“Rizika ir netikrumas pokyčių visuomenėse” knyga.pdf · “Rizika ir netikrumas pokyčių visuomenėse” 7-osios Nacionalinės Lietuvos Sociologų draugijos konferencijos

“Rizika ir netikrumas pokyčių

visuomenėse”

7-osios Nacionalinės Lietuvos Sociologų draugijos

konferencijos pranešimų medžiaga

2015 m. lapkričio 13 d.

“Rizika ir netikrumas pokyčių

7-oji Nacionalinė Lietuvos Sociologų draugijos konferencija “Rizika ir netikrumas pokyčių visuomenėse”

Kauno technologijos universitetas Lietuvos sociologų draugija 1

TURINYS

SESIJA 01. SOCIOLOGINIŲ TYRIMŲ METODOLOGIJOS KLAUSIMAI ........................................ 5

AR GALIMA EUROPOS VERTYBIŲ TYRIMO DUOMENŲ INTERPRETAVIMUI PASITELKTI

P. BOURDIEU TEORIJĄ? ..................................................................................................................... 5 Arūnas Poviliūnas .................................................................................................................................... 5

GRUPINĖ DISKUSIJA, SUTELKTINĖ GRUPĖ, FOCUS GRUPĖ AR..? SOCIALINIŲ TYRIMŲ

TERMINOLOGIJOS LIETUVIŲ KALBA KŪRIMO ĮTAMPOS ......................................................... 5 Inga Gaižauskaitė, Natalija Valavičienė ................................................................................................. 5

SOCIOLOGINIAMS TYRIMO METODAMS VEJANTIS STEBĖJIMO VISUOMENĘ: NOLDUS

SISTEMA IR JOS PRITAIKYMO GALIMYBĖS ................................................................................. 6 Antanas Voznikaitis.................................................................................................................................. 6

MOKSLO ŽEMĖLAPIAI: KARTOGRAFINĖ RIZIKA IR NEAPIBRĖŽTUMAS ............................. 7 Aldis Gedutis ............................................................................................................................................ 7

NUSIKALTIMŲ ANALIZĖ IR JOS INTERPRETACIJOS GALIMYBĖS: AR SOCIALINĖ

GEOGRAFIJA GALI PADĖTI SOCIOLOGIJAI? ............................................................................... 7 Eduardas Spiriajevas ............................................................................................................................... 7

SESIJA 02. DARBAS, PAJAMOS IR NELYGYBĖ .......................................................................... 9

AR LIETUVA RIZIKUOJA ĮSTRIGTI VIDUTINIŲ PAJAMŲ SPĄSTUOSE? ................................ 9 Zenonas Norkus ....................................................................................................................................... 9

SUBJEKTYVŲ PAJAMŲ NELYGYBĖS VERTINIMĄ SĄLYGOJANTYS VEIKSNIAI

BALTIJOS ŠALYSE ............................................................................................................................... 9 Daiva Skučienė, Eugenijus Dunajevas ................................................................................................... 9

JAUNIMO PERĖJIMAS IŠ ŠVIETIMO SISTEMOS Į DARBO RINKĄ: RIZIKOS,

NETIKRUMAS IR IŠŠŪKIAI SOCIALINEI POLITIKAI ................................................................... 10 Rūta Brazienė .......................................................................................................................................... 10

KAIMO TURIZMO PLĖTROS PERSPEKTYVOS RYTŲ AUKŠTAITIJOS REGIONE .............. 10 Vladimiras Gražulis, Ramutė Narkūnienė ............................................................................................ 10

SESIJA 03. INTERDISCIPLINARY APPROACHES TO RISK ....................................................... 11

CONCEPTS OF RISK AND UNCERTAINTY: CROSSING THE BOUNDARIES OF

DISCIPLINES ......................................................................................................................................... 11 Aistė Balžekienė, Eimantė Zolubienė, Žygimantas Meškauskas ...................................................... 11

SOFT COMPUTING AS A TOOL FOR RISK GOVERNANCE IN SOCIOTECHNICAL

ENVIRONMENT ..................................................................................................................................... 11 Eglė Gaulė, Raimundas Jasinevičius, Vytautas Petrauskas ............................................................. 11

COALITIONS OF ANXIETY IN THE CONTEMPORARY RISK-SOCIETY: THE CASE OF

LITHUANIA............................................................................................................................................. 12 Leonardas Rinkevicius .......................................................................................................................... 12

ENERGY SECURITY: MATERIALISTIC INTERESTS VS DEMOCRACY.................................. 13 Vylius Leonavičius ................................................................................................................................. 13

THE ANALYSIS OF LITHUANIAN ENERGY POLICY: TOWARDS SOCIAL COHESION OR

FRAGMENTATION? ............................................................................................................................. 13 Dainius Genys, Ričardas Krikštolaitis.................................................................................................. 13



SESIJA 04. SOCIALINĖS KAITOS IR INTERGRACIJOS IŠŠŪKIAI ............................................. 14

RIZIKA IR NETIKRUMAS ŠIUOLAIKINĖS VISUOMENĖS SOCIALINĖS STRUKTŪROS

PJŪVIU .................................................................................................................................................... 14 Arvydas Virgilijus Matulionis ................................................................................................................ 14

MODERNIOS SOCIALINĖS RAIDOS VERTINIMAS (LIETUVOS PAVYZDŽIU) ...................... 14 Simonas Šabanovas .............................................................................................................................. 14

KOSMOPOLITIZMAS IR (NESI)SAISTYMO SU NACIONALINE VALSTYBE RIZIKOS

DIMENSIJA: ANTROS KARTOS LIETUVIŲ KILMĖS IMIGRANTŲ ATVEJIS .......................... 15 Jolanta Kuznecovienė ............................................................................................................................ 15

NEUŽBAIGTA DEMOKRATIJA LIETUVOJE? DEMOKRATIJOS RĖMIMAS IR PILIEČIŲ

DALYVAVIMAS ..................................................................................................................................... 15 Jūratė Imbrasaitė .................................................................................................................................... 15

SESIJA 05. POKYČIŲ DIAGNOSTIKA: LYGINAMŲJŲ TYRIMŲ GALIMYBĖS IR REZULTATAI

(CIWO PROJEKTAS) ................................................................................................................... 16

TARPTAUTINĖ SOCIALINIO TYRIMO PROGRAMA: KAS, KUR, KADA IR KAIP?............... 16 Algis Krupavičius ................................................................................................................................... 16

AR SOCIALINĖ KLASĖ LEMIA POLITINĘ ELGSENĄ IR NUOSTATAS? ................................ 16 Vaidas Morkevičius, Giedrius Žvaliauskas .......................................................................................... 16

POKYČIŲ VISUOMENĖS "LAIMĖTOJAI" IR "PESIMISTAI": LYGINAMOJI SOCIALINĖS

POLITIKOS VERTINIMŲ ANALIZĖ ................................................................................................... 17 Audronė Telešienė ................................................................................................................................. 17

ASMENINIO SAUGUMO BRUOŽAI IR SUVOKIMAS .................................................................... 17 Aistė Balžekienė ..................................................................................................................................... 17

VIRTUALUS DARBAS LIETUVOJE: VERTINIMAI IR TENDENCIJOS ...................................... 18 Eglė Butkevičienė ................................................................................................................................... 18

SVEIKATOS POLITIKOS VERTINIMŲ SKIRTUMAI EUROPOS ŠALYSE. ............................... 18 Miglė Bartuškaitė .................................................................................................................................... 18

SESIJA 06. SOCIALINĖS RIZIKOS .............................................................................................. 20

ALKOHOLIO KELIAMA ŽALA ŠEIMAI: PERKELTA ATSAKOMYBĖ, ASOCIJUOTA

STIGMA IR SOCIALINĖ IZOLIACIJA ............................................................................................... 20 Ilona Tamutienė ...................................................................................................................................... 20

SOCIALINIŲ VEIKSNIŲ VAIDMUO AGRESIJOS GENEZĖJE: VYRŲ KIEKYBINĖS

APKLAUSOS DUOMENYS ................................................................................................................. 20 Agnė Dorelaitienė, Gediminas Merkys ................................................................................................. 20

KOKIUS SOCIALINIUS PROCESUS ATSKLEIDŽIA KVAIŠALŲ GEOGRAFIJOS SLINKTYS

POSOVIETINIAME MIESTE? ............................................................................................................. 21 Liutauras Kraniauskas, Laimonas Beteika .......................................................................................... 21

GATVĖS BENAMIŲ SUBKULTŪRA: VILNIAUS MIESTO „BASTŪNAI“ ŠIANDIEN IR PRIEŠ

DEŠIMTMETĮ ......................................................................................................................................... 22 Elena Kocai ............................................................................................................................................. 22



SESIJA 07. PERMĄSTANT SOVIETMETĮ .................................................................................... 23

POST-SOCIALIZMO ANTROPOLOGIJA: TYRIMŲ KRYPTYS, ĮŽVALGOS IR

AKTUALUMAS LIETUVAI ................................................................................................................... 23 Kristina Šliavaitė..................................................................................................................................... 23

TAPSMAS SUAUGUSIUOJU VĖLYVAJAME SOVIETMETYJE ................................................. 23 Sigita Kraniauskienė .............................................................................................................................. 23

ADAPTACINIAI MODELIAI SOVIETMEČIU IR JŲ PASEKMĖS.................................................. 23 Laima Žilinskienė.................................................................................................................................... 23

SOVIETMEČIO ATMINTIS IR TĘSTINIO AŠ KONSTRAVIMAS POSOVIETINĖSE

GYVENIMO ISTORIJOSE ................................................................................................................... 24 Irena Šutinienė ........................................................................................................................................ 24

SESIJA 08. VERTYBIŲ KAITA NETIKRUMO SĄLYGOMIS .......................................................... 25

JAUNIMO SOCIALINIAI RYŠIAI POKYČIŲ IR NETIKRUMO VISUOMENĖJE: STRUKŪRA

IR FUNKCIJOS ...................................................................................................................................... 25 Vida Česnuitytė ....................................................................................................................................... 25

POSTMATERIALIŲJŲ VERTYBIŲ RAIDA TRAPIAME POLITINIAME IR EKONOMINIAME

LIETUVOS VISUOMENĖS KONTEKSTE ......................................................................................... 25 Aida Savicka ........................................................................................................................................... 25

MODERNIZACIJOS TEORIJOS TAIKYMAS EUROPOS VERTYBIŲ TYRIME ........................ 26 Rūta Žiliukaitė ......................................................................................................................................... 26

DARBO VERTYBIŲ VIETA IR KAITA LIETUVOS GYVENTOJŲ VERTYBIŲ SISTEMOJE ... 27 Daiva Mažeikaitė ..................................................................................................................................... 27

SESIJA 09. BIOGRAFINĖ SITUACIJA IR NETIKRUMAS ............................................................. 28

SKYRYBŲ RIZIKA IR JOS PASISKIRSTYMAS LIETUVOS VISUOMENĖJE .......................... 28 Aušra Maslauskaitė, Domantas Jasilionis ........................................................................................... 28

VAIKŲ GLOBOS SISTEMOS DEINSTITUCIONALIZACIJOS RIZIKOS IR GALIMYBĖS....... 28 Dalija Snieškienė, Jadvyga Mikalauskaitė ........................................................................................... 28

HOBIS IR PROFESINIO STRESO ĮVEIKA: EMPIRINIAI MASINĖS MOKYTOJŲ

APKLAUSOS RADINIAI ...................................................................................................................... 29 Daiva Bubelienė, Gediminas Merkys .................................................................................................... 29

NEĮGALAUS JAUNIMO PERĖJIMAS IŠ ŠVIETIMO SISTEMOS Į DARBO RINKĄ:

PROBLEMOS IR RIZIKOS DARBO RINKOS LAUKE ................................................................... 29 Ugnė Žalkauskaitė .................................................................................................................................. 29

VYRESNIO AMŽIAUS ŽMONIŲ MITYBOS NUOSTATOS – PAGRINDAS TIKSLINĖS

VARTOTOJŲ GRUPĖS FORMAVIMUISI AR VYRESNIO AMŽIAUS VARTOTOJŲ

AKULTŪRACIJAI? ............................................................................................................................... 30 Sarmitė Mikulionienė, Gražina Rapolienė ............................................................................................ 30



SESIJA 10. RIZIKOS IR NETIKRUMO DISKURSAI ..................................................................... 31

GLOBALIŲ RIZIKŲ KOMUNIKACIJA IR RAIŠKA POLITINĖJE DARBOTVARKĖJE ............ 31 Mindaugas Norkevičius ......................................................................................................................... 31

SOCIALINĖS TINKLAVEIKOS SVETAINĖS – POTENCIALI RIZIKA ASMENINIAM

PRIVATUMUI ......................................................................................................................................... 32 Jurgita Jurkevičienė ............................................................................................................................... 32

KONTRAVERSIŠKAI VISUOMENĖJE VERTINAMI MOKSLO ATRADIMAI IR RIZIKOS

ŽINUTĖS KONSTRAVIMAS ŽINIASKLAIDOJE ............................................................................. 32 Aušra Rimaitė ......................................................................................................................................... 32

SAVANORYSTES FENOMENAS IR SAVANORIAVIMO ĮVAIZDIS MEDIJOSE. ..................... 33 Ieva Aurylaitė .......................................................................................................................................... 33

KOKIOS GALIMOS SĄSAJOS TARP DALYVAVIMO INTERNETINIAME SOCIALINIAME

TINKLE, NEGALIOS IR SOCIALINIO KAPITALO? ....................................................................... 33 Jolita Viluckienė ..................................................................................................................................... 33



SESIJA 01. SOCIOLOGINIŲ TYRIMŲ METODOLOGIJOS KLAUSIMAI

AR GALIMA EUROPOS VERTYBIŲ TYRIMO DUOMENŲ INTERPRETAVIMUI

PASITELKTI P. BOURDIEU TEORIJĄ?

