Upload
knygoslt
View
227
Download
4
Embed Size (px)
DESCRIPTION
Knygos „APPLE paslaptys“ ištrauka
Citation preview
A d A m L A s h i n s k y
Iš anglų kalbos vertėagnė mackevIčIūtė
KORPORACIJOS APPLE BRANDUOLYS
Nestandartinė netradicinės organizacijos schema. Korporacijos vadovas Timas Kukas (Tim Cook) užima centrinę poziciją. Savita Apple struktūra skiriasi nuo kitų korporacijų. Šią schemą, remdamasis turimomis žiniomis ir ribota Apple viešai skelbiama informacija, sukūrė grafikos dizaineris Deividas Fosteris (David Foster).
Nau j a s pož i ū r i s į v a dova v i mą 5
TimoThy CookApple
generAlinis vAdovAs
Jeff Williams
vvp, vykdAntysis direktorius
JonaThan ivevvp,
prAmoninis dizAinAs
Joel Podolny
vvp, žmogiškieji
ištekliai
eddy Cuevvp,
internetAs, programinė
įranga ir pAslAugos
sCoTT forsTall
vvp, ioS programinė
įrangaCraig federighi
vvp, mAC programinėS
įrangoS inžinerija
PhiliP sChiller
vvp, produktų rinkodArA
PeTer oPPenheimer
vvp, vyresnysis
finAnsininkAs
kaTie CoTTon
vp, komunikacijoS
BruCe seWll
vvp, vyriAusiAsis patarėjaS
BoB mansfield
vvp, techninėS įrangoS
inžinerija
douglas BeCk
vp, vadovaujantiS Apple pAdAliniui
japonijoje
Jennifer Bailey
vp, elektroninėS parduotuvėS
Jerry mCdougal
vp, mažmeninė
prekybA
William frederiCk
vp, Sumanymų
įgyvendinimaS
riTa lanevp,
operacijoS
saBih khanvp,
operacijoS
deirdre o’Brien
vp, operacijoS
Jeff roBBinvp,
vartotojamS skirtos
progrAmos
greg gilleyvp,
tAikomosios vAizdo
progrAmos
roger rosner
vp, produktyvumo
progrAmos
henri lamiraux
vp, inžinerija, ioS progrAmos
isaBel ge mahe
vp, belaidė
programinė įrangakim
vorraThvp,
programų vAldymAs
simon PaTienCe
vp, pagrindinėS operacinėS sistemos
Bud TriBBle
vp, programinėS įrangoS tech-
nologijoS
hiroki asaivp,
rinkodArA
Brian asaivp,
operacinėS sistemos ir rinkodArA
ron okamaTovp, ryšių
plėtojimaS
david moodyvp, mAC
rinkodArA
John CouChvp,
mokymAi
miChael TChaovp, ipAd
rinkodArA
greg JosWiak
vp, iphone rinkodArA
gary WiPfler
vp, iždaS
BeTsy rafael
vp, kompanijoS kontrolierė
dan riCCiovp,
vadovaujantiS ipAd
pAdAliniui
david TuPman
vp, techninė įrangoS
inžinerija, iphone / ipod
sTeve Zadeskyvp, ipod
ir iphone dizAinAs
miChael CulBerT
vp, produktų Struktūra
John Brandon
vp, pArdAvimAspartnerių
elektroninėSe parduotuvėSe
miChael fenger
vp, iphone pArdAvimAs
1Naujas poûiúris ì vadovavimà
2011 metų rugpjūčio 24 dieną Stivas Džobsas (Steve Jobs) dalyvavo korporacijos Apple direktorių tarybos susirinkime. Tą dieną Džobsas atsistatydino iš korporacijos generalinio vadovo pareigų. Vyras sunkiai sirgo, todėl nusprendė, kad galiausiai atėjo laikas pasitraukti ir užleisti savo postą kitam vadovui. Tądien jis tapo tarybos pirmininku, suteikdamas Apple darbuotojams, klientams ir investuotojams dalelę vilties, kad ir toliau liks įtakingas žmogus kompanijoje.
