26

APPLE paslaptys

Embed Size (px)

DESCRIPTION

Knygos „APPLE paslaptys“ ištrauka

Citation preview

Page 1: APPLE paslaptys
Page 2: APPLE paslaptys
Page 3: APPLE paslaptys

A d A m L A s h i n s k y

Iš anglų kalbos vertėagnė mackevIčIūtė

Page 4: APPLE paslaptys

KORPORACIJOS APPLE BRANDUOLYS

Nestandartinė netradicinės organizacijos schema. Korporacijos vadovas Timas Kukas (Tim Cook) užima centrinę poziciją. Savita Apple struktūra ski­riasi nuo kitų korporacijų. Šią schemą, remdamasis turimomis žiniomis ir ribota Apple viešai skelbia­ma informacija, sukūrė grafikos dizaineris Deividas Fosteris (David Foster).

Page 5: APPLE paslaptys

Nau j a s pož i ū r i s į v a dova v i mą 5

TimoThy CookApple

generAlinis vAdovAs

Jeff Williams

vvp, vykdAntysis direktorius

JonaThan ivevvp,

prAmoninis dizAinAs

Joel Podolny

vvp, žmogiškieji

ištekliai

eddy Cuevvp,

internetAs, programinė

įranga ir pAslAugos

sCoTT forsTall

vvp, ioS programinė

įrangaCraig federighi

vvp, mAC programinėS

įrangoS inžinerija

PhiliP sChiller

vvp, produktų rinkodArA

PeTer oPPenheimer

vvp, vyresnysis

finAnsininkAs

kaTie CoTTon

vp, komunikacijoS

BruCe seWll

vvp, vyriAusiAsis patarėjaS

BoB mansfield

vvp, techninėS įrangoS

inžinerija

douglas BeCk

vp, vadovaujantiS Apple pAdAliniui

japonijoje

Jennifer Bailey

vp, elektroninėS parduotuvėS

Jerry mCdougal

vp, mažmeninė

prekybA

William frederiCk

vp, Sumanymų

įgyvendinimaS

riTa lanevp,

operacijoS

saBih khanvp,

operacijoS

deirdre o’Brien

vp, operacijoS

Jeff roBBinvp,

vartotojamS skirtos

progrAmos

greg gilleyvp,

tAikomosios vAizdo

progrAmos

roger rosner

vp, produktyvumo

progrAmos

henri lamiraux

vp, inžinerija, ioS progrAmos

isaBel ge mahe

vp, belaidė

programinė įrangakim

vorraThvp,

programų vAldymAs

simon PaTienCe

vp, pagrindinėS operacinėS sistemos

Bud TriBBle

vp, programinėS įrangoS tech-

nologijoS

hiroki asaivp,

rinkodArA

Brian asaivp,

operacinėS sistemos ir rinkodArA

ron okamaTovp, ryšių

plėtojimaS

david moodyvp, mAC

rinkodArA

John CouChvp,

mokymAi

miChael TChaovp, ipAd

rinkodArA

greg JosWiak

vp, iphone rinkodArA

gary WiPfler

vp, iždaS

BeTsy rafael

vp, kompanijoS kontrolierė

dan riCCiovp,

vadovaujantiS ipAd

pAdAliniui

david TuPman

vp, techninė įrangoS

inžinerija, iphone / ipod

sTeve Zadeskyvp, ipod

ir iphone dizAinAs

miChael CulBerT

vp, produktų Struktūra

John Brandon

vp, pArdAvimAspartnerių

elektroninėSe parduotuvėSe

miChael fenger

vp, iphone pArdAvimAs

Page 6: APPLE paslaptys
Page 7: APPLE paslaptys

1Naujas poûiúris ì vadovavimà

2011 metų rugpjūčio 24 dieną Stivas Džobsas (Steve Jobs) dalyvavo korporacijos Apple direkto­rių tarybos susirinkime. Tą dieną Džobsas atsista­tydino iš korporacijos generalinio vadovo pareigų. Vyras sunkiai sirgo, todėl nusprendė, kad galiausiai atėjo laikas pasitraukti ir užleisti savo postą kitam vadovui. Tądien jis tapo tarybos pirmininku, su­teikdamas Apple darbuotojams, klientams ir inves­tuotojams dalelę vilties, kad ir toliau liks įtakingas žmogus kompanijoje.