Arūnas Poviliūnas

Vilniaus universitetas SANTRAUKA Pagrindinis pranešimo klausimas galėtų būti suformuluotas taip, ar galima Europos

vertybių tyrimo (toliau – EVT) duomenis interpretuoti P. Bourdieu refleksyviosios sociologijos požiūriu? Nei projektuodami, nei atlikdami EVT, tyrimo organizatoriai nei refleksyviosios sociologijos, nei P. Bourdieu teorijos neminėjo. Akivaizdu, jog, atliekant EVT, P. Bourdieu sociologija remtasi nebuvo.

Kadangi P. Bourdieu savo teoriją vadino sociologijos sociologija ir ragino sociologiškai analizuoti sociologinio habitus lukštenimąsi, pagrindinį pranešimo klausimą būtų galima interpretuoti dvejopai. Pirma, pats EVT galėtų būti analizuojamas, kaip sociologijos lauko fenomenas. Didieji sociologiniai tyrimai, kurių vienas pirmųjų buvo EVT, padarė įtakos pasaulinės sociologijos lauko (P. Bourdieu) konfigūracijoms, ir šitie pokyčiai turėtų būti sociologinio tyrimo akiratyje. EVT nėra išskirtinis atvejis. Atvirkščiai, vis labiau brangstant ir socialiniams mokslams, vis daugiau įvairioms teorinėms mokykloms priklausančių socialinių mokslų atstovų naudoja didelių ir brangių tarptautinių tyrimų, tokių, kaip Europos socialinio tyrimas (ESS), Europos sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją mokslinių tyrimas (SHARE) ir pan., duomenis.

Antra, P. Bourdieu sociologija arba kitaip socialinė prakseologija, pasitelkusi sąvokų laukas, habitus ir kapitalas triadą, (re)konstruoja tokį sociologinį homunkulą, kuris iš kitų sociologinių homunkulų išskiria į save nesigręžiojančia sąmone. Į save nesigręžiojančios sąmonės tėkmę ir P. Bourdieu sociologinio homunkulo praxis lemia lauko, kuriame susipina skirtingu kapitalo kiekiu disponuojančių habitus santykiai. Šiuo požiūriu pagrindinio pranešimo klausimo interpretacija skambėtų taip, ar EVT tyrimo duomenys gali būti panaudoti, aiškinant praxis konfigūracijas.

Preliminari EVT pagrindu parengtų publikacijų apžvalga rodo, kad EVT pamažu atranda P. Bourdieu sociologiją. Visų pirma tai vyksta priešpriešinant dvi socialinio kapitalo koncepcijas R. Putnamo ir P. Bourdieu. Tačiau yra ir daugiau suartėjimo galimybių, kurios bus aptartos pranešime.

GRUPINĖ DISKUSIJA, SUTELKTINĖ GRUPĖ, FOCUS GRUPĖ AR..? SOCIALINIŲ

TYRIMŲ TERMINOLOGIJOS LIETUVIŲ KALBA KŪRIMO ĮTAMPOS

Inga Gaižauskaitė, Natalija Valavičienė

Mykolo Romerio universitetas

SANTRAUKA Sąvokos ir terminai yra neatsiejami bet kurios mokslinės disciplinos ir profesinės

kalbos elementai. Nurodydami specifinę reikšmę, terminai padeda tyrėjams efektyviai



keistis mokslo žiniomis bei idėjomis. Tačiau terminologijos kūrimas ir vystymas tuo pačiu kelia iššūkių tarpusavio komunikacijai ir netgi gali sukelti tam tikrų nesusikalbėjimų. Anglų kalbos dominavimas daro įtaką socialinių tyrimų terminologijos vystymui lietuvių kalba. Anglų ir lietuvių kalbų skirtumai, vertimo proceso savitumai, mokslininkų ir tyrėjų sampratos, norminės lietuvių kalbos reikalavimai bei kiti veiksniai lemia terminų pateikimą lietuvių kalba.

Šio pranešimo tikslas yra išryškinti problemas, kylančias verčiant į lietuvių kalbą socialinių tyrimų metodologijos bei metodų terminus bei ieškant jiems relevantiškų atitikmenų. Pranešimas pagrįstas socialinių tyrimų metodologijos ir metodų literatūros lietuvių kalba apžvalga ir analize, papildant jį praktinio patyrimo pavyzdžiais.

Literatūros analizė atskleidė, kad sąvokų ir terminų vertimas į lietuvių kalbą pasižymi įvairove, tačiau pasiūlyti ir paplitę vertimai yra problemiški mažiausiai trimis aspektais: yra skirtingi tos pačios sąvokos ar termino vertiniai; vertimas į lietuvių kalbą neatitinka termino turinio esmės; nėra adekvataus termino (žodžio) lietuvių kalboje. Tai suteikia pagrindą atsirasti įspūdžiui, kad egzistuoja daug skirtingų metodų, prieigų, sąvokų, kai tuo tarpu yra tik vienas. Šis pranešimas apsiriboja terminų iš anglų kalbos vertimo problematika, neįtraukia kitų užsienio kalbų atvejų. Praktiniu požiūriu, tai yra siekis paskatinti Lietuvos tyrėjus diskutuoti ir bendradarbiauti kuriant adekvačius terminijos ekvivalentus lietuvių kalba.

SOCIOLOGINIAMS TYRIMO METODAMS VEJANTIS STEBĖJIMO VISUOMENĘ:

NOLDUS SISTEMA IR JOS PRITAIKYMO GALIMYBĖS

Antanas Voznikaitis

Vilniaus universitetas SANTRAUKA Gyvename ne tik rizikos, bet ir stebėjimo visuomenėje, kurioje daugumai lengvai

prieinama skaitmeninė vaizdo ir garso fiksavimo technologija. Dėl to stebėjimas vyksta jau

nebe tik panoptikono principu – „iš viršaus“ (surveillance), bet ir „iš apačios“ (sousveillance).

Šios technologinės galimybės neutralizuoja vienas rizikas, tačiau sykiu atveria kitas.

Žmogaus elgesio stebėjimo ir analizės technologijas sėkmingai taiko verslas ir įvairios

socialinės kontrolės institucijos, o taip pat „gatvės sociologai“, stebintys visuomenę, pvz.,

per išmaniojo telefono objektyvą. Tad kyla klausimas, ar nevertėtų sociologams

technologiniu išprusimu neatsilikti nuo savojo tyrimo objekto? Manyčiau, kad vertėtų. Dėl to

savo pranešime ketinu supažindinti Lietuvos sociologus su Noldus žmogaus elgesio

stebėjimo ir (kiekybinės) analizės įranga, pademonstruoti jos veikimo galimybes ir aptarti jos

pritaikymą sociologiniuose tyrimuose. Pranešime aptarsiu dvi pritaikymo sritis: tyrimus ir

sociologinę didaktiką. Pirmuoju atžvilgiu atskleisiu, kaip ši įranga padėtų atgaivinti

eksperimentinį metodą sociologijoje, naujai aktualizuoti įvairias mikrosociologines

paradigmas bei kaip ji sociologiniam pažinimui atvertų kūnišką, neverbalinį socialinio

gyvenimo klodą, kas yra ypač aktualu Bourdieu sociologijos puoselėtojams. Parodysiu, kaip

ją galima būtų naudoti ne pozityvistiškai, bet reflektyviai, ir net jai padedant puoselėti šį

sociologams būtiną įgūdį. Aptarsiu plačias jos pritaikymo deviacijų sociologijos ir

kriminologijos tyrimuose galimybes. Kalbėsiu ir apie įrangos didaktinę naudą, pvz., mokant



studentus interviu vedimo įgūdžių ar ugdant jaunųjų mokslininkų retorinius gebėjimus.

Galiausiai aptarsiu etines šios įrangos naudojimo problemas ir jų sprendimus.

MOKSLO ŽEMĖLAPIAI: KARTOGRAFINĖ RIZIKA IR NEAPIBRĖŽTUMAS

Aldis Gedutis

Klaipėdos universitetas

SANTRAUKA Mokslo žemėlapiais vadinamos visos vaizdinės komunikacijos priemonės

naudojamos perteikti mokslų sąsajas, santykius bei ribas dvimatėje ar trimatėje erdvėje. Todėl žemėlapiais vadinami ne tik mokslo atlasai, bet ir žinių medžiai, lentelės, schemos bei diagramos. Mokslo žemėlapiai atlieka keletą svarbių funkcijų. Viena vertus, žemėlapiai vaizdinėmis priemonėmis padeda geriau orientuotis tarp skirtingų mokslinių disciplinų, suvokti jų tapatybes, perprasti jų santykius bei sąsajas, geriau suvokti galimą ar esamą tarpdisciplininį bendradarbiavimą. Kita vertus, tokie žemėlapiai atlieka administracinės mokslo lauko ir mokslinio diskurso kontrolės funkciją. Žemėlapiai pateikdami suprastintą mokslinio lauko tampa priežiūros, kolonizavimo ir kontrolės priemonė, padedanti modeliuoti pavaldžias teritorijas ir skirstyti finansavimą. Centralizuotam ir administraciškai efektyviam mokslų žemėlapiavimui galima priešpastatyti kartografinės rezistencijos atvejus, kai kartografinė galia perskirstoma didinant vartotojų vaidmenį. Jei administraciniame lygmenyje remiamasi totalizuojančiu strateginiu žinojimu, tai kartografinės vartotojų perspektyvos paremtos taktiniu požiūriu, akcentuojančiu fragmentiškumą ir situacines praktikas. Būtent taktinio žinojimo analizė sudaro galimybes pamatyti mokslinio lauko žemėlapį anapus centralizuotos galios diktuojamų santykių. Kintant mokslo sampratoms ir atsirandant naujoms mokslinėms disciplinoms, tenka pripažinti, kad nei strateginis, nei taktinis mokslo žemėlapis negali būti pilnas ir užbaigtas, jis gali būti tik atnaujinamas. Būtent dėl šios priežasties mokslo žemėlapio atvirumas, t.y. galimybė jį praplėsti bei papildyti, nerizikuojant sugriauti esamą struktūrą, yra bene svarbiausias kokybės kriterijus.

NUSIKALTIMŲ ANALIZĖ IR JOS INTERPRETACIJOS GALIMYBĖS: AR SOCIALINĖ

GEOGRAFIJA GALI PADĖTI SOCIOLOGIJAI?

Eduardas Spiriajevas


SANTRAUKA Nusikaltimai – aktualus socialinis reiškinys, būdingas visų pasaulio valstybių

visuomenėms. Ši tema plačiai aptariama žiniasklaidoje ir nuolatos traukia visuomenės dėmesį. Nusikaltimų pasekmes bei motyvus nusikaltimų įvykdymui tiria sociologai, kriminologai, psichologai, socialiniai darbuotojai, taip pat ir geografai, kurie nusikaltimų tyrimuose taiko erdvinės dimensijos konceptą. Nusikaltimų susiejimas su konkrečia teritorija ir jos erdvės fizinėmis, socialinėmis bei ekonominėmis struktūromis, skatina tirti nusikaltimus geoanalizės metodais, t.y. nustatyti nusikaltimų teritorinį paplitimą, teritorinę diferenciaciją, tankumą, koncentraciją, įvertinti erdvinę sąveiką su aplinka, nustatyti nusikaltimų erdvines struktūras bei jų kaitą laike. Erdvinės dimensijos taikymas nusikaltimų sociologijos tyrimuose



taip pat siejamas su geografinių informacinių sistemų (GIS) erdvinės analizės metodais. GIS funkcijos formuoja platesnio tarpdalykinio požiūrio taikymo galimybes nusikaltimų erdvinių priežasčių bei pasekmių interpretacijoje, taip pat nusikaltimų erdvinės analizės rezultatus pateikiant žemėlapiuose. Nusikaltimų įvykių sąsajos su socialine geografine aplinka, pritaikius GIS erdvinės analizės metodus, ir atvaizduotos žemėlapiuose, sociologui suteikia platesnes galimybes rezultatų interpretacijai, pvz. siekiant paaiškinti ryšius tarp bedarbystės ir nusikalstamumo, tarp nusikaltimų tankumo ir kintančio atstumo nuo „karštųjų taškų“, narkomanijos paplitimą šalia socialinio būsto ir pan. Socialinė geografija gali padėti sociologijai, jungiant abiejų mokslų tyrimo metodus, atliekant konkrečių reiškinių erdvinę-sociologinę analizę.



