cmyk

�

cmyk

„Respublikos” leidinys Nr.40 (877) 20�� m. spalio 8 d.

KARJERAE.Krungolcas nEiEšKo, Kuo paKEisti liEtuvą

Olimpinis vicečempionas Edvinas Krungolcas mėgsta pakeliauti, bet visam laikui savo šalies nė už ką nepaliktų. „Gimėme lietuviais, todėl reikia tuo didžiuotis ir stengtis kuo labiau garsinti Lietu-vos vardą“, - sako penkiakovinin-kas, nors valdžios vyrų požiūris į sportą jo nedžiugina.

3

PERSONAMEnas nEMėgsta dEKlaracijų

„Jūs ir vėl apie misijas? - pykteli savo darbų parodą pristatan-tis dailininkas Vaidotas Žukas, paklaustas, ką reiškia būti Lietuvos menininku šiandien, kai tauta vėl laiko laisvės ir išlikimo egzaminą. „Aš nestatau namų, aš nevedu tautos, aš sėdžiu po šakom akacijos baltos“, - sakė Henrikas Radauskas. Aišku, kad meno misija milžiniška, bet netiesioginė. Me-nas tik kalba užuominomis, menas neduoda vargšams valgyti“.

4-5

OLIMPIEČIAI18 biliEtų į londoną jau išdalinti

Iki Londono olimpinių žaidynių lieka vis mažiau laiko, bet ir mūsų sportininkai nesnaudžia. 18 Lietu-vos atletų jau užsitikrino olimpinius kelialapius, bet kol kas sunku prognozuoti, ar bus pagerintas Pe-kino žaidynių rekordas. Jose mūsų delegaciją sudarė 71 sportininkas.

7

Spalio 3 dieną startavo pirmasis moterims skirtas kanalas Lietuvoje TV8, kurio programoje - populiariausi po-kalbių šou ir serialai, tarptautiniai projektai, tokie kaip amerikietiškas „Martos Stiuart šou“, rusų „Kulinarinis reidas“ ir „Valgyk ir lieknėk“, legendinio amerikiečių serialo „Žavūs ir drąsūs“ tęsinys, intriguojantys meksikie-

čių serialai, gyvenimo būdo laidos ir pozityvi, mokomoji animacija vaikams bei milžiniško populiarumo sulaukusi pokalbių laida „Nomeda“! TV8 žiūrovių dėmesiui - visos „Nomedos“ laidos nuo paties pirmojo sezono kartu su laidos vedėja Nomeda Marčėnaite - darbo dienomis 20.30 val.

noMEda grįžo

TV3

nuot

r.

2

cmykcmyk2

trupmenosj/b laikas

Parengė Giedrė MILKeVIČIŪTė

Kas su Kuo žaidžia

Saulė DEGUTYTĖ

Originalaus „Stalo teatro“ įkūrėja aktorė Saulė Degutytė ne tik pati kuria spektaklius, lėles žiūrovų aki-vaizdoje, bet ir rengia prieš spek-taklius pamokėles vaikams ir jų tėveliams. Ji skatina nesudėtingus mėgiamų pasakų personažus pasi-gaminti patiems iš pačių įvairiausių namuose esančių daiktų: sagų, vir-balų, siūlų, špūlių, šiaudelių, paga-liukų, medinių karolių ar lentelių. „Mūsų spektakliai skirti vakučiams iki šešerių metų, o jie fantazijos turi. Tik tėveliai kartais turi jiems pagel-bėti, kad mažyliui pavyktų pasiga-minti žaislą, - kalba S.Degutytė ir kviečia šį rytą prieš spektaklį „Gan-dro dovana“, kuris vyks vidurdienį sostinės „Menų spaustuvėje“, atvyk-ti valandžiukę anksčiau ir išmokti pasigaminti patiems gandrą ar kokį kitą paukštį.

Kas Kam atsparus

Aleksas LEMANAS

Lietuviškos estrados legenda Alek-sas Lemanas sako esąs atsparus vi-sokioms technikos naujovėms. Jis neturi nei kompiuterio, nei mobiliojo telefono. Dainininkas, kuriam neseniai sukako 70 metų, tikina, kad jam ir be technikos gera gyventi, nes sveikata yra svarbiau už viską. „Mokslininkų įrodyta, kad visokie kompiuteriai, o ypač mobilieji telefonai skleidžia žmo-gui kenksmingas magnetines ban-gas. Man ryšiui su pasauliu pakanka paprasto telefono, spaudos, na dar televizoriaus, kurį žiūriu retokai, nes visokie popsiniai šou taip pat ne ma-no ir mano žmonos Mildos skoniui, - kalba A.Lemanas. - Esu prisiekęs žve-jys, grybautojas. Labai mėgstu ilsėtis gamtoje, paukščiukams čiulbant. Jie mane įkvepia ir dainavimui, ir pakelia nuotaiką“.

Kas Kam rengiasi

Andrius KANIAVA

Keistuolių teatro aktorius ir bardas Andrius Kaniava darbų ir įkvėpimo niekada nestokoja. Į tetrą, kuriame jis vaidina jau dvidešimt metų plūs-ta ir suaugę, ir vaikai. Ypač didelio dėmesio yra susilaukęs spaktaklis „Vasarotojai“, kurį pagal Maksimo Gorkio dramą yra pastatęs Aidas Giniotis. Dar neišblėso įspūdžiai fil-muojantis po Lietuvos ekranus sėk-mingai žygiuojančiame kino filme „Tadas Blinda. Pradžia“, kuriame jis vaidina lenkų bajorą Adamą. O štai pastaruoju metu aktorius ir bardas kasdien ima į rankas gitarą ir rengia staigmeną savo talento gerbėjams. Spalio �7 dieną prasidėsiančiame Tarptautiniame dainuojamosios po-ezijos festivalyje „Tai - aš“. „Repetuoju kartu su pučiamųjų orkestrėliu nau-jas, dar negirdėtas dainas. Manau, jos patiks žmonėms“, - viliasi Andrius.

Kas Kur susiKaupia

Irena MILKEVIČIŪTĖ

Lietuvos operos primadoną Ireną Milkevičiūtę Lietuvos nacionalinia-me operos ir baleto teatro spektak-liuose pastaraisiais metais vargiai galima pamatyti. Ji - Lietuvos teatro ir muzikos akademijos profesorė - turi pakankamai darbo su studentėmis, būsimosiomis solistėmis, o pati nos-talgiją scenai malšina koncertuodama su akomponiatoriumi po Lietuvos vietoves, dalyvauja proginiuose ren-giniuose. Lietuvos nacionalinės pre-mijos laureatė sako, jog atgaiva jos sielai būna, kai ją pakviečia dainuoti į kurią nors sostinės bažnyčią, akom-ponuojant vargonams. „Sakralinė mu-zika visada žmogų pakylėja aukštyn, padeda susikaupti ir pamąstyti apie žmogiškumą ir dvasines vertybes“, - įsitkinusi dainininkė, kurios dainavi-mo sekmadienį galima pasiklausyti Vilniaus arkikatedroje bazilikoje.

MINtyS

Mano namai vėl pilni ryšu-lių, vėl pilni kraustytuvių jaudu-lio, pilni nuostabos radus užsi-glaudusius pakampėse tuntus daiktų, svirpiančių juose ištirpu-siomis emocijomis, kalbančių prisiminimais... Daiktų, kuriais daugelį metų ne tik nesinau-dojau - net neįtariau mano na-muose esant...

Kalėdas jau turėčiau švęsti naujuose namuose. Erdvesniuo-se, modernesniuose, praban-gesniuose... Todėl daiktai ėmė ir išjudėjo iš įprastų sau vietų, ėmė būriuotis nekantraudami paju-dėti iš čia link naujų, dar nepri-jaukintų, tačiau dar ir neįgrisu-sių erdvių... Todėl mano žmona jau kelios dienos pilna padėkos ir jau beužgimstančio ilgesio seniesiems namams, pilna švel-naus atsisveikinimo su jais...

Todėl ne tiek savęs ar manęs, kiek ateities klausia: „Kaži ar bus jauku, ar gera bus gyventi nau-juose namuose?“

Sėdžiu ryšuliais ir rakandais apaugančio buto kamputyje, prisimenu keletą iki šiol patirtų kraustymųsi, keletą lokacijos vie-tų, kurias kitados jau esu vadi-nęs savaisiais namais, ir niekaip negaliu suprasti jos klausimo... Juk efemeriškame mūsų XXI am-žiuje žodis „gyvenu“ jau nebe-reikalauja klausimo kur? Ir pati namų sąvoka šiais reaktyvinių greičių laikais yra reliatyvi. Išties gyvenančios namuose šiandien tegalėtų pasakyti nebent močiu-tės, kurių užsiėmimas - pro lan-gą stebėti kaimynus. O mudvie-jų, kaip ir daugelio, gyvenimas namuose daugelį metų atrodo taip: žadintuvas, dušas, kava, šuoliais pro duris beveik dar ne-pabudus, dundėjimas laiptais žemyn, skubūs žingsniai per kie-mą, nė nepastebint, ar grindinys padengtas sniegu, ar geltonais lapais, ar saulės spinduliais, mi-kroautobusas, atokvėpis, mintis, ar užrakinom duris, stotelė, me-chaniškas „prašom sustoti“, ke-liasdešimt žingsnių, durys, laip-tais į viršų...

Nė mintelės apie namus. Darbo rūpesčiai, darbo džiaugs-mai, kasdienės pergalės ir pra-laimėjimai. Keletas puodelių kavos, keliasdešimt trumpų, linksmų, tačiau ne kaži ką viduje tepaliekančių dialogų, žvilgsnis, vis bandantis pramušti kasdie-nybę, realybę, neįveikiamas rū-pesčių barikadas, kompiuterio ekraną...

„Viso labo, kolegos“, dunde-sys laiptais žemyn, mikroauto-busas, mechaniškas „prašom sustoti“, rakto girgžtelėjimas spynoje, žinios, keletas jau se-niai skaitomos knygos puslapių, žadintuvo nustatymas rytdie-nai, tamsa, saldi nebūtis ir kaž-kas panašaus į „prašom sustoti“ sapne...

Pasitinkančios sienos nubu-dus, jaukiai, tarsi šuo šlepetes, dantyse laikančios paveikslus. Sujauktas guolis, garuojantis sapnų likučiais. Draugiška vo-nioje pamirštos užgesinti švie-sos šypsena. Spindulių ruožas, besidriekiantis šiek tiek dulkėtu grindų parketu. Drąsinamai kin-kuojančios galvomis mąslios pu-šys už lango. Ir vėlei dundėjimas laiptais žemyn...

„Naujieji namai mums pa-tiks, - sakau liūdnai šypsodama-sis. - Būtinai patiks, jei tik kada ištaikysime laiko juose ilgėliau pabūti“.

rIMVydas StankevičiuS

NAuJI NAMAI

K as naujo fantastiškų miestų kūrėjos, poezijos ir

vaikams skirtų knygų iliustratorės grafikės Aušros Čapskytės rudens spalvomis nuspalvintame pasaulyje? Ji ką tik iš leidyklos pasiėmė Ginta-rės Adomaitytės pasakų knygą „Laumių stalas“, kurią pagyvino žaismingais paveikslėliais, o dabar iliustruoja Rasos Praninskienės ir Jorio Praninsko „Miesto pasakas“,

rengiasi lapkritį vyksiančiai XVII tarptautinei Vilniaus ekslibrisų bie-nalei. „Keliaujantys“ po įvairias erd-ves A.Čapskytės paveikslai bus ro-domi Respublikinėje Vilniaus psi-chiatrijos ligoninėje, galerijoje PSI. Pirmadienį atsidarysianti paroda skirta Pasaulinei psichikos sveika-tos dienai paminėti.

