui, gimimo ar atvykimo į �alį datą), savo vardą, pavardę, tautybę, adresą, am�ių (pavyzd�iui, pildant vie�bučio registracijos blanką).

Supranta trumpą, paprastą �inutę ra�tu, jei suteikiama galimybė papra�yti perfrazuoti. Ra�o trumpas �inutes ir ra�telius apie dalykus, susijusius su būtinomis reikmėmis, i�reik�damas tai, kas svarbiausia.

Supranta �inutes, kuriose ko nors klausiama, ai�kinami sunkumai. Ra�o �inutes, kuriomis perduoda nesudėtingą svarbią informaciją kasdienėmis temomis.

258






Taikyti kompensavimo strategijas ra�ant

Gaudamas informaciją naudojasi �odynu, �inynu, taip pat pie�iniais, schemomis, piktogramomis ir pan. Esant reikalui, pra�o pagalbos.

Vieną kalbinės rai�kos būdą keičia kitu. Planuoja ra�ymą: i�dėsto pagrindinius pageidaujamus pateikti dalykus.

Ra�ytinės kalbos kokybė

Para�o atskirus paprastos struktūros �od�ių junginius ir sakinius vartodamas �inomą leksiką. Para�o keletą atskirų sakinių arba trumpą parengtą tekstą.

Para�o nesudėtingus �od�ių junginius ir sakinius, sujungtus paprasčiausiais jungtukais, tokiais kaip �ir�, �bet�, �tačiau�. Ra�tu papra�o asmeninio pobūd�io dalykų ar perteikia juos.

Ra�o paprastus ri�lius tekstus įvairiomis su interesų sritimis susijusiomis temomis, apibendrina ir vertina įvairių �altinių informaciją bei argumentus.

Suprasti pokalbį Supranta pokalbį, susidedantį i� keleto �inomų frazių, kurių leksika ir gramatinė struktūra yra �inomos.

Supranta pokalbio temą, jei kalbama lėtai ir ai�kiai.

Geba sekti pagrindines pokalbio mintis, jei kalbama bendrine kalba ir ai�kiai tariama.

Supranta didelę dalį to, kas kalbama, tačiau gali patirti sunkumų dalyvaudamas pokalbyje su keliais pa�nekovais, kurie nesistengia, kad jų kalba būtų lengviau suprantama.

3. Recepcija: sakytinio teksto supratimas (klausymas) � gebėjimas suprasti sakytinį tekstą, siekiant u�sibrė�to komunikacinio tikslo

. Supranta paprasčiausias ir kasdien bendraujant da�niausiai vartojamas frazes apie asmenį, jo �eimą ir artimiausią aplinką, kai lėtai kalbama bendrine kalba ir ai�kiai tariama.

Supranta paprastas frazes ir da�niausiai vartojamus �od�ius artimos aplinkos temomis (smulkesnė informacija apie asmenį, jo �eimą, gyvenamąją vietovę, u�siėmimą, pirkinius, dienotvarkę, maitinimąsi, aprangą), kai kalbama bendrine kalba normaliu tempu ir ai�kiai tariama. Supranta trumpų ir paprastų prane�imų ir skelbimų, sakomų bendrine kalba normaliu tempu ir ai�kiai tariant, esmę.

Supranta bendrine kalba normaliu tempu ir ai�kiai tariant perduodamos informacijos esmę, kai kalbama kasdienio gyvenimo temomis: apie mokymąsi, laisvalaikį, �ventes, atostogas, keliones. Supranta kasdieniame gyvenime įprastų �inučių, prane�imų, skelbimų, sakomų bendrine kalba normaliu tempu ir ai�kiai tariant, informaciją.

Supranta bendrine kalba normaliu tempu ir ai�kiai tariant perduodamos informacijos esmę ir svarbias detales, kai kalbama kasdienio gyvenimo temomis: apie mokymąsi, laisvalaikį, �ventes, atostogas, kiną, muziką.

Suprasti Supranta trumpus nesudėtingus ir Supranta trumpų ir nesudėtingų Supranta sudėtingesnius nurodymus Detaliai supranta smulkius

259






nurodymus, skelbimus.

lėtai tariamus nurodymus, kaip elgtis ir mokytis klasėje.

�inučių ir skelbimų, trumpų prane�imų esmę.

ir skelbimus, i�skiria juose reikiamą informaciją.

nurodymus ir skelbimus. Supranta nesudėtingą techninę informaciją (pavyzd�iui, kaip naudotis kokiu nors kasdieniu buitiniu prietaisu), kuri pateikiama normaliu kalbos tempu.

Suprasti tiesiogiai sakomą ir garso juostoje įra�ytą kalbą.

Supranta pagrindinę trumpų kelis kartus i�klausytų tekstų, sudarytų i� �inomų frazių ir �od�ių, informaciją.

Supranta pagrindinę ilgesnių tekstų, sudarytų i� �inomų frazių, tarp kurių yra keletas ne�inomų �od�ių, informaciją. Kelis kartus i�klausęs kalbos įra�ą supranta ir svarbesnes detales.

Supranta pagrindinę kalbos informaciją ir svarbesnes detales. Identifikuoja kalbančiojo po�iūrį į aptariamą dalyką.

Supranta pagrindinę mintį, esminę informaciją ir detales. Atrenka svarbesnę informaciją. Supranta pagrindinę trumpų radijo laidų jaunimui įra�ų informaciją.

Suprasti kino filmų, �inių, televizijos laidų turinį.

Supranta pagrindinį trumpų animacinių ir vaidybinių vaikams skirtų filmų turinį, kai vaizdas glaud�iai susijęs su kalba.

Supranta televizijos �inių (apie įvykius) esmę, kai komentarai paremti vaizdais.

Supranta didelę dalį veiksmo filmų, kurių kalba nesudėtinga ir glaud�iai susijusi su vaizdu.

Supranta pagrindinius televizijos laidų (interviu, trumpų prane�imų) faktus, kai kalba nesudėtinga.

Praleid�ia ne�inomus �od�ius, nesuprastas frazes, ie�kodamas pagrindinės informacijos. Supranta ne�inomus elementus (�od�ius, �od�ių junginius) i� konteksto, kurio elementų dauguma yra �inoma, struktūra ai�ki ir mintys dėstomos ar įvykiai aptariami nuosekliai.

Taikyti kompensavimo strategijas suprantant sakytinę kalbą.

Supranta ne�inomus reguliariosios darybos �od�ius, sudarytus i� �inomų elementų (�aknies ir afiksų) pagal produktyviosios darybos dėsningumus. Supranta antrosios u�sienio kalbos �od�ius, pana�ius į pirmosios u�sienio kalbos �od�ius, jei tų �od�ių tarimo skirtumai atitinka bendruosius tų dviejų kalbų tarties skirtumus.

Sakytinės kalbos supratimo kokybė

Supranta paprasčiausias da�niausiai vartojamas frazes apie asmenį, jo �eimą ir artimiausią aplinką, kai lėtai kalbama bendrine kalba ir ai�kiai tariama.

Supranta paprastas frazes ir da�niausiai pasitaikančius �od�ius artimos aplinkos temomis (pavyzd�iui, smulkesnė informacija apie asmenį, jo �eimą, gyvenamąją

Supranta bendrine kalba normaliu tempu ir ai�kiai tariant perduodamos informacijos esmę, kai kalbama kasdienio gyvenimo temomis (apie mokymąsi, laisvalaikį, �ventes,

Supranta bendrine kalba normaliu tempu ir ai�kiai tariant perduodamos informacijos esmę ir svarbias detales, kai kalbama kasdienio ir kultūrinio gyvenimo

260






vietovę, u�siėmimą), kai kalbama bendrine kalba normaliu tempu ir ai�kiai tariama. Supranta trumpų ir paprastų prane�imų ir skelbimų, perduodamų bendrine kalba normaliu tempu ir ai�kiai tariant, esmę.

atostogas). Supranta kasdieniame gyvenime įprastų �inučių, prane�imų, skelbimų, perduodamų bendrine kalba normaliu tempu ir ai�kiai tariant, informaciją.

temomis (apie mokymąsi, laisvalaikį, �ventes, atostogas, kiną, muziką, susisiekimą, keliones ir pan.).

Suprasti korespondenciją.

Supranta paprastus trumpus tekstus, kurie ra�omi atvirlai�kyje.

Supranta paprastą, trumpą asmeninį lai�ką.

Supranta įvykių apra�ymą, būsenų, jausmų, norų, pageidavimų rai�ką asmeniniuose lai�kuose.

Detaliai supranta asmeninių lai�kų nagrinėtomis temomis informaciją.

Suprasti �inutes, nurodymus.

Supranta labai trumpus nesudėtingus nurodymus (pavyzd�iui, kaip atlikti mokomąją u�duotį).

Supranta trumpus nesudėtingus nurodymus (pavyzd�iui, kaip nukakti i� vienos vietos į kitą). Supranta paprastus ra�telius apie konkrečius dalykus arba laukiamą informaciją. Supranta klausimyną apie asmens duomenis.

Supranta įvairias paprasta kalba para�ytas taisykles (įprastų buitinių prietaisų naudojimo, saugos, elgesio vie�butyje).

Detaliai supranta kokių nors įrenginių konstrukcijos ir veikimo apra�ymą.

4. Recepcija: ra�ytinio teksto supratimas (skaitymas) � gebėjimas suprasti ra�ytinį tekstą, siekiant u�sibrė�to komunikacinio tikslo Skaityti

orientacijai. Randa reikiamos informacijos paprastuose tekstuose (pavyzd�iui, �emėlapyje), atpa�indamas da�niausiai vartojamus pavadinimus, vardus, pasakymus.

Randa reikiamos informacijos da�nai naudojamuose informaciniuose tekstuose (lankstinukuose, kataloguose, valgiara�čiuose, skelbimuose, reklamoje, sąra�uose, eismo tvarkara�čiuose, bilietuose, programose, �emėlapiuose, planuose, i�kabose, rodyklėse).

Randa reikiamos informacijos kasdieniuose tekstuose (lai�kuose, oficialiuose dokumentuose).

Per�velgdamas gana ilgą tekstą randa ie�komos informacijos bei susieja i� įvairių teksto vietų ar i� kelių tekstų gaunamą informaciją, kad galėtų atlikti specialią u�duotį.

Ie�koti reikiamos informacijos ir argumentų.

Supranta trumpų ir ai�kių informacinių tekstų esmę, ypač kai tekstą lydi iliustracijos.

Randa reikiamą informaciją paprastuose tekstuose (lai�kuose, reklaminiuose leidiniuose,

Per�velgdamas nesudėtingą straipsnį nagrinėta tema, randa reik�mingiausias jo vietas. Supranta

Supranta svarbiausią straipsnių apie kasdienį visuomenės gyvenimą, aktualius įvykius,

261






trumpuose straipsneliuose apie įvykius).

pagrindinę nesudėtingų dalykinių ir pa�intinių tekstų dominančiomis temomis informaciją. Supranta įvykių eigą ilgesniuose ai�kios struktūros tekstuose.

vietos naujienas informaciją. Randa svarbius faktus bei teiginius mokslo populiariuosiuose tekstuose. Naudodamasis �odynu supranta paprastus apsakymus, novelių, apysakų, romanų i�traukas apie konkrečius įvykius, kai tekstuose ai�kūs laiko ir prie�asties ry�iai.

Supranta ne�inomus �od�ius i� konteksto, ie�kodamas pagrindinės arba reikiamos informacijos ar stengdamasis suprasti pagrindinį teksto turinį.

Supranta reguliariosios darybos �od�ius, sudarytus i� �inomų elementų (�aknies ir afiksų) pagal produktyviosios darybos dėsningumus. Teisingai interpretuoja antrosios u�sienio kalbos �od�ių, pana�ių į pirmosios u�sienio kalbos �od�ius, reik�mę, �inodamas, kad jų prasmė gali nesutapti.

Taikyti kompensavimo strategijas suprantant ra�ytinį tekstą.

Randa ne�inomų ar pamir�tų �od�ių, posakių reik�mę vadovėlio �odynėlyje, jei tai būtina tekstui suprasti.

Naudojasi dvikalbiu mokomuoju �odynu, jei būtina i�siai�kinti ne�inomo ar pamir�to �od�io, posakio reik�mę.

Ra�ytinio teksto supratimo kokybė

Supranta labai trumpus ir paprastus tekstus skaitydamas po sakinį, remdamasis �inomais �od�iais bei paprastais pasakymais.

Supranta trumpus ir paprastus tekstus nagrinėtomis temomis, sudarytus i� da�nai vartojamos buitinės leksikos.

Supranta pagrindinį nesudėtingų dalykinių straipsnelių dominančiomis temomis turinį.

Detaliai supranta gana ilgus nesudėtingos struktūros tekstus įvairiomis temomis.

ANKSTYVASIS UGDYMAS

BENDROJI PROGRAMA

Ankstyvuoju u�sienio kalbų mokymu siekiama geriau pasinaudoti kalbų mokymuisi palankiu am�iaus tarpsniu ir pagerinti u�sienio kalbų mokymosi rezultatus vėlesniais etapais.

�i programa yra pasirenkamoji. Ji skiriama tiems moksleiviams, kurie u�sienio kalbos mokosi nuo antrosios klasės. Moksleiviai kurie u�sienio kalbos mokosi nuo ketvirtosios klasės, vadovaujasi bendrąja u�sienio kalbų ugdymo programa.

Ankstyvasis u�sienio kalbų mokymas pradinėje mokykloje turėtų pereiti į pagilintą u�sienio kalbų mokymą pagrindinėje mokykloje. Nesant tam sąlygų, moksleiviai toliau mokosi u�sienio kalbos pagal bendrąją programą.

Tikslas

Ankstyvojo u�sienio kalbos mokymo(si) tikslas � i�(si)ugdyti elementarią u�sienio kalbos komunikacinę kompetenciją.

U�daviniai

Siekdami u�sienio kalbos mokymo(si) tikslo moksleiviai turėtų:

! domėtis u�sienio kalba ir noriai jos mokytis;

! suvokti u�sienio kalbą (kalbas) kaip sociokultūrinės tikrovės dalį;

! vartoti u�sienio kalbą kaip komunikacijos priemonę;

! susiformuoti pagrindus tolesniam kalbos mokymuisi.


Mokant(is) u�sienio kalbos ugdomos �ios vertybinės nuostatos:

! domėjimasis kitomis kalbomis, noras jų mokytis;

263

! atvirumas kitoms kalboms ir kultūroms;

! savo kalbos ir kultūros vertinimas ir branginimas;

! noras bendrauti ir bendradarbiauti;

! noras mokytis savaranki�kai;

! atsakomybė u� mokymosi sėkmę ir rezultatus.


Mokant(is) u�sienio kalbos, ugdomos �ios bendrosios kompetencijos (bendrieji gebėjimai):

! Pa�inimo kompetencija. Moksleiviai mokosi naudotis kalba kaip pasaulio pa�inimo priemone. Susipa�įstama su informacijos �altiniais, mokomasi jais naudotis. Moksleiviai įgyja sociokultūrinių �inių apie kitomis kalbomis kalbančių ir kitų kra�tų �monių gyvenimą. Lygindami savo gimtąją kalbą ir kultūrą su kitomis kalbomis ir kultūromis, moksleiviai ugdosi bendrąjį kultūros supratimą, tampa atviresni kitoms kultūroms, geriau pa�įsta ir mokosi vertinti savo kra�to kultūrą.

! Socialinė kompetencija. Moksleiviai mokosi kalbos kaip bendravimo su kitakalbiais �monėmis priemonės. Ugdomi elementarūs gebėjimai bendrauti su u�sienio kalbos �alies atstovais (bendraam�iais ar suaugusiais) moksleivio am�iui ir socialinei patirčiai būdingose situacijose (mokymosi, buitinėje ar �eimos, laisvalaikio aplinkoje). Besimokydami u�sienio kalbos moksleiviai nuolatos bendradarbiauja, dalijasi patirtimi, dirba grupėmis ar poromis, mokosi vieni i� kitų, siekia bendrų tikslų ir pan.

! Kūrybinė kompetencija. Moksleiviai mokosi kalbinės veiklos per kūrybinę veiklą, ugdomos įvairios intelekto rū�ys (emocinis, kinestezinis ir kt.). Moksleiviai patys aktyviai kuria tekstus, kūrybi�kai reik�dami mintis ir jausmus, pasakoja, vaidina, inscenizuoja, dainuoja, pie�ia ir pan.

! Mokymosi kompetencija. Moksleiviai mokosi savaranki�kai spręsti įvairius mokymosi proceso u�davinius, įvertinti situacijas ir pasirinkti jų sprendimo būdus. Mokymosi gebėjimai randasi pačios mokymosi patirties procese, moksleiviui aktyviai dirbant ir mokytojui padedant. Moksleiviai pratinami analizuoti ir gretinti įvairius dalykus, apibendrinti, naujai gautas �inias įtraukti į turimų �inių sistemą. Moksleiviai mokosi efektyviai naudotis mokymosi situacijomis: i�laikyti dėmesį, suvokti u�duotį, bendradarbiauti poroje ar grupėje, aktyviai taikyti naujai gautas �inias, naudotis turimais i�tekliais savaranki�kam mokymuisi ir pan. Ugdomas savaranki�kumas ir atsakomybė u� mokymąsi.

264

! Komunikavimo kompetencija �ioje programoje pateikiama kaip dalyko (ne bendroji) kompetencija, �r. skirsnį �Turinys�.


Mokymo(si) proceso organizavimo principai:

! Laikomasi komunikacinės mokymo krypties principų, organizuojama aktyvi moksleivio kalbinė veikla. Veikla vyksta grupelėmis, poromis, mokytojas yra veiklos partneris, draugas.

! Kalbinė veikla susijusi su natūralia aplinka ir tos aplinkos pa�inimu, pamokoje sukuriamos vaikų patirčiai artimos situacijos. Kalbos mokoma kartu su kitų dalykų turiniu. Kalbinė med�iaga pateikiama gyvenimi�kame kontekste, pabrė�iamas turinys, prasmė, o ne forma.

! Kalbos mokymas neatsiejamas nuo moksleivio asmenybės visuminio ugdymo. Remiamasi am�iaus grupės ypatumais, taikomas �aidimo ir atradimo principas. Skatinama įvairiapusė veikla, apimanti visas intelekto rū�is (kinestezinį, emocinį ir kt.).

! Suteikiama kuo daugiau galimybių girdėti kalbą klasės aplinkoje, suvokimas i� klausos ugdomas pirmiausia. Ra�ymo gebėjimai ugdomi vėliau.

! Kartojimo, imitacijos elementai derinami su kūrybi�ku, savaranki�ku kalbos vartojimu; derinamos substitucinės ir natūralios komunikacinės u�duotys.

! Taisykles moksleiviai, mokytojo padedami, formuluoja indukciniu būdu, analizuodami vartojamas struktūras. Derinami indukcinis ir dedukcinis principai.

! Atsi�velgiama į individualias moksleivio ypatybes, sudaromos sąlygos visiems tobulėti. Skatinamas moksleivio savaranki�kumas, lavinamas gebėjimas mokytis.

Mokymo(si) priemonės:

! Mokymo(si) priemonės atitinka vaikų pa�intinio, emocinio ir t. t. vystymosi ypatybes. Naudojama daug vaizdinių priemonių: plakatų, paveikslėlių, kaladėlių, �aislų, buities daiktų, drabu�ių ir pan. Pagal galimybes pasitelkiamos informacinės technologijos.

! Mokymui(si) naudojami klasėje esantys objektai: įranga, baldai, augalai ir kt. Vaiko asmeniniai daiktai ir mokymosi reikmenys pasitelkiami kalbinei veiklai organizuoti.

! Naudojamos priemonės, skirtos ugdyti įvairiems kitiems gebėjimams: sporto, gamtos pa�inimo, dailės, muzikos ir kt.

Vertinimo principai:

265

! Taikomos įvairios vertinimo metodikos, formalaus ir neformalaus vertinimo būdai; pa�ymiu nevertinama. Į vertinimo kriterijų aptarimą įtraukiami ir moksleiviai bei jų tėvai ar globėjai.

! Vertinami pasiekimai ir pa�anga, pabrė�iama tai, ką moksleivis geba, ko i�moko, kur padarė pa�angą. Vertinama atlikta veikla, sukurtas produktas, pademonstruoti gebėjimai ir �inios. Vertinama (neformaliai) moksleivio pastangos ir po�iūris į mokymąsi. Naudotinas aplanko (portfolio) metodas.

! Klaidos traktuojamos kaip natūrali mokymosi proceso dalis.

! Skatinama moksleivio savistaba ir savo paties pasiekimų ir pa�angos vertinimas.

Struktūra

Skirsnis nepildomas � u�sienio kalba yra sudedamoji kalbinio ugdymo dalis.

Turinys

U�sienio kalbos (dalyko) turinį lemia kalbos kaip komunikacijos priemonės samprata ir u�sienio kalbos mokymo(si) tikslas � i�(si)ugdyti elementarią u�sienio kalbos komunikacinę kompetenciją. Kalbinė komunikacinė kompetencija yra kalbos mokymo(si) turinys plačiąja prasme. Ji apibūdinama kaip �inių ir gebėjimų visuma, sąlygi�kai grupuojama į tokias sritis:

! Lingvistinė kompetencija: leksikos �inios, gebėjimai suvokti ir vartoti �inomą leksiką; gramatinių kalbos i�teklių �inojimas ir gebėjimas jais operuoti atpa�įstant ir kuriant taisyklingos formos frazes ir sakinius; gebėjimas suvokti ir perteikti prasmę; kalbos fonetinių elementų suvokimas ir rai�ka; ra�ybos �inios ir gebėjimai.

! Sociolingvistinė kompetencija: �inios ir gebėjimai, reikalingi tinkamai vartoti kalbą įvairiose socialinėse situacijose, suvokti ir pasirinkti rai�kos priemones pagal situaciją, tikslą, adresatą ir pan.

! Pragmatinė kompetencija: �inojimas principų, pagal kuriuos kalba veikia realiame gyvenime, ir gebėjimas suvokti, kaip kalba organizuojama, kaip ji vartojama siekiant realizuoti įvairias komunikacines funkcijas, kaip vyksta �monių kalbinė sąveika; gebėjimas suvokti ir kurti ri�lų tekstą, naudoti sakytinį diskursą ir ra�ytinį tekstą įvairiais funkciniais tikslais (intencijomis), gebėjimas sąveikauti pagal kalbines ir socialines konvencijas.

Pirmaisiais trejais u�sienio kalbos mokymo(si) metais (II�IV klasėse) ugdomi �ių kompetencijų

pradiniai elementai:

266

! moksleiviai įgyja minimalų atskirų �od�ių ir fiksuotų frazių baga�ą (apie 1000 semantinių leksinių vienetų suvokimui ir rai�kai), reikalingą tam tikroms sritims, temoms, situacijoms (�r. sričių, temų, situacijų sąra�ą lentelėje);

! moksleiviai geba vartoti minimalų paprastų gramatinių struktūrų ir sakinio modelių skaičių pagal i�moktą med�iagą (struktūrų sąra�ą mokytojai parengia patys konkrečiai u�sienio kalbai � anglų, prancūzų ir t. t.);

! moksleiviai geba perteikti prasmę naudodamiesi turimomis leksinėmis, gramatinėmis ir kt. kalbos priemonėmis (�r. sąvokų sąra�ą lentelėje);

! moksleiviai taria i�moktus �od�ius, frazes, intonuoja sakinius taip, kad supranta gimtakalbis;

! moksleiviai perra�o �inomus �od�ius ir trumpas frazes, para�o savo vardą, tautybę ir kt. asmens duomenis;

! moksleiviai tinkamai vartoja kalbą pagal sociolingvistinę situaciją, parenka tinkamas kalbinės rai�kos priemones, moka mandagiai pasisveikinti, papra�yti, padėkoti, atsipra�yti ir pan.;

! moksleiviai parenka tinkamas kalbos priemones norimoms funkcijoms (intencijoms) reik�ti (kalbą vartoja nebūtinai skland�iai ir tiksliai), kuria nesudėtingą ra�ytinį tekstą, vartodami paprastus jungtukus; kalba vartodami i�moktus pasakymus, darydami pauzes, pasitaisydami (�r. komunikacinių funkcijų (intencijų) sąra�ą lentelėje).

�ioje programoje numatyta kompetencijų (�inių ir gebėjimų) apimtis sąlygi�kai atitinka Europos Tarybos nustatytą kalbų mokėjimo A1 lygį �Lū�is�. Temos, sritys, situacijos, sąvokos, funkcijos (intencijos) pritaikytos moksleivio patirčiai.

Kalbos vartojimo kontekstas ir tikslai

Sritys, temos, situacijos A� ir mano �eima. Giminės, draugai. Namai, kambariai, baldai, buities daiktai. Asmeniniai daiktai, �aislai. Mokykla, klasė, mokymasis, klasės aplinkos kalba. Kūnas, veidas. Drabu�iai. Maistas ir gėrimai. Pirkiniai. Sportas. Higiena. Sveikata. Laisvalaikio veikla. Radijas, televizija, kinas, knygos. �ventės. Atostogos. Kelionės, transportas. Pasaulis aplink mus. Orai. Gyvūnai, augalai. Vietovės.

Sąvokos Gebėjimai, veiksmai, dabarties, praeities, ateities veikla. Būdas. Tikslas. Priemonė. Prie�astis.

267

Po�ymis: i�vaizda, spalva, dydis, forma, talpa. Lyginimas. Kiekybė, skaičius, seka. Priklausomybė. Nuosavybės ir giminystės ry�iai. Vieta ir pozicija. Laikas: valandos, savaitės dienos, mėnesiai.

Kalbos funkcijos Gauti ir teikti informaciją: paklausti ir atsakyti į klausimą.

(komunikacinės intencijos)

Reik�ti savo ir su�inoti kitų nuomonę ir jausmus.

Kviesti, raginti, siūlyti, papra�yti padėti. Kreiptis, pasisveikinti, prisistatyti, susipa�inti, pasveikinti,

papra�yti, padėkoti, atsipra�yti, atsisveikinti. Papra�yti pakartoti, paai�kinti. Atsakyti į klausimą, teiginį, siūlymą, sveikinimą. Apibūdinti. Papasakoti. Paai�kinti. Samprotauti.

Kalbos struktūros Konkrečių kalbų mokytojai patys parenka struktūras, reikalingas suvokimui ir rai�kai.


Moksleivio u�sienio kalbos mokymosi pa�anga ir pasiekimai nustatomi pagal moksleivio kalbinę veiklą, kurioje atsispindi jo komunikacinė kompetencija. I�silavinimo standartai apibūdina skirtingus pasiekimų lygmenis skirtingose pakopose (klasėse). Kalbinę veiklą (gebėjimus siaurąja prasme) sudaro:

! klausymas � sakytinio teksto supratimas,

! kalbėjimas � sąveika ir rai�ka �od�iu,

! skaitymas � ra�ytinio teksto supratimas,

! ra�ymas � sąveika ir rai�ka ra�tu.

268

Pasiekimai

Sritis Esminiai gebėjimai Įvadinė pakopa, II klasė Pradinė pakopa, IV klasė

Sakytinio teksto supratimas � klausymas

Suprasti klausimus. Supranta tiesiogiai u�duodamus klausimus apie aplinkoje esančius daiktus ir asmenis.

Supranta klausimus apie daiktus, asmenis, vietoves.

Suprasti pokalbį. Supranta trumpą pokalbį i� keleto frazių, kai leksika ir struktūros �inomos.

Supranta ilgesnį pokalbį, kuriame dauguma �od�ių ir struktūrų �inoma, bet pasitaiko ir ne�inomų.

Suprasti pagrindinę informacinio teksto informaciją.

Supranta paprastas da�niausiai vartojamas frazes ir trumpus tekstus, kai kalbama bendrine kalba, lėtai, tariama ai�kiai.

Supranta paprastus trumpus tekstus �inomomis temomis, kai kalbama bendrine kalba, normaliu tempu, tariama ai�kiai.

Suprasti nurodymus, skelbimus. Supranta trumpus nesudėtingus (mokytojo) nurodymus. Supranta trumpus nesudėtingus nurodymus, skelbimus, informacinius prane�imus.

Suprasti įra�yto informacinio teksto esmę.

Supranta pagrindinę įra�o teksto informaciją, kai suteikiama vaizdinė parama.

Supranta pagrindinę įra�o teksto informaciją, o kai klausoma keletą kartų � supranta ir detales.

Suprasti televizijos filmus, laidas, vaizdajuostes.

Supranta pagrindines vaikams skirtų trumpų animacinių ir vaidybinių filmų mintis.

Supranta vaikams skirtus animacinius ir vaidybinius filmus, televizijos laidas.

Sąveika ir rai�ka �od�iu � kalbėjimas

Vartoti bendravimo formules. Pasisveikina, atsisveikina, padėkoja, atsipra�o ir pan. vartodami kelias paprasčiausias formules.

Pasisveikina, atsisveikina, padėkoja, atsipra�o ir pan.

Dalyvauti pokalbyje. Atsako į klausimus apie save ir kitus asmenis, aplinkos daiktus ir dabarties veiksmus.

Atsako į klausimus apie save ir kitus asmenis, aplinkos daiktus, dabarties, praeities ir ateities veiksmus. Pradeda pokalbį, u�duoda klausimų.

Pasikeisti informacija mokymosi ir buitiniame kontekste.

Papra�o ką nors parodyti, atlikti. Papra�o ką nors parodyti, atlikti.

Apibūdinti. Apibūdina save ir pa�įstamus asmenis, aplinkos daiktus. Apibūdina save ir pa�įstamus asmenis, daiktus, vietas. Pasakoti. Trumpomis frazėmis pasakoja i� patirties. Pasakoja i� patirties. Paai�kinti. Paai�kina, kaip atlikti paprastus veiksmus. Samprotauti. Paprastais �od�iais ir frazėmis rei�kia nuomonę, jausmus. Paprastomis frazėmis rei�kia nuomonę, jausmus,

vertinimus. Ra�ytinio teksto Suprasti nurodymus, �inutes, Supranta trumpus nesudėtingus nurodymus. Supranta trumpus nesudėtingus nurodymus, �inutes,

269


Įvadinė pakopa, II klasė Pradinė pakopa, IV klasė supratimas � skaitymas

skelbimus. informacinius skelbimus.

Suprasti klausimus. Supranta klausimus apie asmens duomenis, aplinkos daiktus, dabarties veiksmus.

Supranta klausimus apie asmens duomenis, kitus asmenis, aplinkos daiktus, dabarties, praeities ir ateities veiksmus.

Suprasti informacinių tekstų esmę. Supranta kelių sakinių informacinį tekstą i� �inomų �od�ių, kai tekstas su iliustracijomis.

Supranta neilgą informacinį tekstą, kuriame gali būti keletas ne�inomų �od�ių.

Suprasti apra�ymus, pasakojimus, ai�kinimus, samprotavimus.

Supranta trumpų nesudėtingų apra�ymų, pasakojimų esmę, kai tekstas su iliustracijomis.

Supranta trumpų nesudėtingų apra�ymų, pasakojimų, ai�kinimų, samprotavimų esmę ir detales.

Surasti reikiamą informaciją tekstuose.

Randa reikiamą informaciją trumpuose informaciniuose tekstuose, apra�ymuose, pasakojimuose.

Randa reikiamą informaciją ilgesniuose informaciniuose tekstuose, apra�ymuose, pasakojimuose, samprotavimuose.

Sąveika ir rai�ka ra�tu � ra�ymas

Ra�yti trumpus tekstus kontaktui u�megzti ir palaikyti.

Ra�o trumpus susipa�inimo lai�kelius, �inutes. Ra�o trumpus lai�kelius, �inutes susipa�inti ir kontaktui palaikyti, sveikinimus, kvietimus.

Ra�yti patirtų dalykų apra�ymus, pasakojimus.

Ra�o labai trumpus apra�ymus ir pasakojimus apie save ir savo veiklą.

Ra�o trumpusfrazeologizmus, apra�ymus ir pasakojimus apie save ir savo veiklą, apie kitus asmenis ir jų veiklą.

MATEMATIKA

TURINYS PRADINIS UGDYMAS Bendroji programa I�silavinimo standartai PAGRINDINIS UGDYMAS Bendroji programa I�silavinimo standartai

271

PRADINIS UGDYMAS

BENDROJI PROGRAMA

Tikslas

Pagrindinis matematikos mokymo pradinėje mokykloje tikslas � sudaryti sąlygas moksleiviams i�siugdyti matematinio ra�tingumo pradmenis. Siekiama, kad moksleiviai įgytų matematikos �inių, įgūd�ių ir gebėjimų, būtinų moksleivio kasdienio gyvenimo problemoms spręsti, tolesniam mokymuisi bei įvairiapusei pa�intinei veiklai, i�siugdytų reikiamas vertybines nuostatas.

Bendrieji matematikos mokymo prad�ios mokykloje tikslai:

ugdyti moksleivių matematinius problemų sprendimo, mąstymo ir komunikacinius gebėjimus;

padėti moksleiviams i�mokti matematines sąvokas ir procedūras taip, kad jie suprastų jų ry�ius ir būtų pajėgūs taikyti �inias;

sudominti moksleivius matematika, formuoti teigiamą po�iūrį į ją.

U�daviniai

Baigdami pradinę mokyklą moksleiviai turėtų gebėti:

! paprasčiausiais atvejais taikyti matematinio mąstymo elementus;

! bendrauti vartodami matematines sąvokas ir matematinius informacijos u�ra�ymo būdus;

! matemati�kai tirti realias situacijas, spręsti jų patirtį ir interesus atitinkančias kasdienio gyvenimo problemas, remdamiesi i�oriniais ir vidiniais matematikos ry�iais;

! taikyti konkrečias aritmetikos, geometrijos, matavimų, algebros ir statistikos �inias, mokėjimus ir įgūd�ius, spręsdami praktinius ir formalius matematinius u�davinius;

! suprasti ir įvertinti matematikos svarbą ir taikymo galimybes kasdieniame �mogaus gyvenime bei profesinėje veikloje;

! mokytis matematikos.


272

Matematikos mokymasis pradinėje mokykloje ne tik plėtoja pa�intines moksleivių galias, bet ir ugdo jų vertybines nuostatas bei stiprina nusiteikimą mokytis. Kūrybi�kumas, atvirumas naujoms idėjoms, są�iningumas, tiesos siekimas, smalsumas, i�radingumas ir darb�tumas � tai vertybės, kurias ugdo tinkamai parinktas matematikos mokymo turinys ir mokymo(si) metodai.

Mokant moksleivius matematikos, reikėtų:

! ugdyti teigiamą jų po�iūrį į matematiką;

! skatinti vertinti matematinį mąstymo pobūdį;

! ugdyti pasitikėjimą savo matematinėmis �iniomis ir gebėjimais jas taikyti;

! skatinti vertinti ekonominį racionalumą;

! ugdyti protiniam darbui reikalingą są�iningumą, objektyvumą, atkaklumą, kūrybi�kumą;

! ugdyti savigarbą ir pagarbą kitiems, savaranki�kumą.


Bendrųjų �mogaus gebėjimų ugdymas � vienas svarbiausių �iuolaikinių �vietimo tikslų. Dėl savo

visa apimančio pobūd�io bendrieji gebėjimai negali priklausyti nuo vieno mokomojo dalyko ir turi būti ugdomi mokantis visų dalykų, taip pat ir matematikos.

�iuolaikinėje matematikos didaktikoje i�skiriami �ie labiausiai su matematiniu ugdymu susiję bendrieji gebėjimai: matematinio mąstymo, matematinės komunikacijos ir problemų sprendimo, kurių ugdymuisi ir plėtojimui sąlygos moksleiviams turi būti sudarytos mokantis matematikos jau pradinėje mokykloje.

Moksleiviai turėtų mokytis:

! matemati�kai mąstyti: suprasti matematikos sąvokas bei jų ry�ius, sudaryti paprasčiausius algoritmus, formuluoti prielaidas ir spėjimus, nustatyti dėsningumus, argumentuoti ir apibendrinti;

! naudotis matematiniu �odynu ir simboliais taip, kad galėtų skaityti ir suprasti matematinius tekstus, apibūdinti matematinius objektus ir procedūras, reik�ti mintis ir diskutuoti matematiniais klausimais;

! naudotis vidiniais ir i�oriniais matematikos ry�iais, sprend�iant kasdienio gyvenimo ir matematines problemas;

! matemati�kai tirti realias situacijas ir problemas, rasti racionalius jų sprendimo būdus, t. y. mokytis formuluoti problemą, ai�kintis jos esmę, rasti sprendimo būdą, jį realizuoti, numatyti galimus rezultatus, juos patikrinti ir interpretuoti;

! atlikti standartines matematines procedūras: skaičiuoti, matuoti, apytiksliai numatyti atsakymą, apdoroti duomenis, transformuoti, palyginti ir klasifikuoti matematinius objektus.

273


Jaunesniojo mokyklinio am�iaus vaikai suvokia pasaulio rei�kinius taip, kaip būdinga tik jiems dėl jų bręstančio proto bei temperamento. �io am�iaus vaikų matematikos mokymasis sudėtingai susipynęs su �aidimu, manipuliavimu konkrečiais daiktais, verbaline komunikacija. Jiems reikalinga konkreti, aktyvi, teikianti malonumą veikla, susijusi su artimiausia jų aplinka ir atitinkanti jų interesus: jiems turi būti įdomu tai, ką jie daro.

Matematikos turinys pradinėje mokykloje gali būti perteiktas faktiniu, pavaizduotu ar įsivaizduotu eksperimentu. Galima pasitelkti tiek moksleivio tyrinėjimą gerai organizuotoje mokymosi aplinkoje, tiek mokytojo ai�kinimą ir iliustravimą. Visais atvejais labai svarbu sudaryti pakankamai galimybių savaranki�kai eksperimentuoti ir tyrinėti.

Matematinių u�duočių sistema turi būti sudaryta taip, kad padėtų moksleiviams suvokti matematikos reik�mę ir praktinę naudą kasdieniame �monių gyvenime, plėtotų moksleivio patirtį, ugdytų kiekinių, kokybinių, erdvinių ir loginių santykių suvokimo gebėjimus, todėl pradinėje mokykloje siūloma daugiausia dėmesio sutelkti praktinių problemų (tikro, gyvenimi�ko konteksto) sprendimui, pirmenybę teikiant neformalioms problemų sprendimo strategijoms.

Matematinis mąstymas turėtų reik�tis kaip neformalus svarstymas, numatymas, pagrindimas. Turi būti einama nuo vaizd�ios, konkrečios mokomosios med�iagos prie abstrakčios. Sąvokos turi būti nuosekliai formuojamos, fiksuojamos ir įtvirtinamos suteikiant moksleiviui gausybę konkretaus patyrimo, įgūd�iai įtvirtinami kuo prasmingesne praktika (pavyzd�iui, integruojant matematikos mokymąsi į kitų dalykų pamokas).

Matematika suvokiama geriau ir nuodugniau, jei į pa�inimo procesą įtraukiama sensorinė-motorinė, aktyvi fizinė veikla: manipuliavimas, dėliojimas, karpymas, lankstymas, konstravimas, modeliavimas, figūrų gaminimas. Įvairių u�duočių atlikimas turi būti organizuotas taip (taikant aktyviuosius mokymo metodus, sudarant �aidimo situacijas), kad �adintų prigimtinį moksleivių smalsumą, skatintų i�radingumą ir kūrybi�kumą.

Matematinės komunikacijos gebėjimų ugdymas � ypač svarbus veiksnys, padedantis vaikams susikurti neformalius, intuityvius ry�ius tarp įvairių abstrakčių matematikoje vartojamų simbolių, sąvokų, objektų, suvokti ir patiems nustatyti ry�ius tarp įvairių matematinių idėjų. Kalba � kartu su simboliais ir grafinėmis priemonėmis � leid�ia suformuluoti ir i�reik�ti matematines idėjas, ji yra tarsi tiltas tarp konkrečių ir abstrakčių dalykų, todėl jau pradinėje mokykloje moksleiviai turi turėti kuo daugiau galimybių vartoti jų subrendimo lygį atitinkančią matematinę kalbą: klausyti, kalbėti, skaityti ir ra�yti.

Analizuodami pateiktą informaciją, ie�kodami sąry�ių ir dėsningumų, formuluodami i�vadas ir įvairiais būdais pagrįsdami savo sprendimus ar spėjimus, moksleiviai turėtų diskutuoti su mokytoju ir tarpusavyje. Diskusijos apie galimus įvairius u�duoties atlikimo būdus padeda moksleiviams pasirinkti tiek u�duotį, tiek paties moksleivio individualybę, jo patirtį geriausiai atitinkantį sprendimą.

274

�iuolaikiniam matematikos mokymui reikia nema�ai mokymo priemonių, kad moksleiviai galėtų bandyti, tirti, savaranki�kai �atrasti� ir suvokti matematinius sąry�ius. Reikalingas didelis įvairių pagalbinių demonstracinių objektų rinkinys visam mokymo laikotarpiui. Mokomoji med�iaga turi būti parinkta taip, kad tiktų visiems, skatintų domėjimąsi matematika. Mokant matematikos reikėtų naudoti �emėlapius, tvarkara�čius (autobusų, traukinių ir pan.), parduotuvių čekius ar kitą pana�ią med�iagą, kurią būtų įdomu tyrinėti.

Jau pradinėje mokykloje, sprend�iant painesnes praktines u�duotis, tikrinant jų atsakymus, gali būti naudojami ki�eniniai skaičiuokliai � taip daugiau liktų laiko matematinių metodų ir sąry�ių esmei suprasti.

Matematikos mokomasi labai skirtingai ir nevienodu tempu. Gilindamasis į abstraktų matematikos pasaulį moksleivis susiduria su savitais (da�nai būdingais vien jam) sunkumais. Įveikti juos gali padėti tik profesionalus, gerai i�manantis matematikos mokymo metodiką ir konkretaus vaiko asmenybės savybes, intelektualinio ir socialinio brandumo ypatumus mokytojas. Mokytojas privalo sudaryti kuo geresnę psichologi�kai ir intelektualiai saugią mokymosi aplinką:

! vertindamas moksleivių teiginius, samprotavimus ir spėjimus;

! skatindamas moksleivius gerbti vienas kito nuomonę;

! parinkdamas geriausiai pamokos tikslus, kitas mokymo aplinkybes atitinkantį mokymosi kontekstą;

! sumaniai derindamas įvairius mokymo metodus;

! tikslingai panaudodamas fizinę erdvę ir kitus daiktus;

! racionaliai paskirstydamas pamokos laiką.

Labai daug dėmesio reikia skirti gabiems matematikai moksleiviams. Ypač svarbu u�siimti jų tiriamojo darbo ir mąstymo įgūd�ių plėtojimu.

Moksleiviams, turintiems didelių mokymosi sunkumų (pavyzd�iui, turintiems negalę), turi būti rengiamos adaptuotos, modifikuotos ar specialios matematikos mokymosi programos.

Visi moksleiviai turi pakankamai da�nai patirti sėkmę savo matematinėje veikloje. Moksleivių pasiekimų pabrė�imas skatina teigiamą jų po�iūrį į matematiką ir į save.

Apra�ant matematikos tematiką ir standartus, vartojami �ie u�duoties sunkumą nusakantys terminai:

paprasčiausiais u�daviniais vadiname u�davinius, kuriuos sprend�iant reikia atlikti vieną standartinę operaciją ar pritaikyti paprasčiausią algoritmą;

paprastais u�daviniais vadiname u�davinius, kuriuos sprend�iant reikia suderinti ir atlikti dvi standartines operacijas ar paprasčiausius algoritmus;

nesudėtingais u�daviniais vadiname tokius u�davinius, kuriuos sprend�iant reikia suderinti ir atlikti 3�4 standartines operacijas.

275

Pagal analogiją su u�davinio sunkumo apibrė�imu reikia suprasti ir kitus �od�ių derinius su �od�iais �paprasčiausias�, �paprastas� ir �nesudėtingas�. Pavyzd�iui, �paprasčiausias atvejis� suprantamas kaip standartinis, prilygstantis paprasčiausiam u�daviniui; �nesudėtingas rei�kinys�� tai rei�kinys, apskaičiuojamas 3�4 veiksmais, ir pan.

Turinys

I�II klasės

1. Matematinis tyrimas ir matematikos taikymas.

1.1. Įvairios praktinės, su asmeniniu moksleivių patyrimu bei artimiausia jų aplinka susijusios situacijos, kuriose gali būti taikomi matematiniai faktai ir procedūros (pavyzd�iui, aritmetiniai veiksmai, tiesioginiai matavimai) suderinant kelis standartinius veiksmus ar procedūras.

1.2. Problemų sprendimo strategijos (pavyzd�iui, visų galimų variantų perrinkimas, spėjimas ir tikrinimas, i�skaidymas į paprastesnes dalis, paveikslėlių ar schemų naudojimas).

1.3. Paprasčiausių spėjimų pagrįstumo nustatymas, teiginių bei u�davinių sprendimų teisingumo vertinimo būdai.

1.4. Vidiniai ir i�oriniai matematikos ry�iai.

2. Teigiamieji skaičiai ir veiksmai su jais.

2.1. Skaičių iki 100 skaitymas ir u�ra�ymas. Lyginiai ir nelyginiai skaičiai.

Supa�indinimas su skaičiais iki 1000.

2.2. Viena�enklio skaičiaus pridėjimas ir atėmimas nevir�ijant �imto.

Dvi�enklių skaičių sudėtis ir atimtis.

2.3. Supa�indinimas su daugybos, dalybos veiksmais. Skaičių 2, 3, 4, 5 daugybos lentelės.

2.4. Aritmetinių veiksmų komponentai. Aritmetinių veiksmų ry�iai ir atlikimo tvarka.

2.5. Tekstinių skaičiavimo u�davinių (1�2 veiksmų) sprendimas.

3. Matai ir matavimai. Geometrija.

3.1. Ilgio (cm, m), masės (kg), laiko (h, min), temperatūros (C°), talpos (l) matavimas, matavimų rezultatų u�ra�ymas.

Pinigų (ct, Lt), laiko (h, paromis) skaičiavimas, rezultatų u�ra�ymas.

3.2. Matinių skaičių stambinimas ir smulkinimas.

276

Vieninių matinių skaičių sudėtis ir atimtis nevir�ijant �imto.

3.3. Įvairių objektų padėties plok�tumoje ir erdvėje nusakymas (sąvokos: de�inėje,

kairėje, vir�uje, apačioje, viduryje, priekyje ir pan.).

3.4. Geometrinės figūros: atkarpa, trikampis, skritulys, kvadratas, stačiakampis,

kubas, rutulys, piramidė. Keturkampio sąvoka.

Geometrinių figūrų elementai: kra�tinės, kampai, vir�ūnės.

3.5. Duoto ilgio atkarpų brai�ymas. Ornamentai.

4. Algebros elementai.

4.1. Dviejų skaičių ir dyd�ių palyginimas.

4.2. Paprasčiausių dėsningumų ir taisyklių nusakymas.

4.3. Paprasčiausių lygčių sprendimas spėjimo ir bandymo būdu.

5. Statistikos elementai.

5.1. Objektų klasifikavimas pagal nurodytus vieną arba du po�ymius.

5.2. Informacijos radimas lentelėse ir stulpelinėse diagramose.

5.3. Stebėjimų rezultatų u�ra�ymas.

III�IV klasės


1.1. Įvairios praktinės, su asmeniniu moksleivių patyrimu bei artimiausia jų aplinka susijusios situacijos, kuriose gali būti taikomi matematiniai faktai ir procedūros (pavyzd�iui, aritmetiniai veiksmai, tiesioginiai ir netiesioginiai matavimai) suderinant kelis standartinius veiksmus ar procedūras.

1.2. Problemų sprendimo strategijos (pavyzd�iui, visų galimų atvejų perrinkimas, spėjimas ir tikrinimas, i�skaidymas į paprastesnes dalis, paprastesnio ar atskiro problemos atvejo i�sprendimas, schemų ar diagramų naudojimas, lentelės sudarymas, susijusių, pana�ių problemų nagrinėjimas).

1.3. Paprasčiausių spėjimų pagrįstumo nustatymas, teiginių bei u�davinių sprendimų teisingumo vertinimo būdai.

1.4. Vidiniai ir i�oriniai matematikos ry�iai.

277

2. Teigiamieji skaičiai ir veiksmai su jais.

2.1. Skaičių iki 10 000 skaitymas, u�ra�ymas, palyginimas. Supa�indinimas su skaičiais iki 1 000 000.

Paprastųjų trupmenų su vardikliais 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 100 skaitymas ir u�ra�ymas.

De�imtainių trupmenų propedeutika. Ry�ys tarp paprastųjų ir de�imtainių trupmenų (paprasčiausi

atvejai: 0,1=101

, 0,01=1001

, 0,5=21

, 0,25=41

).

2.2. Sveikųjų neneigiamųjų skaičių sudėtis ir atimtis nevir�ijant 10 000.

2.3. Lentelinė daugyba ir dalyba. Skaičiaus vienos ir kelių dalių radimas.

Daugia�enklių skaičių daugyba i� viena�enklio ir dvi�enklio skaičiaus.

Natūraliųjų skaičių dalyba be liekanos ir su liekana i� viena�enklio ir dvi�enklio skaičiaus.

2.4. Aritmetinių veiksmų ry�iai. Aritmetinių veiksmų atlikimo tvarka, skliaustai.

2.5. Tekstinių skaičiavimo u�davinių (1�3 veiksmų) sprendimas.

3. Matai ir matavimai. Geometrija.

3.1. Ilgio (cm, m, km, mm), masės (kg, g, cnt, t), talpos (l, ml), temperatūros (C°) matavimas, matavimų rezultatų u�ra�ymas.

Laiko (h, min, s, paromis, metais, am�iais), ploto (cm², m²), pinigų (Lt, ct) skaičiavimas, skaičiavimų rezultatų u�ra�ymas.

Vidutinio greičio sąvokos propedeutika.

3.2. Vieniniai ir sudėtiniai matiniai skaičiai. Matinių skaičių smulkinimas ir stambinimas.

Sudėties ir atimties veiksmai su vieniniais ir sudėtiniais matiniais skaičiais. Vieninių ir sudėtinių skaičių daugyba ir dalyba i� viena�enklio ir dvi�enklio skaičiaus.

3.3. Įvairių objektų padėties plok�tumoje ir erdvėje nusakymas (sąvokos: de�iniajame vir�utiniame kampe, kairiajame apatiniame kampe, viduryje, i�orėje, viduje ir pan.).

3.4. Tolesnė pa�intis su erdvinių kūnų formomis: stačiakampis gretasienis, ritinys, kūgis. Erdvinių geometrinių kūnų elementai: briaunos, vir�ūnės, sienos.

Trikampio ir keturkampio perimetras. Stačiakampio plotas.

Stačiakampio gretasienio tūrio propedeutika.

Supa�indinimas su simetri�komis figūromis.

3.5. Geometrinių figūrų vaizdavimas. Ornamentai.

4. Algebros elementai.

278

4.1. Dviejų skaičių ar dyd�ių palyginimas.

4.2. Paprasčiausių dėsningumų ir taisyklių nusakymas.

4.3. Paprasčiausių lygčių sudarymas ir sprendimas.

5. Statistikos elementai.

5.1. Objektų klasifikavimas pagal nurodytus vieną arba du po�ymius.

5.2. Duomenų radimas lentelėse, diagramose, �inynuose.

5.3. Duomenų rinkimo ir pateikimo būdai, jų interpretavimas.


�ių standartų tikslas � detalizuoti moksleivių, baigiančių II ir IV klases, matematikos mokymosi pasiekimus. Lentelėje apibūdintas tik pagrindinis pasiekimų lygmuo.

279


II klasė IV klasė 1.1.1. Perskaitęs arba i�klausęs supranta paprastus

u�davinius ir u�duotis. 1.1.1. Perskaitęs arba i�klausęs supranta nesudėtingus

u�davinius ir u�duotis. 1. Matematinis tyrimas ir matematikos taikymas

1.1.2. Supranta matematinius kasdienės kalbos aspektus, bando atsakyti į paprastus praktinius ir matematinius klausimus vartodamas matematinės kalbos elementus.

1.1.2. Supranta matematinius kasdienės kalbos aspektus, tinkamai atsako į nesudėtingus praktinius ir matematinius klausimus vartodamas matematinę kalbą.

1.2.1. Supranta ir mokytojo padedamas pasidaro paprastus pie�inius, schemas ir modelius.

1.2.1.Supranta ir daugeliu atvejų teisingai pasidaro paprastus pie�inius, schemas ir modelius.

Gebėti matemati�kai modeliuoti kasdienio gyvenimo situacijas ir spręsti problemas, taikant paprasčiausias problemų sprendimo strategijas. Paprasčiausiais atvejais taikyti matematinio mąstymo elementus. Komunikuoti panaudojant matematinės kalbos elementus. 1.2.2. Daugeliu atvejų teisingai panaudoja �inomus

paprastų u�davinių sprendimo ir situacijų tyrimo būdus. 1.2.2. Daugeliu atvejų teisingai panaudoja �inomus

nesudėtingų u�davinių sprendimo ir situacijų tyrimo būdus.

1.2.3. Mokytojo padedamas taiko paprasčiausias problemų sprendimo strategijas naujam u�daviniui spręsti.

1.2.3. Daugeliu atvejų teisingai taiko �inomą sprendimo strategiją naujam u�daviniui spręsti.

1.3.1. Teisingai vartoja ir savais �od�iais bando paai�kinti �inomus matematikos teiginius, taiko juos praktinėse situacijose.

1.3.1. Teisingai vartoja ir savais �od�iais paai�kina �inomus matematikos teiginius, taiko juos praktinėse situacijose.

1.3.2. Daugeliu atvejų teisingai nustato paprasčiausių spėjimų pagrįstumą, teiginių, u�davinių sprendimų teisingumą.

1.3.2. Daugeliu atvejų teisingai nustato paprasčiausių spėjimų pagrįstumą, nesudėtingų teiginių ir u�davinių sprendimų teisingumą.

1.3.3. Suprantamai pateikia u�duočių atsakymus, bando argumentuoti sprendimus.

1.3.3. Tinkamai pateikia u�duočių atsakymus, paai�kina darbo eigą.

1.4.1. Mokytojo padedamas suvokia paprasčiausius ry�ius tarp kai kurių matematikos sričių.

1.4.1. Suvokia paprasčiausius ry�ius tarp kai kurių matematikos sričių.

1.4.2. Mokytojo padedamas formuluoja paprastus praktinius ir matematinius u�davinius.

1.4.2. Daugeliu atvejų teisingai formuluoja nesudėtingus praktinius ir matematinius u�davinius.

2.1.1. Teisingai perskaito skaičius nuo vieno iki �imto, retai klysta skaitydamas didesnius skaičius iki 1000.

2.1.1. Teisingai perskaito skaičius nuo vieno iki 10 000, retai klysta skaitydamas didesnius skaičius iki 1 000 000.

2. Teigiamieji skaičiai ir veiksmai su jais 2.1.2. Teisingai pa�ymi skaitmenimis �od�iais

pasakytus ar para�ytus skaičius nuo vieno iki �imto, retai klysta �ymėdamas didesnius skaičius iki 1000.

2.1.2. Teisingai pa�ymi skaitmenimis �od�iais pasakytus ar para�ytus skaičius nuo vieno iki 10 000, retai klysta �ymėdamas didesnius skaičius iki 1 000 000.

Suvokti santykinį skaičiaus didumą ir aritmetinių veiksmų poveikį skaičiui. Sieti skaičius ir elementarius aritmetinius veiksmus su konkrečiais artimiausios aplinkos objektais ir situacijomis. 2.1.3. Suvokia natūraliųjų skaičių iki 100 seką. 2.1.3. Suvokia natūraliųjų skaičių iki 10 000 seką.

280


II klasė IV klasė 2.1.4. Teisingai suskaičiuoja įvairius artimiausios

aplinkos objektus iki 100, bando i� anksto (neskaičiavęs) įvertinti jų kiekį.

2.1.4. Teisingai suskaičiuoja įvairius artimiausios aplinkos objektus iki 10 000, bando i� anksto (neskaičiavęs) įvertinti jų kiekį.

2.1.5. Skaito ir ra�o paprastąsias taisyklingąsias trupmenas su vardikliais 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 100, pademonstruoja jas konkrečiai ir grafi�kai.

2.1.6. Skaito ir ra�o de�imtaines trupmenas, turinčias ne daugiau kaip du �enklus po kablelio.

Į�velgti skaičiavimų taikymo galimybes ir taikyti juos sprend�iant kasdienio gyvenimo ir matematines problemas. Įvertinti artimiausios aplinkos daiktų kiekį, paprasčiausiais atvejais numatyti skaičiavimų rezultatus. Pasirinkti tinkamą (tiek u�duoties, tiek moksleivio at�vilgiu) skaičiavimo būdą.

2.1.7. Paprasčiausiais atvejais (pavyzd�iui, 0,1=

101

,

0,01=1001

, 0,5=21

, 0,25=41

) sieja de�imtaines

trupmenas su paprastosiomis. 2.2.1. Mintinai be klaidų prideda ir atima

viena�enklius skaičius nevir�ijant 20-ties. 2.2.1. Daugeliu atvejų be klaidų mintinai prideda ir

atima viena�enklius skaičius nevir�ijant 10 000. 2.2.2. Daugeliu atvejų teisingai prideda ir atima

viena�enklius skaičius nevir�ijant �imto, retai klysta sudėdamas ir atimdamas dvi�enklius natūraliuosius skaičius (lengvesniais atvejais � mintiniu, sunkesniais � ra�ytiniu būdu).

2.2.2. Daugeliu atvejų teisingai sudeda ir atima daugia�enklius skaičius nevir�ijant 10 000 (lengvesniais atvejais � mintiniu, sunkesniais � ra�ytiniu būdu).

2.3.1. Viena�enklių skaičių daugybą pakeičia vienodų dėmenų suma. Daugeliu atvejų �ino skaičių 2, 3, 4, 5 daugybos i� viena�enklių skaičių ir 10 rezultatus.

2.3.1. Be klaidų mintinai sudaugina viena�enklius skaičius.

2.3.2. Daugeliu atvejų teisingai atlieka praktines dalybos į lygias dalis u�duotis.

2.3.2. Daugeliu atvejų teisingai atlieka daugybą ir dalybą i� viena�enklio, dvi�enklio skaičiaus bei apvalių tri�enklių ir ketur�enklių skaičių (pavyzd�iui, 100, 1000).

2.3.3. Daugeliu atvejų teisingai apskaičiuoja vieną ar kelias skaičiaus dalis.

2.3.4. Konkrečiais atvejais paai�kina liekanos atsiradimą.

2.4.1. �ino aritmetinių veiksmų komponentų pavadinimus, suvokia aritmetinių veiksmų ry�į, �ino jų atlikimo tvarką ir skliaustų prasmę.

2.4.1. �ino aritmetinių veiksmų komponentų pavadinimus, jų atlikimo tvarką ir skliaustų prasmę, daugeliu atvejų teisingai naudojasi pagrindinėmis aritmetinių veiksmų savybėmis ir ry�iais skaičiavimams

281


II klasė IV klasė supaprastinti.

2.4.2. Paprasčiausiais atvejais sugeba i� anksto numatyti (įvertinti) skaičiavimų rezultatą.

2.4.2. Nesudėtingais atvejais sugeba i� anksto numatyti (įvertinti) skaičiavimų rezultatą.

2.4.3. Pasitikrina skaičiavimų rezultatus skaičiuokliu.

2.4.4. Daugeliu atvejų savaranki�kai pasirenka tinkamą skaičiavimų būdą.

2.5.1. Daugeliu atvejų teisingai i�sprend�ia paprastus tekstinius skaičiavimo u�davinius.

2.5.1. Daugeliu atvejų teisingai i�sprend�ia nesudėtingus tekstinius skaičiavimo u�davinius.

3. Matai ir matavimai. Geometrija

3.1.1. �ino svarbiausius matavimo vienetus: ilgio � metrais ir centimetrais, masės � kilogramais, laiko � paromis ir valandomis, temperatūros � laipsniais, pinigų � litais ir centais, talpos � litrais ir suvokia bendrų matavimo vienetų būtinumą.

3.1.1. �ino svarbiausius matavimo vienetus: ilgio � centimetrais, metrais, kilometrais, milimetrais, masės � kilogramais, gramais, tonomis, laiko � valandomis, minutėmis, sekundėmis, paromis, metais, am�iais, temperatūros � laipsniais, pinigų � litais ir centais, talpos � litrais, mililitrais, temperatūros � laipsniais, ploto � kvadratiniais metrais ir kvadratiniais centimetrais.

3.1.2. Matuoja laiką, ilgį, masę, talpą, temperatūrą buitiniais matavimo prietaisais, teisingai u�ra�o ir skaito matavimo rezultatus, naudojasi kalendoriumi.

3.1.2. Matuoja ilgius, masę, talpą, laiką buitiniais matavimo prietaisais, teisingai skaito ir u�ra�o matavimų rezultatus, naudojasi kalendoriumi.

3.1.3. Paprasčiausiais atvejais be matavimo įrankių bando įvertinti artimiausios aplinkos objektų ar daiktų parametrus.

3.1.3. Nesudėtingais atvejais be matavimo įrankių bando įvertinti artimiausios aplinkos objektų ar daiktų parametrus.

3.1.4. Supranta ir paprastais atvejais sugeba taikyti vidutinio greičio sąvoką.

3.2.1. Atlieka nesudėtingus ilgio, masės, talpos, laiko, temperatūros ir pinigų skaičiavimus kasdienėse situacijose.

3.2.1. Atlieka nesudėtingus ilgio, masės, talpos, laiko, temperatūros, perimetro, ploto ir pinigų skaičiavimus kasdienėse situacijose.

Apibūdinti artimiausios aplinkos objektų formą, tarpusavio padėtį ir juos klasifikuoti. Suvokti bendrų matavimo vienetų būtinumą ir sąry�ius, naudotis jais matavimų rezultatams i�reik�ti. Matuojant nustatyti įvairių artimiausios aplinkos objektų ir situacijų parametrus (ilgį, svorį, talpą, temperatūrą, greitį ir pan.). Taikyti standartinę perimetro ir ploto skaičiavimo procedūrą praktinėms ir matematinėms u�duotims bei problemoms spręsti. Įvertinti (nematuojant) artimiausios aplinkos objektų ir situacijų parametrus (ilgį, svorį, talpą ir pan.). Vaizduoti geometrines figūras.

3.3.1. Supranta daiktų vietą nusakančius kasdienės kalbos �od�ius (de�inėje, kairėje, viduryje ir pan.) ir daugeliu atvejų teisingai juos vartoja.

3.3.1. Supranta objektų padėtį nusakančius kasdienės kalbos �od�ius bei daugeliu atvejų teisingai juos vartoja.

3.4.1. Atpa�įsta ir teisingai pavadina atkarpą, trikampį, keturkampį (skiria kvadratą ir stačiakampį), skritulį, kubą, rutulį.

3.4.1 Atpa�įsta ir teisingai pavadina paprasčiausias geometrines figūras ir kūnus: atkarpą, trikampį, skritulį, apskritimą, keturkampį, stačiakampį, kvadratą, kubą, stačiakampį gretasienį, rutulį, piramidę, kūgį, ritinį, gali paai�kinti paprastų geometrinių figūrų savybes bei paprasčiausius dvimačių ir trimačių figūrų ry�ius.

282


II klasė IV klasė 3.4.2. �ino plok�tumos geometrinių figūrų elementų

pavadinimus (kra�tinė, kampas, vir�ūnė). 3.4.2. �ino geometrinių figūrų elementų pavadinimus

(vir�ūnė, kra�tinė, kampas, siena, briauna). 3.4.3. Supranta paprastus pie�inius ir brė�inius, pie�ia

paprastus geometrinius objektus, konstruoja �inomas geometrines figūras pagal pavyzdį.

3.4.3. Supranta nesudėtingus pie�inius ir brė�inius, pie�ia nesudėtingus geometrinius objektus, konstruoja �inomas geometrines figūras.

3.5.1. Nubrai�o nurodyto dyd�io atkarpas, konstruoja paprastus ornamentus.

3.5.1. Nubrai�o nurodyto dyd�io atkarpas, pie�ia nurodytas nesudėtingas figūras, kuria ornamentus.

4. Algebros elementai

Remtis skaičių tvarkos sąry�iais skaičiams ir dyd�iams palyginti.

4.1.1. Teisingai palygina natūraliuosius ir vieninius matinius skaičius, nevir�ijančius �imto.

4.1.1. Teisingai palygina natūraliuosius ir vieninius bei sudėtinius matinius skaičius, nevir�ijančius 10 000.

Palyginti skaičius ir dyd�ius pavaizduojant juos grafi�kai ar konkrečiai.

4.1.2. Konkrečiose situacijose teisingai palygina dvi paprastąsias ir de�imtaines trupmenas.

Atpa�inti, nusakyti ir taikyti paprastus sąry�ius, dėsningumus, taisykles ar struktūras praktinėms situacijoms apibūdinti.

4.2.1. Mokytojo padedamas atpa�įsta paprasčiausius sąry�ius, dėsningumus ir taisykles, taiko juos praktinėms situacijoms apibūdinti.

4.2.1. Daugeliu atvejų savaranki�kai pastebi paprastus dėsningumus, taisykles ir struktūras, taiko jas praktinėms situacijoms apibūdinti.

Taikyti formalius ir neformalius lygčių sprendimo būdus.

4.3.1. Sprend�ia paprasčiausias lygtis (be raidinės simbolikos) bandymų būdu.

4.3.1. Suvokia raidinės arba kitokios simbolikos prasmę, kai ta simbolika vartojama skaičiams �ymėti; sprend�ia paprasčiausias lygtis, paai�kina sprendimą.

4.3.2. Remdamasis u�davinio sąlyga daugeliu atvejų teisingai sudaro paprasčiausias lygtis.

5. Statistikos elementai

5.1.1. Mokytojo padedamas sugeba pasirinkti kriterijų paprastiems objektams rū�iuoti pagal vieną po�ymį ir jį taikyti.

5.1.1. Paprastais atvejais sugeba pasirinkti kriterijus objektams rū�iuoti pagal keletą po�ymių ir juos taikyti.

5.2.1. Mokytojo padedamas nusprend�ia, kokie duomenys ir kokiu būdu bus renkami.

5.2.1. Daugeliu atvejų savaranki�kai nusprend�ia, kokie duomenys ir kokiu būdu bus renkami.

5.2.2. Sugeba rasti nurodytus duomenis paprasčiausiose lentelėse ir stulpelinėse diagramose.

5.2.2. Daugeliu atvejų teisingai įvertina, kokių duomenų trūksta, randa juos lentelėse, stulpelinėse ir skritulinėse diagramose arba �inynuose.

5.3.1. Mokytojo padedamas sugeba atlikti paprasčiausius stebėjimus.

5.3.1. Daugeliu atvejų savaranki�kai renka duomenis, teisingai sutvarko juos pagal keletą po�ymių, pateikia lentele ar pavaizduoja stulpeline diagrama.

Planuoti ir atlikti tyrimą. Rinkti, sutvarkyti ir analizuoti duomenis, daryti i�vadas. Skaityti lenteles ir diagramas. Pateikti tyrimų rezultatus lentelėmis ir diagramomis.

5.3.2. Mokytojo padedamas fiksuoja, analizuoja gautus duomenis ir daro i�vadas.

5.3.2. Paprasčiausiais atvejais savaranki�kai analizuoja sutvarkytus duomenis ir daro pagrįstas i�vadas.

PAGRINDINIS UGDYMAS

BENDROJI PROGRAMA

Matematika yra svarbi �iuolaikinio �mogaus ugdymo sritis. �inomų matematikos sąvokų, matematinių modelių, metodų, ry�ių įvairioms situacijoms analizuoti supratimas bei taikymas sudaro prielaidas ne tik pa�inti pasaulį, perimti �imtmečiais susiformavusią �mogaus mąstymo bei veiklos kultūrą, bet ir padeda individui jo praktinėje veikloje formuluoti matematines prielaidas, hipotezes, vertinti savo bei kitų individų loginių argumentų tinkamumą bei patikimumą, taigi prisitaikyti prie nuolat kintančios tikrovės. Gebėjimo susigaudyti informacijos jūroje bei priimti tinkamus sprendimus pagrindinėje mokykloje formavimas siejamas su tam tikros moksleivių matematinės kompetencijos ugdymu. �i samprata apima ne tik kiekvieno moksleivio matematinio ra�tingumo įgijimą, matematinių gabumų plėtojimą, bet ir moksleivio norą bei gebėjimą nuolatos aktyviai mokytis. Todėl galima teigti, kad matematikos kaip mokomojo dalyko paskirtis yra keleriopa.

Pirmiausia siekiama, kad visi moksleiviai taptų matemati�kai ra�tingi, t. y. kad kiekvienas pagrindinę mokyklą baigiantis moksleivis mokėtų pagrindines matematines sąvokas ir procedūras, gebėtų atpa�inti matematinius objektus ir juos pavaizduoti, pritaikyti standartinius ar jau taikytus sprendimo algoritmus naujai u�duočiai spręsti, matemati�kai tirti paprastas praktines situacijas, pagrįsti sprendimus, argumentuoti, remtis analogijomis, įvairiais būdais (grafikais, simboliais, lentelėmis ir pan.) pateikta informacija bei gebėtų ją �iais būdais perteikti.

Mokant matematikos taip pat svarbu plėtoti kiekvieno moksleivio matematinius gabumus, sudaryti sąlygas gabiausiems moksleiviams atsiskleisti ir pademonstruoti savo galimybes. Moksleiviai turėtų tapti i�silavinusiais matematinių metodų vartotojais ir įgyti matematikai būdingo mąstymo ir kūrybos pradmenis.

Taip pat visi baigiantys pagrindinę mokyklą moksleiviai, nepriklausomai nuo jų gabumų, turėtų pajusti matematikos gro�į bei praktinę naudą. Pagrindinėje mokykloje kiekvienas moksleivis turi patirti sėkmę mokydamasis matematikos, o matematikos ugdymo turinys, jo perteikimo būdai ir tam naudojami metodai turi padėti moksleiviui susiformuoti į mokymosi sėkmę ir matematikos mokymosi prasmingumą orientuotas nuostatas bei bendruosius ugdymo tikslus atitinkančią vertybių sistemą.

Tikslas

Mokant matematikos turi būti siekiama ne tik matematikos mokomojo dalyko tikslų, bet ir bendrųjų ugdymo bendrojo lavinimo mokykloje tikslų � siekti vertybinių nuostatų, gebėjimų, įgūd�ių ir �inių brandos. Matematikos mokymo pagrindinėje mokykloje tikslas � suteikti galimybę moksleiviams:

284

! ugdytis bendruosius matematinius gebėjimus;

! ugdytis specialiuosius gebėjimus, susijusius su įvairiomis matematikos sritimis;

! domėtis matematika, formuotis deklaruojamas bendrojo ugdymo turinyje nuostatas ir vertybines orientacijas.

U�daviniai

U�sibrė�tų tikslų realizavimas pagrindinėje mokykloje siejamas su tam tikrais laukiamais

rezultatais. Siekiama, kad moksleiviai, baigdami pagrindinę mokyklą:

! įvaldytų matematinio mąstymo elementus, i�moktų bendrauti vartodami matematines sąvokas ir matematinius informacijos u�ra�ymo būdus, naudotis matematiniu �odynu ir simboliais, i�moktų matemati�kai tirti paprastas realias situacijas ir spręsti paprastas gyvenimo problemas, suprastų ir panaudotų vidinius ir i�orinius matematikos ry�ius;

! įgytų skaičių ir skaičiavimų, ekonomikos elementų, geometrijos, matavimų, algebros, funkcijos ir funkcinių sąry�ių, statistikos, kombinatorikos, tikimybių teorijos konkrečių �inių tiek, kad galėtų savaranki�kai spręsti praktinius ir matematikos u�davinius;

! suprastų matematikos svarbą visuomenės gyvenime, pritaikomumą įvairiose �monių praktinės veiklos srityse, moksluose, technikoje, suprastų ir vertintų matematikos objektyvumą, kūrybi�kumą, i�siugdytų i�radingumą, smalsumą, atkaklumą, valingumą, norą, atsakomybę ir gebėjimą mokytis.


Geras matematikos mokymas ne tik ugdo moksleivio gebėjimus, lavina intelektą ir formuoja

bendruosius darbo įgūd�ius, bet ir plėtoja jo vertybines nuostatas, stiprina nusiteikimą bei gebėjimą mokytis. Kūrybi�kumas, atvirumas naujoms idėjoms, są�iningumas, tiesos siekimas, smalsumas, i�radingumas, darb�tumas, savaranki�kumas bei gebėjimas bendradarbiauti su kitais � tai vertybės, kurias ugdo tinkamai parinktas matematikos mokymo turinys ir mokymo(si) būdai.

Mokydamasis matematikos, moksleivis turėtų:

! ugdytis teigiamą po�iūrį į matematiką, mokslą ir technologiją, domėtis �ių sričių laimėjimais;

! ugdytis pasitikėjimą savo matematikos �iniomis ir gebėjimu jas taikyti;

! susipa�inti su profesijomis, susijusiomis su matematika, tiksliaisiais mokslais ir technologijomis, matematikos, tiksliųjų ir gamtos mokslų bei technologijų svarba profesinei veiklai;

! ugdytis mokslinę pasaulė�iūrą, atvirumą, objektyvumą, pakantumą ne�inomybei, i�radingumą, �inių tro�kimą, nusiteikimą nuolatinei kaitai, poreikį mokytis;

285

! ugdytis bendradarbiavimo įgūd�ius.


Įgytų �inių kiekis ir mokėjimas gerai atlikti standartines procedūras ne visada lemia moksleivių

sėkmę toliau studijuojant ar dirbant, nes naujų �inių ir informacijos srautas sparčiai didėja. �i tendencija ypač ry�ki �iandien, besikuriančioje informacinėje visuomenėje. Vis svarbesni darosi universalūs moksleivių gebėjimai � bendrieji gebėjimai, padedantys moksleiviams sėkmingai toliau mokytis ir taikyti tarpusavyje susijusias �inias, patiems pa�inti, atrasti, dalyvauti priimant sprendimus kasdieniame gyvenime ar profesinėje veikloje. �iuolaikinėje matematikos didaktikoje įprasta skirti tris svarbiausius bendruosius matematinius gebėjimus � problemų sprendimo, matematinio mąstymo ir matematinio komunikavimo. Glaud�iai su bendraisiais gebėjimais susijęs ir moksleivių įgytų �inių integruotumas (dalykinis, tarpdalykinis bei sociokultūrinis). Jis svarbus įgyvendinant visuminio ugdymo principus. Todėl, mokydamasis matematikos, moksleivis turėtų:

! ugdytis gebėjimą matemati�kai mąstyti (mokytis suprasti ir įvaldyti naujas sąvokas ir �odyną, konstruoti algoritmus, apibendrinti sąvokas ir rezultatus, argumentuoti bei įrodinėti);

! mokytis naudotis matematiniu �odynu ir simboliais taip, kad gebėtų skaityti ir suprasti matematinius tekstus, apra�yti matematinius objektus ir procedūras, reik�ti mintis ir diskutuoti matematiniais klausimais;

! ugdytis gebėjimą matemati�kai tirti problemas ir rasti racionalius jų sprendimus (nagrinėti probleminę situaciją, formuluoti problemą, ai�kintis jos esmę, rasti sprendimo būdą, jį realizuoti, numatyti galimus vienokio ar kitokio sprendimo būdo pritaikymo rezultatus, patikrinti gautą matematinio u�davinio atsakymą, interpretuoti jį pradinės problemos terminais, i�siai�kinti praktinę matematinių rezultatų vertę konkrečiai probleminei situacijai);

! mokytis naudotis vidiniais ir i�oriniais matematikos ry�iais taip, kad gebėtų atpa�inti ekvivalenčias sąvokas ir procedūras, rasti įvairių matematikos temų ry�ius bei matematikos ir kitų disciplinų ry�ius;

! mokytis atlikti standartines operacijas, tokias kaip ilgio, ploto, tūrio ir kitų dyd�ių matavimas, skaitmeninių rei�kinių reik�mių skaičiavimas, algebrinių rei�kinių pertvarkymas, funkcijų reik�mių skaičiavimas, funkcijų tyrimas, grafikų brė�imas, įvairių mokykloje nagrinėjamų matematinių objektų palyginimas, klasifikavimas ir transformavimas, apytikslis atsakymo prognozavimas, statistinių duomenų apdorojimas ir pan.


Didaktiniu po�iūriu ypač svarbūs �ie matematikos mokymo(si) aspektai:

286

! matematikos �inių įgijimas;

! matematinių modelių kūrimas ir taikymas;

! matematikos teikiamų galimybių informacijai perteikti panaudojimas;

! matematikos plėtros procesas (t. y. procesas, kuriam vykstant atrandami ir pagrind�iami matematiniai dėsningumai, kaupiamos ir apibendrinamos matematikos �inios);

! vidinių bei i�orinių matematikos ry�ių panaudojimas.

Matematikos mokymas(is) yra visavertis tik jei visiems �iems aspektams skiriama reikiamai dėmesio.

�iuolaikinės mokyklinės matematikos �inios suvokiamos ne tik kaip faktai, sąvokos, teoremos ar standartiniai algoritmai, bet ir kaip geras matematikos supratimas. �inios yra tikrai vertingos ir veiksmingos tik jei moksleivis jas supranta, geba interpretuoti ir taikyti, jei suvokia, kodėl mokosi matematikos. Didėjant informacijos kiekiui ir tobulėjant informacinėms technologijoms vis svarbiau darosi ne tiek įsiminti gausybę faktų, kiek atpa�inti situacijas bei klausimus, į kuriuos gali atsakyti ar jau atsakė matematika, ir susirasti reikiamą informaciją.

Ugdant gebėjimus spręsti problemas, moksleiviai da�niau turėtų susidurti su būtinybe rinkti papildomus duomenis, mokytis spėti, nebijoti klysti, rasti savo klaidas, pagrįsti spėjimus. Todėl reikėtų kartu su kitų dalykų mokytojais parinkti problemas, kurioms i�spręsti prireiktų kelių dienų ar savaičių, bendro ar grupinio moksleivių darbo, gebėjimo naudotis technika (ypač kompiuteriu), atlikti tyrimus, o ne vien mechani�kai taikyti �inias.

Nuodugniam matematikos suvokimui ir gebėjimui sėkmingai ją taikyti įtakos turi pačios matematikos vidinių ir tarpdalykinių ry�ių atskleidimas. Mokykloje matematikos temos turėtų būti i�dėstytos taip, kad moksleiviai atpa�intų įvairiai pateiktas sąvokas ir operacijas (pavyzd�iui, ½, 0,5 ir 50%; funkcijos grafiko susikirtimo su Ox a�imi ta�kų abscisių ir lygties f(x) = 0 sprendinių ie�kojimas). I�mokę pereiti nuo vieno problemos sprendimo ar matematinės sąvokos pateikimo būdo prie kito, moksleiviai įgis lankstų ir reik�mingą problemų sprendimo įrankį, geriau supras matematikos esmę, formalių veiksmų, matematinių idėjų ir realaus pasaulio ry�į. Da�nai geriau mokėti vieną u�davinį i�spręsti keliais būdais, nei kelis � tuo pačiu būdu. Ne ma�iau svarbu mokytis į�velgti matematikos metodų universalumą, suvokti, kad tie patys metodai gali būti taikomi įvairių tipų u�daviniams spręsti.

Pravartu moksleiviams parodyti, kaip kituose dalykuose ar realiame pasaulyje i�kilusios probleminės situacijos modeliuojamos matematikoje. Matematikos metodų universalumas geriausiai i�ry�kėja, kai jie taikomi kitų dalykų u�daviniams (problemoms) spręsti. Fizikoje, biologijoje, chemijoje, geografijoje ir kituose dėstomuose dalykuose vartojamos tos pačios matematinės sąvokos ir operacijos, jų savybės, tik taikymo kontekstas yra skirtingas. Reikia padėti moksleiviams į�velgti įvairiuose dalykuose vartojamas vienodas matematines sąvokas, nes kita u�ra�ymo forma gali atrodyti kaip kitas metodas ar kita sąvoka. Matematikos ir kitų dalykų mokytojai turėtų kartu aptarti, kaip jie

287

pateiks med�iagą savo dalyko pamokose, kaip atskleis moksleiviams metodų ir sąvokų, apibrė�imo taikymo, interpretavimo įvairiuose moksluose ry�ius.

Struktūra

Pagrindinės mokyklos matematikos kursą sudaro 4 pagrindiniai skyriai:

1. Skaičiai ir skaičiavimai.

2. Algebra. Funkcijos ir sąry�iai.

3. Plok�tumos ir erdvės geometrija. Matai ir matavimai.

4. Statistika. Kombinatorika. Tikimybių teorija.

Skaičiai ir skaičiavimai. Gera skaičiaus sąvokos samprata yra viso tolesnio matematikos mokymo pagrindas, todėl �ią sąvoką formuoti reikia itin rūpestingai. I�VI klasėse daugiausia dėmesio skiriama veiksmams su natūraliaisiais skaičiais ir trupmenomis mokyti (temos mokymuisi skiriama 60�70% laiko).

VII�X klasėse toliau plečiama skaičiaus sąvoka ir ugdomi sudėtingesni skaičiavimo gebėjimai su įvairiai pateiktais skaičiais (sveikaisiais, trupmeniniais, �aknimis). (Temos mokymuisi skiriama 20�30% laiko). Moksleiviai i�moksta veiksmų su racionaliaisiais ir iracionaliaisiais skaičiais taisykles ir savybes, geba atlikti paprastus veiksmus su racionaliaisiais ir iracionaliaisiais skaičiais, apskaičiuoti nesudėtingų rei�kinių reik�mes, įvertinti rezultatą ir, pasinaudodami �inomomis formulėmis, paprastais atvejais apskaičiuoja geometrinių figūrų plotus, tūrius, funkcijų reik�mes, procentus, taiko �inias ir įgūd�ius atlikdami įvairias praktines u�duotis. Pasirenka tinkamus veiksmus, kai u�duotis pateikiama �od�iais, patikrina rezultato prasmingumą pagal u�duoties sąlygą.

Algebra. Algebra yra ypač svarbi matematikos mokymo sritis, ugdant moksleivių gebėjimą struktūrizuoti ir formalizuoti. I�VI klasėse moksleiviai rengiami suprasti vėliau dėstomas algebros temas (propedeutikai skiriama 5�10% laiko).

VII�X klasėse moksleiviai mokomi operuoti simboliais, i� �od�iais pateiktos sąlygos u�ra�yti paprastus algebrinius rei�kinius, nesudėtingus algebrinius rei�kinius bei taisykles pasakyti �od�iais, �inoti veiksmų su algebriniais rei�kiniais atlikimo taisykles ir taikyti jas nesudėtingiems racionaliems rei�kiniams pertvarkyti. Formuojamas kintamojo, lygties ir nelygybės sąvokų supratimas. Moksleiviai i�moksta įvairiais būdais spręsti paprastas tiesines, kvadratines lygtis, tiesinių lygčių sistemas bei lygčių sistemas, kai viena lygtis netiesinė, tiesines ir kvadratines nelygybes, tiesinių nelygybių sistemas, i�moksta jas susidaryti i� nesudėtingų, �od�iais pateiktų matematinio ir realaus turinio u�davinių sąlygų (temos mokymuisi skiriama 30�40% laiko).

288

Funkcijos ir sąry�iai. Funkcinės priklausomybės ir sąry�io sąvokos matematikoje yra vienos i� svarbiausių. Todėl moksleiviai turi būti nuosekliai pratinami nustatyti dyd�ių, esančių jų aplinkoje, tarpusavio priklausomybę.

Funkcinės kintamų dyd�ių priklausomybės samprata palaipsniui pradedama formuoti jau nuo I klasės (I�VII klasėse temos propedeutikai skiriama 5�10% mokymosi laiko), tačiau pati funkcijos sąvoka ir atitinkama simbolika įvedama tik VIII klasėje, vėliau plėtojama bei gilinama vidurinėje mokykloje. Pagrindinėje mokykloje funkcijos sąvoka formalizuojama pama�u. Mokydamiesi funkcijų moksleiviai įgyja supratimą, kad daugelis realiai vykstančių procesų gali būti matemati�kai i�reik�ti funkcijomis, susipa�įsta su įvairiais funkcinės priklausomybės pateikimo būdais, paprasčiausiais atvejais teisingai vartoja sąvokas: argumentas, funkcija, funkcijos reik�mė, grafikas, apibrė�imo ir reik�mių sritis, funkcijos reik�mių didėjimo ir ma�ėjimo intervalai, pateikia įvairiais būdais i�reik�tų funkcijų pavyzd�ių, paai�kina nesudėtingas situacijas, apra�ytas funkcijomis, ir geba funkcijomis apra�yti paprastas situacijas, i�moksta nubrė�ti tiesinės, kvadratinės ir kitų funkcijų grafikus, nagrinėti jų savybes i� grafiko (temos mokymuisi VIII�X klasėse skiriama 30�40% laiko).

Plok�tumos ir erdvės geometrija, matai ir matavimai. Geometrija � tradicinė ir gana reik�minga matematikos mokymosi sritis, kaip aplinkos apra�ymo ir pa�inimo, loginio bei erdvinio mąstymo ugdymo įrankis. (Temos mokymuisi visose klasėse skiriama 25�35% laiko).

Mokantis geometrijos plečiamas ir gilinamas supratimas apie matematikos ir realaus pasaulio ry�į. Moksleiviai i�moksta pa�inti, apibrė�ti ir klasifikuoti pagrindines geometrines figūras, nurodyti jų elementus, atlieka nesudėtingas konstravimo, brė�imo, matavimo u�duotis, tinkamai pasirenka matavimo įrankius, vienetus ir metodus. Geba pagrįsti nesudėtingo geometrinio turinio u�davinio sprendimą, tinkamai pateikti jį �od�iu, ra�tu ar brė�iniu, pasigaminti modelį, �ino ir paprasčiausiais atvejais geba įrodyti pagrindines geometrinių figūrų savybes, taiko jas nesudėtingoms realaus ir matematinio turinio u�duotims ir problemoms spręsti.

Statistika, kombinatorika, tikimybių teorija. �iuolaikinės visuomenės gyvenime, priimant pagrįstus sprendimus, plačiai naudojama įvairių rū�ių statistinė informacija. Norint suprasti tokią informaciją ir mokėti ją vertinti, būtina �inoti paprasčiausias tikimybių teorijos ir statistikos sąvokas bei metodus ir turėti patyrimo analiti�kai vertinti statistinę med�iagą. (Pradinėje mokykloje temos mokymuisi skiriama apie 5�7% laiko, vėliau, pagrindinėje mokykloje, apie 10�15% laiko).

Moksleiviai mokosi savaranki�kai rinkti, tvarkyti įvairius savo aplinkos duomenis, pasirinkti tinkamą duomenų vaizdavimo būdą bei pavaizduoti imtį diagrama, apibūdinti imtį skaitinėmis charakteristikomis (aritmetiniu vidurkiu, mediana, moda, imties pločiu ir kt.). Teisingai vartoja pagrindinius statistikos terminus. Paprasčiausiais pavyzd�iais paai�kina koreliacijos idėją. Mokantis statistikos ugdomas supratimas apie statistinius metodus, kaip galingą būdą i�vadoms ir sprendimams daryti.

289

Mokydamiesi kombinatorikos moksleiviai mokosi sudaryti rinkinius, brai�ydami galimybių med�io modelį ugdosi supratimą apie kombinatorinės daugybos ir sudėties taisyklių taikymą galimų rinkinių skaičiui rasti.

Mokydamiesi tikimybių teorijos moksleiviai kartoja nesudėtingus bandymus, apskaičiuoja jų baigčių da�nius, santykinius da�nius. Ugdomas supratimas apie įvykio santykinį da�nį, kaip įvykio tikimybės įvertį, kai bandymas kartojamas daug kartų. Moksleiviai mokosi kurti paprastus teorinius modelius su bandymu susijusių įvykių tikimybėms apskaičiuoti, geba i�vardyti įvykiams palankias baigtis, pateikti būtinų ir negalimų įvykių, įvykiui prie�ingo įvykio pavyzd�ių, paprasčiausiais atvejais apskaičiuoti jų tikimybes.

Turinys

V�VI klasės


1.1. Matematinis komunikavimas.

1.2. Matematinis mąstymas.

1.3. Problemų sprendimo strategijos.

1.4. Matematikos ry�iai.

2. Skaičiai ir skaičiavimai. Natūralieji skaičiai. Trupmeniniai skaičiai. Procentai.

2.1. Natūraliųjų skaičių skaitymas ir ra�ymas, palyginimas, apvalinimas.

2.2. Natūraliųjų skaičių sudėtis ir atimtis.

2.3. Natūraliųjų skaičių daugyba ir dalyba.

2.4. Paprastųjų trupmenų savybės, palyginimas, sudėtis, atimtis, daugyba ir dalyba.

2.5. De�imtainių trupmenų palyginimas, sudėtis, atimtis, daugyba ir dalyba. Paprastųjų trupmenų vertimas de�imtainėmis ir atvirk�čiai.

2.6. Teigiamųjų ir neigiamųjų skaičių samprata. Skaičiaus modulio samprata.

2.7. Veiksmai, sprend�iant įvairias u�duotis.

2.8. Natūraliųjų skaičių dalikliai ir kartotiniai. Lyginiai, nelyginiai, pirminiai ir sudėtiniai skaičiai.

2.9. Procentai ir jų skaičiavimai.


3.1. Rei�kinių ra�ymas ir skaitymas, jų reik�mių skaičiavimai.

3.2. Lygtys ir nelygybės, jų sprendimas.

290

3.3. Koordinatės, grafikai ir dviejų dyd�ių priklausomybių lentelės.

3.4. Tiesioginis dyd�ių proporcingumas.


4.1. Paprasčiausios geometrinės figūros: ta�kas, tiesė, spindulys, atkarpa, kampas, trikampis, apskritimas, stačiakampis, kvadratas.

4.2. Ilgio, ploto, tūrio, masės, laiko matavimo vienetai. Matavimai. Mastelis.

4.3. Briaunainiai. Prizmės. Kubas. Stačiakampis gretasienis. Sukiniai.

5. Statistikos ir kombinatorikos elementai.

5.1. Kokybiniai ir kiekybiniai duomenys.

5.2. Da�nių lentelė.

5.3. Diagramos sąvoka, diagramų įvairovė.

5.4. Rinkiniai.

VII�VIII klasės






2. Skaičiai ir skaičiavimai. Teigiamieji ir neigiamieji skaičiai.

2.1. Vienas kitam prie�ingi skaičiai. Skaičių palyginimas.

2.2. Teigiamųjų ir neigiamųjų skaičių sudėtis, atimtis, algebrinė suma.

2.3. Teigiamųjų ir neigiamųjų skaičių daugyba, dalyba. Skaičius, atvirk�tinis skaičiui n.

2.4. Kėlimas sveikuoju laipsnio rodikliu. Laipsniniai rei�kiniai, jų reik�mių skaičiavimai ir pertvarkymai.

2.5. De�imties laipsniai. Standartinė skaičiaus i�rai�ka. Matavimo vienetų sąry�iai.

2.6. Kvadratinės �aknys. Rei�kinių su �aknimis reik�mės ir pertvarkiai.

2.7. Veiksmai, sprend�iant įvairias u�duotis. Absoliučioji ir santykinė paklaidos. Matavimai.

2.8. Skaičių teorijos elementai.

2.9. Procentai. �eimos ekonomika. Gamyba ir prekyba.

291


3.1. Tapatybė. Algebriniai rei�kiniai. Tapatūs rei�kinių pertvarkymai.

3.2. Vienanariai. Standartinė vienanario i�rai�ka. Daugianariai. Vienanarių ir daugianarių veiksmų savybės. Daugianarių skaidymas dauginamaisiais.

3.3. Tiesinės lygtys, jų sudarymas ir sprendimas.

3.4. Tiesinės nelygybės. Skaitinių nelygybių savybės. Skaičių intervalai. Nelygybių sprendimas. Nelygybių sistemos ir jų sprendimas.

3.5. Funkcijos sąvoka. Tiesioginis ir atvirk�tinis dviejų dyd�ių proporcingumas.


4.1. Kampai. Kampų rū�ys. Kampų �ymėjimas. Kampo pusiaukampinė. Gretutiniai ir kry�miniai kampai. Centrinis kampas. Apskritimo lankas.

4.2. Trikampiai. Trikampio auk�tinės, pusiaukra�tinės, pusiaukampinės. Trikampių lygumo po�ymiai. Trikampio nelygybė.

4.3. Tiesės. Dviejų tiesių lygiagretumas. Kampai, gauti dvi tieses perkirtus trečiąja. Tiesių lygiagretumo po�ymiai. Lygiagrečių tiesių brė�imas.

4.4. Keturkampiai. Lygiagretainis ir jo savybės. Stačiakampis, rombas, kvadratas. Trapecija. Trikampių ir keturkampių plotai. Daugiakampio plotas.

4.5. Teisingi ir neteisingi teiginiai. Apibrė�imas, teorema.

4.6. Pitagoro teorema. Atstumas nuo ta�ko iki tiesės. Trikampio nelygybė.

4.7. Simetrija tiesės at�vilgiu. Simetrija ta�ko at�vilgiu. Simetri�kos figūros.

4.8. Geometriniai kūnai. Stačioji prizmė. Sukiniai. Ritinys, jo pavir�iaus plotas ir tūris.


5.1. Duomenų rinkimas, vaizdavimas ir grupavimas. Imtis. Imties dydis.

5.2. Kiekybinio dyd�io imties skaitinės charakteristikos (imties vidurkis, mediana, moda, imties plotis, kvartiliai).

5.3. Kombinatorinė daugybos taisyklė.

5.4. Bandymas ir jo baigtys. Įvykių tikėtinumas.

IX�X klasės



292




2. Skaičiai ir skaičiavimai. Procentų skaičiavimas ekonomikoje.

2.1. Skaičiai ir veiksmai su jais.

2.2. Skaičių teorijos elementai.

2.3. Paprastieji ir sudėtiniai procentai. Mokesčiai. Draudimas.


3.1. Algebrinės trupmenos, jų veiksmai: sudėtis, atimtis, daugyba, dalyba ir kėlimas laipsniu.

3.2. Paprasčiausių kvadratinių lygčių ir pilnosios kvadratinės lygties sprendimas. Kvadratinės lygties sprendinių formulė ir Vieto teorema. Kvadratinių trinarių skaidymas dauginamaisiais.

3.3. Tiesinių lygčių su dviem kintamaisiais sistemos, jų sprendinio geometrinė interpretacija ir grafinis sprendimo būdas. Tiesinių lygčių sistemų sprendimas algebriniu būdu.

3.4. Racionaliosios lygtys, jų sprendimas.

3.5. Kvadratinės nelygybės. Grafinis ir algebrinis kvadratinių nelygybių sprendimas.

3.6. Koordinačių sistema. Atstumas tarp koordinačių plok�tumos ta�kų.

3.7. Funkcija. Funkcijos grafikas ir jos savybės.

3.8. Funkcija f(x) = k x. Tiesinė funkcija. Tiesinės funkcijos grafikas.

3.9. Funkcija f(x) = k/x, jos grafikas.

3.10. Kvadratinė funkcija f(x) = a x2 + b x + c, jos grafikas ir savybės.


4.1. Proporcingosios atkarpos. Pana�ieji trikampiai. Trikampių pana�umo po�ymiai.

4.2. Trikampio ir trapecijos vidurinė linija, jos savybės. Trikampio pusiaukra�tinių savybė.

4.3. Apskritimas ir skritulys. Apskritimas, apskritimo ir jo lanko ilgiai. Skritulys, jo ir jo dalių plotai. Apskritimo ir tiesės tarpusavio padėtys. Centriniai ir įbrė�tiniai kampai.

4.4. Įbrė�tiniai į apskritimą ir apibrė�tiniai apie apskritimą daugiakampiai. Taisyklingieji daugiakampiai.

4.5. Trigonometrija. Trigonometriniai stačiojo trikampio elementų santykiai. Stačiųjų trikampių sprendimas. Kosinusų ir sinusų teorema. Trikampių sprendimas. Geometrinių figūrų plotai. Skritulio i�pjova, nuopjova, jų plotai.

293

4.6. Tiesės ir plok�tumos erdvėje. Tiesių tarpusavio padėtys, tiesės ir plok�tumos statmenumas, plok�tuma ir pasviroji, pasvirosios projekcija, ta�ko atstumas nuo plok�tumos, lygiagrečios plok�tumos. Plok�tumų tarpusavio padėtys, kampai tarp tiesių ir plok�tumų.

4.7. Erdviniai kūnai. Taisyklingoji piramidė. Taisyklingosios piramidės pavir�iaus ploto ir tūrio skaičiavimo formulės. Kūgis. Sfera. Rutulys.


5.1. Po�ymių koreliacija.

5.2. Rinkiniai. Galimybių medis ir lentelė. Kombinatorinės sudėties ir daugybos taisyklės.

5.3. Bandymas ir jo baigčių aibė. Atsitiktinis įvykis. Įvykio santykinis da�nis � jo tikėtinumo matas.

5.4. Klasikinis įvykio tikimybės apibrė�imas. Tikimybės savybės: 0 ≤ P(A) ≤ 1, būtinojo, negalimojo įvykių tikimybės, įvykiui A prie�ingo įvykio tikimybė.


Matematikos standartai nusako siekiamus mokymosi pagrindinėje mokykloje rezultatus, t. y. juose nurodomos pagrindinės �inios ir gebėjimai, kuriuos turėtų turėti dauguma moksleivių, u�baigusių atitinkamą pakopą ar klasę. Jie skirti moksleiviams, mokytojams, mokyklos bendruomenei, �vietimo vadovams, tėvams. Standartai formuluojami tik VI, VIII ir X klasių pagrindiniam pasiekimų lygmeniui � t. y. matematinio ra�tingumo lygmeniui, kuris nusako gerus matematikos rezultatus, pakankamus sėkmingam tolesniam mokymuisi. �į lygmenį turėtų būti pasiekusi didesnioji moksleivių, baigusių nurodytas klases, dalis. Siektinos moksleivių �inios ir gebėjimai standartuose vardijami ta pačia tvarka, kaip ir pateiktajame matematikos turinyje.

Apra�ant matematikos standartus vartojami tokie u�duoties sunkumą nusakantys terminai: paprasčiausi u�daviniai � tai u�daviniai, kuriuos sprend�iant reikia atlikti vieną standartinę

operaciją ar pritaikyti paprasčiausią algoritmą, paprasti u�daviniai � tai u�daviniai, kuriuos sprend�iant reikia suderinti ir atlikti dvi

standartines operacijas ar paprasčiausius algoritmus, nesudėtingi u�daviniai � tai u�daviniai, kuriuos sprend�iant reikia suderinti ir atlikti 3�4

standartines operacijas. Pagal analogiją su u�davinio sunkumo apibrė�imu reikia suprasti ir kitus �od�ių derinius

su �od�iais �paprasčiausias�, �paprastas� ir �nesudėtingas�. Pavyzd�iui, �paprasčiausias atvejis� suprantamas kaip standartinis, prilygstantis paprasčiausiam u�daviniui; �nesudėtingas rei�kinys� � rei�kinys, apskaičiuojamas 3�4 veiksmais, ir pan.

294

Pasiekimai Esminiai gebėjimai

VI klasė VIII klasė X klasė 1. Matematinis tyrimas ir matematikos taikymas

Komunikuoti vartojant matematinę kalbą.

1.1.1. Susiranda vadovėlyje svarbiausias taisykles, apibrė�imus, suvokia jų paai�kinimus ir supranta paprasčiausius pateiktus pavyzd�ius.

1.1.1. Savaranki�kai i�sinagrinėja nesudėtingus naujų sąvokų, taisyklių, u�davinių sprendimo būdų paai�kinimus, taisyklių taikymo pavyzd�ius, pateiktus vadovėlyje.

1.1.1. Susiranda reikiamą informaciją vadovėlyje, �inyne ar kitame informacijos �altinyje.

1.1.2. Atsako į paprastus klausimus vartodamas matematinius terminus, pateikia savų pavyzd�ių.

1.1.2. Geba sekti mokytojo ir (ar) draugų ai�kinimą.

1.1.2. Skaito ir supranta ai�kiai suformuluotas paprastų u�davinių sąlygas.

1.1.3. Skaito, i�klauso ir suvokia nesudėtingą tekstą, kuriame vartojami �inomi matematiniai simboliai (=, <, >, +, -, ×, : ) ar terminai.

1.1.3. Mokytojo padedamas randa informaciją papildomoje literatūroje, �inynuose, kompiuteryje.

1.1.3. Savaranki�kai nagrinėja nesudėtingą ai�kinamąjį vadovėlio tekstą, u�davinių sprendimo pavyzd�ius, kelia klausimus ir ie�ko į juos atsakymo, savais �od�iais paai�kina matematines sąvokas ir procedūras; apibendrina perskaitytą tekstą bei i�nagrinėtus pavyzd�ius ir formuluoja i�vadas.

1.1.4. Savaranki�kai u�ra�o paprasto u�davinio sprendimą, pasitelkdamas matematinius simbolius, brė�inį.

1.1.4. Savaranki�kai apra�o ar paai�kina paprastų u�davinių sprendimą, tinkamai vartodamas matematinius terminus, simbolius, brė�inius.

1.1.4. Apra�o ir paai�kina nesudėtingo u�davinio sprendimą pasitelkdamas įvairius matematinius modelius, tinkamus matematinius terminus bei simboliką.

1.1.5. Naudojasi brai�ymo įrankiais, lentelėmis, skaičiuokliu.

Taikyti matematikai būdingas mąstymo strategijas ir procedūras.

1.2.1. Moka ir taiko matematinius terminus bei �ymėjimus savaranki�kai nagrinėdamas vadovėlyje ar kitur pateiktą informaciją. Mokytojui vadovaujant ir paai�kinant taiko juos analizuodamas pavyzd�ius ar realias situacijas.

1.2.1. Analizuoja paprastų u�duočių sąlygas, pasirenka tinkamas taisykles, algoritmus ar procedūras u�duočiai atlikti.

1.2.1. Teisingai pasirenka ir pasinaudoja �inomais algoritmais ir procedūromis nesudėtingoms u�duotims atlikti.

1.2.2. Paprasčiausiais atvejais daro i�vadas i� pateiktų pavyzd�ių, apibendrina u�davinių sprendimo metodus, analizuoja jų taikymo kitose srityse galimybes, kaupia ir pateikia informaciją �od�iais, skaičiais, brė�iniu ar simboliais.

1.2.2. Nesudėtingais atvejais i� pavyzd�ių, savaranki�kai atlikto tyrimo ar paai�kinimų formuluoja i�vadas.

1.2.2. Geba sekti paprastą loginę argumentaciją, tikrina argumentacijos patikimumą.

1.2.3. Skaito ir supranta ai�kiai suformuluotas paprastų u�davinių sąlygas, kelia klausimus ir pasirenka tinkamus veiksmus u�duočiai atlikti.

1.2.3. Bando pagrįsti savo teiginius ir pasirinktą sprendimo būdą.

1.2.3. Pagrind�ia paprastus teiginius.

295


VI klasė VIII klasė X klasė 1.2.4. Remdamasis turimomis �iniomis ir

gebėjimais bando spręsti problemines u�duotis.

Identifikuoti ir formuluoti problemas bei jas tirti ir spręsti matematiniais metodais.

1.3.1. Analizuoja paprastą realaus turinio u�duoties formuluotę ir geba atsirinkti taisykles ar metodus u�duočiai atlikti.

1.3.1. Paprastoms realioms gyvenimo situacijoms suteikia matematinę i�rai�ką, i�sprend�ia susidarytą matematinį u�davinį, gautus rezultatus įvertina ir interpretuoja pradinės situacijos po�iūriu.

1.3.1. Supranta problemų sprendimo strategiją ir paprastais atvejais ją taiko.

1.3.2. Analizuoja paprasčiausias realaus gyvenimo situacijas, formuluoja jas matematiniais terminais, numato sprendimo planą ir geba jį realizuoti, pasitikrina, ar atsakymas atitinka u�duoties sąlygą.

1.3.2. Suvokia, kokias �inomas procedūras galima taikyti paprasčiausioms teorinėms ir nesudėtingoms praktinėms u�duotims spręsti.

1.3.2. Naudoja tinkamus matematinius modelius (lygtis, nelygybes, funkcijas, grafikus, diagramas ir pan.) nesudėtingiems praktinio turinio u�daviniams spręsti.

1.3.3. Nesudėtingoms u�duotims atlikti susiranda trūkstamą informaciją.

1.3.3. Racionaliai naudojasi skaičiuokliu ar kompiuteriu sprendimui realizuoti ir įvertinti, ar rezultatas atitinka u�duoties sąlygą, tikrina ir interpretuoja rezultatus atsi�velgdamas į pradinę probleminę situaciją.

�inoti ir taikyti vidinius ir i�orinius matematikos ry�ius.

1.4.1. Pateikia ry�ių tarp matematikos temų, matematikos ir kitų mokomųjų dalykų pavyzd�ių.

1.4.1. Teisingai vartoja ekonomikos sąvokas: darbo u�mokestis, palūkanos, valiutų kursai, kaina, antkainis, savikaina, pajamos, i�laidos, ka�tai, nuostolis, pelnas; geba pasinaudoti turimomis �iniomis realaus turinio paprastiems u�daviniams spręsti.

1.4.1. Pateikia procentų skaičiavimo pavyzd�ių ekonomikoje, kituose mokomuosiuose dalykuose.

1.4.2. Taiko skaičiavimo gebėjimus konkrečiose praktinėse situacijose.

1.4.2. Analizuoja ir komentuoja įvairias diagramas.

1.4.2. Taiko geometrijos �inias ir gebėjimus praktiniams matavimams ir skaičiavimams, realaus turinio u�daviniams spręsti.

1.4.3. Taiko �inias apie mastelį, diagramas, kampo didumą ir koordinates geografijos pamokose.

1.4.3. Taiko matematikos gebėjimus ir �inias mokydamasis kitų dalykų (gamtos ir socialinių mokslų), suvokia įgytų matematikos �inių taikymo galimybes, pateikia jų taikymo pavyzd�ių i� kitų mokslo ir praktikos sričių.

1.4.3. Suvokia ry�į tarp lygčių su dviem kintamaisiais bei jų sistemų ir jų grafinio vaizdo koordinačių plok�tumoje, moka tuo pasinaudoti.

1.4.4. Matuoja ir apskaičiuoja stačiakampio ar stačiojo trikampio formos �emės sklypo plotą, stačiakampio gretasienio formos kūnų tūrį bei pavir�iaus plotą.

1.4.4. Tiesioginį ir atvirk�tinį proporcingumą, rei�kinių pertvarkius taiko spręsdamas fizikos, chemijos ir kitų dalykų u�duotis.

296


VI klasė VIII klasė X klasė 1.4.5. Analizuoja ir komentuoja paprastas

diagramas. 1.4.5. Statistikos �inias taiko informacijos

priemonėse pateiktiems ar pačių surinktiems duomenims tvarkyti, vaizduoti bei vertinti.

1.4.6. Pateikia matematikos taikymo pavyzd�ių, nenagrinėjamų mokykloje.

2. Skaičiai ir skaičiavimai. Procentai 2.1.1. Geba perskaityti, u�ra�yti �od�iais ir

skaitmenimis daugia�enklius natūraliuosius skaičius (iki milijardo). Skiria sąvokas �skaitmuo� ir �skaičius�.

2.1.1. U�ra�o skaičiui prie�ingą skaičių, vaizduoja juos skaičių tiesėje. Apskaičiuoja paprastų skaitinių rei�kinių su moduliais reik�mes.

2.1.1. �ino ir taiko veiksmų su racionaliaisiais skaičiais taisykles ir savybes paprastiems racionaliems rei�kiniams apskaičiuoti.

2.1.2. Supranta skaitmens reik�mės priklausomumą nuo jo vietos ra�ant skaičius de�imtaine skaičiavimo sistema. Paprastais atvejais palygina, nurodytu tikslumu suapvalina natūraliuosius skaičius.

2.1.2. Paprastais atvejais palygina racionaliuosius skaičius (vaizduoja juos skaičių tiesėje, remiasi skaičių skirtumu arba santykiu).

2.1.2. Apskaičiuoja nesudėtingų skaitinių rei�kinių reik�mes.

2.2.1. Taiko sudėties savybes veiksmams racionaliai atlikti. Suvokia, kad atimtis yra atvirk�tinis sudėčiai veiksmas. Sudeda ir atima natūraliuosius skaičius.

2.2.1. Paprastais atvejais sudeda ir atima teigiamuosius ir neigiamuosius skaičius, moka rei�kinį, sudarytą i� kelių skaičių sudėties ir atimties, u�ra�yti algebrine suma. Taiko veiksmų atlikimo taisykles bei veiksmų savybes paprastoms praktinėms u�duotims atlikti.

2.3.1. Taiko daugybos savybes: narių keitimo, jungimo ir skirstymo. Mintinai daugina i� 10, 100, 1000, � .

2.3.1. Moka ir taiko teigiamųjų ir neigiamųjų skaičių daugybos ir dalybos taisykles paprastiems skaičiavimams, supranta, kad du skaičiai yra vienas kitam atvirk�tiniai, kai jų sandauga lygi 1; skiria u�ra�us: �a2 ir (�a)2.

2.3.2. Dalija natūraliuosius skaičius, apytiksliai įvertina rezultatą. Suvokia, kad natūraliųjų skaičių aibėje dalyba ne visuomet įmanoma. Atlieka dalybą su liekana.

2.4.1. �ino ir vartoja kėlimo laipsniu terminus.

Suprasti, perskaityti, vaizduoti ir vartoti skaičius įvairiais pavidalais realaus turinio, matematinių bei kitų mokomųjų dalykų u�davinių ir problemų kontekste. U�ra�yti skaičius įvairiais būdais. Remtis skaičių tvarkos sąry�iais. Atlikti aritmetinius veiksmus su skaičiais bei sieti pagrindinius aritmetinius veiksmus tarpusavyje. Suprasti ir paai�kinti skaičiavimų procedūras. Pasirinkti tinkamą skaičiavimo būdą bei tinkamą metodą

2.4.1. Perskaito ir u�ra�o paprastąsias trupmenas. Supranta trupmenas, kaip sveikųjų skaičių santykį.

2.4.2. Paprasčiausiais atvejais mintinai ar skaičiuokliu kelia skaičius natūraliuoju laipsniu.

297


VI klasė VIII klasė X klasė 2.4.2. Skiria taisyklingąsias ir

netaisyklingąsias trupmenas. I�skiria netaisyklingosios trupmenos sveikąją dalį, mi�rųjį skaičių paverčia netaisyklingąja trupmena.

2.4.3. Taiko paprastiems laipsniniams rei�kiniams skaičiuoti laipsnių su vienodais pagrindais daugybos ir dalybos taisykles.

2.4.3. Paprastais atvejais prastina ir bendravardiklina, palygina dvi trupmenas, sudeda trupmeninius skaičius, atima trupmeną i� trupmenos, daugina paprastąsias trupmenas, dalija paprastąją trupmeną i� paprastosios trupmenos.

2.4.4. �ino laipsnio su neigiamu sveikuoju rodikliu apibrė�imą ir remiasi juo pertvarkydamas paprastus laipsninius rei�kinius.

(mintinai, ra�tu ar su skaičiuokliu). Numatyti skaičiavimų rezultatus, įvertinti skaičiavimo rezultatų prasmingumą.

2.4.4. Taiko trupmenas paprastiems praktiniams u�daviniams spręsti.

2.4.5. �ino, kad laipsniams su sveikuoju rodikliu galioja tos pačios veiksmų taisyklės kaip ir laipsniams su natūraliuoju rodikliu, taiko jas paprastiems rei�kiniams su neigiamuoju laipsnio rodikliu pertvarkyti.