Džobsui be galo patiko jo bendrovės gaminami produktai. Tądien vyras atvyko į susirinkimą, kad galėtų asmeniškai pranešti direktoriams apie savo ketinimą trauktis iš pareigų. Tačiau jis atvyko ne tik
A p p l e pa s l a p t y s8
dėl šios priežasties. Džobsui buvo svarbu apžiūrėti naujausius Apple produktus. Apple jau senokai buvo pristačiusi savo naujausią iPhone gaminį, kuriame pirmą kartą per visą istoriją buvo įdiegtas dirbtinis intelektas – asmeninio asistavimo programinė įranga Siri. Panašiai kaip Stenlio Kubriko (Stanley Kubrick) filme „2001: Kosminė odisėja“ (2011: A Space Odyssey) naudotas HAL kompiuteris, taip ir Siri geba atsakyti į pateiktus klausimus, kalbėtis su įrangos savininku. Tai buvo ryškiausias kompiuterinės revoliucijos rezultatas. Prieš dvidešimt penkerius metus prie tos revoliucijos prisidėjo Stivas Džobsas. Kad pagerintų žmonių gyvenimą, buvo siekiama pasitelkti kompiuterių galią.
Skotas Forstalas, Apple padalinio vadovas, atsakingas už mobiliąją programinę įrangą, pademonstravo tarybai Siri. Kol Skotas kalbėjo, Džobsas įsiterpė ir paprašė paduoti telefoną. Jis norėjo pats išbandyti naują asistavimo programą. Forstalas, kuris ilgą laiką dirbo su Džobsu (iš pradžių NeXT, paskui Apple), sudvejojo. Jis buvo inžinierius, pasižymintis nepaprastais gabumais, ambicingas, garsėjo ypatinga charizma ir protu nenusileido Džobsui. Toks Forstalo dvejojimas turėjo pagrindo: Siri paslaptis buvo ta, kad ši programa per tam tikrą
Nau j a s pož i ū r i s į v a dova v i mą 9
laiką sugeba įsisavinti savo šeimininko balsą, perpranta jo vingrybes ir išskirtines savybes. Įrenginys buvo panašus į beisbolo pirštinę, prisitaikančią prie savininko rankos. Be abejonės, Forstalas tai žinojo. Greta visų nemalonumų – blogos Džobso nuotaikos (beje, jis garsėjo ūmiu būdu), nes tądien nebuvo pati geriausia diena Stivo gyvenime, nemenką stresą sukėlė faktas, jog likus labai mažai laiko iki naujojo produkto paleidimo į rinką jis nėra baigtas – Forstalas dar nenorėjo Džobsui duoti pageidaujamo telefono. „Būk atsargus, – tarė jis žmogui, kuris niekada gyvenime nesistengė būti atsargus. – Esu pripratinęs šį daiktą prie savo balso.“
Paprastai Džobsui atsakymas „ne“ neegzistuodavo. „Paduok man telefoną“, – užriaumojo jis, paragindamas Forstalą apeiti stalą ir paduoti jam į rankas aparatą. Sergantis Džobsas, kuris sekė naujai įsteigtos kompanijos, sukūrusios Siri technologiją, įsigijimą, pažaidė kompiuteriu kelias mažojo beisbolo partijas. Tada kreipėsi į įrenginį: „Tu vyras ar moteris?“ Siri jam atsakė: „Man nebuvo priskirta lytis, pone.“ Nuvilnijo juokas, o su juo ir palengvėjimas.
Galbūt Siri lyties identifikavimo pastangos pasirodė linksmos ir leido šiek tiek išsklaidyti niūrią di
A p p l e pa s l a p t y s10
rektorių tarybos susirinkimo atmosferą, tačiau kai Džobsas pačiupo iPhone prototipą į rankas, Forstalo nugara nusirito nerimo banga. Ši situacija iliustruoja principus, kuriais remdamasi Apple korporacija tapo tokia garsi, bet kartu ir kitokia, lyginant su tomis kompanijomis, kurios įvardijamos kaip gero valdymo modelio pavyzdžiai. Milžiniška kompanija visą savo energiją sutelkė į vieną vienintelį produktą. Jis buvo kuriamas ypač slaptai. Mechaninės dalies ir dizaino kūrėjai atidavė visas jėgas, kad nepraleistų nė mažiausios detalės. Tą dieną paskutinį kartą prie kompanijos valdymo prisidėjo negatyviomis savybėmis – narcisizmu, keistomis užgaidomis, kitų žmonių jausmų nepaisymu – pasižymintis vadovas. Išvardytas savybes visuomenė paprastai vertina neigiamai. Bet kaip yra iš tiesų? Juk kalbama apie verslą. Žinant, kad Apple sugeba jį plėtoti, susidaro įspūdis, jog korporaciją valdo žmonės, kurie moka tai daryti (atrodytų, tarsi jie ilgus metus būtų studijavę verslo mokyklose ir įgiję reikiamų žinių, nors iš tiesų taip nebuvo). Nenumaldomai kyla klausimas: ar Apple sėkmė vertintina kaip unikali, o galbūt Apple vertėtų laikyti sektinu pavyzdžiu?