Dailininkė juokiasi, kad „ke-liaujančiai“ parodai ir pavadi-nimas toks - „Kelionė“, o ji pati pusę etato „dirba“ kelionių orga-nizatore. Juk paveikslams liūdna mažuose A.Čapskytės namuose stovėti atremtiems į sieną, todėl jie keliauja. Keliauja jau dvidešimt metų keisdami vieni kitus, sukur-dami savo šeimas, priimdami jau-nus paveikslus, neretai suranda kitus namus.

„Paveikslai „gyvi“ tada, kai juos „čiupinėja“ akys - visai nesvarbu, ar tas žvilgsnis juos liečia penkias mi-nutes, ar penkias akimirkas. Vienos akys žiūri įdėmiai ir atidžiai suras-damos „paslėptas“ smulkmenas, kitos - tik nuslysta akimirkai. Tie žvilgsniai paveikslui - maistas“, - įsi-tikinusi Aušra. Todėl jos miniatiūri-niuose ir didesnio formato darbuo-se daug linijų, tarsi tunelių, kuriais galima nukeliauti į nematomus, bet egzistuojančius šalia mūsų lai-ko pasaulius. Juose žydi lotosai, moterys virina skalbinius ir barsto cinamoną ant silkės, laikrodžio me-chanizme tūno laiškai, kurių taip ir neparašė, ant katino ūsų apsigy-vena dramblių šeimyna, stalčiuo-se tyliai snaudžia pilys, obuoliai ir pamesti raktai, oranžinės žuvys

ruošiasi žiemos miegui mėlyname fortepijone, kažkas pameta batelį raudoname mieste... Menininkės fantazijai nėra ribų.

„Manau, kad kažkur TEN, pa-raleliniame laike, tikrai egzistuoja tie spalvoti miestai, kuriuos nu-piešiau. Jie kuria savąją istoriją. Tik laikas ten teka visai kitaip... Jaučiuosi labai atsakinga už tai, kas atsiranda popieriaus lape. Juk norisi gyventi ramiame ir nesku-bančiame pasaulyje. Gali atsitikti taip, kad kitus savo gyvenimus praleisime taip, kaip sugalvojome šitame, ir taip, kaip nupiešėme, - šypsosi vilnietė grafikė. - Bandau prisiminti, ar visi mano išgalvoti ir nupiešti pasauliai - šviesūs ir ra-mūs, nes tikrai nenoriu kada nors gyventi chaose“.

Spalvotos AušROs ČAPsKyTės kelionės

Asmeninio albumo nuotr.

Dailininkė Aušra Čapskytė džiaugiasi, kad jos spalvotos fantazijos laukiamos įvairiose erdvėse A.Čapskytė. „Žalias miestas“

cmyk

3

cmyk / 3

karjera J/b žmonės

P enkiakovininkas Edvinas KRUNGOLCAS (38) su

žmona Vesta susikrovė lagaminus ir išvyko už Atlanto. Ne gyventi, bet pakeliauti po Šiaurės Ameriką. Emigracijos klausimu sportininkas kategoriškas: „Kai pakeiti savo šalį, pakeiti savo pilietybę, tokių dalykų aš tikrai netoleruoju“. Grįžęs iš kelionės jis iškart kibs į treniruotes ir stengsis pakliūti į 20�2 metų Londono olimpines žaidynes.

deimantė ZailsKaitė

emigruoti yra lengviausia

Sportas yra pagrindinė veik-la, iš kurios gyvena penkiako-vininkas E.Krungolcas. „Pagal šiuolaikinius įstatymus sportas nėra profesija, - apgailestauja E.Krungolcas. - Kiek suprantu iš valdžios vyrų pokalbių, tai tėra hobis, kuris niekam neįdomus ir nereikalingas. Aišku, ne visi taip galvoja“. Kaip bebūtų, sportinin-kui niekada nebuvo kilusi mintis visam laikui išvažiuoti iš Lietuvos.

„Apie emigraciją niekada ne-galvojau, - prisipažįsta jis. - O dėl padirbėjimo užsienyje, tai neat-metu šios galimybės. Nemanau, kad tai yra išdavystė. Bet Lietuvos pilietybės neiškeisčiau į jokią ki-tą. Emigracija - ne man. Iš tikrųjų emigruoti yra lengviausias daly-kas. Kai kurie žmonės skundžiasi, kad Lietuvoje nėra ką veikti, nes ekonomika merdi, darbo nėra. Jų noriu paklausti: jeigu visi iš-važiuosime, kaip mes pakelsime mūsų ekonomiką? Yra iššūkis likti Lietuvoje ir bandyti visiems susi-telkus pagerinti gyvenimą. Jeigu stipriausi, darbingiausi žmonės išvažiuoja, tai paskui nėra ko verk-ti, kad mūsų šalyje yra blogai. Gi-mėme lietuviais, todėl reikia tuo didžiuotis ir stengtis kuo labiau garsinti Lietuvos vardą“. Sportinin-ko nuomone, Lietuvos žemė yra nedaloma ir visi lietuviai turi vie-nodas teises ja naudotis.

E.Krungolco nepalietė ir vi-suotinė depresija. „Manau, kad depresijos aš nepatiriu. Viskas la-bai paprastai paaiškinama moks-liškai: bėgiojant gaminasi links-mumo hormonas, kuris nugali visus bloguosius impulsus. Bet šypsotis be reikalo man nėra bū-dinga. Nesu amerikietis ir neturiu labai gražių balintų dantų, taigi šypsotis irgi reikia su protu ar su

saiku“, - juokiasi jis. Be kokio daik-to negalėtų gyventi senamiestyje su šeima įsikūręs sportininkas? „Be žmonos, - sako jis. - Oi, atsi-prašau, žmona nėra daiktas. Ne-galėčiau gyventi turbūt be van-dens. Iš būtinų dalykų žmogui yra maistas ir vanduo. O plačiau į tai pažiūrėjus, tikriausiai nėra tokių daiktų, be kurių negalėčiau gyventi. Žmogus yra toks gyvis, kuris prisitaiko prie bet ko, kaip ir tarakonai“.

Kada namuose dūžta indai

Neseniai trečiąsias santuokos metines atšventęs E.Krungolcas save labiau apibūdina kaip šei-mos žmogų. Sakosi tikrai ne-

santis karjeristas - gal kas nors ateityje ir pasikeis, bet dabar jam svarbiausia yra šeima. Ar Krun-golcų namuose dūžta indai? „Na, nebent tik išslysta iš rankų. In-dai mūsų namuose nedūžta dėl dviejų priežasčių. Pirma, nebū-na reikalo jiems dūžti. Antra, jie nedūžta grynai dėl pragmatinių sumetimų - indai kainuoja pini-gus. Nenoriu savęs nuvertinti, bet mano žmona iš tikrųjų yra labai protinga. Kartais, kai mo-ters protas užgožia vyrą, tai nėra gerai. Bet mūsų atveju yra abso-liuti darna, niekas nesijaučia nu-skriaustas. Mane žavi, kad kai aš kokioje situacijoje matau vieną atsakymą, ji įžvelgia dar kelis. Ta-da belieka pasirinkti geresnį at-

sakymą. Tai iš tikrųjų prieštarauja mano būdui: aš jeigu randu vie-ną atsakymą, kito ir neieškau. O žmona yra visai kitokia - radusi vieną gerą atsakymą, ieško dar geresnio. Ir dažniausiai randa“, - žmona analitike žavėtis nenusto-ja E.Krungolcas.

Vyras namuose nekalba apie sportą. Sportas lieka treniruo-tėse, varžybose, o namuose yra visai kiti prioritetai. „Žmonai ne-labai patinka mano stovyklos ir sportiniai grafikai. Ne kartą gir-dėjau, kad Vestai nesmagu, kai aš išvažiuoju. Bet tokia sportininkų duona“, - sako jis. Bet jiedu nesto-koja aktyvaus laisvalaikio drauge: dažnai tenisą žaidžia ar mina dvi-račiais. O kartais drauge mėgsta

skaityti knygas. Prisiminė vieną kuriozą: kartą vienas leidinys juos užtiko oro uoste skaitančius kny-gas ir nusprendė, kad Krungolcų santykiai yra atšalę.

ateis laikas atsisveikinti

Nors per paskutines varžybas E.Krungolcas ne itin gerai pasiro-dė, jis nepraranda vilties pakliūti į 20�2-ųjų Londono olimpines žaidynes: „Dar yra visi metai pa-siruošti. Nors šiais metais nenu-sisekė kelios atrankos varžybos, bet galimybių dar yra. Reikia tie-siog parodyti, ką aš sugebu, ne-turėtų kilti problemų. O jeigu ir nepakliūčiau, tragedijos nebūtų. Tiesiog būtų gaila jėgų ir laiko, kurį sugaišau per treniruotes. Bet toks yra sportininko gyvenimas. Vieną dieną vis tiek ateis ta va-landa, kai reikės atsisveikinti su sportu. Ir ji bet kada gali ateiti. Tos mintys ir anksčiau kildavo, bet daug rečiau, o dabar viskas neišvengiamai prie to artėja. Tai yra natūralus reiškinys, su kuriuo nepakovosi. Nebūtinai reikia iš-eiti, kai būni viršūnėje. Aš su tuo nesutinku. Reikia išeiti tada, kai tau tiesiog nusibosta ir tu ne-bejausi malonumo sportuoda-mas, kai tau trūksta motyvacijos dirbti. Man dar kol kas malonu, smagu treniruotis ir dalyvauti varžybose, nors pergalių ypač daug nėra. Profesionalūs spor-tininkai sugeba susitvarkyti su neigiamomis emocijomis. Negali gyvenime būti vien tik pergalės. Viskas eina parabole. Jeigu ypač sielosiesi dėl nesėkmių, tai nega-lėsi iškovoti pergalių. Todėl spor-tininkai ir yra tokie tvirti žmonės, jie visko matę ir yra užgrūdinti, mokantys ne tik laimėti, bet ir pralaimėti“.

Sportininkas ribų nenusibrė-žė, kada baigs savo karjerą. Vis-kas, sako jis, priklauso nuo jėgų. Jeigu baigtų karjerą, tolesnę savo veiklą norėtų sieti su sportu. Net-gi visai domintų trenerio darbas: „Aš jau daug metų sportuoju ir puikiai išmanau šią virtuvę, to-dėl norėtųsi savo patirtį perduoti kam nors kitam. Čia panašiai kaip ir su giminės pratęsimu. Ta patir-tis neturi užgesti, o turi būti per-duota iš kartos į kartą“.

Gal baigęs karjerą labiau atsi-duotų šeimai ir pradėtų mąstyti apie savo ir Vestos būsimus vai-kus? „Ką jau čia, sėdėsiu namie ir prižiūrėsiu vaikus? Manau, baigus sporto karjerą gyvenimas pasida-ro šiek tiek ramesnis. Bet visiškos ramybės aš nesiekiu. Bendrų vai-kų dar neturime, viskas ateityje. Vaikas yra iššūkis ne tik moteriai, bet ir vyrui. Kol kas manau, kad vaiko atėjimas turėtų būti sudre-binimas, bet kad baisus katakliz-mas - nemanau. Bet paskaičiuosi-me viščiukus, kai bus reikalas“. O kol kas jis džiaugiasi, kad puikiai sutaria su penkiolikmečiu Vestos sūnumi iš pirmos santuokos.

