47862698 Justitia Teises Teorija 2004 Lt

  • Upload
    simata

  • View
    257

  • Download
    0

Embed Size (px)

Citation preview

  • 7/22/2019 47862698 Justitia Teises Teorija 2004 Lt

    1/512

    A L F O N S A S VAIVILA

    TEISS TEORIJAVADOVLIS

    Antrasis, pataisytas ir papildytas leidimas

  • 7/22/2019 47862698 Justitia Teises Teorija 2004 Lt

    2/512

    UDK 340.12(075.8) Va-112

    Vaivila A. Teiss teorija : vadovlis. Vilnius: Justitia, 2004. 527 p. Antrasis, pataisytas ir papildytas leidimas

    Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministerijos Auktj mokykl bendrj vadovlikomisijos rekomenduota 1999 m. rugsjo 20 d., posdio protokolas Nr. 6.

    Recenzavo:Mykolo Romerio universiteto Kriminologijos katedros vedja prof. dr. Genovait Babachinait Mykolo Romerio universiteto Tarptautins teiss ir Europos Sjungos teiss kates vedjas prof. dr. Saulius Katuoka

    ISBN 9955-616-07-5

    A. Vaivila, 2004 UAB Justitia", 2004

  • 7/22/2019 47862698 Justitia Teises Teorija 2004 Lt

    3/512

    TURINYSPratarm pirmajam leidimui Pratarm antrajam leidimuiVADAS

    13 21

    BENDROJI TEISS TEORIJOS CHARAKTERISTIKA 1. Naujos teiss sampratos poreikis 2. Teisspainimas - atviras procesas 3. Teiss teorijos istorija 4. Teiss teorijos objektas- teiss samprata ir jos funkcionalum garantuojani bendrj teiss svok sistema (a1 Teiss mokslo udaviniai ir specifika 4.2 Teiss painimo specifika 5. Teiss painimodai 5.1 Mokslinio metodo samprata: mokslas objektyvi ini gamyba 5.2 Filosofinis metodas ir jo priemons 5.3 Sociologinis metodas 5.4 Kiti teiss painimo metodai 5.5 Vieno metodo vyravimo prieastys 6. Vidin teiss mokslo struktra 7. Teiss teorijos vieteiss moksl sistemoje: nuo dogmatins prie mstanios jurisprudencijos 8. Teiss teorr teiss filosofija 9. Akademinms teiss studijoms - smlio laikrodio" pavidalas 9.1tiso poirio stadija 9.2 Visumos skaidymo dalis stadija 9.3 Suskaidytos visumos vientisumo atkrimo stadija 10. iuolaikins teisininko kvalifikacijos ypatumai 11. Valstyb kaip teiss kategorija

    23 23 24 25 26 27 29 33

    33 33 36 38 42 44

    48 51 52 52 52

    53 ..55 ..58

  • 7/22/2019 47862698 Justitia Teises Teorija 2004 Lt

    4/512

    TEISS T E O R I J A

    BENDROJI DALIS

    TEISS S A M P R A T A IR JOS RAIDAI SKYRIUS

    59

    TEIS KAIP PROCESAS (KONTINUUMAS) 1. Teiss samprata - teiss moksl vairovs vienov ss sampratos santykis su politiniu reimu 1.2 Teis - fundamentin monikumo kategori3 Termino teis" daugiareikmikumas 2. Trys teisins bties lygmenys 3. Teis kaip kuikinys 4. Teisins bties lygmenys kaip teiss teorijos vidins struktros atskleidimodasII SKYRIUS

    61 61 62 . 63 63 64 66 67

    TEISS SAMPRAT VAIROV 1. Teiss samprat diferenciacija pagal teiss altin 1.1 1.2in, arba dievikoji, teiss kilms teorija Prigimtins teiss teorija Teisinis pozityv

    69 70 70 71 76

    2. Teiss samprat diferenciacija pagal teiss kildinim i jgos persvara garantuoto i

    so 2.1 L. Gumploviiaus prievartos teorija 2.2 Klasin (marksistin) teiss teorija 2.3Realistin teiss samprata, arba R. Jringo interes jurisprudencija" 3. Teorijos, kilanios teis i prieing interes kompromiso 3.1 Visuomenins sutarties teorija 3.2 Soo, arba socialins priklausomybs (socialini funkcij), teorija 3.3 Sociologin teissrata 4. Teiss hermeneutikaIII SKYRIUS

    82 82 84

    87 89 90 90 93 97

    TEISINIS PERSONALIZMAS 1. iuolaikin teiss samprata - teisinio pozityvizmo ir prigimins teiss" integracija

    101 101

  • 7/22/2019 47862698 Justitia Teises Teorija 2004 Lt

    5/512

    2. Teisinio personalizmo aksiomatika 3. Teis kaip subjektini teisi ir pareig vienovpusiausvyra) 3.1 Funkcin subjektins teiss struktr lemiantys veiksniai 3.2 Pagarbosikalavimo legalizavimas sipareigojimu jai 3.3 Teiss tapatyb - vidinis jos prietarinumas (prieybi vienov) 3.4 Pareiga - autentikas subjektini teisi altinis ir riba isi ir pareig vienovs - vis subjektini teisi santykinumas 3.6 Ar procesins teisos 3.7 Teisi ir pareig vienov - visuomenins sutarties iraika 3.8 Istorinis ekskureiss kaip visuomenins sutarties samprat 3.9 Teisi ir pareig vienovs atpainimas iteiss definicijose 3.10 Teisi ir pareig vienov - ne teiss principas", o pati tei3.11 Kaip gali bti pasveriamos" teiss ir pareigos 3.12 Teisi ir pareig vienov - tmokratini visuomeni teiss esm 3.13 Teisi ir pareig vienovs fiksavimo teiss aktu.14 Teisi ir pareig vienov - teiss akas ir teiss mokslus jungiantis metodas 4. Teteis etimologija 4.1 Teis" - subjektini teisi ir pareig pusiausvyros" odin saTiesumas" - pirmin teiss" reikm 4.3 Tiesa - taip pat teisi ir pareig pusiausvylis 5. Prigimtins ir pozityviosios teiss santykis kaip teiss turinio ir formos santykis 5.1 Prigimtin teis ir tendencija j ontologizuoti, arba natralizmo ir konvencioalizmo polemika teiss sampratoje 5.2 Teiss ontologizavimo reikm 5.3 Neprigimta pritin teis" 5.4 Praktin prigimtinio teisi pobdio supozicijos reikm 6. Institucinata kaip valstybs valdios traukimas teiss esm

    106 108 108 109 110 113 114 115 116 117

    118

    118 119 120 120 126 128

    128 130 131

    133

    137 138 139 143

    143

  • 7/22/2019 47862698 Justitia Teises Teorija 2004 Lt

    6/512

    TEISS T E O R I J A

    7. Teiss ir valstybs santykis 8. Teiss principai 8.1 Teiss princip svoka ir j ramos 8.2 Teiss princip rys 9. Teiss idjos raida: teiss samprata temporis filia (lkra) 9.1 Ikikapitalistins, arba neipltotos, teiss stadija 9.2 Kapitalistins teisshaIV SKYRIUS

    144 146 146 146

    156 157 159

    TEISS SOCIALIN PASKIRTIS IR FUNKCIJOS 1. Teiss socialin paskirtis ir raida 1.1 Teissamprat kaitos priklausomyb nuo teiss socialins paskirties 1.2 mogaus teiss kaip yviosios teiss socialins paskirties objektas 2. mogaus orumas ir teis orum 2.1 Okaip mogaus vertingumas, kylantis i tinkamumo gyventi visuomenje 2.2 Teisi ir pareg vienov - mogaus orumo teisin formul 2.3 Teis orum teisnumo ir subjektins teTik laisvo mogaus pareig vykdymas kuria orum 2.5 Teis orum kaip mogaus teisi 2.6 Teis orum teisins praktikos poiriu 2.7 mogaus orumas ir teiss paeidimas draudimas baudiamojoje byloje eminti mogaus orum 2.9 Privatumas ir padorumas kaip aus orumo aspektai 3. Juridin mogaus teisi samprata 3.1 Teisins ir ekonomins (pasktomosios) lygybs santykis kaip tarpusavio papildymo santykis 3.2 mogaus teisi garantijos 3.3 mogaus teises riboja mogaus teiss 4. Teiss funkcijos

    161 161 163164 168

    168

    170 171 174 176 176 177 178 179 181

    184 185 186 187

  • 7/22/2019 47862698 Justitia Teises Teorija 2004 Lt

    7/512

    TURINYS

    SPECIALIOJI DALIS

    BENDRJ TEISINIO M S T Y M O SVOK APARATASVADAS

    195

    TEISINIS REGULIAVIMAS 1. Teisinio reguliavimo svoka ir prieastys 2. Teisinio reguliavimo objektas (sritis) 3. Teisinio reguliavimo objekto priklausomyb nuo teiss sampratos 4. Teisinio reguliavimo objekto konkretinimas 5. Teisinio reguliavimo metodai 6. Teisinio reguliavimo stadijos 7. Asmuo ir valstyb - teisinio reguliavimosubjektaiI SKYRIUS

    197 197 198

    199 200 204 210 210

    PIRMASIS TEISS EGZISTAVIMO LYGMUO TEISINS IDJOS Teisin s m o n 1. Teisini idj2. Teisins smons svoka 3. Teisins smons struktra 4. Teisins smons funkcijos ologijos ir teisins ideologijos santykis 6. Teisins smons rysII SKYRIUS

    213 213 213 215 216 219 220 221

    PEREINAMASIS LYGMUO: NUO TEISINS IDJOS PRIE TEISS NORMOS Teiskra - teisinio r e g i a v i m o p r i e m o n i g a m y b a 1. Teiskros subjektai 2. Teiskros bdai iskros rys 4. Teiskros stadijos 5. Teiskros principai 6. Teiskros juridin te224 224 224 228 231 234

  • 7/22/2019 47862698 Justitia Teises Teorija 2004 Lt

    8/512

    TEISS T E O R I J A

    III SKYRIUS

    ANTRASIS TEISS EGZISTAVIMO LYGMUO TEISS NORMA 1. Teiss norma kaip teisinio reguliavimo priemon 1.1 Formalieji teiss normos poymiai 1.2 Formalij ir turiningj poymi2. Teiss normos socialini norm sistemoje 2.1 Socialini norm klasifikacija 2.2 Teisrm ir neteisini norm sutapimai ir skirtumai 3. Teiss normos struktra 3.1 Teiss nohipotez 3.2 Dispozicija 3.3 Sankcijos ir j rys 3.4 Metodologins, technins priemonnormos vidinei struktrai atskleisti 3.5 Diskusija dl teiss normos struktros 3.6 Testin ir login teiss normos struktra 3.7 Logins ir tekstins teiss norm struktro4. Teiss norm klasifikacija 5. Teiss norm iraikos (materializavimo) forma 5.1 Teio" daugiareikmikumas 5.2 Teiss norm altinis" ir teisins minties altinis" 5.3 ir jos rys 6. Teiss aktai ir j rys 6.1 Bendrj ir individuali teiss norm aktanorm akto struktra 6.3 statymai ir statym lydimieji aktai 6.4 Teisins tvarkos hihija 7. Teiss akt galiojimas laiko atvilgiu, teritorijoje ir asmenims 8. Teiss normistema 8.1 Teiss norm sisteminimo poreikis 8.2 Teiss norm sistemos sudarymo metodolginiai pagrindai 328 335 335 335 277 278 281 285 287 295 296 299 300 307 308 312313 326 243 243 245 254 255 256 256 265 265 267 270

    10

  • 7/22/2019 47862698 Justitia Teises Teorija 2004 Lt

    9/512

    TURINYS

    8.3 Teiss ak katalogas ir bendroji j charakteristika 8.4 Vieoji ir privatin teisss akt sisteminimas ir jo rys 9.1 Teiss akt inkorporacija 9.2 Teiss akt konsoli3 Teiss akt kodifikacijaIV SKYRIUS

    339 346 352 353 356 357

    PEREINAMASIS LYGMUO: NUO TEISS NORMOS PRIE TEISINI SANTYKI, ARBA NUO OBJEKTINS PRIESUBJEKTINS TEISS 1. Teiss norm aikinimas 1.1 Teiss aikinimo prieastys 1.2 Teiseglamentavimo bkl Lietuvoje 1.3 Teiss norm aikinimo svoka ir stadijos 1.4 Teiss nimo bdai 1.5 Teiss aikinimo rys 1.6 Teiss aikinimo aktai: svoka ir rys 1.7 Aas - teiskros aktas 2. Teiss norm gyvendinimas 2.1 Teiss gyvendinimo svoka 2.2 ymas kaip valstybs pagalba ir kaip teisingumo vykdymasV SKYRIUS

    361 361 362 362 364 366 371 374 374 376 377 383

    TREIASIS TEISS EGZISTAVIMO LYGMUO TEISINIAI SANTYKIAI Teisiniai santykiai 1. Teisini santyki svoka 2. Bendrieji teisini santyki poymiai 3. Teisinio santykio priela4. Teisini santyki struktra 4.1 Teisini santyki objektas 4.2 Teisini santyki subba dalyvi, teisin charakteristika 4.3 Teisini santyki turinys 5. Teisini santyki

    401 401 401 402 404 407 407409 420 424

  • 7/22/2019 47862698 Justitia Teises Teorija 2004 Lt

    10/512

    TEISS T E O R I J A

    VI SKYRIUS TEISIN ATSAKOMYB: NUO BENDROJO PRIE INDIVIDUALIOJO TEISINIO REGULIAVIMO1. Teistas elgesys ir jo rys 2. Teiss paeidimas 3. Teisin atsakomyb 3.1 Atsakomitai 3.2 Teisins atsakomybs svoka 3.3 Teisin atsakomyb kaip procesas 3.4 Teisins omybs principaiVII SKYRIUS