Yra žinoma, kad paskutinis oficialus Džobso veiksmas buvo iPhone įvertinimas. Reikėtų nepa
Nau j a s pož i ū r i s į v a dova v i mą 11
miršti, kad būtent išmaniųjų telefonų kategorijoje prieš ketverius metus Apple kompanija ir Džobsas buvo nepralenkiami. Džobsas apvertė visą Apple aukštyn kojomis. Iš pagrindų pakeista korporacija 2007 metais į rinką paleido iPhone. Džobsas buvo numatęs, kad iPhone bus tas prietaisas, kuris sukels revoliuciją. Šis prietaisas turėjo sujungti išmaniojo telefono ir nešiojamojo muzikos grotuvo iPod funkcijas. Šiuos du įrenginius buvo nelengva susieti tarpusavyje ir sukurti vieną naują tinkamai funkcionuojantį produktą. Be to, dizainas turėjo būti nepriekaištingas, o programinė įranga turėjo palengvinti vartotojo ir prietaiso sąveiką. Kadangi valdyti iPhone galima liečiant jį, ši savybė turėjo sukelti vartotojams nepaprastą įspūdį.
Tuo metu iPhone komanda jau buvo susidūrusi su daugybe sunkumų. Dėl jų visoje korporacijoje buvo kilusi nemenka sumaištis ir įtampa. Kitos Apple komandos, ypač ta, kuri kūrė Macintosh programinę įrangą, turėjo nustumti į šoną pradėtus projektus. Naujausia Macintosh operacinės sistemos versija nebuvo laiku paleista į rinką, kadangi inžinieriai, kurie dirbo prie šio projekto, privalėjo visą savo dėmesį skirti iPhone kūrimui. Daugybė darbuotojų, kurie nebuvo priskirti dirbti prie i Phone projekto,
A p p l e pa s l a p t y s12
ne juokais pasipiktino, nes tose zonose, kurios buvo atitvertos ir rezervuotos iPhone kūrimui, netikėtai nustodavo veikti jų elektroninės tapatybės nustatymo kortelės. Visi Apple produktai kuriami vienodai, tačiau kai kurie iš jų yra labiau privilegijuoti.
Tarp elitinių produktų buvo sukurtas išskirtinis gaminys. Spaudimas užbaigti iPhone prilygo karo mobilizacijai. Apple korporacijos inžinieriai pasiskolino kariškių vartojamą bauginantį terminą „mirties žygis“, kuriuo apibūdino baigiamąją produkto kūrimo stadiją – artėjantį paleidimą į rinką.
Ne kiekvienas kompanijos vadovas sugebėtų priversti savo talentingiausius darbuotojus dirbti per atostogas, tačiau Džobsui tai puikiai sekėsi daugybę metų. Viskas prasidėjo tada, kai korporacija pirmą kartą ruošėsi Macworld pasaulinei parodai, kuri turėjo vykti tuoj po Naujųjų metų. Džobsas siekė, kad Apple darbuotojams taptų svarbesnė už jų asmeninį gyvenimą. Jis kartu su savo bičiuliu Stivenu Vozniaku (Stephen Wozniak) 1976 metais įsteigė korporaciją. Devintojo dešimtmečio pradžioje Džobsas inicijavo Macintosh kompiuterių kūrimą. 1985 metais jam teko nemalonus išbandymas, kai kompanijai vadovauti pasamdytas vadovas pamynė jo autoritetą. 1997 metais jam pavyko su triumfu atgauti pra
Nau j a s pož i ū r i s į v a dova v i mą 13
rastas pozicijas ir išgelbėti galvos skausmu tapusią kompaniją. Po beveik dešimtmečio Apple karaliavo, šviesdama tarsi ryškiausia žvaigždė asmenines technologijas kuriančių kompanijų žvaigždyne. Kelrodė žvaigždė, be abejonės, buvo Stivas Džobsas.