SESIJA 02. DARBAS, PAJAMOS IR NELYGYBĖ

AR LIETUVA RIZIKUOJA ĮSTRIGTI VIDUTINIŲ PAJAMŲ SPĄSTUOSE?

Zenonas Norkus

Vilniaus universitetas

SANTRAUKA 2012.05.12 LR Seimas patvirtino “Lietuvos pažangos strategiją ‘Lietuva 2030’”, kuri

mūsų šaliai jau po 15 metų numato šviesią ateitį tapti viena iš 10 pažangiausių Europos Sąjungos šalių pagal gyvenimo kokybės, laimės, demokratijos, darnios visuomenės, pasaulio konkurencingumo ir globalizacijos indeksus. Strategijos autoriai ignoruoja šiuolaikinėje plėtros ekonomikoje ir sociologijoje diskutuojamą “vidutinių pajamų spąstų” problemą. Nors visos iš “skurdo spąstų” (ar “ydingo skurdo rato” išsiveržusios šalys siekia konvergencijos su turtingomis priešakinio technologijų krašto šalimis, realiai tai padaryti per paskutinį šimtmetį pavyko tik labai nedaugeliui (Europoje – tik Airijai ir Suomijai). Konvergencijai būtina, kad jos siekiančios šalies ekonomika ilgą laiką augtų tempais, pranokstančius priešakinio krašto šalių ūkio augimo tempus. Daugumos šalių ūkio augimas sulėtėja, tapus vidutinių pajamų šalimi. Lėtai augančios vidutinių pajamų šalys pralaimi mažiau išsivysčiusioms šalims, kurios jas nukonkuruoja žemesniu darbo užmokesčiu, kartu pralaimėdamos priešakinio krašto šalims, kol nesugeba kurti autentiškai (globaliai) technologiškai inovatyvių, konkurencingų aukštos pridėtinės vertės paslaugų ir produktų. Pranešime svarstoma, ar Lietuva jau pateko į vidutinių pajamų spąstus, ar jie yra tik aukšta artimiausios ateities rizika.

SUBJEKTYVŲ PAJAMŲ NELYGYBĖS VERTINIMĄ SĄLYGOJANTYS VEIKSNIAI

BALTIJOS ŠALYSE

Daiva Skučienė, Eugenijus Dunajevas


SANTRAUKA Pajamų nelygybė egzistuoja visose visuomenėse, tačiau paprastai vertinama jos

apimtys ir įvairūs socialiniai reiškiniai šių apimčių kontekste. Auganti arba didelė pajamų nelygybė paprastai siejama su šešėline ekonomika, didesniu nusikalstamumu, didesne socialine atskirtimi ir kitais nepageidaujamais reiškiniais. Ko pasėkoje/pasekmėje, pajamų nelygybė visada yra akademinio ir politinio susidomėjimo objektu. Pajamų nelygybės laipsnis kaip socialinis rodiklis yra įvardijamas ir ES socialinės atskirties rodiklių rinkinyje. Paprastai pajamų nelygybė yra matuojama statistiniais metodais: Kvintilinis/decilinis santykis, Gini indeksas ir kt. Tačiau pastaruoju metu akademiniame diskurse didėja tyrimų srautas, analizuojančių subjektyvų pajamų nelygybės vertinimą ir kokie veiksniai lemia vertinimą. Šio tyrimo tikslas – įvertinti subjektyviai vertinamą pajamų nelygybę Baltijos šalyse bei parengti subjektyvų pajamų nelygybės vertinimą sąlygojančių veiksnių modelį. Tikslas yra įgyvendinamas iškeliant du uždavinius: pirmasis nustatyti subjektyvaus ir objektyvaus pajamų nelygybės vertinimo skirtumus Baltijos šalyse; antrasis –parengti subjektyvų pajamų nelygybės vertinimą sąlygojančių veiksnių modelį.



Tyrimo tikslo ir uždavinių įgyvendinimui yra naudojama mokslinės literatūros ir tyrimų subjektyvaus pajamų nelygybės vertinimo tematika analizė, antrinė Europos vertybių tyrimo, Europos socialinės apklausos, Eurobarometro, Eurostato, Pasaulio Banko duomenų analizė. Tyrimas finansuojamas LMT Nr. GER-007/2015.

Tyrimo rezultatai rodo neatitikimą tarp objektyviai ir subjektyviai vertinamos pajamų nelygybės, veiksnių sąlygojančių subjektyvų pajamų nelygybės vertinimą kompleksiškumą: nuo turimo pajamų dydžio iki jų dinamikos iki emocinės asmens būklės, skurdo parametrų šalyje, asmeninių vertybių, informacijos apie pajamų nelygybę turėjimas ir skirtingos metrikos taikymas ir pan.

JAUNIMO PERĖJIMAS IŠ ŠVIETIMO SISTEMOS Į DARBO RINKĄ: RIZIKOS,

NETIKRUMAS IR IŠŠŪKIAI SOCIALINEI POLITIKAI

Rūta Brazienė

Kauno technologijos universitetas

SANTRAUKA Šiame pranešime nagrinėjamas jaunimo perėjimo iš švietimo sistemos į darbo rinką

fenomenas. Teorinis tyrimo modelis remiasi prielaida, kad sėkmingos/nesėkmingos perėjimo iš švietimo sistemą prielaidos yra formuojamos bendro makro ekonominio ir socialinio konteksto (globalizacijos procesų, institucinių struktūrų, darbo rinkos ir kt.) bei individualių charakteristikų (Hannan, Raffe, Smyth, 1996; International Labour Organization, 2012; Versnel et al., 2011; Saar, Unt, Kogan, 2008 ir kt.) Pasitelkiant antrinę Eurostat LFS duomenų analizę, analizuojamos jaunimo perėjimo iš švietimo sistemos į darbo rinką tendencijos ES šalyse. Atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kad jaunimo perėjimas iš švietimo sistemos į darbo rinką ilgėja, tampa labiau komplikuotas; jaunimas vis dažniau patiria bedarbystės rizikas, susiduria su neapibrėžta ir nestabilia situacija darbo rinkoje.

KAIMO TURIZMO PLĖTROS PERSPEKTYVOS RYTŲ AUKŠTAITIJOS REGIONE

Vladimiras Gražulis, Ramutė Narkūnienė

Mykolo Romerio universitetas, Utenos kolegija

SANTRAUKA Straipsnyje autoriai analizuoja kaimo turizmo plėtros veiksnius ir perspektyvas Rytų

Aukštaitijos regione. Tyrimo tikslas – atlikti Rytų Aukštaitijos kaimo turizmo plėtros analizę ir aptarti kaimo turizmo plėtros perspektyvas šiame regione. Tyrimo uždaviniai - atlikti kaimo turizmo plėtros teorinę analizę bei kaimo turizmo situacijos analizę regione. Straipsnyje apžvelgiama įvairių mokslininkų ir tyrėjų nuomonė kaimo turizmo plėtros aspektu bei pateikiami atlikto tyrimo, siekiant išsiaiškinti kaimo turizmo plėtros trukdžius bei plėtros galimybes Rytų Aukštaitijos regione, apibendrinti rezultatai. Tyrimo rezultatais kaimo turizmo plėtrai Rytų Aukštaitijos regione iš išorės veiksnių labiausiai trukdo ekonominiai ir politiniai veiksniai. Iš vidinių veiksnių kaip vienas esminių trukdžių sėkmingai vystyti kaimo turizmo verslą laikytini nepakankami sodybų darbuotojų gebėjimai bendrauti užsienio kalba(-omis). Straipsnio pabaigoje pateikiamos rekomendacijos, kaip įveikti kaimo turizmo plėtros trukdžius.



SESIJA 03. INTERDISCIPLINARY APPROACHES TO RISK

CONCEPTS OF RISK AND UNCERTAINTY: CROSSING THE BOUNDARIES OF

DISCIPLINES

Aistė Balžekienė, Eimantė Zolubienė, Žygimantas Meškauskas


ABSTRACT This presentation deals with the interdisciplinary concepts of risk and aims at

indicating common components of the concepts among social and natural sciences. The need for multi-disciplinarity in risk research is grounded in the conception of Risk Governance framework (outlined by the International Risk Governance Council (IRGC) that characterize risk analysis as a complex process including include complex steps to estimate, characterize, evaluate, manage, monitor and control risks. The research on risk both in social sciences and in natural sciences counts for decades, however there is a little effort to bring these schools of thought and practice together. This presentation will look upon the concepts and definitions of risk in social and natural sciences, and also will review the research methods that are used for risk analysis. Uncertainty appears as major component in risk concept both in social and natural sciences, however analysis indicate that research on risk focuses on different assumptions about epistemological status of risk. Authors also will reflect on the challenges of interdisciplinary research, as presented project is being implemented by researchers from the fields of sociology, informatics and public administration. This work is supported by KTU grant (2015) “Generalized Methodology for Sociotechnical

Risks Governance and Assumptions for the Establishment of RISK-LAB in KTU” (RISK-

LAB).

SOFT COMPUTING AS A TOOL FOR RISK GOVERNANCE IN SOCIOTECHNICAL

ENVIRONMENT

Eglė Gaulė, Raimundas Jasinevičius, Vytautas Petrauskas


ABSTRACT In our contemporary life of social relationships and transactions we are facing different

risks as each specific field or aspect of practical activity is characterized by a certain risk.

As these risks originate in the various systems, phenomena, and processes, it may be

considered as a “socio-technical fabric” and require sociotechnical approach.

Risk governance is a structured approach of uncertainty management evaluating the

risks, developing its’ management strategies and assessing the impact of decisions. Risk

governance refers to the institutions, processes and actions by which the evidence based

decisions are taken and implemented. Risk governance includes identification, assessment,



management and communication of risks. Thus risk evaluation is at the core of risk

governance.

Innovative risk evaluation systems are based on three fundamental assumptions: 1) risk is

a fundamental entity of our life, and its evaluation must be performed using a unified and

generalized risk definition and measurement methodology; 2) the information to be

processed, when risks in the “sociotechnical fabric” are under investigation, is not only

quantitative but qualitative and verbal as well, and the risk evaluation tools must be adequate

for the problem; 3) the soft computing elements such as fuzzy logic (FL) based mathematics

and computing with words (CWW) methodology are the most promising approaches to

develop unified methods and tools for risks evaluation in the sociotechnical environment.

Main features of the FL and CWW and examples of their use for risk evaluation are

presented as well. This work is supported by KTU grant (2015) “Generalized Methodology

for Sociotechnical Risks Governance and Assumptions for the Establishment of RISK-LAB

in KTU” (RISK-LAB).

COALITIONS OF ANXIETY IN THE CONTEMPORARY RISK-SOCIETY: THE CASE OF

LITHUANIA

Leonardas Rinkevicius

Lithuanian University of Health Sciences

ABSTRACT Current contestations over energy sovereignty and environmental sustainability in

many countries, not least in Eastern Europe, have been rooted in the global and trans-national discourses. These theoretical and empirical deliberations have been stretching from Ulrich Beck's theory of risk-society (the chrestomathy edition in English, 1992, and original version since the Chernobyl disaster, Risikogesellschaft, 1986) to the ‘neo-liberal’ school of ‘rational use of resources'. Recent transformations in the globalizing risk-society, and its' particular instances, e.g. controversies in shale gas explorations have, however, dramatically expanded the spectrum of political and sociological contestations. Focusing on the case of shale gas and energy sovereignty controversies in Lithuania, this paper examines the ways in which the processes of public engagement and participatory governance are conceived and constructed in the deliberations among emerging 'coalitions of anxiety' (Zinn, 2012; Rinkevičius et al, 2014). These processes and emerging new constellations of social actors which are conceived as 'coalitions of anxiety' involving political, economic, environmental, health interest groups and the civic actors, are examined and focused at the level of local communities. The article suggests, on the basis of Zygaiciai community in Lithuania, that the local community in its' traditional sociological understanding, on the one hand, and its' reflection in the rapidly changing global mass media, on the other, is re-emerging as a locus where coalitions of anxiety as well conceptions of risk are continuously reshaped and re-articulated in the contemporary risk-society.



ENERGY SECURITY: MATERIALISTIC INTERESTS VS DEMOCRACY

Vylius Leonavičius

Vytauto Didžiojo universitetas

SANTRAUKA Pranešime analizuojami duomenys gauti 2014 m. Lietuvos visuomenės

reprezentatyvios apklausos metu. Duomenų analizei taikoma žmogaus plėtros teorija (human development) ir parodoma, kurios Lietuvos socialinės grupės dažniau teikia pirmenybę energetiniam saugumui, susijusiam su materialiniu saugumu, bei dažniau aukoja demokratiją energetinio saugumo atžvilgiu ir kurios socialinės grupės nesutinka aukoti demokratijos energetinio saugumo vardan.