    427 427 431 436 438 440 441 452 457 457 462

    TEISS VEIKSMINGUMAS 1. Teisin kultra ir jos santykis su teisine smone 2. Teiss veiingumas kaip vieno teiss objektyvizavimosi ciklo pabaiga ir naujo ciklo pradia VIII SKYRIUS TEISIN VALSTYB IR ATVIRA (PILIETIN) VISUOMEN 1. Teisin valstyb ir jos r1.1 Teisin valstyb kaip teistumo valstyb 1.2 Teisin valstyb - teiss viepatavimocija 1.3 Socialin teisin valstyb 2. Atvira visuomen - socialin teisins valstybs da 2.1 Atviros visuomens samprata 2.2 Miesto bendruomen - atviros visuomens krimo pvyzdys ir prototipas 2.3 Kai kurie atviros visuomens poymiai sistemos vilgsniu Legal Theory. Summary Literatra

    467 467 473 477 487 496 497 501 507 519 525

  • 7/22/2019 47862698 Justitia Teises Teorija 2004 Lt

    11/512

    PRATARM PIRMAJAM LEIDIMUIN viena Lietuvos teiss mokslo sritis iandien taip nestokoja teiss literatros ir moinio dirbio kaip teiss teorija . is stygius ypa1

    irykja dabar, Lietuvai atgavus Nepriklausomyb ir kilus reikalui kurti nacionalin tin sistem, laisv nuo politinio diktato ir orientuot demokratins visuomens teisiuliavimo poreikius. To prieastys vairios. Viena i j gldi ir paiame teiss moksle.atistin (normatyvistin) teiss samprata, iki iol vyravusi Lietuvos jurisprudencijojeir pozityviojoje teisje, teise laikiusi bet kur valdios imperatyv, paverst privaloelgesio taisykle. Klausimas, ar teis gali bti bent altini poiriu nepriklausoma nudios valios ir ar ta valdios valia, kurianti statymus, gali bti saistoma, ribojama uo jos nepriklausomomis vertybmis, nebuvo keliamas. Valiniai politins valdios sakymi, o ne teoriniai samprotavimai

    Lietuvi kalba ij tokie teiss teorijos vadovliai ir pagalbin literatra: Leonas Pciklopedija. Kaunas, 1931; Valstybs ir teiss teorija / aut. kolektyvas. Vilnius, 1989; Vanseviius S. Valstybs ir teiss teorija. Vilnius, 2000; Karuoka S. Valstybs irteiss pagrindins kategorijos. Vilnius, 1997; Raulinaitis P. V. Bendrosios teiss paskaitos, skaitytos 1925 m. Administracins teiss kurs klausytojams Kaune, spausdintarotatoriumi. Rankratis saugomas M. Mavydo bibliotekos Rankrai skyriuje. I vertim: Gareis K. Teiss enciklopedija ir metodologija. Kaunas, 1924; ereneviius G. F. Benrasis teiss ir valstybs mokslas. Paskaitos, skaitytos Maskvos liaudies universitete / vert. i rus k. iau liai, 1925.119 p.; Hart H. L. A. Teiss samprata. Vilnius, 1

    ; Cotterrell R. Teiss sociologija. vadas. Vilnius, 1997. Kelsen H. Grynoji teiss teorija. Vilnius, 2002. Kai kurie vien vadovli skyriai ideologiniu ar koncepcijos poiu ndienos slygomis nepakankami, kai kurie neapima teiss praktikai svarbesni klausimrba j teiginiai reikalingi permstyti atsivelgiant iuolaikin teiss samprat ir i saugos poreikius, statymus.1

    I dabar Lietuvoje skelbt teiss mokslo darb reikmingumu teiss teorijai isiskiria . Mikelno darbai: Civilin atsakomyb (1993), Civilins atsako mybs problemos: lygini aspektai (1995), Teismo procesas: teiss aikinimo ir taikymo aspektai (kartu su D. Mikelniene) (1999), A. Vaivilos: Teisins valstybs koncepcija Lietuvoje (2000) ir t.

    13

  • 7/22/2019 47862698 Justitia Teises Teorija 2004 Lt

    12/512

    TEISS T E O R I J A

    lm, kas yra teis ir kokios teiss reikia politiniam reimui. Todl i teisinink reie vertinti, o aikinti ir taikyti statymus. Kas yra teis ir kokia ji turi bti - ne tisinink reikalas. Teiss esms klausimai buvo tarsi iimti" i jurisprudencijos kompejos. Atskirta nuo autentikos teiss sampratos ir pritaiky ta prie praktini totalitarnio reimo poreiki, prie einamosios politikos, jurisprudencija virto jo praktinio tvirtinimo ideologija, normine sistema: visa teisin sistema buvo to reimo krinys ir tiesiogiai jam tarnavo. Todl jurisprudencija tapo bene labiausiai totalitarinio reimo paeista Lietuvos mokslo sritimi, vienu i labiau siai ideologizuot visuomens mokNediskutuodami dl teiss sampratos, turjome akinius teiss mokslus, bet neturjome lipltoto teiss mokslo apskritai, kuris rodyt didesn teorins minties aktyvum, negikjo reimo palaikymo ir tvirtinimo interesais. Todl suprantama, kodl iandien, pasus vertybi sistemai ir atsiradus kitokiam socialiniam usakymui, kitokios teiss sampratos poreikiui, buvusi ideologikai drausminga" ir normatyvizmo idji kai nuskurdinjurisprudencija turi bene daugiausiai metodologinio pobdio problem. Pirmiausia jaitenka veikti subjektyvistin teiss samprat, kildinti teis ne tiek i valstybs valik i visuome ns, paties asmens kultrinio aktyvumo, main lygiavertikumo, t. y. i vvertybi, kurios bt privalomos ir statym leidjui, saistyt jo vali, neleist betm leidjo paliepi mo, forminto statymu, laikyti teise. O tokios teiss sampratos pau turi formuotis ir gerokai kitokios prasms bendrj teisinio mstymo svok aparatas,ntis i samprat funkcionali. Todl teiss teorijoje dera ne tik idstyti iuolaikint, bet ir jos pagrindu i naujo permstyti vis ligiolin ios srities patirt, atskikuo ji gyvastinga, nuo to, kuo ji atgyvenu si, veikti t jurisprudencijos klod, kuri

    buvo tiesiogiai susijs su totalitariniu reimu ir su jo absoliutinta etatistine normatyvistine teiss samprata. Dl to kai kur prireik derinti jau nusistovjusi teissijos vadovli tradicij su monografinio tyrinjimo rezultatais, plaiau argumentuoti ttezes, kurios etatistins tradicijos poiriu gali atrodyti nepriimtinos, netikimos. Nsistengta vengti problemik (nors ir sunkinani tekst) da lyk, manant, kad slytisemomis adina jaun moni14

  • 7/22/2019 47862698 Justitia Teises Teorija 2004 Lt

    13/512

    P R A T A R M PIRMAJAM L E I D I M U I

    mstym, teikia galimyb studijuoti gyv teiss moksl, keliant problemas ir jas sprenriant vis tikslesn mogaus teisi samprat, veiksmingesn t teisi saugos mechanizmechanizmo taikym darant skaidresn, smoningesn. Problemi kas mokslas yra ne tik get ir intriguojantis mokslas, nes kiekviena problema ir jos sprendimo paiekos- tai paslaptis ir jos minimas. Kita vertus, vengiant problem, bt sunku nediskutuo janikti kai kurias teiss teorijoje sikerojusias tradicines pai ras, kurios iandien jbesuderinamos su visuomens demokra tjimo poreikiais, besikeiiania vertybi sistemaeiss samprata. Be to, orientuotasi ne vien pirmo kurso studento teisininko kvalifikacijos poreikius (pasirodiusias pernelyg sudtingas" teksto vietas jis gals praleiti), bet ir auktesni kurs studentij ir apskritai teisininkus, kurie teiss teorijalbt iekos paramos sprsdami akini teiss moksl problemas. iandien sunku skirstytorijos inias vadovlines ir grynai mokslines. Studijuojantieji teis studijuoja tiesog iuolaikin jos raidos lyg. is vadovlis, kaip ir bet kuris kitas, dl suprantam gali bti itisai originalus. Bet stengtasi pasakyti ir kai k savo, pirmiausiai grindiant vis teiss teorijos kurs dviem pagrindinmis idjomis: teiss kaip proceso ns bties lygmen) ir teiss kaip subjektini teisi ir pareig vienovs. Pirm ja sikurso struktros, o antrja - konceptual (verty bin, metodologin) turinio vientisuo kai kur prieiti prie kitoki ivad negu tradicini vadovli tik todl, kad mginta i laikytis pradini supozicij, sisteminio poirio. Naudotasi R. Z. Lifico , R. von Jo (Ihering) , N. Matuzovo , P. Leono , S. Aleksejevo , A. Radelbacho , P. Kolerio (Koller) ir2 3 4 5 6 7 8

    2

    3

    4

    P. 3. . , 1994. Ihe ring von R. De r Zwe ck im Re cht. Bd. 1.

    1997. Le onas . Teiss enciklopedija. Kaunas, 1931; taip pat: Valstybs ir teiss teorja /ats. red. prof. S. Vanseviius. Vilnius, 1989.5

    . . . , 1995. Redelba ch A., Wronkowska S., Ziembinski Z. 3.6 7

    Koller P. Theorie des Rechts. Eine Einfhrung. 2., verbesserte und erweiterte Auflage. Wien; Kln; Weima r: Bhla u Verla g, 1997.8

    15

  • 7/22/2019 47862698 Justitia Teises Teorija 2004 Lt

    14/512

    TEISS TEORIJA

    kit autori rengtais ar redaguotais vadovliais, taip pat paties autoriaus ios sritietyrimais. Suvokdamas aptariam tem problemikum tiek turinio, metodikos, tiek ir ismo poiriu, autorius bus dkingas kiekvienam rimtam kritikui, pateikusiam pastab ir sym, kaip is darbas galt bti toliau tobulinamas prireikus rengti antrj leidim. Tuvos teiss mintis laukia moksli ni diskusij, vairi poiri kaip tolesns savo rato, iandien brsta klausimas, ar teiss ini srit, iki iol Lietuvoje vadint teistoliau vadinti tuo paiu terminu, ar keisti j teiss filosofija", t. y. terminu, kuripo Antrojo pasaulinio karo vis plaiau sigali Vakar teiss literatroje dl aikaus sistemos orientavimo tarnauti mogaus teisms judant nuo techno kratins prie humanistns jurisprudencijos. Terminas teiss teori ja", kai kuri autori (prof. Z. Ziembinsmanymu, atsirado veikiant filosofiniam pozityvizmui, kuris siek i vis mogaus veiksmaalinti vertybin, mogikj element ir nagrinti sociali nius, taip pat teisinius,agal analogij su gamtos reiki niais, nes ie neturi vertybinio, mogikojo turinio, yra saistomi mechanins priklausomybs (prieastini arba subordinacijos ryi). itaitaikyti teiss mokslui tuos paius objektyvumo kriteri jus kaip ir gamtos mokslams. Manyta, kad vertybinio poirio sileidimas teiss moksl kartu reik ir subjektyvumo m arba palaikym (tuos paius dalykus skirtingi mons vertina skir tingai), kad moksesa - grynas objektyvumas, o tikrojo moksli kumo etalonas - gamtos mokslai. Absoliutinant tiesos objektyvum, ignoruotas faktas, kad tiesa yra turinio (objektyvumo)ir formos (subjektyvumo - mogaus paintini gali) vienov ir kad tiesa tik todl yrarin, jog jai bdingas tapsmas, kad jos egzistavimo forma subjektyvi (priklausoma nuo mogaus). Tiesa neegzistuoja alia mogaus, nes ji yra ne savaimin duotyb, o mogau

    sa, todl atspindi ne tik objektyvi tikrov, bet ir tam tikro meto paintines mogaus ias suvokti t tikrov; ios galios taip pat yra objektyviai determinuotos. Termin teteorija" pasil ir pagrind rus teisininkas Leonas Petrayckis, dsts teiss mokslusgo universitete 1898-1917 metais. i idja i Rusijos perjo Lenkij, Lietuv, Vakarkratus. L. Petrayckiu sek jo mokiniai, ypa W. Friedmannas veikale Teiss teorija" l Theory, 1944), taip pat H. Kelzenas Bendrojoje teiss ir valstybs teorijoje" (General16