Džobsui be galo patiko jo bendrovės gaminami produktai. Tądien vyras atvyko į susirinkimą, kad galėtų asmeniškai pranešti direktoriams apie savo ketinimą trauktis iš pareigų. Tačiau jis atvyko ne tik

Page 8: APPLE paslaptys

A p p l e pa s l a p t y s8

dėl šios priežasties. Džobsui buvo svarbu apžiūrėti naujausius Apple produktus. Apple jau senokai buvo pristačiusi savo naujausią iPhone gaminį, kuriame pirmą kartą per visą istoriją buvo įdiegtas dirbti­nis intelektas – asmeninio asistavimo programinė įranga Siri. Panašiai kaip Stenlio Kubriko (Stanley Kubrick) filme „2001: Kosminė odisėja“ (2011: A Space Odyssey) naudotas HAL kompiuteris, taip ir Siri geba atsakyti į pateiktus klausimus, kalbėtis su įrangos savininku. Tai buvo ryškiausias kompiute­rinės revoliucijos rezultatas. Prieš dvidešimt pen­kerius metus prie tos revoliucijos prisidėjo Stivas Džobsas. Kad pagerintų žmonių gyvenimą, buvo siekiama pasitelkti kompiuterių galią.

Skotas Forstalas, Apple padalinio vadovas, at­sakingas už mobiliąją programinę įrangą, pade­monstravo tarybai Siri. Kol Skotas kalbėjo, Džobsas įsiterpė ir paprašė paduoti telefoną. Jis norėjo pats išbandyti naują asistavimo programą. Forstalas, kuris ilgą laiką dirbo su Džobsu (iš pradžių NeXT, paskui Apple), sudvejojo. Jis buvo inžinierius, pa­sižymintis nepaprastais gabumais, ambicingas, gar­sėjo ypatinga charizma ir protu nenusileido Džob­sui. Toks Forstalo dvejojimas turėjo pagrindo: Siri paslaptis buvo ta, kad ši programa per tam tikrą

Page 9: APPLE paslaptys

Nau j a s pož i ū r i s į v a dova v i mą 9

laiką sugeba įsisavinti savo šeimininko balsą, per­pranta jo vingrybes ir išskirtines savybes. Įrenginys buvo panašus į beisbolo pirštinę, prisitaikančią prie savininko rankos. Be abejonės, Forstalas tai žinojo. Greta visų nemalonumų – blogos Džobso nuotai­kos (beje, jis garsėjo ūmiu būdu), nes tądien nebu­vo pati geriausia diena Stivo gyvenime, nemenką stresą sukėlė faktas, jog likus labai mažai laiko iki naujojo produkto paleidimo į rinką jis nėra baig­tas – Forstalas dar nenorėjo Džobsui duoti pagei­daujamo telefono. „Būk atsargus, – tarė jis žmogui, kuris niekada gyvenime nesistengė būti atsargus. – Esu pripratinęs šį daiktą prie savo balso.“

Paprastai Džobsui atsakymas „ne“ neegzistuo­davo. „Paduok man telefoną“, – užriaumojo jis, paragindamas Forstalą apeiti stalą ir paduoti jam į rankas aparatą. Sergantis Džobsas, kuris sekė naujai įsteigtos kompanijos, sukūrusios Siri technologiją, įsigijimą, pažaidė kompiuteriu kelias mažojo beis­bolo partijas. Tada kreipėsi į įrenginį: „Tu vyras ar moteris?“ Siri jam atsakė: „Man nebuvo priskirta lytis, pone.“ Nuvilnijo juokas, o su juo ir palengvė­jimas.

Galbūt Siri lyties identifikavimo pastangos pasi­rodė linksmos ir leido šiek tiek išsklaidyti niūrią di­

Page 10: APPLE paslaptys

A p p l e pa s l a p t y s10

rektorių tarybos susirinkimo atmosferą, tačiau kai Džobsas pačiupo iPhone prototipą į rankas, Forsta­lo nugara nusirito nerimo banga. Ši situacija ilius­truoja principus, kuriais remdamasi Apple korpora­cija tapo tokia garsi, bet kartu ir kitokia, lyginant su tomis kompanijomis, kurios įvardijamos kaip gero valdymo modelio pavyzdžiai. Milžiniška kompani­ja visą savo energiją sutelkė į vieną vienintelį pro­duktą. Jis buvo kuriamas ypač slaptai. Mechaninės dalies ir dizaino kūrėjai atidavė visas jėgas, kad ne­praleistų nė mažiausios detalės. Tą dieną paskutinį kartą prie kompanijos valdymo prisidėjo negaty­viomis savybėmis – narcisizmu, keistomis užgaido­mis, kitų žmonių jausmų nepaisymu – pasižymintis vadovas. Išvardytas savybes visuomenė paprastai vertina neigiamai. Bet kaip yra iš tiesų? Juk kalba­ma apie verslą. Žinant, kad Apple sugeba jį plėtoti, susidaro įspūdis, jog korporaciją valdo žmonės, ku­rie moka tai daryti (atrodytų, tarsi jie ilgus metus būtų studijavę verslo mokyklose ir įgiję reikiamų ži­nių, nors iš tiesų taip nebuvo). Nenumaldomai kyla klausimas: ar Apple sėkmė vertintina kaip unikali, o galbūt Apple vertėtų laikyti sektinu pavyzdžiu?