Lietuvos pilietybės E.KRuNGOLcAs NEATsIsAKyTų

Irmanto sidarevičiaus nuotr.

Penkiakovininkas Edvinas Krungolcas vis dažniau susimąsto apie karjeros pabaigąAs

men

inio

alb

umo

nuot

r.

Su žmona Vesta pasvajoja ir apie bendrus vaikus

4

cmykcmyk4

personaj/b variklis

rimvydas stanKEviČius

- Prisimename sovietinius lai-kus... Koduota anų laikų litera-tūra, ypač poezija, su slaptomis, ne kiekvienam prieinamomis prasmėmis buvo itin svarbi terpė, nokinusi lietuvišką savimonę, iš-sakiusi tikrąjį savo požiūrį į esa-mą padėtį ir šaukusi laisvės ilgesį. Priminkite šiuolaikinei publikai, kokia buvo tapybos padėtis?

- �956 metais iš Vorkutos la-gerio sugrįžo laisvasis mąstytojas Justinas Mikutis, kuris bent kelioms kultūrininkų kartoms - Sigito Ge-dos, Broniaus Kutavičiaus, Vinco Kisarausko, Vlado Vildžiūno - buvo „tyruose šaukiančiojo balsas“ ir, lai-mė, jie jį išgirdo. Justinas mokė poe-tus, kompozitorius ir dailininkus su sąžine nesudaryti kompromisų, nepasiduoti sovietinės karjeros pa-gundoms. Kai apie �975 metus ir aš suartėjau su juo, Justinas buvo didis egzistencializmo ir krikščio-nybės santykio skelbėjas. Ne Dai-lės instituto profesoriai, o jis įkalė mums į galvą, kad mokėti kalbėti - tai nebūtinai turėti ką pasakyti.

Deja, šaukti laisvės ilgesį vaiz-duojamąja kalba reikia labai ap-dairiai ir atsargiai. Ir ne dėl to, kad seka sovietinis saugumas, bet to-dėl, kad nuolat reikia save kontro-liuoti, nepasiduoti banalybėms, iliustratyviam patriotiškumui. Ge-ras menas nemėgsta deklaracijų. Manau, kad geriausius ir lietuviš-kiausius vaizduojamojo meno dar-bus sukūrė nuostabusis Viktoras Petravičius pagal pasakas „Marti iš jaujos“ ir „Gulbė karaliaus pati“. O su Vyčiu, Gedimino stulpais ir stili-zuotomis trispalvėmis jis taip pat padarė keletą ciklų, bet jau pasi-traukęs į Vokietiją, vėliau - į JAV.

Maniškė tuometė jaunystės būsena atsispindėjo keliuose ne-

maloniuose tapybos cikluose „Pikti vaikai“, „Vieniši žvėrys“, kur medžių kamienai virsta apleistų šventyk-lų kolonomis, arba „Apnuogintos mergaitės ir berniukai“ - tai irgi lyg „Piktų vaikų“ ciklo tęsinys.

- Dažnai dailininkai bandyda-vo kalbėti tarp eilučių?

- Taip. Pavyzdžiui, dailininkas V.Kisarauskas nutapė gerą figūrinį pusiau abstraktų paveikslą evan-geline tema „Kelionė į Emausą“, bet parodoje jį pavadino „Industri-nis peizažas“. Žinantieji tikrąjį siu-žetą drobėje matė dvi nustebusias geltonas figūras ir tolstančio Kris-taus raudoną geometrinę figūrą. Arba kai kurie asambliažų kūrė-jai - Valentinas Antanavičius, Algis Kuras - pritvirtindavo prie savo paveikslų tikras lėles arba jų dalis - tai vėl buvo sistemos sulaužyto, suniveliuoto žmogaus metafora.

- Ar paveikslai uždrausta te-matika taip pat buvo slapstomi, keliaudavo iš rankų į rankas... Ar už pernelyg drąsiai kalbantį pa-veikslą autorius taip pat rizikavo likusį gyvenimą praleisti už grotų arba Sibire?

- Žinau, kad ne tik asmens tei-sių gynėjai dėl savo veiklos buvo kišami už grotų ar į psichiatrijos ligonines. Buvo ir literatų, žurna-listų. Deja, daug gabių dailininkų, kurie nepasitraukė su frontu nuo antrosios bolševikų okupacijos, buvo sulaužyti naujosios sistemos. Vėliau, jau prisitaikę, jie galėjo dirbti ir abstrakčiau, ir liaudiškiau, ir ekspresyviau. Bet buvo grupelė ir tikrai užsispyrusių gabių moder-nistų, kurie nuo septintojo dešimt-mečio nieku gyvu nesitaikė prie sovietinės sistemos: Antanas Mar-tinaitis, Linas Katinas, Vladas Žilius, Vytautas Šerys, V.Antanavičius, Ri-

čardas Vaitekūnas. Jų parodos tuo-met vyko tik uždarose, dažniausiai privačiose erdvėse. Tuo metu jų darbai tikrai ėjo iš rankų į rankas.

- Ar teko tais laikais įkliūti saugumui?

- Į saugumą pakliūdavome labiau mokyklos laikais - dėl ilgų plaukų ir sėdėjimo prospekte ant akmenų. Įstojęs į Dailės institu-tą, stačia galva mečiausi į meną, knygas, rimtąją muziką ir niekas kita nebebuvo įdomu. Vėliau saugumietis, prisistatęs Vladu Žukausku, bergždžiai bandė ver-buoti ir kvietė pranešinėti KGB apie dailininkus, kurie parduoda savo darbus į užsienį.

- Prisiminkite kelias savo darbų ir jų gyvavimo incognito istorijas.

- Tai nebuvo visiškas incogni-to. Gal net atvirkščiai - žinodamas, kad mano darbų nepriims į oficia-lias ekspozicijas Parodų rūmuose, vis tiek nešdavau - ir kuo dides-nio formato. Viena vertus, norė-jau paerzinti ir pagadinti kraują tuometei Meno tarybai, be kurios aprobavimo niekas negalėjo pa-tekti į reikšmingesnes parodas, kita vertus, žinojau, kad pagal so-vietų įstatymus vaizduojamojo meno įsigijimas buvo vertinamas kvadratiniais metrais - kuo dides-nis formatas, tuo brangiau moka. Kiek atsimenu, už � kv. aliejinės drobės mokėjo 500 rublių. Tad nutapęs paveikslą ant dvigulės lo-vos rėmo galėjai tikėtis apie 2500 rublių. Nors mano atveju tai buvo kvailiojimas, tarybos nariai vieni iš kitų pirko už panašias kainas.

- Sovietiniais laikais jūsų paro-dos buvo ir nukabinamos, ir kon-fiskuojamos. Kas ir kokius režimo tarnus taip gąsdino?

- Vieną piešinių parodą yra konfiskavęs buvęs Dailės insti-tuto rektorius Vincentas Gečas. Prieš porą metų kreipiausi oficia-liu raštu sugrąžinti mano darbus ar nors pranešti apie jų likimą, sunaikinimą, bet iki šiol nesulau-kiau jokios reakcijos. Yra to laiko liudininkų, kurie matė V.Gečo sei-fe mano piešinius. O kitas režimo tarnas buvo neseniai pasimiręs Konstantinas Bogdanas. Dailinin-kų sąjunga buvo ta neformali erd-vė, kurioje dar galėjo būti rodomi „eksperimentai“, „ieškojimai“. Tą-syk vakare eksponavau tapybą, koliažus, asambliažus. Kai rytą at-važiavau, darbai jau buvo nuimti ant žemės. Dailininkų pirmininkas tepasakė: „Išsivežk savo žaislus“.

- Sudomino šios ekspozici-jos paveikslas „Deganti Lietuva“, įkvėptas R.Kalantos susidegini-mo. Ką išgyvenote tuo metu, kiek

tiesiogiai jūsų paveikslo gimi-mas susijęs su šia šiurpia laisvo žmogaus protesto akcija? Atro-do, kad paveikslas pilnas iškal-bingų simbolių, tačiau ne visus juos lengva išgliaudyti. Pavyz-džiui, ką byloja tas kryžius tarp Lietuvos šlaunų?..

- Kryžiaus forma tarp figūros šlaunų yra kaip priverstinės skais-tybės diržas...

- O kodėl liepsnos drauge pri-mena ir sparnus?..

- Todėl, kad R.Kalanta yra lyg Ikaras, lyg angelas degančiais sparnais...

- Beje, anuomet žavėjotės R.Kalantos poelgiu? Pritarėte jam?

- Kaip galima žavėtis? Tiesiog klausėmės „Amerikos balso“ su-laikę kvėpavimą. O žavėjausi vys-kupu Pauliumi Baltakiu iš JAV, ku-ris išsyk po šio įvykio, nepaisyda-

D ailininkas Vaidotas ŽUKAS meno gurmanus

pakvietė į personalinę savo darbų parodą, kur tarp penkiasdešimties eksponuojamų kūrinių - ir sovietiniais laikais kurti, bet dėl „tarybiniam žmogui netinkamo“ turinio iki šių dienų taip ir nedemonstruoti paveikslai, tokie kaip, pavyzdžiui, „Deganti Lietuva“, nutapyta �972 metais, tuojau po Romo Kalantos susideginimo. Apie meno žodžio svarbą valstybės kontekste anais ir šiais laikais kalbamės su parodos autoriumi V.Žuku.

MENAs nemėgsta deklaracijųVaidotas Žukas mano, kad menas neturi kovoti už teisingumą

Irmanto sidarevičiaus nuotr.

V.Žukas „Dviveidis“

cmyk

5

cmyk

mas savižudybės fakto, surengė mišias R.Kalantai atminti.

- Ką kalba jūsų drobės „Trejy-bė“ ir „Dviveidis“?

- Didžioji „Trejybė“ iš pradžių buvo užtraukta ant lovos rėmo. Juk jaunas menininkas neturėjo galimybių užsakyti profesionalius didelio formato porėmius. „Trejy-bę“ pradėjau tapyti studijuoda-mas Renesanso pradininko Maza-čio (Massacio) freską „Švč.Trejybė“, esančią Florencijos bažnyčioje. Pa-dariau tikslią perspektyvos studiją pagal išlikusius Mazačio piešinius. Paskui padariau precizišką jauno-jo Renesanso dailininko freskos kopiją, kiek rimta aliejinė kopija pagal albumo reprodukciją... Ori-ginalą pažiūrėjau jau daug vėliau, po Atgimimo. Bet tada supykau ant savęs ir per pabaigtą paveikslą perėjau drąsiai plačiais teptukais per visą formatą. Daugiau nei tris dešimtmečius drobę laikiau rūsyje, nes nebuvau patenkintas rezulta-tu. Ištraukiau paveikslą tik dabar.