Anot visuomenės nuomonės, tarp energetinį saugumą užtikrinančių veiksnių labiausiai išsiskiriantys yra energetinių išteklių kaina ir energetinių paslaugų tiekimo patikimumas. Žmogaus plėtros teorijos požiūriu, pirmenybė demokratijai arba pirmenybė energetiniam saugumui, kuris siejamas su kaina, galima apibūdinti kaip priešpriešą tarp pomaterialinių ir materialinių vertybių. Dauguma gyventojų (72,4%) sklandžiai veikiančią demokratiją mato, kaip energetinio saugumo sąlyga, bet pateikus teiginį priešpriešinanti energetinį saugumą visuomenės demokratinių sąlygų užtikrinimui, gyventojai pasidalina į tris panašaus dydžio. Toks pasidalinimas pakankamai intriguojantis, nes rodo skirtingą energetinio saugumo sampratą. Atrodo, kad respondentai demokratiją labiau sieja su energetiniu saugumu nei juos supriešina. Vis dėlto pagal šį santykį visuomenė pasidalina į atskiras socialines grupes, kurios šiek tiek skirtingai vertina energetinio saugumo ir demokratijos prioritetus. Pranešime mėginama atsakyti į klausimus, kokios tai yra grupės, kokios jų vertybės ir prioritetai?

THE ANALYSIS OF LITHUANIAN ENERGY POLICY: TOWARDS SOCIAL COHESION

OR FRAGMENTATION?

Dainius Genys, Ričardas Krikštolaitis

Vytautas Magnus University

The article aims to empirically investigate the impact of Lithuanian energy security policy on social cohesion. This article is based on Jenson (1998) and Bernard (1999) researches and proposed analytical categories. Conceptual framework identifies specific - economic, political and socio-cultural - activity areas, which are analyzed to verify the dichotomies between publi attitudes and actual behavior of society. These dichotomies helps to distinguish empirical dimensions, which allows to describe the impact of Lithuanian energy security policy on social cohesion in quantitative data.

Keywords: energy security, social cohesion, fragmentation, public attitude, public behavior.



SESIJA 04. SOCIALINĖS KAITOS IR INTERGRACIJOS IŠŠŪKIAI

RIZIKA IR NETIKRUMAS ŠIUOLAIKINĖS VISUOMENĖS SOCIALINĖS STRUKTŪROS

PJŪVIU

Arvydas Virgilijus Matulionis

Lietuvos socialinių tyrimų centras

SANTRAUKA Pagrindiniai šiuolaikinės visuomenės socialinės struktūros bruožai – ryški

poliarizacija, socialinė atskirtis ir nestabilumas. Mažiau nei procentui pasaulio gyventojų tenka beveik pusė viso turto pasaulyje. Makro lygyje galima išskirti kelias pagrindines socialines klases: galios, specialistų, paribio ir užribio. Tarp galios ir užribio klasių yra didžiulė socialinė atskirtis. Pasaulyje vis didėja „nereikalingų“ žmonių skaičius. Galios klasė diktuoja šiuolaikinės visuomenės politinės, karinės, ekonominės, kultūrinės, religinės ir kitas raidos kryptis. Galios klasė skatina „klajoklių genties“ formavimąsi. Iškylančios problemos vis dažniau „sprendžiamos“ iš jėgos pozicijų ir ginklo pagalba. Visa tai didina riziką ir netikrumą visuose socialinių santykių lygiuose: makro, mezo ir mikro.

MODERNIOS SOCIALINĖS RAIDOS VERTINIMAS (LIETUVOS PAVYZDŽIU)

Simonas Šabanovas

Vilniaus Universitetas

SANTRAUKA Visuomenėje vyksta nuolatinė socialinė raida, kuri sukelia pokyčius elgesio

tradicijose ir šie pokyčiai suformuoja ateitį, kuri įvardinama kaip modernybė tradicinės arba klasikinės visuomenės atžvilgiu. Šiame pristatyme bus įvertintos modernios socialinės raidos apraiškos atskirose Lietuvos teritorijose

Šalies lygiu pritaikyta I. Wallerstein Pasaulio sistemų teorija. Wallerstein teigia, kad egzistuoja trijų ekonominių lygių zonų valstybės, kurios negali egzistuoti viena nuo kitos. Čia galima teigti, kad nelygybė užprogramuota apskirtai moderniame pasaulyje. Vyksta branduolio, periferijos ir kvaziperiferijos zonų kaip valstybių keitimasis. Jis nulemtas kovos už išteklius (Wallerstein, 2000). Ši teorija šiame pristatyme pritaikoma ne valstybių lygmeniu, bet vertinant modernios socialinės raidos pokyčius regioniniame teritoriniame lygmenyje. Vykstant kovai dėl jų susiformuoja ne vien valstybės periferijos, kvaziperiferijos, bet ir valstybių viduje ar net administracinių vienetų sistemoje. Remiantis šia idėja sukurtas modelis, apibendrinantis modernios socialinės raidos vertinimą skritinguose teritoriniuose vienetuose.



KOSMOPOLITIZMAS IR (NESI)SAISTYMO SU NACIONALINE VALSTYBE RIZIKOS

DIMENSIJA: ANTROS KARTOS LIETUVIŲ KILMĖS IMIGRANTŲ ATVEJIS

Jolanta Kuznecovienė

Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas

SANTRAUKA Pranešime diskutuojama apie globalizacijos procesų provokuojamą nacionalinės

tapatybės netvarumą, laikinumą, neapibrėžtumą ir su šiuo netvarumu susijusią pastovaus saistymosi su nacionaline valstybe riziką. Pagrindinė pranešimo idėja argumentuojama lauko tyrimo – atlikto Londone 2013m.- 2014 m. su antros kartos lietuvių kilmės imigrantais, duomenimis.

Apibendrinant tyrimo įžvalgas pranešime teigiama, jog daugiakultūrinis kontekstas, kuriame vyksta antros kartos imigrantų kasdieninės sąveikos, provokuoja ir įgalina daugialypes tautines tapatybes, tačiau pasiūlydamas tokią galimybę kartu fragmentuoja tautinę tapatybę, sulieja jos ribas. Daugumos antros kartos imigrantų tautinės tapatybės sampratos yra ambivalentiškos, pripažįstančios nacionalinės tapatybės pasirenkamumą ir pasikeitimo galimybes ir suponuojančios saistymosi su viena valstybe rizikos nuostatas. Šią prielaidą iliustruoja tyrimo metu atskleista vis labiau antros kartos lietuvių kilmės imigrantų tautinės tapatybės sampratose ryškėjanti kosmopolitiškumo dimensija, tautinę tapatybę aiškinanti kaip būdą, kuris per piliečiui priskiriamas pareigas pririša jos turėtoją prie konkrečios visuomenės ir tampa moraline kliūtimi individui siekiant savirealizacijos, savo tikslų, kurie globaliame pasaulyje, informantų nuomone, neturėtų būti varžomi įteritorinimo saitais.

NEUŽBAIGTA DEMOKRATIJA LIETUVOJE? DEMOKRATIJOS RĖMIMAS IR PILIEČIŲ

DALYVAVIMAS

Jūratė Imbrasaitė


SANTRAUKA Demokratija yra trapi, jeigu remiasi tik formaliomis politinėmis institucijomis. Piliečių

parama legitimuoja valdžios institucijas, o aktyvus dalyvavimas politiniuose veiksmuose suteikia galimybes išreikšti interesus, preferencijas ir poreikius. Piliečiai gali pasirinkti įvairius poveikio politiniam procesui būdus, tačiau naujose demokratijose ne visos piliečių dalyvavimo formos yra lygiavertės demokratijos konsolidavimo aspektu. Šio pranešimo tikslas yra išanalizuoti veiksnius turinčius poveikį demokratijos rėmimui ir piliečių dalyvavimui Lietuvoje. Naudojant Pasaulio banko, Europos vertybių tyrimo ir visų Lietuvos gyventojų apklausų duomenis (1990, 2001, 2010 m.) buvo nustatyta, kad ekonominė nelygybė, sociotropiniai ekonomikos vertinimai, procedūrinio teisingumo pažeidimai viešajame sektoriuje ir žiniasklaidos vartojimas turi poveikį demokratijos rėmimui ir piliečių dalyvavimui Lietuvoje. Remiantis modernizacijos teorija, daroma išvada, kad demokratiją Lietuvoje yra brandi, tačiau turi akivaizdžių trūkumų, palyginti su tradicinėmis Europos demokratijomis.



SESIJA 05. POKYČIŲ DIAGNOSTIKA: LYGINAMŲJŲ TYRIMŲ GALIMYBĖS

IR REZULTATAI (CIWO PROJEKTAS)

TARPTAUTINĖ SOCIALINIO TYRIMO PROGRAMA: KAS, KUR, KADA IR KAIP?

Algis Krupavičius

Vytauto Didžiojo universitetas, Kauno technologijos universitetas

SANTRAUKA Ilgalaikiai kartotiniai tarptautiniai tyrimai yra viena iš svarbiausių šiuolaikinių socialinių

tyrimų dedamųjų. Tarp pirmųjų itin plačių tarptautinių sociologinių empirinių tyrimų buvo Tarptautinė socialinio tyrimo programa (TSTP), pradėta vykdyti prieš trisdešimt metų, t.y. dar 1985 metais. Ją inicijavo keturių šalių- Didžiosios Britanijos, JAV, Vokietijos ir Australijos- mokslininkai, siekę sustiprinti palyginamąją perspektyvą socialiniuose tyrimuose. Dabar šioje programoje kiekvienais metais dalyvauja maždaug 50 pasaulio šalių, tačiau pagal tiriamų pasaulio gyventojų skaičių tarptautinė socialinio tyrimo programa apima daugiau nei pusę visų planetos gyventojų, nes ji vykdoma tokiose šalyse, kaip Kinija, Indija, JAV, Rusija, Japonija, Meksika, Filipinai arba daugiausiai gyventojų turinčiose pasaulio visuomenėse.

Tarptautinė socialinio tyrimo programa kasmetinėms apklausoms renkasi skirtingas temas. Tačiau jos yra pakartojamos maždaug kas 7- 10 metų, bet kai kurios temos dėl savo socialinės reikšmės yra kartojamos dažniau nei likusios. Antai socialinės nelygybės tema apklausos arba tiksliau modulis buvo vykdomas jau keturis kartus, t.y. 1987,1992, 1999 ir 2009 metais. Kaip tik nuo socialinės nelygybės modulio Tarptautinė socialinio tyrimo programa buvo pradėta įgyvendinti ir Lietuvoje. Kitas itin aktualus šios programos modulis yra valdžios vaidmuo. Nuo jo, apskritai, 1985 m. prasidėjo TSTP istorija, o po to jis buvo kartojamas 1990, 1996 ir 2006 metais ir vėl bus vykdomas 2016 metais.

Kadangi TSTP buvo viena iš tarptautinių socialinių tyrimų pradininkių, kurias inicijavo patys mokslininkai, tai jos modus operandi patirtys šiandien naudojamos kituose socialiniuose tyrimuose, pavyzdžiui, kaip Europos socialinis tyrimas.

AR SOCIALINĖ KLASĖ LEMIA POLITINĘ ELGSENĄ IR NUOSTATAS?

Vaidas Morkevičius, Giedrius Žvaliauskas


SANTRAUKA Šiame pranešime nagrinėjama kaip Lietuvos piliečių socialinė padėtis susijusi su

politiniu dalyvavimu ir politinėmis nuostatomis. Empirinėje analizėje naudojami reprezentatyvių Lietuvos gyventojų apklausų vykdytų pagal ISSP duomenys. Pasitelkiant Erikson–Goldthorpe–Portocarero (EGP) klasių teorijos linzes siekiama pamatuoti ir įvertinti skirtingų socialinių klasių politinę elgseną bei jų požiūrius į politinius klausimus. Apklausų duomenų analizės rezultatai atskleidė, kad klasinė priklausomybė gali būti svarbiu indikatoriumi aiškinančiu Lietuvos gyventojų elgseną ir požiūrius. Lietuvos tikrųjų tarnautojų (I+II) klasė, užimanti santykinai aukštesnę socialinę padėtį, pasižymi didesniu politiniu



aktyvumu ir išsiskiriančiomis politinėmis nuostatomis bei orientacijomis. Tuo pačiu, kuo socialinė klasė yra žemesnė, tuo yra mažiau iniciatyvos imtis politinių veiksmų, o politinėse orientacijose bei nuostatose yra santykinai daugiau nepasitenkinimo politine sistema apraiškų.

POKYČIŲ VISUOMENĖS "LAIMĖTOJAI" IR "PESIMISTAI": LYGINAMOJI

SOCIALINĖS POLITIKOS VERTINIMŲ ANALIZĖ

Audronė Telešienė


SANTRAUKA Kaita yra imanentinė socialinių sistemų savybė. Socialiniai pokyčiai vyksta nuolat.

