80-ojo Satjos Sai Babos Gimtadienio iðkilmëse · Dvasingumas – tai pasiryþti ir iðdrásti sekti savo sàþine visur ir visa-da. Taip gyvendami, mes suvoksime ir patirsime, kad

80-ojo Satjos Sai Babos Gimtadienio iðkilmëse dalyvavo apie milijonas pasekëjø

Jubiliejinisleidinys

1

VILNIUS2006

Mano gyvenimasyra

Mano mokymas

Mano gyvenimasyra

Mano mokymas

Mano gyvenimas yraMano mokymas2

My Life is My MessageMessage and works of Avatar Sri Sathya Sai BabaAn overview

© Satjos Sai Babos organizacijos leidinys, 2006Þurnalo „Sai kelias“ priedas

© Leidykla „SATJA“, Vilnius, 2006

Mano gyvenimas yra Mano mokymasAvataro Satjos Sai Babos mokymo ir darbø apþvalgaJubiliejinis leidinys

Spausdino UAB „Sapnø sala“, S.Moniuðkos g. 21, 08121, Vilnius 4.Tiraþas 1000 egz.


3

Turinys

SATJA SAI BABA – DVASINIS MOKYTOJAS 5Gyvenimo istorija 6Praðanti Nilajamas 8SAI MOKYMAS 11Þmogiðkøjø vertybiø ugdymo programa 13Nesavanaudiðkas tarnavimas 18Religijø vienybë 20SATJOS SAI BABOS IR JËZAUS KRISTAUSMOKYMO SÀSAJOS 25KAS YRA SAI? 31SATJOS SAI BABOS DARBAI 37Sai ðvietimas 37Sai sveikatos apsauga 42Sai geriamojo vandens tiekimo projektai 47Sai pagalba kaimams 47SAI ORGANIZACIJA 49PASEKËJAI APIE SATJÀ SAI BABÀ 53Patyrimai 57INFORMACIJA 62(Lietuvos Sai organizacijos leidiniai, Sai puslapiai internete,Sai pasekëjø sueigos)

Mano gyvenimas yraMano mokymas

4

Satja Sai Baba – dvasinis mokytojas 5

Gyvenimo istorija 6

Praðanti Nilajamas 8

Satja Sai Baba – dvasinis mokytojas 5

Gyvenimo istorija 6

Praðanti Nilajamas 8

SATJA SAI BABA –

DVASINIS MOKYTOJAS

SATJA SAI BABA –

DVASINIS MOKYTOJAS


5

Yra tik viena religija – meilës religija.

Yra tik viena kasta – þmonijos kasta.

Yra tik viena kalba – ðirdies kalba.

Yra tik vienas Dievas, ir Jis yra visur.

– Satja Sai Baba (1972.12.24.)

Daugybei þmoniø pasaulyje Satja Sai Baba yra dvasinis Mokytojas,

indø kultûroje gerbiamas kaip Avataras – Dieviðkosios jëgos ásikûnijimas

þemëje. Jau daugiau kaip septynis deðimtmeèius Satja Sai Baba pasiðventæs

dirba dël vienybës, skelbdamas, jog yra tik vienas Dievas, vienas pasaulis,

viena rasë, viena þmonija. „Dievas – tai neregima, amþina energija, slypinti

visame kame“ (1965.10.05.). „Þmoniø vardai ir pavidalai skiriasi, taèiau

Dieviðkoji kibirkðtis – Bûtis, Sàmonë ir Palaima – yra ta pati kiekviename“

(1993.04.26.). Satjà Sai Babà garbina daugiau nei 300 mln. pasekëjø visame

pasaulyje.

Induizmo religijoje Avataru vadinama nepaprasta bûtybë, Dieviðkosios dva-

sios ásikûnijimas þmogaus pavidalu. Kai teisingumas ir moralë pasaulyje

smunka, kai melas, godumas, pavydas ir kitos ydos uþvaldo þmogaus ðirdá,

Avataras nusileidþia á þemiðkàjá lygmená, kad padëtø þmonëms atkurti dorà

ir teisingumà.

Savo gyvenimu Satja Sai Baba akivaizdþiai reiðkia visas kilniausias

savybes, kuriomis þavisi þmonija, – tyrà, nesavanaudiðkà meilæ, ramybæ

ir palaimà. Jis visuomet malonus ir ðvytintis vidiniu dþiaugsmu. Jis gyve-

na asketiðkai maþame kambarëlyje ir visà savo laikà nuo ankstaus ryto

iki vëlaus vakaro skiria atvykstantiems pas Já praðyti patarimo, pagalbos

ar paramos.

Nors Satja Sai Baba paliko mokyklà, baigæs vos kelias klases, Jis

garsëja universaliomis enciklopedinëmis þiniomis, laisvai cituoja Vedas,

Upaniðadas, Bhagavadgytà, Evangelijà, puikiai kalba visomis Indijos kal-

Satja Sai Baba –dvasinis mokytojas


6

bomis ir angliðkai. Satja Sai Baba gali kalbëtis ir bet kuria kita þinoma

pasaulyje kalba.

Neapribotas vien tik fizinio kûno, Satja Sai Baba veikia visais lygmeni-

mis – ir fiziniu, ir subtiliuoju – pasirodo sapnuose, reiðkiasi vizijomis ir per

vidinius þmoniø patyrimus, taip pat apsireiðkia savo fiziniu pavidalu. Kaip

Dieviðkasis mokytojas, padedantis savo mokiniams atskleisti dvasià, Jis ákve-

pia ið vidaus ir nukreipia ið iðorës. Jis padeda þmonëms atverti ðirdá, keièia

màstymà ir atskleidþia brangiausià turtà, slypintá kiekvienoje ðirdyje – die-

viðkàjà dvasià, kurios skatinamas, þmogus paskiria savo gyvenimà Tiesai ir

dorai. Pats didþiausias Jo stebuklas – gebëjimas paþadinti þmogui dvasinio,

dieviðko gyvenimo sieká ir norà keistis á gera.

Jo skelbiama prasmingo gyvenimo esmë – tai 5 þmogiðkosios verty-

bës: Tiesa, Teisingumas, Ramybë, Meilë ir Taikumas. „Meilë Dievui, nuo-

dëmës baimë ir dora visuomenëje“ – tai Jo vaistai abejojanèiai ir kenèian-

èiai þmonijai.

Daugybë tarnavimo projektø – nemokamas gydymas Jo ligoninëse, ne-

mokamas mokslas Jo mokyklose ir universitetuose, nemokamas geriamojo van-

dens tiekimas milijonams sausringuose Indijos rajonuose – visa tai akivaiz-

dþiausiai árodo Jo nesavanaudiðkà meilæ þmonijai, uþuojautà ir pagalbà vargs-

tantiems. Skelbdamas „Mano gyvenimas yra Mano mokymas“, savo asmeni-

niu pavyzdþiu Jis ákvepia milijonus pasekëjø visame pasaulyje gyventi tarnau-

jant ir suvokiant, kad „Tarnavimas þmogui yra tarnavimas Dievui“.

Gyvenimo istorija

Satja Sai Baba gimë 1926 metø lapkrièio 23 dienà nuoðaliame Indijos

kaimelyje Putapartyje pamaldþioje ðeimoje. Sai Babos motina pasakojo apie

nepaprastà Jo atëjimà: „Atëjau prie ðulinio ir pamaèiau atriedantá á mane

didelá melsvos ðviesos kamuolá. Apalpau ir parkritau. Pajutau, kaip tas ðvie-

sos kamuolys áëjo á mane“.

Nuo pat vaikystës Satja iðsiskyrë ið kitø vaikø kilnumu ir gailestingu-

mu. Jis vengë vietø, kuriose bûdavo kankinami ar þudomi gyvuliai, gaudo-

mos þuvys. Kai tik prie durø pasirodydavo elgeta, Satja skubëdavo duoti jam

maisto. Nuo maþumës Satja buvo neiðrankus, visada tenkindavosi tuo, kà

turëjo. Dël Jo neáprasto elgesio, gailestingumo ir gerumo kaimynai Já vadino


7

iðminèiumi, o draugai – moky-toju (guru).

Satja lankë pradinæ mo-kyklà Putapartyje, o sulaukæs að-tuoneriø – vidurinæ mokyklàgretimame Bukapatnamo mies-telyje. Jis visus stebino savo ne-paprastais gabumais ir atminti-mi, iðdainuodamas ilgiausias po-emas apie ðventuosius. Satjapats kûrë giesmes, organizuoda-vo renginius, kuriuose vaikaivaidindavo ávairius epizodusapie Dievus ir ðventuosius.

Sulaukæs keturiolikos me-tø, Jis pasakë savo namiðkiams:„Að esu Sai Baba... Að jums ne-bepriklausau... Mane ðaukia Ma-no pasekëjai. Manæs laukia dar-bas“. Baba paliko mokyklà ir të-vø namus ir pradëjo savo Die-viðkàjà misijà. Pas Já ëmë vaþiuoti pasekëjai. Garsui apie Satjà Sai Babà visplaèiau sklindant, maldininkø srautas á Putapartá vis didëjo. Tad 1945 metaiskiek atokiau nuo kaimo buvo pastatyta ðventykla, pasekëjø vadinama „Se-nuoju mandiru“. Joje á maþà kambarëlá persikëlë gyventi Baba. Vyresnysisbrolis, nesuprasdamas Satjos elgesio, paraðë Jam perspëjantá laiðkà, á kuráSatja atsakë 1947 metø geguþës 25 dienà. Ðiame laiðke, tapusiame istoriniudokumentu, Baba pirmà kartà paskelbë þmonëms savo Dieviðkà prigimtá irmisijà. Jis raðë:

„...Leisk Man tau priminti, kad neámanoma áþvelgti iðminèiø, jogø, as-ketø, ðventøjø, pranaðø ir panaðiø á juos sielos ir neámanoma atskleisti jøprigimties.

...Didþiosios sielos nesipuikuoja, kai þmonës jas garbina, ir nenusime-na, kai jas iðjuokia. Ið tiesø jokie ðventieji tekstai nenustato taisykliø, regu-liuojanèiø didþiøjø sielø gyvenimà, nenurodo áproèiø nei poþiûriø, kuriø josturëtø laikytis. Jos paèios þino kelià, kuriuo jos turi eiti; jos vadovaujasi

SATJA SAI BABA –DVASINIS MOKYTOJAS


8

iðmintimi, kuri jø veiksmus padaro ðventus. Pasikliauti savo jëgomis ir nesa-

vanaudiðkai dirbti þmonijai – ðtai du jø svarbiausi principai.

Jos taip pat rûpinasi pasekëjø gerove ir suteikia jiems jø veiksmø vai-

sius. Kodël turëtum nerimauti ir rûpintis, kad Að laikausi ðiø dviejø princi-

pø? Galø gale þmoniø pagyrimai ar kaltinimai nepalieèia atmos, realybës;

jie gali paliesti tik iðoriná fiziná apvalkalà.

Að turiu uþduotá: pasirûpinti visa þmonija ir garantuoti jai palaimos

kupinà gyvenimà. Esu prisiekæs atvesti visus, iðklydusius ið tiesaus kelio, at-

gal á gërá ir juos iðgelbëti. Esu prisiriðæs prie darbo, kurá mëgstu: palengvinti

varguoliø kanèias ir duoti jiems tai, ko trûksta.

...Savo misijos Að neiðsiþadësiu ir nepakeisiu savo sprendimo. Að þinau,

kad juos ávykdysiu. Ir garbæ, ir áþeidimus, ðlovinimà ir kaltinimus Að priimu

vienodai ramiai, viduje dël to nesijaudindamas. Veikiu iðoriniame pasaulyje,

kalbu ir vaikðtau dël iðorinio pasaulio, kad paskelbèiau þmonëms apie savo

atëjimà, taèiau net ir dël to nesijaudinu.

Að nepriklausau jokiai vietai, nesu prisiriðæs prie jokio vardo. Man

nëra nei „mano“, nei „tavo“. Að atsiliepiu, kokiu vardu jûs beðauktumëte,

einu ten, kur esu kvieèiamas. Tai

pats svarbiausias Mano áþadas.

Niekam iki ðiol nesu ðito atsklei-

dæs. Man pasaulis yra kaþkas to-

lima, atskira. Að veikiu ir vaikð-

tau tik dël þmoniø. Niekas negali

suvokti mano didingumo, kad ir

kas jis bûtø, kad ir kokiais meto-

dais tyrinëtø, kad ir kaip ilgai

stengtøsi. Tu pats netrukus iðvy-

si visà Mano ðlovæ. Pasekëjai turi

bûti kantrûs ir tvirti.[...]“

Praðanti Nilajamas

1950 metø lapkrièio 23 die-

nà baigta statyti ir iðkilmingai ati-

daryta ðventykla, pavadinta Pra-


9

ðanti Nilajamu (Aukðèiausios Ramybës buveine). Aplink naujàjà ðventyklàiðaugo aðramas. Laikui bëgant ðalia aðramo iðkilo mokyklø, kolegijø bei uni-versiteto pastatai ir bendrabuèiai, planetariumas, stadionas, muziejai, ðiuo-laikinë ligoninë. Vienu metu aðrame apsistoja deðimtys tûkstanèiø þmoniø,iðpaþástanèiø ávairias religijas. Per ðventes susidaro keliø ðimtø tûkstanèiø mi-nia, o Sai Babos 80-meèio proga aðrame sveèiavosi apie milijonas pasekëjø.

Praðanti Nilajame susirenka daugybë ávairiausiø þmoniø – ðventieji,atsiskyrëliai, poetai, filosofai, ministrai, valdþios þmonës, muzikantai, kinoþvaigþdës, verslininkai, politikai, advokatai, teisëjai, gydytojai, chirurgai, mo-kytojai ir profesoriai. Èia atvyksta ir religijos ortodoksas, ir reformatorius.Dvasinis ryðys, vienijantis ðià margà minià brolybës saitais, – tai Sai Babosmeilë jiems ir tokia pat savaiminë þmoniø meilë Jam. Satja Sai Baba kreipia-si á kiekvieno ðirdá, nes tai Jis gyvena tose gelmëse.

Ðiandien, kai èia suvaþiuoja þmonës ið viso pasaulio, Satjos Sai Babosgyvenimo bûdas nepasikeitë. Jis nenuilstamai moko þmones ir dirba jiems.

Tûkstanèiai þmoniø verþiasi pas Já: vieni atvyksta praðyti iðgijimo, kiti– dël juos prislëgusiø gyvenimo nelaimiø, treti – ið smalsumo. Jei tikësimeliudininkais, visi pasisemia ið Jo jëgø, kurios teikia ramybæ ir sugràþina ener-gijà, prarastà viltá. Daugumai atvykusiø pas Satjà Sai Babà þmoniø didþiau-sias stebuklas yra jø paèiø vidiniai pokyèiai.

Þodþiai, kuriuos Jis taria, kasdien vykstantys stebuklai, senøjø raðtø pra-naðystës, skelbianèios Jo atëjimà, Jo darbai ir pasikeitæ Jo pasekëjø gyvenimaiakivaizdþiai liudija, jog Dieviðkoji jëga ásikûnijo mums priimtinu þmogiðkupavidalu, kad padëtø þmonijai vël atrasti savo ágimtà kilnumà ir dieviðkumà.

80-ojo Satjos Sai Babos Gimtadienio iðkilmëse dalyvavo apie milijonas pasekëjø.


Sai mokymas 11Þmogiðkøjø vertybiø ugdymo programa 13Nesavanaudiðkas tarnavimas 18Religijø vienybë 20

Sai mokymas 11Þmogiðkøjø vertybiø ugdymo programa 13Nesavanaudiðkas tarnavimas 18Religijø vienybë 20

SAI MOKYMASSAI MOKYMAS


11

Að atëjau uþdegti meilës þiburá jûsø ðirdyse,Pasirûpinti, kad kas dienà jis ðviestø vis ryðkiau.Að atëjau ne tam, kad skelbèiau kokià nors iðskirtinæ religijà.Að atëjau ne su kokia nors misija –Garsinti kokià nors sektà ar tikëjimà,Ar rinkti pasekëjus kokiai nors doktrinai.Að neketinu patraukti mokiniø ar pasekëjøÁ savo ar á kieno nors kito pusæ.Að atëjau pasakyti jums apie ðá visuotiná vieningà tikëjimà,Ðá dvasiná principà, ðá meilës kelià,Ðià meilës vertybæ, ðià meilës pareigà, ðià bûtinybæ mylëti. – Satja Sai Baba (1968.07.04.)

Satja Sai Baba neskelbia jokios naujos religijos. Jis siekia atgaivin-ti ir sustiprinti religijos esmæ – þmogaus tikëjimà Dievu, pastangas artëtiprie Jo ir gyventi darniai su visais. Jis neskatina atsisakyti savojo tikëjimoir moko, jog visø religijø esmë yra viena ir ta pati Tiesa, reikia tik jà paþin-ti, suprasti ir ja gyventi – tapti geresniu krikðèionimi, geresniu budistu armusulmonu.

„Visø religijø ðaknys, visø Ðventøjø Raðtø esmë, visø keliø tikslas, visøþmoniø ákvëpimas – tai meilë. Ji – tvirèiausias pamatas þmogaus gyvenimomisijai. Ji – ðviesa, laiduojanti pasaulio ramybæ ir klestëjimà“ (1969.07.29.).