Net ir nepastebimas Apple koridoriuose Džobsas buvo ryškus vadovas. Žinoma, į jo kabinetą Infinite Loop (Begalinio ciklo – red. past.) gatvėje pirmuoju numeriu pažymėtame pastate buvo draudžiama įeiti daugumai korporacijos darbuotojų. Tačiau Apple veikloje Džobsas buvo ypač svarbi asmenybė. Įvairių rangų darbuotojai ne kartą matė jį korporacijos kavinėje, kur jis paprastai leisdavo laiką bendraudamas su produktų dizainą kuriančios grupės vadovu ir bendraminčiu Džonatanu Aivu (Jonathan Ive). Žmonės ne kartą pastebėjo Džobsą, žingsniuojantį po korporacijos teritoriją, o jo automobilį, pastatytą Infinite Loop gatvėje priešais pirmuoju numeriu pažymėtą pastatą. Korporacijos darbuotojai ir visuomenė susidomėję stebėdavo jo vedamas prezentacijas, kurios leido jiems suprasti, kokia linkme į priekį juda Apple. Buvo plačiai pasklidusios kalbos, kad Džobsas yra nepasiekiamas, kad eiliniai darbuotojai neturi jokių šansų dalyvauti bendrame susirinkime su juo. Tačiau kiekvienas
A p p l e pa s l a p t y s14
vylėsi, jog tas darbas, kurį jis ar ji atlieka, galiausiai vieną dieną bus pastebėtas. Taip, tikra tiesa, beveik niekas nepraslysdavo pro Stivo akis, Džobso pirštų atspaudų atsirasdavo ant visko, ką svarbaus sukurdavo Apple.
Pirmojo iPhone paleidimo į rinką išvakarėse Džobso žvaigždė buvo sužibusi ypač ryškiai. Atrodė, kad jis įveikęs vėžį, nes prieš dvejus metus jam buvo pašalintas piktybinis kasos navikas. Jis viso labo puse lūpų prasitarė apie savo ligą, užsiminė, jog tai reta kasos vėžio atmaina, ligonius įveikianti per trumpą laiką. Viešumoje Stivas rodydavosi taip kaip daugelį metų: vilkėdavo juodą senamadišką megztinį atlenkiamu kaklu, mūvėdavo šviesiai mėlynos spalvos Levi’s firmos džinsus, juodas kojines, avėdavo New Balance prekės ženklo sportbačius ir nešiojo septintojo dešimtmečio akinius apvaliais rėmeliais. Jis atrodė kaip visada sveikas ir gyvybingas. Smakras buvo apžėlęs žilstelėjusia tankia barzda. Vos prieš porą metų jam suėjo penkiasdešimt ir dabar jis buvo pasiekęs savo sėkmės olimpą. Apple naujieji produktai iPod ir iTunes sukėlė perversmą elektroninėje muzikos prekyboje. Tais metais Džobsas pardavė Disney kompanijai savo šalutinį projektą Pixar, už kurį gavo 7,5 milijardo dolerių.
Nau j a s pož i ū r i s į v a dova v i mą 15
Kartu jis įgijo didžiausio Disney kompanijos akcininko, kompanijos direktorių tarybos nario teises ir pakartotinai dar stipriau įsitvirtino milijardierių gretose.
Kalbant apie technologijų pramonę, Džobsas turėjo išskirtinį gebėjimą įžvelgti ateitį. Prabėgus ketveriems metams nuo tos dienos, kai rinkoje pasirodė pirmasis Apple telefonas iPhone, Džobso rankose atsidūrė naujasis modelis su integruota dirbtinio intelekto programa Siri. Tačiau Stivas neišdrįso užduoti sistemai egzistencinio klausimo, kuris, nors ir be galo svarbus, bet buvo per sunkus prietaisui: kokia bus Apple korporacija, kai manęs nebus?
