A abu -i entrambi -e; tutti -e e due.

ačiū gràzie; labai a. mille gràzie.

adresas indirizzo.

aikštė piazza.

aikštėlė: stovėjimo a. parchéggio.

aiškin|ti ~a, ~o spiegare.

aiškus -i chiaro -a.

akiniai occhiàli v.

akis òcchio.

alėja viàle v.

alus birra.

Amerik|a América; iš ~os americano -a.

Anglij|a Inghilterra; iš ~os inglese.

anks|ti presto; ~čiau più presto; prima; (ko) prima

(di qc).

ant (ko) su (qc); sopra.

anūkas -ė nipote v/m.

apačioj sotto.

apgailest|auti ~auja, ~avo vksm: ~auju mi

dispiace.

apie 1. (žymint aptariamąjį dalyką) (po dkt) su; (po

vksm) di; kalbėti a. politiką parlare di polìtica; 2.

(žymint apytikslį kiekį) circa; 3. (žymint apytikslį

laiką) verso; a. penktą (val.) verso le cìnque.

aplink (ką) intorno (a qc).

apsipirk|ti apsiperka, ~o fare la spesa.

apvalus -i rotóndo -a.

ar 1. (tiesioginiuose klausimuose) neverčiamas; 2.

(po vksm, dkt) se.

arba o, oppure.

arbata tè v nkt.

aš io; t.p. man, mane.

atei|ti ~na, atėjo venire*; arrivare.

ateitis futuro.

atgal indietro.

atidarytas -a aperto -a.

atidar|yti ~o, ~ė aprire.

atrodyti ~o, ~ė sembrare.

atsakyti ~o, ~ė rispóndere.

atsargiai attenzione.

atsibu|sti ~nda, ~do svegliarsi.

atsiprašau scusa; (mandagiai) scusi.

atsitiktinai per caso.

auditorija àula.

áukštas -a alto -a.

aũkštas piano.

autobusas àutobus v nkt.

B baig|ti ~ia, ~ė (ką; ką daryti) finire (qcs; di far qcs). baig|tis ~iasi, ~ėsi finire.

baltas -a bianco -a.

band|yti ~o, ~ė (ką daryti) cercare (di far qcs); (ką

(daryti)) provare ((a far) qcs).

bankas banca.

baras bar v nkt; caffè v nkt. batas scarpa.

bažnyčia chiesa.

be 1. (ko) senza (qc); 2. (su valandomis) meno; be

penkių dešimt le 10 meno 5.

bėgti ~a, ~o vksm córrere; (ppr. vėluojant) scappàre.

bendras -a comùne.

bet ma; però.

beveik quasi.

biuras uffìcio.

bjaurus -i brùtto -a.

blog|as -a cattivo -a; (pats -i) ~iausias -a il (la)

peggiore.

blog|ai male; ~iau péggio.

brangus -i caro -a (ir prk).

brolis fratello.

būdas (ką daryti) modo (di far qcs).

budėtojas -a custode v/m.

būdingas -a (kam) tìpico -a (di qc).

butelis bottìglia.

būti yra buvo èssere*; èsserci*; nėra pinigų non ci

sono soldi nėra vyno non c’è vino; tai yra cioè.

būtinai assolutamente.

C centas centésimo.

centras centro.

cukrus zùcchero.

Č čia qui, qua.

D dabar ora, adesso.

daiktas oggetto; cosa.

daina canzone m.

dalykas cosa.

dalyv|auti ~auja, ~avo (kur, kame) partecipare (a

qcs).

dar ancora.

darbas lavoro; namų d. còmpito.

darbininkas -ė operàio -a.

dar|yti ~o, ~ė fare*.

daug 1. (su dkt) molto -a; daug draugų molti

amici; per d. troppo -a; 2. (su vksm, prv) molto.

daugiau più; di più.

dažnai spesso.

dėdė zio.

deja purtroppo.

dėl (žymint priežastį) per; dėl to, kad perché.

dėmes|ys: ~io! attenzione!

MINIMALUSIS LIETUVIŲ–ITALŲ ŽODYNĖLIS

dėstytojas -a insegnante v/m; (universiteto) pro-

fessore -essa.

dešin|ė: ~ėje a destra; į ~ę (nuo ko) a destra (di

qc).

dėžė scàtola.

didelis -ė grande.

diena giorno; (trukmės atžvilgiu) giornata; laba d.!

buongiorno!

diktantas dettato.

dirb|ti ~a, ~o lavorare; (ką, kuo) fare* (qcs).

diskoteka discoteca.

domin|ti ~a, ~o interessare.

dovana regàlo.

draugas -ė amico -a; klasės d. compagno di classe.

druska sàle v.

dukra fìglia.

duona pane v.

duo|ti ~da, davė dare*.

durys porta vns.

dviratis biciclétta.

E eilė 1. (seka) fila; 2. (kieno) turno.

ei|ti ~na, ėjo andare*.

ekonomika economia.

elg|tis ~iasi, ~ėsi comportarsi.

erdvė spàzio.

F fabrikas fàbbrica.

faktas fatto.

fakultetas facoltà m nkt.

filmas fìlm v nkt.

fotografija fotografia.

funkcija funzione m.

G gaila: man (tau ir pan.) g. mi (ti e sim.) dispiace.

gal, galbūt forse.

galė|ti gali, ~ėjo potere*.

galvo|ti ~ja, ~jo (apie ką) pensare (a qc).

gamin|ti ~a, ~o (valgyti) cucinare.

gan piuttosto.

gana basta.

garsas suono.

gatvė via.

gau|ti ~na, gavo ricévere*; ottenere*; g. dešimt

préndere dieci.

geltonas -a giallo -a.

geografija geografia.

ger|ai bene; ~iau méglio; g. būtų! magàri!

ger|as -a buono* -a; (pats -i) ~iausias -a il (la) mi-

gliore.

ger|ti ~ia, gėrė bere*.

gydytojas -a dottore -essa; médico.

gimęs -usi nato -a.

gim|ti ~sta, ~ė nascere*.

gird|ėti ~i, ~ėjo sentire.

gyvenimas vita. gyventi ~a, ~o vivere; (siejant su gyvenamąja patal-

pa) abitare.

gyvybingas -a vivàce.

golfas golf v nkt.

gražus -i bello* -a; negražus -i brutto-a.

greit in fretta; presto.

gripas influenza.

grįž|ti ~ta, ~o tornare.

I, Į į (žymint vietą) a; (su šalies pavadinimais) in.

įdomus -i interessante.

įėjimas entrata.

iešk|oti ~o, ~jo (ko) cercare (qc).

iki 1. (žymint ko pabaigą, laiko ribą) a; fino a; 2.

(žymint laiko ribą, terminą) entro; 3. (ppr.

atsisveikinant) a; i. arrivederci!; ciao!

ilgas -a lungo -a.

įlip|ti ~a, ~o salire*.

įmanomas -a possìbile.

įmonė azienda, impresa; ditta.

informatika informàtica.

ypač specialmente.

įprotis abitùdine m.

ir 1. (jungiant) e; (ppr. kai prieš balsį) ed; 2. (irgi,

taip pat) anche.

ital|as -ė italiano -a; ~ų kalba l’italiano; ~ų

paskaita la lezione di italiano; 3.: ir... ir... sia...

sia...

įraš|yti ~o, ~ė registrare.

istorija stòria.

iš 1. (įv. reikšm.) di; iš Italijos italiano -a; 2.

(žymint pradžios tašką ir pan.) da.

išei|ti ~na, išėjo uscire*.

išėjimas uscita.

išjung|ti ~ia, ~ė spégnere*.

išlaik|yti ~o, ~ė: i. egzaminą passare un esame.

išlei|sti ~džia, ~do (pinigus) spéndere.

išme|sti ~ta, ~tė buttare.

išskyrus (ką) meno (qc).

ištekėjusi sposata.

išvyk|ti ~sta, ~o (kur) partìre (per qcs).

