Priedas Nr. 1

Administracinės naštos mAŽINIMO stebėsenos

ataskaita2017 m.

Administracinės naštos mažinimo stebėsenos ataskaitoje apžvelgiami praėjusių metų administracinės naštos mažinimo rezultatai ir pasiekimai, administracinės naštos mažinimo priemonių taikymo problemos, pateikti galimi jų sprendimai ir įžvalgos, kylančios iš Ūkio ministerijos apibendrintos praktikos bei užsienio valstybių patirties analizės.

2018 m. vasario 26 d.

1

Turinys1. Administracinės naštos mažinimo tikslas ir jo įgyvendinimas 2

1.1. Administracinės naštos rodiklis ir institucijų pasiekimai 2017 m. 3

1.2. Nacionalinių ir Europos Sąjungos (tarptautinių) informacinių įpareigojimų santykis Lietuvos teisės aktuose 6

2. 2016–2017 metų administracinės naštos mažinimo priemonių plano apžvalga 8

3. Geresnio reguliavimo priežiūros komisijos 2017 m. veiklos ataskaita 11

4. Galimybės ir iššūkiai 15

5. Pasiekti rezultatai: problemos ir laimėjimai 18

2

1. Administracinės naštos mažinimo tikslas ir jo įgyvendinimas

Reikalavimas mažinti administracinę naštą įstatymo lygmeniu Lietuvoje buvo įtvirtintas 2012 m., įsigaliojus Administracinės naštos mažinimo įstatymui (toliau – Įstatymas). Įstatyme įtvirtintas tikslas – užtikrinti darnų administracinės naštos mažinimo procesą, orientuotą į piliečių, verslo subjektų ir valstybės interesus, kuo mažesnėmis sąnaudomis pasiekti teisės aktuose nustatytus tikslus. Įstatyme yra įtvirtintos svarbiausios sąvokos, susijusios su administracine našta, administracinės naštos mažinimo priemonės ir principai. Įstatyme taip pat apibrėžtos administracinės naštos1 ir informacinių įpareigojimų2 sąvokos.

Administracinės naštos ūkio subjektams lygio pokytis per kalendorinius metus pradėtas vertinti nuo 2014 m., įsigaliojus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimui Nr. 706 (toliau – Nutarimas), kuriuo buvo papildytas 2012 m. sausio 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 4 „Dėl Administracinės naštos ūkio subjektams nustatymo metodikos patvirtinimo“.

Nutarime Vyriausybė priskyrė Ūkio ministerijai koordinavimo vaidmenį administracinės naštos ūkio subjektams mažinimo procese ir nustatė, kad Ūkio ministerija pagal institucijų pateiktas ataskaitas apskaito administracinės naštos, kurią sukelia ūkio subjektams kiekvienos institucijos inicijuotas teisinis reguliavimas, lygio pokytį per kalendorinius metus.

1 Laiko sąnaudos ir finansinės išlaidos, kurias patiria ar gali patirti asmenys, vykdydami teisės aktuose nustatytus ar teisės aktų projektuose siūlomus nustatyti informacinius įpareigojimus.

2 Nustatytas arba siūlomas asmeniui nustatyti įpareigojimas pateikti institucijoms informaciją apie savo veiklą ar gaminius arba kitą informaciją; tokią informaciją kaupti, saugoti ir pateikti institucijoms atskiru pareikalavimu; pateikti informaciją trečiosioms šalims.

3

1.1. Administracinės naštos rodiklis ir institucijų pasiekimai 2017 m.

Apibendrinus institucijų pateiktus duomenis, nustatyta, kad per 2017 m. pavyko sumažinti administracinę naštą ūkio subjektams net 4,68 mln. eurų. Per 2017 m. I pusmetį administracinė našta buvo sumažinta 1,32 mln. eurų, per II pusmetį – 3,36 mln. eurų.

26%

17%

12%7%5%

33%

Institucijų dalis mažinant administracinę naštą 2017 m. II pusmetį

Teisingumo ministerija (kartu su VĮ "Registrų centras")Socialinės apsaugos ir darbo ministerijaŽemės ūkio ministerijaSusisiekimo ministerijaFinansų ministerijakitos institucijos

Didžiausią įtaką administracinės naštos mažinimui turėjo:

Teisingumo ministerijos kartu su VĮ „Registrų centras“ atliktas Juridinių asmenų registro nuostatų pakeitimas, kuris leido sumažinti administracinę naštą ūkio subjektams net 1,08 mln. eurų. Dėl padaryto pakeitimo ūkio subjektams, turintiems teikti informaciją apie užsienio juridinį asmenį, nebereikia teikti viešai ir neatlygintinai prieinamų duomenų. Šiuo pakeitimu nustatoma, kad kai užsienio valstybių registrų duomenys apie juridinių asmenų įregistravimą šiuose registruose yra vieši ir neatlygintinai prieinami visiems asmenims, Registro tvarkytojui užsienio juridinių asmenų registravimo pažymėjimų nuorašai ar registro, kuriame saugoma juridinio asmens byla, išrašai neteikiami.

Seimo priimtas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kompetencijai priklausantis Darbo kodeksas leido sumažinti administracinę naštą 0,80 mln. eurų. Naujame Darbo kodekse aiškiai įtvirtinama galimybė darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščius pildyti ir saugoti elektroniniu būdu. Šis pakeitimas daro įtaką plačiam ūkio subjektų ratui, todėl atitinkamai mažėja administracinė našta. Reikia pažymėti, kad naujame Darbo kodekse numatyti ir nauji reikalavimai darbdaviams: pateikti įvairią informaciją darbo taryboms (pvz., apie nuotolinio darbo arba laikinojo darbo būklę įmonėje, darbuotojų nuasmenintus duomenis apie vidutinį darbo užmokestį pagal profesijų grupes ir lytį), konsultuotis su darbo tarybomis dėl vietinių norminių teisės aktų priėmimo ir kt. Nors buvo nustatyta naujų įpareigojimų, galutinis rezultatas labai prisidėjo prie

Labiausiai 2017 m. II pusmetį administracinę naštą sumažino Teisingumo ministerija (1,23 mln. eurų), Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (0,8 mln. eurų) ir

Žemės ūkio ministerija (0,55 mln. eurų).