Yra žinoma, kad paskutinis oficialus Džobso veiksmas buvo iPhone įvertinimas. Reikėtų nepa­

Page 11: APPLE paslaptys

Nau j a s pož i ū r i s į v a dova v i mą 11

miršti, kad būtent išmaniųjų telefonų kategorijoje prieš ketverius metus Apple kompanija ir Džobsas buvo nepralenkiami. Džobsas apvertė visą Apple aukštyn kojomis. Iš pagrindų pakeista korpora­cija 2007 metais į rinką paleido iPhone. Džobsas buvo numatęs, kad iPhone bus tas prietaisas, kuris sukels revoliuciją. Šis prietaisas turėjo sujungti iš­maniojo telefono ir nešiojamojo muzikos grotuvo iPod funkcijas. Šiuos du įrenginius buvo nelengva susieti tarpusavyje ir sukurti vieną naują tinkamai funkcionuojantį produktą. Be to, dizainas turėjo būti nepriekaištingas, o programinė įranga turėjo palengvinti vartotojo ir prietaiso sąveiką. Kadangi valdyti iPhone galima liečiant jį, ši savybė turėjo su­kelti vartotojams nepaprastą įspūdį.

Tuo metu iPhone komanda jau buvo susidūrusi su daugybe sunkumų. Dėl jų visoje korporacijoje buvo kilusi nemenka sumaištis ir įtampa. Kitos Apple ko­mandos, ypač ta, kuri kūrė Macintosh programinę įrangą, turėjo nustumti į šoną pradėtus projektus. Naujausia Macintosh operacinės sistemos versija nebuvo laiku paleista į rinką, kadangi inžinieriai, kurie dirbo prie šio projekto, privalėjo visą savo dė­mesį skirti iPhone kūrimui. Daugybė darbuotojų, kurie nebuvo priskirti dirbti prie i Phone projekto,

Page 12: APPLE paslaptys

A p p l e pa s l a p t y s12

ne juokais pasipiktino, nes tose zonose, kurios buvo atitvertos ir rezervuotos iPhone kūrimui, netikėtai nustodavo veikti jų elektroninės tapatybės nustaty­mo kortelės. Visi Apple produktai kuriami vienodai, tačiau kai kurie iš jų yra labiau privilegijuoti.

Tarp elitinių produktų buvo sukurtas išskirti­nis gaminys. Spaudimas užbaigti iPhone prilygo karo mobilizacijai. Apple korporacijos inžinieriai pasiskolino kariškių vartojamą bauginantį terminą „mirties žygis“, kuriuo apibūdino baigiamąją pro­dukto kūrimo stadiją – artėjantį paleidimą į rinką.

Ne kiekvienas kompanijos vadovas sugebėtų pri­versti savo talentingiausius darbuotojus dirbti per atostogas, tačiau Džobsui tai puikiai sekėsi daugybę metų. Viskas prasidėjo tada, kai korporacija pirmą kartą ruošėsi Macworld pasaulinei parodai, kuri tu­rėjo vykti tuoj po Naujųjų metų. Džobsas siekė, kad Apple darbuotojams taptų svarbesnė už jų asmeninį gyvenimą. Jis kartu su savo bičiuliu Stivenu Voznia­ku (Stephen Wozniak) 1976 metais įsteigė korpora­ciją. Devintojo dešimtmečio pradžioje Džobsas ini­cijavo Macintosh kompiuterių kūrimą. 1985 metais jam teko nemalonus išbandymas, kai kompanijai vadovauti pasamdytas vadovas pamynė jo autorite­tą. 1997 metais jam pavyko su triumfu atgauti pra­

Page 13: APPLE paslaptys

Nau j a s pož i ū r i s į v a dova v i mą 13

rastas pozicijas ir išgelbėti galvos skausmu tapusią kompaniją. Po beveik dešimtmečio Apple karaliavo, šviesdama tarsi ryškiausia žvaigždė asmenines tech­nologijas kuriančių kompanijų žvaigždyne. Kelrodė žvaigždė, be abejonės, buvo Stivas Džobsas.