  • 7/22/2019 47862698 Justitia Teises Teorija 2004 Lt

    15/512

    P R A T A R M PIRMAJAM L E I D I M U I

    Theory of Law and State, 1945). Teiss teorijos terminui ipopuliarti turjo reikms rne (veicarija) nuo 1926 met leistas mokslinis teiss urnalas Tarptautin teiss teapvalga - Teiss teorijos urnalas" (Revue internationale de la Theorie du droit - Zetschrift fiir Theorie des Rechts"). Nuo 1970 m. Vokietijoje leidiamas urnalas Teissteorija" (Rechtstheorie"), po kurio laiko pervardytas teisi ns technologijos" kryes urnal Zeitschrift fiir Logik, Methodenlehre, Kybernetik und Soziologie des Rechts". Terminui teiss teorija paplisti ir sitvirtinti padjo ir normatyvistins teiss sratos iplitimas, nulemtas pozityvistins ir neopozityvistins metodologijos paplitimogamtos ir socialiniuose moks luose XX a. pirmoje pusje. Normatyvizmas buvo nedmesingas turiningai teiss sampratai, nes ji - metafizikos uuovja". Teis pozityvizmui nvo problema, nes viskas, k valdia paveria visuotinai privalomo elgesio taisykle, iryra teis. Tai labai paprasta ir aiku. Todl ios orientacijos teiss teorija daugiaudmesio skyr ne teiss sampratai, o bendrosioms teisinio mstymo svo koms. Bet pralteiss samprat ir palikus tik teisinio mstymo priemones (teiss kategorijas), i tesrit tada i ties tegalima vadinti teiss enciklopedija, teiss teorija, kur enciklopja ir teorija reikia tik tam tikr teisini svok aikinim, beje, orientuot ne tess norm taikymo poreikius. O tokia teiss teorija ar enciklopedija negaljo bti koncuali. ia mginta atskirti teiss samprat (teiss filosofij) nuo bendrj teisinio marato (teiss enciklopedijos), nes tai atitiko totalitarinio reimo (valstybs primato) siek nesileisti teiss praktik fundamentalesns nei statymas teiss, kuri prauinteresuota etatistin tokio reimo jurisprudencija. Mat su teise bendrj teisinio mo svok aparat gali ateiti statymo sutikimo su teise problema, kuri aikinantis ga

    i ir savavalikas totalitarinio reimo statym turinys, kur lengviau paslpti teiss pedijai, nagrin janiai pavienes statym normas be ryio su teiss samprata. Teiss tampa reikalinga tik kai teiss imperatyvams norima palenkti ne tik teiss taikym, bet ir teiskr, kai ia samprata uiuopiamos ir grindiamos vertybs, galinios saistyleidjo vali. Normatyvizmas orientuotas teiss norm taikym, o societarizmas - ir yb ir dl to jis inte gralesnis. Savo ruotu etatistiniam normatyvizmui reikia vertybniu poiriu neutralios, arba diplomatikos", teiss teorijos (nes neno1 7

  • 7/22/2019 47862698 Justitia Teises Teorija 2004 Lt

    16/512

    TEISS T E O R I J A

    rima tiesiai sakyti, kad galiojanti teis pirmiausiai tarnauja j sukrusiai valstybs aldiai); tuo tarpu societarizmas, atvirkiai, nori pltoti mogaus teises aikiai ot teiss filosofij, kuri sujungiu teiss samprat (pagrindines mogaus teises) su padj gyvendinti bendrj teiss svok aparatu grindiant teiskros saistym pagrindin. Tai reikia, kad vertybinis teiss aspektas tampa viresnis u normin, daro j sau pPltojama ia linkme, teiss samprata m sutapti su bendra po Antrojo pasaulinio karokaruose irykjusi moksl, taip pat jurisprudencijos humanizavimo tendencija: visus mlus imta lai kyti paties mogaus savitarnos priemonmis, alia ios savitarnos funkcijneturiniais prasms. Metodologiniu poiriu i tendencija reik moksl integracijos tTodl Pranczijoje, Vokietijoje, Austrijoje ir kitose Europos alyse t teiss ini srtiria visiems teiss mokslams bendr teiss samprat ir padedant j gyvendinti bendro mstymo svok aparat, vis daniau imama vadinti teiss filosofija, arba teiss filovadu . Lenkijoje tendencija suprasti teiss teorij kaip teiss filosofij irykjo deimtmetyje. iuo klausimu diskutuojama ir Vokietijoje . Kai kurie vokiei teiss tetikai teiss teorij, kuri gvildena tik techninius teisinio reguliavimo klausimus, vadina teiss teorija be teises . ia vis teis norima paaikinti (prasminti) mogumi aus: pozityvioji teis - ne iaip elgesio norminimo technika, o mogaus teisi apsaugosir gyvendinimo juridin technika. Tuo siekiama pabrti ne tik formalius teiss poymilgesio norm), bet ir turinio bruous: teisingum (vienod pagarb skirting socia linnteresams), kompromisin prieing interes derinim, subjektins teiss priklausomyb nkamos pareigos vykdymo ir kita.9 10 11

    Pltojantis pilietinei teiss sampratai, moksl humanizavimas tapo vyraujaniu integracjos tendencij po Antrojo pasaulinio karoZr.: Luf G. Grundfragen der Rechtsphilosophie. sterreich: Univ. Wien, 1997/ 1998;Pound R. An Introductio to the Philosophy of Law (1946); Coing H. Grundzge der Rechtsphilosophie. Berlin, 1993; kt. Dreier R. Was ist und wozu allgemeine Rechststheorie? // Recht und Staat in Geschichte und Gegenwart. Hefte 444/445. Tbingen:J . C . B . Mohr (Paul Siebeck), 1975. Ten pat. P. 6.9 10 11

    18

  • 7/22/2019 47862698 Justitia Teises Teorija 2004 Lt

    17/512

    P R A T A R M PIRMAJAM L E I D I M U I

    Vakaruose turiniu. Tai reikalavo, kad teiss teorija orientuotsi ne tik teiss taikyo, bet ir teiskros poreikius. Todl mogaus teiss, maai dominusios" normatyvizmuti. Pripainus j pirmum, teiss samprata ima gyti ypating reikm, nes jos paskirtti tas mogaus vertybes, kuriomis dabar turjo bti saistoma statym leidjo valia. Beisinio mstymo svok aparat (teiss enciklopedij), kur normatyvizmas buvo atskyrs sampratos (teiss filosofijos), teisinis sociatarizmas siek sujungti. O i sjung viutoriai vadina teiss teorija", kiti - teiss filosofija" . Pradinis io vadovlio teisipltojo i Lietuvos teiss akade mijoje autoriaus 1996-1999 m. dstyto teiss teourso. Esu dkingas prof. habil. dr. Mindaugui Maksimaiiui ir prof. Pra nui Rasimaviii, skaiiusiems rankrat ir pateikusiems verting pastab. Autorius12

    1999 m. spalio 13 d.

    Apie teiss teorijos ir teiss filosofijos termin skirtumus plaiau r.: Land J. Studfilozofii prawa / opracowal K. Opalek. Warszawa, 1959; Petraycki L. O nauce prawai moralnoci: Pisma wybrane / opracovval A. Kojdar. Warszawa, 1985; Lustacz L. Teoria czy filozofia prawa oraz panstrva // Pansrvvo i prawo. 1992, Nr. 9, p. 41-44.1 2

  • 7/22/2019 47862698 Justitia Teises Teorija 2004 Lt

    18/512

    PRATARM ANTRAJAM LEIDIMUIPastaruoju metu Lietuvos pozityvioji teis ir jos teorija susiduria su naujomis, vis sudtingesnmis problemomis, nes tampa sudtingesni ne tik ekonominiai, politiniai,bet ir tarptautiniai Lietuvos moni santykiai. Euroatlantin integracija, praktinisLietuvos statym deri nimas su Europos Sjungos teise, nauj kodeks sigaliojimas, rai pasibaigusi Prezidento apkalta ir kiti socialiniai pokyiai kelia teisei nauj problem, veria iekoti ne tik nauj sprendim, bet ir subtilesns j argumentacijos. Tourios 2000 m. ijusio Teiss teorijos" vadovlio dalys tapo pernelyg abstrakios, neba viso kylani problem spektro. Tuo tarpu teiss stu dent interesas - painti teisienimo aktualijas. Tai viena i pagrindini prieasi, paskatinusi rengti antrj io dim. Siekiant teiss poiriu apmstyti i besikeiiani socialin teisin padt Livisas vadovlio tekstas: kai kas patikslinta, nemaai papildyta, trauktos naujos temos (mogaus teiss teisnumo ir subjektins teiss poiriu, mogaus orumas ir teis osankcij skirstymas pasyviai negatyvisias ir aktyviai negatyvisias, Prezidento dekrtai, teiss normos priklausomyb nuo teiss funkcij ir norm sistemingumo, valstybs din atsakomyb u valstybs institucij ar pareign neteistais teiss aktais padaryts al, teisinis nihi lizmas, teisin valstyb ir atvira (pilietin) visuomen, ir kt.u toliau pltojamas metodologinis io vadovlio pagrindas - personalistin teiss sampr(teisinis personalizmas), jos aksiomatika, mechanizmas teisi ir pareig pusiausvyrai pasiekti, grindiamas subjektins teiss pirmumas, ia samprata nuosekliai vadovaujaasi apibriant visas kitas teiss teorijos svokas. Autorius2004 m. liepos 17 d.

    21

  • 7/22/2019 47862698 Justitia Teises Teorija 2004 Lt

    19/512

    VADAS

    BENDROJI TEISS TEORIJOS CHARAKTERISTIKA1. NAUJOS TEISS SAMPRATOS POREIKIS lugus pasaulinei totalitarinio socializmo sistemai, pernelyg sureik minusiai valstybs, klass (visumos) prioritetus, Lietuvoje ir vsoje Ryt Europoje vyksta revoliucins reikms vertybi pokyiai. Pir miausia populiaanda valstybikai suprantamo kolektyviz mo, socialumo idja. J keiia individo primatir j isakanios liberalizmo, individualizmo idjos. Atitinkamai keiiasi valstybs irinstitucij paskirtis, kompetencija. is procesas reikia ir perjim kit vertybi splanins, valstybins ekonomikos prie rinkos ekonomikos). Visa tai atskleidia buvusisocialini institut, taip pat teiss definicij nepakankamum: visuotinio pripainimo ka iki tol teisinink teisinje smonje vyravusi normatyvistin etatistin teiss sampeorikai grindusi valstybs primat, teise laikiusi visa tai, k valstyb nustato iri neskatino domtis statym teisiniu turiniu, tenkinosi teiss, kaip elgesio taisyklsonstatavimu, teistumui teik pirmum prie teisingum, valstybs vali laik vieninteltiniu ir t. t. i teisje vyravusi tendencij veikimas suponuoja btinyb permstytieorijos dirb, suvokti, kaip jis dera su ndienos mogaus teisi saugos poreikiais, suraujania Lietuvoje teiss samprata, kiek dabartinis teisinis mechanizmas pajgus teispoiriu paaikinti atsirandanias mogaus teisi ginties problemas, kiek jis gali pasir pagrsti modernius t problem sprendimus. Svarbu, kaip iandien turt bti supranti teis, kad ji adekvaiai ireikt rinkos ekonomikos ir valstybinio gyvenimo demokratvimo poreikius, sugebt bti t proces socializavimo ir humanizavimo teis.

    23

  • 7/22/2019 47862698 Justitia Teises Teorija 2004 Lt

    20/512

    TEISS TEORIJA

    Tai klausimai, kurie iandien Lietuvoje, manyiau, yra vienodai aktuals tiek tiems, kurie tik pradeda teiss studijas, tiek tiems, kurie tas studijas jau yra baig ir mano jau in, kas yra teis. Pirmiesiems svarbu todl, kad tai pirmoji paintis su teiseskritai, antriesiems todl, kad, atsivelgiant nauj padt, reikia i naujo permstyaizdinius: kas yra pati teis, kokia jos paskirtis, funkcijos, teisinio reguliavimo galimybs, juo labiau kad esame istorins btinybs paaukti kurti ir gyvendinti ne oki, o demokratins visuomens teisinio reguliavimo poreikius pajgi reaguoti teisym iuos klausimus kaip tik ir ieko teiss teorija, siekianti apmstyti socialiniusesus atsivelgdama istorikai konkreius mogaus teisi saugos poreikius, be to, jai teorikai pagrsti pagrindinius t proces teisinio reguliavimo principus ir kryptis, svarbiausia, visa tai perdirbti" teiss samprat, bendr visiems teiss mokslams. Tdami, kas yra teis, galsime inoti, kokie turi bti statymai, kad juos galtume laikeisiniais. 2. TEISS PAINIMAS - ATVIRAS PROCESAS Teis, reikdama moni pastangas veravo interesus visai visuomenei privaloma tvarka ir ja remiantis viepatauti arba sugy venti, yra vienas i reikmingiausi ir kartu sudtingiausi mo gaus krini. Pakas yra teis, tradicinis, bet atsakymai j netradiciniai. Tai klausimas, kuris neturi galutini atsakym. Kiekviena epocha, o neretai ir kiekviena moni karta vis i naatsakinja, regis, jau seniai atsakytus klausimus. Ir atsakinja ne todl, kad bt ankstesni kart atsakymus, o todl, kad tie atsakymai nuolat praranda savo pakankamum keiiantis mo gaus egzistavimo slygoms: veikindamas vienas grsmes savo teismsa naujas. Todl nuolatin tapsm patirianiai, nuolat savo tapatyb prarandaniai, bet da gyvo dinamiko ryio su besikeiianiais mogaus interesais neprarandaniai teisei s

    i reikia ir atitinkamai dinamikos teiss teorijos, kuri pajgt ne tik fiksuoti iodinamikum, bet ir atrasti jo dsningumus: kas yra santykikai pastovu ir tapatu istoikai nepastovioje teisje ir jos nepastovumo altinyje - visuomenje.