Italij|a Itàlia; iš ~os italiano -a.

ital|as -ė italiano -a; ~ų kalba l’italiano.

J Japonij|a Giappone v; iš ~os giapponese.

jau già.

jausmas sentimento.

jau|stis ~čiasi, ~tėsi sentirsi.

jaunas -a gióvane.

jei, jeigu se.

ji lei; jos (savybinis) suo -a suoi -e; jai le; a lei; ją

la; lei.

jie loro; jų (savybinis) loro nkt.

jis lui; jo (savybinis) suo -a suoi -e; jam gli; a lui; jį

lo; lui.

jos loro; jų (savybinis) loro nkt.

jud|ėti ~a, ~ėjo muóversi*.

juodas -a nero -a.

jūra mare v.

jūs 1. voi; jūsų (savybinis) vostro -a -i -e; jums vi;

a voi; jus vi; voi; 2. (mandagumo formos) lei,

Lei; jūsų suo -a suoi -e, Suo.

K kad 1. (tikslui reikšti) per +bendr; 2. (teiginiui

reiškti) che.

kada quando.

kadangi dato che, visto che; siccome.

kai quando.

kaimas 1. campagna; (sodas) podere v; 2.

(miestelis) paese v; villàggio.

kaimynas -e vicino -a.

kaina prèzzo.

kain|uoti ~uoja, ~avo costàre.

kaip come.

kair|ė: ~ėje a sinistra; į ~ę (nuo ko) a sinistra (di

qc).

kalba 1. (šneka) lìngua; lietuvių k. il lituano; 2.

(pasakymas ir pan.) discorso.

kalb|ėti ~a, ~ėjo parlare.

kaln|as montagna; dgs ~ai (kaip vietovė)

montagna.

kambarys stanza; càmera.

karas guerra.

karšt|as -a caldo -a; ~a fa / è caldo.

kart|as volta; ~ais a volte.

kartu insieme; k. su insieme a / con.

kas 1. (ne apie asmenis) che cosa, che, cosa; bet

kas qualùnque cosa; kas nors qualcosa; 2. (apie

asmenis, klausiamasis) chi; bet kas chiùnque;

kas nors qualcuno; 3. (santykinis): tas, kas

quello che; 4. (kiekvienas) ogni nkt; 5.: kas be ko

senz’altro!

kasdien ogni giorno.

katė gatto.

kava caffè v nkt.

kavinė caffè v nkt.

kažin chissà.

kažkas 1. (apie asmenis) qualcuno; 2. (ne apie as-

menis) qualcosa.

kėdė sédia.

keistas -a stràno -a.

kei|sti ~čia, ~tė cambiare.

kelias strada.

keli -ios 1. (keletas) alcuni -e; qualche v/m vns; 2.

(klausiamasis) quanti -e.

kelnės pantaloni v dgs.

kel|tis ~iasi, ~ėsi alzarsi.

kiek quanto -a, -i, -e; kiek pinigų? quanti soldi?;

kiek valandų? che ora è?

kiekvienas -a 1. (be dkt) ognuno -a; 2. (su dkt)

ogni nkt.

kiemas cortile v.

kilogramas chilo.

kilometras chilòmetro.

kinas (kino salė) cìnema v nkt.

kitaip altrimenti.

kitas -a 1. (kitoks) altro -a, diverso -a; 2. (dar

vienas) (un / l’) altro -a; 3. (ateinantis) pròssimo

-a.

klaida erróre v.

klasė classe m.

klasikinis -ė clàssico -a.

klausau pronto!

klausim|as 1. domanda; užduoti ~a fare una

domanda; 2. (reikalas) questione m.

klaus|yti ~o, ~ė sentire.

klaus|ytis ~osi, ~ėsi (ko) ascoltare (ką).

knyga libro.

kodėl perché; come mai.

koks -ia quale; (ppr. su dkt) che nkt.

kompiuteris computer v nkt.

koncertas concerto.

krepšys borsa.

kur dove; iš kur?di dove?; da dove?

kuris -i 1. (klausiamasis) quale; (ppr. su dkt) che

nkt; 2. (santykinis) che.

kursas corso.

kvadratinis -ė quadràto -a.

kvailas -a scémo -a.

kvie|sti ~čia, ~tė 1. chiamare; 2. (į svečius)

invitàre.

L labai molto; l. gerai molto bene.

labanaktis buonanotte.

labas ciao.

labiau più; di più.

labiausiai soprattutto.

laida trasmissione m.

laikas tempo.

laikraštis giornale v.

laikrodis orologio.

laimė felicità.

laisvas -a lìbero -a.

laisvalaik|is: ~iu nel tempo lìbero.

langas finestra.

lank|yti ~o, ~ė frequentare.

lauke fuori.

lauk|ti ~ia, ~ė (ko) aspettare (qc).

lei|sti ~džia, ~do (ką daryti) lasciare (far qcs).

lėkštė piàtto.

lėktuvas aèreo.

lengvas -a fàcile.

licėjus licéo.

lie|sti ~čia, ~tė toccare.

Lietuv|a Lituània; iš ~os lituano -a.

lietuv|is -ė lituano -a; ~ių kalba il lituano.

liežuvis lìngua.

lygis livello.

ligoninė ospedale v.

lik|ti lieka, ~o restare, rimanere*.

linkėjimai (kokia proga) auguri v dgs.

lip|ti lipa, ~o 1. (į ką) salire* (su qcs); 2. (iš ko)

scéndere (da qcs).

litas litas v nkt.

lyti vksm piòvere.

litras litro.

liūdnas -a triste.

lova letto.

M maišelis busta.

mama mamma.

man mi; (pabrėžtinai, būtent man) a me; per me.

mane mi; (pabrėžtinai, būtent mane) me.

man|yti ~o, ~ė pensare.

mano mio -a miei -e.

marškinėliai maglietta vns.

mašina màcchina; m. (kuo) in màcchina.

mat infatti.

mat|yti ~o, ~ė vedere*.

mažai 1. (su vksm) poco; 2. (ko, su dkt) poco -a; m.

draugų pochi amici.

mažas -a pìccolo -a.

mažiau meno; di meno.

mažiausiai (bent) almeno.

medis àlbero.

medžiaga materiale v.

mėgstamiausias -a preferito -a.

mėg|ti ~sta, ~o amare; labiau m. preferire.

megztinis maglióne v.

meilužis -ė amante v/m.

mėlynas -a blu nkt.

menas arte v.

mėnuo mese v.

mergina ragazza.

mes noi; mūsų (savybinis) nostro -a -i -e; mums ci;

a noi; mus ci; noi.

mėsa carne m.

metai anno vns.

metas 1.: (ko) metu durante (qcs); 2.: paskutiniu

metu ultimamente; 3.: tuo metu, kai... mentre...

metras metro.

mieg|oti ~a, ~ojo dormire.

mielai volentiéri.

miestas città m nkt.

myl|ėti ~i, ~ėjo amare.

minutė minuto.

mintis idéa.

mobilusis telefonas cellulare v, telefonino.

modernus -i modèrno -a.

mok|ėti ~a, ~ėjo I (sugebėti) sapere.

mok|ėti ~a, ~ėjo II (pinigus) pagàre.

mokykla scuola.

mok|ytis ~osi, ~ėsi (ko, ką) studiare (qcs).

mokslinis -ė scientìfico -a.

momentas momento.

moteris 1. donna; (bet kokia; ponia) signora; 2. (tik

žymint lytį) fémmina.

motina madre m.

muziejus museo.

muzika mùsica.