„Dviveidžio“ kitoje pusėje yra pretenzingas užrašas - „Italų ir is-panų kultūrų susiliejimas“. Italams atstovauja Šv.Kazimiero profilis, ku-rį tapė Karlas Dolčis (Carlo Dolci), o figūros priklauso ispanų mokyklos dailininko nutapytam karaliui Pily-pui. Bet čia jokios politikos. Tiesa, šiokia tokia politika justi „ružava-me“ paveikslo fone - šitokios spal-vos žiauriai nemėgo dailės profesū-ra, atseit ji labai nekultūringa. Aiš-ku, yra ir papildomas prasminis žo-džių žaismas parodos pavadinime „Dviveidis ir Trejybė“ - vienas, du, trys. Vienas yra dailininkas, vienas yra ir žiūrovas. Bet iš esmės žmo-gus yra dvejopas, dviveidis - nori būti valingas, tobulas, šventas, o yra silpnas, menkas, nuodėmingas. Dvejybinis yra ir Kristus - žmogus ir Dievas. O Švč.Trejybė yra ir didžiau-sias slėpinys, ir pilnatvė.

- Esti tokių paveikslų slėpimo istorijų, kai ant vieno paveikslo bu-vo tyčia nutapomas kitas, kai jie būdavo slepiami lovose, įmontuoti vaizdu į sieną ir panašiai. Magėtų išgirsti tokių istorijų iš jūsų patir-ties. Kad ir apie „Degančią Lietu-vą“. Beje, šis paveikslas oficialiai taip vadinosi ir sovietiniais laikais?

- Taip, apsukite kitą jo pusę ir rasite tokį to laiko pavadinimą. Bet nesu iš tų, kurie labai brangina sa-

vo darbus. Buvo laikas, kai mėčiau savo meną tiesiogine prasme - kai ką į Nerį, kai ką sukroviau į namo slėptuvę, kai ką nuėmiau nuo po-rėmių ir išmėčiau ant aukšto arba sudėjau po bulvių maišais. Galima tai vadinti išbandymu laiku ar dai-lininko savikritiškumo ugdymu. O gal paprastu nepasitenkinimu dėl pasiekto rezultato. Panašaus likimo trisdešimt metų buvo sulaukusi ir „Deganti Lietuva“. Tik prieš penke-tą metų jį nuvaliau, užtempiau ant naujo porėmio ir pamačiau, kad visai neblogas darbas. Kartais verta palaukti...

- Sovietiniais laikais menas sa-vo kūrinių tematika, prasmėmis gan drąsiai kovėsi su nutautinimu, nužmoginimu, mėginimu visuo-menę paversti nemąstančia, tik įsakymus pildančia minia. Visi šie žmogų ir tautą naikinantys proce-sai intensyviai vykdomi ir dabar, tik jėgų pavadinimai kitokie, o ir metodai neva demokratiški. Ta-čiau gal menas ir šiandien galėtų (privalėtų?) tarti savąjį žodį, vėlgi paskelbdamas tiesą, nesutampan-čią su optimistiniais „iš aukščiau“ nuleidžiamais lozungais?

- Menas neturi moralizuoti ar kovoti už teisingumą. Kaip sakė Paulius VI, menui pakanka paties savęs.

- Šioje parodoje esti paveiks-lų, žymėtų dviem datomis. Ar tai reiškia, kad prie kai kurių pa-veikslų tebedirbate, nuo jų nuta-pymo prabėgus net ir trims de-šimtims metų?

- Taip. Šioje parodoje yra gal septyni paveikslai iš apnuogintų vaikų, merginų ir jaunuolių ciklo. Juos tapiau �978 metais - atski-ras figūras, dvigubas ir trigubas jų kompozicijas. Kas iškeliavo po kolekcijas Lietuvoje ir pasaulyje, tie buvo laimingi. O šioji dalis kar-tu su gera šimtine kitų paveikslų buvo sudėta sovietinio namo rū-syje. Anais laikais įvyko vanden-tiekio avarija ir kai kurie paveikslai nukentėjo. Atskiros jų dalys buvo nuplautos nesugrąžinamai. Bet kai kurios - geros. Per porą dešimtme-čių jie gerai išdžiūvo. Bet kas iš to. O esmė ta, kad menas dažniausiai nepadaromas sklandžiai, su ro-mantišku įkvėpimu. Kartais tenka neviltingus trūkumus paversti pra-našumais. Taigi prieš trejetą metų,

2008-aisiais, kai kurias kompozici-jas supjausčiau, palikau tik atskiras figūras. Pažeistas dalis vėl nugrun-tavau ir be ceremonijų užtapiau. Pats nustebau, kai žūstantis dar-bas staiga atsigavo, pradėjo kvė-puoti, kalbėti. Mažas prisikėlimas. Toks ir mūsų gyvenimas.

- Šiais laikais visuomenės abe-jingumas, pilietinių, politinių, fi-losofinių kontekstų desemantiza-vimas palieka menui tik estetinę funkciją, tarsi ir atimdama iš me-no didesnę galių dalį. Kokia pras-mė šiandien būti dailininku?

- Jūs ir vėl apie misijas. „Aš nestatau namų, aš nevedu tau-tos, aš sėdžiu po šakom akacijos baltos“, sakė Henrikas Radauskas. Aišku, kad meno misija milžiniš-ka, bet netiesioginė. Jis kalba užuominomis, jis neduoda varg-šams valgyti. Iš esmės menas nie-kam nereikalingas, jis yra bepras-mis. Nes kuo daugiau stengiesi suteikti prasmių, tuo banalesnis jis tampa. Tiesiog yra nedidelė žmonijos dalis, kurių profesija yra menas. Jie tai daro stengdamiesi, pagal išgales sąžiningai. Kartais atsiranda kitų žmonių, kurie at-pažįsta šiose pastangose tiesos, originalumo ir meilės grūdą. Tik tokia prasmė.

- O gal svarbios tik grumtynės dėl geresnio pardavimo?

- Kai tokios grumtynės vyksta, menas pasislepia krūmuose.

- Ar nesiilgite didesnių galimy-bių kultūros procesams ir kultū-ros žmonėms dalyvauti valstybės gyvenime ir kūrime?..

...šitokie žmonės gali dalyvau-ti tik kaip piliečiai, bet ne kaip menininkai. Bernardas Brazdžio-nis buvo mūsų laikų Vladimiras Majakovskis, bet jo poetinė kūry-ba daug geresnė buvo be tribū-nų, prieškarinė.

- Tuomet galbūt įsivaizduo-jate tam tikrus darytinus meni-ninkų judesius, kurie įstengtų išjudinti Lietuvą iš vos dviem as-pektais (ekonominiu ir politiniu) nuspalvintos tikrovės?

- Nuo mūsų patarimo niekas nepasikeis. Justis Mikutis sakyda-vo, kad lietuvis yra siaurakaktis kūrinys, kuriam reikia stipriai duo-ti į kuprą, kad pradėtų galvoti.

V.Žukas „Deganti Lietuva“ V.Žukas „Trejybė“

40%NuOLAIDA

NAuJAs PARTNERIs - uŽuPIO TEATRAssu sEB „Laisvalaikio“ kortele - 40% nuolaida 2 bilietams.Vilnius. Tel. (8 608) 34222, www.uzupioteatras.lt

suTAuPyKITE

Didžiausią gaisrą

6

cmykcmyk6

pro memoriaJ/b žmonės

„A š nebaigiau institutų. Šiandien noriu jums

papasakoti tris istorijas iš savo gyvenimo. Ir viskas. Nieko grandioziško. Tiesiog tris istorijas.

pirmoji - apie taškų sujungimą

Aš mečiau „Reed College“ po pirmųjų šešių mokslo mėnesių, bet likau ten kaip „svečias“ dar apie �8 mėnesių, kol galiau-siai išėjau. Kodėl mečiau studijas?

Viskas prasidėjo dar iki man gimstant. Mano biologinė motina buvo jauna ne-tekėjusi aspirantė ir ji nusprendė atiduoti mane įvaikinti. Ji reikalavo, kad mano įtė-viai būtų išsilavinę žmonės - taip man bu-vo lemta tapti juristo ir jo žmonos įsūniu. Tiesa, likus minutei iki mano išlindimo į pa-saulį jie nusprendė, kad norėtų mergaitės. Jiems paskambino naktį ir paklausė: „Ne-tikėtai gimė berniukas. Jūs jo norite?“ Jie pasakė: „Žinoma“. Vėliau mano biologinė motina sužinojo, kad būsimoji įmotė nėra baigusi koledžo, ir atsisakė pasirašyti įvaiki-nimo dokumentus. Tik po keleto mėnesių vis dėlto nusileido, kai mano tėvai pasiža-dėjo trūks plyš išleisti mane į mokslus.

Ir po �7 metų aš įstojau į koledžą. Aš naiviai pasirinkau koledžą, kuris buvo toks pat brangus kaip ir Stanfordas, ir visos ma-no tėvų santaupos buvo išeikvotos pasi-rengimui. Po šešių mėnesių jau nemačiau savo studijavimo prasmės. Aš nežinojau, ką noriu daryti gyvenime, ir nesupratau, kaip koledžas padės man tai suvokti. Tie-siog leidau vėjais tėvų pinigus, kuriuos jie kaupė visą gyvenimą. Todėl aš nuspren-džiau mesti koledžą ir tikėtis, kad viskas bus gerai. Iš pradžių buvau išsigandęs, bet kai dabar atsigręžiu į praeitį, suprantu, kad tai buvo geriausias sprendimas mano gy-venime. Tą akimirką, kai mečiau koledžą, galėjau liautis kalbėjęs apie tai, kad priva-lomos pamokos man neįdomios, ir lankyti tas, kurios traukė.

Ne viskas buvo taip romantiška. Aš neturėjau kambario bendrabutyje, todėl

miegojau ant grindų pas draugus, parda-vinėjau kolos butelius po 5 centus, kad galėčiau nusipirkti valgyti, ir ėjau per visą miestą pėsčiomis 7 mylias kiekvieną sek-madienio vakarą kartą per savaitę norma-liai prisivalgyti krišnaistų šventykloje. Man ji patiko. Daug kas iš to, su kuo susidūriau, vedamas smalsumo ir intuicijos, vėliau pa-sirodė neįkainojama.

Štai jums pavyzdys.„Reed College“ siūlė geriausias kali-

grafijos pamokas. Pasišalinęs iš koledžo studentų sąrašų, nelankiau privalomų pas-kaitų, tad užsirašiau mokytis kaligrafijos. Aš sužinojau apie „serif“ ir „sans serif“, apie skirtingus tarpus tarp raidžių kombinacijų, apie tai, kas tipografiką daro nuostabią. Ji buvo graži, istoriška, meistriškai subtili - iki tokio laipsnio, kad mokslas to suprasti ne-sugebėtų.

Niekas iš to neatrodė naudinga mano gyvenime. Tačiau po dešimties metų, kai mes dirbome su pirmuoju „Macintosh“, vi-sa tai pravertė. Ir „Makas“ tapo pirmuoju kompiuteriu su gražia tipografika. Jeigu aš nebūčiau užsirašęs į tą kursą koledže, „Ma-kas“ niekada nebūtų turėjęs keleto gar-nitūrų ir proporcinių šriftų. Na, o kadangi „Windows“ tiesiog nušvilpė tai nuo „Mako“, greičiausiai personaliniai kompiuteriai iš-vis būtų be jų.

Žinoma, tada negalėjau sujungti visų taškų į vieną. Bet po �0 metų viskas tapo labai aišku.