2.5.1. Perskaito ir u�ra�o įvairias de�imtaines trupmenas, paprastais atvejais palygina jas, suapvalina.

2.4.6. Apskaičiuoja paprastų rei�kinių su laipsniais reik�mes.

2.5.2. Paprastais atvejais atlieka sudėties, atimties, daugybos, dalybos veiksmus su de�imtainėmis trupmenomis.

2.5.1. U�ra�o skaičius standartine i�rai�ka; palygina skaičius, u�ra�ytus standartine i�rai�ka; paai�kina, kas vadinama skaičiaus eile, pateikia pavyzd�ių ir i� kitų mokslo sričių. Remiasi skaičiaus standartine i�rai�ka vienus matavimo vienetus i�reik�damas kitais.

2.5.3. Mintinai daugina ir dalija de�imtaines trupmenas i� 10; 100; �; 0,1; 0,01; � .

2.6.1. Paai�kina, kas yra kvadratinė �aknis i� neneigiamojo skaičiaus, pateikia pavyzd�ių.

2.5.4. Remiasi paprastųjų ir de�imtainių trupmenų ry�iu spręsdamas paprasčiausius u�davinius.

2.6.2. Apskaičiuoja apytikslę kvadratinės �aknies reik�mę skaičiuokliu.

2.6.1. Suvokia, kad neigiamieji skaičiai yra prie�ingi teigiamiesiems skaičiams ir skaičių a�yje atidedami į kairę nuo nulio.

2.6.3. Tiesiogiai arba remdamasis kvadratinės �aknies savybėmis apskaičiuoja, prastina ir pertvarko paprastus rei�kinius su �aknimi.

2.6.2. Vaizduoja sveikuosius skaičius ir paprasčiausias trupmenas skaičių tiesėje, surikiuoja pagal dydį nesudėtingus skaičius.

2.7.1. �ino veiksmų atlikimo tvarką, geba apskaičiuoti paprastų skaitinių rei�kinių reik�mes, įvertinti bei pasitikrinti skaičiavimo rezultatą.

2.6.3. Supranta, kas yra skaičiaus modulis, ir randa jį.

2.7.2. Paprastą rei�kinį, para�ytą �od�iais, u�ra�o simboliais, ir atvirk�čiai.

298


VI klasė VIII klasė X klasė 2.6.4. Palygina tarpusavyje racionaliuosius

skaičius. 2.7.3. Naudojasi skaičiuokliu rei�kinių

reik�mėms apskaičiuoti, i� anksto įvertindamas skaičiavimo rezultatą.

2.7.1. �ino, kaip atliekami veiksmai su natūraliaisiais ir teigiamais trupmeniniais skaičiais, veiksmų savybes, pasirenka tinkamą veiksmą ir skaičiavimo būdą paprastoms u�duotims spręsti, geba pasitikrinti skaičiavimo teisingumą, numatyti rezultatą.

2.7.4. Supranta sąvokas: skaičiavimų tikslumas, absoliučioji ir santykinė paklaidos. Nesudėtingais atvejais apskaičiuoja dydį nurodytu tikslumu. Supranta ry�į tarp matavimo prietaiso padalos vertės ir matavimo tikslumo, įvertina matavimo tikslumą.

2.7.2. Realaus turinio u�daviniuose įvertina skaičiavimo rezultato prasmingumą, apytiksliai numato u�davinio atsakymą. Naudojasi skaičiuokliu.

2.8.1. Paprastais atvejais randa dviejų skaičių did�iausią bendrą daliklį ir ma�iausią bendrą kartotinį.

2.8.1. Paprasčiausiais atvejais taiko skaičių teorijos elementus (pavyzd�iui, bendras daliklis ir kartotinis, skaičių dalumo po�ymiai ir t. t. ).

2.2.1. Paprastais atvejais taiko skaičių teorijos elementus (pavyzd�iui, bendras daliklis ir kartotinis, skaičių dalumo po�ymiai ir t. t.).

2.8.2. Paai�kina, kurie skaičiai yra lyginiai, kurie nelyginiai, pateikia pirminių ir sudėtinių skaičių pavyzd�ių.

Suprasti ir vartoti skaičių teorijos sąvokas (pavyzd�iui, pirminiai skaičiai, daugikliai ir t. t.) realaus turinio bei matematiniams u�daviniams ir problemoms spręsti.

2.8.3. Skaido sudėtinius skaičius keliais dauginamaisiais. Taiko paprastus skaičių dalumo po�ymius.

2.9.1. Suvokia, kad 1% yra skaičiaus (dyd�io) �imtoji dalis, ir apskaičiuoja sveikąjį skaičiaus procentą.

2.9.1. Nesudėtingais atvejais skaičiuoja kelis skaičiaus procentus ar visą skaičių, kai �inomi keli jo procentai, apskaičiuoja, kiek vienas skaičius sudaro kito skaičiaus procentų. Remiasi procentų ir trupmenų ry�iu. Naudojasi skaičiuokliu skaičiuodamas procentus. Skaičuoja procentus spręsdamas paprastas realaus turinio, matematines ir kitų mokomųjų dalykų u�duotis.

2.3.1. Paprastais atvejais pasinaudoja formule metinėms paprastosioms ir sudėtinėms palūkanoms, palūkanoms per nurodytą laiką apskaičiuoti.

Skaičiaus (dyd�io) procentus i�reik�ti to skaičiaus (dyd�io) ir trupmenos sandauga. Taikyti skaičiavimus, įvertinimus, procentus ir proporcijas sprend�iant kasdienio gyvenimo, realaus turinio, matematinius ir kitų mokomųjų dalykų u�davinius bei problemas.

2.9.2. �ino, kurią skaičiaus dalį sudaro 10%, 25%, 50%, 75%, 100%. Paprasčiausiais atvejais randa skaičių, kai �inoma, kam lygūs keli jo procentai. Sieja procentus su de�imtainėmis ir paprastosiomis trupmenomis.

2.9.2. Paai�kina, kas yra paprastosios palūkanos, paprastais atvejais apskaičiuoja paprastąsias palūkanas arba indėlį, �inodamas gautas paprastąsias palūkanas.

2.3.2. Yra susipa�inęs su įvairiais mokesčiais ir geba konkrečiais atvejais apskaičiuoti mokesčių dydį.

299


VI klasė VIII klasė X klasė 2.9.3. Skaičiuoja procentus spręsdamas

paprasčiausius realaus turinio ir ekonomikos u�davinius (prekių pabrangimas bei prekių kainų nuolaidos, namų ūkio klausimai).

2.9.3. Remdamasis proporcijomis ir valiutų kursų lentele apskaičiuoja keičiant gaunamų pinigų kiekį, nustato, kur naudingiausia keisti pinigus.

2.3.3. Yra susipa�inęs su įvairiomis draudimo rū�imis, moka apskaičiuoti draudimo įmokas.

2.9.4. Sprend�ia konkrečius paprastus ekonominio turinio u�davinius ir teisingai vartoja sąvokas: kaina, antkainis, nuolaida, savikaina, pajamos, i�laidos, ka�tai, nuostolis, pelnas; apskaičiuoja prekės kainos nuolaidą ir procentinę nuolaidą.

3. Algebra. Funkcijos ir sąry�iai 3.1.1. I� �od�iais pateiktos sąlygos u�ra�o

paprasčiausius rei�kinius, geba perskaityti simboliais u�ra�ytą rei�kinį.

3.1.1. Perskaito ir u�ra�o simboliais paprastus raidinius rei�kinius, paprastais atvejais sutraukia pana�iuosius narius.

3.1.1. Tapačiai pertvarko nesudėtingus algebrinius rei�kinius, apskaičiuoja jų reik�mes.

3.1.2. Apskaičiuoja paprasčiausių rei�kinių reik�mes, kai �inomos į rei�kinį įeinančių raid�ių reik�mės.

3.1.2. Suvokia, kad raidinio rei�kinio skaitinė reik�mė priklauso nuo raid�ių reik�mių, kad yra raid�ių reik�mių, su kuriomis rei�kinys neturi prasmės.

3.1.2. Prastina paprastas algebrines trupmenas, atlieka nesudėtingus trupmenų sudėties, atimties, daugybos, dalybos, kėlimo natūraliuoju laipsniu veiksmus.

3.2.1. Geba sudaryti paprasčiausias lygtis i� u�davinio sąlygos.

3.1.3. Paprastą tekstinę sąlygą u�ra�o algebriniu rei�kiniu.

3.2.1. Sprend�ia paprastas nepilnąsias kvadratines lygtis remdamasis sandaugos, lygios nuliui, savybe.

3.2.2. Atspėja ir patikrina, ar skaičius yra lygties sprendinys. Paprasčiausiais atvejais sprend�ia tiesines lygtis.

3.1.4. Vartoja terminus, susijusius su rei�kiniais ir jų pertvarkiais.

3.2.2. Sprend�ia nesudėtingas kvadratines lygtis taikydamas diskriminanto bei sprendinių radimo formules.

3.2.1. Taiko vienanarių ir daugianarių veiksmų atlikimo taisykles bei savybes paprastiems rei�kiniams pertvarkyti.

3.2.3. Patikrina, ar skaičius yra kvadratinės lygties sprendinys, paai�kina, kokia lygtis neturi sprendinių.

3.2.2. Atsimena ir taiko greitosios daugybos formules: (a ± b)2 = a2 ± 2ab + b2, (a + b)(a � b) = a2 � b2 paprastiems rei�kiniams pertvarkyti, skaičiavimams supaprastinti.

3.2.4. Yra susipa�inęs su Vieto teorema ir taiko ją kvadratinės lygties sprendiniams rasti.

Modeliuoti ir taikyti algebrinius metodus sprend�iant realaus turinio, matematinius bei kitų mokomųjų dalykų u�davinius ir problemas. Suprasti ir naudotis algebros simboliais, sąvokomis ir metodais. Pertvarkyti raidinius rei�kinius ir apskaičiuoti skaitines jų reik�mes. Sudaryti lygtis, nelygybes ar nelygybių sistemas bei taikyti formalius ir neformalius jų sprendimo būdus.

3.2.3. Paprasčiausiais atvejais skaido daugianarius dauginamaisiais, i�keldamas bendrą dauginamąjį prie� skliaustus, taikydamas greitosios daugybos formules ir grupavimą.

3.2.5. I� realios nesudėtingo turinio sąlygos susidaro ir i�sprend�ia kvadratinę lygtį.

300


VI klasė VIII klasė X klasė 3.3.1. Sudaro ir sprend�ia paprastas tiesines

lygtis su vienu kintamuoju. I�nagrinėja kelis tiesinių lygčių, turinčių be galo daug ir neturinčių sprendinių, pavyzd�ius.

3.2.6. Skaido kvadratinį trinarį pirmojo laipsnio (tiesiniais) dauginamaisiais.

3.3.1. �ino, kokia lygtis yra vadinama tiesine lygtimi su dviem kintamaisiais, kas yra jos sprendinys, patikrina, ar skaičių pora yra tiesinės lygties su dviem kintamaisiais sprendinys, geba jos sprendinius pavaizduoti koordinačių plok�tumoje.

3.3.2. Naudodamasis grafikais apytiksliai apskaičiuoja tiesinių lygčių su dviem kintamaisiais sistemos sprendinius.

3.3.3. Geba paprastą lygčių sistemą su dviem kintamaisiais i�spręsti bent vienu algebriniu būdu (keitimo ar sudėties).

3.3.4. Sudaro paprastas tiesinių lygčių sistemas ir pasirenka sprendimo būdą konkrečiai lygčių sistemai spręsti.

3.3.5. Sprend�ia paprastas lygčių sistemas, kai viena lygtis tiesinė, o kita kvadratinė, i� nesudėtingos realaus turinio sąlygos geba susidaryti tokias sistemas ir jas i�spręsti.

3.4.1. �ino pagrindinę trupmenos savybę, sąlygą, kokia trupmena lygi nuliui, ir naudojasi �iomis �iniomis paprastoms racionaliosioms lygtims spręsti.

3.4.2. I� tekstinės sąlygos susidaro paprastą racionaliąją lygtį, ją i�sprend�ia ir atrenka sprendinius, atitinkančius sąlygą.

3.2.3. Supranta ir perskaito u�ra�us x>a, x≥a, x<b, x≤b, pasako kelis konkrečius nelygybės sprendinius. Sprend�ia paprasčiausias nelygybes.

3.4.1. �ino sąvokas: intervalas, u�daras, atviras, pusiau u�daras, baigtinis ir begalinis intervalai.

3.5.1. Sprend�ia paprastas kvadratines nelygybes naudodamasis kvadratinės funkcijos grafiko eskizu arba i�skaidydamas kvadratinį trinarį dauginamaisiais ir nustatydamas sandaugos �enklą.

301


VI klasė VIII klasė X klasė 3.4.2. Sprend�ia paprastas tiesines nelygybes

su vienu kintamuoju ir jų sprendinius vaizduoja skaičių tiesėje arba u�ra�o jas atitinkančią skaičių tiesės dalį intervalu ir moka jį perskaityti.

3.5.2. Nesudėtingais atvejais sudaro kvadratines nelygybes, atsirenka sprendinius, atitinkančius sąlygą.

3.4.3. Sprend�ia paprasčiausias tiesinių nelygybių su vienu kintamuoju sistemas, dvigubas nelygybes u�ra�o nelygybių sistema.

3.4.4. Sudaro paprastas tiesines nelygybes ir paprasčiausias jų sistemas, atspindinčias realias gyvenimo situacijas.

Įvairiais būdais u�ra�yti ir analizuoti dviejų dyd�ių priklausomybę. Suprasti proporcijų esmę.

3.3.1. �ino, kaip turint dvi statmenas tieses sudaroma koordinačių sistema, ir nubrai�o ją. Atideda ta�kus koordinačių plok�tumoje ir u�ra�o ta�ko koordinates, i�reik�tas sveikaisiais skaičiais.

3.5.1. Supranta u�ra�ą y = f(x). �ino, kas yra funkcijos apibrė�imo sritis, pateikia funkcijų pavyzd�ių, brai�o, sujungdamas ta�kus, ir nagrinėja paprasčiausių funkcijų grafikus, moka sudaryti dalinę funkcijos reik�mių lentelę.

3.6.1. Apskaičiuoja atstumą tarp dviejų ta�kų, kai �inomos jų koordinatės, bei atkarpos vidurio ta�ko koordinates.

Vartoti pagrindines su funkcija susijusias sąvokas. Brai�yti, skaityti bei nagrinėti funkcijų grafikus, naudotis jais sprend�iant lygtis, nelygybes ar jų sistemas.

3.3.2. Analizuoja paprasčiausiais grafikais bei lentelėmis pateiktas priklausomybes tarp dviejų kintamųjų.

3.5.2. Supranta ir paprastais atvejais vartoja tiesioginio ir atvirk�tinio proporcingumo sąvokas bei sprend�ia proporcijas.

3.7.1. Teisingai vartoja su funkcija susijusias sąvokas: priklausomieji ir nepriklausomieji kintamieji, funkcijos apibrė�imo ir reik�mių sritys, funkcijos reik�mių didėjimo ir ma�ėjimo intervalai. I� pateikto funkcijos grafiko nurodo funkcijos apibrė�imo ir reik�mių sritis, ta�kus, kuriuose funkcijos reik�mės lygios nuliui arba duotajam skaičiui, funkcijos reik�mių didėjimo ir ma�ėjimo intervalus.

Modeliuoti funkcijomis realius rei�kinius ir teorines situacijas.

3.4.1. Paai�kina, kokie skaičiai yra tiesiogiai proporcingi, pateikia pavyzd�ių ir remiasi proporcijos savybe spręsdamas paprastus u�davinius.

3.5.3. Skaito, analizuoja grafikus, kuriuose vaizduojama tiesioginė dviejų dyd�ių priklausomybė.

3.7.2. Apskaičiuoja funkcijos, apibrė�tos formule, reik�mes. Randa funkcijos, pateiktos grafiko eskizu, reik�mes. Nurodo �inomų funkcijų apibrė�imo sritis.

3.5.4. Realiose situacijose atpa�įsta, kurie dyd�iai susiję tiesiogine, kurie atvirk�tine priklausomybe, pateikia pavyzd�ių.

3.7.3. Naudojasi funkcijų savybėmis ir grafikais nesudėtingiems realaus turinio u�daviniams, lygtims, nelygybėms bei jų sistemoms spręsti.

302


VI klasė VIII klasė X klasė 3.8.1. �ino, kad funkcijos f(x) = k x grafikas

yra tiesė, einanti per koordinačių prad�ią, nubrė�ia jį, kai duotas koeficientas k, patikrina, ar ta�kas priklauso funkcijos grafikui. Paai�kina funkcijos f(x) = k x savybes ir grafiko i�sidėstymo priklausomybę nuo koeficiento k.

3.8.2. U�ra�o funkcijos f(x) = k x, nusakytos �od�iais ar ta�ku koordinačių plok�tumoje, formulę.

3.8.3. Atpa�įsta tiesinę funkciją, geba nubrė�ti jos grafiką. Nurodo kintamojo reik�mes, su kuriomis tiesinės funkcijos reik�mės yra teigiamos, su kuriomis � neigiamos, didesnės ar ma�esnės u� nurodytą skaičių. Nurodo, ar funkcijos reik�mės didėja, ar ma�ėja.

3.8.4. Moka u�ra�yti tiesinę funkciją, kai �inomos dvi jos reik�mės nurodytuose ta�kuose, rasti jos koeficientus.

3.8.5. Sprend�ia paprastus realaus turinio u�davinius, kuriuose dyd�ių priklausomybė nusakoma tiesine funkcija.

3.9.1. Paai�kina, kaip i�sidėstęs funkcijos f(x) = k/x grafikas koordinačių plok�tumoje priklausomai nuo koeficiento k �enklo, patikrina, ar ta�kas priklauso funkcijos grafikui.

3.9.2. Apskaičiuoja funkcijos f(x) = k/x koeficientą k, kai duotas vienas grafiko ta�kas; nurodo funkcijos apibrė�imo sritį.

3.10.1. Atpa�įsta kvadratinę funkciją, pateikia pavyzd�ių. Brė�ia funkcijų f(x) = a x2, f(x) = a x2 + c,

303


VI klasė VIII klasė X klasė f(x) = a (x + m)2 + n ir f(x) = a x2 + b x + c

grafikų eskizus, kai duotos m, n, a, b ir c reik�mės, paai�kina, kaip nuo parametro a reik�mės priklauso funkcijos grafiko vaizdas. Paprastais atvejais randa kvadratinės funkcijos reik�mių sritį, did�iausią (ma�iausią) funkcijos reik�mę.

3.10.2. Remdamasis konkrečios kvadratinės funkcijos grafiku paai�kina, kur funkcijos reik�mės didėja, kur ma�ėja, kuris ta�kas yra parabolės vir�ūnė, nustato simetrijos a�į, funkcijos reik�mių sritį, did�iausią (ma�iausią) funkcijos reik�mę, ar ta�kas priklauso funkcijos grafikui, intervalus, kuriuose funkcijos reik�mės teigiamos ir kuriuose neigiamos.

3.10.3. I� nesudėtingos realaus ar matematinio turinio sąlygos u�ra�o kvadratines priklausomybes, pavaizduoja jas grafi�kai.

3.10.4. Apskaičiuoja parabolės vir�ūnės koordinates, randa simetrijos a�į, paprastais atvejais apskaičiuoja funkcijos grafiko susikirtimo su koordinačių a�imis ta�kų koordinates.

4. Plok�tumos ir erdvės geometrija. Matai ir matavimai 4.1.1. Atpa�įsta ir pavadina paprasčiausias

plok�tumos figūras, jų elementus. 4.1.1. Apibrė�ia, atpa�įsta smailiuosius,

bukuosius, statųjį ir i�tiestinį kampus, moka juos pa�ymėti, prakti�kai randa, perlenkdamas kampo modelį, kampo pusiaukampinę.

4.1.1. Sprend�ia paprastus matematinio ir realaus turinio u�davinius, kuriuose reikia remtis atkarpų proporcingumu.

4.1.2. Paprasčiausiais atvejais brė�ia tiesę, statmeną duotajai.

4.1.2. Atpa�įsta gretutinius ir kry�minius kampus, taiko jų savybes paprastiems u�daviniams spręsti.

4.1.2. Paai�kina, kaip gauti pana�ias figūras, pateikia pana�ių figūrų pavyd�ių.

Atpa�inti, apibūdinti, palyginti, klasifikuoti ir vaizduoti geometrines (plok�tumos ir erdvės) figūras. Suprasti matavimo vienetų sąry�ius ir įvairius matavimo būdus. Matuojant pasirinkti tinkamus matavimo vienetus ir įrankius.

4.1.3. Brė�ia (naudodamas matlankį) statųjį, smailųjį, bukąjį ir i�tiestinį kampus, apytiksliai įvertina kampo didumą laipsniais.

4.1.3. Atpa�įsta centrinius kampus ir juos atitinkančius lankus, paprasčiausiais atvejais geba nustatyti jų didumą laipsniais.

4.1.3. Apibrė�ia, kokie trikampiai vadinami pana�iais, ką vadiname trikampių pana�umo koeficientu, formuluoja ir taiko trikampių pana�umo po�ymius paprastiems u�daviniams spręsti.

304


VI klasė VIII klasė X klasė 4.1.4. Matuoja trikampių kampus. �ino, kad

trikampio kampų suma lygi 180°, ir ta informacija naudojasi paprastiems u�daviniams spręsti.

4.2.1. Bet kuriame trikampyje nubrė�ia auk�tines, pusiaukra�tines.

4.1.4. Sprend�ia nesudėtingus praktinius ir paprasčiausius įrodymo u�davinius remdamasis trikampių pana�umu ir atkarpų proporcingumu.

4.1.5. Suvokia, kas yra keturkampis, apibrė�ia stačiakampį ir kvadratą, brė�ia nurodyto dyd�io �ias figūras.

4.2.2. Atpa�įsta lygias plok�tumos figūras. Apibrė�ia trikampių lygumą, formuluoja trikampių lygumo po�ymius, paprastais atvejais remiasi jais trikampių lygumui nustatyti, trikampių elementams apskaičiuoti ir praktinio turinio u�daviniams spręsti.

4.2.1. Suformuluoja trikampio ir trapecijos vidurinės linijos savybes, remiasi jomis paprastiems u�daviniams spręsti.

4.1.6. Skiria sąvokas �apskritimas� ir �skritulys�. Brė�ia nurodyto dyd�io apskritimą, pa�ymi centrą, stygą, skersmenį, spindulį.

4.2.3. I�sinagrinėja lygia�onio trikampio savybes, taiko jas paprastiems u�daviniams spręsti. �ino ir taiko statinio prie� 30° kampą savybę paprastiems u�daviniams spręsti.

4.2.2. �ino, kokiu santykiu trikampio pusiaukra�tinių susikirtimo ta�kas dalija pusiaukra�tines, ir tai, kad jis yra materialios trikampės plok�telės sunkio centras, remiasi tuo paprastiems u�daviniams spręsti.

Atlikti tiesioginius ir netiesioginius matavimus. Suprasti formules ir procedūras įvairiems matams apskaičiuoti ar įvertinti. Įvertinti, apra�yti ir palyginti matavimo rezultatus. Suprasti ir taikyti geometrines savybes bei sąry�ius, matus ir matavimus sprend�iant realaus turinio, matematinių bei kitų mokomųjų dalykų u�davinius ir problemas. Taikyti dedukciją paprasčiausiems geometriniams teiginiams argumentuoti.

4.1.7. Matuoja atkarpų ilgius ir atstumus tinkamais matavimo įrankiais: liniuote, rulete, gairelėmis ir paprastais atvejais apskaičiuoja trikampių, keturkampių perimetrus, apskritimo ilgį, stačiakampio, stačiojo trikampio ir skritulio plotus.

Suprasti ir taikyti trigonometrinius stačiojo trikampio elementų sąry�ius.

4.2.1. �ino laiko matavimo vienetus ir sąvokas: para, valanda, minutė, sekundė, metai, mėnuo, savaitė, diena, lygiadienis, saulėgrį�os diena. I�rei�kia valandas, minutes, sekundes vienas kitomis.

4.3.1. �ino, kokiomis savybėmis pasi�ymi kampai, gauti dvi lygiagrečias tieses perkirtus trečiąja, ir taiko jas spręsdamas paprastus įvairaus turinio u�davinius.

4.3.1. �ino sąvokas: apskritimas, skritulys, skersmuo, spindulys, styga. Apskaičiuoja apskritimo ilgį ir skritulio plotą, kai �inomas spindulio ilgis, ir randa spindulio ilgį �inodamas apskritimo ilgį.

4.2.2. �ino masės matavimo vienetus ir jų pavadinimų sudarymo principą. Smulkina ir stambina masės vienetus.

4.3.2. Taiko tiesių lygiagretumo po�ymius spręsdamas nesudėtingus įvairaus turinio u�davinius.

4.3.2. Apskaičiuoja apskritimo dalių plotus, perimetrus, nesudėtingų figūrų, sudarytų i� stačiakampių ar trikampių ir skritulio ar jo dalių, plotus, paprasčiausiais atvejais ir perimetrus.

305


VI klasė VIII klasė X klasė 4.2.3. Supranta, kaip i�matuoti figūros plotą.

Smulkina ir stambina ploto vienetus. Nurodo keletą realių objektų, kurių plotas 1 ha, 1 a, 1 m2, 1 cm2, 1 mm2, 1 dm2.

4.3.3. Moka bent vienu būdu nubrė�ti lygiagrečias tieses.

4.3.3. Naudodamasis brė�iniu ar modeliu i�sinagrinėja tiesės ir apskritimo tarpusavio padėtis. Formuluoja ir taiko apskritimo stygos ir jai statmeno spindulio (arba skersmens), liestinių, i�einančių i� vieno ta�ko, savybes paprastiems u�daviniams spręsti.

4.2.4. Sieja kvadrato ploto skaičiavimo formulę su skaičiaus kvadrato sąvoka. Paprasčiausiais atvejais apskaičiuoja skaičiaus kvadratą ar pasako skaičių, kai �inomas jo kvadratas.

4.4.1. Atpa�įsta figūras, vadinamas daugiakampiu, pateikia pavyzd�ių.

4.3.4. Skiria centrinį kampą nuo įbrė�tinio kampo, randa įbrė�tinio kampo didumą, kai �inomas jį atitinkančio centrinio kampo didumas.

4.2.5. Paprasčiausiais atvejais pasinaudoja �inomomis formulėmis, palete ar kitais praktiniais būdais plotui, masei, nueitam keliui, greičiui, laikui rasti.

4.4.2. Apibrė�ia lygiagretainį, �ino ir paai�kina lygiagretainio savybes, remiasi jomis paprastiems u�daviniams spręsti.

4.3.5. Sprend�ia paprastus įrodymo, skaičiavimo u�davinius, susijusius su kampais apskritime. Naudojasi įbrė�tinių kampų, kurie remiasi į tą patį lanką, lygumu paprasčiausiems teiginiams įrodyti ar paneigti.

4.2.6. Įvertina brė�iniu ar modeliu pateiktų ir gyvenime da�nai aptinkamų daiktų ilgį, perimetrą, plotą. Taiko geometrijos �inias paprasčiausioms praktinio turinio u�duotims ir problemoms spręsti.

4.4.3. Atpa�įsta stačiakampį, rombą, kvadratą, trapeciją (lygia�onę trapeciją), �ino ir paai�kina jų savybes, taiko jas paprastiems u�daviniams spręsti, stačiakampiui, rombui i� duotų elementų nubrai�yti.

4.4.1. Paai�kina, kurie daugiakampiai vadinami įbrė�tiniais į apskritimą, kurie � apibrė�tiniais apie apskritimą.

4.2.7. �ino tūrio ir talpos matavimo vienetus (m3, cm3, dm3, l ) , i�rei�kia juos vienus kitais, smulkina ir stambina juos. Apskaičiuoja kūno masę, kai �inoma tūrio vieneto masė.

4.4.4. Paai�kina, kaip gaunamos lygiagretainio, trikampio ir trapecijos ploto formulės, paprastais atvejais apskaičiuoja įvairių trikampių, lygiagretainių ir trapecijų auk�tines, kra�tines, plotus, jų junginių plotus. Palygina trikampių, turinčių bendrą auk�tinę (pagrindą), plotus. Vienus ploto vienetus i�rei�kia kitais.

4.4.2. Paprastais atvejais brė�damas randa apie trikampį apibrė�to ir į trikampį įbrė�to apskritimo centrą.

4.2.8. Sieja kubo tūrio skaičiavimo formulę su skaičiaus kubo sąvoka. Paprasčiausiais atvejais apskaičiuoja skaičiaus kubą ar pasako skaičių, kai �inomas jo kubas.

4.4.5. �ino, kaip apskaičiuoti daugiakampio plotą, dalijant jį į trikampius, ir kreivinės figūros plotą, naudojantis palete, ir paprastais atvejais juos apskaičiuoja.

4.4.3. Paprasčiausiais atvejais apskaičiuoja apie trikampį apibrė�to ir į trikampį įbrė�to apskritimo spindulio ilgį.

4.2.9. Suvokia, kad mastelis yra nurodomo plane ir tikrojo dyd�io santykis, sieja jį su tiesioginiu proporcingumu. Įvertina atstumą ar ilgį, �inodamas �emėlapio ar brė�inio mastelį.

4.5.1. Supranta, kas yra teiginys, pateikia teisingų ir neteisingų teiginių pavyzd�ių.

4.4.4. Formuluoja įbrė�tinio į apskritimą ir apibrė�tinio apie apskritimą keturkampių savybes ir taiko jas paprastiems u�daviniams spręsti.

306


VI klasė VIII klasė X klasė 4.5.2. Supranta, kas yra apibrė�imas, teorema,

pateikia pavyzd�ių, paprasčiausiais atvejais suranda teoremos sąlygą ir i�vadą.

4.4.5. �ino, kurie daugiakampiai vadinami taisyklingaisiais, geba nubrė�ti taisyklingąjį daugiakampį (trikampį, keturkampį, �e�iakampį), apskaičiuoti į jį įbrė�to ar apibrė�to apskritimo spindulio ilgį, kai �inomas kra�tinės ilgis (ir atvirk�čiai), kampus, plotą.

4.6.1. Formuluoja Pitagoro teoremą, yra susipa�inęs su jos įrodymu, naudojasi ja paprastiems (taip pat ir įrodymo) u�daviniams spręsti.

4.5.1. �ino stačiojo trikampio smailiojo kampo sinuso, kosinuso ir tangento apibrė�imus, remiasi jais stačiojo trikampio elementams apskaičiuoti, paprastiems realaus turinio u�daviniams spręsti.

4.6.2. �ino, kas yra pasviroji į tiesę, kaip randama jos projekcija ir ta�ko atstumas nuo tiesės, paprastais atvejais moka apskaičiuoti �inomo ilgio pasvirosios projekcijos ilgį.

4.5.2. Paai�kina, kaip apibrė�iamas kampo nuo 0° iki 180° sinusas ir kosinusas, geba jų reik�mes rasti skaičiuokliu, taiko formulę sin2x+cos2x = 1 paprasčiausiems u�daviniams spręsti.

4.6.3. �ino ir taiko trikampio nelygybę paprastiems u�daviniams spręsti.

4.5.3. Įrodo trikampio ploto formulę S = 0,5 a b sin#C ir lygiagretainio ploto formulę S = a b sin#C, geba pasinaudoti jomis nesudėtingiems u�daviniams spręsti.

4.7.1. Paai�kina, kokie ta�kai yra simetri�ki tiesės at�vilgiu, kokios figūros simetri�kos tiesės at�vilgiu, moka pa�ymėti ta�kui simetri�ką tiesės at�vilgiu ta�ką, nubrai�yti paprastą figūrą, simetri�ką duotajai tiesės at�vilgiu.

4.5.4. Taiko kosinusų ir sinusų (smailiojo trikampio) teoremą paprastiems praktinio turinio u�daviniams spręsti, trikampio elementams apskaičiuoti.

4.7.2. Paai�kina, kokie ta�kai ir figūros yra simetri�ki ta�ko at�vilgiu, juos atpa�įsta ir nubrė�ia paprastą figūrą, simetri�ką duotajai ta�ko at�vilgiu.

4.5.5. Apskaičiuoja skritulio i�pjovos ir paprasčiausius nuopjovos ploto atvejus matuodamas ar apskaičiuodamas reikiamus duomenis.

4.7.3. Pateikia pavyzd�ių figūrų, turinčių simetrijos a�į ar (ir) simetrijos centrą, paprastais atvejais nustato �inomų geometrinių figūrų simetrijos a�ių skaičių.

4.7.4. Paai�kina, kodėl lygiagretainis yra simetri�kas jo įstri�ainių susikirtimo ta�ko at�vilgiu.

4.7.5. Remiasi figūrų simetrija paprastiems skaičiavimo u�daviniams spręsti.

307


VI klasė VIII klasė X klasė 4.3.1. Atpa�įsta ir pavadina paprasčiausius

erdvinius kūnus (taip pat ir piramides), jų elementus.

4.8.1. Atpa�įsta prizmę, moka nubrė�ti prizmės eskizą, suvokia, kaip atrodo prizmės i�klotinė, kokios figūros gali būti prizmės sienos.

4.6.1. Pasitelkęs modelį ar brė�inį, įvairius erdvinius kūnus, geba nurodyti lygiagrečias ar susikertančias plok�tumas, lygiagrečias, prasilenkiančias ar susikertančias tieses, statmenas ar pasvirusias į plok�tumą tieses.

4.3.2. I�skiria i� prizmių kubą ir stačiakampį gretasienį. Moka pasigaminti kubo modelį (i�klotinę), pie�ia �iuos kūnus plok�tumoje.

4.8.2. Apskaičiuoja stačiosios prizmės pavidalo daikto tūrį, pavir�iaus plotą.

4.6.2. Paprastais atvejais apskaičiuoja ta�ko atstumą nuo plok�tumos, kampą tarp tiesės ir plok�tumos, paprasčiausiais atvejais (�inomuose erdviniuose kūnuose) � kampus tarp dviejų tiesių ar dvisienį kampą tarp plok�tumų, modelyje parodo ir pavaizduoja kampą tarp tiesės ir plok�tumos, tarp plok�tumų.

4.3.3. Paprastais atvejais apskaičiuoja stačiakampio gretasienio ir jo formos detalių junginių tūrius ir pavir�iaus plotus.

4.8.3. Vaizduoja ir apibūdina figūras, gautas sukant trikampį, stačiakampį, pusskritulį apie tiesę.

4.7.1. Paai�kina, kaip gaunama piramidė, nubrė�ia piramidės vaizdo eskizą, i�klotinę, �ino, kokios piramidės yra taisyklingosios, paprastais atvejais apskaičiuoja kūnų, turinčių taisyklingosios piramidės formą, auk�tines, briaunas, pavir�iaus plotus ir tūrius.

4.3.4. Atpa�įsta (pastebi aplinkoje) ir pavadina kūgio, ritinio, rutulio formos kūnus.

4.8.4. Apskaičiuoja ritinio formos kūnų �oninio ir viso pavir�iaus plotą, tūrį.

4.7.2. Paai�kina ir pademonstruoja modeliu, kaip gaunamas kūgis, kaip atrodo jo i�klotinė. Pasigamina kūgio modelį.

4.7.3. Paprastais atvejais skaičiuoja kūgio pavidalo kūnų tūrį ir pavir�iaus plotą.

4.7.4. Skiria sąvokas �rutulys� ir �sfera�.

4.7.5. Apskaičiuoja rutulio tūrį, sferos pavir�iaus plotą, �inodamas jo spindulio ar skersmens ilgį, ir atvirk�čiai.

5. Statistika. Kombinatorika. Tikimybių teorija Suprasti, kas yra duomenys, kaip jie renkami, tvarkomi, u�ra�omi da�nių lentelėje.

5.1.1. Kelia paprastus klausimus apie save, �eimą, draugus, klasę pagal vieną po�ymį (kokybinį arba kiekybinį); teikia pasiūlymus, kokius duomenis ir kaip rinkti; siūlo atsakymų variantus.

5.1.1. �ino, kas yra imtis, imties dydis. Stebėdamas arba matuodamas surenka nurodyto dyd�io imtį pagal vieną po�ymį, u�ra�o duomenis da�nių lentele.

5.1.1. Surenka kiekybinius duomenis, kai stebimi du to paties objekto po�ymiai, ir u�ra�o juos ta�kų poromis.

308


VI klasė VIII klasė X klasė 5.2.1. Paprastais atvejais registruoja po�ymio

reik�mių da�nius, u�ra�o duomenis da�nių lentelėje.

5.1.2. Supranta, kaip grupuojami kiekybinio dyd�io imties duomenys, ir juos sugrupuoja.

5.2.2. Supranta, kas pavaizduota da�nių lentele.

Suprasti, kas pavaizduota diagrama. Pavaizduoti duomenis tinkama diagrama.

5.3.1. Supranta, kas pavaizduota paprasta stulpeline, stačiakampe, skrituline, linijine diagrama.

5.1.3. I� diagramos nustato po�ymių reik�mių da�nius, randa imties dydį.

5.1.2. Surinktus pagal du po�ymius duomenis pavaizduoja koordinačių plok�tumoje ta�kine diagrama ir i� jos nustato, ar po�ymiai priklausomi, ar nepriklausomi, ar yra teigiamai, ar neigiamai koreliuoti, ar tarp jų nėra koreliacijos.

5.3.2. Paprastais atvejais vaizduoja duomenis stulpeline diagrama ir paprasčiausiais atvejais � skrituline ar stačiakampe diagrama.

5.1.4. Teisingai supranta, kas pavaizduota įvairių tipų diagramomis.

5.1.5. Nesudėtingais atvejais imties duomenis vaizduoja tinkamo tipo diagrama.

5.3.3. I� da�nių lentelės ar diagramos palygina stebimo po�ymio reik�mes pagal jų da�numą.

5.2.1. �ino, kas yra imties vidurkis, mediana, moda, paprastais atvejais juos apskaičiuoja. Supranta, kas yra imties plotis bei kvartiliai.

5.1.3. Supranta ir paai�kina koreliacijos sąvoką, ja remiasi interpretuodamas duomenis ar darydamas i�vadas.

5.2.2. Komentuoja informaciją, pateiktą diagrama ar da�nių lentele, suvokia, kokios įvairios gali būti matuojamo dyd�io reik�mės, parenka pavyzd�ių i� įvairių informacijos �altinių.

Interpretuoti duomenis ir daryti i�vadas, pagrįstas duomenų analize.

5.4.1. Paprasčiausiais atvejais u�ra�o dviejų elementų rinkinius (remiasi galimybių med�iu ar lentele, sąra�u), apskaičiuoja rinkinių variantų skaičių.

5.3.1. Paprasčiausiais atvejais brai�o galimybių medį, supranta ir taiko daugybos taisyklę ma�am rinkinių skaičiui apskaičiuoti.

5.2.1. Pateikia rinkinių, kuriuose elementų tvarka svarbi, ir rinkinių, kuriuose elementų tvarka nesvarbi, pavyzd�ių.

5.3.2. Supranta, kad sudėtingesnio bandymo baigtys gali būti koduojamos dviejų ar kelių elementų rinkiniais.

5.2.2. Sprend�ia paprastus kombinatorikos u�davinius skaidydamas juos į elementarius jungtimis �arba�, �ir�, taikydamas sudėties ir daugybos taisykles.

Įvairiais būdais realiose situacijose suskaičiuoti rinkinių variantų skaičių.

5.4.1. Supranta, kas yra bandymas ir jo baigtys. Atlieka paprasčiausią bandymą ir nustato galimas jo baigtis, i�vardija konkrečiam įvykiui palankias baigtis.

5.3.1. Supranta bandymo ir jo baigčių aibės, su bandymu susijusio įvykio ir jam palankių baigčių aibės sąvokas. Suskaičiuoja bandymo baigtis, su bandymu susijusiam įvykiui palankias baigtis.

309


VI klasė VIII klasė X klasė 5.4.2. Paprasčiausiais atvejais pasirinkęs

baigčių kodus u�ra�o bandymo baigčių aibę. 5.3.2. Kartoja bandymą daug kartų,

suskaičiuoja, kiek kartų įvyko, kiek kartų neįvyko su bandymu susijęs įvykis. Apskaičiuoja nesudėtingo įvykio santykinį da�nį ir pagal jį įvertina įvykio tikimybę.

5.4.3. Intuityviai nustato, kuris įvykis i� dviejų ar kelių įvykių labiau (ma�iau) tikėtinas, taiko �ias sąvokas paprasčiausiems u�daviniams spręsti.

5.4.1. Paprastais atvejais taikydamas klasikinį tikimybės apibrė�imą apskaičiuoja įvykių tikimybes. Palygina atsitiktinius įvykius pagal jų tikimybes.

5.4.2. Atskiria būtinus, negalimus įvykius, �ino, kam lygi jų tikimybė. Atpa�įsta įvykiui prie�ingą įvykį, apskaičiuoja jo tikimybę.

Suprasti, kas yra bandymas ir jo baigčių aibė. Turėti supratimą apie atsitiktinius įvykius, būdus jų tikėtinumui nustatyti. Suprasti ir naudotis tikimybių teorijos sąvokomis ir klasikiniu tikimybės apibrė�imu realaus turinio u�daviniams ir problemoms spręsti.

5.4.3. Pateikdamas konkrečių pavyzd�ių, paai�kina pagrindines tikimybių savybes, taiko jas paprastiems u�daviniams spręsti.

GAMTAMOKSLINIS

UGDYMAS


311

PRADINIS UGDYMAS

PASAULIO PA�INIMAS

Pasaulio pa�inimo paskirtis � įvesdinti vaiką į artimiausią socialinę bei gamtinę aplinką; padėti suvokti, kaip gamtinė, kultūrinė, socialinė aplinka veikia �monių gyvenseną; sudaryti sąlygas i�siugdyti toje aplinkoje reikiamus gyvenimui gebėjimus, įgūd�ius, vertybines nuostatas.

Pasaulio pa�inimo kursą sudaro dvi dalys: �Socialinis ugdymas� bei �Gamtamokslinis ugdymas�. Jos i�skirtos sąlygi�kai, siekiant, kad i�ry�kėtų kiekvienos ugdymo srities problematika, teminės sąsajos. Mokytojai, vadovėlių autoriai laisvai komponuoja abiejų dalių tematiką, i�laikydami prasmines jungtis, teminį nuoseklumą.

GAMTAMOKSLINIS UGDYMAS

BENDROJI PROGRAMA

Gamtamokslinis ugdymas pradinėje mokykloje � neatsiejama bendrojo ugdymo dalis, ne tik perteikianti moksleiviams esmines gamtos mokslų �inias, bet ir ugdanti jų bendruosius bei dalykinius gebėjimus. Siektina, kad moksleiviai galėtų patirti pa�inimo d�iaugsmą, i�moktų dalyvauti sprend�iant įvairias, susijusias tiek su gyvąja, tiek su negyvąja gamta problemas, atsakingai priimtų sprendimus. Remiantis gamtos mokslais ugdomos ir vertybinės moksleivių nuostatos, įgalinančios juos tapti brand�iomis asmenybėmis.

�iuolaikinio, greitai kintančio gyvenimo sąlygomis svarbu moksleivius parengti taikyti įgytas �inias ir gebėjimus sprend�iant tiek savo kasdienio, tiek visuomeninio gyvenimo problemas, ugdyti pasitikėjimą, i�mokyti susirasti ir atsirinkti reikiamą informaciją įvairiausiuose �altiniuose, ją perteikti kitiems, drauge dirbti.

Tikslas

Pagrindinis gamtamokslinio ugdymo tikslas � sudaryti sąlygas moksleiviams i�siugdyti gamtamokslinio ra�tingumo pradmenis. Siekiama, kad moksleiviai pradinėje mokykloje įgytų

312

apibendrintų �inių apie gamtą ir juos supančią aplinką, gebėjimų, kurie padėtų pa�inti pasaulį ir i�siugdytų vertybines nuostatas.

Būtina suteikti galimybę moksleiviams:

! patirti pa�inimo d�iaugsmą, suvokti gamtos vientisumą ir harmoniją, įvairovę;

! i�siugdyti siekimą nuolat mokytis, gebėjimą įvairiais būdais ir i� įvairių �altinių rinkti gamtamokslinio pobūd�io informaciją, ją analizuoti, suvokti, kriti�kai vertinti ir taikyti toliau mokantis ir kasdieniame gyvenime, planuoti gamtotyrinę ir aplinkosauginę veiklą, veikti ir kriti�kai vertinti veiklos rezultatus;

! suvokti �mogų kaip biologinę ir socialinę būtybę, suprasti �mogaus vietą ir vaidmenį gamtoje, i�siugdyti gebėjimą numatyti gyvenimo būdo padarinius savo ir kitų �monių sveikatai, atsakomybę u� aplinkos i�saugojimą ir gebėjimą aktyviai dalyvauti sprend�iant aplinkos problemas.

U�daviniai

Gamtamokslinis ugdymas turėtų padėti moksleiviams:

! stebint augalų ir gyvūnų įvairovę, ai�kinantis jų tarpusavio priklausomybę, auginant augalus ir globojant gyvūnus, gebėti atrasti bendras augalų ir gyvūnų sandaros bei veiklos ypatybes, pastebėti gyvų organizmų prisitaikymą prie kintančių aplinkos sąlygų;

! atpa�inti, apibūdinti ir gebėti grupuoti pagrindinius gamtos rei�kinius, med�iagų savybes, kra�tovaizd�io bruo�us;

! tiek padedant mokytojui, tiek savaranki�kai gebėti naudotis įvairiais prieinamais informacijos �altiniais: �emėlapiais, knygomis, vaikų enciklopedijomis, televizija, kompiuteriu, suaugusiųjų pasakojimais ir kt. Gautą informaciją taikyti tolesniame mokymesi ir kasdieniame gyvenime;

! saugiai naudotis buitiniais prietaisais ir med�iagomis, mokyklinėmis priemonėmis;

! planuoti ir atlikti paprasčiausius stebėjimus ir bandymus, vaizd�iai pateikti jų rezultatus, vertinti savo pasiekimus ir numatyti, ką dar reiktų pasimokyti;

! ai�kinantis, kaip �mogaus organizmas auga ir keičiasi, kokie jo poreikiai, susipa�inti su savo organizmu ir jo veikla, suvokti, kaip reikia saugoti savo sveikatą, rūpintis kitais �monėmis;

! būnant gamtoje ją saugoti, tvarkyti aplinką. Ai�kinantis, kaip �monių veikla ją keičia, suvokti savo kaip vartotojo vaidmenį tausojant gamtos i�teklius.


313

Gamtamokslinis ugdymas ne tik kuria moksleivių pasaulėvaizdį, bet ir, tinkamai parinkus gamtos mokslų turinį ir ugdymo(si) metodus bei būdus, plėtoja jų vertybines nuostatas:

! pagarbą gyvajai ir negyvajai gamtai, atsakomybę u� jos i�saugojimą bei racionalų i�teklių naudojimą. Moksleiviai turėtų suprasti, kad gamta yra vientisa, kad visi esame priklausomi nuo jos, kad saugodami dirvo�emį, mi�ką, upę ar jūrą ir kt., saugome save, ugdytis nuostatą u�siimti konkrečia globėji�ka ir gamtosaugine veikla;

! savigarbą bei pagarbą kitiems, neabejingumą viskam, kas vyksta �alia, atsakomybę u� save, savo veiksmus, rūpinimąsi kitais. Gamtotyrinėje veikloje kiekvienas moksleivis gali surasti jį dominančią sritį, i�siai�kinti savo polinkius ir galimybes, įgyti pasitikėjimo savo jėgomis, ugdytis savigarbą ir pagarbą kitiems. Pa�indami gamtą moksleiviai kartu planuoja, dirba, diskutuoja, vertina savo darbą. Tai ugdo norą dalintis savo sėkmėmis ir nesėkmėmis su draugais, bendradarbiauti grupėje ar komandoje, skatina prisiimti atsakomybę u� savo veiksmus ir veiklos rezultatus, padėti kitiems;

! iniciatyvumą, veiklumą, kūrybi�kumą, atvirumą kaitai, ie�kojimams, naujoms idėjoms, poreikį tobulėti. Moksleivių veikla gamtoje arba �mogaus sukurtoje aplinkoje, jos tyrinėjimas, realių gyvenimi�kų problemų sprendimas, darbas su įvairiais informacijos �altiniais, mokymosi priemonių bei įrangos naudojimas, darbo planavimas ugdo moksleivių smalsumą, skatina klausti, siūlyti idėjas, kriti�kai mąstyti, norą kūrybi�kai taikyti įgytas �inias ir gebėjimus, siekimą nuolat mokytis ir tobulėti.


Gamtamokslinis ugdymas padeda moksleiviams i�siugdyti bendruosius gebėjimus:

Komunikacinius:

! įvairiuose �altiniuose ie�koti informacijos apie gamtą, ją tvarkyti, analizuoti, vaizd�iai ir ai�kiai perteikti kitiems ir pritaikyti savo problemoms spręsti;

! ai�kiai reik�ti savo mintis, i�klausyti ir įsiklausyti į kito nuomonę, argumentais pagrįsti savąją.

Pa�intinius:

! pa�inti pagrindinius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus ir rei�kinius bei jų tarpusavio ry�ius;

! savais �od�iais paai�kinti paprasčiausias gamtos sąvokas;

! pa�inti savo organizmą, suprasti sveikos gyvensenos prielaidas, apibūdinti galimus pasirinktos gyvensenos padarinius savo sveikatai;

314

! sieti įgytas gamtos mokslų �inias su turima patirtimi ir taikyti jas paprasčiausiems kasdienio gyvenimo sunkumams spręsti;

! numatyti savo poelgių gamtoje padarinius;

! remiantis įgytomis �iniomis bei bandymų ar stebėjimų rezultatais klausti ir bandyti ie�koti atsakymų į savo ir kitų i�keltus klausimus.

Darbo ir veiklos:

! saugiai naudotis mokyklinėmis gamtos tyrimų priemonėmis, taip pat buitiniais prietaisais ir įranga;

! padedant mokytojui atlikti gamtamokslinį tyrimą:

� formuluoti hipotezę;

� planuoti ir atlikti paprasčiausius stebėjimus ir bandymus;

� apibendrinti tyrimų rezultatus �od�iu ir ra�tu, pie�iniais ir schemomis;

� remiantis tyrimų rezultatais daryti i�vadas ir gebėti jas perteikti kitiems.


Pradinio ugdymo pakopoje tęsiama moksleivių pa�intis su artimiausia aplinka, kasdieniais gamtos rei�kiniais. Pasirenkama veikla apsiriboja nesudėtingu tyrimu, suteikiančiu galimybę vaikui visais pojūčiais gauti informaciją apie supančią aplinką bei pastebėti paprastus prie�asties ir pasekmės ry�ius.

Svarbiausios pa�inimo proceso organizavimo kryptys

! Pa�inimo veikla įvairi, jos turinys nuolat keičiamas, kad vaikas galėtų i�laikyti dėmesį. Pasitelkiami �aidimai, vaidyba, pie�imas, tautosaka, muzika, vaikų literatūra.

! Moksleiviams skiriamos u�duotys turi atitikti jų am�ių, psichomotorines galias ir i�tvermę, būti įdomios ir patrauklios, įtraukti visus moksleivius, skatinti jų bendravimą ir bendradarbiavimą.

! Da�nai mokomasi ne tik klasėje, bet ir artimoje aplinkoje, jeigu įmanoma, pamokos vedamos gamtoje, muziejuje, jaunųjų gamtininkų centre, ūkininko sodyboje, pas amatininkus ir pan.

! Mokomasi ne tik i� vadovėlių, bet ir atliekant paprastus stebėjimus ir bandymus (sodinama ir auginama, tirpinama, mai�oma ir garinama, sveriama ir matuojama), ie�koma atsakymų į klausimus.

315

! Moksleivių veiklai turi būti sudaromos saugios sąlygos. Nereikėtų manyti, kad kokybi�kam gamtamoksliniam ugdymui būtina moderni įranga bei priemonės. Puiku, jeigu yra galimybė naudotis specialia įranga, kompiuteriu, internetu ar vaizdo med�iaga, tačiau da�nai galima apsieiti ir su paprasčiausiais buities daiktais, �aislais, tuo, ką randame gamtoje, ką moksleiviai pasigamina patys. Tam galima panaudoti įvairias med�iagas bei atliekas (pavyzd�iui, pirkinių pakuotes, popierių ir kt.).

! Nors pagrindinis mokymosi objektas yra artimiausia aplinka, skatinamas vaikų domėjimasis tolimų kra�tų gamta, dangaus kūnais, mūsų planetos praeitimi, gamtos mokslų pasiekimų pritaikymu įvairiose vaikams rūpimose srityse.

! Tai, kas patirta ir atrasta, apibendrinama, daromos vaikų am�ių atitinkančios i�vados. Mokomasi, kaip įdomiai pavaizduoti ir pristatyti savo veiklos rezultatus, organizuojamos darbų parodėlės klasėje, kitų klasių moksleiviams, tėvams.

! Moksleiviai, mokytojo padedami ir savaranki�kai, planuoja savo veiklą, aptaria jos taisykles ir ją vertina, numato, ką ir kaip darys toliau. Taip nuosekliai ugdomi gamtos pa�inimo, savo darbo vertinimo ir tobulinimo gebėjimai, mokomasi planuoti ir įgyvendinti tai, kas numatyta, taikyti įgytas �inias ir gebėjimus naujose situacijose.

Pagrindinė pradinio ugdymo savybė yra integralumas, supančios aplinkos ir pasaulio visuminio vaizdo kūrimas. Gamtamokslinis ugdymas glaud�iai siejamas su socialiniu, technologiniu ir meniniu ugdymu, taip pat su matematika ir kalbomis. Jie vieni kitus papildo arba sudaro vieningą visumą. Ugdymo turinys pradinėse klasėse gali būti organizuojamas ne dalykiniu principu, o integruojant atskirų sričių temas, metodus, realias moksleiviams i�kylančias problemas.

Struktūra

Gamtamokslinio ugdymo sritį sudaro �ie dėmenys:

1. Gamtos tyrimai;

2. Gyvoji gamta (biologija);

3. Med�iagos ir jų kitimai (chemija);

4. Fizikiniai rei�kiniai (fizika).

Pradinės mokyklos klasėse gamtamokslinio ugdymo pradmenys integruojami su socialinio ugdymo pradmenimis �Pasaulio pa�inimo� kurse.

Gamtos tyrimų tematikoje nagrinėjamas gyvosios ir negyvosios gamtos pa�inimo procesas, t. y. veiklos būdai, kuriais buvo atrastos, kaupiamos, tikslinamos ir plėtojamos gamtamokslinės �inios. Kad �ios �inios, jų prigimtis bei vertė būtų moksleivių gerai suprasta ir mokymasis taptų visaverčiu, būtina visų likusių temų med�iagą sieti su gamtos stebėjimais ir eksperimentais bei bandymais. Kokie tai

316

turėtų būti darbai, eksperimentai ar stebėjimai, mokytojas sprend�ia pats, atsi�velgdamas į moksleivių pasirengimo lygį, turimą patirtį ir am�iaus ypatybes bei turimas priemones ir galimybes.

Turinys

I�II klasės

Gamtos tyrimai

Gamtos tyrimo eiga: nesudėtingi bandymai ir stebėjimai. Daiktų ir gamtos objektų grupavimas ir lyginimas. Da�niausiai vartojami ilgio, masės ir laiko vienetai.

Gyvoji gamta

�mogaus gimimas. �mogaus ir gyvūnų kūno bei augalų dalys.

Sveika mityba.

Mūsų aplinkos augalai ir gyvūnai. Būtiniausios sąlygos jiems ir �mogui i�gyventi.

Med�iagos ir jų kitimai

Mus supančios med�iagos ir jų savybės.

�mogaus poveikis kasdienei aplinkai ir gamtai. �vari aplinka.

Fizikiniai rei�kiniai

Judėjimo samprata. Kelias, greitis, laikas ir jų matavimo prietaisai.

�iluma ir jos �altiniai. �ilumos taupymo būdai.

Elektros laidininkai ir dielektrikai.

Metų laikų, dienos ir nakties kaita. Saulės ir Mėnulio u�temimai. Saulės poveikis �emei ir �mogui.

III�IV klasės

Gamtos tyrimai

Gamtos tyrimo eiga: informacijos paie�ka, paprasti bandymai ir stebėjimai, rezultatų pateikimas (�od�iu, ra�tu, lentele), i�vadų formulavimas. Daiktų ir gamtos objektų grupavimas bei lyginimas. Pagrindiniai ilgio, masės ir laiko vienetai.

Gyvoji gamta

�mogaus kūnas ir vidaus organai. Pagrindiniai sveikos ir saugios gyvensenos principai.

Artimiausios aplinkos augalai ir gyvūnai. Pagrindiniai po�ymiai skirstant juos į grupes.

317

Dauginimosi reik�mė ir i�likimas gamtoje.

Mitybos grandinės.

Aplinkos tar�os problema.


Med�iagos ir jų savybės.

Med�iagų grį�tami ir negrį�tami pokyčiai.

Agregatiniai med�iagos būviai.

Vandens apytakos ratas.

�mogaus santykis su gamta. Gamtos i�teklių naudojimas ir saugojimas.


Kelias, greitis, laikas ir jų matavimo vienetai bei prietaisai.

Energijos i�tekliai. Energijos perdavimo grandinės. Energijos ir vandens i�teklių taupymas.

Elektros energijos �altiniai. Elektros energijos taupymo būdai.

Saulė ir jos planetos. Saulė � �viesos, �ilumos ir gyvybės �altinis. �emė � mūsų planeta. Mėnulis � �emės palydovas. �vaig�dės ir �vaig�dynai. �emės evoliucija. Gyvybės raida.

Metų laikų, dienos ir nakties kaita.


Gamtamokslinio i�silavinimo standartai nusako siekiamus mokymosi pradinėje mokykloje rezultatus, t. y. nurodomos siektinos vertybinės nuostatos, pagrindinės �inios ir gebėjimai, kuriuos turėtų būti įgiję dauguma baigiančių atitinkamą pakopą ar klasę bendrojo lavinimo mokyklos moksleivių. Jie skirti moksleiviams, mokytojams, mokyklos bendruomenei, �vietimo vadovams, tėvams. Gamtamokslinio i�silavinimo standartai padės vertinti ir įsivertinti moksleivių pasiekimus, individualizuoti ugdymo turinį, planuoti bei derinti dalyko turinio i�dėstymą ir metodus, atitinkama kryptimi plėtoti materialinę bazę.

Lentelėje pateiktas pagrindinis moksleivių pasiekimų lygmuo II ir IV klasėms. Pagrindinį lygmenį turėtų pasiekti dauguma baigiančių pradinę mokyklą moksleivių.


II klasė IV klasė 1. Gamtos tyrimai Mokytojui padedant atlikti paprastus

stebėjimus ir bandymus. 1.1. Mokytojo padedamas atlieka paprastus stebėjimus ir bandymus, formuluoja i�vadas ir apie tai pasakoja kitiems.

1.1. Mokytojo padedamas susiplanuoja ir savaranki�kai atlieka paprastus stebėjimus ir bandymus, rezultatus pateikia �od�iu, ra�tu, lentele, nesudėtingomis diagramomis, formuluoja i�vadas, perteikia jas kitiems, palygina savo ir draugų gautus stebėjimų ir bandymų rezultatus.

1.2. Grupuoja daiktus ir gamtos objektus pagal paskirtį, nurodytus i�orinius po�ymius, juos lygina.

1.2. Pats susiranda būdus, kaip grupuoti med�iagas, augalus, gyvūnus, gamtos rei�kinius pagal bendrus jų po�ymius.

1.3. Naudojasi paprasčiausiais buitiniais ilgio, laiko ir temperatūros matavimo prietaisais.

1.3. Matuoja laiką, ilgį, plotį, auk�tį, masę, temperatūrą naudodamasis paprasčiausiais buitiniais matavimo prietaisais.

1.4. Nurodo da�niausiai vartojamus ilgio, masės bei laiko vienetus (metras, centimetras, kilogramas, valanda, minutė) ir juos naudoja.

1.4. Nurodo pagrindinius ilgio, masės bei laiko vienetus ir juos naudoja.

1.5. Saugiai naudojasi mokyklinėmis gamtos tyrimo priemonėmis, �aislais, buityje naudojamais prietaisais ir med�iagomis.

1.5. Saugiai ir kūrybi�kai naudojasi mokyklinėmis gamtos tyrimo priemonėmis, �aislais, buitiniais prietaisais ir med�iagomis.

Rasti reikiamą informaciją ir ją perteikti.

1.6. Drąsiai klausia, randa reikiamą informaciją mokytojo nurodytuose �altiniuose, geba, ką su�inojęs, trumpai papasakoti ar pavaizduoti pie�iniu.

1.6. Drąsiai klausia, i�sako savo idėjas, savaranki�kai randa reikiamą informaciją apie gamtą jo am�iui skirtuose �altiniuose, moka naudotis bibliotekos paslaugomis, gautą informaciją trumpai apibendrina ir perteikia kitiems �od�iu, ra�tu ar pie�iniu.

1.7. Pateikia pavyzd�ių, kaip pasikeitė �monių gyvenimas dėl mokslo atradimų.

1.7. Remdamasis pavyzd�iais paai�kina, kad pritaikius mokslo atradimus galima pagerinti �monių gyvenimo sąlygas ir sveikatą.

2. Gyvoji gamta Organizmas

Suvokti organizmą kaip darniai veikiančią sistemą.

2.1.1. Savais �od�iais paai�kina, kaip gimsta kūdikis ir kaip jis i�auga iki suaugusio �mogaus.

2.1.1. Nurodo vaikystę ir paauglystę kaip svarbius �mogaus gyvenimo etapus.

2.1.2. Nurodo pagrindines �mogaus kūno dalis bei jų paskirtį. Supranta, kad jutimo organai padeda �mogui orientuotis aplinkoje.

2.1.2. Nurodo �mogaus kūno dalis bei (schemoje) pagrindinius vidaus organus (�irdį, skrandį, plaučius, inkstus), savais �od�iais paai�kina pagrindines jų funkcijas. Supranta, kad atskiros kūno dalys sudaro vieną visumą.

2.1.3. Nurodo gyvūnų kūno bei augalų dalis ir jų paskirtį. 2.1.3. I�vardina esminius �mogaus ir gyvūnų kūno dalių pana�umus ir skirtumus.

319


II klasė IV klasė Nurodyti, kaip ir kodėl reikia rūpintis

savo ir kitų �monių sveikata. 2.1.4. Supranta, kad tinkamas maistas duoda mums pakankamai energijos judėti ir dirbti, padeda augti ir saugo sveikatą.

2.1.4. Supranta sveikos gyvensenos (fizinio aktyvumo, sveikos mitybos, grūdinimosi, pakankamo miego) įtaką sveikatai. Paai�kina, kodėl pavojinga gerti svaigalus, rūkyti ir vartoti narkotikus. Savais �od�iais paai�kina, kodėl reikia laikytis higienos reikalavimų.

Gyvybės tęstinumas ir įvairovė

Apibūdinti gyvybės įvairovę ir i�likimą gamtoje.

2.2.1. Atpa�įsta kai kuriuos artimiausioje aplinkoje aptinkamus augalus ir gyvūnus.

2.2.1. Atpa�įsta ne tik savo aplinkoje da�niausiai aptinkamus grybus, �oles, krūmus, med�ius, naminius ir laukinius gyvūnus, bet ir kitose pasaulio �alyse �inomus įdomius organizmus; kai kuriuos i� jų plačiau apibūdina.

2.2.2. Nurodo pagrindines augalų ir gyvūnų sistematines grupes.

2.2.2. Apibūdina pagrindinius augalų (forma, spalva, kvapas) ir gyvūnų (stuburiniai, bestuburiai, plunksnos, kailis) po�ymius, pagal kuriuos jie gali būti skirstomi į grupes.

2.2.3. Paai�kina dauginimosi reik�mę gyvybės i�likimui. Sudaigina sėklas ir nurodo dygimui būtinas sąlygas.

Organizmas ir aplinka. Biosfera ir �mogus

Nurodyti gyvų organizmų priklausomybę nuo gyvosios ir negyvosios aplinkos.

2.3.1. Nurodo pagrindines sąlygas, būtinas augalų ir gyvūnų gyvybei palaikyti, savais �od�iais paai�kina, kaip augalai ir gyvūnai reaguoja į metų laikų kaitą.

2.3.1. Nusako gyvūnų ir �monių priklausomybę nuo augalų. Pateikia pavyzd�ių, kaip kai kurie augalai ir gyvūnai yra prisitaikę prie gamtos sąlygų, ir susieja jų prisitaikymą su i�likimu.

2.3.2. Pateikia paprasčiausių mitybos grandinių pavyzd�ių.

Nurodyti aplinkos tar�os ma�inimo būdus.

2.3.3. Pateikia pavyzd�ių, kaip �monės panaudoja savo reikmėms �emę ir vandens telkinius. Siūlo, ką moksleiviai galėtų daryti, kad jų gyvenamoji aplinka taptų �varesnė.

2.3.3. Apibūdina �iuk�lių poveikį gamtai ir pasiūlo, kaip suma�inti jų kiekį namuose ir mokykloje (ne�iuk�linimas, kompostavimas, pakartotinis panaudojimas, atliekų rū�iavimas).

3. Med�iagos ir jų kitimai Med�iagos ir jų savybės

Grupuoti įvairias med�iagas pagal jų savybes, tyrinėti jas.

3.1.1. Lygina kasdienėje aplinkoje aptinkamas med�iagas pagal jutimais nustatomus po�ymius (spalvą, būvį, pavir�iaus ypatybes, sunkumą, degumą).

3.1.1. Grupuoja kasdienėje aplinkoje aptinkamas med�iagas pagal jutimais nustatomus jų po�ymius (spalvą, būvį, pavir�iaus �iurk�tumą, kietumą, sunkumą, degumą, plasti�kumą).

3.1.2. Pateikia daikto ir jį sudarančių med�iagų pavyzd�ių (pavyzd�iui, stalas � medinis, plastmasinis).

3.1.2. Mokytojo padedamas tiria kasdienėje aplinkoje aptinkamų med�iagų savybes, atlieka bandymus, susijusius su med�iagų kitimais (pavyzd�iui, tirpina įvairias med�iagas, i�d�iovina ir i�degina molį, garina vandenį ir pan.).

3.1.3. Remdamasis pavyzd�iais nurodo, kad kasdienės aplinkos daiktai pagaminti i� skirtingų med�iagų.

3.1.3. Pateikia natūralių ir dirbtinių med�iagų pavyzd�ių, savais �od�iais palygina jų savybes.

320


II klasė IV klasė 3.1.4. Nurodo, kad ta pati med�iaga gali būti įvairių būvių

(kieta, skysta, dujinė), pateikia pavyzd�ių. Med�iagų kitimai Nurodyti, kada ir kaip keičiasi

med�iagų savybės. 3.2.1. Remdamasis pavyzd�iais nurodo, kad med�iagas kaitinant, deginant pasikeičia jų savybės (pavyzd�iui, ruo�iant maistą, deginant medį ir kitas med�iagas).

3.2.1. Pateikia grį�tamų ir negrį�tamų med�iagų kitimų pavyzd�ių, paai�kina skirtumą tarp grį�tamų ir negrį�tamų med�iagų pokyčių.

3.2.2. Nurodo, kad degimui ir kvėpavimui reikalingas oras.

Svarbiausios med�iagos ir jų panaudojimas

Paai�kinti, kad med�iagų naudojimas susijęs su jų savybėmis.

3.3.1. Pateikia pavyzd�ių, kaip med�iagų savybės lemia, kokie daiktai i� jų gaminami.

3.3.1. Paai�kina, kad skirtingų med�iagų naudojimas priklauso nuo jų savybių (pavyzd�iui, medienos, metalų).

Nurodyti aplinkos tar�os �altinius bei siūlyti savo artimiausios aplinkos saugojimo būdus.

3.3.2. Nurodo, kad plovikliai, skalbimo milteliai ir kitos kasdienio vartojimo priemonės ter�ia vandenį.

3.3.2. Nurodo pagrindinius oro ir vandens tar�os �altinius, jų poveikį aplinkai.

3.3.3. Pateikia pavyzd�ių, kokias buitines atliekas ir kaip būtų galima panaudoti antrą kartą (pvz.: popierių, stiklą).

3.3.3. Papasakoja, kaip valomas ne�varus vanduo.

3.3.4. Pasiūlo vandens ir kuro taupymo namuose ir mokykloje būdų.

4. Fizikiniai rei�kiniai Judėjimas ir jėgos

Apibūdinti judėjimą. 4.1.1. Palygina artimiausios aplinkos judančių objektų nueitą kelią, greitį, laiką (pavyzd�iui, automobilis va�iuoja greičiau, negu eina �mogus).

4.1.1. Naudodamasis pateiktais ar savo gautais duomenimis apskaičiuoja nueitą kelią, laiką ir greitį, nurodo jų matavimo vienetus.

Energija ir fizikiniai procesai

Nurodyti svarbiausius energijos i�teklius ir siūlyti jos taupymo būdų

4.2.1. Nurodo Saulę, kurą, maistą ir kt. kaip svarbiausius energijos �altinius.

4.2.1. Pateikia �monių veiklos, kuriai reikalinga energija, pavyzd�ių, nurodo �altinius ir i� kur ji gaunama. Pateikia Saulės ir vėjo energijos panaudojimo pavyzd�ių.

4.2.2. Pateikia energijos naudojimo kasdieniame gyvenime pavyzd�ių (dujos � maistui gaminti, benzinas � automobilių kurui ir pan.).

4.2.2. Ai�kina, kokiems tikslams naudojama elektros energija, ir nurodo jos �altinius.

4.2.3. Pateikia dirbtinių �viesos ir �ilumos �altinių pavyzd�ių.

4.2.3. Apibūdina paprastas energijos perdavimo grandines (baterija � elektros lemputė, gyvų organizmų mitybos grandinė).

4.2.4. Nurodo, kuriems tikslams elektra naudojama kasdieniame gyvenime.

4.2.4. Atpa�įsta, kur energija eikvojama be reikalo (namuose, mokykloje), ir ie�ko bei siūlo paprasčiausių energijos taupymo būdų.

4.2.5. Atpa�įsta, kur elektros energija eikvojama be reikalo (namuose ar mokykloje). Siūlo paprasčiausių elektros energijos taupymo būdų.

4.2.5. Tiria ir apibūdina pagrindines �viesos, garso, �ilumos, elektros ir magneto savybes.

321


II klasė IV klasė . 4.2.6. Nurodo, kad oras gali būti sausas ir drėgnas.

Paai�kina, kad lietūs ir sniegas susidaro i� ore esančių vandens garų.

4.2.6. Paprasčiausiu būdu pavaizduoja vandens apytakos ratą gamtoje.

�emė ir Visata Apibūdinti �emę ir Saulės sistemą. 4.3.1. Bendrais bruo�ais apibūdina dienos ir nakties, metų laikų kaitą.

4.3.1. Apibūdina pakitimus gamtoje, kurie įvyksta per parą ir metus (pavyzd�iui, oro temperatūrą, dienos ilgį ir kt.).

4.3.2. Nurodo, kad kartais įvyksta Saulės ir Mėnulio u�temimai.

4.3.2. Metų laikų, dienos ir nakties kaitą sieja su gyvosios gamtos kaita ir kasdieniu �monių gyvenimu.

4.3.3. Ai�kina, kad Saulės poveikis gali būti kenksmingas (persikaitinus gali i�tikti saulės smūgis, oda gali smarkiai nudegti).

4.3.3. �ino dangaus kūnus � Saulę, Mėnulį, planetas, �vaig�des. Paai�kina �emės formą ir padėtį Saulės sistemoje.

PAGRINDINIS UGDYMAS

BENDROJI PROGRAMA

Gamtamokslinis ugdymas pagrindinėje mokykloje � neatsiejama bendrojo ugdymo dalis rengiant moksleivius gyvenimui. Gamtamokslinis ugdymas svarbus kiekvienam �iuolaikiniam �mogui dėl to, kad jis suprastų pasaulį, kuriame gyvena, gebėtų suvokti mūsų planetoje gyvybę palaikančias sistemas ir procesus, atsakingai taikytų gamtotyros �inias kasdieniame gyvenime bei profesinėje veikloje. Svarbu ne tik perteikti moksleiviams esmines gamtos mokslų �inias, bet ir ugdyti jų bendruosius ir konkrečiuosius dalykinius gebėjimus, kad moksleiviai patys galėtų atrasti ir patirti pa�inimo d�iaugsmą, atpa�intų ir i�moktų dalyvauti sprend�iant įvairias, susijusias tiek su gyvąja, tiek su negyvąja gamta problemas, atsakingai priimtų sprendimus ir jais pasitikėtų, gebėtų dirbti kolektyve. Ne ma�iau svarbios ir ugdomos vertybinės moksleivių nuostatos, įgalinančios moksleivius tapti brand�iomis asmenybėmis, kurioms nesvetimos bendrosios �mogaus moralės normos.

Gamtamokslinis moksleivių ugdymas remiasi gamtos mokslų dalykų: biologijos, chemijos, fizikos, astronomijos � �iniomis. Su �ia ugdymo sritimi susijęs ir geografijos mokomasis dalykas. Be to, moksleiviams padedama i�siugdyti sveikos gyvensenos, ekologinio susivokimo įgūd�ius, suprasti, kad gamtotyros �inios daro didelę įtaką visuomeniniam, politiniam ir ekonominiam �monijos gyvenimui. Gamtos pasaulis vientisas, todėl ugdant moksleivius negalima apsiriboti atskirų gamtos mokslų dalykų dėstymu. Reikia nagrinėti bendrus sąlyčio ta�kus: bendras gamtamokslines temas, glaud�iai susijusias su moksleivių kasdieniu gyvenimu, universalias sąvokas ir dėsningumus pagal bendrus gyvosios ir negyvosios gamtos pa�inimo metodus. �iuolaikinio, greitai kintančio gyvenimo sąlygomis svarbu moksleivius i�mokyti susirasti ir atsirinkti reikiamą informaciją įvairiausiuose �altiniuose, ją analizuoti, kriti�kai vertinti ir perteikti kitiems.

Tikslas

Pagrindinis gamtamokslinio ugdymo tikslas � sudaryti sąlygas moksleiviams i�siugdyti gamtamokslinio ra�tingumo pagrindus. Siekiama, kad moksleiviai perimtų esmines gamtos mokslų sąvokas bei sampratas, įgytų gebėjimų, kurie padėtų pa�inti pasaulį, ir i�siugdytų vertybines nuostatas. Moksleiviai rengiami ir brandinami tolesniam gyvenimui kaip visaverčiai piliečiai, gebantys adaptuotis besikeičiančioje visuomenėje, pasirengę toliau tobulintis.

Būtina suteikti galimybę moksleiviams:

! patirti pa�inimo d�iaugsmą, suvokti gamtos įvairovę, vientisumą ir harmoniją, suprasti esmines gamtos mokslų sąvokas bei dėsningumus;

323

! i�siugdyti siekimą nuolat mokytis, gebėjimą įvairiais būdais ir i� įvairių �altinių rinkti gamtamokslinio pobūd�io informaciją, ją analizuoti, kriti�kai vertinti, apibendrinti, perteikti kitiems bei taikyti toliau mokantis, profesinėje veikloje ir kasdieniame gyvenime, planuoti gamtotyrinę ir aplinkosauginę veiklą, veikti ir kriti�kai vertinti veiklos rezultatus;

! suvokti �mogų kaip biologinę ir socialinę būtybę, suprasti �mogaus vietą ir vaidmenį gamtoje, mokslo, technologijų, gyvenimo lygio ir kultūros tarpusavio ry�į, i�siugdyti gebėjimą numatyti gyvenimo būdo padarinius savo ir kitų �monių sveikatai bei aplinkai, i�siugdyti atsakomybę u� aplinkos i�saugojimą ir aktyviai dalyvauti sprend�iant aplinkos problemas.

U�daviniai

Gamtamokslinis ugdymas turėtų padėti moksleiviams:

! atpa�inti ir klasifikuoti svarbiausius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus ir rei�kinius, i�mokti pastebėti dėsningumus, suprasti ir taikyti pagrindines gamtos mokslų sąvokas, dėsnius bei teorijas, tikslingai vartoti fizikinių dyd�ių simbolius ir dimensijas;

! ai�kinantis organizmų įvairovę suprasti pagrindinius gyvybinius procesus, atpa�inti pagrindines organizmų grupes ir jų prisitaikymo prie aplinkos reik�mę gyvybės i�likimui;

! atpa�inti įvairias med�iagas, apibūdinti jų panaudojimą ir paplitimą gamtoje, klasifikuoti jų savybes, pastebėti med�iagų kitimų dėsningumus;

! tiriant ir analizuojant fizikinius rei�kinius gyvojoje ir negyvojoje gamtoje i�siugdyti mokslinę pasaulėvoką ir atsakingą po�iūrį į aplinką, gamtą, gyvybę;

! spręsti nesudėtingus praktinius gamtos mokslų u�davinius, pritaikant kitų mokomųjų dalykų �inias bei gebėjimus;

! kryptingai ir tikslingai ie�koti informacijos įvairiuose �altiniuose, naudotis informacinių technologijų teikiamomis galimybėmis, surinktą informaciją apibendrinti, ja pasinaudoti, perteikti kitiems;

! formuluoti hipotezes, planuoti stebėjimus ir bandymus joms patikrinti, apibendrinti gautus duomenis, daryti i�vadas, patraukliai pateikti rezultatus, vertinti jų tikslumą ir patikimumą, pastebėti ir i�taisyti klaidas;

! saugiai naudotis laboratorine įranga ir med�iagomis, buitine technika, i�siai�kinti sveikos gyvensenos prana�umus ir stengtis laikytis jos nuostatų;

! domintis gamtos mokslų ir technologijų raida Lietuvoje ir pasaulyje, mūsų �alies prioritetinėmis gamtos mokslų, technikos ir technologijų plėtotės kryptimis, susipa�inti su profesijomis, kurioms reikia gamtos mokslų �inių ir gebėjimų;

324

! ai�kinantis teigiamus ir neigiamus gamtos mokslų bei technologijų raidos padarinius gamtai ir visuomenės gyvenimui, taikyti įgytas gamtos mokslų �inias ir gebėjimus sprend�iant įvairias kasdienio gyvenimo, aplinkotyros, aplinkosaugos ir darnaus vystymosi problemas.


Gamtamokslinis ugdymas ne tik formuoja moksleivių pasaulėvaizdį, bet ir, tinkamai parinkus gamtos mokslų turinį ir ugdymo bei ugdymosi būdus, plėtoja jų vertybines nuostatas.

Iniciatyvumas, veiklumas, kūrybi�kumas, atvirumas kaitai, ie�kojimams, naujoms idėjoms, poreikis tobulėti. Gamtamokslinis ugdymas glaud�iai susijęs su moksleivių veikla gamtoje arba �mogaus sukurtoje aplinkoje, jos tyrinėjimu, realių gyvenimi�kų problemų sprendimu. Darbas su įvairiais informacijos �altiniais, mokymosi priemonių bei įrangos naudojimas, hipotezių kėlimas ir jų tikrinimas, savo darbo planavimas ugdo moksleivių smalsumą, skatina klausti, siūlyti idėjas, kriti�kai mąstyti, norą kūrybi�kai taikyti įgytas �inias ir gebėjimus, siekimą nuolat mokytis ir tobulėti.

Pagarba gyvajai ir negyvajai gamtai, atsakomybė u� jos i�saugojimą bei racionalų i�teklių naudojimą. Gamtamokslinio ugdymo pamokose moksleiviai supa�indinami su gyvąja ir negyvąja gamta, padedama suvokti, kad gamta yra ne tik įvairi, bet ir vientisa, pilna didingumo ir harmonijos, formuojamas supratimas, kad visi esame priklausomi nuo gamtos, kad saugodami dirvo�emį, mi�ką, upę ar jūrą, saugojame save, savo verslą, vaikų ateitį, skatinama u�siimti konkrečia globėji�ka ir gamtosaugine veikla. Tai sudaro puikias galimybes ugdyti moksleivių meilę ir pagarbą gamtai bei �mogaus sukurtai aplinkai, gamtos gro�io ir trapumo suvokimą, norą ją saugoti ir puoselėti.

Rūpinimasis kitais, neabejingumas viskam, kas vyksta �alia, atsakomybė u� save, savo veiksmus. Aktyvus darbas gamtamokslinio ugdymo pamokose moksleiviams sudaro sąlygas kartu planuoti, dirbti, diskutuoti, vertinti savo darbą. Tai ugdo norą dalintis savo sėkme ir nesėkme su draugais, bendradarbiauti grupėje ar komandoje, skatina prisiimti atsakomybę u� savo atliekamą darbą ir jo rezultatus, padėti kitiems.

Savigarba bei pagarba kitiems. Labai įvairioje gamtamokslinio ugdymo veikloje kiekvienas moksleivis gali surasti jį dominančią sritį, i�siai�kinti savo poreikius ir galimybes, ugdytis teigiamą po�iūrį į tvarkingą ir saugų darbą, siekti objektyviai įsivertinti savo mokymosi rezultatus, ugdytis savigarbą ir pagarbą kitiems.


Gamtamokslinis ugdymas padeda moksleiviams i�siugdyti gebėjimus, laiduojančius norą sėkmingai mokytis ir taikyti tarpusavyje susijusių gamtos mokslų dalykų �inias. Gebėjimai labiausiai apima mąstymo (ir tik kartais fizinę) veiklą, kai, siekiant i�samesnių �inių ir supratimo, formuluojami

325

klausimai ir hipotezės, renkama, interpretuojama ir panaudojama gamtamokslinė informacija, daromos i�vados. Gamtamokslinių gebėjimų ugdymas prasmingas tik tada, kai jis siejamas su �iniomis ir supratimu. Gamtamokslinius bendruosius gebėjimus galima suskirstyti į �ias grupes:

Komunikacinius:

! naudojantis informacinėmis technologijomis ie�koti gamtamokslinės informacijos įvairiuose �altiniuose, ją tvarkyti, analizuoti, vertinti, vaizd�iai ir ai�kiai perteikti kitiems;

! ai�kiai reik�ti savo mintis, i�klausyti ir įsiklausyti į kitų, argumentuotai i�dėstyti savąją nuomonę.

Pa�intinius:

! �inoti pagrindinius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus ir rei�kinius bei jų tarpusavio ry�ius, juos suprantamai apibūdinti ir paai�kinti pasitelkiant gamtos mokslų dėsnius ir sampratas;

! kriti�kai analizuoti vartojamus gamtos mokslų sąvokų apibūdinimus ir apibrė�imus;

! pa�inti savo organizmą, suprasti sveikos gyvensenos pagrindus, apibūdinti galimus pasirinkto gyvenimo būdo padarinius savo ir kitų �monių sveikatai;

! sieti įgytas gamtos mokslų �inias su turima gyvenimo patirtimi ir taikyti sprend�iant savo problemas;

! prognozuoti savo poelgių gamtoje padarinius;

! remiantis įgytomis �iniomis ar tyrimų rezultatais klausti, kelti hipotezes, bandyti jas pagrįsti bei patikrinti.

Darbo ir veiklos:

! saugiai ir kūrybi�kai naudotis mokyklinėmis gamtos tyrimų priemonėmis ir aparatūra, buitiniais prietaisais ir įranga;

! atlikti gamtamokslinį tyrimą:

� formuluoti hipotezę;

� planuoti ir atlikti paprasčiausius stebėjimus ir bandymus;

� apibendrinti tyrimų rezultatus �od�iu ir ra�tu, simboliais ir diagramomis ir kt.;

� jais remiantis formuluoti logi�kas i�vadas, jas perteikti kitiems, koreguoti hipotezes.


Pagrindinėje mokykloje i�laikomas pradėto gamtamokslinio ugdymo tęstinumas ir integralumas. Projektiniai darbai, bandymai, ilgesnį laiką trunkantys stebėjimai ir tyrimai, reikiamos

326

informacijos ie�kojimas įvairiuose �altiniuose ir įvairiais būdais (pavyzd�iui, imant interviu i� mokytojo ar specialistų, i� interneto, miesto skaitykloje ir kt.) padės nuo mokymo pereiti prie mokymosi, padarys mokymąsi įdomesnį ir parodys jo prasmę, padės plėtoti moksleivių gabumus ir kiekvienam i� jų atrasti sau patrauklią savirai�kos sritį. Gebėjimas taikyti tai, kas i�mokta, skatins tolesnio mokymosi motyvaciją, padės suprasti įgytų �inių bei gebėjimų svarbą toliau mokantis ar profesinei veiklai.

Svarbiausios gamtamokslinio pa�inimo proceso organizavimo kryptys

! Mokymasis glaud�iai siejamas su moksleivių tiriamąja veikla, su gilesniu gamtos rei�kinių ir dėsningumų pa�inimu, su gamtos mokslų atradimų reik�mės kuriant naujas technologijas ir u�tikrinant �monių gyvenimo kokybę supratimu. Ypač svarbu ugdyti moksleivių kritinį mąstymą, gebėjimą naudoti mokslinius gyvosios ir negyvosios gamtos pa�inimo metodus, gebėjimą ie�koti, atsirinkti ir vertinti informaciją, pratinti naudotis papildomais informacijos �altiniais (�inynais, enciklopedijomis, atlasais, duomenų bazėmis, internetu). Patartina gamtos mokslų pamokose naudotis informacinių technologijų teikiamomis galimybėmis, tuo tikslu pasitelkiant įvairias mokomąsias kompiuterines programas.

! Labai da�nai vaikas pasaulį suvokia siaurai arba net klaidingai, todėl numatant ir planuojant įvairią veiklą pamokų metu svarbu atsi�velgti į kiekvieno moksleivio individualią patirtį, padėti ją susieti su aptariamomis mokslo sąvokomis ir idėjomis, gilinti turimas �inias ir ugdyti gebėjimus.

! Labai svarbu, kad moksleiviai mokytųsi taikyti įgytas gamtos mokslų �inias ir gebėjimus naujose situacijose mokydamiesi ir gyvenime. Tinkamai parinktos, susietos su problemomis, su kuriomis moksleiviai susiduria kasdieniame gyvenime, praktinio darbo u�duotys leid�ia suprasti rei�kinius, kuriuos bando paai�kinti teorija. Tokiu būdu moksleiviai susiduria su naujomis problemomis bei hipotezėmis, kurios skatina įvairių būdų ir metodų, kaip jas i�spręsti ir patikrinti, paie�ką. Spręsdami i�kilusias problemas ar bandydami patikrinti suformuotas hipotezes, patys moksleiviai gali pasitikrinti ir įsivertinti, kaip suprato pagrindinius gamtos mokslų dėsningumus.

! Gamtamokslinio ugdymo pamokose reikėtų u�tikrinti saugią, eti�ką, praktinę veiklą. Moksleiviai mokomi saugiai atlikti stebėjimus ir tyrimus klasėje, laboratorijoje, lauko sąlygomis, skatinami patys pasirengti įvairias mokymo priemones bei įrangą i� turimų med�iagų. Be to, mokymosi aplinka planuojama taip, kad visi moksleiviai jaustųsi joje gerai ir galėtų sėkmingai bendrauti ir bendradarbiauti. Mokant būtina atsi�velgti į moksleivių am�ių, galimybes ir pasirinktą mokymosi profilį.

! Ypač daug dėmesio turėtų būti skirta ugdyti moksleivių savaranki�kumui. Svarbiausios savaranki�ko darbo formos yra: stebėjimai ir bandymai, modeliai (imitacijos), ekskursijos ir

327

i�vykos, projektai, diskusijos, debatai ir t. t. Būtina toliau skatinti moksleivius u�siimti savaranki�ka tyrinėjimų ir aplinkosaugine veikla, domėtis �ymių pasaulio ir Lietuvos mokslininkų gyvenimu ir nuveiktais darbais. �ie dalykai ir mokytojo pavyzdys skatins moksleivio �a�� plėtotę, ugdys pagarbą gyvybei ir atsakomybę u� gamtos likimą.

! Mokymo procese �alia įprastinių metodų � paskaitos, demonstravimo, pokalbio ir kt. � turėtų būti da�niau naudojami aktyvieji mokymo metodai, tokie kaip darbas grupėmis, projektiniai darbai ir kt. Taip dirbant mokymas i� prad�ių atrodo sunkesnis, tačiau kartu jis yra kūrybi�kesnis ir įdomesnis, skatina moksleivių ir mokytojo bendradarbiavimą, po�iūrių ir dalykų integraciją, ne tik moksleivių, bet ir mokytojo tobulėjimą.

! Gamtamokslinio ugdymo pamokose svarbu puoselėti tinkamą kalbos vartojimą. Moksleiviams svarbu i�siugdyti gebėjimą ai�kiai reik�ti savo mintis ir papasakoti apie savo darbą kitiems. Jie turėtų suvokti, kad gamtos mokslų kalba yra labai tiksli, gebėti kriti�kai analizuoti �od�ius, vartojamus apibūdinant sąvokas. Reikia neu�mir�ti, kad gamtamokslinis ugdymas � neatsiejama bendrojo ugdymo dalis, todėl moksleiviai turi pratintis taikyti kitų mokomųjų dalykų pamokose įgytas �inias ir gebėjimus spręsdami gamtamokslines problemas.

! Daug dėmesio reikėtų skirti socialiniams aspektams: kokią įtaką daro gamyba �mogaus ir gamtos santykiams, visuomenės vystymosi ir aplinkos i�saugojimo perspektyvoms ir pan.

Struktūra

Gamtos mokslų bloką sudaro �ie dėmenys:

1. Gamtos tyrimai

2. Gyvoji gamta (biologija):

2.1. Organizmas;

2.2. Gyvybės tęstinumas ir įvairovė;

2.3. Organizmas ir aplinka. Biosfera ir �mogus.

3. Med�iagos ir jų kitimai (chemija):

3.1. Med�iagų sudėtis ir savybės;

3.2. Med�iagų kitimai;

3.3. Svarbiausios med�iagos ir jų panaudojimas.

4. Fizikiniai rei�kiniai (fizika):

4.1. Judėjimas ir jėgos;

4.2. Energija ir fizikiniai procesai;

4.3. �emė ir Visata.

328

Visame gamtos mokslų kurse nagrinėjamos ekologijos ir aplinkosaugos, sveikatos ir higienos problemos, plačiau apibūdinama �mogaus vieta ir vaidmuo pasaulyje.

Gamtos tyrimų dėmuo yra bendras visiems gamtos mokslams, todėl visose pagrindinės mokyklos klasėse jis yra integruotas į likusius tris dėmenis. Vengiant pasikartojimų, fizikoje nėra i�skirta med�iagos sandaros dalies, nes chemijoje tai plačiau ir giliau nagrinėjama.

V�VIII klasių koncentras dalijamas į dvi dalis, besiskiriančias gamtos mokslų integracijos laipsniu ir gyliu.

V�VI klasėse dėstomas integruotas gamtos mokslų kursas �Gamta ir �mogus�, apimantis biologijos, fizikos, chemijos, �emės mokslo, sveikos gyvensenos, ekologijos, technikos, �emės ūkio mokslus. V klasėje �iame kurse integruojami ir kai kurie geografijos klausimai, o nuo VI klasės geografija atsiskiria į savaranki�ką discipliną. V�VI klasių gamtos mokslų kursas integruojamas gana giliai, nei�skiriant atskirų mokomųjų dalykų.

VII�VIII klasėse, i�laikant gana tvirtus tarpdalykinius ry�ius, atsiskiria biologijos, chemijos ir fizikos dalykai.

IX�X klasėse dėstomi apibendrinamieji biologijos, chemijos ir fizikos kursai. Norintys ir turintys polinkį į gamtos mokslus moksleiviai gali pasirinkti papildomą vieno i� gamtos mokslų modulį, t. y. gilinti pagrindinį turinį. Taip pat galimi pasirenkamieji dalykai.

Turinys

V�VI klasės

Gamtos tyrimai

Gamtos tyrimo eiga: paprasčiausių, gyvenimo patirtimi paremtų hipotezių formulavimas ir tikrinimas, informacijos paie�ka, planavimas pagal apra�ymą, paprasti bandymai ir stebėjimai, rezultatų pateikimas (lentele, diagrama, schema), i�vadų formulavimas. Pavyzd�iai i� mokslo istorijos. Mokslo �inių taikymas gamtos rei�kiniams ai�kinti ir numatyti. �ių �inių taikymo gamtoje ir buityje pavyzd�iai.

Gyvoji gamta

Ląstelės, audiniai, organai, organizmas. Vienaląsčiai ir daugialąsčiai organizmai.

Fotosintezė ir kvėpavimas.

Pagrindiniai �mogaus vidaus organai ir jų paskirtis. Berniukų ir mergaičių kūno i�orės bei vidaus organų veiklos pakitimai jiems bręstant. Netaisyklingos mitybos, vaistų vartojimo ir judėjimo stokos padariniai.

329

Naujo organizmo formavimasis susiliejus lytinėms ląstelėms. Evoliucija � nuolatinė gamtos kaita.

Med�iai, krūmai, �olės, stuburiniai ir bestuburiai. Gamintojai, gyvaėd�iai ir skaidytojai.

Mitybos grandinės ir tinklai. Med�iagų ciklas ekosistemoje.

Sausumos, oro ir vandens tar�a, jos padariniai.


Fizinės med�iagų savybės, nustatomos jutimo organais. Med�iagų naudojimas pagal jų savybes. Mi�iniai, jų i�skaidymas.

Med�iagos susideda i� dalelių. Med�iagos būsenos: kietoji, skystoji ir dujinė.

Vandens ratas gamtoje. Vandeniniai tirpalai.

Oras. Oro tar�a.

Vienų med�iagų virtimas kitomis: degimas, rūdijimas, puvimas. Degiosios ir nedegiosios med�iagos. Kuras � energijos �altinis. Kitos kuro rū�ys.

Maistinės med�iagos.


Mechaninio judėjimo samprata. Kelio, laiko, greičio apskaičiavimas. �ių dyd�ių matavimo prietaisai ir matavimo vienetai.

Kūnų sąveikos pavyzd�iai. �emės traukos, trinties, tamprumo jėgos. Dinamometrai.

Kūnų masė. Svarstyklės. Med�iagos būsena. Vanduo gamtoje.

�iluma. �ilumos perdavimas. Temperatūra ir jos matavimas. �ilumos �altiniai. Degimas. Kuro rū�ys.

Kuro taupymo būtinybė. Energijos �altiniai ir virsmai.

Dvi elektros krūvių rū�ys. Įelektrintų kūnų sąveika. Paprasčiausios elektros grandinės. Elektros energija buityje.

Pradinės �inios apie magnetinį lauką. Magnetinis �emės laukas. Kompasas.

Garsas. Aidas. Triuk�mo poveikis �mogui.

�viesos �altiniai. Veidrodis. Didinamasis stiklas.

�emė. �emė Saulės sistemoje. Mėnulis. Saulės ir Mėnulio u�temimai.

VII�VIII klasės

330

Gamtos tyrimai

Gamtos tyrimo eiga: stebėjimai, hipotezės, informacijos rinkimas ir apibendrinimas, eksperimentai, tyrimų rezultatų apdorojimas ir pateikimas. Svarbiausių veiksnių, veikiančių tiriamą rei�kinį, nustatymas ir vertinimas. Priklausomybės tarp dviejų ir daugiau kintamųjų dyd�ių numatymas ir patikrinimas naudojant �inomas mokslo teorijas ir dėsnius. Da�niausiai naudojami vienetai, simboliai, dimensijos ir jų prasmė.

Gyvoji gamta (biologija)

Organizmas

Organinės ir neorganinės med�iagos, vitaminai. Pagrindinės organų sistemos ir jų svarba gyviesiems organizmams.

Atrama ir judėjimas.

Fotosintezės vaidmuo gamtoje. Augalų ir gyvūnų mityba ir kvėpavimas.

Nuodingų med�iagų, alkoholio, rūkymo poveikis organizmui. Triuk�mo �altiniai ir poveikis �mogui.

Lyčių bendravimas ir sveikata.


Chromosomos ir genai.

Augalų ir gyvūnų dauginimosi būdai. Paveldimumas ir kintamumas.

Labiausiai paplitusių organizmų sistematinė padėtis, jų ry�ys su �mogaus sveikata ir reik�me gamtoje. Gamtinė atranka.


Organizmų bendrija kaip vientisa sistema. Mitybos ry�iai ekosistemose.

Populiacija. Vidurū�iniai ir tarprū�iniai santykiai. Populiacijų savireguliacijos sutrikimai ir jų prie�astys.

Med�iagos ir jų kitimai (chemija)

Med�iagų sudėtis ir savybės

Fizikinės med�iagų savybės: masė, tankis, virimo ir lydymosi temperatūra. Jų matavimas, matavimo vienetai. Saugaus darbo su cheminėmis med�iagomis reikalavimai.

Vienalyčiai ir nevienalyčiai mi�iniai. Jų i�skaidymo būdai.

Med�iagų agregatiniai būviai. Garinimas ir kristalizacija.

331

Periodinis dėsnis. Periodinė elementų sistema. Periodai ir grupės. Atomo sandara: protonai, neutronai, elektronai, elektronų sluoksniai. Atomai, molekulės, jonai. Cheminiai elementai. Izotopai. Radioaktyvumas. Cheminiai elementai gamtoje ir �mogaus organizme. Vieninės ir sudėtinės med�iagos. Cheminė formulė. Cheminiai ry�iai. Avogadro skaičius. Molis.

Med�iagų kitimai

Fizikiniai ir cheminiai kitimai. Cheminių kitimų po�ymiai. Cheminių reakcijų vyksmui būtinos sąlygos. Paprasčiausios cheminių reakcijų lygtys.

Lėti ir greiti med�iagų kitimai. Degimas. Rūdijimas, apsauga nuo jo. Maisto med�iagų gedimas, kaip jo i�vengti. Kaip naudotis informacija apie maisto produktų, vaistų laikymo sąlygas ir galiojimo terminus.


Oras � dujų mi�inys. Oro tar�a. Oro apsaugos nuo tar�os ir taupaus naudojimo būtinybė.

Deguonies ir vandenilio panaudojimas, svarbiausios savybės. Oksidai. Ozonas. Ozono sluoksnis, jo reik�mė.

Cheminės med�iagos buityje. Natūralios ir dirbtinės med�iagos, jų prana�umai ir trūkumai, naudojimas.

�mogaus organizmui reikalingi cheminiai elementai ir mikroelementai, jų įtaka sveikatai; kaip i�vengti jų trūkumo.

�mogaus veiklos poveikis aplinkai.

Fizikiniai rei�kiniai (fizika)

Judėjimas ir jėgos

Tiesiaeigis ir kreivaeigis judėjimas. Atskaitos sistema. Kelias. Greitis. Vidutinis greitis. Pagreitis.

Laisvieji ir priverstiniai svyravimai ir juos apibūdinantys dyd�iai. Rezonansas. Mechaninės bangos, garsas.

Kūnų sąveika. Inercija. Kūnų masė. Kūną veikiančios jėgos, jo masės ir pagreičio ry�ys. Veiksmo ir atoveikio jėgos.

Jėgos: tamprumo, trinties ir kitos.

Kūnų pusiausvyra. Jėgos momentas. Masės centras. Paprastieji mechanizmai.

Hidrostatika. Atmosferos slėgis.


332

Mechaninė energija. Darbas. Galia. Potencinė ir kinetinė energija. Energijos tvermės dėsnis. Molekulinė med�iagos sandara. Kietųjų kūnų, skysčių ir dujų sandara. �iluminis kūnų plėtimasis.

Elektros srovė. Elektros grandinė. Elektros srovės veikimas.

�viesa. �viesos sklidimo dėsniai.

�emė ir Visata

Mėnulio fazių kaitos, u�temimų prie�astys. Planetų judėjimas.

IX�X klasės

Gamtos tyrimai

Skirtumas tarp imčių vidurkių, jo patikimumas. Įvykių sutapimas ir prie�astinis ry�ys. Sisteminis po�iūris į gamtą: sistema, visuma ir dalis, struktūros lygmenys, funkcijų hierarchija ir tarpusavio priklausomybė.

Tradicinė mokslinio pa�inimo eiga: stebėjimas, hipotezė, eksperimentas, nauja hipotezė, teorija. Mokslinių tiesų sąlygotumas ir negalutinumas, pa�inimo ribos. Mokslo pasiekimų nedoro panaudojimo atvejai. Mokslinė tiesa, tikėjimas, įsitikinimas. Mokslo ir kitų pa�inimo formų skirtumas. Mokslo funkcijos, vaidmuo �monijos istorijoje. Mokslinės mąstysenos ir mokslinės pasaulė�iūros ypatumai. Pakantumas kitos pasaulė�iūros ir pasaulėjautos �monėms.

Mokslininko profesijos pobūdis, jos įsigijimo būdai ir perspektyvos.

Gyvoji gamta (biologija)

Organizmas

Organizmo sandaros lygmenys. Ląstelė � struktūrinis-funkcinis organizmo elementas. Augalinė ir gyvūninė ląstelės. Fermentų veikla.

Fotosintezės ir kvėpavimo procesai. Audinių sandaros ir funkcijų priklausomybė.

Kraujotakos ir kvėpavimo, vir�kinimo, �alinimo bei judėjimo organų sandara ir funkcijos. Sveika mityba. Nervų sistemos ir hormonų vaidmuo palaikant organizmo vientisumą. Kūno danga.

Imuninė sistema. Jutimo organų ir smegenų sąveika.

Sveiko lytinio gyvenimo pasirinkimas. Pagrindinių organų veiklos sutrikimai ir jų prie�astys. �alingų įpročių ir aplinkos poveikis organizmui. Da�niausiai pasitaikančios ligos ir jų prie�astys.


Genetinės informacijos perdavimas. Lytinių ir nelytinių ląstelių susidarymas.

Genotipas ir fenotipas. Mutagenai, mutacijos. Genų in�inerijos pagrindiniai principai.

�emės ir joje esančios gyvybės kilmės hipotezės esmė.

333


Ekosistema. Vandens, anglies ir deguonies apytaka biosferoje.

Bendrijų kaita.

Oro, sausumos, vandens ir maisto tar�os suma�inimo ar visi�ko i�vengimo būdai. Bioindikatorių naudojimas. Dirvos erozija ir tar�a.

Svarbiausios aplinkosauginės problemos ir ekologinis gyvenimo būdas.

Med�iagos ir jų kitimai (chemija)

Med�iagų sudėtis ir savybės

Molinis dujų tūris. Skaičiavimai pagal reakcijų lygtis.

Elektrinis neigiamumas. Joninis ry�ys ir joniniai junginiai. Kovalentiniai junginiai. Kovalentinis ry�ys.

Metali�kasis ry�ys. Vandenilinis ry�ys.

Med�iagų kitimai

Oksidacijos-redukcijos reakcijos, jų lygčių lyginimas.

Med�iagų tirpimas vandenyje. Tirpalų pH. Mainų reakcijos tirpaluose. Druskų tirpumo lentelė.

Egzoterminės ir endoterminės reakcijos.

Reakcijos greitis. Katalizatoriai. Biologiniai katalizatoriai � fermentai. Cheminių reakcijų grį�tamumas.


Vanduo. Tirpalai. Indikatoriai. Vandens tar�a. Vandens valymo būdai. Vandens apsaugos nuo tar�os ir taupaus naudojimo būtinybė.

Rūg�tys, bazės, druskos ir oksidai buityje, gamtoje, technologijose ir �mogaus organizme.

Svarbiausieji metalai, jų savybės. Metalai aplinkoje. Metalų gavimo būdai. Lydiniai. Korozija. Apsauga nuo jos.

Svarbiausieji nemetalai, jų junginiai ir savybės. Nemetalai ir jų junginiai gamtoje ir aplinkoje. Druskos, sieros rūg�tys. Rūg�tieji lietūs. Augalams būtini cheminiai elementai. Trą�os, jų teikiama nauda ir keliamas pavojus �mogui bei gamtinei aplinkai. Chemijos pramonė Lietuvoje. Pramonės įmonių gamybos atliekos, tar�a ir poveikis gamtai; �ių problemų sprendimo būdai.

Anglies junginiai, jų įvairovė. Angliavandeniliai. Organinis kuras: nafta, gamtinės dujos, akmens anglis, biokuras. Naftos perdirbimo produktai. Lietuvos energetikos įmonių tar�a, tar�a naftos produktais, autotransporto i�metamomis dujomis, jų ma�inimo būdai. Organinio kuro i�tekliai Lietuvoje ir pasaulyje. Alternatyvūs energijos �altiniai. Racionalus gamtinių i�teklių naudojimas.

334

Bendras supratimas apie pagrindines organinių junginių klases ir jų panaudojimą. Bendras supratimas apie maisto med�iagų: angliavandenių, riebalų, baltymų struktūrą. Vitaminai, vaistai ir kitos biologi�kai aktyvios med�iagos. Maisto priedai. Biotechnologijos.

Bendras supratimas apie gamtinius ir dirbtinius polimerus, jų savybes ir panaudojimą. Sintetinių med�iagų poveikis sveikatai ir gamtinei aplinkai.

Da�ai, lakai, plovikliai, valikliai. Kosmetinės priemonės.

Bendras supratimas apie pagrindinių cheminių elementų ir jų junginių pasiskirstymą ir apytaką gamtoje. Technologijos be atliekų ir antrinis �aliavų perdirbimas.

Fizikiniai rei�kiniai (fizika)


Temperatūrų skalės. Med�iagos agregatinės būsenos ir virsmai.

Vidinė kūnų energija ir jos kitimas. Kuro degimo �iluma. �iluminiai varikliai. �iluminiai rei�kiniai ir ekologinės problemos.

Elektrinis laukas. Elektringosios dalelės. Elektrinė talpa. Kondensatorius. Elektros srovė. Srovės �altiniai. Srovės stipris, įtampa, var�a. Omo dėsnis. Laidininkų jungimo būdai. Elektros srovės darbas ir galia.

Elektros srovė elektrolituose. Srovė dujose. Elektros srovė vakuume. Elektroninis metalų laidumas. Puslaidininkiai. Laidumo priklausomybė nuo temperatūros. Superlaidumas. Elektroninių prietaisų samprata.

Elektros srovės magnetinis laukas. Elektromagnetiniai rei�kiniai. Elektros varikliai. Elektromagnetinė indukcija. Generatoriai. Transformatoriai. �emės magnetinis laukas.

Virpesių kontūras. Elektromagnetiniai virpesiai. Elektromagnetinės bangos. �iuolaikinės ry�io priemonės.

�viesa. �viesos sklidimo dėsniai. Spindulių eiga lę�yje ir prizmėje. �viesos banginės savybės. Infraraudonieji ir ultravioletiniai spinduliai. Rentgeno spinduliai. Elektromagnetinių bangų skalė. Optiniai prietaisai.

Atomas. Fotonas. Fotoefektas. Branduolio sandara. Radioaktyvumas. Radioaktyviųjų spindulių poveikis. Branduolinis reaktorius. Atominė energetika ir jos alternatyvos Lietuvoje darnaus vystymosi po�iūriu.

�emė ir Visata

Saulės sistema. �vaig�dės. Jų energetika ir evoliucija. Pauk�čių Tako ir kitos galaktikos. Visata.

335


Gamtamokslinio i�silavinimo standartai nusako siekiamus mokymosi pagrindinėje mokyklose rezultatus, t. y. nurodomos siektinos vertybinės nuostatos, pagrindinės �inios ir gebėjimai, kuriuos turėtų būti įgiję dauguma bendrojo lavinimo mokyklos moksleivių, baigiančių atitinkamą pakopą ar klasę. Jie skirti moksleiviams, mokytojams, mokyklos bendruomenei, �vietimo vadovams, tėvams. Gamtamokslinio i�silavinimo standartai padės vertinti ir įsivertinti moksleivių pasiekimus, individualizuoti ugdymo turinį, planuoti bei derinti dalyko turinio i�dėstymą ir metodus, atitinkama kryptimi plėtoti materialinę bazę.

I�silavinimo standartų lentelėje pateiktas pagrindinis moksleivių pasiekimų lygmuo II, IV, VI, VIII ir X klasėms. Siektinos moksleivių �inios ir gebėjimai vardinami ta pačia tvarka, kaip ir pateiktoje gamtos mokslų bloko struktūroje.

Pasiekimai

Esminiai gebėjimaiV�VI klasė VII�VIII klasė IX�X klasė

1. Gamtos tyrimai Atlikti stebėjimus ir bandymus, rezultatus pateikti �od�iu, ra�tu.

1.1. Pagal apra�ymą susiplanuoja ir savaranki�kai atlieka paprastus stebėjimus ir bandymus, rezultatus pateikia �od�iu, ra�tu, lentele, diagramomis, formuluoja i�vadas.

1.1. Susiplanuoja ir savaranki�kai atlieka stebėjimus ir bandymus, rezultatus pateikia �od�iu, ra�tu, lentele, diagramomis, grafikais, formuluoja i�vadas.

1.1. Savaranki�kai susiplanuoja ir atlieka stebėjimus ir bandymus savo ar kitų sukurtai hipotezei patikrinti, rezultatus apibendrina ir pateikia �od�iu, ra�tu, lentele, diagramomis, grafikais, pasiekia, kad eksperimento rezultatai pasikartotų, formuluoja korekti�kas i�vadas.

1.2. Pritaiko matematikos pamokose įgytas �inias ir gebėjimus gautiems rezultatams apdoroti, dyd�ių vidutinei vertei nustatyti.

1.2. Pritaiko matematikos pamokose įgytas �inias gautiems rezultatams apdoroti, dyd�ių vidutinei vertei nustatyti.

1.2. Pritaiko matematikos pamokose įgytas �inias ir gebėjimus rei�kiniams ai�kinti, gautiems rezultatams apdoroti ir apibendrinti, dyd�ių vidutinei vertei nustatyti.

Matuoti kai kuriuos fizikinius dyd�ius naudojantis buitiniais ir mokykliniais matavimo prietaisais.

1.3. Matuoja laiką, ilgį, plotį, auk�tį, masę, temperatūrą, tūrį naudodamasis buitiniais matavimo prietaisais.

1.3. Matuoja laiką, ilgį, plotį, auk�tį, masę, temperatūrą, tūrį, jėgą, slėgį naudodamasis matavimo prietaisais, įvertina ilgio, masės, temperatūros, tūrio (kai naudojama menzūra) matavimo paklaidas.

1.3. Matuoja laiką, ilgį, plotį, auk�tį, masę, temperatūrą, tūrį, jėgą, slėgį, srovės stiprį, įtampą naudodamasis matavimo prietaisais, įvertina ilgio, masės, temperatūros, tūrio (kai naudojama menzūra), srovės stiprio, įtampos matavimo paklaidas.

Naudoti pagrindinius matavimo vienetus ir dimensijas.

1.4. Nurodo pagrindinius ilgio, masės, ploto, tūrio, temperatūros bei laiko vienetus ir juos naudoja.

1.4. Nurodo pagrindinius ilgio, masės, ploto, tūrio, temperatūros, tankio, greičio, jėgos, slėgio, energijos bei laiko matavimo vienetus ir juos naudoja. Moka kartotinius ar dalinius vienetus paversti pagrindiniais SI vienetais.

1.4. Operuoja pagrindiniais matavimo vienetais ir dimensijomis. Kartotinius ar dalinius SI vienetus paverčia pagrindiniais.

Naudoti mokyklines gamtos tyrimo priemones, chemines med�iagas ir buityje naudojamus prietaisus.

1.5. Saugiai ir kūrybi�kai naudojasi mokyklinėmis gamtos tyrimo priemonėmis, buityje naudojamais prietaisais ir med�iagomis.

1.5. Saugiai ir kūrybi�kai naudojasi mokyklinėmis gamtos tyrimo priemonėmis, cheminėmis med�iagomis ir buityje naudojamais prietaisais.