N nakt|is notte m; ~į la notte, di notte.

namas casa.

naudingas -a ùtile.

naudo|ti ~ja, ~jo usare.

naujas -a nuovo -a.

ne 1. (ne „taip“) no; 2. (su kitu žodžiu; t.p. ne-)

non; ne šiandien non oggi; neateisiu non vengo;

3.: ir(gi) ne neanche.

nė neanche.

nebe- non... più.

nei né.

nekantr|auti ~auja, ~avo (ką daryti) non vedere

l’ora (di far qcs).

nekęsti nekenčia nekentė (ko) odiare (qc).

nemokamai gratis.

nes perché.

neš|ti ~a, ~ė portare.

net 1. addirittura, perfino 2.: net ne neanche.

niekada mai.

niekas 1. (apie asmenį) nessuno -a; 2. (apie daiktą)

niente nkt.

nor|ėti ~i, ~ėjo (ko) volere* (qc).

nors anche se.

numeris nùmero.

nuo da; nuo nulio da zero.

nuoma affitto.

nuostolis danno.

nupirk|ti nuperka, ~o comprare.

nutik|ti nutinka, ~o succédere*.

O o 1. e; 2. (priešingai) invece.

obuolys mela.

oranžinis -ė arancióne.

oras (orai) tempo.

P pabaiga fine m.

padėti padeda, ~ėjo 1. (kam) aiutàre (qcn); 2. (ką į

vietą) méttere.

padėtis situazione m.

pagalba aiuto; greitoji p. pronto soccorso.

pagaliau (seniai laikas) finalmente.

pagrindinis -ė principale.

paim|ti ~a, paėmė préndere.

pakankamai abbastanza.

paklaus|ti ~ia, ~ė (ką ko) chiédere (qcs a qcn).

palik|ti palieka, ~o lasciare.

pamirš|ti ~ta, ~o dimenticare.

panašus -i (į ką) sìmile (a qc).

panelė signorina.

paprastai di sòlito, in génere.

parduotuvė negòzio.

pareng|ti ~a, ~ė preparare.

parkas parco.

paruoš|ti ~a, ~ė preparare.

pas (ką) da (qcn); pas mane a casa mia.

pasako|ti ~ja, ~jo raccontare.

pasaulis mondo.

pasiraš|yti ~o, ~ė firmare.

paskaita lezione m.

paskambin|ti ~a, ~o (telefonu) telefonare.

paskui dopo.

paskutinis -ė ùltimo -a.

pastovus -i fìsso -a.

patenkintas -a contento -a.

patik|ti patinka, ~o piacere.

patrauklus -i (skatinantis veikti) stimolànte.

pats -i stesso -a; tas pats lo stesso.

pavardė cognome v.

pavargęs -usi stanco -a.

pavyzdžiui per esémpio.

pažin|ti pažįsta, ~o conóscere*.

peilis coltello.

pensionas pensione.

per (ką, laiko atžvilgiu) durante (qcs).

pertrauka pàusa.

pica pizza.

pienas latte v.

pietūs (valgymas) pranzo vns.

pigus -i a buon mercato nkt.

pilkas -a grìgio -a.

pilnas -a (ko) pieno -a (di qc).

pinigas soldo.

pyragas torta.

pirmas -a primo -a.

pirmyn avanti.

plaukai capelli v.

po 1. (ko) dopo (qc); po to poi, dopo; 2. (kuo) sotto

(qcs).

policija polizia.

politinis -ė polìtico -a.

ponas signore v; p. Nino! signor Nino!

ponia signora.

popie|tė pomerìggio; ~t(ę) il pomerìggio, nel po-

merìggio.

pora paio*; (ppr. žmonių) còppia.

poryt dopodomani.

pradė|ti pradeda ~jo (ką; ką daryti) cominciare

(qcs; a far qcs).

pradinis -ė (pradedantiesiems) elementare.

praeitas -a scorso -a.

Prancūzij|a Frància; iš ~os francese.

prara|sti ~nda, ~do pèrdere.

prasidė|ti pradeda ~jo (in)cominciare.

prasmė senso.

prašau 1. (prašant) per favore, per piacere; 2.

(siūlant ir pan.) prego.

prašymas richièsta.

pratimas esercìzio.

prezidentas presidente v.

prie (žymint vietą, netoli) a; (netoli ko) vicino (a

qc).

prieš (ką) 1. (vietos atžvilgiu) priešais; 2. (laiko

atžvilgiu) (ką) prima (di qc); (ką darant) prima

(di far qcs); 3. (priešingumui reikšti) contro (qc).

priešais (ką) davanti (a qc); di fronte (a qc).

prisimin|ti prisimena, ~ė ricordare.

prival|ėti ~o, ~ėjo dovere*.

problema problema v.

profesorius -ė professore -essa.

programa programma v.

puikus -i ottimo -a.

puodelis tazza.

pusė metà m nkt; mezzo -a; p. torto mezza torta,

metà torta.

puslapis pàgina.

pusvalandis mezzora.

R rajonas (miesto) quartiere v.

rank|a mano m; ~os le mani.

rankinė borsa.

ra|sti ~nda, ~do trovare.

raš|yti ~o, ~ė scrìvere.

rašytojas -a scrittore -trice.

raudonas -a rosso -a.

referatas relazione m.

reikalas questione m, affare v.

reikalingas -a necessàrio -a.

reik|ėti ~ia, ~ė 1. (ką daryti) bisognare (fare); 2.

(ko) servire (kas); mums ~ia daugiau laiko ci

serve più tempo.

rei|kšti ~škia, ~škė volere* dire, significare; ką tai

~škia? che vuol(e) dire?

reng|ti ~ia, ~ė preparare; organizzare.

restoranas ristorànte.

rezultatas risultato.

rin|kti renka, ~o scégliere*.

ryt|as mattina; ~e, ~ais la mattina.

rytoj domani.

romanas romanzo.

rožinis -ė rosa nkt.

rūk|yti ~o, ~ė vksm fumare.

rūšis 1. (tipas) tipo; 2. (gyvūnų) specie m nkt.

S sak|yti ~o, ~ė dire*.

salė sala; sporto s. palestra.

sąlyga condizione m.

sankryža incrócio.

santykis rapporto.

sąskaita (čekis) conto; (už paslaugas) bolletta.

savaitė settimana.

savimi: su s. con me (con lui ir pan.).

savivaldybė comùne v.

savo aš, tu, jis ir t.t.

sek|tis ~asi, ~ėsi andare; kaip ~asi? come va?

semestras semestre v.

senas -a vècchio -a.

senelė nonna.

senelis nonno.

serialas telefìlm v nkt.

sesuo sorella.

sijonas gonna.

simpatiškas -a simpàtico -a.

sirg|ti serga, ~o stare male; èssere malato.

sių|sti ~nčia, ~ntė mandare.

skaitykla sala di lettura.

skait|yti ~o, ~ė lèggere*.

skambin|ti ~a, ~o (groti ką, kuo) suonàre (qcs).

skanus -i buono -a (da mangiare).

skirtingas -a diverso -a.

sniegas néve m.

sociologija sociologia.

sofa divàno.

spalva colore v.

spinta armàdio.

sportas sport v nkt.

staiga all’improvviso.

stalas tàvolo.

stiklinė bicchiére v.

stogas tetto.

stotelė fermàta.

stotis stazione m.

studentas -ė studente -essa.

su (kuo) con (qc).

sugeb|ėti ~a, ~ėjo (ką daryti) riuscire* (a far qcs).

sunkus -i 1. (sudėtingas) diffìcile; 2. (svorio atžvil-

giu) pesante; 3. (varganas) duro -a.

sūnus fìglio.

suprantam|as -a: savaime ~a naturalmente.

supra|sti ~nta, ~to capire.

susipaž|inti ~įsta, ~ino (su kuo) conóscere (qcn).

susitik|ti susitinka, ~o (su kuo) incontrare (qcn).

sutarta: d’accordo.

sužin|oti ~o, ~ojo sapere*.

svečias òspite v.

sveik|as -a sano -a; yra ~a fa bene.

sveikata salute m; į s.! salute!

sveikin|ti ~a, ~o vksm: ~u! auguri! (kokia proga).

svetainė soggiòrno.

sviestas bùrro.