Tæsdamas Vedantos Advaitos tradicijà, Satja Sai Baba sako: „Visasberibis kosmosas, pilnas nesuskaièiuojamos daugybës gyvø bûtybiø ir negy-vø daiktø, turinèiø begalæ vardø ir pavidalø, – tai Dievo apraiðka. Jis kilo iðDievo, já palaiko Dievas ir jis iðnyks Dieve. Kai nepasireiðkæs Dievas pasi-reiðkia, þmogus patiria, kas yra Bûtis, Sàmonë, Palaima. Bûtis parodo, kadDievas egzistuoja pats savaime, be jokio kito pagrindo. Sàmonë rodo, kadBûtis – tai save suvokiantis sàmoningumas. Palaima – ðios sàmonës iðraið-ka. Kodël Dievas pasireiðkia? Kad savo paties vystymusi atskleistø neribo-tas galias“.

Sai mokymas


Þmogus – Dievo kibirkðtis, moko Satja Sai Baba. „Jûsø esmë – dvasia(atma), banga Visuotinës dvasios (Paramatmos) vandenyne“ (1968.07.04.).Visi yra tos paèios Dieviðkosios dvasios ásikûnijimai, kad ir kokios jie bûtørasës, kastos ar tikëjimo. Todël kiekvieno þmogaus gyvenimo tikslas – rastità kibirkðtá savyje, atpaþinti jà kituose ir visame kame, ir savo gyvenimuiðreikðti Dieviðkosios dvasios Tiesà, Gërá ir Groþá. Mes nesame vien protas,jausmai ir kûnas. Mes esame amþinoji dvasia, laikinai besinaudojanti ðiuokûnu ir protu. Mes galime tai suvokti ir tapti tuo, kuo ið tikrøjø esame, tikatsigræþæ á vidø, tikëdami Dievu ir siekdami Já atskleisti savyje. Satja SaiBaba sako, kad mûsø sàþinë – tai amþinosios dvasios atspindys, mûsø moky-tojas ir vadovas. Jei gyvensime pagal sàþinæ, mûsø mintys, þodþiai ir darbaisutaps ir bus kilnûs.

Dvasingumas – tai pasiryþti ir iðdrásti sekti savo sàþine visur ir visa-da. Taip gyvendami, mes suvoksime ir patirsime, kad visi esame Viena.Satja Sai Baba nuolat primena: „Mylëkite visus, tarnaukite visiems“ irpabrëþia, kad visø Ðventøjø Raðtø mokymo esmë – „Padëkite visada,


13

neþeiskite niekada“.Satja Sai Baba yra senosios iðminties, slypinèios visø religijø Ðventuo-

siuose Raðtuose, gyvas lobynas. Jo kalbos (36 tomai) ir kitos Jo knygos – tainepakeièiamas vadovas visaverèiam ðiuolaikinio þmogaus gyvenimui. Jo mo-kymas, kupinas ðiuolaikinio gyvenimo pavyzdþiø ir palyginimø, aukðèiausiàTiesà pateikia labai aiðkiai ir paprastai.

Ðtai keletas svarbiausiø Satjos Sai Babos mokymo principø:* Tikëkite Dievu – nes yra tik vienas Dievas visiems, nors þmonës Já

vadina skirtingais vardais.* Nuoðirdþiai sekite savo religija, gerai elkitës ir laikykitës doros

principø.* Gerbkite visas kitas religijas, nes në viena religija neskatina blogio

þmoguje ir blogø savybiø.* Nesavanaudiðkai tarnaukite vargðams, ligotiems ir visiems, reikalin-

giems jûsø pagalbos, negalvodami apie atlygá, garbæ ir ðlovæ.* Gyvenkite laikydamiesi Tiesos, Dieviðkos Meilës, Teisingo elgesio,

Ramybës ir Taikumo principø ir skleiskite ðias vertybes visiems.* Bûkite savo Tëvynës patriotai ir gerbkite jos ástatymus.

Þmogiðkøjø vertybiø ugdymo programa

„Teisingumo (dharmos) mokymas, teisingumo skleidimas – toks Manouþdavinys“, – sako Satja Sai Baba. Siekdamas padëti mums teisingai gyven-ti, Satja Sai Baba sukûrë þmogiðkøjø vertybiø ugdymo programà, kurià Jispasiûlë taikyti ðvietimo sistemoje. Penkios pagrindinës vertybës – Tiesa, Tei-singas veiksmas, Ramybë, Meilë ir Taikumas – turi persmelkti mûsø mintis,þodþius ir veiksmus.

Tiesa (skr. sathya) yra tai, kas niekada nesikeièia, kas yra virð laiko irerdvës. Ji – visatos pamatas ir þmogaus tikroji esmë. Materialus pasaulisnuolat keièiasi ir todël vadinamas regimybe, iliuzija. Iliuzijos veikiami, mesregime ávairovæ ir daugybæ ir pamirðtame visa vienijanèià dvasià. Satja SaiBaba moko, jog þinojimas, pasiektas vien protu, neatves á dvasiná tikslà, nesTiesos esmë glûdi mûsø dvasioje. Turime jà patirti savyje kaip visa apimantáViená, Dieviðkàjá pradà. Turime lavinti dvasiná gebëjimà skirti amþinà nuolaikino, tikrà nuo netikro, gërá nuo blogio. Kas teisinga, o kas – ne, mums

SAI MOKYMAS


pasakys mûsøsàþinë ir intui-cija.Teisingumas(skr. dharma),teisingas veiks-mas – tai gyve-nimas pagaldvasinius ásta-tymus. Tai Tie-sos ir meilëságyvendinimaspraktinëje veik-loje, savo kas-dieniniame gy-venime.„Dharma (tei-singumo ásta-tymas) liepiaþmogui laikytis

tam tikrø elgesio taisykliø dël visuomenës ir dvasios paþangos. Dharma yraamþina, ta pati kiekvienam ir visur. Ji iðreiðkia vidinës dvasios svarbà. Dhar-ma gimsta ðirdyje. Tai, kas kyla ið ðirdies kaip tyra mintis ir virsta veiksmu,yra dharma. Galima pasakyti, kad dharma – tai „daryti kitiems tai, kà norë-tum, kad jie tau darytø“. Dharma – tai vengti tokiø veiksmø, kurie þeistø kitus.Jei kas nors suteikia tau dþiaugsmo, tu savo ruoþtu turëtum daryti tai, kasteiktø dþiaugsmo kitiems.“ („Summer Showers 1973“, 23 sk.).

„Tai, kas nesuteikia skausmo jums ir kitiems, yra teisinga, yra dharma.Todël elkitës taip, kad ir patys patirtumëte dþiaugsmà ir kad kiti já patirtø.Tegu jûsø mintys, þodþiai ir veiksmai bûna darnûs. Kitaip sakant, elkitës taip,kaip kalbate, kalbëkite tai, kà jauèiate, neapgaudinëkite sàþinës, neapsiaus-kite savo minèiø melo apsiaustu, nenutildykite savo sàþinës, jëga pavergda-mi jà ir imdamiesi veiksmø, kuriems ji nepritaria. Toks gyvenimo bûdas yradharma.“ (1962.10.05.).

„Dharma moko jus iðlaikyti ramybæ, nesijaudinti ir nebijoti sunkumø.Jûs þinote, kokia laikina sëkmë ar nesëkmë, turtas ir skurdas, dþiaugsmas ir


15

liûdesys, sëkmë ir nusivylimas. Jûs nesate nei pakylëtas, nei prislëgtas. Jûsiðliekate ramus, nesujaudintas. Viskas, kas padeda jums iðlaikyti ðá ramø tvir-tumà, yra dharma. Trumpai tariant, juslinis gyvenimas prieðtarauja dhar-mai, dvasinis gyvenimas yra dharma.“ (1962.10.05.).

„Puoselëkite geras mintis, kalbëkite gerus þodþius ir darykite gerusdarbus. Tai – tikras þmoniðkumas. Senovës iðminèiø ir pranaðø vardai mini-mi net ir ðiandien, nes jie darë gerus darbus. Darykite kitiems tai, kà norëtu-mëte, kad jums darytø. Patenkinkite savo sàþinæ. Tai jûsø dharma.“(2000.08.22.)

Ramybë (skr. shanti) ateina tada, kai þmogus teisingai gyvena. Tai dva-sinë pusiausvyra, pasiekta, atsiþadëjus þemesniø, materialiø troðkimø. Gy-vendami dorai, savo veiksmø vaisius skirdami Dievui, mes patiriame ramy-bæ. „Daugelis jauèia, kad jie nurimsta, kai iðsipildo koks nors jø þemiðkastroðkimas. Taèiau tai nëra tikroji ramybë. Tai tik laikinas tarpelis tarp vienorûpesèio ir kito.“ („Prasanthi Vahini“, 1 psl.).

SAI MOKYMAS

Satja Sai Baba su Bangaloro ligoninës darbuotojais


„Tobula ramybë ta, kuri pasiekiama, kai nebelieka troðkimø, pykèio,godumo ir neapykantos. [...] Reikia vienodai ramiai reikðti jausmus, kalbëti,elgtis, màstyti ir vykdyti pareigas. Tuomet ramybë tampa tobula ir pastovi.Tikroji ramybë laimima suvaldþius pojûèius.“ („Prasanthi Vahini“, 2 – 4psl.).

„Jei norime patirti Ramybæ, turime iðskaistinti ðirdá. Kà tai reiðkia –iðskaistinti ðirdá? Tai atsisakyti blogø savybiø, kad ir kokios bûtø sàlygos araplinkybës. Tegu ðirdies kambaryje ðvies meilës ðviesa, tegu jame nebus daiktø– troðkimø. Kai ðvies meilës ðviesa, nebus blogø savybiø“.

„Tikroji ramybë randama tik dvasios gelmëse, suvaldþius protà ir tikint,kad visos regimos ávairovës pamatas yra vienas” („Teachings of Sathya SaiBaba,105 psl.“).

Meilë (skr. prema) – tai ne emocija, o dieviðka energija, visø religijøvadinama aukðèiausia Dievo apraiðka þemëje. Dievas yra meilë, ir Já paþintigalime tik per meilæ. Meilë Dievui mûsø gyvenime turi reikðtis meile þmo-gui ir visai kûrinijai. Tai nesavanaudiðkas tarnavimas ir pagalba kitiems. „Mei-lë duoda ir atleidþia, egoizmas gauna ir uþmirðta“. Þmogaus gyvenimas pri-sipildo meilës tik tada, kai iðnyksta savanaudiðkumas. Nuo „að“ ir „mano“turime pereiti prie „mes“ ir „mûsø“.

„Þmogus turi stengtis iðvengti iliuzijos ir pasiekti nuðvitusios iðmintiesbûsenà. Geriausia dvasinë disciplina, galinti jam padëti tai pasiekti, yrameilë. Puoselëkite gleþnà meilës daigà, kuris laikosi „að“ ir „mano“. Tegujis iðsiskleidþia á meilæ grupei aplink jus ir iðauga á meilæ visai þmonijai.Tegu ðis meilës medis iðskleidþia savo ðakas virð gyvûnø, paukðèiø ir ropliøir tegu ði meilë apsupa visus daiktus ir bûtybes visuose pasauliuose. Eikitenuo maþesnës meilës á didesnæ, nuo siauros – á visa apimanèià Meilæ“.(1975.07.23.)

Taikumas (skr. ahimsa) – tai visa apimanti meilë, neapsiribojanti vienþmoniø giminyste, bet apsupanti visas gyvas bûtybes ir negyvàjà gamtà. Taietinis pagarbos visoms bûtybëms principas – gyvenimas darnoje su kitais irsavimi. „Taikumas – tai aukðtesnë Tiesos pakopa. Kai suprasite savo gimi-nystæ, vienovæ Dieve, në vienas sàmoningai neskaudinsite ir neþeisite kito“.(1967.12.20.)

„Suþeisti galima ne tik fiziðkai. Tai reiðkia daug daugiau: tai dvasinëkanèia, nerimas ir rûpesèiai, kuriuos sukëlëte kitiems savo þodþiais ir veiks-mais. Jei neskaudinate kitø tik fiziðkai, dar negalite tvirtinti, kad laikotës


17

taikumo principo. Visa jûsø veikla turi nekelti skausmo, ji turi bûti nesava-naudiðka. Jûsø mintys, þodþiai ir darbai turi bûti be menkiausio ketinimoáskaudinti“. (Gita vahini, 23 skyrius)

„Dël savo egoizmo, savanaudiðkumo bei savininkiðkø interesø þmonësnepaiso ðios kilnios vertybës – taikumo. Visas blogis kyla dël „að“ ir „ma-no“ jausmø. Ðio bruoþo galima atsikratyti tik skaistinant mintis, þodþius irveiksmus“ (1989.09.03.).

Satjos Sai Babos þmogiðkøjø vertybiø mokymà apibendrina posakis:„Meilë, kaip mintis, yra Tiesa.Meilë, kaip veiksmas, yra teisingas elgesys.Meilë, kaip jausmas, yra ramybë.Meilë, kaip supratimas, yra taikumas“. (1999.07.26.)Satja Sai Baba ragina: „Pradëkite dienà meile, pripildykite dienà mei-

lës, baikite dienà meile. Tai – kelias á Dievà.“Meilë – tarsi poþeminë srovë, maitinanti visas þmogiðkàsias vertybes.

Tikroji mûsø esybës Tiesa yra dieviðkoji meilës energija, vienijanti visus irviskà. Màstydamas su meile, þmogus suvokia ðià Tiesà ir iðmoksta vadovau-

SAI MOKYMAS


tis savo sàþine. Tada jo mintys, þodþiai ir veiksmai tampa teisingi. Jis pasie-kia minties, þodþio ir veiksmo vienybæ. Tai dora. Toks þmogus bus ramus,nenaudos prievartos, neþeis kitø nei mintimis, nei þodþiais, nei darbais, irgyvens darniai su savimi ir visa kûrinija.

„Kai ðirdyje ásitvirtins teisingumas, charakteris bus geras.Jei charakteris bus geras, namuose bus darna.Kai namuose bus darna, tautoje bus tvarka.Kai tautoje bus tvarka, pasaulyje ásivyraus taika“.(1969.10.28)

Nesavanaudiðkas tarnavimas

Satja Sai Baba ypaè pabrëþia nesavanaudiðko tarnavimo svarbà. Jo kal-bose gausu nurodymø, kaip reikëtø nesavanaudiðkai tarnauti kitiems ir kaiptokia veikla padëtø þmogui atlikti savo misijà þemëje.

„Padedanèios rankos ðventesnës uþ besimeldþianèias lûpas“, „Darbas –tai Dievo garbini-mas“, „Mylëk visus,tarnauk visiems“, –ðtai keletas papras-tø Satjos Sai Babosnurodymø.Satja Sai Baba sako:„Pirmàjà tarnavi-mo pamokà reikiaiðmokti ðeimoje. Të-vas, motina, broliai,seserys – ðioje ma-þoje artimøjø ben-drijoje þmogus turitarnauti su meile irtaip pasiruoðti aukð-tesniam tarnavimui,kuris laukia jo uþnamø sienø.“ (1981.11.19.)Satja Sai Baba sako,


19

kad nesavanaudiðko tarnavimo idëja turëtø apimti mus taip, kad ji nuvestø musá dieviðkumà. Tarnaujantis turëtø niekada nesiekti atpildo ar dëmesio ið kitø.

„Tarnaukite ne dël atlygio, ne siekdami atkreipti dëmesá ar sulauktidëkingumo ir ne dël didþiavimosi savo didesniais gebëjimais, turtu, padëtimiar valdþia. Tarnaukite, nes jus skatina meilë. Kai jums pasiseka, manykite,kad ta sëkmë – tai Dievo malonë, nes Jis – meilë jûsø ðirdyje – skatina jusveikti. Kai nepasiseka, pripaþinkite, kad taip atsitiko dël jûsø paèiø nepasi-ruoðimo, nenuoðirdumo ar neiðmanymo. Iðnagrinëkite veiklos motyvus, ið-trinkite ið jø visus egoizmo pëdsakus. Nesuverskite kaltës priimantiems jûsøpaslaugas, bendradarbiams arba Dievui.“ (1969.05.19.)

Tarnavimà reikëtø vertinti kaip dvasinæ disciplinà ir priemonæ iðskais-tinti protà ir ðirdá.

Satja Sai Baba atkreipia mûsø dëmesá á svarbiausià principà, kad „Visavisata yra persmelkta Dievo ir Dievas gyvena visose bûtybëse“.

„Tarnaudami suprantate, kad visos bûtybës – tai Dievybës vandenynobangos. Jokia kita dvasinë praktika negali padëti jums nuolat màstyti apievisø gyvø bûtybiø Vienovæ. Jûs jauèiate kito skausmà kaip savo ir dalijatëskito sëkme kaip savàja. Matyti kiekvienà kità kaip save ir save – kiekviena-me, – tai nesavanaudiðko tarnavimo, kaip dvasinës praktikos, esmë. Be to,tarnavimas marina ego ið „bado“. Jis padaro jus nuolankius kitø kanèiosakivaizdoje, ir kai skubate jiems á pagalbà, jûs negalvojate, kokia to þmo-gaus socialinë padëtis – aukðta ar þema. Ir kieèiausia ðirdis pamaþu lyg svies-tas suminkðtëja, veikiama tø galimybiø, kurias atneða nesavanaudiðkas tar-navimas.“ (1975.11.14.)