Taigi: jūs negalite sujungti taškų žiū-rėdami į priekį; jūs galite sujungti taškus į vieną tik žvelgdami atgal. Todėl jums teks pasitikėti tais taškais, kuriuos jūs kaip nors surišite ateityje. Jums teks į ką nors atsi-remti: į savo charakterį, gyvenimą, karmą - ką tik norite. Toks požiūris niekada manęs nenuvylė ir pakeitė mano likimą.

antroji mano istorija - apie meilę ir praradimą

Man pasisekė - aš atradau mėgstamą sritį gana anksti. Vozas (Woz) ir aš įkūrėme „Apple“ mano tėvų garaže, kai man buvo dvidešimt. Mes kaip reikiant pasistengė-me, ir po dešimties metų „Apple“ iš dviejų žmonių garaže išaugo į beveik 2 milijardų dolerių kompaniją, turinčią 4000 darbuo-tojų. Mes išleidome savo geriausią kūrinį - „Macintosh“ - likus metams iki mano 30 gimtadienio. Ir paskui mane atleido.

Kaip jus gali atleisti iš kompanijos, ku-rią jūs įkūrėte? Na, atsižvelgdami į augimo apimtis „Apple“, mes samdėme talentin-gus žmones, kad jie man padėtų valdyti kompaniją, ir pirmuosius penkerius metus viskas ėjosi gerai. Bet paskui mūsų ateities vizijos ėmė skirtis, ir mes galiausiai susipy-kome. Valdyba perėjo į jų pusę. Todėl su-laukęs 30 metų aš buvau išmestas. Viešai. Viskas, kas buvo viso mano sąmoningo gyvenimo prasmė, dingo.

Aš nežinojau, ką veikti, keletą mėnesių. Jaučiau, kad nuvyliau buvusią verslininkų kartą - kad pamečiau estafetės lazdelę, kai man ją perdavinėjo. Aš susitikau su Deivi-du Pakardu (David Packard) ir Bobu Noisu (Bob Noyce) ir bandžiau atsiprašyti už tai, ką pridirbau. Tai buvo viešas pralaimėjimas, aš netgi galvojau, kad man reikia dingti iš čia kuo toliau. Bet kažkas manyje ėmė lė-tai aiškėti - aš vis dar mėgau tai, ką dariau. Įvykių eiga „Apple“ kiek pakeitė viską. Aš buvau atstumtas, bet aš mylėjau. Galiausiai nusprendžiau pradėti viską nuo pradžių.

Tada šito nesupratau, bet vėliau paaiš-kėjo, kad atleidimas iš „Apple“ buvo ge-

riausia, kas man galėjo nutikti. Sėkmingo žmogaus naštą pakeitė mažiau savimi pa-sitikinčio pradedančiojo lengvabūdišku-mas. Aš išsilaisvinau ir įžengiau į patį kūry-bingiausią savo gyvenimo periodą.

Per kitus penkerius metus įkūriau kom-paniją „NeXT“, kitą kompaniją „Pixar“ ir įsi-mylėjau nuostabią moterį, kuri tapo mano žmona. „Pixar“ sukūrė pirmąjį kompiute-rinį animacinį filmą - „Toy Story“, ir dabar yra pati sėkmingiausia animacinė studija pasaulyje*. Dėl neįtikimų įvykių „Apple“ nupirko „NeXT“, aš grįžau į „Apple“, ir tech-nologija, sukurta „NeXT“, tapo „Apple“ at-gimimo širdimi. O Lorena (Laurene) ir aš tapome puikia šeima.

Aš įsitikinęs, kad nieko iš viso to nebū-tų nutikę, jeigu manęs nebūtų atleidę iš „Apple“. Vaistai buvo kartūs, bet pacien-tui padėjo. Kartais gyvenimas tau duoda per galvą su plyta. Nepraraskite tikėjimo. Aš įsitikinęs, kad vienintelis dalykas, kuris man padėjo tęsti veiklą, buvo tai, kad aš ją mėgau. Jums reikia atrasti tai, ką jūs mėgs-tate. Tai lygiai taip pat teisinga ir darbo, ir santykių atžvilgiu. Jūsų darbas užims dide-lę dalį gyvenimo, ir vienintelis būdas būti visiškai patenkintam - daryti tai, kas, jūsų galva, turi vertę. Vienintelis būdas daryti didžius darbus - mėgti tai, ką darote. Jeigu jūs dar neradote savo veiklos - ieškokite. Nesustokite. Kaip būna su visais širdžiai mielais darbais - jūs suprasite, kai atrasite. Ir kaip bet kokie geri santykiai, metams bėgant jie tampa vis geresni. Todėl ieško-kite tol, kol rasite. Nesustokite.

mano trečioji istorija - apie mirtį

Kai man buvo �7, aš perskaičiau ci-tatą, maždaug tokią: „Jeigu jūs gyvenate kiekvieną dieną taip, lyg ji būtų paskutinė, vieną dieną jūs būsite teisus“. Citata man padarė įspūdį, ir nuo to laiko jau 33 metus aš žiūrėdamas į veidrodį kasdien savęs pa-klausiu: „Jeigu ši diena būtų paskutinė, ar norėčiau daryti tai, ką ketinu daryti?“ Ir kai keletą dienų iš eilės girdžiu atsakymą „ne“, suprantu, kad ką nors turiu keisti.

Mintis, kad greitai mirsiu, - svarbiausias instrumentas, kuris padeda man priimti sunkius sprendimus. Nes visa kita - sveti-mos nuomonės, visas tas pasipūtimas, ta baimė patirti sumišimą arba nesėkmę - vi-si tie dalykai mirties akivaizdoje atkrenta, palikdami tik tai, kas išties svarbu. Atminti, kad mirsi, - geriausias būdas išvengti min-čių apie tai, kad jums yra ką prarasti. Jūs jau nuogas. Jūs daugiau neturite priežas-čių neiti ten, kur šaukia širdis.

Prieš metus man diagnozavo vėžį. 7.30 val. gavau nuotrauką, kuri aiškiai rodė kasos auglį. Iki tol net nežinojau, kas ta ka-sa. Gydytojai man pasakė, kad ši vėžio for-ma neišgydoma ir kad man liko gyventi ne daugiau kaip 3-6 mėnesius. Daktaras man patarė eiti namo ir susitvarkyti reikalus (gydytojų kalba tai reiškia ruoštis mirčiai). Tai reiškia pabandyti pasakyti savo vai-kams tai, ką pasakytum per ateinančius �0 metų. Tai reiškia įsitikinti, jog viskas sutvar-kyta taip, kad tavo šeimai būtų kiek įma-noma lengviau. Tai reiškia atsisveikinti.

Aš gyvenau su ta diagnoze visą dieną. O vakare man padarė biopsiją - įgrūdo į gerklę endoskopą, perkišo per skrandį ir žarnas, įbedė adatą į kasą ir paėmė kele-tą ląstelių iš auglio. Aš buvau atsijungęs, bet mano žmona, kuri buvo šalia, pasakė, kad kai gydytojai pažvelgė į tas ląsteles pro mikroskopą, ėmė rėkti, nes pasirodė, kad mano kasos vėžys - labai retos formos,

kurią galima išgydyti operacija. Jie padarė operaciją, ir dabar man viskas gerai.

Mirtis tada priėjo prie manęs arčiausiai, ir tikiuosi, kad per ateinančius kelis dešimtme-čius arčiau neprieis. Išgyvenęs tai, galiu pasa-kyti daug tvirčiau nei tada, kai mirtis tebuvo naudinga, tačiau sugalvota koncepcija:

Niekas nenori mirti. Žmonės, kurie žada patekti į dangų, irgi nenori. Ir vis tiek mir-tis - galutinė stotelė mums visiems. Niekas jos negalėjo išvengti. Taip ir turi būti, nes Mirtis tikriausiai yra geriausias Gyvenimo išradimas. Ji - permainų priežastis. Ji išvalo sena, kad atvertų kelią naujam. Dabar nau-ja esate jūs, bet kada nors (ne už kalnų tas laikas) tapsite seni - ir jus išvalys. Atleiskite už tokį dramatizmą, bet tai tiesa.

Jūsų laikas ribotas, todėl neeikvokite jo gyventi kažkieno kito gyvenimui. Nepa-kliūkite į spąstus dogmos, kuri liepia gy-venti kitų žmonių mintimis. Neleiskite sve-timų nuomonių triukšmui pertraukti jūsų vidinį balsą. Ir svarbiausia - turėkite drąsos sekti paskui savo širdį ir intuiciją. Jie kaži kokiu būdu jau žino, kuo iš tikro jūs norite būti. Visa kita - antraeiliai dalykai.

Kai buvau jaunas, „The Whole Earth Catalog“, kuris buvo vienas iš mano kar-tos biblijų, perskaičiau puikią publikaciją. Ją parašė vaikinas, vardu Stiuartas Bran-das (Stewart Brand), gyvenantis netolie-se - Menlo Parke. Tai nutiko septintojo de-šimtmečio pabaigoje, dar iki personalinių kompiuterių, todėl ji buvo padaryta rašo-mąja mašinėle, žirklėmis ir poliaroidais. Kai kas panašaus į popierinę „Google“ formą, prieš 35 metus iki „Google“. Publikacija bu-vo idealistinė ir kupina didelių idėjų.

Stiuartas ir jo komanda padarė keletą leidimų „The Whole Earth Catalog“ ir ga-liausiai išleido finalinį numerį. Tai buvo 8-ojo dešimtmečio viduryje, aš buvau jūsų amžiaus. Paskutiniame viršelio puslapyje buvo nuotrauka - kelias brėkšant rytui. Po ja buvo tokie žodžiai: „Likite alkani. Likite beprotiški“. Tai buvo jų atsisveikinimas. Li-kite alkani. Likite išprotėję. Ir aš visada sau to linkėjau. Ir dabar, kai jūs baigiate institu-tą ir pradedate iš naujo, aš linkiu jums to.

Likite alkani. Likite pamišę.Visiems nuoširdžiai dėkoju“.

Stivo Džobso (Steve Jobs) kalba, pasa-kyta Stanfordo absolventams 2005 m.

„Apple“ kūrėjo

inFormaCija

2000 m. „Apple“ įkūrėjas pateko į Gineso rekordų knygą kaip kukliausią atlygini-mą gaunantis vykdomasis direktorius (oficialiuose dokumentuose jo uždarbis tuo metu sudarė 1 dolerį per metus; vė-liau tokią uždarbio schemą naudojo ir kiti korporacijų valdytojai).

2001 m. S.Džobsas pristatė pirmąjį grotu-vą „iPod“. Po keleto metų prekyba jais ta-po didžiausiu kompanijos pelno šaltiniu.

2006 m. jis pardavė „Pixar“ 7,4 milijardo dolerių vertės kompanijos akcijų studi-jai „Walt Disney“, bet liko valdyboje ir ta-po stambiausiu „Walt Disney“ akcininku įgydamas 7 proc. studijos akcijų.

2006 m. kompanija pristatė multimedinį grotuvą „Apple TV“.

2007 m. prasidėjo prekyba mobiliaisiais telefonais „iPhone“.

2008 m. S.Džobsas pristatė ploniausią nešiojamąjį kompiuterį „MacBook Air“.

2010 m. „Apple“ pristatė lietimu valdo-mą planšetę „iPad“.

•

•

•

•

•

•

•

sTIVO DŽOBsO ATsIsVEIKINIMAsEPA-Eltos nuotr.

cmyk

7

cmykmyk

�

myk

Eltos nuotr.