„Mirties žygis“, kurį pradėjo Apple naujojo iPhone sukūrimo link, įgavo pagreitį – sutelktos visos stipriausios pajėgos, visi svarbiausi ištekliai nukreipti į produktą, kuriuo buvo suinteresuotas pats korporacijos vadovas. Laikas negailestingai bėgo, tačiau nebaigtų darbų buvo daugybė. Ar kita kompanija, kasmet iš pardavimo uždirbanti 108 milijardus dolerių, per tokį pat trumpą laiką būtų sugebėjusi pasiekti tokios stulbinamos sėkmės? Tikriausiai ne, nebent jai vadovautų žmogus, įsitikinęs, kad jis gali
A p p l e pa s l a p t y s16
pakeisti pasaulį, o jo vadovaujama kompanija pajėgi „priversti Žemės rutulį suktis priešinga kryptimi“.
Stivas Džobsas mirė 2011 metų spalio 5 dieną. Po mirties jis buvo pagerbtas už milžinišką indėlį vykdant permainas įvairiose pramonės šakose. Šis vyras sukėlė revoliuciją net keturiose sferose: kompiuterių, muzikos (pasiūlydamas vartotojams iTu-nes elektroninę parduotuvę ir iPod), filmų (Pixar kompanija buvo kompiuterinės animacijos pradininkė) ir komunikacijų (iPhone). Būdamas jaunas jis paklojo pamatus kompiuterių pramonei, o sulaukęs brandaus amžiaus svarstė, ką naujo būtų galima sukurti šioje srityje. Vos tik rinkoje pergalingai pasirodė antrasis Apple patobulintas iPad, Džobsas pareiškė, jog „asmeninių kompiuterių erai atėjo galas, nes virtuali informacija nebus apdorojama darbalaukiu arba nešiojamuoju kompiuteriu. Džobsas sukūrė tokią Apple korporaciją, kuri galėjo gaminti visame pasaulyje populiarius ir garsius produktus, kartu maksimaliai išsaugodama savo vidines paslaptis.
Jei tik Apple šalininkai ir priešininkai būtų galėję geriau pažinti korporaciją, jie būtų pamatę, jog tai yra milžiniškas prieštaravimų darinys. Kompanija taikė tokius metodus, kurie prieštaravo per daugelį
Nau j a s pož i ū r i s į v a dova v i mą 17
metų nusistovėjusiems valdymo principams. Tarsi Apple visai nerūpėtų tai, ko mokoma verslo mokyklose. Iš tiesų, taip ir buvo.
Kai vyrauja visuotinė verslo skaidrumo tendencija, Apple išlieka paslaptinga. Nors ir neturėdami didelės laisvės veikti savo nuožiūra, korporacijos darbuotojai moka tinkamai prisiimti atsakomybę. 2005 metų Stanfordo universiteto absolventams Džobsas sugebėjo puikiai įskiepyti, kad „nepasiduotų aplinkinių įtakai, išlaikytų griežtą nuomonę, tvirtą valią ir vadovautųsi intuicija“. Iš Apple darbuotojų yra reikalaujama vykdyti nurodymus nebrukant savo nuomonės. Geri vadovai, kaip mes gerai žinome, užduotis paveda. Apple vadovas buvo toks smulkmeniškas, kad asmeniškai patvirtindavo kiekvieną korporacijos sukuriamą reklamą, nuspręsdavo, kas turėtų ir kas neturėtų dalyvauti už korporacijos ribų vykstančiuose susirinkimuose.
Apple būdingas dar vienas šiuolaikiško valdymo perliukas: korporacija nuolat imasi rizikingų žingsnių, vos tik jos pelnas pasiekia aukštumas, o pagrindinės įmonės bei dukterinių kompanijų ketvirčio uždarbis akiplėšiškai įsisiūbuoja. Apple, tiesą sakant, iš esmės labai menkai domina Volstritas, kadangi, kompanijos vertinimu, investuotojai yra lyg šuniui penkta koja. Korporacija sugeba įgauti
A p p l e pa s l a p t y s18
antrąjį kvėpavimą tuo metu, kai dauguma stiprių kompanijų (Microsoft, Yahoo!, AOL ir netgi Cisco) susiduria su augimo problemomis.