Kiekvienas laikmetis, žinoma, pasižymi savitu pokyčių turiniu, tempu ir mastu. Šiandienos visuomenės pasižymi dideliu kaitos tempu, o šios kaitos varikliai ir katalizatoriai – daugialypiai ir persidengiantys, pvz. technologijų kaita, politinė integracija, kultūrinė įvairovė ir migracija, klimato kaitos keliamos rizikos bei kiti. Lietuva gyventojų atvirumą pokyčiams laiko viena svarbiausių prielaidų visuomenės pažangai (Lietuva 2030).

Šiame pranešime analizuojamas Lietuvos gyventojų atvirumas kaitai. Remiamasi projekto „Tarptautinė socialinio tyrimo programa: pilietiškumo, darbo ir socialinės gerovės vertinimai Lietuvoje (ISSP LT-CIWO)“, kurį finansuoja Lietuvos mokslo taryba (sutarties Nr. MIP-082/2014), duomenimis. Vykdant šį bei ankstesnius KTU mokslinių tyrimų projektus, klausimų modulyje „Socialinė politika“ surinkti skirtingų metų duomenys leidžia ir istorinę palyginamąją analizę. Tad pranešime bus atsakoma į kelis pagrindinius klausimus: 1) kurios socialinės grupės Lietuvoje yra atviros kaitai ir jaučia, kad pokyčiai atneša naujų galimybių; 2) kurios socialinės grupės nėra atviros kaitai ir jaučia, kad sunku prie pokyčių prisitaikyti; 3) kokia Lietuvos gyventojų atvirumo kaitai tendencija laiko perspektyvoje.

ASMENINIO SAUGUMO BRUOŽAI IR SUVOKIMAS

Aistė Balžekienė


SANTRAUKA Jungtinių tautų vystymosi programa apibrėžė žmogaus saugumo sampratą, kurioje

viena iš dedamųjų yra asmeninis saugumas. Šioje sampratoje asmeninis saugumas daugiausiai siejasi su apsisaugojimu nuo fizinių išorinių ir vidinių pavojų. Tačiau sociologinėje sampratoje saugumas nėra siejamas tik su fiziniais pavojais. Giddens (1991) naudoja terminą „ontologinis saugumas“, kuris nusako stabilią vidinę jauseną, kai individas jaučiasi saugiai dėl ilgalaikių asmeninės situacijos perspektyvų. Ontologinis saugumas taip pat yra susijęs su tuo, kaip individai suvokia savo ateities perspektyvas. Projekte „Tarptautinė socialinio tyrimo programa: pilietiškumo, darbo ir socialinės gerovės vertinimai Lietuvoje (ISSP LT-CIWO)“ vykdytos apklausa leidžia analizuoti Lietuvos gyventojų asmeninio saugumo bruožus ir jų suvokimą. Pranešime bus aptariama, kaip yra vertinamos galimos jautrios biografinės situacijos ir koks yra asmeninio saugumo suvokimas tokiose



situacijose kaip sulaukus pensijos, ligos atveju, netekus darbo, ilgalaikės negalios atveju ir gimus vaikams. Taip pat pranešime siekiama atskleisti, kaip siejasi asmeninio saugumo suvokimas su įvairių sričių socialinės politikos Lietuvoje vertinimais.

VIRTUALUS DARBAS LIETUVOJE: VERTINIMAI IR TENDENCIJOS

Eglė Butkevičienė


SANTRAUKA Sprendžiant svarbiausias socialines problemas ir ypač nedarbo problemą, dėmesys

Europoje koncentruojamas į inovatyvias darbo organizavimo formas. Todėl informacinių technologijų poveikio darbo sferai problematika ir virtualaus darbo tematika pastaruoju metu tampa svarbiu mokslinės analizės objektu. Tačiau nepaisant to, kad informacinių technologijų poveikio darbui tematika sulaukia tam tikro tyrėjų dėmesio, šie tyrimai dažniausiai yra fragmentiški.

Šio pranešimo tikslas – pristatyti virtualaus darbo tendencijas Lietuvoje ir atskleisti nuotoliniu būdu dirbančiojo socialinį portretą bei požiūrius į virtualias darbo formas. Pranešime analizuojama, kiek paplitęs Lietuvoje virtualus darbas, kokiomis socio-demografinėmis charakteristikomis pasižymi darbuotojai, kurie visą savo darbą atlieka nebūdami tradicinėje darbo vietoje (pvz., dirba namuose ar kitoje patogioje jiems vietoje), kaip Lietuvoje yra vertinamas virtualaus darbo patrauklumas. Pranešime naudojami reprezentatyvių Lietuvos gyventojų apklausų, atliktų 2013 m. ir 2015 m., duomenys.

SVEIKATOS POLITIKOS VERTINIMŲ SKIRTUMAI EUROPOS ŠALYSE.

Miglė Bartuškaitė


SANTRAUKA Nuolat besikeičianti visuomenė lemia pokyčius visuose socialinio gyvenimo

lygmenyse. Kintanti visuomenė iškelia naujus iššūkius tiek socialiniam veikėjui, tiek ir pačiai visuomenei. Pokyčiai palietė ir sveikatos priežiūros sistemos sektorių. Sveikatos priežiūros sistema- neatsiejamas modernios visuomenės socialinės sistemos elementas. Modernios visuomenės sveikatos priežiūros sistema yra neatsiejama nuo medicinos instituto pasiekimų, laimėjimų, žinių. Medicinos institutas yra vienas sparčiausiai besiplėtojanti ir besikeičianti socialinės sistemos dalis. Šiuolaikinėje visuomenėje nuolat augantis ligų, susirgimų skaičius kelia naujus iššūkius ne tik modernios medicinos institucijai, bet ir kitoms visuomenės gyvenimo sferoms. Nuolatinė kaita, įtakojama nuolatinės visuomenės transformacijos, sietina ir su naujais iškylančiais iššūkiais medicinos laukui.

Pasitelkus Tarptautinio socialinio tyrimo programos (ISSP) sveikatos modulio duomenis, kuriuose pateikiami įvairūs sveikatos priežiūros sistemos vertinimų aspektai, leidžiama globaliai įvertinti sveikatos priežiūros sistemos situaciją. Duomenys rodo, kad nepasitikėjimas, pesimistinės nuostatos ,vertinant sveikatos priežiūros sistemą, išryškėja Centrinėje/Rytų Europoje, kai tuo tarpu Skandinavijos ir Beneliukso šalys pasižymi aukštu



pasitikėjimu sveikatos priežiūros sistema. Šie duomenys atskleidžia platesnį sociologinį diskursą, kuriame skirtumai sveikatos priežiūros sistemos vertinimuose gali būti aiškinti skirtingais gerovės valstybių modeliais.



SESIJA 06. SOCIALINĖS RIZIKOS

ALKOHOLIO KELIAMA ŽALA ŠEIMAI: PERKELTA ATSAKOMYBĖ, ASOCIJUOTA

STIGMA IR SOCIALINĖ IZOLIACIJA

Ilona Tamutienė


SANTRAUKA Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis (2014), Lietuvoje suvartojamo

alkoholio kiekis vienam gyventojui yra vienas didžiausių pasaulyje. Išgertas alkoholio kiekis siejamas su žala asmeniui, aplinkiniams ir visuomenei. Lietuvoje alkoholio žalos tyrimai yra į geriantįjį orientuoti, atstovaujantys asmens ir visuomenės sveikatos perspektyvą. Žalos kitiems nei geriantysis tyrimai tik pradėti. Šio tyrimo tikslas yra interpretuoti alkoholio žalos šeimai mastus sociokultūriniame kontekste. Remiamasi 2014 m. kiekybine Lietuvos suaugusiųjų gyventojų apklausa, bei 2013-2014 metais surinktais kokybinių interviu su piktnaudžiaujančių asmenų šeimomis duomenimis. Tyrimas atliktas pagal projektą „Socialinė atskirtis ir dalyvavimas pokyčių Lietuvoje“(VP1-3.1-SMM-07-K)¹. Iš viso apklausta 1000 respondentų, iš jų 628 nurodė vartoję alkoholinių gėrimų per paskutinius 12 mėnesių.10,3% respondentų nurodė, kad jų šeimoje yra narys, kuris piktnaudžiauja alkoholiu. 9 iš 10 respondentų, nurodžiusių šeimoje esant piktnaudžiaujantį šeimos narį patyrė žalą, dažniausiai emocinę, t.y. jautė gėdą ir skausmą, kad jų artimas šeimos narys piktnaudžiauja alkoholiu. 12 kokybinių interviu su moterimis, kurios gyvena su piktnaudžiaujančiu alkoholiu asmeniu, leido alkoholio žalą šeimai kontekstualizuoti. Duomenys atskleidė, kad žala šeimai yra paženklinta tradicinių lyties vaidmenų atlikimu, prievarta, perkelta atsakomybe už geriantįjį, asocijuota stigma ir asocijuota izoliacija. Šioje situacijoje labiausiai nukenčia vaikai, kurie yra tiesioginės geriančiojo prievartos, motinos ir kitų šeimos narių reakcijų į geriantįjį ir asocijuotos šeimos stigmos visuomenėje įkaitai.

1 Mokslinis tyrimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal visuotinės dotacijos priemonę. Projektas „Socialinė atskirtis ir socialinis dalyvavimas pokyčių Lietuvoje“ (Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-02-045).

SOCIALINIŲ VEIKSNIŲ VAIDMUO AGRESIJOS GENEZĖJE: VYRŲ KIEKYBINĖS

APKLAUSOS DUOMENYS

Agnė Dorelaitienė, Gediminas Merkys


SANTRAUKA Pranešime bus pristatomi masinės Lietuvos vyrų apklausos (N=800) duomenys.

2014 metais apklausą iniciavo asociacija ,,Vyrų krizių centras“ vykdant Lietuvos Respublikos ir Šveicarijos konfederacijos bendradarbiavimo programos remiamą projektą ,,Vyrai kaip savita socialinė grupė: problemų atpažinimas ir sprendimų modeliavimas Lietuvos sociokultūriniame kontekste“.



Priklausomas kintamasis – ,,frustracijos-agresijos“ skalė, savo semantika apimanti psichinio ir fizinio smurto apraiškas. Remiamasi klasikine J.Dollard ir N. Miller (1940) frustracijos-agresijos genezės samprata. Tiesinės regresijos modelio pagalba buvo tikrinamas daugelio koncepciškai įvairių nepriklausomų kintamųjų poveikis vyrų agresijos raiškai. Nepriklausomasis kintamasis ir jo deriniai buvo formuojami iš 96 pirminių apklausos indikatorių aibės, suformuojant psichometrines skales ir poskales. Visuminė nepriklausomojo kintamojo struktūra skyla į dvi stambias tematines grupes. Tai: 1) vidinę psichinę realybę ir būsenas matuojantys kintamieji ir 2) išorinius socialinius veiksnius atspindintys kintamieji: darbinis gyvenimas ir pasitenkinimas darbu, nepriteklius ir skurdas, bedarbystė, traumuojantys įvykiai etc.). Pagrindinė tyrimo išvada: vyrų agresijos genezėje socialiniai veiksniai yra tokie pat reikšmingi ir paveikūs kaip ir vidinės psichinės realybės veiksniai.

KOKIUS SOCIALINIUS PROCESUS ATSKLEIDŽIA KVAIŠALŲ GEOGRAFIJOS

SLINKTYS POSOVIETINIAME MIESTE?

Liutauras Kraniauskas, Laimonas Beteika


SANTRAUKA Pranešime siekiama aptarti klausimą, kokias erdvines išraiškas įgyja globaliai

besikeičiantis narkomanijos prevencijos diskursas posovietiniame mieste ir kokie socialiniai procesai slepiasi anapus kvaišalų geografijos formų kaitos.

Pasitelkiant duomenimis apie 1990-2010 m. išaiškintą 1351 nelegalios kvaišalų apyvartos atvejį ir 1510 registruotų narkotikų vartotojų Klaipėdoje, siūloma esmines kvaišalų geografijos slinktis posovietiniame mieste interpretuoti kaip perėjimą nuo slaptų subkultūrinių narkotikų vartotojų tinklų prie anonimiškos kvaišalų rinkos formavimosi, kuri grindžiama vartotojiškos kultūros nuostatomis ir globalių prekių įsigalėjimu narkotikų ekonomikoje. Jei pirmuoju posovietinio laikotarpio dešimtmečiu mieste stebimas akivaizdus kvaišalų gamybos bei vartojimo vietų persidengimas ir vėlyvuoju sovietmečiu susiformavusios gatvinės farmakologijos praktikos, tai antrajai dekadai būdinga erdvinė gamybos ir vartojimo diferenciacija.