Kiek Lietuvos sportininkų dalyvaus 2012 m. Londono olimpinėse žaidynėse? Kol kas to nežino niekas. Tačiau 18 sportininkų pavardės yra aiškios. „Sporto žmonės“ pristato atletus, kurie jau užsitikrino kelialapius į Londoną.

Arūnas ABROMAITISŽurnalistas

Trys keliai

Prieš savaitę olimpinis laikro-dis rodė apvalų skaičių - iki žaidy-nių buvo likę 300 dienų. Laiko ma-žėja. Dabar iki žaidynių starto liko 297 dienos. Tačiau ir Lietuvos sportininkai nesnaudžia. Keliala-pius užsitikrinusių atletų būrys vis gausėja. Ir šią savaitę vienas lie-tuvis papildė olimpiečių gretas. Boksininkui Egidijui Kavaliauskui kelialapį garantavo patekimas į ket-virtfinalį pasaulio čempionate.

Yra trys pagrindiniai keliai į žai-dynes - normatyvų įvykdymas, tam tikra vieta kvalifikacinėse varžybo-se arba reitingas. Net pergalės svar-biausiuose turnyruose ne visada garantuoja kelialapius. Dvivietę bai-darę irkluojantys Raimondas La-buckas ir Tomas Gadeikis karaliau-ja savo rungtyje, bet jų mėgstamas 200 m. nuotolis nėra olimpinis. Ir-kluotojas Mindaugas Griškonis tapo Europos čempionu, tačiau šis tur-nyras nebuvo atrankinis. Kelialapį lietuviui garantavo kuklesnė sep-tintoji vieta pasaulio pirmenybėse.

Kai kurių sportininkų dalyvavi-mas Londone, galima sakyti, aiš-kus. Pavyzdžiui, treko dviratininkė Simona Krupeckaitė yra viena pa-jėgiausių pasaulyje. Tačiau reitin-gai dar nebaigti skaičiuoti ir teoriš-kai į olimpiečių sąrašą Simona nė-ra įtraukta.

Negarantuoti kelialapiaiLietuvos olimpinio sporto

centro sudarytame atletų, kurie jau garantavo sau vietas žaidynė-se, sąraše yra 18 pavardžių. Vy-rauja A normatyvus įvykdę len-gvaatlečiai ir plaukikai bei pasau-lio pirmenybėse gerai pasirodę irkluotojai.

Lietuvos tautinio olimpinio ko-miteto (LTOK) viceprezidentas Al-girdas Raslanas teigė, kad įskaičia-vus B normatyvus jau turėtume 30 olimpiečių. Tačiau B normatyvas dar negarantuoja kelialapio. „Fede-racijos teikia siūlymus, paskui LTOK olimpinių programų darbo grupė svarsto tuos dalykus. Visgi iš principo beveik visada sportininkai, įvykdę B normatyvus, būna vežami. Dažniausiai tai būna jauni, perspek-tyvūs sportininkai. Šiuo atveju tai

jau būtų orientacija į 2016 m. Rio de Žaneiro olimpines žaidynes. Yra buvę keli atvejai, kai vežami ir pa-tyrę B normatyvus įvykdę sporti-ninkai. Įvertinami viso gyvenimo nuopelnai“, - pasakojo A.Raslanas.

Jei lengvaatletis ar plaukikas įvykdo B normatyvus, kai iki žai-dynių likę dar daug laiko, jis ne-gali atsipalaiduoti. „Mes prašome, kad normatyvas būtų pakartotas ir pavasarį. Sportininkas neturi jaustis ramus, sėdėti ir sakyti: aš jau važiuoju į olimpiadą“, - paaiš-kino LTOK viceprezidentas. Ga-lutinis olimpiečių skaičius labai priklausys nuo vyrų krepšinio rinktinės. Jai liepos mėnesį teks dalyvauti olimpiniame atrankos turnyre.

Orientyras - Pekinas2008 m. Pekino žaidynėse da-

lyvavo 71 Lietuvos sportininkas.

Tai buvo rekordas. Pasak A.Ras-lano, sunku pasakyti, ar jis gali bū-ti pagerintas: „Sporte sunku prog-nozuoti, nes paskui sulauki daug kritikos. Pavyzdžiui, kai mes po-tencialiai skaičiuojame medalių skaičių, tik 25 proc. jų būna iško-vojami“.

A.Raslano nuomone, bus labai didelis pasiekimas, jei pavyks pri-artėti prie Pekino delegacijos skai-čiaus, nes situacija nebuvo palanki. „Šis laikotarpis buvo sudėtingas visais požiūriais. Konkurencija la-bai išaugo, o mes jokių naujų pliu-sų per šį ketverių metų laikotarpį sportininkams nepridėjome. Nei treniruočių metodikose, nei mais-to papildų programose, nei moks-linio ir medicininio aptarnavimo srityse. Tik dėl sportininkų ir tre-nerių talento šiandien pasiekiame tokį rezultatą“, - pabrėžė LTOK viceprezidentas.

Londonas 2012 �

Olimpiečių gausėja

INTERNETE - www.REspublIka.lT 2011 m. spalio 8 d., šeštadienis RaŠYkITE MuMs: sportas@respublika.netLeidinys Nr. 88 (154)

dienraščio „respublika“ priedas

Virgilijus AleknaLengvoji atletika (disko metimas)

Kelias į Londoną - įvykdytas A normatyvas.

Austra SkujytėLengvoji atletika (septynkovė)

Kelias į Londoną - įvykdytas A normatyvas.

Airinė PalšytėLengvoji atletika (šuoliai į aukštį)

Kelias į Londoną - įvykdytas A normatyvas.

Kristina SaltanovičLengvoji atletika (ėjimas)

Kelias į Londoną - įvykdytas A normatyvas.

Brigita VirbalytėLengvoji atletika (ėjimas)

Kelias į Londoną - įvykdytas A normatyvas.

Diana LobačevskėLengvoji atletika (maratonas)

Kelias į Londoną - įvykdytas A normatyvas.

Zinaida SendriūtėLengvoji atletika (disko metimas)

Kelias į Londoną - įvykdytas A normatyvas.

Rytis SakalauskasLengvoji atletika (100 m)

Kelias į Londoną - įvykdytas A normatyvas.

Laura AsadauskaitėŠiuolaikinė penkiakovė

Kelias į Londoną - 5 v. Europos čempionate, 3 v. pasaulio čempionate.

Mindaugas GriškonisIrklavimas (vienvietė valtis)

Kelias į Londoną - 7 vieta pasaulio čempionate.

Donata VištartaitėIrklavimas (vienvietė valtis)

Kelias į Londoną - 9 v. pasaulio čempionate.

Rolandas MaščinskasIrklavimas (dvivietė valtis)

Kelias į Londoną - 10 v. pasaulio čempionate.

Saulius Riteris (Ritter)Irklavimas (dvivietė valtis)

Kelias į Londoną - 10 v. pasaulio čempionate.

Jevgenijus ŠuklinasBaidarių ir kanojų irklavimas (vienvietė kanoja)

Kelias į Londoną - 5 v. pasaulio čempionate.

Giedrius TitenisPlaukimas

Kelias į Londoną - įvykdytas A normatyvas.

Vytautas JanušaitisPlaukimas

Kelias į Londoną - įvykdytas A normatyvas.

Rūta MeilutytėPlaukimas

Kelias į Londoną - įvykdytas A normatyvas.

Egidijus KavaliauskasBoksas

Kelias į Londoną - patekimas į ketvirtfinalį pasaulio čempionate.

Jie važiuos į Londoną

oLiMPieTĖ. Pasaulio ir Europos čempionatuose gerai pasirodžiusiai Laurai Asadauskaitei dėl kelialapio jaudintis nereikia

�

8

cmykcmyk

8

cmcm

Sporto žmonės 2011 m. spalio 8 d., šeštadienis2

Praėjusią savaitę krepšininkas Žydrūnas Ilgauskas paskelbė apie savo karjeros pabaigą. Joks kitas lietuvis nepasiekė NBA aikštelėse tiek, kiek šis vidurio puolėjas. Įsitvirtinti stipriausioje lygoje bandė devyni mūsų šalies krepšininkai. Vieni paliko ryškų pėdsaką, kiti beveik arba visai nežaidė. „Sporto žmonės“ primena visus lietuvių bandymus.

Arūnas ABROMAITISŽurnalistas

Šarūnas Marčiulionis

Po 1989 m. Europos čempiona-to TSRS rinktinės krepšininkai pa-galiau gavo leidimus išvykti žaisti į užsienį. Š.Marčiulionį medžiojo klu-bai „Atlanta Hawks“ ir „Golden Sta-te Warriors“. Laimėjo pastarasis. Iki tol į NBA patekdavo tik vienas kitas europietis. 1989 m. plūstelėjo pir-moji didesnė banga. Kartu su Š.Marčiulioniu į lygą atvyko ukrainie-tis Aleksandras Volkovas, serbai

Vladė Divacas ir Žarko Paspalis.Ouklando komandoje netrūko pa-

jėgių antrosios linijos žaidėjų, tačiau lietuvis tarp jų nepasimetė. Ketve-rius metus Š.Marčiulionis buvo labai svarbus „Warriors“ krepšininkas. Tai rodo 1991-1992 m. sezono vidurkis - 18,9 tšk. 1992 ir 1993 m. geriausio šeštojo lygos žaidėjo rinkimuose lie-tuvis užėmė antrąją vietą. Geriausi NBA karjeros metai tuo baigėsi. Š.Marčiulionis patyrė kojos traumą ir praleido visą sezoną. Jis buvo iškeis-tas ir apkeliavo dar tris klubus, tačiau nė viename iš jų neatliko tokio svar-baus vaidmens kaip „Warriors“.

Atkrintamosiose varžybose Š.Marčiulionis žaidė tris kartus - 1991, 1992 ir 1996 m. Tik 1991 m. „Warriors“ pasiekė antrąjį etapą Va-karų konferencijoje, todėl lietuvį nuo čempiono titulo skyrė ilgas kelias.

Arvydas SabonisSabas į NBA atvyko tik būdamas

30-ies, todėl JAV krepšinio žurna-listai iki šiol svarsto, „kas būtų, jei-gu būtų“. Niekas nežino, ką už

Atlanto A.Sabonis būtų nuveikęs sveikas, iki kojų traumų. JAV klubai vidurio puolėją stebėjo ilgai. 1986 m. naujokų biržoje „Portland Trail Bla-zers“ pasirinko lietuvį 24-uoju šau-kimu, nors tuo metu atrodė, kad jo atvykimas neįmanomas.

30-metis centras debiutiniame sezone užėmė antrąją vietą geriau-sių naujokų rinkimuose. Kelerius metus jo indėlis į „Blazers“ pergales buvo labai didelis. 1996 m. atkrinta-mosiose varžybose Sabo vidurkiai buvo 23,6 tšk. ir 10,2 atkovoto ka-muolio. Iš viso atkrintamosiose var-žybose lietuvis dalyvavo septynis kartus. Arčiausiai tikslo „Blazers“ buvo 1999 ir 2000 m., kai pasiekė Vakarų konferencijos finalą.

Po laikino pasitraukimo A.Sa-bonis grįžo į Portlandą 2002 m., bet jau nebuvo pagrindinis žaidėjas. Komanda vis dažniau buvo vadina-ma „Jail Blazers“ (jail - kalėjimas), nes ekipos nariai garsėjo nusikals-tamais polinkiais. Tokiame kolek-tyve Sabui buvo ne vieta. Vis dėlto amerikiečiai jį prisimena iki šiol.

