Amžinoji Evangelija - mweev.de · PDF fileišdrįso pakeisti Dešimt Dievo įsakymų. Tai bus lemiamas ateities klausimas, lemiantis gyvenimą ar mirtį (žr. Apr 13, 14-15): paklusti

  • Upload
    hakiet

  • View
    231

  • Download
    5

Embed Size (px)

Citation preview

  • ATEITIS BE ILIUZIJJau seniai pasaulis tapo vis daugjani katastrof liudininku. Sausros, potvyniai, visk niokojanios audros ir ems drebjimai be perstojo seka vienas po kito. Tkstaniai moni sta baisiose nelaimse jrose, emje ir ore. Milijonai badauja. Daugelis ali negali imokti skol. Karai, liaudies sukilimai, maitai, gyventoj perteklius ir nesiliaujanios ekologins katastrofos, irint ateit, visa tai kelia baim.

    Daugelis i vyki yra aikiai ipranaauti Biblijoje (r. Mat 24, 4-31; Luk 21,

    25-28; Apreikimo 6, 12-17; Apr 16, 17, 18 skyriai). Dievas visada spdavo mones apie bsimus teismus, kurie ugrius juos kaip bedievysts pasekm (r. Izaijo 24, 5-20; 46, 9.10; Amoso 3, 7; Apr 1, 1).

    PRAEITIES PAMOKOSDievas pranee Nojui apie artjant tvan, Abraomui ir Lotui - apie Sodomos ir Gomoros miest sunaikinim, o Mozei - apie Egiptui skir-tas bausmes. Visi ie vykiai urayti dabarti-niams laikams kaip pamokantys pavyzdiai, ku-rie turi mums parodyti, kad Biblijos pranaiki spjimai nepaprastu bdu isipild ir isipildys ateity (r. 1 Kor 10, 6-12; 2 Pt 2, 5-9; Hbr 4, 11).

    tikinantys, atkakls Dievo spjimai vaizdingai yra parodyti taip pat ir mums, paskutinia-jai kartai, trij angel inios vaizdiu j mes randame Biblijoje, Apreikimo 14-ame skyri-uje. i inia - tai paskutinis Dievo kvietimas, kur Jis silo visiems monms prie Jzaus Kristaus, kaip Karalaus ir Teisjo, antrj atjim. i inia skelbia rimiausi, kokio ne-rasime visoje Biblijoje, spjim prie praside-dant Dievo teismui.

    TRIJ ANGEL INIOS VAIZDIU

    1. Bijokite Dievo ir atiduokite Jam pagarb, nes atjo Jo teismo valanda; nuolankiai palovinkite dangaus ir ems, jros ir van-dens altini Sutvrj.

    2. Krito, krito didioji Babel, kuri savo pa-leistuvingo nirio vynu apgird visas tautas.

    3. Kas garbina vr ir jo atvaizd ir priima ant savo kaktos ar ant rankos jo enkl, tas turs gerti Dievo nirio vyno, pilto ir neatmieto Jo rstybs taurje, ir bus kankinamas ugnimi ir siera ventuj angel ir Avinlio akyse; j kentjim dmai rks per ami amius, ir jie neturs atilsio nei dien, nei nakt - tie, kurie garbina vr bei jo atvaizd ir ima jo vardo enkl Aprekimo 14, 6-11.

    is raginimas kiekvienam turi gyvybikai svarbi prasm! Taiau, kaip mes galime ivengti to, kad negarbintume minto vries ir jo atvaizdo ir nepriimtume jo vardo enklo, jei-gu mes neinome, k jie reikia? ia painimo stoka turi mirtinas pasekmes. ,,Mano tauta naikinama, nes jai stinga painimo Ozjo 4, 6 (plg. Izaijo 29, 13-14).

    Taiau Dievas i anksto apreik, kad Jis nori dovanai sutikti painim nuoirdiai tikintiems monms (r. Patarli 2, 1-7; Dan 12,4.10; Mt 7,7-8). Sakykjims: Kaip A gyvas, - tai Viepaties Dievo odis, - nenoriu, kad nedorlis mirt, bet noriu, kad nedorlis sugrt i savo

    geleies dantimis. Jis visa rijo, dau ipulius, o kas buvo lik, tryp kojomis. Jis skyrsi nuo anksiau pasirodiusi vri ir turjo deimt rag (Dan 7, 7). vr vl randame Da-nieliaus 2, 33.40.41. Tai buvusi po Graikijos didioji valstyb, imperatorikoji Roma (168 m. pr. Kr. - 476 m. po Kr.). is vris i esms skyrsi nuo vis kit, pranao Danieliaus kada nors matyt, todl jis negaljo isamiai jo aprayti. ,,Deimt rag reikia, kad ,,i ios karalysts ikils deimt karali (Dan 7, 24).