1.5. Saugiai ir kūrybi�kai naudojasi mokyklinėmis gamtos tyrimo priemonėmis, cheminėmis med�iagomis ir buityje naudojamais prietaisais.

Savaranki�kai rasti reikiamą informaciją įvairiuose �altiniuose, ją apibendrinti ir klasifikuoti, perteikti kitiems.

1.6. Drąsiai klausia, i�sako savo idėjas, savaranki�kai randa reikiamą informaciją apie gamtą savo am�iaus moksleiviams skirtuose �altiniuose, moka naudotis bibliotekos paslaugomis, gautą informaciją trumpai apibendrina ir perteikia kitiems �od�iu, ra�tu, diagrama ar pie�iniu.

1.6. I�sako savo idėjas, savaranki�kai randa reikiamą informaciją įvairiuose �altiniuose, gautą informaciją apibendrina ir perteikia kitiems �od�iu, ra�tu, diagrama ar grafiku.

1.6. I�sako savo idėjas, savaranki�kai randa reikiamą informaciją įvairiuose �altiniuose, naudojasi kompiuterinėmis technologijomis, gautą informaciją apibendrina, klasifikuoja, kaupia ir perteikia kitiems �od�iu, ra�tu, diagrama ar grafiku.

1.7. Palygina savo ir draugų gautus stebėjimų ir 1.7. Palygina savo ir draugų gautus stebėjimų ir 1.7. Palygina savo ir draugų gautus stebėjimų ir

337


V�VI klasė VII�VIII klasė IX�X klasė bandymų rezultatus, pastebi netikslumus. bandymų rezultatus. Pastebi netikslumus ir nurodo

jų prie�astis. bandymų rezultatus. Pastebi klaidas, nurodo jų prie�astis ir �ino, kaip jas būtų galima i�taisyti.

1.8. Pateikia mokslo atradimų pavyzd�ių, kurie pakeitė �monių pasaulėvoką ir buitį.

1.8. Samprotauja apie artimiausios aplinkos gyvenimo sąlygų pagerinimo būdus, panaudojant gamtos mokslų laimėjimus, argumentuoja savo nuomonę �iais klausimais.

1.8. Para�o trumpą prane�imą gamtamoksline tema, pateikia jame tikslus, tyrimo metodus, rezultatus ir i�vadas, jų pritaikymo galimybes. Pastebi bendrus gamtos mokslų dėsningumus.

1.9. Argumentuodamas savo nuomonę diskutuoja apie Lietuvos ir vietinės bendruomenės gyvenimo sąlygų pagerinimo būdus, gamtos mokslų laimėjimus, jų teigiamus ir neigiamus ypatumus.

2. Gyvoji gamta 2.1. Organizmas

Apibūdinti organizmo sandaros lygmenis ir jų funkcijas.

2.1.1. Nurodo, kad gyvi organizmai sudaryti i� ląstelių. Palygina vienaląstį ir daugialąstį organizmą, pateikia jų pavyzd�ių.

2.1.1. Nurodo augalo ir gyvūno ląstelių skirtumus. Paai�kina, jog audinius sudaro vienodos ląstelės, atliekančios pana�ią funkciją ir kad organai yra sudaryti i� skirtingų audinių, skirtų tam tikrai organo funkcijai atlikti.

2.1.1. Apibūdina organizmo sandaros lygmenis: ląsteles, audinius, organus ir jų sistemas. Apibūdina ląstelę kaip struktūrinį-funkcinį vienetą, nurodo ląstelės sandaros priklausomybę nuo funkcijos. Pie�inyje atpa�įsta audinių grupes (augalų: asimiliacinis, apytakinis, dengiamasis; gyvūnų: epitelinis, kraujas, kaulinis, raumeninis, nervinis), nurodo jų prisitaikymą atlikti funkcijas.

2.1.2. Nurodo difuzijos procesą kaip med�iagų patekimo į ląsteles būdą.

2.1.2. Apibūdina med�iagų perna�os svarbą ląstelės gyvybinei veiklai.

2.1.3. Nurodo fotosintezę kaip organinių med�iagų ir deguonies gamybos procesą, vykstantį augaluose.

2.1.3. Apibūdina fotosintezę, jos vaidmenį gyvojoje gamtoje.

2.1.3. Susieja fotosintezę ir kvėpavimą kaip energetinius procesus.

2.1.4. Nurodo kvėpavimą kaip procesą, kurio metu i� maisto gaunama energija.

2.1.4. Apibūdina kvėpavimą kaip energijos procesą, vykstantį augalų ir gyvūnų ląstelėse.

Apibūdinti organizmų sandarą ir susieti ją su atliekamomis gyvybinėmis funkcijomis.

2.1.5. Schemoje ar pie�inyje nurodo �mogaus vidaus organus (�irdį, plaučius, skrandį, inkstus, �arnas, galvos smegenis) ir bendrais bruo�ais nusako jų paskirtį.

2.1.5. Apibūdina dujų ir maisto med�iagų perna�os reik�mę organizmui.

2.1.5. Nurodo kraujotakos organus, apibūdina didįjį ir ma�ąjį kraujo apytakos ratus. Apibūdina kraujotakos ligas (insultas, infarktas, hipertonija) ir nurodo jų atsiradimo prie�astis.

2.1.6. Susieja kvėpavimo organų sandarą su jų veikla. Paai�kina dujų apykaitą alveolėse.

2.1.7. Nurodo svarbiausias maisto med�iagas ir savais �od�iais nusako, kodėl yra labai svarbu

2.1.7. Nurodo angliavandenių, baltymų, riebalų, vitaminų ir neorganinių med�iagų būtinumą

2.1.7. Susieja vir�kinamojo trakto ir vir�kinimo liaukų veiklą. Apibūdina fermentų reik�mę

338


V�VI klasė VII�VIII klasė IX�X klasė sveikai maitintis. gyviesiems organizmams. gyvybiniams organizmo procesams.

2.1.8. Apibūdina inkstų ir odos vaidmenį �alinant med�iagų apykaitos produktus.

2.1.8. Susieja inkstų sandarą su �alinimo funkcija ir nurodo jų vaidmenį reguliuojant vandens kiekį organizme.

2.1.9. Nurodo pagrindinius jutimo organus. 2.1.9. Nusako nervų sistemos vaidmenį reguliuojant organizmo veiklą.

2.1.9. Apibūdina galvos ir nugaros smegenis bei nervus ir reflekso lanką. Supranta antinksčių ir kasos svarbą palaikant pastovią organizmo terpę.

2.1.10. Apibūdina i�orinių jutimo organų svarbą aplinkos pokyčiams įvertinti bei smegenų vaidmenį pojūčiams suvokti.

2.1.10. Pie�iniuose atpa�įsta akies ir ausies dalis, nurodo jų funkcijas ir sutrikimus: trumparegystę, toliaregystę, kurtumą, ausies u�degimą.

2.1.11. Remdamasis turimomis �iniomis apie mikroorganizmus, savais �od�iais nusako, kodėl reikia laikytis higienos reikalavimų.

2.1.11. Nurodo mikrobų plitimo būdus bei apsaugos nuo jų priemones.

2.1.11. Apibūdina odos apsauginę funkciją ir nurodo keletą odos prie�iūros taisyklių.

2.1.12. Apibūdina imunitetą kaip apsauginę kraujo funkciją, nurodo skiepų paskirtį.

2.1.13. Supranta taisyklingos laikysenos ir fizinio aktyvumo svarbą sveikatai.

2.1.13. Paai�kina atramos ir judėjimo svarbą gyviesiems organizmams.

2.1.13. Pie�inyje atpa�įsta �mogaus griaučių dalis, nurodo kaulų jungtis.

2.1.14. Apibūdina lytinio brendimo metu mergaičių ir berniukų organizmuose vykstančius pasikeitimus ir tinkamai juos vertina.

2.1.14. Spręsdamas asmenines problemas pritaiko �inias apie pokyčius lytinio brendimo metu.

2.1.14. Nurodo lytinių hormonų vaidmenį lytiniam brendimui.

2.1.15. Argumentuotai paai�kina savo po�iūrį į draugystę, ankstyvą lytinį gyvenimą.

2.1.16. Apibūdina priemones, kuriomis �monės bando padidinti arba suma�inti vaisingumą.

Suprasti, kodėl reikia rūpintis savo ir kitų �monių sveikata.

2.1.17. Nurodo vaistų, nuodingų med�iagų, alkoholio, rūkymo poveikį paauglio organizmui, geba derinti vaikystės malonumus ir norą būti sveikam.

2.1.17. Argumentuoja savo po�iūrį į alkoholio, tirpiklių, narkotikų, rūkalų vartojimą, triuk�mo problemą. Geba savaranki�kai pasirinkti sveiką gyvenseną ir atsispirti neigiamai bendraam�ių įtakai.

2.1.17. Paai�kina alkoholio, vaistų, narkotinių med�iagų tiesioginį poveikį �mogaus sveikatai.

2.2. Gyvybės tęstinumas ir įvairovė Apibūdinti dauginimąsi kaip vieną svarbiausių procesų gyvybės įvairovei ir i�likimui palaikyti.

2.2.1. Apibūdina apvaisinimą kaip lytinių ląstelių susijungimą ir supranta apie abiejų tėvų genetinės informacijos susiliejimą.

2.2.1. Nurodo chromosomą ir geną. 2.2.1. Apibūdina DNR vaidmenį saugant ir perduodant genetinę informaciją.

339


V�VI klasė VII�VIII klasė IX�X klasė 2.2.2. Nurodo skirtumus tarp lytinio ir nelytinio

dauginimosi, pateikia pavyzd�ių. 2.2.2. Nurodo mitozę kaip nelytinių ir mejozę kaip lytinių ląstelių susidarymo būdus ir �iose ląstelėse esančius chromosomų rinkinius.

2.2.3. Pateikia paveldimų ir nepaveldimų �mogaus po�ymių pavyzd�ių.

2.2.3. Skaito ir u�ra�o monohibridinius kry�minimus, analizuoja gautus rezultatus.

2.2.4. Apibūdina gamtinę atranką kaip labiausiai prisitaikiusių organizmų i�gyvenimą nuolat kintančioje aplinkoje.

2.2.4. Nurodo mutagenų vaidmenį mutacijoms susidaryti. Apibūdina mutacijų padarinius.

2.2.5. Apibūdina vėjo bei vabzd�ių vaidmenį apdulkinant augalus. Nurodo pagrindinius augalų prisitaikymo būdus sėkloms platinti.

2.2.5. Apibūdina aplinkos įtaką po�ymiams susidaryti, pateikia pavyzd�ių.

2.2.6. Nurodo genų perkėlimo į kitus organizmus perspektyvas.

Apibūdinti augalų ir gyvūnų skirtingų po�ymių i�siskyrimą kaip evoliucijos proceso padarinius.

2.2.7. Nurodo evoliuciją kaip nuolatinę gyvosios gamtos kaitą.

2.2.7. Apibūdina dabartinės atmosferos atsiradimą. Apibūdina, kaip remiantis fosilijų pavyzd�iais, ai�kinama evoliucijos raida.

2.2.8. Apibūdina mokslininkų po�iūrį į gyvybės atsiradimą ir bioįvairovę �emėje.

2.2.9. Suranda skirtumus tarp med�ių, krūmų ir �olių, tarp stuburinių ir bestuburių, nurodo ir atpa�įsta kai kuriuos i� �ių organizmų.

2.2.9. Paveiksluose ir/ar gamtoje atpa�įsta labiausiai paplitusius �ių grupių atstovus: bakterijas, virusus, grybus, dumblius, samanas, sporinius induočius (paparčius, pataisus, asiūklius), plikasėklius (spygliuočius), gaubtasėklius, pirmuonis, pintis ir duobagyvius, kirmėles, moliuskus, nariuotakojus (vabzd�ius, voragyvius, vė�iagyvius), �uvis, varliagyvius, roplius, pauk�čius, �induolius. Nurodo jų reik�mę gamtai ir �mogui.

2.2.9. Nurodo sporinių induočių bei sėklinių augalų sandaros ir dauginimosi ypatumus kaip prisitaikymą gyventi sausumoje.

2.2.10. Remdamasis bestuburių ir stuburinių gyvūnų pavyzd�iais, apibūdina organizmų prisitaikymą gyventi vandenyje ir sausumoje.

2.3. Organizmas ir aplinka. Biosfera ir �mogus Apibūdinti augalų 2.3.1. Apibūdina gyvaėd�ių ir skaidytojų 2.3.1. Apibūdina gamintojus, augalėd�ius, 2.3.1. Apibūdina ekosistemą kaip organizmų

340


V�VI klasė VII�VIII klasė IX�X klasė vaidmenį gamtoje, organizmų tarpusavio ry�ius ir jų ry�ius su negyvąja aplinka.

priklausomybę nuo augalų (gamintojų), gali i�vardinti po kelis �ių grupių atstovus.

plė�rūnus, parazitus bei skaidytojus. Pateikia jų pavyzd�ių ir nurodo jų vaidmenį ekosistemoje.

tarpusavio sąveiką ir sąveiką su negyvąja aplinka. Palygina tropikų, dykumų ir vidurio juostos biomus.

2.3.2. Pavaizduoja ir paai�kina paprasčiausias mi�ko, jūros ar e�ero mitybos grandines.

2.3.2. Paai�kina vandens ir mi�ko ekosistemas. Gali pakomentuoti mitybos tinklus.

2.3.2. Apibūdina fotosintezės ir kvėpavimo reik�mę med�iagų ir energijos apykaitai biosferoje.

Apibūdinti med�iagų ir energijos kelią bei virsmus ekosistemose.

2.3.3. Nurodo gamintojų ir skaidytojų ry�ius ekosistemoje.

2.3.3. Apibūdina vidurū�inius ir tarprū�inius santykius, nurodo pagrindinius veiksnius, reguliuojančius gamtinių populiacijų dydį bei pagrindines �mogaus populiacijos sprogimo prie�astis.

2.3.3. Paai�kina vandens, anglies ir deguonies apytakos biosferoje schemas.

2.3.4. Nurodo bendrijų kaitos (sukcesijos) prie�astis ir padarinius.

Apibūdinti pagrindines aplinkosaugines problemas, siūlyti būdus joms spręsti.

2.3.5. I�sako savo mintis apie triuk�mo ir oro tar�os neigiamą poveikį �mogaus sveikatai.

2.3.5. Nurodo kaip naudojant bioindikatorius galima įvertinti aplinkos (oro, vandens ar dirvos) būklę.

2.3.5. Paai�kina eutrofikaciją, jos prie�astis bei padarinius.

2.3.6. Apibūdina dirvo�emio susidarymą, nurodo dirvos erozijos prie�astis ir padarinius, pasiūlo būdų jai i�vengti.

2.3.7. Nurodo savo gyvenamosios vietos svarbiausias aplinkosaugos problemas, siūlo būdus joms spręsti ir galimą asmeninį įna�ą gamtosaugai.

3. Med�iagos ir jų kitimai

3.1. Med�iagų sudėtis ir savybės Paai�kinti, kad med�iagos sudarytos i� tarpusavyje susijusių dalelių.

3.1.1. Savais �od�iais paai�kina, kad med�iagos yra sudarytos i� dalelių (molekulių ir atomų). Pateikia keletą molekulių pavyzd�ių.

3.1.1. Apibūdina cheminį elementą kaip vienodai protonų turinčių atomų rū�į.

3.1.1. Taiko �inias apie med�iagos sandarą nagrinėdamas kitus chemijos ir fizikos skyrius.

3.1.2. Apibūdina kietųjų, skystųjų ir dujinių med�iagų fizines savybes.

3.1.2. Paai�kina, kaip med�iagos agregatinė būsena priklauso nuo atstumo tarp tos med�iagos molekulių ar atomų.

3.1.2. Paai�kina metali�kąjį ry�į.

3.1.3. Paai�kina, kad vanduo gali būti kietas, 3.1.3. Molekulių trauką ir stūmą susieja su 3.1.3. Pavaizduoja ir paai�kina kovalentinio

341


V�VI klasė VII�VIII klasė IX�X klasė skystas ir dujinis priklausomai nuo vandens molekulių energijos.

atstumu tarp molekulių. polinio ir kovalentinio nepolinio ry�io susidarymą remdamasis cheminių elementų elektriniu neigiamumu.

3.1.4. Pavaizduoja ir paai�kina jonų ir joninio ry�io susidarymą remdamasis cheminių elementų polinkiu prisijungti elektronus.

Naudotis periodinėje elementų lentelėje esančia informacija ir prakti�kai ją taikyti.

3.1.4. Naudodamasis periodinėje lentelėje pateikta informacija, suranda cheminių med�iagų santykines atomines mases ir pagal jas apskaičiuoja med�iagų santykines mases.

3.1.5. Tinkamai vartoja svarbiausias chemines sąvokas ir terminus: Avogadro skaičius, molis, dujų molinis tūris, molinė masė, oksidacijos laipsnis.

3.1.5. Skaito, ra�o ir vartoja svarbiausių cheminių elementų simbolius ir pavadinimus.

3.1.6. Susieja cheminio elemento vietą periodinėje elementų lentelėje su jo elektronine struktūra; paai�kina metali�kųjų ir nemetali�kųjų savybių kitimą periodo ir grupės ribose.

3.1.6. Sudaro ir paai�kina svarbiausių cheminių elementų atomų modelius.

.

3.1.7. Paai�kina periodinį dėsnį remdamasis atomo struktūros periodiniu kitimu.

3.1.7. Vartoja molio, molinės masės ir molinio tūrio sąvokas ir skaičiuoja pagal chemines lygtis

I�skaidyti med�iagų mi�inius.

3.1.4. Paai�kina, kad med�iagų mi�inius galima i�skaidyti pagal jų skirtingas savybes.

3.1.8. Remdamasis pavyzd�iais apibūdina vienalyčius ir nevienalyčius mi�inius.

3.1.8. �inias apie mi�inius, jų i�skaidymo metodus taiko nagrinėdamas įvairių med�iagų savybes.

3.1.5. Pritaiko paprasčiausius med�iagų i�skaidymo metodus (sijojimą, filtravimą, garinimą); mokytojo padedamas i�skaido med�iagų mi�inius.

3.1.9. I�skaido mi�inius sijojimo, filtravimo, nusistovėjimo, garinimo bei kristalinimo metodais.

3.1.9. Skaičiuoja pagal reakcijos lygtis, kai nurodyta vienos pradinės med�iagos priemai�ų dalis ar reakcijos produkto praktinė i�eiga.

3.2. Med�iagų kitimai Apibūdinti med�iagų kitimus, pateikti pavyzd�ių.

3.2.1. Apibūdina rūdijimą kaip negrį�tamą metalo gele�ies kitimą ir paai�kina, kaip metalą nuo jo galima apsaugoti.

3.2.1. Apibūdina cheminę reakciją, susiedamas ją su med�iagų kiekybinės ir kokybinės sudėties bei sandaros kitimais, pateikia pavyzd�ių.

3.2.1. Savais �od�iais apibūdina egzotermines ir endotermines reakcijas, pateikia jų pavyzd�ių.

3.2.2. Apibūdina degimą kaip negrį�tamą med�iagų kitimą, nurodo, kad degant kurui gaunama energija, pateikia įvairių kuro rū�ių pavyzd�ių.

3.2.2. Apibūdina degimą kaip cheminę reakciją. 3.2.2. Pateikia oksidacijos-redukcijos reakcijų kasdieninėje aplinkoje pavyzd�ių.

3.2.3. Naudodamasis metalų aktyvumo eile u�ra�o ir lygina paprasčiausias pavadavimo reakcijas.

3.2.4. Naudodamasis tirpumo lentele u�ra�o bei

342


V�VI klasė VII�VIII klasė IX�X klasė lygina bendrąsias ir jonines mainų reakcijas tirpaluose.

3.3. Svarbiausios med�iagos ir jų panaudojimas Pasigaminti tirpalus, apibūdinti rūg�čius ir bazinius tirpalus.

3.3.1. Apibūdina vandens būvių kitimą apytakos rate.

3.3.1. Apibūdina sočiuosius ir nesočiuosius tirpalus, paai�kina, kaip med�iagų tirpumas priklauso nuo temperatūros.

3.3.1. Apibūdina vandens molekulės sandarą ir savybes.

3.3.2. Savaranki�kai pasigamina įvairius tirpalus (sočiuosius, nesočiuosius).

3.3.2. Pasigamina vandeninius tirpalus, kai nurodyta jų koncentracija masės dalimis.

3.3.2. Pateikia tirpalų gamtoje pavyzd�ių.

3.3.3. Ai�kina, kad tirpalai gali būti rūg�tūs arba �arminiai, juos atpa�įsta indikatoriais.

3.3.3. Sprend�ia tirpalų sudėties, i�reik�tos masės dalimis, u�davinius.

3.3.3. Sprend�ia u�davinius, susijusius su tirpalų tūriu, tankiu, i�tirpusios med�iagos masės dalimi.

3.3.4. Naudodamasis indikatoriais atskiria rūg�tinius ir bazinius tirpalus.

3.3.5. Naudodamasis pH skale apibūdina rūg�čius ir bazinius tirpalus.

Tirti med�iagų savybes, apibūdinti svarbiausių med�iagų savybes ir panaudojimą.

3.3.4. Savaranki�kai tiria kasdienėje aplinkoje aptinkamų med�iagų savybes, kurias susieja su tų med�iagų panaudojimu.

3.3.4. Eksperimenti�kai i�matuoja med�iagos tūrį ir masę, apskaičiuoja jos tankį, įvertina paklaidą.

3.3.6. Prakti�kai atpa�įsta SO42-, CO3

2, Cl- jonus bei u�ra�o jų atpa�inimo reakcijų lygtis.

3.3.5. Pateikia kasdienėje aplinkoje aptinkamų rūg�tinių ir �arminių med�iagų pavyzd�ių; atsargiai elgiasi su įvairiomis pavojingomis med�iagomis.

3.3.5. Susiedamas su panaudojimu, paai�kina bei įvertina natūralių ir dirbtinių med�iagų prana�umus ir trūkumus.

3.3.7. Skaito ir u�ra�o da�niausiai naudojamų rūg�čių, bazių bei druskų formules ir pavadinimus.

3.3.6. Nurodo, kad oras yra įvairių dujų mi�inys. 3.3.6. Apibūdina oro sudėtį. 3.3.8. Apibūdina svarbiausių metalų, jų lydinių bei junginių panaudojimą, susiedamas su jų savybėmis. �ino svarbiausius metalų gavimo būdus.

3.3.7. Trumpai apibūdina maiste esančius angliavandenius, baltymus ir riebalus.

3.3.7. Paai�kina deguonies ir anglies apytaką gamtoje.

3.3.9. Apibūdina svarbiausių nemetalų ir jų junginių naudojimą ir savybes.

3.3.8. Nurodo, kad deguonis ir ozonas sudaryti i� to paties cheminio elemento atomų. Apibūdina ozono sluoksnio reik�mę ir tausojimo būdus.

3.3.10. Apibūdina svarbiausių organinių junginių pritaikymą, �ino pagrindines organinių junginių klases, pagal funkcines grupes priskiria junginį tam tikrai klasei, savaranki�kai pavadina nesudėtingus organinius junginius.

3.3.9. Pateikdamas pavyzd�ių apibūdina deguonies ir vandenilio panaudojimą bei

3.3.11. Nurodo, kad nafta yra įvairių angliavandenilių, kuriuos galima i�gauti

343


V�VI klasė VII�VIII klasė IX�X klasė svarbiausias savybes; paai�kina, kad oksidai � tai deguonies junginiai.

distiliavimo metodu, �altinis, pateikia svarbiausių naftos produktų ir jų naudojimo pavyzd�ių.

3.3.12. Pateikia svarbiausių natūralių ir dirbtinių polimerinių med�iagų ir jų naudojimo pavyzd�ių.

3.3.13. Savais �od�iais apibūdina pagrindinių maisto med�iagų: angliavandenių, riebalų ir baltymų, svarbiausias savybes.

3.3.14. Pateikia įvairių maisto priedų pavyzd�ių. Vertinti �mogaus veiklos įtaką gamtai.

3.3.8. Ai�kina, siedamas su tar�a, kodėl svarbu taupyti vandenį, kurą bei įvairias med�iagas, pateikia taupymo buityje pavyzd�ių.

3.3.10. Paai�kina pagrindinius oro tar�os �altinius ir padarinius. Pateikia svarbiausių oro ter�alų �altinių gyvenamojoje vietovėje pavyzd�ių, siūlo būdų oro tar�ai suma�inti.

3.3.15. Pateikia svarbiausių vandens ter�alų �altinių gyvenamojoje vietovėje pavyzd�ių, siūlo būdų vandens tar�ai suma�inti.

3.3.11. Apibūdina �mogaus veiklos įtaką aplinkai. 3.3.16. Pateikia da�niausiai �emės ūkyje naudojamų trą�ų bei kitų cheminių med�iagų pavyzd�ių, aptaria jų naudą ir �alą.

3.3.17. Bendrais bruo�ais apibūdina chemijos technologijų prana�umus ir trūkumus.

3.3.18. Kriti�kai vertina �mogaus veiklos įtaką gamtai. Apibūdina svarbiausius ekologinių problemų sprendimo būdus.

4. Fizikiniai rei�kiniai

4.1. Judėjimas ir jėgos Apibūdinti judėjimą. 4.1.1. Apibūdina judėjimą kaip kūno padėties

kitimą kitų kūnų at�vilgiu. 4.1.1. Pateikia įvairių judėjimo rū�ių (mechaninio, �iluminio) gamtoje pavyzd�ių.

4.1.1. Judėjimą apibūdinančias sąvokas taiko nagrinėdamas �iluminius, elektrinius ir �viesos rei�kinius.

4.1.2. �ino prietaisą (spidometrą), kuriame tiesiogiai galima matyti judančio automobilio greitį. Apskaičiuoja greitį.

4.1.2. Savais �od�iais apibūdina ir vartoja trajektorijos, kelio, laiko, greičio, vidutinio greičio ir pagreičio sąvokas.

4.1.2. Judėjimą apibūdinančių dyd�ių sąry�ius taiko spręsdamas �iluminių, elektrinių ir �viesos rei�kinių u�davinius.

Kūnų sąveiką apibūdinti jėga, nusakyti jėgų rū�is

4.1.3. Kūnų sąveiką apibūdina jėga. 4.1.3. Ai�kina, kad sąveika yra abipusė. Apibūdina gravitacijos, tamprumo, trinties jėgas.

4.1.3. �inias apie jėgas taiko nagrinėdamas kitas fizikos temas: med�iagos sandarą, mechaninius svyravimus ir kt.

4.1.4. Įvardija jėgų rū�is. 4.1.4. Pateikdamas kasdienio gyvenimo pavyzd�ių apibūdina inercijos rei�kinį.

4.1.4. �inias apie inercijos rei�kinį taiko nagrinėdamas mechaninius svyravimus.

4.1.5. Apibūdina kūną veikiančios jėgos, jo masės ir pagreičio sąry�į ir apskaičiuoja �iuos dyd�ius.

4.1.5. Apibūdina elektrinę jėgą ir jos poveikį elektros krūviui.

344


V�VI klasė VII�VIII klasė IX�X klasė 4.1.6. Nusako magnetinę jėgą ir pateikia veikimo

pavyzd�ių. Apibūdinti paprastuosius mechanizmus ir jų panaudojimo technikoje privalumus.

4.1.6. Apibūdina paprastuosius mechanizmus: svertą, skridinį, nuo�ulniąją plok�tumą ir jų taikymo technikoje prana�umus.

4.1.7. Atpa�įsta technikoje naudojamus paprastuosius mechanizmus.

4.1.7. Apibūdina slėgį kaip jėgą, veikiančią ploto vienetą. Paai�kina, kuo skiriasi slėgio perdavimas kietaisiais kūnais, skysčiais ir dujomis.

4.1.8. �inias apie slėgį taiko nagrinėdamas astronomiją, �iluminius ir �viesos rei�kinius.

Apibūdinti slėgį ir Archimedo jėgą.

4.1.8. Nusako Paskalio ir Archimedo dėsnius, jų pasirei�kimą gamtoje ir taikymą technikoje, ai�kindamas hidraulinio preso ir stabd�io, vandentiekio, siurblio veikimą, vandens transportą, oreivystę.

4.1.9. �inias apie Archimedo jėgą taiko nagrinėdamas �iluminius rei�kinius, mechaninius svyravimus.

2. Energija ir fizikiniai procesai Apibūdinti ir apskaičiuoti mechaninį darbą ir galią, mechnizmo naudingumo koeficientą.

4.2.1. Apibrė�ia ir apskaičiuoja mechaninį darbą ir galią.

4.2.1. �inias apie darbą, galią, naudingumo koeficientą ir jų sąry�ius taiko nagrinėdamas kitas fizikos temas.

4.2.2. Apibūdina ir apskaičiuoja mechanizmo naudingumo koeficientą.

Pateikti energijos tvermės dėsnio pasirei�kimo pavyzd�ių gamtoje, buityje ir technikoje, taikyti jį ai�kinant energijos virsmus.

4.2.1. Ai�kina da�niausiai pasitaikančius energijos virsmus. Pateikia pavyzd�ių.

4.2.3. Apibūdina potencinę energiją kaip sąveikos, kinetinę � kaip judėjimo energiją.

4.2.2. Formuluoja energijos tvermės dėsnį, pateikia �io dėsnio pasirei�kimo pavyzd�ių gamtoje, buityje ir technikoje, jį taiko ai�kindamas įvairius energijos virsmus.

4.2.4. Nurodo, kad kinetinė energija gali virsti potencine ir atvirk�čiai.

4.2.3. Apibūdina kūnų vidinę energiją, jos kitimo būdus; temperatūrą; �ilumos kiekį kaip vidinės energijos pokyčio matą.

4.2.4. Paai�kina �ilumos perdavimo būdus. 4.2.5. Ai�kina med�iagos būsenos kitimą

345


V�VI klasė VII�VIII klasė IX�X klasė remdamasis med�iagos molekulių (atomų) modeliu.

4.2.6. Apibūdina savitąsias �ilumas. 4.2.7. I�vardija pagrindinius �iluminius variklius,

nurodo, kur jie taikomi. 4.2.2. Įvardija �ilumą kaip vieną i� energijos formų, ai�kina �ilumos taupymo būtinybę bei pateikia keletą taupymo būdų.

4.2.5. Pateikia elektros energijos �altinių pavyzd�ių, susieja elektros energijos gamybą su aplinkos tar�a ir neatsinaujinančiųjų energijos i�teklių vartojimu.

4.2.8. Analizuoja �iluminius procesus ir apibūdina �iluminių rei�kinių reik�mę ekologijai.

4.2.3. Pateikia atsinaujinančiųjų ir neatsinaujinančiųjų energijos i�teklių pavyzd�ių. Susieja energijos gamybą su aplinkos tar�a.

4.2.6. Ai�kina elektros energijos taupymo būtinybę ir pateikia keletą taupymo būdų nepabloginant gyvenimo kokybės.

4.2.9. Apibūdina �iluminių variklių panaudojimo įtaką aplinkai.

Skirti atsinaujinančiuosius ir neatsinaujinančiuosius energijos i�teklius ir apibūdinti gamtai daromą �alą naudojant neatsinaujinančiuosius �altinius bei pagrįsti energijos i�teklių tausojimo būtinybę.

4.2.10. Skiria atsinaujinančiuosius ir neatsinaujinančiuosius energijos i�teklius. Apibūdina įvairių elektros energijos gamybos technologijų įtaką aplinkai.

4.2.11. Pagrind�ia energijos i�teklių tausojimo būtinybę ir pateikia keletą taupymo būdų nepabloginant gyvenimo kokybės.

Apibūdinti elektrinius ir magnetinius rei�kinius.

4.2.4. Apibūdina dvi elektros krūvių rū�is bei sąveiką tarp krūvių.

4.2.7. Paai�kina, kodėl med�iagos yra laidininkai ir izoliatoriai.

4.2.12. Apibūdina elektros krūvių sąveiką per elektrinį lauką, paai�kina kūnų įelektrinimą.

4.2.5. Paai�kina, i� ko sudaryta paprasčiausia elektros grandinė; nurodo, kad med�iagos yra laidininkai ir izoliatoriai, pateikia pavyzd�ių.

4.2.8. �inias apie elektros krūvių sąveiką taiko nagrinėdamas paprasčiausias elektros grandines.

4.2.13. Apibūdina srovės stiprį, įtampą, laidininko var�ą; ai�kina ir taiko Omo dėsnį grandinės daliai.

. 4.2.6. Apibūdina magneto veikimą. 4.2.9. Nurodo srovės kryptį paprasčiausiose elektros grandinėse.

4.2.14. Apibūdina laidininkų jungimo būdus ir geba apskaičiuoti paprasčiausių elektrinių grandinių parametrus.

4.2.10. Apibūdina, kokiu veikimu pasi�ymi elektros srovė.

4.2.15. Apibūdina pagrindinius nuolatinės ir kintamosios srovės skirtumus pagal �iuos parametrus: kryptį, stiprį, įtampą.

4.2.16. Ai�kina paprasčiausių elektros prietaisų veikimą, jais naudojasi atlikdamas elektros grandinių matavimus.

4.2.17. Apibūdina energijos kitimus elektros grandinėse, paai�kina, kaip vartoja elektros energiją paprasčiausi prietaisai.

346


V�VI klasė VII�VIII klasė IX�X klasė 4.2.18. Paai�kina magnetinio lauko kilmę. Nusako

magnetinę jėgą, ją ai�kina vartodamas lauko sąvoką; apibūdina nuolatinio magneto savybes. Paai�kina elektromagneto veikimą, pateikia jo taikymo pavyzd�ių.

4.2.19. Apibūdina galimybę indukuoti grandinėje srovę kintant magnetiniam laukui.

Apibūdinti mechanines bangas.

4.2.7. Paai�kina garso vaidmenį �mogaus gyvenime.

4.2.11. Apibūdina garso kilmę bei pagrindines jo savybes.

4.2.20. Apibūdina mechaninius ir elektrinius periodinius procesus, pateikia pavyzd�ių gamtoje ir kasdieniame gyvenime. Apibūdina svyravimus ir bangas apra�ančius dyd�ius (svyravimų amplitudę, periodą, da�nį, bangų sklidimo greitį).

4.2.8. Aidą apibūdina kaip atspindėtą garsą. 4.2.12. Apibūdina garso sklidimo ypatybes įvairiose aplinkose.

4.2.21. Ai�kina energijos perne�imą bangomis, neperne�ant med�iagos.

4.2.9. Apibūdina triuk�mo poveikį �mogui. 4.2.13. Paai�kina garso vaidmenį gamtoje ir technikoje.

Apibūdinti �viesos rei�kinius.

4.2.10. Nurodo svarbiausius �viesos �altinius. 4.2.14. Apibūdina �viesos �altinius. 4.2.22. Ai�kina �viesos tiesiaeigio sklidimo, atspind�io ir lū�io dėsnius.

4.2.11. Apibūdina daikto atvaizdą plok�čiajame veidrodyje.

4.2.15. Nubrė�ia paprasčiausius daiktų atvaizdus plok�čiajame veidrodyje.

4.2.23. Ai�kina akies, akinių, lupos veikimą.

4.2.16. Apibūdina �e�ėlių ir pus�e�ėlių susidarymą.

4.2.24. Apibūdina bangų interferenciją ir difrakciją.

4.2.17. Ai�kina �viesos atspindį ir lū�į. 4.2.25. I�vardija elektromagnetinių bangų rū�is ir apibūdina pagrindines jų savybes.

4.2.18. Ai�kina daiktų spalvas. 4.2.26. Apibūdina kvantines �viesos savybes. 3. �emė ir Visata

Apibūdinti �emę, jos padėtį ir judėjimą Saulės sistemoje.

4.3.1. Nurodo, kad �emė turi magnetinį lauką; kompasu nustato pasaulio �alis.

4.3.1. �inias apie �e�ėlius ir pus�e�ėlius taiko ai�kindamas Saulės ir Mėnulio u�temimus. Paai�kina u�temimų prie�astis.

4.3.1. Apibūdina pagrindinius �emės fizikinius parametrus.

4.3.2. Apibūdina, kaip �emė juda. 4.3.2. Paai�kina Mėnulio fazių kaitos prie�astis. 4.3.2. Apibūdina fizikines Mėnulio sąlygas. 4.3.3. Apibūdina Mėnulį kaip �emės palydovą.

Atpa�įsta Mėnulio fazes. 4.3.3. �vaig�dėto dangaus vaizdo kitimą paai�kina

�emės judėjimu. Bendrais bruo�ais apibūdinti Saulės sistemą, �vaig�des ir

4.3.4. Saulę įvardija kaip �vaig�dę. 4.3.2. Apibūdina, kaip juda Saulės sistemos planetos.

4.3.4. Nusako astronomijos mokslo tyrimo metodus.

347


V�VI klasė VII�VIII klasė IX�X klasė galaktikas. 4.3.5. Nurodo Saulės sistemos planetas. 4.3.5. Apibūdina atstumų mastelius astronomijoje. 4.3.6. Apibūdina Saulės sistemos planetas. 4.3.7. Apibūdina pagrindines fizikines Saulės

charakteristikas. 4.3.8. Apibūdina �vaig�des ir �vaig�dynus. 4.3.9. Apibūdina Pauk�čių Taką ir kitas

galaktikas. 4.3.10. Supranta Visatos kilmės problemą.

SOCIALINIS

UGDYMAS

TURINYS

PRADINIS UGDYMAS Pasaulio pa�inimas Socialinis ugdymas Bendroji programa I�silavinimo standartai PAGRINDINIS UGDYMAS Istorija Bendroji programa I�silavinimo standartai Geografija Bendroji programa I�silavinimo standartai

349

PRADINIS UGDYMAS

PASAULIO PA�INIMAS

Pasaulio pa�inimo kurso paskirtis � įvesdinti vaiką į artimiausią socialinę bei gamtinę aplinką, padėti suvokti, kaip gamtinė, kultūrinė, socialinė aplinka veikia �monių gyvenimo būdą, sudaryti sąlygas i�siugdyti reikiamus gyvenimui toje aplinkoje gebėjimus, įgūd�ius, vertybines nuostatas.

Pasaulio pa�inimo kursą sudaro dvi dalys: �Socialinis ugdymas� bei �Gamtamokslinis ugdymas�. Jos i�skirtos sąlygi�kai, siekiant, kad i�ry�kėtų kiekvienos ugdymo srities problematika, teminės sąsajos. Mokytojai, vadovėlių autoriai laisvai komponuoja abiejų dalių tematiką, i�laikydami prasmines jungtis, teminį nuoseklumą.

SOCIALINIS UGDYMAS

BENDROJI PROGRAMA Socialinis ugdymas pradinėje mokykloje � svarbi moksleivių bendrojo ugdymo dalis, apimanti ne

vien ugdymo turinį, bet ir visą mokyklos gyvenimą: jos mikroklimatą, ugdymo proceso organizavimą, papildomąjį ugdymą, mokyklos bendruomenės narių santykius, ry�ius su vietos bendruomene. Socialinis ugdymas yra sudedamoji pasaulio pa�inimo dalyko dalis ir grind�iamas istorinės bei geografinės aplinkos pa�inimo, tautinio, ekologinio, ekonominio bei pilietinio ugdymo tematika.

Tikslas

Pagrindinis socialinio ugdymo pradinėje mokykloje tikslas � sudaryti sąlygas moksleiviams įgyti gebėjimą suprasti save bei kitus, savo vietą bendruomenėje, bendraam�ių grupėje, gebėjimą bendrauti ir bendradarbiauti, konstruktyviai spręsti i�kylančias problemas bei konfliktus, suvokti savo socialinę, istorinę ir geografinę aplinką bei i�mokti joje prasmingai ir atsakingai veikti.


! suprasti besikeičiančius �monių ir jų aplinkos poreikius, suvokti praeities, dabarties ir ateities sąsajas;

! gebėti rinkti �inias apie gyvenamąją aplinką i� prieinamų nesudėtingų informacijos �altinių, priimti ir suvokti naują informaciją, panaudoti turimas �inias ir patirtį;

350

! ugdytis gebėjimus, kurių reikia bendraujant ir bendradarbiaujant, suprasti ir pripa�inti skirtingas nuomones ir įsitikinimus, turėti savo nuomonę, mokėti ją reik�ti, nusistatyti tikslus ir jų siekti, nepa�eisdami kitų �monių interesų;

! pa�inti ir suprasti save, savo poreikius ir galimybes, įgyti nuolatinio mokymosi bei tobulėjimo siekį, nuostatą įsitraukti į grupės, bendruomenės gyvenimą, būti neabejingi dėl visko, kas vyksta �alia, jausti atsakomybę u� savo ir kitų gyvenimą.

U�daviniai

Siekiama, kad pradinėje mokykloje moksleiviai:

! i�moktų dirbti grupėje, bendrauti ir bendradarbiauti;

! pa�intų save ir kitus artimiausius �mones � �eimos narius, klasės draugus, mokytojus, suprastų, kad visi �monės yra ir pana�ūs, ir skirtingi;

! suvoktų taisyklių klasėje, mokykloje, �eimoje, visuomenės gyvenime prasmę ir reikalingumą;

! i�siai�kintų, kad �mogus turi ne tik teises, bet ir pareigas, kad kiekvienas yra atsakingas u� savo sprendimus bei veiklą;

! įgytų elementarų supratimą apie �monių gyvenimą dabartyje ir praeityje, Lietuvoje ir kituose kra�tuose;

! įgytų bendriausią nuovoką apie geografinę aplinką, �monių gyvenimo būdą Lietuvoje ir kitose vietose;

! i�siugdytų pagarbų po�iūrį į gimtojo kra�to ir kitų kra�tų gamtą, kultūrą ir tradicijas.


Socialinis ugdymas padės moksleiviams formuotis �ias vertybines nuostatas:

! nusiteikimą būti jautriam, atjaučiančiam bei pasirengusiam padėti klasėje, draugų grupėje, �eimoje ir santykiuose su artimaisiais;

! nuostatą asmeninius santykius, bendravimą ir bendradarbiavimą grįsti savitarpio supratimu, tarimosi ir susitarimo dvasia, taikiai spręsti i�kylančius nesutarimus ir konfliktus;

! toleranti�ką po�iūrį į skirtybes: į i�vaizdos, pomėgių, gebėjimų ir kitus skirtumus;

! nusiteikimą vengti �ali�kumo, i�ankstinių nuomonių, prie�i�kumo;

! pagarbų, tausojantį santykį su gamtine ir kultūrine aplinka;

! pagarbą savo tautos tradicijoms, religijai, kultūros paveldui;

351

! meilę gimtajam kra�tui, pasiry�imą savo darbu prisidėti prie gimtojo kra�to pa�angos;

! są�iningumą, pareigingumą bei atsakomybę;

! pasiry�imą nuolatos mokytis ir tobulėti.


Socialinis ugdymas pradinėje mokykloje orientuotas į visų asmens bendrųjų gebėjimų ugdymą, tačiau itin didelį poveikį gali daryti:

I. Asmens brandą liudijantiems gebėjimams, kurių i�siugdymą rodo:

! supratimas ir pakanta kitaip atrodantiems, mąstantiems ir besielgiantiems bendraam�iams;

! atsakomybė klasėje ir �eimoje u� duotą �odį, įsipareigojimą, pa�adą, savo veiksmus, savikontrolė įprastose situacijose;

! reiklumas sau, savikriti�kumas, nuolatinio tobulėjimo siekis.

II. Komunikaciniams gebėjimams, kuriuos rodo:

! gebėjimas prisiderinti ir dirbti su kitais, bendradarbiauti, neu�go�ti kitų;

! gebėjimas i�girsti, klausytis ir suprasti kito nuomonę;

! siekimas pagrįsti savo nuomonę prieinamais argumentais;

! siekis ie�koti susitarimo, be smurto spręsti konfliktus;

! noras pagal i�gales ir sugebėjimus dalyvauti klasės, mokyklos bendruomenės gyvenime.

III. Pa�intiniams gebėjimams, kuriuos liudija:

! domėjimasis aplinkiniu pasauliu, mokėjimas stebėti, tyrinėti, nebijojimas klausinėti;

! gebėjimas fiksuoti, nagrinėti, apibendrinti gautą informaciją;

! gebėjimas kelti elementarias hipotezes, į�velgti ry�ius tarp faktų bei rei�kinių;

! gebėjimas pa�velgti į rei�kinį įvairiais po�iūriais, kūrybi�kai;

! gebėjimas (mokytojui padedant) elementariai spręsti problemas;

! gebėjimas savaranki�kai ie�koti reikiamos informacijos ir ją panaudoti.

IV. Darbo ir veiklos gebėjimams, kurių i�siugdymą rodo:

352

! gebėjimas suplanuoti savo veiksmus �inant, ko reikia pasiekti;

! gebėjimas pasirinkti tikslingiausias darbo priemones, med�iagas;

! gebėjimas įvertinti darbo, veiklos eigą ir atitinkamai koreguoti savo veiksmus.


Socialinio ugdymo metodai atitinka socialinio ugdymo tikslus, vaiko am�iaus ir patirties ypatumus.

Socialiniam ugdymui pradinėje mokykloje taikytini vaiko aktyvumo ir jo dalyvavimo reikalaujantys metodai: pokalbiai, diskusijos, debatai; interviu, anketinės apklausos; ekskursijos; grupinių projektų rengimas; dokumentų (įvairių socialinės informacijos �altinių) nagrinėjimas; stebėjimas, stebėtų situacijų imitavimas, inscenizavimas, aptarimas; u�mokyklinės veiklos u�duotys (darbas kitų labui) ir kt.

Socialinis ugdymas pradinėje mokykloje vyksta per patirtį, i�gyvenimą, dalyvavimą, veiklą: moksleiviai, aktyviai veikdami, ai�kindamiesi, svarstydami, darydami i�vadas ir priimdami sprendimus ugdosi svarbiausius gebėjimus bei vertybines nuostatas, įgyja �inių.

Socialinis ugdymas pradinėje mokykloje vyksta nuolat, visur, pasinaudojant visomis situacijomis, kur kyla problemų, sprend�iami konfliktai, mokomasi tartis ir derinti nuomones, ie�koti priimtino sprendimo.

Socialiniams gebėjimams ugdyti būtina saugi, palanki vaiko jausmams ir mintims skleistis atmosfera: pokalbis susėdus ratu, matant vieniems kitų akis, ramus tonas, atidumas kalbančiajam, skirtingų nuomonių i�klausymas ir toleravimas � tai terpė, kurioje vaikas įgis demokratinio bendrabūvio patirties.

Med�iaga, pasitelkiama socialiniam ugdymui, moksleiviams artima, pa�įstama, aktuali, juos dominanti: tai ir �eimos, klasės, bendraam�ių grupės gyvenimas, savos bendruomenės, ypač socialinių tarnybų � seniūnijos, gaisrinės, policijos, poliklinikos ir pan. � veikla, taip pat aktualūs Lietuvos, tarptautinio gyvenimo faktai.

Pradinėse klasėse siekiama, kad vaikas bendriausiais bruo�ais suvoktų laiką ir erdvę, suprastų, kaip dabartis susijusi su praeitimi. Nuo artimiausios aplinkos stebėjimo bei tyrinėjimo pama�u pereinama prie aktualiausių gyvenamosios vietovės, Lietuvos ir pasaulio istorijos įvykių ir vaizdų.

Pasaulio pa�inimo tematika yra itin patogi, kuriant integruoto ugdymo planus, dirbant teminiu principu ar taikant projektų metodą. Tuomet pasaulio pa�inimo temos tampa integruojančiomis visą dienos, savaitės ar ilgesnio laikotarpio darbą.

Struktūra

353

I�II klasės Pasaulio pa�inimo dalis:

Integralus socialinis ugdymas

III�IV klasės Pasaulio pa�inimo dalis:

Integralus socialinis ugdymas

Turinys

I�II klasės

A� ir kitas. Kiekvienas �mogus yra kitoks. Skirtingumo pripa�inimas. Atsakomybė u� savo �od�ius, veiksmus, poelgius.

Giminystės saitai. �monių tarpusavio ry�iai. Gyvenimas �eimoje. �eimų skirtingumo pripa�inimas ir tolerancija.

Bendruomeniniai ry�iai. Giminė ir giminystės saitai. Tarpusavio pagalba. Bendrabūvio taisyklės.

Dabar � tai tiltas i� praeities į ateitį. Aplinkos ir mūsų gyvenimo kaita. Mokykla seniau ir dabar.

Mūsų praeitis. �eima. �eimos darbai ir rūpesčiai seniau ir dabar. �eimos istorija. Tradicijos. Giminės medis. Mūsų Tėvynė � Lietuva.

Kaip mes pa�įstame praeitį. Istorijos liudytojai: �monių pasakojimai, dokumentai, piliakalniai, nuotraukos, �emėlapiai, knygos, meno kūriniai, seni daiktai ir statiniai.

Artimiausia aplinka. Namai. Adresas. Orientavimasis aplinkoje. Planas, maketas, �emėlapis. Svarbesnieji sutartiniai �enklai.

Gamta aplink mus. Svarbiausi gamtos ir �mogaus rankų sukurti objektai. Atmosferos rei�kiniai. Aplinkos tar�a.

Kaip �mogus prisitaiko prie aplinkos. Būstas, apranga, maistas.

III�IV klasės

A� ir kiti. Pagarba kitam, kito asmens pripa�inimas ir supratimas. Bendras interesas. Solidarumas.

Vietos bendruomenė. Bendri poreikiai bei rūpesčiai. Kaip tenkinti poreikius, nepa�eid�iant kito interesų. Įsipareigojimai kitiems, pareigos, atsakomybė. Savivalda.

354

Bendravimas ir bendradarbiavimas. Kaip derinti skirtingas nuomones. Kaip susitarti. Tarpusavio pagalba.

Asmuo ir valstybė. Kas yra valstybės pilietis. Ką rei�kia demokratinis gyvenimo būdas. Kam reikalinga valstybė.

�mogus istorijoje. Kaip �monės kuria savo aplinką (seniau ir dabar; Lietuvoje ir kituose kra�tuose). Būstai, apranga, maistas, darbo įrankiai praeityje ir dabar. �mogaus ir gamtos santykis. Susisiekimo priemonės, ry�iai senovėje ir mūsų dienomis. Gamyba ir prekių mainai seniau ir dabar.

Nuo gimtinės iki kra�to istorijos. Mano gyvenamoji vietovė �iandien ir praeityje. Reik�mingiausi gyvenamosios vietovės praeities įvykiai, �monės, istorinis paveldas, sąsajos su Lietuvos istorija. Lietuvos istorinė praeitis. �ymiausi kra�to �monės.

Planas ir �emėlapis. Pasaulio kryptys. Vietovės planas. �emėlapis ir gaublys.

�emė � mūsų planeta. �emės pavir�iaus įvairovė. �emynai ir vandenynai. Būdingiausi pasaulio �emynų augalai ir gyvūnai. Kalnai ir lygumos. Vėjas. Krituliai. Metų laikai. Diena ir naktis. Orų kalendorius. Vandens apytakos ratas. Geriamasis vanduo.

�mogus ir aplinka. �mogus keičia aplinką. Miestų atsiradimas ir augimas. Gamtos i�tekliai ir jų panaudojimas. Verslai ir amatai. Gamyba ir paslaugos. Prekyba (importas, eksportas). Lietuvos ūkis. Mūsų kaimynai. Valstybių bendravimas ir bendradarbiavimas. Pasaulio tautos, jų papročiai ir tradicijos.



II klasė IV klasė 1. Asmeninių, tarpasmeninių bei pilietinių gebėjimų ugdymas

Suvokti save kaip savitą, vienintelį, nepakartojamą; pripa�inti ir gerbti kitų �monių individualumą.

1.1.1. Geba nusakyti, kuo jis pana�us ir kuo skiriasi nuo savo klasės draugų, �eimos narių.

1.1.1. Geba palyginti įvairių asmenų pana�umus ir skirtumus pagal susitartus kriterijus (am�ių, i�vaizdą, pomėgius ir kt.).

1.1. Savęs ir kito asmens pa�inimas ir tolerancija

1.1.2. Paai�kina, kad �monės, nors ir skirtingi, turi daug bendrumų: pana�ius poreikius, norus, įpročius, tradicijas, gyvenimo būdą.

1.1.2. Pripa�įsta ir toleruoja kitų �monių savitumą, skirtingumą.

1.1.3. Apibūdina savo bei kitų �monių vaidmenis, atliekamus �eimoje, klasėje, vietos bendruomenėje.

1.2. Bendravimas ir bendradarbia-vimas

Dirbti kartu, bendradarbiauti su kitais grupės nariais.

1.2.1. Suvokia save kaip �eimos, klasės, bendruomenės narį, jaučia priklausomybę savo grupei.

1.2.1. Dirbdamas grupėje geba būti partneriu: supranta ir priima nuorodas, taisykles, įsipareigojimus, moka dalyvauti grupės darbe.

1.2.2. Geba įsitraukti į grupės darbą, jaučiasi grupės nariu; dirbdamas drauge laikosi taisyklių, susitarimų; moka dalytis su grupės nariais med�iagomis ir priemonėmis.

1.2.2. Jaučia atsakomybę u� duotą �odį, pa�adą; stengiasi kontroliuoti savo veiksmus ir elgesį.

Bendrauti: girdėti ir suprasti kitų nuomonę, po�iūrį, i�sakyti savąjį.

1.2.3. Geba persakyti pagrindinę draugo, mokytojo, perskaityto teksto mintį.

1.2.3. Geba savais �od�iais paai�kinti, ką norėjo pasakyti kitas (bendraam�is ar suaugęs).

1.2.4. Nesupratęs, kas norima pasakyti, nebijo pasitikslinti, pakartotinai klausti.

1.2.4. Įvardija, ko nesupranta, moka i�(si)ai�kinti �inių spragas.

1.2.5. Nesutapus nuomonėms, ie�ko priimtino sprendimo. 1.2.5. Konfliktinėje situacijoje ie�ko ir randa abiem pusėms priimtiną sprendimą.

Argumentuoti savo nuomonę. 1.2.6. Drįsta ir geba suformuluoti savo mintį, suprantamai ją i�sakyti.

1.2.6. Tiksliai ir ai�kiai formuluoja mintis, geba argumentuoti savo nuomonę.

1.2.7. Diskusijoje geba i�girsti kito mintį, suprasti ją, parinkti tinkamus savo argumentus.

356


II klasė IV klasė 1.2.8. Geba naudoti �jei..., tai...� loginę schemą. 1.3. Savikontrolė, taikus konfliktų sprendimas

Sutarti, spręsti konfliktus be smurto. 1.3.1. Kilus konfliktui, geba susitvardyti. 1.3.1. Kilus konfliktui, kontroliuoja savo veiksmus ir �od�ius.

1.3.2. Konfliktinėje situacijoje randa i�eitį: pasitraukia, nutyla, siūlo tartis gra�iuoju ir t.t.

1.3.2. Geba spręsti konfliktinę situaciją: ie�ko susitarimo.

1.3.3. Prisipa�įsta buvęs neteisus ar suklydęs, siekia i�taisyti klaidą.

1.3.3. Siekdamas patenkinti savo poreikius, paiso kitų �monių interesų.

1.4. Empatija, jautrumas kitam

Pastebėti, nusakyti savo ir kitų nuotaikas, i�gyvenimus.

1.4.1. Atpa�įsta kitų �monių nuotaikas, i�gyvenimus i� jų veido i�rai�kos, kūno judesių, balso tembro.

1.4.1. Geba kūno judesiais, mimika, balso tembru perteikti savo nuotaikas, i�gyvenimus.

1.4.2. Geba įvardyti savo nuotaikas ir jausmus: d�iaugsmą, liūdesį, pasitenkinimą, pyktį ir t.t.

1.4.2. Paai�kina, kaip galima nusiraminti, atsipalaiduoti.

1.5. Atidumas aplinkai

Pastebėti, suvokti, vertinti socialinio gyvenimo procesus.

1.5.1. Pastebi ir įvardija keitimąsi artimiausioje socialinėje (�eimos, klasės, draugų grupės) aplinkoje.

1.5.1. Savais �od�iais paai�kina pokyčių prie�astis ir padarinius artimiausioje socialinėje aplinkoje.

1.5.2. Suvokia prie�asties ir pasekmės ry�į. �į ry�į iliustruoja pavyzd�iais i� savo �eimos, klasės, draugų grupės gyvenimo.

1.5.2. Paai�kina, iliustruodamas pavyzd�iais, kad �monių gyvenimas tvarkomas pagal tam tikrus susitarimus, taisykles.

1.5.3. Savais �od�iais paai�kina, kad visi �monės turi pagrindinius poreikius: visiems reikia maisto, būsto, drabu�ių bei pripa�inimo, pagarbos, meilės.

1.5.3. Paai�kina, kad norėdami patenkinti būtiniausius savo poreikius �monės turi bendradarbiauti, paisyti vieni kitų interesų, būti solidarūs.

1.6. Dalyvavimas ir įsipareigojimas

Dalyvauti klasės, mokyklos bendruomenės gyvenime.

1.6.1. Dalyvauja rengiant ir tikslinant klasės bendrabūvio taisykles.

1.6.1. Dalyvauja klasės, mokyklos gyvenime: pagal i�gales prisideda prie aplinkos, patalpų tvarkymo, �varos talkų ir pan.

1.6.2. Prisideda rengiant grupės projektus, organizuojant klasės ar mokyklos �ventes, sporto var�ybas, bendruomenines talkas ir t.t.

1.6.2. Prisideda prie klasės ar mokyklos organizuojamų labdaros akcijų, jaučia atsakomybę u� jų sėkmę.

2. Istorinės sąmonės ugdymas

Suvokti savo kra�to �monių gyvenimą praeityje ir �iandien.

2.1.1. Pateikia pavyzd�ių apie savo gyvenamosios aplinkos kaitą.

2.1.1. Paai�kina, kaip praeityje keitėsi �monių gyvenimo būdas ir u�siėmimai.

2.1. Istorinės raidos suvokimas

2.1.2. Nusako svarbiausius savo �eimos istorijos faktus. 2.1.2. Palygina �monių u�siėmimus, laisvalaikį bei susisiekimo priemones seniau ir dabar.

357


II klasė IV klasė 2.1.3. Sudaro savo giminės medį (tėvai, seneliai,

proseneliai). 2.1.3. Pateikia pavyzd�ių apie laiko tėkmę bei �monijos istorijos raidą.

2.1.4. Nurodo svarbiausias �eimos, tautos ir valstybės �ventes.

2.1.4. Pateikia pavyzd�ių apie �monių sukurtas vertybes.

2.1.5. Nurodo Lietuvos valstybės simbolius ir paai�kina jų prasmę.

2.1.5. Nurodo svarbiausius savo gyvenamosios vietovės istorijos faktus, �mones ir praeities liudytojus.

2.1.6. Bendrais bruo�ais nusako, kaip keitėsi �monių gyvenimo būdas nuo seniausiųjų laikų iki �ių dienų.

2.1.6. Paai�kina pasirinktinai kai kurių savo gyvenamosios vietos istorijos faktų ry�į su Lietuvos praeitimi.

2.1.7. Nusako, i� ko galime su�inoti apie praeitį. I�vardija bent keletą praeities liudytojų.

2.1.7. Pateikia keletą ry�kiausių Lietuvos istorijos epizodų (valstybės kūrimasis; viduram�ių Lietuva: pilys, ba�nyčios, amatai, pirmosios mokyklos; �algirio mū�is; valstybingumo praradimas; pasiprie�inimo judėjimas: sukilimai, knygne�ystė; Nepriklausomos valstybės atkūrimas, savanoriai; okupacijos, pokario partizanai; Sąjūdis, nepriklausomybės atgavimas). Nurodo keletą i�kiliausių savo kra�to istorijos asmenybių (didieji kunigaik�čiai Mindaugas, Gediminas, Vytautas, sukilimo vadė Emilija Pliaterytė, atgimimo tėvas J. Basanavičius ir kiti), paai�kina, kuo jos pasi�ymėjo.

2.2. Istorinės erdvės ir laiko supratimas

Elementariai orientuotis erdvėje ir laike.

2.2.1. Remdamasis savo �eimos istorija, iliustruoja laiko tėkmę.

2.2.1. Geba sudėlioti istorijos įvykius chronologine tvarka vartodamas kasdienius terminus (seniau, anksčiau, vėliau, prie� tai, paskui).

2.2.2. Pavyzd�iais iliustruoja ry�į tarp gamtinės aplinkos ir �monių gyvenimo būdo.

2.2.2. Pateikia konkrečių pavyzd�ių, kaip �monių gyvenimo būdą nulemia gamtinės sąlygos.

2.3. Istorijos �altinių tyrimas

Naudoti nesudėtingus �altinius informacijai gauti.

2.3.1. Nusako, ką galima su�inoti apie praeitį i� paprasčiausių istorijos liudytojų (senų lai�kų, nuotraukų, įrankių ir kt.).

2.3.1. Naudojasi nesudėtingais istorijos �altiniais informacijai gauti.

2.3.2. Nurodo, kuris istorijos �altinis yra patikimesnis (pavyzd�iui, pie�inys ar fotografija).

358


II klasė IV klasė 2.4. Istorijos supratimo rai�ka

I�reik�ti �od�iu ir ra�tu supratimą apie praeitį.

2.4.1. Geba papasakoti apie nagrinėjamą �monijos gyvenimo tarpsnį.

2.4.1. Geba savais �od�iais perteikti turimas �inias apie �monijos praeitį.

2.4.2. Tinkamai vartoja savo pasakojime sąvokas: seniau, dabar, ateityje; para, savaitė, mėnuo, metai; �eima, giminė, gentis, tauta; tėvi�kė, gimtinė, tėvynė.

2.4.2. Tinkamai vartoja savo pasakojime sąvokas: prie�istorė, istorija.

3. Geografinių gebėjimų ugdymas

Elementariai orientuotis aplinkoje ir �emėlapyje.

3.1.1. Papasakoja, pavaizduoja elementaria schema savo kelią į mokyklą.

3.1.1. Nustato �iaurės, pietų, rytų ir vakarų kryptis.

3.1. Geografinis pa�inimas

3.1.2. Nubrė�ia kambario, sodybos, kiemo planą. Naudoja savo sukurtus sutartinius �enklus.

3.1.2. Orientuojasi pagal Saulę, natūralius gamtos objektus, kompasą.

3.1.3. Savais �od�iais paai�kina, kas yra �emėlapis. Skiria gamtiniame �emėlapyje sausumą ir vandenis.

3.1.3. Tinkamai naudojasi sutartiniais �enklais brai�ydamas vietovės planą. Sudaro gerai pa�įstamos vietovės, pavyzd�iui, kaimo, miestelio, miesto dalies, planą.

3.1.4. Elementariai orientuojasi Lietuvos �emėlapyje. Parodo savo gyvenamą vietą.

3.1.4. Orientuojasi Lietuvos �emėlapyje, nurodo pagrindinius geografinius objektus (upes, miestus, jūrą, Kur�ių neriją, kelius).

3.1.5. Skiria �emėlapyje upes, kelius, miestus, e�erus, Baltijos jūrą.

3.1.5. Elementariai orientuojasi gaublyje bei pusrutulių �emėlapyje. I�vardija ir parodo �emynus, trumpai juos apibūdina.

3.2. Gamtinė geografija

Skirti gamtinės aplinkos komponentus bei elementariai juos apibūdinti.

3.2.1. Apra�o svarbesnius savo gyvenamosios vietovės objektus (gamtos ir �mogaus sukurtus).

3.2.1. Nurodo gamtinės aplinkos komponentus: sausumą, vandenį, orą, augančius augalus ir gyvenančius gyvūnus.

3.2.2. Supranta ir paai�kina, kaip keičiasi metų laikai. Remdamasis savo patyrimu apibūdina vasarą, rudenį, �iemą, pavasarį.

3.2.2. Skiria sausumos dalis (kalnus ir lygumas) ir vandenynų dalis (jūras), parodo jas �emėlapyje.

3.2.3. Paai�kina, kaip orus lemia Saulė, vanduo, vėjas. 3.2.3. �ino kritulių pavyzd�ių (rasa, �erk�nas, sniegas, debesys).

3.2.4. Mokytojo padedamas nubrai�o vandens apytakos ratą, paai�kina, kaip pasipildo �ulinio, upės, e�ero vanduo.

359


II klasė IV klasė 3.2.5. �ino vandens panaudojimo ir taupymo svarbą.

Parodo �emėlapyje ilgiausias Lietuvos upes. 3.3. Visuomeninė geografija

Nusakyti, kaip gamtinės sąlygos kuria �monių gyvenimo būdą.

3.3.1. Pateikia pavyzd�ių, kokius namus statosi, kuo rengiasi, kuo minta įvairių kra�tų �monės.

3.3.1. Savais �od�iais paai�kina skirtingą �monių gyvenimo būdą (papročius, verslus, buitį, tradicijas) nulemiančias prie�astis: klimatą, gamtos i�teklius, technologijas.

3.3.2. Savais �od�iais paai�kina, i� kur gaunamos �monių vartojamos gėrybės.

3.3.2. Nusako (bendrais bruo�ais) Lietuvos �monių gyvenimo būdo ypatumus.

3.3.3. Savais �od�iais nusako, kaip dirba �iuolaikinis ūkininkas ar verslininkas.

3.3.3. Nurodo, kad skirtinguose �emynuose gyvena įvairių rasių, tautų, kultūrų �monės. Nusako skiriamuosius rasės, tautos bruo�us.

3.3.4. Nurodo, kad �emės gyventojai i�pa�įsta skirtingas religijas. Nusako, kokių religijų �monės gyvena Lietuvoje.

3.3.5. Nusako, kokių gamtos i�teklių turi Lietuva, kam jie vartojami.

3.3.6. Paai�kina, kokių padarinių gali turėti besaikis ar neprotingas gamtos i�teklių naudojimas.

3.3.7. I�vardija, kokiose ūkio �akose dirba �monės (�emės ūkis, pramonė, paslaugų sritis). �ino, kuo dirba tėveliai, kokie verslai vystomi Lietuvoje.

3.3.8. Geba paai�kinti, remdamasis pavyzd�iais, prekių rinkos mechanizmą (paklausos ir pasiūlos, kainų svyravimo dėsnį).

PAGRINDINIS UGDYMAS

SOCIALINIS UGDYMAS

Socialinis ugdymas pagrindinėje mokykloje yra neatsiejama moksleivių bendrojo ugdymo dalis. Jis apima ne tik socialiniam asmens ugdymui skirtus mokomuosius dalykus, bet ir daugelį kitų mokomųjų dalykų, kurių ugdomasis poveikis puoselėjant jauno �mogaus socialinę kultūrą yra labai reik�mingas. Be to, socialinę moksleivio brandą skatina visos mokyklos bendruomenės gyvenimas: ugdymo proceso organizavimas, papildomasis ugdymas, partneri�kas mokyklinės bendruomenės narių bendravimas ir bendradarbiavimas, jos ry�iai su vietos bendruomene.

Socialinis moksleivių ugdymas pagrindinėje mokykloje remiasi socialinių ir humanitarinių mokslų � istorijos, geografijos, filosofijos, ekonomikos, kultūrinės antropologijos, politologijos, psichologijos, sociologijos ir teisės � pagrindais. Tačiau socialinio ugdymo srities mokomojo dalyko ir atitinkamos mokslo �akos paskirtis nesutampa. Mokslo paskirtis � ie�koti naujų pa�inimo technologijų, sistemingai grįsti ir tikrinti mokslinį pa�inimo rezultatų patikimumą, siekti vis naujų atradimų. Tuo tarpu mokomojo dalyko paskirtis � remiantis atitinkamos mokslo srities laimėjimais, ugdyti ir brandinti moksleivį gyvenimui.

Socialiniam ugdymui i� dalies priskiriamas moksleivių ekologinės kultūros, sveikos gyvensenos įgūd�ių ugdymas, ekonominio i�prusimo pradmenų formavimas bei rengimasis profesinei veiklai, darbui.

Tikslas

Pagrindinis socialinio ugdymo tikslas � suteikti moksleiviui pilietinės ir socialinės kultūros

pagrindus, įkūnijančius humanizmo ir demokratijos vertybes bei principus ir atliepiančius kintančias asmens ir visuomenės gyvenimo reikmes.


! Ugdytis tautinę ir pilietinę savimonę, orientuotą į demokratijos ir teisinės valstybės, humani�kumo ir tolerancijos, atvirumo pasauliui, teisingumo ir solidarumo bei laisvės principus.

! Įgyti asmeninę, pilietinę bei socialinę kompetenciją, grind�iamą kūrybi�kai perimama kultūrine tautos ir pasaulio patirtimi bei �iuolaikiniais socialinių mokslų pagrindais.

! Ugdytis tolerancijos bei socialinio solidarumo nuostatas, pasitikėjimą demokratinėmis visuomenės ir valstybės institucijomis bei ry�tą pagal i�gales jas tobulinti.

361

! Ugdytis pasaulio sisteminės vienovės sampratą, suvokti, lyginti bei vertinti jo sričių (gamtos, �mogaus, civilizacijų, kultūros, ūkio, teritorijos) įvairovę.

U�daviniai

Siekiama, kad pagrindinėje mokykloje moksleiviai:

! pa�indami ir perimdami istorinį bei kultūrinį �monijos ir lietuvių tautos palikimą, i�siugdytų tautinę, kultūrinę bei pilietinę savimonę;

! suprasdami, kaip įvairiai tos pačios vertybės interpretuojamos skirtingomis istorinėmis, kultūrinėmis aplinkybėmis, i�siugdytų kriti�ką, dialogi�ką, kūrybi�ką santykį su socialinio bei kultūrinio gyvenimo tradicijomis ir naujovėmis;

! įgytų istori�kumu grįstą dabarties supratimą bei suvoktų dabartiniame pasaulyje egzistuojančių visuomenių ir kultūrų įvairovę, gamtos ir �mogaus savitarpio priklausomybę;

! suvoktų gamtinės aplinkos ir �mogaus gyvenimo sąlygų regionines skirtybes bei kontrastus, �monių gyvenimo būdo, religijų ir kultūrų įvairovę;

! i�moktų vertinti globalines �monijos problemas ir ie�koti jų sprendimo būdų;

! suvoktų dabartinės demokratinės visuomenės ir valstybės prigimtį, jos gyvavimo principus, normas bei įgytų Lietuvos piliečio tapatybę;

! i�moktų į�velgti aktualius Lietuvos ir Europos plėtotės procesus bei u�davinius ir gebėtų kelti prasmingus asmeninio, visuomeninio ar profesinio gyvenimo tikslus;

! pa�indami �iuolaikinę laisvosios rinkos ūkio struktūrą, Lietuvos darbo rinkos padėtį, įvertindami reikalavimus darbinei bei profesinei asmens kompetencijai, i�siugdytų nuostatas ir gebėjimus nuolat tobulinti asmeninę, socialinę kultūrinę ir profesinę kompetenciją, padedančią įgyvendinti u�sibrė�tus tikslus;

! i�siugdytų elementarius gebėjimus aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime, bendrauti ir bendradarbiauti, individualiai ar kartu su kitais įgyvendinti visuomeni�kai svarbius tikslus;

! susikurtų konstruktyvų po�iūrį į darnią gamtos, asmens ir visuomenės raidą.


Socialinis ugdymas turėtų padėti moksleiviams formuotis �ias vertybines nuostatas:

! nuostatą kurtis pasaulė�iūrą, grind�iamą humanizmo, demokratijos ir kultūrinėmis tautos vertybėmis;

362

! pagarbą demokratinės visuomenės ir valstybės tradicijoms, principams ir institutams (�mogaus teisėms ir laisvėms, teisėtumui, socialiniam teisingumui ir kt.), siekimą juos puoselėti, tobulinti, skleisti, ginti ir jais remtis;

! są�iningumą, pareigingumą, darb�tumą ir atsakingumą u� savo veiksmus ir kiekvieną įsipareigojimą;

! nusiteikimą imtis aktyvių pilieti�kų iniciatyvų bei atsakomybės, gyvenime ir veikloje vadovautis humanizmo ir demokratijos vertybėmis;

! nusiteikimą vengti �ali�kumo ir stereotipų bendraujant su kitais �monėmis, vertinant socialinio, kultūrinio gyvenimo rei�kinius;

! nuostatą asmeninius santykius, bendravimą ir bendradarbiavimą įvairiose gyvenimo srityse grįsti savitarpio supratimu, tarimosi ir susitarimo dvasia, taikiai, demokratinėmis priemonėmis spręsti kylančius nesutarimus ir konfliktus;

! pagarbą savo tautos tradicijoms, kultūros paveldui, etnokultūriniam savitumui, nusiteikimą tai saugoti ir plėtoti;

! atvirumą Europos bei pasaulio tautinių tradicijų įvairovei, pozityvų po�iūrį į tautų ir civilizacijų dialogą, tarptautinį bendradarbiavimą;

! toleranti�ką po�iūrį į skirtybes: į fizinius, religinius, socialinius ir kultūrinius �monių skirtumus;

! nuostatą formuotis pasaulėvoką, grind�iamą civilizacijos ir kultūros raidos skirtingomis geografinėmis sąlygomis samprata;

! kriti�ką po�iūrį į globalizacijos ir lokalizacijos rei�kinius dabartiniame pasaulyje bei nuostatą jų susidūrimo metu i�likti savimi ir būti Lietuvos valstybės piliečiu;

! pagarbą gamtinei ir kultūrinei aplinkai, gyvybei, jos įvairovei, nusiteikimą koreguoti gyvenimo būdą, vartojimo įpročius, ūkinę veiklą, įvertinus jų poveikį aplinkai;

! suvokiant istori�kai kintančių geosistemų ir civilizacijų sąveiką susidaryti nuostatas objektyviai vertinti dabartiniame pasaulyje vykstančius politinius, socialinius bei kultūrinius rei�kinius;

! atvirumą naujoms idėjoms, kaitai, ie�kojimams, poreikį tobulėti;

! nusiteikimą vertinti ir spręsti remiantis i�samia ir visapusi�ka informacija, kriti�ką po�iūrį į �iniasklaidą;

! pasiry�imą realiai vertinti bei nuolatos tobulinti asmeninę, socialinę ir profesinę kompetenciją, siekiant sėkmės sparčiai kintančiame gyvenime.


363

Socialinis ugdymas orientuotas į visų asmens bendrųjų gebėjimų ugdymą, tačiau ypač didelį poveikį gali daryti:

I. Asmens brandą liudijantiems gebėjimams, kurių i�siugdymą rodo:

! tolerancija kitiems ir �kitokiems� suvokiant gamtinę ir istorinę �monių ir kultūrų įvairovės kilmę;

! aktyvi pilietinė laikysena bei gebėjimas atsakingai veikti socialinėje, kultūrinėje bei gamtinėje aplinkoje;

! savikriti�kumas, reiklumas sau bei nuolatinio mokymosi, tobulėjimo siekis.

II. Komunikaciniams gebėjimams, kuriuos liudija:

! mokėjimas i�klausyti, argumentuotas diskutavimas remiantis �iniomis ir gebėjimais, įgytais per socialinio ugdymo dalykų pamokas;

! gebėjimas ie�koti susitarimo, konstruktyviai spręsti konfliktus;

! gebėjimas dalyvauti klasės, mokyklos, bendruomenės gyvenime sprend�iant aktualias bendravimo, socialines bei kultūrines problemas.

III. Pa�intiniams gebėjimams, kuriuos liudija:

! domėjimasis aplinkiniu pasauliu, gebėjimas į�velgti įvykių ir rei�kinių ry�ius laiko, erdvės bei jų raidos aspektais;

! gebėjimas �velgti į rei�kinį istoriniu, geografiniu, kultūriniu bei socialiniu po�iūriu;

! gebėjimas taikyti racionalų ekologinių, pilietinių, socialinių, kultūrinių problemų sprendimo modelį: problemos įvardijimas � informacijos ie�kojimas � informacijos analizė � sintezė � įvertinimas ir t. t.

IV. Darbo ir veiklos gebėjimams, kurių i�siugdymą rodo:

! gebėjimas dirbti su informacijos �altiniais ir socialinio, politinio, ekonominio bei kultūrinio gyvenimo duomenimis, juos interpretuoti ir vertinti;

! gebėjimas planuoti darbą, veiklą, atsi�velgiant į turimus i�teklius ir kompetenciją;

! gebėjimas įvertinti darbo, veiklos eigą, koreguoti veiksmus ir įgyvendinimo būdus.


364

Svarbiausia didaktinė socialinio ugdymo mokomųjų dalykų kryptis � siekti visuminio ugdytinio asmenybės brandinimo.

! Ugdant pilietinį sąmoningumą laikomasi vertybių ir veiklos vienovės principo.

! Ugdant sukuriamos palankios sąlygos moksleivių socialinei, pilietinei, kultūrinei savirai�kai ir aktyviam dalyvavimui mokyklos gyvenime.

! Ugdymo metu taikomi projektiniai, diskusiniai ugdymo metodai, skatinantys tyrinėjimus, interpretacijas, problemų sprendimą.

! Ugdant siekiama ne tik suteikti moksleiviui �inių, bet ir lavinti jo gebėjimus orientuotis �iuolaikinėje informacijos ir technologijų gausoje siekiant socialinio ra�tingumo.

! Ugdymo metu moksleiviai skatinami rinkti informaciją i� įvairių �altinių: �iniasklaidos, socialinės aplinkos, ją kriti�kai vertinti ir apibendrinti, jos pagrindu daryti i�vadas ir spręsti problemas.

! Moksleiviai mokomi argumentuotai reik�ti savo nuomonę, kriti�kai vertinti faktus, pateikiamas įvykių ir rei�kinių versijas ir po�iūrius.

! Moksleiviai skatinami per socialinio ugdymo dalykų pamokas panaudoti įgytas �inias kasdieniame gyvenime bei įvairiose nestandartinėse situacijose.

! Moksleivių ugdymas turėtų vykti ne tik klasėje, mokykloje, bet ir u� jos ribų, kur patys moksleiviai savaranki�kai gilintųsi į socialinio ugdymo dalykų programų temas bei patys ugdytųsi pamokų metu formuojamus gebėjimus.

! Socialinis ugdymas glaud�iai siejamas su gyvenimo praktika, todėl ugdymo metu moksleiviams pateikiamos u�duotys, reikalaujančios pagal jų galimybes nagrinėti svarbiausias �ių dienų visuomenės gyvenimo aktualijas bei problemas.

Struktūra

Socialinis ugdymas pagrindinėje mokykloje grind�iamas �iais mokomaisiais dalykais: istorija, geografija, ekonomika ir pilietinės visuomenės pagrindų kursu. �ie dalykai i�dėstomi taip:

V�VI klasės Istorija

Geografija

VII�VIII klasės Istorija

Geografija

Pilietinės visuomenės pagrindai

365

IX�X klasės Istorija

Geografija

Pilietinės visuomenės pagrindai

Ekonomika

V�VI klasėse ekonomikos ir pilietinės visuomenės pagrindų kurso temos integruojamos į istorijos ir geografijos mokomuosius dalykus. V klasėje moksleiviai geografijos �inių įgyja mokydamiesi Lietuvos istorijos bei kursą �Gamta ir �mogus�.

VII�VIII klasėse moksleiviai mokosi atskiras istorijos, geografijos bei pilietinės visuomenės pagrindų kurso disciplinas, tarp kurių i�laikomi tvirti tarpdalykiniai ry�iai. IX�X klasėse, be minėtų dalykų, mokomasi ir ekonomikos. �ie mokomieji dalykai sudaro socialinio ugdymo pagrindinėje mokykloje a�į, susiejančią į vieną visumą daugelį jauno �mogaus socializacijos aspektų.

Pilietinės visuomenės pagrindų (pilieti�kumo pagrindų) bendroji programa ir i�silavinimo standartai dabartiniu metu yra atnaujinami. Netrukus turėtų pasirodyti jų projektas (www.pedagogika.lt/naujienos), kuris bus svarstomas ir tobulinamas mokytojų, mokslininkų bei �ios srities specialistų. Dabar siūlome naudoti 1997 m. i�leistą �Pilietinės visuomenės pagrindų bendrąją programą� ir tais pačiais metais i�leistus �Pilietinės visuomenės pagrindų i�silavinimo standartus (projektą)�.

Ekonomikos mokymui IX�X klasėse siūlome naudoti 2002 m. i�leistą �Ekonomikos mokymo programą ir standartus (projektą)�.

ISTORIJA

BENDROJI PROGRAMA

Tikslas

Svarbiausias istorijos mokymo pagrindinėje mokykloje tikslas � padėti moksleiviams formuotis

istorinę sąmonę, supratimą, kad �iandienos pasaulis, jo tvarka ir vertybės yra istori�kai nulemtos ir kintančios, kad tai privalo būti dabarties �monių atsakingai kuriama ir sergstima.

Ugdydama istorinį mąstymą, istorija padeda moksleiviams orientuotis gyvenime. Ji atskleid�ia dabarties problemų istorinį nulemtumą ir moko �ias problemas spręsti remiantis istorine patirtimi. Padėdama suprasti praeitį ir dabartį, ji sykiu moko prognozuoti socialinių, ekonominių, politinių ir kultūrinių procesų raidą, padeda projektuoti ateitį.

366

Istorijos dalykas moko pa�inti, suprasti ir vertinti praeitį remiantis pagrindiniais istorijos tyrimo būdais: duomenų rinkimu, analize, hipotezių kėlimu, lyginimu, sinteze, įrodymu, i�vadų darymu. Kartu istorija moko interpretuoti praeitį, kurti istorinį pasakojimą.

�monių gyvenimas ir veikla nepaklūsta gamtos sričiai būdingiems tiksliems dėsningumams. Jis yra nuolat atviras įvairioms interpretacijoms. Istori�kai nagrinėjami �monių gyvenimo faktai nei�vengiamai turi emocinį, estetinį ir etinį atspalvį. Mūsų santykis su istorija yra ne tik analitinis, bet ir vertybinis, dialogi�kas. Tad mokydami ir mokydamiesi istorijos, turime pa�inti ir suprasti konkrečią praeities �mogaus buitį, mąstyseną, jauseną, tikėseną, veikseną, jo vertybių ir idėjų pasaulį ir pagrindinius istorijos įvykius, rei�kinius bei procesus.

�monija yra gyvas organizmas, kurio likimas yra istorija. Kartu su epochiniais įvykiais �monijos istorijoje, tautų ir valstybių susidarymu ir svarbiausiais jų raidos etapais, i�kiliausių asmenybių ir pagrindinių visuomenės grupių veikla, tarptautiniais santykiais ir revoliucijomis, mokslo perversmais, naujų �emių atradimais visada egzistavo tai, ką vadiname kasdienybe. Nepa�inę kasdienio �monių gyvenimo, buities konkrečioje �alyje ir konkrečiu laiku negalime visapusi�kai pa�inti istorinio proceso, nes �monija nesidalija į tuos, kurie tiesiog gyvena, ir tuos, kurie kuria istoriją. Istoriniame procese vienaip ar kitaip dalyvauja visi �emėje gyvenantys �monės. Todėl kasdienio �monių gyvenimo pa�inimas leid�ia i�vengti praeičiai nebūdingo schemati�kumo, trafareti�kumo, vienpusi�kumo.

Per istorijos pamokas moksleiviai turėtų įgyti istorijos, kaip sudėtingos ir sąry�ingos visumos, sampratą, susidaryti pozityvų santykį su praeities ir dabarties pasauliu. Istorija turėtų stiprinti ne tik kritines, bet ir kūrybines moksleivių nuostatas. Greta analitinio, kriti�ko �vilgsnio į praeitį ji privalėtų teikti pasigėrėjimą �monių darbais ir kūryba.

U�daviniai

Siekiama, kad pagrindinėje mokykloje moksleiviai:

! pa�intų ir suvoktų esminius pagrindinių �monijos istorinių epochų bruo�us;

! suprastų visuomeninę, ūkinę, politinę bei kultūrinę Lietuvos, Europos ir pasaulio raidą nuo seniausių laikų iki �ių dienų;

! suvoktų Lietuvos vietą Europos ir pasaulio istorijoje;

! suvoktų asmens vietą visuomenėje, individo ir visuomenės santykių kaitą istorijoje;

! suprastų dabarties visuomenei svarbių vertybių, idėjų, ideologijų ir pasaulėvokų istorinę raidą;

! suvoktų �iandieninės demokratinės valstybės ir piliečių visuomenės i�takas ir jos formavimosi ypatumus;

! suprastų esminius kasdienio �monių gyvenimo pokyčius praeityje;

367

! i�siugdytų gebėjimą orientuotis istoriniame laike ir erdvėje;

! i�moktų palyginti istorijos faktus, rei�kinius bei procesus;

! i�siugdytų gebėjimą rinkti ir analizuoti įvairiuose �altiniuose esančią informaciją bei kriti�kai ją vertinti;

! i�moktų sieti istorinius faktus į prasminę visumą, nustatyti istorinių rei�kinių prie�astis bei padarinius;

! i�moktų analizuoti istorinius faktus ir problemas, atsi�velgdami į laikotarpio ir vietos sąlygas;

! i�siugdytų domėjimąsi savo tautos ir pasaulio patirtimi bei pagarbą praeities kartų kultūriniam palikimui;

! susidarytų objektyvų po�iūrį į praeitį ir dabartį, tautą ir valstybę, tradicijas ir naujoves, humani�kumą ir demokratiją;

! i�moktų vertinti demokratijos ir totalitarizmo, globalizacijos ir lokalizacijos reik�mę �monijai;

! i�siugdytų toleranciją, pakantumą kitų nuomonei, tradicijoms, kultūroms bei gebėjimą matyti teigiamas ir neigiamas jų ypatybes.

Metodinės nuorodos

Mokykla siekia ugdyti asmenį kaip savaranki�ką ir atsakingą tautos bei �monijos narį, �itaip skatinti atviros piliečių visuomenės Lietuvoje kūrimąsi. �is ugdymo tikslas turi persmelkti istorijos dalyko turinį ir metodus. Tai turėtų būti svarbiausias atskaitos ta�kas mokyklai, mokytojui renkantis ugdymo med�iagą ir jos perteikimo būdus.

Pirmiausia ugdytinas istorinis mąstymas � gebėjimas į�velgti dabarties gyvenimo istorinį nulemtumą, sieti �iandienines �mogaus ir visuomenės problemas su istoriniu kontekstu, svarstyti ir numatyti visuomenės raidos perspektyvas. Faktų, sąvokų, idėjų, teorijų pa�inimas istorijos pamokose yra svarbus, bet ne savitikslis dalykas. Tai priemonė dabarties gyvenimui suvokti, kad galėtume tikslingiau ir prasmingiau veikti. Tad itin daug dėmesio turėtume skirti įvairiapusei mūsų dabarčiai aktualiai istorinei patirčiai perteikti, į�velgiant jos galią, istorinei sąmonei, sykiu ir bendram socialiniam bei emociniam intelektui ugdyti. Greta pačios praeities ne ma�iau svarbus istorijos turinio dalykas yra mūsų santykis su praeitimi, mūsų ry�ys su tradicija. Mokydamiesi istorijos, moksleiviai nuolat turėtų matyti jos svarbą dabarties pasaulio pa�inimui. Pirma, istorija turi tenkinti moksleivio smalsumą � atskleisti mus supančių daiktų ir dalykų istorinę kilmę. Kita vertus, ji būtina asmens savi�inai, asmens tapatybei susikurti � jos priedermė padėti moksleiviams ie�koti savo vietos pasaulyje, susirasti patikimus asmeninio gyvenimo orientyrus, susikurti autenti�ką vertybių sistemą.

368

V�VI klasėse moksleiviai mokomi rinkti ir naudotis jų am�iui suvokiama istorine med�iaga, skatinami ja remiantis daryti i�vadas. Vaikams padedama ie�koti istorijos faktų i�takų, prie�asties ir pasekmės ry�ių, sąsajų. Nuo ma�ens ugdomi gebėjimai pagal i�gales ai�kintis istorinius tekstus bei pateikti ir pagrįsti savo nuomonę.

VII�VIII ir IX�X klasėse moksleiviams padedama perprasti istoriko darbo pradmenis: rinkti informaciją i� įvairių �altinių: istorinių dokumentų, �iniasklaidos, meno kūrinių, vietos istorinių paminklų, muziejų ekspozicijų, tiesioginio dabarties stebėjimo bei kt. Moksleiviai mokomi kriti�kai vertinti istorijos �altinius. Ugdomi jų gebėjimai suprasti skirtingas tų pačių faktų interpretacijas ir jų prie�astis. Moksleiviai mokomi ai�kintis istorinius įvykius, rei�kinius ir procesus, kelti klausimus, formuluoti argumentus, įrodymus, i�vadas, logi�kai plėtoti istorinį pasakojimą.

Istoriniai rei�kiniai bei procesai atskleid�iami įvairiais po�iūriais: socialiniu, politiniu, kultūriniu, ūkiniu ir paprasčiausios �mogaus buities, gyvenimo būdo po�iūriu. Istorinis pa�inimas nuolat turėtų būti orientuotas į konkretų, istori�ką �mogų ir jo gyvenamąją aplinką. Taip pat per pamokas būtina nuolat į praeitį �velgti dabarties rūpesčių, problemų, lūkesčių po�iūriu, neu�mir�tant į istoriją kreiptis kaip į gyvenimo mokytoją.

Istorijos pamokose nuolat derėtų susieti vietos, Lietuvos ir pasaulio istoriją. Nagrinėjamą Lietuvos istoriją būtina sieti su pasaulio istorine raida.

Istorijos pamokose turėtų būti ugdomi moksleivių gebėjimai rekonstruoti praeitį, įsijausti į vieną ar kitą istorinį laikotarpį, jį i�gyventi. Moksleiviai skatinami suprasti, ką rei�kia gyventi vienu ar kitu laikotarpiu, spręsti vieną ar kitą problemą konkrečiu istoriniu laiku.

Istorijos dalykas turėtų remtis įvairiais ugdymo metodais. Siekiant bendrųjų ugdymo tikslų, itin svarbūs aktyvaus mokymo metodai, ugdantys mąstymą, bendrus socialinius ir kultūrinius gebėjimus, formuojantys vertybines nuostatas. Būtina istorijos mokymąsi glaud�iai sieti su gyvenimo praktika, dabarties visuomeninio gyvenimo analize, �ių dienų problemų sprendimu. Moksleiviai turėtų būti mokomi kriti�kai vertinti dabarties politinių bei socialinių procesų i�rai�ką �iniasklaidoje ir �velgti į ją i� istorinės retrospektyvos.

Pamokų metu plačiai diegtinas projektų metodas, mokymasis bendradarbiaujant. Rengiami projektai kai kuriais atvejais galėtų apimti kelis mokomuosius dalykus, juos integruoti probleminiu po�iūriu. Istorijos klausimai turėtų būti nuolat bendrai svarstomi ir diskutuojami, moksleiviams sudaromos galimybės argumentuotai reik�ti savo nuomonę, ai�kintis kitų po�iūrių argumentus. Nema�a dalis istorijos pamokų turėtų vykti muziejuose, bibliotekose, istorinėse i�vykose. Mokant istorijos turėtų būti naudojamos mokomosios kompiuterinės programos, internetas bei vaizdo med�iaga. Praeitis turėtų būti pa�įstama ir suprantama kaupiant patirtį i� pačių įvairiausių �altinių, apklausiant įvykių liudytojus, ai�kinantis skirtingus praeities vertinimus, sukauptą patirtį įvairiais po�iūriais interpretuojant.

Struktūra ir ry�iai su kitais dalykais

369

Istorijos dalyko turinio pagrindas � istorinė �monijos, lietuvių tautos ir Lietuvos visuomenės patirtis. Taigi istorijos dalykas apima įvairias praeities visuomenių gyvenimo sritis: kultūrinę, socialinę, religinę, politinę, ūkinę. Jo turinį sudaro ne tik visuomenės gyvenimo struktūrų, bet ir kasdienio �mogaus gyvenimo, mentaliteto raida, idėjų ir sąmoningumo istorija. Tai yra �mogaus ir jo vietos visuomenėje, jo ry�ių su visuomene kaita.

Pagrindinėje mokykloje istorijos mokomasi koncentrais, laikantis chronologinio nuoseklumo:

V�VI klasėse pateikiama vaizdinga reik�mingų Lietuvos ir pasaulio istorijos įvykių ap�valga nuo seniausių ligi dabarties laikų.

VII�VIII klasėse susipa�įstama su nuoseklia, apibendrinta Lietuvos bei pasaulio istorija nuo seniausių laikų iki XVIII a. antrosios pusės.

IX�X klasėse nagrinėjama Lietuvos ir pasaulio istorija nuo XVIII am�iaus antrosios pusės iki �ių dienų.

�i programa gali būti papildyta tautinėms ma�umoms aktualiomis, o lietuvi�kose mokyklose � regiono, miesto istorijos temomis, kra�totyros med�iaga.

Istorija neatsiejamai susijusi su įvairiais mokomaisiais dalykais. Mat visi dalykai turi istorinį matmenį, remiasi tam tikra istorine savo srities patirtimi. Jų mokymuisi būtinas istorinis mąstymas.

Itin glaud�iai istorija siejasi su kitais socialiniais bei humanitariniais mokomaisiais dalykais. Moksleivių sąmonėje visų jų perteikiama patirtis turėtų jungtis į prasmingą visumą.

Su doriniu ugdymu istoriją sieja bendras objektas � �mogaus vertybių sklaida �monijos raidoje, religijų, idėjų ir sąmoningumo istorija. Be to, jungia bendras siekis � ugdyti pilietį, gebantį savo veiksmus grįsti doros principais. Ir vienas, ir kitas dalykas moko asmenį dori�kai apsispręsti remiantis istorine patirtimi.

Su pilietinės visuomenės pagrindų kursu sieja labai artimi abiejų dalykų ugdymo tikslai. Bendri klausimai: istorinė demokratijos raida, pilietinės savimonės raida, visuomeninių struktūrų, asmens ir visuomenės santykių kaita bei kt. Daugeliu at�vilgių bendri ir ugdymo metodai, padedantys sieti dabarties �mogaus ir visuomenės problemas su istoriniu kontekstu.

Saitai su geografija leid�ia gilinti istorijos rei�kinių supratimą dviem aspektais: a) �mogaus kuriamų darinių priklausomybė nuo gamtos sąlygų; b) tų pačių darinių priklausomybė nuo i�sidėstymo erdvėje (geopolitikos po�iūriu). Istoriją ir geografiją sieja į abu dalykus integruoti ekonomikos, kultūrologijos, teisės, politologijos, sociologijos, religijotyros pradmenys.

Su lietuvių kalba ry�iai itin stiprūs. Jų pagrindas � abiejų dalykų nagrinėjama lietuvių tautos ir Lietuvos kultūros raida, �ios raidos santykis su pasaulio kultūriniais procesais. Kultūros raidos pa�inimas bei supratimas istorijos ir lietuvių kalbos pamokose turi vienas kitą papildyti ir pagilinti. �iuos dalykus sieja ir bendras siekis rūpintis kalbine asmens rai�ka, funkciniu ir bendrosios kultūros asmens ra�tingumu. Istorijos pamokose turėtų būti kryptingai ugdoma kalbinė asmens kultūra:

370

diskutuojant, argumentuojant, oponuojant, nagrinėjant ir interpretuojant istorinius tekstus, kuriant istorinius pasakojimus. Dalykus sieja politinis, socialinis, kultūrinis literatūros tekstų kontekstas, visuomeninis literatūros vaidmuo įvairiose istorinėse epochose.

Su u�sienio kalbomis istoriją sieja siekis ai�kintis tautų kultūrų, politinio, ūkinio, visuomeninio gyvenimo bruo�us, jų savivokos principus. Auk�tesnėse klasėse derėtų remtis pasaulio kultūrų pa�inimui reik�mingais u�sienio kalbų tekstais. Bendros temos: visuomenė, �mogaus teisės, politinės partijos, demokratija, istoriniai laimėjimai ir pan.

Su menais sieja bendri kultūrų pa�inimo bei jų interpretavimo tikslai, bendra menų istorijos med�iaga. Meninė kūryba sudaro sąlygas i�gyventi praeities kultūros rei�kinius, patirti praeities �mogaus i�gyvenimus. Bendra problematika: meno vaidmuo įvairiose epochose, menas kaip pasaulėvokos i�rai�ka.

Su gamtos mokslais ir matematika istoriją sieja bendras siekis ugdyti loginį mąstymą, pastangos atskleisti mokslinio pasaulio pa�inimo, mokslinio mąstymo raidą, technikos ir technologijos vietą įvairiose praeities civilizacijose bei �iandienos pasaulyje. Istorijai yra svarbūs visuomenės rei�kinių tyrimui taikomi matematiniai (ypač statistiniai) metodai, gamtos mokslams būdingas dėmesys faktinei med�iagai, duomenų patikrinimui, interpretacijos pagrįstumui. Bendros temos: ekologija, technikos ir mokslo raida.

Su technologiniu ugdymu istoriją sieja kai kurių technologijų, �mogaus buities, tautinių tradicijų, darbo raidos pa�inimas. Abiem dalykams yra svarbus technikos, technologijų plėtotės ir �mogaus gyvenimo bei mąstymo kaitos ry�ys.

Turinys

V�VI klasės

Lietuvos istorija

�mogus ir istorija. Istorijos dalyko paskirtis. Istorijos pa�inimo būdai ir istoriko darbas.

Prie�istorės �mogaus gyvenimas. Senieji Lietuvos gyventojai. Baltai. Jų gyvenimo būdas. Pagrindinės bendro gyvenimo formos. Senieji verslai, tikėjimas ir kūryba.

Lietuva nuo valstybės susidarymo iki Liublino unijos su Lenkijos karalyste. Valstybės susikūrimas, Mindaugo karalystė. Kovos su riterių ordinais. LDK teritorijos plėtra į rytus. Lietuvos krik�tas. Kunigaik�čių valdoma Lietuva, jos santykiai su kaimynais ir kitais kra�tais. Kasdienis �monių gyvenimas LDK (kunigaik�čio dvare, mieste ir kaime).

Lietuva Abiejų Tautų Respublikoje. LDK ir Lenkijos karalystė Abiejų Tautų Respublikoje. Abiejų Tautų Respublikos santykiai su kaimyninėmis valstybėmis. Kasdienis �monių gyvenimas

371

luominėje visuomenėje. Religinis ir tautinis sambūvis. LDK kultūra XVI � XVIII a. Abiejų Tautų Respublika: reformų bandymai ir valstybės padalijimai.

Lietuva XIX am�iuje. Lietuva Rusijos imperijos vald�ioje: visuomenė be valstybės. Ginkluota ir kultūrinė kova. Visuomenės kaita XIX am�iuje. Kasdienis �monių gyvenimas XIX am�iaus Lietuvoje.

Lietuva XX a. Valstybės atkūrimas XX am�iaus prad�ioje. Lietuvos laimėjimai. Kasdienis �monių gyvenimas tarpukario Lietuvoje. Antrasis pasaulinis karas. Sovietinė ir hitlerinė okupacija: trėmimai, masinės �ydų �udynės; pasiprie�inimas. Lietuvos sovietizacija. Kasdienis �monių gyvenimas sovietinėje Lietuvoje. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas. Lietuvos valstybės raida ir perspektyvos. XX a. Lietuvos kultūra.

Pasaulio istorija

�mogus ir istorija. Istorinis laikas ir erdvė. Istorijos �altiniai ir istoriko darbo būdai.

Prie�istorė ir istorinių laikų prad�ia. Prie�istorės �mogaus gyvenimas.

�mogus ir visuomenė senosiose civilizacijose. Senųjų civilizacijų laimėjimai. Antikos civilizacijų laimėjimai. Krik�čionybės atsiradimas.

Viduram�ių Europa. Didysis tautų kraustymasis. Naujų valstybių kūrimasis Europoje. Krik�čionybės plitimas ir ba�nyčia viduram�iais. Islamo atsiradimas. �mogus viduram�ių visuomenėje. Viduram�ių Europos kultūra, jos santykiai su kitomis kultūromis.

Ankstyvieji naujieji laikai. Renesansas. Geografiniai atradimai. Reformacija. �viečiamoji epocha. Did�ioji Prancūzijos revoliucija. JAV susikūrimas. Naujųjų laikų visuomenės atsiradimas. Kasdienis �monių gyvenimas ankstyvaisiais naujaisiais laikais.

XIX am�ius. Pramonės revoliucija. �mogus industrinėje visuomenėje. Nacionaliniai ir socialiniai judėjimai. Europos kolonijinė ekspansija. Kasdienio �monių gyvenimo pokyčiai.

XX am�ius. Pasauliniai karai. Komunizmas ir fa�izmas. �mogus totalitarinėje ir demokratinėje visuomenėje. Rytų ir Vakarų var�ybos po Antrojo pasaulinio karo. Mokslo ir technikos laimėjimai XX a. �iuolaikinės piliečių visuomenės bruo�ai. Svarbiausios dabartinio pasaulio problemos. XX a. pasaulio kultūra.

VII�VIII klasės

Lietuvos ir pasaulio istorija

�mogus istorijoje. Pagrindiniai istorijos �altiniai ir pa�inimo metodai. Istorinių pasakojimų įvairovė. Moksleivio darbo būdai mokantis istorijos.

Prie�istorės �mogus. �mogaus kilmės teorijos. �monių prisitaikymas prie gamtinių sąlygų prie�istoriniais laikais.

372

Pirmyk�čiai �monės � med�iotojai ir rankiotojai. Visuomenės atsiradimas ir jos diferenciacijos prad�ia. �inios apie seniausiųjų Lietuvos gyventojų visuomenę.

Pagrindiniai prie�istorės �monių u�siėmimai ir jų raida. Svarbiausi atradimai ir laimėjimai.

Prie�istorės �mogaus pasaulė�iūros elementai. Ikikrik�čioni�kosios Lietuvos gyventojų kultūra.

Kasdienis prie�istorės �monių gyvenimas pasaulyje ir Lietuvoje.

Senovės Rytų civilizacijos. Gamtinės sąlygos ir jų įtaka senovės civilizacijoms. Did�iųjų paupių civilizacijų visuomenė. Centralizuota valstybė ir organizuotas valdymas. Bendrieji Egipto, Mesopotamijos, senovės �ydų, Indijos ir Kinijos valstybių politinės istorijos bruo�ai.

Seniausioji nera�ytinė teisė. Pirmieji ra�ytinės teisės normų rinkiniai.

Natūrinis ūkis. Miestas � gamybos, mainų, prekybos bei rinkos ry�ių centras.

Senovės Rytų civilizacijų �mogaus pasaulė�iūros elementai. Religijos bruo�ai. Dievų panteonas. Monoteizmo atsiradimas. Ra�to atsiradimas ir abėcėlė. Mokslo kūrimasis. Did�iųjų paupių civilizacijų menas.

Kasdienis �monių gyvenimas did�iosiose paupių civilizacijose.

Antikos civilizacijos. Vidur�emio jūros gamtinės sąlygos ir jų įtaka antikos civilizacijoms.

�mogus antikos civilizacijų visuomenėse. Miestas-valstybė (polis), respublika, imperija. Demokratija. Graikijos (polio) pilietis. Romos pilietis. Romėnų teisė.

Svarbiausi senovės graikų ir romėnų politinės istorijos įvykiai.

Graikijos ir Romos ūkinis gyvenimas. Romėnų ry�iai su baltų pasauliu.

Antikos �mogaus pasaulė�iūra. Graikų, romėnų religija ir jos funkcijos. Filosofijos atsiradimas. Mokslo sistemos kūrimasis antikos civilizacijoje. Technologijų raida. �vietimas antikos civilizacijoje. Graikų, romėnų menas. Helenizmas. Krik�čionybė, jos atsiradimas ir i�plitimas.

Kasdienis graikų ir romėnų gyvenimas.

Viduram�ių civilizacija. Gamtinės sąlygos Europoje ir Azijoje.

Viduram�ių visuomenės struktūra. Feodalizmas. Viduram�ių valstybė. Feodalinė vald�ios piramidė. Feodalinis susiskaldymas ir centralizacija. Teisė ir paprotys viduram�iais.

Svarbiausios Europos ir Azijos valstybės viduram�iais. Europos ry�iai ir susidūrimai su Azijos pasauliu. Islamo atsiradimas. Kry�iaus �ygiai. Mongolų-totorių ekspansija.

Ikikrik�čioni�koji ir krik�čioni�koji Lietuvos visuomenė. Lietuva nuo valstybės susidarymo iki Liublino unijos su Lenkija. LDK kovos su vokiečių ordinais.

Viduram�ių ūkio struktūra ir jos raida. Amatai ir prekyba.

Viduram�ių �mogaus pasaulėvaizdis. Krik�čionybė ir pagonybė Europoje bei Lietuvoje viduram�iais. Krik�čionių ba�nyčia. Viduram�ių menas, mokslas ir �vietimas. Ikikrik�čioni�kosios ir krik�čioni�kosios Lietuvos kultūra.

373

Kasdienis viduram�ių �monių gyvenimas. Įvairių LDK visuomenės sluoksnių kasdienis gyvenimas.

Ankstyvieji naujieji laikai. Renesansas ir humanizmas. Knygų spausdinimas. Permainos moksle, �vietime ir filosofijoje. Geografiniai atradimai ir geografinio akiračio plėtra. Reformacija bei katalikų ba�nyčios reformavimasis Europoje ir LDK. Kontrreformacija.

Prekinio ūkio vystymasis. Manufaktūrinė gamyba. Pasaulinė ekonomika ir kolonijinės ekspansijos prad�ia. LDK ūkis ir jo permainos.

Luominės visuomenės pokyčiai. LDK visuomenės raida Abiejų Tautų Respublikoje. Bajorų demokratija.

Luominė monarchija. Absoliutizmas ir absoliutinė monarchija Vakaruose. Rytų valstybių valdymo sistemos ypatumai. Unijinė Lietuvos-Lenkijos valstybė.

Bendrieji Europos, Azijos bei �iaurės Amerikos politinės istorijos bruo�ai.

Renesanso, baroko ir klasicizmo menas. Renesansas, barokas ir klasicizmas LDK. Religinė ir tautinė tolerancija LDK. Netolerancijos prover�iai.

Kasdienis �monių gyvenimas pasaulyje ir LDK ankstyvaisiais naujaisiais laikais.

IX�X klasės

Lietuvos ir pasaulio istorija

Pasaulis ir Lietuva XVIII a. antrojoje pusėje�XX a. prad�ioje. �vietėjų idėjos ir jų įtaka visuomenės ir valstybės raidai. JAV nepriklausomybės karas ir moderniosios demokratijos atsiradimas. JAV nepriklausomybės deklaracija.

Did�ioji Prancūzijos revoliucija. �mogaus ir piliečio teisių deklaracija. Pilietinės visuomenės atsiradimas. Pirmosios ra�ytinės konstitucijos.

Pastangos reformuoti Abiejų Tautų Respubliką ir visuomenę. 1791 m. gegu�ės 3 d. konstitucija. Abiejų Tautų Respublikos �lugimas.

Napoleono karai ir jų poveikis socialinei ir politinei Europos raidai.

Lietuva Rusijos imperijos sudėtyje XIX a. pirmojoje pusėje.

Pramonės revoliucija ir visuomenės struktūros kaita. �mogus industrinėje visuomenėje. Moterų visuomeninės emancipacijos prad�ia pasaulyje ir Lietuvoje.

Kapitalizmo raida. Urbanizacija. Industrializacijos nevienalaiki�kumas įvairiuose pasaulio regionuose. Lietuvos ūkio ir visuomenės struktūros pokyčiai XIX a.�XX a. prad�ioje.

XIX a. revoliucijos: modernios valstybių valdymo sistemos kūrimasis. Pagrindinės politinės socialinės ideologijos: liberalizmas, konservatizmas, socializmas.

374

Nacionalizmas. Tautiniai sąjūd�iai. Lietuvių tautinis sąjūdis ir moderniosios lietuvių tautos formavimasis.

Vakarų civilizacijos susidūrimai su kitomis civilizacijomis. Imperializmas. Europos kolonijinės ekspansijos įtaka pasauliui.

Europos, Azijos bei �iaurės ir Pietų Amerikos politinės istorijos XVIII a. antrojoje pusėje�XX a. prad�ioje bendrieji bruo�ai.

XIX a. �mogaus pasaulė�iūros bruo�ai. Pokyčiai moksle, technikoje, �vietime ir mene. Mokslo ir kultūros raida Lietuvoje.

Kasdienis �monių gyvenimas pasaulyje ir Lietuvoje XVIII a. antrojoje pusėje�XX a. prad�ioje.

Pasauliniai karai ir tarpukario laikotarpis. Pirmojo pasaulinio karo prie�astys, eiga ir rezultatai. Pokario metų politinės permainos Europoje. Lietuvos valstybės atkūrimas.

Liberalioji demokratija. Federalizmo idėjos Europoje. Totalitarinių ir autoritarinių re�imų įsigalėjimas Europoje. Fa�izmas, nacionalsocializmas, komunizmas, jų veiklos principai ir padariniai. Parlamentarizmas ir autoritarizmas tarpukario Lietuvoje.

Pasaulio ūkio raida. Did�ioji krizė ir jos padariniai.

Kultūra ir mokslas. Pirmosios Lietuvos Respublikos ūkio ir kultūros laimėjimai.

Kasdienis �monių gyvenimas tarp dviejų pasaulinių karų pasaulyje ir Lietuvoje.

Antrojo pasaulinio karo prie�astys, eiga, padariniai. Masinės �ydų �udynės. Lietuvos valstybingumo netektis. Okupacijos ir jų padariniai. Pasiprie�inimas ir kolaboravimas.

Pasaulis ir Lietuva XX a. antrojoje pusėje�XXI a. prad�ioje. Teritoriniai politiniai pokyčiai Europoje po Antrojo pasaulinio karo. �altasis karas. Jungtinės Tautos ir taikos i�saugojimas pasaulyje.

Bendrieji demokratinių ir totalitarinių �alių politinės raidos bruo�ai.

Lietuva antrosios sovietų okupacijos metais. Kra�to sovietizacija ir pasiprie�inimas jai. Permainos Lietuvos ūkyje ir visuomenėje sovietų okupacijos metais.

Kolonijinės sistemos suirimas. Trečiasis pasaulis. Europos integracijos procesas.

Visuomenė ir jos raidos bruo�ai demokratinėse ir totalitarinėse �alyse. �mogaus teisių padėtis demokratinėje ir totalitarinėje valstybėje.

Mokslo ir technikos pa�anga ir jos poveikis gamybai ir visuomenės raidai. Poindustrinės visuomenės formavimasis.

SSRS ir pasaulinės komunizmo sistemos �lugimas. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas. Rinkos ekonomikos ir pilietinės visuomenės kūrimasis. Lietuvos integracija į Vakarų politines, karines bei ekonomines struktūras. Europos Sąjunga. NATO.

�mogaus pasaulėvaizd�io pokyčiai. Kultūros ir mokslo raida XX a. antrojoje pusėje. Lietuvos kultūra sovietų okupacijos metais ir nepriklausomoje Lietuvoje.

375

Kasdienio �monių gyvenimo pokyčiai XX a. antrojoje pusėje pasaulyje ir Lietuvoje.

Pasaulio civilizacijų sąveika. �iandieninė vartotoji�koji visuomenė. Svarbiausios �iandieninės visuomenės gyvenimo problemos.


Esminiai gebėjimai Pasiekimai VI klasė

1. Istorinės raidos suvokimas �mogus ir istorija

1.1. Paai�kina, kad �mogus yra istorijos kūrėjas tam tikrame laike ir tam tikroje erdvėje. 1.2. Nusako, kodėl svarbu i�manyti istoriją.

Suvokti politinę, socialinę, ekonominę ir kultūrinę pasaulio ir Lietuvos kaitą praeityje. 1.3. Pateikia elementarių pavyzd�ių, kaip dirba istorikai tirdami praeitį.