4

administracinės naštos mažinimo 2017 m. Žemės ūkio ministerijos supaprastinta topografinių planų ir inžinerinių tinklų planų

erdvinių duomenų derinimo bei tvarkymo informacinių technologijų tvarka sumažino administracinę naštą 0,47 mln. eurų. Pakeitus teisės aktą, geodezininkams nebereikia topografinių planų ir inžinerinių tinklų planų teikti inžinerinius tinklus eksploatuojančioms įmonėms ir jų derinti su savivaldybėmis į jas atvykstant – šiuos veiksmus galima atlikti per Lietuvos erdvinės informacijos portalą.

2017 m. II pusmetį administracinę naštą nežymiai padidino tik trys institucijos: Energetikos ministerija, Lietuvos statistikos departamentas ir Lietuvos transporto saugos administracija.

Didžiausia administracinė našta 2017 m. II pusmetį atsirado dėl šių teisės aktų:

Ūkio ministerijos pakeistas įsakymas dėl laiko intervalų tarp periodinių patikrų matavimo priemonėms nustatymo padidino administracinę naštą 11 135 eurais.

Sveikatos apsaugos ministerijos pakeista higienos norma dėl specialios paskirties maisto produktų, kuria nustatomas reikalavimas prieš tiekiant rinkai tam tikrus specialios mitybinės paskirties maisto produktus pranešti apie tai Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, pateikiant pranešimą ir reikiamus dokumentus, padidino administracinę naštą 3 589 eurais.

Pažymėtina, kad atsižvelgiant į Ūkio ministerijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos 2017 m. priimtus teisės aktus, kuriais administracinė našta buvo gerokai sumažinta, nors priimta teisės aktų, kuriais administracinė našta buvo padidinta, balansinis šių institucijų rodiklis išlieka teigiamas.

Grafike pavaizduotos 5 institucijos, labiausiai sumažinusios administracinę naštą 2017 m.

1.77

1.23

0.8

0.35

0.23 0.3

Institucijų dalis mažinant administracinę naštą 2017 m. (mln. eurų)

Ūkio ministerijaTeisingumo ministerija (kartu su VĮ "Registrų centras)Socialinės apsaugos ir darbo minister-ijaSusisiekimo ministerijaFinansų ministerijakitos institucijos

Išsamesnę 2017 m. administracinės naštos rodiklio dinamiką parodo pateikiamas grafikas. Rodiklis apskaičiuotas pagal institucijų pateiktus duomenis.

5

Pabrėžiame, kad institucijos, didinusios administracinę naštą 2017 m. I pusmetį, po rezultatų viešinimo įdėjo daug pastangų, keisdamos susidariusią padėtį. Itin gerų rezultatų pasiekė Žemės ūkio ministerija, kurios parengti teisės aktai leido sumažinti administracinę naštą 2017 m. II pusmetį, taip pat Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, kuri, nors ir nepasiekė ryškių mažinimo rodiklių 2017 m., tačiau pateikė argumentuotų pasiūlymų rengiant 2018–2019 m. administracinės naštos mažinimo priemonių planą ir planuoja aktyviai prisidėti prie naštos mažinimo 2018 m.

Pasiektų 2017 m. II pusmečio ir visų 2017 m. rezultatų analizė leidžia įžvelgti teigiamus pokyčius administracinės naštos mažinimo srityje.

Per 2017 m. II pusmetį tik 3 institucijos padidino administracinę naštą, o 15 – sumažino;

Atotrūkis tarp administracinės naštos padidėjimo ir sumažėjimo 2017 m. II pusmetį labai ryškus – našta sumažėjo 3,37 mln. eurų, o padidėjo tik 3 046 eurais;

Skirtumas tarp 2017 m. I pusmečio ir II pusmečio rodiklių (administracinė našta sumažinta atitinkamai 1,32 mln. eurų ir 3,36 mln. eurų) taip pat rodo, kad kryptingas darbas naštos mažinimo srityje duoda teigiamą rezultatą.

6

1.2. Nacionalinių ir Europos Sąjungos (tarptautinių) informacinių įpareigojimų santykis Lietuvos teisės aktuose

Nustatydama visoms institucijoms individualų administracinės naštos ūkio subjektams sumažinimo tikslą, Vyriausybė perkėlė į nacionalinį lygmenį principą one in – one out. Šiuo principu pagrįsta daugelio Europos Sąjungos (toliau – ES) ir Ekonominio bendradarbiavimo ir pažangos organizacijos (toliau – EBPO) valstybių narių reguliavimo politika (pvz., Nyderlandų, Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Kanados, iš dalies – Prancūzijos). Praktikoje principo įgyvendinimas reiškia, kad institucija, kuri nustato naują teisinį reguliavimą, sukuriantį reguliavimo ar administracinę naštą, turi panaikinti (supaprastinti) galiojančius teisės aktus.

Kompensavimo mechanizmo įvedimo poreikis kilo iš suvokimo, kad didėjanti reguliavimo ir (arba) administracinė našta stabdo ekonominį augimą, kenkia investicinei aplinkai ir šalies pažangai. Principas one in – one out padeda įtvirtinti supratimą, kad naštą sukeliantis teisinis reguliavimas nėra „nemokamas“ ir institucijos negali jo kurti, neatlikusios išsamaus poveikio vertinimo ir galiojančių teisės aktų analizės.

Būtina pažymėti, kad valstybės, taikančios principą one in – one out ar jo atmainas, paprastai numato jo taikymo išimtis, kurios priklauso nuo vykdomosios valdžios politikos ir kultūrinių valdymo tradicijų.

Pažymėtina, kad ES teisės aktų nuostatos ne visada turi teigiamą poveikį administracinės naštos lygiui. Pavyzdžiui, 2016 m. Sveikatos apsaugos ministro įsakymas, kuriuo buvo pakeista higienos norma dėl maisto produktų ženklinimo ir į kurį buvo perkeltos ES direktyvos dėl nuorodų arba žymų maisto produkto partijai identifikuoti, taip pat ES reglamentas dėl informacijos apie maistą vartotojams sukėlė net 2,85 mln. eurų administracinę naštą mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo sektoriaus įmonėms.