Š šaldytuvas frigo nkt, frigorìfero.

šalia (ko) accanto (a qc).

šalt|as -a freddo-a; ~a fa freddo, è freddo.

šakutė forchétta.

šaukštas cucchiàio.

šaukštelis cucchiaino.

šaunus -i bravo -a.

šeima famìglia.

šiaip 1.: š. sau così così; 2.: š. ar taip comùnque.

šiandien oggi.

šildymas riscaldamento.

šiltas -a caldo -a.

šįryt stamattina.

šis -i questo -a.

šįvakar stasera.

šnek|ėti ~a, ~ėjo (kalbėti) parlare; (sakyti ką)

dire*.

šokis ballo.

šok|ti ~a, ~o ballare.

štai ecco; štai ir aš èccomi.

šuo cane v.

šventė festa.

šviesa luce m.

T tačiau però; tuttavia.

tada allora.

taigi dunque.

taip 1. (sutinkant, teigiant) sì; 2. (šiuo būdu) così;

3. (tiek, toks) così.

taisyklė régola.

taksi taxi v nkt.

tarp tra, fra.

tas -a quello* -a; (arti kalbėtojo) questo -a; be to

inoltre; dėl to perciò, quindi.

tau ti; (pabrėžtinai, būtent tau) a te; per te.

tave ti; (pabrėžtinai, būtent tave) te.

tavo tuo -a tuoi -e.

teisingas -a giusto -a.

telefonas teléfono.

televizorius televisore v, televisione m.

ten lì, là.

tenisas tennis v nkt.

tęs|ti ~ia, ~ė continuàre.

teta zia.

tėtis, tėtė papà v nkt.

tėvas padre v.

tėvai genitori v dgs.

tik 1. solo; 2.: ką tik appena.

tik|ėti ~i, ~ėjo (kuo) crédere (a qc, qcs).

tik|ėtis ~isi, ~ėjosi sperare.

tikrai davvero, veramente.

tikras -a vero -a.

tiksliau (taisant duotą informaciją) anzi.

tik|ti tinka, ~o andare* (bene).

tiltas ponte v.

tobulas -a perfetto -a.

todėl perciò, quindi.

toks -ia 1. (panašus) sìmile; del génere; 2. (pabrė-

žiant ypatybę) così nkt.

toli lontano.

toliau 1. più lontano; 2.: t. (ką daryti) continuàre (a

far qcs); 3.: ir t. t. eccétera.

tortas torta.

traukinys treno.

triukšmas rumore v.

troškulys sete m.

troleibusas fìlobus v nkt.

trūk|ti ~sta, ~o (ko) mancare (kas).

trumpas -a corto -a.

truput|is: ~į (ko) un po’ (di qc).

tu tu; t.p. tau, tave.

tualetas bagno; toilette m nkt [twa'lɛt].

tuoj, tuojau sùbito.

turbūt probabilmente.

tur|ėti ~i, ~ėjo 1. (būti savininku) avere*; 2.

(privalėti) dovere*.

turgus mercato.

tušinukas penna.

tvarkaraštis oràrio.

U ugnis fuoco.

universitetas università nkt.

uostas porto; oro u. aeroporto.

upė fiume v.

už 1. (ko) dietro ((a) qc); 2. (ką) per (qc).

uždarytas -a chiuso -a.

uzdar|yti ~o, ~ė chiùdere*.

užei|ti ~na, ~ėjo passare.

užimtas -a, užsiėmęs -usi occupato -a.

užmigti užminga, ~o addormentarsi.

užsienietis -ė straniero -a.

užvakar l’altro ieri.

V vadin|ti ~a, ~o chiamare.

vaikas bambino -a; (sūnus, dukra) fìglio -a.

vaikinas ragazzo.

vair|uoti ~uoja, ~avo guidàre.

vakar ieri.

vakar|as sera; ~e, ~ais la sera; labas v.! buonasera!

vakarėlis festa.

vakarienė cena.

valanda ora.

valgykla mensa.

valg|yti ~o, ~ė mangiare.

valgomasis sala da pranzo.

valstybė stato (nazionale); nazione m.

vanduo àcqua.

vardas nome v; mano v. X mi chiamo X.

vargšas -ė pòvero -a.

varto|ti ~ja, ~jo usare.

važ|iuoti ~iuoja, ~iavo andare*.

vedęs sposato.

veik|ti ~ia, ~ė 1. (daryti) fare*; 2. (funkcionuoti)

funzionare.

vėl di nuovo; ancora.

vėl|ai tardi; ~iau più tardi, poi.

vėl|uoti ~uoja, ~avo èssere* in ritardo, tardare.

vež|ti ~a, ~ė portare.

vidurdienis (12.00 val.) mezzogiorno.

vidur|ys: ~y (ko) in mezzo (a qcs).

vidurnaktis (0.00 val.) mezzanotte m.

vid|us: (ko) ~uje dentro ((a) qc); į ~ų dentro ((a)

qc).

vidutinis -ė médio -a; nella média.

vienas -a 1. uno -a; un; 2. (be kitų) solo -a.

viešbutis hotel v nkt [o'tɛl].

vieta 1. posto; (vietovė) luogo; 2. (erdvė) spàzio.

vynas vino.

violetinis -ė viola nkt.

vyras 1. (vyriškosios lyties žmogus) uomo*; (bet

koks; ponas) signore v; (tik žymint lytį) màschio;

2. (sutuoktinis) marito.

vyriausybė governo.

virtuvė cucina.

visada sempre.

visai del tutto, assolutamente; pròprio.

visas -a tutto -a.

visiškai completamente; del tutto.

viskas tutto; v. gerai? tutto bene?

visur dappertutto.

vos appena.

Z zona zona.

Ž žalias -a vèrde.

žanras génere v.

žemas -a basso -a.

žem|ė terra; ant ~ės per terra.

žemyn giù.

žiem|a inverno; ~ą in inverno.

žinia 1. notìzia; 2.: dgs žinios (per televiziją) tele-

giornale v vns.

žinoma ovviamente, certamente; come no!

žin|oti ~o, ~ojo sapere*.

žiūr|ėti ~i, ~ ėjo guardare.

žmogus persona; uomo*.

žmona móglie m.

žmonės persone; gente m vns.

žodynas dizionàrio.

žo|dis 1. parola; 2.: ~džiu insomma.

žurnalas rivista.

žuvis pésce v.

A a, ad 1. atitinka vietininką arba į + galininką; a

Kaunas Kaune; į Kauną; al bar bare; į barą; 2.

(žymi laiko ribą) iki (ko); dalle 5 alle 7 nuo 5 iki

7; 3. (atsisveikinant) iki (ko); a domani iki

rytojaus!

abbastànza pakankamai.

abitàre vksm gyventi (siejant su adresu).

abitùdine m įprotis.

accànto (a qc) šalia (ko).

accòrdo: d’a. sutarta.

àcqua vanduo.

addirittùra net.

addormentàrsi sngr vksm užmigti.

adèsso dabar.

aèreo lėktuvas.

aeropòrto oro uostas.

affàre v reikalas; klausimas.

affìtto nuoma; in a. nuomojamas -a.

aiutàre (qcn) padėti (kam).

aiùto pagalba; a.! padėkite!

àlbero medis.

alcùni -e keli -ios (keletas).

allóra tada; tad.

alméno mažiausiai.

àlto -a áukštas -a.

altriménti kitaip.