Prie�istorė 1.4. Pateikia keletą pavyzd�ių apie prie�istorės �monių gyvenimą Lietuvoje ir

pasaulyje. 1.5. Paai�kina pačius bendriausius prie�istorės ir istorinių laikų �monių

gyvenimo skirtumus. Senovės Rytų ir antikos civilizacijos

1.6. Nurodo keletą reik�mingų senovės Rytų ir antikos civilizacijų laimėjimų.

1.7. Pateikia vieną du pavyzd�ius, parodančius, kokią įtaką �monių gyvenimui darė krik�čionybė.

Viduram�ių Europa 1.8. Apibūdina viduram�ių Europos krik�čionių ba�nyčią, feodalinę visuomenę,

mokslo ir kultūros savitumus. 1.9. Pateikia keletą pavyzd�ių apie viduram�ių Europos santykius su islamo

pasauliu. 1.10. Pateikia pavyzd�ių apie kasdienį �monių gyvenimą viduram�ių Europoje

ir Lietuvoje. 1.11. Nusako keletą svarbiausių Lietuvos valstybės susidarymo prie�asčių.

1.12. Nurodo du tris lietuvių kovų su kry�iuočiais epizodus.

1.13. Paai�kina krik�to svarbą Lietuvos valstybei.

1.14. Paai�kina, kuo Lietuvai nusipelnė didieji kunigaik�čiai.

Ankstyvieji naujieji laikai 1.15. Nurodo keletą įvykių, lėmusių naujųjų laikų prad�ią pasaulyje.

1.16. Iliustruoja pavyzd�iais kasdienio �monių gyvenimo kitimą.

1.17. Remdamasis �iniomis apie JAV nepriklausomybės karą, Did�iąją Prancūzijos revoliuciją, paai�kina, kaip praeityje �monės savo gyvenime siekė įtvirtinti laisvę ir demokratiją.

1.18. Nurodo keletą prie�asčių, kodėl LDK suartėjo su Lenkija. Pavyzd�iais iliustruoja LDK politinį gyvenimą Abiejų Tautų Respublikoje.

1.19. Apibūdina Abiejų Tautų Respublikos santykius su kaimyninėmis valstybėmis.

1.20. Pateikia pavyzd�ių apie kasdienį �monių gyvenimą Abiejų Tautų Respublikoje. Nusako, kuo LDK pasirei�kė religinė ir tautinė tolerancija.

1.21. Nusako �viečiamosios epochos idėjų poveikį Abiejų Tautų Respublikai.

Pasaulis ir Lietuva XIX am�iuje 1.22. Nurodo, kaip Lietuva pateko į Rusijos imperiją.

1.23. Nusako pramonės revoliucijos įtaką industrinės visuomenės atsiradimui.

376

Esminiai gebėjimai Pasiekimai

1.24. Europos valstybių istorijos pavyzd�iais iliustruoja, kaip XIX am�iuje vyko nacionaliniai ir socialiniai judėjimai bei kolonijinė ekspansija.

1.25. Nusako keletą faktų apie pasiprie�inimą Rusijos imperijos politikai (sukilimai, knygne�ystė, blaivybės sąjūdis ar kt.) ir tautinį atgimimą Lietuvoje.

1.26. Pateikia keletą pavyzd�ių apie kasdienio �monių gyvenimo pokyčius XIX am�iuje.

Pasaulis ir Lietuva XX am�iuje 1.27. Nusako antihumani�ką pasaulinių karų pobūdį.

1.28. Nurodo demokratinių ir diktatūrinių valstybių po�ymius.

1.29. Pateikia pavyzd�ių, iliustruojančių antidemokratinį komunizmo ir fa�izmo pobūdį.

1.30. Pateikia pavyzd�ių, kas vyko �altojo karo metais.

1.31. Nusako reik�mingiausius XX a. mokslo ir technikos laimėjimus ir jų poveikį kasdieniam �monių gyvenimui.

1.32. Nurodo keletą svarbiausių dabarties pasaulio problemų.

1.33. Nurodo keletą faktų i� XX a. pasaulio kultūros istorijos.

1.34. Paai�kina, kaip buvo atkurta Lietuvos valstybė.

1.35. Nurodo keletą reik�mingiausių pirmosios Lietuvos Respublikos laimėjimų.

1.36. I�vardija keletą faktų apie Antrąjį pasaulinį karą ir Lietuvos nepriklausomybės praradimą.

1.37. Pavyzd�iais iliustruoja, kaip vyko sovietizacija Lietuvoje ir pasiprie�inimas jai.

1.38. Nurodo būdingiausius �mogaus gyvenimo sovietinėje Lietuvoje bruo�us.

1.39. Paai�kina, kaip buvo atkurta Lietuvos nepriklausomybė.

1.40. Nurodo keletą faktų i� XX a. Lietuvos kultūros istorijos.

2. Istorinės erdvės ir laiko supratimas Orientuotis istorinėje erdvėje ir laike.

2.1. I�vardija pagrindinius istorijos periodus (prie�istorė, senovė, viduriniai am�iai, naujieji laikai, naujausieji laikai).

2.2. Nusako kai kuriuos �ių laikotarpių pana�umus ir skirtumus ir geba juos i�dėstyti chronologine tvarka.

2.3. Parodo �emėlapyje reik�mingiausių Lietuvos ir pasaulio istorijos įvykių vietas.

3. Istorijos �altinių tyrimas 3.1. Geba nurodyti keletą istorijos �altinių, i� kurių istorikai su�ino apie praeitį. Naudoti ir vertinti istorijos

�altinius. 3.2. Atsako į klausimus apie praeitį naudodamasis pačiais paprasčiausiais istorijos �altiniais.

4. Istorijos analizė ir interpretacija 4.1. Nusako akivaizd�ias istorinių įvykių bei rei�kinių prie�astis ir pasekmes. Suvokti skirtingą istorinių

įvykių ai�kinimą, mokėti ai�kinti prie�astis ir pasekmes.

4.2. Pradeda skirti akivaizd�iai skirtingus praeities pateikimo būdus.

5. Istorijos supratimo rai�ka Skland�iai i�reik�ti praeities supratimą.

5.1. �od�iu ir ra�tu dėsto svarbiausių istorinių įvykių epizodus, tiksliai vartoja elementarias istorijos sąvokas.

VIII klasė 1. Istorinės raidos suvokimas

�mogus ir istorija 1. 1. Paai�kina, kad �monės kuria istoriją, o istorija tyrinėja �monių veiklą praeityje.

Suvokti politinę, socialinę, ekonominę ir kultūrinę pasaulio ir Lietuvos kaitą praeityje.

1. 2. Pavyzd�iais parodo, kaip istorikai, remdamiesi istorijos �altiniais, atkuria praeitį.

Prie�istorės �mogus

377


1.3. Nusako kreacionistinės ir evoliucinės �mogaus kilmės teorijos skirtumus ir pana�umus.

1.4. Įvertina gamtos vaidmenį prie�istorės �monių gyvenime.

1.5. Nurodo prie�istorės �monių bendro gyvenimo tipus Lietuvoje ir pasaulyje (�eima, giminė, gentis, genčių sąjunga).

1.6. Apibūdina prie�istorės �monių u�siėmimus ir jų kitimą (įrankių gamyba, perėjimas nuo pasisavinamojo į gaminamąjį ūkį, �emdirbystė ir gyvulininkystė, mainai).

1.7. Pasirinktinai apibūdina prie�istorės �mogaus pasaulė�iūros elementus (erdvės ir laiko suvokimą, mitinį mąstymą, religijos atsiradimą ar kt.).

1.8. Nurodo svarbiausius prie�istorės �monių atradimus ir laimėjimus (ugnies naudojimo prad�ia, gyvūnų prijaukinimas, pirmųjų technologijų u�uomazgos, dangaus kūnų stebėjimas, dailės, skulptūros ir architektūros atsiradimas).

1.9. Nurodo esminius ikikrik�čioni�kosios Lietuvos kultūros bruo�us.

1.10. Apibūdina kasdienio prie�istorės �monių gyvenimo bruo�us Lietuvoje ir pasaulyje (gyvenamojo būsto raida, baldų atsiradimas, �viesa ir �iluma, maistas ir mityba, drabu�iai ir papuo�alai, susisiekimas sausuma ir vandeniu, religinės apeigos ir �ventės).

Senovės Rytų civilizacijos 1.11. Apibūdina gamtinių sąlygų įtaką paupių civilizacijų atsiradimui ir

vystymuisi. Nurodo keletą po�ymių, kurie būdingi �ioms civilizacijoms. 1.12. Nusako �mogaus padėtį hierarchinėje paupių civilizacijų visuomenėje.

1.13. Apibūdina valstybės organizaciją ir valdymą pasirinktoje paupių civilizacijoje.

1.14. Remdamasis politinės istorijos įvykiais, apibūdina pasirinktos paupių civilizacijos raidą.

1.15. I�vardija svarbiausius paupių civilizacijų teisės paminklus ir nusako jų reik�mę.

1.16. Apibūdina miestą kaip gamybos, mainų, prekybos bei rinkos ry�ių centrą.

1.17. Apibūdina pasirinktos paupių civilizacijos �mogaus pasaulė�iūros elementus (laiko sampratą, po�iūrį į erdvę ar kt.).

1.18. Palygina politeistines religijas su monoteizmu.

1.19. Apibūdina reik�mingiausius paupių civilizacijų mokslo ir �vietimo, meno laimėjimus (monumentalūs statiniai, bibliotekų atsiradimas, mokyklos ir kt.).

1.20. Apibūdina pasirinktos paupių civilizacijos kasdienio �monių gyvenimo bruo�us (būstai, baldai, �viesos ir �ilumos �altiniai, maistas ir mityba, apranga, susisiekimas ir komunikacija, �ventės ir laisvalaikis).

Antikos civilizacijos 1.21. Nusako gamtines Vidur�emio jūros pakrančių sąlygas ir jų įtaką antikos

civilizacijoms. 1.22. Palygina �mogaus socialinį statusą graikų poliuose, romėnų respublikoje ir

imperijoje. 1.23. Nusako �mogaus politinio statuso raidą nuo polio piliečio iki pilietinės

bendruomenės (Romos imperijoje). 1.24. Nusako būdingiausius senovės Atėnų demokratijos bruo�us. Įrodo, kad

�iandieninės demokratijos i�takos yra Senovės Graikijoje. 1.25. I�vardija svarbiausius antikos civilizacijos politinės istorijos įvykius.

1.26. Apibūdina svarbiausius Atėnų polio teisės bruo�us. Nusako romėnų dvylikos lentelių įstatymų esmę.

1.27. Nusako antikos ūkio bruo�us (autarkija, metropolija ir kolonija, pasaulio prekybos sritys ir centrai, amatai, latifundijų ūkis ir laisvieji ūkininkai, kolonai).

1.28. Pasirinktinai apibūdina antikos �mogaus pasaulė�iūros elementus (ciklinės laiko sampratos kaita, linijinės laiko sampratos įsigalėjimas, vie�oji ir asmeninė erdvė ar kt.).

1.29. Remdamasis mitais, legendomis, antikos autorių kūriniais, apibūdina senovės graikų ir romėnų religijas.

1.30. Paai�kina olimpinių �aidynių vietą graikų visuomeniniame gyvenime.

378


1.31. Apibūdina svarbiausias krik�čionybės idėjas. Paai�kina, kuo krik�čionybė skyrėsi nuo kitų to meto religijų.

1.32. Nurodo reik�mingiausius graikų ir romėnų kultūros laimėjimus (filosofija, drama, teatras, architektūra, teisė).

1.33. Paai�kina, kaip antikos laimėjimai paveikė �monijos raidą. Pateikia pavyzd�ių apie antikos kultūros atspind�ius dabartiniame mūsų gyvenime.

1.34. Apibūdina kasdienį �monių gyvenimą antikos civilizacijose (būstai, baldai, �viesos ir �ilumos �altiniai, maistas ir mityba, apranga, susisiekimas ir komunikacija, �ventės ir laisvalaikis).

Viduram�ių civilizacija 1.35. Apibūdina Europos ir Azijos kra�tovaizdį viduram�iais.

1.36. Nurodo ir apibūdina pagrindines viduram�ių visuomenės socialines grupes.

1.37. I�ry�kina būdingiausius viduram�ių feodalinės valstybės ir vald�ios bruo�us (miestai ir jų valdymas, luominė monarchija, kunigaik�tystė, imperija, autokratinė Rytų valstybė).

1.38. Nusako papročio teisės vietą ir reik�mę viduram�ių visuomenei ir valstybei.

1.39. Nurodo keletą Europos ir Azijos valstybių skirtumų ir pana�umų viduram�iais. Pateikia pavyzd�ių apie Europos kontaktus ir susidūrimus su Azijos pasauliu bei nusako jų poveikį abiem pusėms.

1.40. Nurodo keletą reik�mingiausių faktų apie Lietuvos politinės raidos etapus (valstybės susidarymą, suartėjimą su Lenkijos karalyste ir Liublino uniją).

1.41. Apibūdina lietuvių kovas su vokiečių ordinais.

1.42. Apibūdina viduram�ių ūkio struktūrą ir jos raidą (natūrinis ūkis ir verslai, baud�iava, miesto kaip ūkio centro ir gyvenvietės formavimasis, cechai, prekybos organizacijos, gildijos).

1.43. Pasirinktinai apibūdina viduram�ių �mogaus pasaulė�iūros bruo�us (ciklinę ir linijinę laiko sampratą, laiko ritmo suvokimą, geografinę ir mitologinę erdvę ar kt.).

1.44. Nusako krik�čionių ba�nyčios įtaką visuomenei, valstybei ir kultūrai Europoje ir Lietuvoje.

1.45. Apibūdina viduram�ių Europos mokslą, �vietimą ir techniką (vienuolynai, mokyklos ir universitetai, mokslas Europos ir islamo civilizacijose, laisvieji menai, teologija ir filosofija (scholastika), energijos �altiniai ir technologijos, gyvūnų, vandens ir vėjo energija, technikos ir amatų plėtotė).

1.46. Pavyzd�iais nusako viduram�ių meno raidos ypatumus nuo romaninio iki gotikinio stiliaus.

1.47. Palygina ikikrik�čioni�kąją ir krik�čioni�kąją Lietuvos kultūrą.

1.48. Apibūdina kasdienį �monių gyvenimą viduram�iais Europoje ir Lietuvoje (būstai, baldai, �viesos ir �ilumos �altiniai, maistas ir mityba, apranga, herbai ir heraldika, susisiekimas ir komunikacija, �ventės ir laisvalaikis).

Ankstyvieji naujieji laikai 1.49. Apibūdina humanizmo ir Renesanso įtaką �mogaus pasaulė�iūros kaitai.

1.50. Nusako, kokią įtaką mokslo ir technikos laimėjimai, knygų spausdinimas, geografiniai atradimai, reformacija ir kontrreformacija turėjo Europos visuomenės ir kultūros raidai.

1.51. Pateikia pavyzd�ių apie Renesanso, reformacijos ir kontrreformacijos poveikį LDK visuomenės ir kultūros raidai.

1.52. Apibūdina bajorų demokratiją.

1.53. Apibūdina religinės ir tautinės tolerancijos aprai�kas LDK. Pateikia pavyzd�ių, liudijančių netolerancijos prover�ius.

1.54. Įrodo, kad permainos Lietuvos kultūroje buvo susijusios su visos Europos kultūriniais procesais.

1.55. Pateikia pavyzd�ių apie baroko kultūros savitumą LDK.

1.56. Palygina viduram�ių, Renesanso, baroko ir klasicizmo meno ypatumus.

379


1.57. Nusako bendruosius Europos, Azijos bei �iaurės Amerikos politinės istorijos bruo�us.

1.58. Apibūdina kasdienio �monių gyvenimo ypatumus naujųjų am�ių prad�ioje Europoje ir Lietuvoje (būstai, baldai, �viesos ir �ilumos �altiniai, maistas ir mityba, apranga, susisiekimas ir komunikacija, �ventės ir laisvalaikis).

2. Istorinės erdvės ir laiko supratimas Orientuotis istorinėje erdvėje ir laike.

2.1. Nurodo svarbiausius per istorijos pamokas nagrinėtus pasaulio ir Lietuvos istorijos laikotarpius ir jų bruo�us.

2.2. Parodo �emėlapyje svarbiausių nagrinėtų Lietuvos ir pasaulio istorijos įvykių vietą ir eigą.

3. Istorijos �altinių tyrimas 3.1. Apibūdina istorinių �altinių vaidmenį rekonstruojant praeitį. 3.2. Paai�kina istorinio teksto ir �altinio ry�į.

Naudoti ir vertinti istorijos �altinius.

3.3. Naudoja istorijos �altinius informacijai gauti ir i�vadoms daryti. 4. Istorijos analizė ir interpretacija

4.1. Istoriniame tekste geba i�skirti ir paai�kinti įvykių prie�astis, seką bei padarinius.

Suvokti skirtingas istorinių įvykių interpretacijas, mokėti lyginti ir ai�kinti prie�astis. 4.2. Skiria skirtingus po�iūrius į pagrindinius nagrinėjamus įvykius.

5. Istorijos supratimo rai�ka 5.1. Tinkamai parenka sąvokas ir datas istoriniam pasakojimui kurti. Skland�iai i�reik�ti savo

istorijos supratimą, atrinkti informaciją i� istorijos �altinių, rū�iuoti ir derinti ją, tinkamai vartoti sąvokas.

5.2. Geba skland�iai i�reik�ti �od�iu ir ra�tu savąjį istorijos supratimą, argumentuoti savo teiginius.

X klasė 1. Istorinės raidos suvokimas

Pasaulis ir Lietuva XVIII a. antrojoje pusėje�XX a. prad�ioje 1.1. Randa �viečiamosios epochos idėjų atspind�ių JAV nepriklausomybės karo ir Did�iosios Prancūzijos revoliucijos idėjose.

Suvokti politinę, socialinę, ekonominę ir kultūrinę pasaulio ir Lietuvos kaitą praeityje.

1.2. Apibūdina �mogaus teisių formavimąsi remdamasis JAV nepriklausomybės deklaracija ir �mogaus ir piliečio teisių deklaracija.

1.3. Palygina pirmąsias ra�ytines konstitucijas (1787 m. JAV konstituciją, 1791 m. Prancūzijos konstituciją ir 1791 m. gegu�ės 3 d. Abiejų Tautų Respublikos konstituciją).

1.4. Nurodo, kaip buvo bandoma reformuoti Abiejų Tautų Respubliką.

1.5. Pateikia pavyzd�ių, iliustruojančių �vietimo idėjų rai�ką LDK gyvenime.

1.6. Nusako vidines ir i�orines Abiejų Tautų Respublikos �lugimo prie�astis. 1.7. Nusako, kaip po Napoleono karų pakito Europos socialinė ir politinė raida.

1.8. Pateikia pavyzd�ių apie Rusijos imperijos politiką Lietuvoje ir prie�inimąsi jai XIX a. pirmojoje pusėje.

1.9. Paai�kina ry�į tarp pramonės revoliucijos ir visuomenės struktūros kaitos.

1.10. Palygina �mogaus padėtį industrinėje ir luominėje visuomenėje. Nusako, kokią įtaką pramonės revoliucija turėjo �eimos struktūros kaitai bei moterų padėčiai visuomenėje.

1.11. Pasirinktinai apibūdina būdingiausius kapitalizmo raidos bruo�us (i�radimų, naujų technologijų bei energijos �altinių pritaikymas �emės ūkyje ir pramonėje, masinės gamybos atsiradimas, kapitalo investicijos ir pramonės augimas, gamybos koncentracija ir monopolizacija, vidaus ir tarptautinės rinkos plėtra ar kt.).

1. 12. Paai�kina miestų augimo prie�astis XIX a. Nusako urbanizacijos ir kra�tovaizd�io kaitos ry�į XIX a.

1.13. Pateikia industrializacijos nevienalaiki�kumo įvairiuose pasaulio regionuose pavyzd�ių.

1.14. Nurodo ry�į tarp baud�iavos panaikinimo ir visuomenės struktūros pokyčių Lietuvoje XIX a. antrojoje pusėje�XX a. prad�ioje.

1.15. Apibūdina, kaip XIX a. revoliucijos paveikė atstovaujamosios demokratijos raidą.

380


1.16. Nusako politinių socialinių ideologijų � liberalizmo, konservatizmo, socializmo � skirtumus ir pana�umus.

1.17. Pateikia tautinių valstybių kūrimosi ir moderniųjų tautų formavimosi pavyzd�ių.

1.18. Apibūdina lietuvių tautinės ir valstybinės savimonės raidą XIX a.�XX am�iaus prad�ioje.

1.19. Nusako, kokią įtaką Europos kolonijinė ekspansija turėjo pasaulio raidai.

1.20. Remdamasis politinės istorijos įvykiais apibūdina Europos ir pasaulio politinę raidą XVIII a. antrojoje pusėje�XX a. prad�ioje.

1.21. Pasirinktinai apibūdina XIX a. �mogaus pasaulė�iūros bruo�us.

1.22. Nurodo pavyzd�iais nacionalinės ir pilietinės savimonės augimą Europoje ir Lietuvoje.

1.23. Pateikia pavyzd�ių apie mokslo ir technikos raidą XIX a�XX a. prad�ioje. Nusako �vietimo sistemos plėtros prie�astis. Pasirinktinai palygina svarbiausias XIX a.�XX a. prad�ios meno kryptis. Nusako, kaip XIX a. pabaigoje�XX a. prad�ioje pradėjo formuotis masinė kultūra (fotografijos, kino ir garso įra�ų atsiradimas, radijas).

1.24. Nusako veiksnius, turėjusius įtakos mokslo ir kultūros raidos savitumams Lietuvoje XIX a.�XX a. prad�ioje.

1.25. Apibūdina kasdienio �monių gyvenimo ypatumus Europoje ir Lietuvoje XVIII a. antrojoje pusėje�XX a. prad�ioje (būstai, baldai, naujų �viesos ir �ilumos �altinių atsiradimas, maistas ir mityba, apranga, �ventės ir laisvalaikis).

1.26. Paai�kina, kaip pokyčiai komunikacijų srityje paveikė �mogaus gyvenimą.

Pasauliniai karai ir tarpukario laikotarpis 1.27. Nusako Pirmojo pasaulinio karo prie�astis ir būdingiausius jo bruo�us.

1.28. Paai�kina ry�į tarp Pirmojo pasaulinio karo rezultatų ir politinių pokario metų permainų Europoje bei Lietuvoje.

1.29. Paai�kina, kaip bol�evikų atėjimas į vald�ią paveikė Rusijos ir Europos politinį gyvenimą.

1.30. Nurodo tarptautines ir vidines Lietuvos valstybės atkūrimo prie�astis.

1.31. Įvertina Tautų Sąjungos veiklą.

1.32. Nurodo diktatūrų įsigalėjimo Europoje prie�astis.

1.33. Nusako fa�izmo, nacionalsocializmo bei komunizmo skirtumus ir pana�umus.

1.34. Palygina �mogaus padėtį demokratinėje, totalitarinėje ir autoritarinėje visuomenėje.

1.35. Palygina parlamentarizmą ir autoritarizmą Lietuvoje.

1.36. Nurodo Did�iosios krizės poveikį ekonominiam ir socialiniam pasaulio valstybių gyvenimui.

1.37. Nusako pirmosios Lietuvos Respublikos ūkio ir kultūros laimėjimus tarpukario laikotarpiu.

1.38. Nusako svarbiausius kasdienio �monių gyvenimo pokyčius Europoje ir Lietuvoje tarp dviejų pasaulinių karų.

1.39. Paai�kina, kodėl ketvirtojo de�imtmečio pabaigoje tarptautiniai santykiai peraugo į Antrąjį pasaulinį karą.

1.40. Pateikia pavyzd�ių apie Europos valstybių ir tautų likimus Antrojo pasaulinio karo metais. Nurodo Antrojo pasaulinio karo metu Europoje bei Lietuvoje įvykdytus nusikaltimus.

1.41. Nusako, kokius teritorinius bei visuomeninius pokyčius pasaulyje lėmė Antrasis pasaulinis karas.

1.42. Nurodo, kokią įtaką Lietuvai turėjo Sovietų Sąjungos ir nacių okupacijos. Pateikia pavyzd�ių, iliustruojančių antinacinę ir antisovietinę rezistenciją bei kolaboravimą.

Pasaulis ir Lietuva XX a. antrojoje pusėje�XXI a. prad�ioje 1.43. Paai�kina �altojo karo prie�astis. Pavyzd�iais iliustruoja �altojo karo

rai�kos formas (lokaliniai konfliktai, krizės, ginklavimosi var�ybos, ideologijų

381

Esminiai gebėjimai Pasiekimai kova ir kt.).

1.44. Apibūdina Jungtinių Tautų veiklą pasaulyje.

1.45. Pasirinktinai palygina demokratinių ir totalitarinių valstybių vidaus politinę raidą XX a. antrojoje pusėje.

1.46. Palygina �mogaus padėtį demokratinėje ir totalitarinėje visuomenėje.

1.47. Paai�kina, kaip vyko Lietuvos sovietizacija ir prie�inimasis jai.

1.48. Apibūdina svarbiausias permainas Lietuvos ūkyje sovietų okupacijos metais (kra�to kolektyvizacija ir industrializacija).

1.49. Nusako svarbiausius pokyčius Lietuvos visuomenėje sovietų okupacijos metais.

1.50. Nurodo prie�astis, nulėmusias kolonijinės sistemos suirimą XX a. antrojoje pusėje. Nurodo Trečiojo pasaulio raidos ypatumus ir problemas.

1.51. Nurodo Europos integracijos prie�astis ir svarbiausius etapus.

1.52. Nurodo svarbiausius demokratinių ir totalitarinių visuomenių bruo�us.

1.53. Nusako mokslo ir technikos poveikį gamybai ir visuomenės raidai.

1.54. Apibūdina pasaulio ūkio raidos bruo�us ir problemas XX a. antrojoje pusėje (naujosios technologijos ir pramonės �akos, naujų masinio vartojimo prekių gamyba, aplinkos u�ter�tumas, gamtos i�teklių sekimas ar kt.).

1.55. Nurodo prie�astis, kurios lėmė poindustrinės visuomenės atsiradimą �iaurės Amerikoje ir Vakarų Europoje.

1.56. Nurodo SSRS ir pasaulinės komunizmo sistemos �lugimo prie�astis bei reik�mę.

1.57. Apibūdina pokomunistinių �alių politinės, visuomeninės ir ekonominės raidos problemas.

1.58. Nurodo vidines ir i�orines Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo prie�astis. Pateikia pavyzd�ių apie Lietuvos kelią į nepriklausomybę (Sąjūd�io veikla, Baltijos kelias, Sausio 13-oji ir kt.).

1.59. Nusako rinkos ekonomikos ir pilietinės visuomenės kūrimosi problemas. Nusako, kokių tikslų siekia Lietuva integruodamasi į Vakarų karines, politines ir ūkines struktūras.

1.60. Palygina kultūros padėtį totalitarinėje ir demokratinėje valstybėje.

1.61. Pateikia pavyzd�ių apie masinę ir elitinę kultūrą.

1.62. Palygina Lietuvos kultūros raidos sąlygas sovietų okupacijos metais ir po nepriklausomybės atkūrimo.

1.63. Paai�kina, kaip mokslo ir technikos naujovės keitė �mogaus gyvenamąją aplinką ir mąstyseną.

1.64. Apibūdina kasdienio �monių gyvenimo pokyčius pasaulyje ir Lietuvoje XX a. antrojoje pusėje (naujų buities daiktų atsiradimas, maisto ir gėrimų asortimento kitimas, apranga, transporto ir ry�ių sistemos tobulėjimas bei plėtra, laisvalaikis ir �ventės).

1.65. Nusako svarbiausius �iandieninės vartotoji�kosios visuomenės bruo�us. Pateikia pavyzd�ių, i� kurių matyti, su kokiomis svarbiausiomis problemomis susiduria �iandieninė visuomenė.

2. Istorinės erdvės ir laiko supratimas 2.1. Geba nusakyti Lietuvos vietą Europos istorijoje įvairiais laikotarpiais. 2.2. Geba palyginti svarbiausius pasaulio ir Lietuvos istorijos laikotarpius.

Orientuotis istorinėje erdvėje ir laike.

2.3. Remdamasis �emėlapiu, atskleid�ia ir ai�kina svarbiausius pasaulio ir Lietuvos teritorinius pokyčius.

3. Istorijos �altinių tyrimas Naudoti ir vertinti istorijos �altinius.

3.1. Remdamasis įvairiais istorijos �altiniais, geba pateikti savas praeities įvykių interpretacijas.

3.2. Geba naudotis įvairiais istorijos �altiniais ir moka juos nagrinėti.

3.3. Geba nagrinėti teisinius dokumentus, suvokia jų konstravimo principus ir formuluotes.

3.4. Nustato istorijos �altinių pana�umus ir skirtumus.

382

Esminiai gebėjimai Pasiekimai 4. Istorijos analizė ir interpretacija

4.1. Istorijos �altiniuose geba i�skirti įvykių prie�astis, seką bei padarinius. 4.2. Geba ai�kinti bei lyginti istorinių įvykių prie�astis.

Suvokti skirtingas istorinių įvykių interpretacijas, mokėti lyginti ir ai�kinti prie�astis. 4.3. Paai�kina, kodėl atsiranda skirtingi praeities interpretavimai.

4.4. Geba remdamasis istorijos �iniomis analizuoti ir kriti�kai vertinti �iniasklaidos pateikiamus duomenis apie politinius ir socialinius dabarties procesus.

5. Istorijos supratimo rai�ka 5.1. Geba argumentuotai ir skland�iai i�reik�ti savąjį istorijos supratimą. Skland�iai i�reik�ti savąjį

istorijos supratimą, atrinkti informaciją i� istorijos �altinių, rū�iuoti ir derinti ją, tinkamai vartoti sąvokas.

5.2. Geba remdamasis istorijos �altiniais kurti nesudėtingą istorinį pasakojimą.

383

GEOGRAFIJA

BENDROJI PROGRAMA

Geografija � vienas labiausiai integruotų mokymo dalykų mokykloje. Ji apima did�iulę sistemą �gamta, visuomenė, ūkis�, nagrinėja �ios sistemos komponentus ir jų tarpusavio ry�ius. Geografija atskleid�ia mozaikinio pasaulio vientisumą, erdvines civilizacijų ir kultūrų sąsajas, gamtos ir visuomenės savitarpio priklausomybę, jų raidos ir i�likimo klausimus.

Geografija nagrinėja geosistemas trimis pagrindiniais aspektais:

1) globaliniu, aprėpiančiu pasaulio ir �emės geografinius klausimus kaip visumą;

2) regioniniu, aptariančiu geografinės aplinkos rei�kinių ir daiktų sąsajas;

3) lokaliniu, nusakančiu tiesioginę geografinių veiksnių įtaką �mogui ir aplinkai.

Geografijos mokymas(is) atveria galimybę suvokti didėjančią �iuolaikinio pasaulio procesų (gamtinių, socialinių, ekonominių, kultūrinių) sąveiką ir savitarpio prie�astingumą, taip pat problemas ir kolizijas, susijusias su gyventojų dinamika, mityba, skurdu, badu, urbanizacija, nera�tingumu, migracija, gyvūnijos ir augalijos nykimu, dirvų erozija, dykumų plėtra ir kt. �ių problemų nagrinėjimas mokykloje turi padėti puoselėti moksleivių pagarbą gamtai ir �monėms, kultūroms ir civilizacijoms, vertybėms ir gyvenimo būdui, suvokti save kaip savo tautos narį, patriotą, pilietį, taip pat kaip visos �monijos atstovą, atsakingą u� �emės, esamų kultūrų ir civilizacijų likimą. Ugdomos asmens nuostatos, skatinančios �monių solidarumą, vaisingą kultūrų dialogą bei tarptautinį bendradarbiavimą, padedančios plėtoti visų nacijų, rasių, religinių grupių tarpusavio supratimą, toleranciją ir draugystę, norą konstruktyviai spręsti kylančias bendruomenių, �alių, viso pasaulio problemas. Puoselėjamas moksleivių nusiteikimas ir gebėjimas kompetentingai naudotis geografijos �iniomis ir įgūd�iais asmeniniame, profesiniame ir visuomeniniame gyvenime.

Geografijos pamokose pabrė�iant vietinių, regioninių, nacionalinių bei pasaulinių rei�kinių, suvokiamų globalinių ry�ių kontekste, bendrumus ir ypatybes, atskleid�iamas nacionalinis bei regioninis jų savitumas. Tai atveria galimybę ugdant tautinę savimonę siekti ir kito tikslo � formuoti moksleivių sąmonėje europinės tapatybės nuovoką, leid�iančią suvokti save kaip Europos ir jos kultūros atstovą.

Tikslas

Atsi�velgiant į moksleivių asmenybės puoselėjimo tikslus, geografijos mokslo turinį, mokslinės

metodologijos reikalavimus ir praktinius �monių poreikius, formuluojami bendrieji geografijos mokymo tikslai:

384

! perteikti geografijos �inių pagrindus atskleid�iant glaud�iai susijusius aplinkos rei�kinių struktūros, procesų raidos aspektus, aprėpiant visą �emės geografinių sferų sistemą;

! padėti suvokti pagrindines globalines, regionines, lokalines pasaulio ir �monijos problemas, jų atsiradimo prie�astis bei sprendimo būdus;

! ugdyti asmens ekologinių pa�iūrų, principų ir elgesio normų geografinės aplinkos at�vilgiu sistemą; puoselėti įgūd�ius ir vertybines orientacijas, reikalingas harmoningai �mogaus sąveikai su gamta, gamtos saugojimui ir protingam jos turtų naudojimui;

! ugdyti laisvą, kūrybingą, toleranti�ką, demokratijos vertybėmis ir principais besiremiančią, tauti�kai susipratusią asmenybę;

! skatinti smalsumą, gebėjimą stebėtis pasauliu ir norą jį pa�inti.

U�daviniai

Geografijos mokymo(si) mokykloje u�daviniai:

! diegti geografinės kultūros � mąstymo, sprendimų ir aktyvios veiklos � pagrindus;

! ugdyti geografinį ra�tingumą, ypač gebėjimą naudotis įvairia kartografine med�iaga, tyrimo būdais ir priemonėmis;

! padėti suvokti pasaulio vientisumą ir jo sferų įvairovę (gamtos, �mogaus, civilizacijų, kultūros ir ūkio po�iūriu);

! atskleisti istori�kai kintančias geosistemų ir civilizacijų sąveikas, civilizacijų ir kultūrų raidos įvairiomis geografinėmis sąlygomis ypatybes;

! ugdyti geografinę pasaulėvoką, gebėjimą racionaliai vertinti �alių socialinės, ekonominės, kultūrinės, technologinės raidos problemas ir jų įtaką civilizacijų pa�angai bei likimui, susivokti �iuolaikinės �alių raidos politikos principuose;

! ugdyti supratimą, kad Lietuvos pa�inimas yra neatskiriama pasaulio geografinio pa�inimo dalis;

! suteikti �inių apie geografinio pa�inimo plėtotę pasaulyje ir Lietuvoje, jo įtaką bendram �monijos civilizacijos lygiui, socialinei, kultūrinei, politinei, ekonominei tautų, valstybių raidai i�keliant kai kurių tautų, asmenybių indėlį į geografijos mokslo laimėjimus.

Metodinės nuorodos

Svarbiausi I�X klasių bendrosios geografijos programos ir i�silavinimo standartų bruo�ai atitinka būdinguosius visų dalykų programų ir i�silavinimo standartų bruo�us. I�IV klasėse pateikiami

385

geografijos pradmenys, formuojamas pasaulio vaizdo suvokimas, o V�X klasėse klostosi Lietuvos ir pasaulio gamtinės ir visuomeninės sanklodos supratimas. Geografijos mokymas remiasi bendraisiais ugdymo bei geografijos didaktikos principais. I� jų ypač pabrė�tini �ie: geografijos humanizavimas, sociologizavimas, ekologizavimas, sisteminis po�iūris, istori�kumas, tarpdalykinė integracija, patrauklumas, diferencijavimas.

Geografijos mokymo principai, moksleivių am�ius, psichologinės jų ypatybės, motyvacija, dėstomos med�iagos turinys ir sudėtingumas, aplinkos ypatybės nulemia metodų pasirinkimą. Jie gali būti: indukciniai ar dedukciniai, apra�omieji ar ai�kinamieji, probleminiai ar tiriamieji.

Geografijos mokymas privalo remtis praktine moksleivių veikla:

! darbu su įvairia kartografine, statistine med�iaga;

! geografinės aplinkos stebėjimais ir tyrimais;

! savaranki�kais grupiniais ir individualiais darbais.

�iai veiklai būtina rengti kompleksinio pobūd�io mokomąsias ekskursijas ir praktikas, vykdyti projektus, vasaros arba rudens stovyklas. �alia tradicinių mokymo priemonių naudoti garso ir vaizdo med�iagą, periodiką, internetą, mokslo darbus, mokomąsias kompiuterines programas ir t. t.

Geografijos pamokose skatinama kūrybinė moksleivių veikla, savaranki�kumas, formuojami emociniai, vertybiniai jų santykiai su pasauliu. Nuo pirmųjų geografijos pamokų ugdomas poreikis pačiam tirti ir pa�inti, keliauti, domėtis ir aktyviai veikti, puoselėjama meilė Tėvynei, jos gamtai, kultūrai. Moksleiviai skatinami dalyvauti papildomojo ugdymo veikloje � mokytis jaunųjų geografų mokykloje, dalyvauti geografijos būrelyje, olimpiadose, konkursuose, konferencijose, ekspedicijose, projektuose.

Perteikiant mokomąją med�iagą, nesiekiama laikytis labai tikslios schemos. Atrenkant med�iagą, dera atsi�velgti į jos turinį, vadovautis patirtimi, tradicija ir moksleivių interesais. Mokomoji geografijos med�iaga parinkta tinkamai, jei ji yra atvira ir lanksti sistema, greitai atliepianti pasaulio pokyčius, telkianti kitų dalykų informaciją ir ją savaip interpretuojanti, koncentruota, individuali, pateikiama optimaliu tempu, emocionali, įtaigi.

I�IV klasėse geografijos �inios ir gebėjimai perteikiami integruotu kursu �A� ir pasaulis�. Pa�įstama artimiausia vaiko aplinka.

V klasėje geografija yra integruota į kursą �Gamta ir �mogus� bei �Lietuvos istorija�. Kursas �Gamta ir �mogus� supa�indina moksleivius su pagrindiniais aplinkos bruo�ais. Susipa�įstama su pačiomis bendriausiomis gamtamokslinėmis sąvokomis ir terminais. �Lietuvos istorijos� kurse susipa�įstama su bendriausiais geografiniais Lietuvos teritorijos bruo�ais.

VI klasėje geografija yra apra�omojo pobūd�io. �is kursas yra geografijos prad�iamokslis, patraukliai ir vaizd�iai pasakojantis apie pasaulio sanklodą. Siekiama supa�indinti moksleivius su bendriausiais geografinio �emės pa�inimo bruo�ais, geografine erdve, ją sudarančiais komponentais,

386

bendriausiomis geografijos sąvokomis ir terminais, ugdyti orientavimosi vietovėje, darbo su geografine informacija, planais ir �emėlapiais įgūd�ius.

VII�VIII klasėse pateikiami bendrieji geografijos dėsningumai ir svarbiausių elementų apra�ymas. Siekiama supa�indinti moksleivius su pagrindiniais geografinio �emės pa�inimo etapais, bendraisiais mūsų planetos gamtos dėsningumais, �emynų, regionų ir �alių gamtos įvairove bei ten gyvenančių �monių gyvensenos ir ūkinės veiklos ypatumais, tobulinti darbo su �emėlapiais ir kitais geografinės informacijos �altiniais įgūd�ius.

IX�X klasėse siekiama supa�indinti moksleivius su Lietuvos geografinio pa�inimo raida, Lietuvos gamtinių sąlygų įvairove ir ją lemiančiais veiksniais, i�siai�kinti pagrindinių socialinių, ekonominių ir geopolitinių procesų, vykstančių pasaulyje ir Lietuvoje, ypatumus ir dinamiką, gyventojų ir ūkio i�sidėstymo dėsningumus, įvairių �alių bei regionų socialinio ir ekonominio gyvenimo ypatumus, tobulinti darbo su geografine informacija įgūd�ius.

Siekiama supa�indinti moksleivius su pasaulio geografijos pa�inimo istorija, �monijos geografinio akiračio ir geografijos mokslo plėtote, �iuolaikinio geografijos mokslo objektu � geografine erdve, ją sudarančiais komponentais, bendriausiomis geografijos sąvokomis, terminais, kurie įvardija geografinės erdvės sanklodą ir funkcionavimą bei padeda suvokti geografinį pasaulio vaizdą; orientavimosi aplinkoje ir �emėlapyje būdais bei geografinės informacijos �altiniais. Padedama suvokti:

! kaip pa�inimo tikslais geografinėje erdvėje i�skiriami tam tikri jos komponentai ir vėl siejami į pasaulio visumą;

! kokie yra patys bendriausi geografinės erdvės sanklodos, funkcionavimo, prigimties, raidos, kaitos bruo�ai;

! kad pasaulio pa�inimą, po�iūrį į jį nulėmė senovės graikų, romėnų ir visa europinė kultūra bei mokslas;

! kokia yra artimiausia aplinka ir joje vykstantys procesai, geografinio pa�inimo prasmė ir svarba.

Struktūra

Pagrindinėje mokykloje geografijos mokomasi koncentrais, nagrinėjant savitas geografijos

pa�inimo sritis:

1) geografinis pa�inimas,

2) gamtinė geografija,

3) visuomeninė geografija,

4) regioninė geografija.

387

Geografijos pa�inimo srities turinys apima artimiausios aplinkos stebėjimus, matavimus, planų brai�ymą, �emėlapio kalbos mokymąsi, geografinės informacijos paie�kos ir pateikimo metodų tyrinėjimą ir pritaikymą.

Gamtinės geografijos srities turinį sudaro gamtinės geografijos �inios ir gebėjimai, gamtinės aplinkos komponentų sąveikos, �mogaus veiklos poveikio aplinkai ir aplinkos įtakos �mogaus gyvenimui ir veiklai nagrinėjimas.

Visuomeninės geografijos srityje aptariama, kaip geografinė aplinka veikia socialinius, ekonominius, politinius, kultūrinius, �mogaus ir visuomenės gyvenimo pasaulyje, valstybėje ir bendruomenėje aspektus.

Regioninės geografijos srityje siekiama pa�inti tradicinį ir seniausią geografijos pa�inimo objektą � pasaulio valstybes ir regionus. Daug dėmesio skiriama ne apra�omajam, o analitiniam ir probleminiam valstybių, regionų ir jiems aktualių klausimų svarstymui.

Regioninės geografijos sritis yra i�skirta VII�VIII klasėse, o VI ir IX�X klasėse �ios srities temos yra integruotos į kitų sričių temas.

Turinys

V�VI klasės

Penktoje klasėje geografijos �inios ir gebėjimai integruojami į du kursus: �Gamta ir �mogus�, �Lietuvos istorija�.

�Gamtos ir �mogaus� kurse siekiama moksleivius supa�indinti su pasaulio sandaros elementais, med�iagomis, rei�kiniais, jų savybėmis, padėti suvokti, kaip med�iagos, rei�kiniai įgyja geografinį pavidalą, pasiskirsto �emės rutulyje, kristalizuojasi į geografines sferas.

�Lietuvos istorijos� kurse formuojamas supratimas, kad Lietuvos kaip valstybės istorija yra neatsiejama nuo jos geografinės erdvės ir jai būdingų bruo�ų. Pateikiama Lietuvos kaip pasaulio geografinės erdvės arba �emės teritorijos dalies bendriausių bruo�ų ap�valga.

I. Geografinis pa�inimas

Įvadas. Geografijos samprata. Geografijos mokslo pradininkų (Eratosteno ir Ptolemėjo) darbai. Pirmieji pasaulio vaizdavimo būdai. K. Kolumbo ir F. Magelano kelionių įtaka pasaulio pa�inimui. �iuolaikiniai geografiniai tyrimai.

Orientavimasis vietovėje. Horizontas ir horizonto linija. Pasaulio kryptys. Orientavimasis pagal vietovės po�ymius ir dangaus kūnus. Kompasas. Azimutai.

388

Planas. Vietovės vaizdavimo būdai. Atstumų matavimas. Vietovės planas. �emės pavir�iaus nelygumų vaizdavimas plane. Absoliutinis ir santykinis auk�tis. Vietovės plano sudarymas. Praktinė planų reik�mė.

�emėlapis. �emės forma ir dydis. Gaublys. Geografinis tinklas. Geografinės koordinatės. Gamtinių �emėlapių sutartiniai �enklai bei mastelis. Geografijos atlasai.

II. Gamtinė geografija

Vidinė �emės sandara ir pavir�ius. �emės kilmės hipotezės. Vidinė �emės sandara. Litosferos plok�tės. �emės drebėjimai. Ugnikalniai. �emės pavir�ius. �emynai. Sausumos dalys: pusiasaliai, salos. �emės pavir�iaus keitimasis. Pagrindinės Lietuvos pavir�iaus formos: �emumos, auk�tumos. Moksleivio gyvenamos vietovės pavir�iaus ypatumai.

Atmosfera. Atmosfera ir jos reik�mė. Oro savybės. Orų būklės apibūdinimas: temperatūra, debesuotumas, krituliai, atmosferos slėgis, vėjas. Vidutinės oro temperatūros, vyraujančių vėjų krypties, kritulių kiekio per parą, mėnesį, metus nustatymo būdai. Oro temperatūros kaita priklausomai nuo auk�čio. Orai ir jų kaita. Orų numatymas.

Metinis �emės judėjimas. �viesos ir �ilumos pasiskirstymas �emėje. Atogrą�os ir poliaračiai. Klimato įtaka gamtai ir �monėms.

Vanduo �emėje. �emės vandenys. Vandens apytakos ratas. Pasaulinis vandenynas ir jo dalys. Vandenynų vanduo ir jo savybės.

Sausumos vandenys. Pavir�iniai vandenys. Upė ir jos dalys. Upynas, upės baseinas, vandenskyra. Slenksčiai ir kriokliai. E�erai ir jų susidarymas. Dirbtiniai vandens telkiniai. Po�eminiai vandenys. Lietuvos upės ir e�erai.

Gyvasis �emės pasaulis. Augalų ir gyvūnijos įvairovė. Lietuvos augalija ir gyvūnija. Dirvo�emis. Gamtos kitimas dėl �mogaus poveikio. Gamtos apsauga.

III. Visuomeninė geografija

�emės gyventojai. Gyventojų skaičius �emėje. Tauta. Tautinė Lietuvos gyventojų sudėtis. Gyvenvietės: kaimai ir miestai. Gyventojų verslai: �emės ūkis, pramonė ir paslaugos.

Valstybės ir jų įvairovė. Valstybės samprata. Pasaulio valstybių �emėlapis. Valstybės valdymas. Did�iausios pasaulio valstybės. Lietuva � Europos valstybė. Baltijos �alys.

VII�VIII klasės


389

Geografinis pa�inimas. �emynai ir vandenynai. �emynai ir regionai. Geografinių �inių kaupimas praeityje (antikos pasaulio, viduram�ių, did�iųjų geografinių atradimų laikotarpiai). Mokslinės ekspedicijos samprata. �iuolaikiniai sausumos ir pasaulinio vandenyno tyrimai.

�emėlapiai ir jų įvairovė. �emės pavir�iaus vaizdavimo būdai. �emėlapių skirstymas pagal teritorijos dydį, mastelį, turinį ir paskirtį. Praktinė �emėlapių reik�mė. Geografinės informacijos sistemos (GIS).

II. Gamtinė geografija

Litosfera ir �emės pavir�iaus reljefas. Litosferos plok�čių teorija. Magminės, nuosėdinės ir metamorfinės uolienos. Geologinė �emės raida. Kalnodaros ir kalnų susidarymas. Tektonika. Platformos ir seisminės juostos. �emės pavir�ių keičiantys vidiniai ir i�oriniai jos procesai. Senovinis ir dabartinis apledėjimas.

Atmosfera ir �emės klimatas. Orai ir klimatas. Oro temperatūrų, slėgio juostų ir kritulių pasiskirstymas �emėje. Pastovūs ir sezoniniai vėjai. Oro masės, jų tipai. Ciklonai ir anticiklonai. Oro masių cirkuliacijos įtaka klimatui. Klimato juostos. Klimatą formuojantys veiksniai. Klimato �emėlapiai. Atmosferos tar�a.

Geografinės zonos. Geografinė sfera ir jos sudėtis. Geografinės sferos komponentų tarpusavio ry�iai. Dirvo�emis ir dirvodaros procesai. Dirvo�emių įvairovė. Geografinis zoni�kumas. Pagrindinės geografinės zonos. Geografinių zonų �emėlapis. Saugomų teritorijų įvairovė.

Pasaulinis vandenynas. Pasaulinio vandenyno geografinis pa�inimas. �iuolaikiniai pasaulinio vandenyno tyrimai. Pasaulinio vandenyno dugnas. Okeaninės salos. Vandenynų vandens savybės. Vandens judėjimas. Vandenyno turtai. Pasaulinio vandenyno ūkinis panaudojimas.


�emės gyventojai. Pasaulio gyventojų skaičius ir kaita. Gyventojų pasiskirstymas. Tankiausiai ir rečiausiai apgyventos teritorijos. Gyventojų migracijos. Vietiniai gyventojai ir imigrantai. Did�iausios pasaulio tautos, religijos, kalbos. Miestų ir kaimų gyventojai. Urbanizacija. Socialiniai ir ekonominiai rodikliai (BVP ir urbanizacijos lygis).

Gamtos i�tekliai ir jų įvairovė. Ūkinė veikla. Augalininkystė ir gyvulininkystė. Gavybos ir apdirbamoji pramonė. Transporto rū�ys. Tarptautiniai mainai.

Politinis pasaulio �emėlapis. Pasaulio valstybių �emėlapis. Valstybių skirstymas pagal valdymo formą: monarchijos ir respublikos. Politiniai ir ekonominiai susivienijimai.

IV. Regioninė geografija

390

Afrika. Geografinė padėtis. Afrikos geografinis pa�inimas. �emyno pavir�ius. Naudingosios i�kasenos. Klimatą formuojantys veiksniai. Klimato juostos. Vidaus vandenys ir jų ry�ys su klimatu bei pavir�iumi. Ūkinė did�iųjų upių ir e�erų reik�mė. Geografinės zonos. �mogaus poveikis gamtai. Gamtosauga ir Afrikos saugomos teritorijos.

Afrikos gyventojai. Gamtos įtaka �mogaus gyvenimo būdui ir ūkinei veiklai.

Australija ir Okeanija. Australijos ir Okeanijos geografinis pa�inimas. Australijos pavir�ius. Didysis barjerinis rifas. Klimatas. Pavir�iniai ir po�eminiai vandenys. Organinio pasaulio savitumai.

Australijos sąjunga. Gyventojų sudėtis. Čiabuviai. Gyventojų pasiskirstymas. Ūkis. �mogaus įtaka �emyno gamtai.

Okeanija ir jos dalys. Okeanijos gamtos sąlygų ypatumai. Okeanijos gyventojai bei jų verslai.

Arktis ir Antarktis. Arkties ir Antarkties geografinis pa�inimas. Antarktidos geografinė padėtis ir dydis. Gamtinės Antarktidos sąlygos: ledo danga, poledyninis reljefas, klimatas. Augalija ir gyvūnija. Gamtiniai i�tekliai. �mogaus poveikis gamtai.

Arkties vandenyno geografinė padėtis. Gyvasis pasaulis. �mogaus gyvenimo sąlygos Arktyje.

Amerika. Geografinė padėtis. Amerikos skirstymas. Amerikos geografinis pa�inimas. Pietų Amerikos pavir�ius. Vulkanai ir �emės drebėjimai. Naudingosios i�kasenos. Pietų Amerikos klimato ypatumai. Vidaus vandenys. Amazonė. Pietų Amerikos platuminis ir vertikalusis zoni�kumas.

�iaurės Amerikos geografinė padėtis. Vandenynų įtaka gamtinėms �emyno sąlygoms. Pavir�ius ir naudingosios i�kasenos. Klimato ypatumai. Vidaus vandenys. Didieji e�erai. Saugomos teritorijos.

Amerikos apgyvenimas. Senieji gyventojai. Amerikos kolonizacija. Gyventojų sudėtis. Gyvenimo sąlygų įvairovė ir gyventojų pasiskirstymas. JAV ir Kanados ūkio bruo�ai.

Azija. Azijos pavir�ius. �emės drebėjimo ir vulkanizmo sritys. Naudingosios i�kasenos. Klimato juostos ir klimato tipai. Vidaus vandenų pasiskirstymas. Azijos dirvo�emiai. Geografinės zonos, jų kaitos dėsningumai. Himalajų vertikalusis zoni�kumas.

Azijos gyventojų sudėtis. Gyventojų tankumas ir pasiskirstymas.

Pietvakarių Azija � seniausių kultūrų ir religijų lop�ys. Pietvakarių Azijos gamta ir gyvenimo būdas. Naftos ūkis.

�iaurės Azija. Gamtos sąlygos. Tolimieji Rytai. Gamtos turtų gausa ir panaudojimas. Vidurio Azija � kalnų ir dykumų kra�tas. Gyventojai ir ūkis. Ekologinės problemos.

Pietryčių ir Pietų Azijos gamtinės sąlygos. Tautinė, kalbinė, religinė Indijos gyventojų sudėtis. Gyvenimo būdas ir ūkis.

Rytų Azija. Senovės Kinijos laimėjimai ir dabartinė kultūra. Kinijos gyventojai. Ūkio ypatumai. Japonija.

Europa. Europos ir Azijos riba. Gamtiniai, istoriniai, ekonominiai ir kultūriniai regionų i�skyrimo kriterijai. Europos krantus skalaujantys vandenynai ir jūros. Europos krantai ir jų tipai. Europos

391

pavir�ius. Seisminės sritys. Senovinis apledėjimas ir jo įtaka dabartiniam pavir�iui. Naudingosios i�kasenos. Europos klimatas ir jį formuojantys veiksniai. Klimato juostos ir klimato tipai. Vidaus vandenys. Did�iausios upės ir e�erai. Dirbtiniai vandens telkiniai. Vidaus vandenų panaudojimas, tar�a ir apsauga.

Europos dirvo�emiai ir jų paplitimas. Geografinės zonos. Saugomos teritorijos.

Politinis Europos �emėlapis ir jo raida. Europos Sąjunga. Europos gyventojų įvairovė. Gyventojų pasiskirstymas. Did�iausi Europos miestai. Gyventojų migracijos.

Baltijos �alys. Kra�tovaizd�io ir klimato ypatumai. Baltijos �alių gyventojai ir ūkis.

Lenkijos, Baltarusijos ir Ukrainos gamta ir ūkis.

Rusijos gyventojų tautinė sudėtis ir pasiskirstymas. Gamtinių sąlygų ir naudingųjų i�kasenų įvairovė. Rusijos pramonė ir �emės ūkis.

�iaurės Europa. Geografinė padėtis. Gyventojai. Kra�tovaizd�io ir klimato ypatumai. �alių ūkio savitumai.

Did�ioji Britanija. Britų salų gyventojai. Gamtos ir ūkio ypatumai. Prancūzijos gamtos sąlygų įvairovė. Vokietijos valstybės sudėtis ir gyventojai. Gamtinės sąlygos. Ūkis. Alpių valstybės. Alpių gamta.

Pietų Europos gamta. Gyventojų ir ūkio savitumai. Turizmas.

IX�X klasės


Lietuvos geografinis pa�inimas. Lietuvos vardo kilmė. Lietuva praeities �emėlapiuose ir istorijos �altiniuose. Lietuvos geografijos mokslo raida.

II. Gamtinė Lietuvos geografija

Lietuvos geografinė padėtis ir teritorija. Lietuvos geografinė padėtis. Teritorija ir jos kaita. Lietuvos sausumos ir jūrų siena. Lietuvos valdymo institucijos ir jų funkcijos. Administracinis Lietuvos skirstymas.

Geologinis Lietuvos apibūdinimas ir pavir�ius. Geologinės eros ir periodai. Geologinė Lietuvos raida. Naudingosios i�kasenos ir jų radimvietės. Ledynmečiai. Ledyno suformuotos reljefo formos. Dabartinis Lietuvos pavir�ius. Pavir�ių keičiantys i�oriniai procesai.

Lietuvos klimatas. Lietuvos klimatą formuojantys veiksniai. Klimatą apibūdinantys meteorologiniai elementai. Mikroklimatas. Anomalijos. Orų prognozės. Sinoptiniai �emėlapiai.

392

Lietuvos vidaus vandenys. Baltijos jūra ir Kur�ių marios. Lietuvos vidaus vandenys ir hidrografinis tinklas. Lietuvos upių nuotėkis ir vandens re�imo tipai. Did�iausios Lietuvos upės. Lietuvos e�erų kilmė. Pelkės. Tvenkiniai ir jų reik�mė. Po�eminiai vandenys.

Lietuvos organinis pasaulis ir gamtos apsauga. Dirvodaros procesai. Dirvo�emių tipai, jų paplitimas. Dirvo�emių erozija. Priemonės dirvo�emio derlingumui didinti.

Lietuvos augalija ir gyvūnija. Mi�kai ir jų pasiskirstymas. Lietuvos saugomos teritorijos ir gamtos paminklai. Raudonoji knyga. Kultūrinis kra�tovaizdis ir kra�totvarka.


Gyventojų skaičius ir natūralusis judėjimas. Lietuvos ir pasaulio gyventojų skaičiaus kaita ir prognozės. Natūralusis gyventojų judėjimas ir jo rodikliai. Vidutinė gyvenimo trukmė. Demografinė gyventojų kaita. �Demografinis sprogimas�. Demografinė politika.

Gyventojų sudėtis, pasiskirstymas ir migracijos. Demografinė Lietuvos ir pasaulio gyventojų sudėtis. Gyventojų am�iaus piramidės. Tautinė Lietuvos ir pasaulio gyventojų sudėtis. Pasaulio kalbų geografija. Lietuviai u�sienyje.

Gyventojų pasiskirstymo �emėje prie�astys. Gyventojų tankumas. Gyventojų migracijos, jų prie�astys. Tarpvalstybinės migracijos.

Urbanizacija. Gyvenviečių tipai. Urbanizacijos procesai. Urbanizacijos lygis pasaulyje ir Lietuvoje. Suburbanizacija. Did�iausi pasaulio miestai, aglomeracijos ir megalopoliai. Lietuvos miestai ir miesteliai.

Kultūrų ir religijų geografija. Religijos ir tikėjimai. Pasaulinės ir etninės religijos. Religinė Lietuvos gyventojų įvairovė. Kultūrų geografija. Pagrindinės pasaulio kultūrinės sritys.

Politinė geografija. Pagrindiniai politinio �emėlapio objektai. Neapibrė�to statuso teritorijos. Karų ir konfliktų geografija. Pabėgėliai ir jų problemos. Tarptautinis terorizmas ir pagrindiniai jo po�ymiai. Tarptautinės organizacijos. Lietuvos narystė tarptautinėse organizacijose.

Pasaulio ūkis. Pasaulio ūkio raida. Ekonominės sistemos. Pasaulinės rinkos sudėtis. Ekonominės valstybių galios rodikliai. Lietuvos ūkio raida. Lietuvos rinkos ekonomika.

�iuolaikinio pasaulio ūkio samprata. Ūkio struktūra. Pasaulio ūkio i�tekliai. Mokslo ir technikos pa�angos įtaka pasaulio ūkiui. Lietuvos ūkio struktūra. Lietuvos ūkio lygis, mokslinis ir ekonominis potencialas.

Gamtiniai i�tekliai. Gamtinių i�teklių klasifikacija ir tipologija. Pagrindiniai energetiniai i�tekliai. Mineraliniai i�tekliai, jų pasiskirstymas. Gamtiniai pasaulinio vandenyno i�tekliai. Gamtonauda ir gamtosauga.

Lietuvos gamtos i�tekliai, ūkinis jų įvertinimas. Lietuvos gamtos sąlygų ir gamtinių i�teklių poveikis ūkio plėtrai.

393

Pramonės geografija. Pramonės struktūra. Pramonės i�dėstymo veiksniai. Lietuvos pramonės sudėtis. Svarbiausios pasaulio pramonės �akos (veiklos) ir jų geografija. Pasaulinė �aliavų ir produkcijos prekyba. Gavyba ir gamybos centrai, eksportas ir importas. Tradicinės Lietuvos pramonės �akos ir ry�kėjanti specializacija. Vietinės ir atve�tinės �aliavos. Produkcija ir vartotojai. Svarbiausi pasaulio gamybos centrai ir jų i�sidėstymo ypatumai. Pramonės plėtojimas ir gamtosauga.

Bioprodukcinis ūkis. Bioprodukcinio ūkio struktūra. Gamtinių ir ekonominių sąlygų įtaka �emės ūkio plėtotei. Mokslo ir technikos pa�anga bioprodukciniame ūkyje. Lietuvos �emės ūkio fondas, naudmenos ir struktūra.

Augalininkystė ir pagrindinės jos �akos. Lietuvos augalininkystė. Gyvulininkystė, jos �akos. Lietuvos gyvulininkystė. Mi�kų ūkis. Pagrindiniai mi�kų kirtimo rajonai. �vejybos ir akvakultūros geografija. Bioprodukcinio ūkio �akos ir ekologinės problemos.

Paslaugų geografija. Paslaugų sektorius ir jo sudėtis. Gamybinės ir negamybinės paslaugos. Pasaulio transportas. Transporto plėtotė įvairiuose regionuose ir jos ry�ys su ekonominiu vystymusi. Telekomunikacijų geografija. Tarptautiniai ekonominiai ry�iai ir pagrindinės jų formos. Tarptautinė prekyba ir pasaulinė rinka. Vidaus ir u�sienio prekyba. Finansiniai ry�iai. Turizmo geografija.

Lietuvos transportas ir ry�iai. Vidaus prekyba. Tranzitinė Lietuvos padėtis ir jos nauda. Ekonominiai Lietuvos ry�iai su u�sieniu.


Moksleivių geografijos srities pasiekimams įvertinti tikrinami trejopi gebėjimai. Pirmoji gebėjimų grupė siejama su �iniomis ir supratimu, antroji � su praktiniais darbais, trečioji � su problemų sprendimu.

VI klasė


1. Geografinis pa�inimas 1.1. Nusako, kaip keitėsi supratimas apie �emę senovėje, bei �ino �ymių

keliautojų K. Kolumbo ir F. Magelano atliktus darbus, plečiant geografinį akiratį. 1.2. Paai�kina �iuolaikinių geografinių pasaulinio vandenyno, �emės gelmių

ir atmosferos tyrimų praktinę reik�mę.

Nusakyti svarbiausius �mogaus pasaulio pa�inimo raidos momentus. �inoti �emės pavir�iaus vaizdavimo būdus bei atlikti nesudėtingus geografinius skaičiavimus.

1.3. Nusako, kaip orientuotis aplinkoje dienos ir nakties metu remiantis dangaus ir vietiniais aplinkos po�ymiais.

1.4. Moka nustatyti kompasu pagrindines pasaulio kryptis. Nustato nurodytų objektų azimutą.

1.5. �ino vietovės vaizdavimo būdus (pie�inys, aerofotonuotrauka, vietovės planas), paai�kina jų pana�umus ir skirtumus. Moka nustatyti atstumą vietovėje.

1.6. �ino sutartinius vietovės plano �enklus. Nustato nurodytų objektų

394

Esminiai gebėjimai Pasiekimai kryptis ir atstumus linijiniu, skaitmeniniu ir vardiniu masteliu.

1.7. Nustato vietovės plane absoliutinį ir santykinį duotų ta�kų auk�tį. Moka pavaizduoti horizontalėmis kalvą ir daubą. Sudaro elementarų savo gyvenamos vietovės planą.

1.8. �ino geografinio tinklelio elementus � dienovidinius, lygiagretes, pusiaują, a�igalius � bei parodo juos gamtiniame pasaulio �emėlapyje ir gaublyje. Moka nustatyti geografines koordinates.

2. Gamtinė geografija 2.1. �ino mokslinę ir religinę �emės kilmės teorijas. �inoti gamtos komponentų

sudėtį bei geografinį jų pasiskirstymą.

2.2. Nurodo �emės vidinės sandaros dalis: branduolį, mantiją, �emės plutą, litosferą.

2.3. Paai�kina �emės drebėjimų susidarymo prie�astis bei nurodo jų paplitimo rajonus.

2.4. Paai�kina ugnikalnių susidarymo prie�astis. �ino pagrindines ugnikalnio dalis bei nurodo magmos ir lavos skirtumus. Parodo �emėlapyje veikiančių ugnikalnių pavyzd�ių.

2.5. Parodo �emėlapyje �emynus, pusiasalius, salas. 2.6. Pagal auk�čio skalę �emėlapyje parodo pagrindines pavir�iaus formas �

kalnus ir lygumas. 2.7. Paai�kina �emės pavir�iaus kitimą dėl �emės drebėjimų, ugnikalnių

i�siver�imų, dūlėjimo, tekančio vandens bei vėjo darbo. 2.8. Bendrais bruo�ais apibūdina savo gyvenamos vietovės pavir�ių. 2.9. �ino atmosferos reik�mę ir kai kurių sluoksnių � troposferos,

stratosferos � sandarą. 2.10. Paai�kina oro temperatūros kitimo per parą prie�astis. 2.11. Paai�kina, kaip susidaro debesys ir krituliai. Skiria pagrindinius debesų

tipus: kamuolinius, plunksninius, sluoksninius. 2.12. Moka naudotis barometru. �ino vėjo susidarymo prie�astis. Pagal

vėjarodį nustato vėjo stiprumą. 2.13. Apskaičiuoja vidutinę oro temperatūrą, sudaro mėnesio ir metų oro

temperatūros grafiką, kritulių diagramas; apibūdina paros, mėnesio, metų orus. 2.14. Paai�kina nevienodą Saulės �ilumos ir �viesos pasiskirstymą �emės

pavir�iuje. Gamtiniame �emėlapyje parodo atogrą�as ir poliaračius. 2.15. Paai�kina vandens patekimo i� vandenyno į sausumą prie�astis bei

nurodo jo sugrį�imo į vandenyną galimybes. 2.16. Parodo �emėlapyje vandenynus bei jų sudedamąsias dalis: pakra�tines

ir vidines jūras, įlankas, sąsiaurius. 2.17. �ino bangų, potvynių ir atoslūgių, srovių susidarymo prie�astis, nurodo

jų įtaką gamtai. 2.18. Nurodo upės prad�ią (�altinį, e�erą, pelkę) bei pabaigą (�iotis). �ino,

kad upė tekėdama ardo �emės pavir�ių bei gilindama vagą formuoja slėnį, salpą.

2.19. Nurodo e�ero ir jūros skirtumus. Įvardina �mogaus sukurtus vandens telkinius: kanalus ir tvenkinius, �ino jų paskirtį.

2.20. �ino klimato ir pavir�iaus įtaką nevienodam augalijos ir gyvūnijos pasiskirstymui �emėje.

2.21. Paai�kina, kaip dėl �mogaus veiklos keičiasi gamtinė aplinka. Savais �od�iais nurodo gamtos i�saugojimo galimybes.

3. Visuomeninė geografija 3.1. �ino, kokių tautų atstovų Lietuvoje gyvena daugiausiai. �inoti �monijos įvairovę.

Nurodyti �mogaus vystomus verslus.

3.2. �ino Lietuvos ir pasaulio gyventojų skaičių ir pagal �emėlapį nustato gyventojų tankumą.

3.3. Nurodo skiriamuosius kaimo ir miesto bruo�us. 3.4. �ino savo gyvenamos vietovės tipą bei pagrindines �ios vietovės ūkinės

veiklos rū�is. 3.5. �ino pagrindinius �mogaus vystomus verslus, transporto rū�is. Nurodo

vietinių ir atve�amų prekių pavyzd�ių. 3.6. Politiniame pasaulio �emėlapyje parodo did�iausias valstybes, �ino jų

sostines. Administraciniame Lietuvos �emėlapyje parodo did�iuosius Lietuvos miestus.

395

VIII klasė


1. Geografinis pa�inimas 1.1. �ino �emynų atradimo ir tyrinėjimų istoriją; �ino �ymiausius

keliautojus, jų atradimus bei reik�mę geografijos mokslui. 1.2. Pateikia �iandieninių geografijos tyrimų sausumoje ir vandenyne

pavyzd�ių.

Nusakyti �emynų ir vandenynų atradimų bei tyrinėjimų raidą. Naudotis įvairia kartografine informacija, lyginti ir vertinti ją. 1.3. �ino ir analizuoja �emės pavir�iaus vaizdavimo būdus. Nurodo

esminius plano ir �emėlapio pana�umus bei skirtumus. 1.4. Paai�kina geografinio tinklo i�kraipymus pusrutulių �emėlapyje ir

gaublyje. 1.5. Skaito, nagrinėja ir lygina bendruosius geografinius bei teminius

�emėlapius. Laisvai naudojasi �emėlapio legenda, savaranki�kai lygina įvairaus turinio bei paskirties �emėlapius atskleisdamas geografinius ry�ius.

1.6. Geba nustatyti �emėlapyje atstumus, kryptis, geografines koordinates. 1.7. Skaičiuoja vietos ir juostinį laiką.

2. Gamtinė geografija 2.1. Skiria �emyninę �emės plutą nuo vandenyninės. Paai�kina litosferos

plok�čių judėjimo kryptis ir nurodo jo padarinius. Nurodo faktus, įrodančius praeityje buvus vieną �emyną (Pangėją).

Apibūdinti pagrindines �emės sferas. Sieti gamtos komponentus ir rei�kinius. 2.2. Nusako pasaulinio vandenyno susidarymo prie�astis. 2.3. Paai�kina nuosėdinių, magminių ir metamorfinių uolienų susidarymą,

i�vardina Lietuvoje randamų uolienų pavyzd�ių. 2.4. Bendrais bruo�ais nusako vykusias kalnodaras bei pateikia tuo metu

susidariusių kalnų pavyzd�ių. 2.5. �ino did�iųjų reljefo formų i�sidėstymą ir priklausomybę nuo paslankių

ir stabilių �emės plutos plotų, randa ry�į tarp naudingųjų i�kasenų ir jų radimo vietos �emės plutos sandaros.

2.6. Apibūdina fizinį, cheminį, organinį dūlėjimą ir nusako jo poveikį �emės pavir�iui.

2.7. Paai�kina ledynų susidarymo prie�astis. �ino svarbiausias ledyno dalis. Apibūdina senovinio apledėjimo įtaką dabartiniam �emės pavir�iui.

2.8. Paai�kina, kaip ūkinė �mogaus veikla keičia �emės pavir�ių. 2.9. Paai�kina oro temperatūros ir atmosferos slėgio juostų pasiskirstymo

prie�astis �emėje ir priklausomybę nuo geografinės platumos bei �ilumos juostų.

2.10. Nusako pasatų, musonų, vakarų vėjų įtaką orų ir klimato formavimuisi. 2.11. Paai�kina klimato juostų priklausomybę nuo Saulės �ilumos,

atmosferos cirkuliacijos, �emės pavir�iaus pobūd�io. 2.12. Moka sudaryti klimatogramas, jas analizuoti, lyginti ir pateikti i�vadas.

Skaito temperatūrų ir kritulių �emėlapius. 2.13. Nurodo atmosferos apsaugos nuo u�ter�tumo priemones. 2.14. Remdamasis gamtiniu �emėlapiu apibūdina pasaulinio vandenyno

dugno reljefą, nusako pagrindinius procesus, kurių metu susidaro salos (�emyninės, vulkaninės ir koralinės).

2.15. �ino bangų susidarymo prie�astis, paai�kina cunamio bangų reik�mę pakrančių gyventojams.

2.16. Lygina įvairių vandenynų temperatūrą ir druskingumą.

396


2.17. Nurodo �iltųjų ir �altųjų srovių susidarymo prie�astis bei paai�kina jų svarbą klimatui ir gyvajai gamtai.

2.18. Remdamasis kritulių pasiskirstymo dėsningumais nusako vidaus vandenų tinklo i�sidėstymą �emynuose.

2.19. Apibūdina upių mitybos re�imus, paai�kina, kodėl įvairių upių re�imas nevienodas. Paai�kina reljefo įtaką upių tėkmei.

2.20. Nurodo upių tinkamumą laivybai, drėkinimui ir elektros energijos gamybai. Nusako praktinę pylimų ir u�tvankų statymo reik�mę.

2.21. Paai�kina tektoninių, vulkaninių, u�tvenktinių, karstinių, ledyninių e�erų susidarymo prie�astis ir pateikia būdingiausių e�erų pavyzd�ių.

2.22. Paai�kina pelkių susidarymo prie�astis, nusako jų svarbą gamtai ir �mogui.

2.23. �ino gėlo vandens taupymo ir saugojimo svarbą. 2.24. Bendrais bruo�ais nusako dirvo�emių susidarymo sąlygas, parodo

svarbiausių dirvo�emių tipų geografinį pasiskirstymą �emėlapyje. 2.25. Nurodo platuminio ir vertikaliojo augalijos zoni�kumo prie�astis.

Nurodo būdingiausių geografinių zonų gyvūnijos bei augalijos atstovus. Nusako neatsakingos �mogaus ūkinės veiklos įtaką augalijos ir gyvūnijos nykimui.

2.26. Skiria natūralius ir �mogaus paveiktus kra�tovaizd�ius. Nurodo gamtos apsaugos ir pertvarkymo priemones.

3. Visuomeninė geografija 3.1. Parodo �emėlapyje tankiausiai ir rečiausiai apgyventas �emynų

teritorijas. 3.2. Bendrais bruo�ais nusako tautinę, etninę bei religinę gyventojų sudėtį. 3.3. Paai�kina urbanizacijos procesus ir savais �od�iais nurodo jų įtaką

aplinkai.

Nurodyti �monijos įvairovės geografinį pasiskirstymą. Paai�kinti �mogaus veiklos priklausomybę nuo aplinkos sąlygų.

3.4. Nurodo gamtos įtaką �mogaus gyvenimo sąlygoms (atsinaujinančių ir neatsinaujinančių i�teklių naudojimas). Nustato ry�į tarp �alies gamtos sąlygų ir gyventojų ūkinės veiklos pobūd�io.

3.5. Analizuoja ir lygina pasaulio valstybes pagal socialinius ekonominius rodiklius: bendrąjį vidaus produktą, urbanizacijos lygį.

3.6. Apibūdina vieną kurią Europos valstybę naudodamasis �emėlapiais ar kitais geografiniais �altiniais.

3.7. Apibūdina esminius valstybės bruo�us bei nurodo sostinės, sienų bei vald�ios funkcijas.

3.8. Politiniame pasaulio �emėlapyje parodo did�iausias ir ma�iausias (plotu, gyventojų skaičiumi) pasaulio valstybes.

3.9. �ino svariausius politinius ir ekonominius susivienijimus (JT, ES, NATO). Ai�kina Lietuvos vietą tarptautiniuose susivienijimuose.

4. Regioninė geografija Bendrais bruo�ais apibūdinti svarbiausius regionus.

4.1. Paai�kina regionų skyrimo prie�astis.

4.2. Bendrais bruo�ais apibūdina svarbiausių Afrikos, Australijos ir Okeanijos, Pietų Amerikos, Arkties ir Antarkties, �iaurės Amerikos, Europos bei Azijos regionų geografinę padėtį, tyrimų raidą, gamtos sąlygų, būdingų gamtinių kompleksų bruo�us.

4.3. Nurodo gyventojų sudėtį ir ūkinės veiklos ypatybes �emynuose bei regionuose.

X klasė

397

Esminiai gebėjimai Pasiekimai 1. Geografinis pa�inimas

1.1. I�mano Lietuvos geografinio pa�inimo raidą, nurodo �ymiausius mokslininkus, jų nuveiktus darbus.

Naudotis įvairiais informaciniais �altiniais, apdoroti informaciją ir pateikti kitiems. 1.2. Lygina ir vertina senuosius �emėlapius su dabartiniais (nurodo keletą

pana�umų ir skirtumų). 1.3. Analizuoja gamtinį geografinį profilį, moka naudotis įvairia kartografine

med�iaga (�emėlapiais, planais, gaubliais, blokdiagramomis, aerofotonuotraukomis, kosminėmis nuotraukomis, GIS).

2. Gamtinė geografija 2.1. Remdamasis geochronologine lentele ir Lietuvos �emės gelmių pjūviu

nustato pagrindinių sistemų sluoksnius. Nurodo kernų ir atodangų reik�mę tyrinėjant �emės gelmes.

Įvertinti globalinius ir ekologinius �emės geografinės sferos kaip vientisos sistemos aspektus.

2.2. Paai�kina Lietuvos pavir�iaus susidarymo prie�astis, gamtiniame �emėlapyje parodo did�iausias auk�tumas ir �emumas.

2.3. Paai�kina erozinio, karstinio ir eolinio pavir�iaus susidarymo prie�astis, nurodo jo paplitimo rajonus.

2.4. Nusako teigiamą ir neigiamą �mogaus įtaką �emės pavir�iui.

2.5. Nurodo klimato veiksnių � Saulės radiacijos, oro masių judėjimo, �emės pavir�iaus formos, geografinės padėties � įtaką Lietuvos klimatui.

2.6. Nurodo tiesioginės ir i�sklaidytosios Saulės radiacijos prietaką į �emės pavir�ių bei jų įtaką klimato formavimuisi.

2.7. �ino pagrindines oro mases, nurodo jų įtaką klimatui. Paai�kina �iltųjų, �altųjų bei okliuzijos frontų susidarymo prie�astis, parodo juos sinoptiniuose �emėlapiuose.

2.8. Lygina dviejų skirtingų Lietuvos vietovių klimatą apibūdinančius meteorologijos elementus (vėjus, kritulius, oro temperatūrą) bei pateikia i�vadas.

2.9. Nusako Baltijos jūros ir Kur�ių marių fizines geografines ypatybes, ūkinę reik�mę bei ekologinę būklę.

2.10. Nurodo hidrografinio tinklo sudėtį ir ypatumus, vidaus vandenų panaudojimo ir apsaugos galimybes. Apibūdina upę ar e�erą (pagal planą) bei pateikia ūkinį jų įvertinimą.

2.11. �ino dirvo�emio, gruntinių ir artezinių (tarpsluoksninių) vandenų susidarymo prie�astis ir nurodo reik�mę �mogui bei gamtai.

2.12. �ino pelkių susidarymo sąlygas, skiria auk�tapelkę nuo �emapelkės.

2.13. Paai�kina jaurėjimo, velėnėjimo, pelkėjimo įtaką dirvo�emio susidarymui. �ino dirvo�emių gerinimo būdus.

2.14. Nurodo augalijos ir gyvūnijos įvairovę bei pasiskirstymą Lietuvos teritorijoje. Parodo gamtiniame �emėlapyje did�iausius mi�kų masyvus.

2.15. �ino saugomas Lietuvos teritorijas � rezervatus, draustinius, nacionalinius ir regioninius parkus � bei parodo jų pavyzd�ių gamtiniame �emėlapyje.

3. Visuomeninė geografija 3.1. �ino Lietuvos ir pasaulio gyventojų skaičių. Paai�kina netolygaus

gyventojų pasiskirstymo �emėje prie�astis bei parodo �emėlapyje tankiausiai ir rečiausiais apgyventas teritorijas.

Apibūdinti istorinius, politinius, etninius pasaulio valstybių aspektus. Interpretuoti Lietuvos padėtį pasaulyje.

3.2. Apskaičiuoja ir grafi�kai pavaizduoja gyventojų demografinių rodiklių (gimstamumo, mirtingumo ir natūraliojo prieaugio) kaitą.

398


3.3. Analizuoja gyventojų sudėtį (tautinę, kalbinę), demografinę (pagal lytį ir am�ių) ir sociokultūrinę (pagal profesijas, darbingą am�ių, religijas, gyvenimą mieste ir kaime) struktūrą.

3.4. Remdamasis statistikos duomenimis įvertina demografinę kaitą. �ino demografinės kaitos pakopas.

3.5. �ino ir įvertina Lietuvos bei pasaulio gyventojų migracijos rū�is (emigracija, imigracija, deportacija, repatriacija), nurodo pagrindines migracijos kryptis (valstybės viduje ir tarp valstybių).

Analizuoti teritorinį pasaulio �monių pasiskirstymą bei nurodyti antropologines, socialines, tautines skirtybes. Pateikti bendrą pasaulio ūkio sampratą, apibūdinti kai kurias ūkio �akas, Lietuvos padėtį pasaulio ūkio sistemoje.

3.6. Paai�kina urbanizacijos procesus (aglomeracijos, megalopoliai), parodo �emėlapyje did�iausius Lietuvos ir pasaulio miestus. Nurodo miestų prana�umus ir trūkumus.

3.7. Nusako gyventojų u�imtumą pagal ūkio �akas. Sieja gyventojų u�imtumą ir gyvenimo sąlygas su gamtiniais veiksniais.

3.8. Remdamasis statistikos duomenimis lygina ir vertina Lietuvos ir pasaulio valstybių socialinės raidos rodiklius (gyvenimo trukmę, mokymosi trukmę).

3.9. Įvardina gyventojų nedarbo prie�astis (socialines, ekonomines) ir pasiūlo galimus sprendimo būdus.

3.10. �ino pasaulines (krik�čionybė, islamas, budizmas) ir etnines (induizmas, judaizmas) religijas, jų kilmės centrus bei paplitimą.

3.11. Nurodo religijų i�plitimo prie�astis, bendrais bruo�ais vertina jų skelbiamas tiesas ir siekius, analizuoja religijų �emėlapius.

3.12. I�mano esminius pasaulio kultūrinių sričių bruo�us bei parodo jas �emėlapyje.

3.13. Paai�kina ūkio formavimosi raidą (XVIII a.�XIX a. agrarinio, XIX a. antroji pusė�XX a. pirmoji pusė � industrinio, XX a.�XXI a. prad�ia � poindustrinio ūko dominavimas).

3.14. Nurodo pagrindinius valstybę nusakančius po�ymius (nuolatiniai gyventojai, teritorija, vald�ia). Paai�kina sienų delimitacijos ir demarkacijos būtinumą.

3.15. Politiniame �emėlapyje parodo did�iausias ir ma�iausias (plotu bei gyventojų skaičiumi) pasaulio valstybes.

3.16. Lygina ir pasako savo nuomonę apie pagrindines valstybių valdymo formas (monarchijas ir respublikas), pateikia jų pavyzd�ių.

3.17. Apibūdina pasaulio politinio �emėlapio raidos etapus ir �ino pagrindines valstybių atsiradimo prie�astis.

3.18. �ino svarbiausius vykstančius karinius konfliktus, nusako jų kilimo prie�astis ir numato sprendimo būdus.

3.19. Paai�kina pasaulio ūkio struktūrą. Apibūdina Lietuvos padėtį bendroje pasaulio ūkio sistemoje.

3.20. �ino pasaulio gamtos, darbo, finansinių, informacinių i�teklių įvairovę, geografinį jų pasiskirstymą. Nurodo Lietuvoje esamus gamtos i�teklius, pateikia ekonominį jų įvertinimą.

3.21. Analizuoja gamtos i�teklių �emėlapius bei geba paai�kinti racionalaus gamtos i�teklių vartojimo ir biologinės įvairovės saugojimo svarbą.

3.22. Apibūdina bioprodukcino ūkio raidos etapus, �ino pagrindinių auginamų kultūrų kilmės centrus.

3.23. Geba nurodyti intensyvaus ir ekstensyvaus bioprodukcinio ūkio ypatumus. Nurodo augalininkystės ir gyvulininkystės paplitimo rajonus, įvertina gamtos sąlygų tinkamumą �emės ūkiui.

399


3.24. Paai�kina pasaulio pramonės struktūrą, analizuoja statistinius duomenis (lenteles, grafikus, diagramas).

3.25. Remdamasis statistikos duomenimis lygina valstybes pagal bendrąjį vidaus produktą (BVP) ir �mogaus socialinės raidos indeksą.

3.26. Nurodo kuro ir energetikos, metalurgijos, ma�inų, chemijos, lengvosios pramonės rajonus, i�skiria pa�angias gamybos tendencijas pasaulio rinkoje.

3.27. Nurodo transporto rū�ių reik�mę pasaulio ūkiui, svarbiausius susisiekimo kelius bei uostus.

3.28. Nusako paslaugų reik�mę pramonei ir visuomenei, nurodo jų poreikio da�numą.

3.29. Nagrinėja statistinius eksportuojamų ir importuojamų prekių duomenis, sudaro ir analizuoja diagramas.

3.30. Sudaro gamybinių ry�ių tarp ūkio �akų schemą.

3.31. Paai�kina informacijos skverbimąsi į visas visuomenės gyvenimo sritis, nurodo jos plėtros galimybes bei ekonominę, politinę, socialinę ir buitinę reik�mę.

MENINIS

UGDYMAS TURINYS

PRADINIS UGDYMAS Dailė Bendroji programa I�silavinimo standartai Muzika Bendroji programa I�silavinimo standartai �okis Bendroji programa I�silavinimo standartai Teatras Bendroji programa I�silavinimo standartai PAGRINDINIS UGDYMAS Dailė Bendroji programa I�silavinimo standartai Muzika Bendroji programa I�silavinimo standartai �okis Bendroji programa I�silavinimo standartai Teatras Bendroji programa I�sivavinimo standartai

PRADINIS UGDYMAS

Tikslas Apibrė�iant pradinio meninio ugdymo tikslą ir u�davinius, atsi�velgiama į naują Lietuvoje ir kitose

�alyse įsitvirtinančią meninio ugdymo sampratą:

! menas laikomas tam tikra kalba ir komunikacijos priemone, kuriai suprasti bei vartoti reikia meninės ir estetinės kompetencijos1. Meno kūriniai atveria savitą ir turtingą prasmių bei vertybių pasaulį, kurio pa�inimas yra toks pat reik�mingas, kaip ir mokslinis, matematinis, religinis ir kt. pa�inimas. Asmeniui gebant stebėti, i�gyventi ir suvokti meno kūrinius, tenkinamas jo meninio pa�inimo interesas, didinamas sąmoningumas, i�plečiamos objektyviojo ir ypač subjektyviojo pasaulio pa�inimo ribos;

! meniniai gebėjimai traktuojami kaip įvairiapusiai, apimantys ne vien intuicijos ir jausmų, bet ir intelekto rai�ką. Įvairios meno �akos ugdo įvairias intelekto rū�is, kaip antai: muzikinį, erdvinį, kinestezinį, socialinį (bendravimo) ir kt., be to, meninėje veikloje ugdomi suvokimo (analizės, lyginimo, apibendrinimo, vertinimo), kritinio mąstymo, problemų sprendimo bei kiti protiniai gebėjimai, turtinama emocinė patirtis, ugdoma jausmų rai�kos kultūra, skatinamas asmenybės individualumo ir savaranki�kumo atsiskleidimas;

! meninis ugdymas turi ir instrumentinę, ir savaiminę vertę. Jis plėtoja moksleivių bendruosius gebėjimus (asmeninius, socialinius ir kt.), puoselėja humanistinėmis vertybėmis grind�iamą asmens dvasinį pasaulį. Antra vertus, suteikia bendrąją meninę ir estetinę kompetenciją, reikalingą įvairiose gyvenimo srityse, ugdo moksleivių meninius ir estetinius gebėjimus, padedančius i�reik�ti save, kurti, komunikuoti, įprasminti savo gyvenimą kūrybiniu indėliu į bendruomenės, �alies ir pasaulio meno kultūrą;

! svarbu yra ugdyti moksleivių estetinio suvokimo gebėjimus, nes ne visi moksleiviai taps menininkais ar meno srities darbuotojais. Ugdant moksleivių meninius gebėjimus, kartu plėtojamos ir jų estetinio suvokimo galios. Kad estetinis suvokimas, interpretavimas bei vertinimas būtų gilesni, pagrįstesni, įvairiapusi�kesni, būtina moksleiviams suteikti meno teorijos, istorijos bei kritikos, taip pat ir estetikos �inių. Meninė ir estetinė moksleivių bei visos visuomenės kompetencija, sąmoningas po�iūris į dabarties meno, tikrovės estetinę rai�ką turi padėti laiduoti kultūros tęstinumą, esminės �mogi�kosios patirties, �inių ir vertybių perdavimą i� kartos į kartą;

! meninio ugdymo svarba itin padidėja kuriant kompetentingą ir kūrybingą �inių visuomenę, kurios egzistavimas susijęs su nenutrūkstama neverbalinių ir verbalinių kultūros �enklų suvokimo, interpretavimo ir kūrybinių sprendimų priėmimo tėkme. Joje itin reikalingi tampa savęs ir kitų pa�inimo bei savikontrolės įgūd�iai, gebėjimai prisitaikyti ir gerbti kitokį

1 Kompetencija � tai mokėjimas atlikti tam tikrą veiklą, remiantis įgytų �inių, įgūd�ių, gebėjimų, vertybinių nuostatų visuma.

402

(da�nai skirtingą) mąstymo, darbo ir gyvenimo būdą, platus savirai�kos (taip pat ir meninės bei estetinės) būdų spektras;

! meninis ugdymas reikalingas kiekvienam �mogui. Meninio ugdymo procese veiksmingai ir harmoningai ugdoma visa �mogaus asmenybė � kūrybinės, intelektinės, emocinės, fizinės jo galios, verbalinės ir neverbalinės rai�kos gebėjimai, vertybinių nuostatų sistema, todėl galima i� esmės padidinti asmens dalyvavimo įvairioje socialinėje bei kultūrinėje veikloje galimybes. Meninis ugdymas � neatskiriama bendrojo kultūrinio ir socialinio ugdymo dalis, tolesnio moksleivių mokymosi, gyvenimo bei darbo dabarties bei ateities visuomenėje kokybės ir sėkmės prielaida. Kartu tai � investicija į mūsų �alies ateitį.

Ikimokyklinėje ir prie�mokyklinėje ugdymo pakopose pradėtas meninio ugdymo procesas tęsiamas

pradinėje mokykloje. �ioje pakopoje sukuriami pagrindai tolesniam kokybi�kam vaiko meniniam ugdymuisi ir pasiekimams, todėl yra ypač svarbi. Pradinis meninis ugdymas savo ruo�tu tęsiamas pagrindinio ugdymo pakopoje.

Svarbiausias pradinio meninio ugdymo tikslas � atskleisti ir i�plėtoti moksleivių kūrybines galias, i�ugdyti pradinę meninę ir estetinę kompetenciją, kūrybos ir harmonijos pomėgį, suteikti dorinės brandos pradmenis, per meną padėti įsitraukti į kultūrinį bendruomenės ir visuomenės gyvenimą.

U�daviniai

Įgyvendinant u�sibrė�tą tikslą, siekiama, kad moksleiviai:

! i�plėtotų gebėjimus reik�ti meno priemonėmis savo mintis, jausmus, sumanymus (dainuoti,

groti, improvizuoti, vaidinti, �okti, pie�ti, konstruoti ir kt.) ir bendrauti su suvokėjais;

! ugdytųsi kūrybinę meninę rai�ką grind�iančius psichofizinius gebėjimus (psichofizinį laisvumą ir aktyvumą, orientavimąsi kūrybinėje erdvėje, taisyklingą kvėpavimą, rankų ir viso kūno laikyseną, koordinavimą ir kt.);

! i�plėstų kūrybinės rai�kos įvairiomis meno priemonėmis, technikomis, būdais patirtį, susiformuotų meninės rai�kos priemonių (garsų, judesių, veiksmų, linijų, spalvų ir kt.) naudojimo būdų ��odyną�;

! lavintųsi meninės rai�kos perteikimo gebėjimus (muzikuodami tiksliai intonuotų, ritmuotų, �okdami koordinuotai judėtų, vaidindami įsivaizduotų scenines aplinkybes, jas vertintų, reaguotų sukurdami veiksmus, dailės rai�koje derintų akies, rankos, mąstymo procesus);

! i�plėstų gamtos, kultūrinės aplinkos ir meno kūrinių estetinio suvokimo, nagrinėjimo bei vertinimo patirtį, i�siugdytų estetiniam suvokimui būtinus gebėjimus (susikaupimą, įsi�iūrėjimą, įsiklausymą), �i�girstų� ir �pamatytų� svarbiausias meno rai�kos priemones, formas, estetines savybes (darną, ritmą, kontrastą ir kt.) mene ir gyvenime;

403

! i�reik�tų patirtus meninius bei estetinius įspūd�ius, i�gyvenimus, kilusias asociacijas įvairiais būdais (nupie�dami, suvaidindami, papasakodami ir kt.), ai�kintų, kaip per kūrybinę meninę rai�ką pa�įsta save ir kitus, supantį pasaulį, atskleistų dorovines, socialines problemas ir bendrąsias �mogaus vertybes;

! susipa�intų su gimtosios kultūros, Europos bei kitų pasaulio �alių kultūrų i�kiliausiais praeities ir dabarties meno pavyzd�iais, jų kūrėjais, kai kuriais socialinio, kultūrinio gyvenimo bruo�ais;

! įgytus kūrybinius meninius gebėjimus pritaikytų ir įprasmintų aplinkos socialiniame kultūriniame gyvenime (per kitų dalykų pamokas, klasės renginiuose, �ventėse), pa�intų, kurtų ir puoselėtų menines tradicijas.


Puoselėjamos meninio ugdymo specifiką atitinkančios svarbiausios vertybinės nuostatos.

Siekiama, kad moksleiviai:

! �velgtų į kūrybą ir meną kaip į įdomią, teigiamų i�gyvenimų ir prasmingų atradimų teikiančią veiklą;

! pasitikėtų savo kūrybiniais gebėjimais, laisvai, drąsiai, noriai reik�tų save meno priemonėmis;

! į�velgtų ir teigiamai vertintų savo pačių bei kitų daromą pa�angą kuriant meninę rai�ką, ją suvokiant bei pritaikant įgytus gebėjimus aplinkos socialiniame kultūriniame gyvenime;

! norėtų nuolat mokytis, pa�inti ir i�bandyti naujas kūrybos meno priemonėmis ir savirai�kos galimybes;

! vertintų iniciatyvumą, veiklumą, originalumą, kritinį mąstymą, būtų pakantūs įvairiems draugų ir suaugusiųjų vertinimams, po�iūriams, nuomonėms;

! nuolat domėtųsi menu ir kultūriniais renginiais (klausytųsi muzikos, stebėtų dailės kūrinius, �okio, dramos, baleto ir kt. spektaklius, dalyvautų renginiuose);

! kurtų esteti�ką aplinką, stengtųsi tvarkingai atrodyti, maloniai, mandagiai bendrautų tarpusavyje ir su suaugusiais;

! lanksčiai spręstų i�kilusius konfliktus, teisingai, są�iningai ir konstruktyviai elgtųsi, atsakytų u� savo veiksmus.


404

Drauge siekiama, kad moksleiviai įgytų bendruosius gebėjimus � asmeninius, socialinius, komunikacinius, darbo ir veiklos:

! dirbtų vienas ir grupėje, bendrautų su kitais: girdėtų, matytų, atsakytų, konstruktyviai vertintų; bendradarbiautų ir pasiektų rezultatą;

! susikauptų, įsijaustų, įsivaizduotų, savaranki�kai ir kūrybi�kai mąstytų, nagrinėtų, vertintų, darytų i�vadas;

! rinktų informaciją apie savo mokymąsi (aplankus su sumanymais, įspūd�iais, eskizais, rezultatų lapais, kt.), į�velgtų savo �inių ir gebėjimų spragas, numatytų, kaip, kokiais būdais pagerins savo �inias ir gebėjimus;

! planuotų ir gebėtų organizuoti savo ir kitų veiklą, lanksčiai prisitaikytų prie bendrų klasės gyvenimo, mokymosi ir darbo reikalavimų;

! naudotųsi įvairiomis informavimo priemonėmis ir �altiniais (periodika, �odynais, �inynais, internetu ir kt.), rinktų, tvarkytų, pateiktų informaciją kalbėdami ir u�ra�ydami;

! saugotų aplinką, tausotų ir tvarkingai laikytų med�iagas, įrankius, darbo ir kūrybos priemones.


Meninio ugdymo dalykų (dailės, muzikos, �okio, teatro) mokoma pagal tam tikrus principus.

Sukuriant palankią mokymuisi aplinką. Vaikų smalsumą, aktyvumą, kūrybinę savirai�ką ir mokymąsi skatina apsirūpinimas tinkamomis darbo bei kūrybos priemonėmis ir susikaupimo, kūrybinio vyksmo bei mokymosi nuotaika. Itin svarbu puoselėti teigiamą besimokančiųjų įvaizdį � vaikai skatinami pasitikėti savimi bei aplinkiniais ir aktyviai tirti priemonių bei med�iagų kūrybinio panaudojimo galimybes, kartu gyvai, kūrybi�kai bei kriti�kai reaguoti į savo ir kitų kūrybinius atradimus (vaikų noro eksperimentuoti, bandyti, mokytis neturėtų slopinti įkyrios pastabos ar baimė suklysti � klaidos laikomos natūraliu mokymosi procese dalyku). Ugdomoji meninė veikla kuo da�niau organizuojama atviroje erdvėje � muziejuje, gamtoje, muzikos, �okio ar teatro studijoje, kuri moksleivių kūrybi�kumui ir mokymuisi suteikia platesnį kontekstą, leid�ia jiems labiau pajusti bei suvokti meninės veiklos reik�mę. Lemiamas veiksnys, kuriant palankią mokymuisi aplinką, yra mokytojo gebėjimas įvertinti realius klasės ir pavienių moksleivių interesus, polinkius, �inių ir gebėjimų lygį ir į jį atsi�velgti konkretinant meninio ugdymo dalyko bendrosios programos turinį, jį planuojant bei įgyvendinant (parenkant temas, kūrybines u�duotis, jas pateikiant, derinant, nuosekliai i�dėstant). Glaudus kūrybinių u�duočių ry�ys su ugdytinių mokymosi motyvais bei pasiekimais turi laiduoti kryptingą meninio ugdymo procesą ir rezultatus, numatytus i�silavinimo standartuose.

Įtraukiant moksleivius į kūrybos ir bendravimo vyksmą. Ugdomąja menine veikla ir pedagoginiu bendravimu skatinama, kad moksleiviai kūrybine menine rai�ka bendrautų su kitais suvokėjais

405

(draugais, mokytoju, tėvais), patirtų meninio pa�inimo ir dvasinio ry�io teikiamą pasitenkinimą. Tam kūrybinė meninė rai�ka glaud�iai siejama su bendravimo situacijomis � vaidinama, pie�iama, �okama, muzikuojama i�kart (atlikėjų menas) ar netrukus (pavyzd�iui, surengiant dailės parodą) su �iūrovais bendraujant. Taip sudaromos sąlygos moksleiviams suvokti socialinę meno paskirtį apskritai. Be to, stebėti, i�gyventi kūrybinę meninę rai�ką, ie�koti jos prasmių, gilintis, kaip, kokiais būdais ji sukurta. Per kryptingą, nuoseklią, ilgalaikę kūrybinės meninės rai�kos patirtį (naudojant įvairias priemones, būdus, technikas) nepastebimai, tarsi savaime suformuojami psichofiziniai (laisvumo, aktyvumo, koordinavimo ir kt.) bei atlikimo (techniniai) gebėjimai, kartu perimamos ir pradinės meno �inios (taisyklės, terminai, faktai). Itin puoselėjama dermė tarp moksleivio kūrybinių minčių ir joms i�reik�ti reikiamų įgūd�ių, � pastarieji turi natūraliai derėti su kūrybos proceso spontani�kumu, nuo�irdumu, savitais kūrybinio mąstymo ir pasaulio vertinimo ypatumais. Puoselėjant moksleivių kūrybingumą, itin svarbu, kad teikiamos u�duotys ir kita ugdomoji veikla i�saugotų �aidybinį pobūdį, atitiktų am�iaus psichofizinius ypatumus ir poreikius (ypač fizinio judėjimo), būtų pakankamai sunkios, bet įveikiamos.

Integruojant meninio ir kitų ugdymo sričių turinį. Įvairių �inių, gebėjimų, ugdymosi �altinių siejimas tarpusavyje yra būdinga �io am�iaus vaikų pasaulio pa�inimo ir mokymosi savybė, į kurią svarbu atsi�velgti. Itin skatintini įvairūs turinio, įgyvendinamo ugdymo praktikoje, integravimo būdai, kaip antai: a) pana�iu metu i�reik�ti tą pačią temą (pavyzd�iui, ��altis�) įvairių meno �akų priemonėmis arba nagrinėti, kaip ta pati tema tarsi skėtis sujungia atskirus dalykus (pavyzd�iui, kalbamasi, kur skamba muzika, kur �okama, vaidinama, tapoma ir pan.); b) sieti psichofizinių gebėjimų ugdymą (pavyzd�iui, vedamos integruotos �okio ir teatro pamokos, kuriose padedama suvokti, jog psichofizinis laisvumas yra svarbus ir vaidinant, ir �okant); c) jungti bendrų kūrybinių gebėjimų ugdymą (pavyzd�iui, dainuojant arba �okant improvizuojami vaidybiniai momentai, arba kūrybinis aplinkos stebėjimas ir vaizduotės pa�adinimas taikomas kaip i�eities ta�kas įvairiai kūrybinei rai�kai); d) integruoti to paties meninio ugdymo dalyko sritis: kūrybinę meninę rai�ką, jos vertinimą ir pritaikymą socialinėje kultūrinėje aplinkoje. Tam naudinga pasitelkti kūrybinius projektus, pavyzd�iui, �Nuo eskizo iki parodos�; e) menine rai�ka i�reik�ti įvairių kitų ugdymo sričių ir dalykų temas, pavyzd�iui, �okio judesiais ar vaidybiniais veiksmais, pie�inio vaizdais įasmeninti ir i�reik�ti �od�ius, matematikos simbolius, pasaulio pa�inimo temas ir kt.; f) netradici�kai sieti įvairią veiklą socialiniame kultūriniame gyvenime, pavyzd�iui, sporto var�ybas su vaidybos pasirodymais ir muzikavimu bei pan.

Apmąstant kūrybos ir mokymosi patirtį. Siekiant, kad meninio ugdymo įtaka moksleivio asmenybei būtų gilesnė ir įvairiapusi�kesnė, būtina, jog per kūrybinę meninę rai�ką įgytą patirtį moksleiviai apmąstytų ir įsisąmonintų savo interesų, poreikių, vertybinių nuostatų, gebėjimų ir �inių kontekste. Todėl po kūrybinės meninės rai�kos moksleiviai skatinami i�sakyti savo estetinius įspūd�ius: nuotaikas, pa�adintas vaizdines asociacijas bei sampratas, savybių estetinį vertinimą, ir meninius, susijusius su meno kalbos elementais, jų santykiais bei pačiu meninės rai�kos procesu (norais, ketinimais, sumanymais, realizavimo sunkumais). Kartu įvardijamos panaudotos priemonės, med�iagos, veiklos etapai, aptariamos tam tikros meno kūrybos konvencijos ir kaip pavyko jų laikytis.

406

Taip į moksleivių �odyną natūraliai �įauginamos� svarbiausios meno sąvokos, terminai, suformuojami meno teorijos ir estetikos �inių pradmenys. Apmąstant įgytą patirtį nevengiama pereiti ir prie platesnių socialinių, dorovinių, psichologinių problemų svarstymo, pavyzd�iui, kaip meninė veikla suartina klasės vaikus ir mokytoją, kaip kuria patrauklų moksleivio ar klasės įvaizdį, kaip sprend�iama gėrio ir blogio problema vaidybinėje situacijoje ir kt., teikiama pasiūlymų, kaip būtų galima pagerinti atlikimo gebėjimus. Tai leid�ia suvokti ir įsisąmoninti, kad reikia iniciatyvumo, savikontrolės, susitelkimo, organizavimo gebėjimų. Moksleivių kalbinis apmąstymas svarbus ir prie� kūrybinę meninę rai�ką, nes taip veikla tiksliau suplanuojama ir atliekama, lengviau pasiekiamas rezultatas. �odiniu i�sisakymu ir apmąstymu ugdomas kūrybos ir mokymosi sąmoningumas. Kūrybinės meninės ir estetinės patirties įsisąmoninimas �iame am�iuje turėtų būti saikingas, grind�iamas realiai susiklosčiusiu poreikiu, nevarginti moksleivių. �alia kalbos pasitelkiami ir kiti įspūd�ių i�rei�kimo būdai (pie�imas, �okis ir kt.).

Vertinant ir procesą, ir kūrinį. Ugdymo rezultatų (gebėjimų, �inių), nusakytų i�silavinimo standartuose, siekiama per visą pradinio meninio ugdymo procesą. �ie galutiniai pakopos rezultatai savo ruo�tu glaud�iai susiję su tarpiniais gebėjimais ir �iniomis, reikalingomis kurti paskirą kūrybinės meninės rai�kos produktą (dailės darbą, vaidybinę, �okio ar muzikinę improvizaciją, atlikti dainą ir pan.), jos klausytis, nagrinėti, vertinti ir kt. Itin svarbu kūrybinės rai�kos kūrinio perdėm nesureik�minti, �velgti į jį kaip į besitęsiančio ugdymo proceso atkarpą. Antra vertus, su kiekvienu kūrybinės rai�kos kūriniu i�plėtojami ir įtvirtinami tarpiniai pasiekimai, kurie tampa pagrindu einant link platesnių bei gilesnių galutinių proceso rezultatų. �į glaudų paskiro kūrinio santykį su visu ugdymo procesu iliustruoja koncentri�kumo �spiralės�. Ugdomoji kūrybinė meninė veikla organizuojama taip, kad mokytojo pasirinktomis laiko atkarpomis grį�tama prie tų pačių ar pana�ių temų, kūrybinių u�duočių, naudojamų technikų, med�iagų, priemonių, atliekamų, klausomų ar stebimų kūrinių tik auk�tesniu, �spirale� kylančiu pasiekimų lygmeniu. Cikli�kai kartojant nuo paprastesnių gebėjimų palengva prieinama prie sudėtingesnių gebėjimų ugdymo. �io kartojimo moksleiviai nepastebi ir neigiamai nevertina, jeigu jiems kaskart keliami vis nauji kūrybos, atlikimo, suvokimo, vertinimo ir kt. gebėjimų plėtotės u�daviniai. Koncentri�kumo spiralės leid�ia moksleiviams grį�ti prie �inomos med�iagos ir pa�velgti į ją kitaip, pagilinti jos supratimą, taigi kartu ir savo gebėjimus bei �inias.

Skatinant mokymąsi bendradarbiaujant. Kūrybinės meninės veiklos u�duotys skiriamos moksleivių grupėms, sudarant sąlygas jiems bendrauti, bendradarbiauti, tobulinti asmeninius, socialinius ir kitus bendruosius gebėjimus. Mokymasis bendradarbiaujant paverčia meninio ugdymo procesą �inių bei gebėjimų atradimo ir jų įsisąmoninimo bei įprasminimo procesu patiems moksleiviams (tai vienas i� esminių mokyklinio meninio ugdymo savitumų, leid�iančių jį atskirti nuo suaugusiųjų profesionalių menininkų pana�aus darbo). Grupei, kurią sudaro 3�7 moksleiviai, pateikiama kūrybinė u�duotis, skatinanti remtis turimu patyrimu, ankstesnėmis �iniomis ir gebėjimais ir brandinti naujas idėjas grupės darbo metu. Siekdami atlikti u�duotį moksleiviai keičiasi nuomonėmis, siūlo sprendimus ir kuria veiksmų planus. Kartu grupės nariai mokosi bendrauti: jie stengiasi, kad neliktų pasyvių ir kad nedominuotų vienas, kad kiekvienas i� jų įne�tų savo indėlį. Jie

407

mokosi klausti ir papra�yti grupės draugų pagalbos prie� kreipdamiesi į mokytoją, diskutuoti, konstruktyviai kritikuoti ir ie�kodami sutarimo apibendrinti atradimus, kuriuos pateikia visai klasei ir patys įvertina. Mokytojas tampa konsultantu, nukreipiančiu, kur ie�koti kūrybinės problemos sprendimo būdų, teikiantis grį�tamąją informaciją apie grupės darbo produktyvumą. Mokymasis bendradarbiaujant sudaro sąlygas �supinti� įvairius, ypač akademinius, meninius, socialinius moksleivių gebėjimus, mokymosi stilius, interesus ir juos derinti. Itin svarbu, kad bendradarbiaujant įgyti įvairūs gebėjimai būtų glaud�iai siejami su jų įvertinimu ir apmąstymu, kaip, kokioje veikloje ir kokiomis pastangomis jie buvo pasiekti.

Struktūra

Meninio ugdymo turinį sudaro:

! kūrybinė meninė (dailės, muzikos, �okio, teatro) rai�ka;

! meninės (dailės, muzikos, �okio, teatro) rai�kos rezultatų ir kitų meninės kūrybos vertybių stebėjimas, estetinis suvokimas, nagrinėjimas, vertinimas;

! įgytų kūrybinių meninių ir estetinių gebėjimų ir �inių taikymas aplinkos socialiniame ir kultūriniame gyvenime.

Meno (dailės, muzikos, �okio, teatro) teorijos, istorijos, kultūros �inių teikimas integruojamas į visas minėtas meninio ugdymo sritis siekiant, kad taisyklių, faktų, sąvokų, terminų mokymasis netaptų savitikslis, kad jis būtų glaud�iai siejamas su praktika, padėtų plėtoti moksleivių kūrybinius meninius, estetinius gebėjimus.

Įgyvendinant meninio ugdymo turinį, plėtojami �ie bendrieji meniniai ir estetiniai gebėjimai:

! gebėjimai reik�ti sumanymus, mintis ir jausmus meno priemonėmis ir komunikuoti su suvokėjais;

! gebėjimai ir įgūd�iai, reikalingi perteikti kūrybinius sumanymus, mintis ir jausmus kūrybine menine rai�ka;

! gebėjimai i�gyventi, suvokti, interpretuoti ir vertinti estetines savybes savo ir kitų kūrybinėje meninėje rai�koje bei meno kūriniuose;

! gebėjimai pa�inti meno �akų ir formų tarpusavio sąsajas, meno ry�ius su istorija ir įvairiomis kultūros sritimis.

Visi �ie gebėjimai yra glaud�iai susiję, vienas kitą sąlygoja ir vienas nuo kito neatskiriami. Meninio ugdymo procese siekiama ne vien moksleivių kūrybinių meninių, estetinių, bet ir bendrųjų gebėjimų plėtotės, kartu formuojamos vertybinės jų nuostatos.

Meninio ugdymo sritį I�IV klasėse sudaro keturi pagrindinėms meno �akoms atstovaujantys

meninio ugdymo dalykai:

408

! dailė;

! muzika;

! �okis;

! teatras.

Moksleiviui įgyjant pradinę meninę ir estetinę kompetenciją, bet kuris i� �ių dalykų yra vienodai svarbus.

Kūrybiniai meniniai ir estetiniai moksleivių gebėjimai plėtojami (�auginami�) konkretinant bendrojoje meninio ugdymo dalyko (dailės, muzikos, �okio, teatro) programoje nurodytą turinį (temas, repertuarą, kūrybines u�duotis, darbo su priemonėmis, med�iagomis, technikomis būdus) ir perteikiant realioje ugdymo praktikoje (klasėje). Laukiami meninio ugdymo proceso rezultatai apra�omi i�silavinimo standartuose. Juose įvardijami esminiai dalyko gebėjimai (ugdytini per visas pakopas), taip pat nusakomi �ių gebėjimų pasiekimai baigus antrą ir ketvirtą klases.