Net ir nepastebimas Apple koridoriuose Džobsas buvo ryškus vadovas. Žinoma, į jo kabinetą Infinite Loop (Begalinio ciklo – red. past.) gatvėje pirmuo­ju numeriu pažymėtame pastate buvo draudžiama įeiti daugumai korporacijos darbuotojų. Tačiau Apple veikloje Džobsas buvo ypač svarbi asmeny­bė. Įvairių rangų darbuotojai ne kartą matė jį kor­poracijos kavinėje, kur jis paprastai leisdavo laiką bendraudamas su produktų dizainą kuriančios grupės vadovu ir bendraminčiu Džonatanu Aivu (Jonathan Ive). Žmonės ne kartą pastebėjo Džob­są, žingsniuojantį po korporacijos teritoriją, o jo automobilį, pastatytą Infinite Loop gatvėje priešais pirmuoju numeriu pažymėtą pastatą. Korporacijos darbuotojai ir visuomenė susidomėję stebėdavo jo vedamas prezentacijas, kurios leido jiems suprasti, kokia linkme į priekį juda Apple. Buvo plačiai pa­sklidusios kalbos, kad Džobsas yra nepasiekiamas, kad eiliniai darbuotojai neturi jokių šansų dalyvau­ti bendrame susirinkime su juo. Tačiau kiekvienas

Page 14: APPLE paslaptys

A p p l e pa s l a p t y s14

vylėsi, jog tas darbas, kurį jis ar ji atlieka, galiausiai vieną dieną bus pastebėtas. Taip, tikra tiesa, beveik niekas nepraslysdavo pro Stivo akis, Džobso pirštų atspaudų atsirasdavo ant visko, ką svarbaus sukur­davo Apple.

Pirmojo iPhone paleidimo į rinką išvakarėse Džobso žvaigždė buvo sužibusi ypač ryškiai. Atro­dė, kad jis įveikęs vėžį, nes prieš dvejus metus jam buvo pašalintas piktybinis kasos navikas. Jis viso labo puse lūpų prasitarė apie savo ligą, užsiminė, jog tai reta kasos vėžio atmaina, ligonius įveikianti per trumpą laiką. Viešumoje Stivas rodydavosi taip kaip daugelį metų: vilkėdavo juodą senamadišką megztinį atlenkiamu kaklu, mūvėdavo šviesiai mė­lynos spalvos Levi’s firmos džinsus, juodas kojines, avėdavo New Balance prekės ženklo sportbačius ir nešiojo septintojo dešimtmečio akinius apvaliais rėmeliais. Jis atrodė kaip visada sveikas ir gyvybin­gas. Smakras buvo apžėlęs žilstelėjusia tankia barz­da. Vos prieš porą metų jam suėjo penkiasdešimt ir dabar jis buvo pasiekęs savo sėkmės olimpą. Apple naujieji produktai iPod ir iTunes sukėlė pervers­mą elektroninėje muzikos prekyboje. Tais metais Džobsas pardavė Disney kompanijai savo šalutinį projektą Pixar, už kurį gavo 7,5 milijardo dolerių.

Page 15: APPLE paslaptys

Nau j a s pož i ū r i s į v a dova v i mą 15

Kartu jis įgijo didžiausio Disney kompanijos akci­ninko, kompanijos direktorių tarybos nario teises ir pakartotinai dar stipriau įsitvirtino milijardierių gretose.

Kalbant apie technologijų pramonę, Džobsas turėjo išskirtinį gebėjimą įžvelgti ateitį. Prabėgus ketveriems metams nuo tos dienos, kai rinkoje pasirodė pirmasis Apple telefonas iPhone, Džob­so rankose atsidūrė naujasis modelis su integruo­ta dirbtinio intelekto programa Siri. Tačiau Stivas neišdrįso užduoti sistemai egzistencinio klausimo, kuris, nors ir be galo svarbus, bet buvo per sunkus prietaisui: kokia bus Apple korporacija, kai manęs nebus?