àltr|o -a 1. kitas -a; kitoks -ia; un’~a volta kitą

kartą; senz’~o! kas be ko; 2.: un à. -a dar vienas

-a.

alzàrsi sangr vksm keltis, atsikelti.

amànte v/m meilužis -ė.

amàre vksm (qcs) mėgti; (qcn) mylėti.

América Amerika.

americàno -a iš Amerikos, amerikietis -ė.

amìco -a draugas -ė.

ànche 1. taip pat, irgi; ir; 2.: a. se nors.

ancóra dar; vėl.

andàre* vksm 1. eiti; važiuoti; 2.: a. bene tikti; 3.

sektis; come va?

ànno vns metai.

ànzi tiksliau (taisant duotą informaciją).

apèrto -a atidarytas -a.

appéna 1. vos; 2. ką tik.

aprìre* vksm 1. atidaryti; 2. (ko) pradėti darbą

(apie įstaigą ir pan.), atsidaryti.

arancióne oranžinis -ė.

armàdio spinta.

arrivàre vksm atvykti, ateiti.

arrivedérci iki pasimatymo.

àrte v menas.

ascoltàre vksm (ką) klausytis (ko).

aspettàre vksm (ką) laukti (ko).

assolutaménte 1.būtinai; 2. visai.

attenzióne 1. dėmesio; 2. atsargiai.

augùri v dgs linkėjimai (kokia proga); a.!

sveikinu!

àula auditorija.

àutobus v nkt autobusas.

avànti pirmyn.

avére* turėti (ką žinioje ir pan.).

aziénda įmonė.

B bàgno vonios kambarys; tualetas.

bàllo šokis.

ballàre vksm šokti.

bambìno -a vaikas; (sūnus, dukra) fìglio -a.

bànca bankas.

bar v nkt baras.

bàsso -a žemas -a.

bàsta gana.

bèllo* -a gražus -i.

béne 1. gerai; 2.: fa b. (yra) sveika.

bére* vksm gerti.

biànco -a baltas -a.

bicchiére v stiklinė.

biciclétta dviratis.

bìrra alus.

bisognàre vksm (far qcs) reikti (ką daryti).

blu nkt mėlynas -a.

bollétta sąskaita (už paslaugas).

bórsa krepšys; rankinė.

bottìglia butelis.

bràvo -a šaunus -i.

brùtto -a bjaurus -i; negražus -i.

buonanòtte labanaktis.

buonaséra labas vakaras.

buongiórno laba diena.

buòno* -a 1. geras -a; 2. (da mangiare) skanus -i.

bùrro sviestas.

bùsta maišelis.

buttàre vksm išmesti.

C caffè v nkt 1. kava; 2. kavinė; baras.

caldo -a šiltas -a; karštas -a; fa / è c. karšta.

cambiàre vksm keisti.

càmera kambarys.

campàgna kaimas.

càne v šuo.

canzóne m daina.

capélli v plaukai.

capìre vksm (-ISC-) suprasti.

càrne m mėsa.

càro -a brangus -i (ir prk).

MINIMALUSIS ITALŲ–LIETUVIŲ ŽODYNĖLIS

càsa namas; namai; a c. namie; namo; a c. mia pas

mane (namuose).

càso: per c.atsitiktinai.

cattìvo -a blogas -a.

cellulàre v mobilusis telefonas.

céna vakarienė.

centésimo centas.

céntro centras.

cercàre vksm 1. (qcs) ieškoti (ko); 2. (di far qcs)

bandyti (ką daryti).

certaménte žinoma.

che nkt 1. kad; 2. kuris -i -ie -ios (santykinis); 3.

kuris -i -ie -ios?; koks -ia -ie -ios?; che ora è?

kuri dabar valanda? kiek valandų?; 4.: che cosa?,

che? kas? (ne apie asmenis); ką?

chi nkt 1. kas (apie asmenis); ką; 2. kas? (apie

asmenis); ką?

chiamàre vksm 1. vadinti; 2. kviesti.

chiam|àrsi sangr vksm vadintis; mi ~o Pino mano

vardas Pino.

chiàro -a aiškus -i.

chiédere vksm (qcs a qcn) paklausti (ką ko).

chiésa bažnyčia.

chìlo kilogramas.

chilòmetro kilometras.

chissà kažin.

chiùdere* vksm 1. uzdaryti; 2. (ko) baigti darbą

(apie įstaigą ir pan.), užsidaryti.

chiùnque bet kas.

chiùso -a uždarytas -a.

ci I 1. mums; 2. mus; 3. sau; 4. save.

ci II prieveiksminė vietos dalelytė.

ciào 1. labas; 2. iki, atia.

cìnema v nkt kinas (kino salė).

cioè tai yra.

cìrca apie (žymint apytikslį kiekį).

città m nkt miestas.

clàsse m klasė.

clàssico -a klasikinis -ė.

cognóme v pavardė.

colóre v spalva.

coltèllo peilis.

cóme 1. kaip; 2.: c. mai? kodėl?; 3.: c. no!

žinoma!

cominciàre vksm 1. (qcs; a far qcs) pradėti (ką; ką

daryti); 2. prasidėti.

cómpito (namų) darbas.

completaménte visiškai.

comportàrsi sngr vksm elgtis.

compràre vksm nupirkti.

computer v nkt kompiuteris.

comùne I bendras -a.

comùne II v savivaldybė.

comùnque šiaip ar taip.

con (qc) su (kuo).

concérto koncertas.

condizióne m sąlyga.

conóscere vksm 1. (qcn) susipažinti (su kuo);

pažinti; 2. (qcs) žinoti (ką).

conténto -a patenkintas -a.

continuàre vksm 1. (qcs) tęsti (ką); 2. (a far qcs)

toliau (ką daryti).

cónto (čekis ir pan.) sąskaita.

cóntro (qc) prieš (ką).

córrere vksm bėgti.

córso kursas.

cortìle v kiemas.

córto -a trumpas -a.

còsa daiktas; dalykas; che c.? kas?; ką?

così 1. taip (šiuo būdu); 2. tiek; toks -ia; 3.: c. c.

šiaip sau.

costàre vksm kainuoti.

crédere vksm (a qc, qcs) tikėti (kuo).

cucchiaìno šaukštelis.

cucchiàio šaukštas.

cucìna virtuvė.

cucinàre vksm gaminti (valgyti).

custòde v/m budėtojas -a.

D da 1. (qc) nuo (ko); iš; da zero nuo nulio; da qui iš

čia; 2. (qcn) pas (ką).

dànno nuostolis.

dappertùtto visur.

dàre* vksm duoti.

dàto -a: d. che kadangi.

davànti (a qc) prieš (ką), priešais.

davvéro tikrai.

déntro ((a) qc) 1. (ko) viduje; 2. į vidų.

dèstra: a d. dešinėje; į dešinę; (di qc) į dešinę (nuo

ko).

dettàto diktantas.

di 1. atitinka kilmininką, žymint ko, kieno; il libro

di fisica fizikos knyga; la macchina dello zio

dėdės mašina; 2.: di sòlito paprastai; 3. (žymi

kalbamąjį dalyką) apie; parlare di sport kalbėti

apie sportą; 4. (rodant kilmę) iš; di Milano iš Mi-

lano; 5.: penso di sì manau, kad taip.

diétro ((a) qc) už (ko).

diffìcile sunkus -i (sudėtingas).

dimenticàre vksm pamiršti.

dìre* vksm 1. sakyti; 2. šnekėti, kalbėti.

direttóre -trìce direktorius -ė.

discórso kalba (pasakymas).

discotéca diskoteka.

dispiac|ére* vksm: mi (/ ti e sim.) ~e man (/ tau ir

pan.) gaila; apgailestauju (/ -i ir pan.).

dìtta įmonė.

divàno sofa.

divèrso -a skirtingas -a, kitoks -ia.

dizionàrio žodynas.

domànda klausimas; fare una d. užduoti klausimą.

domàni rytoj.

dònna moteris.

dópo 1. paskui; 2. (qc) po (ko).

dopodomàni poryt.

dormìre vksm miegoti.

dottóre -essa gydytojas -a.

dóve kur; di d.?, da d.? iš kur?

dovére* vksm privalėti, turėti (ką daryti).

dùnque taigi.

durànte (qcs) per (ką), (ko) metu.

dùro -a sunkus -i (varganas).