Šiemet A.Sabonis tapo Krepšinio šlovės muziejaus nariu.

Žydrūnas IlgauskasŠ.Marčiulionis ir A.Sabonis dar

iki atvykimo į NBA buvo žvaigždės. Ž.Ilgausko pavyzdys kitoks. Vidurio puolėjas buvo tik perspektyvus 21 metų jaunuolis, kai 1996 m. biržoje jį 20-uoju šaukimu pakvietė „Cle-veland Cavaliers“. Jau Lietuvoje Žydrūną kamavo traumos. Dėl jų teko atidėti debiutą NBA iki 1997 m. rudens. Penkias pėdų ope-racijas iškentęs aukštaūgis praleido ir 1999-2000 m. sezoną.

Tačiau būtent Ž.Ilgauskas tapo lietuviu, palikusiu NBA ryškiausią pėdsaką. Tai įrodo du pasirodymai „Žvaigždžių rungtynėse“ (2003 ir 2005 m.). Joks kitas lietuvis ten nežaidė. Kai Klivlande pradėjo rungtyniauti Lebronas Džeimsas (Lebron James), atrodė, kad Žydrū-nas gali tapti ir pirmuoju lietuviu - NBA čempionu. „Cavaliers“ nuke-liavo iki finalo 2007 m., tačiau be-viltiškai pralaimėjo „San Antonio

Spurs“. Praėjusią vasarą Ž.Ilgaus-kas kartu su L.Džeimsu persikėlė į „Miami Heat“, bet ir šis manevras sėkmės neatnešė. „Heat“ pralai-mėjo NBA finale.

Ž.Ilgausko marškinėliai kada nors tikriausiai kabos „Cavaliers“ arenos palubėje. Lietuvis iki šiol yra klubo rekordininkas pagal su-žaistas rungtynes (771), atkovotus kamuolius (5904) ir blokuotus me-timus (1269).

Darius SongailaMarijampolietis NBA niekada

nepasiekė žvaigždės statuso, bet su-gebėjo tapti tvirtu vidutinioku. Pagal stipriausioje pasaulio lygoje žaistų sezonų skaičių tarp lietuvių jį lenkia tik Ž.Ilgauskas. Pagal pakeistų klubų skaičių D.Songaila pirmauja. 2002 m. biržoje jį 50-uoju numeriu pasirinko „Boston Celtics“, tačiau šioje ko-mandoje lietuvis niekada nežaidė. Žaidė penkiose kitose.

D.Songailos klubai nebuvo tarp lyderių. Toliau kaip iki antrojo at-krintamųjų varžybų rato Darius

krePšinis �

Lietuvių pėdsakas NBA - nuo žvaigždžių iki statistų

Darius SongailaNBA žaidė 8 sezonus. Atstovavo klubams „Sacramento Kings (2003-2005 m.), „Chicago Bulls“ (2005-2006m.), „Washington Wizards“ (2006-2009 m.), „New Orleans Hor-nets“ (2009-2010 m.), „Philadephia 76ers“ (2010-2011 m.).

Karjeros statistika: 495 reguliariojo sezono rungtynės, 3415 tšk. (6,9), 1689 atk. kam. (3,4), 589 rez. perd. (1,2).Atkrintamųjų varžybų statistika:21 rungtynės, 118 tšk. (5,6), 53 atk. kam. (2,5), 13 rez. perd. (0,6).Geriausias sezonas (2005-2006 m.): 9,2 tšk., 4 atk. kam., 1,4 rez. perd.

Arvydas MacijauskasNBA žaidė 1 sezoną. Atstovavo klubui „New Orleans Hornets“ (2005-2006 m.).

Statistika: 19 rungtynių, 44 tšk. (2,3), 10 atk. kam. (0,5), 5 rez. perd. (0,3). Atkrintamosiose varžybose nežaidė.

Šarūnas JasikevičiusNBA žaidė 2 sezonus. Atstovavo klubams „Indiana Pacers“ (2005-2007 m.) ir „Golden State Warriors“ (2007 m.).

Linas KleizaNBA žaidė 5 sezonus. Atstovavo klubams „Denver Nuggets“ (2005-2009 m.) ir „Toronto Raptors“ (2010-2011 m.). 2009-2010 m. sezoną žaidė Europoje.

Karjeros statistika: 340 reguliariojo sezono rungtynės, 2940 tšk. (8,6), 1219 atk. kam. (3,6), 259 rez. perd. (0,8).Atkrintamųjų varžybų statistika: 26 rungtynės, 167 tšk. (6,4), 83 atk. kam. (3,2), 14 rez. perd. (0,5).Geriausias sezonas (2007-2008 m.): 11,1 tšk., 4,2 atk. kam., 1,2 rez. perd.

cmyk

9

cmyk

8

cmcm

Sporto žmonės 2011 m. spalio 8 d., šeštadienis2

Praėjusią savaitę krepšininkas Žydrūnas Ilgauskas paskelbė apie savo karjeros pabaigą. Joks kitas lietuvis nepasiekė NBA aikštelėse tiek, kiek šis vidurio puolėjas. Įsitvirtinti stipriausioje lygoje bandė devyni mūsų šalies krepšininkai. Vieni paliko ryškų pėdsaką, kiti beveik arba visai nežaidė. „Sporto žmonės“ primena visus lietuvių bandymus.

Arūnas ABROMAITISŽurnalistas

Šarūnas Marčiulionis

Po 1989 m. Europos čempiona-to TSRS rinktinės krepšininkai pa-galiau gavo leidimus išvykti žaisti į užsienį. Š.Marčiulionį medžiojo klu-bai „Atlanta Hawks“ ir „Golden Sta-te Warriors“. Laimėjo pastarasis. Iki tol į NBA patekdavo tik vienas kitas europietis. 1989 m. plūstelėjo pir-moji didesnė banga. Kartu su Š.Marčiulioniu į lygą atvyko ukrainie-tis Aleksandras Volkovas, serbai

Vladė Divacas ir Žarko Paspalis.Ouklando komandoje netrūko pa-

jėgių antrosios linijos žaidėjų, tačiau lietuvis tarp jų nepasimetė. Ketve-rius metus Š.Marčiulionis buvo labai svarbus „Warriors“ krepšininkas. Tai rodo 1991-1992 m. sezono vidurkis - 18,9 tšk. 1992 ir 1993 m. geriausio šeštojo lygos žaidėjo rinkimuose lie-tuvis užėmė antrąją vietą. Geriausi NBA karjeros metai tuo baigėsi. Š.Marčiulionis patyrė kojos traumą ir praleido visą sezoną. Jis buvo iškeis-tas ir apkeliavo dar tris klubus, tačiau nė viename iš jų neatliko tokio svar-baus vaidmens kaip „Warriors“.

Atkrintamosiose varžybose Š.Marčiulionis žaidė tris kartus - 1991, 1992 ir 1996 m. Tik 1991 m. „Warriors“ pasiekė antrąjį etapą Va-karų konferencijoje, todėl lietuvį nuo čempiono titulo skyrė ilgas kelias.

Arvydas SabonisSabas į NBA atvyko tik būdamas

30-ies, todėl JAV krepšinio žurna-listai iki šiol svarsto, „kas būtų, jei-gu būtų“. Niekas nežino, ką už

Atlanto A.Sabonis būtų nuveikęs sveikas, iki kojų traumų. JAV klubai vidurio puolėją stebėjo ilgai. 1986 m. naujokų biržoje „Portland Trail Bla-zers“ pasirinko lietuvį 24-uoju šau-kimu, nors tuo metu atrodė, kad jo atvykimas neįmanomas.

30-metis centras debiutiniame sezone užėmė antrąją vietą geriau-sių naujokų rinkimuose. Kelerius metus jo indėlis į „Blazers“ pergales buvo labai didelis. 1996 m. atkrinta-mosiose varžybose Sabo vidurkiai buvo 23,6 tšk. ir 10,2 atkovoto ka-muolio. Iš viso atkrintamosiose var-žybose lietuvis dalyvavo septynis kartus. Arčiausiai tikslo „Blazers“ buvo 1999 ir 2000 m., kai pasiekė Vakarų konferencijos finalą.

Po laikino pasitraukimo A.Sa-bonis grįžo į Portlandą 2002 m., bet jau nebuvo pagrindinis žaidėjas. Komanda vis dažniau buvo vadina-ma „Jail Blazers“ (jail - kalėjimas), nes ekipos nariai garsėjo nusikals-tamais polinkiais. Tokiame kolek-tyve Sabui buvo ne vieta. Vis dėlto amerikiečiai jį prisimena iki šiol.

Šiemet A.Sabonis tapo Krepšinio šlovės muziejaus nariu.

Žydrūnas IlgauskasŠ.Marčiulionis ir A.Sabonis dar

iki atvykimo į NBA buvo žvaigždės. Ž.Ilgausko pavyzdys kitoks. Vidurio puolėjas buvo tik perspektyvus 21 metų jaunuolis, kai 1996 m. biržoje jį 20-uoju šaukimu pakvietė „Cle-veland Cavaliers“. Jau Lietuvoje Žydrūną kamavo traumos. Dėl jų teko atidėti debiutą NBA iki 1997 m. rudens. Penkias pėdų ope-racijas iškentęs aukštaūgis praleido ir 1999-2000 m. sezoną.

Tačiau būtent Ž.Ilgauskas tapo lietuviu, palikusiu NBA ryškiausią pėdsaką. Tai įrodo du pasirodymai „Žvaigždžių rungtynėse“ (2003 ir 2005 m.). Joks kitas lietuvis ten nežaidė. Kai Klivlande pradėjo rungtyniauti Lebronas Džeimsas (Lebron James), atrodė, kad Žydrū-nas gali tapti ir pirmuoju lietuviu - NBA čempionu. „Cavaliers“ nuke-liavo iki finalo 2007 m., tačiau be-viltiškai pralaimėjo „San Antonio

Spurs“. Praėjusią vasarą Ž.Ilgaus-kas kartu su L.Džeimsu persikėlė į „Miami Heat“, bet ir šis manevras sėkmės neatnešė. „Heat“ pralai-mėjo NBA finale.

Ž.Ilgausko marškinėliai kada nors tikriausiai kabos „Cavaliers“ arenos palubėje. Lietuvis iki šiol yra klubo rekordininkas pagal su-žaistas rungtynes (771), atkovotus kamuolius (5904) ir blokuotus me-timus (1269).

Darius SongailaMarijampolietis NBA niekada

nepasiekė žvaigždės statuso, bet su-gebėjo tapti tvirtu vidutinioku. Pagal stipriausioje pasaulio lygoje žaistų sezonų skaičių tarp lietuvių jį lenkia tik Ž.Ilgauskas. Pagal pakeistų klubų skaičių D.Songaila pirmauja. 2002 m. biržoje jį 50-uoju numeriu pasirinko „Boston Celtics“, tačiau šioje ko-mandoje lietuvis niekada nežaidė. Žaidė penkiose kitose.

D.Songailos klubai nebuvo tarp lyderių. Toliau kaip iki antrojo at-krintamųjų varžybų rato Darius

krePšinis �

Lietuvių pėdsakas NBA - nuo žvaigždžių iki statistų

Darius SongailaNBA žaidė 8 sezonus. Atstovavo klubams „Sacramento Kings (2003-2005 m.), „Chicago Bulls“ (2005-2006m.), „Washington Wizards“ (2006-2009 m.), „New Orleans Hor-nets“ (2009-2010 m.), „Philadephia 76ers“ (2010-2011 m.).