    24

  • 7/22/2019 47862698 Justitia Teises Teorija 2004 Lt

    21/512

    VADAS

    3. TEISS TEORIJOS ISTORIJA Teiss teorija, kaip atskira teiss mokslo disciplina, susiformavo XIX a. pradioje Anglijoje atsiskirdama nuo klasikins teiss filoso fijos kap mogaus prigimties ir proto teorijos. is atsiskyrimas vyko tikslinant (konkretinant) teorini teiss tyrim objekt, j siaurinant iki pozityviosios (valstybs kuriamos). Todl pagal tyrimo objekt teiss teorij imta apibrti tik kaip pozityviosios teisj, j vadinant analitine jurisprudencija". Jos pradininkais laikomi angl teisininkaiir filosofai J. Benthamas (1748-1832) ir D. Ostinas (J. Austin, 1790-1859) , kurie ne tik patikslino teiss teorijos objekt, bet ir suformulavo pagrindin metodologinteorini teiss tyrim program:13 14

    1) teiss teorija nagrinja teiss normas kaip kompetetingo (turinio tam galiojimus) oriteto sukurtas ir paskelbtas elgesio taisykles; 2) teiss normos nagrinjamos be ryio su morals normomis; 3) teiss teorijos udavinys - logikai analizuoti (aikinti)indi nes pozityviosios teiss svokas, kad jos tapt patogesne priemone gyvendinti sateises. Tai buvo naujomis slygomis ipltojimas t metodologini nuo stat, kurias IIbuvo pareng Romos teisinink atliekami civilins (privatins) teiss tyrimai (pandektika), grindiami dviem formalaus loginio teiss tyrimo principais: 1) teiss svokos suaro login sistem, pagrist subordinacijos principu; 2) specialiosios teiss svokos imos i bendrj remiantis formaliosios logikos dsniais. ie metodologiniai principai iapo pagrindu filosofin, spekulia tyvj teiss svok tyrimo metod pakeisti dogmatinkalbiniu-loginiu. Teiss teorijos objekto susiejimas su valstybs kuriamo mis teiss n

    rmomis, t norm tyrinjimas kalbiniu-loginiu metoduBentham J. Introduction to the Principles of Morales and Legislation (1780); Bentham J. Leading Principles of a Constitutional Code for any State (1822). AustinJ. The Province of Jurisprudence Determined (1832); Austin J. Lectures on Jurisprudence, or the Philosophy of Positive Law (1863).13 14

    25

  • 7/22/2019 47862698 Justitia Teises Teorija 2004 Lt

    22/512

    ir r e i k teiss teorijos atsiskyrim n u o teiss filosofijos ir pasukim savarantyrimo mokslo kitais, disciplinos ypa link. analizs metodais, apie tai K a d a n gi t o l i a u t e i s s teorija p l t o t a p a p i l d a n t d o g m a t i n teiss metod turinio plaiau k a l b a m a skyriuje T e i s s p a i n i m o m e ta i " .

    4. TEISS

    TEISS

    TEORIJOS IR JOS

    OBJEKTAS TEISS1 5

    SVOK

    SAMPRATA

    FUNKCIONALUM

    GARANTUOJANI

    BENDRJ

    SISTEMA

    (APARATAS)

    Suprasti - tai mstyti, o mstyti - tai inoti, nuo ko pradti. Isami paintis su teisija, k a i p ir su k i e k v i e n u k i t u m o k s l u , prasideda tyrinja. Objektas (lot. objicio - m e s t i prieais, laikyti prieais save) yra v i s a tai, k u k r e i p t o s m o n i m i n t y s , n o r a i , v e i k s m a i . M o k s lo o b j e k t a s y r a ta t i k r o v , kuri k o n k r e t u s m o k s l a s siekia painti ir praktikai valdyti. Abstrakiai k a l b a n t , teiss teorijos o b j t a s y r a teis kaip m o n i tarpusavio santyki socializavimo ir humanizavi m r i e m o n . T o d l ia p i r m i a u s i a s i e k i a m a painti, k o d l

    n s kuria gauna tok i savo elges norminant santykius rank kaip teis, i kur tlizuojani gali, kas lemia nuo jos tyrimo objekto nustatymo, t. y. isiaikinimo, koki k r o v s srit, k o k i u p o i r i u ir k o k i a i s m e t o d a i s tas m ok s l a s

    r a n k i o p o b d , t u r i n i o p e r m a i n a s , k o d l vairi e p o cr vairi t a u t t e i s y r a v i s k i t o k i a , k a i p teis t u r t b t o j a m a , k a d pajgt konkreiu laikotarpiu konkreiai tautai utikrinti asmens sum, v i s u o m e n s stabilum, k o k i o s y r a t e i s s g a l i m y b s p ai e k ti tiksl ir t. t. T a i b e n d r i a u s i teiss teorijos k l a u s i m a, k u r i e b e n d r a i s bruoais n u b r i a t o l i m i a u s i a s teiss teoijos i n t e r e s ribas. A t s a k y m iuos k l a u s i m u s t e n k a iekotie s i k e i i a n i u o s e m o n i i n t e r e s u o s e i r t i n t e r e s

    u r i a m u o s e m o n i s a n t y k i u o s e . T a i reikia, k a d ia n a g 15Nevartotini i rus kalbos nekritikai perimti, nors ms teiss literatroje ir plaiaerminai teiss teorijos dalykas, prievoli dalykas ir kiti, nes yra daugiareikmiai irnetiksliai orientuoja.

  • 7/22/2019 47862698 Justitia Teises Teorija 2004 Lt

    23/512

    rinjama kuriama

    ne

    gamtin

    (objektyvioji),

    o

    paties

    mogaus

    sukurta

    ir

    tikrov

    siekiant jos priemonmis valdyti

    mogaus

    teisia p s a u g o s ir g y v e n d i n i m o proces. D l ios specifikos teiss teorijr a v i e n a s i v i s u o m e n s m o k s l . Todl prie konkretinant jos objeikslinga tarti bent kelet odi, kas yra teiss m o k s l a s kaip v i s u o m e n k s l a s ir kuo jis skiriasi n u o kit, ypa g a m t o s , m o k s l . 4.1 TEISS O K S L O UDAVINIAI IR SPECIFIKA Mokslas tinka tik drsiems protams. M. Montenis Visi v i s u o m e n s m o k s l a i , k u r i e m s p r i k l a u s o i r j u ri s p r u d e n c i j a , k e l i a s a u tris udavinius: 1 ) n u s t a t y t i so c i a l i n s t i k r o v s faktus i r reiki n i u s , j s a v y b e s ; 2 )u o s paaikinti (atskleisti prieastinius i fakt ryius); ir 3) vertinti tiriamo v j o s n a u d i n g u m o ar g r s m i n g u mo mogaus teisi saugai poiriu.tvilgiu v i s u o m e n s m o k s l a i g e r o k a i skiriasi n u o g a m t o s

    moksl. Pastariesiems rpi tik du pirmieji udaviniai - n u s t a t y t i faktus ir ju o s paaikinti. G y v y b s f o r m v a i r o v suadina nor j a s aprayti,ti j panaumus ir s k i r t u m u s , s u r a s t i t o s v a i r o v s p r i e t , iaikinti v i e n f o r m v i r t i m o k i t o m i s b d u s i r prieast klausimas, kuri nors gyvybs forma yra gera ar bloga, b t beprasmis arba, tiksliau, klaidingai keliamas, nes gamtoje viskas v y k s t a t a i p , k a i p v y ks t a , - visk l e m i a b t i n a v i d i n p r i k l a u s o m y b ; ia n rr i o ir b l o g i o kategorij. G a l i m a l i e t ar sausr girti a r peikti, b et n e g a l i m a p r i t a r i m u a r s m e r k i m u s u k e l t i a r s u st a b d y t i i gamtos kurio reikini, ildomas jie vyksta pleiasi, savaime, o nlauso nuo mogaus negali v a l i o s i r n r a j o s k o n t r o l i u o j a m i . m o n s paino g a m t o s d s n , d l knas aldomastraukiasi. Jie p a k e d s n i o , b e t gali painti jo veikim, o pain j p a n a u d o t i s a v o tei

    u g a i i r b e n d r a i g e r o v e i d i d i n t i . K a s kita s o c i a li n i u o s e m o k s l u o s e , k u r i o b j e k t a s - m o n i inte resai, i r s t a n t y s s o c i a l i n e t v a r k a . S k i r t i n g a i n u o g am t i n s , j i , k a i p sakyta, y r a n e o b j e k t y v i d u o t y b , o pa i m o n i k r i n y s , s k i r t a j t e i s m s ( i n t e r e s a m antuoti, gyvendinti. N e p e r e n g i a n t t a m t i k r rib ta tvarka gali btustatoma, keiiama moni nuoira

  • 7/22/2019 47862698 Justitia Teises Teorija 2004 Lt

    24/512

    TEISS T E O R I J A

    laisv vali, vadinasi, gali i dalies laikinai nustatyti ir kitoki socialin tvark, reikalauja tam tikr reikini prigimtis. Visuo menje nusistovi tam tikra visuotinai valoma socialin tvarka tik todl, kad itaip norjo atitinkamus interesus ir socialinos persvar turini moni grup, kuriai nustatyti toki tvark yra palankiausias bdasavo interesus. Jeigu ie mons panors kitaip ir socialini jg persvara iliks j bendra visuomeninio gyvenimo tvarka gali radikaliai pasikeisti. Vieni mons, disponuojantys jgos persvara, gali kitiems smurtu primesti savo interesus ireikiani tvaTaryb Sjunga, vyk diusi 1940 m. Lietuvos okupacij, nustat ne Lietuvai, o sau nauialin tvark. Rusija 1917 m. panorjo" savo kapitaustin socialinio gyvenimo tvark pti socialistine, o nuo 1991 m. vl kapitalistine. Tai rodo, kad socialins tvarkos kras yra pats mogus, veikiantis savo interesais, ir kad ta tvarka - tai tik jgos persvar turinio ir tam tikrais interesais besivadovaujanio mogaus (moni grupi) kritis visiems privalomo elgesio taisykli (statym) sistemos pavidal. Todl ta tvarka gbti ne tik apraoma, kokia ji yra, bet ir vertinama, kokia ji turi ar gali bti, kadatitikt tam tikr socialini grupi siekius ir interesus. O tai reikia, kad jai galitaikomos grio ir blogio, teisingumo ir savivals (agresijos) kategorijos. Kadangivisuomen yra socialiai diferencijuota (j sudaro vairi interes socia lins grups)kviena tokia grup gali turti skirtingas tos paios socialins tvarkos vizijas ir skiringai jas vertinti. Todl visuomens mokslams tenka veikti, kaip sakyt H. Kelzenas, tarp Sein" ir Sollen" (tarp to, kas yra, ir to, kas privalo bti arba norima, kad btTaigi socialiniams mokslams, tiriantiems mogaus interes kuria m tikrov, dar prisidtreias udavinys - vertinti tas visuome ninio elgesio taisykles, pagal kurias to me

    o visuomen gamina vartojamsias vertes - savo teisi gyvendinimo priemones, jas pasiirsto ir naudojasi tokia savo teisi sauga, koki konkreiam asmeniui garantuoja jo padtis pltojant i gamyb ir paskirstant jos rezultatus. Tos taisykls, kaip kylaniosinteres, ir gali bti vertinamos t pai interes poiriu. Todl teiss mokslo tysminis elementas eina ne tik teis kaip visuomenin tvarka, bet ir socialiniai interesai kaip tos tvarkos altinis ir jos vertinimo kriterijus.28

  • 7/22/2019 47862698 Justitia Teises Teorija 2004 Lt

    25/512

    VADAS

    Gamta yra tai, kas yra, o teisin tvarka - kas yra ir kas pageidaujama, kad bt. Todlteisinje tvarkoje gldi idealo, arba idealios tvarkos", idja, kuri kuria pats moguje yra knytos mogaus pastangos bti ne tik biologine, bet ir socialine btybe. 4.2 TPAINIMO SPECIFIKA Studijuojant teis, btina atsivelgti jos sveik su visuomens struktra ir socialini jg santykiu. Todl suprantama, kodl daugelis autori, siekdbrti teiss teorijos tyrimo srit, teiss aikinim paprastai pradeda nuo dalyk, regnutolusi nuo teiss: jie aptarinja visuomens formavimosi prieas tis, jos socialintr, visuomens politini, ekonomini san tvark raid, socialini interes diferencikit klau sim. Ir tam turi pagrind, nes teis, bdama mogaus elgesio tvarkytoja, ka, nra duota i karto gatavu pavidalu, ji neatsiranda staiga, pati i savs ir alia mreikal. Ji pavaldi bendrai vienos kokybs atsiradimo i kitos logikai. Teis, arba tesin tvarka, kaip tam tikru bdu sutvarkyt socialini santyki (elgesio) tikrov, atsii jai prieingos tikrovs: biologini, psichologini, socialini mogaus interes, ira tam, kad, normindama, derindama tuos interesus, juos apsaugot, gyvendin t, o galiusiai juos visuomenint (daryt monikesnius), kad vieno asmens interes gyvendinimasrst kito asmens interes varymu ar likvidavimu. Taiau teiss teorija tik tiek domisisuomens socialine strukt ra, socialini jg santykiu, nuosavybs formomis, socialinar ka, kiek tai gali turti takos vyraujaniai teiss sampratai susifor muoti ir pozosios teiss (statym) turiniui suvokti. is vidinis teiss suaugimas su visa istorinekonomine, politine, kultrine mogaus btimi daro teis sudtingu socialiniu reikiniu,s painim - kompleksin. Teiss esm (pagrindiniai poymiai) gali bti atskleista tik t j kaip glaudiai sveikaujani su visa socialine mogaus btimi, kur teis ikyla k

    s determinuotas ir kartu t bt integruojantis, norminantis pradas: viskas, kas vyksta civilizuotoje visuomeninje remiantis privaloma tvarka, vyksta teiss - statymo pagrindu. Taigi objekto atvilgiu teiss teorija - tai mokslas, tiriantis visuome ns socalin struktr, socialini jg santyk ir kitus sociokultrinius29