Per 2017 m. II pusmetį iš ES teisės aktų reikalavimų kylančių įpareigojimų sukeliama administracinė našta sumažėjo 0,45 mln. eurų, t. y. panašiai kaip ir 2017 m. I pusmetį (0,46 mln. eurų). Per visus 2017 m. ES teisės aktų nuostatų perkėlimas į nacionalinę teisę administracinę naštą sumažino 0,91 mln. eurų, t. y. 19 proc. nuo bendro administracinės naštos sumažėjimo šalyje.

Jungtinė Karalystė principo one in, three out netaiko ES teisinį reguliavimą įgyvendinantiems nacionalinės teisės aktams. Pagal kai kuriuos skaičiavimus, nacionalinės teisės aktų, kuriais įgyvendinamas ES teisinis reguliavimas, sukuriama reguliavimo našta Jungtinėje Karalystėje sudaro daugiau nei 50 proc. Šalies nustatytas ambicingas tikslas – iki 2020 m. pabaigos sumažinti reguliavimo naštą verslui 10 mlrd. svarų sterlingų vargu ar būtų pasiekiamas tuo atveju, jeigu principas one in, three out būtų taikomas be išimčių.

Nyderlandai tai pat netaiko nustatyto reguliavimo naštos mažinimo tikslo perkeliamiems ES teisės aktams. Pažymėtina, kad kuo didesnė yra pasirinkta kompensavimo principo taikymo apimtis, tuo didesnė tikimybė labiau pagerinti padėtį naštos srityje, o kartu ir didesnė rizika neįgyvendinti nustatytų tikslų.

7

Administracinės naštos kilmės skaičiavimus Ūkio ministerija atlieka nuo 2017 m. I pusmečio. Ateityje jų pagrindu galima bus svarstyti, kiek tikslinga Lietuvoje nustatyti išimtis galiojančiam administracinės naštos mažinimo tikslui. Pažymėtina, kad išimtys yra numatytos šalyse, kurios nustatė kiekybinius naštos mažinimo tikslus. Jeigu būtų priimtas sprendimas kiekybinį naštos mažinimo tikslą nustatyti ir Lietuvoje, reikėtų svarstyti ir išimčių taikymą.

Verta pažymėti, kad Įstatyme numatytas ES teisės aktų, perkeliamų į nacionalinę teisę, administracinės naštos vertinimas. Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 23 d. protokole Nr. 37 numatyta, kad turi būti atliekamas preliminarus administracinės naštos įvertinimas dalyvaujant derybose dėl ES teisės aktų priėmimo ir rengiant dėl jų Lietuvos poziciją. Manytina, kad institucijos turėtų daugiau dėmesio skirti perkeliamų ES teisės aktų sukeliamos administracinės naštos suderinimui savo kompetencijos srityse – tuo atveju, jeigu perkeliamas ES teisės aktas neišvengiamai sukels didelę administracinę naštą, institucija turėtų atlikti teisinio reguliavimo savo kompetencijos srityje peržiūrą ir kuo labiau jį supaprastinti, atsisakant perteklinių įpareigojimų. Reikia pripažinti, kad nors ir esama mechanizmo, institucijos dažnai net nesvarsto tokios galimybės.

Atsižvelgdama į tai, Ūkio ministerija pažymi, kad institucijos, atsakingos už ES teisės aktų perkėlimą į nacionalinę teisę, turi stiprinti savikontrolę ir užtikrinti administracinės naštos savo kompetencijos srityje padidėjimo prevenciją.

Kaip teigiamą pavyzdį galima paminėti Finansų ministerijos 2017 m. atliktą 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/2366 dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/65 EB, 2009/110/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 ir panaikinama Direktyva 2007/64/EB (toliau – Mokėjimų direktyva) perkėlimo į nacionalinę teisę, rengiant Mokėjimų įstatymo Nr. VIII-1370 pakeitimo įstatymą, kuriuo sukuriama 0,19 mln. eurų administracinė našta (pakeitimai įsigalios 2018 m.). Perkelianti įstaiga organizavo susitikimus su susijusiomis institucijoms ir suinteresuotais subjektais, atliko išsamias finansų rinkos dalyvių apklausas dėl naujų informacinių įpareigojimų.

8

2. 2016–2017 metų administracinės naštos mažinimo priemonių plano apžvalga

Ūkio ministerija parengė šią apžvalgą remdamasi atsakingų priemonių vykdytojų pateikta informacija. Į 2016–2017 metų planą buvo įtrauktos ir priemonės, turinčios sumažinti administracinę naštą piliečiams ir kitiems asmenims.

Kaip jau buvo minėta ankstesnėse ataskaitose, planuojamas administracinės naštos sumažinimas įgyvendinant priemonių planą nėra lygus faktiniam administracinės naštos lygio sumažinimui. Tokia padėtis susidaro dėl to, kad daliai priemonių įvykdyti būtinas įstatymų pakeitimas, ir institucijos, atlikusios visus būtinus teisėkūros veiksmus, negali daryti įtakos reikalingo įstatymo priėmimo Seime datai ir turiniui. Atsižvelgiant į tai, į priemonių plano vykdymo rezultatą (pinigine išraiška) yra įtrauktos tik tos priemonės, kurias įgyvendinus buvo priimti atitinkami teisės aktai3.

Lietuvoje administracinės naštos mažinimo planai rengiami nuo 2014 m., įsigaliojus Įstatymui ir pradėjus taikyti jame numatytas administracinės naštos mažinimo priemones. Kaip jau buvo pabrėžta analizuojant 2017 m. I pusmečio pasiekimus, administracinės naštos mažinimo priemonių planų potencialas nebuvo atskleistas efektyviausiai. Atlikus 2014–2015 ir 2016–2017 m. planų analizę, galima teigti, kad planai buvo perkrauti mažareikšmėmis priemonėmis, susitelkta į pavienius, nesistemingus teisės aktų pakeitimus, institucijos dažnai pačios netinkamai formulavo priemones ir dėl to negalėjo jų įgyvendinti arba apskaičiuoti administracinės naštos pokyčio.

Apibendrinus pateiktą informaciją, nustatyta, kad institucijos įgyvendino 43 priemones iš 60 numatytų, t. y. 72 proc. visų numatytų priemonių.