DAILĖ

BENDROJI PROGRAMA

Tikslas

Svarbiausias dailės dalyko pradinėse klasėse tikslas � i�saugoti savitą vaikų pasaulėjautą ir mąstymą, įgimtą poreikį kalbėti vaizdais, atskleisti ir puoselėti kūrybi�kumą, skatinti domėjimąsi daile, nuosekliai ir patraukliai ugdyti dailės rai�kos gebėjimus ir estetinę nuovoką.

U�daviniai

Įgyvendinant tikslą siekiama, kad moksleiviai:

! realizuotų laisvos, spontani�kos kūrybos poreikį, t. y. netikėtas mintis, asociacijas, jausmus ir savitą patirtį drąsiai perteiktų dailės rai�kos priemonėmis ir nebijotų ai�kinti savo sumanymų;

! ugdytųsi dailės gebėjimus i�mėgindami įvairias dailės med�iagas, priemones, technikas, lavintųsi pastabumą, regimąją atmintį ir vaizduotę, remdamiesi individualiomis svajonėmis, sapnais, fantazijomis ir kitomis vaizduotės aprai�komis;

409

! pratintųsi stebėti ir matyti linijų, spalvų ir formų įvairovę, gro�io, gėrio ir meilės aprai�kas gamtoje, aplinkoje, savo ir kitų kūriniuose, mokytųsi apibūdinti jų keliamus emocinius ir estetinius i�gyvenimus, reik�ti savo mintis ir nuomonę, įgytų dailės kūrinio vertinimo pradmenis;

! susipa�intų su i�kiliais Lietuvos ir pasaulio dailininkais ir jų kūriniais, juos aptardami vartotų pagrindines dailės sąvokas;

! suvokdami tautodailės kūrinių savitumą ir unikalumą, pa�intų savo �alies kultūrą, ugdytųsi dorines bei etnines nuostatas ir pagarbiai, toleranti�kai priimtų kitas kultūras;

! pritaikytų dailės rai�kos gebėjimus per kitų dalykų pamokas, dalyvautų klasės, mokyklos, bendruomenės kultūriniame gyvenime (lankytų parodas, muziejus), mokytųsi apipavidalinti ir saugoti savo dailės kūrinėlius, mokytųsi kurti jaukią aplinką, ugdytųsi socialinės elgsenos ir moralės pradmenis.

Struktūra

Dailės dalykas pradinėse klasėse apima vaizduojamąją ir taikomąją dailę, architektūrą, tautodailę, �iuolaikinius menus ir dailėtyrą.

Dailės dalyko turinį sudaro:

! dailės rai�ka (spalvinė, grafinė, erdvinė);

! dailėtyra (aplinkinio pasaulio ir jo rei�kinių, dailės ir tautodailės kūrinių stebėjimas, i�gyvenimas, apibūdinimas, estetinis vertinimas);

! dailės rai�ka socialinėje kultūrinėje aplinkoje (savo kūrinėlių, grupinių dailės parodėlių pritaikymas bei pristatymas klasės, mokyklos, �eimos ar kitoje aplinkoje).

Metodinės nuorodos

Visos dailės dalyko sritys jungiamos į darnią visumą, daugiausia dėmesio skiriant dailės rai�kai. Pradinės mokyklos moksleivių estetinė nuovoka formuojama skatinant ir plėtojant savaiminę vaikų kūrybą, supa�indinant su Lietuvos ir pasaulio dailės kūriniais, etnine kultūra, skatinama suvokti ir i�gyventi jų vertę ir savitumą.

Patrauklių tyrimų ir vaizduotę skatinančių �aidimų formomis organizuojama moksleivių pa�intinė ir kūrybinė veikla: supa�indinama su pagrindinėmis dailės rai�kos priemonėmis ir technikomis, mokoma jomis naudotis. Stiprinami gebėjimai savo juslinę į�valgą, jausmus reik�ti �od�iais, skatinama įsiklausyti į save ir kitus. Siūloma pradėti nuo trumpų pastebėjimų, net pavienių �od�ių. Į dailės rai�ką siūloma įtraukti �aidimus, humorą, pok�tus, eksperimentus bei improvizacijas ir mokoma

410

pagrįsti savo pasirinkimą. �aismingos, linksmos u�duotys pakaitomis derinamos su ramesnėmis, susitelkimo ir savo vidinio pasaulio pa�inimo reikalaujančiomis u�duotimis.

Ugdomi pradiniai gamtos, �mogaus sukurtos aplinkos, dailės kūrinio ir vaiko kūrybos estetinio vertinimo gebėjimai. Aptariant gamtos rei�kinių ir dailės kūrinių estetines savybes moksleiviai skatinami vartoti pagrindines dailės sąvokas ir i�sakyti savo nuojautas, individualų po�iūrį, jį apginti ir ie�koti įvairių atsakymų į tą patį klausimą.

Turinys

I�II klasės

Dailės rai�ka

! Siekiant atskleisti regimąją pasaulio įvairovę stebima, aptariama ir vaizduojama artimiausia aplinka ir gamta, jos rei�kiniai, gyvūnai, augalai. Skatinama kurti savitą pasaulį. Gretinamas ir vaizduojamas realus ir įsivaizduojamas sapnų, svajonių, intuicijos padiktuotų vaizdinių pasaulis. Kaitaliojant daiktų ir figūrų dyd�ius, fantazuojant spalvomis ir formomis, kuriami pasakų persona�ai, fantastinės būtybės. Lyginamos dailės ir kitų meno sričių rai�kos priemonės (vaizdas, garsas, judesys, �odis, pavyzd�iui, fantastinė būtybė kuriama judesiu, garsu ar vaizdu).

! Pasitelkus įvairias sensorines jusles, tiriami med�iagų ir įrankių paliekami pėdsakai plok�tumoje ir erdvėje, stebimi ir apibūdinami jų sukelti pojūčiai (lipdoma, tapoma, spausdinama ir pan.).

! Stebima aplinkos, gamtos, dailės kūrinių spalvų įvairovė, apibūdinamos jų nuotaikos. Tyrinėjamos da�ų (akvarelės, gua�o ir kt.) savybės. Mai�omos spalvos siekiant i�gauti kuo įvairesnių atspalvių. Supa�indinama su juodos ir baltos spalvos kontrastu. Įspūd�iams, nuotaikoms, i�gyvenimams reik�ti improvizuojama spalvų ir atspalvių deriniais.

! Tyrinėjama regimojo pasaulio ir dailės kūrinių linijų įvairovė. Naudojant įvairius būdus (ta�koma tu�u, brė�iama smėlyje, ra�oma kreida, pie�iama abiem rankomis ir pan.), pie�iamos skirtingų nuotaikų ir įvairaus charakterio linijos (pavyzd�iui, �velni, a�tri, trūkinėjanti ir kt.). I� linijų kuriami ra�tai, ornamentai (pavyzd�iui, audinių, margučių.).

! Lyginamos raid�ių formos jas pie�iant, lipdant, konstruojant, vaizduojant kūno judesiu ir kt. Kuriamos raid�ių kompozicijos plok�tumoje ir erdvėje (pavyzd�iui, �Raidės �aid�ia�, �Mano mylimiausios raidės� ir kt.), bandoma perteikti įvairias nuotaikas ir charakterius.

! Stebimos �mogaus kūno ir veido dalys, aprangos detalės, pastebėtas ypatybes bandoma perteikti taikant įvairias technikas, med�iagas (pavyzd�iui, tapant ar aplikuojant portretą, lipdant ar konstruojant �mogaus figūrą) ir priemones (spalvą, liniją, formą).

411

! Tyrinėjama objektų komponavimo būdų ir jų keliamų įspūd�ių įvairovė vertikaliame ir horizontaliame lape (pavyzd�iui, didelis�ma�as, auk�tai��emai, daug�ma�ai).

! I� įvairių med�iagų (gamtinių, antrinių �aliavų, popieriaus, kartono ir kt.) bei aplinkos daiktų konstruojamos erdvinės formos, tyrinėjamos med�iagų savybės, mokomasi med�iagų sujungimo būdų (klijavimo, segimo, ri�imo ir kt.).

Dailėtyra

! Stebima (įsi�iūrint, įsigyvenant) gamta, aplinka, architektūra, savo ir draugų, mokytojų, profesionalių ir liaudies dailininkų kūriniai, įsi�iūrima į jų spalvas, linijas, formas.

! Atpa�įstami, prisimenami ir vertinami architektūros, profesionaliosios dailės ir tautodailės kūriniai, esantys aplink mus (knygose, muziejuose, galerijose, televizijoje, gatvėse, namuose, parduotuvėse ir kt.).

! Apibūdinamas dailės kūrinio keliamas įspūdis, nuotaika, svarstoma, ką menininkas norėjo pavaizduoti ir i�reik�ti. Savais �od�iais aptariami savo ir draugų dailės darbelių sumanymai, priemonės, med�iagos.

! Aptariama tautodailės kūrinių (koplytėlių, kry�ių, kaukių, verbų, margučių, audinių ra�tų, keramikos dirbinių) vertingumas ir jų ry�ys su tradicijomis, papročiais, kalendorinėmis �ventėmis.

Dailės rai�ka socialinėje kultūrinėje aplinkoje

! Dailės rai�ka įtraukiama į kitų mokomųjų dalykų pamokas, kultūrinius mokyklos renginius ir �eimos �ventes. Pavieniai ar grupiniai moksleivių kūrinėliai, teminės kompozicijos pritaikomos klasės, mokyklos, kitoje socialinėje aplinkoje (pavyzd�iui, tėvų darbovietėje, poliklinikoje). Mokomasi prisidėti prasmingai ir įdomiai formuojant kasdienę ir �ventinę aplinką.

III�IV klasės

Dailės rai�ka

! Stebimas ir lyginamas gamtos ir �monių sukurtų objektų i�rai�kingumas, į�velgiami ir estetiniu bei doroviniu po�iūriu analizuojami �mogaus veiklos vizualūs pėdsakai gamtoje ir aplinkoje. Vaizduojamas �mogus, gyvūnai, bandoma perteikti jų formos, kūno dalių ir detalių, judesio ypatumus. Įspūd�iai ir i�gyvenimai vaizduojami grafinėmis, tapybinėmis bei erdvinėmis priemonėmis. Kuriami peiza�ai, daugiafigūrės kompozicijos, bandoma perteikti arčiau ir toliau esančius, vienas kitą u�stojančius objektus.

412

! I� natūros ir atminties eskizuojami tautodailės objektai (kry�iai, verpstės ir kt.), bandoma pie�ti pie�tukais, anglimi, tu�u ir kt. priemonėmis, gilinamas jų savybių ir rai�kos galimybių pa�inimas.

! Tiriama aplinkos ir dailės kūrinių spalvų įvairovė ir deriniai. Plėtojami spalvų mai�ymo įgūd�iai, mokoma, kaip i� pagrindinių i�gaunamos antrinės spalvos ir atspalviai, improvizuojama kuriant įvairų koloritą ir spalvų kontrastus (pavyzd�iui, �iltas��altas, ry�kus�blankus, įvairiaspalvis�vienspalvis ir kt.). Kuriamos abstrakčios spalvinės kompozicijos nuotaikoms, asociacijoms, fantazijai, sapnams, svajonėms reik�ti bei muzikos kūrinių klausymosi įspūd�iams perteikti; ai�kinamos tapymo įrankių (mentelių, volelių, kempinių) naudojimo galimybės. Skatinama tapyti ant įvairių pavir�ių (pavyzd�iui, vazonėlių, stiklainių, �ievės ir kt.).

! Nagrinėjamos linijų ir dėmių aprai�kos gamtoje, aplinkoje, jų interpretacijos tautodailės bei dailės kūriniuose. Improvizuojami juokingi, keisti tikrovės ar i�monės rei�kiniai, kuriami fantastiniai, pasaki�ki vaizdai, persona�ai, iliustruojama poezija, proza, pasakos. Siekiama i�rai�kingai perteikti įspūd�ius. Bandomos naujos grafikos technikos (grafinė monotipija, kartono ir kitų med�iagų faktūrų atspaudai). I�gauti ra�tai ir tekstūros jungiami į atskirus darbelius. Susipa�įstama su �riftu, lyginama įvairių jo technikų ir rū�ių (spausdintinio, rankra�tinio) i�rai�kingumas ir keliamos emocijos. Kuriamas savas �riftas ir knygelė, vaidinimo ar koncerto programa, skelbimas.

! Stebima erdvinių formų įvairovė, lyginamos natūralios gamtinės ir dirbtinės formos, susipa�įstama su kinetiniu menu. I� įvairių med�iagų sudėtingesnėmis technologijomis kuriamos plok�čios ir erdvinės formos (pavyzd�iui, kolia�ai, asamblia�ai, formos i� papjė ma�ė, mozaikos i� gamtinių med�iagų, floristinės, popieriaus plastikos kompozicijos, judančios figūros i� �iaudų, vielos, molio ir kt. med�iagų, liejamos gipso formos).

! Stebimos ir aptariamos vizualinės komunikacijos priemonės. �Skaitomos� simbolių, �enklų ir spalvų reik�mės (pavyzd�iui, kelio �enkluose, tautodailės ir dailininkų kūriniuose). Kuriami savi �enklai (pavyzd�iui, klasės emblema, moksleivio pasiekimų �enkleliai ir pan.).

! Gamtos formose, aplinkos objektuose, dailės kūriniuose bandoma į�velgti dailės kalbos elementus (ritmą, kontrastą ir kt.) ir juos taikant kuriamos nesudėtingos kompozicijos (pavyzd�iui, rami, judri, simetri�ka ir kt.).

Dailėtyra

! Aptariant savo ir bendraam�ių kūrybą, mokomasi apibūdinti kūrinio nuotaiką, turinį, atlikimo techniką. Gamtinė ir kultūrinė aplinka vertinama estetiniu po�iūriu: vartojant pagrindinius dailės terminus ir sąvokas, bandoma savais �od�iais aptarti spalvų kuriamą nuotaiką, formų keliamą įspūdį, linijų ritmą.

413

! Apibūdinami tautodailės bruo�ai (geometriniai, augaliniai, dangaus kūnų motyvai, būdingi spalvų deriniai) ir savybės (paprastumas, simboli�kumas ir kt.), lyginama su kitų tautų liaudies meno (tekstilės, keramikos, papuo�alų, margučių ir kt.) pavyzd�iais.

! Aptariami vaizduojamosios ir taikomosios dailės skirtumai. Susipa�įstama su pagrindinėmis vaizduojamosios dailės �akomis � tapyba, skulptūra, grafika ir jų pavyzd�iais vietinėje aplinkoje, Lietuvoje, pasaulyje.

! Skatinama ie�koti įvairių praeities ir dabarties menininkų kūrinių, tą pačią mintį, idėją perteikiančių skirtingais būdais bei priemonėmis ir korekti�kai gretinant su moksleivių darbais, aptariami jų skirtumai ir pana�umai.

! Apibūdinami istoriniai, kultūriniai, etnografiniai paminklai artimiausioje aplinkoje, aptariama jų meninė, istorinė vertė, pabrė�iama i�saugojimo svarba.


! Dailės rai�kos įgūd�iai taikomi kitų meninio ugdymo dalykų (muzikos, �okio, teatro) integruotuose projektuose (pavyzd�iui, kalendorinės �ventės, metų laikai, meno akcija).

! Rengiami dailės reporta�ai (pavyzd�iui, apie klasės ar mokyklos parodas, vietos tautodailininkus ar dailininkus).


Sritis Esminiai gebėjimai Pasiekimai II klasė IV klasė

Dailės rai�ka plok�tumoje ir erdvėje

1. Perteikti vaizdą, nuotaiką, idėją spalvinėmis, grafinėmis, erdvinėmis priemonėmis.

1.1. Mokytojo pasiūlytomis ar pačių pasirinktomis priemonėmis:

1.1. Dailės priemonėmis vaizduodami �mones, gyvūnus, aplinkos objektus ir įspūd�ius:

1.1.1. drąsiai vaizduoja �mones, gyvūnus, fantastines būtybes, aplinkos objektus;

1.1.1. perteikia esmines vizualines savybes;

1.1.2. savitai perteikia nuotaiką. 1.1.2. vaizduoja daug detalių, jungia figūrą ir foną;

1.1.3. pavaizduoja arčiau ir toliau esančius, vienas kitą u�stojančius objektus.

2. Pa�inti ir tikslingai naudotis pagrindiniais dailės kalbos elementais.

2.1. Mai�ydami spalvas i�gauna atspalvius, skiria �iltas ir �altas spalvas.

2.1. Skiria pagrindines ir antrines spalvas, pasirenka koloritą, perteikia įvairius atspalvius.

2.2. Pastebi linijas, spalvas, formas gamtoje,

gyvenamojoje aplinkoje ir dailės kūriniuose, savitai panaudoja jų įvairovę pie�dami, tapydami, konstruodami.

2.2. I�rai�kingai naudoja liniją, dėmę, formą, jų įvairovę.

2.3. Laisvai komponuoja horizontaliame ir

vertikaliame lape ir savitu ritmu i�dėsto komponuojamus objektus.

2.3. Skiria ir perteikia vaizduojamų objektų pavir�ių savybes, i�gauna įvairias faktūras.

2.4. Taiko simetriją ir įvairų ritmą, ie�ko komponuojamų objektų pusiausvyros.

3. Pa�inti ir kūrybingai naudotis pagrindiniais dailės įrankiais, priemonėmis, med�iagomis.

3.1. Įgyvendindami sumanymus drąsiai naudoja dailės technikas, priemones, įrankius:

3.1. Įgyvendindami sumanymus naudojasi:

3.1.1. tapybos (akvarelę, gua�ą, teptukus); 3.1.1. sudėtingesnių technikų (mozaikos, monotipijos,

grafinių atspaudų, papjė ma�ė, popieriaus plastikos) galimybėmis;

3.1.2. grafikos (pie�tukus, flomasterius, kreideles,

pastelę, tu�ą, plunksneles, �tampavimą, monotipiją); 3.1.2. papildomais darbo įrankiais (mentelėmis,

voleliais, kempinėmis) ir med�iagomis (anglimi, tu�u, gipsu, moliu, viela, gamtinėmis med�iagomis);

3.1.3. aplikavimo (popierių, audinius, klijus, �irkles); 3.1.3. mi�riomis technikomis.

415

Sritis Esminiai gebėjimai Pasiekimai II klasė IV klasė

3.1.4. erdvinių formų kūrimo (plastiliną, molį, gamtines med�iagas, antrines �aliavas).

3.2. Naudojasi skirtingais med�iagų jungimo būdais (ri�imu, klijavimu, segimu).

3.2. Atsi�velgia į med�iagų savybes ir jomis savitai naudojasi.

Dailėtyra 4. Stebėti ir vertinti draugų ir dailininkų kūrybą.

4.1. Apibūdina dailės kūrinio nuotaiką. 4.1. Apibūdina dailės kūrinio nuotaiką ir susieja su dailės i�rai�kos priemonėmis (linijomis, spalvomis, forma).

4.2. Savais �od�iais apibūdina savo ir bendraam�ių

kūrybinius sumanymus, vartoja paprasčiausias dailės sąvokas (dailės kūrinys, dailininkas, paroda ir kt.).

4.2. Skiria keletą pagrindinių dailės �akų (tapybą, grafiką, skulptūrą, keramiką, tekstilę).

4.3. Atpa�įsta panaudotas med�iagas, technikas. 4.3. Bendrais bruo�ais apibūdina savo, bendraam�ių ar dailininko kūrinių atlikimo techniką.

5. Stebėti, tyrinėti, apibūdinti gamtinę ir kultūrinę aplinką, architektūros ir dailės kūrinius, tautodailę.

5.1. Apibūdina, kuo skiriasi ir kuo pana�ios gamtos ir �mogaus sukurtos formos.

5.1. Pastebi gamtinės ir �mogaus sukurtos aplinkos estetines savybes, jų darną (formų, dėmių ritmą, nuotaiką, simetriją, kontrastą).

5.2. �ino artimiausioje aplinkoje esančius paminklus,

apibūdina jų reik�mę ir i�saugojimo svarbą. 5.2. Įvardija keletą �ymiausių Lietuvos architektūros

paminklų, Lietuvos ir pasaulio dailininkų ir jų kūrinių. Skiria originalų dailės kūrinį nuo reprodukcijos.

5.3. Skiria tautodailės formas (margučius, verbas,

juostas ir kt.), savais �od�iais apibūdina jų vertingumą. 5.3. Atpa�įsta tautodailės formas, paai�kina jose

u�fiksuotų būdingiausių simbolių reik�mes, palygina su kitų tautų liaudies meno pavyzd�iais.

Dailės rai�ka socialiniame kultūriniame gyvenime

6. Pritaikyti dailės kūrinius klasės, mokyklos ar �eimos kultūriniame gyvenime.

6.1. Savo dailės kūrinėliais puo�ia klasę, buitį. 6.1. Savo kūrybinius sumanymus skiria pasirinktai temai, progai.

6.2. Pritaiko dailės kūrinius mokykloje, �eimoje

vykstantiems kultūriniams renginiams, �ventėms, parodėlėms.

6.2. Atlieka pasirinktą vaidmenį meno akcijose, integruotos meninės veiklos projekte (dailininko, apipavidalintojo ir kt.).

MUZIKA

BENDROJI PROGRAMA

Tikslas

Muzikos dalyko pradinio ugdymo pakopoje tikslas � puoselėti prigimtinį vaiko muzikalumą, ugdyti kūrybi�ką ir emocingą, norinčią ir gebančią prasmingai dalyvauti muzikinėje veikloje asmenybę.

U�daviniai


! muzikuotų (dainuotų, grotų), dalyvautų kūrybinėje veikloje, patirtų kūrybos d�iaugsmą;

! turtintų intonacinį �odyną, plėtotų muzikinės kalbos patirtį;

! gebėtų įsiklausyti ir pajusti muzikos keliamas emocijas, ugdytųsi jausmų kultūrą;

! susipa�intų su dabarties ir praeities muzikinės kultūros palikimu, patirtų estetinę muzikos vertę;

! dalyvautų klasės, mokyklos, �eimos muzikiniame kultūriniame gyvenime.

Struktūra

Muzikos dalykas pradinėje mokykloje apima �ias sritis:

! muzikavimą (dainavimą, grojimą);

! muzikos kalbos praktiką (ritmo pojūčio bei intonacinės klausos lavinimą, muzikos ra�to pradmenis);

! muzikos kūrimą (eksperimentavimą garsais, improvizavimą, komponavimą);

! muzikos klausymą, apibūdinimą ir vertinimą;

! muzikinę rai�ką socialiniame gyvenime (muzikinius pasirodymus mokyklinėje ir nemokyklinėje aplinkoje).

Metodinės nuorodos

417

Pradinės mokyklos laikotarpis itin palankus vaiko muzikinių gabumų lavėjimui ir plėtotei: �mogaus muzikiniai gabumai lavėja iki 9�10 metų, vėliau jie tampa stabilūs ir tokie i�lieka visą likusį gyvenimą. Pradinėje mokykloje i�lavinti muzikiniai gabumai vėliau nulemia vyresnio am�iaus vaikų muzikinių pasiekimų lygį. Vaikų muzikiniai gabumai lavėja pasitelkiant įvairias muzikinės veiklos sritis: dainavimą ir grojimą, kūrybą ir �aidimus, ritmavimą ir solfed�iavimą, muzikos klausymą ir jos nagrinėjimą bei vertinimą.

Būtina kūrybi�kai pasinaudoti �io am�iaus vaikų poreikiu judėti ir įgimtu aktyvumu, todėl pirmenybė teiktina aktyviam muzikavimui. Aktyviai muzikuojant turtėja vaikų muzikinės kalbos patirtis, formuojasi jų intonacinis �odynas, lavėja audiciniai gebėjimai. I�lavėjusi muzikinės kalbos patirtis, turtingas intonacinis �odynas tampa muzikos supratimo pamatu, atveria platesnius muzikinės kultūros akiračius. �inios apie muziką turėtų natūraliai rutuliotis i� praktinės vaikų veiklos, jos turėtų būti natūraliai �atrandamos� ir įsisąmoninamos muzikinės kūrybinės bei �aidybinės veiklos metu. Savo turiniu ir formomis muzikavimas sietinas su kūno kultūra ir �okiu, daile, teatru, gimtosios kalbos ir pasaulio pa�inimo sritimis; muzikavimas per kitų dalykų pamokas leistų patenkinti daugeliui vaikų įgimtą kasdienio muzikavimo poreikį. Itin pabrė�tina muzikinio folkloro ugdomoji galia; tautosaka, taudodailė ir muzikinis folkloras � puiki med�iaga tarpdalykinei integracijai.

Būtina, kad pradinėje mokykloje muzikos u�siėmimus vedantis pedagogas būtų įgijęs reikiamą muzikinę kompetenciją (turėtų muzikinę klausą ir valdytų balsą, gebėtų gerai groti bent vienu muzikos instrumentu, lengvai skaitytų natų ra�tą).

Turinys

I�II klasės

Muzikavimas (dainavimas, grojimas), muzikos kalbos praktika, muzikos kūrimas

! Lietuvių liaudies dainų, �aidimų, ratelių ir autorinių dainų dainavimas pajaučiant muzikos nuotaiką, perteikiant ją balsu, veido i�rai�ka, judesiu. Vokalinių įgūd�ių c1�c2 diapazone formavimas. Muzikos i�rai�kos priemonių (tempo, �tricho, dinamikos) bei vokalinių įgūd�ių (artikuliacijos, dikcijos, kvėpavimo ir kt.) taikymas, siekiant i�rai�kingo atlikimo.

! Ritmo pojūčio (pulso, garsų trukmės santykių, stipriųjų ir silpnųjų takto dalių pajautos) lavinimas judant pagal muziką, pasitelkiant rečitavimą, skandavimą, kūno perkusiją (trepsėjimas, pliauk�ėjimas, spragsėjimas). Garsų auk�čio ir trukmės perteikimas judesiu, spalva, linija, balsu. A�tuntinė, ketvirtinė ir pusinė natos, ketvirtinė pauzė, dviejų ir trijų ketvirtinių metrai, kartojimo �enklas, volta. Intonavimas trichordo be pustonių (pavyzd�iui, la�sol�mi) garsais, natų skaitymas �e�ių garsų (do�la) ribose vaikui patogiu auk�čiu.

418

! Muzikavimas įvairiais ritminiais ir melodiniais instrumentais. Improvizuoti melodiniai ir ritminiai �pokalbiai� balsu, kūno perkusija, muzikos instrumentais. Eksperimentavimas garsais tyrinėjant jų savybes, ie�kant naujesnių muzikavimo priemonių. Pa�intis su įprastais (mu�imas, pūtimas, braukimas) ir netradiciniais garso i�gavimo būdais. Gamtos rei�kinių, �mogaus nuotaikų, gyvūnų charakterio perteikimas garsais. Kūrybinių sumanymų kėlimas ir aptarimas, kūrimas pasiūlyta ar pasirinkta tema, panaudojant geriausiai �inomas priemones (ritminius instrumentus, judesį, spalvą, liniją ir kt.). Pritarimo dainai ar pratimui kūrimas.

Muzikos klausymas, apibūdinimas ir vertinimas

! Muzikos nuotaikos, patirtų muzikinių i�gyvenimų, muzikos kūrinyje panaudotų muzikos i�rai�kos priemonių (tempo, dinamikos, registro ir kt.) aptarimas. Muzikinių ir nemuzikinių (gamtos, miesto, buitinių) garsų klausymas ir apibūdinimas. Susipa�inimas su muzikos kūrėjais (liaudies tradicijomis, kolektyvais, kompozitoriais) ir atlikimo būdais (instrumentais, ansambliais), charakteringais muzikos �anrais (daina, �okiu, mar�u). Atliekamos, klausomos, paties moksleivio ar jo klasės draugų sukurtos muzikos vertinimas.

Muzikinė rai�ka socialiniame gyvenime

! Muzikinių �aidimų, dainų panaudojimas per kitų mokomųjų dalykų pamokas, dainavimas bei grojimas laisvalaikiu. Muzikavimas tėvams, savo bei kitų klasių moksleiviams.

III�IV klasės

Muzikavimas, muzikos kalbos praktika, muzikos kūrimas

! Įvairių �anrų, tematikos, dermės, nuotaikos dainų dainavimas. Dainos charakterio ir literatūrinio turinio aptarimas, nuotaikos pajauta, jos perteikimas balsu, veido i�rai�ka, judesiu. Vokalinių įgūd�ių h � d2 diapazone formavimas. Muzikos i�rai�kos priemonių bei vokalinių įgūd�ių panaudojimas dainuojant.

! Paprasti daugiabalsumo būdai (pakaitinis dainavimas, kanonas ir kt.). Grojimas įvairiais ritminiais ir melodiniais instrumentais. Ansamblinio muzikavimo, elgesio scenoje praktika.

! Metrinio ritmo (pulso ir ritmo pie�inio skirtumo, metro) pajauta. Dviejų ir trijų dalių metrai, pusinė nata, a�tuntinė pauzė, nata su ta�ku, �e�ioliktinių natų grupės. Melodija, ry�kiausios jos savybės (kryptis, motyvo pasikartojimas ir kt.). Dermės (ma�oro, minoro) pajauta. Intonavimas tetrachordo garsais (pavyzd�iui, fa�mi�re�do), natų skaitymas oktavos ribose.

! Prasmingas muzikinis pokalbis ritminiais ir melodiniais instrumentais, kūno perkusija. Improvizavimas ritminiais ir melodiniais instrumentais, balsu. Kūrybos proceso supratimas (muzikinių priemonių paie�ka, sumanymo įkūnijimas bei tobulinimas). Ritminio pratimo,

419

melodijos, kompozicijos pasiūlyta tema kūrimas ir atlikimas. Muzikos savybių i�rei�kimas judesiu.


! Klausant muziką patirtų i�gyvenimų nusakymas, muzikos kūrinio savybių (nuotaikos, tempo, dinamikos, jų pokyčių, kontrastų ir kt.) apibūdinimas. Muzikinio vyksmo supratimas. Kūrinio forma (kupletinė, paprastoji trijų dalių, rondo, variacijos). Tolesnė pa�intis su muzikos kūrėjais ir muzikos atlikimo būdais. Susipa�inimas su muzikinės kūrybos i�takomis, paskirtimi, �anrais (vokalinė ir instrumentinė muzika). Muzikinių problemų sprendimas (pavyzd�iui, kodėl kompozitorius kūrinyje nusprendė panaudoti vieną ar kitą dinamiką, tempą ir pan.). Kuriamos, atliekamos, klausomos muzikos vertinimas.

Muzikinė rai�ka socialiniame gyvenime

! Klasės, mokyklos muzikinių tradicijų pa�inimas, kūrimas, puoselėjimas. Muzikavimas, muzikinių �inių ir gebėjimų panaudojimas nemokyklinėje aplinkoje (pavyzd�iui, muzikiniai pasveikinimai draugams ar �eimos nariams).



II klasė IV klasė Muzikavimas 1. Dainuoti taisyklingai ir

i�rai�kingai. 1.1. Intonuoja nesudėtingas dainas patogiu auk�čiu.

Dainuoja lengvai, be įtampos. 1.1. Tiksliai intonuoja nesudėtingas dainas patogiu

auk�čiu, kontroliuoja kvėpavimą, kūno laikyseną. Dainuodamas grupėje savo balsą derina prie kitų.

1.2. Jaučia dainos nuotaiką, ją perteikia balsu, veido i�rai�ka, judesiu, i�ry�kina svarbesnius melodijos momentus.

1.2. I�rai�kingai dainuoja skirtingo charakterio dainas, vokalinius įgūd�ius panaudoja atlikimo i�rai�kai pasiekti.

2. Groti ritminiais ir vienu i� melodinių instrumentų.

2.1. Ritminiais instrumentais groja paprastus ritmo darinius, melodiniu instrumentu � dviejų, trijų garsų melodijas.

2.1. I�rai�kingai groja ritminiais instrumentais. Moka atlikti keletą nesudėtingų kūrinėlių pasirinktu melodiniu instrumentu.

2.2. Naudoja įprastus ir netradicinius garso i�gavimo būdus. 2.2. Grodamas naudoja įvairius �trichus (legato � staccato), i�ry�kina dinamikos pokyčius.

2.3. Instrumentais ar kūno perkusija pritaria dainai. 2.3. Groja paprastus (2�3 balsų) ansamblius.

Muzikos kūrimas

3. Improvizuoti balsu, judesiu, melodiniais ir ritminiais instrumentais.

3.1. Pratęsia mokytojo muzikinę frazę, atsako į muzikinį klausimą.

3.1. Atsako į muzikinius �klausimus� panaudodamas įvairius garso i�gavimo būdus, dinamiką, �trichą.

3.2. Perteikia garsais nuotaikas, aplinkos rei�kinius, gyvūnų charakterius.

3.2. Be i�ankstinio pasirengimo pagroja/padainuoja paprastus ritminius bei melodinius (2�3 tonų) motyvus. Jaučia muzikinės frazės apimtį.

4. Kurti paprastas kompozicijas.

4.1. Pabaigia nebaigtą melodiją, pritaiko pritarimą (ritminiais instrumentais, kūno perkusija) dainai ar pratimui.

4.1. Kuria ir atlieka paprastas melodijas pagal pateiktą ritmą, metrą ar dermės garsus.

4.2. Kelia kūrybinius sumanymus, svarsto jų įgyvendinimo galimybes (kokį kūrinį norėtų sukurti, kokius instrumentus parinktų ir pan.). Kurdamas panaudoja įvairias priemones.

4.2. Planuoja kūrybinę veiklą (kelia muzikinius sumanymus, numato jų įgyvendinimo būdus). Kurdamas parenka tinkamas muzikos i�rai�kos priemones.

Muzikos kalbos praktika

5. Jausti garso trukmių santykius, metrą.

5.1. Skiria ilgus ir trumpus garsus ritmo darinyje. Jaučia pulsą, parodo jį judesiu.

5.1. Jaučia pulso ir ritmo pie�inio skirtumą. Skiria 2-jų ir 3-jų dalių metrus, judesiu parodo stipriąją takto dalį.

5.2. Ritmuoja (judesiu, skiemeniu, instrumentais) paprastus ritmo darinius, juos skaito ir u�ra�o įprasta ar sutartine notacija.

5.2. �ino pagrindines garsų bei pauzių vertes, natų organizavimo principus. �inias ir ritmavimo įgūd�ius pritaiko kurdamas bei atlikdamas muziką.

421


II klasė IV klasė 6. Girdėti ir intonuoti

melodinius darinius dermėje. 6.1. Jaučia garsų auk�čio skirtumus, pakartoja nesudėtingą

melodinį motyvą ar frazę. Girdi melodijos kryptį ir parodo ją judesiu.

6.1. Klausydamas, atlikdamas muziką skiria ir nusako melodikos savybes, atpa�įsta minoro bei ma�oro dermes.

6.2. Intonuoja ir solfed�iuoja paprastus 2�3 garsų melodinius darinius. Naudoja tradicinius ir netradicinius garsų auk�čio fiksavimo būdus.

6.2. Intonuoja ir solfed�iuoja paprastas melodijas, skaito ir u�ra�o nesudėtingus melodinius darinius ma�oro bei minoro dermėse.


7. Apibūdinti klausomą bei atliekamą muziką.

7.1. Savais �od�iais apibūdina klausomos muzikos nuotaiką, instrumentų tembrus.

7.1. Apibūdina muzikos nuotaiką ir charakterį, įvardija i�gyvenimus, patirtus klausant ar atliekant muziką.

7.2.1. Atpa�įsta ry�kiausius muzikos kūrinius, charakteringus muzikos �anrus.

7.2.1. Atpa�įsta ry�kiausius pradinėje mokykloje klausytus ar atliktus muzikos kūrinius, pagrindinius muzikos �anrus ir formas.

7.2.2. Nusako panaudotas muzikos i�rai�kos priemones (pvz., kontrastingą dinamiką, tempo pokyčius).

7.2.2. Apibūdina muzikinio vyksmo ypatumus (kas ir kaip keičiasi kūrinio eigoje).

7.2.3. Nusako, kaip muzika skambėtų, jei būtų atlikta kitu tempu, kita dinamika, kitais instrumentais.

8. Vertinti muziką ir muzikinės kultūros rei�kinius.

8.1. I�skiria labiausiai patikusius muzikos kūrinius, paai�kina kodėl. Dalijasi muzikiniais i�gyvenimais, patirtais nemokyklinėje aplinkoje.

8.1. Dalijasi muzikiniais i�gyvenimais, į�valgomis, vertinimais, nusako muzikos reik�mę savo ir kitų �monių gyvenime. Į�velgia muzikos meno savitumą.

8.2. Apibūdina savo ir klasės draugų muzikavimą (atlikimo kokybė, i�rai�kingumas, originalumas).

8.2. Remdamasis sutartais kriterijais apibūdina savo ir klasės draugų muzikavimą, teikia siūlymų.

Muzikinė rai�ka socialinėje kultūrinėje aplinkoje

9. Taikyti muzikinę patirtį mokyklinėje ir nemokyklinėje aplinkoje.

9.1. Dainuoja, �aid�ia muzikinius �aidimus per kitų mokomųjų dalykų pamokas, laisvalaikiu.

9.1. Muzikuoja klasės bei mokyklos renginiuose (popietėse, projektuose ir kt.), dainuoja ar groja tėvams, artimiesiems, draugams.

9.2. Muzikuoja kartu su klase pasirodymuose tėvams. 9.2. Pastebi ir vertina savo aplinkos muzikinius įvykius (pavyzd�iui, mokyklos koncertus, spektaklius, radijo ir televizijos laidas).

�OKIS

BENDROJI PROGRAMA

Tikslas

Pagrindinis �okio dalyko pradinėje mokykloje tikslas � padėti vaikui atrasti ir i�plėtoti savo kūrybines galias, gebėjimą reik�tis �okio priemonėmis puoselėjant vaiko individualumą bei socialumą.

U�daviniai


! patirtų �okio rai�kos, kūrybos teikiamą d�iaugsmą, patenkintų prigimtinį poreikį judėti;

! i�plėtotų kūno kinestezines galias (koordinaciją, laikyseną, pusiausvyros pojūtį), reikalingas �okio rai�kai;

! tirtų, pa�intų ir naudotų �okio kalbos priemones savo sumanymams, mintims reik�ti;

! i�gyventų, suvoktų ir vertintų stebimą ar atliekamą �okį;

! susiformuotų dorinių ir estetinių, bendravimo ir bendradarbiavimo nuostatų pagrindus;

! pritaikytų �okio rai�kos gebėjimus klasės, mokyklos socialinėje kultūrinėje veikloje.

Struktūra

�okio dalykas pradinėje mokykloje apima �ias sritis:

! �okį (judesio/�okio rai�ką);

! �okio kūrybą (improvizavimą ir komponavimą);

! �okio stebėjimą, interpretavimą bei vertinimą;

! �okio rai�ką socialiniame kultūriniame bendruomenės gyvenime.

Metodinės nuorodos

423

Pradinėje mokykloje �okio dalyko sritys yra glaud�iai siejamos tarpusavyje. Įvairios �okio veiklos (atlikimo, kūrimo, stebėjimo, vertinimo) teikiami teigiami i�gyvenimai pasitelkiami vaiko pa�intiniams, kūrybiniams, bendravimo ir bendradarbiavimo gebėjimams ugdyti, vertybinėms nuostatoms formuoti. Daugiausia dėmesio skiriama judesio/�okio rai�kai, plėtojant spontani�kos kūrybos gebėjimus. Svarbu, kad kūrybinės judesio/�okio rai�kos u�duotys atitiktų vaiko psichofizinį i�sivystymą, skatintų formuotis taisyklingą laikyseną, koordinaciją, judesių laisvumą ir sklandumą, sietųsi su individualia �okio patirtimi bei kitų dalykų mokomąja med�iaga.

Turinys

I�II klasės

�okis

! Psichofizinio laisvumo (bendrauti, atsipalaiduoti, pasitikėti), aktyvumo (įsivaizduoti, i�gyventi, suprasti) skatinimas įvairiais kūrybiniais �aidimais (pavyzd�iui, �okti taip, kaip �iandien jautiesi, pa�okti savo vardą).

! �okiui reikiamų kinestezinių kūno galių pa�inimas ir plėtojimas. Koordinacijos, taisyklingos laikysenos, pusiausvyros pojūčio ugdymas kūrybinėmis u�duotimis, naudojant įvairius pagrindinių judesių (ėjimo, bėgimo, �uoliukų, sukinių, vertimosi, lenkimosi, spyruokliavimo) tempo, krypties, kūno padėties, nuotaikos variantus. Judesių atlikimas savo tempu, ritmu ir derinant su muzikos tempu, ritmu. Izoliuotas kūno dalių judėjimas (pavyzd�iui, rankos plot, koja trept, galva linkt, pilvas trukt).

! Judesių/�okio rai�kos ��odyno� kaupimas. Kūno ir jo dalių padėties erdvėje patyrimas ir pajautimas, įvairių kūno ir jo dalių judėjimo galimybių tyrimas, perteikiant emocijas, judančius ir nejudančius aplinkos objektus, kitų mokomųjų dalykų med�iagą (pavyzd�iui, raides, skaičius). �okio judesių pa�inimas ir naudojimas, �aid�iant �aidimus, �okant ratelius, �okių �ingsnius, lietuvių ir/ar kitų tautų �okius ar jų fragmentus.

�okio kūryba

! �okio judesių improvizavimas pavieniui, poroje ir grupėje. Judesiu reaguoti į skambančios įvairių stilių muzikos ritmą, tempą, melodiją, nuotaiką, nemuzikinius (gamtos, urbanistinius) garsus, balsą, tylą. Įvairių vaizdinių (pavyzd�iui, nuotaikų, gamtos rei�kinių, kalendorinių �venčių, kitų dalykų mokomosios med�iagos) inspiruotos temos perteikimas. Kito vaiko kuriamų judesių atkartojimas (pavyzd�iui, stovint vienam paskui kitą, vienam prie�ais kitą � veidrodi�kai).

424

! Elementarios judesių sekos kūrimas, naudojant ir pa�įstant įvairias erdvės, laiko, energijos perteikimo galimybes. Kūrybinės u�duotys, naudojant asmeninę ir bendrą erdvę, keičiant judesių kryptį (pirmyn�atgal, auk�tyn��emyn), kūno padėtį (pritūpus�atsigulus�atsistojus). Tempo keitimas (greiti, lėti judesiai). Judesių nuotaikos (piktai, pavargus, linksmai) keitimas.

�okio stebėjimas, interpretavimas, vertinimas

! �okio sukeltų i�gyvenimų perteikimas �od�iais, judesiais, muzikos garsais, dailės rai�kos priemonėmis.

! Judėjimo įvairovė aplinkoje (pavyzd�iui, �mogaus, kitų gyvų būtybių, gamtos rei�kinių, transporto). Ar bet koks judėjimas yra �okis?

! Kalendorinėms �ventėms būdingi �aidimai, rateliai, �okiai, bendruomeninė jų reik�mė.

! �okėjo ir �iūrovo elgesio kultūros pagrindai.

�okio rai�ka socialiniame kultūriniame gyvenime

! �okio rai�kos integravimas į kitų mokomųjų dalykų pamokas, kultūrinius klasės renginius.

! �okis, judesys ir sveika gyvensena (kelių mokomųjų dalykų integracijos projektas).

III�IV klasės

�okis

! �aidimais ir kūrybinėmis u�duotimis toliau gilinami psichofizinio laisvumo, aktyvumo, savikontrolės gebėjimai (pradėti judėti, sustoti, nejudėti).

! Toliau plėtojamos �okiui reikiamos kinestezinės kūno galios. Kūrybinės u�duotys, ugdančios judesio dyd�io (didelis�ma�as), stiprumo (silpnas�stiprus), plastinio pobūd�io (vingiuotas�kampuotas) pajautimą ir i�rei�kimą.

! Plečiamas erdvės ir laiko naudojimo galimybių pa�inimas �okant. Lokomotoriniai (erdvėje i� vietos į vietą � bėgti, �uoliuoti, verstis) ir nelokomotoriniai/a�ies (stovint vietoje � tūptis, stotis, temptis, lenktis) judesiai, jų jungimas į derinius judant auk�tyn��emyn, pirmyn�atgal. Judėjimas pavieniui ir grupėje formuojant erdvėje įvairias figūras (kvadratą, ratą, tiesę, vingiuotą liniją). Judesių deriniai, naudojant įvairius ritmus. Skirtinga judesių energija (pavyzd�iui, auk�ti, stiprūs �uoliai, ma�i, smulkūs �ingsneliai, lėti, platūs apsisukimai).

425

! Judesių/�okio rai�kos ��odyno� turtinimas, �aid�iant �aidimus, atliekant �okių �ingsnius ir jų derinius, naudojant �okio figūras, susikabinimus, �okant ratelius, lietuvių ir/ar kitų tautų �okius.

�okio kūryba

! Improvizavimas ir komponavimas pavieniui, poroje ir grupėje. Sumanymų, minčių, jausmų perteikimas, ie�kant kūrybinių idėjų literatūros, muzikos, dailės kūriniuose, kasdienio gyvenimo situacijose. Kūrybinės u�duotys, naudojant �inomus judesius, �okio �ingsnius, figūras, susikabinimus.

! Plečiamas erdvės, laiko naudojimo, energijos perteikimo galimybių pa�inimas kuriant. Judesių sekos kūrimas, naudojant prad�ios ir pabaigos elementus (pasiruo�imas, susikaupimas, pradinė padėtis, judesių rutuliojimo pabaiga, sustojimas, nejudėjimas, nusilenkimas). Ritminių sekų kūrimas plojant, trepsint, naudojant įvairius kūno judesius. Judesio stiprumo, plastinio pobūd�io (plaukiantys, kampuoti, staigūs) judesių perteikimas.


! Aktyvus (susikaupus, atid�iai) �okio stebėjimas, i�gyvenimų ir nuomonės perteikimas, remiantis savo �okio patirtimi ir �iniomis. Savos kūrybinės rai�kos ai�kinimas.

! Įvairių �okių pana�umai ir skirtumai (tempo, nuotaikos, judesių, kostiumų).

! �okio paskirtis (apeigų, socialiniai buitiniai, scenos �okiai).

! Su �okiu susijusios profesijos (�okėjo, choreografo, �okio mokytojo).

! �okio ir kitų meno �akų jungtys (baletas, �okio spektaklis, koncertas, opera).


! Judesio ir �okio improvizacijos bei kompozicijos įvairių klasės, mokyklos renginių metu.

! �okis ir papročiai (mokomųjų dalykų integracijos projektas).



II klasė IV klasė

�okis 1. �okti skland�iai ir i�rai�kingai pavieniui, poroje, grupėje.

1.1. �okdamas elementarius �aidimus, ratelius, �okius ar jų fragmentus:

1.1. �okdamas įvairius trumpus �okius ar jų fragmentus:

1.1.1. rodo psichofizinio laisvumo, aktyvumo pradmenis;

1.1.1. kontroliuoja judesių tėkmę, pradėdamas judėti, sustodamas, nejudėdamas;

1.1.2. orientuojasi erdvėje; 1.1.2. naudoja erdvę (įvairias kryptis, lygmenis);

1.1.3. prisiderina prie judesio/�okio ritmo, tempo, perteikia nuotaiką.

1.1.3. perteikia judesio/�okio ritmą, tempą, judesio stiprumą, plastinį pobūdį, nuotaiką.

�okio kūryba 2. Panaudoti įvairias kūrybos idėjas, rai�kos priemones ir procesus.

2.1. Improvizuoja perteikdamas temą (pavyzd�iui, gamtos rei�kinius, nuotaikas).

2.1. Improvizuoja naudodamas �inomus judesius, �okio �ingsnius, figūras.

2.2. Improvizuoja plastines kūno i�rai�kas pateiktu ritmu, tempu.

2.2. Improvizuoja perteikdamas įvairų judesių dydį, stiprumą, plastinį pobūdį, ritmą, tempą.

2.3. Komponuoja elementarią judesių seką

naudodamas įvairias judėjimo kryptis, kūno padėtis erdvėje.

2.3. Komponuoja trumpą judesių seką modeliuodamas jos prad�ią, plėtojimą, pabaigą.

�okio stebėjimas, interpretavimas ir vertinimas

3. Pa�inti ir apibūdinti �okį, i�reik�ti įspūd�ius bei vertinimus.

3.1. I�rei�kia tai, ką i�gyveno, suprato papasakodamas, nupie�damas. Nurodo, kas ir kodėl patiko ar nepatiko.

3.1. Dalijasi stebimo ar atliekamo �okio sukeltais įspūd�iais bei estetiniais vertinimais.

3.2. Savais �od�iais nusako �okio tempą,

nuotaiką. 3.2. Nurodo, kuo skiriasi ir kuo pana�ūs

(tempu, nuotaika, judesiais, kostiumais) įvairūs �okiai.

3.3. Atpa�įsta judesio/�okio rai�ką aplinkoje. 3.3. Atpa�įsta mokyklinėje ir nemokyklinėje

aplinkoje �oktus �okius. Pasakoja apie klasės, mokyklos, �eimos �okio tradicijas.

�okio rai�ka socialinėje kultūrinėje aplinkoje

4. Pritaikyti �okio �inias ir gebėjimus. 4.1. Naudoja judesį/�okį kaip rai�kos priemonę kitų dalykų pamokose, klasės, mokyklos renginiuose.

4.1. Dalyvauja kuriant, atliekant ir pristatant �okio rai�ką grupės, klasės, mokyklos projekte.

TEATRAS

BENDROJI PROGRAMA

Tikslas

Pagrindinis teatro dalyko pradinėse klasėse tikslas � i�ugdyti pradinę moksleivių teatrinę ir estetinę kompetenciją, stiprinančią domėjimąsi teatru ir įgalinančią savaranki�kai ir kūrybingai reik�tis socialinėje kultūrinėje aplinkoje.

U�daviniai


! norėtų reik�ti save teatro priemonėmis;

! i�siugdytų pamatinius socialinio bendravimo ir sceninės kūrybos gebėjimus: psichofizinį laisvumą, aktyvumą, aplinkybių suvokimą, emocinį jų vertinimą, siekinio įgyvendinimą fiziniais bei �odiniais veiksmais;

! i�plėtotų vaidybinio improvizavimo ir vaidinimo kūrimo gebėjimus;

! pratintųsi nagrinėti ir apibūdinti veiksmų ir elgesio plastinę bei intonacinę įvairovę socialinėje kultūrinėje aplinkoje, gamtoje, teatro scenoje, stebėti vaidinimus ir juos vertinti;

! susiformuotų dorines ir etnines nuostatas, bendravimo kultūrą gyvenime, scenoje, teatre;

! pritaikytų teatrinės rai�kos �inias ir gebėjimus per kitų dalykų pamokas, dalyvautų klasės, mokyklos teatriniame kultūriniame gyvenime, lankytųsi teatro spektakliuose.

Struktūra

Teatro dalykas pradinėse klasėse apima �ias sritis:

! vaidybą (vaidmenų �aidimus, spontani�ką ir parengtą vaidybinį improvizavimą, vaidmenų atlikimą scenelėse);

! vaidinimo kūrybą (sceninių aplinkybių, draminio siu�eto bei sceninės rai�kos � dekoracijų, kostiumų, įgarsinimo detalių � kūrimą, vaidinimo organizavimo pradmenis);

! vaidinimo stebėjimą, interpretavimą ir vertinimą;

428

! teatrinę rai�ką socialinėje kultūrinėje aplinkoje (per kitų dalykų pamokas, po pamokų bei renginių ir pasirodymų metu).

Metodinės nuorodos

Nuo pat pirmųjų teatro pamokų turėtų vyrauti nuotaikingas, smagus ir kartu tikslingas, nuoseklus, rimtas teatrinės kūrybos ir ugdymo procesas. Pagrindiniai ugdymo ir kūrybos metodai �ioje pakopoje � improvizavimu grind�iami �aidimai bei vaidybos u�duotys, �aidybinės sceninės aplinkybės, puoselėjančios palankią kūrybinę vaikų savijautą ir vaidybos pradmenis. Svarbu, kad kūrybinės u�duotys atitiktų moksleivių emocinę socialinę ir kultūrinę patirtį, būtų susietos su kitų mokomųjų dalykų med�iaga. Kūrybinės vaidybos u�duotys papildomos fiziniais �aidimais, kurie tampa svarbiais atsipalaidavimo, psichologinės i�krovos momentais. Prad�ioje vaidybos u�duotys ir �aidimai atliekami bendrai, paskui � grupėmis (viena grupė vaidina, kiti stebi), dar vėliau � vienas veikia, o likusieji stebi. Vaidybos u�duotys glaud�iai siejamos su draugų vaidybos ir aktorių vaidinimų stebėjimo, vertinimo u�duotimis (prireikus naudojant vaizdo ir garso įra�us). Jungiant įvairias skirtingas u�duotis pravartu taikyti būdus ir priemones (pavyzd�iui, skaičiuotę, pasaką, garsą, pie�inį, telegramą ir kt.), padedančius i�rutulioti pamokoje įdomų, intriguojantį draminį siu�etą. �io siu�eto kūrimas bei atlikimas ir tampa teatro pamokos scenarijumi.

Turinys

I�II klasės

Vaidyba

! Psichofizinio laisvumo, natūralumo gyvenime ir stebimoje situacijoje (scenoje) puoselėjimas. Įtampos atpalaidavimas, bendravimo baimės įveikimas, tarpusavio pasitikėjimo �adinimas �aidimais, ritualais, meditacija, kt. kūrybine veikla.

! Elementarus orientavimasis scenos ar klasės kambario erdvėje (susirasti savo vietą, tolygiai i�sidėstyti, neu�stoti partnerio, būti matomam, neatsukti �iūrovams nugaros).

! Psichofizinio aktyvumo puoselėjimas. Fizinių ir �odinių veiksmų improvizavimas pagal realias socialinio bendravimo aplinkybes (vaidmenų �aidimai �I�rikiuoti kitus pagal drabu�io spalvą�, �Pasisveikinti ir pasakyti savo vardą� ir kt.) bei įsivaizduojamomis sceninėmis aplinkybėmis (įsivaizduojant pojūčius (�Striksėti per balas�), objektus (ne pie�tukas, o�), veikėjus ir veiksmus (�Pirkėjas ir pardavėjas�). Menamų reikmenų naudojimas. Scenos sąlygi�kumo pajauta.

429

! Spontani�kos ir parengtos improvizacijos pagal lietuvių kalbos (tautosakos) arba dailės, muzikos, �okio ir kt. dalykų mokomąją med�iagą.

! Pasakos kūrimas improvizuojant �od�ius ir fizinius veiksmus. Pasakos sekimas.

! Vaidybinės scenelės su �aidimo elementais (pavyzd�iui, �Greitoji pagalba�) improvizuojant ir atliekant i� anksto parengtus fizinius bei �odinius veiksmus.

Vaidinimo kūryba

! Dramos elementų (sceninių aplinkybių) sumanymai remiantis asmenine patirtimi, fantazija, panaudojant gimtosios kalbos �od�ių (tuk tuk, ropoti), dailės, muzikos, �okio rai�kos priemonių (spalvų, linijų, ritminių derinių), kitų mokomųjų dalykų med�iagos keliamas asociacijas. Kas gali scenoje veikti? Kur? Kada? Ko veikėjas gali siekti? Ką dėl to gali daryti? Kas gali atsitikti? Dorovinė siu�eto tema.

! Sumanymų įgyvendinimas pa�įstant ir kuriant elementarias teatrines formas: �Vaidmenų �aidimus� (improvizuojami būdingi socialinių veikėjų veiksmai), �Vaizduotės teatrą� (improvizuojama įsivaizduojant kurią nors sceninę aplinkybę arba įasmeninant objektą (�aislą, teatrinę lėlę, teptuką, �uvelių akvariumą), �Pasakotojo teatrą� (vienas seka, kiti kuria veiksmus, garsus, keičia dekoracijų detales).

! Aplinkos daiktų pritaikymas sceninės rai�kos (kostiumų, dekoracijų) detalėms (pavyzd�iui, ��iemą� u�simaunamos pir�tinės). Menama sceninė rai�ka (pavyzd�iui, durys, krep�elis).

Vaidinimo stebėjimas, interpretavimas ir vertinimas

! Vaidinimo stebėjimas susikaupus, i�gyvenant, suprantant, laisvai reaguojant ir bendraujant su aktoriais.

! �iūrovo elgesio kultūros pradmenys.

! Pasidalijimas atpa�inimo d�iaugsmu, papasakojimas, kas patiko, nepatiko, ką suprato. Įspūd�ius i�rei�kianti vaidybinė improvizacija, pie�inys, lai�kas vaidinimo kūrėjams.

! Vaidmenys kalendorinėse ir tradicinėse �ventėse (pavyzd�iui, Kalėdų Senelio, La�ininio ir Kanapinio, Pir�lio ir kt.).

Teatrinė rai�ka socialinėje kultūrinėje aplinkoje

! �aidimų, improvizacijų, vaidybinių scenelių integravimas į kitų mokomųjų dalykų pamokas, kultūrinius renginius.

III�IV klasės

430

Vaidyba

! �aidimai ir improvizavimo u�duotys, gilinančios psichofizinio laisvumo, aktyvumo, orientavimosi stebimoje situacijoje gebėjimus. Toliau puoselėjami fizinės ir emocinės savikontrolės pradmenys (i�laukti, nepertraukti, neu�tęsti, nesuskubėti, jausti partnerio emocinę būseną ir į ją atsi�velgti).

! Sąlygi�kumo jausmo gilinimas ir kūno plastikos ��odyno� kaupimas stebint ir perteikiant kūno plastika būdingas gamtos ir buities objektų savybes: formą (�a� � �altys�), dydį (mil�ino, �irnio), svorį (akmens), judėjimo kryptį (�achmatų figūrų), tempą (sraigės), ritmą (laikrod�io).

! Kalbinio intonacinio ��odyno� kaupimas improvizuojant ir perteikiant balsu veikėjo kalbos garsumą�tylumą (�auklio, snaigės), tempą (vėjo), ritmą (kalakuto), toną (santykį) (vieversėlio, kompiuterio). Kartu lavinamas kalbos padargų judrumas, tarties ai�kumas, balso skambumas. Pa�įstami įvairūs veikėjų siekiniai (ko a�, veikėjas, siekiu?).

! Spontani�kos ir parengtos improvizacijos pagal socialinio bendravimo situacijas (pavyzd�iui, �Laidos vedėjas ir svečias�), perteikiant būdingą elgesio etiketą, fizinius ir �odinius intonacinius veiksmus, emocinius vertinimus. Apibūdinama įvairi socialinė elgsena gyvenime.

! Vaidybinės scenelės pagal literatūros (tautosakos) ar mokomųjų dalykų siu�etą, naudojant sukauptą bei plečiant kūno plastikos ir kalbinį intonacinį ��odyną�. Skirtingos to paties veikėjo siekinio, vertinimų, veiksmų eigos interpretacijos. Veikėjo, aktoriaus, vaidmens skirtumai ir pana�umai.

Vaidinimo kūryba

! Dramos elementų (skirtingų veikėjų, jų siekinių, veiksmų eigos, laiko, vietos) perteikimas ir atpa�inimas savo ir kitų improvizacijose, i�skyrimas literatūriniame tekste, ikonografinėje med�iagoje. Motyvuotas kelių elementų (pavyzd�iui, veikėjo siekinio ir veiksmų) siejimas tarpusavyje.

! Kuriami įvairūs veikėjo ir grupės, kelių veikėjų grupių, veikėjo/ų ir dekoracijų i�dėstymo deriniai. Puoselėjami gebėjimai suvokti mizanscenomis i�rei�kiamus emocinius vertinimus.

! Sceninės rai�kos detalių kūrimas puoselėjant dekoravimo, ap�vietimo, įgarsinimo supratimą (kaip reikmenys, kostiumas pabrė�ia veikėjo būdingas ypatybes ir siekinį; dekoracijos atskleid�ia veiksmo vietą ir laiką; �viesa, garsai ir muzika sutelkia �iūrovų dėmesį, sukuria nuotaiką). Kontrasto panaudojimas.

431

! Toliau gilinamas pa�inimas, kaip kuriamos paprasčiausios teatrinės formos: �Vaidmenų �aidimai�, �Vaizduotės teatras�, �Pasakotojo teatras�. Kartu i�siai�kinamas dramaturgo, re�isieriaus, aktoriaus, dailininko, kompozitoriaus įna�as į vaidinimo kūrybą.


! Gilinami gebėjimai stebėti vaidinimą susikaupus, jį i�gyvenant ir suprantant. Patirtų teatrinių i�gyvenimų ir nuomonės i�sakymas į�velgiant, apibūdinant ir vertinant vaidybos ir sceninės rai�kos priemones.

! Teatrinio ir socialinio bendravimo situacijų lyginimas, svarbiausiųjų pana�umų ir skirtumų į�velgimas.

! Susipa�inimas su teatro �iūrovų salės sandara: parteris, amfiteatras, lo�ė, balkonas. Dramos ir lėlių vaidinimų skirtybės ir pana�umai.

! Teatras aplink mus: mokyklos, vietos bendruomenės, profesionalusis teatras, jo kūrėjai. Radijo, televizijos vaidinimai. Kino aktorių, estrados, operos ir baleto, cirko artistų vaidyba. Įvairus �mogaus ry�ys su teatru (teatro mokytojai, kritikai, �urnalistai, teatro muziejų darbuotojai).


! Vaidinimo kūrimo projektas (pavyzd�iui, ��aid�iame teatrą�, Vaikai � re�isieriai, aktoriai, dailininkai, ap�vietėjai, garso operatoriai ir kt.).

! Teatro ir kitų meninio ugdymo dalykų (dailės, muzikos, �okio) integracijos projektas (pavyzd�iui, �Vaidinimas-koncertas�, �Teatro programėlių paroda�).

! Paprasčiausių teatrinių formų parodymas. Klasės, mokyklos teatrinių tradicijų pa�inimas, kūrimas, puoselėjimas.



II klasė IV klasė Vaidyba 1. Vaidinti įtaigiai ir i�rai�kingai.

1.1. Stebimoje (sceninėje) situacijoje rodo laisvumo ir

psichofizinio aktyvumo pradmenis: 1.1. Stebimoje (sceninėje) situacijoje i�lieka laisvas ir

psichofizi�kai aktyvus:

1.1.1. įsivaizduoja ir suvokia scenines aplinkybes (girdi, lyti, mato ir kt.);

1.1.1. įsivaizduoja ir suvokia scenines aplinkybes (girdi, lyti, mato ir kt.);

1.1.2. jas vertina mimika, judesiu, veiksmais, balso intonacija;

1.1.2. jas vertina panaudodamas plastiką ir balso intonaciją;

1.1.3. siekia siekinio improvizuodamas ir atlikdamas trumpą fizinių ir/ar kalbinių veiksmų seką.

1.1.3. siekdamas siekinio improvizuoja ir atlieka fizinių ir/ar kalbinių veiksmų eigą. Stengiasi i�laikyti sąlygi�ką ir motyvuotą tempą;

1.1.4. perteikia būdingas veikėjo fizines ypatybes ir vertybines nuostatas.

1.2. Rodo sceninės kultūros pradmenis (randa matomą vietą, neu�stoja kito, neatsuka �iūrovams nugaros).

1.2. Rodo sceninę kultūrą (�iūrovai gali ai�kiai matyti ir girdėti).

Vaidinimo kūryba

2. Sumanyti ir įgyvendinti dramatizavimo, re�isavimo, įscenavimo idėjas.

2.1. Sumano ir apibūdina paskirus dramos elementus (scenines aplinkybes) (pavyzd�iui, kur vyksta veiksmas?).

2.1. Sumano ir susieja keletą dramos elementų (sceninių aplinkybių) (pavyzd�iui, veikėjo siekinį ir veiksmų eigą).

433


II klasė IV klasė 2.2. Rodo naudojimosi menamais reikmenimis

pradmenis. 2.2. Tikslingai naudojasi menamais reikmenimis,

dekoracijomis, kostiumo detalėmis. 2.3. Pritaiko aplinkos daiktus dekoracijoms,

kostiumams, garsams. 2.3. Dekoruodamas, ap�viesdamas, įgarsindamas:

2.4. Padeda organizuoti (parengti tinkamą aplinką, pasiskirstyti vaidmenis, kt.) paprasčiausią teatrinę formą (pavyzd�iui, �Vaizduotės teatrą�).

2.3.1. i�ry�kina skirtingus veikėjus;

2.3.2. pabrė�ia veiksmo prad�ią ar pabaigą, eigos momentus;

2.3.3. sukuria nuotaiką.

2.3. Organizuodamas paprasčiausias teatrines formas kuria mizanscenas ir paai�kina (pavyzd�iui, pasakotojo buvimas scenos vidury rei�kia jam pagarbą).


3. I�reik�ti įspūd�ius, perteikti �od�iais vaidinimo prasmę, vertinti estetines savybes.

3.1. Dalijasi teatriniais įspūd�iais, patirtais mokyklinėje ir nemokyklinėje aplinkoje, nurodo, kas patiko ar nepatiko ir kodėl.

3.1. Dalijasi estetiniais vertinimais, juos susieja su vaidybos ir sceninės rai�kos priemonėmis. Atpasakoja, ką suprato (kokie veikėjai veikia, ko jie siekia, kaip elgiasi, kur vyksta veiksmas).

3.2. Savais �od�iais apibūdina klasės draugų vaidybą. 3.2. Pagal susitartus kriterijus (įdomu, gra�u, kūrybi�ka, įtikinama) apibūdina klasės draugų vaidybą, teikia siūlymų.

3.3. Atpa�įsta ir vertina teatrinę rai�ką aplinkoje (pavyzd�iui, kalėdinius vaidinimus ar kaukių karnavalą).

3.3. Savais �od�iais ir vartodamas keletą terminų nusako:

3.4. Rodo �iūrovo elgesio kultūros pradmenis. 3.3.1. kuo i� esmės skiriasi ir kuo pana�ūs gyvenimas ir teatro scena;

3.3.2. koks pagrindinis dramaturgo, aktorių, re�isieriaus, dailininko, kompozitoriaus įna�as į vaidinimo kūrimą;

3.3.3. kokios svarbiausios klasės ar mokyklos, �eimos teatrinės tradicijos.

3.4. Rodo �iūrovo kultūrą.


4. Pritaikyti teatro �inias ir gebėjimus.

4.1. �aid�ia vaidmenų �aidimus, improvizuoja paprasčiausias vaidybines sceneles per kitų mokomųjų dalykų pamokas, klasės pasirodymuose.

4.1. Atlieka pasirinktą vaidmenį teatro projekte (dramaturgo ar aktoriaus, re�isieriaus, ap�vietėjo, dailininko, kompozitoriaus, įgarsintojo ir kt.);

434


II klasė IV klasė 4.2. Improvizuoja ir atlieka vaidybos sceneles klasės

ar mokyklos pasirodymuose.

PAGRINDINIS UGDYMAS

Tikslas Apibrė�iant meninio ugdymo pagrindinėje mokykloje tikslą ir u�davinius, atsi�velgiama į naują

Lietuvoje ir kitose �alyse įsitvirtinančią meninio ugdymo sampratą:

! menas laikomas tam tikra kalba ir komunikacijos priemone, kuriai suprasti bei vartoti reikia meninės ir estetinės kompetencijos1. Meno kūriniai atveria savitą ir turtingą prasmių bei vertybių pasaulį, kurio pa�inimas yra toks pat reik�mingas, kaip ir mokslinis, matematinis, religinis ir kt. pa�inimas. Asmeniui gebant stebėti, i�gyventi ir suvokti meno kūrinius, tenkinamas jo meninio pa�inimo interesas, didinamas sąmoningumas, i�plečiamos objektyviojo ir ypač subjektyviojo pasaulio pa�inimo ribos;

! meniniai gebėjimai traktuojami kaip įvairiapusiai, apimantys ne vien intuicijos ir jausmų, bet ir intelekto rai�ką. Įvairios meno �akos ugdo įvairias intelekto rū�is, kaip antai: muzikinį, erdvinį, kinestezinį, socialinį (bendravimo) ir kt., be to, meninėje veikloje ugdomi suvokimo (analizės, lyginimo, apibendrinimo, vertinimo), kritinio mąstymo, problemų sprendimo bei kiti protiniai gebėjimai, turtinama emocinė patirtis, ugdoma jausmų rai�kos kultūra, skatinamas asmenybės individualumo ir savaranki�kumo atsiskleidimas;

! meninis ugdymas turi ir instrumentinę, ir savaiminę vertę. Jis plėtoja moksleivių bendruosius gebėjimus (asmeninius, socialinius ir kt.), puoselėja humanistinėmis vertybėmis grind�iamą asmens dvasinį pasaulį. Antra vertus, suteikia bendrąją meninę ir estetinę kompetenciją, reikalingą įvairiose gyvenimo srityse, ugdo moksleivių meninius ir estetinius gebėjimus, padedančius i�reik�ti save, kurti, komunikuoti, įprasminti savo gyvenimą kūrybiniu indėliu į bendruomenės, �alies ir pasaulio meno kultūrą;

! svarbiausia yra ugdyti moksleivių estetinio suvokimo gebėjimus, nes ne visi moksleiviai taps menininkais ar meno srities darbuotojais, todėl ugdant jų meninius gebėjimus, kartu plėtojamos ir moksleivių estetinio suvokimo galios. Siekiant, kad estetinis suvokimas, interpretavimas bei vertinimas būtų gilesni, pagrįstesni, įvairiapusi�kesni, būtina moksleiviams suteikti meno teorijos, istorijos, kritikos ir estetikos �inių. Meninė ir estetinė moksleivių bei visos visuomenės kompetencija, sąmoningas po�iūris į dabarties meno, tikrovės estetinę rai�ką turi padėti laiduoti kultūros tęstinumą, esminės �mogi�kosios patirties, �inių ir vertybių perdavimą i� kartos į kartą;

! meninio ugdymo svarba itin padidėja kuriant kompetentingą ir kūrybingą �inių visuomenę, kurios egzistavimas susijęs su nenutrūkstama neverbalinių ir verbalinių kultūros �enklų, jų sistemų suvokimo, interpretavimo ir kūrybinių sprendimų priėmimo tėkme. Joje itin reikalingi tampa savęs ir kitų pa�inimo bei savikontrolės įgūd�iai, gebėjimai prisitaikyti ir

1 Kompetencija � tai mokėjimas atlikti tam tikrą veiklą, remiantis įgytų �inių, įgūd�ių, gebėjimų, vertybinių nuostatų visuma.

436

gerbti kitokį (da�nai skirtingą) mąstymo, darbo ir gyvenimo būdą, platus savirai�kos (taip pat ir meninės bei estetinės) būdų spektras;

! meninis ugdymas reikalingas kiekvienam �mogui. Meninio ugdymo procese veiksmingai ir harmoningai ugdoma visa �mogaus asmenybė � jo kūrybinės, intelektinės, emocinės, fizinės galios, verbalinės ir neverbalinės rai�kos gebėjimai, vertybinių nuostatų sistema, todėl galima i� esmės padidinti asmens dalyvavimo įvairioje socialinėje bei kultūrinėje veikloje galimybes. Meninis ugdymas � neatskiriama bendrojo kultūrinio ir socialinio ugdymo dalis, tolesnio moksleivių mokymosi, gyvenimo bei darbo dabarties bei ateities visuomenėje kokybės ir sėkmės prielaida. Kartu tai � investicija į mūsų �alies ateitį.

Meninis ugdymas pagrindinėje mokykloje grind�iamas jau turimais moksleivių meniniais ir

estetiniais gebėjimais bei �iniomis. �ioje pakopoje intensyviai gilinamasi į įspūdingiausius praeities ir dabarties meno kūrinius, jų kūrybos technikas, priemones, būdus, �anro ir stiliaus ypatybes. Įgyjamos meno kultūros �inios nėra savitikslės � jos skirtos praturtinti bei brandinti moksleivių kūrybinę meninę rai�ką ir estetinę į�valgą.

Svarbiausias pagrindinio meninio ugdymo tikslas � toliau plėtoti moksleivių kūrybines, dvasines ir fizines galias, suteikti meninės ir estetinės kompetencijos bei dorinės, socialinės kultūrinės ir pilietinės brandos pagrindus, ugdyti jautrų, mąstantį, kūrybingą, į�valgų meno suvokėją, aktyvų jo vartotoją.

U�daviniai

Įgyvendinant meninio ugdymo tikslą siekiama, kad moksleiviai:

! sukauptų plačią meninių, estetinių, socialinių kultūrinių įspūd�ių patirtį ir ja naudodamiesi i�plėtotų savo kūrybinius sumanymus, juos i�reik�tų ir u�megztų bendravimo ry�į su suvokėjais;

! toliau lavintųsi kūrybinę meninę rai�ką grind�iančius psichofizinius gebėjimus (psichofizinį laisvumą ir aktyvumą, orientavimąsi kūrybinėje erdvėje, taisyklingą kvėpavimą, rankų ir viso kūno laikyseną, koordinavimą ir kt.), i�siugdytų emocijų rai�kos, meninio ir socialinio bendravimo kultūros pagrindus;

! remdamiesi praeities ir dabarties meno kūrinių analizavimu bei kūrybiniu interpretavimu i�plėstų meno rai�kos priemonių (garsų, judesių, veiksmų, linijų, spalvų ir kt.) taikymo būdų bei galimybių ��odyną�, pagilintų meno �kalbos� elementų, jų komponavimo principų bei sandarų pa�inimą;

! toliau lavintųsi meninės rai�kos perteikimo gebėjimus (muzikuodami tiksliai intonuotų, ritmuotų, �okdami koordinuotai judėtų, vaidindami įsivaizduotų scenines aplinkybes, jas vertintų, reaguotų sukurdami veiksmus, dailės rai�koje derintų akies, rankos, mąstymo procesus), i�siugdytų meninio rai�kumo pojūtį;

437

! susipa�intų su Lietuvos, Europos bei kitų �alių meno paveldu, meno kūrinių, jų �akų, rū�ių, �anrų ir stilių įvairove meno istorijos raidoje, i�kiliausiais kūrėjais;

! reaguotų į meno kūrinį i�laikydami estetinę distanciją, pagrįstų kūrinio interpretaciją asmeniniais i�gyvenimais, meno kalbos elementais, stiliaus ypatybėmis, estetinėmis savybėmis, vartotų vaizdingą kalbą ir tinkamas sąvokas bei terminus;

! pagilintų supratimą, kaip meno kūriniai susiję su mūsų �alies ir Europos praeities ir dabarties socialinio kultūrinio gyvenimo bruo�ais: tradicijomis, po�iūriais, gro�io ir dorovės normų sampratomis, atskleistų kūrinių sąsajas su kitų meno �akų kūrybos priemonėmis ir būdais;

! suvoktų meną kaip asmens patirties ir vertybinių nuostatų i�rai�ką, teikiančią prasmingų i�gyvenimų, savęs ir kitų pa�inimą, kaip estetinę vertybę bei kaip kultūros paveldo dalį, suprastų įvairią meno reik�mę ir paskirtį (estetinę, istorinę, pilietinę, kultūrinę) tautos, �alies, asmens gyvenime;

! įgytus kūrybinės meninės rai�kos gebėjimus ir �inias įprasmintų aktyviai dalyvaudami aplinkos socialiniame kultūriniame gyvenime.


Puoselėjamos meninio ugdymo specifiką atitinkančios svarbiausios vertybinės nuostatos.

Siekiama, kad moksleiviai:

! pasitikėtų savimi ir rodytų iniciatyvą realizuodami save kūrybinėje meninėje rai�koje, norėtų plėtoti kūrybines, dvasines, fizines galias, siektų kokybės ir pripa�inimo;

! gerbtų kiekvieno �mogaus, taip pat ir savo, vertingumą, orumą, kūrybinę laisvę, asmeninį apsisprendimą ir pasirinkimą, demokratinius visuomenės sugyvenimo principus, laikytųsi dorinių nuostatų bendraudami ir bendradarbiaudami;

! rūpintųsi naudojamų meninės i�rai�kos priemonių tikslumu ir tikslingumu, kuriamos formos turiningumu ir gro�iu, siektų kurti estetines vertybes savo aplinkoje;

! aktyviai ir savaranki�kai siektų �inių, įvertintų darbo ir mokymosi reik�mę siekiant rezultatų;

! brangintų savo tautinį, kultūrinį tapatumą, rūpintųsi klasės, mokyklos, bendruomenės kultūrinio paveldo ir tradicijų i�laikymu, puoselėjimu, jų kūrybingu plėtojimu;

! įvertintų meninio ugdymo teikiamą įvairiopą naudą: emocinių ir estetinių i�gyvenimų praturtinimą, asmeninio lavinimosi ir tobulinimosi galimybes;

! kriti�kai vertintų ir atsispirtų destruktyviems meno ir elgesio rei�kiniams, rinktųsi vartoti meno kūrinius pagal sąmoningai suvoktus kriterijus, paskirtį ir tikslus.


438

Drauge siekiama, kad moksleiviai i�plėtotų bendruosius gebėjimus � asmeninius, socialinius, komunikacinius, darbo ir veiklos:

! u�megztų ir palaikytų teigiamus santykius su klasės draugais, mokytojais, grupės nariais, bendradarbiautų ir vadovautų, taikiai ir konstruktyviai spręstų konfliktus;

! atsakytų u� savo veiksmus ir mokymosi rezultatų sėkmę;

! tikslingai, taupiai ir saugiai naudotų priemones, med�iagas, saugotų savo ir kitų psichinę bei fizinę sveikatą, racionaliai tvarkytų savo laiką, skirtų deramą laiką mokymuisi ir poilsiui;

! naudotųsi įvairiais prieinamais informavimo �altiniais ir kompiuterinėmis technologijomis informacijai rasti ir pateikti, kūrybiniams sumanymams įgyvendinti;

! suplanuotų darbą, i�keldami tikslą, numatydami etapus, pasirinkdami tinkamus įrankius, med�iagas, priemones, būdus, sukurtų kūrinį, jį įvertintų, numatytų tolesnio tobulinimo galimybes;

! keltų ir spręstų problemas taikydami įvairius kūrybinės ir pa�intinės veiklos būdus, kaip antai: apra�ymą, tyrimą, eksperimentavimą, modeliavimą, duomenų rinkimą, apibendrinimą, lyginimą, alternatyvių sprendimų siūlymą, i�vadų darymą.


Meninio ugdymo dalykų (dailės, muzikos, �okio, teatro) mokoma pagal tam tikrus principus.

! Puoselėjant palankią kūrybai ir mokymuisi nuotaiką. Susidomėjimą ir susitelkimą kelianti nuotaika yra viena svarbiausių moksleivių kūrybingumo ir mokymosi pasiekimų prielaida. Ji ne tik suaktyvina, bet ir padeda jaustis saugiems, pasitikėti savimi, atsi�velgti į paauglių psichofizinio vystymosi ypatumus (pavyzd�iui, nerangumą, susikaustymą, norą save įtvirtinti ir i� to kartais kylantį perdėtą susikoncentravimą į savąjį A�, baimę ir pan.). Gera aplinkos nuotaika moksleivius atpalaiduoja ir i�laisvina, formuoja teigiamą po�iūrį į save ir į meninio ugdymo pamokas, padeda atsiskleisti jausmams, intuicijai, savitam (muzikiniam, kinesteziniam, socialiniam, erdviniam ir kt.) mąstymui. Aplinka, kurioje vengiama tiesmukų parodymų, �kaip� kurti bei vienintelių �teisingų� atsakymų, skatina moksleivius įsigilinti į savo ankstesnes �inias ir patirtį, ją aktyviai apdoroti, susieti su i�kelta problema ir pačiam ie�koti sprendimo, todėl mokymasis yra autenti�kesnis, o įgytas naujas supratimas gilesnis ir patvaresnis. Kūrybinę pamokos nuotaiką padeda sukurti muzika, ritualai, intriga, humoras, �aidimo elementai, kitoks nei įprasta erdvės ap�vietimas, jos padidinimas arba suma�inimas, specifinė įranga. Ypač ji priklauso nuo mokytojo emocinio nusiteikimo ir vidinio laisvumo bei atvirumo. Svarbu, kad mokytojas gerbtų moksleivių kūrybines pastangas, dalyki�kai

439

įvardytų, bet ne kritikuotų kūrybinius jų sumanymus, saikingai vie�ai vertintų �od�iu, pats rodytų kūrybingumo pavyzdį.

! I�saugant dermę tarp praktinės rai�kos ir teorinių �inių perteikimo. Itin svarbu i�laikyti deramą pusiausvyrą tarp praktikos ir teorijos, nenukrypti į perdėtą teoretizavimą ar siaurą atlikėjo įgūd�ių lavinimą. Meninei kūrybinei rai�kai, jos suvokimui, interpretavimui bei vertinimui ir įgytų gebėjimų pritaikymui socialinėje kultūrinėje aplinkoje turėtų būti skiriama pakankamai dėmesio. Darną tarp visų �ių ugdymo turinio komponentų padeda u�tikrinti ugdomosios veiklos organizavimas koncentrais, kai mokytojo pasirinktomis laiko atkarpomis grį�tama prie tų pačių ar pana�ių temų, kūrybinių u�duočių, naudojamų technikų, med�iagų, priemonių, etapų, atliekamų, klausomų ar stebimų kūrinių, tik vis su sąmoningiau pasitelkiamais ir geresniais meniniais bei estetiniais gebėjimais. Meninio ugdymo dalyko pamoka savo ruo�tu turėtų būtų kompleksinė, apimanti visus ar beveik visus dalyko komponentus: teorinį nagrinėjimą teikiant istorijos, teorijos bei estetikos �inias ir praktinę rai�ką. Per pamoką sukurti moksleivių kūrybiniai darbai, įvairios jų formos turėtų įgauti natūralią tąsą klasės ar mokyklos kultūriniame socialiniame gyvenime � tai leistų moksleiviams geriau suprasti, kaip kūrybinė meninė rai�ka atliepia ir patenkina kasdienio gyvenimo ir asmeninius bei bendruomenės poreikius, antra vertus, padėtų įveikti �iuo metu vis dar aktualią problemą, kai prie� pasirodymą kūrybinės meninės rai�kos rezultatai skubinami, neretai darant �alą moksleivių meninio ugdymo proceso nuoseklumui.

! Prakti�kai tiriant ir sprend�iant problemą. �ioje pakopoje mokytojas vis labiau tampa patarėju ir pagalbininku pačiam moksleiviui keliant ir sprend�iant kūrybinės meninės rai�kos problemą. �i problema � tai praktinis arba teorinis u�davinys, kurį i�sprendus ūgteli moksleivio meniniai ir estetiniai bei su jais glaud�iai susiję emocijų ir vertybių rai�kos bei suvokimo gebėjimai. Kartu patobulinami moksleivio protiniai bei informaciniai gebėjimai, nes sprend�iant problemą skatinamas ne �inių reprodukavimas, bet jų analizė, interpretavimas, apibendrinimas, kriti�kas vertinimas. Taikant �inias, moksleiviui jos tampa savos � i�gyventos, atrastos, �patvirtintos� praktikoje. Svarbu, kad moksleivis dalyvautų siūlydamas problemos temą, kad ji atitiktų jo gyvenimo aktualijas, norus, polinkius, interesus, individualias galimybes. Kaip kūrybinė problema gali būti pateikiama istorinė meninės rai�kos idėja ar priemonė (pavyzd�iui, �Kaukė senovės graikų teatre�). Prakti�kai i�bandant (atkuriant, perkuriant, pritaikant kitą formą) istorinės rai�kos priemonės ne tik geriau padeda pa�inti istorinę meno raidą, bet ir i�plečia meninės rai�kos ��odyną�. Kaip kūrybinė problema gali būti formuluojamos ir u�duotys i� meno kūrinių ar moksleivių meninės rai�kos suvokimo, istorinio ir teorinio pa�inimo (pavyzd�iui, �Komi�kumas muzikoje, �okyje, vaidinime, dailės kūrinyje�). Kūrybinės problemos kėlimas, jos tyrimo ir sprendimo ie�kojimo procesas padeda i�saugoti meninio ugdymo kūrybinį pobūdį.

! Taikant aktyvaus ugdymo metodus. Kad moksleiviai įgyjamas �inias aktyviai interpretuotų (ai�kintųsi, vertintų, suprastų) bei pritaikytų kūrybinėms problemoms spręsti, itin svarbu taikyti aktyvaus ugdymo metodus: stebėjimus ir bandymus (mokytojas siūlo temas arba

440

moksleiviai jas pasirenka, vėliau pateikia rezultatus); vaidmenų �aidimus (atkuriama reali situacija su būdingais veikėjais, pavyzd�iui, dailininkais ir kritikais, joje i�ry�kinami įvairūs po�iūriai bei vertybinės nuostatos ir pan.); ekskursijas ir i�vykas (klasė ar grupės gauna spręsti skirtingas stebėjimo, faktų rinkimo u�duotis, kurias atlieka i�vykos metu, paskui rezultatai pristatomi visai klasei); individualius ir grupinius projektus (formuluojama problema ir ie�koma jos sprendimo būdų per ilgesnį laiką); diskusijas ir debatus (ai�kinamasi dėl tam tikro po�iūrio arba siekiama teiginį patvirtinti ar paneigti); informacinių �altinių ir technologijų naudojimą (kompiuterio mokomąsias programas, internetu pasiekiamas duomenų bazes, garso įra�us, vaizdo kamerą, bibliotekų fondus, �iniasklaidą); ugdomąją veiklą atviroje socialinėje kultūrinėje erdvėje: muziejuose, vietos bendruomenės teatre, kultūros centruose, bibliotekose (atsirandantys kiti ugdymo proceso dalyviai tampa moksleivių kūrybos vertintojais, naujų idėjų bei sumanymų įkvėpėjais, kokybės skatintojais). �ie ir kiti metodai padeda moksleiviams susieti įgyjamą patirtį su jau turima ir kartu priartina prie realaus socialinio kultūrinio gyvenimo ir jo problemų.

! Pasitelkiant veiklos apmąstymą (refleksiją). Nors moksleiviams svarbiausia mokytis kurti meninės rai�kos kūrinius bei vertinti menines ir estetines vertybes, tačiau taip pat svarbu, kad �i kūrybinė veikla būtų ir jų būdas mokytis, padėtų suvokti ir vertinti savo pa�angą. Vienas i� būdų puoselėti moksleivių metakonityvinius įgūd�ius � skatinti juos sudaryti kūrybinį aplanką. Į jį įeina kūrybinės idėjos (jų apra�ymai, eskizai ir kt.), procesą atspindintys tarpiniai rezultatai bei jų įvertinimai, taip pat viso besikaupiančio meninio ir estetinio patyrimo apmąstymai. Į aplanką dedami ir galutiniai, reprezentuojantys moksleivio pasiekimus rezultatai ar juos liudijantys dokumentai. Refleksija tarsi atgrę�ia moksleivių �vilgsnį atgal ir leid�ia geriau suvokti meninę kūrybą. Ji skatina įsisąmoninti, kad menas grind�iamas kūrėjo įspūd�iais ir jog visas patyrimas (�inios, i�gyvenimai, asmeninės pa�iūros) yra kūrybos med�iaga. Prad�ioje mokytojas padeda susieti kūrybinę problemą su moksleivio emocine patirtimi, vėliau moksleivis pats turėtų gebėti panaudoti patirtį kūrybai, pavyzd�iui, i�girstą ar pamatytą įvykį perkurti į meninį įvaizdį, ir �į ry�į suvokti. Refleksija svarbi meninės raidos krizės laikotarpiu, kai moksleiviai ima nebepasitikėti savo kūrybiniais gebėjimais. Ji kaip tik ir padeda moksleiviams susieti savo kūrybą su menininkų darbais (moksleiviams atrodo, jog tai skirtingi pasauliai), gilina estetinį suvokimą, skatina vertinti meninius simbolius, o kartu ir mokytis kūrybinės meninės rai�kos.

! Skatinant mokymąsi bendradarbiaujant. Kai moksleiviai sprend�ia kūrybinę problemą ar dalyvauja kitoje aktyvaus ugdymo(si) veikloje, itin svarbu, kad jie bendradarbiautų tiek tarpusavyje, tiek su mokytoju. Mokymosi ir i�mokimo kokybei svarbią reik�mę turi galimybė bendrauti. Kartu su kitais aptariant, ai�kinantis, svarstant, ginčijantis, keliant klausimus bei ie�kant atsakymų, kuriant bendras faktų ar rei�kinių interpretacijas, susidaro sąlygos moksleiviui įsigilinti į savo ankstesnį patyrimą, susieti jį su naujomis �iniomis ir kartu įprasminti priimant konkrečius sprendimus. Moksleivių darbo organizavimas grupėse ne visada parodo, kad jie turi bendradarbiavimo gebėjimų. Todėl mokymosi

441

bendradarbiaujant esmė yra ta, kad siekiama ir akademinių, ir bendravimo bei bendradarbiavimo gebėjimų (būtent bendradarbiavimas ir ypač darbas komandoje yra vienas būdingiausių profesinės veiklos po�ymių postmodernioje �inių visuomenėje). Mokymasis bendradarbiaujant taip pat yra būdas puoselėti svarbias vertybines nuostatas: pasitikėjimą vienas kitu, asmeninės atsakomybės jausmą, vidinę paskatą dirbti ir mokytis, palankų moksleivių po�iūrį į mokyklą ir į mokytojus bei kt.

Struktūra

Meninio ugdymo turinį sudaro:

! kūrybinė meninė (dailės, muzikos, �okio, teatro) rai�ka;

! meninės (dailės, muzikos, �okio, teatro) rai�kos stebėjimas, estetinis suvokimas, nagrinėjimas, vertinimas;

! įgytų kūrybinių meninių ir estetinių gebėjimų ir �inių taikymas aplinkos socialiniame kultūriniame gyvenime.

Meno (dailės, muzikos, �okio, teatro) teorijos, istorijos, kultūros �inių teikimas integruojamas į visas minėtas meninio ugdymo sritis siekiant, kad taisyklių, faktų, sąvokų, terminų mokymasis netaptų savitikslis, kad jis būtų glaud�iai siejamas su praktika, padėtų lavinti moksleivių kūrybinius meninius, estetinius gebėjimus.

Įgyvendinant meninio ugdymo turinį plėtojami �ie bendrieji meniniai ir estetiniai gebėjimai:

! gebėjimai reik�ti sumanymus, mintis ir jausmus meno priemonėmis ir komunikuoti su suvokėjais;

! gebėjimai ir įgūd�iai, reikalingi perteikti kūrybinius sumanymus, mintis ir jausmus kūrybine menine rai�ka;

! gebėjimai i�gyventi, suvokti, interpretuoti ir vertinti estetines savybes savo ir kitų kūrybinėje meninėje rai�koje bei meno kūriniuose;

! gebėjimai pa�inti meno �akų ir formų tarpusavio sąsajas, meno ry�ius su istorija ir įvairiomis kultūros sritimis.

Visi �ie gebėjimai yra glaud�iai susiję, vienas kitą sąlygoja ir vienas nuo kito neatskiriami. Meninio ugdymo procese siekiama ne vien moksleivių kūrybinių meninių, estetinių, bet ir bendrųjų gebėjimų plėtotės, kartu formuojamos moksleivių vertybinės nuostatos.

442

Meninio ugdymo sritį V�X klasėse sudaro keturi pagrindinėms meno �akoms atstovaujantys meninio ugdymo dalykai:

! dailė;

! muzika;

! �okis;

! teatras.

Moksleiviui įgyjant meninės ir estetinės kompetencijos pagrindus, bet kuris i� �ių dalykų yra vienodai svarbus.

DAILĖ

BENDROJI PROGRAMA

Tikslas

Dailės dalyko pagrindinėje mokykloje tikslas � remiantis pradinio ugdymo pakopoje įgyta moksleivių patirtimi ir i�ugdytais gebėjimais, toliau skatinti vaiko savaimingą kūrybą, aktyvinant vaizduotę, mąstymą, intuiciją, sudaryti sąlygas kūrybinėms galioms plėtotis, dvasi�kai augti, asmenybei bręsti; suteikti meninės ir estetinės kompetencijos pagrindus, ugdyti mąstantį, kūrybingą, į�valgų ir suvokiantį, aktyvų dailės vartotoją.

U�daviniai


! lavintų savo meninę į�valgą stebėdami, lygindami bei interpretuodami aplinkinį pasaulį; turtindami estetinius įspūd�ius ugdytųsi estetinio suvokimo, vertinimo ir interpretavimo gebėjimus;

! pa�intų įvairias dailės technikas, med�iagas, i�manytų �iuolaikines kūrybos priemones, jas i�radingai taikytų, būtų iniciatyvūs, drąsiai eksperimentuotų ir improvizuotų;

443

! lavintų mąstymą, intelektą ir kūrybinį aktyvumą nuosekliai pa�indami įvairias dailės sritis, suvoktų praeities ir dabarties dailės rei�kinius, menines idėjas, kūrybi�kai jas taikytų kurdami savo darbus ir projektus;

! pa�intų pasaulio bei Lietuvos meno paveldą, suvoktų jo reik�mę ir unikalumą;

! gebėtų vertinti dailės kūrinius, toleranti�kai aptarti savo ir draugų kūrybą, pasitikėdami reik�tų savo nuomonę, mokėtų ją pagrįsti; pritaikytų dailės rai�ką praktiniams poreikiams, ugdytų savo estetinius jausmus ir nuovoką, gebėtų į�velgti ir puoselėti gro�į gyvenime ir mene.

Struktūra

Dailės dalykas pagrindinėje mokykloje apima vaizduojamąją ir taikomąją dailę, architektūrą, liaudies meną, dizainą, �iuolaikinius vizualinius menus ir dailėtyrą.

Dailės dalyko turinį sudaro:

! dailės rai�ka (spalvinė, grafinė ir erdvinė);

! dailėtyra (aplinkinio pasaulio ir jo rei�kinių, dailės ir tautodailės kūrinių stebėjimas, įspūd�ių kaupimas, suvokimas, interpretavimas ir estetinis vertinimas);

! dailės rai�ka socialinėje kultūrinėje aplinkoje (moksleivių dailės parodos, mokyklinės vizualinės informacijos kūrimas, integraciniai kultūriniai projektai, meninės akcijos ir kt.).

Metodinės nuorodos

�ių dailės dalyko sričių ribos sąlygi�kos. Ugdymo procese sritys integruotos � jos viena kitą papildo, jų proporcijos parenkamos atsi�velgiant į moksleivių am�ių, poreikius, individualius gabumus. Sudaromos sąlygos savaranki�kiems ir alternatyviems ie�kojimams, kuriama pasitikėjimo atmosfera, skatinama dirbti poromis, grupelėmis. Skatinamos ir palaikomos diskusijos, stebima jų eiga ir korekti�kai apibendrinamos moksleivių i�vados, atskleid�iami bei pasiūlomi įvairūs būdai tai pačiai idėjai įgyvendinti. Kuriant ir kalbant apie meną įvertinamas ir aptariamas pasaulio prie�taringumas, įvairios gro�io aprai�kos, skaud�ios visuomenės problemos ir jų atspind�iai kūryboje. Ugdomas gebėjimas argumentuotai apginti savitą idėją ir individualų po�iūrį, stiprinama atsakomybė u� savo sprendimus, toleruojant ir gerbiant kitų skirtingas nuostatas.

V�VI klasės

444

Dailės kalbos pa�inimas ugdomas �aismingomis, aktyviomis formomis. Siekiant suprasti vizualinės kūrybos įvairovę tyrinėjami meninės rai�kos būdai ir i�rai�kos elementai. Supa�indinama su meno ir dailės �akomis, dailės �anrais. Dailės rei�kinių ir kūrinių tyrinėjimas derinamas su rai�kos u�daviniais ir vartojant dailės terminus. Mokomasi sutelkti dėmesį ir analizuoti vieną meno kūrinį. Gretinami įvairiomis priemonėmis atlikti darbai, kolektyviai aptariamos skirtingų technikų galimybės. Vertinant savo ir profesionalių dailininkų darbus, skatinama pagrįsti savo nuomonę remiantis ne tik įspūd�iais, bet ir savo �iniomis apie dailę.

VII�VIII klasės

Toliau tęsiama pa�intis su įvairiomis meno bei dailės �akomis, rū�imis ir �anrais, kuriamos kompozicijos, tikslingai pasirenkamos dailės meninės i�rai�kos priemonės ir technikos. Dailės kalbos sąvokos įtvirtinamos per architektūros bei dailės istorijos pirminį pa�inimą ir kūrybinę interpretaciją, panaudojant �iuolaikines rai�kos priemones moksleivių įspūd�iams ir įgytai epochų sampratai i�reik�ti. Supa�indinant su konkrečia meno epocha, pateikiami būdingiausi ir i�kilūs kūriniai, padedantys pajusti laikotarpio dvasią, įsiminti būdingiausius ypatumus. Tyrinėjama ir esteti�kai vertinama savoji aplinka, bandoma atpa�inti tradicijas ir įtakas. Lyginami ir analizuojami kūriniai, priklausantys skirtingoms meninėms sistemoms, aptariami jų pana�umai ir skirtumai. Vengiama europocentristinio po�iūrio, leid�iama patirti, kad yra dailės rei�kinių, kuriuos reikia analizuoti ir vertinti remiantis ne vien tik klasikinės (graikų�romėnų ir renesanso) dailės meniniais kriterijais.

IX�X klasės

Dailės kalbai suvokti, moksleivių interpretaciniams gebėjimams ugdyti tęsiamas architektūros ir dailės raidos pa�inimas, gilinama kūrybos individualumo ir originalumo samprata, pratinama analizuoti ir kriti�kai vertinti masinės kultūros rei�kinius, atpa�inti kičo aprai�kas. Siūlomos rai�kos u�duotys, padedančios ugdyti moksleivių estetinę nuovoką ir meninę į�valgą. Siekiama padėti įsisąmoninti, kad dailės rai�ka yra ne tik emocinės savirai�kos dalykas, bet ir sąmoningų, racionalių, intelektualių pastangų reikalaujantis u�siėmimas. Analizuojami meno stilių, modernizmo ir postmodernizmo meninių sistemų savitumai, skirtingi vertinimo principai: originalumo, meninės formos evoliucijos ir progreso, atskiro dailininko kūrybos ir meno krypties stilistinės vienovės siekiai, kartojimo reik�mė, idėjos svarbos i�kėlimas, įvairių meno rū�ių ir �anrų susiliejimas ir naujų rai�kos formų gimimas, kultūrinės atminties interpretavimas.

Turinys

V�VI klasės

445

Dailės rai�ka

! Stebima ir plok�tumoje bei erdvėje vaizduojama gyvenamoji aplinka, gilinami gebėjimai pastebėjimus ir įspūd�ius perteikti įvairiais būdais (pavyzd�iui, formų dyd�iais, pirmu ir antru planu ir kt.). Įvairiomis technikomis kuriami architektūriniai maketai, peiza�ai, natiurmortai, portretai ir kito �anro kūrinėliai. Tyrinėjami �mogaus ir gyvūnų būdingiausi bruo�ai. Naudojant įvairias med�iagas ir vaizdavimo būdus, bandoma spalva, linija ir forma perteikti pagrindines kūno formas ir būdo ypatybes.

! Remiantis stebėtų kūrinių ir aplinkos rei�kinių i�gyvenimais, kuriamos nesudėtingos simetri�kos ir asimetri�kos įvairaus ritmo kompozicijos. Plečiama spalvų, linijų ir erdvinių formų rai�kos patirtis, pasirinkti elementai komponuojami ��aid�iant� skirtingu ritmu ir dyd�iais.

! Gilinamasi į spalvų ypatumus. Stebima ir palyginama daiktų, aplinkos objektų spalvų ir atspalvių kaita bei jų nuotaikos. Tyrinėjami spalvų mai�ymo efektai ir da�ų savybės. Naudojant ritmą, simetriją, asimetriją kuriamos spalvinės kompozicijos erdvėje ir plok�tumoje. Tikslingai pasirinkus spalvas, kuriami skirtingo kolorito (pavyzd�iui, �ilto, �alto, ry�kaus ir kt.) darbeliai, kontrastingų bei vienos spalvos įvairių atspalvių dekoratyvinės kompozicijos. Siekiama i�gauti kuo daugiau atspalvių. I�bandomos monumentaliosios dailės technikų imitacijos.

! Tyrinėjama linijų ir dėmių įvairovė bei jų rai�kos ypatybės (pavyzd�iui, storis, intensyvumas, lengvumas ir kt.). Kuriamos skirtingų nuotaikų ir tekstūrų kompozicijos (i� tiesių, banguotų, lau�ytų linijų bei skirtingo pobūd�io dėmių) naudojant įvairias priemones (teptukus, įvairių rū�ių ir storių plunksnas ir pan.). Palyginamos ranka ra�yto ir spausdinto �rifto savybės ir i�rai�kingumas, įvairių dyd�ių ir formų �riftu kuriamos skirtingų nuotaikų ir ritmo kompozicijos.

! Toliau tyrinėjama erdvinių formų įvairovė. Pasitelkus regos ir lytėjimo pojūčius lavinamas erdvės suvokimas: tyrinėjami detalės ir visumos santykiai (pavyzd�iui, didelis�ma�as, toli�arti ir kt.), objektų pavir�iai (pavyzd�iui, mink�ti, slidūs ir kt.), jų faktūros ir tekstūros. Kuriami erdviniai objektai i� įvairių med�iagų, panaudojamos jų pavir�iaus savybės, siekiama objektų i�rai�kingumo. Tyrinėjamos ir interpretuojamos erdvinės tautodailės formos (pavyzd�iui, U�gavėnių kaukės, sodai ir kt.).

Dailėtyra

! Skatinama į�velgti spalvų, linijų, formų, ritmo įvairovę ir jų darną gamtoje, daiktinėje aplinkoje, profesionalių dailininkų ir bendraam�ių kūriniuose. Harmonijos samprata ugdoma lyginant paprastas ir sudėtingas, monumentalias ir smulkias formas, į�velgiant jų ritmi�kumą, pritaikant spalvotyros patirtį. Tyrinėjamas spalvos, ritmo emocinis poveikis,

446

estetinė prasmė bei simbolinė reik�mė �mogaus gyvenime, kasdienėje aplinkoje, informaciniuose �enkluose.

! Stebimos ir kūriniuose atpa�įstamos vaizduojamosios dailės �akos (tapyba, grafika, skulptūra), �anrų įvairovė, apibūdinamos pagrindinės meninės i�rai�kos priemonės (pavyzd�iui, spalva, linija, dėmė, faktūra, forma ir kt.) ir jų keliami įspūd�iai bei poveikis �iūrovui, jos palyginamos su muzikos, teatro, �okio, literatūros, kino meno ir animacijos meninės i�rai�kos priemonėmis. Tyrinėjamos dailės kūrinių ir architektūros formų sąsajos su aplinka, aptariama jų estetinė vertė. Tradicinių dailės �akų meninę kalbą bandoma palyginti su �iuolaikinių vizualinių menų (pavyzd�iui, �emės meno, instaliacijos ir kt.) i�rai�kos priemonėmis.

! Gilinama liaudies meno ir kūrybos samprata. Aptariamos pagrindinės lietuvių liaudies meno �akos, amatai, jų būdingiausios i�rai�kos priemonės. Skatinama pa�inti tautodailės būdingas spalvas ir jų ritmus. Susipa�įstama su liaudi�kojo ornamento įvairove, simboliais ir �enklais, jų sąsajomis su kalendorinėmis �ventėmis ir papročiais.

! Remiantis Lietuvos knygų grafikos i�kiliausiais pavyzd�iais siekiama suvokti spaudos meno, kaligrafijos ypatumus. Stebimas reklamoje ir informaciniuose leidiniuose naudojamas �riftas, jo estetika, bandoma apibūdinti jo poveikį vartotojui.

! Ugdomas vaizduojamosios ir taikomosios dailės skirtumų pajautimas. Ie�koma taikomosios dailės kūrinių aplinkoje, aptariamos jų rū�ys bei formos ir lyginamos su liaudies kultūros tradicija. Seniausių dirbinių ir buities rakandų formų funkcionalumas, med�iagų, puo�ybos ypatumai bei gamybos būdai lyginami su �iuolaikiniais serijiniais gaminiais.

! Aptariami artimiausios aplinkos architektūros paminklai, jų meninė ar istorinė vertė, bendruomenės pastangos juos i�saugoti. Skatinama palyginti senųjų ir �iuolaikinių pastatų formas ir puo�ybos elementus, į�velgti skirtumus, apibūdinti statinių paskirtį (pavyzd�iui, pilis, ba�nyčia, visuomeniniai, gyvenamieji pastatai ir kt.), apibūdinti jų vidų ir i�orę. Supa�indinama su lietuvių liaudies architektūros ypatumais, ma�ąja architektūra (koplytėlė, koplytstulpis, krik�tas ir kt.), stebimos ir aptariamos jų formos, puo�yba, simboliniai �enklai. Supa�indinama su artimiausiais muziejais, jų ekspozicijomis ir eksponatais.


! Moksleiviai pratinasi puo�ti savo aplinką, dalyvauja dailės parodose, savo kūrinėlius pritaiko mokyklos �ventėms ir renginiams, asmeninėms �ventėms bei savo �eimos aplinkai. Rengiamos moksleivių asmeninės ir grupinės parodėlės. Kuriama mokyklinė vizualinė informacija (pavyzd�iui, lankstinukai, sienlaikra�čiai, �ventiniai atvirukai ir kt.).

447

VII�VIII klasės

Dailės rai�ka

! Tiriamos ir rai�koje interpretuojamos būdingiausios įvairių epochų kūrinių kompozicinės sandaros (pavyzd�iui, vertikalioji, centrinė, diagonalioji ir kt.) ir jų savybės (pavyzd�iui, stati�ka, dinami�ka, kontrastinga ir pan.). Stebimos, fiksuojamos, analizuojamos gamtos (augalinės, zoomorfinės ir antropomorfinės) formos ir interpretuojamos aptartu stiliumi, pasirinktais rai�kos būdais. Tiriamos ir fiksuojamos �mogaus kūno proporcijos ir judesiai. Lyginami ir taikomi kūrybinėms kompozicijoms įvairūs �mogaus vaizdavimo kanonai. Gilinamasi į dailės �anrų ypatumus. Peiza�ai, natiurmortai, portretai, buitinio ir istorinio �anro scenos kuriamos įvairia technika ir stilistika.

! Ugdomi spalvų pa�inimo įgūd�iai, tiriamas koloritas, spalvomis kuriama nuotaika. Kompozicijoms kurti naudojami spalvų kontrastai ir niuansai, grynos, lokalios spalvos, tonų ir pustonių įvairovė, mėginama perteikti �viesos ir �e�ėlių �aismą, taikyti pagrindinius spalvinės perspektyvos dėsningumus.

! Dailės kūriniuose ir bendraam�ių kūryboje nagrinėjamos linijų, dėmių ir tekstūrų dermės (pavyzd�iui, ramios, ekspresyvios, nutrūkstančios ir kt.). Kuriamos įvairių nuotaikų ir stilistikos grafinės kompozicijos, eksperimentuojama su netikėtas ir �aismingas tekstūras teikiančiomis grafikos technikomis (monotipija, frota�u, kalkografija). Nuodugniau supa�indinama su kaligrafija. Naudojant įvairių rū�ių ir storių plunksnas, teptukus ir pan. nagrinėjama �rifto charakterio, proporcijų, linijų ritmo priklausomybė nuo ra�ymo priemonės. Vaizdas ir �riftas derinamas įvairiose �rifto kompozicijose.

! Tyrinėjama erdvinių formų meninė kalba. Kuriamos stati�kos ir dinami�kos skulptūrinės kompozicijos, i� įvairių med�iagų kuriamos apvalioji skulptūra ir reljefai, ma�osios plastikos kūrinėliai (pavyzd�iui, amuletai, papuo�alai, medaliai, antspaudai ir kt.). Perteikiami formų meninės kalbos ypatumai: auk�tas ir �emas reljefas, �viesos ir �e�ėlių �aismas, faktūrų įvairovė ir jų kuriamos nuotaikos. Eksperimentuojant tiriamos formos ir med�iagos santykiai, faktūrų virtimas tekstūromis (pavyzd�iui, �emo reljefo panaudojimo grafiniams atspaudams galimybės, �lifuoti pavir�iai ir kt.).

! Stebima ir analizuojama įvairių formų architektūra. Eskizuojamos būdingiausios architektūrinės detalės, pie�iami nesudėtingi miestų planai ir pastatų schemos. Kuriamos grupinės kompozicijos: miestų, pilių maketai i� atskirų architektūrinių objektų. Supa�indinama su pagrindiniais linijinės perspektyvos dėsniais ir mėginama juos taikyti vaizduojant natūrą.

! Kuriant nesudėtingų formų taikomosios dailės dirbinėlius gilinamas taikomosios dailės suvokimas. Kūrinėliai puo�iami geometriniu, augaliniu ornamentu, figūrinėmis kompozicijomis ar �iuolaikinio gyvenimo motyvais, interpretuojama pasirinkta stilistika.

448

Įgyvendinami eskiziniai projektų sprendimai plok�tumoje ir erdvėje (pavyzd�iui, �aislų, baldų, transporto priemonių ir kt.).

Dailėtyra

! Atpa�įstamos ir apibūdinamos skirtingų epochų dailės kūrinių kompozicinės sandaros, supa�indinama su atskirų epochų gro�io idealu ir harmonijos samprata. Aptariamos ir pagrind�iamos asmeninės ir draugų sukurtos interpretacijos.

! Dailės �akų ir �anrų suvokimas gilinamas aptariant svarbiausius dailės raidos bruo�us nuo seniausiųjų laikų iki XVIII a. pabaigos. Skatinama pa�inti i�kiliausius pasaulio ir Lietuvos dailės kūrinius, jų autorius, aptariant vaizdavimo būdų ir rai�kos priemonių kaitą. Ugdomas gebėjimas lyginti įvairias epochų gro�io ir vertybių sampratas, �iuolaikinės visuomenės vertybes ir jų atspind�ius mene. Nagrinėjami monumentaliosios ir molbertinės tapybos kūriniai (freska, mozaika, altoriai, vitra�as ir kt.), skatinama suvokti jų stilistinius bruo�us. Tyrinėjama skulptūra, jos rū�ys, į�velgiamos sąsajos su architektūra ir gamtine aplinka.

! Ugdomi gebėjimai suvokti ir palyginti pasaulio ir Lietuvos pagrindinių architektūros formų raidą nuo seniausiųjų laikų iki XVIII a. pabaigos. Aptariami stilistiniai bruo�ai, būdingi architektūriniai elementai, bandoma atpa�inti juos artimiausioje aplinkoje. Nagrinėjamas gamtos ir architektūros santykis (rūmų ir parkų kompleksai, parkų architektūra), land�aftas ir jo elementai.

! Tyrinėjamos grafikos rū�ys pagal paskirtį (lak�tinė, knygų, taikomoji, pramoninė ir kt.). �rifto meno raida (dantira�tis, hieroglifai, romėni�kas, goti�kas �riftas ir kt.) aptariama nagrinėjant knygos meno i�takas, lyginant rankra�tinę ir spausdintą knygą, pagrindines jos dalis. Atkreipiamas dėmesys į senų ir retų spaudinių meninę vertę (pavyzd�iui, pirmosios lietuvi�kos spausdintos knygos).

! Skatinama atpa�inti taikomosios dailės rū�is, apibūdinti ir vertinti buitinės bei sakralinės paskirties daiktų (pavyzd�iui, baldų, indų, papuo�alų ir kt.) funkciją, formas, med�iagas, puo�ybą, jų sąveiką ir amato meistrystę. Aptariami baltų kultūros seniausieji radiniai, jų formų ypatumai, ornamento simbolika ir jų atspind�iai lietuvių liaudies mene. Ugdomas gebėjimas vertinti rankų darbą ir palyginti su �iuolaikinės serijinės gamybos pavyzd�iais. Skatinama į�velgti rankų darbo kūrinių vertingumą, aptarti jų formos racionalumą ar įmantrumą, atpa�inti �iuolaikinio dizaino bruo�us, apibūdinti vienetinių ir tira�uojamų gaminių skirtumus, į�velgti originalumo bruo�us.