„Mirties žygis“, kurį pradėjo Apple naujojo iPhone sukūrimo link, įgavo pagreitį – sutelktos visos stip­riausios pajėgos, visi svarbiausi ištekliai nukreipti į produktą, kuriuo buvo suinteresuotas pats korpo­racijos vadovas. Laikas negailestingai bėgo, tačiau nebaigtų darbų buvo daugybė. Ar kita kompani­ja, kasmet iš pardavimo uždirbanti 108 milijardus dolerių, per tokį pat trumpą laiką būtų sugebėjusi pasiekti tokios stulbinamos sėkmės? Tikriausiai ne, nebent jai vadovautų žmogus, įsitikinęs, kad jis gali

Page 16: APPLE paslaptys

A p p l e pa s l a p t y s16

pakeisti pasaulį, o jo vadovaujama kompanija pa­jėgi „priversti Žemės rutulį suktis priešinga kryp­timi“.

Stivas Džobsas mirė 2011 metų spalio 5 dieną. Po mirties jis buvo pagerbtas už milžinišką indėlį vykdant permainas įvairiose pramonės šakose. Šis vyras sukėlė revoliuciją net keturiose sferose: kom­piuterių, muzikos (pasiūlydamas vartotojams iTu-nes elektroninę parduotuvę ir iPod), filmų (Pixar kompanija buvo kompiuterinės animacijos pradi­ninkė) ir komunikacijų (iPhone). Būdamas jaunas jis paklojo pamatus kompiuterių pramonei, o su­laukęs brandaus amžiaus svarstė, ką naujo būtų ga­lima sukurti šioje srityje. Vos tik rinkoje pergalingai pasirodė antrasis Apple patobulintas iPad, Džobsas pareiškė, jog „asmeninių kompiuterių erai atėjo ga­las, nes virtuali informacija nebus apdorojama dar­balaukiu arba nešiojamuoju kompiuteriu. Džobsas sukūrė tokią Apple korporaciją, kuri galėjo gaminti visame pasaulyje populiarius ir garsius produktus, kartu maksimaliai išsaugodama savo vidines pa­slaptis.

Jei tik Apple šalininkai ir priešininkai būtų galėję geriau pažinti korporaciją, jie būtų pamatę, jog tai yra milžiniškas prieštaravimų darinys. Kompanija taikė tokius metodus, kurie prieštaravo per daugelį

Page 17: APPLE paslaptys

Nau j a s pož i ū r i s į v a dova v i mą 17

metų nusistovėjusiems valdymo principams. Tarsi Apple visai nerūpėtų tai, ko mokoma verslo moky­klose. Iš tiesų, taip ir buvo.

Kai vyrauja visuotinė verslo skaidrumo tenden­cija, Apple išlieka paslaptinga. Nors ir neturėdami didelės laisvės veikti savo nuožiūra, korporacijos darbuotojai moka tinkamai prisiimti atsakomybę. 2005 metų Stanfordo universiteto absolventams Džobsas sugebėjo puikiai įskiepyti, kad „nepasi­duotų aplinkinių įtakai, išlaikytų griežtą nuomonę, tvirtą valią ir vadovautųsi intuicija“. Iš Apple dar­buotojų yra reikalaujama vykdyti nurodymus ne­brukant savo nuomonės. Geri vadovai, kaip mes gerai žinome, užduotis paveda. Apple vadovas buvo toks smulkmeniškas, kad asmeniškai patvirtinda­vo kiekvieną korporacijos sukuriamą reklamą, nu­spręsdavo, kas turėtų ir kas neturėtų dalyvauti už korporacijos ribų vykstančiuose susirinkimuose.

Apple būdingas dar vienas šiuolaikiško valdy­mo perliukas: korporacija nuolat imasi rizikingų žingsnių, vos tik jos pelnas pasiekia aukštumas, o pagrindinės įmonės bei dukterinių kompanijų ke­tvirčio uždarbis akiplėšiškai įsisiūbuoja. Apple, tie­są sakant, iš esmės labai menkai domina Volstritas, kadangi, kompanijos vertinimu, investuotojai yra lyg šuniui penkta koja. Korporacija sugeba įgauti

Page 18: APPLE paslaptys

A p p l e pa s l a p t y s18

antrąjį kvėpavimą tuo metu, kai dauguma stiprių kompanijų (Microsoft, Yahoo!, AOL ir netgi Cisco) susiduria su augimo problemomis.