– 10 priemonių neįgyvendintos dėl institucijų vėlavimo;

– 2 priemonė įgyvendinta iš dalies (atlikti numatyti pakeitimai, bet neįvertintas administracinės naštos pokytis);

– 2 priemonės prarado aktualumą dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo;

– 3 priemonių objektyviai neįmanoma įgyvendinti (netinkamai suformuluotos priemonės, taip pat tie atvejai, kai atlikus išsamesnę analizę paaiškėjo, kad priemonę įgyvendinti netikslinga).

3 Į galutinį plano vykdymo rezultatą neįskaičiuotas Ūkio ministerijos parengtas Reklamos įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, sudaręs prielaidas sumažinti administracinę naštą verslui 359 tūkst. eurų (projektas pateiktas Seimui, bet dar nepriimtas), taip pat Teisingumo ministerijos, Žemės ūkio ministerijos, Aplinkos ministerijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, VĮ „Registrų centras“ parengtas Nekilnojamojo turto registro nuostatų pakeitimas, sudaręs prielaidas sumažinti administracinę naštą verslui 4 688 eurais (projektas pateiktas Vyriausybei, bet dar nepriimtas).

2016–2017 m. planą sudarė 60 priemonių, turinčių mažinti administracinę naštą. Pagal prigimtį planas yra strateginis dokumentas, į kurį neturėtų būti traukiamos smulkios ad hoc problemoms skirtos priemonės, kurias galima išspręsti įprastine tvarka. Tačiau iš 60 numatytų priemonių 13 sumažino naštą mažiau nei 1 000 eurų, o 3 priemonių apskritai nebuvo įmanoma įgyvendinti dėl netinkamai suformuluotų užduočių.

9

72%

3%

17%3%5%

2016-2017 m. priemonių plano įgyvendintimas

Įgyvendinta -43Nepateikė ataskaitų (įgyvendinta iš dalies) - 2Vėluoja - 10prarado aktualumą - 2neįmanoma įgyvendinti - 3

Labiausiai administracinė našta ūkio subjektams sumažėjo dėl 2016 m. Finansų ministerijos parengto Vyriausybės nutarimo, kuriame nustatytas leidimų įsigyti gazolių, skirtų naudoti žemės ūkio produktų gamybai, išdavimas ir gazolių pardavimo duomenų pateikimas elektroninėmis priemonėmis – pakeitimai sumažino administracinę naštą 0,98 mln. eurų. Administracinę naštą fiziniams asmenims labiausiai sumažino 2017 m. patvirtintas Muitinės departamento direktoriaus įsakymas, kuriame nustatyta galimybė asmenims keleivių ir grynųjų pinigų deklaracijas pateikti elektroniniu būdu, taip palengvinant naštą 0,17 mln. eurų.

264814

1391923

2016–2017 m. administracinės naštos mažinimo priemonių planas sumažino AN 1 656 737 eurais

piliečiams (ir kitiems fiziniams asmenims) 264,8 tūkst. eurųūkio subjektams 1,39 mln. eurų

Išsami priemonių įgyvendinimo informacija pateikiama ataskaitos priede.

2016–2017 m. plano vykdymas leido sumažinti administracinę naštą 1,66 mln. eurų.

Iš jų:

– ūkio subjektams – 1,4 mln. eurų

– piliečiams ir kitiems fiziniams asmenims – 0,26 mln. eurų.

10

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad administracinės naštos sumažėjimo rodiklis pagal plano vykdymo rezultatus skiriasi nuo metinio administracinės naštos pokyčio rodiklio, nes dauguma priemonių, gerokai mažinančių administracinę naštą, nebuvo įtrauktos į planą.

Ūkio ministerija, apibendrindama praktinę informaciją, susijusią su administracinės naštos mažinimo priemonių plano parengimu ir vykdymu, pažymi, kad institucijoms derinti pateiktas 2018–2019 m. administracinės naštos mažinimo priemonių planas orientuotas į tikslinį naštos pasirinktoms grupėms sumažinimą ir sisteminius pokyčius konkrečiose reguliavimo srityse.

Vyriausybės programos 234 punkte nurodyta, kad siekiant mažinti administracinę naštą verslui ir visuomenei, ir toliau bus atsisakoma perteklinio reglamentavimo, gerinama teisės aktų kokybė, stiprinamas valstybės institucijų tarpusavio bendradarbiavimas <...>. Atsižvelgdama į tai ir į šioje ataskaitos dalyje pateiktą informaciją, Ūkio ministerija siūlo Vyriausybei pavesti Vidaus reikalų ministerijai peržiūrėti ir patobulinti esamą administracinės naštos fiziniams asmenims prevencijos reglamentavimą.

Pažymime, kad dėl teisinio reguliavimo trūkumų skiriasi administracinės naštos prevencijos ūkio subjektams ir fiziniams asmenims pagrindai. Kaip jau buvo minėta, vadovaujantis Nutarimo nuostatomis, Ūkio ministerija atlieka koordinacinį vaidmenį administracinės naštos ūkio subjektams procese: atlieka ex ante vertinimą, teikia metodinę pagalbą, apskaičiuoja administracinės naštos ūkio subjektams bendrą rodiklį per metus. Būtų logiška, jeigu administracinės naštos vertinimo fiziniams asmenims procesas remtųsi analogiškais pagrindais. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. 213 „Dėl Administracinės naštos piliečiams ir kitiems asmenims nustatymo ir įvertinimo metodikos patvirtinimo“ yra patvirtinta administracinės naštos piliečiams vertinimo ir skaičiavimo metodika. Šiuo nutarimu numatyta, kad Vidaus reikalų ministerija teikia metodinę pagalbą įstaigoms dėl naštos piliečiams apskaičiavimo. Tačiau jokie tikslai ar pareigos šioje srityje nei Vidaus reikalų ministerijai, nei kitoms institucijoms nėra numatyti. Atsižvelgiant į tai, kad administracinės naštos piliečiams klausimas dažnai yra glaudžiai susijęs su investicine aplinka, laisvu darbuotojų judėjimu, korupcijos lygiu, ši situacija reikalauja Vyriausybės bei Vidaus reikalų ministerijos aktyvaus įsitraukimo ir iniciatyvos.