  • 7/22/2019 47862698 Justitia Teises Teorija 2004 Lt

    26/512

    TEISS T E O R I J A

    veiksnius, formuojanius, keiianius vyraujani visuomenje teiss sam prat kaip vimokslams bendr metodologin pagrind; taip pat bendrj teiss svok aparat, darantpraktikai funkcio nali, pajgi metodologikai, vertybiniu poiriu vadovauti akiniyrimams ir vertinimams. Teiss teorijos objektas teiss literatroje kartais painiojamas su jos tikslais nurodant, kad teiss teorijos objekt sudaro [...] teiss atsiradim, pltros ir funkcionavimo dsningumai" . Kiti autoriai vartoja diplomatikesn" formuiss teorija - tai [...] mokslas apie pagrindinius [...] teiss dsningumus [...]" Dsnngumai - tai vidin, btina ir pasikartojanti daikt prieas tin sveika, todl nra prieinami tyrintojui analizs pradioje. Jie yra tam tikr fakt ir reikini vairovi atradimas principo, sujungianio sistem vairiausi tam tikros painimo srities emmediag. Dsniai visur yra mokslini tyrinjim tikslas, o ne objektas, todl yra ne aradia, o jos pabaiga. Jeigu bt kitaip, tai pati analiz tapt beprasm: kokia prasmtai, kas jau duota paioje analizs pradioje, kas inoma ir be analizs. Teiss teorijia ne teiss dsningumus", o socialinius mecha nizmus, kaip ir kodl socialiniai monresai virsta tam tikros vertybins orientacijos teiss samprata, o i - atitinkamomisteiss normomis (visuomens gyvenimo tvarka). Kokia yra teisins tvarkos ir jos pobdiriklausomyb nuo jau mint veiksni - visuome ns socialins struktros, esamo socialkio konkreioje visuomenje konkreiu laiku? visus iuos klausimus teiss teorija ir tsakym. Btent juose ir siekiama formuluoti analizs atskleistus teiss atsiradimo, ps ir funkcionavimo dsningu m u s " - btin politikai ir ekonomikai vyraujanios vidalies interes ir galiojanios teisins tvarkos priklausomyb. Kartu teiss teorija tiir valstyb kaip organizacij, kuriai talkinant ir vyksta i socialini interes trans

    macija visai visuomenei privalom tvark ir kuriai padedant ta tvarka gyja organizuoos jgos apsaug. Demokratin valstyb garantuoja, kad16 17

    / . . . . , . . . , 1997. . 2a. Vilnius, 1998. P. 4.16 17

    30

  • 7/22/2019 47862698 Justitia Teises Teorija 2004 Lt

    27/512

    VADAS

    esant teisinei tvarkai n vienos socialins grups interesas negalt tiktis bti gyvignoruojant kit asmen interesus, jog teisin tvarka tik tam ir yra, kad skirting socalini grupi interes polinkis save absoliutinti bt sutramdomas socialiniu kompromisvirtinamu statymuose. Todl bendriausiu poiriu galima sakyti, kad teiss teorija tirteis ir valstyb i pradi kaip moni viepatavimo, o vliau - kaip tarpusavio bendrir gyvenimo santarvje priemones. 5. TEISS PAINIMO METODAI Metodas - tai viesulys, uvieiantis keliautojui keli tamsoje. Dargi lubis eidamas keliu aplenkia t, kuris ebe kelio.F. Bekonas

    Teiss mokslo paanga labai priklauso nuo metod, kuriais tas mokslas naudojasi ir kurie lemia teisinio mstymo sistemingum, kritikum ir savarankikum. Teiss teorijos m- tai sistema bd ir priemoni, kuriais teiss teorija tiria socialini interes Iransvimosi teisin tvark veiksnius ir slygas. Metodasgraik kalbos terminas, reikiantiimo arba tyrimo keli. Mokslo objektas atsako klausim, k mokslas tiria, o metodaskap ir kokiu bdu tas objektas tiriamas.5.1 MOKSLINIO M E T O D O S A M P R A T A : MOKSLAS - OBJEKTYVI I N I G A M Y B A

    Prie aptariant teiss teorijos metod, tikslinga bent keliais odiais paaikinti, kasmokslo teorija ir mokslinis metodas. Mokslin teorija - tai idjinis tam tikros tikrovs srities modelis, sisteminis pagrindini tos tikrovs poymi atspindys mogaus smnti pasaul - tai j logizuoti, t. y. versti tikrovs reikini poymius ir sveik log

    mis ir j sveika. Pastame daiktus, kad juos valdytume, kad inotume, kuo konkrets di ar reikiniai gali bti mums naudingi ir kuo pavojingi. Todl ir teis pastame, kadme, koki praktini tiksl galime ja pasiekti, kokios joje slypi galimybs humanizuoti ni santykius, palaikyti moni santarv ir bendradarbiavim.

  • 7/22/2019 47862698 Justitia Teises Teorija 2004 Lt

    28/512

    TEISS T E O R I J A

    Kiekviena mokslo teorija apima du struktrinius elementus: gno seologin (objektyviasinias) ir metodologin (j gijimo, vertinimo bdus ir priemones). Atsivelgiant tai i struktrini dali apibriant moksl labiau pabriama, galima suformuluoti skteorijos definicijas. Jeigu pirmum teiksime paioms mokslo inioms, tai mokslas (teorija) bus objektyvi ini apie tikrov sistema; o jeigu pirmum teiksime metodui, tai sl reiks apibrti akcentuojant ne jo rezultatus (inias), o toki ini gijimo proctin, tiriamj moni veikl, kuri ir yra ne kas kita, kaip praktinis t painimo priestravimas. Tada mokslas (teorija) - tai paintin moni veikla, kuria siekiama gyti oktyvi ini apie tikrovs reikini savybes, j tarpusavio priklausomyb, kitaip sakans - tai objektyvi ini gamyba. itaip moksl suartiname su materialij veri (daiktksta principinis i mogaus krybos (kultros) srii skirtu mas: pirmu atveju veikloausia lemia painimo metodai ir metodikos, antruoju - darbo rankiai ir technologijos. Pasak G. Hgelio, mogus turi valdi gamtai taikydamas meto dus ir dl metod: plvarbesnis u tuos rezultatus, kuriuos jis duoda, nes rezultatus galima suvartoti ir jie inyksta, o plgas leidia vl atkurti tuos paius rezultatus. Ne veltui sakoma: nori alkan mog papenti, ne duok jam uv, o imokyk j vejoti." Metodas yra tikrovpertvarkymo bdas. Mokslinio painimo metodai yra svarbs ir tuo, kad jie parodo, kaipgyjamos ir patikrinamos inios. Nuo metod pobdio priklauso turim ini patikimumasmoningumas, mokslins pa angos greitis, kokyb. Mokslinio racionalumo ir ekonomikoiriu reikminga ir tai, kad tais paiais metodais savo problemas gali tyrinti skirti mokslai. Vien metod perklimas kitus mokslus lemia kokybikai nauj t moksl pada net nauj mokslo disciplin. Pavyzdiui, biologijos poirio gyvyb kaip save va

    m perklimas technikos mokslus sudar galimyb kurti ir pltoti kompiuterin technikrin du atsirado tokios naujos tarpins technikos mokslo ir biologijos disciplinos kaip bionika, kibernetika, gen ininerija ir kitos. Btent metodai yra skirting mokslkirting veiklos srii integracijos priemon. iuolaikin moksl matematizacija, kiberija, ekologizacija, humanizacija, sociologizacija kaip tik ir yra vieno kurio

    32

  • 7/22/2019 47862698 Justitia Teises Teorija 2004 Lt

    29/512

    VADAS

    nors mokslo (matematikos, biologijos, sociologijos) metod, poiri ekstrapoliacija us mokslus. Tyrimo objektai mokslus skiria, o metodai - vienija. Painimo ir veiklos metod valdymas yra svarbi ne tik kiekvieno mokslo, bet ir kiekvieno profesiniobei apskritai kvalifikuoto isila vinimo dalis, lemianti to isilavinimo kokyb, nes mtodai didina intelektines, paintines mogaus galias. Metod inojimas ir gebji mas jaudotis utikrina asmens mstymo savarankikum iekant tiesos, taip pat mstymo kritiinant ties pretenduojani teigini patikimum: tada inome ne tik kas teisinga, betteisinga. iuo atvilgiu metodas suteikia asmeniui dvasin laisv, ilaisvina j i psinio autoriteto valdios, daro j aktyv ir savarankik, savimi pasitikint iekant ti. y. suteikia tai, kas didina kiekvieno specialisto socialins veiklos naudingum. Taiau metodo nereikia prieinti teorijai, nes tarp j - tik santy kinis skirtumas. Metdas - tai ta pati teorija, tik i vidaus vienos ar keli pagrindini svok suorganizuosistem ir naudojama naujoms inioms gauti arba jau gautoms patikrinti. Bdama sukurta, teorija toliau atlieka jau mokslinio metodo funkcij- ja remiantis gaminamos, pagrindiamos, sisteminamos naujos inios. Moksl yra daugiau negu konkrei metod. Todpaiais metodais, kaip sakyta, naudojasi daugelis moksl. Teiss teorija taip pat neturi kokio nors specialaus, tik jai vienai bdingo metodo. Daniausiai ji naudojasi tais paiais mokslinio painimo metodais, kuriais remiasi ir kiti mokslai, pirmiausiafilosofiniu, sociologiniu, taip pat formaliosios logikos metodais.5.2 FILOSOFINIS M E T O D A S IR JO P R I E M O N S

    Filosofija - tai visuminis pasaulio ir mogaus vietos jame suvoki mas. Tai toks sis

    teminio painimo metodas, kuris reikalauja painti dal tarpininkaujant visumai. Filosofija, suteikdama mstymui siste mos form, teikia galimybi tyrinti ne atskirus faktsvokas, o procesus - fakt tarpusavio sveik, kokybs pokyius, atskleisti iuos proemianias vidines ir iorines prieastis. Todl aiki nant teis filosofiniu poiriu akyti, kad teis yra elgesio taisykl (tai tik formos dalykas), reikalinga atskleisti ir jos turin, t. y. ry su tais socialiniais interesais, kuri normin iraika

    33

  • 7/22/2019 47862698 Justitia Teises Teorija 2004 Lt

    30/512

    TEISS T E O R I J A

    ir yra i elgesio taisykl; taip pat suvokti teiss viet kit socialinio reguliavimo vsni sistemoje. Taikymo poiriu filosofinis metodas gali bti konkretinamas iomis id.5.2.1 RAIDOS, ARBA EVOLIUCIJOS, IDJA

    ios idjos taikymas jurisprudencijai reikia, kad, siekiant visapusi ko teiss painis reikia irti kaip istorin reikin, t. y. kaip atsirandani, besikeiianiau. Raida - tai periodikas vienos kokybs virtimas kita, daniausiai savo prieybe. Toir teiss esm nra duota i karto ir visiems laikams, ta esm - istorikai susiklostaTeis pastovi tik tuo, kad ji yra visuomenin tvarka, o turinio (intereso specifikos) poiriunuolat kintantis procesas, nes teise veriami vis kit socialini grupi inte, ir kitokiu bdu. Vienu atveju ji gali reikti vienos grups interes vyravim, kitu -ieing interes kompromis. I pradi teis reik vergvaldi, vliau - feodal, daralo turtoj interesus, dabar ji siekia reikti vairiau si socialini grupi interesdama juos kompromisu. Istorinis poiris teis leidia suvokti ir bendrj teiss plteisinis reguliavimas pltojasi garantuojant asmeniui vis platesn laisv: nuo vergijos - prie baudiavos ir galiausiai - prie teisins laisvs, kur vieno asmens laisv galiriboti tik kito asmens laisv. Neatsitiktinai G. Hgelis teis laik dinaminio evoliucios vyksmo rezultatu: teis rutuliojasi pagal bendrj raidos dsn: tez antitez - sinapsmo tikslas - asmens laisvs pltot.5.2.2 TIESOS KONKRETUMAS

    Jo esm, kad kiekviena mokslin tiesa visada istorika ir dl to konkreti, t. y. iliekiesa tik atvilgiu hic et nunc (ia ir dabar) egzistuojani fakt ir aplinkybi, kuriamiantis ji buvo nusta tyta. Be to, tiesos konkretumas - tai ne jos jutimikumas, oviena reikmikas apibrtumas. Kalbjimas gyvenimo pavyzdiais yra ne konkreti, o abskalba, nes tai nevienareikm kalba, nes tie patys gyvenimo faktai skirtingose sistemose gali turti skirting prasm. Pavyzdiui, teisingumo vykdymas kaip faktas pats savime yra abstrakti, nevienareikm svoka, nes vien prasm teisingumo

    34

  • 7/22/2019 47862698 Justitia Teises Teorija 2004 Lt

    31/512

    VADAS

    vykdymas turs savavaliaujanio totalitarinio reimo ir visai kit demokratijos slygompirmu atveju vykdyti teisingum - tai stip rinti politin, represin reim, gyvendisavival asmens teisi atvilgiu, antruoju atveju - vienodo reikmingumo priemonmis givis visuomens nari mogaus teises. Vadinasi, iuo atveju teisingumo vykdymo prasmeienareikmio apibrtumo (konkretu mo) suteikia jo santykis su politinio reimo tipu. Trodo, kad tiesos konkretumas - ne jutimin, o login (proto) kategorija, bdin ga ne knkreiam faktui, o fakt sistemai. Tik sistema, suteikdama konkreiam teiginiui (faktui) vienareikmio apibrtumo, kartu sutei kia jam ir tiesos konkretumo. Taikydami tkonkretumo reikalavim jurisprudencijai, tu rsime sakyti, kad tiriame ar studijuojame ne apskritai teis, o konkreios epochos, konkreios alies ar konkretaus regiono tes, nes teiss samprat, turin, gyvendinimo laipsn lemia konkreios alies ir konkremogaus teisi apsaugos poreikiai, kult rins galimybs garantuoti t apsaug, taip n smon, atitinkamai suvokianti tuos poreikius ir organizuojanti j gyvendi nim. Jis yra rankis visuomens tvarkai sukurti ir palaikyti, tai i turi bti tokia, kokiosikalauja toje visuomenje esamu laiku subrend mogaus teisi apsaugos ir gyvendinimo eikiai.5.2.3 MOKSLINS ANALIZS VISAPUSIKUMAS

    Tai reikalavimas, kad teis, jos raida bt tiriamos visapusikai, t. y. atsivelgiant k su kitais tos epochos socialiniais reikiniais, j raida ir poreikiais: kaip tie reikiniai inspiruoja teis, lemia jos pobd, kokios yra alies konkretaus meto galimybpasinaudoti, j taikyti, kaip teis grtamuoju ryiu veikia tuos reikinius. Be to, re

    tirti ne tik iorinius, formaliuosius teiss poymius, bet ir vidinius, kad itaip btntuojamas teiss, kaip turinio ir formos vienovs, painimas. Formalieji teiss poy mnorminis pobdis (elgesio taisykl), visuotinis privalomumas ir kiti, o turiningieji - asmen laisv, lygiateisikumas, vienodas pradins j verts pripainimas, teisingut tada teis jau reikia apibrti ne tik kaip elgesio taisykl, bet ir kaip tam tikros ocialins grups (ar grupi) interes, tam tikru bdu paverst elgesio taisykle.