Apple korporacija negalėtų būti vertinama kaip širdžiai miela darbovietė. Gausybė kitų kompanijų puikuojasi Fortune žurnalo metiniuose kompani­jų reitingų sąrašuose (į juos patenka kompanijos, kurios vertinamos kaip pageidaujami darbdaviai). A pple pasitraukia iš šios kovos nė nepabandžiusi joje dalyvauti. Akivaizdu, kad tokia korporacijos pozicija yra teisinga. Iš esmės ji veikė nepriekaištin­gai nuo 1997 metų, kai Stivas Džobsas grįžo į Ku­pertiną. Antrojoje 2011 metų pusėje Apple ir kom­panija ExxonMobil varžėsi dėl didžiausios pasaulio kompanijos, vertinant pagal rinkos kapitalizaciją, pozicijos.

Jei Apple taip puikiai sekasi daryti tai, ką daro, kaip ji iš tikrųjų veikia? Google pavyko rasti savo vietą populiariojoje kultūroje. Ei, aš galiu keliauti į darbą, vilkėdamas pižamą, valgyti Cap’n Crunch ir galynėtis su kitais inžinieriais, sliuogdamas savo Razor motoroleriu! Ei! Vos vienam kitam žmogui yra žinoma, kas vyksta korporacijos Apple viduje, išskyrus tuos atvejus, kai kompanijos vadovas prieš kameras pristato Apple produktą pagal kruopščiai suderintą scenarijų.

Page 19: APPLE paslaptys

Nau j a s pož i ū r i s į v a dova v i mą 19

Tokia yra Apple strategija. Kiek yra žinoma, korporacijai labai svarbu, jog tai, kas vyksta jos viduje, išliktų paslaptyje. Siekdami išlaikyti tinka­mą konfidencialumo lygį, korporacijos vadovai laikosi taisyklių ir specialių nuorodų sąvado. O tai padeda visiems elgtis išvien pagal bendrą scenari­jų. Timas Kukas, daug metų korporacijoje dirbęs vykdančiuoju direktoriumi, 2011 metų rugpjūtį, iki Stivo Džobso mirties likus šešioms savaitėms, tapo Apple generaliniu vadovu. Apie tai buvo pranešta visuomenei. „Tai Apple magijos dalis, – atsakė jis, kai Volstrito analitikas paprašė jo pakomentuoti Apple planavimo procesą. – Nenoriu, jog kas nors atskleistų mūsų magiją, nes nenoriu, kad kas nors ją nukopijuotų.“

Kalbant apie Apple gaminamus prietaisus, reikia paminėti, kad visas pasaulis dievina ir gėrisi jais, bet vos vienas kitas žmogus suvokia, kaip Apple gami­na ir realizuoja savo produkciją. Geriausiai suvokti visą eigą būtų galima perpratus kasdienius proce­sus, kurie vyksta Apple: kaip dirba aukščiausio ran­go vadovai, kaip kompanija priverčia tarpusavyje varžytis konkuruojančias technologijas kuriančias komandas, kaip unikaliai traktuojamas (o gal aps­kritai nepaisomas) kilimo karjeros laiptais klausi­mas. Dauguma Apple vidutinio rango kvalifikuo­

Page 20: APPLE paslaptys

A p p l e pa s l a p t y s20

tų darbuotojų daugybę metų mirksta tose pačiose sultyse, nepakildami nė per vieną pakopą karjeros laiptais. Vienu svarbiu bruožu korporacija skiriasi nuo verslo pasaulio ir ten vyraujančių nuostatų – tik labai nedidelė saujelė vadovybės pasitikėjimą įgijusių pavaldinių tampa kompanijos lyderiais, ku­rie ateityje pakeis esamus vadovus.

Šioje knygoje siekiama prasiskverbti į uždarą Apple pasaulį ir atkoduoti slaptas korporacijos sis­temas. Tai padės valdžios siekiantiems verslinin­kams, smalsiems vidutinio rango vadovams, pa­vydiems konkuruojančių kompanijų direktoriams ir kūrybingoms asmenybėms, svajojančioms apie naujus išradimus, suprasti kompanijos procesus ir papročius. Jei būtų galima pamėgdžioti Apple, argi atsirastų tokių, kurie nenorėtų pabandyti? Geriau­sia, jei tokią užduotį būtų galima įgyvendinti dir­bant su Džobsu. Deja, 2011 metais Džobsas mirė savo namuose, Palo Alto mieste, tačiau jo vardas dar ilgus metus lydės Apple Inc. Norint perprasti, kaip veikia Apple, reikia perprasti Džobso požiūrį, koks turėtų būti kompanijos vadovas. Jis aktyviai neigė įprastines nuostatas apie aukščiausio rango vadovus.