11

3. Geresnio reguliavimo priežiūros komisijos 2017 m. veiklos ataskaita

Vadovaujantis Įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, Geresnio reguliavimo priežiūros komisija (toliau – Komisija) atsiskaito Vyriausybei, pateikdama metinę veiklos ataskaitą. Komisija buvo sudaryta 2014 m., įgyvendinant Įstatymo nuostatas, susijusias su administracinės naštos vertinimu ir jos mažinimo priemonių taikymu. 2017 m. buvo atnaujinta Komisijos institucinė ir personalinė sudėtis. Komisiją sudaro Vyriausybės kanceliarijos, ministerijų, verslo, vartotojų, savivaldybės asociacijos atstovai, Komisijai pirmininkauja ūkio viceministras, jį pavaduoja Ministro pirmininko patarėjas.

Atsižvelgdama į 2017 m. rugsėjo 19 d. vykusio posėdžio rezultatus, Komisija suformulavo ir pateikė šiuos siūlymus institucijoms:

- Ūkio ministerijai kartu su Sveikatos apsaugos ministerija apsvarstyti galimybes registruoti Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, leidžiančias išplėsti laboratorijų, galinčių atlikti vyno produkcijos kokybės tyrimus ir taip palengvinti sąlygas smulkiesiems vyndariams, sąrašą. Sveikatos apsaugos ministerija neprieštarauja nurodytam pasiūlymui; Ūkio ministerija pažymi, kad svarsto ir kitus aktualius Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimus, todėl planuoja rengti siūlymo įgyvendinimo projektą kartu su kitais reikalingais Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimais, vadovaujantis teisėkūros principais ir vengiant keisti tuos pačius teisės aktus dažniau nei kartą per metus.

- Sveikatos apsaugos ministerijai – įvertinti galiojančią privalomojo sveikatos tikrinimo darbdavio lėšomis tvarką ir atsisakyti Asmens medicininių knygelių pildymo. Dėl pastarojo siūlymo galimybių Sveikatos apsaugos ministerija pateikė išsamią analizę, pagrindžiančią nepritarimą galiojančios privalomojo sveikatos tikrinimo tvarkos keitimui.

Taip pat Komisija pateikė Vyriausybei siūlymą įpareigoti visas ministerijas, visų pirma rengiant įstatymų galią turinčius teisės aktus, laikytis Teisėkūros pagrindu įstatymo nuostatų dėl teisės aktų įsigaliojimo pagal dviejų datų taisyklę ir užtikrinti visų norminių teisės aktų projektų paskelbimą teisės aktų informacinėje sistemoje.

Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 23 d. protokolo Nr. 37 2.1.2 papunktyje institucijoms pavedama teikti svarstyti Geresnio reguliavimo priežiūros komisijai (toliau – ir Komisija) teisės

Komisijos tikslas – atlikti įstatyme jai nustatytas ir Vyriausybės jai pavestas užduotis, susijusias su administracinės naštos įvertinimu ir jos mažinimo priemonių taikymu valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose.

2017 m. įvyko vienas komisijos posėdis, Komisijos nariai taip pat buvo apklausti raštu, įgyvendinant Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 23 d. protokolo Nr. 37 2.1.2 punkte institucijoms suformuluotą pavedimą teikti svarstyti Geresnio reguliavimo priežiūros komisijai teisės aktų, kuriais sukeliama administracinė našta verslui viršija 100 000 eurų, projektus ir užtikrinti, kad tokie teisės aktų projektai nebūtų teikiami svarstyti Vyriausybei, negavus dėl jų Komisijos pasiūlymo.

12

aktų, kuriais sukeliama administracinė našta verslui viršija 100 000 eurų, projektus ir užtikrinti, kad tokie teisės aktų projektai nebūtų teikiami svarstyti Vyriausybei, negavus dėl jų Komisijos pasiūlymo. Atsižvelgiant į tai, Mokėjimų direktyvos perkėlimo į Mokėjimų įstatymo Nr. VIII-1370 pakeitimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto sukeliamos administracinės naštos apskaičiavimo ataskaita buvo derinta su Komisija, apibendrintas siūlymas pateiktas Vyriausybei. Ūkio ministerija papildomai pažymi, kad ši priemonė (didelę naštą sukeliančio teisės akto svarstymas Komisijoje) yra tinkamas saugiklis, skatinantis instituciją didesnį dėmesį skirti naujiems informaciniams įpareigojimams ir vengti perteklinio reguliavimo. Tačiau pažymėtina, kad šiuo atveju išlieka rizika, kad projekto sukeliama administracinė našta gali būti vertinama tik per kiekybinį kriterijų. Siekdama tikslumo ir objektyvumo, Ūkio ministerija itin atidžiai vertina tokius teisės aktų projektus.

Reikia pripažinti, kad 2017 m. Komisijos veikla nebuvo aktyvi. Tam turėjo įtakos ir Ūkio ministerijos vadovybės kaita bei kitos priežastys, kurias būtina išanalizuoti, siekiant tobulinti administracinės naštos vertinimo ir prevencijos mechanizmą.

Komisiją sudaro šių institucijų ir organizacijų atstovai:

ūkio viceministras (Komisijos pirmininkas);

Ministro Pirmininko patarėjas (Komisijos pirmininko pavaduotojas); aplinkos viceministras; finansų viceministras; sveikatos apsaugos viceministras; teisingumo viceministras; vidaus reikalų viceministras; Vyriausybės kanceliarijos atstovas; Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovas; asociacijos „Investors‘ Forum“ atstovas; Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas; Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovas; Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos valdybos atstovas; Lietuvos teisininkų draugijos atstovas; Lietuvos darbdavių konfederacijos atstovas; viešosios įstaigos „Lietuvos laisvosios rinkos institutas“ atstovas; Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos atstovas; Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos atstovas; Lietuvos verslo konfederacijos atstovas.

Praktika rodo, kad didelis (net 19 institucijų) atstovų skaičius ne padeda, o greičiau trukdo efektyviam ir sparčiam Komisijos darbui. Manytina, kad šioje srityje patiems Komisijos nariams trūksta informacijos apie administracinės naštos mažinimą ir jo svarbą bei motyvacijos aktyviai prisidėti prie šio proceso.