    Tai istorinis faktas, kad Romos imperija 476 m. po Kr. subyrjo, ir jos vietoje susiformavo 10 vokiei kunigaiktysi, kurios iandien suda-ro Europos valstybes. Lygiagreiai Dan 7, 7 jos pavaizduotos Dan 2, 42-44 statulos pirtais. Tai buvo ios gentys: 1. alemantai (Vokie-tija), 2. fran- kai (Pranczija), 3. anglosaksai (Didioji Britanija), 4. burgundai (veicarija), 5. vestgotai (Ispanija), 6. svevai (Portugalija), 7. lombardai (Italija); 8. gerulai, 9. vandalai, 10. ostgotai.

    MAESNIS RAGASMan besistebint tais ragais, iriu, idygo tarp j dar vinas, maesnis ragas. Trys ankstesni ragai buvo irauti su aknimis, kad iam utekt vietos. is ragas turjo akis, panaias mogaus akis, ir liai kalbani burn Dan 7, 8.

    vairs tapatybs poymiai:1. Jis ikilo tarp 10 rag (karalysi), ir trys i deimties rag buvo irauti sitvirtinant jo ga-lybei.

    2. Dan 7, 24 pasakyta: maesnis ragas turi ikilti po 10 rag atsiradimo. Pasaulinje istorijoje tik viena galinga organizacija atitinka apraym. Paioje Romoje, lugusios pasaulins imprijos cntr, po 476 m. po Kr., ikilo popieyst, vi-eno mogaus valdoma katalikyb. Formuojan-tis jos valdiai, ,,buvo irautos trys vokiei tautos: gerulai, vandalai ir ostgotai. Romos imperatoriaus Justiniano sakymu 533 m. po Kr. (Codex Justinianus) Romos vyskupas buvo paskelbtas vis krikionik banyi galva. Kai paskutin i trij arijon geni (ostgotai), kuri prieinosi iam sakui, 538 m. po Kr. im-peratoriaus Justiniano karvedio Blizarijaus buvo nugalta ir ivyta i Romos, siviepatavo politin popieiaus Roma pranao numatytam laikotarpiui. (r. emiau!)

    3. Dan 7, 25 paryta: jis ,,neduos ramybs Aukiausiojo ventie- siems - tai nurodo didelius krikioni persekiojimus. N vienas istorijos inovas ngali nepripainti, kad ir is i

    anksto nusptas faktas isipild popie- ijoj. Baiss Vidurami per- sekiojimai (deginimai ant lau, procesai prie eretikus, kryiaus ygiai) - vienas i inom ir niriausi isto-rijos skyri.

    4. Toliau: ,,... usimojs pakeisti svni di-enas ir statym ... Popieikoji sistema faktikai pakeit Dievo statym - 10 sakym, kur antrasis sakymas: ,,nedirbsi sau droinio nei jokio paveikslo... nesilenksi jiems ir negarbinsi j i Katekizmo paalintas visikai, o ketvirtasis sakymas - apie sabatos ventum (vienintelis sakymas ,,veni dienos atvilgiu) pakeistas, ir Viepaties poilsio diena perkelta i septintosios dienos pirmj savaits dien (plg. 2 Tes 2, 3-4; Ps 94, 20).Popieija pakeit Dievo garbinimo ,veni din. Buvo vesta klaidinga garbinimo die-na. Pirmins nekintamos abo (sabatos) dien

    kelio ir bt gyvas. Sugrkite, sugrkite i savo ndor keli, kad nemirtumte, Izraelio namai! Ez 33, 11 (plg. 2 Pt 3, 10-11; Mal 3, 18 - 4, 2).

    K REIKIA VRIS SU YPATINGO VARDO ENKLU?

    Prie imantis tyrinti, kas yra vris, mums reikia isiaikinti tikrj ir istorin vyki esm bei raid iki vriui atsirandant. Geriausia pradti nuo pranao Danieliaus knygos, kuri-oje didingai ipranaauti vykiai nuo VI a. pr. Kr. ir iki ms dien. Ten panaudot simboli iaikinimas paveestas ne mogikiems atei-ties spliotojams.