! Moksleiviai savo estetinę patirtį pritaiko dalyvaudami dailės parodose, mokyklinėse meno �ventėse, meniniuose projektuose ir akcijose, asmeninėse �ventėse, puo�dami savo aplinką. Rengiamos

449

moksleivių personalinės ir grupinės parodėlės, kuriama renginių ir parodų vizualinė informacija (pavyzd�iui, lankstinukai, plakatai, sienlaikra�čiai ir kt.).

IX�X klasės

Dailės rai�ka

! Taikomi įvairūs komponavimo ir vaizdavimo būdai plok�tumoje bei erdvėje (pavyzd�iui, kontrastų ir niuansų, visumos ir fragmento, konstruktyvių ir laisvų formų deriniai). Tikslingai pasirinktomis meninės i�rai�kos priemonėmis kuriami realistiniai, abstraktūs ir sąlygi�ki vaizdai (pavyzd�iui, simbolinis, impresionistinis, ekspresionistinis, kubistinis ir kt.). Bandoma apibendrinti, supaprastinti ar abstrahuoti tikrovės objektų formas, spalvas, dėmes, linijas ir kt.

! Stebima, fiksuojama (pie�iama, fotografuojama) ir įvairiomis meninėmis formomis interpretuojama artimiausia aplinka: architektūros elementai, technikos detalės, �monės, augalai ir gyvūnai, miesto, kaimo panorama ir jų fragmentai. Gilinamas spalvos pa�inimas (pavyzd�iui, atspalviai, plenerinė tapyba, koloritas ir nuotaika, �viesa ir �e�ėliai ir kt.). Įvairios nuotaikos, būsenos, idėjos perteikiamos ir interpretuojamos tikslingai pasirinkus spalvinės ir grafinės rai�kos priemones, tradicinius ir netradicinius erdvinės rai�kos būdus (pavyzd�iui, gyvoji, kinetinė, abstrakčioji skulptūra, objektai, instaliacijos ir kt.).

! Įvairiais vaizdavimo būdais ir priemonėmis kuriami darbų ciklai, iliustracijos ir kūrybinės interpretacijos literatūros, muzikos, �okio, teatro temomis. Kuriant temines kompozicijas, vaizduojamas �mogus ir jo nuotaikos. Gilinamasi į dailės �anrų ypatumus, panaudojant originalią ir individualią rai�ką: įvairiomis technikomis kuriami peiza�ai, natiurmortai, portretai, buitinio ir istorinio �anro scenos, abstrakčios kompozicijos.

! Tyrinėjamos �iuolaikinio dizaino aprai�kos ir jo estetika daiktinėje aplinkoje, vizualinėje informacijoje ir komunikacijoje, analizuojami įvairūs objektų komponavimo būdai plok�tumoje bei erdvėje (pavyzd�iui, kontrastai, niuansai, akcentai, pusiausvyra ir pan.). Kuriami ateities daiktų (pavyzd�iui, buities technikos, transporto priemonių, kostiumo ir kt.) projektai � fantazijos pritaikant formos, funkcijos ir med�iagos sąveiką. Įvairiomis priemonėmis kuriami grafinio dizaino projektai (pavyzd�iui, plakatai, �enklai, logotipai, atvirukai ir kt.) derinant �rifto, teksto ir vaizdo tarpusavio santykį, bandoma pritaikyti kompiuterines technologijas.

Dailėtyra

! Stebint i�kiliausius XIX�XX a. dailės kūrinius ugdomi gebėjimai atpa�inti dailės krypčių ir judėjimų svarbiausius bruo�us ir meninius ypatumus (pavyzd�iui, kolorito reik�mę, idėjos ir

450

formos santykį, fragmenti�kumą ir kt.). Aptariant modernizmo ir postmodernizmo kūrinius akcentuojama, kad iliuziniai realistinio vaizdavimo principai nėra vienintelis dailės tikslas. Siekiama suvokti ribų tarp dailės �akų ir �anrų i�nykimą, menų sintezę, atpa�inti �iuolaikinius vizualinius menus (kino meną, videomeną, fotografiją ir kt.) ir nusakyti bei argumentuotai vertinti jų būdingiausias meninės i�rai�kos priemones. Stebimos masinės kultūros formos ir i�sakomi individualūs pastebėjimai bei vertinimai, aptariamos kičo aprai�kos �iniasklaidoje ir artimiausioje aplinkoje.

! Skatinama pa�inti Lietuvos profesionaliosios dailės raidą nuo XIX a. prad�ios iki �ių dienų (pavyzd�iui, Vilniaus meno mokykla, pirmosios lietuvių dailės parodos, Kauno meno mokykla ir kt.). Aptariamas kūrybos laisvės, individualumo ir tauti�kumo santykis, į�velgiama tautodailės įtaka profesionaliajai Lietuvos dailei. Nagrinėjamos pagrindinės liaudies meno �akos ir tautodailės rū�ys, aptariami lietuvių liaudies meno ypatumai ir jo atspind�iai Lietuvos meniniame gyvenime. Pagal aptartus kriterijus analizuojama ir vertinama �ymiausių Lietuvos dailininkų kūryba. Supa�indinama su pagrindiniais Lietuvos muziejais ir nuolatinėmis jų ekspozicijomis, skatinama referuoti aplankytas dailės parodas ir meno akcijas.

! Aptariami �ymiausi XIX�XX a. pasaulio ir Lietuvos architektūros paminklai. Stebimos �iuolaikinių pastatų konstrukcijos, med�iagos ir aptariamos ekologinės miestų problemos. Palyginamos natūralių ir dirbtinių apdailos med�iagų estetinės savybės. Supa�indinama su kra�tovaizd�io architektūros samprata, tyrinėjamos parkų rū�ys ir būdingiausi bruo�ai, vertinama vietinių parkų architektūra.

! Siekiama suvokti �iuolaikinio dizaino i�takas ir aptarti svarbiausius u�davinius. Stebimos pramoninio (pavyzd�iui, buities technikos, transporto priemonių ir kt.) ir grafinio (pavyzd�iui, plakatų, vizualinės informacijos sistemų, �enklų ir kt.) dizaino formos bei aprai�kos. Ugdomi daiktų funkcijos, konstrukcijos, med�iagos ir formos sąveikos, ergonomi�kumo vertinimo įgūd�iai. Siekiama ugdyti gebėjimą vertinti daiktus ir jų aplinką estetiniu po�iūriu, i�sakyti samprotavimus apie visuomenės vartotoji�kumo, �sudaiktėjimo� problemas.


! Moksleiviai savo estetinę patirtį pritaiko organizuodami originalias dailės parodas, mokyklines meno �ventes, renginius, meninius projektus ir akcijas. Kuria renginių vizualinę informaciją (plakatus, sienlaikra�čius, lankstinukus, afi�as, kvietimus ir kt.), bando spręsti mokyklos interjero meninio estetinio apipavidalinimo klausimus.



VI klasė VIII klasė X klasė Dailės rai�ka plok�tumoje ir erdvėje

1. Perteikti vaizdą, idėją, nuotaiką įvairiomis dailės priemonėmis ir technikomis.

1.1. Kurdamas spalvinės rai�kos priemonėmis:



1.1.1. skiria ir naudoja �iltas, �altas, pagrindines ir antrines spalvas;

1.1.1. skiria kontrastingas, lokalias spalvas;

1.1.1. skiria ir tikslingai (aptartu stiliumi, pasirinkta maniera) naudoja tradicines bei netradicines tapybos priemones ir rai�kos būdus idėjai perteikti;

1.1.2. tapo gua�u, akvarele ar pie�ia kreidelėmis, i�gauna norimus atspalvius;

1.1.2. taiko spalvų niuansus ir toninę įvairovę, tapo įvairiais da�ais ir technikomis;

1.1.2. kuria kompozicijas asamblia�o, fotokolia�o ir mi�riomis technikomis;

1.1.3. tapo gyvai, drąsiai naudoja potėpius, spalvotas aplikacijas ir kolia�us.

1.1.3. bando perteikti spalvinę perspektyvą;

1.1.3. fotografuoja, kuria nuotraukų ciklus pasirinkta tema.

1.1.4. kuria dekoratyvines kompozicijas. 1.2. Kurdamas grafinės rai�kos priemonėmis:

1.2. Kurdamas grafinės rai�kos priemonėmis:

1.2. Kurdamas grafinės rai�kos priemonėmis:

1.2.1. skiria ir tikslingai naudoja tradicines bei netradicines grafikos priemones ir rai�kos būdus idėjai perteikti;

1.2.1. skiria ir taiko linijų, dėmių ir tekstūrų įvairovę;

1.2.1. eksperimentuoja ir naudoja grafikos technikas (monotipiją, frota�ą, kalkografiją);

1.2.2. kuria frota�o, kalkografijos, kolia�o, fotokolia�o technikomis;

1.2.2. naudoja skirtingas grafikos technikas (grata�ą, monotipiją) ir įrankius (pie�tukus, plunksneles, anglį ir pan.);

1.2.2. naudoja naujas med�iagas (anglį, pastelę, sangviną);

1.2.3. maketuoja spaudinių projektus, naudoja ranka ra�ytus ir kompiuteriu sukurtus �riftus;

1.2.3. �ino pasirinktų med�iagų bei įrankių savybes ir savitai jas panaudoja.

1.2.3. kuria savitas kaligrafines kompozicijas įvairių rū�ių ir storių plunksnomis.

1.2.4. derina vaizdą ir tekstą komponuojamose iliustracijose ir fotonuotraukose.

1.3. Kurdamas erdvinės rai�kos 1.3. Kurdamas erdvinės rai�kos 1.3. Kurdamas erdvinės rai�kos

452


VI klasė VIII klasė X klasė priemonėmis: priemonėmis: priemonėmis:

1.3.1. atpa�įsta erdvinių formų ypatybes;

1.3.1. ie�ko harmoningo dyd�ių ir formų santykio įvairioms erdvinėms formoms ir taikomosios dailės dirbinėliams;

1.3.1. bando atrasti formos, funkcijos ir med�iagos sąveiką įvairioms erdvinėms kompozicijoms (skulptūrinėms formoms, dizaino projektams);

1.3.2. i�gauna skirtingų nuotaikų faktūras i� molio, plastilino, popieriaus plastiko, antrinių �aliavų ir gamtinių med�iagų;

1.3.2. dekoruoja juos ornamentu, įvairiomis faktūromis, auk�tu ir �emu reljefu;

1.3.2. pritaiko karkasines ir kinetines konstrukcijas;

1.3.3. taiko skirtingų dyd�ių ir formų santykius.

1.3.3. pritaiko kolia�o, papjė ma�ė technikas, popieriaus plastiką.

1.3.3. kuria maketus i� popieriaus plastikos ar antrinių �aliavų.

2. Stebėti, analizuoti, atrinkti ir perteikti objektų bei rei�kinių vizualines ypatybes ir įspūd�ius.

2.1. Į�velgia ir apibūdina stebimų objektų bei rei�kinių būdingiausius bruo�us ir savitai perteikia juos savo kūriniuose.

2.1. Į�velgia ir bando perteikti linijinę perspektyvą, proporcijas, judesį.

2.1. Pasirinktomis ar mokytojo pasiūlytomis priemonėmis interpretuoja stebimų objektų, rei�kinių ar dailės kūrinių sukeltus i�gyvenimus.

2.2. Stilizuoja gamtos formas kurdamas vaizdus plok�tumoje ar erdvėje.

2.2. Perteikia pagrindinius natūros bruo�us, stilizuoja, abstrahuoja vaizdą.

3. Komponuoti pagal sumanytas idėjas ir vaizdus panaudojant meninės i�rai�kos elementus ir kompozicines sandaras.

3.1. Savo i�gyvenimus ir į�valgas perteikia kurdamas simetri�kas ir asimetri�kas kompozicines sandaras.

3.1. Kurdamas plok�tumoje skiria stati�kas ir dinami�kas kompozicines sandaras.

3.1. Skiria realistinį, sąlygi�ką ir abstraktųjį vaizdavimo būdus.

3.2. Panaudoja skirtingus dyd�ius, planus, ritmines struktūras, pusiausvyrą.

3.2. Panaudoja spalvų, linijų, formų kontrastus, niuansus, ritmines struktūras.

3.2. Kurdamas meninį vaizdą tikslingai pasirenka meninės i�rai�kos priemones (ritmą, koloritą, formą, kontrastą, niuansą, perspektyvą, �viesą, �e�ėlius).

3.3. Bando perteikti pasirinktos stilistikos principus.

Dailėtyra

4. Panaudoti dailėtyros įgūd�ius

4.1. Vartodamas tinkamą dailės �odyną analizuoja savo ir draugų kūrybą.

4.1. Vertina savo ir draugų kūrybines interpretacijas pagal aptartus kriterijus.

4.1. Vertindamas atskirų dailininkų, savo ir draugų kūrinius aptaria meninės i�rai�kos

453


VI klasė VIII klasė X klasė vertinant artimiausios aplinkos dailės rei�kinius, savo ir draugų kūrybą.

priemones.

4.2. �ino artimiausioje aplinkoje esančius muziejus, lanko dailės parodas, apibūdina jų turinį.

4.2. Skiria ir įvardija muziejų ekspozicijose ir dailės parodose esančių kūrinių rū�is, dailės �akas ir �anrus.

4.2. Vertina ir analizuoja lankytų muziejų ir dailės parodų ekspozicijas pagal jų rū�is, dailininkų kūrybos kryptis.

5. Pa�inti, tirti, analizuoti ir interpretuoti praeities bei dabarties dailę ir architektūrą.

5.1. Skiria ir trumpai apibūdina meno �akas, vaizduojamosios ir taikomosios dailės rū�is, �anrus, pagrindines meninės i�rai�kos priemones (spalvą, liniją, formą, ritmą).

5.1. Aptardamas dailės kūrinius apibūdina esmines meninės i�rai�kos priemones, įvardija dailės �akas, vartoja tinkamą �odyną.

5.1. Atpa�įsta �iuolaikinių vizualinių menų meninės i�rai�kos priemones, apibūdina masinės kultūros aprai�kas.

5.2. Atpa�įsta ir apibūdina profesionalųjį meną ir tautodailę.

5.2. Skiria ir apibūdina būdingiausias baltų kultūros radinių formas, simbolius ir ornamentiką.

5.2. Apibūdina pagrindines tautodailės rū�is ir meninius bruo�us.

5.3. Atpa�įsta svarbiausius meninius istorinius stilius.

5.3. Atpa�įsta XIX ir XX a. pagrindines dailės sroves ir kryptis, vartoja tinkamą �odyną.

5.4. Atpa�įsta svarbiausius Lietuvos gotikos, renesanso, baroko architektūros paminklus.

5.4. Įvardija pagrindinius Lietuvos dailės istorijos raidos etapus.

5.5. Skiria keletą �ymiausių lietuvių dailininkų.

6. Stebėti, tirti, analizuoti ir vertinti gamtos ir �mogaus sukurtos kultūrinės aplinkos estetinius ypatumus ir vizualiųjų menų įtaką aplinkai.

6.1. Atpa�įsta ir apibūdina artimiausioje aplinkoje esančius architektūros ir dailės paminklus, vizualinės komunikacijos objektus.

6.1. Įvardija artimiausios aplinkos architektūros ir dailės paminklus.

6.1. Įvardija �ymiausius Lietuvos muziejus, architektūrinius ansamblius ir parkus.

454


VI klasė VIII klasė X klasė 6.2. Apibūdina jų stilių. 6.2. Į�velgia praeities stilių ir masinės

kultūros įtakas savo kultūrinėje aplinkoje. 6.3. Vertina vizualinės komunikacijos

objektų meninius bruo�us. 6.3. Į�velgia ir vertina vizualiųjų menų ir

vizualinės komunikacijos įtaką aplinkai. Dailės rai�ka socialinėje kultūrinėje aplinkoje

7. Pritaikyti savo kūrybinę estetinę patirtį �eimos, klasės ir mokyklos bendruomenės dailės poreikiams, kūrybiniams ir integruotos meninės veiklos projektams.

7.1. Savo kūrinius eksponuoja dailės parodose, pritaiko meninėms akcijoms.

7.1. Įgyvendina savo kūrybinius sumanymus kultūriniuose projektuose ir meninėse akcijose.

7.1. Savo estetinę patirtį pritaiko padėdami organizuoti dailės parodas, menų �ventes, kultūrinius projektus, menines akcijas.

7.2. Savo darbus eksponuoja dailės parodose.

7.2. Savo kūrybą eksponuoja parodose.

7.3. Apipavidalina savo dailės rai�kos darbus.

7.3. Apipavidalina savo dailės rai�kos darbus ir mokyklos parodų ekspozicijas.

8. Kurti mokyklinę vizualinę informaciją.

8.1. Savo dailės rai�kos įgūd�ius bando pritaikyti kurdamas mokyklinę vizualinę informaciją (klasės sienlaikra�tį, lankstinukus, atvirukus).

8.1. Kurdamas mokyklinę vizualinę informaciją (sienlaikra�čius, lankstinukus, plakatus ir kt.) pasinaudoja dailės rai�kos įgūd�iais.

8.1. Kurdamas mokyklinę vizualinę informaciją naudoja įvairias dailės technikas, kompiuterinę grafiką, fotonuotraukas.

9. Dirbti grupėse ir individualų sumanymą derinti bendrame darbe.

9.1. Talkina apipavidalinant klasės ir mokyklos renginius.

9.1. Talkina apipavidalinant mokyklos �ventes ir renginius.

9.1. Kartu su kitais moksleiviais talkina kuriant vaizdines priemones kitų dalykų mokytojams.

9.2. Moka dirbti grupėje.

9.2. Bendradarbiauja kolektyvinėje meninėje kūryboje.

9.2. Derina savo sumanymus bendrame darbe.

MUZIKA

BENDROJI PROGRAMA

Tikslas

Muzikos dalyko pagrindinėje mokykloje tikslas � suteikti muzikinės, estetinės kompetencijos bei socialinės kultūrinės brandos pagrindus, ugdyti kūrybi�ką, aktyvią, emocingą, estetinei ir kultūrinei patirčiai atvirą moksleivio asmenybę, gebančią prasmingai dalyvauti aplinkos muzikiniame gyvenime.

U�daviniai


! i�plėstų muzikinę patirtį pasitelkdami muzikavimo įgūd�ių ir muzikos kalbos praktiką;

! i�siugdytų gebėjimus kurti, atlikti ir pateikti savo ir kitų meninę rai�ką, naudodami įvairias meninės i�rai�kos priemones, kūrybos procesus ir technologijas;

! i�lavintų gebėjimą kriti�kai vertinti muzikinę kultūrą, suvokdami meno kūrinių socialinį kultūrinį, istorinį kontekstą; atpa�intų ir vertintų muzikinės kūrybos principus, formas, stiliaus elementus;

! i�gyventų d�iaugsmą ir pasitenkinimą, dalyvaudami meninės kūrybos, atlikimo, suvokimo procesuose, puoselėdami bendravimo ir bendradarbiavimo gebėjimus, elgesio kultūrą scenoje bei formuotųsi pozityvias nuostatas estetinėms, etninėms ir bendrosioms �mogaus kultūros vertybėms.

Struktūra

Muzikos dalykas pagrindinėje mokykloje apima:

! muzikavimą (dainavimą, grojimą) ir kūrybą (improvizavimą, aran�avimą, komponavimą);

! muzikos kalbos praktiką;

! klausomos ir/ar atliekamos muzikos nagrinėjimą bei vertinimą;

! muzikos �inių ir gebėjimų taikymą socialiniame kultūriniame gyvenime.

456

Metodinės nuorodos

Pagrindinės mokyklos muzikos dalykas apima visą muzikinių patyrimų spektrą (nuo psichomotorinių įgūd�ių iki estetinio santykio su muzika), todėl svarbu, kad muzikinis ugdymas būtų subalansuotas, nuosekliai ir kryptingai plėtotų muzikines moksleivių galias.

Muzikinio ugdymo pamatas � tarpusavyje glaud�iai susieta muzikavimo, kūrybos ir muzikos kalbos praktika. Ypač pabrė�tinas dainavimas, efektyviai plečiantis gebėjimus girdėti, suvokti muzikos kalbą, intonuoti, kurti. Tikslingai parinktas muzikavimo repertuaras ir kūrybos u�duotys muzikos kalbai suvokti turi daugiau reik�mės ir prasmės, nei gerai i�manyti muzikos teoriją, todėl būtinos muzikinės sąvokos ir teorijos �inios turėtų tiesiogiai i�plaukti i� muzikavimo ir kūrybos u�duočių konteksto.

Siekiant pa�inti muzikos kultūrą nepakanka apsiriboti �iniomis, reikia ugdyti kritinį moksleivių mąstymą � gebėjimą savaranki�kai nagrinėti, interpretuoti ir vertinti. �itaip susipa�įstama ir su istorija (įvairūs pavyzd�iai nuo seniausių laikų ir įvairių kra�tų iki �iandienos), ir su estetikos teorija (kodėl gra�u, kodėl meni�ka, kodėl i�rai�kinga, kodėl prasminga), ir su aktualiomis jaunimo muzikos problemomis (muzikinis moksleivių skonis, poreikis domėtis įvairia muzika ugdomas atsi�velgiant ir į jų poreikių bei interesų įvairovę).

Muzikos �inių ir gebėjimų taikymas socialiniame gyvenime turi ypatingą reik�mę, nes įprasmina muzikos ugdymą. Kiekvienas moksleivis ateina į mokyklą su savo �eimos ir/ar kitokios aplinkos kultūrine patirtimi, kuri priklauso nuo to, kokios toje aplinkoje vyrauja tradicijos, kokios muzikos klausoma, ar muzikuojama, ar lankomi koncertai. Mokykloje jis turi galimybę praplėsti akiratį, pasisemti naujos patirties, o svarbiausia � i�mokti veikti. Tam pasitelkiami įvairūs projektai, kurių metu ugdomas savaranki�kumas, mokėjimas bendrauti ir bendradarbiauti, planuoti, įveikti nenumatytus sunkumus, pristatyti savo veiklą ir gebėjimus. Tokie projektai gali integruoti ne tik muzikinę, bet ir platesnę menų veiklą. Pabrė�tina naujų informacinių technologijų svarba � moksleiviai noriai imasi savaranki�kos veiklos ie�kodami informacijos, komunikuodami, kompiuteriu aran�uodami ar kurdami muziką.

Nevienodi moksleivių muzikiniai gabumai ir gebėjimai turi būti plėtojami diferencijuojant u�duotis, o įvairūs metodai turi padėti visiems besimokantiesiems �iuos gebėjimus pritaikyti prakti�kai. Skirtingus poreikius muzikai turėtų tenkinti įvairi neformalios muzikinės veiklos pasiūla mokykloje ir u� jos ribų (taip pat neformaliojo mokymo įstaigos).

Turinys

V�VI klasės

457

Muzikavimas, kūryba ir muzikos kalbos praktika

! Remiantis i�lavėjusiais moksleivių muzikiniais ir bendravimo įgūd�iais toliau skatinamas vokalinis ir instrumentinis muzikavimas (kreiptinas dėmesys į ansamblinio susiklausymo įgūd�ius, muzikos instrumentų panaudojimo galimybes). Lavinami vokalinės technikos ir intonavimo įgūd�iai.

! Formuojamas muzikos kalbos ir i�rai�kos priemonių (dinamikos, tempo, frazės) suvokimas, rai�kus atlikimas, dainuojant tradicines lietuvių liaudies, pasaulio tautų, originalias įvairių �anrų, stilių dainas, grojant nesudėtingus instrumentinius kūrinėlius bei pritarimus dainoms ritminiais ir melodiniu (arba harmoniniu) instrumentais.

! Siekiama toliau lavinti metroritminės, derminės, tembrinės klausos gebėjimus, ugdyti pastabumą muzikos detalėms.

! Panaudojant sukauptą muzikavimo ir muzikinės kalbos patirtį moksleiviai skatinami improvizuoti, kurti, aran�uoti, pritaikyti savo sugebėjimus atlikti, u�ra�yti, skaityti muziką.

! Plėtojama ma�oro, minoro ir jo rū�ių �odyno praktika (tonacija, tonas ir pustonis, alteracijos �enklai, kitokios dermės), metroritminio �odyno praktika (sinkopės, punktyrinis ritmas), tembrų atpa�inimas (orkestro ir pavienių instrumentų, vokalo), ugdomas frazės, melodijos pojūtis. Skatinama suvokti ir atpa�inti paprastas muzikines formas (vienos, dviejų, trijų dalių, rondo).

! Taikomas natų ra�tas kuriant ir aran�uojant, i� klausos u�ra�ant ir skaitant muzikinius darinius.

! Skatinama �inoti, suvokti ir atpa�inti muzikos kūriniuose pagrindinius tempų ir dinamikos �enklus, muzikos kalbos elementus (melodijos, ritmo, faktūros, harmonijos).

! Skatinami įvairūs judesio panaudojimo būdai klausant ir atliekant muziką.

Klausomos ar atliekamos muzikos nagrinėjimas ir vertinimas

! Moksleiviai supa�indinami su muzikinių �anrų įvairove, muzikinėmis formomis, skatinami suvokti muzikos priklausomybę nuo �anro paskirties (Lietuvos regionai ir tradiciniai �anrai, pasaulio kultūrų, akademinės muzikos �anrai, d�iazo, roko muzika). Skatinama suvokti muzikos stilių kaitą ir skirstymo istorinėmis epochomis tikslingumą.

! Skatinama pa�inti muzikinio bendravimo formas (muzikavimas buityje, �okis, �aidimas ir muzikos klausymas koncertų salėse). Skatinama suvokti atlikimo aplinkos, ry�ių su kitais menais svarbą ir galimybes. Ai�kinamas muzikos suvokėjų (klausytojų) elgesys įvairiose muzikinėse aplinkose (koncertų, ceremonijų, apeigų metu).

! Skatinama atliekamą ir klausomą muziką įvertinti ekspromtu, intuityviai (įspūd�iai, vaizdiniai, i�rei�kiamos estetinės emocijos ir vaizdingi palyginimai) ir pagal nurodytus

458

kriterijus, pavyzd�iui, kaip muzikos charakteris, nuotaika priklauso nuo tempo, dinamikos, ritmo, atlikėjų sudėties.

Muzikos �inių ir rai�kos gebėjimų pritaikymas socialinėje kultūrinėje veikloje

! Koncertai (vokalinės, instrumentinės muzikos).

! Bendruomenės �ventės.

! Tradicinės muzikos renginiai (lietuvių ar/ir pasaulio kultūrų).

VII�VIII klasės


! Atsi�velgiant į fiziologinius ir psichologinius balsų mutacijos nepatogumus, toliau lavinama vokalinė technika (saikinga balso jėga, tinkamos intonuoti partijos, individualios rekomendacijos), kai kuriais atvejais vokalinės praktikos trūkumą kompensuojant instrumentiniu grojimu. Mokoma perteikti homofoninės ar polifoninės faktūros specifiką. Puoselėjami gebėjimai atlikti dinamikos ir tempo niuansus, �trichus, frazuoti, siekiant perteikti kūrinio nuotaiką.

! Toliau skatinami gebėjimai improvizuoti, kurti, aran�uoti pagal pateiktą u�duotį, pavyzdį, gebėti planuoti ir paai�kinti sumanymą, struktūrą, naudojant pa�įstamas muzikinės kalbos savybes (pavyzd�iui, kuriamos melodijos duotu metru ar tam tikra derme, melodijai pritaikomas ritmo akompanimentas ir pan.). Mokoma kurti ritminius darinius su triolėmis bei intonacijas su įvairiais intervalais (sekunda, tercija, kvarta, kvinta, seksta, septima, oktava), pa�inti ir įvaldyti įvairias kūrybos formas, pasitelkiant kolektyvinę veiklą, �aidimo ar parodijos formą.

! Toliau puoselėjami gebėjimai giliau pa�inti muzikinę kalbą, suvokti i�plėtotą kompoziciją (jos tėkmę, muzikinę kalbą bei i�rai�kos priemones). Ugdomas muzikos formų pa�inimas, siekiant i�samiau suvokti muzikinės kalbos bei i�rai�kos priemones, jų savybes, pajusti muzikos gro�į.

! Mokoma atpa�inti faktūras (monofonija, heterofonija, polifonija, homofonija), girdėti, i�skirti ir atpa�inti faktūroje pritarimus (pavyzd�iui, ostinato) ir melodijas (pavyzd�iui, temas).

! Tobulinamos muzikos kalbos �inios ir gebėjimai: plečiama dermių �odyno praktika: i� klausos atpa�įstamos dermės (pentatonika, diatoninės ir chromatinės), sąskambiai ir intervalai (konsonansai ir disonansai). Tobulinamas muzikos ra�to pa�inimas (boso raktas, reprizos ir voltos �enklai), skaitomos nesudėtingos partitūros (balsų i�dėstymas, melodinė ir harmoninė partija).

459


! Siekiama supa�indinti su istorinių epochų muzikos pavyzd�iais (skirtingų epochų kompozitorių portretai bei vaizdūs istorinio konteksto pavyzd�iai), palyginti istorinius muzikos stilius ir �anrus su aktualia jaunimo muzika, pasvarstyti apie istorinių epochų muziką �iandieną (kuri autenti�ka ir kuri stilizuota, �inomos muzikinės temos ir jų citatos, akademinės muzikos ir kitų �anrų atlikėjų bendri projektai).

! Siekiama panagrinėti muzikos rai�kos priemonių ir estetinių savybių priklausomybę. Ai�kinamasi, kaip plėtojama muzikinė tema, panaudojama kompozicijos technika ir �anrai. Supa�indinama su Europos instrumentų evoliucija (mu�amieji, pučiamieji, styginiai, klavi�iniai), kameriniais ansambliais, orkestrų rū�imis, naujosiomis muzikos technologijomis.

! Siekiama nagrinėti ir interpretuoti klausomos ar atliekamos muzikos emocinio paveikumo bei jos pa�intines ir vertybines prasmes, skatinant vartoti muzikines sąvokas ir vaizd�ią kalbą.


! Proginiai ir teminiai koncertai bendruomenei.

! Integruoti projektai (pavyzd�iui, muzikos ir �okio, muzikos ir literatūros bei kt.).

IX�X klasės


! Atliekama įvairesnių vokalinės ir instrumentinės sudėties bei �anrų muzika, skatinama groti grupėmis, dainuoti vienu, dviem ar trimis balsais. Toliau formuojami taisyklingi vokaliniai įgūd�iai. Kreipiamas dėmesys į balso mutaciją ir pomutacinį periodą, (naujų balso spalvų ie�kojimas, kvėpavimo pratimai). Gilinamasi į kūrinio atlikimo stilių (įvairių epochų, �anrų vokaliniai ir instrumentiniai kūriniai).

! Skatinama improvizuoti, aran�uoti ir komponuoti pagal nagrinėjamos muzikos pavyzdį ar formą (nesudėtingos kūrinių aran�uotės, instrumentiniai pritarimai dainoms), pagal galimybes naudojant kompiuterines technologijas.

! Skatinama lavinti gebėjimus skaityti i� natų, pratintis sekti muzikos fragmentus i� klavyrų ar partitūrų, analizuoti juos, sekti ir pastebėti muzikinius įvykius (temų atpa�inimas; ekspozicija � kulminacija � atoslūgis; pasikartojimai, staigūs pokyčiai; kadencijos ir moduliacijos).

460


! Siekiama pagilinti muzikos suvokimą istoriniame ir kultūriniame kontekste, i�samiau pa�inti vakarų muzikos raidą, aptarti �anrines takoskyras (tradicinė, akademinė, populiarioji muzika); bendriausiais bruo�ais � pasaulio kultūrų ideologijų ir muzikos estetikos ry�ius, �iuolaikinio pasaulio muzikinius skonius ir sociokultūrines įtakas.

! Toliau ugdomi gebėjimai atpa�inti ir įvardinti muzikinį stilių (pagal charakteringas faktūras, dermes, ritmus, tembrus) bei nagrinėti estetines muzikos kūrinių savybes. Lavinti gebėjimus analizuoti klausomų, atliekamų ir kuriamų muzikos kūrinių kalbos ypatumus, suvokti jų įtaką kūrinio rai�kai, stiliui, charakteriui. Puoselėjami moksleivių muzikos vertinimo įgūd�iai, padedama formuoti savo kriterijus.


! Teminė konferencija (pavyzd�iui, vakarų muzikos istorijos tema).

! Kompiuterinės muzikos projektai.

! Renginių aptarimas (pavyzd�iui, kritikų klubas).



VI klasė VIII klasė X klasė Muzikavimas

1. I�rai�kingai

dainuoti įvairių �anrų ir stilių dainas.

1.1. Dainuoja (patogiu registru) vienbalses dainas.

1.1. Mintinai ir i� natų dainuoja vienbalses ir dvibalses dainas.

1.1. I� natų ir mintinai dainuoja vienbalses, dvibalses ir/ar tribalses įvairių faktūrų dainas.

1.2. Grupėje dainuoja dvibalses dainas (pavyzd�iui, kanonus).

1.2. Perteikia homofoninės ar polifoninės faktūros specifiką.

1.2. Pasitelkia muzikinės kalbos elementus (melodijos, ritmo, harmonijos, faktūros), i�rai�kos priemones (tempo, dinamikos, �trichų), atlikdamas įvairių stilių ir �anrų kūrinius.

1.3. I�rai�kingai frazuoja, tiksliai intonuoja.

1.3. Atlieka dinamikos ir tempo niuansus, �trichus, frazuoja, perteikdamas dainos nuotaiką.

1.3. Naudoja vokalinius įgūd�ius dainos nuotaikai ir stiliui perteikti.

2. Groti ritminiais ir vienu i� melodinių (arba harmoninių) instrumentų.

2.1. Mintinai ir i� natų groja nesudėtingus instrumentinius kūrinius ir pritarimus dainoms (pavyzd�iui, būgno lazdelėmis, skudučiais, fleita ir kt.).

2.1. Mintinai ir i� natų groja instrumentinius kūrinius ir pritarimus dainoms (pavyzd�iui, mu�amaisiais, pučiamuoju ar styginiu).

2.1. Mintinai ir i� natų groja instrumentinius kūrinius ir pritarimus dainoms. Įgudęs groti melodiniu instrumentu.

2.2. Atlieka dinamikos ir tempo niuansus.

2.2. Atlieka dinamikos ir tempo niuansus, i�rai�kingai frazuoja.

2.3. Naudoja grojimo įgūd�ius muzikos nuotaikai ir stiliui perteikti.

Muzikos kūrimas, improvizavimas, aran�avimas, komponavimas

3. Panaudoti įvairias idėjas, garso �altinius ir kūrybos procesus.

3.1. Improvizuoja pagal duotus ritminius ir melodinius elementus.

3.1. Kuria pagal pateiktą kūrinio pavyzdį, remdamasis nagrinėjamomis muzikinės kalbos savybėmis (pavyzd�iui, melodijas duotu metru ar duota derme, pritaiko ritmo akompanimentą ir pan.).

3.1. Pagal pavyzdį sukuria ar aran�uoja dainą ar instrumentinę kompoziciją.

3. 2. Pagal pateiktą pavyzdį kuria paprastas melodijas ir ostinatinius pritarimus.

3.2. Projektuoja ir apra�o kūrinio aran�avimo ir komponavimo idėjas (pavyzd�iui, u�ra�o kūrinio grafinę partitūrą; apra�o �inomos dainos aran�uotės versiją ir pan.).

3.2. Kurdamas rodo muzikos formavimo suvokimą (į�anga � intarpas � pabaiga; pakartojimas � kontrastas; prad�ia � kulminacija � atoslūgis).

3.3. Geba varijuoti melodijos ar ritmo darinius.

462


VI klasė VIII klasė X klasė Muzikos kalbos suvokimas ir praktika

4. Suvokti muzikos kalbos elementus, atpa�inti juos muzikos kūriniuose.

4.1. Skirdamas ma�orą, minorą, suprasdamas alteracijos �enklus, tonacijos sąvoką, toną ir pustonį, pagrindinius tempus ir dinamikos �enklus, melodijos, ritmo, faktūrų, harmonijos ypatumus, atpa�įsta juos atliekamuose ir klausomuose kūriniuose.

4.1. Skirdamas pagrindinius intervalus, konsonansus ir disonansus, trioles, �inodamas tonacijas su vienu �enklu, klasifikuodamas instrumentus, atpa�įsta juos atliekamuose ir klausomuose kūriniuose.

4.1. I�mano modalumo principus, ma�oro-minoro sistemą ir kvintų ratą, geba vartoti muzikines sąvokas apibūdindamas atliekamus ar klausomus kūrinius.

5. Ritmuoti ir solfed�iuoti (absoliučioje arba reliatyvioje sistemoje). Skaityti ir ra�yti įprasta notacija.

5.1. Ritmuoja ir intonuoja (pakartoja ir sukuria, skiemenuoja ir solfed�iuoja, skaito ir ra�o) paprastus ritmo darinius ir intonacijas.

5.1. Ritmuoja ir intonuoja (pakartoja ir sukuria, skiemenuoja ir solfed�iuoja, skaito ir ra�o) ritmo darinius su triolėmis bei intonacijas su įvairiais intervalais.

5.1. Muzikuoja, kuria, skaito ir u�ra�o parodydamas pagrindinių muzikos kalbos elementų nuovoką.

Klausomos bei atliekamos muzikos apibūdinimas ir vertinimas

6. Nurodyti ypatybes, kuriomis įvairių kultūrų muzika skiriasi, nusakyti muzikos vaidmenį įvairiuose kultūriniuose kontekstuose.

6.1. Nurodo pavyzd�ius, nusakančius priklausomybę konkrečiam �anrui, stiliui, istoriniam tarpsniui (akademinės muzikos stiliai ir �anrai; d�iazas, rokas ir populiarioji muzika), taip pat konkrečiam kra�tui (Lietuvos regionai ir tradiciniai �anrai, Europos ir pasaulio tautų muzika).

6.1. Palygina du pavyzd�ius, parodydamas �anro, stiliaus, istorinio tarpsnio nuovoką (pvz., palygina to paties �anro, bet skirtingo istorinio konteksto kūrinius (pavyzd�iui, F. Shopino ir pramoginių �okių stiliaus valsai) arba palygina du to paties laikotarpio, bet skirtingų �anrų muziką (�ių dienų populiari daina ir konceptualioji muzika)

6.1. I� pavyzd�ių atpa�įsta įvairių epochų ir kultūrų muziką; nurodo būdingas tam tikro laikmečio, kra�to, stiliaus, �anro muzikos savybes bei rei�kinius (pavyzd�iui, Europos viduram�iai � grigali�kasis choralas, ankstyvasis daugiabalsumas ir muzikos ra�tas; barokas � opera, baletas ir muzikinė retorika).

7. Klausant ir atliekant muziką parodyti estetinę nuovoką, taikyti argumentuotus vertinimo kriterijus.

7.1. Pavyzd�iuose nurodo muzikos ir nuotaikos, �od�io, judesio, dramos pana�umus, apibūdina muzikos i�rai�kos ir formos ypatumus.

7.1. Klausydamas skirtingų laikmečių, pasaulio kultūrų, �anrų muzikos pavyzd�ių, savais �od�iais nusako, kaip supranta muzikos kūrinių idėjas (pavyzd�iui, programinė muzika, muzika ir epochos gro�io samprata, muzika ir drama).

7.1. Nurodo, kaip kūrinio interpretacija priklauso nuo i�rai�kingumo, atlikimo technikos ir stiliaus nuovokos. Apibūdindamas interpretaciją vartoja muzikinius terminus, estetikos sąvokas, vaizdingą kalbą (pasitelkdamas kitų dalykų � dailės, architektūros, literatūros, �okio, teatro � pavyzd�iais ir asociacijomis).

Muzikinė rai�ka socialinėje kultūrinėje aplinkoje

8. Parodyti gebėjimus savaranki�kai veikti, bendradarbiauti, planuoti ir pristatyti savo veiklą.

8.1. Padeda įgyvendinti tam tikros veiklos etapus klasės, mokyklos muzikos projekte.

8.1. Atlieka pasirinktą ar numatytą funkciją muzikos projekte (muzikuoja, kuria, renka informaciją, repetuoja, pristato ir t. t.).

8.1. Vienas ar su grupe organizuoja muzikos projektą (įgyvendina įvairius veiklos etapus).

�OKIS

BENDROJI PROGRAMA

Tikslas

Pagrindinis �okio dalyko pagrindinėje mokykloje tikslas � i�ugdyti gebančią kurti ir komunikuoti �okio rai�kos priemonėmis asmenybę, sudaryti galimybes įgyti �okio ir estetinės kompetencijos pagrindus, reikiamus moksleiviui prasmingai dalyvauti aplinkos socialiniame kultūriniame gyvenime.

U�daviniai


! sukauptų ir i�plėtotų judesių/�okio patirtį, i�siugdytų �okiui reikiamas psichofizines bei kinestezines galias;

! i�siugdytų gebėjimus, reikiamus �okio kalbos priemonėms naudoti, kurti �okio rai�ką bei pristatyti kūrybinės veiklos rezultatus;

! interpretuotų ir vertintų �okį, remdamiesi �okio kalbos �iniomis, estetine nuovoka, asmeniniais i�gyvenimais bei patirtimi;

! susipa�intų su �okio raida, stilistine įvairove bei sąsajomis su kitomis socialinio kultūrinio gyvenimo sritimis;

! įgytų judesių/�okio, sceninės kultūros pagrindus, laikytųsi dorinių nuostatų bendraudami ir bendradarbiaudami;

! pasinaudotų i�plėtotomis kūno kinestezinėmis, psichofizinėmis savybėmis ir �okio rai�kos gebėjimais socialiniame kultūriniame gyvenime.

Struktūra

�okio dalykas pagrindinėje mokykloje apima �ias sritis:

! �okį (judesio/�okio rai�ką);

! �okio kūrybą (improvizavimą ir komponavimą);

! �okio stebėjimą, suvokimą, interpretavimą ir vertinimą; �okio formų, raidos ir sąsajų su kitomis meno �akomis pa�inimą;

464

! �okio rai�ką socialiniame kultūriniame gyvenime (�okio veiklos pristatymą, dalyvavimą įvairiuose meno projektuose, renginiuose).

Metodinės nuorodos

Pagrindinėje mokykloje, siekiant nuolatinio visų �okio sričių sąlyčio, jų tarpusavio santykis ugdymo procese pasirenkamas atsi�velgiant į moksleivio am�ių, gebėjimus, poreikius, patirtį. �iame etape sparčiai formuojasi moksleivio kūnas, kinta psichomotorinės jo savybės ir galimybės. Svarbu į tai atsi�velgti, parenkant kinestezines u�duotis, saugant jauną organizmą nuo traumų, kartu plėtojant potencialų kūno lankstumą, stiprumą, judėjimo laisvumą. Supa�indinama su būdingiausiais įvairių �anrų, stilių, epochų �okio bruo�ais, idėjomis, i�rai�kos priemonėmis, skatinama jas naudoti kūrybinei �okio rai�kai. Pagrindinės mokyklos moksleivis pasiruo�ia reaguoti į �okį sąmoningiau, suvokti jį giliau, atpa�inti ir perteikti �anro, stiliaus ypatybes, kūrybos principus ir procesus, interpretuoti perteikiamas prasmes, vertinti estetines savybes. Svarbu sukurti pozityvią ugdymo aplinką, skatinančią kurti, ie�koti, nebijoti suklysti. Kurdamas, atlikdamas, i�gyvendamas ir interpretuodamas �okį moksleivis įgyja �inių ir gebėjimų, reikiamų save pa�inti, i�reik�ti, įprasminti, socialiai įtvirtinti.

Turinys

V�VI klasės

�okis

! Kūrybinėmis u�duotimis toliau tvirtinami psichofizinio laisvumo, kūno pajautimo, savęs suvokimo ir valdymo gebėjimai. Savikontrolė, dėmesio sukaupimas, veiksmų numatymas, judesio ir minties koordinavimas (pavyzd�iui, paeiliui arba pagal �enklą atliekamas pana�us arba prie�ingas judesys, judesys keičiamas �od�iu, �odis � judesiu).

! Judesių darnos, judėjimo sklandumo, �okiui reikiamų kūno kinestezinių galių plėtojimas. Judėjimas, perteikiant dinaminius kontrastus (greičiau�greitai�lėčiau�lėtai; kampuotai, smulkiai�banguotai, plačiai), su įvairiais objektais (pavyzd�iui, su kėde, kamuoliu, dė�e, vėduokle, ant stalo).

! Toliau gilinami gebėjimai naudoti �okio elementus (erdvę, laiką, energiją). Kūrybinės u�duotys, naudojant perėjimus i� vienos �okio figūros į kitą pavieniui, poromis, grupėmis (pavyzd�iui, i� rato į liniją, į dvi linijas). Įvairi �okių ritmika (pavyzd�iui, dviejų dalių metro � polka, ča ča ča, trijų dalių metro � polonezas, valsas ir kt.). �okio dinamikos pa�inimas, derinant įvairios energijos judesius (pavyzd�iui, �velniai��iurk�čiai, įtemptai�atsipalaidavus, d�iugiai�pavargus).

465

! Judesių/�okio kalbos turtinimas, pa�įstant ir atliekant įvairių �anrų (pavyzd�iui, tautinio, pramoginio, klasikinio (baleto), �iuolaikinio, breiko ir kt.) �okius ar jų fragmentus.

�okio kūryba

! Improvizavimas ir komponavimas pavieniui, poroje ir grupėje. Pasirinktų judesių rutuliojimas, atrandant naujus judesius. �okio prad�ios, plėtojimo ir pabaigos modeliavimas. Įvairios kilmės (pavyzd�iui, buitinių, pantomimos, abstrakčių, �okio), kontrastingų (pavyzd�iui, auk�tas �uolis, staigus kritimas, lėtas vertimasis, banguotas atsikėlimas, staigus sukinys) judesių naudojimas. Sumanymų, minčių, jausmų perteikimas, giliau tyrinėjant erdvės, laiko, energijos naudojimo galimybes.

! Muzikinio akompanimento (įvairių stilių muzikos, nemuzikinių garsų, skaitomo teksto, tylos) pasirinkimas, atsi�velgiant į perteikiamą idėją, nuotaiką, atlikimo vietą (u�daroje patalpoje, atviroje erdvėje).


! Atliekamo ar stebimo �okio sukeltų i�gyvenimų i�sakymas. Nuomonės apie �okį ar jo fragmentą pagrindimas, taikant �okio kalbos �inias, siejant su asmenine patirtimi.

! Kuriamos, atliekamos ar stebimos �okio kompozicijos nagrinėjimas, aptariant �okio prad�ią, judesių plėtojimą, pabaigą. Vertinamas idėjos perteikimas: kaip atrinkti, sukurti ir susieti judesiai perteikia mintį, kokiomis priemonėmis sukurta nuotaika, kaip panaudota erdvė, laikas, energija.

! Kaip ir kodėl yra skirstomi �okiai. �okio �anrų (tautinio, pramoginio, klasikinio (baleto), �iuolaikinio), rū�ių (apeigų, socialinių buitinių, scenos �okių) pa�inimas, atrandant skirtumus ir pana�umus su dailės, muzikos, teatro �anrais ir rū�imis, rai�kos priemonėmis.

! Susipa�inimas su pasaulio tautų �okiams būdingais judesiais, kostiumais, muzika (pavyzd�iui, lietuvių apeigų �okiai, Afrikos tautų, Amerikos indėnų ritualiniai �okiai, Lotynų ir �iaurės Amerikos, Vakarų Europos socialiniai buitiniai �okiai, Europos ir Azijos scenos �okiai ir kt.).


! Įvairių �okio �anrų projektai mokykloje.

! Tradicinio �okio renginiai (lietuvių ir/ar kitų pasaulio tautų).

VII�VIII klasės

�okis

466

! Gilesnis laisvo ir sklandaus judėjimo suvokimas, �okiui reikiamų kūno kinestezinių galių plėtojimas. Traukos jėgos poveikio �mogaus laikysenai, judėjimui, �okiui tyrinėjimas, saugiai, taisyklingai pakylant ir nusileid�iant (pavyzd�iui, �uolių metu), nukrintant ir atsikeliant (pavyzd�iui, vertimosi metu). Raumenų įtempimo ir atpalaidavimo derinimas su kvėpavimu (vengiant traumų), taisyklingas kvėpavimas �okio metu ir kasdieniame gyvenime.

! Toliau plėtojami gebėjimai jausti erdvę, ritmą, tempą, i�baigti judesį. Vidinio ir i�orinio ritmo (�okio, muzikos, grupės judėjimo) koordinavimas, įvairios metroritmikos judesių jungimas. Kūrybinės u�duotys, naudojant greitėjančius ir lėtėjančius judesius, judėjimą ir nejudėjimą. Judėjimas poroje, kontaktuojant įvairiomis kūno dalimis (pavyzd�iui, rankomis, nugaromis, galvomis), perkeliant savo svorį kitam (pavyzd�iui, atsiremiant nugara, �onu), naudojant įvairius atramos ta�kus (pavyzd�iui, remiantis abiem rankomis ir koja, remiantis viena koja ir ranka).

! Judesių/�okio kalbos turtinimas, pa�įstant ir �okant įvairių istorinių kultūrinių epochų �okių �ingsnius, jų derinius, �okius ar jų fragmentus (pavyzd�iui, renesanso � branlį, pavaną, galjardą, baroko � kontradansą, menuetą, romantizmo � valsą, polką ir kt.). Istorinių �okių manieringumas, �okio stiliaus pajautimas ir perteikimas.

�okio kūryba

! Gilesnis �okio improvizavimo ir komponavimo pa�inimas, kuriant pavieniui, poroje, grupėje. Sumanymų, minčių, jausmų perteikimas, naudojant �inomus judesius, ie�kant naujų judesių derinių, judesio rai�kos galimybių, pasirenkant muzikinį akompanimentą. Gilinami �okio elementų (erdvės, laiko, energijos) i�rai�kos gebėjimai.

! �odinės instrukcijos atlikimo metu (kaip inspiracija, vaizdinių �altinis), siūlant judesio atlikimo nuotaiką, situaciją (pavyzd�iui, ��okis kisieliuje� ar pučiant stipriam vėjui). Kūryba pagal savo ar draugų sukurtas judesių schemas, kitą ikonografinę med�iagą.

! �okio formų (solo, dueto, ansamblio) kūrimo galimybių ir ypatumų pa�inimas. �okant solo erdvės ir kūno i�rai�kos naudojimo ypatumai. Porinio �okio ypatumai (susikabinimai, pakėlimai, sukiniai). Ansamblinio �okio ypatumai (erdvinis �okio pie�inys, sinchroni�kumas�asinchroni�kumas, simetrija�asimetrija). �okio kūrimo etapai: improvizavimas, judesių atrinkimas, derinimas, plėtojimas, pakartojimas. Įvairūs bendradarbiavimo būdai, kuriant grupėje: �okį kuria vienas, kiti atlieka, teikia pasiūlymų; �okį kuria, aptaria, derina, keičia ir atlieka visi grupės nariai.


467

! �okio perteikiamos prasmės i�gyvenimas, suvokimas ir i�sakymas (kiek �iūrovų, tiek nuomonių; ką supratau a� ir ką suprato kiti). �okio emocinis paveikumas bei jo pa�intinės ir vertybinės prasmės.

! �okio idėjų, simbolių, estetinių savybių interpretavimas įvairiose istorinėse kultūrinėse epochose.

! �okio spektaklio komponentų (choreografijos, muzikos, atlikėjų, kostiumų, scenografijos, ap�vietimo) ir atlikimo vietos (scenoje, gamtoje, gatvėje) tarpusavio ry�iai.

! Priklausymo socialinei grupei atspindys judesio rai�koje, kostiume, �okio atlikimo erdvėje, manierose. Vakarų Europos istorinių �okių rai�kos priemonių, estetinių savybių nagrinėjimas. Renesanso buitiniai dvarų ir valstiečių �okiai. Baroko epocha ir baletas. �okio etika ir etiketas įvairiais istoriniais tarpsniais.


! Istorinio �okio rai�kos projektas (pavyzd�iui, antikos �okis, baroko epochos dvarų, valstiečių �okiai ar pan.).

! Etnochoreografinės med�iagos tyrimo projektas.

IX�X klasės

�okis

! Judėjimo laisvumo, sklandumo, judesio stiprumo, aktyvumo plėtojimas. Kūrybinės u�duotys, skatinančios judesio kokybės (dyd�io, krypties, intensyvumo, trajektorijos, formos, tėkmės) pajautimą, įprasminimą, i�rai�ką. Pagrindiniai judesių tikslai: lenkimas, sukimas, i�tiesimas, atrama ir jos netekimas, pusiausvyra ir jos netekimas.

! Tempo, trukmės, ritmo, erdvės patyrimo ir suvokimo gilinimas. Judėjimas paties kuriamu i�oriniu ritmu (pavyzd�iui, judant dainuoti, groti; �okant kalbėti). Tempų kaita �okyje. Vienodos ir nevienodos trukmės, staigūs, netikėti ir i�tęsti, sulėtinti judesiai. To paties judesio atlikimas par terre (ant �emės) ir en l�air (ore). �okio atlikimas, perteikiant stiliaus, �anro ypatumus, estetines savybes.

! Judesių/�okio kalbos turtinimas, pa�įstant ir �okant įvairių stilių, �anrų, istorinių epochų �okių �ingsnius, jų derinius, choreografų autorinius �okius ar jų fragmentus. �okio atlikėjo menas: technika, meistri�kumas, i�rai�kingumas, originalumas, savitas choreografo idėjų perteikimas. �okėjai profesionalai ir mėgėjai, �okis kaip profesija ir kaip laisvalaikio praleidimo būdas.

468

! Da�niausiai pasitaikančios �okėjų traumos, jų prevencija. Kūno ap�ilimo pradedant �okti ir atvėsimo baigus �okti pratimai, jų svarba.

�okio kūryba

! Idėjų, minčių, jausmų perteikimas, pasitelkiant �okio kūrybos procesus (improvizavimą, komponavimą, repetavimą, pristatymą), jų planavimo ir organizavimo �inias. Grupės subūrimas, kūrybinių u�duočių parinkimas ir pateikimas. Judesių plėtojimas (pasiūlant, parodant, u�duodant klausimus) tinkama linkme. Kūrybos proceso aptarimas, pasikeitimas nuomonėmis, apibendrinimas, sutarimo ie�kojimas.

! �okio kūrybos principų (judesių pergrupavimo, pasirinkimo, atsitiktinumo, klaidos, kanono, veiksmo�atsako, kopijavimo) pa�inimas ir taikymas, improvizuojant ir komponuojant pavieniui, poroje ir grupėje. Naudojant įvairių stilių muziką, tylą, skaitant tekstą, dainuojant; pasirenkant �anrą/stilių; gilinant ir plečiant �okio elementų (erdvės, laiko, energijos) naudojimą.

! �okis-pokalbis, �okis-pasakojimas ir kt. formos, perteikiant socialinių veikėjų vaidmenis (pavyzd�iui, benamio, pop�vaig�dės, tarnautojo), persona�us. Siu�etinis (pavyzd�iui, liūdna tvoros istorija) ir abstraktusis (pavyzd�iui, spalvų nuotaika) �okis. Humoro, �iaurumo ir kt. temos �okyje.


! Kūrybinės ra�to, �odinės interpretacijos u�duotys, analizuojant �okį pagal naudojamas rai�kos priemones, vertybes, asmeninius i�gyvenimus.

! Aktualių bendrųjų �mogaus ir asmeninių problemų perteikimas �okiu. Dramati�ki gyvenimo įvykiai, socialinės problemos (nedarbas, narkomanija) ir jų atspindys �okio kūriniuose. Humoras, satyra, ironija �okyje.

! Stilistinės �okio įvairovės pa�inimas. Lietuvos regionų tradiciniai �okiai, lietuvių liaudies sceninis �okis, lietuvi�ko baleto i�takos, �iuolaikinis �okis. �ymiausi P. Čaikovskio, I. Stravinskio baletai, J. �trauso valsai, samba ir brazilų karnavalai, tango kultūra, amerikiečių stepas, d�iazo ir �iuolaikinis �okis, japonų Butoh �okis ir kt.

! �okio u�ra�ymo būdai ir sistemos (pirmyk�čiai pie�iniai Senovės Egipte, Indijoje, P. O. Fejė baleto u�ra�ymo sistema XVIII a. Prancūzijoje, R. Labano universali judesių u�ra�ymo sistema XX a. Vokietijoje, lietuvių liaudies sceninio �okio u�ra�ymas, filmavimas).


! Sintetinės meno formos (pavyzd�iui, muzikinis judesio spektaklis, judesio instaliacija, performansas).

! Vietos bendruomenės (moksleivių, mokytojų, tėvų) menų akcija.



VI klasė VIII klasė X klasė �okis 1. �okti skland�iai ir

i�rai�kingai pavieniui, poroje, grupėje.

1.1. �okdamas įvairių �anrų �okius ar jų fragmentus:

1.1. �okdamas įvairių istorinių tarpsnių �okius ar jų fragmentus:

1.1. �okdamas įvairių �anrų ir/ar stilių �okius:

1.1.1 rodo laikysenos, koordinavimo pagrindus;

1.1.1. pasi�ymi taisyklinga laikysena, koordinuotai juda;

1.1.1. pasitelkia psichofizines galias (laisvumą, aktyvumą) estetinei rai�kai pasiekti;

1.1.2. perteikia ritmą, tempą, nuotaiką, �anro ypatybes.

1.1.2. perteikia ritmą, tempą, dinamiką, stiliaus ypatybes.

1.1.2. perteikia choreografo kūrybines idėjas, �anro, stiliaus ypatybes.

�okio kūryba 2. Panaudoti įvairias kūrybos idėjas, rai�kos priemones ir procesus.

2.1. Improvizuoja rutuliodamas pasirinktus judesius, atrasdamas naujus judesių derinius.

2.1. Improvizuoja naudodamas kontaktinio judėjimo principus (svorio perkėlimas, atsirėmimas).

2.1. Improvizuoja naudodamas judesių pergrupavimo, veiksmo�atsako principus.

2.2. Plėtoja kūrybines idėjas, naudodamas kontrastingus bei įvairios kilmės judesius.

2.2. Perteikia kūrybinį sumanymą naudodamas �okio formų (solo, dueto ar grupės) rai�kos ypatybes.

2.2. Planuoja ir įgyvendina �okio kūrimo procesus (improvizaciją, judesių plėtojimą, aptarimą).

2.3. Komponuoja judesių seką, naudodamas įvairių �okio �anrų rai�kos priemones.

2.3. Komponuoja judesių seką naudodamas įvairių istorinių tarpsnių �okio rai�kos priemones.

2.3. Komponuoja judesių seką naudodamas pasirinkto �okio �anro, stiliaus rai�kos priemones.

2.4. Parenka muzikinį akompanimentą savo �okio kompozicijai.

2.4. Naudoja savo ar kitų sukurtas judesių sekos schemas, kitą ikonografinę med�iagą.

2.4. Paai�kina, kaip pasirinkti judesiai perteikia prasmes, nuotaiką.

�okio stebėjimas, interpretavimas ir vertinimas

3. Pa�inti ir analizuoti �okį, i�reik�ti įspūd�ius bei vertinimus.

3.1. Atpa�įsta �okio pavyzd�ius ir nurodo bruo�us, nusakančius �okio priklausomybę �anrui, kra�tui.

3.1. Atpa�įsta �okio pavyzd�ius ir nurodo bruo�us, kurie padėjo atpa�inti �okio istorinį kultūrinį tarpsnį.

3.1. I� pavyzd�ių atpa�įsta ir palygina �okius pagal būdingus tam tikro laikmečio, kra�to, �anro �okio bruo�us.

3.2. Pavyzd�iuose nurodo estetines �okio savybes (pavyzd�iui, �aismingas, gracingas) ir susieja su �anru.

3.2. Pavyzd�iuose nurodo estetines �okio savybes (pavyzd�iui, i�kilmingas, manieringas) ir jas susieja su istoriniais �okio rai�kos pavyzd�iais.

3.2. Ai�kina, kaip �okio rai�kos priemonės perteikia estetines savybes.

3.3. Vertindamas savo ir kitų kūrybą, teikia pasiūlymų apie kitas rai�kos galimybes.

3.3. Ai�kina, kaip asmeninė �okio patirtis padeda i�gyventi, suvokti ir perteikti �okio prasmes.

3.3. Ai�kina, kaip �okio rai�ka padeda save pa�inti, i�reik�ti, bendrauti, socialiai įsitvirtinti.

�okio rai�ka 4. Pritaikyti �okio 4.1. Padeda įgyvendinti kai kuriuos 4.1. Atlieka pasirinktą ar numatytą 4.1. Vienas ar su grupe inicijuoja ir

470


VI klasė VIII klasė X klasė socialinėje kultūrinėje aplinkoje

�inias ir gebėjimus. veiklos etapus klasės, mokyklos �okio projekte.

funkciją �okio projekte (�oka, kuria, repetuoja, pristato ir t. t.).

organizuoja �okio projektą (įgyvendina įvairius veiklos etapus).

TEATRAS

BENDROJI PROGRAMA

Tikslas

Teatro dalyko pagrindinėje mokykloje tikslas � suteikti teatrinės ir estetinės kompetencijos bei

socialinės kultūrinės brandos pagrindus, reikalingus savaranki�kai, kūrybingai bei atsakingai dalyvauti socialiniame kultūriniame gyvenime, tenkinti savirai�kos ir pa�inimo poreikius.

U�daviniai


! toliau ugdytųsi improvizavimo, vaidmens bei vaidinimo kūrimo gebėjimus kaip priemonę reik�tis, sukurti teatro kalbą ir komunikuoti su �iūrovais;

! įsisąmonintų psichofizinio laisvumo ir aktyvumo, tempo, pojūčių, dėmesio ir kt. elementų reik�mę vaidybai ir socialiniam bendravimui;

! i�plėstų emocinių vertinimų, jausmų, bendrųjų �mogaus vertybių patyrimą ir siektų jį i�reik�ti teatro rai�ka;

! susipa�intų su teatro rū�ių, �anrų ir stilių pavyzd�iais nuo senovės iki �ių dienų, teatro vaidmeniu visuomenėje ir kultūroje, ry�iais su kitomis meno �akomis;

! pagrįstų teatro vaidinimų interpretacijas ir vertinimus asmeniniais i�gyvenimais, teatro kalbos elementais, stiliaus ypatybėmis, estetinėmis savybėmis;

! pritaikytų ir įprasmintų teatrinės rai�kos ir bendruosius gebėjimus klasės, mokyklos, vietos bendruomenės socialiniame kultūriniame gyvenime.

Struktūra

Teatro dalykas pagrindinėje mokykloje apima �ias sritis:

! vaidybą (vaidmenų �aidimus, spontani�ką ir parengtą vaidybinį improvizavimą, vaidmenų atlikimą etiuduose, scenelėse, spektakliuose);

! vaidinimo kūrybą (sceninių aplinkybių, draminio siu�eto, sceninės rai�kos � dekoracijų, kostiumų, įgarsinimo � kūrimą, re�isavimą);

472

! vaidinimo stebėjimą, jo interpretavimą ir vertinimą;

! teatrinę rai�ką socialinėje kultūrinėje aplinkoje (organizuojant pasirodymus, renginius, akcijas ir juose dalyvaujant).

Metodinės nuorodos

Teatro, kaip ir kitų dalykų, pamokų centre yra ne mokytojas ir ne dalykas, bet moksleiviai, jų gebėjimų ir kompetencijos plėtra. Todėl visi taikomi metodai nukreipiami į kuo efektyvesnę teatrinių ir estetinių gebėjimų, �inių, pomėgių raidą bei �iuolaikiniame gyvenime itin svarbių vertybinių nuostatų formavimą.

�ioje pakopoje i�saugoma �aidimo, improvizavimo ir kūrybos dvasia, tačiau tuo pat metu intensyvinamas pa�inimas ir mokymasis. Kadangi vaikų vaidybos gebėjimų pagrindai suformuojami pradinėse klasėse, V�X klasėse kreipiamas dėmesys ne tik į tolesnį vaidybos, re�isavimo ir kitų kūrybinių rai�kos galių puoselėjimą, bet ir į įsisąmoninimą, �kaip� vaidinama, re�isuojama, įscenuojama bei �kas� sukuriama, kokios estetinės vertybės. Tai turi padėti moksleiviams pasinaudoti įgyjamais gebėjimais ne tik scenoje, bet ir socialiniame kultūriniame gyvenime.

Moksleivių kūrybinės rai�kos galimybės plečiamos teori�kai ir prakti�kai susipa�įstant su istoriniu teatro kultūros paveldu, jo vertybėmis. Itin svarbu, kad praktinis susipa�inimas būtų interpretacinio pobūd�io, ne tiesiogiai imituotų praeities ar dabarties rai�kos priemones, bet įgautų �čia ir dabar� prasmingas bei atitinkančias vaikų galimybes teatrines formas (pavyzd�iui, fragmentas �Diena i� El�bietos laikų teatro�).

Moksleivių kūrybingumas skatinamas nubrė�iant pakankamai erdvias, į sėkmę vedančias ribas, sudarant sąlygas eksperimentuoti, susidaryti savas faktinių �inių interpretacijas, susikurti subjektyvųjį terminų, sąvokų turinio supratimą. Vengiama �inias pateikti kaip visi�kai naujas, remiamasi tuo, ką jau moksleiviai �ino. Kūrybinės u�duotys siejamos su moksleivių gyvenimu ir jiems aktualiomis problemomis. Moksleiviai turi jausti, kad u�duočių atlikimas vertas laiko ir pastangų, kad jos praturtina ir veda pa�angos linkme.

Turinys

V�VI klasės

Vaidyba

! �aidimais ir improvizavimo u�duotimis toliau puoselėjami psichofizinio laisvumo, aktyvumo, orientavimosi, veiksmų kontroliavimo ir koordinavimo stebimoje situacijoje gebėjimai (pavyzd�iui, atliekami neadekvatūs fiziniai veiksmai dainuojant, sekant pasaką).

473

! Turtinamas fizinių ir kalbinių intonacinių veiksmų ��odynas�. Stebima ir nagrinėjama veiksmų ir įvykio plastinė bei intonacinė rai�ka socialiniame gyvenime, gamtoje, ikonografinėje med�iagoje (pavyzd�iui, paveikslėlių serijoje), diafilme, scenoje. Ji atkuriama ir perkuriama siekiant geriau i�reik�ti detalią veiksmų seką ir svarbiausią įvykį.

! Gilinamas bendravimo galimybių pa�inimas. Improvizuojama u�mezgant ry�į tik fiziniais (mojant) arba tik intonaciniais veiksmais (�Pauk�čių kalba�), bendraujama su įsivaizduojamais objektais (��uvis i�dykėlė�), u� partnerį (pavyzd�iui, paveiksle pavaizduotą arba scenoje vaizduojamą katiną). Įsisąmoninama, kaip judesiu bei balso intonacija perteikiant įsivaizduojamus pojūčius simbolizuojamos sceninės aplinkybės (pavyzd�iui, ant delno menami la�ai � lyja) arba veikėjas (pavyzd�iui, kniaukia � katinas).

! Turtinamas emocinių vertinimų ��odynas� (pavyzd�iui, pvz., nuo ginčo iki susitaikymo, nuo i�gąsčio iki d�iaugsmo). Emocinių vertinimų perteikimas ansambliu (unisonu, kiekvienas po judesį ar teksto eilutę ir kt.). Kartu tvirtinami gebėjimai taisyklingai tarti, kvėpuoti, paslankiai bei prasmingai naudoti balso auk�tumą, garsumą, toną (santykį).

! Kūrybinės u�duotys pa�įstant ir i�rei�kiant teatro rū�ies (dramos, cirko, operos, baleto), �anro (komedijos, dramos, tragedijos) ypatybes (cirko artistų pasirodymai, dramatinė scenelė (��iogas stiklinėje�), daina ar �okis perteikiant siu�etinius sceninius veiksmus ir pan.).

! Vaidmenų �aidimai i�rei�kiant ir verbalizuojant emocinę socialinę patirtį (�10�, �Kartą mokykloje��) . Socialinio bendravimo problemų (pvz., �Kaip susidraugaujama?�) sprendimas pritaikant emocijų rai�kos pa�inimo ir valdymo gebėjimus.

! Toliau turtinamas plastinis ir kalbinis intonacinis ��odynas�, gilinami sceninio bendravimo, veiksmų plėtojimo, �anro perteikimo gebėjimai vaidinant etiudus ir sceneles pagal savo sukurtą siu�etą ir tautosakos motyvais, pasakų, pjesių i�traukas.

Vaidinimo kūryba

! �Ap�ilimo� u�duočių planavimas ir vadovavimas jų atlikimui. �Jeigu...� � būdas persikelti į įsivaizduojamas aplinkybes. Tyrinėjama, kaip siekinys skatina vaidintoją plėtoti veiksmus, kaip sukuriant sceninę aplinkybę � kliūtį ir performuluojant siekinį, pasiekiama dinami�ko vaidinimo, kaip veiksmų tempas priklauso nuo i�orinės sceninės aplinkybės.

! Draminio vyksmo kūrimas atskleid�iant temą, dinamiką, �anrinę ypatybę. Kontrasto (aplinkybių, veikėjų, jų emocinių vertinimų) panaudojimas įvykiui i�ry�kinti.

! Toliau gilinamas teatro formų (pavyzd�iui, �e�ėlių, kūno plastikos (�Gyvųjų paveikslų�), pok�tų ir anekdotų teatras ir kt.) pa�inimas. Puoselėjami gebėjimai suvokti, kaip teatro forma lemia vaidybos savybes (pavyzd�iui, plastinį i�rai�kingumą, skulptūri�kumą, �aismingumą) ir jas perteikti.

474

! Gilinami gebėjimai pritaikyti kontrastą organizuojant scenos erdvę ir kuriant veikėjų mizanscenas, scenos rai�ka (reikmenimis, dekoracijų, kostiumo detalėmis, pavieniais garsais ir muzikavimu) i�reik�ti temą, perteikti simbolius, dinamiką, �anro ypatybes.

Vaidinimo interpretavimas ir vertinimas

! Dalijamasi �iūrovo i�gyvenimais bei nuomonėmis, palengva suvokiant, kad kiekvieno jos yra skirtingos. Puoselėjami gebėjimai nagrinėti vaidinimo siu�etą (nustatyti būdingus veikėjų bruo�us ir siekinius, poelgius, juos įvertinti doroviniu po�iūriu) bei pagrįsti nuomonę remiantis kriterijais: ar dinami�kas, ar perteikiami emociniai vertinimai, ar simbolizuojami veikėjai ir sceninės aplinkybės, ar atsi�velgta į �anrą, ar i�ry�kinta tema.

! Teatro rū�ių ir �anrų pa�inimas stebint gyvus vaidinimus ir įra�us, ikonografinę med�iagą. Jų ypatybių nagrinėjimas atrandant skirtumus ir pana�umus su dailės, muzikos, �okio �anrais ir rai�kos priemonėmis.

! Fragmenti�kai susipa�įstama su Lietuvos, Europos, pasaulio teatro formų ir naudojamų rai�kos priemonių įvairove (pavyzd�iui, senovės graikų teatras, baroko teatras, Pilies teatras Vilniuje, Klojimo teatras, folkloro teatras, Kabuki teatras, miuziklo teatras JAV, �iuolaikinio lietuvių dramos ir lėlių teatro pastatymai ir kt.).


! Pasirodymas artimiems �iūrovams (kitai klasei, tėvams) arba ypatingiems �iūrovams: neįgaliems vaikams, vieni�iems seneliams. Pasirodymo paskirties atspindėjimas tema, siu�etu, idėja. Kūrybi�kas prisitaikymas įvairiomis pasirodymo sąlygomis, �iūrovų įtraukimas į veiksmą.

VII�VIII klasės

Vaidyba

! Vaidmenų �aidimais, improvizavimo u�duotimis įtvirtinami tarpusavio pasitikėjimo, psichofizinio laisvumo, aktyvumo, orientavimosi ir savikontrolės gebėjimai. Atpa�įstamos įtampos būsenos scenoje ir gyvenime, ai�kinamos galimos jų prie�astys. Valingo dėmesio, pastabumo, emocinės ir vaizdinės atminties, kūrybinio suvokimo lavinimas (pavyzd�iui, �Pasakyti eilėra�tį kam nors trukdant�, �Stebėti įsivaizduojamą uodą�). Ma�asis, vidurinysis ir didysis dėmesio ratai. Raumenų atpalaidavimo ir dėmesio objekto svarba scenoje ir vie�o bendravimo situacijoje.

! Toliau gilinamas kūno �kalbos� pa�inimas gyvenime, ikonografinėje med�iagoje, literatūroje, scenoje. Ką �kalba� vienas ar kitas judesys? Veido mimika? Laikysena?

475

Empatijos reik�mė pa�įstant ir perteikiant veikėjo kūno plastiką. Pantomimos judesiai siekiant rai�kumo ir prasmingumo (�atidarau langą, kad��). Kartu susipa�įstama su pantomimos meno rai�kos priemonėmis senovės Romoje, klasicizmo teatre, XX a. (�. L. Baro, M. Marso), Lietuvoje (Kauno pantomimos trupės spektakliuose). Improvizuojami ir atliekami judesio etiudai, perteikiantys būdingus istorinius kultūrinius įvaizd�ius (pavyzd�iui, �Senovės Egiptas�, �Arbatos gėrimo ceremonija Japonijoje�).

! Kūrybinėmis u�duotimis toliau lavinami taisyklingo kvėpavimo, tarties, balso rezonavimo įgūd�iai. Puoselėjami gebėjimai perteikti vaizdinių �juostą�, įvairiai sieti kalbėjimo tempą bei perteikiamą santykį su fiziniais veiksmais bei mizanscenomis. Siekiama kalbos intonacija perteikti nuo�irdų ir pagrįstą po�iūrį į literatūriniame tekste vaizduojamą pasaulį.

! Improvizuojama perteikiant socialinius vaidmenis praeityje ir dabar (pavyzd�iui, verslininkas prie�kario Lietuvos ir �iais laikais), tyrinėjama, kaip kinta elgesio manieros, kalba ir intonacijos. Aptariami istorinių ir �iuolaikinių vaidybinių improvizacijų (Commedia dell�arte, �Vilkolakio�, �Pagauk kampą�) rai�kos ypatumai, ry�ys su socialiniu kultūriniu kontekstu. Kartu gilinamas socialinio bendravimo pa�inimas: būdai (�Vertikalus� ir �Horizontalus�), konfliktų i�rai�ka (pokalbio temos pakeitimas ir kt.), jų konstruktyvus sprendimas (pavyzd�iui, kompromiso ie�kojimas). Lavinami socialinių vaidmenų atlikimo įgūd�iai (�aidimai �Kiekvienas � lyderis� ir kt.)

! Vaidmenų atlikimas panaudojant būdingas istorines vaidybos rai�kos priemones (pavyzd�iui, deklamacijas kaip senovės graikų teatre ar simbolinius gestus kaip klasicizmo teatre).

Vaidinimo kūryba

! Kūrybinės u�duotys, skatinančios kurti draminį siu�etą pagal įvairias paskatas (pavyzd�iui, laikra�čio �inutę, fantazijas, gyvenimo stebinius) ir jį analizuoti: nustatyti temą, �anrą, būdingus veikėjų bruo�us, santykius su aplinka, siekinius, konfliktus, poelgius. Gilinami gebėjimai i�reik�ti aktualią etinę problemą dramine struktūra (į�anga, vystymusi, kulminacija, atomazga), suteikti �anrinę ypatybę.

! Kūrybos proceso pa�inimas įgyvendinant jo etapus (sumanymo atsiradimas, brandinimas, įgyvendinimas, tobulinimas). Re�isieriaus kūrybos specifiniai etapai (draminės struktūros analizė nustatant veikėjų aplinkybes, siekinius, veiksmus; sceninių veiksmų improvizavimas; sceninių aplinkybių konkretizavimas; mizanscenų kūrimas).

! Re�isavimas siekiant perteikti savo po�iūrį į svarbią etinę problemą, i�siai�kinant ir kūrybi�kai panaudojant svarbiausiųjų praeities epochų (nuo senovės graikų iki realizmo) scenos rai�kos priemones (pavyzd�iui, chorą kaip senovės graikų teatre, simultani�kumą kaip viduram�ių teatre). Kartu susipa�įstama su teatro istorinio paveldo atspind�iais �iuolaikinėse apeigose ir kultūroje (pavyzd�iui, koks yra ba�nytinių vaidinimų ry�ys su karnavalais, Velyknakčio, U�gavėnių vaidinimais Lietuvoje).

476

! Kuriant kostiumų, dekoracijų detales arba ap�viečiant, įgarsinant, kuriant mizanscenas nagrinėjamos ir perteikiamos svarbiausios istorinės scenos rai�kos ypatybės (pavyzd�iui, baroko teatro pompasti�kumas). Kartu palyginama su rai�kos priemonių ypatybėmis kai kuriose neeuropinėse teatro kultūrose (pavyzd�iui, japonų teatre No).


! Ai�kinamasi, kaip etiude bei teatro spektaklyje atskleista draminė struktūra, perteikti �anro, stiliaus ypatumai, kokios sprend�iamos �mogaus santykių su aplinka problemos. Analizuojamas re�isieriaus po�iūris ir sumanymas, jo įgyvendinimas, svarstomos alternatyvios rai�kos galimybės.

! Puoselėjamas įsisąmoninimas, jog vaidinimo prasmes kuria ne tik re�isierius ir aktoriai, bet ir �iūrovai bei gebėjimas į�velgti, kaip �iūrovo supratimą lemia jo i�ankstinis nusiteikimas, gyvenimi�ka ir kultūrinė patirtis. Analizuojant �ių dienų ir istorinius pavyzd�ius, aptariama, kada vaidinimas būna aktualus aktoriui, re�isieriui, �iūrovui, visuomenei.

! Remiantis gyvenimi�ku patyrimu ir teatro literatūra (kritika, memuarais), analizuojama bendruomeninė teatro meno paskirtis įvairiais pasaulio ir Lietuvos istorijos laikotarpiais (pavyzd�iui, lietuvi�kųjų vakarų vaidinimai).

! Nagrinėjamas teatro meno ypatingumas: sinteti�kumas ir paveikumas, įspūd�ių i�likimas �iūrovų atmintyje (pavyzd�iui, �Mano pirmasis matytas spektaklis�).


! Istorinės teatro rai�kos projektas (pavyzd�iui, senovės graikų teatras mokyklos architektūrinėje erdvėje).

! Vietos bendruomenės arba mokyklos teatrinės veiklos tyrimo projektas.

IX�X klasės

Vaidyba

! Toliau tvirtinami savikontrolės įgūd�iai (tikslingai įsivaizduoti, reik�ti norimus vertinimus ir jausmus, prasmingai kalbėti, veikti). Lavinamas pastabumas asmens santykių rai�kai stebint socialines, vaidinamas, filmuotas situacijas, ikonografinę med�iagą, atliekant vaidybos u�duotis. Tyrinėjamas kūno plastikos ir emocijų ry�ys (pavyzd�iui, greito ėjimo ir pagyvėjimo), jausmų rai�kos pana�umai bei skirtumai gyvenime ir scenoje. Kartu susipa�įstama su Aristotelio, D. Didro, K. Stanislavskio, B. Brechto, A. Arto, P. Bruko, J. Miltinio, E. Nekro�iaus po�iūriu į sceninių jausmų prigimtį.

! Realistinio, epinio, absurdo, �iaurumo, metaforinio teatro stilių ir būdingų vaidybos rai�kos priemonių pa�inimas. Analizuojama ikonografinė, vaizdo ir/ar garso įra�ų med�iaga, kuriami

477

etiudai panaudojant �ių teatro stilių vaidybos priemones. Kartu gilinami kūno ir balso valdymo, kalbėjimo perspektyvos, pauzės perteikimo gebėjimai.

Vaidinimo kūrimas

! Kuriama draminė forma (ar jos fragmentas) tyrinėjant socialinį kultūrinį aplinkos gyvenimą, panaudojant �iuolaikinio teatro stiliaus (realistinio ar epinio, absurdo, �iaurumo, metaforinio) ypatybes, siekiant i�reik�ti svarbią etinę problemą.

! Re�isūrinė literatūros kūrinio fragmento analizė.

! Re�isuojama įgyvendinant sceninės formos sumanymą, gilinant ir plečiant vaidinimo kūrimo pa�inimą, panaudojant būdingas realistinio, epinio, absurdo, �iaurumo, metaforinio teatro rai�kos priemones. Kartu giliau susipa�įstama su re�isieriaus kūrybos specifika (pavyzd�iui, bendradarbiavimu su aktoriais, kompozitoriumi, dailininku), �ymiausiais įvairių teatro stilių kūrėjais bei jų pasiekimais pasaulyje ir Lietuvoje.

! Kuriamos scenos rai�kos (kostiumų, grimo, dekoracijų, įgarsinimo, ap�vietimo) detalės susipa�įstant su jų ypatumais realistinio, epinio, absurdo, �iaurumo, metaforinio teatro stilių vaidinimuose. Kartu nagrinėjama, kaip ir kokiomis priemonėmis pasiekiama scenoje vienovės, įvairovės, i�rai�kingumo, įtampos ir atoslūgio. Meninės sintezės teatre idėja (R. Vagneris, E. G. Kregas).


! Puoselėjami gebėjimai reaguoti į etiudą bei teatro spektaklį i�laikant estetinę distanciją, analizuoti istoriniame kultūriniame kontekste, vertinti �anro, stiliaus bei interpretacijos originalumo po�iūriu. Skatinama ir padedama susidaryti savus vertinimo kriterijus.

! Toliau tyrinėjama, kaip spektaklio supratimą lemia �iūrovo gyvenimi�ka ir kultūrinė patirtis, vertybinės orientacijos, i�ankstinė nuomonė, kaip scenoje vaizduojant skirtingus elgesio modelius siekiama įtraukti �iūrovą į pasirinkimo situaciją, praplėsti jo savi�iną, kaip vaidinimas griauna stereotipus ir stiprina bendrųjų �mogaus vertybių i�gyvenimą bei suvokimą.

! Remiantis būdingais pavyzd�iais, nagrinėjamos teatro funkcijos (estetinė, pramoginė, edukacinė). Puoselėjami gebėjimai pajausti, į�velgti ir nagrinėti estetines teatro vaidinimų savybes.

! Analizuojami ir lyginami per teatro pamokas sukurti etiudai su mokyklos, vietos bendruomenės, profesinio teatro spektakliais tikslų, paskirties bei pasiekimų po�iūriais. Susipa�įstama su psichodrama. Ap�velgiama mėgėjų teatro formų įvairovė.

! Nagrinėjami teatro ir kino, teatro ir televizijos, teatro ir �iuolaikinių informacinių technologijų ry�iai, interpretuojami ir vertinami mokyklinio teatro bei kino pavyzd�iai.

478


! Sintetinės meno formos (meno akcija, performansas ir kt.), integruojant teatro dalyko, dailės, muzikos bei �okio ir kitų ugdymo sričių �inias ir gebėjimus.

! Teatro kūrybos laboratorija (pristatant, analizuojant, apibendrinant teatrinį patyrimą, jo socialinę kultūrinę reik�mę).



VI klasė VIII klasė X klasė Vaidyba 1. Vaidinti įtaigiai

ir i�rai�kingai.

1.1. �aisdamas, improvizuodamas, atlikdamas vaidmenį:

1.1. Improvizuodamas ir atlikdamas vaidmenį:

1.1. Improvizuodamas ir atlikdamas vaidmenį:

1.1.1. pasi�ymi laisvumu, psichofiziniu aktyvumu ir savikontrole;

1.1.1. pasi�ymi psichofiziniu laisvumu ir aktyvumu;

1.1.1. pasi�ymi psichofiziniu laisvumu, aktyvumu;

1.1.2. i�plėtoja detalią veiksmų seką, i�ry�kina įvykį, perteikia emocinius vertinimus, jautriai prisiderina prie partnerio;

1.1.2. perteikia veikėjo ir jo aplinkybių simbolius, emocinius vertinimus, veiksmų dinamiką, tempą;

1.1.2. perteikia veikėjo ir veikėjo aplinkybių simbolius, emocinius vertinimus, veiksmų dinamiką, tempą;

1.1.3. atsi�velgia į �anrą. 1.1.3. pasinaudoja praeities epochų (senovės graikų, viduram�ių, renesanso, baroko, klasicizmo ar romantizmo) teatrui būdingomis vaidybos rai�kos priemonėmis.

1.1.3. pasinaudoja realistiniam, epiniam, absurdo, �iaurumo ar metaforiniam teatrui būdingomis vaidybos rai�kos priemonėmis.

1.2. Paai�kina, kaip simbolizuojamas veikėjas ir i�orinės sceninės aplinkybės, kaip nuo jų priklauso veiksmų tempas.

1.2. Skiria susikaustymą ir laisvumą scenoje ir vie�o bendravimo situacijoje.

1.2. Skiria įtaigią ir neįtaigią vaidybą.

Vaidinimo kūryba

2. Sumanyti ir įgyvendinti dramatizavimo, re�isavimo, įscenavimo idėjas.

2.1. Sukuria ir parodo etiudą perteikdamas temą, kelių situacijų seką, �anrinę ypatybę.

2.1. Sukuria ir parodo etiudą perteikdamas draminę struktūrą (į�angą, vystymąsi, kulminaciją, atomazgą), �anrinę ypatybę, atskleisdamas aktualią problemą.

2.1. Sukuria draminę struktūrą suteikdamas realistinio, epinio, absurdo, �iaurumo ar metaforinio teatro stiliaus ypatybes, atskleisdamas svarbią etinę ar socialinę problemą.

2.2. Organizuoja etiudo kartojimus, patikslindamas veikėjų siekinius, pasiūlydamas naujų sceninių aplinkybių.

2.2. Įgyvendindamas sumanymą, organizuoja vaidinimo kūrimo etapus (analizę, improvizavimą, aplinkybių konkretizavimą, mizanscenavimą).

2.2. Įgyvendindamas re�isūrinį sumanymą, tikslingai pasitelkia vaidinimo kūrimo etapus (analizę, �aidimą, improvizavimą, aplinkybių konkretizavimą, mizanscenavimą), bendradarbiauja su kitais kūrėjais � aktoriais, dailininkais, kompozitoriumi ir pan.

2.3. Sukuria dekoracijų, kostiumų detales, pritaiko muziką ar garso efektus, organizuoja scenos erdvę bei

2.3. Sukuria dekoracijų, kostiumų detales, pritaiko muziką ar garso efektus, organizuoja scenos erdvę bei kuria

2.3. Sukuria dekoracijų, kostiumų detales, pritaiko muziką ar garso efektus, organizuoja scenos erdvę bei kuria

480


VI klasė VIII klasė X klasė panaudodamas kontrastą kuria mizanscenas.

mizanscenas panaudodamas senovės graikų, viduram�ių, renesanso, baroko, klasicizmo, romantizmo teatro rai�kos priemones.

mizanscenas panaudodamas realistinio, epinio, absurdo, �iaurumo ar metaforinio teatro stiliaus ypatybes, pasiekdamas vienovės ir i�rai�kingumo.


3. I�sakyti vaidinimo įspūd�ius, perteikti �od�iais jo prasmę, vertinti estetines savybes.

3.1. I�sako savo įspūd�ius ir nuomonę remdamasis sutartais kriterijais (ar dinami�ka, ar perteikiami emociniai vertinimai, ar simbolizuojami veikėjai ir sceninės aplinkybės, ar ai�ki tema ir �anras).

3.1. I�sako savo įspūd�ius, juos pagrind�ia estetinėmis savybėmis (pavyzd�iui, realisti�kas, pompasti�kas, romanti�kas) ir susieja su istoriniais teatro vaidinimų pavyzd�iais.

3.1. Suvokia savo reagavimo savitumą, analizuoja ir vertina įvairias publikos reakcijas bei rai�kos priemones, padedančias pasiekti scenoje vienovės, įvairovės, i�rai�kingumo, įtampos. I�sako asmeninius vertinimo kriterijus.

3.2. Apibūdina temą ir ai�kina, ką suprato (kokie veikėjai veikia, kokie būdingi jų bruo�ai ir siekiniai, kokie svarbiausi poelgiai ir įvykiai).

3.2. Apibūdina temą, analizuoja draminę struktūrą (į�angą, vystymąsi, kulminaciją, atomazgą), jos ry�į su atskleid�iama problema, interpretuoja re�isieriaus po�iūrį, siūlo alternatyvius rai�kos sprendimus.

3.2. Analizuoja temą, problemą, sceninės rai�kos ypatybes ir jų ry�į su istoriniu kultūriniu kontekstu.

3.3. Palygina kelis vaidinimų pavyzd�ius tikslų, paskirties ir pasiekimų aspektu.

4. Nurodyti teatro vaidmenį ir ypatybes įvairiuose kultūriniuose kontekstuose.

4.1. Skiria įvairių �alių, įvairių laikmečių teatro vaidinimų pavyzd�ius nurodydamas keletą būdingų jų bruo�ų.

4.1. Skiria senovės graikų, viduram�ių, renesanso, baroko, klasicizmo, romantizmo teatro vaidinimų pavyzd�ius ir apibūdina svarbiausias vaidybos bei scenos rai�kos ypatybes, nurodo i�kiliausius jų kūrėjus Lietuvoje ir pasaulyje.

4.1. Skiria realizmo, epinio, absurdo, �iaurumo, metaforinio teatro vaidinimų pavyzd�ius ir apibūdina svarbiausias vaidybos bei scenos rai�kos ypatybes, nurodo i�kiliausius jų kūrėjus Lietuvoje ir pasaulyje, jų laimėjimus.

4.2. Remdamasis pavyzd�iais apibūdina teatro meno bendruomeni�kumą ir paveikumą.

4.2. Remdamasis pavyzd�iais apibūdina teatro meno funkcijas (estetinę, pramoginę, edukacinę).


5. Pritaikyti teatro �inias ir gebėjimus.

5.1. Teikia �ap�ilimo� u�duotis ir vadovauja jų atlikimui.

5.1. Vadovauja teatriniams �aidimams. 5.1. Vadovauja teatrinėms improvizacijoms.

5.2. Padeda parengti pasirodymą (pasirinkti tekstą ar organizuoti repeticijas, pateikti informaciją �iūrovams, atrasti būdų, kaip juos

5.2. Dalyvauja projekto etapuose (keliant problemą, planuojant tyrimą, jį įgyvendinant, apibendrinant ir pristatant rezultatus, pavyzd�iui, i�leid�iant �Teatro

5.2. Vienas ar su grupe sumano ir įgyvendina sintetinės meno formos idėją, analizuoja, kokių dalykų �inias bei gebėjimus �ios formos rai�ka sieja.

481


VI klasė VIII klasė X klasė įtraukti į veiksmą ir kt.). laikra�tį� ir pan.).

5.3. Analizuoja ir apibendrina savo teatrinę patirtį (pavyzd�iui, prisistatydamas teatro kūrybos laboratorijoje).

INFORMACINĖS

TECHNOLOGIJOS

TURINYS PAGRINDINIS UGDYMAS Bendroji programa I�silavinimo standartai

483

PAGRINDINIS UGDYMAS

BENDROJI PROGRAMA

Kiekvienas bendrojo lavinimo mokyklos mokymo dalykas yra visuomenės gyvenimo realybės, kultūros dalies projekcija. Informacinės technologijos, kaip mokyklinis dalykas, apima �monių informacinės veiklos, informacinės kultūros sritį.

Informacinių technologijų įtraukimas į bendrojo lavinimo mokyklas grind�iamas:

! natūraliu moksleivių, jų tėvų bei mokytojų poreikiu;

! visuomenės pokyčiais;

! technologijų taikymų visapusi�kumu;

! jauno �mogaus polinkiu į technologijas.

Pagrindinė informacinių technologijų paskirtis � parengti moksleivį gyventi informacinėje visuomenėje, ugdyti informacinę kultūrą bei informacinį i�prusimą akcentuojant kompiuterinių technologijų taikymą. Informacinis ugdymas skirtas tenkinti natūralioms moksleivių bendravimo, savirai�kos, kūrybos reikmėms, ugdyti saugiai besijaučiantį �iuolaikiniame pasaulyje jauną �mogų, galintį atrasti savo vietą jame ir atsakingai veikti. Informacinių technologijų mokymas padeda moksleiviams i�siugdyti loginį ir algoritminį mąstymą, visapusi�kiau įvaldyti pagrindines asmens rai�kos priemones � ra�tą, �odį, vaizdą, i�mokti savaranki�kai dirbti ir planuoti savo veiklą, ie�koti �inių remiantis �iuolaikinėmis technikos ir technologijos priemonėmis, neprarasti vaiki�ko smalsumo. Daug dėmesio skiriama socialinėms, etinėms, teisinėms informacinių technologijų naudojimo problemoms nagrinėti, gyvenimi�koms situacijoms vertinti įvairiais aspektais.

Tad nieko nuostabaus, jog visose pasaulio �alyse informacinės technologijos, darbo su informacija priemonės bei įgūd�iai tapo neatskiriama bendrojo lavinimo turinio dalis. Daugelio �alių nacionalinės programos �iai ugdymo turinio naujovei suteikia strateginio u�davinio statusą. Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose informacinės technologijos jau tapo neatskiriama ugdymo turinio dalimi.

Informacinių technologijų mokymas u�ima svarbią vietą visose bendrojo lavinimo mokyklos pakopose įgydamas įvairiausių formų � nuo tiesiogiai moksleiviams neįvardijamo integruoto į kitus dalykus informacinio ugdymo iki atskiro privalomo informacinių technologijų dalyko mokymo. Mokant visų dalykų, aktualu toliau intensyviai naudotis kompiuteriais bei kitomis informacinėmis technologijomis.

Tikslas

484

Pagrindinis informacinių technologijų mokymo tikslas � sudaryti sąlygas moksleiviams i�siugdyti informacinę kultūrą bei informacinį i�prusimą kreipiant dėmesį į darbo kompiuteriu bei informacinių technologijų taikymo įgūd�ius. Tai natūralus, aktualus ir nenustojantis vertės tikslas. Laikui bėgant gali kisti informacinės kultūros turinio samprata. �iuo metu informacinės kultūros sąvoka apima:

! informacijos prigimties, jos apdorojimo i�manymą, esminių informacinių technologijų �inių įgijimą bei gebėjimus �ias �inias taikyti pa�įstant pasaulį, mokantis, kasdienei veiklai bei kūrybai;

! gebėjimus taisyklingai vartoti pagrindinius kompiuterių, informacinių technologijų terminus, suvokiant jų prasmę, ai�kiai ir argumentuotai dėstant savo mintis �od�iu ir ra�tu;

! informacinių technologijų raidos ir įtakos bendrajai �monijos kultūros raidai pa�inimą;

! įgūd�ius tvarkingai, teisėtai ir pagrįstai naudotis informacinių technologijų techninėmis priemonėmis bei metodais, visuomeniniais keitimosi informacija būdais;

! gebėjimą nuosekliai struktūri�kai, algoritmi�kai mąstyti ir priimti sprendimus, planuoti savo informacinę veiklą, kūrybi�kai improvizuoti;

! nuostatą nuolat tobulinti savo informacinės veiklos pobūdį ir stilių.

Pagrindinės mokyklos IX�X klasėse privalomas informacinių technologijų dalyko mokymas. Būtina suteikti galimybę moksleiviams:

! apibendrinti informacinių technologijų �inias, ligi tol įgytas mokykloje ar u� jos ribų;

! tobulinti kompiuterinės technologijos darbo įgūd�ius;

! sudaryti galimybę apsispręsti dėl tolesnio gilinimosi �ioje srityje ir rengimosi studijoms;

! aktyviai puoselėti bendrąją informacinės veiklos kultūrą ne tik mokantis informacinių technologijų, bet ir kitų dalykų.

U�daviniai

Įgyvendinant informacinių technologijų ugdymo tikslus siekiama, kad moksleiviai:

! naudotųsi pagrindinių informacinių technologijų �inių ir sąvokų sistema, taikytų ją modeliuodami stebimus rei�kinius, gebėtų nagrinėjamuose procesuose į�velgti informacinius ir komunikacinius ry�ius;

! taikytų informacines ir komunikacines technologijas visose savo veiklos srityse, ypač siekdami efektyviai mokytis ir kurti;

! bendrautų naudodamiesi informacinėmis technologijomis;

485

! ai�kindamiesi informacinių procesų ir technologijų poveikį technologiniam, ekonominiam, demokratiniam pasaulio tobulėjimui atpa�intų informacinės �monių veiklos ir jos esminių technologinių naujovių ry�ius su bendrąja �monijos kultūra;

! gebėtų naudotis kompiuterio bei kitų informacinių technologijų teikiamomis galimybėmis ie�kodami informacijos, apdorodami ir pateikdami ją;

! gebėtų planuoti savo veiksmus, struktūri�kai juos apra�yti, kryptingai kūrybi�kai improvizuoti, pasitikėtų savo jėgomis;

! puoselėtų smalsumą naujovėms, polinkį mokytis naujesnių, efektyvesnių veiklos būdų, domėtųsi naujomis technologijomis.


! Informacinių ir komunikacinių procesų bei naudojamų technologijų poveikio visuomenės nuolatinei kaitai suvokimas.

! Smalsumas naujovėms, polinkis mokytis naujesnių, efektyvesnių veiklos būdų, domėjimasis naujausiomis technologijomis.

! Pagarba teisinėms informacinių technologijų normoms.

! Pagarba etikos bei moralės nuostatoms � skiriama tai, kas prieinama nuo to, kas priimtina.

! Savigarba ir pagarba kitiems.

! Poreikis nuolat tobulinti savo informacinės veiklos pobūdį ir stilių.

! Pasitikėjimas savo jėgomis, kūrybi�kumas, atsakomybė u� savo veiksmus.

! Gebėjimas dirbti komandoje.


Komunikaciniai:

! taisyklingai vartoti pagrindinius kompiuterių, informacinių technologijų terminus, suvokiant jų prasmę;

! mokėti kultūringai bendrauti �od�iu ir ra�tu naudojantis įvairiomis informacinių technologijų priemonėmis bei technine įranga.

Pa�intiniai:

486

! suprasti informacinių technologijų reik�mę ir svarbą visuomenės nuolatinei kaitai ir kultūros raidai;

! nagrinėjamuose procesuose į�velgti informacinius ir komunikacinius ry�ius;

! sieti įgytas informacinių technologijų �inias su turima gyvenimo patirtimi ir taikyti sprend�iant savo problemas.

Darbo ir veiklos:

! suprasti kompiuterinės įrangos dalių paskirtį;

! atpa�inti kompiuterinę programinę įrangą;

! algoritmi�kai mąstyti ir priimti sprendimus;

! ie�koti informacijos:

� paruo�ti informacijos paie�kos planą;

� ie�koti informacijos įvairiuose �altiniuose;

� analizuoti, kriti�kai vertinti, apibendrinti ir perteikti informaciją kitiems.


Viena esminių informacinių technologijų savybių � orientacija į taikymą. Informacinės technologijos susiformavo ir tapo reik�mingos dėl spartaus �iuolaikinių technologijų plitimo visose �monių veiklos srityse. Todėl ir mokykloje svarbu nesudaryti atsieto nuo kitų mokomųjų dalykų informacinių technologijų įvaizd�io. Taigi viena esminių informacinio ugdymo organizavimo nuostatų � informacinių technologijų siejimas su kitais dalykais. Labai svarbu, kad per įvairių dalykų pamokas būtų gausiai, aktyviai ir prasmingai taikomos �iuolaikinės informacinės technologijos. Informacinių technologijų metodai pritaikomi ir gamtos, ir visuomenės rei�kiniams modeliuoti, jų priemonės taikomos techniniams ir humanitariniams tyrimams. Visi informaciniai u�daviniai i� esmės yra technologijų kūrimas ir informacinės veiklos stiliaus ugdymas. Taip prisidedama ir prie kitos nuostatos realizavimo: mokant informacinių technologijų, pirmenybė skiriama praktinei informacinei veiklai, darbui su įvairiomis technologijomis.

! Pradinėje mokykloje siekiama natūraliai, specialiai nepabrė�iant, rodyti vaikui informacijos formų įvairovę, sudaryti galimybę jas patirti ir manipuliuoti jomis. Parenkama natūraliausių ir labiausiai paplitusių informacijos rei�kimosi formų. Svarbu suteikti minimalių darbo kompiuteriu įgūd�ių. Pradinio ugdymo pakopoje turėtų vyrauti integruotas informacinių technologijų ugdymas. Mokyklos gali savo nuo�iūra pasiūlyti vaikams pasirenkamųjų informacinių technologijų būrelių ar pana�ių ugdymo formų.

487

! Gimtosios kalbos, matematikos, muzikos, dailės pamokose moksleiviai įgyja elementarų kalbos, abėcėlės, garsų ir juos �yminčių raid�ių, kiekio ir jį �yminčių skaičių, sakinių ir matematinių simbolinių rei�kinių, taip pat kitų vaizdų ir garsų rai�kos priemonių, jų vidinės tvarkos bei naudojimo taisyklių suvokimą. Pradedama racionaliai naudotis knyga bei kitais informacijos �altiniais, teiktina pa�intis su kompiuteriu.

! V�VIII klasėse mokykla galėtų pasiūlyti pasirinkti kompiuterių naudojimo būrelius, organizuoti darbų, sukurtų pasitelkus kompiuterį, parodas ir pan. �is laikotarpis vertinamas kaip sąmoningas informacinių technologijų patirties kaupimo etapas. Pabrė�iama konkreti praktinė patirtis, todėl informacinių technologijų būrelių veiklai, klasėse būtini kompiuteriai. Pasitelkiant informacines technologijas, ypač algoritmavimo, programavimo u�davinius, svarbu lavinti moksleivių kūrybi�kumą, fantaziją, ugdyti nuoseklų mąstymą, puoselėti vaiko pasitikėjimą savo jėgomis, smalsumą ir aktyvumą. Dera kryptingai formuoti asmeninį informacijos tvarkymo stilių, nukreipiant moksleivius tvarkingai saugoti savo kūrinėlius kompiuteryje, tinkamai juos apipavidalinti. Labai pravartu �iame etape naudotis kompiuteriais per kitų dalykų pamokas. Tam būtinų pradinių įgūd�ių gali būti suteikiama specialiomis trumpalaikėmis papildomomis pratybomis.

! Kituose dalykuose kaupiama ir kitokia informacinių technologijų taikymo patirtis. Gimtosios kalbos pamokose pa�įstamos kalbėjimo rū�ys (interviu, susirinkimas ir kt.), tekstų rū�ys (lai�kai, protokolai, charakteristikos ir kt.), knygų rū�ys (�odynai, enciklopedijos, gro�inė literatūra), susipa�įstama su knygos istorija, biblioteka. Matematikos pamokose mokomasi nuoseklių, logi�kai tikslių įrodymų. Svarbios pilietinės visuomenės pagrindų pamokos, padedančios suvokti �monių informacinių santykių teisinį reguliavimą auk�tesnėse klasėse.

! Antra vertus, integruotame mokyme pačios informacinės technologijos lieka fone, jų reik�mė nepabrė�iama. Kitų dalykų pamokose siekiama jiems svarbių tikslų, neskiriama dėmesio ugdyti informaciniam i�prusimui. Todėl negalima pasiekti deramo atitinkamų įgūd�ių lygio, pritrūkstama �inių, būtinų racionaliai organizuoti veiklą, neigiamai veikia ir struktūrinio mąstymo nuoseklaus ugdymo stoka. Todėl auk�tesnėse klasėse, u�baigiant pagrindinės mokyklos kursą, būtina susintetinti per atskirų dalykų pamokas įgytas informacinių technologijų ir informacinės veiklos �inias. Pagrindinės mokyklos baigiamosiose IX�X klasėse privalomas informacinių technologijų dalykas. Čia informacinės technologijos turi būti atskleid�iamos kuo įvairiapusi�kiau. Tolesnio moksleivių pasirinkimo (taip pat ir būsimos profesijos) ie�kojimai turi tapti vienu i� mokymosi motyvų. Mokantis dera taikyti įvairias informacines technologijas (bibliotekas, kompiuterius bei jų tinklus, ra�inius, referavimą ir t. t.), pama�u jas pa�įstant (kai kuriems moksleiviams tai bus pirmosios pamokos). �ioje ugdymo pakopoje informacinių technologijų kursas tampa abstraktesnis, teori�kesnis, tačiau siektina i�laikyti taikomųjų darbų vyravimą.

Kita svarbi nuostata � informacinio ugdymo krūvio pasirinkimo teisė ir turinio diferencijavimas. Tai pirmiausia lemia dabartiniu metu vyraujančios kontraversi�kos nuomonės dėl informacinių technologijų mokymo ir plačios jų taikymo galimybės. Vaikai noriai domisi naujomis

488

informacinėmis technologijomis. Jie gali atrasti aktualių sau individualių u�duočių arba pasirinkti jiems patrauklią kolektyvinio darbo dalį. Vieni mielai panyra į skaičių, kiti � į �od�ių pasaulį, vieniems patinka logika, kitiems � improvizacija. Informaciniu ugdymu suteikiamas pagrindas ne vienai profesijai, ir netgi labai skirtingų profilių, todėl jaunuoliai turi turėti galimybę rinktis. Tuo prisidedama ir prie jų savaranki�kumo ugdymo. Diferencijavimo nuostata svarbi siekiant puoselėti ypač gabius informacinių technologijų srityje moksleivius. Informacinių technologijų taikymo įvairovėje kiekvienas gali surasti savo sritį ir joje tobulinti savo įgūd�ius.

Savaime suprantama, jog dėl minėtų nuostatų informacinės technologijos ypač glaud�iai siejasi su kitais dalykais. Informacinių technologijų (informatikos) mokytojui svarbu nuolatos bendrauti su kitų dalykų mokytojais, numatyti, kokių įgūd�ių moksleiviams prireiks jų pamokose, koordinuoti informacinės veiklos įgūd�ių lavinimą per įvairių dalykų pamokas.

Praktinėse pratybose dirbama su įvairia programine įranga: klaviatūros treniruokliais (jei tai pirmas kontaktas su kompiuteriu), tekstų ir grafinės med�iagos rengimo sistemomis, supa�indinama su internetu, elektroniniu pa�tu, esminėmis programavimo sąvokomis ir pan. Galima taikyti įvairias mokomąsias kompiuterines programas, pa�inčiai su programavimu siūloma naudoti Komenskio Logo arba Free Pascal sistemas.

Svarbu taikyti įvairias bendravimo klasėje formas (diskusijas, aptarimus, referavimus), rengti referatus, santraukas, anotacijas, naudotis įvairiais informacijos �altiniais (knygomis, garso ir vaizdo įra�ais, kompaktinėmis plok�telėmis, tinkluose esančiomis duomenų bazėmis), pasitelkti kompiuterį skaičiavimams, ra�ant ar iliustruojant ra�inius, vaizd�iai pateikiant duomenis. Labai svarbu panaudoti informacines technologijas kūrybi�kumui, smalsumui, kryptingos veiklos įgūd�iams ugdyti. �iuo at�vilgiu ypač vertingas projektų rengimo metodas. Informacinių technologijų taikymo galimybės leid�ia moksleiviams vykdyti projektus bet kuria jiems aktualia tematika. Taip įtvirtinama mokymosi motyvacija, įgyvendinamos prakti�ko ir diferencijuoto informatikos mokymo nuostatos. Svarbu siekti baigti projektus, nesustoti ties pirmomis klaidomis, jas taisyti, tobulinti kūrinį, kol bus pasiektas tikslas. Tai svarbu tiek ugdant įgūd�ius siekti tikslo, tiek formuojant natūralų pojūtį nei�vengti klaidų bei pasitikėjimą savimi. Dera skatinti bendrus grupės moksleivių projektus ir ugdyti kolektyvinio darbo, jo planavimo, darbų paskirstymo įgūd�ius. Projektų rengimo metodas įgalina natūraliai integruoti įvairią tematiką. Be to, jis įgyvendina pačią aktualiausią didaktinę nuostatą � mokymosi prasmingumą.

Svarbūs ir kitokio pobūd�io informacinių technologijų ry�iai. Naujos technologijos visada susijusios su gausybe naujų terminų. Jų ypač apstu kompiuterijoje. Viena svarbiausių bendrosios mokyklos mokymo nuostatų � kalbos puoselėjimas. Būtina sekti kompiuterių ir informacinių technologijų terminijos raidą, vartoti terminologų priimtus terminus, vengti svetimybių, profesinio �argono.

Naudojant �iuolaikines technologijas formuojasi ir tam tikras teisinis su informacija susijusių �monių santykių reglamentavimas. Būtina jau mokykloje diegti pagarbą teisinėms informacinių technologijų normoms, pavyzd�iui, autorių teisėms (atkreipiant moksleivių dėmesį į bibliografinius

489

�altinių sąvadus ir pan.), suteikti �inių apie asmens teises į duomenis apie jį patį ir t. t. Visuomenės gyvenime vis labiau įsitvirtinant internetui būtina skirti nuolatinį dėmesį socialiniams, etiniams naudojimosi informacija aspektams.

Turinys

Daugėjant kompiuterių mokyklose i�kilo būtinybė labiau akcentuoti informacinių technologijų mokymo praktinį taikomumą, ypač jų integruotą naudojimą įvairiose moksleivio bei pedagogo veiklos srityse. Norima informacinių technologijų turinį pakreipti taip, kad jis derėtų su kitų Europos �alių informacinių technologijų naudojimo bei mokymo kryptimis. Atid�iai i�tyrinėjus Europos kompiuterio vartotojo pa�ymėjimui (ECDL) gauti skiriamų modulių turinius, sumanyta i� dalies pasekti jų kryptimi.

Pagrindinės mokyklos privalomasis IX�X klasių informacinių technologijų kursas labiau priartinamas prie ECDL pirmojo (Pagrindinės informacinių technologijų sąvokos), antrojo (Naudojimasis kompiuteriu ir bylų tvarkymas), trečiojo (Tekstų tvarkymas) ir septintojo (Informacija ir komunikacija) modulių (dalį sudėtingesnių �ių modulių sąvokų siūloma palikti XI�XII klasėms). Programa i�plečiama pridedant praktinės veiklos su kompiuteriu temų.

Algoritmavimo dalis supaprastinama � daugiausia dėmesio skiriama susipa�inti su pagrindinėmis algoritmų ir programavimo sąvokomis bei praktinei veiklai � kurti nesudėtingas programas. Suteikiama galimybė rinktis Paskalio arba Logo kalbą (naudojantis, pavyzd�iui, Turbo Pascal, Free Pascal, Logo Writer, Komenskio Logo sistemomis). Reikėtų stengtis, kad besimokantieji suvoktų praktinę algoritmų ir programavimo naudą, pajustų esmines programavimo problemas. Tai padėtų moksleiviams geriau apsispręsti dėl tolesnio specializavimosi informatikos srityje. Todėl algoritmavimas bei programavimas � svarbi informatikos kurso dalis ir reikėtų, kad mokytojai į tai atkreiptų ypatingą dėmesį.

Pagrindinės mokyklos informatikos kursui skiriamos 68 valandos. Tai minimalus valandų skaičius, kurio reikia programoje numatytoms temoms i�dėstyti. Todėl su �iomis temomis turi būti supa�indinama stengiantis atskleisti jų esmę, pagrindines sąvokas, tačiau nesigilinti į subtilumus bei technines detales.

1. Kompiuteris

Pa�intis su kompiuteriu. Kompiuterių raida.

Kompiuterių tipai: universalusis, minikompiuteris, tinklo, asmeninis, ne�iojamasis. Asmeninio kompiuterio techninė įranga. Procesorius. I�oriniai įrenginiai: vaizduoklis, klaviatūra, pelė, spausdintuvas, skaitytuvas (skaneris).