E e, ed 1. ir; 2. o.

eccétera ir taip toliau.

ècco, ècco- štai; èccomi štai ir aš.

economìa ekonomika.

elementàre pradinis -ė.

entràmbi -e abu -i.

entràta įėjimas.

éntro iki (žymint laiko ribą, terminą).

erróre v klaida.

esercìzio pratimas.

èssere* vksm 1. būti; 2.: è. in ritardo vėluoti.

èsserci* vksm būti (kur); non c’è vino nėra vyno;

non ci sono soldi nėra pinigų.

F fàbbrica fabrikas.

fàcile lengvas -a.

facoltà m nkt fakultetas.

famìglia šeima.

fàre* vksm daryti; veikti.

fàtto faktas.

favóre: per f. prašau (prašant).

fémmina moteris (lyties atžvilgiu).

fermàta stotelė.

fèsta 1. vakarėlis; 2. šventė.

fìla eilė.

fìlm v nkt filmas.

fìlobus v nkt troleibusas.

felicità laimė.

fìglia dukra, vaikas.

fìglio sūnus, vaikas.

finalménte pagaliau (seniai laikas).

fìne m pabaiga.

finèstra langas.

finìre vksm (-ISC-) 1. (qcs; di far qcs) baigti (ką; ką

daryti); 2. baigtis.

fìno: f. a (qcs) iki (ko) (žymint pabaigą).

firmàre vksm pasirašyti.

fìsso -a pastovus -i.

fiùme v upė.

forchétta šakutė.

fórse gal, galbūt.

fotografìa fotografija.

fra 1. tarp; 2. už (žymint laiką).

Frància Prancūzija.

francése iš Prancūzijos, prancūzas -ė.

fratèllo brolis.

fréddo šaltis; fa f., è f. šalta.

frequentàre vksm lankyti.

frétta skuba; in f. greit.

frìgo nkt, frigorìfero šaldytuvas.

frónte: di f. (a qc) prieš (ką), priešais.

fumàre vksm rūkyti.

funzionàre vksm veikti.

funzióne m funkcija.

fuòco ugnis.

fuòri lauke.

futùro ateitis.

G gàtto katė.

génere v 1. žanras; 2.: del g. toks -ia; in g. papra-

stai.

genitóri v dgs tėvai.

génte m vns žmonės.

geografìa geografija.

già jau.

giàllo -a geltonas -a.

giapponése iš Japonijos, japonas -ė.

giornàle v laikraštis.

giornata diena (trukmės atžvilgiu).

giórno diena.

gióvane jaunas -a.

giù 1. žemyn; 2. sótto.

giùsto -a teisingas -a.

gli I žymimasis artikelis, paprastai neverčiamas;

gli amici draugai.

gli II 1. jam; 2. jiems; joms.

gòlf v nkt golfas.

gònna sijonas.

govèrno vyriausybė.

grànde didelis -ė.

gràtis nemokamai.

gràzie ačiū; mille g. labai ačiū.

grìgio -a pilkas -a.

guardàre vksm žiūrėti.

guèrra karas.

guidàre vksm vairuoti.

H hotel v nkt [o'tɛl] viešbutis.

I i žymimasis artikelis, paprastai neverčiamas; i

soldi pinigai.

idéa mintis.

iéri vakar; l’altro i. užvakar.

il žymimasis artikelis, paprastai neverčiamas; il

libro knyga.

improvvìso: all’i. staiga.

in atitinka vietininką, arba į + galininką; in Italia

Italijoje; į Italiją; in banca banke; į banka.

incominciàre vksm cominciàre.

incontràre vksm (qcn) susitikti (su kuo).

incrócio sankryža.

indiétro atgal.

indirìzzo adresas.

infàtti mat.

influénza gripas.

informàtica informatika.

Inghiltèrra Anglija.

inglése iš Anglijos, anglas -ė. inóltre be to.

insegnànte v/m dėstytojas -a.

insiéme kartu; i. a / con qc kartu su kuo.

insómma žodžiu.

interessante įdomus -i.

interessàre vksm dominti.

intórno (a qc) aplink (ką).

invéce o (priešingai).

invèrno žiema; in i. žiemą.

invitàre vksm kviesti.

io aš; t.p. mi, me.

Itàlia Italija.

italiàno -a 1. italų, Italijos; itališkas; sono i. aš iš

Italijos; 2. italas -ė; 3.: l’i. italų kalba.

L l’ žymimasis v/m artikelis, paprastai neverčiamas;

l’Itàlia Italija; l’oro auksas.

la I žymimasis artikelis, paprastai neverčiamas; la

lezione paskaita.

la II 1. ją; 2. (ppr. La) Jus.

là ten.

lasciàre vksm 1. (far qcs) leisti (ką daryti); 2. (qc)

palikti.

làtte v pienas.

lavoràre vksm dirbti; (kuo) fare*.

lavóro darbas.

lèggere* vksm skaityti.

le I žymimasis artikelis, paprastai neverčiamas; le

aziende įmonės.

le II 1. jai; 2. (ppr. Le) Jums; 3. jas.

lèi 1. ji; t.p. le II, la II; 2.: a lei, per lei (būtent)

jai; 3. (ppr. Lei) Jūs.

lètto lova.

lezióne m paskaita.

li juos.

lì ten.

lìbero -a laisvas -a.

lìbro knyga.

licéo licėjus.

lìngua 1. kalba (šneka); 2. liežuvis.

lìtas v nkt litas.

lìtro litras.

Lituània Lietuva.

lituàno -a 1. lietuvių, Lietuvos; lietuviškas -a; sono

l. aš iš Lietuvos; 2. lietuvis -ė; 3.: il l. lietuvių

kalba.

livèllo lygis.

lo I žymimasis v/m artikelis, paprastai neverčia-

mas; lo zio dėdė.

lo II jį.

lontàno toli; più l. toliau.

lóro 1. jie; jos; 2. juos; jas; 3.: a l., per l. (būtent)

jiems / joms; 4. jų; 5. savo; t.p. gli II, li.

lùce m šviesa.

lùi 1. jis; t.p. lo II, gli II; 2.: a lui, per lui

(būtent) jam.

lùngo -a ilgas -a.

luògo vieta.

M ma bet.

màcchina mašina; in m. mašina (kuo).

màdre m motina.

magàri 1. gerai būtų!; 2. fórse.

magliétta vns marškinėliai.

maglióne v megztinis.

mài niekada.

màle blogai.

màmma mama.

mancàre vksm (kas) trūkti (ko).

mandàre vksm siųsti.

mangiàre vksm valgyti.

màn|o m ranka; le ~i rankos.

màre v jūra.

marìto vyras (sutuoktinis).

màschio vyras (lyties atžvilgiu).

materiàle v medžiaga.

mattìna rytas; la m. ryte, rytais.

me 1. (būtent) mane; (būtent) save; 2.: a me, per

me (būtent) man; (būtent) sau.

médico gydytojas -a.

médio -a vidutinis -ė.

méglio geriau.

méla obuolys.

méno 1. (t.p. di m.) mažiau; 2. (qc) išskyrus (ką);

3. (su valandomis) be; le 10 m. 5 be penkių

dešimt.

ménsa valgykla.

méntre tuo metu, kai...

mercàto turgus; a buon m. pigus -i.

mése v mėnuo.

metà m nkt pusė; m. torta pusė torto.

métro metras.

méttere padėti (ką į vietą).

mezzanòtte m vidurnaktis (0.00 val.).

mèzz|o -a 1. pusė; ~a torta pusė torto; 2.: in m. (a

qcs) vidury (ko).

mezzogiórno vidurdienis (12.00 val.).

mezzóra pusvalandis.

mi 1. man; 2. mane; 3. sau; 4. save.

miglióre geresnis; il (la) m. (pats -i) geriausias -a.

minùto minutė.

mìo -a miei -e mano; savo.

modèrno -a modernus -i.

mòdo (di far qcs) būdas (ką daryti).

móglie m žmona.

mólto I labai; m. bene labai gerai.

mólt|o II -a daug; ~i amici daug draugų.

moménto momentas.

móndo pasaulis.

montàgna kalnas; kalnai.

muóversi* sangr vksm judėti.

muséo muziejus.

mùsica muzika.