„Kai pasiûlote pieno alkanam vaikui arba antklodæ ant grindinio ðà-lanèiam broliui, jûs tik dedate Dievo dovanà á kitos Dievo dovanos rankas.Jûs dedate Dievo dovanà á dieviðkojo principo saugyklà! Dievas tarnauja.Jis leidþia jums tvirtinti, kad jûs patarnavote! Be Jo valios në vienas þolëslapelis negali suvirpëti vëjyje.“ (1969.05.19.)

„Kai tarnaujate kitiems, palengvindami jø skausmà, vargà ar alká, jûstarnaujate ne kitiems, bet sau.[...] Kai jausite, kad tas, kuriam tarnaujate,yra ne „kitas“, bet jûs pats, jûsø tarnavimas bus geresnis ir sëkmingesnis.“(1970.11.22)

„Ar ketinate gyventi visuomenëje? Ar trokðtate jai tarnauti, ar norite,kad ji jums tarnautø? Tada ieðkokite Dievo kiekviename, matykite Já visuose.Stenkitës garbinti Dievà nesavanaudiðkais darbais. Tik tai padarys jus tikru

SAI MOKYMAS


visuomenës nariu. Jei jausitës atskiri, kitokie, uþ ir virð visuomenës, jûs vai-kysitës vardo ir ðlovës. Taigi jus pavergs neapykanta ir ðaliðkumas ir galiau-siai praþudys. Atmeskite ðias klaidingas paþiûras; supraskite, kad duodatevisuomenei tai, kas priklauso, aukodami Dievui Jo dovanotà gebëjimø ir in-telekto dovanà.“ (1971.10.)

Religijø vienybë

Tebûna skirtingi tikëjimai, tegu jie klesti ir tegu Dievo ðlovë bus apdai-nuojama visomis kalbomis ir ávairiomis melodijomis. Toks turëtø bûti idea-las. Gerbkite tikëjimø skirtumus, pripaþinkite juos esant pagrástus, kol jieneslopina vienybës liepsnos. Jei kiekvienas þmogus gyvens tais idealais, ku-riuos skelbia jo religijos ákûrëjai, nepaveikiamas godumo ir neapykantos,tada pasaulis taps laiminga ir ramia þmogaus buveine.

– Satja Sai Baba (1976.10.01.)


21

„Visos religijos kvieèia þmones eiti Tiesos keliu. Jos taip pat raginaugdytis geràsias savybes. Jei visos religijos panaðios, jei visi Ðventieji Raðtaiskelbia tà paèià Tiesà, jei visi þmonës siekia to paties, kam kalbëti apie skir-tumus? Keliai skirtingi, bet tikslas yra vienas ir tas pats.“ (1990.12.25.)

Satja Sai Baba neskatina atsisakyti savojo tikëjimo ir moko, jog visøreligijø esmë yra viena ir ta pati Tiesa, reikia tik jà paþinti, suprasti ir jagyventi. Sai Baba ragina, kad kiekvienos religijos pasekëjai tobulai iðpaþintø

savo religijà ir uoliai puo-selëtø jos vertybes. Jis pri-paþásta ir skatina visas reli-gijas, pabrëþia jø visø didin-gumà ir svarbà. Sai Babamoko:„Svarbiausia – puoselëkitemeilæ. Mylëkite visas religi-jas ir visas tautas. Pripaþin-kite ir priimkite visas religi-jas kaip kelius, vedanèiusþmonijà á tà patá tikslà. Vi-sos jos moko meilës ir uþuo-jautos, nuolankumo ir tvir-tybës.“ (1972.03.29.) „Laikyti vienà religijàaukðtesne, o kità þemesneyra neiðmanymo þenklas.Visø religijø mokymai yraðventi. Visos pagrindinësdoktrinos remiasi Tiesa.“(1991.12.25.) „Mylëkite savo religijà,stiprinkite tikëjimà. Kai kiek-vienas þmogus iðpaþins savoreligijà ir tikrai tikës, pasau-lyje neliks neapykantos, nesvisø religijø pagrindas yrameilë.“ (1965.10.02.)

SAI MOKYMAS

Religijø vienybës kolona Sai Babos aðrame


Vienas ið svarbiausiø Satjos Sai Babos mokymo poþymiø yra pagarbavisiems Dievo pavidalams. Praðanti Nilajame iðkilmingai ðvenèiamos visøtikëjimø pagrindinës ðventës (krikðèioniø Kalëdos, Budhos gimtadienis Ve-sak ir kt.), giedamos visø religijø dvasinës giesmës, su didþiausia pagarbasutinkami ir priimami visø religijø dvasiniai vadovai. Satja Sai Baba skelbia:

„Tas, kurá musulmonai garbina kaip Alachà,Kurá krikðèionys ðlovina kaip Tëvà Danguje,Kurá vaiðnavai aukðtina kaip Viðnø,Kurá ðivaitai dievina kaip Ðambhu,Kuris pildo jø maldas, suteikia jiems sveikatà,Ilgà amþiø, gerovæ ir laimæ,Jis, tas Vienas Dievas, yra vienintelis visø Dievas.“ (1976.10.01)„Induizmas, budizmas, dþainizmas, sikizmas, krikðèionybë ir islamas

skelbia vienà ir TIK VIENÀ DIEVÀ. Apsigauna mylintys tik savo religijà irmanantys, kad ji yra aukðèiau kitø. Jei sakote, kad visø religijø Dievas yraVIENAS, kodël savàjà aukðtinate, o kitas religijas þeminate? Negalima þe-minti në vienos religijos. Ne religija, o þmogaus pasipûtimas verèia já kriti-kuoti kitus tikëjimus.“ (1985.12.25.)

„Dievas neatskiriamas nuo meilës. Galite garbinti Já kaip Jëzø, Zara-tustrà, Ramà, Kriðnà, Budhà ar Guru Nanakà. Galite vadinti Já bet kuriuovardu. Taèiau ðiais vardais Dievà kaþkas pavadino, tad jie kinta. Vienintelistikras Vieðpaties vardas yra Meilë, ir Meilë nekinta“. (2000.07.16.)

„Kad ir kur bûtumëte, kokioje ðalyje gyventumëte, negilinkite religiniøskirtumø. Neiðsiþadëkite religijos. Atmeskite skirtumus, besiremianèius reli-gija. Laikykitës savojo tikëjimo ir savo tradicijø. Kai atsisakysite religiniøskirtumø, iðaugs jûsø meilë. Kai meilë iðaugs, iðvysite Dievà. Be meilës mal-dos nevertingos. Supraskite, kad kiekviename þmoguje glûdinti meilë yra ben-dra visiems. Toji meilë jus visus subûrë. Meilës ryðys jus visus suvienijo. Jisvienija, ragina veikti ir visiems teikia dþiaugsmà. Tad puoselëkite meilæ.“(1990.12.25.)

„Vadinkite Dievà tokiu vardu, koks jums labiausiai patinka.Ásivaizduokite Já tokio pavidalo, kuris jums mieliausiasIr kuris vertas didþiausios pagarbos.Giedokite Jo garbei, kreipkitës á Já:Muruga, Ganapati, Ðarada, Jëzau, Maitrëja, Ðakti...Vadinkite Já Alachu ar Beformiu, ar visø formø Valdovu.


23

Tai visai nesvarbu, nes Jis yra pradþia, vidurys ir pabaiga.Jis – pagrindas, esmë ir ðaltinis“. (1963.08.12.)„Visos religijos moko vienos svarbios dvasinës disciplinos – atsikratyti

savanaudiðkumo, nesivaikyti menkø dþiaugsmø. Kiekviena religija moko þmo-gø pripildyti savo bûtá Dievo ðlovës ir atsisakyti pasipûtimo. Ji ugdo atsiþa-dëjimà ir dvasiná gebëjimà skirti, kad þmogus siektø aukðtø tikslø ir iðsilais-vintø. Tikëkite, kad visas ðirdis skatina vienas ir vienintelis Dievas, kad visitikëjimai ðlovina vienà ir vienintelá Dievà, kad visi vardai visomis kalbomisir visi þmogaus ásivaizduojami pavidalai þenklina vienà ir vienintelá Dievà.Geriausia Já garbinti meile. Tegu visø tikëjimø, visø ðaliø ir visø kontinentøþmonës puoselëja toká vienovës poþiûrá. Tai Mano meilës mokymas. Priimki-te ðá mokymà á savo ðirdis. “ (1968.07.04.)

2005 m. liepos 22 d. aðrame vyko visø religijø tikëjimø konferencija,kurios tema buvo „Meilës religija“. Pagrindiniø religijø – krikðèionybës, is-lamo, budizmo, judaizmo ir induizmo – aukðti dvasiniai vadovai Avataroakivaizdoje kalbëjo apie tai, kad meilë ir taika – tai kiekvienos religijos esmëir pagrindinis mokymas.

SAI MOKYMAS

Dievø statulos aðramo stadione.80 Gimtadienio ðventë


SATJOS SAI BABOS IRJËZAUS KRISTAUS

MOKYMO SÀSAJOS

SATJOS SAI BABOS IRJËZAUS KRISTAUS

MOKYMO SÀSAJOS


25

Jëzus: „...Juk paraðyta: „Vieðpatá, savo Dievà, tegarbink ir jam vie-nam tetarnauk!“ Mt 4,8.

Satja Sai: „Pripildyk savo protà troðkimo matyti Dievà, bûti su Juo,garbinti Já, ðlovinti Já, ir patirk Jo didybæ. Nëra didesnës palaimos uþ ðià.Ðventøjø Raðtø esmë telpa ðioje vienoje taisyklëje: „Kartok Vieðpaties var-dà, visada prisimindamas Jo ðlovæ“.

„Visus tarnavimo kitiems veiksmus reikia laikyti tarnavimu Dievui“.(Sanathana Sarathi, 1994 vasaris, 41 p.)

Jëzus: „Palaiminti gailestingieji; jie susilauks gailestingumo“. Mt 5,7.Satja Sai: „Gyvenkite be neapykantos kitiems, nesmerkite kitø ir neieð-

kokite kitø klaidø. Dvasinë kelionë veda per uþuojautà, gailestingumà, savi-tarpio pagalbà ir tarnavimà“.

Jëzus: „Palaiminti taikdariai; jie bus vadinami Dievo vaikais“. Mt 5,9.Satja Sai: „Kur yra meilë, ten nëra neapykantos, o kur nëra neapykantos,

ten – ramybë ir taika. Turime skleisti taikà visame pasaulyje, o tai padarytigalime tik mylëdami. Kas yra meilë? Tai vienovës jausmas. Jei puoselësitejausmà, kad ta pati dvasia gyvena visuose, galësite mylëti visus.“ (SummerShowers, 1993, 65 p.)

Jëzus: „Palaiminti tyraðirdþiai; jie regës Dievà“. Mt 5,8.Satja Sai: „Vidinis tyrumas yra Dieviðkumas. Jis pasiekiamas tik val-

dant pojûèius ir protà, arba paskiriant visus troðkimus ir veiklà Dievui.“(Sathya Sai Speaks, 8 t., 229 p.)

„Dvasinis ieðkotojas turi laikytis darnos (satvos) idealo – ramybës, ty-rumo ir pusiausvyros. Jo prigimtis ir auklëjimas gali jam padëti, bet jis turinuolatos sàmoningai ir atkakliai siekti minèiø, þodþiø ir veiksmø tyrumo.Klaidinga savo gyvenimo pakilimus ir nuosmukius priskirti Dievo valiai. Jieateina dël to, kad þmogus arba lavina, arba ignoruoja ðià savybæ. Nuolatos

Satjos Sai Babos irJëzaus Kristaus

mokymo sàsajos


besipleèianti meilë, tyri ketinimai ir noras aukotis – ðios trys savybës yradarnos (satvos) kriterijai. Jos yra svarbiausios dvasinio kûno, kuriuo reikiarûpintis, dalys“. (1989.02.29.)

Jëzus: „Nemanykite, jog að atëjæs panaikinti Ástatymo ar Pranaðø. Nepanaikinti jø atëjau, bet ávykdyti“. Mt 5,17.

Satja Sai: „Að atëjau ne su kokia nors misija – garsinti kokià nors sektàar tikëjimà, ar rinkti pasekëjus kokiai nors doktrinai. Að neketinu patrauktimokiniø ar pasekëjø á savo ar á kieno nors kito pusæ. Að atëjau pasakyti jumsapie ðá visuotiná vieningà tikëjimà, ðá dvasiná principà, ðá meilës kelià...“(1968.07.04.)

„Tiesa yra viena, bet iðminèiai jà vadina skirtingais vardais (EkamSath Viprah Bahudha Vadanti). Neteisinga sakyti, kad jums patinka tik Ramaar Kriðna, ar tik Ðiva, ar tik Sai Baba. Yra tik vienas Dievas ir Jis yra visur.Nejauskite neapykantos kitoms religijoms. Induistas turi tapti geresniuinduistu, krikðèionis – geresniu krikðèionimi, o musulmonas – geresniumusulmonu.“

Jëzus: „Jeigu tavo deðinioji akis skatina tave nusidëti, iðlupk jà irmesk ðalin. Verèiau tau netekti vieno nario, negu kad visas kûnas bûtø ámestasá pragarà. Ir jeigu tavo deðinioji ranka gundo tave nusidëti, nukirsk jà irmesk ðalin. Verèiau tau netekti vieno nario, negu kad visas kûnas patektø ápragarà.“ Mt 5,29–30.

Satja Sai: „Neturime duoti laisvës savo pojûèiø organams, bet turimejuos valdyti ir naudoti visiðkai pagal paskirtá, laikydamiesi tø ribø, kuriasnustato mûsø ðalis, laikas ir aplinkybës.“

Jëzus: „Jûs esate girdëjæ, jog buvo pasakyta: Akis uþ aká ir dantis uþdantá. O að jums sakau: nesiprieðink piktam [þmogui], bet jei kas tave uþgautøper deðiná skruostà, atsuk jam ir kità. Jei kas nori su tavimi bylinëtis ir paimtitavo marðkinius, atiduok jam ir apsiaustà. Jei kas verstø tave nueiti mylià,nueik su juo dvi. Praðanèiam duok ir nuo norinèio ið tavæs pasiskolintinenusigreþk.“ Mt 5, 38–42.

Satja Sai: „Að ásakau jums: niekada nejauskite neapykantos kitiems,nelinkëkite jiems blogo ir nekalbëkite blogai apie juos. Tik tada galësitepasiekti Ramybës ásikûnijimo bûsenà.“


27

„Kai susiduriate su rûpesèiais ir sunkumais, nenusiminkite irnepasiduokite liûdesiui, nes tai silpnumo þenklas. Tokiomis aplinkybëmisbûkite tolerantiðki ir atlaidûs, nesijaudinkite ir nepykite, neásileiskiteneapykantos ir noro atkerðyti. Jûs esate stiprybës, o ne silpnumoásikûnijimai. Todël kai apima neviltis, bûkite pakantûs ir pasirengæ atleisti.Ði savybë, atlaidumas, yra didþiausia þmogaus jëga. Jei þmogus praran-da ðià savybæ, jis tampa demonu.“ (1994.01.01), (Sanathana Sarathi, 1994vasaris, 49–50 p.)

Jëzus: „Mylëkite savo prieðus, darykite gera tiems, kurie jûsø nekenèia.Laiminkite tuos, kurie jus keikia, ir melskitës uþ savo niekintojus“. Lk 6,27–28.

Satja Sai: „Neteisinga manyti, kad kaþkas yra jûsø prieðas, kaþkas –jûsø draugas, kaþkas – jûsø vaikas, kaþkas – jûsø giminë, ir prisiriðti prie jøar jausti jiems antipatijà. Juose visuose matykite vienà atmà. Atmeskite iliu-zijà ir neiðmanymà“.

„Jei ásivaizduosite, kad ðviesa jumyse tampa vis ryðkesnë, – taip ir bus.Teðvieèia ji visur aplink jus, apgaubdama jus meilës spindesiu; tegu ji sklei-dþiasi nuo jûsø besipleèianèiais apskritimais, apimdama jûsø paþástamus irgimines, mylimuosius, draugus, bendradarbius, nepaþástamuosius, nedrau-gus, varþovus, prieðus – visus þmones visame pasaulyje, visas gyvas bûtybes– visà Kûrinijà“.

Jëzus: „Kai meldþiatës, nebûkite tokie kaip veidmainiai, kurie mëgstamelstis, stovëdami sinagogose ir aikðtëse, kad bûtø þmoniø matomi. Ið tiesøsakau jums: jie jau atsiëmë uþmokestá“. Mt 6,5.

„Kai pasninkaujate, nebûkite paniuræ kaip veidmainiai; jie perkreipiaveidus, kad þmonës matytø juos pasninkaujant. Ið tiesø sakau jums: jie jauatsiëmë uþmokestá“. Mt 6,16.

