27
Aplinkos tarša nafta ir naftos produktais

Aplinkos tarša nafta

Embed Size (px)

DESCRIPTION

Informacija ir statistika apie aplinkos taršą nafta ir naftos produktais.

Citation preview

Page 1: Aplinkos tarša nafta

Aplinkos tarša nafta ir naftos produktais

Page 2: Aplinkos tarša nafta

Nafta• Žaliavinė nafta yra Žemes plutoje susidaręs, savito

kvapo, aliejaus konsistencijos, degus skystis, kurį sudaro sotieji dujiniai, skysti ir kieti angliavandeniliai.

• Taip pat tai iškastinis kuras, iš kurio frakcionuojama:• Dujos;• Benzinas;• Ligroinas;• Žibalas;• Gazolis;• Mazutas ir kt.

Page 3: Aplinkos tarša nafta

Naftos ištekliai ir vartojimas

1barelis=159 litrai

Page 4: Aplinkos tarša nafta

Aplinkos tarša • Oras – deginant naftą išsiskiria tokie teršalai kaip

SO2, NOX, CO2, CO, kurie skatina susidaryti smogą, bei prisideda prie klimato atšilimo.

• Žemė – nafta ir jos produktai, patekę į gruntą, netenka savo naudingų savybių ir yra vieni iš dažniausiai pasitaikančių bei pavojingiausių grunto teršalų.

• Vanduo teršiamas dėl tanklaivių ir platformų avarijų bei tanklaivių ir naftos perdirbimo gamyklų nuotekų.

Page 5: Aplinkos tarša nafta

Žemės tarša nafta ir jos produktais• Naftą išgaunant, transportuojant, perdirbant bei naudojant,

teršiamas gruntas. • Žemės užteršimo lygiai nafta:

• švarus (<50 mg/kg);• silpnai užterštas (1–3 g/kg);• vidutiniškai užterštas

(3–16 g/kg);• stipriai užterštas (20 g/kg)

Page 6: Aplinkos tarša nafta

Nafta žemėje

• Dažniausiai nafta teršiamas viršutinis žemės sluoksnis - dirvožemis.

• Naftos produktų skvarba priklauso nuo:• dirvožemio geologinių bei hidrologinių sąlygų

• Dėl didelio viršutinių dirvožemio sluoksnių laidumo vandeniui nafta lengvai prasiskverbia į gilesniuosius žemės sluoksnius.

• teršalo fizinių bei cheminių savybių. • Sunkieji angliavandeniliai (pvz. mazutas) yra ne tokie

skvarbus, palyginti su lengvaisiais angliavandeniliais, (benzinas, žibalas, dyzelinas).

Page 7: Aplinkos tarša nafta

Žemės teršimo nafta židiniai

• Svarbiausi žemės teršimo naftos produktais židiniai yra stacionarūs naftos verslo, energetiniai bei transporto objektai:• naftos produktų sandėliai, • degalinės, • katilinės, • šiluminės elektrinės, • autotransporto įmonės, • autoservisai,• naftos perdirbimo įmonės.

Page 8: Aplinkos tarša nafta

Nafta užteršto grunto valymo būdai

• Pagal valomo grunto buvimo vietą būdai klasifikuojami į:• in-situ; • ex-situ

• Pagal teršalų pašalinimo būdą skirstomi į:• Fizikinius - tai teršiančios medžiagos fizinis ištraukimas

iš užteršto dirvožemio. • Cheminius metodus – tai naftos angliavandenilių

transformavimas į mažiau pavojingus arba visiškai nepavojingus junginius cheminių reakcijų pagalba.

• Biologinius metodus – tai naftos teršalų destrukcija įvedant naujus arba aktyvinant natūraliai dirvožemyje egzistuojančius mikroorganizmus.

• kompleksinius.

Page 9: Aplinkos tarša nafta

Nafta užteršto grunto valymo aikštelės

• Neregeneruojamų naftos produktų utilizacijos cechas Klaipėdos rajone, Kiškėnų kaime. Projektinis cecho pajėgumas iki 5000 t nafta užteršto grunto per metus.

• Grunto, užteršto nafta ir naftos produktais, regeneravimo aikštelė naftos perdirbimo įmonės AB „ORLEN Lietuva“ (buvusi AB „Mažeikių nafta“ ) teritorijoje. Aikštelės projektinis pajėgumas – 12000 t užteršto grunto/šlamo per metus.

Page 10: Aplinkos tarša nafta

Vandens tarša nafta ir jos produktais• Naftos produktai vandens paviršiuje sudaro plėvelę, kuri

nepraleidžia saulės šviesos ir deguonies.• Vandenyje nafta sunkiai tirpsta, ypač sunkiosios

jos frakcijos.• Jūra naftos produktais

dažnai teršiama per tanklaivių avarijas, tačiau labiausiai dėl tanklaivių ir naftos perdirbimo gamyklų nuotekų.