N nàscere* vksm gimti.

nàto -a gimęs -usi.

naturalménte savaime suprantama.

nazióne m valstybė.

né nei.

ne prieveiksminė dalies, kieko dalelytė; jo, jos; jų.

neànche 1. ir(gi) ne; net ne; 2. nė.

necessàrio -a reikalingas -a.

negòzio parduotuvė.

néro -a juodas -a.

nessùno -a vns 1. niekas (apie asmenį); 2. joks -ia.

néve m sniegas.

niénte vns niekas (ne apie asmenį).

nipóte v/m 1. anūkas -ė; 2. broliavaikis.

no ne.

nói 1. mes; 2. (būtent) mus; 3.: a noi, per noi (bū-

tent) mums; t.p. ci.

nóme v vardas.

non ne-, ne; non... più nebe- ; non oggi ne

šiandien; non vengo neateisiu.

nònna senelė.

nònno senelis.

nòstro -a -i -e mūsų; savo.

notìzia žinia.

nòtte m naktis; la n., di n. naktį.

nùmero numeris.

nuòvo -a naujas -a; di n. vėl; iš naujo.

O o ar, arba.

occhiàli v akiniai.

òcchio akis.

occupàto -a užimtas -a; užsiėmęs -usi.

odiàre vksm (qc) nekęsti (ko).

oggètto daiktas.

òggi šiandien.

ògni nkt vns kiekvienas -a; kas; ò. giorno kasdien.

ognùno -a vns kiekvienas -a (be dkt šalia).

operàio -a darbininkas -ė.

oppùre arba, ar.

óra I dabar.

óra II valanda; non vedo l’o. (di far qcs)

nekantrauju (ką daryti).

oràrio (darbo laiko ir pan.) tvarkaraštis.

orològio laikrodis.

ospedàle v ligoninė.

òspite v svečias.

ottenére* vksm gauti.

òttimo -a puikus -i.

ovviaménte žinoma.

P pàdre v tėvas.

paése v 1. kaimas (miestelis); 2. kraštas.

pàio* pora; (ppr. žmonių) còppia.

pagàre vksm mokėti (pinigus).

pàgina puslapis.

palèstra sporto salė.

pàne v duona.

pantalóni v dgs kelnės.

papà v nkt tėtis, tėtė.

parchéggio stovėjimo aikštelė.

pàrco parkas.

parlàre vksm kalbėti, šnekėti.

paròla žodis.

partecipàre vksm (a qcs) dalyvauti (kur).

partìre vksm (per qcs) išvykti (kur).

passàre vksm 1. užeiti; 2.: p. un esame išlaikyti

egzaminą.

pàusa pertrauka.

péggio blogiau.

peggióre prastesnis; il (la) m. (pats -i) prasčiau-

sias-a.

pénna tušinukas.

pensàre vksm 1. manyti; 2. (a qc) galvoti (apie ką).

pensióne pensionas.

per 1. (žymint priežastį) (qc) dėl (ko); 2. (žymint

tikslą, su bendratimi) kad; sono qui per lavorare

aš čia dirbti /, kad dirbčiau; 3. (žymint naudą)

(qc) už (ką); 4.: per esémpio pavyzdžiui;

perché 1. (aiškinant priežastį) nes; dėl to, kad; 2.

(klausiant) kodėl.

perciò todėl, dėl to.

pèrdere vksm prarasti.

perfétto -a tobulas -a.

perfìno net.

però bet, tačiau.

persóna žmogus.

pesànte sunkus -i (ir prk).

pésce v žuvis.

piacére I vksm patikti.

piacére II: per p. prašau (prašant).

piàno aũkštas.

piàtto lėkštė.

piàzza aikštė.

pìccolo -a mažas -a.

piéno -a (di qc) pilnas -a (ko).

piòvere vksm lyti.

più 1. (t.p. di p.) daugiau; labiau; 2. (su bdv)

atitinka priesagą -esnis -ė; più bello -a gražesnis

-ė; 3. (su artikeliu ir bdv) atitinka priesagą -

iausias -a; il / la più bello -a gražiausias -a.

piuttòsto (non poco) gan.

pìzza pica.

po’: un po’ (di qc) truputį (ko).

pòco I mažai.

pò|co II -a mažai; ~chi amici mažai draugų.

podére v sodas (kaime).

pói vėliau, po to.

polìtico -a politinis -ė.

polizìa policija.

pomerìggio popietė; il p., nel p. popiet.

pónte v tiltas.

pòrta vns durys.

portàre vksm 1. nešti; 2.vežti.

pòrto uostas.

possìbile įmanomas -a.

pósto vieta.

potére* vksm galėti.

pòvero -a vargšas -ė.

prànzo vns pietūs.

preferìre vksm (-ISC-) labiau mėgti.

preferìto -a mėgstamiausias -a.

prégo prašau.

préndere vksm paimti; p. dieci gauti dešimt.

preparàre vksm parengti; paruošti.

presidénte v prezidentas.

prèsto 1. anksti; più p. anksčiau; 2. greit.

prèzzo kaina.

prìma 1. anksčiau; 2. (di qc) anksčiau (ko); prieš

(ką); 3. (di far qcs) prieš (ką padarius).

prìmo -a pirmas -a.

principàle pagrindinis -ė.

probabilménte turbūt.

probléma v problema.

professóre -essa profesorius -ė.

progràmma v programa.

prónto klausau!

pròprio 1. visai; 2. būtent.

pròssimo -a kitas -a (ateinantis).

provàre v (qcs, a far qcs) bandyti (ką; ką daryti).

purtròppo deja.

Q qua čia.

quadràto -a kvadratinis -ė.

quàlche v/m vns keli -ios (keletas).

qualcòsa kas nors (ne apie asmenis); kažkas.

qualcùno kas nors (apie asmenis); kažkas.

quàle -i v/m koks -ia -ie -ios; kuris -i -ie -ios.

qualùnque: q. cosa bet kas.

quàndo 1. kada, kai; 2. (klausiant) kada.

quànt|o -a -i -e 1. kiek; 2. kiek?; keli -ios?; ~i

soldi? kiek pinigų?

quartiére v rajonas (miesto).

quàsi beveik.

quéllo* -a 1. tas -a (anas); 2.: q. che tas, kas; tas,

kuris.

questióne m reikalas; klausimas.

quésto -a šis -i; tas -a.

qui čia.

quìndi todėl, dėl to.

R raccontàre vksm pasakoti.

ragàzza mergina.

ragàzzo vaikinas.

rappòrto santykis.

regàlo dovana.

registràre vksm įrašyti.

régola taisyklė.

relazióne m referatas.

restàre vksm likti.

ricévere* vksm gauti.

richièsta prašymas.

ricordàre vksm prisiminti.

rimànere* vksm likti.

riscaldaménto šildymas.

rispóndere* vksm atsakyti.

ristorànte restoranas.

risultàto rezultatas.

ritàrdo: èssere in r. vėluoti.

riuscìre* vksm (a far qcs) sugebėti (ką daryti).

rivìsta žurnalas.

romànzo romanas.

ròsa nkt rožinis -ė.

rósso -a raudonas -a.

rotóndo -a apvalus -i.

rumóre v triukšmas.