Satja Sai: „Atlikite darbà (karmà), bet netrokðkite jo vaisiø. Nesiskøs-kite, kad nebuvote vieðai pripaþinti uþ kokiam nors fondui paskirtas aukas.Patys turite suvalgyti vaisius, ar jie geri, ar blogi; taigi geriausias bûdasiðlaisvinti save nuo pasekmiø – tai ignoruoti vaisius ir dirbti darbà, vien tikdël paties darbo“.

Jëzus: „Niekas negali tarnauti dviems ðeimininkams: arba jis vienonekæs, o kità mylës, arba prie vieno bus prisiriðæs, o kità nieku vers. Negalite

Satjos Sai Babos ir Jëzaus Kristaus mokymo sàsajosSATJOS SAI BABOS IR JËZAUS KRISTAUS MOKYMO SÀSAJOS


tarnauti Dievui ir Mamonai “. Mt 6,24.Satja Sai: „Turite suvokti, kad ðirdyje vietos yra tik vienam. Negalima jos

laikyti ilga sofa ar muzikanto krëslu. Ðirdyje turi bûti tik vienintelis Dievas “. „Að nebûnu ten, kur skaièiuojami ir kaupiami pinigai bei demonstruo-

jami pasiekimai. Að ateinu tik ten, kur branginamas nuoðirdumas, tikëjimasir atsidavimas “.

Jëzus: „Neteiskite, kad nebûtumëte teisiami. Kokiu teismu teisiate, to-kiu ir patys bûsite teisiami, ir kokiu saiku seikite, tokiu ir jums bus atseikëta.Kodël gi matai krislà savo brolio akyje, o nepastebi ràsto savojoje?! Arbakaip gali sakyti broliui: „Leisk, iðimsiu krislà ið tavo akies“, – kai tavo akyjeràstas?! Veidmainy, pirmiau iðritink ràstà ið savo akies, o paskui paþiûrësi,kaip iðimti krislelá ið brolio akies “. Mt 7,1–5.

Satja Sai: „Nebandykite ieðkoti kitø klaidø; verèiau ieðkokite savøjø.Að nurodau jums áskiepyti savo ðirdyse tris mintis:

1. Nepamirðkite Dievo.2. Netikëkite pasauliu, kurá matote aplink save; jis kiekvienà sekundækeièiasi ir yra laikinas.3. Nebijokite. Jûs esate nesunaikinama dvasia, kuri nepaþásta baimës.Að noriu, kad jûs ið savo ðirdies paðalintumëte dvi mintis:1. Pamirðkite skriaudà, kurià kas nors jums padarë.2. Pamirðkite gërá, kurá jûs padarëte kitiems “.

Jëzus: „Praðykite, ir jums bus duota, ieðkokite, ir rasite, belskite, ir busjums atidaryta. Kiekvienas, kas praðo, gauna, kas ieðko, randa, ir beldþian-èiam atidaroma“. Mt 7,7–8.

Satja Sai: „Trokðdami to, ko dera trokðti,Siekite tol, kol troðkimai bus iðpildyti.Papraðæ to, ko reikia,Neatsitraukite, kol tai gausite.Vieðpaties ðirdis suminkðtës ir Jis nusileis jûsø norams.Pamirðæ save, turite praðyti Jo ið visos ðirdies“.

Telugø eilës, 2001.08.11.

„Radio Sai Listener’s Journal,“ http://www.radiosai.org/Journals/Evangelijos citatos – Naujasis Testamentas, Vilnius, 2003, vert. kun. È. Kavaliauskas.


29

„Vien tik meilë gali atskleisti dieviðku-mà, slypintá visuose. Meilë yra Dievas. Gy-venkite meilëje. Meilë gyvena duodama ir at-leisdama. Ego gyvena gaudamas ir pamirðda-mas. Meilë – tai nesavanaudiðkumas. Savanau-diðkumas – tai meilës nebuvimas. Neðvaisty-kite veltui gyvenimo, siekdami siaurø ego in-teresø. Mylëkite! Mylëkite! Tapkite tuo, kuo iðtiesø esate – meilës ásikûnijimais. Nesvarbu,kaip kiti su jumis elgiasi ar kà jie apie jus gal-

voja, nesijaudinkite. Se-kite Jëzumi Kristumi.Mylëkite dël savo paèiøtobulëjimo, o ne dël to, kà kiti pasakys. Nekopijuokitekitø. Gyvenkite savo gyvenimà. Jûs turite savo ðirdá,savo poþiûrá, savo mintis, savo valià... Eikite savo pa-sirinktu keliu. Tegu jûsø paèiø Dievo patyrimas bus jû-sø vadovas ir Mokytojas... Nerasite Dievo, jei ieðkosi-te Jo iðoriniame pasaulyje. Jûsø paèiø ðirdyje ðvytintimeilë yra Dievo meilë. Sekite Mokytoju. Susigrumkitesu blogiu. Kovokite iki galo. Uþbaikite þaidimà. Jûsesate Dievas. Tikrasis jûs yra Dievas.“ (1979.12.25.)„Kristus mokë þmones mylëti visas bûtybes ir suuþuojauta visiems tarnauti. Tik ágyvendinæ ðiuos idealus,galime ið tiesø ðvæsti Jo gimimà. Vidinis dieviðkumas

turëtø atsispindëti kiekviename veiksme. Tiesos buveinë yra jûsø ðirdyse.Garbinti – reiðkia, mylëti kitus visa ðirdimi. Turite gyventi meilëje irremdamiesi ðia meile, nesavanaudiðkai tarnauti. Tai vienintelis teisingas bûdasðvæsti Kristaus gimimà.“ (1992.12.25.)

Ðv. Kalëdos Praðanti Nilajame


KAS YRA SAI?KAS YRA SAI?


31

„Dievas paslaptingas. Jo negalima suvokti objektyviajame pasaulyje.Jis yra kiekvienos bûtybës ðirdyje. Brangakmeniø reikia ieðkoti giliai þemë-je, jie neskraido danguje. Dievo ieðkokite savo gelmëse, o ne besikeièianèio-je, viliojanèioje gamtoje. Kûnas jums duotas ðiam didþiam tikslui; taèiaudabar jûs já naudojate ne pagal paskirtá, tarsi þmogus, kuris, paveldëjæs auk-sinæ brangakmeniais nusagstytà vazà, virë joje valgá.

Þmogus garbina Dievà kaip visagalá, visaþiná, visur esantá, taèiau ne-mato Jo savyje! Þinoma, daug kas iðdrásta apibûdinti Dievo savybes ir skelb-ti, kad Jis toks ar kitoks, taèiau tai viso labo tik jø spëlionës, jø paèiø pomë-giø atspindys.

Kas gali tvirtinti, kad Dievas yra tai ar ðitai? Kas gali tvirtinti, kad Die-vas nëra tokio pavidalo ar kad Jam bûdinga ta, o ne kita savybë. Kiekvienasið vandenyno platybës gali pasisemti tik tiek vandens, kiek telpa jo atsineð-tame inde. Jie gali suvokti tik maþà tos begalybës dalelæ.

Kiekviena religija Dievà apibûdina pagal savo nustatytas ribas, o tadatvirtina Já paþinusi. Kaip tie septyni aklieji, kalbëjæ apie dramblá kaip apiestulpà, vëduoklæ, virvæ ar sienà, nes kiekvienas palietë tik vienà kurià norsdramblio dalá ir negalëjo ásivaizduoti viso gyvûno, taip ir religijos – kiekvie-na kalba tik apie tam tikrà dalá ir tvirtina, kad jos suvokimas yra visiðkas irabsoliutus.

Kiekviena religija pamirðta, kad Dievas yra visi pavidalai ir visi vardai,visos savybës ir visi teiginiai. Þmonijos religija – tai visø ðiø daliniø tikëjimøsuma ir esmë, nes ið tiesø yra tik viena religija – tai meilës religija. Visasdramblio kûno dalis, kurios neregintiems Tiesos ieðkotojams atrodë atskiros,maitina ir skatina vienas kraujas. Ávairias religijas ir tikëjimus, kurie jauèiasiatskiri ir skirtingi, gaivina vienas meilës srautas“. (1974.06.19.)

„Sai atëjo ávykdyti kilniausià darbà – brolybës ryðiais suvienyti visàþmonijà á vienà ðeimà, patvirtinti ir nuðviesti kiekvieno þmogaus dvasinærealybæ, atskleisti Dievà, viso kosmoso pagrindà, iðmokyti visus atpaþintibendrà dieviðkàjà prigimtá, jungianèià vienà þmogø su kitu, kad þmogus atsi-

Kas yra Sai?

Mano mokymas – Meilë

31


kratytø gyvuliðkumo ir pakiltø iki Dievo, kuris yra jo tikslas.Að esu meilës ásikûnijimas. Meilë – Mano árankis. Nëra në vienos bûty-

bës be meilës; þemiausias myli bent jau save. O tas „að“ ir yra Dievas. Todëlnëra ateistø, nors kai kas galbût nemëgsta Dievo arba Já atstumia, kaip kadmaliarija sergantis ligonis nenori saldumynø ar kaip diabetikas jø atsisako.Tie, kurie puikuojasi vadindami save ateistais, vienà graþià dienà pasveiks irpamilæ Dievà ims Já garbinti“. (1974.06.19.)

„Paliksiu jums vienà pamokymà, kad galëtumëte já apmàstyti, tai meilëspamokymas. Meilë yra Dievas, Dievas yra meilë. Kur yra meilë, ten tikraiDievas yra akivaizdus. Mylëkite vis daugiau þmoniø, mylëkite juos vis stip-riau; meilæ paverskite tarnavimu, tarnavimà – garbinimu, tai didþiausia dva-sinë disciplina. Nëra në vienos gyvos bûtybës be meilës kibirkðties; netgibeprotis kaþkà labai myli. Bet jûs turite suprasti, kad ði meilë – tai tik meilësásikûnijimo, kuris yra jûsø realybë, Dievo, glûdinèio jûsø ðirdyje, atspindys.Be ðio meilës ðaltinio, trykðtanèio jûsø ðirdyje, jûs ið viso nebûsite paskatintimylëti. Paþinkite ðá ðaltiná, vis labiau juo pasikliaukite, vystykite jo galimy-bes, stenkitës palaistyti juo visà pasaulá, atmeskite bet koká ego prisilietimàprie jo, nelaukite jokio atpildo ið tø, kuriems jûs tà meilæ duodate. Kasdie-niuose savo reikaluose nekurkite grupuoèiø ir nesimëgaukite neapykanta. Ma-tykite gërá kituose, o savyje – trûkumus. Gerbkite kitus, kaip turinèius Dievàsavyje; ir save gerbkite, kaip Dievo buveinæ. Padarykite savo ðirdá tyrà, kadJis galëtø ten apsigyventi“. (1965.03.26)

„Meilës kibirkðtá jumyse reikia puoselëti ir maitinti, kad ji galëtø pa-siekti Dievà; tuomet kiekviena bûtybë bus Dievas, kiekvienas veiksmas busdieviðkas; kiekvienas atoveikis, kurio sulauksite ið iðorinio pasaulio, bus pri-sotintas meile ir pasaldintas jos nektaru. Jûs mylite Dievà visose bûtybëse, irDievas visose bûtybëse atsako jums su meile. Mylëkite Dievà, nors sunkûsiðbandymai bûtø jûsø likimas; mylëkite Já, nors bûtumëte atstumiami ar pei-kiami, nes tik iðbandymø tiglyje metalas yra iðgryninamas ir iðvalomas nuoneðvarumø.

Að atëjau atkurti Teisingumo, kuris palaiko þemæ, kuris uþtikrina taikàtarp þmoniø ir tautø. Gyvenkite teisingai, puoselëkite teisingumà savoveiksmais, mintimis ir þodþiais – tai pagarbinimas, kuris Man patinka, nestai yra pagarba tikslui, kurá Að sau iðkëliau. Puoselëkite teisingumà, palaikykiteteisingumà, skleiskite teisingumà, skatinkite teisingumà – tai Mano darbas,ir Að bûsiu patenkintas.“ (1970.07.18.)

32


33

„Dievas yra meilë, Jo pavidalas yra meilë, visos bûtybës yra meilë,meilë gelbsti ir tarnauja, tik ið meilës gali kilti Gëris, Meilë atskleidþia visuoseDievà. Meilë sieja vienà þmogø su kitu. Meilë riða vienà daiktà prie kito. Bemeilës visata yra niekas. Aukðèiausia meilë padeda mums suvokti Vieðpatákiekviename. Vieðpats yra vienodai visuose. Gyvenimas yra meilë, meilë yragyvenimas. Be Dievo, atëmus Dievà, niekas negali egzistuoti. Mes gyvena-me ið Dievo valios ir per jà. Tai Jo valia veikia kaip meilë kiekviename iðmûsø. Tai Jis paskatina maldà: „Tebûnie visi pasauliai laimingi“. Nes Jispadeda mums suvokti, jog Dievas, kurá garbiname, Dievas, kurá mylime, Die-vas, kuriuo gyvename, yra ir kiekvienoje kitoje bûtybëje kaip meilë. Taigimeilë iðsipleèia ir apima visà kûrinijà.

Meilë turi pasireikðti tarnavimu. Tarnauti – tai pamaitinti alkanà,paguosti vieniðà, nuraminti sergantá ir kenèiantá. Pilna uþuojautos ðirdis yraDievo ðventykla. Ugdykitës uþuojautà, gyvenkite meilëje. Bûkite geri, darykitegera ir matykite gera. Tai kelias á Dievà.“ (1981.12.25.)

„Pirmiausia turite aiðkiai suprasti savo tikslà – tai Dievas, Gëris arbaVisuotinis Absoliutas, kad ir kaip já vadinsite. Turite suvokti Jo kilnumà, Jogerumà, Jo didybæ. Tada ðis supratimas savaime paskatins jus Jo siekti.Visuotinis, kurio dalis jûs esate, yra tyras, tikras, nesavanaudiðkas, neribotasir amþinas. Màstykite apie Já ir jûsø ágimtas nesavanaudiðkumas, tiesa, tyrumasir amþinumas patys pasireikð, kiekvienà dienà vis labiau.

Meilës ásikûnijimai! Puoselëkite meilæ, tyrus, nesuteptus ir nesavanau-diðkus troðkimus. Dalinkitës jais su visais savo broliais ir seserimis, visøtikëjimø, spalvø ir ðaliø. Kai jûsø kaimynas meldþiasi Dievui, argi jûs nejau-èiate giminystës su juo? Argi jis nepraðo skausme tø paèiø dovanø ið to patiesDavëjo? Jis gali praðyti kita kalba, kitu bûdu, kitokiomis kitos religijos apei-gomis. Bet jo alkis ir troðkulys, palaima ir liûdesys yra tokie pat, kaip ir jûsø.Pasidalinkite ta palaima; pasidalinimas sustiprins jà jums abiems. Dalinkitëstuo liûdesiu, pasidalinimas já sumaþins ir padarys já ne toká aðtrø. Tegu jûsømeilë teka á kitø ðirdis. Stovintis vanduo ima dvokti, tekantis vanduo yravësus ir skaidrus. Meilë yra palaima. Meilë yra jëga. Meilë yra ðviesa. Meilëyra Dievas.“ (1968.07.08.)

„Meilës nepalieèia ir nepakeièia kastos, tikëjimai ar religijos; jos nega-li uþterðti pavydas, pyktis ar neapykanta. Saugokite meilæ, kad jos neuþnuo-dytø ðios blogybës; stenkitës puoselëti jausmus, laisvus nuo neapykantos irskirtumø. Visø religijø ðaknys, visø Ðventøjø raðtø esmë, visø keliø tikslas,

KAS YRA SAI?

33


visø þmoniø ákvëpimas – tai meilë. Ji – tvirèiausias pamatas þmogaus gyve-nimo misijai. Ji – ðviesa, laiduojanti pasaulio ramybæ ir klestëjimà.

Kiekvienà savo þodá pripildykite meile, kiekvienà savo veiksmà pripil-dykite meile. Þodis, iðsprûstantis nuo jûsø lieþuvio, neturëtø durti kaip pei-lis, nei þeisti kaip strëlë, nei kalti kaip plaktukas. Þodþiai turëtø bûti saldausnektaro versmë, paguodþianèios Vedantos iðminties patarimas, ðvelnus þiedøtakas; jie turi lieti ramybæ ir dþiaugsmà.

Mylëkite dël paèios meilës; nedemonstruokite jos dël materialiø daly-kø ar norëdami iðpildyti pasaulietiðkus troðkimus. Troðkimas gimdo pyktá,pyktis skatina nuodëmæ, nes pykdami draugus matome kaip prieðus. Pyktisyra visø negandø pagrindas. Dël to netapkite jo grobiu. Su kiekvienu, kad irkas jis bûtø, elkitës su visa apimanèia meile ir uþuojauta. Tokia veiksmingauþuojauta turi tapti savaiminga visu þmoniu tarpusavio sàveika.

Meilë – ne prekë, nesiderëkite dël jos kainos. Tegu ji laisvai liejasi ið ðirdieskaip Tiesos srautas, kaip iðminties upë. Tegu ji kyla ne ið proto ir ne ið þodþiø.Tegu ji gimsta tobula ir laisva ið ðirdies. Tai aukðèiausia pareiga, kilniausiasdieviðkumas. Pradëkite dienà meile, pripildykite dienà meile, praleiskite dienàsu meile, uþbaikite dienà meile. Tai kelias á Dievà.“ (1969.07.29.)