Šios erdvinės slinktys ir skirtys ne tik atskleidžia posovietinį kvaišalų vartojimo diskursą struktūruojančias binarines opozicijas (sovietinis/posovietinis versus kapitalistinis; namudinė farmakologija versus masinės gamybos kvaišalai; opioidai versus stimuliatoriai; seni narkomanai versus eksperimentuojantis jaunimas; pasyvus atsiribojimas versus aktyvus pramogavimas), bet ir iš tokios diskurso struktūros kylantį naują socialinės kontrolės imperatyvą. Visuomenė ideologiškai telkiama valdyti pramogaujantį ir didelę perkamąją galią turintį jaunimą, galintį įsigyti ir vartoti brangius kvaišalus, bet ne rūpesčiui tais kvaišalų vartotojais, kurie išgyvena socialinę atskirtį ir kurie tarpsta pigių bei namudiniu būdu gautų narkotikų kvaitulyje.

Tyrimą finansavo Lietuvos mokslo taryba (MIP-085/2014).



GATVĖS BENAMIŲ SUBKULTŪRA: VILNIAUS MIESTO „BASTŪNAI“ ŠIANDIEN IR

PRIEŠ DEŠIMTMETĮ

Elena Kocai


SANTRAUKA Benamiai žmonės, gyvenantys gatvėje, yra nedaug tyrinėta mūsų visuomenės

socialinė grupė. Lietuvių tyrėjai tiria sąvartynų benamius, atliekų rinkėjus (D. Petružytė), nakvynės namuose gyvenančius benamius (V. Ivanauskienė, M. Mikelionienė, G. Stankūnaitė), o daugiausiai mokslinių darbų skirta benamystei kaip socialinei problemai / socialinei atskirčiai ištirti (A. Vosyliūtė, V. Kanopienė, S. Mikulionienė, J. Sadauskas, E. Kocai, R. Indriliūnaitė).

Šiame pranešime dėmesį skirsime būtent gatvės benamių subkultūrai. Remiantis 2005-2006 m. ir 2015 m. pranešimo autorės atliktais tyrimais Vilniaus mieste, palyginami nūdienos ir prieš 10 metų užfiksuoti gatvės benamių gyvensenos, jų „kasdienio gyvenimo“ ypatumai: išvaizda, savivoka, buitis, socialiniai ryšiai, materialinė padėtis, darbinė veikla.



SESIJA 07. PERMĄSTANT SOVIETMETĮ

POST-SOCIALIZMO ANTROPOLOGIJA: TYRIMŲ KRYPTYS, ĮŽVALGOS IR

AKTUALUMAS LIETUVAI

Kristina Šliavaitė


SANTRAUKA XX a. pabaigoje žlugus sovietinei sistemai Vidurio ir Rytų Europos visuomenėse

vykstantys spartūs socio-ekonominės kaitos procesai patraukė skirtingų sričių mokslininkų dėmesį. Antropologai, taikydami klasikinius socialinės antropologijos lauko tyrimų metodus, tyrinėjo sparčią kaitą taip vadinamose posovietinėse visuomenėse, o tuo pačiu reikšmingai papildė kitų mokslų tyrimų įžvalgas bei pasiūlė tam tikrą alternatyvią regione vykstančių procesų interpretaciją. Etnografinė lauko tyrimų medžiaga socialinės antropologijos mokslo darbuose analizuojama taikant socialinio nesaugumo, socialinio neapibrėžtumo bei kitas sąvokas. Pranešime apžvelgiama socialinės antropologijos mokslo įnašas į Vidurio ir Rytų Europos visuomenių transformacijų posovietmečiu konceptualizavimą, bei diskutuojama jų svarba aptariant Lietuvos situaciją.

TAPSMAS SUAUGUSIUOJU VĖLYVAJAME SOVIETMETYJE

Sigita Kraniauskienė


SANTRAUKA Derinat kokybinę ir kiekybinę metodologijas tiriamas "pirmosios sovietmečio kartos",

gimusios 1946 - 1959 m., gyvenimo eigos specifiškumas ir jį struktūravę veiksniai vėlyvuoju sovietmečiu.

Pasitelkiant gyvenimo istorijose atskleistą amžininkų kasdienę patirtį bei deomgrafinius duomenis nagrinėjamas kartos socialinės brandos procesas. Pagrindinis dėmesys skiriamas atsiskyrimui nuo tėvų šeimos, edukacijos baigimui, profesijos įgyjimui, partnerystės kūrimui, tėvystės/motinystės pradžiai vėlyvajame sovietmetyje. Aptariamas perėjimo į socialinę brandą specifiškumas gyvenimo eigos modernėjimo - normalizacijos, standartizacijos, institucionalizacijos - procesų kontekste.

ADAPTACINIAI MODELIAI SOVIETMEČIU IR JŲ PASEKMĖS

Laima Žilinskienė


SANTRAUKA Pranešime nagrinėjami adaptaciniai modeliai sovietmečiu. Nagrinėjant gyvenimo

istorijas, užrašytas 2010-2012 m. Lietuvoje, Vokietijoje, Izraelyje ir Lenkijoje, aptariamos



adaptacinės gyvenimo strategijos skirtingais sovietmečio istoriniais laikotarpiais, adaptacinės „vidinės“ ar „išorinės“ (D. Riesman, 1950) kontrolės įtaka. R. Mertono (1968) išskirtų adaptacinių modelių perspektyvoje analizuojamos prisitaikymo strategijos politinėje ir „nepolitinėje“ (M. Nadkarni, 2010) sferose, pasitikėjimo kultūros adaptacinėje „susidvejinimo“ laikysenoje rizikos.

SOVIETMEČIO ATMINTIS IR TĘSTINIO AŠ KONSTRAVIMAS POSOVIETINĖSE

GYVENIMO ISTORIJOSE

Irena Šutinienė


SANTRAUKA Pranešime nagrinėjamas sovietmečio patirčių, kurios posovietiniuose diskursuose

dažnai įvardijamos kaip aktyviai konformistinės (Klumbys 2009) interpretavimas gyvenimo istorijose, kuriant tęstinį teigiamą Aš (asmens tapatumą) dabarties diskursų kontekstuose. Nagrinėjant gyvenimo istorijų konkursui 2010-2011metais rašytas autobiografijas, aptariamos dviejų tipų sovietmečio atminties normalizavimo konstruojant tęstinį asmens tapatumą strategijos, kurios savo ruožtu atspindi ir skirtingus adaptacijos demokratiniuose pototalitarinių visuomenių kontekstuose (Bar-On 2001) lygmenis.



SESIJA 08. VERTYBIŲ KAITA NETIKRUMO SĄLYGOMIS

JAUNIMO SOCIALINIAI RYŠIAI POKYČIŲ IR NETIKRUMO VISUOMENĖJE:

STRUKŪRA IR FUNKCIJOS

Vida Česnuitytė

Mykolo Romerio universitetas

SANTRAUKA Paskutinio dešimtmečio tyrimai rodo didėjančią socialinių ryšių struktūrinę (Pahl,

Spencer, 2004) ir funkcinę (Donati, 2010; Bengtson, 2001) įvairovę bei svarbą individo gyvenime (Widmer, Castren, Jallinoja, Ketovici, 2008). Tačiau dar mažai tyrinėti jaunimo socialiniai ryšiai, jų pobūdis bei funkcijos. Šio tyrimo klausimai: kokio pobūdžio socialiniai ryšiai būdingi jaunimui? Kokias funkcijas šie ryšiai atlieka pokyčių ir netikrumo kontekste?

Tyrimo tikslas – išanalizuoti jaunimo individualių socialinių ryšių pobūdį ir funkcijas vėlyvos modernybės visuomenėje, kuriai būdinga nuolatinė kaita ir iš to kylančios socialinės rizikos bei netikrumas. Keliame hipotezę, kad jaunimas stokoja socialinių ryšių, teikiančių saugumą ir globą kintančioje visuomenėje bei socialinės rizikos atvejais.

Duomenys ir metodai. Hipotezė testuojama kiekybinių duomenų, surinktų 2011 m.

pabaigoje – 2012 m. pradžioje, Mykolo Romerio universitete įgyvendinant ESF remiamą

projektą „Šeimos modelio trajektorijos ir socialiniai tinklai: tarpgeneracinė perspektyva“, pagrindu. Tyrimo rezultatams išplėsti tarptautiniu mastu pasitelkiami Europos socialinio tyrimo (EES6) duomenys, surinkti 2012 m. Problematikai išryškinti analizuojami atskirų šalių – Danijos, Šveicarijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Italijos, Portugalijos, Lietuvos ir Ukrainos, kurios reprezentuoja skirtingus gerovės valstybės modelius, duomenys. Tyrimo

vienetas – 1980-1990 m. gimę asmenys. Analizėje taikomi aprašomosios statistikos ir

logistinės regresinės analizės metodai. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad turintys didesnį socialinį tinką bei vedę / ištekėjusios

su vaikais yra laimingesni net sudėtingų situacijų akivaizdoje. Tačiau Europos šalių kontekste Lietuvos jaunimas išryškėja kaip stokojantis artimų, patikimų socialinių ryšių.

POSTMATERIALIŲJŲ VERTYBIŲ RAIDA TRAPIAME POLITINIAME IR

EKONOMINIAME LIETUVOS VISUOMENĖS KONTEKSTE

Aida Savicka


SANTRAUKA Jau septintojo praėjusio amžiaus dešimtmečio pradžioje Vakarų šalyse buvo

pastebėta nauja kultūros vertybių kaitos tendencija, kuri pasireiškė mažėjančiu šių šalių gyventojų susirūpinimu savo materialine gerove bei fiziniu saugumu ir didėjančiu dėmesiu nematerialinėms vertybėms, tokioms kaip laisvė, saviraiška, individualumas, tolerancija, dalyvavimas priimant svarbius visuomeninius sprendimus ir panašiai. Šis vertybinis virsmas buvo įvardintas kaip perėjimas nuo materialiųjų prie postmaterialiųjų vertybių dominavimo, o pagrindine jo paskata laikoma ilgalaikė ekonominė gerovės ir visuomenės saugumas.



Teigiama, kad pagrindinė tendencija yra postmaterialiųjų vertybinių orientacijų stiprėjimas išsivysčiusiose industrinėse visuomenėse, tačiau pripažįstama ir laikinos priešingos tendencijos galimybė ekonominių sunkumų tose visuomenėse laikotarpiu.

Savo tezę teorijos pradininkas Ronaldas Inglehartas grindžia tarptautiniais palyginamaisiais longitudiniais tyrimais, kuriuose nuo 1990 m. dalyvauja ir Lietuva. Ligšioliniai galimo postmaterialiųjų nuostatų įsigalėjimo tyrimai Lietuvoje rėmėsi dviejų Europos vertybių tyrimų bangų duomenimis – 1990 ir 1999 metų. Jie parodė, kad mūsų visuomenė nėra homogeniška šių vertybių požiūriu, ir yra prasminga kalbėti apie postmaterializmą Lietuvos kultūros kontekste. Kartu jie paliko daug neatsakytų klausimų apie šių vertybių dinamiką mūsų visuomenėje. Konferencijoje bus pristatomi 2005 ir 2008 metų analogiškų tyrimų duomenys, kurie suteikia pagrindą naujoms įžvalgoms apie materialiųjų ir postmaterialiųjų vertybių pokyčius trapiame Lietuvos politiniame ir ekonominiame kontekste.

MODERNIZACIJOS TEORIJOS TAIKYMAS EUROPOS VERTYBIŲ TYRIME

Rūta Žiliukaitė


SANTRAUKA Jau keletą dešimtmečių modernizacijos teorija išlieka viena įtakingiausių teorijų vertybių

kaitos šiuolaikinėse visuomenėse analizėje. Ši teorija dėmesį sutelkia į socialinės

ekonominės visuomenių raidos įtaką vyraujančių vertybių pokyčiams. Bene geriausiai

žinomas šios teorijos taikymų siejamas su Ronaldo Ingleharto ir jo bendraautorių darbais,

pabrėžiančiais perėjimą nuo tradicinių vertybių link sekuliarių-racionalų vertybių, ir nuo

išgyvenimo vertybių prie saviraiškos vertybių. Tačiau teorija taip pat yra dažnai pasitelkiama

ir kitų mokslininkų, analizuojančių vertybių kaitą darbo, laisvalaikio, politinio dalyvavimo,

religijos, aplinkosaugos srityse. Kokia vietą modernizacijos teorija užima Europos vertybių

tyrimo (EVT) programoje? EVT yra vienas ilgiausiai vykdomų ir žinomiausių tarptautinių

longitudinių socialinių tyrimų projektų, suteikiančių duomenis apie Europos šalių gyventojų

vertybes, susijusias su svarbiausiomis žmonių socialinio gyvenimo sritimis. Pranešime,

remiantis 2000-2015 metų mokslinių publikacijų, pateikiamų EVT saugykloje (EVS

Repository, http://evs.uvt.nl/), analize bus siekiama atskleisti, modernizacijos teorijos

galimybes ir ribas aiškinant vertybinius skirtumus tiek tarp Europos šalių, tiek vertybinius

skirtumus individų lygmenyje atskirose šalyse. Vienas svarbiausių šios analizės tikslų yra

suprasti Europos vertybių tyrimo indėlį į modernizacijos teorijos raidą bei mokslininkų,

dirbančių su šio tyrimo duomenimis, siūlomas teorines alternatyvas modernizacijos teorijai.

http://evs.uvt.nl/



DARBO VERTYBIŲ VIETA IR KAITA LIETUVOS GYVENTOJŲ VERTYBIŲ SISTEMOJE

Daiva Mažeikaitė


SANTRAUKA Visuotinė globalizacija ir ją lydintys reiškiniai (naujos informacinės technologijos,

informacinės visuomenės atsiradimas, demografiniai ir socialiniai, ekonominiai visuomenės pokyčiai ir kt.), modernus socialinis gyvenimas sukuria naujas žmonijai iškylančių pavojų – rizikų - formas. Kaip teigia A.Giddens, gyvenimas rizikos visuomenėje sąlygoja vieną svarbų šiuolaikinės visuomenės bruožą – nerimą, kuris, savo ruožtu turi įtakos ir besikeičiančioms vertybinėms orientacijoms, lūkesčiams.