S sàla salė; s. da pranzo valgomasis; s. di lettura

skaitykla.

sàle v druska.

salìre* vksm (su qc) lipti (į ką), įlipti.

salùte m sveikata; s.! į sveikatą!

sàno -a sveikas -a.

sapére* vksm 1. žinoti; sužinoti; 2. mokėti

(sugebėti).

scappàre vksm bėgti (ppr. vėluojant).

scàrpa batas.

scàtola dėžė.

scégliere* vksm rinkti.

scémo -a kvailas -a.

scéndere* vksm (da qc) lipti (iš ko), išlipti.

scientìfico -a mokslinis -ė.

scórso -a praeitas -a.

scrittóre -trìce rašytojas -a.

scrìvere vksm rašyti.

scuòla mokykla.

scùsa atsiprašau (atleisk).

scùsi atsiprašau (atleiskite).

se 1. jei, jeigu; 2. (klausiant, po vksm, dkt) ar.

sé 1. (būtent) save; 2.: a sé, per sé (būtent) sau.

sédia kėdė.

sembràre vksm atrodyti.

semèstre v semestras.

sémpre visada.

sénso prasmė.

sentiménto jausmas.

sentìre vksm girdėti; klausyti.

sentìrsi sangr vksm jaustis.

sénza (qc) be (ko).

séra vakaras; la s. vakare, vakarais.

serv|ìre vksm (kas) reikėti (ko); ci ~e più tempo

mums reikia daugiau laiko.

séte m troškulys.

settimàna savaitė.

si I (3-ojo asmens įvardis) 1. sau; 2. save.

si II beasmenė dalelytė; si fuma rūkoma.

sì taip.

sìa: sia... sia... ir... ir.

siccóme kadangi.

significàre vksm reikšti.

signóra ponia.

signóre v ponas; signor Nino! pone Nino!

signorìna panelė.

sìmile 1. (a qc) panašus -i (į ką); 2. toks -ia.

simpàtico -a simpatiškas -a.

sinìstra: a s. kairėje; į kairę; (di qc) į kairę (nuo

ko).

situazióne m padėtis.

sociologìa sociologija.

soggiòrno svetainė.

sòldo pinigas.

sólito: di s. paprastai.

sólo I tik.

sólo II -a vienas -a (be kitų).

sópra (qc) ant (ko).

soprattùtto labiausiai.

sorèlla sesuo.

sótto 1. apačioj; 2. (qc) po (kuo).

spàzio 1.vieta; 2. erdvė.

specialménte ypač.

spécie m nkt rūšis.

spégnere* vksm išjungti.

spéndere vksm išleisti (pinigus).

speràre vksm tikėtis.

spésa: fare la s. apsipirkti.

spésso dažnai.

spiegàre vksm aiškinti.

spòrt v nkt sportas.

sposàto -a (di uomo) vedęs; (di donna) ištekėjusi.

stamattìna šįryt.

stànco -a pavargęs -usi.

stànza kambarys.

stàre* vksm būti; laikytis; s. male sirgti.

staséra šįvakar.

stàto (nazione) valstybė.

stazióne m stotis.

stesso -a pats -i; lo s. tas pats.

stimolànte patrauklus -i (skatinantis veikti).

stòria istorija.

stràda kelias.

straniéro -a užsienietis -ė.

stràno -a keistas -a.

studénte -essa studentas -ė.

studiàre vksm (qcs) mokytis (ko, ką).

su 1. (žymint vietą) (qc) ant (ko). 2. (žymint

aptariamąjį dalyką) apie.

sùbito tuoj, tuojau.

succédere* vksm nutikti.

sùo -a suoi -e 1. jo; 2. jos; 3. Jūsų; 4. savo.

suonàre vksm (qcs) skambinti (groti ką, kuo).

suòno garsas.

svegliàrsi sngr vksm atsibusti.

T tardàre vksm vėluoti.

tàrdi vėlai; più t. vėliau.

tàvolo stalas.

tàxi v nkt taksi.

tàzza puodelis.

telefìlm v nkt serialas.

telefonàre vksm paskambinti (telefonu).

telefonìno mobilusis telefonas.

teléfono telefonas.

telegiornàle v vns žinios (per televiziją).

televisióne m 1. televizorius; 2. televizija.

televisóre v televizorius.

te 1. (būtent) tave; (būtent) save; 2.: a te, per te

(būtent) tau; (būtent) sau.

tè v nkt arbata.

témpo 1. laikas; nel t. lìbero laisvalaikiu; 2. oras,

orai.

tènnis v nkt tenisas.

tèrra žemė; per t. ant žemės.

tétto stogas.

ti 1. tau; 2. tave.; 3. sau; 4. save.

tìpico -a (di qc) būdingas -a (kam).

tìpo rūšis.

toccàre vksm liesti.

toilette m nkt [twa'lɛt] tualetas.

tornàre vksm grįžti.

tórta tortas; pyragas.

tra 1. tarp; 2. už (žymint laiką).

trasmissióne m laida.

tréno traukinys.

trìste liūdnas -a.

tròppo I per; per daug; t. caldo per karšta.

tròpp|o II -a per daug; t. caffè per daug kavos; ~i

problemi per daug problemų.

trovàre vksm rasti.

tu tu; t.p. tau, tave.

tùo -a tuoi -e tavo; savo.

tùrno eilė (ką daryti).

tuttavìa tačiau.

tùtto I viskas; t. bene? viskas gerai?; del t.

visiškai.

tùtt|o -a II visas -a; ~i e due abu.

U uffìcio biuras.

ultimaménte paskutiniu metu.

ùltimo -a paskutinis -ė.

un nežymimasis artikelis, paprastai neverčiamas;

vienas

una, un’ nežymimasis artikelis, paprastai never-

čiamas; viena.

università nkt universitetas.

uno I -a nežymimasis artikelis, paprastai

neverčiamas; vienas.

uno II vienas (skaitvardis).

uomo* žmogus; vyras (vyriškosios lyties žmogus).

usàre vksm naudoti, vartoti.

uscìre* vksm išeiti.

uscìta išėjimas.

ùtile naudingas -a.

V vècchio -a senas -a.

vedére vksm matyti.

venìre* vksm ateiti.

veraménte 1. tikrai; 2. iš tikrųjų.véro -a tikras -a.

vèrde žalias -a.

vèrso apie (žymint apytikslį laiką); v. le cìnque

apie penktą (valandą).

vi I 1. jums; 2. jus; 3. sau; 4. save.

vi II prieveiksminė vietos dalelytė.

vìa gatvė.

viàle v alėja.

vicìno I (a qc) prie (ko), netoli.

vicìno II -a kaimynas -e.

villàggio kaimas (miestelis).

vìno vynas.

viòla nkt violetinis -ė.

vìsto -a: v. che kadangi.

vìta gyvenimas.

vivàce gyvybingas -a.

vìvere vksm gyventi.

vói 1. jūs; 2. (būtent) jus; 3.: a voi, per voi (būtent)

jums; t.p. vi.

volentiéri mielai.

volere* vksm 1. (ką; ką daryti) norėti (ko; ką da-

ryti); 2.: v. dire reikšti; che vuol dire? ką reiškia?

vòlt|a kartas; a ~e kartais.

vòstro -a -i -e jūsų; savo.

Z zìa teta.

zìo dėdė.

zòna zona.

zùcchero cukrus.

cinquantotto

16 cinquantotto