Page 21: APPLE paslaptys

Nau j a s pož i ū r i s į v a dova v i mą 21

Stivenas Polas Džobsas (Steven Paul Jobs) pakeitė pasaulį, tačiau jis taip pat įkūnijo vaikino iš mažo miestelio prototipą. Paradoksalu (korporacijoje buvo nuolat susiduriama su daugybe įvairių pa­radoksų), tačiau Džobsas buvo rafinuotas estetas, kuris gyveno kaip tikras priemiesčio gyventojas. Jis nepalankiai žiūrėjo į prekybos centrus, besidrie­kiančius per ištisus kvartalus, nors būtent viename iš tokių centrų buvo įsteigta pirmoji jo kompanijos mažmeninės prekybos parduotuvė. Kasdien Džob­sas vykdavo į darbą tuo pačiu maršrutu namai–kor­poracija, stengdamasis neužsukti į miesto centrą.

Džobsas gimė 1955 metais San Fransiske. Jį įsi­vaikinę tėvai iš pradžių persikėlė gyventi į Mauntin Vju, tada į Los Altosą. Tai buvo du nedideli mieste­liai Šventosios Klaros slėnyje. Stivas lankė vidurinę mokyklą greta Kupertino. Šiose vietovėse jis vienaip ar kitaip sukiojosi visą savo gyvenimą, trumpam nuklysdamas nuo saulėto, sausringo ruožo tarp San Fransisko ir San Chozė, kur pamažu abrikosų ir slyvų vaismedžių sodų vietoje buvo steigiamos naujas technologijas kuriančios kompanijos. Sodai čia augo, kai Stivas buvo dar mažas. Kurį laiką jis lankė Rido koledžą, įsikūrusį Oregone. Šioje libera­lioje mokslo įstaigoje jis praleido ne vienus metus,

Page 22: APPLE paslaptys

A p p l e pa s l a p t y s22

kol septintasis dešimtmetis virto aštuntuoju. Kurį laiką Džobsas buvo įsikūręs draugų ūkyje Oregone, tačiau kai prireikė pinigų, vaikinas grįžo į gimtąsias vietas. Čia jis įsidarbino kompanijoje Atari. Dar jaunystėje Džobsas tapo griežtas vegetarizmo šali­ninkas, ėmė lankyti kaligrafijos kursus, kurie tapo visą gyvenimą trukusios dizaino manijos pradžia, taip pat bandė ieškoti savo kelio Indijoje. Po dauge­lio metų Džobsas nusipirko prabangų butą išskirti­niuose San Remo apartamentuose, iš kurių atsivėrė vaizdas į Niujorko Centrinį parką. Skirtingai nuo kitų garsias ir galingas pasaulinio lygio kompanijas įsteigusių vadovų, Džobsui niekada nebuvo kilusi mintis apsigyventi Aukštutiniame Vestsaide.

Kaip Silicio slėnio įkūrėjas Džobsas ne kartą su­abejojo verslo pasaulyje patyrusių žmonių gebėji­mais, nors jie ir būdavo įsteigę savo kompanijas arba padarę karjerą dirbdami samdomą darbą. 1999 me­tais, iki Apple korporacijos atgimimo likus visai ne­daug laiko, buvęs korporacijos Disney prezidentas Džefas Džordanas (Jeff Jordan) užsitraukė Džobso nemalonę. Baigęs mokslus Stanfordo universitete, „verslo pasaulio epicentre“, Džordanas nusprendė ten nelikti ir išvyko laimės ieškoti kitur. Po dešim­ties metų Endis Mileris (Andy Miller), mobiliųjų

Page 23: APPLE paslaptys

Nau j a s pož i ū r i s į v a dova v i mą 23

telefonų reklamos kompanijos Quattro Wireless, kurią įsigijo Apple ir kuri padėjo kompanijai su­kurti reklamos tinklą, vadovas ir vienas iš steigėjų, susitikęs su Džobsu aptarti judviejų sandorio, neiš­vengė diskusijos geografijos tema. „Tavo kompanija yra Valthame“, – pareiškė Džobsas, neteisingai iš­tardamas Masačusetso valstijos miestelio, kuriame buvo įsikūrusi Quattro Wireless, pavadinimą. Mi­leris pabandė pataisyti Džobsą, tačiau pastarasis jį nutraukė ir drėbė: „Man nusispjauti. Ar žinai, kas yra Valthame? – paklausė jis, vėl neteisingai ištarda­mas miestelio pavadinimą. – Visiškai nieko.“