Apple korporacija negalėtų būti vertinama kaip širdžiai miela darbovietė. Gausybė kitų kompanijų puikuojasi Fortune žurnalo metiniuose kompanijų reitingų sąrašuose (į juos patenka kompanijos, kurios vertinamos kaip pageidaujami darbdaviai). A pple pasitraukia iš šios kovos nė nepabandžiusi joje dalyvauti. Akivaizdu, kad tokia korporacijos pozicija yra teisinga. Iš esmės ji veikė nepriekaištingai nuo 1997 metų, kai Stivas Džobsas grįžo į Kupertiną. Antrojoje 2011 metų pusėje Apple ir kompanija ExxonMobil varžėsi dėl didžiausios pasaulio kompanijos, vertinant pagal rinkos kapitalizaciją, pozicijos.
Jei Apple taip puikiai sekasi daryti tai, ką daro, kaip ji iš tikrųjų veikia? Google pavyko rasti savo vietą populiariojoje kultūroje. Ei, aš galiu keliauti į darbą, vilkėdamas pižamą, valgyti Cap’n Crunch ir galynėtis su kitais inžinieriais, sliuogdamas savo Razor motoroleriu! Ei! Vos vienam kitam žmogui yra žinoma, kas vyksta korporacijos Apple viduje, išskyrus tuos atvejus, kai kompanijos vadovas prieš kameras pristato Apple produktą pagal kruopščiai suderintą scenarijų.
Nau j a s pož i ū r i s į v a dova v i mą 19
Tokia yra Apple strategija. Kiek yra žinoma, korporacijai labai svarbu, jog tai, kas vyksta jos viduje, išliktų paslaptyje. Siekdami išlaikyti tinkamą konfidencialumo lygį, korporacijos vadovai laikosi taisyklių ir specialių nuorodų sąvado. O tai padeda visiems elgtis išvien pagal bendrą scenarijų. Timas Kukas, daug metų korporacijoje dirbęs vykdančiuoju direktoriumi, 2011 metų rugpjūtį, iki Stivo Džobso mirties likus šešioms savaitėms, tapo Apple generaliniu vadovu. Apie tai buvo pranešta visuomenei. „Tai Apple magijos dalis, – atsakė jis, kai Volstrito analitikas paprašė jo pakomentuoti Apple planavimo procesą. – Nenoriu, jog kas nors atskleistų mūsų magiją, nes nenoriu, kad kas nors ją nukopijuotų.“
Kalbant apie Apple gaminamus prietaisus, reikia paminėti, kad visas pasaulis dievina ir gėrisi jais, bet vos vienas kitas žmogus suvokia, kaip Apple gamina ir realizuoja savo produkciją. Geriausiai suvokti visą eigą būtų galima perpratus kasdienius procesus, kurie vyksta Apple: kaip dirba aukščiausio rango vadovai, kaip kompanija priverčia tarpusavyje varžytis konkuruojančias technologijas kuriančias komandas, kaip unikaliai traktuojamas (o gal apskritai nepaisomas) kilimo karjeros laiptais klausimas. Dauguma Apple vidutinio rango kvalifikuo
A p p l e pa s l a p t y s20
tų darbuotojų daugybę metų mirksta tose pačiose sultyse, nepakildami nė per vieną pakopą karjeros laiptais. Vienu svarbiu bruožu korporacija skiriasi nuo verslo pasaulio ir ten vyraujančių nuostatų – tik labai nedidelė saujelė vadovybės pasitikėjimą įgijusių pavaldinių tampa kompanijos lyderiais, kurie ateityje pakeis esamus vadovus.
Šioje knygoje siekiama prasiskverbti į uždarą Apple pasaulį ir atkoduoti slaptas korporacijos sistemas. Tai padės valdžios siekiantiems verslininkams, smalsiems vidutinio rango vadovams, pavydiems konkuruojančių kompanijų direktoriams ir kūrybingoms asmenybėms, svajojančioms apie naujus išradimus, suprasti kompanijos procesus ir papročius. Jei būtų galima pamėgdžioti Apple, argi atsirastų tokių, kurie nenorėtų pabandyti? Geriausia, jei tokią užduotį būtų galima įgyvendinti dirbant su Džobsu. Deja, 2011 metais Džobsas mirė savo namuose, Palo Alto mieste, tačiau jo vardas dar ilgus metus lydės Apple Inc. Norint perprasti, kaip veikia Apple, reikia perprasti Džobso požiūrį, koks turėtų būti kompanijos vadovas. Jis aktyviai neigė įprastines nuostatas apie aukščiausio rango vadovus.