„Kol nenuskaidrinsite savo regëjimo meile, negalësite pamatyti Tiesos.Meilë padeda jums pamatyti Dievà kiekviename, kiekvienà kaip Dievà. Visatanëra iliuzija, ji – ne pinklës. Ji – Dievo ðlovë, ji – Jo paties realybë, pasireiðkusikaip daugybë, kaip neregima arba regima energija arba materija.“ (1971.08.13.)

„Dievo malonës negalima laimëti proto pratybomis, jogos pozomis arasketiðkais atsiþadëjimais. Tik meilë gali jà laimëti, meilë, kuriai nereikiaatpildo, meilë, kuri neþino derybø, meilë, kuri atiduodama dþiaugsmingai,kaip pagarbos þenklas Visa mylinèiajam, meilë, kuri nesvyruoja. Tik meilëgali nugalëti kliûtis, kad ir kiek daug ar kokiø dideliø jø bûtø. Nëra veiksmin-gesnës jëgos uþ tyrumà, palaimos, labiau patenkinanèios nei meilë, dþiaugs-mo, labiau atgaivinanèio nei atsidavimas Dievui, pergalës, vertingesnës neiatsiþadëjimas.

Meilë neturi bûti normuojama pagal gavëjo kastà, tikëjimà, ekonominæpadëtá ar intelektualinius pasiekimus. Ji turëtø tekëti tobula ir laisva, neþiû-rint á pasekmes, nes tai þmogaus prigimtis – mylëti, ieðkoti dykvieèiø, kuriasmeilë galëtø palaistyti ir padaryti derlingas. Kur tik yra tuðtuma, bet kuriojeðirdyje, meilë plaukia á jà ir dþiaugiasi, kai gali pripildyti tuðtumà. Ji niekadanesulaikoma, ji duodama gausiai, be klastos ar apgaulës, ji nevilki netiesos,

34


35

meilikavimo ar baimës apsiausto.Jei meilë bus nukreipta á daiktus, kurie tenkina jausmus ar teikia kûniðkà

dþiaugsmà, ji iðdþius, kai tie daiktai dings ar nuvils. Jei mylite dël naudos,praradimai sunaikins meilæ. Kai mylite siekdami pasaulietinio pasitenkinimo,nepasitenkinimas iðsekins jos gyvybines galias. Net jei milijonai nusivylimøuþgultø jus, niekada neatsisakykite meilës; nukreipkite jà á jos ðaltiná, josversmæ, aukðèiausiàjá meilës tikslà – Dievà. Laikykites Dievo, kad ir kokiosbûtø kliûtys, kad ir kaip bûtumëte gundomas paleisti Já ið rankø: po audrosvisada ateina ramuma. Karðèiai visada atneða laukiamà lietø. Meilë pripildovisà veiklà dþiaugsmo ir ramybës. Meilë sukilnina maþiausius ir þemiausius.Mylëkite savàjá að dël Dievo, kurá jis ákûnija; mylëkite kitus dël Dievo, kurisslypi juose, kuris kalba ir veikia per juos. Ðis Dievo, skatinanèio jus ið vidaus,paþinimas – tai uola, ant kurios galite statyti laimës rûmus.

Iðplëskite savo ðirdis, iðplëskite savo suvokimà, iðplëskite giminystësratà. Priimkite vis daugiau ir daugiau þmoniø á savo ðirdies ðventovæ irgarbinkite juos su meile. Iðmintis – tai tik uþuojauta, pasiekusi aukðèiausiàlaipsná, nes per uþuojautà jûs áeinate á kito þmogaus ðirdá ir suprantate jávisiðkai; jûs prasiskverbiate uþ apsimetimo ir mokytumo, paproèiø ir elgesionormø uþdangos, jûs prasiskverbiate uþ gerø manierø, kuriø þmonës imasi,norëdami paslëpti savo kanèià ir neiðmanymà. Atrasti vienybæ ðioje vaidmenøávairovëje yra tikroji iðmintis.“ (1971.02.23.)

„Visi þmonës, visos gyvos bûtybës yra Dievo kûno làstelës. Jos visosgimsta, egzistuoja ir tobulëja Dieve, su Dievu, dël Dievo. Þmogus yra ðiosvienybës dalelë. Në vienas nëra svetimas. Kai vienas serga, visi kenèia. Kaivienas dþiaugiasi, visi dalijasi tuo dþiaugsmu. Toks suvokimas yra tarnavimokitiems pamatas.“ (1986.11.21)

„Tegu tarnavimas bûna jûsø dvasinis lavinimasis, tuomet tapsitenuolankûs ir laimingi. Nesipuikuokite, kad padedate kitiems, patys tapkitegeresni. Tegu tarnavimas tampa jûsø maldø ir meditacijos tàsa, ágyvendinamapraktikoje. Kaip galima kontempliuoti Dievà, kuris myli vargstanèius irliûdinèius, ir neuþjausti vargstanèiø ir liûdinèiø aplink mus? Að visai nevertinumaldø uþ uþdarø durø, rankø, laikanèiø roþiná, bet nepadedanèiø kitiems.Nevertinu meditacijos, kuri nepadeda jums pajusti kito þmogaus kanèios irskausmo. Meditacija neturëtø kietinti ðirdies, ji turëtø suminkðtinti ðirdá, kadði, vos pajutusi karðtá, iðtirptø tarsi sviestas. Tarnavimas – tai didi galimybëmatyti Dievà, gyvenantá visuose.“ (1967.03.29.)

KAS YRA SAI?

35


SATJOS SAI BABOS DARBAISATJOS SAI BABOS DARBAISatjos Sai Babos darbai 37Sai ðvietimas 37Sai sveikatos apsauga 42Sai geriamojo vandens tiekimo projektai 47Sai pagalba kaimams 47

Satjos Sai Babos darbai 37Sai ðvietimas 37Sai sveikatos apsauga 42Sai geriamojo vandens tiekimo projektai 47Sai pagalba kaimams 47


37

Satjos Sai Babos gyvenimo istorija – tai gyvas meilës ir tarnavimo þmo-nijai pavyzdys. „Nëra nieko kilnesnio, kaip skirti ðá gyvenimà kitiems, teiktipagalbà vargstantiems“, – sako Jis.

Satja Sai Baba ágyvendino tai, kas kitiems atrodë neámanoma. Jis paro-dë pasauliui, kad aukðtasis iðsilavinimas ir net aspirantûros studijos gali bûtinemokamos, o aukðtos kvalifikacijos medicinos pagalbà gali gauti ir paèiøvargingiausiø visuomenës sluoksniø þmonës. Vandentiekis, mokyklø ir kole-gijø statyba, ligoninës ir namai vargðams bei daugybë kitø projektø yra nuo-stabûs Jo meilës þmonijai pavyzdþiai. Savo konkreèiu pavyzdþiu Svamis ska-tina ir Sai organizacijà imtis tokiø projektø ir juos ágyvendinti ávairiose pa-saulio ðalyse.

Sai ðvietimas

„Man rûpi þmogaus ugdymas. Jei savo institutuose að galësiu iðugdyti10 tokiø asmenybiø kaip Vivekananda, ateis ðvietimo renesansas. Ir að bûsiulaimingas“, – pasakë Satja Sai Baba 1979 m. rugpjûèio 30 d., kalbëdamasissu bûsimuoju Sai universiteto prorektoriumi prof. S.Sarafu.

Dieviðkasis Mokytojas parodo, kaip integruotas mokymas, pasiðventi-mas kilniems motyvams bei principams ir þmogiðkosios vertybës padeda stu-dentams pasiekti tobulumo aukðtumas. Jis aiðkina, kad svarbiausias Jo ðvieti-mo institutø tikslas – garantuoti þmoniø, pasiekusiø intelekto bei dvasios aukð-tumas, nuolatiná srautà. Ðiuo metu Satjos Sai Babos ákurtos ðvietimo ástaigosteikia nemokamà iðsilavinimà nuo pradinës mokyklos iki aspirantûros.

Satjos Sai Babos sukurta þmogiðkøjø vertybiø ugdymo programa vai-kams buvo pradëta ágyvendinti Indijoje 1966 metais, o 1968 m. liepos 22 d.ásteigta pirmoji Sai kolegija moterims Anantapure, vëliau – dar kelios kole-gijos vyrams Vaitfilde ir Putapartyje. 1980 metais ðios kolegijos sujungtos áSatjos Sai universitetà, kurio rektorius – Avataras Satja Sai Baba. 2000 m.Putapartyje atidaryta Satjos Sai muzikos kolegija.

Satjos Sai Babos darbai


Universitetas turiðiuolaikinæ áran-gà. Ðalia akade-minio iðsilavini-mo daug dëmesioskiriama geramcharakteriui ug-dyti, supaþindina-ma su ávairiø re-ligijø principais,mokoma dvasiniø

vertybiø, keletà valandø per savaitæ studentai dirba visuomenei ávairø tarna-vimo darbà. Ið kiekvieno studento reikalaujama elgtis pagal aukðèiausius do-ros, kuklumo ir sàþinës principus.

Rektorius Satja Sai Baba universiteto atidarymo iðkilmëse taip pabrëþëðio universiteto unikalumà: „Universitete bus mokoma ne tik botanikos kaipmokslo apie medþius gamtoje – jis skleis þinias ir apie tikrojo gyvenimo Me-dá. Universitete bus mokoma ne vien ekonomikos, bet bus teikiama þiniø irapie Dieviðkà-jà etikà. Jamebus mokomane vien chemi-jos, jis atskleisir didþiausiosaldumo –dvasios – pa-slaptá. Jamebus mokomane tik materia-laus pasauliomokslø; jamebus dëstomasir nemateria-laus pasauliomokslas. Ma-terialus ir ne-

Satjos Sai universiteto administracinis pastatas

Satjos Sai universiteto Mokslo taryba


39

materialus pa-sauliai nebus at-skirti ir nebusaiðkinama, kadjie nesusijæ. Mesnusprendëme,kad tai bus uni-kalus universite-tas. Jis nebuskaip visi kiti, ku-rie pasirenka ke-lis fakultetus ir „uþverèia“ savo auklëtinius laipsniais, o ðie tegali juos ið-tiesti kaip iðmaldos dubenëlá, praðinëdami darbo. Ðis universitetas savo auk-lëtiniams suteiks dràsos ir pasitikëjimo, þiniø ir ágûdþiø, kuriuos pasitelkæ jiepatys nusities profesiná kelià pagal savo gebëjimus, pasikliaudami savo pa-èiø stiprybe. Taigi mes pasiûlëme, kad ðiame universitete dvasinis mokymasbûtø darniai átrauktas á etiniø, fiziniø ir metafiziniø disciplinø visumà.“(1981.10.08)

Ðiame institute mokymo bûdas – drausmë, o pirmoji, antroji ir treèioji„kalbos“ – tai meilë, tarnavimas ir dvasinë praktika. Satja Sai Baba aiðkina,kad mokymo ástaigose turi bûti vienodai gerbiami visi tikëjimai. Ðri Satjos Saiuniversiteto filosofija ir metodika remiasi vienoda pagarba visoms religijoms.

1987 m. universitete apsilankë dr. Ðankaras Dajalas Ðarma, tuometinisIndijos prezidentas. „Tai unikalus institutas“, – sakë jis. – „Vadovaujant ger-biamam rektoriui, èia suteikiamas tikrasis iðsilavinimas, kuris garantuoja irgeras þinias, ir iðmintá, ir senøjø idealø – Tiesos, Doros, Ramybës, Meilës irTaikumo – puoselëjimà. Svarbiausias jûsø instituto tikslas, ðalia akademinioiðsilavinimo, yra charakterio, teisingo poþiûrio ir vertybiø ugdymas, ir kiek-vienam studentui padedama elgtis darniai su aukðèiausiais visumos princi-pais“. Kalbëdamas apie tris universiteto miestelius Praðantyje, Brindavaneir Anantapure, prezidentas sakë, jog jie teikia ramybës, dvasingumo, intelek-tualumo ir moraliniø pastangø atmosferà. „Todël institutas labai daug duodair tautai, ir pasauliui. Ið èia spinduliuoja Dieviðkumas. Nenuostabu, kad ins-tituto ðlovë sklinda po visà pasaulá.“Satjos Sai universiteto iðkilmëse 2002 m. lapkrièio 22 d. dalyvavæs Indijosprezidentas dr. A.P.J Abdulas Kalamas sveikinimo kalboje pasakë: „Tikrasis

SATJOS SAI BABOS DARBAI

Satjos Sai universitetas


lavinimo tikslas –organizuoti tokámokymo procesà,kuris padarytøstudentus gerais,iðmintingais þmo-nëmis, turinèiaistvirtus vertybi-nius pagrindus.Ar ámanoma ðvie-timo sistema, ku-rios pagrindas –

þmogiðkosios vertybës? Ðri Satjos Sai aukðtojo mokslo institutas atsako tei-giamai. Að esu èia, kur universitetinis mokymas vyksta Dieviðkoje aplinkoje,kur studentai gauna iðsilavinimà kartu su vertybiø sistema. Að sveikinu ðáuniversitetà uþ toká kilnø ir puikø darbà.“

Në viename universitete rektorius nebendrauja su studentais taip kaipèia. Svamis ne tik matosi su jais kasdien, vaikðto tarp jø, kalbasi, pataria,juokauja, dalija dovanas, reþisuoja jø spektaklius, rûpinasi jais, juos saugo,garantuoja jø gydymà, bet, svarbiausia, – nuolat apgaubia juos Dieviðka mei-le. Ar taip bûna kuriame nors kitame pasaulio universitete? Svamis nuolatprimena, kad studentai – Jo vienintelis turtas. Svamio meilæ studentams rei-kia pamatyti, kad ja patikëtum. Pats Svamis jà apibûdina kaip tûkstanèiomotinø meilæ ir savo studentams sako: „Að noriu, kad jûs uþaugtumëte stip-rûs, pastovaus bûdo ir teisingi þmonës. Tegu jûsø akys neieðko blogø vaizdø.Tegu ið jûsø lûpø neiðsprûsta blogi þodþiai. Tegu jûsø rankos nesiekia darytiblogø darbø. Tegu jûsø prote negimsta paikos mintys. Bûkite tyri ir pilnimeilës. Padëkite þmonëms, susiduriantiems su sunkumais, ir patarnaukitevisiems, kuriems reikia pagalbos“. (1969.05.16.)

Mokytojo darbas, Sai Babos nuomone, – tai dvasinio Mokytojo, iðmin-èiaus darbas. Toks mokytojas yra didis Kûrëjas – kaip ir pats Dievas, ákvëpæsþmogui dvasià. „Nereikia jokios ypatingos ðvietimo reformos, – reikia, kad ámokyklas ateitø dirbti geri ir dori þmonës,“ – sako Sai Baba. „Iðsilavinimasturi ugdyti þmogiðkàsias vertybes, plësti akiratá, kad þmogus sugebëtø mylëtivisà þmonijà ir pasaulá.“ „Ðvietimas turi iðmokyti þmones gyventi laimingai,nesuteikiant kitiems skausmo, tinkamai vertinant malonumus ir turtà; gyven-

Satjos Sai muzikos kolegija


41

ti be prietarø ir sukaupti dëmesá á aukðèiausià sieká – savojo Að paþinimà.“Ðiuo metu ávairiose pasaulio ðalyse atidaryta apie 40 Sai pradþios ir vidu-

riniø mokyklø, kuriose mokslas nemokamas, Sai þmogiðkøjø vertybiø ugdymoprograma integruota á bendrojo lavinimo kursà ir yra sustiprintas dorinio ugdy-mo kursas – þmogiðkøjø vertybiø pamokos. Daugiau kaip 500 mokyklø pasau-lyje yra átraukusios á savo programà Satjos Sai þmogiðkøjø vertybiø ugdymokursà, kuris ið esmës keièia moksleiviø poþiûrá á þmogø ir pasaulá, padeda juosugdyti kaip dvasiðkai ir fiziðkai harmoningas asmenybes.

Visuose penkiuose kontinentuose ðiuo metu ákurta 18 Satjos Sai ðvieti-mo institutø, kurie padeda integruoti þmogiðkàsias vertybes bendrojo lavini-mo mokyklø mokytojams. Tokie institutai veikia Danijoje (European SathyaSai Education institute), Didþiojoje Britanijoje, Tailande (Azijos ðalims), Ja-ponijoje, Australijoje, Zambijoje (Afrikai), Lotynø Amerikoje.

2005 m. rugpjûèio 17–18 d. Praðanti Nilajame vyko tarptautinë ðvieti-mo konferencija „Ðvietimas 21 amþiuje. Nuo ðvietimo á Educare“. Konfe-rencijà organizavo Satjos Sai universitetas.


Satjos Sai universiteto studentai ðventykloje


Sai sveikatos apsauga

„Daugeliui gali pasirodyti keista, kad ðioje „Palaimos buveinëje“ eg-zistuoja „Sveikatos buveinë“ – ligoninë. Galima stebëtis, kodël dvasios svei-katai skirtoje vietoje taip rûpinamasi kûno sveikata. Taèiau, kad pasiektumeketuris þmogaus gyvenimo tikslus – dorà, gerovæ, troðkimø iðsipildymà iriðsilaisvinimà, – svarbiausia turëti sveikà kûnà ir protà.“ (Satja Sai Baba)

Satjos Sai Babos formuojamà sveikatos apsaugos politikà galima api-bûdinti taip:

Globaliðkumas. Viso pasaulio medicinos ástaigose konsultavimas ir gy-dymas turëtø bûti laisvai prieinami kaip prigimtinë kiekvieno susirgusio þmo-gaus teisë, kad ir kokios jis bûtø ðalies, religijos, odos spalvos ar ideologijos.