Kiti technologijų pramonės titanai tapo imig­rantais toje vietovėje, kuri Džobsui buvo gimtoji. Endis Grouvas (Andy Grove) iš Intel kompanijos gimė Vengrijoje, vienas iš kompanijos Oracle stei­gėjų Laris Elisonas (Larry Ellison) gimė Čikagoje. Goo gle įkūrėjai Laris Peidžas (Larry Page) ir Serge­jus Brinas (Sergey Brin) atvyko iš Mičigano ir Ru­sijos. Džobsui mirus Silicio slėnyje įsižiebusi nau­jausia superžvaigždė Markas Zukerbergas (Mark Zuckerberg) gimė Niujorko priemiestyje. Mokyda­masis Harvardo universitete studentų bendrabučio kambaryje jis sukūrė Facebook socialinį tinklą. Visi šie žmonės rado prieglobstį Silicio slėnyje, kurį dar

Page 24: APPLE paslaptys

A p p l e pa s l a p t y s24

būdamas jaunas lyg audinį iš ploniausių gijų išau­dė Džobsas. Jis mėgdavo pasakoti istoriją apie tai, kaip paskambino savo kaimynui Viljamui Hiuletui (William Hewlett) ir paklausė, gal jis turįs atsargi­nių detalių, kurių Džobsui reikėjo kuriant prietaisą mįslingu pavadinimu „dažnio skaitiklis“. Džobsui tada buvo trylika metų. Vienas iš Hewlett-Packard, garaže įsteigtos bendrovės, davusios pradžią Silicio slėniui, įkūrėjų Hiuletas davė Džobsui detalių ir pa­siūlė pasidarbuoti savo kompanijoje vasaros metu.

Taip, Džobsas ilgus metus buvo Silicio slėnio da­lis, tačiau ne visada atitiko jo stereotipus. Jis gerai nutuokė apie technologijas, tačiau jam stigo forma­lių inžinerinių žinių. Jis buvo tikras nuoboda, kartu su savo draugu Stivu Vozniaku (Steve Wozniak), aštuntojo dešimtmečio kompiuterinių technologijų entuziastu, laiką stumiantis kompiuterių klube, ku­rio lankytojai plempdavo naminį alų. Tačiau Džob­sas buvo subrendęs ne pagal metus: bendraudamas su moterimis jis labai pasitikėjo savimi, uždirbęs pirmuosius nemažus pinigus ėmė rengtis praban­giais drabužiais (vėliau jis dieną iš dienos vilkėdavo tuos pačius drabužius), buvo apsukrus bei reiklus pardavėjas ir verslininkas. Džobsas buvo visiška in­žinierių priešingybė, tačiau apie jų kuriamas tech­nologijas vaikinas turėjo užtektinai žinių. Stivui už­

Page 25: APPLE paslaptys

Nau j a s pož i ū r i s į v a dova v i mą 25

teko akiplėšiškumo ir drąsos pareikšti inžinieriams, kokių produktų jis pageidauja. Vaikinas troško pa­siūlyti juos vartotojams, kurie, kaip jis svajojo, vie­ną dieną galėtų tapti jo klientais.

Apple savo veiklą pradėjo 1976 metais, kai Voz­niakas sukūrė Apple I. Džobsas suvokė, kad egzis­tuoja kur kas platesnis vartotojų ratas ir juos ga­lėtų sudominti Vozniako kuriami prietaisai. Juos Vozniakas kūrė norėdamas padaryti įspūdį drau­gužiams iš kompiuterių klubo. 1977 metais buvo sukurtas Apple II. Kompanijos pardavimas sparčiai išaugo, todėl 1980 metais Apple pasiūlė savo akci­jų pirkėjams Nasdaq vertybinių popierių biržoje. Taip du jauni kompanijos steigėjai tapo milijonie­riais. Apple augant, Vozniako suinteresuotumas dingo, todėl visą korporaciją į savo rankas perėmė Džobsas. Jis pasamdė vyresnio amžiaus vyrus, tarp jų didelę patirtį turinčius Silicio slėnio šulus Mai­ką Markulą (Mike Markkula) ir Maiką Skotą (Mike Scott), o 1983 metais – Pepsi korporacijos vadovą Džoną Skalį (John Sculley), kad jie, kaip ne vienus metus vadino Silicio slėnio investuotojai, galėtų už­tikrinti „brandžią priežiūrą“.

Page 26: APPLE paslaptys

įsigykiteknygą dabar