Nau j a s pož i ū r i s į v a dova v i mą 21
Stivenas Polas Džobsas (Steven Paul Jobs) pakeitė pasaulį, tačiau jis taip pat įkūnijo vaikino iš mažo miestelio prototipą. Paradoksalu (korporacijoje buvo nuolat susiduriama su daugybe įvairių paradoksų), tačiau Džobsas buvo rafinuotas estetas, kuris gyveno kaip tikras priemiesčio gyventojas. Jis nepalankiai žiūrėjo į prekybos centrus, besidriekiančius per ištisus kvartalus, nors būtent viename iš tokių centrų buvo įsteigta pirmoji jo kompanijos mažmeninės prekybos parduotuvė. Kasdien Džobsas vykdavo į darbą tuo pačiu maršrutu namai–korporacija, stengdamasis neužsukti į miesto centrą.
Džobsas gimė 1955 metais San Fransiske. Jį įsivaikinę tėvai iš pradžių persikėlė gyventi į Mauntin Vju, tada į Los Altosą. Tai buvo du nedideli miesteliai Šventosios Klaros slėnyje. Stivas lankė vidurinę mokyklą greta Kupertino. Šiose vietovėse jis vienaip ar kitaip sukiojosi visą savo gyvenimą, trumpam nuklysdamas nuo saulėto, sausringo ruožo tarp San Fransisko ir San Chozė, kur pamažu abrikosų ir slyvų vaismedžių sodų vietoje buvo steigiamos naujas technologijas kuriančios kompanijos. Sodai čia augo, kai Stivas buvo dar mažas. Kurį laiką jis lankė Rido koledžą, įsikūrusį Oregone. Šioje liberalioje mokslo įstaigoje jis praleido ne vienus metus,
A p p l e pa s l a p t y s22
kol septintasis dešimtmetis virto aštuntuoju. Kurį laiką Džobsas buvo įsikūręs draugų ūkyje Oregone, tačiau kai prireikė pinigų, vaikinas grįžo į gimtąsias vietas. Čia jis įsidarbino kompanijoje Atari. Dar jaunystėje Džobsas tapo griežtas vegetarizmo šalininkas, ėmė lankyti kaligrafijos kursus, kurie tapo visą gyvenimą trukusios dizaino manijos pradžia, taip pat bandė ieškoti savo kelio Indijoje. Po daugelio metų Džobsas nusipirko prabangų butą išskirtiniuose San Remo apartamentuose, iš kurių atsivėrė vaizdas į Niujorko Centrinį parką. Skirtingai nuo kitų garsias ir galingas pasaulinio lygio kompanijas įsteigusių vadovų, Džobsui niekada nebuvo kilusi mintis apsigyventi Aukštutiniame Vestsaide.
Kaip Silicio slėnio įkūrėjas Džobsas ne kartą suabejojo verslo pasaulyje patyrusių žmonių gebėjimais, nors jie ir būdavo įsteigę savo kompanijas arba padarę karjerą dirbdami samdomą darbą. 1999 metais, iki Apple korporacijos atgimimo likus visai nedaug laiko, buvęs korporacijos Disney prezidentas Džefas Džordanas (Jeff Jordan) užsitraukė Džobso nemalonę. Baigęs mokslus Stanfordo universitete, „verslo pasaulio epicentre“, Džordanas nusprendė ten nelikti ir išvyko laimės ieškoti kitur. Po dešimties metų Endis Mileris (Andy Miller), mobiliųjų
Nau j a s pož i ū r i s į v a dova v i mą 23
telefonų reklamos kompanijos Quattro Wireless, kurią įsigijo Apple ir kuri padėjo kompanijai sukurti reklamos tinklą, vadovas ir vienas iš steigėjų, susitikęs su Džobsu aptarti judviejų sandorio, neišvengė diskusijos geografijos tema. „Tavo kompanija yra Valthame“, – pareiškė Džobsas, neteisingai ištardamas Masačusetso valstijos miestelio, kuriame buvo įsikūrusi Quattro Wireless, pavadinimą. Mileris pabandė pataisyti Džobsą, tačiau pastarasis jį nutraukė ir drėbė: „Man nusispjauti. Ar žinai, kas yra Valthame? – paklausė jis, vėl neteisingai ištardamas miestelio pavadinimą. – Visiškai nieko.“