13

Bandant surasti atsakymus, kaip geriausiai atskleisti Komisijos potencialą, tikslinga yra pažvelgti į sėkmingą kaimyninės valstybės patirtį4. Estijos reguliavimo politika remiasi zero-bureaucracy (nulinės biurokratijos) principu5 Šiam principui įtvirtinti svarbiausios Estijos reguliavimo politiką formuojančios įstaigos (Ūkio ir susisiekimo ministerija, Verslumo, Finansų ir Viešojo valdymo ministerijos) įgyvendina ambicingą biurokratinės naštos verslui mažinimo projektą, kurio tikslas – sukurti geriausias sąlygas ekonominiam augimui. Tikslas įtvirtintas politiniame susitarime, kuriame numatyta, kad institucijos turi užkirsti kelią pertekliniam informacijos teikimui ir reguliavimui, vengti perteklinės teisėkūros, rengiant teisės aktus, vartoti tik aiškią ir suprantamą teisinę kalbą, toliau plėtoti elektroninių viešųjų paslaugų teikimą.

Biurokratinės ir administracinės naštos mažinimo grupė, sudaroma konkrečiam laikotarpiui (2 metai), posėdžius rengia 4–5 kartus per metus, grupė turi nuolatinių administracijos darbuotojų ir atskirą biudžetą atliekamiems tyrimams, studijoms, organizuojamiems renginiams finansuoti.

Akivaizdu, kad efektyviam Komisijos (ir kitų administracinės naštos mažinimo ir prevencijos priemonių) veikimui būtinas darnus „viršaus“ ir „apačios“ bendradarbiavimas: tam, kad būtų priimti veiksmingi politiniai sprendimai, iš pradžių turi būti gauta argumentuotų reguliuojamų subjektų pasiūlymų ir pasiūlyta iniciatyvų. Tačiau iniciatyva ir pasiūlymai aktyviai bus teikiami tik 4 Estijos patirtis ir sėkmingi sprendimai buvo pristatyti 2017 m. gegužės 10-11 d. vykusiame Better Regulation

Network grupės susitikime Taline

5 Informaciją apie zero-bureaucracy projektą pateikiama Estijos Ekonomikos ir komunikacijos ministerijos tinklalapyje https://www.mkm.ee/en/zero-bureaucracy

Administracinės naštos mažinimo procesą Estijoje prižiūri ir koordinuoja Biurokratinės ir administracinės naštos mažinimo darbo grupė (Geresnio reguliavimo priežiūros komisijos analogas). Pažymėtina, kad šios darbo grupės atstovų skaičius yra gerokai mažesnis nei Lietuvos Komisijos – ją sudaro ministerijų – Teisingumo, Finansų, Ekonomikos ir susisiekimo, Socialinės apsaugos, Sveikatos apsaugos – atstovai, Estijos banko, Pramonės ir prekybos rūmų, Darbdavių asociacijos, Paslaugų pramonės asociacijos atstovai. Per pusę mažesnė Estijos darbo grupė savo veiklą grindžia aktyviomis viešomis konsultacijomis ir pasiūlymų iš verslo organizacijų dėl biurokratijos mažinimo įgyvendinimu.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, Ūkio ministerijos nuomone, tikslinga svarstyti Komisijos narių skaičiaus mažinimą, paliekant Komisijoje tik aktyviai dalyvaujančias institucijas, kurių įdirbis per visą Komisijos veiklos istoriją yra didžiausias. Komisijos narių skaičiaus mažinimas neužkirstų kelio ūkio subjektų interesų gynimui, nes problemas Komisijai svarstyti gali teikti visi suinteresuoti asmenys, o mažesnė sudėtis užtikrina lankstesnį ir greitesnį posėdžių organizavimą ir klausimų sprendimą.

Įstatyme Komisijai nustatytos tęstinio pobūdžio užduotys. Manytina, kad Komisijos veiklą galėtų suaktyvinti konkrečių užduočių įgyvendinimo termino ir pasiekimo rodiklių nustatymas, pvz., iki 2020 m. suformuluoti ir pateikti Vyriausybei pasiūlymų rinkinį, kuris leistų sumažinti administracinę naštą konkrečiame pasirinktame sektoriuje 1 mln. eurų.

14

tada, kai reguliuojami subjektai bus tikri dėl jų įgyvendinimo ir tinkamo savo pačių interesų atstovavimo.

Apibendrindami tai, kas išdėstyta, teigiame, kad Ūkio ministerija planuoja pateikti Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimo „Dėl Geresnio reguliavimo priežiūros komisijos sudarymo“ pakeitimo projektą, kuriame bus nustatytas mažesnis Komisijos narių skaičius ir sukonkretintos Komisijos užduotys.

15

4. Galimybės ir iššūkiai

Tiriant administracinės naštos atsiradimo prigimtį ir mažinimo galimybes, neišvengiamai kyla klausimas dėl naštos bazinio lygio (baseline) skaičiavimo. Bazinis naštos lygis apskaičiuojamas siekiant nustatyti konkrečius kiekybinius (procentinius) naštos mažinimo rodiklius pasirinktose srityse. Tačiau tiek nacionalinė, tiek tarptautinė patirtis rodo, kad bazinio lygio nustatymas dažnai yra brangus ir ilgalaikis procesas, per kurį sukurtas produktas ne visada pateisina įdėtas sąnaudas. Pasak dr. Andrea‘o Renda‘o, 2017 m. Europos Komisijos užsakymu išleidusio studiją apie naštos mažinimo galimybes6, daug efektyviau yra susitelkti į esamo teisinio reguliavimo tobulinimą ir priimamų teisės aktų pritaikymą verslo aplinkai. Tačiau abejonių nekelia tai, kad jau atlikti bazinio naštos lygio matavimai tiek ES, tiek Lietuvoje gali būti pagrindas tolesniems sprendimams, skirtiems naštai mažinti, priimti.