Dekomercializacija. Gydymas neturi bûti prekë, duodanti pelnà. Medi-cinos prieþiûros iðlaidomis turi rûpintis visuomenë ir siekti, kad pilieèiamsjos bûtø pagal iðgales. Visos gydymo paslaugos turi bûti teikiamos nemokamai.

Humaniðkumas. Þmonës, dirbantys sveikatos apsaugos sistemoje (ad-ministratoriai, gydytojai, medicinos seserys ir technikai) turi laikytis penkiøþmogiðkøjø vertybiø principø savo mintyse, þodþiuose ir darbuose: Tiesos,Teisingo veiksmo, Ramybës, Meilës ir Taikumo. Ne pastatai ar áranga lemia,gera ar bloga ligoninë, o joje dirbantys þmonës.

Dvasingumas. Ðiuolaikinë medicina stengiasi rûpintis fizine, protine irpsichologine þmoniø sveikata, taèiau kad taptø holistinë, t. y. kad suvoktøþmogø kaip visumà, ji turi pripaþinti kiekvieno þmogaus dvasià kaip kuria-màjà jëgà. Reikia rûpintis ne tik ligonio kûnu, bet taip pat protu ir siela.Laikantis þmogiðkøjø vertybiø, atsiras minèiø, þodþiø ir darbø darna, keisisþmogus ir visuomenë. Tik tada bus ámanoma pasiðventus ir nesavanaudiðkaitarnauti þmonijai visose srityse, tarp jø ir sveikatos apsaugoje.

Praðantyje 1956 m. spalio 4 d. buvo atidaryta pirmoji Sai ligoninë, pokurio laiko – kita ligoninë Whitefielde, netoli Bangaloro, ðiuo metu kas die-

Satjos Sai specializuotoji ligoninë Putapartyje


43

nà joje gydoma daugiau kaip 1000 pacientø. Ligoninëse yra visi pagrindiniaiskyriai (bendrosios medicinos, pediatrijos, bendrosios, ortopedinës ir plasti-nës chirurgijø, urologijos, oftalmologijos, ginekologijos ir kt.). Ðios abi Sailigoninës teikia nemokamà medicinos pagalbà vargingiausiems visuomenësnariams – tiems, kurie anksèiau apie jà negalëjo net svajoti.

Putapartyje 1991 metø lapkritá atidaryta ðiuolaikinë specializuota kli-nika, kurioje atliekamos ðirdies ir inkstø operacijos, atidaryti plauèiø, akiøligø ir neurochirurgijos skyriai. Ásteigdamas ðià ligoninæ 1990 metø lapkrièio23 d. Satja Sai Baba pakankamai garsiai ir aiðkiai pareiðkë, kad medicinosmokslas ir kenèianèiø þmoniø gydymas neturi bûti naudojami pasipelnyti:„Daug kas man siûlë atidaryti ligoninæ miesto centre. Ávairiuose miestuoseyra daug medicinos ástaigø, veikianèiø verslo principais, bet maþai tërapasirengusiø ákurti tokias ástaigas ir teikti nemokamas medicinos paslaugasneturtingiesiems. Todël nuo pat pradþiø mes nutarëme netoli Praðanti Nila-jamo uþ milijardà rupijø ákurti ligoninæ. Èia net aukðtasis iðsilavinimas tei-kiamas nemokamai; specializuotos medicinos paslaugos taip pat bus nemoka-mos. Þmonës iðleidþia ðimtus tûkstanèiø rupijø ðirdies operacijoms JAV. Okas laukia vargðø? Kas jais rûpinasi? Nuvaþiavæ á miestà, jie negauna netmikstûros. Tai pripaþinæ, mes ir pradëjome kurti didþiulá ligoninës projektà.Ir ðirdies kraujagysliø ðuntavimo operacija, ir inkstø persodinimas, plauèiøar galvos smegenø operacija, – viskas bus atliekama nemokamai. Taip buvonutarta nuo pat projekto pradþios. Ligoninë bus atidaryta 1991 metø lapkri-èio 22 dienà.“ (Ið Satjos Sai Babos gimtadienio kalbos 1990.11.23.)

Lygiai po metø, kaip ir skelbë Avataras, ðioje ligoninëje buvo atliktapirmoji ðirdies operacija. Iki 2005 m. liepos 31 d. Putaparèio specializuotojeligoninëje buvo atliktos 14 886 ðirdies operacijos.

2001 m. sausio 19 d.buvo inauguruota naujoji Ðri Satjos Sai medicinosmokslø instituto gydymo ðventovë Whitefielde prie Bangaloro. Tai modernispecializuota ligoninë, teikianti geriausià medicinos ir chirurgijos pagalbà

Satjos Sai specializuotoji ligoninë Whitefielde, prie Bangaloro



kardiologijos ir neurologijos srityse. „Maèiau daug ligoniniø Indijoje ir uþ-sienyje, taèiau galiu ið ðirdies pasakyti, kad retai kur regëjau tokià nuosta-bià, didingà ir stulbinanèiai graþià ligoninæ kaip ði“, – ligoninës inauguraci-jos iðkilmëse pasakë Indijos premjeras Ðri Atalas Behari Vadþpajis. Naujàjàligoninæ jis palygino su rûmais – gydymo rûmais, á kuriuos galës ateiti kiek-vienas – ir turtingas, ir vargðas. Iki 2005 m. liepos 31 d. Bangaloro speciali-zuotoje ligoninëje buvo atliktos 5577 ðirdies operacijos.

Dar vienas poþymis, darantis ðiø ligoniniø aplinkà labai unikalià – taididþiulë savanoriø (sevadalø) ið Satjos Sai Babos organizacijos visoje Indi-joje pagalba. Ðie savanoriai padeda garantuoti tolygø ir veiksmingà ligoniniødarbà ir pripildo jø atmosferà meilës ir atsidavimo. Kiekvienas savanoristarnauja su ðypsena, pasiðventæs ir nuoðirdþiai, laikydamas privilegija tar-nauti ðiose gydymo ðventovëse.

Daugumoje pagrindiniø padaliniø dirba buvæ Sai universiteto auklëti-niai, savo gyvenimus paskyræ Satjos Sai Babos Meilës ir Tarnavimo misijai.

Svarbiausias Sai gydymo principas – meilë. Þmogaus ekonominë pa-dëtis neturi lemti jam teikiamos medicininës pagalbos kiekio ir kokybës.


45

Dr. Safaja, Ðri Satjos Sai aukðtojo medicinos mokslø instituto (Praðantyje irBangalore) direktorius, sako: „Mes netikriname paciento paso, neklausia-me, kokios jis tautybës. Mums rûpi tik jo sveikatos tyrimø duomenys. Priima-me þmones ið bet kurios ðalies ir gydome juos visiðkai nemokamai. Ne pasta-tai ar áranga ligoninæ daro gera ar bloga, o joje dirbantys þmonës. Mes netu-rime pelnytis ið kito þmogaus kanèios. Kenèianèiu þmogumi turime rûpintissu meile ir uþuojauta, kaip tai darë Budha, Kristus ir kiti ðventieji.

Svarbiausia – ðiuolaikinës sveikatos apsaugos sudvasinimas, besire-miantis tikëjimu, kad „ið tiesø gydo tik Dievas“. Mes tik aprûpiname techni-ka ir skiriame gydymà. Kai tai suvoksime, nebeliks vietos mûsø egoizmuiplëstis, nebesakysime: „Að tave iðgydþiau, að tave iðgelbëjau“.

Ásteigæs ðias ligonines, Satja Sai Baba medikams pateikë veikiantá svei-katos prieþiûros mo-delá, kurá galima nu-kopijuoti bet kur, irpadëjo suvokti, kokiaturi bûti sveikatosprieþiûra visiems.

Ðri Satjos Saiorganizacija kaimovietovëse organizuo-ja medicinos stovyk-las, kuriose teikiamabûtiniausia medici-nos pagalba, o ligo-niams vaistai dalija-mi nemokamai. Pa-þymint 80-àjá SatjosSai Babos gimta-diená, Satjos Sai or-ganizacija 2005 m.rugsëjo 3 – 4 d. Pra-ðanti Nilajame suren-gë tarptautinæ medi-cinos darbuotojøkonferencijà. Joje da-



lyvavo daugiau nei 900 gydytojø, chirurgø, profesoriø, medicinos ekspertø irávairiose medicinos ir sveikatos prieþiûros srityse þymiø þmoniø ið viso pasaulio.Dr. Safaja baigiamojoje konferencijos kalboje pasakë: „Ðiandien medicinayra kryþkelëje. Vienoje pusëje yra milþiniðka mokslo evoliucija, kitoje – mili-jonai kenèianèiø ligoniø. Medicinà pasiekia mikrochirurgijos ir nano-tech-nologijø laimëjimai, bet daugybë milijonø þmoniø kenèia nuo paprasèiausiøligø. Reikia didþiuliø pokyèiø sveikatos prieþiûros srityje. Reikia, kad pasau-lis suþinotø, kokie nuostabûs darbai daromi dviejose specializuotose ligoni-nëse Putapartyje ir Bangalore.“

Satjos Sai vandens projektas


47

Sai geriamojo vandens tiekimo projektai

1995 metais pradëtas milþiniðkas vandens tiekimo projektas. Já ágyven-dinus, sausringiausioje Rajalasymos srityje Andra Pradeðo valstijoje ðvarøgeriamàjá vandená gauna daugiau kaip 900 kaimø ir 11 miestø, kuriuose gy-vena per 2 mln. þmoniø. Ðis projektas kasmet vis pleèiamas, vandeniu aprû-pintas jau ir Èenajus (Madrasas), ilgus metus kentæs jo nepritekliø. Ðiuo me-tu Satjos Sai Babos valia tyras geriamas vanduo nemokamai tiekiamas jau 10milijonø þmoniø.

2005 m. liepos 21 d. per Guru Purnimos ðventæ Satja Sai Baba apienaujuosius vandens tiekimo projektus kalbëjo: „Að ëmiausi ðiø projektø irjuos ágyvendinu savo noru, niekieno nepraðomas. Vanduo labai svarbuskiekvienam þmogui. Jis palaiko gyvybæ. Kokia dar gali bûti didesnë pagal-ba nei varguoliams tiekti geriamàjá vandená? Tai gyvybës ðaltinis ir jospalaikytojas. Að nelaukiu ið jûsø jokiø ritualø ar garbinimo. Að darau tai iðmeilës jums.“

Sai pagalba kaimams

Satjos Sai Babos socialinë reforma Indijoje nepaprasta. Ðimtuose kai-mø dirba Jo ákvëpti savanoriai – Satjos Sai organizacijos nariai, kurie tiesiakelius, kasa ðulinius, stato mokyklas, organizuoja nemokamas medicininësapþiûros stovyklas vargingiausiems Indijos þmonëms.

Satja Sai Baba iðtiesë savo dosnias rankas ir neturtingiausiems Indijoskaimø gyventojams, 2000 m. ágyvendindamas naujàjá tarnavimo projektà –Pagalbà kaimui (Grama seva). Jo nurodymu universiteto studentai ir dësty-tojai lanko aplinkinius kaimus ir gyventojams dalija maistà bei drabuþius.Satja Sai Baba jiems paaiðkino, kad jie tai turi daryti ne kaip „paslaugà ki-tiems“, bet taip, lyg visa tai duotø savo tëvams. Per 75 gimtadienio iðkilmesJis paskelbë kitus naujus projektus neturtingiesiems kaimuose – nemokamàgyvenamøjø namø statybà, nemokamà iðsilavinimà neturtingiems vaikams.

Indijoje nëra në vieno miestelio, kuriame nevyktø Satjos Sai organiza-cijos labdaringa veikla, skirta þmoniø gerovei, neatsiþvelgiant á kastas, tikë-jimà ar bendruomenes. Þmonëms teikiama visokeriopa pagalba ir ávykus sti-chinëms nelaimëms – potvyniams, þemës drebëjimams ir pan.



SATJOS SAI ORGANIZACIJASATJOS SAI ORGANIZACIJA


49

Satjos Sai Babos organizacijos þenklas – penkialapis þiedas su lotosuviduryje, kur áraðytos 5 pagrindinës þmogiðkosios vertybës – Tiesa, Teisingu-mas, Ramybë, Meilë ir Taikumas.

Pats svarbiausias ðios organizacijos tikslas, kaip nurodo Satja Sai Ba-ba, yra „padëti þmogui atskleisti savo ágimtà dieviðkumà, atgauti pasitikëjimàsavimi ir tikëjimà Dievu“. Kiekvienas Sai organizacijos narys turëtø pirmiausiasavo gyvenimo pavyzdþiu skleisti Tiesà, Teisingumà, Ramybæ, Meilæ irTaikumà.

Sai organizacija niekada neklausia, kokià religijà þmogus iðpaþásta arkokios jis tautybës. Visi þmonës – broliai ir seserys. Satjos Sai Babos organi-zacijos nariai padeda visiems, reikalingiems pagalbos, tyliai ir nesavanau-diðkai, puoselëdami visuotinæ brolystæ, meilæ ir gerà valià tarp þmoniø. Pa-galba þmonëms – tai ne tik pagalba vargstantiems, bet ir þmogiðkøjø verty-biø programos diegimas bei charakterio ugdymas. Sai Babos centrai tokiepat unikalûs, kaip ir Jo mokymas, skelbiantis, jog „nesavanaudiðkas tarnavi-mas þmonëms – tai Dievo garbinimas“. Centrø nariai lanko ligonines, sene-liø namus, akløjø prieglaudas, kalëjimus, jie padeda skurstantiems ir stichi-

Satjos Sai organizacija


niø nelaimiø iðtiktiemsþmonëms.

Satjos Sai Babos pa-sekëjai iðtikimi savo krað-to religijai ir tà iðtikimybædar labiau sustiprina tikëjimas Sai Babos mokymu apie meilæ ir tarnavimà.Tai jø dvasinio darbo, padedanèio suvokti visur esantá Dievà, dalis.

Sai organizacijoje niekam neleidþiama praðyti aukø nei ið nariø, neivisuomenëje.

Sai organizacija dirba trijose srityse: dvasinëje, ðvietimo ir tarnavimovisuomenei. Jaunimo padalinys vienija jaunus Sai sekëjus.

Dvasinë sritis – tai asmeninis ir grupinis dvasinis darbas: maldos, me-ditacija, dvasiniø giesmiø Dievui giedojimas, Sai literatûros ir kitø religijøðventøjø raðtø studijavimas.

Ðvietimo sritis – tai þmogiðkøjø vertybiø programa vaikams ir suaugusiems.Tarnavimo visuomenei sritis – pagalba vargstantiems, apleistiems ir

vieniðiems þmonëms. Pasaulinë Satjos Sai Babos organizacija 2005 metais vienijo daugiau

kaip 80 mln. þmoniø. 114 pasaulio ðaliø ðiuo metu yra virð 2000 Sai centrø irgrupiø, Indijoje – per 5000 Sai centrø.

Vilniaus Sai centro pagalba ligoninëje

Tarptautinës Sai organizacijos pagalba cunamio aukoms


51

Pirmosios Sai grupës Lietuvoje susikûrë 1990 metais, ðiandien yra trysSai centrai Vilniuje, Kaune ir Klaipëdoje bei Sai grupë Marijampolëje.

„Satjos Sai organizacijos nariai turëtø bûti kupini meilës beiramybës ir nesavanaudiðkai tarnauti kitiems. Nepasiduokitesavimeilei, neapykantai ar silpnumui. Nepraraskite vilties, ne-nusiminkite. Turite bûti pasitikintys savimi, dràsûs, narsûs,teigiamai veikti visuomenæ. Ðito Sai norëtø ið jûsø. Tai – ide-alas. Taigi imkitës savo uþduoties tolerantiðkai, kantriai, ra-miai. Tai jûsø tikrasis dvasinis darbas.“ – Satja Sai Baba

Pabaltijo Satjos Sai organizacijø konferencija Vilniuje

Lietuvos Satjos Sai organizacijos sueigos Grigiðkëse

SATJOS SAI ORGANIZACIJA


Pasekëjai apie Satjà Sai Babà 53Patyrimai 56Pasekëjai apie Satjà Sai Babà 53Patyrimai 56

PASEKËJAI APIESATJÀ SAI BABÀPASEKËJAI APIESATJÀ SAI BABÀ


53

Michaelis Goldsteinas, M.D., JAV, Pasaulinës Saiorganizacijos Praðanèio Tarybos pirmininkas:

„Kasmet daugelis þmoniø manæs vis klausia, kodëlað taip daþnai keliauju á tolimàjà Indijà. Prieð atsakyda-mas á ðá klausimà, að apmàstau savo patyrimus su Sva-miu per pastaruosius 25 metus ir klausiu savæs to paties.

Koks dar þmogus þino viskà, kà mes galvojome,jautëme, pasakëme, padarëme ir svajojome?