490

Atmintinė. Jos tipai. Informacijos matavimas kompiuteryje. Atmintinės talpos vienetai. Kompiuterio na�umas.

Darbo su klaviatūra pagrindai. Koduotės. Kodų lentelės. Simbolių kodai ir jų rinkimas klaviatūra.

Kompiuterio programinė įranga. Jos rū�ys, klasifikacija. Operacinė sistema ir svarbiausios jos funkcijos. Programos tarpininkės � operacinės sistemos apvalkalai. Taikomoji programinė įranga.

Pirmieji darbo kompiuteriu �ingsniai. Darbo aplinka: piktogramos, langai. Kompiuteriniai �inynai.

Bylos ir jų tvarkymas. Aplankai (katalogai). Kopijavimas, perkėlimas, �alinimas. Įra�ymas. Paie�ka. Bylų pakavimas.

Vaizdinė (grafinė) informacija. Darbas su grafine rengykle. Pagrindinės galimybės. Paveikslų apdorojimas: įkėlimas, didinimas, ma�inimas, pasukimas, invertavimas, apkarpymas.

Hiperteksto ir įvairialypės įrangos (multimedijos) sampratos.

Kompiuterių tinklai. Pa�intis su internetu. Nar�yklė ir nar�ymas internete.

Elektroninio pa�to samprata. Lai�kų skaitymas, ra�ymas, siuntimas.

Kompiuterių virusai. Antivirusinės programos.

Kompiuteriai kasdieniniame gyvenime.

2. Teksto rengimas kompiuteriu

Informacinių technologijų samprata.

Tekstinė informacija. Darbas su teksto rengykle. Teksto rengimas kompiuteriu. Prana�umai. Teksto rengimo programos.

Pagrindiniai teksto elementai: simbolis, pastraipa, įtrauka, antra�tė, puslapis. Teksto i�skyrimo elementai: linija, rėmas, tu�čia vieta. �riftai.

Dokumentas. Dokumento rengimas ir saugojimas. Pagrindiniai veiksmai: teksto fragmento (�od�io, simbolio, pastraipos) įterpimas, kopijavimas, perkėlimas, �alinimas. Paie�ka ir pakeitimas.

Formatai ir jų tvarkymas. Dokumento u�baigimas. Ra�ybos tikrinimas. Korektūros �enklai.

Spausdinimas. Puslapio parametrų nustatymas. Spaudinio per�iūra.

Teksto maketavimo pradmenys. Skirstymas į puslapius ir jų numeravimas. Paveikslų įterpimas paprasčiausiu būdu. Paprasčiausių lentelių sudarymas ir įterpimas į tekstą.

3. Informacija

Informacija. Informacijos rū�ys ir klasifikacija. Informacijos mainai.

Pa�intis su informaciniais procesais. Informacijos rinkimas, kaupimas, saugojimas, apdorojimas, perdavimas, skleidimas. Informacijos �altiniai ir saugyklos. Internetas � informacijos saugykla.

491

Informacijos paie�ka. Reik�miniai �od�iai. Paie�kos sistemos ir katalogai internete.

Informacijos kodavimas. �enklai ir abėcėlės. Kalbos. Skaičiavimo sistemos. Dvejetainė skaičiavimo sistema.

Tolyd�ioji ir diskrečioji informacija. Diskretinimas. Informacija kompiuteryje. Skaičių, tekstų, vaizdų kodavimas.

Informacijos apsauga kompiuteryje. Autorių teisės. Duomenų saugumas.

Informacinė visuomenė � besikeičiantis pasaulis. Informacinių technologijų įtaka visuomenei ir kultūrai.

4. Algoritmai

Algoritmo ir programos samprata. Algoritmas � kompiuterinės informacijos apdorojimo pagrindas. Algoritmų savybės.

Algoritmų vaizdavimo ir u�ra�ymo būdai. Programavimo kalbos. Programos samprata.

Algoritmų atlikimas kompiuteriu. Transliatoriaus ir programavimo terpės sąvokos. Kompiuterinis dialogas.

Duomenų samprata. Pradiniai duomenys ir rezultatai. Duomenų įvedimas ir i�vedimas.

Pagrindinės algoritminės valdymo komandos ir jų vykdymas kompiuteriu. Nuoseklūs veiksmai � veiksmų seka. Veiksmų pasirinkimas � �akojimasis. Veiksmų kartojimas � ciklas. Ciklų rū�ys.

Paprasčiausių algoritmavimo u�davinių sprendimas � atlikimas kompiuteriu. Programos ra�ymas, derinimas, testavimas. Kontroliniai duomenys.

Programavimo metodika. U�davinio skaidymo į dalis principas.

Programavimo stilius ir kultūra.

Modeliavimo samprata. Kompiuterinio modeliavimo privalumai.


�ie standartai nusako reikalavimus, pagal kuriuos klasifikuojami moksleivių pasiekimai mokantis privalomojo informacinių technologijų kurso pagrindinėje mokykloje (IX�X kl.). Standartai orientuoti į vertybines informacinių technologijų nuostatas, gebėjimus, �inias ir įgūd�ius, būtinus kiekvienam i�silavinusiam �iuolaikinės visuomenės piliečiui ir siektinus suteikti privalomuoju informacinių technologijų mokymo kursu bei papildomu jo mokymu, jei mokykla (mokyklos taryba) mano, jog verta sudaryti sąlygas didesnei daliai moksleivių siekti auk�tesnių rezultatų.

Standartai formuluojami pagrindiniu lygmeniu. Pagrindinį lygmenį turėtų įstengti pasiekti dauguma baigiančių pagrindinę mokyklą moksleivių. Mokykla, sudarydama ugdymo planus, turėtų atsi�velgti į

492

turimas mokymo priemones bei informatikos (informacinių technologijų) mokytojų patirtį ir numatyti tokią privalomojo informacinių technologijų mokymo trukmę, kurios pakaktų, kad dauguma moksleivių įveiktų �į lygmenį. Jį pasiekę moksleiviai turi suvokti pagrindines informacinių technologijų sampratas, terminus, gebėti naudotis informacinėmis technologijomis atlikdami praktines u�duotis pagal pateiktus nurodymus, mokėti formuluoti i�vadas ir apibendrinti turimas �inias.

I�silavinimo standartų lentelėje pateiktas pagrindinis moksleivių pasiekimų lygmuo, t. y. tos �inios ir gebėjimai, kuriuos turi būti įgiję moksleiviai, baigdami pagrindinę mokyklą. Siektinos moksleivių �inios ir gebėjimai vardinami ta pačia tvarka, kaip ir pateiktoje bendrojoje programoje. I�skiriamos

�ios apibendrintos informacinių technologijų mokymo sritys:

1. Kompiuteris (darbo kompiuteriu pradmenys).

2. Tekstų rengimas kompiuteriu.

3. Informacija (informacijos apdorojimo pagrindai).

4. Algoritmai (pa�intis su pagrindinėmis algoritmavimo sąvokomis ir veiksmais).


1. Kompiuteris

Paai�kinti kompiuterių raidą ir sandarą.

1.1. Paai�kina mechaninių ir elektroninių skaičiavimo ma�inų atsiradimą, nurodo prie�astis, apibūdina asmeninių kompiuterių prana�umus. 1.2. I�vardina pagrindinius kompiuterių

tipus, nurodo jų skirtumus pagal atmintinės talpą, spartą, kainą ir vartotojų poreikių tenkinimą. 1.3. Paai�kina pagrindinių asmeninio

kompiuterio struktūrinių dalių paskirtį ir funkcijas: centrinio procesoriaus ir vidinės atmintinės, i�orinės atmintinės laikmenų (disko, diskelio, kompaktinės plok�telės), įvesties ir i�vesties įrenginių (vaizduoklio, klaviatūros, pelės, spausdintuvo, skanerio). 1.4. Apibūdina, kuo skiriasi kompiuterio

atmintinės tipai: pagrindinė arba operatyvioji (RAM) ir pastovioji (ROM). 1.5. �ino pagrindinius informacijos

matavimo vienetus, paai�kina, kaip i�rei�kiama kompiuterio atmintinės talpa (bitai, baitai, K baitai, M baitai, G baitai).

493


Tinkamai dirbti klaviatūra.

1.6. Įvardina Europos �alių klaviatūros sandarą. 1.7. Geba pridėti reikiamą kalbą ir

pasirinkti klaviatūrą. 1.8. Pasinaudoja visų lygių �enklais. 1.9. �ino greitojo (aklojo) teksto rinkimo

principus. 1.10. �ino Lietuvoje naudojamas kodų

lenteles, paai�kina jų paskirtį ir struktūrą. 1.11. Surenka simbolius, nesančius

klaviatūroje, bei suranda simbolio kodą kodų lentelėje. 1.12. Susieja atmintinės talpos matavimo

vienetus su simbolių, skaičių, bylų dyd�iais kompiuteryje.

Paai�kinti programinės įrangos įvairumą ir apibūdinti operacinę sistemą bei jos funkcijas.

1.13. Paai�kina programinės įrangos sampratą, pateikia pavyzd�ių. 1.14. Paai�kina operacinės sistemos, jos

apvalkalo, terpės sąvokas ir įvardina, kuo jos skiriasi. 1.15. I�vardina pagrindines operacinės

sistemos funkcijas. 1.16. Apibūdina grafinės vartotojo

sąsajos sąvoką. 1.17. Geba naudotis elementariomis

operacinės sistemos funkcijomis.

Atlikti pagrindinius veiksmus su kompiuteriu.

1.18. Moka tinkamai įjungti ir i�jungti kompiuterį. 1.19. Geba atlikti pagrindinius veiksmus

su piktogramomis ir langais: suma�inti darbalaukio langą, jį padidinti bei u�verti, judėti tarp atvertų langų. 1.20. Sukuria �aukinio piktogramą

darbalaukyje. 1.21. Skiria programos lango dalis:

antra�tės juostą, priemonių juostą, meniu juostą, būsenos juostą, slinkties juostas. 1.22. Paai�kina bylų ir aplankų sąvokas,

atpa�įsta da�niausiai naudojamus bylų tipus, per�iūri bylų savybes. 1.23. Sukuria naują aplanką (katalogą)

bei jame �emesnio lygio aplankus (pakatalogius). 1.24. Pervardina bylas ir aplankus. 1.25. Kopijuoja, perkelia ir �alina bylas,

bylų grupes bei aplankus, suranda bylą pagal vardą, tipą, sukūrimo datą ir pan. 1.26. Įra�o bylą i� disko į diskelį ir

atvirk�čiai. 1.27. Pakuoja ir i�pakuoja bylas. 1.28. Naudojasi kompiuteriniais �inynais.

494


Naudotis grafikos rengykle (redaktoriumi).

1.29. Paai�kina, kas yra vaizdinė informacija. 1.30. Pagrind�ia, kam reikalingos

grafinės rengyklės (redaktoriai). 1.31. I�vardina pagrindines grafinės

rengyklės funkcijas. 1.32. Naudojasi grafine rengykle

(pavyzd�iui, Paint) paprasčiausiems paveikslams nupie�ti.

Apibūdinti hipertekstą ir juo naudotis.

1.33. Paai�kina, kas yra hipertekstas. 1.34. Naudojasi nuorodomis hiperteks-

tiniame dokumente. 1.35. Moka per�iūrėti vaizdinius ir

perklausyti garsinius intarpus. 1.36. Paai�kina, kas yra multimedija,

pateikia pavyzd�ių.

Paai�kinti interneto ir elektroninio pa�to paskirtį ir jais naudotis.

1.37. Skiria vietinio ir visuotinio tinklo sąvokas. 1.38. Apibūdina, kokiais būdais

informacija perduodama tarp kompiuterių. 1.39. Paai�kina interneto veikimą ir

paskirtį. 1.40. Įvardija keletą interneto teikiamų

paslaugų. 1.41. Naudojasi nar�ykle savo reikmėms. 1.42. Paai�kina elektroninio pa�to

paskirtį ir prana�umus. 1.43. Naudojasi elektroniniu pa�tu

lai�kams gauti ir i�siųsti.

Paai�kinti informacijos apsaugą kompiuteryje nuo kompiuterių virusų.

1.44. Įvardina bylų atsarginių kopijų darymo reik�mę. 1.45. Apibūdina, kas yra kompiuterių

virusas. 1.46. Paai�kina pavojus, kylančius

keičiantis bylomis ir naudojantis internetu. 1.47. �ino antivirusinių programų

paskirtį, jų galimybes.

Papasakoti, kaip kompiuteriai taikomi įvairiose srityse.

1.48. Papasakoja, kur ir kaip kompiuteriai taikomi kasdieniame gyvenime: darbe, mokykloje, namuose.

Paai�kinti informacinių technologijų sąvoką.

2.1. Paai�kina, kas yra informacinės technologijos, pateikia pavyzd�ių. 2. Teksto

rengimas kompiuteriu

Apibūdinti teksto rengimo kompiuteriu prana�umus.

2.2. Paai�kina, kas yra teksto rengyklės (redaktoriai) ir kam jie reikalingi.

2.3. Paleid�ia teksto rengyklę. 2.4. Paai�kina teksto rengimo

kompiuteriu prana�umus, �ino keletą teksto rengyklių.

2.5. Įra�o tekstinę bylą į aplanką, diskelį ir i� ten vėl pasiima.

495


Paai�kinti pagrindinius teksto elementus.

2.6. Paai�kina pagrindinius teksto elementus: �riftas, antra�tė, pastraipa ir jos formatavimas, puslapis ir jo parametrai.

2.7. Sukuria paprasčiausią dokumentą ir įra�o jį į nurodytą aplanką, diskelį.

Įvaldyti pagrindinius teksto tvarkymo veiksmus.

2.8. Apibūdina dokumento sąvoką, nurodo, kaip jį rengti.

2.9. Geba atlikti pagrindinius veiksmus su teksto fragmentais: įterpti, pa�ymėti, kopijuoti, perkelti, �alinti.

2.10. Atlieka paie�ką ir pakeitimus dokumente.

2.11. Parenka tinkamą �riftą ir jo dydį, �ino, kada naudoti pasvirusį, pusjuodį ir pabrauktą �riftus.

2.12. Skaido tekstą pastraipomis, parenka tinkamą pastraipų formatavimą: įtraukas, teksto lygiavimą, atstumus tarp eilučių bei pastraipų.

2.13. Įra�o parengtą dokumentą į nurodytą vietą.

I�spausdinti parengtą dokumentą.

2.14. Sutvarko teksto formatus. 2.15. Geba per�iūrėti paruo�tą spaudinį. 2.16. Pakeičia spausdinimo parinktis. 2.17. I�spausdina dokumentą ar atskirus

jo puslapius.

Apibūdinti teksto maketavimą.

2.18. Paai�kina teksto maketavimo pradmenis.

2.19. Maketuodamas geba i�laikyti dokumento vientisumą.

2.20. Skirsto tekstą į puslapius, juos numeruoja.

2.21. Keičia dokumento para�tes ir nuostatas (pasuka puslapį, nustato matmenis ir kt.).

Įterpti paveikslus ir paprasčiausias lenteles.

2.22. Įterpia į tekstą paveikslus paprasčiausiu būdu (�neapibėgant� tekstu).

2.23. Sudaro paprasčiausias lenteles ir įterpia jas į tekstą.

3. Informacija

Apibūdinti informaciją, jos rū�is, nusakyti klasifikavimą.

3.1. Apibūdina, kas yra informacija. 3.2. Paai�kina informacijos

problemi�kumą. 3.3. Pateikia informacijos rū�ių

pavyzd�ių. 3.3. Paai�kina informacijos mainų

procesus.

496


Apibūdinti informacinius procesus ir ie�koti informacijos.

3.4. I�vardina informacinius procesus ir nurodo kompiuterių reik�mę jiems.

3.5. Naudojasi įvairiais informacijos �altiniais ir saugyklomis: internetu, knygomis, periodiniais leidiniais.

3.6. Geba ie�koti informacijos nurodyta tema.

3.7. Skiria paie�kos sistemas ir katalogus internete.

Paai�kinti informacijos kodavimo paskirtį ir reik�mę.

3.8. Paai�kina informacijos kodavimo paskirtį ir reik�mę.

3.9. Apibūdina abėcėlių paskirtį, pateikia konkrečių pavyzd�ių.

3.10. Argumentuotai samprotaudamas pagrind�ia dvejetainės skaičiavimo sistemos panaudojimo reik�mę kompiuteriuose.

3.11. Perra�o de�imtainius skaičius į dvejetainius ir atvirk�čiai.

Paai�kinti informacijos vaizdavimą kompiuteryje.

3.12. Paai�kina tolyd�iosios ir diskrečiosios informacijos sąvokas.

3.13. Pateikia tolyd�iosios ir diskrečiosios informacijos pavyzd�ių, kurių esti kasdieniniame gyvenime.

3.14. Parodo tolyd�iosios informacijos diskretinimą konkrečiais pavyzd�iais.

3.15. Paai�kina simbolių bei vaizdų kodavimą kompiuteriuose.

Apibūdinti informacinę visuomenę.

3.16. Įvardija informacijos apsaugos kompiuteryje problemas.

3.17. �ino kompiuterinių programų autorių teises, kompiuterinių programų platinimo rū�is ir galimybes.

3.18. Apibūdina, kas yra informacinė visuomenė.

3.19. Geba pasinaudoti svarbiausiomis informacinių technologijų priemonėmis bei jų teikiamomis paslaugomis.

3.20. I�vardina priemones dirbančiųjų kompiuteriais sveikatai ir darbo saugai u�tikrinti.

3.21. Paai�kina informacinių technologijų įtaką civilizacijai, valstybei, �monių tarpusavio santykiams.

497


Apibūdinti pagrindines algoritmų savybes.

4.1. Paai�kina, kas yra algoritmas ir susieja tai su informacijos apdorojimu kompiuteryje.

4.2. Pateikia algoritmų pavyzd�ių i� įvairių sričių.

4.3. Apibūdina pagrindinius algoritmų ypatumus, pateikia pavyzd�ių.

4.4. I�vardina keletą skirtingų to paties algoritmo u�ra�ymo būdų.

Paai�kinti algoritmo esmę ir jo santykį su programa.

4.5. Paai�kina, kas yra programavimo kalbos ir kam jos reikalingos.

4.6. Suformuluoja paprasčiausių u�davinių algoritmus (�od�iais, struktūrinėmis schemomis ir pan.).

4.7. �ino, kad tam pačiam u�daviniui spręsti gali būti keli skirtingi teisingi algoritmai (programos).

4.8. Paai�kina, kas yra transliatorius bei programavimo terpė.

4.9. Geba atlikti paprasčiausius veiksmus su kuria nors programavimo terpe (Free Pascal, Turbo Pacal, Komenskio Logo ir pan.).

Paai�kinti duomenų sąvoką, skirti argumentus ir rezultatus.

4.10. Apibūdina, kas yra duomenys. 4.11. �ino sveikųjų ir realiųjų skaičių

skirtumus kompiuteryje. 4.12. Paai�kina, kas yra pradiniai

programos duomenys ir rezultatai, geba jais naudotis programose.

Paai�kinti pagrindines algoritmų komandas bei veiksmų pasirinkimą ir kartojimą.

4.13. Paai�kina pagrindines algoritmų komandas.

4.14. Apibūdina nuoseklų veiksmų atlikimą � veiksmų seką.

4.15. Paai�kina veiksmų pasirinkimą � �akojimą, pateikia konkrečių pavyzd�ių.

4.16. Paai�kina veiksmų kartojimą � ciklą, pateikia konkrečių pavyzd�ių.

4.17. Taiko valdymo komandas spręsdamas paprasčiausius u�davinius.

Spręsti paprasčiausius algoritmavimo u�davinius.

4.18. Geba atlikti sudarytą algoritmą kompiuteriu.

4.19. �ino programos parengimo etapus: ra�ymą, derinimą, testavimą.

4.20. Geba parengti paprastiems algoritmams kontrolinius duomenis.

4. Algoritmai

Taikyti programavimo metodiką.

4.21. Paai�kina pagrindinį algoritmų sudarymo principą: u�davinio skaidymą į dalis.

4.22. Geba taikyti u�davinio skaidymo į dalis principą spręsdamas nesudėtingus u�davinius.

498


Apibūdinti programavimo stilių ir kultūrą.

4.23. Paai�kina programavimo stiliaus ir kultūros sąvokas.

4.24. Įvardija programavimo kultūros reik�mę programavimo industrijai ir programų gyvavimui.

4.24. Tinkamai įformina u�davinių programas.

4.25. Apibūdina kompiuterinio dialogo sąvoką ir reik�mę.

4.26. Aptaria programos naudojimo patogumo svarbą.

Nusakyti modeliavimo sąvoką ir įvardyti modeliavimo prana�umus.

4.27. Apibūdina modeliavimo sąvoką. 4.28. Aptaria kompiuterinio modeliavimo

prana�umus. 4.29. Modeliuoja nesudėtingų u�davinių

sprendimą (pavyzd�iui, tiesinės ar kvadratinės lygties sprendimą naudodamasis Pascal programavimo kalba arba geometrinių figūrų brai�ymą naudodamasis Logo).

499

TECHNOLOGIJOS


500

PRADINIS UGDYMAS

BENDROJI PROGRAMA

Pradinėje mokykloje technologijų srities programų turinys integruojamas į kitus mokomuosius dalykus ir kaip atskira sritis �alia dailės sudaro 30 proc. dailei ir technologijoms skirto laiko. Nors technologijų turinys glaud�iai siejasi su socialiniu, meniniu (ypač dizainu), ekologiniu ugdymu, tačiau jo įgyvendinimas yra labiau praktinio pobūd�io, t.y. ugdomi moksleivių gebėjimai, kurių prireiks kasdieniame gyvenime nepriklausomai nuo lyties ir gyvenimo sąlygų. Technologijų sritį sudaro 4 programos: mityba, tekstilė, konstrukcinės med�iagos, elektronika. Per technologijų pamokas moksleiviai ne tik susipa�įsta su juos supančia aplinka kaip vartotojai, bet pradeda pa�intį su tradicijomis, amatais, gaminių gamybos technologiniais procesais, bando naudotis informacinėmis technologijomis ie�kodami informacijos ir kaupdami asmeninius duomenis kompiuteriniame aplankale.

�iuolaikinėje visuomenėje da�nai vartojamas terminas �technologija�, tačiau jis labai įvairiai interpretuojamas. Kintant visuomenei kinta ir daugelio terminų vartosena.

Technologinis ugdymas � sudėtinė holistinio ugdymo dalis, leid�ianti moksleiviams tapti technologi�kai ra�tingiems, gebantiems nuolat įgyti naujų �inių ir i�siugdyti technologinių gebėjimų, suprasti, naudoti ir įvertinti nuolatinę technologijų plėtrą kūrybiniame/praktiniame procese formuojant pozityvią nuostatą į technologijų virsmą praeities, dabarties ir ateities kontekste.

Technologinis ra�tingumas � gebėjimas suprasti, naudoti, įvertinti ir valdyti technologijas ir pozityvios nuostatos nuolatinei technologijų plėtrai.

Puoselėjant vertybines nuostatas, plėtojant bendruosius gebėjimus, taikant aktyviuosius mokymo metodus, modernias darbo, informacijos pateikimo, apdorojimo, med�iagų pa�inimo technologijas, atsi�velgiant į moksleivių (neskirstant jų pagal lytį) poreikius ir gebėjimus, technologinio ugdymo paskirtis pradinėje mokykloje � ugdyti kūrybinius ir praktinius moksleivių gebėjimus, supa�indinti su projektinio darbo principais, med�iagomis ir darbo priemonėmis, jų taikymo galimybėmis buityje, padėti orientuotis rinkoje kaip vartotojui, suteikti technologinio ra�tingumo pradmenis.

Tikslas

Technologijų srities tikslas � sudaryti moksleiviams prielaidas puoselėti vertybines nuostatas, tautos tradicijas, plėtoti bendruosius gebėjimus; suvokti buitinėje aplinkoje kylančias problemas, jų sprendimo principus; i�mokti saugiai naudotis nesudėtinga technika; pa�inti med�iagas; i�mokti kurti nesudėtingus projektus, gaminius; ugdyti gebėjimus, padedančius kaip vartotojui orientuotis rinkoje.

501

U�daviniai

Technologinio ugdymo procese:

! puoselėjant vertybines nuostatas ir bendruosius gebėjimus, stebint ir aptariant buitinę aplinką, suprasti technologijų svarbą �eimos ir visuomenės gyvenime, jų kaitą;

! plėtoti intuityvųjį patyrimą kūrybinėje ir praktinėje veikloje;

! bendradarbiaujant tarpusavyje aptarti kasdienio gyvenimo aplinką, ai�kintis problemas, jų sprendimo galimybes;

! siekiant įgyvendinti tarpusavyje aptartus projektinius sumanymus, mokytis planuoti, organizuoti ir įgyvendinti projektus;

! siekiant pa�inti technologijas, jų taikymą praktikoje, naudotis pedagogo pateiktais įvairiais informaciniais �altiniais, surasti ir kūrybi�kai naudotis projektui reikiama informacija;

! plėtojant suvokimą apie sveiką gyvenseną, kūrybinėje ir praktinėje veikloje mokytis, kaip subalansuotai maitintis, i�likti sveikam;

! mokantis nuosekliai atlikti technologinius procesus, įgyti gebėjimų darbo priemonėms, med�iagoms atsirinkti, darbo rezultatams įsivertinti.


! Pagarbos kito nuomonei, savigarbos, atvirumo bendraujant ir bendradarbiaujant su kitais kūrybinėje ir praktinėje veikloje nepriklausomai nuo lyties, sveikatos būklės, socialinės padėties.

! Pagarbos, atjautos, pagalbos, taikaus ir kultūringo bendravimo ir bendradarbiavimo visose gyvenimo sferose � �eimoje, mokykloje, visuomenėje, versle.

! Tęstinumo puoselėjant tautos tradicijas ir jų dermės �iuolaikinėje buitinėje aplinkoje.

! Pagarbos bet kokiam visuomenei ir �eimai naudingam darbui, visoms materialinėms ir dvasinėms vertybėms, kurios reik�mingos visuomenės gyvenimui ir yra sukurtos są�iningu darbu.

! Pagarbos darbui � ne tik kaip �mogaus egzistavimo prielaidos, bet ir kaip jo gyvenimo laimės, kūrybos �altiniui, laiduojančiam �mogaus dorovinį augimą ir tobulėjimą.

! Iniciatyvumo, veiklumo, atsakingumo tausojant, kuriant, pri�iūrint �mogaus supamą aplinką, gamtą.

! Racionalumo naudojant laiko ir kitus materialinius i�teklius.

502

! Atsakingumo ir veiklumo rūpinantis savo ir kitų sveika gyvensena.

! Pagarbos kito nuomonei, atsakingumo, pasitikėjimo savo jėgomis, veiklumo ir kūrybi�kumo sprend�iant įvairias problemas.

! Smalsumo, kūrybi�kumo siekiant pa�inti ir suvokti technologijų vietą, reik�mę �mogaus kasdienėje aplinkoje, versle, visuomenėje.


Tinkamai organizuotas technologinis ugdymas plėtoja vertybines moksleivių nuostatas, bendruosius gebėjimus. Jis orientuotas į visų asmens bendrųjų gebėjimų ugdymą, tačiau ugdytini ir bendrieji technologiniai keturių veiklos sričių � projektavimo, informacijos rinkimo ir panaudojimo, med�iagų pa�inimo, technologinių procesų, jų rezultatų pateikimo ir vertinimo � gebėjimai (nepriklausomai nuo to, koks yra technologinio ugdymo objektas � mityba, tekstilė, konstrukcinės med�iagos, elektronika ar kt.).

! Projektuodami moksleiviai, pedagogo padedami, turi gebėti:

� stebėti aplinką ir procesus joje, apibūdinti problemas;

� pateikti idėjų, kaip spręsti problemas;

� savais �od�iais nusakyti projekto įgyvendinimo etapus;

� numatyti, kaip reikia pristatyti kitiems problemos ir projekto sprendimą.

! Analizuodami ir spręsdami įvairias u�duotis, susijusias su informacija problemai spręsti, moksleiviai, pedagogo padedami, turi gebėti:

� apibūdinti, kokios informacijos reikės problemai spręsti;

� informaciją fiksuoti, atsirinkti, tikslingai panaudoti ir kūrybingai ją perduoti kitiems;

� suprantamai perteikti informaciją projektuojamuose darbuose.

! Spręsdami u�duotis, susijusias su med�iagų pa�inimu, jų taikymu, moksleiviai turi gebėti:

� apibūdinti, kokios med�iagos taikomos buitinėje aplinkoje;

� savais �od�iais nusakyti, kaip naudojamos med�iagos veikia gyvąją ir negyvąją aplinką;

� apibūdinti med�iagų savybes ir jomis pasinaudoti kuriamuose gaminiuose;

� taupiai ir kūrybingai panaudoti med�iagas.

! Spręsdami u�duotis, susijusias su gaminių konstravimu, technologiniais procesais, pasiektais rezultatais, jų vertinimu, moksleiviai, pedagogo padedami, turi gebėti:

� stebėti, aptarti, kaip organizuojami technologiniai procesai, kokių reikia darbo priemonių, med�iagų;

503

� parinkti darbo priemones, med�iagas ir gaminti sumanytus gaminius;

� savais �od�iais apibūdinti sukurtų gaminių formas, funkcijas ir paskirtį;

� savais �od�iais paai�kinti, kokią įtaką pagaminti dirbiniai daro kultūrai, gyvajai ir negyvajai gamtai.


! Per pamokas pasirenkama veikla, susijusi su kasdienio gyvenimo pa�inimu ir jo suvokimu. Moksleiviams pateikiamos nesudėtingo loginio mąstymo u�duotys. Jiems suteikiama galimybė analizuoti paprastus prie�asties ir pasekmės ry�ius vartojimo aplinkai pa�inti, bendraujant su kitais. U�duotys labiau susijusios su informacijos paie�ka ir jos aptarimu su visais klasėje.

! Siekiant sudominti moksleivius objektyviai pa�inti aplinką, kurioje gyvena, ir norint sutelkti dėmesį į svarbius technologinius pa�inimo objektus organizuojama veikla turi būti įvairi:

� ekskursijos į muziejus, tautodailininkų dirbtuves, parodas, parduotuves, turgavietes;

� ugdant technologijų standartuose numatytus moksleivių gebėjimus pateikiama informacija įvairiuose informacijos �altiniuose (vaizdajuostėse, kompaktiniuose diskuose, spausdintuose darbuose ir t.t.);

� analizuojant situacijas (pvz., kaip elgtis prie stalo, serviruoti stalą ir pan.), susipa�įstant su med�iagomis ir jų savybėmis organizuojami �aidimai, padedantys moksleiviams lengviau nustatyti problemas ir rasti jų sprendimus;

� kuriant arba aptariant kiekvienam �mogui svarbius pa�inimo objektus (pvz., prekių etiketes, eksploatacines prekių savybes, prie�iūros darbus ir t.t.) skatinama dirbti grupėmis arba visa klase.

! Organizuojamoje veikloje turėtų dalyvauti visi įvairių gebėjimų ir poreikių klasės moksleiviai. Jiems pateikiamos tokios u�duotys ir taikomi tokie aktyvieji metodai, kurie skatintų veikloje dalyvauti kuo daugiau moksleivių. �itaip jie padės vieni kitiems plėsti kasdienės aplinkos pa�inimą ir �iek tiek u�pildys jų pačių pa�inimo spragas.

! Pradinėje mokykloje moksleivių technologiniai gebėjimai pa�ymiu nevertinami. Moksleivių gebėjimai gali būti vertinami �odiniu pagyrimu, padrąsinimu, patarimu. Moksleivis, baigęs, tarkime, tik III klasės II trimestrą ir i�vykstantis į kitą �alį nei�ėjęs dalyko kurso, gali atsiskaityti u� kursą anksčiau ir gauti įvertinimą pagal i� anksto su tėvais aptartą vertinimo sistemą. Tėvai turi gauti i�samų moksleivio gebėjimų, pasiekimų apra�ymą pagal technologijų i�silavinimo standartus. Pateikti i�silavinimo standartai padės tėvams patiems įvertinti savo vaiko gebėjimus ir prireikus pasirengti vaikui anksčiau atsiskaityti.

504

Technologijų srities struktūra

Mitybos programos paskirtis � supa�indinant su vaikų mitybos re�imu, pavojais, gresiančiais netinkamai laikant maisto produktus, gaminant patiekalus, maitinantis i�kylose, aptariant patiekalų gaminimo būdus, darbo priemones, mitybos tradicijas �eimose, per �ventes, vie�osiose vietose, analizuojant dar�ovių, vaisių ir pieno produktų įvairovę, kainas ugdyti moksleivių gebėjimus laiku ir saikingai maitintis, saugiai naudotis elementariomis darbo priemonėmis, gaminti nesudėtingus patiekalus, kultūringai elgtis prie stalo, pačiam pasiserviruoti stalą, saugiai ir �variai dirbti nesudėtingus darbus virtuvėje, rū�iuoti ir sunaikinti �iuk�les.

Tekstilės programos paskirtis � aptariant tekstilės med�iagas, jų savybes, pritaikymą buitinėje aplinkoje ugdyti moksleivių gebėjimą atpa�inti tekstilės med�iagas, apibūdinti jų savybes, kostiumo reik�mę �mogaus gyvenime, saugiai atlikti elementarius tekstilės gaminių prie�iūros darbelius.

Konstrukcinių med�iagų programos paskirtis � tyrinėjant konstrukcines med�iagas ir jų savybes, gaminių i� konstrukcinių med�iagų įvairovę �mogaus aplinkoje ugdyti moksleivių gebėjimus atpa�inti konstrukcines med�iagas, apibūdinti jų savybes ir pritaikymą, modeliuoti gaminius, taikyti nesudėtingas modulines konstrukcijas.

Elektronikos programos paskirtis � tyrinėjant elektroninių �aislų asortimentą, vartotoji�kas savybes ugdyti moksleivių gebėjimus perprasti elektroninių �aislų kainas, saugiai eksploatuoti elektroninius �aislus, nesudėtingo valdymo buitinę techniką, apibūdinti �aislų su elektronikos elementais veikimo principus.

Technologijų srities programos apima keturias moksleivių veiklos sritis � projektavimą, informacijos rinkimą ir panaudojimą, med�iagų pa�inimą, technologinius procesus, jų rezultatų pateikimą ir vertinimą. Jos gali keistis priklausomai nuo visuomenėje vykstančių pokyčių.

Turinys

505

MITYBA

! Saugus darbas virtuvėje. Asmeninė higiena. �iuk�lės buitinėje aplinkoje ir jų tvarkymas.

! Maisto produktų laikymas. Apsinuodijimas maistu.

! Pienas ir jo produktai, dar�ovės ir vaisiai. Prekybos vietos. Produktų pakuotės. Kainos.

! Vaikų mitybos re�imas. Mityba �eimoje, vie�osiose vietose, i�kylaujant. Tradicijos.

TEKSTILĖ

! Tekstilės med�iagos, jų paskirtis.

! Tekstilės gaminiai buitinėje aplinkoje. Tekstilė interjere.

! Kostiumas kaip �mogaus savirai�ka kultūriniu, socialiniu ir kitais aspektais.

! Asmeninių nedidelių tekstilės gaminių gamyba ir prie�iūra. Etiketės. Darbų pobūdis ir darbo priemonės.

KONSTRUKCINĖS MED�IAGOS

! Konstrukcinės med�iagos, jų paskirtis.

! Tradiciniai gaminiai i� konstrukcinių med�iagų.

! Gaminiai i� popieriaus, kartono, plastmasių, jų eksploatacinės savybės ir dizainas.

! Gaminiai i� med�io, metalo, stiklo, jų eksploatacinės savybės ir dizainas.

! Moduliniai �aislai i� konstrukcinių med�iagų.

ELEKTRONIKA

! Elektronika �mogaus aplinkoje. �aislai su elektronikos elementais, jų kainos.

! Saugi buitinės technikos ir �aislų su elektronikos elementais eksploatacija.


MITYBA


II klasė IV klasė 1. Projektavimas Apibūdinti nesudėtingas buitines

problemas, tvarkymosi darbus, susijusius su mityba, pedagogui padedant numatyti sprendimus.

1.1. Diskutuoja, ką ir kaip tvarkys virtuvėje kiekvieną dieną, baigiantis savaitei. 1.2. Pedagogo padedamas planuoja arbatos popietę

klasėje. 1.3. Imituoja įvairų elgesį prie stalo ir savais �od�iais

paai�kina, kodėl vienu ar kitu atveju elgesys buvo netinkamas.

1.1. Pedagogo padedamas kuria projektą, kaip tvarkyti buitines atliekas. 1.2. Pedagogo padedamas planuoja, ką ir kaip gamins

pavakariams. 1.3. Pedagogo padedamas kuria, aptaria i�kylos

scenarijus, suplanuoja mitybą.

2. Informacija

Rinkti ir pedagogui padedant aptarti, panaudoti ir pateikti kitiems informaciją apie mitybą (pagal mitybos programos turinį), darbus

2.1. Įvairiuose informacijos �altiniuose (kompaktiniuose diskuose, spausdintuose leidiniuose ir t.t.) pedagogo padedamas randa informacijos ir savais �od�iais apibūdina, kaip:

2.1. Įvairiuose informacijos �altiniuose (kompaktiniuose diskuose, spausdintuose leidiniuose ir t.t.) pedagogo padedamas randa informacijos ir aptaria su kitais, kaip:

507


II klasė IV klasė 2.1.1. saugiai atlikti elementariausius tvarkymo darbus

virtuvėje, naudotis sanitarijos ir higienos priemonėmis; 2.1.1. i�mazgoti indus, sutvarkyti virtuvę; elgtis

susi�alojus, suteikti pagalbą; laikytis higienos gaminant patiekalus;

2.1.2. laikytis mitybos re�imo ir kodėl vaikams naudingi pieno produktai;

2.1.2. maitinasi vaikai bei suaugusieji per pusryčius ir pavakarius;

2.1.3. elgtis prie stalo namuose, vie�osiose vietose; 2.1.3. elgtis svečiuose, i�kylaujant; padengti stalą pusryčiams, pavakariams;

2.1.4. nusipirkti maisto produktų, sumokėti u� prekes ir kur galima nusipirkti maisto produktų;

2.1.4. įpakuojami maisto produktai ir kodėl skiriasi kainos, kokios atsiskaitymo u� pirkinius galimybės;

2.1.5. laikomi gaivieji gėrimai, pienas ir pieno produktai, verdama arbata, pienas; patiekiami konditerijos gaminiai;

2.1.5. laikomos dar�ovės ir vaisiai, maisto produktai i�kylaujant; gaminami paprasti �altieji patiekalai i� dar�ovių, vaisių;

2.1.6. i� etiketės nustatyti maisto produkto galiojimo terminą, kas yra maisto prekių etiketės ir kodėl jos skiriasi;

2.1.6. i� etiketės nustatyti maisto produkto galiojimo terminą, kas yra maisto prekių etiketės ir kodėl jos skiriasi;

2.1.7. maitintis i�kylaujant, sutvarkyti aplinką i�vykstant i� i�kylos vietos.

2.2. Savais �od�iais paai�kina, kuo svarbi sukaupta informacija jam pačiam ir kaip ją pritaikys įgyvendindamas sumanymus savo kasdieniame gyvenime.

2.2. Savais �od�iais paai�kina, kuo svarbi sukaupta informacija jam pačiam ir kaip ją pritaikys įgyvendindamas sumanymus savo kasdieniame gyvenime.

3. Med�iagos

Pedagogui padedant i�siai�kinti ir savais �od�iais paai�kinti maisto produktų naudą remiantis jų savybėmis.

3.1. Pedagogo padedamas aptaria, kokios naudingos ir kokios nenaudingos �mogui sultyse, piene, konditerijos gaminiuose, gaiviuosiuose gėrimuose esančios med�iagos, ir savais �od�iais jas apibūdina.

3.1. Pedagogo padedamas aptaria, kokios naudingos ir kokios nenaudingos �mogui dar�ovėse ir vaisiuose esančios med�iagos, ir savais �od�iais jas apibūdina.

508


II klasė IV klasė 3.2. Pedagogo padedamas aptaria ir elementariai

nusako, kokių med�iagų netenka pienas taikant netinkamas gamybos technologijas.

3.2. Pedagogo padedamas aptaria ir elementariai nusako, kokių med�iagų netenka dar�ovės ir vaisiai taikant netinkamas gamybos technologijas.

4. Technologiniai procesai, jų rezultatai

Pedagogui padedant organizuoti darbo procesą ir gaminti nesudėtingus patiekalus, juos esteti�kai patiekti į stalą, apibūdinti darbo procesą ir elgesį prie stalo.

4.1. Pedagogo padedamas moksleivis: 4.1. Moksleivis:

4.1.1. apskaičiuoja savo i�laidas maistui mokykloje; 4.1.1. apskaičiuoja i�laidas maisto produktams, i� kurių gamins patiekalus;

4.1.2. saugiai paruo�ia arbatą, sumu�tinius, supjausto

konditerinius gaminius ir patiekia į stalą;

4.1.2. gamina kelis �altuosius u�kand�ius i� vaisių ir lapinių bei gumbinių dar�ovių, patiekia juos į stalą;

4.1.3. atrenka reikiamas maistui gaminti darbo priemones, indus.

4.1.3. atrenka reikiamas maistui gaminti darbo priemones, indus.

4.2. Degustuoja pagamintus patiekalus, apibūdina, kas pasisekė, kas nepasisekė ir kodėl nepasisekė.

4.2. Degustuoja pagamintus patiekalus, apibūdina, kas pasisekė, kas nepasisekė ir kodėl nepasisekė.

4.3. Pedagogo padedamas pasiruo�ia i�kylai, apskaičiuoja i�laidas, superka reikiamus maisto produktus, apibūdina galimus mitybos pavojus i�kylaujant.

TEKSTILĖ

509


II klasė IV klasė 1. Projektavimas

Nusakyti, kaip kuriami nesudėtingi tekstilės gaminiai ir kaip juos pri�iūrėti, pedagogui padedant kurti nesudėtingus tekstilės dirbinius.

1.1. Sugalvoja nesudėtingų, nedidelių dirbinių, kuriuose būtų panaudojamos tekstilės med�iagos, nesudėtingos nėrimo technikos.

1.1. Sugalvoja nesudėtingų, nedidelių dirbinių, kuriuose būtų panaudojamos tekstilės med�iagos, nesudėtingų siuvinėjimo dygsnių technikos.

1.2. Apibūdina nesudėtingus drabu�ių prie�iūros darbus ir pedagogo padedamas juos suplanuoja.

1.2. Apibūdina nesudėtingus drabu�ių, avalynės ir kitų smulkių aksesuarų prie�iūros darbus ir pedagogo padedamas juos suplanuoja.

2. Informacija

Rinkti ir pedagogui padedant aptarti, panaudoti ir pateikti kitiems informaciją apie tekstilės gaminius (pagal tekstilės programos turinį), nesudėtingus jų prie�iūros darbus.

2.1. Įvairiuose informacijos �altiniuose (kompaktiniuose diskuose, spausdintuose leidiniuose ir t.t.) pedagogo padedamas randa informacijos ir savais �od�iais apibūdina:

2.1. Įvairiuose informacijos �altiniuose (kompaktiniuose diskuose, spausdintuose leidiniuose ir t.t.) pedagogo padedamas randa informacijos, aptaria su kitais ir nusako:

510


II klasė IV klasė 2.1.1. kas yra tekstilės med�iagos, kur jos taikomos

buitinėje aplinkoje; kokie tekstilės gaminiai būtiniausi �mogui ir kokios jų kainos;

2.1.1. kokios yra tekstilės med�iagų savybės ir kuo jos svarbios kiekvienam �mogui kaip vartotojui;

2.1.2. kaip saugiai naudotis siuvimo, nėrimo ir kitomis darbo priemonėmis; kaip suteikti pirmąją pagalbą;

2.1.2. kaip saugiai naudotis tekstilės gaminių prie�iūros darbo priemonėmis, med�iagomis;

2.1.3. kam reikalingos tekstilės gaminių etiketės; 2.1.3. kokie �enklai etiketėse rodo, kaip lyginti ir skalbti drabu�ius; kokios yra skalbiamųjų, standinamųjų priemonių kainos;

2.1.4. kokie tradiciniai nėrimo darbeliai puo�ia buitį ir kaip galima pritaikyti nėrimo detales �iuolaikiniuose dirbiniuose.

2.1.4. kokie tradiciniai siuvinėjimo darbeliai puo�ia buitį ir kaip galima pritaikyti siuvinėjimo detales �iuolaikiniuose dirbiniuose.

2.2. Savais �od�iais paai�kina, kuo svarbi sukaupta informacija jam pačiam ir kaip ją pritaikys įgyvendindamas sumanymus bei savo kasdieniame gyvenime.

2.2. Savais �od�iais paai�kina, kuo svarbi sukaupta informacija jam pačiam ir kaip ją pritaikys įgyvendindamas sumanymus bei savo kasdieniame gyvenime.

3. Med�iagos

Pedagogui padedant suprasti tekstilės med�iagų naudą �mogui ir savais �od�iais paai�kinti med�iagų savybes, jų pritaikymo galimybes.

3.1. Pedagogo padedamas ai�kinasi, kokios yra tekstilės med�iagų struktūros, ir savais �od�iais apibūdina, kokios med�iagos yra verptos, austos, megztos, veltos.

3.1. Elementariai paai�kina skirtingų tekstilės med�iagų savybes: storos ir plonos; birios ir tąsios; da�o ir neda�o; glam�osi ir nesiglam�o; kokių med�iagų negalima lyginti kar�tu lygintuvu.

3.2. Savais �od�iais paai�kina, i� kokių med�iagų gaminami drabu�iai, avalynė.

3.2. Elementariai paai�kina, kokios skalbiamosios med�iagos padeda �variai i�skalbti drabu�ius.

3.3. Pedagogo padedamas derina turimas med�iagas ir parenka jų apdirbimo technologijas.

4. Technologiniai procesai ir jų rezultatai

Pedagogui padedant i�siai�kinti, kaip sukerpami, esteti�kai apipavidalinami tekstilės gaminiai ir kaip atliekamos tradicinės rankdarbių technikos.

4.1. Pedagogo padedamas moksleivis: 4.1.1. numato ir įgyvendina sumanymą; atsirenka

reikiamas darbo priemones; atlieka elementarias tekstilės med�iagų, gaminio detalių apdorojimo operacijas;

4.1. Moksleivis:

511


II klasė IV klasė Apibūdinti darbo procesus gaminant

nesudėtingus tekstilės gaminius, atsirinkti darbo priemones ir nusakyti sukurtų gaminių eksploatacines savybes.

4.1.2. neria paprastas kilpeles, virveles vą�eliu ir jas panaudoja savo kuriamuose dirbiniuose;

4.1.2. siuvinėja keliais paprastais siuvinėjimo dygsniais savo kuriamuose dirbiniuose;

4.1.3. atlieka nesudėtingus drabu�ių prie�iūros darbus; prisiuva sagas;

4.1.3. keliais paprastais siuvimo dygsniais susiuva savo kuriamo gaminio detales;

4.1.4. apibūdina savo sukurto dirbinio eksploatacines savybes;

4.1.4. apibūdina savo sukurto dirbinio eksploatacines savybes;

4.1.5. � 4.1.5. apskaičiuoja, kiek kainuoja pagamintas gaminys;

4.1.6. � 4.1.6. savais �od�iais apibūdina, kas pateikta tekstilės gaminių etiketėse;

4.1.7. apibūdina, kas projektavimo ir darbo procese pasisekė, nepasisekė įgyvendinti tai, kas buvo sumanyta, ką darytų kitaip.

4.1.7. apibūdina, kas projektavimo ir darbo procese pasisekė, nepasisekė įgyvendinti tai, kas buvo sumanyta, ką darytų kitaip.




Pedagogui padedant nusakyti problemą, savo sumanymą ir sprendimą.

1.1. Pedagogo padedamas kuria nesudėtingus dirbinius i� konstrukcinių med�iagų.

1.1. Kuria nesudėtingus modulinius �aisliukus ir numato jų eksploatacines savybes, i�laidas; pakuotę ir reklamą.

512


II klasė IV klasė 2. Informacija

Rinkti ir pedagogui padedant aptarti, panaudoti ir pateikti kitiems informaciją apie gaminius (pagal konstrukcinių med�iagų programos turinį), nesudėtingus jų prie�iūros darbus.

2.1. Įvairiuose informacijos �altiniuose (kompaktiniuose diskuose, vaizdajuostėse, spausdintuose leidiniuose ir t.t.) pedagogo padedamas randa informacijos ir savais �od�iais apibūdina:

2.1. Įvairiuose informacijos �altiniuose (kompaktiniuose diskuose, vaizdajuostėse, spausdintuose leidiniuose ir t.t.) pedagogo padedamas randa informacijos ir su kitais aptaria:

2.1.1. kaip saugiai naudotis paprastomis darbo priemonėmis, galimus susi�alojimus ir pagalbą susi�eidus;

2.1.1. instrukcijose pateikiamas naudojimosi rekomendacijas vartotojui;

2.1.2. popieriaus, med�io ir kitokių med�iagų savybes, jų pritaikymą buityje; daiktų i� popieriaus, med�io ir kitokių med�iagų prie�iūrą.

2.1.2. popieriaus, med�io ir kitokių med�iagų savybes, paskirtį; daiktų i� popieriaus, med�io ir kitokių med�iagų prie�iūros darbus;

2.1.3. �aislų modulines konstrukcijas.

2.2. Savais �od�iais apibūdina, kas pateikta gaminių i� konstrukcinių med�iagų etiketėse.

2.2. Pateikia kelis gaminių reklamos pavyzd�ius.

3. Med�iagos

Paai�kinti konstrukcinių med�iagų naudą remiantis jų savybėmis.

3.1. Aptaria skirtingas konstrukcines med�iagas ir apibūdina jų savybes: lanksčios ir stand�ios; skaidrios ir neskaidrios.

3.1. Aptaria popieriaus, med�io ir kitokių (konstrukcinių) med�iagų taikymo galimybes kuriamuose �aisluose.


Pedagogui padedant gaminti nesudėtingus gaminius, apibūdinti darbo operacijas, gaminių eksploatacines savybes.

4.1. Moksleivis: 4.1.1. saugiai naudojasi paprastomis darbo

priemonėmis, derina įvairias konstrukcines med�iagas, atlieka elementarias apdirbimo operacijas;

4.1.2. apibūdina dirbinio eksploatacines savybes, kas pasisekė ir kas nepasisekė darbo procese.

4.1. Moksleivis: 4.1.1. pasirenka reikiamas darbo priemones, derina

įvairias konstrukcines med�iagas, jų apdirbimo technologijas, atlieka nesudėtingas darbo operacijas;

4.1.2. planuoja modulinio �aislo kūrimo procesą; numato pakuotę, savais �od�iais apibūdina gaminio reklamą, kas projektavimo ir darbo procese pasisekė ir kas nepasisekė, ką darytų kitaip.

ELEKTRONIKA

513



Nusakyti, kur ir kaip kuriami elektronikos gaminiai.

� 1.1. Savais �od�iais nusako elektronikos taikymą buityje ir jos įtaką buičiai.

2. Informacija

Rinkti ir pedagogui padedant aptarti, panaudoti ir pateikti kitiems informaciją.

� 2.1. Informacijos �altiniuose (kompaktiniuose diskuose, vaizdajuostėse, spausdintuose leidiniuose ir t.t.) pedagogo padedamas renka informaciją apie:

2.1.1. �aislus su elektronikos detalėmis, jų veikimo principus, saugią eksploataciją; instrukcijose pateikiamas jų naudojimo rekomendacijas;

2.1.2. buityje naudojamą techniką su elektronikos elementais.

2.2. Apibūdina, kuo svarbi informacija jam pačiam ir kaip ją pritaikys.

3. Med�iagos

Paai�kinti, kokios yra elektronikos med�iagos.

� 3.1. Nagrinėja ir savais �od�iais apibūdina maitinimo elementų sandarą, jų taikymą elektroniniuose �aisluose.


Montuoti ir vertinti gaminį, darbo procesą, apibūdinti sukurtų gaminių eksploatacines savybes.

�

4.1. Moksleivis: 4.1.1. savais �od�iais apibūdina gaminio su

elektronikos mazgais sandarą; 4.1.2. savaranki�kai pakeičia maitinimo elementus;

pri�iūri elektronikos gaminius; 4.1.3. įjungia ir i�jungia elektronikos prietaisus,

pasinaudoja jų galimybėmis; 4.1.4. įvertina ir apibūdina, kas pasisekė ir kas

nepasisekė, ką darytų kitaip.

PAGRINDINIS UGDYMAS BENDROJI PROGRAMA

Sparčią �vietimo kaitą paskatino informacinės visuomenės kūrimas, globalizacijos procesai, mokslo, �inoma, ir edukologijos pasiekimai. �velgiant į XXI am�ių, įsitvirtino naujos �vietimo paradigmos. Ugdymo procese telkiamos pastangos i�mokyti moksleivį savaranki�kai mokytis, daugiau dėmesio skiriama �inioms taikyti, nei joms atkurti, problemoms spręsti, nei temai i�dėstyti, aktyviesiems mokymo metodams, padedantiems pačiam moksleiviui perprasti jau �inomus rei�kinius, dėsningumus, vertinama moksleivio daroma pa�anga, įgyti gebėjimai, ne tik �inios ir mokėjimai. �iuolaikinės naujosios informacijos apdorojimo, saugojimo, sklaidos technologijos i� esmės keičia darbo stilių, daro įtaką įvairaus am�iaus �monių gyvenimo būdui, mokymosi sąlygoms ir kokybei. Todėl informacinės technologijos turi tapti technologinio ugdymo sudedamąja dalimi.

Technologinio ugdymo, kaip svarbios �vietimo srities, plėtra priklauso nuo kultūrinių, ekonominių ir socialinių aplinkos veiksnių. Ją lemia �monių gyvenimo patirtis, vertybinės nuostatos, politiniai siekiai ir kt. Technologijų raidą skatina mokslo atradimai, jų taikymas, i�radyba, sėkmingi eksperimentai, todėl �iuolaikinis technologinis ugdymas turi būti suvokiamas kaip procesas, kuriame integruojama kūryba ir kūrybinės idėjos bei jų praktinis įgyvendinimas. Toks po�iūris padeda ugdyti ne vykdytoją, bet smalsią, mąstančią, kūrybingą, iniciatyvią ir atsakingą asmenybę. Plėtojantis technologijoms gamtos � �mogaus � daiktinės aplinkos santykių sistema taip pat nuolatos kinta, t.y. ji gali tapti ne tik harmoningesne, bet ir, atvirk�čiai, destruktyvia. Todėl kiekvienam �mogui nepriklausomai nuo lyties, profesijos, i�silavinimo būtina bent elementariai i�manyti kuriamų ar sukurtų technologijų poveikį gamtai, �mogui, daiktinei aplinkai.

Pereinant į �inių visuomenę pakito klasikinė mokslo samprata: i�ry�kėja socialinė jo orientacija, nebėra didelio atotrūkio tarp fundamentinio ir taikomojo mokslo, stiprėja mokslo ir technologijų sąveika. �iuo metu i�skiriamos trys filosofinės technologinio ugdymo kryptys: 1) turinio mokymas; 2) procesas; 3) metodas. Dėl sparčios tiek pačios visuomenės, tiek mokslo ir technologijų pasiekimų raidos antroji technologinio ugdymo kryptis i�skiriama kaip XXI am�iaus nauja mokymo paradigma: ugdomi gebėjimai i�skirti, nustatyti visuomenės poreikius, generuoti, optimizuoti idėjas ir jas įgyvendinti, taigi galima sakyti, kad dizainą ir technologijas sieja bendras tikslas � kurti ir gaminti.

�iuolaikinėje visuomenėje da�nai vartojamas terminas �technologija�, tačiau jis labai įvairiai interpretuojamas. Kintant visuomenei kinta ir daugelio terminų vartosena.

Technologinis ugdymas � sudėtinė holistinio ugdymo dalis, leid�ianti moksleiviams tapti technologi�kai ra�tingiems, gebantiems nuolat įgyti naujų �inių ir i�siugdyti technologinių gebėjimų, suprasti, naudoti ir įvertinti nuolatinę technologijų plėtrą kūrybiniame/praktiniame procese formuojant pozityvią nuostatą į technologijų virsmą praeities, dabarties ir ateities kontekste.

Technologinis ra�tingumas � gebėjimas suprasti, naudoti, įvertinti ir valdyti technologijas ir pozityvios nuostatos nuolatinei technologijų plėtrai.

515

Technologinio ugdymo kryptis � naujausių technologinio ugdymo modelių visuma, i�siskirianti tikslais ir ugdymo proceso organizavimo principais.

Technologinio ugdymo modelis apibrė�iamas nusakant tikslus, principus, vertybes, ugdymo turinį, moksleivių veiklos rū�is, ry�ius su kitomis ugdymosi sritimis.

Puoselėjant vertybines nuostatas, plėtojant bendruosius gebėjimus, taikant aktyviuosius mokymo metodus, modernias darbo, informacijos pateikimo, apdorojimo, med�iagų pa�inimo technologijas, atsi�velgiant į moksleivių (neskirstant pagal lytį) poreikius ir gebėjimus technologinio ugdymo paskirtis pagrindinėje mokykloje � įtvirtinti kūrybinius ir praktinius moksleivių gebėjimus, įgytus pradinėje mokykloje, tobulinti jų projektinio darbo gebėjimus, geriau susipa�inti su med�iagomis ir darbo priemonėmis, jų taikymo galimybėmis buityje ir versle, padėti orientuotis rinkoje kaip vartotojui, IX�X klasėse suteikti galimybę pasirinkti technologijų programą, padėti apsispręsti renkantis technologijų sritis pagal ūkio �akas profilinėje mokykloje ar technologinę gimnaziją profesinėse mokyklose, suteikti technologinį ra�tingumą.

Tikslas

Technologijų srities pagrindinis ugdymo tikslas � sudaryti prielaidas moksleiviams i�siugdyti technologinio ra�tingumo pagrindus, t.y. puoselėti vertybines nuostatas ir bendruosius technologinius gebėjimus, būtinus kiekvienam �mogui nepriklausomai nuo lyties nuolat kintančioje sociokultūrinėje aplinkoje, gebėti naudotis nesudėtingomis technologijomis kaip vartotojams, patirti kūrybinę problemų sprendimų paie�kos įvairovę ir jų i�sprendimo d�iaugsmą, i�siugdyti pozityvias nuostatas nuolatinei technologijų kaitai.

Siekiama, kad moksleiviai i�siugdytų gebėjimus suprasti technologijų svarbą kiekvieno �mogaus gyvenime ir �alies ūkyje. Moksleiviai rengiami ir brandinami tolesniam gyvenimui kaip būsimi �eimos nariai, piliečiai, gebantys lanksčiai adaptuotis kintančioje visuomenėje, pasirengę tolesniam savęs tobulinimui.

U�daviniai

Technologinio ugdymo procese:

! puoselėjant vertybines nuostatas ir bendruosius gebėjimus, suprasti technologijų sparčią kaitą, jų taikymo integralumą ir įtaką �mogaus sociokultūrinei, ūkinei aplinkai;

! bendradarbiaujant tarpusavyje stebėti, analizuoti kasdienio gyvenimo aplinką, ai�kintis problemas, jų sprendimo principus;

! siekiant idėjų ir jų įgyvendinimo dermės, mokytis sudaryti kuriamų projektų planus, nuosekliai organizuoti ir atlikti darbo procesus;

516

! per kūrybinę ir praktinę veiklą mokytis kūrybi�kai, funkcionaliai, esteti�kai, ekonomi�kai projektuoti, saugiai, technologi�kai, kokybi�kai gaminti, kurti ir pri�iūrėti buitinę aplinką, orientuotis rinkoje kaip vartotojui;

! per kūrybinę ir praktinę veiklą mokytis subalansuotai maitintis, i�likti sveikam, padėti ligoniui;

! siekiant plėsti �inias apie technologijas ir jas kūrybingai taikyti prakti�kai, naudotis įvairiais informaciniais �altiniais, rasti informacijos apie istorines, kultūrines tautos amatų ir verslo tradicijas, sociokultūrinę ir ūkinę aplinką, �iuolaikinių technologijų, med�iagų panaudojimo galimybes, vartotojams teikiamas paslaugas, rinką;

! pa�įstant med�iagų savybes, analizuoti, kaip jas pritaikyti dirbiniuose, kokias darbo priemones ir technologijas panaudoti, kad nebūtų pakenkta jų struktūra, tirti, kaip pa�alinti defektus, ne�varumus ir dėmes;

! apibendrinant kūrybines idėjas ir praktinius darbus, įvertinti rezultatus, įvairiomis formomis kūrybingai pateikti sukauptą med�iagą;

! siekiant motyvuotai apsispręsti, kokias technologijas ir kur toliau mokytis, IX�X klasėse pasirinkti technologijų programą, i�bandyti savo kūrybinius ir praktinius gebėjimus, susipa�inti su technologiniais procesais, profesijomis, ūkio �akomis.


! Pagarbos kitam, savigarbos, atvirumo bendraujant ir bendradarbiaujant su kitais kūrybinėje ir praktinėje veikloje nepriklausomai nuo lyties, sveikatos būklės, socialinės padėties.

! Pagarbos, atjautos, pagalbos, taikaus ir kultūringo bendravimo ir bendradarbiavimo visose gyvenimo sferose � �eimoje, mokykloje, visuomenėje, versle.

! Tęstinumo puoselėjant tautos tradicijas ir jų dermės �iuolaikinėje buitinėje aplinkoje ir versle.

! Pagarbos bet kokiam visuomenei ir �eimai naudingam darbui, visoms materialinėms ir dvasinėms vertybėms, kurios reik�mingos visuomenės gyvenimui ir sukurtos rūpestingai suplanuotu, kruop�čiai organizuotu ir kokybi�kai atliktu darbu.

! Pagarbos darbui � ne tik kaip �mogaus egzistavimo prielaidos, bet ir kaip jo gyvenimo laimės, kūrybos �altiniui, laiduojančiam �mogaus dorovinį augimą ir tobulėjimą.

! Iniciatyvumo, veiklumo, atsakingumo tausojant, kuriant, pri�iūrint �mogaus supamą aplinką, gamtą, renkantis būsimą savo mokymosi, gyvenimo kelią.

! Racionalumo naudojant laiko ir kitus materialinius i�teklius.

! Atsakingumo ir veiklumo rūpinantis savo ir kitų sveika gyvensena.

517

! Pagarbos kito nuomonei, atsakingumo, pasitikėjimo savo jėgomis, veiklumo ir kūrybi�kumo sprend�iant įvairias problemas.

! Smalsumo, atkaklumo, racionalumo ir kūrybi�kumo siekiant pa�inti ir suvokti technologijų vietą, reik�mę �mogaus kasdienėje aplinkoje, versle, visuomenėje.


Tinkamai organizuotas technologinis ugdymas plėtoja vertybines moksleivių nuostatas, bendruosius gebėjimus. Jis orientuotas į visų asmens bendrųjų gebėjimų ugdymą, tačiau ugdytini ir bendrieji technologiniai keturių veiklos sričių � projektavimo, informacijos rinkimo ir panaudojimo, med�iagų pa�inimo, technologinių procesų, jų rezultatų pateikimo ir vertinimo � gebėjimai (nepriklausomai nuo to, koks yra technologinio ugdymo objektas � mityba, tekstilė, konstrukcinės med�iagos, elektronika ar kt.).

! Projektuodami moksleiviai turi gebėti:

� analizuoti aplinką ir procesus joje, nustatyti problemą;

� i�gryninti problemą, pateikti idėjų, kaip ją spręsti, siūlyti alternatyvų;

� sukurti problemos sprendimo projektą, numatyti jo įgyvendinimo etapus;

� numatyti galimus sunkumus įgyvendinant problemos sprendimo modelį;

� numatyti sprend�iamos problemos galutinį rezultatą;

� numatyti problemos sprendimo modelio koregavimo galimybes;

� numatyti ir pagrįsti sprend�iamos problemos vertinimo kriterijus;

� numatyti, kaip reikia pristatyti kitiems problemos sprendimo eigą ir patį sprendimą.

! Analizuodami ir spręsdami įvairias u�duotis, susijusias su informacija problemai spręsti, moksleiviai turi gebėti:

� nustatyti, kokios informacijos reikės problemai spręsti;

� informaciją fiksuoti, analizuoti, apibendrinti, vertinti ir perduoti ra�ytine forma, garso ir vaizdo priemonėmis;

� rinkti, kaupti, papildyti, sisteminti ir atrinkti informaciją, reikalingą problemai spręsti;

� įvertinti informacijos patikimumą ir panaudojimo tinkamumą;

� analizuoti socialinės aplinkos bei kultūros indėlį plėtojant informacines technologijas;

� tikslingai naudotis informacija problemoms spręsti;

518

� suprantamai ir informatyviai perteikti informaciją projektiniame darbe.

! Analizuodami ir spręsdami įvairias u�duotis, susijusias su med�iagų pa�inimu, moksleiviai turi gebėti:

� įvertinti, ar med�iaga tinka formai sukurti, gamybos būdui;

� parinkti ir kūrybi�kai panaudoti med�iagas, jų kombinacijas;

� atsi�velgti į med�iagų fizines, chemines ir estetines savybes;

� atskleisti, koks med�iagų prigimties ir jų panaudojimo galimybių santykis;

� įvertinti, kaip naudojamos tam tikros med�iagos veikia gyvąją ir negyvąją aplinką;

� analizuoti med�iagų raidą ir numatyti jų panaudojimo galimybes ateityje;

� taupiai ir racionaliai naudoti med�iagas.

! Analizuodami ir spręsdami u�duotis, susijusias su objektų konstravimu, technologiniais procesais, pasiektais rezultatais, jų pateikimu ir vertinimu, moksleiviai turi gebėti:

� organizuoti, kontroliuoti praktinius kūrybinių idėjų įgyvendinimo procesus;

� apibūdinti technologinių procesų struktūrą, veikimo principus, privalumus ir trūkumus;

� analizuoti, kaip siektini tikslai, prakti�kai įgyvendintos idėjos;

� analizuoti sukurtų objektų formas, funkcijas ir paskirtį;

� ai�kinti, kokią įtaką sukurti objektai daro kultūrai, gyvajai ir negyvajai gamtai;

� analizuoti tinkamumą skirtingų poreikių ir galimybių �monių grupėms, aplinkai.


Pagrindiniai technologinio ugdymo kaitos aspektai daro įtaką ugdymo proceso organizavimui.

Technologinio ugdymo kryptis. Bendruosiuose ugdymo planuose technologinis ugdymas i�skiriamas kaip atskira sritis, kurioje vyrauja problemų sprendimo kryptis, jis integruojamas į kitas sritis (dar nėra parengta universaliųjų integruojamųjų technologinio ugdymo programų), pateikiamas kaip atskiras (17�34 val.) IX�X klasių technologijų kursas, integruotai apimantis ūkio �akas (dar nėra parengta integruoto ūkio �akas pristatančio technologinio ugdymo kurso).

Technologinio ugdymo tipas. Įvertinus amatinės gamybos technologinio �vietimo tipo (vyravo iki 1997 m.) sąsajas su visuomenės gyvenimo pokyčiais, siekiama i�plėsti �į tipą, t.y. papildyti kūrybiniu aspektu. Visuomenės gyvenimo pokyčius geriausiai atliepia projektinis technologinio ugdymo tipas.

519

Tai i�plėstas amatinės gamybos tipo variantas, kai ugdomi moksleivių ne tik praktiniai, bet ir projektiniai technologiniai gebėjimai, praplečiama technologinė samprata. Toks technologinio ugdymo tipas skatina moksleivių savaranki�kumą, padeda patiems spręsti problemas. �is tipas taikomas įgyvendinant technologinio ugdymo programą ir tinka visiems moksleiviams nepriklausomai nuo lyties.

Technologinis ugdymas kaip procesas. Technologinis ugdymas suvokiamas kaip tęstinis (nuo ikimokyklinio ir prie�mokyklinio am�iaus vaikų iki technologinės gimnazijos) vientisas procesas, kurio metu siekiama sieti teoriją ir praktiką kontekstinėmis sąsajomis: praeitis � dabartis � technologijos � sveika, saugi ir esteti�ka gyvensena � vartotojas � verslumas � darbo pasaulis. �iame procese moksleiviai turi įgyti gebėjimų, kurie jiems padėtų orientuotis kaip vartotojams buitinėje aplinkoje ir �alies ūkyje, kūrybingai spręsti kultūros tęstinumo ir �iuolaikinių technologijų dermės klausimus.

Siekiama ugdyti vientisą technologinio ugdymo sampratą, apimančią ir buitinį vartojimą, ir nesudėtingų technologijų, susijusių su tautos amatų puoselėjimu ir naujomis technologijomis buityje, pa�inimą. Technologinis ugdymas turi skatinti moksleivio kūrybinius pradus, norą suvokti kasdienio gyvenimo problemas ir mokėti jas racionaliai ir kūrybingai spręsti, supa�indinti su vartojimo kultūra, technologijų taikymu buityje bei amatų puoselėjimu �iuolaikinėje visuomenėje. Moksleiviams atskleid�iamas įvairiapusis etinis, kultūrinis, ekonominis technologinio ugdymo sąlygotumas, parodoma �ios srities istorinė tradicija ir jos santykis su �iandiena. Perteikiamos �inios ir ugdomi įgūd�iai, būtini kiekvieno nepriklausomai nuo lyties �mogaus kasdieniame gyvenime.

Visais technologinio ugdymo etapais ir visose veiklos srityse kreipiamas dėmesys į kokybę, tikslumą, i�tvermę, rūpestingumą, taupumą, paslaugumą, gebėjimą analizuoti, veiklos koordinavimą, kooperaciją su bendraminčiais, individualų darbą. Parodoma darbo vertė ir prasmė, ugdoma darbo kultūra ir etika, kuriamos sąlygos, padedančios moksleiviams patirti d�iaugsmą kruop�čiai ir atsakingai atlikus patikėtą darbą.

IX�X klasių moksleiviams sudaroma galimybė pasirinkti technologijų srities programą. Jie gali rinktis projektines u�duotis pagal dizaino ir technologijų programą arba tobulinti gebėjimus, įgytus pagal atitinkamą (pvz., mitybos, elektronikos ir kt.) programą �emesnėse klasėse.

Būtina daugiau dėmesio skirti informacinių technologijų ir jų produktų (programų) integravimui į atskiras technologijas. Informacinės technologijos kaip vienas i� technologinio ra�tingumo elementų įtraukiamos į technologinio ugdymo procesą.

Teorija ir praktika. Technologinis ugdymas suvokiamas kaip vientisas teorijos ir praktikos procesas, kuriame ugdoma kūrybinga, mąstanti asmenybė, gebanti pati spręsti ją supančios aplinkos problemas. Technologinis ugdymas neturi tapti tik praktinių technologinių darbo operacijų perpratimu.

520

Esminis technologinio ugdymo bruo�as � praktinis jo kryptingumas, įgyvendinamas taikant atskirose pamokose projektinio darbo metodus ir projektinį darbą kaip procesą. Moksleiviai, bendradarbiaudami tarpusavyje, i�siai�kina atitinkamos technologijos problemas, pasirenka projektines u�duotis pagal technologijų programas ir jas prakti�kai įgyvendina. U�duotys turi būti aktualios, atitikti moksleivių am�ių, interesus ir gebėjimus. Jos turi būti prasmingos: moksleiviui turi būti ai�ki pasirinkto ar patikėto darbo reik�mė jam pačiam, jo �eimai, visuomenei.

Įgyvendinant projektinį technologinį ugdymą moksleiviams pateikiama daugiau ar ma�iau savaranki�kų projektavimo u�duočių, lanksčiai siekiama pereiti nuo mokymo prie mokymosi. Kad projektą būtų galima įvertinti, moksleiviai pagal jį turi pagaminti gaminį. U�duotyse reikalaujama numatyti būsimą vartotoją, pateikti samprotavimus apie produkto realizavimą ir sudaryti naudojimosi gaminiu instrukciją. Pateikiamos ir nedidelės u�duotys, kurių metu moksleiviai gali mokytis atskirų darbo operacijų, gaminti smulkius dirbinius. Moksleiviams sudaromos sąlygos tyrinėti med�iagas, ie�koti informacijos įvairiuose informacijos �altiniuose, ją kaupti, daryti imitacinius modelius.

U�duotis, kurias reikia atlikti pasinaudojant sukaupta asmenine patirtimi ir susipa�inus su atitinkama informacija įvairiuose informacijos �altiniuose, patartina planuoti taip: problemos i�kėlimas; jos istorinė, kultūrinė, ekonominė, estetinė, gamybinė analizė; u�duoties sprendimo idėja, jos modeliavimas eskizuose, pie�iniuose, darbo brė�iniuose ir kitur; darbo ar proceso planavimas ir organizavimas; med�iagų ir apdirbimo įrankių parinkimas; u�duoties įgyvendinimas i� parinktos med�iagos; atliktos u�duoties aptarimas ir vertinimas.

Technologinio ugdymo procese taip pat pateikiamos praktinio pobūd�io u�duotys, padedančios lavinti moksleivių darbo su buitine technika įgūd�ius, atlikti nesudėtingus prie�iūros ir remonto darbus.

Siektina su ūkio �akomis, profesijomis supa�indinti ne tik per pamokas, bet joms būdingoje aplinkoje (patartina organizuoti ekskursijas į gamyklas, aptarnavimo įstaigas, amatininkų dirbtuves, muziejus ir kitur). Siūlytina per pamokas naudotis vaizdo aparatūra, literatūra ir kitais informacijos �altiniais.

Ugdymo procese svarbią vietą u�ima ne tik teorijos ir praktikos santykis, u�duočių pobūdis ar jų organizavimo, atlikimo metodai, bet ir pats proceso vertinimas. Mokymas ir mokymasis neįmanomas be vertinimo, jis glaud�iai susijęs su ugdymo tikslais ir kinta jiems kintant. Todėl mokytojas visada privalo �inoti, ko jis siekia ugdydamas moksleivius, kokius pasiekimus ir kokiu tikslu juos vertins. Vertinimas yra prasmingas tik tuomet, kai tiesiogiai ar netiesiogiai skatina ir padeda moksleiviui mokytis ir yra suprantamas kaip moksleivio ugdymo procese daroma pa�anga.

Mokymo bazė. Siekiant kokybi�kai įgyvendinti technologijų srities pakitusius tikslus, u�davinius, technologinio ugdymo kryptį, sudarant moksleiviams sąlygas įgyti technologinį ra�tingumą, būtina:

521

! nuolatos atnaujinti, papildyti turimą mokymo bazę moderniomis priemonėmis, med�iagomis, informaciniais leidiniais (vadovėliais, ūkio �akų veiklos katalogais, reklaminiais parodų lankstinukais ir t.t.);

! lanksčiau taikyti informacines technologijas, programinę įrangą (ie�kant informacijos, ją pristatant kitiems ir t.t.);

! da�niau naudotis gamtos mokslų turima baze (pa�įstant med�iagas ir pan.).

Siūlytina moksleivių atliktus projektinius (projektus, apra�ymus ir t.t.) ir praktinius darbus, jų pristatymus, esant galimybei, filmuoti, fotografuoti ir jų fragmentus panaudoti kaip vaizdinę med�iagą.

Mokytojas:

! ugdymo procese dalyvauja kaip organizatorius, konsultantas, patarėjas;

! įvertina turimą mokymo bazę ir numato reikiamas darbo priemones kokybi�kam ugdymo procesui organizuoti;

! u�tikrina saugų darbą su darbo priemonėmis, buitinėmis cheminėmis med�iagomis;

! susipa�įsta su atitinkamos technologijos vaikų patirtimi;

! trumpai atskleid�ia atitinkamos technologijos (pvz., mitybos, tekstilės ir kt.) istorines, kultūrines i�takas, supa�indina su u�duočiai atlikti rekomenduotina technika ir technologija bei u�duoties sprendimais buityje, gamyboje ir kt.;

! taiko mokymo ir mokymosi metodus ir būdus, kad moksleiviai savo mintis reik�tų vartodami specialius �od�ius ir terminus (pvz., rengia teisingo technologinio �od�io var�ytynes); moksleivių �inioms plėtoti, interesams tenkinti organizuoja įvairias papildomojo ugdymo formas (viktorinas, susitikimus, olimpiadas, parodas), skatina lankyti technologinės krypties būrelius;

! pakaitomis naudoja vaizdinę med�iagą (problemos ar temos sprendimo vizualinis vaizdas), prietaisus, įrankius, mechanizmus (problemai spręsti priemones), dalijamąją med�iagą (problemos ar temos sprendimo variantai ir būdai);

! pabrė�ia, jog tikslinga, moksleivių tinkamai organizuota, kokybi�kai atliekama veikla bei pagarba paremti tarpusavio santykiai tausos kiekvieno dirbančiojo vidines galias, sudarys prielaidas projektams kurti, kokybi�kiems dirbiniams pagaminti, i�vengti broko, taupyti materialius ir dvasinius i�teklius;

! siekia, kad projektinio darbo u�duotys būtų aktualios atitinkamo am�iaus moksleiviams, ai�kiai suformuluotos, įvardyti kriterijai galutiniam rezultatui vertinti ir priemonės projektui įgyvendinti;

522

! atsi�velgdamas į moksleivių gebėjimus ir poreikius, padeda pasirinkti atitinkamos technologijos u�duotį (pvz., per tekstilės pamoką aptaria, kokias u�duotis norėtų atlikti ir berniukai, ir mergaitės, jas diferencijuoja);

! gali įvairiai organizuoti darbą (priklauso nuo vaikų ir paties pedagogo patirties, norų ir gebėjimų), pavyzd�iui:

� visa klasė sprend�ia vieną u�duotį, bet kiekvienas vaikas dirba individualiai,

� visa klasė sprend�ia vieną u�duotį, bet vaikai susiskirstę į grupes, darbą atlieka grupėmis,

� klasė suskirstyta grupėmis, ir kiekviena grupė atlieka skirtingas u�duotis,

� visa klasė sprend�ia vieną u�duotį, o keli gabesnieji arba, atvirk�čiai, blogiau gebantieji atlieka individualias, skirtingas u�duotis;

! siekia kokybi�ko ir i�baigto darbo rezultato, kartu su moksleiviais vertina atliktas u�duotis;

! nagrinėdamas u�baigtus darbus, projektus, ypač pabrė�ia moksleivių sumanumą, jų, kaip kriti�kų vartotojų ir savo kra�to kultūros puoselėtojų, gebėjimą vertinti savo ir draugų darbo rezultatus;

! stebi ir analizuoja ugdymo procesą, pasi�ymi moksleivių daromą pa�angą;

! bendrą klasės darbą aptaria kartu su moksleiviais baigiantis pamokai ar atlikus u�duotį, jų daromą pa�angą aptaria su kiekvienu individualiai ir tėvais.

Moksleiviai, pedagogo padedami, ugdymo procese ugdosi bendruosius gebėjimus, vertybines nuostatas ir įgyja technologinių kompetencijų �iose veiklos srityse: projektavimo, informacijos rinkimo ir panaudojimo, med�iagų pa�inimo, technologinių procesų organizavimo, jų rezultatų pateikimo ir vertinimo. Taigi moksleiviai:

! ugdosi gebėjimus vertinti darbo etikos ir santykių poreikį asmeniui ir visuomenei, jų kultūrai, mokosi ne tik teisingai atlikti darbo/technologinius veiksmus, organizuoti darbo procesus, bet ir analizuoja bei įvertina neigiamą technologijų įtaką harmoningai gamtos, �mogaus ir daiktinės aplinkos sąveikai, stengiasi pajausti �mogaus ir gamtos ry�į, suvokti, jog �mogaus priimami sprendimai turi įtakos jiems patiems, kitiems �monėms, aplinkai;

! bendradarbiaudami tarpusavyje ir su pedagogu mokosi analizuoti aktualias jiems atitinkamos technologijos (pvz., elektronikos, mitybos ir t.t.) problemas, numato galimus jų sprendimo būdus, sunkumus, modeliuoja situacijas ir argumentuoja savo pasirinkimus, formuluoja projektines u�duotis;

! kūrybinei minčiai plėtoti, mokslinės, technologinės ir praktinės veiklos problemų prie�astingumui nustatyti, jų sprendimo būdams atskleisti, originaliems sprendimams ir rai�kos būdams atrasti panaudoja kitų mokomųjų dalykų �inias ir gebėjimus;

523

! spręsdami problemas, projektuodami, konstruodami gaminius, apdorodami ekonominius duomenis, susipa�indami su istorinėmis, kultūrinėmis tradicijomis, jų sprendimo ekonominiais, socialiniais, moksliniais aspektais, naudojasi įvairiomis informacijos priemonėmis, tarp jų ir kompiuterine technika;

! stengiasi ir mokosi ie�koti informacijos įvairiuose informaciniuose �altiniuose, ją kaupia, atrenka, tikslingai panaudoja spręsdami problemas ir kūrybingai, įvairiomis formomis (pie�iniuose, eskizuose, darbo brė�iniuose, nuotraukose, vaizdajuostėse ir kt.) pateikia klasės draugams, tėvams, mokyklos bendruomenei;

! susipa�įsta su įvairiomis med�iagomis, jų asortimentu, atlikdami nesudėtingus bandymus analizuoja jų savybes ir pritaikymo galimybes, apskaičiuoja sąnaudas, numato apdirbimo techniką ir technologijas, antrinių �aliavų panaudojimą, vartotoji�kas savybes;

! mokosi planuoti, organizuoti, saugiai, racionaliai atlikti paprasčiausius konstravimo darbus, nesudėtingas technologines operacijas, kokybi�kai u�baigti pradėtus darbus, juos pateikti kitiems, įvertinti savo darbo rezultatą;

! sistemingai ir nuosekliai vartoja dalykinę technologinę kalbą (sąvokas, terminus), plėtoja technologinį i�prusimą, įgytą pradinėje mokykloje.

Technologijų srities struktūra

Mitybos programos paskirtis � atskleid�iant mitybos pokyčius, susijusius su mokslo atradimais, naujomis technologijomis, analizuojant mitybos ir �mogaus sveikatos sąveiką, maisto produktų vertingąsias savybes ir patiekalų gamybos ypatumus, ie�kant informacijos apie mitybą ugdyti

524

moksleivių gebėjimus naudotis įvairiais informaciniais �altiniais, �iuolaikinėmis technologijomis, i�mokyti skirti įvairias maisto produktų grupes, planuoti, organizuoti bei nuosekliai, saugiai ir kokybi�kai atlikti darbus virtuvėje, įtvirtinti gebėjimus subalansuotai maitintis, protingai ir tikslingai taikyti dietas, gaminti patiekalus, esteti�kai patiekti į stalą, u�imti svečią, i�manyti kaip vartotojui maisto produktų, pusgaminių asortimentą, teikiamas paslaugas, orientuotis rinkoje.

Tekstilės programos paskirtis � analizuojant tekstilės med�iagas, jų savybes, gaminius, jų asortimentą, pritaikymą puoselėti tautos tradicijas bei jų dermę gaminant �iuolaikinius tekstilės gaminius, ugdyti moksleivių gebėjimus naudotis įvairiais informaciniais �altiniais, atpa�inti tekstilės med�iagas, jų eksploatacines savybes, kūrybingai panaudoti sukauptą med�iagą, planuoti darbo sekas, konstruoti gaminius, saugiai organizuoti technologinius procesus, dirbti su �iuolaikinėmis darbo priemonėmis, įranga, pri�iūrėti tekstilės gaminius, objektyviai vertinti pagamintus gaminius, padėti kaip vartotojui orientuotis tekstilės med�iagų, gaminių rinkoje, paslaugų sferoje, perprasti kainas, suvokti, koks svarbus yra kostiumas kiekvieno �mogaus gyvenime, kuriant savo įvaizdį.

Konstrukcinių med�iagų programos paskirtis � analizuojant konstrukcinių med�iagų savybes, asortimentą, jų pritaikymo �mogaus aplinkoje kaitą, puoselėjant tradicijas ir analizuojant mokslo bei technologijų pasiekimus, ie�kant, kaupiant, panaudojant reikiamą informaciją ugdyti moksleivių gebėjimus kurti, planuoti, organizuoti ir nuosekliai, saugiai bei kokybi�kai atlikti darbus, juos įvertinti, kūrybi�kai naudotis technologinėmis kortelėmis ir kita technine dokumentacija, naudotis įvairiais informacijos �altiniais, �iuolaikinėmis technologijomis, skirti konstrukcines med�iagas, racionaliai jas naudoti, dirbti su �iuolaikinėmis darbo priemonėmis, atlikti gaminių i� konstrukcinių med�iagų prie�iūros darbus, orientuotis rinkoje, paslaugų sferoje.

Elektronikos programos paskirtis � analizuojant elektronikos taikymą buitinėje technikoje ir �mogaus gyvenamojoje aplinkoje, mokslo ir technikos atradimus, ie�kant, kaupiant, panaudojant informaciją apie elektronikos taikymą, naudojant kompiuterines programas kūrybos ir konstravimo procesuose ugdyti moksleivių kaip vartotojų gebėjimą orientuotis �iuolaikinėje buitinės technikos rinkoje, elektronikos apsaugos ir valdymo sistemų srityje, lavinti minimalius konstrukcinius gebėjimus, nuosekliai atlikti elektroninės technikos valdymo ir prie�iūros darbus, naudotis įvairiais informaciniais �altiniais, racionaliai eksploatuoti elektroninę buitinę techniką.

Gaminių dizaino ir technologijų programos paskirtis � aptariant �mogaus buitinės aplinkos problemas ir jų sprendimo galimybes, mokslo ir technologijų pasiekimus projektuojant ir gaminant įvairios paskirties gaminius, taikant techninės estetikos ir meninio konstravimo principus bei remiantis įgyta �emesnėse klasėse patirtimi ugdyti moksleivių gebėjimus taikyti projektinio darbo metodiką, kurti įvairios paskirties nesudėtingus projektus, kūrybi�kai naudotis technine dokumentacija, naudotis �iuolaikinėmis projektų pateikimo ir pristatymo priemonėmis ir formomis, įvertinti darbo rezultatus, juos esteti�kai pateikti vie�am aptarimui.

525

Technologijų srities programos apima keturias moksleivių veiklos sritis � projektavimą, informacijos rinkimą ir panaudojimą, med�iagų pa�inimą, technologinius procesus, jų rezultatų pateikimą ir vertinimą. Jos gali keistis priklausomai nuo visuomenėje vykstančių pokyčių.

Turinys

V�VI klasės

MITYBA

! Virtuvės įranga, darbo priemonės, �vara, higiena ir saugus darbas. Sanitarijos ir higienos reikalavimai virtuvėje. �varos ir higienos med�iagos, jų rinka, technologijos. �iuolaikinės technologijos �varai ir higienai virtuvėje palaikyti.

! Maisto produktai, med�iagos, jų sudėtis, vertingosios savybės, asortimentas, grupės. Dar�ovės, vaisiai, kiau�iniai, pieno produktai, grūdinių kultūrų produktai. Ekologi�ki maisto produktai.

! Maisto produktai, rinka, kainos, pakuotės, vartojimo terminai.

! Mityba ir �mogaus sveikata. �mogaus sveikata, am�ius, mitybos re�imas.

! Mityba ir tradicijos.

! Technologijos ir technologiniai procesai. Patiekalų i� dar�ovių, vaisių, kiau�inių, pieno produktų, grūdinių kultūrų gaminimo technologijų kaita buityje, receptūros, technologiniai procesai.

! Patiekalų patiekimas į stalą. Stalo serviravimas. Etiketas.

TEKSTILĖ

! Darbo aplinka, priemonės, įranga, higiena. Saugus darbas su darbo priemonėmis, įranga, da�ančiomis ir kitomis tekstilės gaminių prie�iūrai naudojamomis med�iagomis.

! Tekstilės med�iagos, jų savybės, pritaikymas, asortimentas ir jo kaita. Natūralios tekstilės med�iagos ir gaminiai i� jų.

! Tekstilės gaminių rinka, paslaugos. Tekstilės med�iagų, gaminių asortimentas, pasiūla, paklausa, kainos, kokybė, garantijos.

! Tradicijos. Tekstilė tautos kultūroje ir jos vieta �iuolaikinėje aplinkoje.

! Technologijos ir technologiniai procesai. Gaminių i� natūralių tekstilės med�iagų projektavimas, konstravimas, technologiniai procesai, darbo operacijos.

526

! Tekstilės gaminių prie�iūra, smulkusis remontas. Įvairių tekstilės gaminių eksploatacinės savybės, prie�iūros darbai, med�iagos, smulkusis remontas.


! Darbo aplinka, priemonės, įranga, higiena. Saugaus darbo su konstrukcinėmis med�iagomis reikalavimai.

! Konstrukcinės med�iagos, jų savybės, pritaikymas. Tradicinės konstrukcinės med�iagos.

! Rinka, paslaugos. Gaminių i� konstrukcinių med�iagų įvairovė, asortimentas, kaita. Gaminių i� konstrukcinių med�iagų pasiūla, paklausa, kainos, kokybė, garantijos.

! Tradicijos ir tradiciniai gaminiai i� konstrukcinių med�iagų.

! Technologijos ir technologiniai procesai. Buitinių gaminių projektavimas, konstravimas, gamyba i� atskirų konstrukcinių detalių. Gaminių i� tradicinių konstrukcinių med�iagų gamyba, remontas, technologiniai procesai, nesudėtingos darbo operacijos.

! Prie�iūra. Gaminių i� konstrukcinių med�iagų eksploatacinės savybės, prie�iūros darbai, med�iagos.

ELEKTRONIKA

! Darbo aplinka, priemonės, įranga, higiena, saugumas. Gaminių su elektronikos detalėmis eksploatacinės savybės.

! Med�iagos, jų savybės. Elektronikos detalės, mazgai, jų įvairovė, savybės, pritaikymas.

! Rinka, paslaugos. Gaminių su elektronikos detalėmis, blokais, mazgais dizainas, jo kaita. Technikos/�aislų su elektronikos mazgais asortimentas, paskirtis, rinka, kainos, eksploatacija.

! Technologijos ir technologiniai procesai. Elektronikos detalės, mazgai, jungtys. �aislų su elektronikos detalėmis projektavimas, konstravimas. Kompiuterinių technologijų panaudojimas projektavimo darbams. Technologinių procesų sekos.

! Prie�iūra, remontas.

VII�VIII klasės

MITYBA

! Virtuvės baldai, įranga, darbo priemonės, �vara ir saugus darbas virtuvėje. Virtuvės baldų ergonomika. Baldai neįgaliems �monėms. Buitinė chemija virtuvėje. Darbo virtuvėje higiena. Maisto atliekos.

527

! Maisto produktai, med�iagos, jų sudėtis, vertingosios savybės, asortimentas. Mėsos, �uvų produktai. Maisto priedai. Modifikuoti maisto produktai. Konditerijos gaminiai.

! Maisto produktai, pusgaminių rinka, kainos, pakuotės, vartojimo terminai ir technologijos. Apsinuodijimas maistu.

! Mityba ir �mogaus sveikata. �mogaus am�ius, mitybos re�imas, valgiara�čiai.

! Mityba ir tradicijos.

! Technologijos ir technologiniai procesai. Patiekalų i� mėsos, �uvų gaminimo technologijos ir jų kaita buityje, receptūros, gamybos technologinės schemos, darbo operacijos, technologiniai procesai.


TEKSTILĖ

! Darbo aplinka, priemonės, įranga, higiena. Racionaliai organizuota darbo vieta. Saugus darbas su darbo priemonėmis, įranga, da�ančiomis ir kitomis tekstilės gaminių prie�iūrai naudojamomis med�iagomis.

! Tekstilės med�iagos, jų savybės, pritaikymas, asortimentas ir jo kaita. Įvairios sudėties tekstilės med�iagos ir jų derinimas, pritaikymas.

! Rinka, paslaugos. Tekstilės med�iagų, gaminių asortimentas, pasiūla, paklausa, kainos, kokybė, garantijos, atsiskaitymo formos. Dėvėti tekstilės gaminiai, jų panaudojimas ir pavojai. Paslaugos �mogaus gro�iui palaikyti, kūno prie�iūrai.

! Tradicijos ir tradiciniai amatai. Tekstilės gaminių asortimento, paskirties kaita, dizainas ir nacionalinės kultūros atspind�iai jame.

! Technologijos ir technologiniai procesai. Gaminių i� įvairių tekstilės med�iagų projektavimas, konstravimas, darbo operacijos, technologiniai procesai.

! Prie�iūra, smulkusis remontas. Įvairių tekstilės gaminių eksploatacinės savybės, prie�iūros darbai, med�iagos. Dėmės ir kiti defektai tekstilės gaminiuose, jų �alinimas.


! Darbo aplinka, priemonės, įranga, higiena. Darbo aplinkos ypatumai, saugaus darbo su konstrukcinėmis med�iagomis reikalavimai.

! Konstrukcinės med�iagos, jų savybės. Konstrukcinių med�iagų asortimentas, savybės, jų dermė ir pritaikymas. Konstrukcinių med�iagų defektai ir jų �alinimas.

! Rinka, paslaugos. Gaminių i� konstrukcinių med�iagų dizainas, ergonomika. Gaminių i� konstrukcinių med�iagų pasiūla, paklausa, kokybė, kainos, garantijos.

528

! Tradicijos ir technologiniai procesai.

! Technologijos ir technologiniai procesai. Detalių/dirbinių projektavimas, konstravimas, gamyba i� konstrukcinių grupių ir modulių. Kompiuterinių technologijų panaudojimas projektavimo darbams. Gaminių i� �iuolaikinių konstrukcinių med�iagų gamyba, remontas, technologiniai procesai, darbo operacijos.

! Prie�iūra. Gaminių i� konstrukcinių med�iagų eksploatacija, prie�iūra, paslaugos, kainos, atsiskaitymas u� gaminius, kokybė, garantijos.

ELEKTRONIKA

! Darbo aplinka, priemonės, įranga, higiena, saugumas.

! Med�iagos, jų savybės.

! Rinka, paslaugos. Komunikacinės elektroninės sistemos, jų paskirtis, pasirinkimas, eksploatacijos įkainiai, paslaugos.

! Technologijos ir technologiniai procesai. Elektronikos detalės, mazgai, jų jungtys gaminiuose/sistemose. Komunikacinių sistemų projektavimas, konstravimas. Kompiuterinių technologijų panaudojimas projektavimo darbams.

! Prie�iūra. Elektroninės technikos/sistemų prie�iūros darbai, med�iagos, gedimų profilaktika.

IX�X klasės

MITYBA

! Virtuvės baldai, jų dizainas, ergonomika, įranga. Transformuojami, įmontuojami baldai.

! Produktai, med�iagos, jų sudėtis, vertingosios savybės, asortimentas. Konservuoti maisto produktai. Dietiniai maisto produktai. Pusgaminiai. Apsinuodijimas maistu.

! Maisto produktai, pusgaminių rinka, kainos, pakuotės, vartojimo terminai, technologijos.

! Paslaugos, jų kainos, atsiskaitymo formos. Paslaugos, susijusios su mityba, indai, kainos, maisto kokybė, atsiskaitymas u� paslaugas.

! Mityba ir �mogaus sveikata. �mogaus am�ius, mitybos re�imas, valgiara�čiai ir dietos. Ligonio mityba ir slauga.

! Technologijos ir technologiniai procesai. �iuolaikinės maisto gaminimo technologijos buityje. Dietiniai patiekalai, receptūros, technologiniai procesai. �ventiniai patiekalai.


529

TEKSTILĖ

! Darbo aplinka, priemonės, įranga, higiena.

! Tekstilės med�iagos, jų savybės, gaminiai, pritaikymas. Tradicijos tekstilėje. Gaminių asortimentas ir jo vieta �iuolaikinėje buityje. Tradicinės tekstilės kaitos aspektai.

! Tekstilės gaminių rinka, smulkusis verslas, pramoninė gamyba.

! Tradicijos ir tradiciniai amatai. Audimas/siuvimas/siuvinėjimas/mezgimas/nėrimas (moksleivis pasirenka techniką). Tradicijų puoselėjimas �iuolaikiniuose tekstilės dirbiniuose.

! Technologijos ir technologiniai procesai. Tekstilės gaminių projektavimas, konstravimas, technologiniai procesai, darbo operacijos. Kompiuterinių technologijų panaudojimas projektavimo darbams.

! Prie�iūra, smulkusis remontas, paslaugos.


! Darbo aplinka, priemonės, įranga, higiena. �iuolaikinių dirbtuvių darbo priemonės ir įranga dirbant su įvairiomis konstrukcinėmis med�iagomis.

! Med�iagos, jų savybės. �iuolaikinės konstrukcinės med�iagos, jų savybės, asortimentas, dermė, pritaikymas, reik�mė ūkiui, ekonomikai ir technologijų kaitai.

! Rinka, paslaugos. Gaminių i� �iuolaikinių konstrukcinių med�iagų dizainas, ergonomika.

! Tradicijos. Tradicijos ir �iuolaikiniai gaminiai i� konstrukcinių med�iagų. Dizainas, kultūros tęstinumas.

! Technologijos ir technologiniai procesai. Detalių/dirbinių projektavimas, konstravimas, gamyba. �iuolaikiniai konstrukciniai sprendimai projektavimo, konstravimo darbuose. Kompiuterinių technologijų panaudojimas projektavimo darbams. Metalo plastika/med�io darbai.

! Prie�iūra, remontas, paslaugos, rinka.

ELEKTRONIKA

! Darbo aplinka, priemonės, įranga, higiena.

! Med�iagos ir jų savybės.

! Rinka, paslaugos. Elektronikos sistemos gaminiuose ir �mogaus buitinėje aplinkoje. Apsaugos ir valdymo sistemos, jų rinka, kainos, paslaugos. Komunikacinės elektroninės sistemos, jų paskirtis, pasirinkimas, eksploatacijos įkainiai, paslaugos.

! Technologijos ir technologiniai procesai. Elektronikos detalių, mazgų, blokų jungtys, schemų veikimo principai, konstravimas, gaminių/sistemų kūrimas. Komunikacinių

530

/apsaugos/garso ir vaizdo sistemų projektavimas, konstravimas. Kompiuterinių technologijų panaudojimas projektavimo darbams.

! Prie�iūra, remontas. Elektronikos detalių, mazgų, blokų utilizavimas.

GAMINIŲ DIZAINAS IR TECHNOLOGIJOS

! Projektinės u�duoties paie�ka. Informacijos paie�ka, kaupimas, atranka, optimizavimas. Tradicijos ir jų puoselėjimas �iuolaikiniuose gaminiuose. Numatomų projektuoti gaminių analogų dizainas, ergonomika, eksploatacinės savybės, naudojamos med�iagos, pasiūla, paklausa rinkoje, kainos, pakuotės, grafinis dizainas, įsigijimo galimybės. Techninės estetikos reikalavimai ir meninis konstravimas. Projektinė u�duotis.

! Projektinė u�duotis ir jos rezultatai. Projekto etapai, jų planavimas, numatomi

sunkumai, darbo priemonės, med�iagos, rezultatai. Technologiniai procesai.

Grafinis projektas. Technologinių procesų apra�ai. Darbo rezultatų vertinimas.

Darbo rezultatų pateikimas.


MITYBA


VI klasė VIII klasė X klasė 1. Projektavimas 1.1. Kuria ir plėtoja idėjas, kaip: 1.1. Kuria ir plėtoja idėjas, kaip: 1.1. Kuria ir plėtoja idėjas, kaip: 1.1.1. gaminti patiekalus pusryčiams,

vakarienei taikant subalansuotos mitybos principus; esteti�kai patiekti patiekalus ir kultūringai elgtis prie stalo.

1.1.1. gaminti patiekalus pietums taikant subalansuotos mitybos principus; esteti�kai patiekti patiekalus ir kultūringai patarnauti prie stalo.

1.1.1. gaminti dietinius (ir kokie jie gali būti) patiekalus; patiekti patiekalus ligoniams.

1.1.2. Numato idėjų įgyvendinimo sunkumus, suplanuoja darbo procesus.



1.1.3. Numato kuriamų patiekalų galimas pakuotes.

1.1.3. Numato kuriamų patiekalų pakuotes, informacijos vartotojui pateikimo variantus.

1.1.3. Numato patiekalų transportavimo variantus taikant �iuolaikines buitines priemones.

1.2. Kuria teminius projektus: mitybos tradicijos, �eimos �ventės.

1.2. Kuria teminius projektus: mitybos tradicijos, �eimos �ventės.

1.2. �

1.3. � 1.3. Sudaro kelis alternatyvius valgiara�čius įvairioms am�iaus grupėms.

1.3. Sudaro sergančio �mogaus dietinės mitybos re�imo planus, alternatyvius valgiara�čius.

Pateikti argumentuotas alternatyvias idėjas, kaip pagaminti ir esteti�kai patiekti subalansuotos mitybos patiekalus, sveikai maitintis, numatyti idėjų įgyvendinimo sunkumus, jų �alinimo galimybes. Sudaryti funkcionaliai apstatytos virtuvės projektą.

1.4. Kuria ir plėtoja idėjas, kaip tvarkyti ir palaikyti �varą, higieną virtuvėje naudojantis �iuolaikinėmis med�iagomis ir darbo priemonėmis.

1.4. Kuria virtuvės apstatymo ir naudojamos įrangos nesudėtingą projektą, kuriame akcentuojami saugaus ir racionalaus darbo aspektai.

1.4. Kuria ergonomi�kos virtuvės projektus panaudodamas įvairias vaizdavimo formas ir kompiuterines programas.

532


VI klasė VIII klasė X klasė Įvairiuose �altiniuose

rasti, kaupti, analizuoti, argumentuotai atrinkti, grupuoti informaciją apie subalansuotą mitybą, patiekalų gaminimo technologijas, patiekimą.

2.1. Įvairiuose informaciniuose �altiniuose (vaizdajuostėse, kompaktiniuose diskuose, įvairiuose spausdintuose leidiniuose ir t.t.) randa, kaupia, argumentuotai atrenka ir naudojasi informacija apie:

2.1. Įvairiuose informaciniuose �altiniuose (vaizdajuostėse, kompaktiniuose diskuose, įvairiuose spausdintuose leidiniuose ir t.t.), randa, kaupia, analizuoja, atrenka, sugrupuoja ir naudojasi informacija apie:

2.1. Įvairiuose informaciniuose �altiniuose savaranki�kai randa, kaupia, analizuoja, sugrupuoja, palygina, įvertina ir tikslingai naudojasi informacija apie:

2. Informacija

Atrinktą informaciją pritaikyti įvairiomis i�rai�kos formomis, kūrybingai pateikti kitiems.

2.1.1. dar�ovių, vaisių, pieno produktų, grūdinių kultūrų asortimentą rinkoje, kainas, pakuotes; kiau�inius; maisto med�iagas, jų sudėtį, vertingąsias savybes;

2.1.1. konditerijos gaminių, mėsos, �uvų produktų asortimentą rinkoje, kainas, pakuotes; maisto med�iagas, jų sudėtį, vertingąsias savybes;

2.1.1. konservuotų maisto produktų, pusgaminių ir dietinių produktų asortimentą rinkoje, kainas, pakuotes; jų vertingąsias savybes;

2.1.2. ekologi�kus maisto produktus; 2.1.2. maisto priedus, modifikuotus produktus;

2.1.2. �

2.1.3. maisto produktų laikymą; patiekalų gaminimo technologijas; receptūrų pritaikymą;

2.1.3. apsinuodijimą maisto produktais, patiekalų gaminimo ypatumus; nuorodas vartotojams; technologines schemas;

2.1.3. patiekalų patiekimą ligoniams; dietinių patiekalų gamybos technologinius ypatumus;

2.1.4. dienos re�imą; 2.1.4. subalansuotą �mogaus mitybą; valgiara�čių sudarymą;

2.1.4. sveiko ir sergančio �mogaus mitybos skirtumus;

2.1.5. virtuvės įrangą, darbo priemones, stalo serviravimo reikmenis; etiketą prie stalo;

2.1.5. �iuolaikinę įrangą, darbo priemones virtuvėje; stalo serviravimo ypatumus;

2.1.5. �iuolaikines patiekalų įpakavimo, transportavimo priemones;

2.1.6. tradicinius patiekalus, papročius ir jų vietą �mogaus mityboje;

2.1.6. tradicinius patiekalus, papročius ir jų vietą �mogaus mityboje;

2.1.6. �ventinius patiekalus, jų patiekimo ypatumus;

2.1.7. buitines atliekas, jų rū�iavimą; sanitarijos ir higienos med�iagas, priemones, darbų atlikimo technologijas.

2.1.7. virtuvės apstatymo ypatumus. 2.1.7. ergonomines virtuvės erdves, apstatymą.

533


VI klasė VIII klasė X klasė 2.2. Rengia informaciją kitiems

vartotojams ir kūrybingai, esteti�kai ją pateikia.

2.2. Rengia informaciją kitiems vartotojams ir kūrybingai, esteti�kai ją pateikia.


3. Med�iagos

Argumentuotai paai�kinti, kokias taikyti maisto produktų laikymo, gaminimo technologijas, kad būtų i�saugotos vertingosios maisto med�iagos.

3.1. Atpa�įsta maisto produktus, jų grupes ir apibūdina svarbiausias jų maisto med�iagas.

3.1. Atpa�įsta maisto produktus, jų grupes ir apibūdina svarbiausias jų maisto med�iagas.

3.1. �

3.2. Analizuoja, kaip laikyti produktus ir patiekalus, kad būtų u�tikrintas tinkamas jų vartojimas ir i�saugotos vertingosios maisto med�iagos.

3.2. Analizuoja, kaip laikyti produktus ir patiekalus, kad būtų u�tikrintas tinkamas jų vartojimas ir i�saugotos vertingosios maisto med�iagos.

3.2. �

3.3. Analizuoja maisto produktų sudėtį gaminių etiketėse, nustato galiojimo terminus.

3.3. Analizuoja maisto produktų sudėtį gaminių etiketėse, apibūdina gaminių maisto priedus, jų poveikį �mogaus sveikatai.

3.3. �

3.4. Analizuoja, kiek ir kokių maisto med�iagų prarandama netinkamai apdorojant maisto produktus, taikant įvairias patiekalų gamybos technologijas.

3.4. Analizuoja, kiek ir kokių maisto med�iagų prarandama netinkamai apdorojant maisto produktus, taikant įvairias patiekalų gamybos technologijas

3.4. Analizuoja, kaip gaminti dietinį maistą i�saugant vertingąsias maisto med�iagas.

3.5. Analizuoja, atrenka med�iagas �varai virtuvėje palaikyti.

3.5. � 3.5. �

4. Technologiniai procesai, jų rezultatai

Organizuoti darbo procesą, atrinkti darbo priemones, įrangą, med�iagas ir taikyti �iuolaikines patiekalų gaminimo technologijas.

4.1. Pagal patiekalų gaminimo receptūras atrenka darbo priemones, stalo serviravimui indus, saugiai atlieka darbo operacijas.

4.1. Pagal patiekalų gaminimo receptūras sudaro gamybos technologinę schemą, atrenka darbo priemones, saugiai atlieka darbo operacijas.

4.1.�4.3. I� įvairių maisto produktų, taikydamas �iuolaikines gamybos technologijas, gamina alternatyvius dietinius patiekalus, i�skiria jų privalumus ir trūkumus, naudą �mogaus sveikatai. I�

534


VI klasė VIII klasė X klasė 4.2. I� tų pačių produktų, taikydamas

kelis skirtingus gamybos būdus, gamina kelis �altuosius ir kar�tuosius patiekalus.

4.2. I� tų pačių produktų alternatyviais gamybos būdais gamina kelis �altuosius ir kar�tuosius patiekalus.

įvairių maisto produktų gamina �ventinius patiekalus.

Įvertinti pagamintus patiekalus sveikatos, estetikos, vartotojo ir verslumo aspektais

4.3. Apibūdina patiekalų gamybos technologinius skirtumus, privalumus, trūkumus.

4.3. Analizuoja patiekalų gamybos technologinius privalumus, trūkumus, poveikį �mogaus sveikatai.

4.3.�

4.4. Patiekia pagamintus patiekalus, įvertina atliktus darbų procesus. Apibūdina elgesį prie stalo.

4.4. Patiekia pagamintus patiekalus, įvertina jų estetinius, skonio, technologinius aspektus.

4.4. Naudodamasis �iuolaikinėmis pakuotėmis, patiekia pagamintus patiekalus ligoniams.

4.5. Apskaičiuoja pagamintų patiekalų savikainą. Rengia rekomendacijas vartotojui.

4.5. Apskaičiuoja pagamintų patiekalų savikainą, numato jų realizavimo galimybes rinkoje, pakuotes. Rengia rekomendacijas vartotojui.

4.5. Apskaičiuoja patiekalų savikainą, numato transportavimo galimybes, laikymo sąlygas. Rengia rekomendacijas vartotojams.

TEKSTILĖ


VI klasė VIII klasė X klasė 1. Projektavi-mas

1.1. Apibūdina buitinės aplinkos problemą, susijusią su tekstilės gaminiais.

1.1. Buitinėje aplinkoje nustato problemą, susijusią su tekstilės gaminiais.

1.1. Analizuoja buitinę aplinką, nustato ir įvertina problemą, susijusią su tekstilės gaminiais.

Buitinėje aplinkoje nu-statyti problemą, susi-jusią su tekstilės gami-niais, pateikti alterna-tyvias idėjas jai spręsti.

1.2. Plėtoja ir fiksuoja idėjas, kaip sukurti tekstilės dirbinių, kuriems būtų panaudojama medvilniniai, lininiai audiniai, nedidelės rankdarbių detalės, nesudėtingos darbo priemonės, apdirbimo technologija.

1.2. Plėtoja ir fiksuoja idėjas, kaip sukurti tekstilės dirbinių, kuriems būtų panaudojama įvairios sudėties med�iagos, nesudėtingos darbo priemonės ir apdirbimo technologija.

1.2. Generuoja ir fiksuoja įvairiomis priemonėmis idėjas, kaip sukurti pasirinktus dirbinius, kuriems būtų panaudojama skirtingų struktūrų, sudėties tekstilės med�iagos, rankdarbių detalės, nesudėtingos apdirbimo technologijos.

535


VI klasė VIII klasė X klasė Argumentuotai planuoti

pasirinktos idėjos įgy-vendinimo etapus.

1.3. Argumentuotai pateikia idėją projektui įgyvendinti. Kuria projekto įgyvendinimo planą, numato sunkumus, jų �alinimo galimybes.

1.3. I� kelių alternatyvių idėjų argumen-tuotai atrenka vieną. Kuria projekto įgyvendinimo planą, i�skiria svarbius konstravimo, technologinio apdirbimo įgyvendinimo aspektus, numato sunkumus, jų sprendimo variantus.

1.3. Argumentuotai atrenka raciona-liausias idėjas. Kuria projekto įgyvendinimo planą, i�skiria svarbius įgyvendinimo aspektus, numato sunkumus, jų sprendimo variantus.

1.4. Pateikia kuriamo gaminio eski-zą, i�karpą, med�iagų pavyzd�ius.

1.4. Pateikia kuriamo gaminio grafinį projektą, technologinio proceso schemą, tekstilės med�iagų ir priedų pavyzd�ius, i�karpas.

1.4. Pateikia kuriamo gaminio grafinį projektą, technologinio proceso schemą, tekstilės med�iagų ir priedų pavyzd�ius, i�karpas.

Įvertinti projekto idėjas tokiame kontekste: pra-eitis � dabartis � ateitis � technologijos, darbo kultūra ir profesijos � sveikata � funkciona-lumas � estetika � var-totojas � verslumas.