Lietuva dalyvavo 2-os (1990), 3-ios (1999) ir 4-os (2008) bangos Europos vertybių tyrime, kurio rezultatai parodo didesnius ar mažesnius pokyčius Lietuvos gyventojų vertybių sistemoje. Nors darbas yra pagrindinė žmogaus veikla, kuri mokslinėje literatūroje plačiai analizuojama ekonominiu, socialiniu, psichologiniu aspektais, tačiau jis, kaip viena iš pagrindinių vertybių, Lietuvoje menkai tyrinėtas.

Pranešimo tikslas – remiantis Europos vertybių tyrimo rezultatais išanalizuoti požiūrį į darbą, kaip vertybę ir jo vietą bendroje Lietuvos gyventojų vertybių sistemoje bei kaimyninių užsienio šalių kontekste XX a. pab. - XXI a. pradžioje.

Darbas, kaip vertybė, užima antrą vietą (pirmoje – šeima) iš tarp visų tirtų vertybių ir ši pozicija nesikeičia visą tirtą laikotarpį, tačiau keičiasi motyvai, kurie įtakoja darbo pasirinkimą: kai kurie motyvai – stiprėja (pvz.: darbo užmokestis), dalis – silpnėja (pvz.: darbo vietos respektabilumas, naudingumas visuomenei), atsiranda naujų, paprastai susijusių su saviraiška (pvz.: galimybė išsakyti savo nuomonę). Įdomu tai, kad kai kurie motyvai nėra nuoseklūs – netekę svarbos 1999 metais (lyginant su 1990) vėl išauga 2008 –aisiais. Lietuvoje vyraujančios tendencijos ne visada atitinka bendrąsias Europos tendencijas.



SESIJA 09. BIOGRAFINĖ SITUACIJA IR NETIKRUMAS

SKYRYBŲ RIZIKA IR JOS PASISKIRSTYMAS LIETUVOS VISUOMENĖJE

Aušra Maslauskaitė, Domantas Jasilionis


SANTRAUKA Lietuva kitų šalių kontekste išsiskiria itin aukštais ištuokų rodikliais, tačiau apie

skyrybų rizikos socialinę ekonominę diferenciaciją iki šiol turėta labai mažai mokslo žinių. Didžiąja dalimi tai buvo apspręsta duomenų stygiaus, nes atrankiniai net ir didelės imties tyrimai paprastai fiksuoja ribotą ištuokų skaičių ir užkerta detalesnės ir patikimos statistinės analizės galimybes. Viena iš išeičių, kuri ir išnaudojama šiame pranešime pristatomame tyrime – populiacijos lygmens duomenys, jungiantys gyventojų surašymo ir pirmųjų santuokų – ištuokų gyventojų registrų įrašus. Pranešime remiantis tarptautiniu lygmeniu unikalia duomenų baze analizuojamas skyrybų rizikos pasiskirstymas Lietuvos gyventojų socialinėse ekonominėse grupėse. Nustatyta, jog Lietuvoje vyksta perėjimas nuo skyrybų rizikos koncentracijos aukštesnėse socialinėse ekonominėse grupėse į žemesnes socialines ekonomines grupes. Šis perėjimas fiksuojamas ir kitose išsivysčiusiose šalyse. Teoriniu požiūriu jis reikšmingas, nes pagrindžia dar XX a. viduryje keltą W. Goode (1962) hipotezę apie skyrybų ir socialinės klasės sąryšio kaitą, o platesniame šeimos raidos į-teorinimo kontekste, nes kvestionuoja Antrojo demografinio perėjimo (van de Kaa 1984) teorijos idėjas.

VAIKŲ GLOBOS SISTEMOS DEINSTITUCIONALIZACIJOS RIZIKOS IR GALIMYBĖS

Dalija Snieškienė, Jadvyga Mikalauskaitė


SANTRAUKA Vaikų globos sistemos deinstitucionalizacija Lietuvoje, palyginus su kitomis

pokomunistinėmis Europos Sąjungos šalimis juda labai sunkiai: vis dar labai daug vaikų tenka gyventi institucijose nuo gimimo iki suaugusio žmogaus. Pertvarkos būtinumą pagrindžia daugelis vaiko raidos, teisių teoretikų ir praktikų. Institucinės sąrangos ir galios visuomenėje pozicijas analizuoja institucinės teorijos, tačiau, kaip tokios pertvarkos rizikas ir galimybes mato tos srities ekspertai praktikai?

Pranešimo tikslas – pristatyti grindžiamąją teoriją apie vaikų globos sistemos deinstitucionalizacijos rizikas ir galimybes Lietuvoje.

Pranešimui yra naudojami SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugijos vykdyto tyrimo Institucijose ir šeimose globojamų vaikų žmogaus teisių užtikrinimo lyginamoji analizė interviu. Šio tyrimo metu kokybiniai pusiau struktūruoti interviu atlikti su 30 vaikų globą šeimose ir institucijose vykdančių asmenų. Analizei naudojami 5 išsamiausi ir labiausiai su tyrinėjamą fenomeną padedantys apibūdinti interviu. Siekiant įgyvendinti prisotinimo kriterijų papildomai 2015 m. atlikti dar 3 interviu. Išskirti 5 pagrindiniai fenomenai paaiškinantys tyrinėjamą sritį, tai: „Gal irgi čia toks nenoras tapti tais globėjais“; „Vaikų namai tai ta



paskutinė stotelė turi būti“; „...vis tiek tas socialinių darbuotojų darbas yra... pasiteisina daugeliu atvejų žinokit“; „stichiškai viskas yra“; Nebūtina, kad kažkokie monstrai vėl būtų kuriami, kažkokios įstaigos“. Galutiniame duomenų analizės apdorojimo etape buvo sukurta grindžiamoji teorija apie vaikų globos sistemos deinstitucionalizacijos galimybes: „Galimybių įgyvendinimui yra daug“.

HOBIS IR PROFESINIO STRESO ĮVEIKA: EMPIRINIAI MASINĖS MOKYTOJŲ

APKLAUSOS RADINIAI

Daiva Bubelienė, Gediminas Merkys


SANTRAUKA Pranešime bus pristatomi Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos mokytojų masinės

apklausos (N=961) duomenys. Tyrimo paklaida, kai P=0,95, yra 3,1 proc. Tyrimo priklausomas kintamasis suformuotas iš ilgos ir reliabilios profesinio perdegimo psichometrinės skalės, susidedančios iš 39 pirminių indikatorių ir apimančios įvairius profesinio perdegimo simptomus. Nepriklausomas kintamasis buvo suformuotas, agreguojant atsakymus į tokius klausimus: Ar turite hobį? Kaip dažnai juo užsiiminėjate? Kaip stipriai jo dėka atsipalaiduojate? Be to, respondentų buvo prašoma laisva forma tekstinėje lentelėje trumpai apibūdinti savo hobį. Po to ekspertinių vertinimų būdu 2 tyrėjai suklasifikavo atsakymus ir sudarė naują kintamąjį, kuris trijų pakopų ordinaline skale apibūdina hobio fizinio aktyvumo laipsnį. Pagrindinės išvados. Profesinio perdegimo simptomai pedagogų populiacijoje yra santykinai masiškai paplitę, nuo perdegimo kenčia mažiausiai kas ketvirtas mokytojas. Maždaug tik kas dešimtas mokytojas neturi hobio visai; bemaž 2/3 mokytojų hobis nėra susijęs su fiziniu aktyvumu. Didžioji dalis turinčių hobį mokytojų užsiima juo reguliariai ir gana efektyviai jo dėka atsipalaiduoja. Hobis, susijęs su dideliu fiziniu aktyvumu tiriamoje populiacijoje nepasižymi jokia didesne relaksavimo geba nei hobio rūšys, nesusijusio su fiziniu aktyvumu. Pagrindinė išvada: mokytojai, turintys hobį ir reguliaria juo užsiimantys, nuo profesinio perdegimo kenčia žymiai silpniau, nei hobio nepraktikuojantys.

NEĮGALAUS JAUNIMO PERĖJIMAS IŠ ŠVIETIMO SISTEMOS Į DARBO RINKĄ:

PROBLEMOS IR RIZIKOS DARBO RINKOS LAUKE

Ugnė Žalkauskaitė


SANTRAUKA Neįgalaus jaunimo perėjimas iš švietimo sistemos į darbo rinką priklauso nuo

tarpusavio sąveikos tarp jauno asmens individualių dispozicijų bei socialinių-struktūrinių, politinių ir kt. veiksnių, sukuriančių palankias sąlygas perėjimui arba, priešingai, apribojančių perėjimo galimybes. Galima teigti, kad negalią turintis jaunimas, lyginant su negalios neturinčiais bendraamžiais, perėjimo iš švietimo sistemos į darbo rinką procese susiduria su problemomis ir rizikomis, sąlygotomis darbdavių požiūrio, darbo rinkoje vyraujančių aukštų reikalavimų, darbų pasiūlos struktūros, šalyje įgyvendinamos užimtumo politikos, neįgaliųjų



poreikiams nepritaikytos darbo vietos/darbo organizacijos, negalios stigmos ir kt. Ne mažiau reikšminga sąlyga darbo rinkos lauke tampa ir neįgaliojo kultūrinio kapitalo ištekliai (įgytas išsilavinimas), žemi dalyvavimo švietimo sistemoje rodikliai, ypatingai aukštajame moksle. 2014-2015 m. m. negalią turintys studentai sudarė vos 2 procentus visų studijas Lietuvos aukštosiose mokyklose pasirinkusių studentų, o neįgaliųjų skaičius profesinėse mokyklose siekia tik 3 procentus.

Tyrimo tikslas – atskleisti darbo rinkos lauke egzistuojančias pagrindines problemas ir rizikas, su kuriomis negalią turintis jaunimas susiduria perėjimo iš švietimo sistemos į darbo rinką metu.

Tyrimo metodai: kokybinė turinio analizė, giluminiai interviu, grindžiamoji teorija.

VYRESNIO AMŽIAUS ŽMONIŲ MITYBOS NUOSTATOS – PAGRINDAS TIKSLINĖS

VARTOTOJŲ GRUPĖS FORMAVIMUISI AR VYRESNIO AMŽIAUS VARTOTOJŲ

AKULTŪRACIJAI?

Sarmitė Mikulionienė, Gražina Rapolienė

Mykolo Romerio universitetas, Vilniaus universitetas

SANTRAUKA Tikslas: (Maisto) vartojimas yra esminis kasdienio gyvenimo atributas, susijęs su

individo tapatumu, socialiniu statusu bei socialine stratifikacija. Maisto reklama Lietuvoje paprastai ignoruoja vyresniąją kartą. O ar vyresnio amžiaus žmonių mitybos nuostatos yra kažkuo išskirtinės lyginant su jaunesniąja karta? Kadangi vartotojo elgsena grindžiama nuostatomis, ar tai galėtų sudaryti prielaidas vyresniąją kartą išskirti kaip specifinę maisto vartotojų grupę? Ar vyresnio amžiaus žmonių mitybos nuostatos susijusios su jų lytimi, išsilavinimu, pajamų lygiu?

Metodai: Tyrimui panaudoti reprezentatyvaus Lietuvos gyventojų tyrimo "TNS Atlas" duomenys (respondentų amžius 15-74 m.) – lauko darbus atliko rinkos tyrimų kompanija „TNS LT“ 2012, 2013 ir 2014 metais. Imties formavimo metodas – tikimybinis daugiapakopis klasterinis. Empiriniai tyrimo duomenys buvo renkami laikantis sociologų etikos kodekso nuostatų. Atsakymų analizei taikyti įvairūs statistinės analizės metodai.

Rezultatai: Lietuvos gyventojų mitybos nuostatų tyrimas atskleidė, jog vyresnio amžiaus (60+) gyventojų mitybos nuostatos kai kuriais klausimais yra tokios pat kaip jaunesnio amžiaus ir viduriniosios kartos, tam tikrais klausimais skiriasi nuo jaunesnio amžiaus, tačiau sutampa su viduriniosios kartos, o tam tikra dalimi yra išskirtinės (būdingos tik 60 metų ir vyresniems Lietuvos gyventojams).