Koks dar þmogus yra neribojamas nei laiko irerdvës dësniø, nei materijos, nei energijos, kiek men-kos mûsø þinios leidþia mums suprasti Dievo kûrinijà?

Koks dar þmogus gali paguosti neiðmanantá arkenèiantá vien tik þvilgsniu, ðypsena, paprastu prisi-lietimu ar daugeliu kitø nepastebimø bûdø?

Koks dar þmogus atidavë savo gyvenimà þmonijos gerovei taip didþiadva-siðkai, be jokio egoizmo, visada duodamas ir atleisdamas, niekada neimdamas?

Koks dar þmogus taip spontaniðkai ir autoritetingai iðsako amþinà-sias Tiesas?

Koks dar þmogus kieèiausioje ir ciniðkiausioje ðirdyje gali ákvëpti tyràir nekaltà meilæ?

Kiek að patyriau, Satja Sai Baba visa tai daro. Tai man patvirtina Jodieviðkumà. Pats Svamis su ironija yra pasakæs, kad tik kvailys eina á pasauláieðkoti Dievo, nes Dievas gyvena kiekvieno þmogaus ðirdyje. Kai bûnu ðaliaSatjos Sai Babos, jauèiu didþiausià meilæ ir dþiaugsmà. Bhagavano Ðri Sat-jos Sai Babos gyvenimas árodo Jo dieviðkumà ir ákvepia mus paèius dvasið-kai tobulëti. Bhagavano Ðri Satjos Sai Babos mokymas atskleidþia mums Dievoprigimtá ir kelius, ákvepia mus ieðkoti savo gyvenimo dvasinio tikslo. Bhaga-vano Ðri Satjos Sai Babos veikla iliustruoja Dievybës visagalybæ ir ákvepiamus sekti Jo pavyzdþiu, pakilti virð ásivaizduojamo savo ribotumo.

Að buvau Bhagavano Babos buvimo visur liudytoju. Maèiau ávairiau-siø Bhagavano Babos stebuklø, maèiau, kaip nuo Jo meilës keièiasi þmo-nës... Ið tiesø að regëjau Dievo galybæ.“

Pasekëjai apie Satjà Sai Babà


Rita Bruce, JAV:„Jis yra tyros, nesavanaudiðkos meilës be ðe-

ðëlio ego ar troðkimø pavyzdys. Stebëdami, koksnepriekaiðtingas Jo elgesys, jûs suprasite ir tai, kadjoks þmogus negalëtø sekti Jo pëdomis. Jo dievið-kumà atskleidþia vienoda meilë visiems, visø ra-siø, religijø ir kultûrø þmonëms. Jo duodanti meilëneþino ribø. Jo gailestingumas beribis. Jis yra visa-þinis, visagalis ir visur esantis.

Ir vis dëlto lieka klausimas: „Kas yra ði bû-tybë oranþiniu drabuþiu, juodø plaukø karûna?“

Tik jûs patys galite rasti atsakymà. Jis sako, kad në vienas neiðgirsta Jo var-do, kol Jis to nenori. Todël nepriimkite kitø þmoniø þodþiø kaip savo tiesos.Ieðkokite ir raskite jà patys. Pasinaudokite ðia dieviðka galimybe. Eikite pasJá ir pripildykite savo ðirdis DIEVIÐKOS MEILËS“.

(Ið knygos „Vision of Sai“ )

Samuelis H. Sandweissas, JAV, psichiatras,keliø knygø apie Satjà Sai Babà autorius:

„Anksèiau stebëjausi, kas verèia tûks-tanèius þmoniø, atkeliavusiø ið tolimiausiøpasaulio kraðtø ir áveikusiø sunkiausias kliû-tis, ilgas valandas sëdëti po kepinanèia In-dijos saule vien tam, kad pamatytø ðá ðven-tàjá. Tai supratau tik tada, kai pats Já pama-èiau. Tà akimirkà pajunti ypatingà jausmà,liudijantá, kad prisilietei prie didingumo iramþinybës. Ta akimirka tampa brangiausiavertybe, kokios tik begali þmogus savo gyve-nime tikëtis.

[...] Satja Sai Baba, mano nuomone, dabar yra ryðkiausias ir aiðkiau-sias gyvas aukðtesniosios bûties árodymas, ákûnijantis galias, kurias visi galimatyti ir analizuoti. Jis pats yra pasakæs, jog mums labai pasisekë, nes nëvienas Avataras – Dievybës ar Dievo dvasios ásikûnijimas – nevaikðèiojotaip atvirai ir laisvai tarp daugybës þmoniø leisdamas save tyrinëti ir stebëtikonkretø Dievo ðlovës pavidalà. „Atvykite, – sako jis, – iðbandykite mane,


55

iðtirkite, paskui darykite iðvadas“. Jokie jausmai ir iðgyvenimai, kuriuos patyriau, jokie mano gyvenimo

ávykiai negalëtø prilygti mano paþinties su Sai Baba paslaptingumui ir di-dingumui.

[...] Tikiu, jog gera þinia apie Sai Babos atëjimà netrukus pasklis popasaulá, net jei mes ne iðkart suvoksime Jo misijos reikðmæ ir svarbà. Manteko didelë laimë priartëti prie Jo, kol dar buvo ámanoma bendrauti su Juoasmeniðkai ir matyti Jo galias ið arti. Jauèiu, kad netrukus Baba pavirs oran-þiniu taðkeliu milijonø Dievo iðsiilgusiø þmoniø jûroje. Kaip ir Jo kaimo gy-ventojai, kurie buvo palaiminti galëjæ dþiaugtis Juo vaikystëje, artimai suJuo bendraudami, taip ir að ateityje turësiu slëpti savo liûdesá þvelgdamas áJá ið toli.

Taèiau pakanka þinoti, kad Sai Baba yra pasaulyje. Bûsiu labai laimin-gas, jei man pavyks savo knyga nors maþa dalele prisidëti prie pasaulio sà-monës þadinimo, prie þmogaus dvasinio atgimimo tuo metu, kai pasaulyjegyvena bûtybë, kuri galbût ið tikrøjø atves mus á Aukso amþiø.“

(Ið knygos „Sai Baba. Ðventasis... ir psichiatras“)

Joy Tomas, JAV, 6 knygø apie Satjà Sai Babà autorë:„Manau, kad Babos mokymas atsako á visus mano klausimus ir tenkina

visas mano reikmes. Jis universalus, baigtas ir daugiasluoksnis. Jis yra Tie-sa, ta pati Tiesa, kurià iðreiðkia Vedos, Biblija, Dhammapada, Dao De Dzin-gas, visi Ðventraðèiai ir visi dvasiniai ðio ir praëjusiø amþiø ðventøjø ir ið-minèiø mokymai. Bet bûdas, kaip Jis moko ðiø tiesø, yra unikalus. Bent jauað nieko panaðaus nepatyriau. Jis iðkeliaproblemà, skatina vidiná ieðkojimà, o tada nuomûsø priklauso, ar iðsprendþiame tà proble-mà, ar pasimokome ið jos. Jei tà klausimà ið-sprendþiame, mes jau nebetikime – mes þino-me. Baba moko taip, kaip moko pats Gyve-nimas. Abu pradeda ir baigia þaidimà su Mei-le. Gyvenime gali tekti patirti sunkiø smûgiø;Baba gali þvelgti rûsèiai ir bartis; bet visatai – tik vienam tikslui: pasiekti tobulà visu-mà, vienybæ su Amþinuoju Absoliutu.

(Ið knygos „Life is a game. Play it“)

PASEKËJAI APIE SATJÀ SAI BABÀ


Tu sugráði

Ið dr. Michaelio Goldsteino paskaitos Sai Babos aðrame 1991 metø vasará„[...] Prieð kelerius metus patyriau siaubingà iðgyvenimà. Mudu su þmo-

na kà tik iðvykome ið aðramo. Skrendant ið Bombëjaus á Karaèá, lëktuvà uþ-grobë oro piratai. Daugelis þmoniø tada þuvo. Likus trims dienoms iki iðvyki-mo, Svamis pasikvietë mane ir pasakë: „Protas yra raktas, o ðirdis – spyna.Jei pasuksi raktà á pasaulio pusæ, tavæs laukia chaosas ir nesibaigiantys troð-kimai. Bet jei já pasuksi á Dievo pusæ, rasi ramybæ ir iðsilaisvinimà nuo pa-saulio“. Kità dienà Svamis mane vël pakvietë, materializavo vibuèio ir supy-lë já á maþà vokelá, kurá pats sulankstë ið popieriaus. Tada Jis man tarë: „Ne-ðiokis já visada su savimi“. Svamis niekada anksèiau nebuvo sakæs man tokiødalykø. Likus dienai iki lëktuvo iðskridimo, Jis mane paklausë: „Goldstei-nai, kokie tavo planai?“ Atsakiau: „Svami, rytoj ketinu iðvykti“. „Ne!“ –suðuko Baba ir liepë iðvaþiuoti dienà vëliau. Kadangi visada stengiuosi pa-klusti Svamiui, kità dienà neiðvykau. Taèiau nors ir likau aðrame dar dienà,planø, susijusiø su mûsø iðskridimo data, nepakeièiau, nes dar galëjome spë-ti á ið anksto uþsakytà reisà. Taèiau tai tik parodë, kad nesupratau Babosþodþiø. Iðvykimo dienà Svamis pakvietë mane drauge vaþiuoti Jo automobi-liu á universitetà, kur Jis turëjo kalbëti. Mums vaþiuojant, Svamis atrodë la-bai laimingas. Nesitvëriau dþiaugsmu. Staiga – neuþmirðiu to niekada – Jisádëmiai paþvelgë á mane ir tarë: „Goldsteinai, tai tavo paskutinë galimybëbûti pas Svamá“. Man sunku apibûdinti, kà jauèiau tà akimirkà, negaliu ap-sakyti ir jëgos, sklidusios ið Babos, Jam tariant tuos þodþius. Pradëjau verktiir paklausiau: „Kodël taip sakai?“ O Svamis tarë: „Taip, taip, tu sugráði!“Nesupratau, kà visa tai galëjo reikðti, ir stengiausi nebegalvoti.

Á Karaèá atskridome laiku, nors ið aðramo ir iðvykome diena vëliau.Lëktuvui nusileidus ásipilti degalø, miegojau, o mano þmona kalbëjosi sustiuardese. Staiga iðgirdau triukðmà. Pabudau ir pamaèiau, kaip kaþkas lai-ko stiuardesæ uþ pakarpos ir grasina jai pistoletu. Kitas uþpuolikas laikë árë-mæs automatà á mano þmonà, o ji kartojo: „Om Sai Ram, Om Sai Ram“.Pamaniau, kad sapnuoju kaþkoká siaubingà sapnà, negalëjau patikëti tuo, kàmatau. Taèiau greitai mane apëmë neapsakoma baimë.

Patyrimai


57

Teroristai visus keleivius suvarë á vienà vietà. Teko paklusti. Buvomesugrûsti krûvon, kai kurie gulëjo ant grindø. Tai truko 17 valandø. Visà ðálaikà oro piratai ginklus laikë nukreipæ á mus. Lauke pilotai bandë derëtis suPakistano vyriausybe. Tada prisiminiau Svamio þodþius apie raktà ir spynà.Meldþiausi vis kartodamas: „Svami, pripildyk mûsø uþpuolikø ðirdis meilës,apgink nekaltuosius. Jei man lemta mirti, leisk mirti oriai, neprarandant ti-këjimo ir su Tavo vardu lûpose“.

Mus vis dar kaustë baimë. Patyriau visus fiziologinius baimës simpto-mus, taèiau pajëgiau valdyti savo baimæ, buvau stebëtojas, ir neleidau jaimanæs áveikti. Pamaniau: tai – neprisiriðimas.

Mintys buvo labai aiðkios. Atëjus lemiamai akimirkai, þinojau, kà turiudaryti. Septyniolika valandø átemptai laukæ suþinojome, jog derybos nepavy-ko. Buvo iðjungta ðviesa. Aiðkiai suvokiau, kad tuoj ávyks katastrofa, kad tuojviskas baigsis. Þmonai pasakiau: „Daryk, kà tau pasakysiu!“ Vienas stiuar-das liepë visiems ramiai laikytis, nes baigësi degalai. Po keliø minuèiø tero-ristai pradëjo neáspëjæ ðaudyti á vaikus, moteris ir vyrus. Lëktuvo vidurinia-jame take sproginëjo rankinës granatos. Þinojau, kad jei liksime, kur esame,mums galas, nes lëktuvas galëjo uþsiliepsnoti kiekvienà akimirkà. Tariau sau:„Jei bëgsime, mûsø laukia viena ið trijø: mirsime, bûsime suþeisti arba iðsi-gelbësime“. Suðukau: „Bëgam!“ Mano þmona iðsiverþë á laukà, ðokau pas-kui jà ir að. Iðbëgome pro duris, prasibrovæ pro stovëjusius þmones. Manoþmonai prasiverþti buvo lengviau, nes ji nedidelio ûgio. Su mumis buvo vienasuþeista moteris. Apimti panikos þmonës uþmirðta þmoniðkumà. Ðiek tiek nu-bëgæ, pamatëme sunkveþimá, veþusá maistà. Jame buvo keletas þmoniø. Dus-

damas suðukau: „Padëkite, padëkite, ðimoteris suþeista“. Man atsakë: „Nelaukjokios pagalbos, gelbëkis pats“.

Pas Svamá sugráþau per Jo gimimodienà. Jis tuoj pat pasikvietë mane ir pa-klausë: „Ar prisimeni, kà tau sakiau apietavo paskutinæ galimybæ bûti pas Svamá?Sakydamas tai, Svamis matë tave lëktu-ve. Jie tave nuþudë. Tada Svamis viskàpakeitë“. Ðtai taip Avataras gali pakeistimûsø þmogiðkàjà dramà.“(Ið „Sathya Sai Briefe“, 1999 m. Nr. 68)



Stebëk ir bûk laimingas!

Amerikietis verslininkas Jamesas Sinclairas (JS), finansavæs Sai li-goninæ Bangalore, pasakoja prof. G. Venkataramanui (GV), kaip Sva-mis pakeitë jo gyvenimà (Sai radijo laida 2004 m. spalio mën.).

JS: „...Galiausiai 1985 metais radau kelià á Indijà – ir tai buvo pra-dþia, nes tai, ko iðmokau èia, nëra intelektualûs dalykai – èia iðmokau ramy-bës. Iðmokau ið Jo akiø þvilgsnio, tiesiog kvëpuodamas tuo paèiu oru, bûda-mas arti Jo ir suprasdamas, kad Jo gyvenimas ið tiesø yra Jo mokymas. Su-vokiau, kad nieko nereikia daryti, tereikia nebestabdyti to nuostabaus vyks-mo. Be jokiø abejoniø supratau, kad gyvenimo ir verslo, ðeimos ir laiko rei-kalai – viskas yra tas pats.

GV: Kaip jûs viso to iðmokote?JS: Jis paþvelgia jums á akis, ir ðis procesas prasideda. Kai Jis jus pa-

lieèia, kai Jis su jumis kalba, kai Jis paima ið jûsø laiðkà, kai Jis prieina priejûsø, kaþkas pradeda vykti.

GV: Ar galima sakyti, kad, kol þmogus nëra tinkamai pasiruoðæs, jisgali ðito ir nepatirti?

JS: Bet Svamis labai paprastai moko mus pasiruoðti.GV: Kaip Jis moko pasiruoðti?JS: „Stebëk“ ir „Bûk laimingas“. Ið tiesø tai taip paprasta – tiesiog

dieviðka, o þmonës viskà apsunkina. Kai Svamis sako „Stebëk“ (angl.: Watch),að suprantu tuos þodþius tiesiogiai. Todël Jis ir dovanoja laikrodþius. Nes taiyra gyvas mokymas stebëti – atsitraukti ir tiesiog stebëti – þodþius, veiksmus,mintis, charakterá, ðirdá (angl.: WATCH – Words, Actions, Thoughts, Cha-racter, Heart). Visus þmogaus prigimties aspektus.

Dar Jis sako: „Bûk laimingas“, ir tà buvimà apibrëþia kaip vienybæ suDievu. Þodis „bûk“ reiðkia „bûtá“. Taigi jei þmogus paprasèiausiai stebëtø,tada ávyktø tai, kas leistø patirti vienybæ su Dievu.

GV: Gerai. Þmonëms lengva bûti laimingiems, kai sekasi. Bet kà daryti,kai nesiseka? Kaip tada þmogui bûti laimingam?

JS: Na, nesëkmë gali bûti galimybë. Argi nesimeldþiate, kai susiduriatesu keblumais? Argi neásitveriate Vieðpaties pëdø? Taigi jei þmogus nori gyventiramiau, ar nevertëtø laikytis Jo pëdø ir tada, kai reikalai klostosi gerai? Nestuomet þmogui nebereikia patirti baimës, nepritekliø, skausmo, iðsiskyrimo,


59

kurie turi tik vienà tikslà. Pasak Babos, þmogaus tikslas yra vienybë su Die-vu. Ðis mokymas visiðkai paprastas.