    35

  • 7/22/2019 47862698 Justitia Teises Teorija 2004 Lt

    32/512

    TEISS T E O R I J A

    5.2.4

    ANALIZS

    TEORIKUMAS

    (KONCEPTUALUMAS)

    is metodologinis postulatas skelbia, kad, siekiant visapusikai painti teis, reikia emtis ne tik jutimine, stebtojo patirtimi, bet ir abstrakiu, teoriniu mstymu, galinu pakilti vir tiriamo reikinio detali, atsitiktini savybi ir itaip pasiekti gilum(esmines) teiss savybes (laisv, lygyb, teisingum, teisi ir pareig vienov), nes jamos teiss paviriuje, tiesiogiai neprieinamos ju timiniam stebjimui ar empiriniam mymui. Faktas, kad teis yra moni interesas, paverstas visuotinai privalomo elgesio taisykle, nra prieinamas ms jutiminiam stebjimui; tai galima suvokti tik abstrakiaiant, analizuojant teiss ir moni interes sveik, vliau j atitinkamai apibendrinanato teisje tik elgesio taisykl, bet nemato joje intereso ir jo siknijimo toje taisylje bdo. Tapdamas sudtingesnis, jurisprudencijos objektas (teisinio regu liavimo rekalingi moni santykiai, interes samplaika) darosi sunkiau prieinamas empiriniam suvokimui, stebtojikam teisinio reguliavimo padarini prognozavimui. Tai didina teorinio painimo (teorins abstrakcijos) vaidmen sprendiant klausimus, koks turi bti konkrlaikotarpiu teisinis reguliavimas, kad sudtingesni socialini santyki slygomis suge

    liau palaikyti moni santarv ir bendradarbiavim. Visi minti sisteminio istorinio meo poymiai sudaro sistem: jie egzistuoja kaip tikslo ir jo pasiekimo priemoni vienovTiesos konkretumas yra io metodo siekiamas tikslas, o visi kiti jo po ymiai (evoliucijos idja, analizs visapusikumas, empirijos ir teo rijos vienov, analizs koncepmas) - priemons siekti tiesos konkretumo.5.3 SOCIOLOGINIS METODAS

    Kad paintume teis, nepakanka inoti, kas yra teis apskritai. Dar reikia inoti, kokikonkreius raikos pavidalus ir kodl teis gyja konkreioje alyje konkreiu metu. Taja btinyb prisiliesti prie gyvos hic et nunc galiojanios teiss, kad inotume, kokiora kasdiens policijos, prokuratros, teism, parlamento, vyriausybs ir kit valstybsitucij veiklos gyvendinant teiss normas proble mos ir kaip jos turt bti atrandamendiamos atsivelgiant konkretaus regiono mogaus teisi saugos poreikius.

    36

  • 7/22/2019 47862698 Justitia Teises Teorija 2004 Lt

    33/512

    VADAS

    Siekti i tiksl teiss teorijai padeda sociologinis metodas (an ketiniai tyrimai, inviu, statistiniai apibendrinimai, dalyvio stebji mas tyrintojui dalyvaujant tiriamoreikinio procesuose, pvz., dir bant staigoje, kuri yra tiriama, kontrolinis eksperimentas). Tai informacijos apie moni santykius rinkimo ir apdorojimo technika. iuometodu teiss teorija siekia patikrinti teisinio reguliavimo teisin ir socialin veiksmingum: ar konkreti teiss norma ir visa leisin sistema pasiekia savo tikslus, kiekvisuomenje siaknijs teisinis nihilizmas, kas j skatina, palaiko, kokios socialinps konfliktikiausios galiojanios teiss atvilgiu, kokie socialiniai veiksniai lemiatym turin ir t. t. io pobdio tyrimais yra palaikomas nuolatinis teiss ryys su vigyvenimo pilnatve, neleidia ma teisei atitrkti nuo tikrovs, nuo reali visuomens pi, t. y. suabstraktti ir suformalti, o siekiama nuolat pltoti teis kaip gyv procelat jauiant visuomenje vykstanias permainas, jas atitinkamai reaguojant. Sociolometodas grtamuoju ryiu su jungia teiskr su praktiniu jos sukurt statym gyvenuolat koreguoja j. Todl socialin io metodo paskirt gali ireikti kis: gyvam gyyvoji teis. Sociologinio metodo gaut duomen pagrindu formuojasi naujos teisins idj(teisinio reguliavimo vizijos), jas teiskr paveria naujomis teiss normomis (staty, o ios virsta teisiniais santy kiais, odiu, sociologinis metodas padeda teiss tapi nuolat suktis savo autentikuoju (tobulyb simbolizuojaniu) ratu" - su vienyti to ceso pabaig ir pradi, kad teis niekada neturt pabaigos, t. y. nevirst udara sisiologinis metodas ir juo remiantis pltojama teiss sociologija nereikalingi tik tokiai jurisprudencijai, kuri teisinio reguliavimo mode lius siekia imti" ne i istoriki besikeiiani mogaus teisi apsaugos poreiki, o i politins valdios valios ir to

    ugojimo interes. Tokiam statym leidjui nedomu, k mons msto apie jo leidiamus ip nuo j nukenia. Savo kuriamos teiss veiksmingum jis sieja ne su moni pritarimu,turimos jgos (prievartos) pakankamumu. Jam svarbiau, kad statymai bt vykdomi - gydinamas politins valdios viepatavimas, o ne tai, kokiu mastu tais statymais garantujama mogaus teisi sauga. Taryb Sjunga nepltojo sociologijos, taip pat teiss socioos - nenorjo inoti savo konkrei einamojo meto problem ir

    37

  • 7/22/2019 47862698 Justitia Teises Teorija 2004 Lt

    34/512

    TEISS T E O R I J A

    galiausiai tapo t problem auka. Tuo tarpu atsakingai, savo raida susirpinusiai visuomenei svarbu inoti savo problemas, kad bt laiku jas reaguojama, ivengiama j virkatastrofomis.5.4 KITI TEISS PAINIMO METODAI 5.4.1 DOGMATINIS, ARBA KALBINIS-LOGINIS, METODAS

    Kalbinis-loginis metodas - tai logikos ir moksl metodologijos proce dr ir svok appanaudojimas tiriant teis. Terminas logika" iandien apima tiek formalij logik, trgumentavimo teorij (neformalij logik). Norminiam teiss diskursui tirti didel reiklasikin logika (loginis teigini, vard skaiiavimas, kvantori teorija), deontin l, kur analizuojami tokie norminiai terminai kaip leidimas", draudimas", pozityvus preigojimas" ir kiti. Kalbinis-loginis metodas skirtas ne tiek naujai teisinei informacijai gauti, kiek teiss normoms grietai formuluoti, sisteminti, loginiams prietaravimams atrasti ir alinti, padti teiss adresatams aikiau suvokti teiss normosm, tiksliau j pritaikyti konkreiam atve jui, operatyviau rasti norm gausybje konkm ir kita. Tai teiss praktikai tiesiogiai dirbantis" metodas. Jis silo tech nines emones, kaip nuo teiss norm pereiti prie teisini santy ki. Teiss analiz ia pradbaigiama teiss normomis. Kadangi kalbin-login analiz neieina u teiss rib, is mi vadintas dogmatiniu. Juo labiausiai suinteresuoti teisininkai praktikai. Nors iandien yra kritikuojamas (dl vienpusikumo), is pozityvist propaguotas metodas vyraua teiss moksle, nes teisini nurodym aikinimas ir tvarkymas tebra viena i pagrindiss mokslo uduoi.5.4.2 ISTORINIS METODAS

    Apie istorizm ir jo metodologin reikm teiss tapsmui jau kalb jome. Bet istoriniss gali turti ir siauresn reikm: jis gali bti suprantamas kaip tikslesnio teiss nosms suvokimo priemon. Todl teiss teorijoje jis naudojamas kaip vienas i teiss norimo metod. Neseniai krate ileisto kurios nors teiss akos kodekso straips ni prasaties kodekso, nes visi straipsniai sukurti vienu laiku, vienodomis slygomis, viena kalba ir atitinkamai tarpu38

  • 7/22/2019 47862698 Justitia Teises Teorija 2004 Lt

    35/512

    VADAS

    savyje suderinti. Kitaip yra tais atvejais, kai galioja kodeksai, suda ryti i statym, priimt skirtingu laiku, vairiose valstybse, vairio mis kalbomis (tokia padtisntrojoje Lietuvos Respublikoje 1919-1940 m.). Panai padtis susiklost ir Treiojoje Letuvos Res publikoje, kai kurie sovietiniai statymai buvo palikti galioti ir atkrusNepriklausomyb, todl j prasm gali bti suprantama tik inant aplinkybes, kuriomis jvo priimti, ir tikslus, kuri jais siekta. Kad suprastume tokius statymus vienareikmikai, turime kreiptis j nustatomo teisinio reguliavimo istorij: isiaikinti, kokislu jie buvo priimti, koki teisini santyki bkl jais norta sukurti. Pasak vokieiko Zitelmanno, kiekvienas statymas yra istorikai nulemtas praeities ir todl gali btteisingai suprastas tik istorijai tarpininkaujant.5.4.3 KRITIKOS METODAS

    Tai bdas vertinti, kaip teis (teisinis reguliavimas) tenkina tam tikro meto mogausteisi saugos poreikius, nes istorija - tai savo tiksl siekianio mogaus veikla" (K.rksas). Galiojanti teis, atsilikdama nuo ekonominio gyvenimo poreiki, idj, kurias po selja tam tikro laiko mons, nebepajgdama patikimai garantuoti mogaus teisi sausilaukia nepasitenkinimo ir kritikos. To kia teis ima varyti moni laisv labiau, nikalauja kit moni teisi apsaugos ar bendrosios kultros paangos poreikiai. Tai suva kaip galiojanios teiss netobulumas, atsilikimas nuo gyvenimo. Siekiant veikti tinio reguliavimo ribotum, kuriama naujos pageidautinos teiss vizija (ideologija),silomi nauj statym projektai, naujos teisins institucijos ir j kompeten cija gyt vizij. is procesas ir yra konstruktyvios kritikos metodas. Jis susideda i trij s

    ij (dali): 1) galiojanios teiss kritikos ir neigimo; 2) teiss idealizavimo (geiditeiss vizijos krimo - konstruktyvios kritikos); ir 3) silymo priemoni ir bd, kaipamos teiss vizij paversti galiojania teise ir praktiniu moni elgesiu. Teiss mokslaiai naudojasi lyginamuoju metodu, kuris, gretindamas vairi ali arba toje paioje airiais istorijos etapais egzistavusias teiss sistemas, teiss institutus, j praktikpadeda atsirasti naujiems poiriams, idjoms; i tyrim pagrindu formuojasi net naujiss mokslo disciplinos (lyginamoji teis).39

  • 7/22/2019 47862698 Justitia Teises Teorija 2004 Lt

    36/512

    TEISS T E O R I J A

    Tai bdas pasinaudoti vairi ali teisine patirtimi darant savo teisin kryb naesnsn, plsti teisinio tyrimo lauk, aktyvinti teisin mint, o galiausiai - ir pai jurncijos pltot. Remdamasi lyginamuoju metodu iandien pltojasi atskira mokslo disciplia - komparatyvistika . Taiau lyginamuoju, kaip ir kitu metodu, negalima piktnaudiau ti (tai populiari tendencija dabartinje Lietuvoje). Lyginamoji analiz neturi pakeisti logins. Bdama atlikta, login kurios nors problemos analiz toliau konkretinama,pleiama lyginamja, nes i - istorinio metodo prototipas. Apsiribojimas tik lyginamjaanalize skatina tyrim pavirutinikum, nes tada gilinamasi ne problemos esm (logikik jos istorins raikos pavidalus vairiose alyse nesuvokiant, kuris i j logikaikuris - tik istorinio atsitiktinumo rezultatas. Turiningj ir formalij logini metorinimas leidia teiss teorijai visapusikai painti teis, neatitrkti nuo istorikai ani mogaus teisi saugos poreiki.18

    5.4.4

    PSICHOLOGINIAI

    METODAI

    J panaudojimas teiss tyrimams yra santykikai neplatus. Jie da niausiai naudojami tant teis (nusikalstam veik padariusio asmens pakaltinamumo nustatymas yra viena i j

    baudiamosios atsakomybs slyg). Psichologiniai tyrimai yra svarbs nusikaltli resacijos atvejais. Daugiau dmesio psichologiniams meto dams skiria teiss filosofija (L. Petrayckio psichologin teiss sam prata arba JAV realisto D. Franko (J. Frank) phologiniai tyrimai aikinant teisj ir prisiekusij teisj sprendim primimo psichogrindus). Teiss mokslui dabar svarbi ekonomin teiss analiz. ia pir mauja vadinamogos mokykla (vadovas - R. Posneris). Galima paminti ir aksiologinius teiss tyrimus. iuo atveju domina vertybs, kurioms turi tarnauti teis, i tyrim tikslas teisingosins tvarkos paieka. Svarbu ne tai, kokia teis yra, o kokia ji turi bti. io tipo reksija itin populiari tarp prigimtins teiss atstov.Plg.: Nawiasky H. Allgemeine Rechtstheorie als System den rechtlichen Grundbegriff. 2 Aufl. Einsiedeln. Zrich; Kln, 1948.18