1.5. Numato rekomendacijas vartotojui.

1.5. Kuria gaminamo tekstilės gaminio pakuotę, joje numato nuorodas vartotojams, pateikia jo brė�inį.

1.5. Kuria gaminamo tekstilės gaminio pakuotę, joje numato nuorodas vartotojams, pateikia jo brė�inį.

2. Informacija

Įvairiuose �altiniuose rasti, kaupti, analizuoti, argumentuotai atrinkti, grupuoti informaciją apie tekstilę, jos dirbi-nius, gamybos techno-logijas, pateikimą.

2.1. Įvairiuose informaciniuose �altiniuose (vaizdajuostėse, kompa-ktiniuose diskuose, spausdintuose �altiniuose ir t.t.) randa, kaupia, argumentuotai atrenka ir naudojasi informacija apie:

2.1. Įvairiuose informaciniuose �altiniuose (vaizdajuostėse, kompaktiniuose diskuose, spausdintuose �altiniuose ir t.t.) randa, kaupia, analizuoja, atrenka, sugrupuoja ir naudojasi informacija apie:

2.1. Įvairiuose informaciniuose �altiniuose (vaizdajuostėse, kompaktiniuose diskuose, spausdintuose �altiniuose ir t.t.) randa, kaupia, analizuoja, sugrupuoja, palygina, įvertina ir tikslingai naudojasi informacija apie:

2.1.1. tekstilės vietą ir reik�mę lietuvių kultūroje; natūralias tekstilės med�iagas, gaminių i� jų asortimentą;

2.1.1. įvairios sudėties, struktūros tekstilės med�iagas, gaminių i� jų asortimentą, jų pritaikymą, realizavimą rinkoje;

2.1.1. reik�mę kra�to ūkiui, raidos tendencijas; tekstilės med�iagų ir gaminių gamybos aspektus smulkiajame versle, pramonėje;

Atrinkta informacija pa-sinaudoti įvairiomis i�-rai�kos formomis, kūry-bingai pateikti kitiems.

2.1.2. tekstilės med�iagų, gaminių kainas rinkoje; �mogaus figūros i�ma-tavimus;

2.1.2. pakuotes, nuorodas vartotojui etiketėse;

2.1.2. �

536


VI klasė VIII klasė X klasė 2.1.3. tekstilės med�iagų, gaminių

detalių apdirbimo, taisymo, buitines darbo priemones;

2.1.3. universalias buitines siuvamąsias ma�inas, pagrindines jų darbo operacijas; mezgimo, siuvinėjimo buitinę techniką;

2.1.3. �iuolaikinę techniką ir techno-logijas smukiajame versle, pramonėje; profesijas;

Kaip vartotojui naudotis informacija tekstilės pre-kių rinkoje.

2.1.4. saugų naudojimąsi buitinėmis siuvimo, lyginimo priemonėmis;

2.1.4. saugų naudojimąsi skalbimo, dėmių i�ėmimo priemonėmis;

2.1.4. saugų naudojimąsi �iuolaikinėmis tekstilės technologijomis;

2.1.5. tekstilės gaminių, detalių apdailos, skalbimo technologijas;

2.1.5. tekstilės gaminių valymo technologijas; drabu�ių defektus;

2.1.5. �

2.1.6. tekstilės gaminių projektavimą, konstravimą, gamybos technologijas buityje; madų �urnaluose pateiktus konstravimo, technologinius apra�ymus;

2.1.6. tekstilės gaminių projektavimą, konstravimą, gamybos technologijas buityje; madų �urnaluose pateiktus konstravimo, technologinius apra�ymus;

2.1.6. pramoninių, individualiai gaminamų gaminių projektavimą smulkiajame versle, pramonėje;

2.1.7. tekstilės gaminių pirkimo, atsi-skaitymo u� juos formas, garantijas, vartotojų teises.

2.1.7. prie�iūros ir remonto paslaugas, jų kainas.

2.1.7. avalynės, aksesuarų rinką, pa-kuotes, kainas, nuorodas vartotojams.




3. Med�iagos

Atpa�inti buitinėje ap-linkoje naudojamas teks-tilės med�iagas, apibū-dinti jų savybes, parinkti apdirbimui taikomas technologijas.

3.1. Atpa�įsta ir apibūdina tekstilės med�iagas, jų savybes, struktūras, pritaikymo galimybes.

3.1. Analizuoja tekstilės med�iagų savybes, struktūras, gamybos ypatumus, pritaikymo galimybes.

3.1. Analizuoja �iuolaikines tekstilės med�iagas, jų struktūras, apibūdina pritaikymo galimybes.

537


VI klasė VIII klasė X klasė

3.2. Apibūdina, kaip galima pakenkti tekstilės med�iagoms, gaminiams netinkamai taikant apdirbimo/prie�iūros technologijas.

3.2. Analizuoja ir nustato, kaip galima pakenkti tekstilės med�iagoms, gaminiams taikant apdirbimo/prie�iūros/gamybos technologijas.

3.2. Analizuoja, kokias apdirbimo technologijas galima taikyti dirbant su �iuolaikinėmis tekstilės med�iagomis.

3.3. Analizuoja, kokiomis skalbimo priemonėmis skalbiami vienspalviai ir margi lininiai, medvilniniai, vilnoniai audiniai.

3.3. Eksperimentuoja ir nustato, kokios yra dėmių valymo priemonės ir kaip galima i�valyti dėmes buitinėmis sąlygomis i� įvairios sudėties audinių.

3.3. Analizuoja, kokios prie�iūros priemonės ir technologijos taikomos eksploatuojant gaminius, pagamintus i� �iuolaikinių tekstilės med�iagų.

4. Technolo-giniai procesai, jų rezultatai

4.1. Sudaro kuriamo gaminio tech-nologinę schemą ir pagal ją saugiai ir nuosekliai atlieka darbo operacijas.

4.1. Sudaro kuriamo gaminio techno-loginę schemą, organizuoja, nuosekliai atlieka darbo operacijas, procesus.

4.1. Sudaro kuriamo gaminio techno-loginę schemą, organizuoja, nuosekliai atlieka darbo operacijas, procesus.

Mokėti naudotis infor-maciniuose �altiniuose pateiktais tekstilės gaminių gamybos, prie-�iūros technologiniais apra�ymais, schemomis.

4.2. Apskaičiuoja reikiamą me-d�iagos kiekį. Atrenka darbo priemones, įrangą, reikiamas med�iagas, priedus.

4.2. Apskaičiuoja reikiamą med�iagos kiekį. Atrenka darbo priemones, įrangą, reikiamas med�iagas, priedus.

4.2. Apskaičiuoja reikiamą med�iagos kiekį. Atrenka darbo priemones, įrangą, reikiamas med�iagas, priedus.

4.3. I�matuoja �mogaus figūrą, u�ra�o matus ir juos palygina su pateiktais drabu�ių prekių etiketėse.

4.3. I�matuoja �mogaus figūrą, u�ra�o matus ir juos palygina su tipiniais, pateiktais madų �urnaluose.

4.3. I�matuoja įvairios formos daiktus, u�ra�o matus ir panaudoja konstruodamas gaminio detales.

Saugiai, nuosekliai orga-nizuoti ir atlikti darbo operacijas (pagal tek-stilės programą), proce-sus, taikyti buityje nau-dojamas �iuolaikines technologijas.

4.4. Paruo�ia darbo vietą, siuvamąją ma�iną darbui, moka siūti rankomis siuvamus dygsnius, nesudėtingas siūles siuvamąja ma�ina.

4.4. Paruo�ia darbo vietą, siuvamąją ma�iną darbui, moka siūti siuvamąja ma�ina pagrindines detalių jungiamąsias, kra�tų u�taisymo siūles.

4.4. Paruo�ia darbo vietą, siuvamąją ma�iną darbui, moka siūti siuvamąja ma�ina naudodamasis specialiomis kojelėmis.

Įvertinti pagamintus gaminius estetiniu, konstrukciniu, techno-loginiu ir vartotojo aspektais.

4.5. Nustato technologinius netik-slumus, juos pa�alina.

4.5. Nustato nesudėtingus konstru-kcinius ir technologinius netikslumus darbo procese ir juos pa�alina.

4.5. Nustato nesudėtingus konstru-kcinius ir technologinius netikslumus darbo procese ir juos pa�alina.

538


VI klasė VIII klasė X klasė . 4.6. Pasirinktinai atlieka nedidelio

formato, nesudėtingas tradicines rankdarbių technikas, kurias derina prie kuriamų gaminių.

4.6. Pasirinktinai atlieka nedidelio formato, nesudėtingas tradicines rankdarbių technikas, kurias derina prie kuriamų gaminių.

4.6. Pasirinktinai atlieka nedidelio formato, nesudėtingas tradicines rankdarbių technikas, kurias derina prie kuriamų gaminių.

4.7. � 4.7. Rengia trumpą gaminamų gaminių technologinių ypatumų, sekų apra�ymą.

4.7. Rengia trumpą gaminamų gaminių technologinių ypatumų, sekų apra�ymą.

4.8. Apskaičiuoja gaminio savikainą, numato pakuotę.

4.8. Apskaičiuoja gaminio savikainą, įpakuoja, ant pakuotės pateikia informaciją vartotojams.

4.8. Apskaičiuoja gaminio savikainą, įpakuoja, ant pakuotės pateikia informaciją vartotojams.

4.9. Įvertina sukurtą gaminį kaip

kūrėjas, gamintojas ir vartotojas. 4.9. Įvertina sukurtą gaminį kaip kūrėjas,

gamintojas ir vartotojas. 4.9. Įvertina sukurtą gaminį kaip kūrėjas,

gamintojas ir vartotojas.



VI klasė VIII klasė X klasė 1. Projektavimas

1.1. Nustato problemą, pateikia ir

argumentuoja idėjas, kaip:

1.1. Nustato problemą, pateikia alternatyvias idėjas, kaip:

1.1. Nustato problemą, generuoja ir plėtoja idėjas, kaip:

Buitinėje aplinkoje nustatyti problemą (pa-gal konstrukcinių me-d�iagų programą), pa-teikti alternatyvius idėjos įgyvendinimo variantus.

1.1.1. sukurti dirbinius taikant atskiras konstrukcines detales;

1.1.1. sukurti dirbinius taikant konstrukcines grupes, modulius;

1.1.1. sukurti dirbinius taikant ir kūrybi�kai derinant įvairius konstrukcinius sprendimus;

Planuoti darbo etapus, numatyti galutinį rezul-tatą.

1.1.2. panaudoti mechanines darbo priemones;

1.1.2. apdirbti med�iagas elektrinėmis buitinėmis darbo priemonėmis;

1.1.2. apdirbti med�iagas universaliomis buityje naudojamomis staklėmis, darbo priemonėmis;

539


VI klasė VIII klasė X klasė 1.1.3. nuosekliai atlikti darbo

procesus; 1.1.3. racionaliai ir kokybi�kai atlikti

darbo procesus; 1.1.3. racionaliai ir kokybi�kai atlikti

darbo procesus; 1.1.4. esteti�kai apipavidalinti

kuriamą gaminį, įpakuoti ir suteikti prekinę i�rai�ką.

1.1.4. esteti�kai apipavidalinti kuriamą gaminį, įpakuoti ir suteikti prekinę i�rai�ką.

1.1.4. ergonomi�kai sukurti gaminį, įpakuoti, pateikti rekomendacijas vartotojui;

1.1.5. � 1.1.5. � 1.1.5. idėjai įgyvendinti panaudoti kompiuterines technologijas.

1.2. I�skiria svarbius konstravimo, technologinio apdirbimo ir probleminius idėjos įgyvendinimo etapus, numato jų įveikimo galimybes.

1.2. .I�skiria svarbius konstravimo, technologinio apdirbimo ir probleminius idėjos įgyvendinimo etapus, numato jų įveikimo galimybes.

1.2. .I�skiria svarbius konstravimo, technologinio apdirbimo ir probleminius idėjos įgyvendinimo etapus, numato jų įveikimo galimybes.

Įvertinti projekto idėjas tokiame kontekste: pra-eitis � dabartis � ateitis � technologijos, darbo kultūra ir profesijos � sveikata � funkciona-lumas � estetika � var-totojas � verslumas.

1.3. Kuria projekto įgyvendinimo planą.

1.3. Kuria projekto įgyvendinimo planą. 1.3. Sukuria gaminio įgyvendinimo technologinę schemą.

2. Informacija

Įvairiuose informaci-niuose �altiniuose rasti, kaupti, analizuoti, argu-mentuotai atrinkti, gru-puoti informaciją apie konstrukcines med�ia-gas, gaminius, gamybos, prie�iūros technologijas.

2.1. Įvairiuose informaciniuose �altiniuose (vaizdajuostėse, kompakti-niuose diskuose, spausdintuose �altiniuose ir t.t.) randa, kaupia, atrenka informaciją apie:

2.1. Įvairiuose informaciniuose �altiniuose savaranki�kai ie�ko, randa, kaupia, grupuoja, atrenka informaciją apie:

2.1. Įvairiuose informaciniuose �altiniuose savaranki�kai ie�ko, randa, kaupia, grupuoja, analizuoja, atrenka informaciją apie:

2.1.1. konstrukcinių med�iagų, gaminių i� jų asortimentą, reik�mę lietuvių kultūrai, buitinėje aplinkoje;

2.1.1. konstrukcines med�iagas, gaminių i� jų asortimentą, pritaikymą, gamybos ypatumus, gaminių realizavimą rinkoje, reik�mę smulkiajame versle;

2.1.1. įvairios sudėties, struktūros konstrukcines med�iagas, gaminių i� jų asortimentą, pritaikymą, gamybos ypatumus, gaminių realizavimą rinkoje, reik�mę pramonėje;

540


VI klasė VIII klasė X klasė Atrinktą informaciją

įvairiomis i�rai�kos for-momis kūrybingai, este-ti�kai pateikti kitiems.

2.1.2. buitiniuose gaminiuose naudojamas papildomas med�iagas ir priedus;

2.1.2. buitiniuose gaminiuose naudojamas papildomas med�iagas ir priedus;

2.1.2. pramonės gaminiuose naudojamas papildomas med�iagas;

2.1.3. saugius technologinius procesus, taikytinus buitinėje aplinkoje;

2.1.3. . saugius technologinius procesus, taikytinus buitinėje aplinkoje;

2.1.3. saugius technologinius procesus, taikytinus smulkiajame versle;

Kaip vartotojui naudotis informacija konstruk-cinių med�iagų ir gaminių rinkoje.

2.1.4. buitinėje aplinkoje naudojamas nesudėtingas darbo priemones;

2.1.4. buitinėje aplinkoje naudojamas universalias darbo priemones;

2.1.4. �iuolaikinę techniką ir tech-nologijas, naudojamas smukiajame versle, pramonėje; profesijas;

2.1.5. gaminių i� konstrukcinių med�iagų projektavimą, konstravimą, gamybos technologijų aspektus buitinėje aplinkoje;

2.1.5. gaminių i� konstrukcinių med�iagų projektavimą, konstravimą, technologijų aspektus smulkiajame versle;

2.1.5. gaminių i� konstrukcinių med�iagų projektavimą, konstravimą, gamybos technologijų aspektus pramonėje;

2.1.6. konstrukcines med�iagas ir gaminių i� jų rinką, pakuotes, kainas, gaminių savikainos skirtumus.

2.1.6. teikiamas paslaugas pri�iūrint, remontuojant gaminius, jų reklamą, nuorodas vartotojams.

2.1.6. pirkimo ir atsiskaitymo u� pirkinius formas, garantijas, vartotojų teises.

3. Med�iagos

3.1. Nusako tradicinių konstrukcinių med�iagų savybes, struktūras.

3.1. Atpa�įsta pagrindines konstrukcines med�iagas, jų savybes, pritaikymo galimybes.

3.1. Analizuoja �iuolaikinių kon-strukcinių med�iagų savybes, struktūras, apibūdina jų pritaikymo galimybes.

Atpa�inti buitinėje ap-linkoje naudojamas konstrukcines med�ia-gas, apibūdinti jų savy-bes, parinkti apdirbimo technologijas.

3.2. Apibūdina, kokie galimi pa�ei-dimai netinkamai pri�iūrint gaminius.

3.2. Analizuoja ir apibūdina, kokie galimi pa�eidimai netinkamai apdirbant med�iagas.

3.2. Analizuoja ir apibūdina, kokie galimi pa�eidimai netinkamai taikant gamybos technologijas.

�alinti konstrukcinių med�iagų defektus.

3.3. Nusako, kokios prie�iūros med�iagos ir technologijos taikomos eksploatuojant gaminius, pagamintus i� tradicinių konstrukcinių med�iagų.

3.3. Analizuoja, kokios prie�iūros med�iagos, technologijos taikomos eksploatuojant gaminius, pagamintus i� įvairių konstrukcinių med�iagų.

3.3. Tyrinėja, kokios prie�iūros med�iagos ir technologijos taikomos eksploatuojant gaminius, pagamintus i� �iuolaikinių konstrukcinių med�iagų.

541


VI klasė VIII klasė X klasė 4. Technolo-giniai procesai, jų rezultatai

Mokėti naudotis infor-maciniuose �altiniuose pateiktais gamybos tech-nologiniais apra�ymais, schemomis.

4.1. Pagal pateiktą gaminio techno-loginę schemą atlieka konstravimo, surinkimo, apdailos darbus.

4.1. Pagal paties sudarytą kuriamo gaminio technologinę schemą atlieka konstravimo, surinkimo, apdailos, įpakavimo darbus.

4.1. Pagal paties sukurtą technologinę schemą konstruoja, surenka gaminį, atlieka apdailos, įpakavimo darbus.

4.2. Atrenka darbo priemones, įrangą, reikiamas med�iagas, priedus.



Saugiai, nuosekliai atlikti darbo procesus, taikyti �iuolaikines technologijas.

4.3. Tikslingai naudoja matavimo ir �ymėjimo priemones. Perkelia gaminio detalių matmenis i� brė�inio į ruo�inius.

4.3. Kūrybi�kai pritaiko brė�inius, technologinius apra�ymus ir schemas.

4.3. Naudojasi �iuolaikinėmis matavimo priemonėmis, kūrybi�kai taiko technologines schemas.

4.4. Gamina nesudėtingas detales. 4.4. Savaranki�kai gamina kuriamo gaminio detales.

4.4. Savaranki�kai gamina kuriamo gaminio detales ir surenka į modulius.

Kokybi�kai ir esteti�kai u�baigti gaminius, įpa-kuoti.

4.5. Paruo�ia darbo vietą, nuosekliai, saugiai naudojasi mechaninėmis darbo priemonėmis, atlieka darbo operacijas.

4.5. Organizuoja ir nuosekliai įgyvendina technologinius procesus, naudoja elektrines buitines darbo priemones.

4.5. Organizuoja ir nuosekliai įgyvendina technologinius procesus naudodamasis �iuolaikinėmis universaliomis buityje naudojamomis staklėmis.

4.6. Nustato technologinius netik-slumus darbo procese.

4.6. Nustato nesudėtingus konstrukcinius ir technologinius netikslumus darbo procese ir juos pa�alina.

4.6. Nustato nesudėtingus konstrukcinius

ir technologinius netikslumus darbo procese

ir juos pa�alina.

Įvertinti pagamintus gaminius estetiniu, konstrukciniu, technologiniu ir vartotojo aspektais.

4.7. � 4.7. Rengia trumpą kuriamų gaminių technologinį apra�ymą.

4.7. Rengia trumpą kuriamų gaminių

technologinį apra�ymą.

4.8. Apskaičiuoja med�iagų sąnau-das.

4.8. Apskaičiuoja gaminio savikainą,

įpakuoja, rengia rekomendacijas

vartotojams.

4.8. Apskaičiuoja gaminio savikainą,

įpakuoja, rengia rekomendacijas

vartotojams.

4.9. Įvertina sukurtą gaminį kaip kūrėjas, gamintojas ir vartotojas.

4.9. Įvertina sukurtą gaminį kaip kūrėjas,


4.9. Įvertina sukurtą gaminį kaip kūrėjas,


542

ELEKTRONIKA


VI klasė VIII klasė X klasė 1. Projektavimas 1.1. Panaudodamas kelias

elektronikos detales kuria nesudėtingus �aislus. Generuoja ir fiksuoja idėjas projektui, numato projekto įgyvendinimą.

1.1. Panaudodamas elektronines schemas modeliuoja nesudėtingas komunikacines sistemas. Motyvuoja idėją, kuria projekto įgyvendinimo planą.

1.1. Naudodamasis kompiuterinėmis technologijomis kuria nesudėtingų elektronikos prietaisų/ valdymo/ apsaugos sistemų projektus.

1.2. � 1.2. I�skiria svarbius probleminius idėjos įgyvendinimo etapus, numato jų sprendimo galimybes.

1.2. I�skiria svarbius probleminius idėjos įgyvendinimo etapus, numato jų sprendimo galimybes.

1.3. Pateikia kuriamo gaminio eskizinį projektą.

1.3. Pateikia kuriamos sistemos grafinį projektą, numato nuorodas vartotojams.

1.3. Pateikia kuriamos sistemos grafinį projektą, pakuotę, joje numato nuorodas vartotojams.

Nusakyti problemą, pa-teikti idėjas problemai spręsti, planuoti darbo etapus, numatyti galutinį rezultatą. I�skirti projekto įgyvendinimo sunkumus. Įvertinti projekto idėjas tokiame kontekste: pra-eitis � dabartis � ateitis; technologijos � pro-fesijos; sveikata; funk-cionalumas � vartotojas � verslumas.

1.4. � 1.4. Numato galutinius projekto rezultatus.

1.4. Numato galutinius projekto rezultatus.

2. Informacija

2.1. Įvairiuose informaciniuose �altiniuose (vaizdajuostėse, kompa-ktiniuose diskuose, spausdintuose �altiniuose ir t.t.) randa, kaupia, atrenka informaciją apie:

2.1. Įvairiuose informaciniuose �altiniuose (vaizdajuostėse, kompaktiniuose diskuose, spausdintuose �altiniuose ir t.t.) savaranki�kai ie�ko, randa, kaupia, grupuoja, informaciją apie:

2.1. Įvairiuose informaciniuose �altiniuose (vaizdajuostėse, kompaktiniuose diskuose, spausdintuose �altiniuose ir t.t.) savaranki�kai ie�ko, randa, kaupia, grupuoja, analizuoja, atrenka informaciją apie:

2.1.1. elektronikos gaminius, jų klasifikaciją, elektronikos gaminių vietą ir reik�mę buitinėje aplinkoje;

2.1.1. elektronikos gaminius, jų sistemas, elektronikos gaminių vietą ir reik�mę �alies ūkio plėtrai, smulkiajame versle;

2.1.1. elektronines komunikacines, apsaugos sistemas, jų asortimentą, klasifikaciją, elektronikos gaminių vietą ir reik�mę pramonėje;

Įvairiuose informaci-niuose �altiniuose rasti, kaupti, atrinkti ir tik-slingai panaudoti infor-maciją. Kaip vartotojui naudotis informacija prekių rin-koje. 2.1.2. pagrindines darbo priemones,

saugius technologinius procesus, taikytinus buitinėje aplinkoje;

2.1.2. pagrindines darbo priemones, saugius technologinius procesus, taikytinus smulkiajame versle;

2.1.2. pagrindines darbo priemones, saugius technologinius procesus, taikytinus smukiajame versle, pramonėje;

543


VI klasė VIII klasė X klasė 2.1.3. saugią elektronikos gaminių

eksploataciją, gaminių rinką. 2.1.3. komunikacines sistemas, jų

reklamą, pakuotes, kainas, savikainos skirtumus, nuorodas vartotojams;

2.1.3. gaminių su elektronikos elementais utilizavimą, elektronikos sistemų prie�iūros, remonto paslaugas, pirkimo, atsiskaitymo formas, garantijas, vartotojų teises.

3. Med�iagos

3.1. Atpa�įsta ir apibūdina, kur naudojamos pagrindinės elektronikos med�iagos, detalės.

3.1. Atpa�įsta elektronikos detales ir med�iagas pagal jų parametrus.

3.1. Analizuoja elektronikoje naudojamų med�iagų funkcinius skirtumus ir jų taikymą, utilizavimo galimybes.

3.2. Skiria elektronikos detales nuo med�iagų.

3.2. Paai�kina įvairių detalių funkcinę paskirtį, skirtumus.

3.2. Paai�kina įvairių detalių funkcinę paskirtį, skirtumus.

Atpa�inti da�nai nau-dojamas elektronikoje med�iagas, apibūdinti jų savybes.

3.3. Pa�įsta eksploatacines med�ia-gas.

3.3. Parenka eksploatacines med�iagas pagal paskirtį.

3.3. Efektyviai naudoja eksploatacines med�iagas.

4. Technolo-giniai procesai, jų rezul-tatai

Mokėti naudotis infor-maciniuose �altiniuose pateiktais technologi-niais apra�ymais, sche-momis. Saugiai, nuosekliai atlikti darbo procesus, taikyti �iuolaikines technologijas.

4.1. Paruo�ia darbo vietą ir pagal pateiktą �aislo technologinę schemą atlieka konstravimo, surinkimo, apdailos darbus.

4.1. Pagal sudarytą kuriamo gaminio technologinę schemą atlieka konstravimo, surinkimo, įpakavimo darbus.

4.1. Pagal sukurtą technologinę schemą konstruoja apsaugos ir valdymo sistemų struktūras, nurodo pagrindinius elektroninius elementus.

Įvertinti pagamintus ga-minius konstrukciniu, technologiniu, vartotojo aspektais.




4.3. Perkelia �aislo detalių matmenis i� brė�inio į ruo�inius. Gamina, jungia �aislų detales ir įmontuoja nesudėtingus elektroninius mazgus.

4.3. Pritaiko brė�inius, technologinius apra�ymus bei schemas. Naudojasi matavimo priemonėmis. Jungia komunikacines sistemas.

4.3. Naudojasi �iuolaikinėmis matavimo priemonėmis, kūrybi�kai organizuoja, nuosekliai ir saugiai įgyvendina technologinius procesus.

544


VI klasė VIII klasė X klasė 4.4. Patikrina, kaip veikia sukurtas

�aislas, pedagogo padedamas pa�alina nesklandumus. Apskaičiuoja savikainą.

4.4. Apibūdina darbo proceso netikslumus ir juos pa�alina. Rengia trumpą technologinių ypatumų apra�ymą. Pateikia informaciją vartotojams. Analizuoja atsiskaitymo formas u� paslaugas, sutarčių pasira�ymo sąlygas.

4.4. Apibūdina darbo proceso netikslumus ir juos pa�alina. Rengia trumpą technologinių ypatumų apra�ymą. Pateikia informaciją vartotojams. Analizuoja atsiskaitymo formas u� paslaugas, sutarčių pasira�ymo sąlygas.

4.5. Keičia buitinės technikos funkcinius parametrus.

4.5. Atlieka buitinės technikos programinį valdymą.

4.5. �

4.6. Įvertina sukurtas elektronines sistemas kaip kūrėjas, gamintojas ir vartotojas.



GAMINIŲ DIZAINAS


VI klasė VIII klasė X klasė 1. Projektavimas � � 1.1. Generuoja ir plėtoja idėjas

kuriamiems produktams, jas fiksuoja įvairiomis priemonėmis (kompiuterinėmis technologijomis, eskizais, vaizdo aparatūra ir t.t.).

Nustatyti problemą, numatyti problemos sprendimą, i�skirti jos sprendimo sunkumus ir jų įveikimo galimybes. Planuoti darbo etapus. Įvertinti projekto idėjas tokiame kontekste: praeitis � dabartis �

1.2. I�skiria pagrindinius idėjos įgyvendinimo etapus, planuoja darbo sekas ir numato galimų problemų sprendimo galimybes.

545


VI klasė VIII klasė X klasė 1.3. Numato sukurto produkto vertinimo

kriterijus kaip: 1.3.1. kūrėjas;

1.3.2. vartotojas;

1.3.3. verslininkas.

ateitis; technologijos, darbo kultūra ir profesijos; funkcionalu-mas � estetika; varto-tojas � verslumas. 1.4. Pateikia kuriamo gaminio grafinį

projektą, technologinio proceso schemą. 2. Informacija � � 2.1. Savaranki�kai ie�ko, kaupia,

analizuoja, atrenka, įvertina ir pritaiko savo kuriamuose projektuose informaciją i� įvairių informacinių �altinių apie:

2.1.1. produktų prototipus, jų projektavimo ypatumus, praktinio įgyvendinimo tradicijas namuose, smulkiajame versle, pramonėje; reik�mę ūkiui, raidos tendencijas;

2.1.2. įgyvendinimo procesus, taikomą techniką, med�iagas, priedus;

2.1.3. kuriamų produktų prie�iūros med�iagas, technologijas; produktų pakuotes ir pristatymų visuomenei įvairovę;

2.1.4. produktų savikainos skirtumus juos projektuojant individualiai ar perkant gatavus;

Rasti informaciją įvai-riuose informaciniuose �altiniuose, ją kaupti, analizuoti, atrinkti, gru-puoti. Atrinktą informaciją kūrybi�kai panaudoti įvairiomis i�rai�kos for-momis, esteti�kai pa-teikti kitiems.

2.1.5. produktus, eksploatacijos rekomen-dacijas, kainas, pirkimo ir atsiskaitymo u� pirkinius formas, vartotojų teises.

546


VI klasė VIII klasė X klasė 3. Med�iagos

� � 3.1. Analizuoja ir nustato med�iagų

savybes, apibūdina jų pritaikymo galimybes konkrečiuose projektiniuose darbuose.

Analizuoti med�iagas, jų savybes atsi�velgiant į gamybos ypatumus. 3.2. Analizuoja ir apibūdina, kaip galima

pakenkti gaminiams netinkamai taikant apdirbimo/prie�iūros technologijas.

4. Technolo-giniai procesai, jų rezultatai

� � 4.1. Produktui sukurti sudaro techninę u�duotį ir apra�us.

4.2. Organizuoja darbo procesą, saugiai ir nuosekliai atlieka technologinius procesus, darbo operacijas.

4.3. Nustato ir pa�alina darbo procese technologinius netikslumus.

4.4. Dirba su nesudėtinga buitinėje aplinkoje naudojama įranga, darbo priemonėmis.

4.5. Apskaičiuoja pagaminto produkto savikainą.

4.6. Numato sukurto produkto galimus vartotojus; eksploatacijos rekomendacijas; realizavimo formas.

Naudotis informaci-niuose �altiniuose patei-ktais technologiniais apra�ymais, schemomis. Saugiai, nuosekliai or-ganizuoti ir kokybi�kai atlikti darbo procesus. Taikyti �iuolaikines dar-bo priemones, įrangą, technologijas.

4.7. Įvertina pagamintą gaminį ir palygina su pirmine idėja, jos numatytais įgyvendinimo kriterijais. Rengia gaminio rekomendacijas vartotojams.

KŪNO KULTŪRA

TURINYS

PRADINIS UGDYMAS Bendroji programa I�silavinimo standartai PAGRINDINIS UGDYMAS Bendroji programa I�silavinimo standartai

548

PRADINIS UGDYMAS

BENDROJI PROGRAMA

Kūno kultūra pradinėje mokykloje glaud�iai siejasi su kitomis bendrojo ugdymo sritimis. Ji padeda siekti fizinės, psichinės ir dvasinės darnos, atveria galimybę pa�inti save, patirti judėjimo keliamą d�iaugsmą, kuria prielaidas savirai�kai.

Pradinėse klasėse vaikai itin imlūs, smalsūs, norintys pa�inti pasaulį ir save. Todėl turime sudaryti palankias sąlygas asmenybei formuotis, fizinėms ir psichinėms vaiko galioms plėtotis, tautos kultūros pradmenims ir dvasinėms vertybėms perimti. Per vaiko prigimčiai artimą fizinę veiklą svarbu akcentuoti kiekvieno asmens individualumą, savaranki�kumą, kūrybi�kumą. Kaip tik kūno kultūra teikia galimybę patirti i�lavinto, stipraus ir sveiko organizmo, dailaus kūno ir grak�čių judesių d�iaugsmą, sudaro sąlygas asmeniui pa�inti save, savo individualybę, ugdyti fizinę bei dvasinę i�tvermę, valią, kurių prireiks kritinėse situacijose, skatina gebėjimą prisitaikyti prie nuolat kintančių sąlygų bei reikalavimų.

Kūno kultūros i�silavinimo standartai nusako siekiamus rezultatus, t. y. nurodomi pagrindiniai gebėjimai, supratimas bei vertybinės nuostatos, kuriuos turėtų įgyti pradinės mokyklos moksleivis, baigdamas II ir IV klasę.

Tikslai

Pagrindinis kūno kultūros tikslas � ugdyti sveiką, stiprų, gerai fizi�kai i�sivysčiusį, i�tvermingą vaiką, pasitikintį savimi ir savo gebėjimais, turintį stiprią pa�inimo motyvaciją, atsakingą u� savo ir kitų �monių sveikatą, gebantį rinktis sveiką gyvenseną ir jaučiantį poreikį rūpintis savo kūno ir dvasios stiprinimu.

Kūno kultūros pradinio ugdymo tikslai:

! sudaryti sąlygas susiformuoti kūno kultūros įgūd�iams bei nuostatoms, supa�indinti su kūno kultūros reik�me �mogaus sveikatai, fiziniam pajėgumui ir darbingumui;

! padėti sąmoningai rinktis sveiką ir saugią gyvenseną, suvokti pagrindinius jos principus;

! sergėti ir stiprinti fizinę ir psichinę vaiko sveikatą, tenkinti jo poreikį judėti;

! plėsti vaiko supratimą apie �mogų kaip socialinę ir biologinę būtybę, ugdyti gebėjimą numatyti gyvensenos padarinius savo ir kitų �monių sveikatai;

! skatinti siekimą tapti kūrybinga, mąstančia asmenybe, sugebančia aktyviai dalyvauti fizinėje veikloje ir visuomenės gyvenime.

549

U�daviniai

Įgyvendinant kūno kultūros ugdymo tikslus siekiama, kad moksleiviai:

! i�moktų pa�inti savo fizines galias, atsipalaiduoti po fizinių ir psichinių krūvių;

! įgytų elementarų supratimą apie asmens higieną, grūdinimosi ir aktyvaus poilsio reik�mę �mogaus sveikatai;

! susipa�intų su pagrindinėmis �mogaus kūno dalimis, pagrindiniais organais ir jų veikla, i�moktų tyrinėti, kaip auga ir keičiasi organizmas, kokie jo poreikiai ir kaip reikia saugoti savo ir kitų �monių sveikatą;

! tenkintų natūralų poreikį judėti, lavintų motoriką ir kūno laikyseną, patirtų judėjimo d�iaugsmą, siektų judesių kultūros ir gro�io;

! įtvirtintų saugaus elgesio nuostatas, nelaimingų atsitikimų prevencijos įgūd�ius;

! įprastų savaranki�kai mank�tintis, įgytų savistabos ir savikontrolės įgūd�ių.


Kūno kultūra pradinėse klasėse ne tik sudaro galimybę tenkinti poreikį judėti ir tobulėti fizi�kai, bet ir, racionaliai parinkus kūno kultūros turinį bei ugdymo(si) būdus, plėtoja jų vertybines nuostatas:

! visuminį po�iūrį į kūno kultūrą, suvokiant �mogaus fizinio gro�io, kūno ir dvasios sąsajas;

! rūpinimąsi kitais, neabejingumą viskam, kas vyksta �alia, atsakomybę u� save, savo veiksmus;

! nuostatą fizinėje veikloje, bendraam�ių grupėje kontroliuoti savo elgesį, derinti ketinimus ir veiksmus, bendradarbiauti, drauge planuoti, veikti, vertinti savo veiklą;

! siekimą savaranki�kai spręsti i�kilusius u�davinius (�aid�iant), reik�ti savo vidinius jausmus, norus, veikti pagal patirtį ir i�gales;

! gebėjimą garbingai rungtyniauti, puoselėti olimpines sporto vertybes, tautinę savigarbą, patriotizmą ir pilieti�kumą;

! gebėjimą jausti �alia esantį (gebėjimą nujausti, kad kitam reikia pagalbos, norėti ir gebėti padėti);

! toleranciją kitokios i�vaizdos, neįprasto elgesio, kitaip mąstančiam, kalbančiam, judančiam ar �aid�iančiam bendraam�iui.

550


Kūno kultūra padeda moksleiviams i�siugdyti �iuos bendruosius gebėjimus:

Komunikacinius:

! aktyviai ir tikslingai bendradarbiauti su suaugusiaisiais ir bendraam�iais;

! kurti judesius, veiksmus, �aidimus, fizinėje veikloje reik�ti kūrybinę iniciatyvą;

! savo i�gyvenimus, mintis reik�ti kūno judesiais, improvizuoti;

! valdyti pykčio ir agresijos aprai�kas, susitarti tarpusavyje, dalintis sporto reikmenimis;

! gerbti var�ovą, draugų sumanymus ir veiksmus, paklusti �aidimo taisyklėms.

Pa�intinius:

! pa�inti savo organizmą, suvokti pasirinktos gyvensenos padarinius sveikatai;

! suprasti ir patirti, kaip intelektualinės ir fizinės veiklos kaita ir aktyvus poilsis palaiko gerą nuotaiką ir fizinį bei psichinį komfortą;

! pajusti įvairių judesių ir veiklos formų skirtingą poveikį organizmui, suvokti judesių nuoseklumą, sudaryti judesių seką, kurti savus variantus;

! suvokti fizinio krūvio poveikį organizmui, patirti ir i�gyventi judėjimo d�iaugsmą;

! gebėti ie�koti naujos informacijos, pastebėti akivaizd�ius kūno ir savijautos pokyčius;

! gebėti įsivaizduoti, pavadinti, apibūdinti, paai�kinti judesį, pristatyti �aidimą.

Sveikatos saugojimo ir stiprinimo:

! gebėti būti aktyviam, judriam, prireikus sukaupti jėgas, valią;

! fiziniais pratimais i�lieti emocinę ar nejudrumo sukeltą įtampą, atsipalaiduoti, nusiraminti;

! gebėti savaranki�kai laikytis asmens higienos, aktyvios veiklos, poilsio ir maitinimosi ritmo, nepervargti;

! gebėti justi ir valdyti savo kūną aktyvioje fizinėje veikloje;

! gebėti judant keisti kryptį, tempą, greitį, jėgą, i�laikyti pusiausvyrą, trumpai i�būti nejudriam;

! gebėti nuotaiką, sumanymus, muziką, vaizdą, �odį i�reik�ti kūno judesiais � mimika, poza, rai�kiu gestu, tam tikru judesiu ar veiksmais, ritmi�kai ar laisvai judant.


551

Kūno kultūra grind�iama pagarba moksleiviui kaip asmenybei, jo po�iūriui į pasaulį, jo įsitikinimams; pozityviai vertinamas kiekvieno vaiko individualumas, skirtinga psichofizinė jo prigimtis, nevienoda gyvenimi�ka patirtis; galimybė laisvai rinktis veiklos rū�į, jos trukmę ir intensyvumą, �aidimo partnerius; nuolat siekiama kūno kultūros pamokose ir pratybose, sporto ir sveikatingumo renginiuose sudaryti sąlygas, kurios įgalintų d�iaugtis ne tik mokymosi rezultatu, bet ir procesu, leid�iančiu ugdytiniams patirti savirai�kos ir kūrybos d�iaugsmą, plėtotų jų savaranki�kumą ir atsakomybę.

Kūno kultūros programa skatina ugdytinius sutelkti pastangas ne tik sveikatai ir kūno galioms stiprinti, bet ir įgyti judėjimo patirties, pasireik�ti interesams ir gebėjimams, bendravimo kultūrai (gerbti draugų sumanymus, interesus, padėti vienas kitam ir u�jausti, atsakingai atlikti patikėtas u�duotis, valdyti emocijas, ugdyti teisingumą ir są�iningumą, d�iaugtis savo ir kitų sėkme). Vertybinės nuostatos siejamos su olimpinės etikos principais: tolerancija, geranori�kumu, solidarumu, draugyste, pagarba bei pagalba silpnesniam, kūno ir sielos harmonijos siekimu.

Pripa�įstama, kad berniukų ir mergaičių fizinis ugdymas turi savo specifiką � kiekvienas i� jų � tai individualybė, turinti savo poreikius, interesus, tik jam būdingą pajėgumą, sveikatą.

I�skirtinis dėmesys skiriamas fizi�kai neįgaliems moksleiviams. Kūno kultūros pamokose kartu su sveikais moksleiviais dalyvauja ir neįgalieji. Ypač rūpinamasi fizi�kai silpnais ir da�nai sergančiais vaikais. Jiems organizuojamos papildomos pratybos. Daug dėmesio skiriama ir i� prigimties sportui gabių vaikų fiziniam ugdymui.

Kūno kultūros programoje pateikiami tik svarbiausi jos turinio orientyrai. Pedagogui, naudojantis naujausia moksline ir metodine literatūra, savo asmenine darbo patirtimi, tariantis su moksleiviais, atsi�velgiant į mokyklos tradicijas ir esamas sąlygas, suteikiama galimybė konkretinti ir papildyti bendrąjį kūno kultūros turinį, sudarant individualizuotą dalyko programą (nekeičiant čia pateiktų pagrindinių kūno kultūros ugdymo tikslų ir u�davinių). Svarbu, kad fizinio ugdymo procesas būtų apgalvotas, patrauklus, skatintų smalsumą ir judėjimo d�iaugsmą. Rekomenduojama kuo daugiau pamokų organizuoti lauke (mokyklos sporto bazėje, parke, mi�ke, aik�tynuose). Mokytojas garantuoja moksleivių saugumą, i�moko juos saugiai elgtis sportuojant ir judant. Mokykla sudaro palankias sąlygas visapusi�kam pradinukų kūno kultūros lavinimui, atsako u� vaikų sveikatą, teigiamą fizinių galių plėtotę, fizinio ugdymo rezultatus.

Moksleiviams suteikiama laisvė judėti ir veikti, savaranki�kai spręsti i�kilusius u�davinius �aid�iant, reik�ti savo jausmus, norus, veikti pagal savo i�gales ir gebėjimus.

Fizinis ir emocinis krūvis reglamentuojamas, būtinai atsi�velgiant į vaiko individualybę. Siekiama tenkinti kiekvieno vaiko poreikį judėti, diferencijuotai ugdomi fiziniai gebėjimai. Sudaromos sąlygos fizine veikla ne tik treniruoti kūno raumenis, fiziologines funkcijas, bet ir visapusi�kai ugdytis.

Kūno kultūra yra ypatinga sveikatos saugojimo ir stiprinimo priemonė, todėl programoje i�keliama daug sveikatos ugdymo tikslų ir u�davinių. Fizinio ugdymo procese pradinukai perima sveikos gyvensenos nuostatas ir būdus, mokosi saugoti ir stiprinti savo sveikatą, tobulinti kūną ir dvasią.

552

Kūno kultūra neatsiejama nuo kitų mokomųjų dalykų: muzikos (ritmo suvokimo), pasaulio pa�inimo (kūno sandara, jo veikla, sveika mityba, �alingų įpročių prevencija ir kt.), gimtosios kalbos � verbalinės ir neverbalinės (judesys, poza, pantomimika) rai�kos ir kt. Gana glaudūs ry�iai kūno kultūrą sieja su tokiais meno dalykais kaip dailė, teatras. �iuolaikinė kūno kultūra (ir ypač sportas) yra susipynę su įvairia menine kūryba (pavyzd�iui, menine ir ritmine gimnastika, dailiuoju čiuo�imu, aerobika, sportiniais ir tautiniais �okiais, įvairiomis sporto ir meno �ventėmis). Kūno kultūra siejama ir su etika. Kūno kultūros pamokos, sporto var�ybos atveria plačias galimybes ugdyti savojo a� suvokimą, savo vertės ir savigarbos, pagarbos kitam ir pripa�inimo teisės būti kitokiam, t. y. tolerancijos nuostatas ir jausmus. Savitų galimybių, ugdant humanistines palankumo, pripa�inimo, atjautos nuostatas teikia bendras sveikų ir neįgalių moksleivių dalyvavimas kūno kultūros pamokose, sporto var�ybose. Su gimtąja kalba kūno kultūrą sieja tro�kimas ugdyti gebėjimą ai�kiai ir rai�kiai perteikti �od�iu ir ra�tu asmeninę bei socialinę patirtį, atspindinčią kūno kultūros ir sporto pasaulio realijas.

Pamoka � viena pagrindinių kūno kultūros ugdymo formų mokykloje. Kūno kultūros pamokose I�IV klasių berniukai ir mergaitės dalyvauja kartu. Kitas kūno kultūros ar sportinės veiklos formas moksleiviai renkasi savaranki�kai.

Svarbiausi mokytojo darbo kokybės rodikliai yra individualūs moksleivių fizinės raidos rezultatų poslinkiai, jų poreikis mank�tintis, �aisti judriuosius �aidimus, sportuoti.

Standartai ir vertinimas

Kūno kultūros standartai � tai tam tikras siektinas rezultatas, lygmuo, kurį moksleivis, mokytojo padedamas, turėtų pasiekti, tenkindamas natūralų biologinį judėjimo poreikį. Kūno kultūros siektini reikalavimai (standartai) pradinėse klasėse yra sudaryti taip, kad juos įvykdyti pajėgtų kiekvienas norintis ir besistengiantis fizi�kai lavėti moksleivis. Jie sudaryti atsi�velgiant į jaunesnio mokyklinio am�iaus vaikų psichofiziologinės raidos ypatumus. Tikslinga pradinukams kelti diferencijuotus reikalavimus, atsi�velgiant į individualias vaiko ypatybes, prigimtines prielaidas, fizinį parengtumą ir sveikatos būklę.

Kūno kultūros pamokų metu pradinėse klasėse taikomas kriterinis �inių ir gebėjimų vertinimas, grind�iamas individualios pa�angos (idiografiniu) principu. I�silavinimo standartuose pateikti kokybiniai ir kiekybiniai rodikliai yra orientaciniai ir skirti savęs pa�inimui bei neformaliam įvertinimui.

Struktūra

Kūno kultūros ugdymą sudaro �ie dėmenys:

553

1. Pagrindinių judesių lavinimas

2. Atletinė veikla

3. Judrieji ir atitinkantys am�ių sporto �aidimai

4. Koreguojamoji kūno kultūra

5. Fizinis aktyvumas gamtoje

Turinys

Pagrindinių judesių lavinimas

Bendrieji pratimai. Akrobatika. Pusiausvyra. Kybojimai ir atremtys. �uoliukai per ilgą ir trumpą �okdynę.

Ritmas, �okis, muzika.

Atletinė veikla

Ėjimas, bėgimas. Tolygus bėgimas, lavinant bendrąją �tvermę. �uoliai. Metimai.

Judrieji ir atitinkantys vaikų am�ių sporto �aidimai

Kvadratas. Ma�asis krep�inis. Ma�asis futbolas. Badmintonas.

Koreguojamoji kūno kultūra

Koreguojamosios gimnastikos pratimai taisyklingai laikysenai ugdyti. Pratimai plok�čiapadystės prevencijai. Kvėpavimo pratimai. Specialieji pratimai neįgaliems vaikams.

Fizinis aktyvumas gamtoje

Bėgimas vietovėje. Bėgimas į kalnelį ir nuokalnę, įveikiant nesudėtingas gamtines kliūtis. Slidinėjimas ir va�inėjimas su rogutėmis. �aidimai sniego aik�telėje.


�ių standartų tikslas � detalizuoti moksleivių, baigiančių II ir IV klases, kūno kultūros pasiekimus. Lentelėje apibūdintas pagrindinis pasiekimų lygmuo.


II klasė IV klasė 1. Pagrindinių judesių lavinimas 1.1. Bendrieji pratimai

Gebėti atlikti koordinuotus kūno judesius stovint vietoje ir judant erdvėje.

1.1.1. Geba įvairiu ritmu ir amplitude atskiromis kūno dalimis linguoti, siūbuoti, spyruokliuoti stovėdamas vietoje ir judėdamas įvairiomis kryptimis.

1.1.1. Geba koordinuoti rankų ir kojų judesius, atlikti ir parodyti kelis mank�tos pratimus.

Mokėti įvardinti pagrindines kūno dalis.

1.1.2. Geba koordinuotai atlikti pratimus, lavinančius erdvės ir krypties suvokimą, imituoti gyvūnų elgseną, vaizduoti mechanizmų judėjimą, darbo veiksmus, atlikti judesius i� įvairių kūno padėčių (stovėdamas, gulėdamas, sėdėdamas), naudodamas įrankius (kamuolius, lazdas, lankus, para�iutą ir kt.).

1.1.2. Moka susidaryti ryto mank�tos pratimų kompleksą.

Suprasti judėjimo, aktyvios fizinės veiklos, mank�tinimosi reik�mę.

1.1.3. Geba judėti ir veikti sutartinai, jaučia �alia esantį, netrukdo kitiems, derina veiksmus.

1.1.3. Supranta ir paprastai paai�kina mank�tos svarbą.

1.1.4. Supranta kūno kultūros pratybų higienos reikalavimus.

1.1.4. Suvokia ir savais �od�iais paai�kina pagrindinius kūno kultūros terminus.

1.1.5. Suvokia judėjimo gryname ore reik�mę. I�siai�kina taisyklingos kūno laikysenos reik�mę �mogaus sveikatai.

1.1.5. Savais �od�iais nusako grūdinimosi taisykles ir reik�mę �mogaus sveikatai.

1.1.6. Paai�kina, kodėl daro ryto mank�tą. 1.1.6. Suvokia fizinio aktyvumo reik�mę protiniam darbingumui.

1.1.7. Geba elementariai įvertinti ir analizuoti savo fizinį pajėgumą. Moka suteikti pirmąją pagalbą.

1.2. Akrobatika

Jausti savo judantį kūną.

1.2.1. Geba atlikti nesudėtingus akrobatikos pratimus. 1.2.1. Geba atlikti kūlverstį pirmyn, atgal, tiltelį, stovėseną ant menčių ir kt.

1.3. Pusiausvyra

Gebėti koordinuotai lipti sienele, i�laikyti pusiausvyrą judant erdvėje.

1.3.1. Moka lipti gimnastikos sienele, i�laikyti pusiausvyrą ma�esniame atramos plote.

1.3.1. Geba lipti įvairiais būdais gimnastikos sienele, i�laikyti statinę ir dinaminę pusiausvyrą ma�esniame atramos plote ir įvairiame auk�tyje.

1.3.2. Moka saugiai naudotis gimnastikos inventoriumi, paiso saugumo taisyklių.

1.4. Kybojimai

Suvokti kybojimų poveikį organizmui ir gebėti saugiai juos atlikti. Gebėti pasirinkti �uoliukus mank�ti-nantis savaranki�kai, laisvalaikiu.

1.4.1. Geba i�laikyti savo kūno svorį kybodamas. 1.4.1. Geba i�laikyti savo kūno svorį ant sulenktų rankų.

555


II klasė IV klasė 1.4.2. Atlieka įvairius �aidybinius kybojimo variantus. 1.5. �uoliukai per ilgą ir trumpą �okdynę

Gebėti pasirinkti �uoliukus mank�tinantis savaranki�kai, laisvalaikiu.

1.5.1. Moka �uoliuoti per ilgą ir trumpą sukamą �okdynę.

1.5.1. Moka �uoliuoti įbėgęs į sukamą ilgą �okdynę.

1.5.2. �uoliuoja per trumpą �okdynę įvairiais būdais. 1.6. Ritmas, �okis, muzika

Jausti muzikos tempą, ritmą, improvi-zuotai atlikti judesius pagal muziką.

1.6.1. Geba reik�tis kūno plastika, mimika, gestais. Atskleisti muzikos su�adintas emocijas, jausmus, vaizduotę.

1.6.1. Geba kūrybi�kai �okti, atlikti įvairias judėjimo u�duotis, taikyti �okio judesius plastinėje improvizacijoje.

2. Atletinė veikla 2.1. Ėjimas, bėgimas

Suvokti pagrindinių ėjimo ir bėgimo būdų naudą savo organizmui.

2.1.1. Moka eiti ir bėgti, i�laikydamas taisyklingą kūno laikyseną ir judesių techniką, bėgti tiesia kryptimi i� įvairių pradmės padėčių lenktyniaudamas, �aisdamas �aidimus.

2.1.1. Moka eiti ir bėgti, įveikdamas įvairias nesudėtingas kliūtis, lenktyniaudamas, moka bėgti �audykle.

2.1.2. Moka atlikti bėgiko mank�tą ir dalyvauti var�ybose.

2.2. Lavinantis i�tvermę tolygus bėgimas

Grūdinti ir stiprinti organizmą, lavinti bendrą i�tvermę. �aisti ir mank�tintis lauke įvairiu metų laiku.

2.2.1. Moka tolygiai bėgti grupėje lėtu ir vidutiniu tempu.

2.2.1. Geba bėgti taisyklingai kvėpuodamas sau parankia sparta iki 4 min.

2.2.2. Tolygiai bėga sau parankia sparta iki 2 min. 2.2.2. Moka paskaičiuoti pulsą ramybės būklėje ir po bėgimo.

2.2.3. �aid�ia judriuosius �aidimus vietovėje. 2.3. �uoliai

Atlikti įvairius �uoliukus, įveikti horizontalias ir vertikalias kliūtis.

2.3.1. Geba taisyklingai nu�okti nuo auk�tumos. 2.3.1. Geba techni�kai taisyklingai �okti į tolį ir į auk�tį.

556


II klasė IV klasė 2.3.2. Moka parengiamuosius �uolių pratimus ir

�aidimus. 2.3.2. Moka įvairius parengiamuosius �uolius ir

�aidimus. 2.3.3. Geba koordinuotai �okti į tolį ir į auk�tį

įsibėgėjęs.

2.4. Metimai

Atlikti įvairius pratimus su kamuoliais.

2.4.1. �Metimo mokyklėlės� įvairūs pratimai: geba mesti kamuoliuką per auk�čio kliūtis keisdamas metimo trajektoriją; geba �aisti ir atlikti pratimus, turinčius metimo ir gaudymo elementų.

2.4.1. Geba mesti kamuoliuką į taikinį ir į tolį siekdamas geresnio rezultato.

2.4.2. �ino kamuoliuko metimo technikos

elementus. 3.1.1. Moka pagrindinius kvadrato �aidimo veiksmus

ir taisykles. 3.1.1. Moka �aisti kvadratą siekdamas geresnio

rezultato. 3.1.2. Geba �aisti judriuosius �aidimus taikydamas

paprasčiausius ma�ojo krep�inio veiksmus. 3.1.2. Nusako pagrindinius ma�ojo krep�inio

veiksmus, saugaus �aidimo taisykles. 3.1.3. Savais �od�iais paai�kina svarbiausias �aidimo

ir saugos taisykles. 3.1.3. Moka �aisti ma�ąjį krep�inį.

3.1.4. Geba �aisti judriuosius �aidimus taikydamas paprasčiausius ma�ojo futbolo veiksmus.

3.1.4. Nusako pagrindinius ma�ojo futbolo veiksmus ir taisykles. Moka �aisti ma�ąjį futbolą komandoje.

3.1.5. �aid�ia ma�ąjį futbolą pagal supaprastintas �aidimo taisykles.

3.1.5. Moka �aisti badmintoną poroje.

3. Judrieji ir atitinkantys am�ių sporto �aidimai 3.1. Kvadratas, ma�asis krep�inis, ma�asis futbolas, badmintonas

Mokėti pagrindinius kvadrato ir kitų �aidimų veiksmus; �aisti kvadratą ir kitus �aidimus pagal taisykles. Mokėti savo veiksmus �aidimo metu derinti su komandos draugų veiksmais. Gebėti veikti kolektyviai siekiant tikslo.

3.1.6. Geba �aisti judriuosius �aidimus taikydamas paprasčiausius badmintono veiksmus.

3.1.6. �aid�ia įvairius judriuosius �aidimus ir estafetes su badmintono raketėmis.

4. Koreguojamoji kūno kultūra 4.1. Kūno laikysena

Suprasti taisyklingos laikysenos reik�-mę organizmui, gebėti nusakyti netaisyklingos laikysenos po�ymius, kontroliuoti kūno laikyseną sėdint, stovint, judant erdvėje.

4.1.1. Taisyklingai atlieka specialiuosius kūno laikysenos pratimus prie sienos, laikydamas svorį ant galvos, eidamas linija, suoleliu, lipdamas gimnastikos sienele.

4.1.1. Geba savaranki�kai atlikti specialiuosius ir koreguojančius taisyklingą kūno laikyseną fizinius pratimus individualiai ir grupėje, laikydamas svorį ant galvos, derindamas įvairius judesius, keisdamas judėjimo tempą, kryptį, ritmą, eidamas suoleliu ir buomu, lipdamas sienele, �liau�damas suoleliu ir kt.

4.2. Plok�čia- padystės prevencija

Suprasti plok�čiapadystės i�sivystymo prie�astis, i�manyti jos prevenciją.

4.2.1. Geba pėdų pir�tais ridenti pie�tuką, lazdą, paimti nosinaitę ir kt.

4.2.1. Geba daryti plok�čiapadystės prevencijos pratimus savaranki�kai, moka parinkti pratimus.

557


II klasė IV klasė 4.3. Kvėpavimas

Suvokti kvėpavimo reik�mę �mogaus sveikatai.

4.3.1. Moka taisyklingai kvėpuoti eidamas ir bėgdamas.

4.3.1. �ino pagrindinius kvėpavimo būdus. Geba sulaikyti kvėpavimą.

4.3.2. Atlikdamas pratimus geba i�kvėpimą derinti su krūtinės ląstos suspaudimu.

4.3.2. Taisyklingai kvėpuoja atlikdamas fizinius pratimus, mank�tindamasis savaranki�kai.

5. Fizinis aktyvumas gamtoje

Gebėti atlikti įvairius fizinius pratimus gamtoje.

5.1.1. Geba atlikti mank�tos pratimus ir bėgti vietovėje įveikdamas gamtines kliūtis.

5.1.1. Moka bėgti įvairaus reljefo vietovėje parankia sparta.

5.1.2. �aid�ia įvairius �aidimus vietovėje 5.1.2. Kai prisnigta: moka slidinėti rai�yta vietove; �aid�ia �aidimus su slidėmis, rogutėmis ir kt.

5.1.3. Kai prisnigta: moka slysti ledo takeliu, va�inėtis

rogutėmis, slidinėti.

PAGRINDINIS UGDYMAS

BENDROJI PROGRAMA

Reformuojama pagrindinė mokykla į bendrąjį asmens ugdymą sąmoningai įpina kūno kultūros dėmenį: fizinis moksleivio ugdymas tampa tikslingu, �mogui reik�mingu procesu, glaud�iai siejamu apskritai su kultūra. Fizinis ugdymas �ioje mokyklos pakopoje sieja ne tik emocinę ir psichomotorinę, bet ir pa�inimo sritis, plėtoja ne tik judesių kultūrą, bet ir bendrąsias �mogaus vertybes, moko ugdytinius jomis grįsti savo gyvenimą. Todėl, teikiant �inių, ugdant bendruosius ir konkrečius sportavimo, sveikatos saugojimo bei stiprinimo gebėjimus skatinamas ne tik fizinis, bet ir kūrybinis aktyvumas bei individualumas. Paauglystės laikotarpiu itin svarbu stiprinti ugdytinio adaptacinius ir socialinius gebėjimus, suderinti jo psichosomatinę brandą ir interesus, tenkinti fizinės savirai�kos bei biologinio judėjimo poreikius. Todėl kiekvienam paaugliui i�kyla naujų sudėtingų fizinio ugdymosi prasmių. �ios prasmės lemia po�iūrių į kūno kultūrą ir jos tikslus įvairovę. Bendroji kūno kultūros programa ir i�silavinimo standartai teikia galimybių plėtoti individualumą, įgyti mank�tinimosi motyvaciją, daugiau pasitikėti savimi ir ie�kant, bandant bei atrandant įvaldyti kūno kultūros turinį.

Tikslai

Pagrindinis kūno kultūros tikslas � įprasminti kūno kultūros kaip bendrosios kultūros dalies suvokimą, ugdyti paauglių dorovines ir sveikatinimo, socializacijos nuostatas, sąmoningą po�iūrį į kūno kultūrą ir ją sistemingai praktikuoti.

Bendrieji kūno kultūros tikslai pagrindinėje mokykloje � suteikti galimybę moksleiviams:

! suprasti kūno kultūros, sveikatos, sporto ir kitų socialinio bei kultūrinio gyvenimo sričių įvairiapusį prasmingumą, savitarpio sąlygotumą ir priklausomybę;

! patirti pa�inimo ir judėjimo d�iaugsmą, suvokti įvairialypę kūno kultūros vertę sveikatai ir socializacijai;

! i�siugdyti gebėjimą kriti�kai analizuoti ir vertinti aktualius sporto ir mank�tinimosi klausimus;

! planuoti savo fizinį aktyvumą ir jį tikslingai įgyvendinti.

U�daviniai

559

Kūno kultūra turėtų padėti moksleiviui:

! ugdytis dorovės normomis pagrįstos partnerystės grupėje ir komandoje nuostatas bei elgseną;

! stiprintis sveikatą, ugdant polinkius ir interesus atitinkančią sveiką gyvenseną;

! plėtoti savistabos, savikontrolės, saviugdos įgūd�ius ir fizinio aktyvumo poreikį;

! ugdytis judesių kultūrą, lavinant įvairias raumenų grupes ir fizines ypatybes, būtinas asmenybės savirai�kai ir socializacijai;

! įtvirtinti savaranki�ko mank�tinimosi nuostatą ir poreikį;

! siekti sveikatos, sporto, fizinio ugdymosi �inių ir jas taikyti kūno kultūros esmei atskleisti.


Fizinis ugdymas pagrindinėje mokykloje ne tik gerina moksleivio judesių kultūrą, sudaro galimybę fizi�kai tobulėti ir plėsti judėjimo poreikį, bet ir, tinkamai parinkus kūno kultūros turinį bei mokymosi būdą (ugdymo ir ugdymosi metodus, procedūras), plėtoja vertybines paauglių nuostatas.

Iniciatyvumas, veiklumas, kūrybi�kumas, atvirumas naujoms idėjoms, poreikis fizi�kai tobulėti. Fizinis ugdymas demokratėja � kiekvienam moksleiviui: silpnesniam, vidutinių gabumų ir gabiajam � sudaromas įmanomai vienodas startas, t. y. skiriamos su ugdytiniu suderintos kūno kultūros u�duotys. Pedagogas ir moksleivis renkasi mank�tinimosi sistemą, turinį ir metodus bei organizavimo ir mokymosi procedūras. Mank�tinantis skatinamas ugdytinio smalsumas, poreikis klausti, reik�ti savo nuomonę, įsigilinti į savo ir realią klasės bei �eimos galimybių situaciją, fizi�kai tobulėti, padėti organizuoti sportinę veiklą mokyklos bendruomenėje.

Rūpinimasis kitais, neabejingumas viskam, kas vyksta �alia, atsakomybė u� save ir savo veiksmus. Per kūno kultūros pamokas moksleiviui sudaromos sąlygos mank�tintis grupėje ir komandoje: derinti visų dalyvių poreikius su patirtimi ir gebėjimais, imtis atsakomybės u� savo ir draugo sportinius rezultatus ir jam padėti. Skatinama puoselėti olimpines sporto vertybes, tautines ir pilietines kūno kultūros tradicijas.

Partnerystė ir kūrybinis bendradarbiavimas grįstas savigarba ir pagarba kitiems. Mokytojas ir moksleivis partneri�kai bendradarbiaudami gali pasirinkti i�silavinimo standartuose įvardytas ugdymo sritis, kinestezinių gebėjimų turinį. I�mokstama nustatyti orientacinio psichofizinio krūvio ribas, �inoti atsigavimo po fizinės veiklos būdus ir priemones, įvertinti savo fizinį pajėgumą ir pasiekimų pa�angą, ugdytis pakantumą ir geranori�kumą įvairaus fizinio i�sivystymo ir parengtumo bendraam�iams.


560

Per kūno kultūros pamokas stengiamasi moksleivį parengti judesių kultūros plėtotei, integruotis į visuomenę, saikingai pagal asmenines i�gales siekti fizinio pajėgumo, sveikatos ir mokymosi sėkmės bei padedama i�siugdyti bendruosius gebėjimus:

Komunikacinius:

! ie�koti ir kaupti kūno kultūros �inias, analizuoti, interpretuoti ir pritaikyti informaciją apie fizinio aktyvumo, fizinių galių ir sveikatos sąveiką bei jomis naudotis sportuojant grupėje ir komandoje;

! fizinio ugdymosi procese aktyviai ir tikslingai bendradarbiauti su bendraam�iais ir pedagogu;

! laikytis �aidimo etikos bei judriųjų ir sporto �aidimų, atletinės veiklos taisyklių;

! sportuojant siekti dorovės normomis grįstos partnerystės, solidarumo komandoje, korekti�ko ir garbingo rungtyniavimo su var�ovais (susitarti tarpusavyje, valdyti emocijas, gerbti var�ovą ir t. t.);

! kurti naujus judesių junginius, i�gyvenimus reik�ti kūno judesiais, rodyti kūrybinę iniciatyvą;

! pagarbiai elgtis su silpnesnės fizinės galios ir kitokių fizinių gebėjimų bei po�iūrį turinčiais asmenimis, i�klausyti ir įsiklausyti į kito nuomonę ir argumentuotai grįsti savo.

Pa�intinius:

! paai�kinti pagrindinius kūno kultūros terminus ir sąvokas, apibūdinti sveikatos ir fizinio aktyvumo sąsajas pasitelkiant įvairių mokomųjų dalykų �inias, suprantamai paai�kinti ir pateikti mank�tinimosi pavyzd�ių;

! gebėti paai�kinti atsirandančius psichofizinius pokyčius sportuojant, vertybių kaitą ir prognozuoti savo fizinio tobulėjimo padarinius;

! suprasti, kokius psichofizinius krūvius galima atlikti mank�tinantis ir gebėti paai�kinti kodėl, pagrįsti atsigavimo būdus po �ių krūvių;

! pagrįsti pasirinktų kūno kultūros priemonių ir technologijų socialinę, pedagoginę, fiziologinę reik�mę, jų poveikį psichikai ir sveikatai.

Darbo ir veiklos:

! gebėti susidaryti asmeninio fizinio tobulėjimo programą ir ją įgyvendinti;

! įgyti įgūd�ių, padedančių kultūringai ir saugiai elgtis, i�vengti traumų pačiam ir nesu�aloti kitų;

561

! plėtoti savirai�kos ir judėjimo poreikius, praktikuoti kūno kultūrą laisvalaikiu;

! ugdyti valią, i�tvermę ir kitas ypatybes, būtinas asmens savirai�kai;

! gebėti valdyti kūną pagal erdvės, laiko parametrus ir pastangų dydį, manipuliuoti sporto inventoriumi, kurti naujus judesių derinius;

! įvertinti savo �inių ir fizinio pajėgumo lygį;

! sportuojant gebėti vadovauti klasės grupei.

Struktūra

Kūno kultūra apima �ias ugdymo sritis:

! sveikatos ugdymą (savęs pa�inimą, fizinį i�sivystymą, sveiką mitybą, savikontrolę, sveiką gyvenseną);

! judesių kultūros ugdymą (taisyklingą laikyseną, kvėpavimą ir motorinius gebėjimus pagal sporto �akas);

! fizinį aktyvumą atvirame ore (kūno kultūrą laisvalaikiu, turizmą);

! silpnesnės sveikatos moksleivių kūno kultūrą.

Pamatinė kūno kultūros proceso � fizinio ugdymo(si) � kryptis yra holistinė: ��mogaus fizinės prigimties, o ne atskirų fizinio pajėgumo po�ymių ugdymas, atsi�velgiant į am�ių, psichines ir dvasines nuostatas, gyvenseną ir laisvo pasirinkimo teisę� (Sporto terminų �odynas, 2002, 186). Holizmas į�iūri fizinį ugdymą, kaip tam tikrą bendrojo asmenybės ugdymo visumą. Todėl kūno kultūros turiniui integruoti pasitelkiami trys būdai: socialinis kultūrinis, tarpdalykinis ir dalyko vidinis. Socialine kultūrine integracija siekiama kūno kultūros turinį artinti prie paauglio socialinės kultūrinės patirties ir tenkinti jo am�ių, lytį, fizinį ir kūrybinį aktyvumą bei sveikatą atitinkančius interesus. Tarpdalykine kūno kultūros turinio integracija stiprinami ry�iai su kitais mokomaisiais dalykais (temų integracija), naudojant tuos pačius metodus (metodų integracija), remiantis bendromis tų mokslo sričių sąvokomis, idėjomis, principais ir dėsningumais (konceptuali turinio integracija). Vidinė turinio integracija padeda susisteminti įvairių bendrosiose programose ir i�silavinimo standartuose įvardytų sričių turinį (atsirinkti privalomąjį ir pasirenkamąjį sporto �akų minimumą ir maksimumą, jį panaudoti ne tik gebėjimams, bet ir �inioms, vertybinėms nuostatoms bei veiklos būdams plėsti). Apsibrė�iant individualiosios kūno kultūros programos turinį, kurį moksleivis lygina su i�silavinimo standartais, reikia atsi�velgti ir į kitas kūno kultūros ugdymui svarbias programas: dorinio ugdymo, pilieti�kumo ugdymo, sveikatos ugdymo ir kt. Jos suteikia kūno kultūrai vertybinę orientaciją, padeda supa�indinti moksleivį su atitinkamais veiklos būdais, pabrė�tinai orientuoja į asmenybės ir kultūros visuminę sampratą.

562


Pagrindinės mokyklos V�X klasių bendroji kūno kultūros programa ir i�silavinimo standartai pabrė�ia kūno kultūros dabarties sąlygomis naudą, skirtingų veiklos būdų ruo�iantis gyventi ir dirbti demokratijos sąlygomis įvairovę. Ugdytojas ir ugdytiniai tampa fizinio ugdymo(si) proceso kūrėjais. Paauglys ne tik mokosi įprasminti, bet ir siūlo tobulinti jam pateiktą programą. Humanizuota �iuolaikinė fizinio ugdymo sistema daug sudėtingesnė, ji moko į�iūrėti kylančius sunkumus, moko būti kartu, suprantant savaranki�kumo, atsakomybės, gebėjimo bendrauti svarbą. Į demokratiją orientuoto holistinio bendrojo ugdymo ir sudedamosios jo dalies � kūno kultūros ugdymo � samprata aprėpia ne vien prisitaikymą visuomenėje, bet ir atsakomybę u� grupę, komandą ir visuomenę. Todėl fizinis ugdymas kreipia pastangas ne tik į vertybinių nuostatų suvokimą, bet ir į prasmės paie�kas kiekviename �ingsnyje bei gebėjimą kriti�kai mąstyti, mank�tintis su grupe ir savaranki�kai. Fizinis ugdymas susijęs su pedagogine rizika, nes dalis paauglių gali piktnaud�iauti demokratiniais santykiais. Tai gali trikdyti ugdymo(si) procesą. �iuo atveju pedagoginis saikas būtų svarbiausias demokratinimo reguliatorius. Saiko ribos siejamos su konkrečia situacija. Vien kūno kultūros priemonių kaita dar neu�tikrina sėkmingo fizinio ugdymo(si). Kartu reikėtų rūpintis mokymo(si) proceso geresniu organizavimu ir vyksmu.

Svarbią kūno kultūros pamokos dalį ir laiką u�ima moksleivio mokymasis. Tai pagrindinis susistemintų ir integruotų �inių, svarbiausių vertybių, praktinių bei protinių mokėjimų įgijimo ir įprasminimo būdas. Čia labai svarbu toliau ugdyti teigiamą po�iūrį (nuostatą) į kūno kultūros pamokas, namų u�duotis, padėti moksleiviui suvokti jų teikiamą įvairiapusę � pedagoginę, fiziologinę ir socialinę � naudą, poveikį psichikai.

Ugdant moksleivį demokratijai ypatingą reik�mę įgyja siekis per pamoką aktyvinti įvairiapusę moksleivio veiklą, i�moningai derinti tradicinį grupinį darbą su frontaliu ir ypač individualiu. Individualiam darbui tenka parinkti ir leisti pasirinkti pratimus, jų metodiką, savikontrolę, vertinimą. Toks darbas padeda moksleiviui save geriau pa�inti: �inoti gebėjimų galimybes, fizinio pajėgumo lygį.

Įvairiose pamokos dalyse siektina da�niau praktikuoti savaranki�ką darbą. Jo turinį galėtų sudaryti ne tik įprasti ir mokytojo nurodyti fiziniai pratimai, bet ypač kūrybinės u�duotys: pasirinkti pratimą i� pedagogo siūlytų kelių, pačiam sugalvoti ir pagrįsti metodiką, dalyvauti diskusijose ie�kant sprendimų. Skatintina po pamokų ne tik tenkinti judėjimo poreikį reguliariai sportuojant, bet ir pratinti susikaupus įtemptai mank�tintis formuojant atitinkamą motyvaciją, i�vengiant negatyvių elgsenos aprai�kų. Todėl ypatingą reik�mę įgyja bendrųjų �mogaus (i� jų ir olimpinių) vertybių, �inių ir praktinių mokėjimų bei įgūd�ių reik�mingumo supratimas ir noras juos įgyti. Akcentuotini etikos ir moralės principai, sveikatos stiprinimas, fizinio pajėgumo didinimas pagal savo i�gales. Būtina �velninti ugdytinių fizinės raidos sutrikimus, atid�iau mank�tinti fizi�kai neįgalius paauglius per pamokas ir popamokiniu metu. Kūno kultūra turėtų padėti moksleiviui geriau adaptuotis prie esamos socialinės aplinkos, humanizuoti ir demokratinti ją, pasirengti aktyviau veikti, nebijoti atsakomybės, pareigų, doro bendravimo ir bendradarbiavimo.

563

V�VI klasėse moksleiviai toliau ugdosi judesių kultūrą: kartoja ir plečia pradinėse klasėse i�moktus bendrosios ir koreguojamosios gimnastikos pratimus, lengvosios atletikos rungtis ir sporto bei judriųjų �aidimų veiksmus, įgyja sveikatos, sporto ir fizinio ugdymosi �inių. Tenkinamas judėjimo poreikis ir mank�tinimosi d�iaugsmas, ugdomas teigiamas po�iūris į fizinį aktyvumą ir įvairias jo formas.

VII�VIII klasėse tęsiama ta pati holistinio fizinio ugdymosi kryptis, tik įvairėja turinys ir jo perteikimo metodai, kurie grind�iami įvairiapusiu prasmingumu sau, �adinamas paauglio mąstymas, kriti�kumas ir sąmoningumas. Lenktyniaujama neį�eid�iant moksleivio orumo. Neskatinant egoistinio ambicingumo, raginama įsivertinti pa�angą ir pasiekimus. Siekiama motyvuotai derinti paauglio norus su galimybėmis, asmeninę veiklą su grupės ir komandos. Grie�tai individualizuojamas psichofizinis krūvis, plečiamas sąmoningumas, atsakomybė ir saviugda.

IX�X klasėse toliau tenkinami saviugdos ir fizinio aktyvumo, judėjimo d�iaugsmo poreikiai, didinama atsakomybė u� savo sveikatą ir fizinio ugdymosi kokybę. Organizaciniai gebėjimai plėtojami įsitraukiant į mokyklos ir vietinės bendruomenės sveikatos ir sporto reikalus. Kūno kultūra tampa moksleivio socialinės ir pilietinės kultūros puoselėtoja. Todėl labiau pabrė�iami prie�astiniai fizinio aktyvumo ir sveikatos, socializacijos ry�iai, stiprėja kūno kultūros motyvacija.

V�VI klasės

U�daviniai:

! stiprinti savo sveikatą, ugdytis sveiką gyvenseną;

! stiprinti savo kasdienio fizinio aktyvumo motyvaciją, tenkinti poreikį judėti;

! atsi�velgiant į savo prigimtį ugdytis judesių kultūrą, �velninti fizinio pajėgumo trūkumus;

! puoselėti fizinio tobulinimosi poreikį ir jį tenkinti.

Turinys

Judrieji ir sporto �aidimai: judrieji �aidimai be kamuolio ir su kamuoliu, krep�inis, tinklinis, badmintonas, stalo tenisas ir kt.

Atletinė veikla: judėjimo gebėjimus ir fizines ypatybes lavinantys pratimai, lengvoji atletika, slidinėjimas, čiuo�imas, plaukimas, bendroji gimnastika (akrobatika, pusiausvyros pratimai ir kt.) ir kt.

564

Sveikos gyvensenos supratimas, įpročiai ir įgūd�iai: sveikos gyvensenos samprata (�inios, įgūd�iai, nuostatos), organizmo funkcijos, judriųjų ir sporto �aidimų bei atletinės veiklos taisyklės, �aidimų etika, saugus elgesys pratybų metu ir gamtoje, gamtos apsaugos ir prie�gaisrinės taisyklės, savaranki�kas mank�tinimasis, kūno kultūros formų ir pratimų ugdomosios galimybės bei pradinė metodika.

VII�VIII klasės

U�daviniai:

! gilinti sveikos gyvensenos sampratą ir lavinti gebėjimus;

! stiprinti savo kasdienio fizinio aktyvumo motyvaciją, ugdytis poreikį ir gebėjimą jį tenkinti;

! įtvirtinti fizinę veiklą teigiančias nuostatas;

! ugdytis judesių kultūrą siekiant asmeninės pa�angos ir prasmingų rezultatų.

Turinys

Judrieji ir sporto �aidimai: judrieji �aidimai be kamuolio ir su kamuoliu, krep�inis, tinklinis, badmintonas, stalo tenisas ir kt.

Atletinė veikla: judėjimo gebėjimus ir fizines ypatybes lavinantys pratimai (koreguojamieji, bendrojo lavinimo, koordinaciniai, tempimo ir kt.), bendroji gimnastika (akrobatika, pusiausvyros pratimai, pratimai su įrankiais ant prietaisų arba be jų ir kt.), ritminė ir meninė, koreguojamoji gimnastika, lengvoji atletika, slidinėjimas, čiuo�imas, plaukimas ir kt.

Sveikos gyvensenos supratimas, įpročiai ir įgūd�iai: sveikos gyvensenos pagrindai (dienotvarkė, protinio ir fizinio darbo krūvis, fizinis aktyvumas ir kt.), socialinių įgūd�ių svarba ir įvairovė, organizmo pokyčiai paauglystėje ir pamokinių bei nepamokinių pratybų poveikis jiems, galimybės vertinti ir kontroliuoti savo fizinę raidą, tinkamiausios fizinio aktyvumo formos, olimpinės sporto vertybės, sporto �akų įvaldymo metodikos aspektai.

IX�X klasės

U�daviniai:

! mokytis pasirinkti savo interesus bei polinkius atitinkančią sveiką gyvenseną;

! įtvirtinti asmeninę fizinio aktyvumo motyvaciją ir gilinti poreikį bei lavinti gebėjimą jį tenkinti;

565

! mokėti susidaryti fizinio aktyvumo programą sveikatai ir socialiniams gebėjimams ugdyti ir ją įgyvendinti;

! ugdytis fizines galias pasirinktų sporto �akų turiniu ir i�moktas �inias bei gebėjimus prasmingai taikyti įvairiomis situacijomis.

Turinys

Judrieji ir sporto �aidimai: judrieji �aidimai, krep�inis, tinklinis, badmintonas, stalo tenisas ir kiti sporto �aidimai pagal galimybes.

Atletinė veikla: įvairiausi fizinius gebėjimus ir ypatybes lavinantys pratimai, bendroji, ritminė, meninė, koreguojamoji gimnastika, lengvoji atletika, imtynės ir kt.

Sveikos gyvensenos supratimas, įpročiai ir įgūd�iai: kūno kultūros priemonių poveikis organizmui ir jų reik�mė sveikatai stiprinti; fizinės, psichinės, dvasinės, emocinės bei socialinės sveikatos darna; rizikos veiksniai ir būdai jiems i�vengti; savo fizinės būklės nustatymo būdai ir įvertinimas; sporto �akų įvaldymo metodika; tautinės kūno kultūros ir olimpizmo idėjos; sporto var�ybų organizavimo pradmenys.

I�SILAVINIMO STANDARTAI Abipuse pagarba ir pasitikėjimu paremtas bendravimas, kai ugdytinio nekausto baimė ir

menkaverti�kumo jausmas dėl pedagogo prana�umo, stiprina besimokančiojo motyvaciją, skatina jo

aktyvumą, kūrybi�kumą, t. y. aktyvina patį fizinio ugdymosi procesą. Gebama analizuoti savo

mokymosi, lavinimosi ir dorovinio elgesio motyvaciją; kelti sau tikslus ir u�davinius bei juos

įgyvendinti; analizuoti ir vertinti savo veiklos rezultatus. Kūno kultūros standartai skatina sutelkti

moksleivio pastangas sveikatai stiprinti, interesams, gebėjimams, poreikiams ir talentams atskleisti,

bendravimo kultūrai ugdyti. I�silavinimo standartai ir bendroji programa apima tas sporto �akas,

kurios atitinka moksleivio poreikius, yra pagrįstos var�ybų taisyklėmis, jas i�mokti paranku dėl to, kad

yra sporto bazė ir inventorius, remiamasi mokyklos tradicijomis ir naujomis ugdymo(si) nuostatomis.

Todėl įteisinama turinio įvairovė ir pasirinkimo apimtis. Kūno kultūros standartų lygmuo rodo kūno

kultūros prasmės supratimo, �inių ir gebėjimų reikiamą lygį, būtiną moksleiviui mokantis kitų

bendrojo lavinimo dalykų, sudaro galimybę adaptuotis ir reik�ti savo gebėjimus realioje aplinkoje. Be

to, svaresnė yra kokybinė kūno kultūros rezultato reik�mė.


VI klasė VIII klasė X klasė 1. Sveikatos ugdymas 1.1. Savęs pa�inimas

Suvokti psichofiziologinius pa-auglio pokyčius. Analizuoti treniruotės metu vykstančius procesus ir pagrįsti jam svarbią patirtį ir organizmo pasikeitimus, pagrįsti, kaip jie padeda keisti ir formuotis asmenybei. Padėti komandos draugui suprasti ir įvardinti �od�iais, kas jam svarbu ir kodėl.

Paai�kina psichofiziologinius pokyčius, kurie vyksta paauglystėje. Turi savo vertybių sistemą. I�skiria vertybinius prioritetus ir jais vadovaujasi bei pozityviai elgiasi sportuodamas. Paai�kina savo prana�umus ir trūkumus ir, vadovaudamasis jais, planuoja savo fizinio tobulėjimo �ingsnius.

Paai�kina socialinių įgūd�ių svarbą, įvairovę sportuojant, geba atpa�inti savo ir kitų socialinius įgūd�ius, ugdosi tuos, kurie nėra pakankamai i�lavinti.

Analizuoja treniruotės metu vykstančius procesus, pagrind�ia jam svarbią patirtį ir pokyčius, nusako, kaip patirtis ir pokyčiai jį veikia. Padeda komandos nariui suprasti ir įvardinti �od�iais, kas jam svarbu.

1.2. Fizinis i�sivystymas

Pagrįsti, kad kiekvienas keičiasi savaip ir susidoroti su įtampa. Atlikti funkcinį organizmo pajėgumą gerinančius pratimus. Valdyti psichofizinį krūvį.

Paai�kina, kad kiekvienas keičiasi savaip, skirtingu tempu. Susidoroja su sportuojant i�kylančiais sunkumais, įtampa. Įsivertina organizmo pokyčius. �ino ramybės būklės pulsą. Mokytojui padedant atlieka jam naudingus fizinius pratimus.

�ino, kokiai medicininei fizinio pajėgumo grupei priskiriamas ir supranta, kodėl. Nusako, kokius fizinius krūvius jis gali atlikti, kokių ne ir geba paai�kinti, kodėl. Psichofizinį krūvį kaitalioja atsi�velgdamas į pulsą. Savaranki�kai atlieka jam leistinus ir rekomenduotinus pratimus.

Sąmoningai ir reguliariai atlieka funkcinį organizmo pajėgumą gerinančius pratimus. Įvertina savo ir draugo pulsą po psichofizi-nio krūvio.

1.3. Sveika mityba Analizuoti maisto med�iagas, jų sudėtį, vertingąsias savybes ir suprasti jų svarbą mank�tinantis. Pagrįsti dietų naudą ir kenksmingą poveikį paaugliui. Taikyti subalansuotos mitybos principus sportuojant.

Paai�kina, kiek dar�ovių, vaisių, pieno produktų, kiau�inių, grūdinių kultūrų valgoma taikant subalansuotos mitybos principus sportuojant. Analizuoja maisto med�iagas, jų sudėtį, vertingąsias savy-bes ir jų poreikį mank�tinantis.

Paai�kina, kiek mėsos ir �uvies valgo taikydamas subalansuotos mitybos principus sportuojantis paauglys. Susidaro savo mitybos re�imą.

Apibūdina dietų naudą ir kenksmingą poveikį paaugliui. Sudaro savo valgiara�tį siekdamas maitintis subalansuotai. Sudaro sportuojančiai savo am�iaus grupei mitybos re�imo planą ir valgiara�tį.

567


VI klasė VIII klasė X klasė 1.4. Savikontrolė Pripa�inti savo ir kitų

poreikius, teises, pareigas sportuojant. Spręsti konfliktus rungtyniaujant. Susidoroti su psichofiziniais stresais. Apibūdinti asmeninių ir socialinių poreikių santykį treniruojantis. Kiekvieną vertinti tokį, koks jis yra. Pagrįsti riziką vartojant narkotines med�iagas: analizuoti narkotikų ir anabolinių steroidų eksperimentavimo ir vartojimo prie�astis ir padarinius.

Pripa�įsta savo ir kitų poreikius, teises, pareigas sportuojant, i�klauso kitus, sprend�ia rungtyniaujant i�kylančius konfliktus, ginčus, nesusipratimus taikiais ir priimtinais visuomenėje būdais. Suklydęs susidoroja su įtampa, padeda draugui, kai jis suklysta. Paai�kina sąvokas �komandos spaudimas�, �rizikos jausmas� ir kokia yra aplinka, kurioje galima saugiai rizikuoti. Aptaria rizikos prie�astis. Atlieka jam paskirtą vaidmenį grupėje: siekdamas bendro tikslo �aid�ia ir atlieka pratimus bei veiksmus grupėje, dirba bendradarbiaudamas.

Apibūdina pasirinkimo ir būtinybės santykį mank�tinantis, realiai vertina savo gebėjimus, pasitiki savimi ir supranta, kaip savivertė veikia jo ir komandos elgesį. Paai�kina, kodėl �aidėjai rizikuoja, rizikos reik�mę �monių gyvenime: rizikos problemą, augimo poveikį ir elgesio bei fizinio i�sivystymo ir parengtumo pokyčius. Paai�kina, kad tam tikru am�iaus tarpsniu kai kurie pokyčiai ir sunkumai da�niausiai yra nei�vengiami. Susidoroja su augimo ir brendimo pokyčiais. Paai�kina riziką vartojant narkotikus, pats jų nevartoja.

Derina asmeninius ir socialinius poreikius treniruodamasis, randa kompromisus, susidoroja su psichofiziniais stresais, lengvai ir neskausmingai prisiderina prie kintamų rungtyniavimo sąlygų, prireikus papra�o paramos ar suteikia paramą kitam. Kiekvieną vertina tokį, koks jis yra, supranta ir vertina fizinio i�sivystymo ir parengtumo savitumą, juos įvertina. Draugi�kai priima ir supranta naują moksleivį grupėje, komandoje.

1.5. Sveika gyvensena

Pasirinkti sveiką gyvenseną: fizi�kai aktyviai leisti laisvalaikį, suprasti alkoholio ir kitų narko-tinių med�iagų vartojimo �alą. Ugdytis savigarbą.

Sąmoningai pasirenka sveiką gyvenseną: prasmingai ir fizi�kai aktyviai leid�ia laisvalaikį, supranta alkoholio ir kitų narkotinių med�iagų vartojimo �alą, jų nevartoja, gerbia save ir kitus.

Priima sveikatą kaip vertybę. Paai�kina fizinio aktyvumo reik�mę fizinei, dvasinei, emocinei, psichinei ir socialinei sveikatai ir jį praktikuoja. Saugo savo aplinką; ugdosi poreikį kurti saugią aplinką, saugiai elgiasi rungtyniaudamas.

Supranta sveikatą plačiąja prasme. Geba paai�kinti kai kuriuos psichofizinius sveikatos saugojimo aspektus, dvasinės ir emocinės sveikatos stiprinimo būdus treniruojantis. I�laiko savitvardą reguliariai sportuodamas. Analizuoja sveikos gyvensenos normas ir taisykles sportuodamas.

568


VI klasė VIII klasė X klasė 2. Judesių kultūros ugdymas 2.1. Taisyklinga laikysena

I�laikyti taisyklingą laikyseną atliekant įvairius gimnastikos rungčių, kitų sporto �akų pratimus stovint, einant, bėgant. Pagrįsti stuburo raumenų reik�mę taisyk-lingai laikysenai i�laikyti ir kad ją būtina stebėti, koreguoti. Siste-mi�kai lavinti stuburo ir kitus raumenis.

Lavina stuburo raumenis. Atlikdamas rikiuotės, bendruosius, ėjimo, bėgimo pratimus kontroliuoja kūno padėtį. Paai�kina stuburo raumenų reik�mę taisyklingai laikysenai i�laikyti ir �ino, kaip ją stebėti bei koreguoti.

Kontroliuoja kūno padėtį atlikdamas gimnastikos ir kitų sporto �akų pratimus. Įvardija raumenų grupes, padedančias i�laikyti taisyklingą kūno laikyseną. Regu-liariai lavina nugaros ir kaklo raumenis. Atlieka specialiuosius laikysenos pratimus.

Sąmoningai kontroliuoja savo kūno padėtį atlikdamas gimnastikos rungčių ir kitų sporto �akų pratimus. Atlieka laikyseną koreguojančius pratimus su svarmenimis ir kt., pagrind�ia jų metodiką.

2.2. Kvėpavimas Taisyklingai kvėpuoti atliekant gimnastikos rungčių ir kitų sporto �akų pratimus, lengvosios atletikos bėgimo pratimus, �aid�iant sporto �aidimus. Valingai pailginti sulaikytą kvėpavimą. Paai�kinti kūno kultūros poveikį kvėpavimo sistemos ligų profilaktikai.

Mokytojo padedamas atlieka statinius kvėpavimo pratimus, apibūdina kvėpavimo būdus. Taisyklingai kvėpuoja atlikdamas nesudėtingus fizinius pratimus įvairioms raumenų grupėms: derina įkvėpimą ir i�kvėpimą. Paai�kina kvėpavimo reik�mę organizmo funkcionavimui.

Atlieka dinaminius kvėpavimo pratimus (pavyzd�iui, lenkdamas liemenį į priekį i�kvepia, atsitiesdamas � įkvepia). Tinkamai kvėpuoja keisdamas pratimų atlikimo tempą. Paai�kina kvėpavimo reik�mę taisyklingai laikysenai ugdyti.

Savaranki�kai atlieka statinius ir dinaminius kvėpavimo pratimus, derina juos su kvėpavimo ciklu, liemens ir galūnių judesiais. Pagrind�ia kūno kultūros poveikį kvėpavimo sistemos profilaktikai. Sulaiko kvėpavimą 40�50 s.

569


VI klasė VIII klasė X klasė 2. 3. Lengvoji atletika 2.3.1. Bėgimas

Bėgti trumpus ir ilgus nuotolius, estafetę, laikantis saugos taisyklių. Apibūdinti reikalavimus startui, įsibėgėjimui, bėgimui distancijoje ir fini�ui. Laikytis estafetinio bėgi-mo taisyklių ir lazdelės perdavimo būdų. Realiai įvertinti savo fizines galias ir tolygiai bėgti įveikiant nuovargį. Bėgti grupėje jaučiant partnerį. Atlikti greitumą bei greitumo i�tvermę, aerobinę i�tvermę lavinančius pratimus organizmo funkciniam pajėgumui, valiai ugdyti. Apibūdinti bėgimo poveikį organizmo sistemoms.

Bėga i� auk�to starto maksimaliu greičiu 6 s. Bėga pasirinkta sparta (gali pereiti į �ingsniavimą: mergaitė iki 4 min, berniukas � iki 6 min). Paai�kina auk�to starto techniką. Atlieka specialius bėgiko pratimus. Pateikia greitumo ir i�tvermės pratimų pavyzd�ių, paai�kina jų pedagoginę ir fiziologinę naudą. Nusimano apie saugų bėgimą ir taiko �inias prakti�kai.

Bėga i� auk�to starto 30, 50 m maksimaliu greičiu. Bėga parankia sparta, nepereidami į �ingsniavimą (mergaitės � apie 4 min, berniukai � apie 6 min). Pagrind�ia socialinę greitumo ir i�tvermės lavinimo naudą. Techni�kai atlieka specialius bėgimo pratimus. Saugiai elgiasi bėgdamas.

Bėga i� �emo starto 50, 60 m maksimaliu greičiu. Bėga parankia sparta, nepereidami į �ingsniavimą (merginos � apie 6 min, vaikinai � apie 8 min arba pagal individualų pajėgumą: merginos � ne daugiau kaip 1000 m, vaikinai � ne daugiau kaip 1500 m). Pagrind�ia tolygaus bėgimo įvairialypę naudą. Perduoda estafetę vienu būdu, paai�kina estafetinio bėgimo taisykles. Įvardija 6�8 bėgimo rungtis. Laikosi saugos reikalavimų bėgdamas nuotolius.

2.3.2. �uoliai Atlikti �uolius į tolį ir į auk�tį. Apibūdinti jų techniką, poveikį organizmo sistemoms. Pasirinkti specialius �uolininko pratimus, pagrįsti jų poveikį psichikai, socialinę reik�mę. Laikytis saugos taisyklių.

�oka į tolį i� vietos (mergaitės � 150�160 cm, berniukai � 170�180 cm). Paai�kina �uolio į tolį i� vietos ir įsibėgėjus techniką. Pasirenka mokytojo pasiūlytų pagalbinių ir �oklumo pratimų, paai�kina jų pedagoginę ir fiziologinę naudą. Nusimano, kaip saugiai elgtis, prakti�kai taiko �inias.

Koordinuotai �oka į tolį i� vietos (mergaitės � 165�175 cm, berniukai � 180�190 cm). �oka į auk�tį įsibėgėjęs i� 5�7 �ingsnių ir moka var�ybų taisykles. Pateikia specialių �uolininko pratimų pavyzd�ių, paai�kina jų pedagoginę ir fiziologinę naudą. Saugiai elgiasi.

Techni�kai �oka į tolį i� vietos (merginos � 170�180 cm, vaikinai � 190�200 cm). Koordinuotai �oka į tolį įsibėgėjęs ir siekia asmeninio rezultato. Derina kojų ir rankų judesius įveikdamas kartelę. Susidaro pagalbinių �uolių pratimų junginį. Pagrind�ia pagalbinių ir �oklumo pratimų pedagoginę bei socialinę reik�mę, jų poveikį psichikai. Laikosi saugos reikalavimų.

570


VI klasė VIII klasė X klasė 2.3.3. Metimai Techni�kai kelti

svarmenis, stumti rutulį. Atlikti greitumo jėgą, jėgos i�tvermę lavinančius pratimus fiziniam pajėgumui, sveikatai gerinti. Apibūdinti jėgos i�tvermės gerinimo priemones ir metodus, jos reik�mę. Grie�tai laikytis saugos taisyklių.

Meta teniso kamuoliuką i� vietos kiek pajėgia tolyn. Paai�kina vieno kamuoliuko metimo būdo techniką. Atlieka greitumo jėgos pratimus. Pateikia greitumo jėgos pratimų naudos pavyzd�ių. Laikosi saugaus elgesio reikalavimų.

Taisyklingai meta teniso kamuoliuką įsibėgėjęs vienu būdu rezultatui. Pagrind�ia pasirinktąjį kamuoliuko metimo būdą. Atlieka metikų pratimus. Paai�kina jų pedagoginę reik�mę, poveikį fiziologinėms sistemoms. Saugiai elgiasi.

Koordinuotai meta teniso kamuoliuką įsibėgėjęs abiem būdais. Kelia svarmenis pagal pajėgumą (naudojami svarmenys, kuriuos vaikinai pakelia ne ma�iau kaip 8�10 kartų). Stumia rutulį ar kim�tinį kamuolį i� vietos. Pagrind�ia pasirinktus jėgos i�tvermės pratimus, jų metodiką ir socialinę reik�mę. Grie�tai laikosi saugos reikalavimų.

571


VI klasė VIII klasė X klasė 2.4. Bendroji gimnastika

Saugiai, tvarkingai ir koordinuotai atlikti pramank�tos, akrobatikos, pusiausvyros pratimus, atraminius �uolius, kybojimą. Turėti supra-timą apie gimnastikos prietaisus: mergina � apie buomą, įvairaus auk�čio lygiagretes; vaikinas � apie �emą ir auk�tą skersinį, lygia-gretes. Paai�kinti erdvės, laiko, jėgos parametrų ir patirties svarbą atliekant gimnastikos pratimus, jų socialinę reik�mę ir poveikį organizmo funkcijoms. Atlikti jėgą, jėgos i�tvermę, lankstumą ir koordinacinius gebėjimus lavinančių pratimų kompleksus.

Atlieka rytinės mank�tos pratimus be įrankių. I�laiko statinę ir dinaminę pusiausvyrą ant gimnastikos suolelio: eidamas pirmyn, atgal, �onu, pristatomais �ingsneliais per�engia kliūtis, keičia rankų padėtis ir t. t. Atlieka mokytojo sudarytą akrobatikos junginį, į kurį, pavyzd�iui, įeina kūlvirstis pirmyn, persiritimai susirietus, atbulinė atremtis gulint ir t. t. Atlieka rikiuotės pratimus, pratimų kompleksą fizinėms ypatybėms lavinti. Pateikia tempimo pratimų pavyzd�ių. Atlieka lankstumo, �gultis ir sėstis�, berniukai dar ir prisitraukimo prie skersinio testus pagal individualų parengtumą. Paai�kina fizinių ypatybių lavinimosi poveikį sveikatai, fiziniam parengtumui. Laikosi pasaugojimo, savisaugos reikalavimų.

Koordinuotai atlieka rikiuotės, rytinės mank�tos pratimus su įrankiais. Paai�kina tempimo pratimų metodiką. I�laiko statinę ir dinaminę pusiausvyrą ant gimnastikos suolelio (mergaitės naudoja gimnastikos įrankį). Mergaitė. Atlieka susidarytą akrobatikos pratimų junginį, į kurį, pavyzd�iui, įeina kūlvirstis atgal į pus�pagatį, apvalus pusiau pritūpimas, pa�okimas i�silenkus ir t. t. �okinėja per �okdynę apie 1 min nesustodama. Berniukas. Atlieka susidarytą akrobatikos pratimų junginį, į kurį, pavyzd�iui, įeina ilgas kūlvirstis, persivertimas į �alį, gilus įtūpstas ir t. t. �okinėja per �okdynę apie 1 min nesustodamas. Pagal individualų pajėgumą atlieka fizinių pratimų kompleksą ir lankstumo, �gultis ir sėstis�, prisitraukimo prie skersinio (tik berniukai) testus. Paai�kina atliekamų pratimų techniką, pedagoginę reik�mę ir poveikį organizmo funkcijoms. Laikosi pa-saugojimo, savisaugos reikalavimų.

Mergina. Individualiai atlieka pramank�tą, susidarytą akrobatikos pratimų junginį (kūlvirsčiai, persivertimas į �alį ir t.t.), pu-siausvyros pratimų junginį ant gimnastikos suolelio ar buomo (tūpimai, mostai, posūkiai ir t. t.). �oka per o�į kojomis �ergtai. �okinėja per �okdynę apie 1 min nesustodama. Lavina pasirinktas fizines ypa-tybes. Atlieka lankstumo, �gultis ir sėstis� (22�24 kartus), kybojimo ant skersinio sulenktomis rankomis (15�18 s) testus. Paai�kina atliekamų pratimų socialinę reik�-mę ir jų poveikį merginos psichikai. Paiso saugos reikalavimų. Vaikinas. Individualiai atlieka pramank�tą, susidarytą akrobatikos pratimų junginį (kūlvirsčiai, stovėsena ant galvos, persivertimas į �alį ir t. t.). Pasikelia persi-versdamas į atremtį. �oka per o�į sulenkęs kojas. �okinėja per �okdynę ne ma�iau kaip 2 min nesustodamas. Atlieka pasirinktus jė-gos, jėgos i�tvermės, lankstumo, koordinacijos pratimus ant treniruoklių, skersinio, lygiagrečių, su svarmenimis ir pan. Paai�kina atliekamų pratimų socialinę reik�mę ir jų poveikį vaikino psichikai. Atlieka lankstumo, �gultis ir sėstis� (23�25 kartus), prisitraukimo prie skersinio (6�8 kartus) testus. Paai�kina lavinamųjų pratimų asmeninę ir socialinę reik�mę. Laikosi saugaus elgesio taisyklių.

572


VI klasė VIII klasė X klasė 2.5. Ritminė gimnastika

Koordinuotai derinti judesius su muzikos ritmu. Ritmi�kai ir plas-ti�kai atlikti �okių �ingsnius. Mokėti atsipalaiduoti. Apibūdinti, kaip ritminė gimnastika ugdo kūno plastikos pajautimą, fantaziją ir kūrybi�kumą, kūno pojūčius.

Atlieka ritminės gimnastikos pratimus vadovaujamas mokytojo arba mergaitės, arba berniuko. Paai�kina ritminės gimnastikos poveikį gerai savijautai, judesių koordinacijai.

Derina judesius pagal �iuolaikinę muziką, improvizuoja. Mokytojo padedamas sudaro ir atlieka ritminės gimnastikos pratimų junginį. Paai�kina jo poveikį anatominėms ir fiziologinėms sistemoms, psichikai.

Koordinuoja judesius pagal ritmą. Derina atsipalaidavimą ir kvėpavimą. Atlieka susidarytą ritminės gimnastikos pratimų junginį. Pagrind�ia jo poveikį organizmo sistemoms, socialinę reik�mę.

2.6. Judrieji ir sporto �aidimai

Greitai ir prasmingai atlikti vieno (arba pramokti ir antro) sporto �aidimo individualius ir komandinius veiksmus (pavyzd�iui, varpstes, metimą pa�okus, klai-dinamuosius judesius, �aisti turint �aidėjų persvarą ir pan.). �aisti są�iningai, ne�iurk�čiai ir paai�kinti garbingos kovos esmę. Mokytis organizuoti komandų var�ybas ir teisėjauti (per pamokas arba po jų). Veikti kolektyviai, tartis tarpusavyje, i�vengti psichologinio spaudimo, grubumo. Apibūdinti �aidėjų są-veikos pedagoginę ir socialinę esmę.

�aid�ia parengiamuosius judriuosius �aidimus ir su mokytoju pasirinktą sporto �aidimą: atlieka stovėsenas, judėjimo būdus, varpstes, individualius ir grupinius pagrindinius veiksmus su kamuoliu. Laikosi pagrindinių �aidimo taisyklių. Pateikia garbingo rungtyniavimo pavyzd�ių. Maksimaliu greičiu bėga 3x10 metrų.

�aid�ia parengiamuosius judriuosius ir sporto �aidimus: panaudoja i�moktus kūno valdymo, kamuolio varymo, perdavimo, metimo, smūgiavimo ir paprasčiausius komandinės taktikos veiksmus. Apibūdina racionalios �aidimo technikos esmę ir paai�kina �aidimo veiksmų derinių pedagoginę ir fiziologinę prasmę. Laikosi pagrindinių �aidimo taisyklių. Pamokų metu 1�2 kartus berniukas teisėjauja bendraklasių rungtynėms. Maksimaliu greičiu bėga 3x10 metrų.

�aid�ia parengiamuosius judriuosius (merginos) ir vieną arba du sporto �aidimus. Laikosi �aidimo taisyklių. Atlieka pagrindinius puolimo ir gynybos taktikos veiksmus ir pagrind�ia jų pedagoginę bei socialinę prasmę, poveikį psichikai. Pamokų metu mergina 1�2 kartus, vaikinas 2�3 kartus teisėjauja bendraklasių rungtynėms. Bėga 3x10 m: mergina per 8,0�8,4 s, vaikinas per 7,6�8,0 s.

573


VI klasė VIII klasė X klasė 2.7. Imtynės, savigyna (esant sąlygoms)

Atlikti elementarius savigynos imtynių veiksmus. Apibūdinti svarbiausius ir veiksmingiausius savisaugos būdus, pagrindinius imtynių veiksmus, kovos sporto �akų prasmę ir saugų elgesį.

Paai�kina, kaip prakti�kai apsiginti u�pultam ir i�vengti pavojingų situacijų. Atlieka kelis paprasčiausius savigynos technikos veiksmus (pavyzd�iui, savisaugos būdus krentant ant nugaros, veiksmus stovint ir gulint). Pagrind�ia kovos sporto �akų prasmę. Laikosi saugos taisyklių.

2.8. Plaukimas (esant sąlygoms)

Plaukti pasirinktu būdu. Apibūdinti pagrindinius plaukimo būdus, saugaus elgesio taisykles vandenyje ir prie vandens ir jų laikytis.

Plaukia vienu būdu. Atsako u� savo ir kito asmens gyvybę bei saugumą. Laikosi saugos taisyklių.

3. Fizinis aktyvumas atvirame ore 3.1. Kūno kultūra laisvalaikiu (esant sąlygoms)

Sąmoningai reguliuoti fizinį aktyvumą: praktikuoti turizmą, orientacinį sportą, irklavimą, dviračių, �iemos sporto �akas ir pan. Apibūdinti, kaip fizinis aktyvumas atvirame ore padeda i�laikyti fizinio ir protinio darbo pusiaus-vyrą, yra energijos ir pa�inimo �altinis.

Kaitalioja bėgimą su ėjimu. Įveikia natūralias kliūtis į kalną, bėga nuokalne ir pan. Bėga parankia sparta, va�iuoja riedučiais, riedlentėmis, dviračiu, �aid�ia judriuosius ir sporto �aidimus arba slysta slidėmis, čiuo�ia pačiū�omis ir t. t. Dalyvauja ma�iau �inomoje veikloje. Pateikia fizinio aktyvumo reik�mės pavyzd�ių. Laikosi gamtos apsaugos, prie�gaisrinių ir saugaus elgesio vande-nyje taisyklių.

Eina, bėga rai�yta vietove į kalną ir �laitu. Įveikia kliūtis pasirinkdamas būdą (�uoliuodamas, �ingsniuodamas, remdamasis rankomis ir t. t.). �aid�ia judriuosius ir sporto �aidimus. Plečia pasirinktus va�iavimo dviračiu, riedlente, čiuo�imo, slidinėjimo ar kitų sporto �akų gebėjimus. Paai�kina fizinio aktyvumo reik�mę fiziniam ir dvasiniam tobulėjimui. Supranta teisėtvarkos reikalavimus. Prireikus suteikia pirmąją medicinos pagalbą.

Bėga rai�yta vietove prie� vėją, keičia bėgimo tempą ir kryptį. Įveikia kliūtis racionaliausiu būdu. Sąmoningai savaranki�kai mank�tinasi ore vienas ar su grupe, pasirenka sporto �aką ir pratimus. Pa-grind�ia pasirinktos aktyvaus laisvalaikio formos reik�mę. Laikosi saugos taisyklių.

574


VI klasė VIII klasė X klasė 3.2. Turizmas Pagal �emėlapį tiksliai

orientuotis vietovėje: suprasti kelio tarp kontrolinių punktų pasirinkimo ir ie�kojimo principus, bėgti nei�-klystant i� numatyto mar�ruto, �inoti, kaip elgtis pasiklydus. Gebėti surasti kontrolinius punktus, įveikti var�ybų trasas ar turistinius mar�rutus.

Įveikia pasirinktą nuotolį, atlieka turistinį �ygį. Nustato kryptį su kompasu. Paai�kina pagrindinius orientacinio sporto �enklus ir skaito planą-schemą. Įvardija orientacinio sporto ir turizmo rū�is. Paai�kina jų pa�intinę reik�mę ir poveikį fiziologinėms organizmo sistemoms. Laikosi gamtos apsaugos taisyklių.

Įveikia pasirinktą mokomąją trasą pagal kompasą ir azimutą. Sudaro savo klasės, mokyklos aplinkos, stadiono ir pan. planą-schemą. Paai�kina, kaip �emėlapyje ir vietovėje vaizduojamas reljefas. Pagrind�ia pasirinktos orientacinio sporto �akos ar turizmo rū�ies socialinę reik�mę. �ygio metu įrengia poilsiavietę, sukuria lau�ą, bendrauja su vietiniais gyventojais. Laikosi saugos taisyklių.

Įveikia var�ybų trasą ar turistinį mar�rutą. Vadovaujasi kelio tarp kontrolinių punktų ir �emėlapio skaitymo bei įsiminimo princi-pais. Paai�kina, kaip elgsis pasiklydęs. Sudaro turistinę grupę, pasiskirsto pareigomis, numato mar�rutą ir kelionės planą, pasirūpina inventoriumi, maistu ir t. t. Pritaiko įgytas gamtos mokslų �inias. Pa-grind�ia pasirinktos turizmo rū�ies sklaidą asmenybei formuotis.

4. Silpnesnės

sveikatos

moksleivių kūno

kultūra

Atsi�velgiant į savo anatominius, fi-ziologinius ir psichinius ypatumus atlikti pratimus, �aisti judriuo-sius ir sporto �aidimus. Lavinti silpnesnes raumenų grupes. Stati-nius ir dinaminius pratimus derinti su kvėpavimo ciklu ir kūno judesiais. Apibūdinti lavinamosios bei koreguojamosios kūno kultūros priemonių galimybes turimam sutrikimui ar ligai gydyti. Atlikti savimasa�ą.

Atlieka pratimus pagal mokytojo sudarytą mank�tinimosi programą. �aid�ia tinkamą judrųjį ir sporto �aidimą. Reikiamai kvėpuoja atlikdamas nesudėtingus fizinius pratimus. Pagrind�ia taisyklingo kvėpavimo ir kitų atliktų pratimų svarbą organizmo funk-cionavimui, sveikatai. Specialisto padedamas atlieka savimasa�ą, pildo sveikatos lapą dienyne: ra�o pagrindinius antropometrinius, fiziometrinius ir kontrolinių testų duomenis, mokytojo padedamas juos analizuoja.

Sudaro individualią (ar su grupe) lavinimosi programą ir, specialistui pritarus, reguliariai ją atlieka. Taiko savistabą. Tinkamai ilsisi ir atsipalaiduoja. Pateikia pratimų pavyzd�ių turimai negalei suma�inti. Atlieka specialiuosius laikysenos ir kvėpavimo gimnastikos pratimus. Specialisto padedamas atlieka savimasa�ą, pildo sveika-tos lapą dienyne: ra�o pagrindinius antropometrinius, fiziometrinius ir kontrolinių testų duomenis, mokytojui padedant juos analizuoja ir kelia savo sveikatos stiprinimo idėjas.

Savaranki�kai atlieka fizinius pratimus pagal susidarytą ir specialisto patvirtintą mank�tinimosi programą. Lavina kvėpavimo raumenis ir paai�kina jų svarbą gydant svei-katos sutrikimą. Paai�kina savimasa�o paskirtį ir jį savaranki�kai atlieka. Pildo sveikatos lapą dienyne: ra�o pagrindinius antropometrinius, fiziometrinius ir kont-rolinių testų duomenis, juos analizuoja, savaranki�kai suplanuoja sveikatinimo tikslus ir veiklą.

Documents

BENDROSIOS PROGRAMOS IR I−SILAVINIMO STANDARTAI · BENDROJI DALIS Prieımokyklinis, pradinis ir pagrindinis vaiko ugdymas laikomas vienu svarbiausių ıiuolaikinės ıvietimo politikos