Esu labai ásitraukæs á verslà. Bet tvirtai tikiu, kad verslo sëkmë priklau-so ne nuo to, kà darai, bet nuo to, kas esi – o tai, kas esi, yra „STEBËK“ ir„BÛK LAIMINGAS“ iðdava. Savo darbuotojus laikau savo ðeima. Bet tëvopareiga kartais bûti grieþtam, spræsti ar taisyti. Taigi jei kas nors atlygintøuþ darbus ir baustø uþ aplaidumà, argi jis nebûtø geras tëvas? Verslo reika-lai ir gyvenimo reikalai yra viena. Sëkmë neturi nieko bendra su jûsø strate-gija. Sëkmë yra kaip oras. Jos pilna visur. Galite ja kvëpuoti. Að netikiu nuos-mukiu ir depresija – tol, kol jø nëra jûsø prote. Nes jei gyvenime laikysitës tøvisiðkai paprastø nurodymø, kuriuos gaunate èia (ið Svamio), tuomet tvirtaitikiu, kad kiekvienas pasieksite patá aukðèiausià ámanomà tikslà.

GV: Daugelis þmoniø yra iðgyvenæ tragedijas. Tarkime, pasekëjà iðtin-ka netikëta bëda – tada jo tikëjimas susvyruoja.

JS: Tvirtai tikiu, kad kiekvienas mano gyvenimo ávykis yra dovana. Kaikurie ávykiai labai skaudûs, kai kurie malonûs, bet iki ðiol dël jokio savogyvenimo ávykio – o esu patyræs sukreèianèiø dalykø – man nëra atsitikæ konors blogo, kas nebûtø atneðæs naudos.

GV: Tai kà tam þmogui reikëtø daryti?JS: Þmogus turi galimybæ, kuria gali pasinaudoti arba ne, – ir ta gali-

mybë yra pripaþinti, kad Dievas þino geriau nei þmogus ir kad Dievas nieka-da neþeidþia. Svamis patraukia jus èia, kai jums labiausiai to reikia, ir neðajus per visus nutikimus, – ar tai bûtø tragedija, ar sëkmë. Mano gyvenimenebuvo tragedijø, nes suprantu, kad Dievas iðmano daug geriau uþ mane,todël nesiimu vertinti ávykiø.

Visai neseniai patyriau didelæ nelaimæ ir, patikëkit, – tai yra gerai. Galkûnas susmuks, akys prisipildys aðarø, bus net tokiø akimirkø, kai neskirsiukairës nuo deðinës. Bet giliai ðirdyje yra ramybë, ir, jei iðsaugosite jà netsunkiausiu metu, – tai bus pats geriausias metas. Tai bus proga augti, progastiprëti. Per patirtas tragedijas að nieko nepraradau, o laimëjau viskà, nesJo akiø tyloje Jo gyvenimas yra Jo mokymas. Jûsø viduje stiprëja tyla, kuriiðsiplës pagal aplinkybes, jei tik jûs jos nestabdysite.

Stebëkite. Nesivelkite á svarstymus. Bûkite dabartyje. Neþaiskite su pra-eitimi. Taip girdëjome Já kalbant prieð dvi dienas. Praeitis yra praeitis. Atei-tis – ne mûsø reikalas. Mûsø reikalas – dabartis. O dabartyje – tik „stebëki-te“. Tai dovana, kuri yra èia. Dovana, kurià galite iðsiveþti. Nebandykite jos



racionaliai iðsiaiðkinti. Neið-skaidykite jos á maþus gabalë-lius ar dalis. Jauskite jà. Paþin-kite jà. Susijunkite su ja. Bûkiteja. Garbinkite jà. Bet nebandy-kite jos suprasti, – tai blokuojair stabdo. Jums áteikta dovana.Nesiginèykite su ta dovana. Ne-bandykite ir neverskite Svamiomokyti kokio nors fakto ar þo-dþio, mantros ar aukojimo, mal-dos ar pratimo, dietos ar dar konors. Tiesiog bûkite ramûs“.

Lietuviø Sai pasekëjø patyrimai

Netausosiu savæs, paskubësiu…

„Klausi, kà kitiems apie mane sakyti? Nieko nesakyk, kaip ir Að, beþodþiø bylok. Atverk savo gyvenimà tarsi langà, ir pro já bus matyti Manogamtovaizdis.

Gyvenk tarsi raðydama apie Mane knygà nepaþástantiems Manæs. Gy-venimu uþraðyk tik tai, kiek matai ir supranti, tik tai, kiek Mane myli.

Tiek tepasakysi, tiek ir tesupras“.Tai áþymios kroatø raðytojos Vesnos Krmpotiè iðminties perlas jos tre-

èioje knygelëje „108“, kuri greit pasirodys ir lietuviðkai. Dvi jau yra iðëjusios.Ðimtas aðtuoni karoliukai dþiapamaloje, todël ir Vesna Krmpotiè savo knygu-tes pavadino bûtent taip. Kiekvienoje ið 108 knyguèiø – 108 sentencijos, ku-rias, kaip tvirtina raðytoja, jai diktavo aukðtesnë jëga, o ji tik uþraðinëjo bûda-ma Praðanti Nilajame. Á Sai Babos aðramà ji vaþinëja jau daugelá metø.

Norëdama atsakyti á klausimà, koká pëdsakà mano paèios gyvenimepaliko kelionës á Putapartá ir susitikimai su Svamiu, nusakyèiau vienu þo-dþiu: neiðmatuojamà. Að pradëjau raðyti knygas ir raðydama juntu, kaip keis-èiausiais bûdais ið Svamio gaunu patarimø, pagalbà ir kelio þenklus.

Per antrà kelionæ Jis savo dieviðka ranka palaimino „Slaptingàjà pre-


61


mà“. Turiu liudijimø, kaip ði knyga, paraðyta kartu su Vytautu Bubniu, pa-skatino ne vienà nuvykti á Putapartá ir patiems patikrinti mûsø þodþius apieMokytojà, mûsø dvasinæ patirtá.

Kartais, kaip ir Vesna Krmpotiè, að tiesiog juntu, kaip Svamis sako:„Oro pieðtuku raðau ore – siunèiu nematomas þinutes, o tu suglumus

stabteli ir staiga suabejoji, ar mokësi jas atspëti ir uþraðyti. Nenuogàstauk,uþraðinëk, netausok savæs, paskubëk. Sudroþusi visus savo pieðtukus, raðysijau nematomas þinutes oro pieðtuku ore.“

Taigi að atveriu savo gyvenimà tarsi langà ir pro já matau Svamio gamto-vaizdá. Man dar daug reikia uþraðyti ir apraðyti. Netausosiu savæs, paskubësiu.

Elena Kurklietytë

Meilë yra Dievas

Ne kas nors pasiûlë keliauti á Praðanti Nilajamà, – kvietimà, ðauksmàiðvysti ir iðgirsti Satjà Sai Babà neðiojausi savyje keletà metø. Ir ðiandien begalo dþiaugiuosi dukart apsilankæs Putapartyje, á kurá vis labiau linksta pa-saulio þmoniø ðirdys.

Kà man davë Svamis, tiesiog nepajëgèiau nusakyti, nebent priminèiaukertiná teiginá, kurá giliai suvokiau ir auginu savyje: meilë yra Dievas.

Vytautas Bubnys

Prieð devynerius metus, baigæs darbà LR Seime, savo gyvenimà sky-riau dvasiniams ieðkojimams, tyrinëjimams ir savirealizacijai. Tris kartusbuvau iðvykæs á Indijà pas ðiø laikø þymiausià dvasiná mokytojà Satjà SaiBabà, kurá indai ir dalis vakarieèiø laiko Avataru, t.y. Dievybës ásikûnijimu.Patyriau Jo maloniø ten, aðrame. Lietuvoje dvasiðkai brendau ir tapau dauggeresnis, sàmoningai praktikuojantis katalikas.

Ðtai kà sako arèiau su Sai Baba susipaþinæ mokslininkai:„Satja Sai Baba savo galiomis, perþengianèiomis mokslo dësniø ribas, rodo,

jog egzistuoja Jëga ir Tikrovës lygmuo, aukðtesni uþ mûsø áprastà supratimà.“Jis kreipia þmoniø protus link ðios neiðmatuojamos Galios, kurià mes

vadiname Dievu, kad mes atsigræþtume á Dievà ir Jis taptø mûsø gyvenimodalimi – pagrindu, ant kurio statytume savo veiklà, tikslus, troðkimus ir bû-tume laimingi ir turtingi tiek dvasiðkai, tiek materialiai.

Algimantas Povilas Tauras, 1992–96 metø LR Seimo narys


SAI ORGANIZACIJOS LEIDINIAI

1. KALBA SATJA SAI. – T.1, Vilnius: Satja, 1999. – 100 p.Knygoje pateikiamos Avataro Satjos Sai Babos kalbos, pasakytos ávairiomis progo-mis nuo 1953 iki 1960 metø.2. KALBA SATJA SAI. – T.2, Vilnius: Satja, 2005. – 100 p.Knygoje pateikiamos Avataro Satjos Sai Babos kalbos, pasakytos ávairiomis progo-mis nuo 1961 iki 1962 metø.3. Satja Sai Baba. AMÞINOSIOS IÐMINTIES SRAUTAS (Jnana Vahini). –Vilnius: Satja, 1999. – 60 p.Knygoje Avataras Satja Sai Baba atskleidþia dieviðkà individualios sielos prigimtáir jos suvokimo bûdus.4. MEILËS VERSMË (Prema Dhaara). Satjos Sai Babos laiðkai studentams. –Vilnius: Satja, 1999. – 64 p.Avataro Satjos Sai Babos laiðkø rinkinys Sai kolegijø ir instituto studentams. Ðielaiðkai – tai meilës kupini iðminties þodþiai jaunimui.5. Satja Sai Baba. MINTYS APIE DHARMÀ (Dharma Vahini). – Vilnius: Satja,2000. – 76 p.Knygoje pateikiamas Avataro Satjos Sai Babos mokymas apie dharmà – visatosástatymà, nekintamà visuotinës dorovës ir pareigos kodeksà, kurio laikydamasis þmo-gus gali paþinti Tiesà ir iðsivaduoti.6. Satja Sai Baba. BHAGAVADGYTOS IÐMINTIES SRAUTAS (Gita Vahini)– Vilnius: Satja, 2004. – 184 p.Ðioje knygoje Avataras Satja Sai Baba aiðkina amþinojo „Bhagavadgytos“ moky-mo esmæ, analizuodamas labai daug temø. Komentuodamas dieviðkojo MokytojoKriðnos ir dvasinio mokinio Ardþunos dialogà, Satja Sai Baba nuðvieèia Dievo (Pa-ramatmos) esmæ, Jo savybes ir apraiðkas, kalba apie sielos ir Dievo santyká, iðmin-ties esmæ ir bûdus jai pasiekti, dvasinæ iðmintá pasiekusio þmogaus savybes ir dory-bes, dharmos esmæ ir reikðmæ. Satja Sai Baba daug dëmesio skiria tikro dvasinioMokytojo ir gero mokinio savybëms, praktiðko mokymø ágyvendinimo svarbai.7. Satja Sai Baba. VASAROS LIÛTYS BRINDAVANE 1990. – Vilnius: Satja,2001. – 136 p.Knygoje pateikiamos Avataro Satjos Sai Babos kalbos, pasakytos studentams 1990metais per vasaros kursus Brindavane. Visos jos skirtos amþinam ir esminiam þmo-gaus gyvenimo klausimui „Kas að esu?“ Jose Satja Sai Baba paprasta ir supran-tama kalba aiðkina sudëtingiausius filosofinius ir egzistencinius þmogaus bûtiesklausimus.


63

Periodiniai Sai organizacijos leidiniaiSAI KELIAS. Satjos Sai Babos organizacijos ketvirtinis þurnalas. – Vilnius: Satja.SANATHANA SARATHI. Mënesinis þurnalas „Sanathana Sarathi“ („Amþinasisvaþnyèiotojas“), nuo 1958 metø leidþiamas Indijoje, Satjos Sai Babos aðrame Pra-ðanti Nilajame, telugø ir anglø kalbomis. Jame spausdinamos Satjos Sai Babos kal-bos, pasekëjø patyrimai, apþvelgiama Sai organizacijos veikla.Daugiau informacijos internete: http://www.sssbpt.org/[email protected]

Knygos apie Satjà Sai Babà10. John S. Hislop. POKALBIAI SU BHAGAVANU ÐRI SATJA SAI BABA. –Vilnius: Satja, 2002. – 240 p.Knygoje pateikiami amerikieèio dr. J.S.Hislopo pokalbiai su dvasiniu mokytoju Sat-ja Sai Baba 1968-1984 metais. Atsakydamas á klausimus, Satja Sai Baba nagrinëjaávairias temas, dominanèias dvasiná ieðkotojà – nuo filosofiniø sàvokø iki praktiniodvasingumo taikymo kasdieniame gyvenime.11. Samuel H. Sandweiss, M.D. SAI BABA. ÐVENTASIS… IR PSICHIAT-RAS. – Vilnius: Satja, 2004. – 276 p.Ðioje knygoje amerikieèiø psichiatras S.Sandvaisas apraðo savo paþintá su vienuiðkiliausiø dabar Indijoje gyvenanèiu dvasiniu mokytoju Satja Sai Baba. Be kelio-niø apraðymo knygoje pateikiamas ir mëginimas susieti autoriaus dvasinæ patirtá sujo profesija bei Satjos Sai Babos mokymo esme.

Knygos, parengtos pagal Satjos Sai Babos mokymà8. SEKITE JËZUMI. Parengë Li Hjulitas ir K.Nataradþas. – Vilnius: Satja, 2001. – 56 p.Ðis poetinis kûrinys, paraðytas laisvu stiliumi, parengtas pagal Satjos Sai Babosmokymà ir kvieèia sekti Jëzumi Kristumi. Jame skaitytojas ras daug sielà skaidri-nanèiø ir kelianèiø minèiø bei praktiniø patarimø, kaip melstis, medituoti, kovoti suydomis.9. SAI KELIAS. – Vilnius: Satja, 2001. – 234 p.Knyga supaþindina su dvasinëmis pratybomis, induistine Dievo samprata ir kitomispasaulio religijomis, pabrëþiama jø visø vienybë.


Sai pasekëjø sueigosVilniuje: kiekvieno mënesio pirmà sekmadiená 11 val., Saltoniðkiø 58, Filosofijosinstituto salëje. Teirautis galite tel.: 8617 43002Kaune: kiekvieno mënesio paskutiná ðeðtadiená 12 val., Jotvingiø 15, Ðilainiuose,ðalia „Taubûèiø“ vaistinës. Teirautis galite tel.: 8699 43293Klaipëdoje: kiekvieno mënesio paskutiná sekmadiená 16 val., Taikos pr. 70, Sportoklube. Teirautis galite tel.: 8671 10237

Lietuvos Sai organizacijos elektroninio paðto adresas: [email protected] „SATJA“. A/d 406, 08002, Vilnius 4.Tel. (8-5) 272 68 53, e–paðtas: [email protected]

Rengiant leidiná, naudoti ðie ðaltiniai:1. „Sathya Sai Speaks“, 1 – 35 tomai, Sri Sathya Sai Books and PublicationsTrust.2. „Sanathana Sarathi“, 1990 – 2006, Sri Sathya Sai Books and Publications Trust.3. N.Kasturi „Satyam Sivam Sundaram“ I – IV tomai, Sri Sathya Sai Books andPublications Trust.4. S.Saraf „Bhagavan Sri Sathya Sai Baba – Eternal Educator“, 1993, NewDelhi.6. „Sri Sathya Sai Super Speciality Hospitals in Putaparthi and Bangalore“,„Swiss Med”, 2005 Nr.1, Switzerland.7. „Heart to Heart“, Radio Sai Listener’s Journal, http://www.radiosai.org/Journals/5. Nepublikuota Europos Satjos Sai Educare (ESSE) instituto medþiaga apieþmogiðkàsias vertybes.

Sai puslapiai interneteSai organizacijos Lietuvoje: www.sathyasai.ltPraðanti Nilajamo, Sai Centrinio fondo: www.srisathyasai.org.inTarptautinës Sai organizacijos: www.sathyasai.orgEuropos Sai organizacijos: www.sathyasai-zone7.orgSai radijo (Sai Radio Global Harmony): www.radiosai.orgSai Knygø ir leidybos fondo(Sri Sathya Sai Books and Publications Trust): www.sssbpt.orgSai Radijas internete: http://www.radiosai.org/Pages/Streaming_Audio.htm „Heart to Heart“, Sai radijo klausytojø þurnalas: http://www.radiosai.org/Journals/

Karnatako valstijos premjerasN. Chandrababu Naidu

Satja Sai Baba ir Indijos premjerasAtal Behari Vajpaee, 2004 m.

Indijos viceprezidentas Krishna Kant su Satja Sai Baba 2001 m.

Indijos premjeras V.P. Narasimha RaoSai universiteto iðkilmëse 1991 m.

Indijos prezidentas dr. Shankar DayalSharma Sai universitete 1981 m.

Nepalo premjeras su Satja Sai Baba 2000 m.

Documents

80-ojo Satjos Sai Babos Gimtadienio iðkilmëse · Dvasingumas – tai pasiryþti ir iðdrásti sekti savo sàþine visur ir visa-da. Taip gyvendami, mes suvoksime ir patirsime, kad