  • 7/22/2019 47862698 Justitia Teises Teorija 2004 Lt

    37/512

    5.4.5 METODAS,

    KOMPLEKSINIS ARBA

    JURISPRUDENCIJOS

    INTEGRALIOJI JURISPRUDENCIJA

    iuolaikinje jurisprudencijoje vyrauja poiris, kad teiss tyrimams turi bti naudojaompleksinis metodas, apimantis visus meto dus, kurie tik konkreiu atveju gali bti panaudojami. Tuo pagrindu kritikuojamos vadinamosios vienpuss teorijos, kurios teiss tyrim siekia grsti kuriuo nors vienos ries metodu. Klasikiniu toki vienpusi tvyzdiu laikomas teisinis pozityvizmas, kuris leiss tyrimuose tenkinosi kalbiniu-loginiu metodu, ta pati nuostata laikytina ir teisiniam normatyvizmui (Austrijos mokykla: H. Kelzenas (Kelsen). Kitas vienpusi teorij pavyzdys yra kai kurios sociologi ns mokyklos, kurios, kvestionuodamos kalbinio-loginio metodo vy ravim teiss moe, silo j pakeisti sociologiniu metodu. Kai kuriuose sociologiniuose tyrimuose, pavyzdiui, etnologiniuose, ku ri objektas yra vadinamj pirmyki visuomeni organizologinio metodo pirmavimas gali turti pagrind. Prie kompleksinio teiss tyrimo sitvitinimo neabejotinai prisidjo amerikiei realizmas, susiformavs JAV XX a. pradioje Poundas, K Levelynas (Llewellyn), D. Frankas). Realistai, gyvendindami savo garsj gins teiss" (law in books) skyrim nuo veikianios teiss" (law in action), paruo ateiti teiss mokslus sociologiniam metodui. To skyrimo esm, kad tarp teisini teksturinio (knygins teiss) ir j faktinio turinio atsispindjimo teisj ir pareign sp

    e (veikianti teis) kartais yra skirtumas (pvz., teisj sprendimai gali reikti visai kita negu teisiniai tekstai). Toks pavyzdys gali bti kad ir Lietuvos RespublikosKonstituci nio Teismo 1998 m. gruodio 9 d. nutarimas, kuriame Konstitucijos normos(18-19, 21 str. 3 d.) aikinamos taip, kad Baudiamojo kodekso (BK) 105 straipsnyjenumatyta mirties bausm, ilgai laikyta leistina, virsta neleistina, taip pat pastarj dien Konstitucinio Teismo nutarimai ir ivados dl prezidento apkaltos. Tai sutea pagrind atkreipti didesn dmes sociologinio ir psichologini metod reikm pereygins teiss" prie veikianios teiss". Kompleksinio tyrimo teistum" pagrindia irfunkcij isipltimas iuolaikinse visuomense. Pripainus sociali ns teisins valstins gerovs" valstybs (welfare state) ideologij, valstybei vykdant intervencionizmo konominius41

  • 7/22/2019 47862698 Justitia Teises Teorija 2004 Lt

    38/512

    TEISS T E O R I J A

    procesus politik ir ja remiantis pleiant mogaus teisi saug, suintensyvjo ekonominsociologiniai teiss tyrimai. Pasikeit ir baudiamosios teiss funkcija, pripastama ad bausm turi utikrinti ne tik teising atpild, bet ir auklti nusikaltl, padti jaikymui gyventi visuomenje grus i kalinimo vietos. Bau diamosios teiss evoliucipildo iki resocializacijos modelio pagrind sociologini ir psichologini teiss tyrimnyb baudia mojoje teisje. Tiesa, i kryptis baudiamojoje teisje kelia diskusij, sei mginama priskirti tokius tikslus, kuri ji viena negali pasiekti, ir tai menkina teiss autoritet. ia bt tiksliau kalbti ne apie teiss tiksl ipltim, o apie kitais socialiniais veiksniais. Bet tada tuos tikslus tiksliau bt laikyti ne teissar bausms tikslais, o kompleksiniais tikslais, kurie adresuojami ne teisei, o teiss sveikai su kitais veiksniais. Pasak D. Halo (J. Hali), integralioji jurisprudencija mgina apimti laisv, lygyb, sutikim su gamtos dsniais, socialin darn, solidadr gr ir saugum.5.5 V I E N O M E T O D O V Y R A V I M O PRIEASTYS

    Nors teiss mokslas naudojasi visais mintais metodais, bet konkre iu laiku konkreiolyje ilgiau ar trumpiau vyrauja kuris nors vienas i j, nelygu kuri to meto mokslotyrim kryptis yra pagrindin. Kai kurioje nors alyje i pagrind pajuda vertybi sistkai reikia nauj vertybi pagrindu garantuoti mogaus teisi saug, tada neivengiamai vyrauti kritikos metodas, orientuotas buvusi ar esam teisin sistem, kiek ji teisipriemonmis nepajgia garantuoti mogaus teisi saugos nauj vertybi sitvirti nimo Remiantis kritikos metodu kuriama nauja teisin sistema, naujos vertybs veriamos ati

    tinkamais moni santykiais, tiems santykiams suteikiama teisin forma; odiu, kuriamaeisinis mechanizmas mogaus teisms saugoti atsiradus nauj vertybi. Tada dogmatinis mtodas dar laukia savo valandos, nes nra pakankamai aiks tie vertybiniai pagrindai,kuriais nort remtis naujoji teis, nenusistovjs vertybinis teiss svok turinys, kinti, formalizuoti naujosios teiss kodifikacija, loginis jos svok tobulinimas. ia kl kas svarbiau inoti, kokia turi bti vertybin teiss orientacija negu kokie yra konkets jos pavidalai.

    42

  • 7/22/2019 47862698 Justitia Teises Teorija 2004 Lt

    39/512

    VADAS

    Bet kai tik naujoji teis ir jos formalizuojama vertybi sistema santykikai stabilizuojasi, tada teis kodifikuojama, gryninama, skaid rinama jos pagrindini kategorij, tisini procedr taikymo prasm. Tada pakeisti kritikos metod ir jo dominant ateina dinis (kalbinis-loginis) metodas. alies teisinei sistemai prasideda tam tikros ramybs laikas, arba aukso amius", o tai ir yra dogmatinio metodo vyravimas teiss tyrimose. Visuomen tada atrodo lyg ir patenkinta savo teise, ji nepakenia kritikos, nori turim teis ne keisti, o tik tinkamiau technikai sutvarkyti, padaryti j patogesn kyti prakti kai. Ji labiau susirpinusi tobulinti ne savo teiss turin, o jos iraim, nes turinys atrodo pakankamai aikus ir tobulas". Bet kai teis per ilgai susiavivo iorinmis techninmis problemomis, maai domisi, kaip atitinka besikeiianius mogsi saugos poreikius, kai teisin tvarka per ilgai nerevizuojama ir dl to sustabarja,ji ima kaustyti, slopinti asmens laisv, krybin aktyvum, galimybes gyvendinti savo ses. Todl didja nepasiten kinimas esamu teisinio reguliavimo modeliu. Tokiomis slygmis vl populiarja teiss kritikos metodas, maindamas dogmatinio metodo populiarum iktualindamas teiss turinio tyrimus. itaip vyksta periodika i metod tarpusavio koncija, kaitaliojimasis vietomis populiarumo poiriu. Istorinis metodas ima vyrauti tuo laikotarpiu, kai maja kurios nors visuomens viltis pakeisti esam teisin tvark acin tvark Lietuvoje iki 1990 m.). Kova dl naujos tvarkos (teiss) baigsi pralaimjrba nepasiek troktamo tikslo: tada dabartis atrodo nepakeniama, o j pakeisti nra jir dvasini gali gyventi neaikia ateitimi. Tada belieka kreiptis praeit, guostis usia jos galybe. itaip Lietuvoje po pralaimto 1863 m. sukilimo sivyravo tautos istorinio romantizmo nuotaikos. Laimingesnio gyve nimo ateitis neaiki, o dabartis (tol

    esnis gyvenimas okupacijos slygomis) nepakeniama ir nepriimtina. Viena paguoda - kreiptis savo istorij: didiuotis didinga Lietuvos valstybs praeitimi, Euro poje prdento neturiniais trimis Lietuvos Statutais, i praeities semtis vidini jg ateitieslaisvinimo kovoms. Istorinis metodas leidia tautai pajusti, kad ji kadaise buvo laisva, kad pavergimas yra istorinis ir dl to laikinas reikinys. Tai prieastis, dl krios is metodas paprastai turi pasisekim reakcijos laikais tarp pavergt taut, sociaini grupi. Kartu tai

    43

  • 7/22/2019 47862698 Justitia Teises Teorija 2004 Lt

    40/512

    TEISS T E O R I J A

    padeda suprasti, kodl iandien Lietuvoje istorinis metodas maai kam domus; gyvenama abartimi ir sitikinimu, kad dabartyje slypi visos priemons ir galimybs garantuoti savo teisi saug. Istorin patirtis iuo poiriu atrodo lyg ir nereikminga. Bet istortodu gali bti domimasi ir dl kit motyv, pavyzdiui, siekiant suadinti visuomens stam tikrus teiss moksle sikerojusius prietarus (pvz., prievols ir pareigos tapatinim). Tada istorinis metodas, prieindamas vien teisin tvark kitai, adina kritik atina jos paang. Kita ir bene svarbiausia prieastis, kodl teiss teorijoje ir apskri jurisprudencijoje konkreiu metu vyrauja kuris nors vienas meto das, yra teiss samprata. Pozityvistine teiss samprata besiremiantis teiss teoretikas teiss teorij piriausiai grs teisini tekst kalbine-logine analize ir atmes arba menkiau vertins kitus teiss tyrimo metodus, jais negr savo pagrindini ivad. Prigimtins teiss aliniantys esant dvi teiss sis temas - pozityviosios teiss ir prigimtins teiss, vadovaui dvejo pu metodu: pozityvij teis jie tiria taip pat kaip ir pozityvistairemdamiesiteisini tekst logine analize, o prigimtin teis - filo sofiniu, vertybiniu metodu, kdami suvokti, kas teisje yra ir objektyvaus, nepriklauso nuo statym leidjo valios,kam statym leidjo valia galiausiai privalo paklusti. Sociologin koncepcija pirmum kia sociologijos ir socialins psichologijos tyrim metodams; psichologin koncepcija- introspek cijos metodui (savo psichini igyvenim stebjimui), taip pat bihevioristam metodui (savo ivadas dl psichini igyvenim turinio grindia tiriam asmen elgesu). 6. VIDIN TEISS MOKSLO STRUKTRA Teis, bdama moni santyki reguliatorius, yra is reiki nys. Todl ji tiriama vairi teiss moksl: vieni teiss mokslai j tiria biu, aikindamiesi, kas yra teis apskritai, koks jos santykis su moni interesais, kai

    ir dl ko ji keiiasi, kiti teiss mokslai j tiria kaip konkrei visuomenini santykavimo technik. Abu ie teiss tyrimo lygiai vadinami vienu bendru vardu teiss mokslasarba jurisprudencija (lot. jurisprudentia - teiss ima nymas, arba inios apie teisTaiau kiekvienas ipltotas mokslas44

  • 7/22/2019 47862698 Justitia Teises Teorija 2004 Lt

    41/512

    VADAS

    yra diferencijuotas. I jurisprudencijos diferenciacijos randasi akiniai teiss mokslai, anksiau vadinti teisinmis dogmatikomis". vairs autoriai skirtingai klasifikuojeiss mokslus. Taiau kontinentins Europos universitetuose labiausiai ipopuliarjo taiss moksl klasifikacija, kuri XIX a. pasil vokiei istorin teiss mokykla (F. K.. Puchta). Ji skirst teiss mokslus filosofinius ir pozityviuosius. Konkretinant iasifikacij, univer sitetuose dstomus teiss mokslus atitinkamai imta skirstyti triagrindinius teiss moksl tipus: 1) bendrieji teiss mokslai: teiss filosofija (teorij), teiss sociologija; 2) specialieji (arba dogmatiniai) teiss mokslai; 3) teiss istorijos mokslai. 1) Filosofiniais, arba teoriniais, teiss mokslais domtasi nuo antikos laik (Platonas, Aristotelis). Prie i moksl paangos labai prisidjo minta istomokykla. Taiau moderniosios teiss filosofijos pagrindus sukr teisinis pozityvizmasXIX a., jo pagrindiniai centrai buvo Anglija (D. Ostinas) ir Vokietija (K. Bergbomas (Bergbohm), G. Jelinekas (Jellinek). Teisinis pozity vizmas pareng bendro mokslo apie valstyb ir teis projekt (AUgemeine Staats- und Rechtslehre, analitical jurisprudence). Skirtin gai nei kiti teiss mokslai, is mokslas tyrinjo ne kurios nors knkreios valstybs valstybines, teisines institucijas, bet valstyb ir teis kaip tam tkr bendr politins kultros fakt. io tipo teiss mokslai tiria bendruosius teiss piss samprat, bendrj teiss svok aparat, teiss veiksmingum. 2) akiniai, arba sss mokslai: konstitucin teis, civilin teis, santuokos ir eimos teis, finans teitracin teis, baudiamoji teis, darbo teis, ems teis, civilinio proceso teis, baceso teis, administ racinio proceso teis ir kiti. ie mokslai, remdamiesi bendrj toksl suformuluota teiss samprata ir j svok aparatu, sprendia techninius konkre

    nio reguliavimo srities klausimus. iandien beveik visuotinai pripastama, kad specialieji teiss mokslai, kaip ir teiss teorija, u savo iuolaikin raidos lyg turi btiteisiniam pozityvizmui, kuris apibr pagrindinius specialij teiss moksl udaviniudus, suformulavo pa45