ES mastu pirmą kartą esamas naštos lygis buvo vertintas 2007 m. 2017 m. Europos Komisijoje buvo pristatyti ES sektorinių peržiūrų administracinės naštos mažinimo rezultatai, iš kurių galima išskirti sritis, turinčias didžiausią administracinės naštos mažinimo potencialą:Sektorius Nustatyta AN7,

EurSumažinta AN, Eur

Procentinė išraiška

Žemės ūkis / žemės ūkio subsidijavimas 5 289 700 000 -1 891 400 000 -36 %Bendrovių teisinis reglamentavimas 14 589 100 000 -8 274 500 000 -57 %Sanglaudos politika 929 100 000 -222 600 000 -24 %Aplinkos apsauga 1 180 600 000 -242 100 000 -21 %Finansinės paslaugos 939 600 000 -141 600 000 -15 %Žuvininkystė 73 900 000 -33 400 000 -45 %Maisto sauga 4 073 300 000 -1 281 800 000 -31 %Farmacijos teisinis reglamentavimas 943 500 000 -154 600 000 -16 %Viešieji pirkimai 216 300 000 -60 100 000 -28 %Statistika 779 500 000 -328 100 000 -42 %Mokesčiai 87 005 300 000 -26 334 200 000 -30 %Transportas 3 861 700 000 -748 200 000 -19 %Darbo rinkos teisinis reglamentavimas 3 879 200 000 -659 600 000 -17 %Iš viso: 123 760 800 000 -40 372 200 000 -33 %

Iš pateiktų duomenų matyti, kad, pagal studijoje pateiktus 2014 m. duomenis, labiausiai (procentais) administracinė našta buvo sumažinta supaprastinant bendrovių teisinį reguliavimą žuvininkystės ir statistikos sektoriuose. Sritys, kuriose administracinė našta objektyviai didžiausia, yra mokesčiai, bendrovių teisinis reglamentavimas ir žemės ūkis (žemės ūkio subsidijavimas).

Pirmasis tyrimas dėl administracinės naštos mažinimo galimybių Lietuvoje tuometinės advokatų profesinės bendrijos „Jurevičius, Balčiūnas ir Bartkus“ (dabar Advokatų profesinė bendrija „Baltic Legal Solutions Lietuva“) buvo atliktas dar 2009 m. Tyrimo metu buvo įvardytos sritys, kuriose administracinės naštos sumažinimo galimybės yra didžiausios, ir nustatomi informaciniai įpareigojimai. Buvo vertintos tiek vertikalios, tiek horizontalios teisinio reguliavimo sritys:

6 https://www.ceps.eu/publications/introducing-eu-reduction-targets-regulatory-costs-feasibility-study.

7 2014 m. nustatytas bazinis administracinės naštos, kylančios iš ES teisės aktų, lygis ES valstybėse narėse.

16

Vertikalios sritys Horizontalios sritys1. Apdirbamoji gamyba 1. Aplinkos apsauga2. Didmeninė prekyba 2. Konkurencijos teisė3. Mažmeninė prekyba 3. Vartotojų teisių apsauga4. Energijos ir vandens tiekimas 4. Darbo teisė5. Finansinė ir draudimo veikla 5. Viešieji pirkimai6. Nekilnojamojo turto operacijos 6. Bendrovių teisė ir apskaita7. Transportas 7. Statistika8. Žemės ūkis 8. Mokesčių teisė9. Statyba

Atliekant tyrimą buvo įvardytas galiojančių informacinių įpareigojimų skaičius, jų suskaičiuota – 2078, iš kurių 1392 – nacionalinės kilmės, sritys, kuriose nacionalinių informacinių įpareigojimų supaprastinimo galimybės yra didžiausios: Vertikalios (transportas, finansų ir draudimo veikla, didmeninė prekyba); Horizontalios (darbo teisė, mokesčių teisė, statistika).

Atsižvelgiant į tyrimo rezultatus, 2009 m. Vyriausybės nutarimu buvo patvirtintas 30 proc. administracinės naštos sumažinimo tikslas 7 prioritetinėse srityse: mokesčių administravimo, darbo santykių, statistikos, aplinkos apsaugos, transporto, nekilnojamojo turto operacijų, teritorijų planavimo ir statybos. 2011 m. advokatų profesinė bendrija „Baltic Legal Solutions Lietuva“ parengė nacionalinės kilmės administracinės naštos verslui mažinimo pasiūlymus, kuriuos įgyvendinus administracinė našta pasirinktuose sektoriuose būtų sumažėjusi 36 proc.

Tačiau centralizuotas pasiūlymų dėl administracinės naštos mažinimo rengimas nepasiteisino, nes buvo pasiektas tik 11 proc. naštos sumažėjimas teritorijų planavimo ir statybos srityje, kituose sektoriuose rodikliai buvo dar kuklesni. Analizuojant nepasiektų rezultatų priežastis, akivaizdu, kad Ūkio ministerijos užsakytų pasiūlymų įgyvendinimas nebuvo prioritetas įstaigoms, o reikalingiems pokyčiams trūko politinio palaikymo ir nuoseklumo.

Kaip jau buvo minėta, be pastarųjų elementų – politinio palaikymo ir nuoseklumo – neįmanomas darnus administracinės naštos mažinimo procesas. Viešojo valdymo tradicijų pokyčio klausimas pastaruoju metu yra itin aktualus, ryžtingų pokyčių reikia ir užtikrinant gero reglamentavimo principų įgyvendinimą. Sukaupta patirtis rodo, kad įstaigos imasi aktyvių veiksmų, peržiūrėdamos teisinį reguliavimą ir mažindamos administracinę naštą tik tada, kai sulaukia poveikio iš hierarchiškai aukštesnių institucijų. Pažymėtina, kad šiuo atveju būtina išlaikyti įsakmaus ir lankstaus metodų pusiausvyrą – pavedimai turi būti palaikomi tinkamos komunikacijos ir įstaigų bendradarbiavimo.

Pažymėtina, kad šiuo metu Ūkio ministerija kartu su advokatų kontora „TGS Baltic“ įgyvendina projektą „Teisinio reguliavimo tinkamumo patikros“, kuriuo siekiama ne tik atlikti

Ūkio ministerijos nuomone, ataskaitoje pateikiama medžiaga gali būti pagrindas išsamiai diskusijai su Vyriausybės kanceliarijos bei ministerijų atstovais, rengiant plataus masto, tačiau faktais ir informacija pagrįstus, naštos mažinimo tikslus.