Page 11: Aplinkos tarša nafta

Naftos šaltiniai pasaulio vandenyne

• Vidutiniai metiniai naftos kiekiai pasaulio vandenyne iš pagrindinių naftos šaltinių.

1990 – 1999 metai, *1000 tonų/per metus

Page 12: Aplinkos tarša nafta

Naftos šaltiniai vandenyne• Natūralus tekėjimas – naftos varvėjimas iš uolienų

žemiau jūros dugno.• Naftos naudojimas apima naftos išplovimą iš žemės, bei

naftą, kuri nusiplauna nuo greitaeigių katerių, laivų.• Naftos transportavimas – tanklaivių, naftotiekių avarijos,

tyčinis išliejimas iš laivų.• Naftos gavyba – atvirose jūrose esančių platformų

avarijos ir netikėti išsiveržimai, siekiant išgauti naftą.

Natūralus naftos tekėjimas Meksikos

įlankoje. Naftos nuplovimas nuo kelių.

Page 13: Aplinkos tarša nafta

Tanklaivių avarijų skaičius

Page 14: Aplinkos tarša nafta

Naftos išsiliejimai nuo 1970 iki 2009

Page 15: Aplinkos tarša nafta

Didžiausios tanklaivių avarijos• Atlantic Empress 1979 m. prie Tobago, Vest Indija 287 000 t.• ABT Summer 1991 m 700 jūrmylių nuo Angolos 260 000 t. • Castillo de Bellver 1983 m. prie Pietų Afrikos 252 000 t.• Amoco Cadiz 1978 m. prie Bretanės, Prancūzija 223 000 t. • Haven 1991 m. Genuja, Italija 144 000 t.

Page 16: Aplinkos tarša nafta

GLOBE ASSIMI• Graikijos kompanijos tanklaivis ''Globe Assimi'' 1981 m. lapkričio 21 d. sudužo ties

šiauriniu Klaipėdos uosto molu. Visas jau pakrautas krovinys (16 493 tonų mazuto) ištekėjo ir išsisklaidė uoste, šiaurinėje Kuršių marių dalyje, jūroje bei ant kranto.

• Klaipėdos laivų remonto įmonių ir laivų statyklos prieplaukose išsiliejusio mazuto sluoksnio storis siekė iki 30 cm, o žiemos uoste — net iki 50 centimetrų.

• Klaipėdos uoste buvo išsemta apie 19 344 tonų sumišusio su vandeniu mazuto. Į naftos eksporto bazę vėliau atgabenta ir perdirbta į prekinį produktą 9 065 tonų, t.y. 53,5 proc., į tanklaivį supilto mazuto. Daugiau kaip 600 t mazuto nuskendo vandenyje, ištirpo ir išgaravo. Iškasta ir išvežta į sąvartynus 600 000 t mazutu užteršto smėlio.

• Pagrindinė laivo žuvimo priežastis — kapitonas su įgula nebuvo pasiruošę audrai ir neįvykdė uosto vadovų nurodymo laiku išplaukti į išorinį uosto reidą jūroje. Per mažu greičiu ir per arti šiaurinio molo išplaukiantis laivas pateko ant šiaurinės seklumos, maždaug už 80 m nuo molo. Tanklaivio kapitonas paliko valdymo tiltelį ir nesiėmė jokių priemonių laivui gelbėti. Vis stiprėjant vėjui, tanklaivis judėjo šiaurinio molo link ir, atsitrenkęs į jį, perlūžo. Lapkričio 25 d., kai uraganinio vėjo greitis buvo apie 30 m/s, o gūsiuose iki 36 m/s, tanklaivio priekinė ir vidurinė dalys jau buvo visiškai sudaužytos ir nuskendusios.

Page 17: Aplinkos tarša nafta

Žalingas poveikis I• Nafta vandens paviršiuje gali užsiliepsnoti ir taip skatinti

oro taršą.• Sunkesnės naftos frakcijos skęsta į jūros dugną, taip

naikindamos jūrų gyvūnų buveines.• Nafta gali reaguoti su oro deguonimi taip

sudarydama rūgštis, kurios yra vėjoišnešiojamos ir kitur iškrenta kaip rūgštusis lietus.

• Naftos valymas iš paplūdimių ir pelkiųyra žalingas laukinės gyvūnijos buveinėms.

Page 18: Aplinkos tarša nafta

Žalingas poveikis II• Be saulės šviesos ir deguonies nutrūksta bakterijų ir

dumblių dauginimasis, o tai pažeidžia mitybos tinklą.• Naftos produktai teršia paplūdimius, nuo jų žūva

paukščiai, žuvys, jūros vėžliai, banginiai, ūdros ir kiti gyvūnai.

• Elniai, lokiai, vilkai, šunys, katės taip pat gali žūti suėdę tepaluotus augalus ar gyvulių gaišenas.

• Nedideli polibranduolinių aromatinių angliavandenių (PAH) iš naftos kiekiai deformuoja žuvų embrionus ir nužudo žuvis dar joms nesubrendus.