  • 7/22/2019 47862698 Justitia Teises Teorija 2004 Lt

    42/512

    TEISS T E O R I J A

    grindines j svokas. Kartu pripastamas ir pozityvistinio metodo ribotumas. Teisinis ozityvizmas laiksi nuomons, kad jurisprudencijos objektas yra teisini tekst ir juossuformuluot teisini nurodym analiz, o pagrindinis teisininko darbo metodas turs balbinisloginis. Todl teisinis pozityvizmas alino i teiss mokslo teiss socialinio vimo problemas (t. y. teiss faktinio funkcionavimo, teisini nurodym socialin veiksmigum, piliei teisins smons tyrimus), taip pat empirinius metodus (sociologin, psinius). Kartu jis kl teiss mokslui pasyvios" taktikos reikalavimus: teiss mokslas pals tik analizuoti teis, kokia ji yra, o ne kritikuoti j arba silyti jos tobulinimoprojektus. odiu, grind jurisprudencijos, kaip valdios tarnaits, program: teisininuri aikinti teisin tekst panaiai, kaip teologas kad aikina religin tekst, t. y. keiiam dogm. iandien ios pairos gerokai pasikeit. Lenk teisininkas L. Moravski) iskiria dvi esmines specialij teiss moksl permainas: a) atsisakym riboti teisskompetencij tik galiojanios teiss analize (de lege legat problematika) ir vengti pzityviosios teiss kritikos (de lege ferenda problematika). Kritin pozityviosios teiss analiz ir teiss reformavimo projekt silymai iandien yra laikomi neginijama tslo uduotimi. Dl to tradici nis specialij teiss moksl apibdinimas kaip dogmatinankstesns prasms. Be to, su konstitucins justicijos iplitimu Europoje pozityviosiosteiss kritinio tyrimo modelis apm ne tik teiss mokslus, bet ir teiss taikymo proce: konstituciniai teismai, tiriantys normini akt konstitucingum, atmeta prielaid, kateisininkas visada pripasta teis, kokia ji yra; b) nuosekl specialij teiss mokszavim. Nuo to laiko, kai teiss mokslas absorbavo ir de lege ferenda problematik, tapo aiku, kad jis negali apsieiti be empirini tyrim, nes neinant, kaip teis faktik

    nkcionuoja: ar ji veiksminga, ar ji pasiekia jai keliamus tikslus, nemanoma racionaliai nei kurti teiss, nei jos pagrsti ar kritikuoti. Nuo to laiko labai isiplt sologiniai, psichologiniai, taip pat ekonominiai teiss mokslo tyrimai.46

  • 7/22/2019 47862698 Justitia Teises Teorija 2004 Lt

    43/512

    VADAS

    3) Istoriniai teiss mokslai sudaro trei teiss moksl tip. J isisky rimui ir raiikm turjo minta istorin teiss mokyk la. Prie i teiss moksl pirmiausia priskii dstoma universitetuose ir tyrinjama atsivelgiant t svarb vaidmen, kur romnormuojantis Vakar Europos teiss tradicijai. Prie istorini teiss moksl priklauso beoji valstybs ir teiss istorija, Lietuvos valstybs ir teiss istorija, taip pat politni ir teisini doktrin istorija. Pastaroji, skirtingai nuo dviej pirmj, tiesiogiaia praeityje egzistavusias valstybinesteisines institucijas ir politines-teisineskoncepcijas siekdama nu statyti teisins minties varomsias jgas, dsningumus ir krykur link ir dl ko pltojasi teis, kas lemia jos pltot. Su mokslo apskritai paanga a mokslu integracijos ten dencijos ir j pagrindu atsiranda naujos tarpins ir teiss okslo disciplinos. Tai teiss filosofija, teiss sociologija, ekologin teis, kriminalstika, teismo medicina, teismo statistika, teisin informatika, teiss logika, teisin komparatyvistika ir kitos. ie mokslai formavosi taikant filosofijos, sociologijos, technikos, medicinos, informatikos ir kitus metodus vairioms teisinio regulia vimo, teiss norm klasifikavimo, teisini tekst analizs, teiss socialinio veiksmingukitoms problemoms sprsti. Kit moksl metod ir rezultat skverbimasis teiss mokslyra paangus, nes leidia kit moksl pasiekt metodologi n paang panaudoti paintincijos galimybms ir teisiniam poveikiui didinti. Kompiuterins, lazerins ir kitokiostech nikos iradimas, jos panaudojimas teisingumui vykdyti padidina teissaugos institucij galimybes nustatyti objektyvi ties konkreio je byloje - iaikinti teiss ptraukti juos teisinn atsako mybn, apginti nukentjusij teises ir itaip didinti tea tavimo moni santykiuose galimybes. Be to, pltojantis rinkos ekonomikai, atsiranda

    nauj teiss subjek t (pvz., akcini bendrovi, komercini bank, kitoki komercini eisini reikini (hipoteka, holdingas, ustatas ir kt.). J pagrindu klostosi nauji mrpusavio santykiai, keiiasi j pobdis. Jiems reguliuoti, nukreipti bendrosios gerovslinkme neu tenka kurios nors jau esamos teiss akos norm, nes reikia kitokiu metodukitokiu mastu reguliuoti naujai atsiveriani socialini santyki srit. Todl atsiranuj teiss ak, posaki: ekologin teis, komercijos teis, biros teis, mokesi teimo47

  • 7/22/2019 47862698 Justitia Teises Teorija 2004 Lt

    44/512

    TEISS T E O R I J A

    teis, kompiuterins technikos naudojimo teis ir kita. iuo poiriu teiss mokslas yras naujoms teiss disciplinoms atsirasti. Pripastama, kad i esms nra nei pagrindinantraeili teiss moksl. Pasak R. Z. Lifico, kiekviena teiss mokslo discipli na beisininkui yra btina, nes jam i pradi svarbu studijuoti visus teiss mokslus. Nuo triklauso juridinio isilavi nimo vairov, kokyb. Be to, neaiku, kokioje teissaugoskri tai valstybinio valdymo srityje teiss studij absolventui teks dar buotis baigusstudijuoti. Ir tik vliau, atsivelgiant pasirinkt teisinio isilavinimo specializacteisininkas profesionalas vienai teiss mokslo sriiai skirs daugiau dmesio, kitai -maiau. 7. TEISS TEORIJOS VIETA TEISS MOKSL SISTEMOJE: NUO DOGMATINS PRIE MSTANIOPRUDENCIJOS Specialieji teiss mokslai, kad ir kiek jie tarpusavyje skirtsi, vis tiek yra teiss mokslai. Bet kas utikrina i vidin j vienov, j priklausym tai paii daro teiss samprata ir bendrj teiss svok sistema. Pavyzdiui, akiniai teiss moja tokias bendrsias teiss svokas: teiss norma, teiss principas, teisinis santykiseiss paeidimo sudtis, teisin atsakomyb, teisnumas, veiks numas, teiss subjektas ., bet i svok turinio jie nenustato. O nenustato todl, kad bendrosios teiss svokojamos visuose ar daugelyje teiss moksl. Todl jos yra kuriamos apibendrinant ne kurio nors vieno, o daugelio teiss moksl patirt. i misij" kaip tik ir atlieka teis, apibendrindama specialij teiss moksl ir teiss taikymo praktik, ios analizs parmuluodama vyraujani teiss samprat. itaip ji padeda veikti specialiuosiuose mokslpagal tradicij sitvirtinusias netikslias svokas ir j inspiruojam netiksl msty mni svok netikslumas paaikja pereinant prie nauj vertybi sistemos, kuri teiss tiekia transformuoti to meto mogaus teisi saugos poreikius atitinkani teiss sampr

    i baudiamojoje teisje sitvirtinusi nuostata, kad baudiamj statym paskirtis - neti, bet ir drausti tam tikras veikas. Tuo tarpu teiss teorija, remdamasi reguliacini ir baudiamj teiss norm sveikos logika, teigia, kad baudiamieji statymai netik baudia, nes draudimus nustato konstitucins ir48

  • 7/22/2019 47862698 Justitia Teises Teorija 2004 Lt

    45/512

    VADAS

    kitos reguliacins teiss normos. Baudiamieji statymai tik nurodo (aprao), kokiais bbuvo paeisti reguliacini norm nustatyti draudimai, ir nurodo poveikio priemones u draudim paei dimus. Civilin teis operuoja prievoli teiss", prievolini santy eis - karo prievolininko" kategorijomis, o teiss teorija teigia, kad prievol" yra dalins ir kit nelaisv visuo meni mogaus status apibdinanti svoka, kai asmuo yras atlikti priverstinius darbus (prievoles), bet juos atlikdamas negyja nauj subjektini teisi. Demokratin visuomen remiasi ne prievoliniais, o skoliniais santykiais,nes ie santykiai atsiranda asmeniui siekiant gyti subjektin teis arba ja naudojanti. Civilin teis operuoja abstrakia, filosofine teist lkesi" svoka. Teiss teorleisti, sukonkretinti jos teisin turin, nurodydama, kad teist lkesi" teisinis ttai situacija, kai asmuo, atliks tam tikr pareig (vykds reikalaujamas slygas), tuist pagrind tiktis, jog atlikdamas pareig gijo atitinkam valstybs pripastam m tikr gr. Konstitucins teiss literatra teigia, kad kai kurios mogaus teiss yras. Teiss teorija tai konkretina skirdama du mogaus teisi egzistavi mo lygmenis - tesnumo ir subjektins teiss: teisnumo lygmens teiss - absoliuios, subjektins teiss tykins; teisnumo atvil giu asmenys lygs, subjektini teisi atvilgiu - nelygs. Tazuodama bendrsias teiss svokas teiss teorija kuria leistinas teisinio mstymo priems: teisinis mstymas vyksta ne kitaip, kaip tik jungiant bendrsias teiss svokas su secialio siomis. Kadangi bendrosios svokos garantuoja teisinio mstymo vienareikmikutuo pagrindu - ir jo operatyvum, rezultaty vum, tai ias svokas tobulinanti teissija prisideda ir prie kiekvieno akinio teiss mokslo paangos. Apie tai, kaip iandiengali bti suprantama teiss teorijos parama specialiesiems teiss mokslams, galima spr

    ti kad ir i pavadinim straipsni, kurie 1971-1972 m. buvo paskelbti Vokietijos urnalose Rechtstheorie" ir Jahrbuch fr Rechtssoziologie und Rechtstheorie": Teiss teorikaip analitin mokslo teorija", Teiss teorija kaip kritin refleksija", Teiss teoriip protojuridika", Teiss teorija kaip sistemos teorija", Teiss teorija kaip teiss slo pagrind mokslas", Teiss painimo teorija", Teiss logika", Teiss svokos ir srija", Teiss sprendim ir informacijos teorija", Teisi ns kalbos ir teiss argumenteorija" ir kit.49

  • 7/22/2019 47862698 Justitia Teises Teorija 2004 Lt

    46/512

    TEISS T E O R I J A

    Teiss teorija ia suprantama kaip pozityviosios teiss ir specia lij teiss moksl metodologija. Atsivelgiant i euristin teiss teorijos funkcij specialij teiss, teiss teorija nra vien apraomasis ar i paskos specialiesiems teiss mokslams sekas mokslas. Jei itaip bt, teiss teorija neivengiamai atsilikt nuo specialij teistas, kas atsilieka, negali pagelbti priekyje einaniajam. Teiss teorija eina teiss mksl priekyje, ji siekia sistemos poiriu apibendrinti j rezultatus, juos kritikai vinti atsivelg dama vyraujani teiss samprat kaip vis teiss moksl koncep tualmo, paangumo garant. Tik formuluodama iuolaikin moksliniu metodu grindiam teiss ja nuosekliai remdamasi, teiss teorija ir gali ilikti specialij teiss moksl prieatlikti savo metodologin funkcij (remti juos), prisidti prie j paangos. Kad teispratos moks likumui bt sumainta neigiamo subjektyvizmo taka, teiss teorija mginti dedukcijos metodu - traktuoti bendrj teiss svok turin kaip teiss sampratos ikonkretinim konkrei teiss veikimo situacij atvilgiu. Be to, su teisine valstybe abendroji demokratijos nuostata vadovautis ne statymo, o teiss virenybe. Pripainimateiss principams tokio pat imperatyvumo kaip ir teiss normoms lemia tai, kad pozityvioji teis tampa vis labiau mstania, iekania tikinamesns savo sprendim argu Tai pareigoja teiss teorij pltotis kaip toki paiek, sprendim smoningumo, teistikslumo, atrumo" didinimo metodologij. Apibendrinant galima sakyti, kad teiss teorja - tai koncentruotai ireiktas visas teiss mokslas, jo kvintesencija (santrauka).Tai metodolo gin teiss moksl vairovs vienov. Ji domisi ne kuo akiniai teiss moasi vienas nuo kito, o kuo sutampa. O sutampa ta paia teiss samprata ir tuo paiu bendrj teiss svok aparatu. Tai lemia ir pagrindin teiss teorijos viet tiek teiss

    teisinio isilavinimo sistemoje, taip pat teiss teorijos studij komplikuotum - studjuojant teiss teor