    Biblijos prana- ysts - tai i anksto parayta istorija. Pati Biblija ir duoda mums supratimo rakt (r. 2 Pt 1, 20). Dan 2, 27-45 parody-tos statulos skirtingos kno dalys simbolizuo-ja tiksli pasaulio istorijos eig nuo Babi-lono karalysts iki iandienins Europos. Lygiagreiai Danieliaus 2-ajam skyriui 7-ame skyriuje yra pavaizduotos bsimos pasaulins valstybs su j ypatingomis ymmis ,,vri pavidalu:,,ie keturi galingi vrys - tai keturi karaliai, kuri ikils emj... ketvir-tasis vris reikia, kad bus ketvirto-ji karalyst emje... (Dan 7, 17.23) Dan 7, 3 skaitome: ,,Keturi galingi vrys, besiskirantys vienas nuo kito, iniro i Jros.... ,,Jra, arba ,,vanduo pranaystje reikia ,,mones, minias, tautas ir kalbas - r. Apr 17, 15 (plg. Iz 8, 7).

    LITASPirmasis buvo kaip litas... Dan 7, 4 (plg. D a n 2, 37.38). Taip pavaizduota Babilono

    imperija (gyvavusi 608-538 m. m. pr. Kr.), kuri pasaulyje viepatavo pranao Danieliaus laikais. Dar iandien Berlyno muziejuje ,,gamon galima stebtis sparnuotais litais - t laik istoriniais liudytojais.

    MEKAiriu, iniro kitas vris, antrasis panaus mek, stovini ant upakalini koj su trim iltimis nasruose. Jam buvo pasakyta: Pakilk! Suryk daug kn (Dan 7, 5) is veris reikia t pat, k ir statulos sidabrin krtin ir rankos (Dan 2, 32.39). Tai valstyb, kuri pakeit Babilono imperij, - dvivaldika Md-Persij (538-331 m. m. pr. Kr.). Tai buvo dvi dalis pada-lyta valstyb, kuri pradioje vald medai, o vliau - persai. Abi statulos rankos ir meka, stovinti ant upakalini koj, aikiai parodo i savyb: viena valstybs pus bus stipresn u kit. Trys iltys simbolizuoja valstybes, kurias ukariavo Med-Persija. - tai Babilonas, Lidija ir Egiptas.

    LOPARDASPo to, man stebint, tai iniro dar vienas, panaus leopard. vris turjo keturis pauksio sparnus ant nugaros ir keturias galvas; jam buvo duota valdia (Dan 7, 6). is vris

    taip pat randa savo atvaizd Dan2,32.39. Tai buvo graik viepatyst (331-168 m. pr. Kr.) su Aleksandru Makedonieiu prieakyj, uvaldiusiu Persij, kuri po jo mirties suskilo 4 dalis (Diadoch karalysts), pavaizduotas keturiomis galvomis (Makedonija, Frygija, Sirija ir Egiptas).

    KETVIRTAS VRISPaskui nakties regjimuose ivydau ketvirt vr, keliant siaub, bais, be galo stipr,

    Aminoji Evangelija

  • garbinti pirmj vr, kurio mirtama aizda ugijo (Apr 13, 11-12).

    KOKIA VALDIA IA TURIMA MINTY?

    Simboliai: Reikm:

    1. Atslenka nuo sausumos (Apr 13,11).

    1. Ikyla i naujos, arba maai apgy-vendintos.

    2. Ateina lugus vriui, inirusiam i jros (1798 m. Apr 13, 3.10).

    2. Tampa tauta, lugus popieikai valdiai (1763- 1800 m. m.).

    3. Turi du ragus, panaius Avinlio (Apr 13, 11).

    3. Du krikioniski principai suteikia jam jgos (pilietin ir religin laisv).

    4. Ant rag nra joki karn (Apr 13, 11).

    4. Ne monarchija, o respublika.

    5. Kaip ir pirmasis vris naudoja valdi (Apr 13, 12).

    5. Tampa stipriausia pasaulio valstybe.

    Pasaulio istorijoje tik vienai valstybei tinka iepenki pranaiki poymiai, tai - Jungtins Amerikos Valstijos, kurios susivienijo 1763-1800 m. m. I Apr 13, 11-18 ma-tome, kad Valstijos savo sitvirtinim pradeda kukliai, o paskuti-niaisiais laikais perauga galing pasaulin valdi. Ipranaauta, kad Ameri-ka, patvirtindama zvries atvaizd, paruo mons garbinimui zvries, kurio mirtina aizda ugijo. is vries atvaizdas yra tiksli kopija to, kuo buvo popieija 1260 met savo viepatavimo laikotarpiu. Pavaizduotas garbi-nimas veria daryti vienareikm ivad, kad kalbama apie religin-politin valdi.

    Dan 3, 5.10.14.18.28. aikinama, kad mogik atvaizd ir valdios simboli religinis garbi-nimas prilygsta stabmeldystei ir prietarauja 2-ajam Dievo sakymui (I 20, 4-