Page 19: Aplinkos tarša nafta

Didžiausi naftos išsiliejimai1. Kuveito naftos gaisrai 1991 m. 136 – 205 mln t.2. Kuveito naftos ežerai 1991 m. 3,4 – 6,8 mln t. Po Persijos įlankos karo

Kuveite susiformavo per 300 ežerų, į kuriuos sutekėjo apie 50 mln barelių.3. Naftos fontano ežeras (Lakeview Gusher) 1910 m. 1,2 mln t. (JAV,

Kaliforinja), naftos gręžimo metu, įranga neatlaikė slegio ir nafta pradėjo lietis fontanu. Tik po 18 mėn. pavyko sustabdyti tekėjimą.

4. Persijos įlankos karas 1991 m. 0,8 – 1,1 mln t. Kai Irako pajėgos atsitraukinėjo iš savo pozicijų Kuveite, jos sunaikino šimtus naftos gręžinių, naftos terminalų ir tanklaivių. Manoma, kad į Persijos įlanką išsiliejo mažiausiai 4 mln. barelių naftos.

5. Platformos Deepwater Horizon avarija 2010 m. 0,56 – 0,58 mln t6. „Ixtox 1“ naftos gręžinys 1979 m. 0,45 – 0,48 mln t. (Meksikos įlanka) Šis

žvalgomasis naftos gręžinys patyrė katastrofišką sprogimą (sprogimą sukėlė smarkiai padidėjęs spaudimas). Po to kilo didžiulis gaisras, kuris sunaikino visą naftos gręžimo platformą. Kelis mėnesius per dieną į vandenyną ištekėdavo nuo 10 iki 30 tūkst. barelių naftos.

Page 20: Aplinkos tarša nafta
Page 21: Aplinkos tarša nafta

Naftos išsiliejimas Meksikos įlankoje 

• Nelaimė Meksikos įlankoje, 80 km nuo Luizianos, prasidėjo balandžio 20 dieną, kai jūrinėje naftos gavybos platformoje „Deepwater Horizon“ nugriaudėjo sprogimas, o po dviejų dienų gaisro platforma nuskendo.

• Po 86 d., liepos 15 d., pavyko sustabdyti naftos liejimąsi į aplinką.

• Dabartiniais paskaičiavimais per dieną išsiliedavo 52 700 – 62 200 barelių. Per visą laikotarpį – apie 5 mlnbarelių.

Page 22: Aplinkos tarša nafta

• Štai kaip atrodė Meksikos įlanka, netoli nelaimės vietos birželio 2 d.

Page 23: Aplinkos tarša nafta

Geografinis naftos pasiskirstymas

Page 24: Aplinkos tarša nafta

Naftos išsiliejimų valymas• Naftos dėmę vandenyje izoliuoti boniniais

užtvarais, taip stabdant teršalų išsiplėtimą vandens paviršiuje.

• Išsiurbti išsiliejusią naftą su specialiomis valtimis (skimmer boat), kuri turi įrangą surinkti naftą, kai vanduo ramus.

• Sugerti naftą įvairiais sorbentais tokias kaip pjuvenos, šiaudai, pramoniniai sorbentai ir kt.

• Naudoti chemines medžiagas, kurios suskaldo naftos plėvelę į mažus lašelius, kurie lengviau biodegraduoja ir daro mažiau žalos aplinkai.

• Naudoti mikroorganizmus ar kitas biologines medžiagas, kurios skaido naftą ir jos produktus.

• Kontroliuojamu degimu galima sumažinti naftos kiekius, bet tai atliekama kai yra ramus vejas. Be to šiuo būdu teršiamas oras.

Page 25: Aplinkos tarša nafta

Kanados naftingieji smėliai• Kanadoje, Albertos provincijoje, 70-

aisiais XX a. metais rasta ir iki šiol eksploatuojama neįprasta naftos radimvietė - Atabaskos bitumingieji (arba naftingieji) smėliai ir smiltainiai.

• Tai viena iš nedaugelio vietų pasaulyje, kur nafta išgaunama atviru būdu karjeruose, kasant!

• Tai, taip pat vienas dydžiausių naftos telkinių pasaulyje, kuris užima didesnį plotą nei Anglija ir turi 175 bilionus barelių žaliavinio mazuto.

Page 26: Aplinkos tarša nafta

Kanados naftingieji smėliai

• Vos per keleta metų, laukinės gamtos kampelis buvo paverstas industrine teritorija, kur šiuo metu yra perdirbimo įmonės, išgaunančios naftą, šildant uolienas karšto vandens baseinuose.

• Šalimais yra sukūrtas milžiniškas dirbtinis ežeras, kuris vadinasi "Mildred ežeronusodinimo baseinu“ iružima 11,5 kvadratiniųkilometrų plotą. Jamelaikomos toksiškos nuoplovos, kurios yra mirtinos daugumai stubūrinių rūšių. Šis baseinasmatomas net iš kosmoso!

Page 27: Aplinkos tarša nafta

Ačiū už dėmesį!