17

pasirinktų sričių (Chemijos ir Gamybinių projektų vystymo) teisinio reguliavimo tinkamumo patikras, bet ir parengti prisitaikymo išlaidų vertinimo metodiką ir pasiūlymus dėl šių sričių politikos formavimo ir įgyvendinimo, įskaitant konkrečias reguliavimo naštos mažinimo priemones. 2018 m. I ketvirtį planuojama pradėti įgyvendinti projektą „Administracinės ir kitos reguliavimo naštos mažinimas savivaldybėse“, kuriuo ketinama įgyvendinti EBPO rekomendaciją dėl reguliavimo politikos stiprinimo šalies savivaldybėse ir sudaryti ne tik administracinės, bet ir reguliavimo naštos mažinimo atrinktose savivaldybėse prielaidas. Šie žingsniai liudija, kad administracinės naštos mažinimas ir prevencija Lietuvoje pakyla į pažangesnį lygį – reguliavimo naštos vertinimą. Numatomi pokyčiai neabejotinai yra iššūkis ir didelė atsakomybė tiek įgyvendinančiajai institucijai, tiek ir kitiems reguliavimo politikos subjektams.

18

5. Pasiekti rezultatai: problemos ir laimėjimai

Ūkio ministerija stebi ir analizuoja administracinės naštos lygio pokytį, dažniausiai kylančias problemas teisinio reguliavimo srityje, su kuriomis susiduria tiek ūkio subjektai, tiek institucijos, kitų valstybių patirtį ir siekia, kad administracinės naštos prevencijos ir mažinimo procesas vyktų sklandžiai ir efektyviai. Teisės aktuose įtvirtintos naštos mažinimo priemonės (administracinės naštos ūkio subjektams mažinimo tikslas, dvimečiai naštos mažinimo planai, Komisija, ex ante vertinimas) yra pagrįstos geresnio reglamentavimo principais ir turėtų užtikrinti veiksmingą valstybės politikos įgyvendinimą, nesukuriant nereikalingų reglamentavimo išlaidų. Tačiau taikant šiuos instrumentus praktikoje, dažnai susiduriama su kliūtimis.

Neišvengiamai kyla klausimas – kodėl įrankiai, turintys veikti efektyviai ir greitai, praktikoje „stringa“? Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, administracinė našta verslui turi mažėti, arba bent nedidėti, tačiau 2016 m. susiklostė situacija, kai vieno teisės akto priėmimas padidino ją beveik 3 mln. eurų8 ir iškraipė visą nusistovėjusią administracinės naštos mažinimo sistemą.

Akivaizdu, kad kompetentingos institucijos, politikai ir suinteresuotos šalys turėtų užkirsti kelią analogiškos situacijos pasikartojimui.

Vienas iš geresnio reglamentavimo elementų – teisinio reguliavimo paprastinimas, mažinant nereikalingas išlaidas visuomenei ir ūkio subjektams, šalinant nepagrįstą administracinę naštą ir kartu nekliudant siekti užsibrėžtų politikos tikslų. Esminis momentas čia yra administracinės naštos atsiradimo tikslas. Neabejotinai, tam tikri informaciniai įpareigojimai yra skirti valstybės ir visuomenės interesų apsaugai: turima omenyje įpareigojimai, kuriais užtikrinama visuomenės sveikatos, vartotojų teisių, asmens duomenų, aplinkos, dirbančiųjų asmenų teisių apsauga. Tai konstatuoja ir Europos Komisija 2017 m. spalio 26 d. komunikate, skirtame geresniam reglamentavimui, pažymėdama, kad geresnis reglamentavimas nereiškia jo panaikinimo; jei reglamentavimo akivaizdžiai reikia siekiant svarbių visuomeninių tikslų – pavyzdžiui, darbo rinkų, darbuotojų saugos ir sveikatos, aplinkos apsaugos srityje arba sprendžiant naujų technologijų poveikio privatumui klausimus – jis turi būti sukurtas. Tikslinga prisiminti ir Europos Komisijos dar 2015 m. nurodytus tris geresnio reglamentavimo pagrindus, be kurių neįsivaizduojamas stabilus administracinės (o netolimoje ateityje ir reguliavimo) naštos mažėjimas: numatomo poveikio vertinimas, principo „pirmiausia įvertink“ taikymas ir suinteresuotų asmenų įtraukimas į teisėkūros procesą.

Akivaizdu, kad kiekvienas atvejis reikalauja individualaus visapusiško įvertinimo, o visuomenės interesas ir geresnis reglamentavimas neturi būti supriešinami. Griežta mažinimo politika turi būti taikoma tik nepagrįstai perteklinei administracinei naštai, kurios institucijų kompetencijos srityse vis dar yra daug. Tai reiškia, kad naujų informacinių įpareigojimų sukūrimas reikalauja didelio teisės akto projektą rengiančios institucijos įdirbio, kuris apima Įstatyme bei Teisėkūros pagrindų įstatyme nustatytų principų taikymą ir tinkamą komunikaciją.

8 2016 m. Sveikatos apsaugos ministro įsakymas, kuriuo buvo pakeista higienos norma dėl maisto produktų ženklinimo ir į kurį buvo perkeltos ES direktyvos dėl nuorodų arba žymų maisto produkto partijai identifikuoti bei ES reglamentas dėl informacijos apie maistą vartotojams, sukėlė net 2,85 mln. eurų administracinę naštą mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo sektoriams

19

Lietuvoje veikianti administracinės naštos mažinimo ir prevencijos sistema, skaičiavimo modelis (standartinių išlaidų) yra sukurti remiantis sėkminga užsienio valstybių patirtimi. Tačiau Lietuvoje tvarios reguliavimo politikos tradicijos tik formuojasi – pavyzdžiui, Nyderlanduose administracinė našta vertinama jau apie 20 metų, skiriasi institucijos, kuruojančios naštos mažinimo procesą, veiklos principai ir viešojo sektoriaus specifika.

Parengė:

Jelena Dilienė, tel. 8 706 64778 el. p. jelena.diliene@ukmin.lt

Vyginta Damzenienė, tel. 8 706 63678, el. p. vyginta.damzeniene@ukmin.lt

Administracinės naštos mažinimas – tai kompleksinis procesas, reikalaujantis įvairių teisinių priemonių integracijos ir griežto koordinavimo. Administracinė našta nesumažės savaime – sėkmingam proceso suvaldymui būtinas politinis palaikymas (aukščiausiųjų pareigūnų įsitraukimas), informacijos sklaida ir tvirta motyvacija.

-1,9 mln. eurų

?2018 m. 2014 m.

-4,6 mln. eurų

+3,2 mln. eurų

-2,3 mln. eurų

2017 m. 2016 m.2015 m.