Kiti technologijų pramonės titanai tapo imigrantais toje vietovėje, kuri Džobsui buvo gimtoji. Endis Grouvas (Andy Grove) iš Intel kompanijos gimė Vengrijoje, vienas iš kompanijos Oracle steigėjų Laris Elisonas (Larry Ellison) gimė Čikagoje. Goo gle įkūrėjai Laris Peidžas (Larry Page) ir Sergejus Brinas (Sergey Brin) atvyko iš Mičigano ir Rusijos. Džobsui mirus Silicio slėnyje įsižiebusi naujausia superžvaigždė Markas Zukerbergas (Mark Zuckerberg) gimė Niujorko priemiestyje. Mokydamasis Harvardo universitete studentų bendrabučio kambaryje jis sukūrė Facebook socialinį tinklą. Visi šie žmonės rado prieglobstį Silicio slėnyje, kurį dar
A p p l e pa s l a p t y s24
būdamas jaunas lyg audinį iš ploniausių gijų išaudė Džobsas. Jis mėgdavo pasakoti istoriją apie tai, kaip paskambino savo kaimynui Viljamui Hiuletui (William Hewlett) ir paklausė, gal jis turįs atsarginių detalių, kurių Džobsui reikėjo kuriant prietaisą mįslingu pavadinimu „dažnio skaitiklis“. Džobsui tada buvo trylika metų. Vienas iš Hewlett-Packard, garaže įsteigtos bendrovės, davusios pradžią Silicio slėniui, įkūrėjų Hiuletas davė Džobsui detalių ir pasiūlė pasidarbuoti savo kompanijoje vasaros metu.
Taip, Džobsas ilgus metus buvo Silicio slėnio dalis, tačiau ne visada atitiko jo stereotipus. Jis gerai nutuokė apie technologijas, tačiau jam stigo formalių inžinerinių žinių. Jis buvo tikras nuoboda, kartu su savo draugu Stivu Vozniaku (Steve Wozniak), aštuntojo dešimtmečio kompiuterinių technologijų entuziastu, laiką stumiantis kompiuterių klube, kurio lankytojai plempdavo naminį alų. Tačiau Džobsas buvo subrendęs ne pagal metus: bendraudamas su moterimis jis labai pasitikėjo savimi, uždirbęs pirmuosius nemažus pinigus ėmė rengtis prabangiais drabužiais (vėliau jis dieną iš dienos vilkėdavo tuos pačius drabužius), buvo apsukrus bei reiklus pardavėjas ir verslininkas. Džobsas buvo visiška inžinierių priešingybė, tačiau apie jų kuriamas technologijas vaikinas turėjo užtektinai žinių. Stivui už
Nau j a s pož i ū r i s į v a dova v i mą 25
teko akiplėšiškumo ir drąsos pareikšti inžinieriams, kokių produktų jis pageidauja. Vaikinas troško pasiūlyti juos vartotojams, kurie, kaip jis svajojo, vieną dieną galėtų tapti jo klientais.
Apple savo veiklą pradėjo 1976 metais, kai Vozniakas sukūrė Apple I. Džobsas suvokė, kad egzistuoja kur kas platesnis vartotojų ratas ir juos galėtų sudominti Vozniako kuriami prietaisai. Juos Vozniakas kūrė norėdamas padaryti įspūdį draugužiams iš kompiuterių klubo. 1977 metais buvo sukurtas Apple II. Kompanijos pardavimas sparčiai išaugo, todėl 1980 metais Apple pasiūlė savo akcijų pirkėjams Nasdaq vertybinių popierių biržoje. Taip du jauni kompanijos steigėjai tapo milijonieriais. Apple augant, Vozniako suinteresuotumas dingo, todėl visą korporaciją į savo rankas perėmė Džobsas. Jis pasamdė vyresnio amžiaus vyrus, tarp jų didelę patirtį turinčius Silicio slėnio šulus Maiką Markulą (Mike Markkula) ir Maiką Skotą (Mike Scott), o 1983 metais – Pepsi korporacijos vadovą Džoną Skalį (John Sculley), kad jie, kaip ne vienus metus vadino Silicio slėnio investuotojai, galėtų užtikrinti „brandžią priežiūrą“.
įsigykiteknygą dabar