SESIJA 10. RIZIKOS IR NETIKRUMO DISKURSAI

GLOBALIŲ RIZIKŲ KOMUNIKACIJA IR RAIŠKA POLITINĖJE DARBOTVARKĖJE

Mindaugas Norkevičius


SANTRAUKA Ankstyvosios modernizacijos laikotarpiu valdžia buvo vertinama pagal gebėjimą

visuomenę aprūpinti įvairiomis materialinėmis gėrybėmis (didesniu darbo užmokesčiu, geresnėmis darbo ir gyvenimo sąlygomis, prekių pasiūla, etc.). Tuo tarpu šiandien yra tikimasi, kad valdžia apsaugos savo žmones ir nuo įvairių kylančių grėsmių. Iš politikų tikimasi gebėjimo mobilizuoti visuomenę siekiant darnaus vystymosi ir keičiant visuomenės narių elgesį bei skatinant atsakomybę. Politikai tampa tarsi tarpininkais tarp mokslo ir visuomenės.

Keičiasi saugumo suvokimas ir pasidalijimas: industrinėje visuomenėje saugumo lygmuo priklausė nuo piliečio socialinio, ekonominio statuso (pavyzdžiui, žemiausi socialiniai sluoksniai labiausiai pažeidžiami sveikatos priežiūros prasme); tuo tarpu antrojoje modernybėje visi piliečiai yra vienodai nesaugūs prieš globalias rizikas (CO2 išmetamos JAV veikia viso pasaulio klimato sistemą). Iki šiol socialinis statusas labai stipriai nulemdavo patiriamas rizikas. Tačiau, rizikos visuomenėje tokia logika nebetenka galios.

Rizikos visuomenėse politikų nesugebėjimas kovoti su grėsmėmis stipriai mažina visuomenės pasitikėjimą valdžia. Visuomenei suvokus, kad lygybė ir saugumas nėra garantuoti, prasideda politinė nesantaika. Pradedamas kvestionuoti institucijų legitimumas. Politinių sprendimų, susijusių su globaliomis rizikomis priėmimo vieta mutuoja. Individualūs veiksmai iššaukia globalius reiškinius, - peticijų rengimas ir pasirašinėjimas, vietinės kampanijos, protestai ir boikotai – tai įvairios subpolitikos formos, iššaukiamos konfliktinių situacijų, kur visuomenės nariai išreiškia savo politinę opoziciją. Anot U. Beck’o atsirandantys vis nauji subpolitiniai judėjimai, kurie mąsto plačiau nei kairė ar dešinė – deliberatyvios demokratijos ženklas.

Tradicinės politinės jėgos nesugeba deramai reaguoti į pokyčius visuomenėje, todėl išauga naujos jėgos, kurios imasi veiksmų, tačiau dažnai šie veiksmai nėra deramai apgalvoti, strategiški ir pan. Taigi, kaip galima būtų suderinti politines ir subpolitines jėgas taip, kad šios drauge siektų tų pačių tikslų.

Anna Coote teigimu, išeitis iš dabartinės padėties, kai už rizikas visuomenėje niekas neatsako, nors daugelis jų baiminasi - konstruktyvus dialogas tarp visuomenės ir politikų. Tačiau, kad toks dialogas įvyktų turi pasikeisti politikų požiūris į visuomenę ir visuomenės požiūris į politinius procesus. Visuomenė privalo subręsti ir aktyviai bei atsakingai dalyvauti politiniuose procesuose.

Pranešimo metu bus pristatytos penkios globalių rizikų sritys ir jų raiška politinėje darbotvarkėje remiantis 2015 m. vyraujančiu viešuoju diskursu. Bus analizuojamos geopolitinės, socialinės, aplinkosauginės, technologinės ir ekonominės globalių rizikų sritys.



SOCIALINĖS TINKLAVEIKOS SVETAINĖS – POTENCIALI RIZIKA ASMENINIAM

PRIVATUMUI

Jurgita Jurkevičienė


SANTRAUKA Socialinės tinklaveikos svetainės yra populiarios visame pasaulyje. Tinklapiuose,

tokiuose kaip Facebook, Google+ arba Twitter, šimtai milijonų individų kuriasi virtualius profilius ir dalinasi pačiais įvairiausiais asmeniniais duomenimis su plačiais tinklais draugų ir, tikėtina, begaliniu skaičiumi nepažįstamųjų. Daugeliu atvejų vartotojai neįvertina, kad toks asmeninės informacijos viešinimas – tai potenciali rizika jų privatumui.

Pagrindinis šio pranešimo tikslas – aptarti gyventojų dalinimosi asmenine informacija ypatumus, taip pat jų privatumą socialinės tinklaveikos svetainėse. Konkrečiai mėginama atsakyti klausimus, kokia informacija socialinės tinklaveikos svetainėse dalinasi Lietuvos vartotojai? Kokius privatumo nustatymus jie taiko? Ar tiki, kad socialinės tinklaveikos svetainėse yra užtikrinamas skelbiamos informacijos saugumas? Ar pasitiki kitais svetainių vartotojais?

Pranešimas yra paremtas projekto „Tarptautinė socialinio tyrimo programa: Lietuvos socialinių problemų stebėsena (ISSP-LT)” rezultatais. Pranešime pristatomi dviejų reprezentatyvių visuomenės nuomonės apklausų, įgyvendintų 2010 ir 2013 m., duomenys. Apklausose dalyvavo 18 m. ir vyresni Lietuvos gyventojai.

KONTRAVERSIŠKAI VISUOMENĖJE VERTINAMI MOKSLO ATRADIMAI IR RIZIKOS

ŽINUTĖS KONSTRAVIMAS ŽINIASKLAIDOJE

Aušra Rimaitė


SANTRAUKA Nuo Galileo Galilei, Charles Darwin, Giordano Bruno laikų iki šiandienos mokslininkų

ir tyrėjų, mokslo ir technologijų raidoje matome pavyzdžių, kai mokslininkai siekdami apginti savo įsitikinimus, įrodyti savo atradimų mokslinę ir praktinę naudą, dažnai susiduria su nevienareikšmišku visuomenės vertinimu, neapibrėžtumu etiniame ir teisiniame kontekste, bei yra priversti kovoti su laikmečio dogmomis. Atsižvelgiant į eksponentišką mokslo augimą, gali susidaryti įspūdis, kad šiandien moksle nėra nieko neįmanomo. Tai, ką gali šiandieninė medicina, prieš šimtą metų būtų sukėlę siaubą ir pasipiktinimą. Louise Walker (2013) teigimu, dauguma mokslinių atradimų buvo pasiekti nustumiant etikos rėmus ir sulaužant mokslo tabu, gal ateities kartos naudos kontraversiškus mokslo atradimus taip lengvai, kaip mes priimame tai, kad Žemė sukasi apie Saulę? Tačiau 37 % lietuvių mano, kad mokslas turi turėti ribas, ir net 62 % pasisako prieš naujų technologijų vystymą, jeigu šios kelia riziką ir nėra gerai suvokiamos, nors ir turėtų naudos (Science and Technology. Eurobarometer 2010).

Susidūrus su naujais mokslo atradimais, technologinėm inovacijom, kai visuomenei trūksta žinių, žiniasklaida tampa pirminiu informacijos šaltiniu. Tačiau žiniasklaida nemėgsta susidūrimų su rizika ir neapibrėžtumu, jos dėmesys silpsta net jei rizika patenka tarp naujienų ir apie ją verta kalbėti. Rizikos hipotetiškumas veda link rizikos ignoravimo



žiniasklaidoje. Žiniasklaida susilaikydama nuo rizikos apibrėžimo, nuramina visuomenę ir susilpnina rizikos suvokimą. Tačiau empiriniai tyrimai (Kitzinger and Reillly 1997; Hansen 2006; Listerman 2010; Munshi, Kurian, Fraser and Rupar 2014) rodo, kad žiniasklaida skiria vis daugiau dėmesio mokslo neapibrėžtumui ir yra lyg visuomenės nerimą ir baimes generuojantis instrumentas, ypač kai kalbama apie biotechnologijas, sintetinę biologiją, genų inžineriją, genų modifikaciją, GMO, klonavimą ir kitas mokslo kontraversijas.

Kokios rizikos pritraukia žiniasklaidos dėmesį? Kada ir kodėl tam tikros grėsmės atsiranda naujienų antraštėse? Pristatant biotechnologijų mokslo atvaizdavimą Lietuvos žiniasklaidoje tyrimą, šis pranešimas atskleis rizikos sustiprinimo ir rizikos susilpninimo pavyzdžius.

SAVANORYSTES FENOMENAS IR SAVANORIAVIMO ĮVAIZDIS MEDIJOSE.

Ieva Aurylaitė


SANTRAUKA Europos Sąjungoje sparčiai plintant NVO sektoriui, Lietuvos pilietinis dalyvavimas

tampa svarbiu pilietinio dalyvavimo veiksniu, įtakojančiu visuomenės bendruomeniškumo kokybę. Moksliniai tyrinėjimai apie pilietinio dalyvavimo naująsias formas ir jų tendencijas padeda paaiškinti apie piliečių esamą galimybę įsitraukti į politinės socializacijos procesą. Daugiausiai užsienio mokslinių tyrinėjimų yra atliekamų apie pilietinio dalyvavimo formą – savanoriavimą. Lietuvos moksliniuose tyrinėjimuose savanoriavimo problematika yra apibrėžiama tarp: savanoriavimo reikmės pritaikymo svarbos visuomenėje ir jos adaptacijos galimybių įvairiose organizacijose. Šiuolaikinėje visuomenėje plintant technologijų pažangai, didėja medijų vartojimo mastas ir politinės komunikacijos įtaka visuomenėje. Moderniųjų medijų politinio informatyvumo sklaida, postmodernizmo amžiuje transformavosi link pilietiškumo reprezentavimo ir vertinimo pobūdžių. Straipsnyje gilinamasi į savanorystės fenomeno raišką medijose, išskiriant pasitikėjimo ir patirties pobūdžių dermes. Straipsnyje taikytas turinio analizės metodas, padeda atskleisti savanoriavimo įvaizdžio medijuojamas nuostatas, kurios vyrauja Lietuvos medijose.

KOKIOS GALIMOS SĄSAJOS TARP DALYVAVIMO INTERNETINIAME

SOCIALINIAME TINKLE, NEGALIOS IR SOCIALINIO KAPITALO?

Jolita Viluckienė


SANTRAUKA Dabartiniu metu internetinių socialinių tinklų (IST) techninės savybės sudaro palankią

aplinką formuotis virtualioms bendruomenėms, o jų nariams kaupti savo socialinį kapitalą, kuris „apima tinklo ryšius, nuaustus iš geravališkumo, abipusės paramos, kalbos bei normų apykaitos, socialinio pasitikėjimo ir vertės, kylančios iš abipusio įsipareigojimo jausmo“ [Huysman and Wulf 2004]. Matuojant internetiniuose socialiniuose tinkluose (IST) kaupiamą socialinį kapitalą, iš esmės plačiąja prasme tyrinėjamas potencialus interneto poveikis



individualiu lygmeniu. Todėl socialinio kapitalo internete matavimai itin reikšmingi tyrinėjant žmonių su negalia ir internetinių tinklų kaip virtualaus socialinio pasaulio santykį. Nors IST ir internetinio socialinio kapitalo tyrimai pastaruoju dešimtmečiu itin gausūs, tačiau paprastai tokie tyrimai būna orientuoti į virtualias neįgaliųjų bendruomenes, tačiau per mažas tyrėjų dėmesys kreipiamas į neįgaliųjų įsitraukimą į platesnes, netikslines virtualias erdves, t. y. populiariuosius socialinius tinklus tokius kaip Facebook, Linkedln ar kitas socialinių medijų platformas. Remiantis nacionaliniu mastu atliktos kiekybinės apklausos būdu gautais duomenimis buvo nagrinėjamas neįgaliųjų naudojimasis internetiniais socialiniais tinklais ir su tuo susijusio socialinio kapitalo konfigūracijos. Tyrimo metu buvo siekiama atsakyti į šiuos klausimus:

1) Koks yra ryšis tarp aktyvumo internetiniuose socialiniuose tinkluose ir skirtingų socialinio kapitalo dimensijų (siejančio, rišančio ir emocinio/vertinamojo)?

2) Kaip skiriasi dalyvių su judėjimo, sensorine negalia ir be negalios aktyvumas tinkluose (IST)?

3) Kaip skiriasi dalyvių su judėjimo, sensorine ir be negalios suvokiamas socialinis kapitalas – siejantis, rišantis, emocinis/vertinamasis – internetiniuose socialiniuose tinkluose?

Documents

“Rizika ir netikrumas pokyčių visuomenėse” knyga.pdf · “Rizika ir netikrumas pokyčių visuomenėse” 7-osios Nacionalinės Lietuvos Sociologų draugijos konferencijos