Karjeros statistika: 495 reguliariojo sezono rungtynės, 3415 tšk. (6,9), 1689 atk. kam. (3,4), 589 rez. perd. (1,2).Atkrintamųjų varžybų statistika:21 rungtynės, 118 tšk. (5,6), 53 atk. kam. (2,5), 13 rez. perd. (0,6).Geriausias sezonas (2005-2006 m.): 9,2 tšk., 4 atk. kam., 1,4 rez. perd.

Arvydas MacijauskasNBA žaidė 1 sezoną. Atstovavo klubui „New Orleans Hornets“ (2005-2006 m.).

Statistika: 19 rungtynių, 44 tšk. (2,3), 10 atk. kam. (0,5), 5 rez. perd. (0,3). Atkrintamosiose varžybose nežaidė.

Šarūnas JasikevičiusNBA žaidė 2 sezonus. Atstovavo klubams „Indiana Pacers“ (2005-2007 m.) ir „Golden State Warriors“ (2007 m.).

Linas KleizaNBA žaidė 5 sezonus. Atstovavo klubams „Denver Nuggets“ (2005-2009 m.) ir „Toronto Raptors“ (2010-2011 m.). 2009-2010 m. sezoną žaidė Europoje.

Karjeros statistika: 340 reguliariojo sezono rungtynės, 2940 tšk. (8,6), 1219 atk. kam. (3,6), 259 rez. perd. (0,8).Atkrintamųjų varžybų statistika: 26 rungtynės, 167 tšk. (6,4), 83 atk. kam. (3,2), 14 rez. perd. (0,5).Geriausias sezonas (2007-2008 m.): 11,1 tšk., 4,2 atk. kam., 1,2 rez. perd.

cm

�

cmyk

Sporto žmonės2011 m. spalio 8 d., šeštadienis 3

BA - nuo žvaigždžių iki statistųniekada nenukeliavo. Paskutinis sezonas buvo blogiausias. „Phila-delphia 76ers“ gretose lietuvis su-žaidė tik 10 rungtynių, pelnė vos 1,6 tšk. Prasidėjus lokautui, 33 me-tų krepšininkas atsisveikino su NBA ir priėmė Stambulo klubo „Galatasaray“ pasiūlymą.

Linas KleizaPer penkerius klube „Denver

Nuggets“ praleistus metus L.Klei-zos likimas dažnai priklausė nuo Karmelo Entonio (Carmelo Antho-ny). Komandos žvaigždė žaidė lie-tuvio pozicijoje. Jei lyderis iškris-davo iš rikiuotės, Linas gaudavo šansą ir dažnai juo pasinaudodavo. 2008 m. L.Kleiza surinko 41 tšk. mače su „Utah Jazz“.

Tačiau perspektyvos K.Ento-nio šešėlyje nebuvo šviesios. 2009 m. lietuvis persikėlė į Pirėjo „Olympiakos“ ir tapo rezultaty-viausiu Eurolygos žaidėju. Grįži-mas į NBA nepriminė triumfo. Klubas „Toronto Raptors“ vilkosi tarp autsaiderių. L.Kleiza dažniau-

siai žaisdavo starto penkete, bet sezono viduryje patyrė kojos trau-mą ir dėl jos negali rungtyniauti iki šiol. Vis dėlto jo istorija dar ne-baigta. Puolėjui dar tik 26-eri. Kai trauma bus išgydyta, o lokautas baigsis, L.Kleiza galės rašyti nau-jus puslapius lietuviškame NBA metraštyje.

Šarūnas JasikevičiusGeriausias Europos įžaidėjas į

NBA persikraustė 2005 m., kai bu-vo šlovės viršūnėje. Šaras trejus metus iš eilės laimėjo Eurolygą ir priėmė naują iššūkį. Klube „India-na Pacers“ pirmąjį sezoną viskas klostėsi neblogai. Š.Jasikevičius 15 rungtynių pradėjo starto penkete, nebuvo žvaigždė, bet darė nemažą įtaką žaidimui.

Antrąjį sezoną viskas ėjo blo-gyn, kol 2007 m. sausį Šaras bu-vo iškeistas į „Golden State War-riors“. Naujajai komandai gynėjo paslaugų beveik neprireikė ir po sezono sutartis buvo išpirkta. Š.Jasikevičius grįžo į Europą.

Arvydas MacijauskasJo pasirodymas NBA primena

Š.Jasikevičiaus istoriją, tik Macui viskas klojosi dar blogiau. Už Atlan-to snaiperis išvyko po puikaus se-zono. 2005 m. A.Macijauskas pateko į simbolinį Eurolygos penketą. Klu-be „New Orleans Hornets“ lietuvis atsidūrė pačiame atsarginių suolelio gale. Treneris Baironas Skotas (By-ron Scott) tik 19 kartų išleido jį į aikštelę. Po sezono kontraktas buvo išpirktas. „Noriu pamiršti šiuos me-tus. Viskas buvo blogai“, - sakė į Europą grįžęs A.Macijauskas.

Martynas Andriuškevičius2005 m. naujokų biržoje 19-me-

tį aukštaūgį 44-uoju šaukimu pasi-rinko „Orlando Magic“, tačiau lietu-vis buvo tuoj pat iškeistas į „Cleve-land Cavaliers“. Tapti Ž.Ilgausko pamaina M.Andriuškevičiui nepavy-ko. Jis epizodiškai pasirodė keliuose mačuose. 2006 m. rugpjūtį Martynas buvo iškeistas į „Chicago Bulls“, bet ir ten neįsitvirtino. Klubas išsiuntė vidurio puolėją į antrinę NBDA lygą.

Per treniruotę M.Andriuškevičius patyrė triuškinamą komandos „drau-go“ Eivio Storio (Awvee Storey) smūgį į veidą. Po ilgo gydymo lietu-vis grįžo į rikiuotę, bet nė vieno ma-čo Čikagos klube nesužaidė.

Virginijus PraškevičiusTai pats trumpiausias puslapis

lietuviškoje NBA istorijoje. 1996 m. V.Praškevičius pasirašė sutartį su „Minnesota Timberwol-ves“. Puolėjas dažniausiai net ne-būdavo įtraukiamas į sudėtį. NBA čempionate jis taip ir nedebiutavo. „Timberwolves“ išsiuntė lietuvį į CBA lygos komandą „LaCrosse

Bobcats“, o po sezono V.Praškevi-čius išvyko iš JAV.

Ateities viltysNBA naujokų biržoje buvo pa-

kviesti dar trys lietuviai. 1995 m. savo pavardę išgirdo Eurelijus Žu-kauskas (54 šaukimas, „Seattle Su-perSonics“), 2001 m. - Robertas Javtokas (56, „San Antonio Spurs“), 2007 m. - Renaldas Seibutis (50, „Dallas Mavericks“). Sutarčių su NBA komandomis šie krepšininkai nepasirašė.

Jei lokautas dabar pasibaigtų, NBA čempionato pradžioje į aikštę neišbėgtų nė vienas lietuvis. Trau-muotas L.Kleiza būtų vienintelis mūsų šalies žaidėjas lygoje. Tačiau beveik aišku, kad po metų vaizdas bus visiškai kitoks. Jonas Valančiū-nas naujokų biržoje pašauktas 5-uo-ju numeriu („Toronto Raptors“), o Donatas Motiejūnas - 20-uoju („Houston Rockets“). Šį sezoną abu jaunuoliai praleis Europoje, bet ne-abejojama, kad stipriausios pasaulio lygos duris jie dar pravers.

Žydrūnas IlgauskasNBA žaidė 13 sezonų. Atstovavo klubams „Cleveland Cavaliers“ (1997-2010 m.) ir „Miami Heat“ (2010-2011 m.). 1999-2000 m. sezoną praleido dėl traumos.

Karjeros statistika: 843 reguliariojo sezono rungtynės, 10 976 tšk. (13), 6191 atk. kam. (7,3), 1327 blokai (1,6).Atkrintamųjų varžybų statistika: 80 rungtynių, 816 tšk. (10,2), 555 atk. kam. (6,9), 85 blokai (1,1).Geriausias sezonas (2004-2005 m.): 16,9 tšk., 8,6 atk. kam., 2,1 bloko.

Šarūnas MarčiulionisNBA žaidė 7 sezonus. Atstovavo klubams „Golden State Warriors“ (1989-1993 m.), „Seattle SuperSonics“ (1994-1995 m.), „Sa-cramento Kings“ (1995-1996 m.) ir „Denver Nuggets“ (1996-1997 m.). 1993-1994 m. sezoną praleido dėl traumos.

Karjeros statistika: 363 reguliariojo sezono rungtynės, 4631 tšk. (vidutiniškai 12,8), 819 atk. kam. (2,30), 807 rez. perd. (2,2).Atkrintamųjų varžybų statistika: 17 rungtynių, 233 tšk. (13,7), 39 atk. kam. (2,3), 61 rez. perd. (3,6).Geriausias sezonas (1991-1992 m.): 18,9 tšk., 2,9 atk. kam., 3,4 rez. perd.

Martynas AndriuškevičiusNBA žaidė 1 sezoną. Atstovavo klubui „Cleveland Cavaliers“ (2005-2006 m.).Statistika: 6 rungtynės, 0 tšk., 4 atk. kam. (0,7), 2 per. kam. (0,3). Atkrintamosiose varžybose nežaidė.

sTaTisTika

Arvydas SabonisNBA žaidė 7 sezonus. Atstovavo klubui „Portland Trail Blazers“ (1995-2003 m.). 2001-2002 m. sezoną praleido.

Karjeros statistika: 470 reguliariojo sezono rungtynių, 5629 tšk. (12), 3436 atk. kam. (7,3), 964 rez. perd. (2,1).Atkrintamųjų varžybų statistika:51 rungtynės, 617 tšk. (12,1), 378 atk. kam. (7,4), 97 rez. perd. (1,9).Geriausias sezonas (1997-1998 m.): 16 tšk., 10 atk. kam., 3 rez. perd.

Karjeros statistika: 138 reguliariojo sezono rungtynės, 933 tšk. (6,8), 222 atk. kam. (1,6), 399 rez. perd. (2,9).Atkrintamųjų varžybų statistika: 10 rungtynių, 18 tšk. (1,8), 6 atk. kam. (0,6), 8 rez. perd. (0,8).Geriausias sezonas (2005-2006 m.): 7,3 tšk., 2 atk. kam., 3 rez. perd.

Reda

kcijo

s arc

hyvo

, Elto

s nuo

tr.

�0

cmykcmyk�0

prisipažinimaiJ/b žmonės

I škart po Jaunimo teatre parodytos Deilo Vasermano pjesės „Skrydis virš gegutės lizdo“

premjeros aktorė Aldona Bendoriūtė prisipažino, kad vaidinti patį žiauriausią personažą - seselę Retčed - jai nebuvo lengva užduotis. Tai furija, kuriai patinka tyčiotis iš kitų ir valdyti nors ir nedidelį beprotnamio pasaulį. Aktorė linkusi ieškoti kiekviename, net ir neigiamiausiame personaže šiltesnių spalvų, nes ir jos pačios, dviejų sūnų mamos, žmogiškoji prigimtis visiškai kitokia.

giedrė MilKEviČiŪtė

Į šaltą vandenį smagiau bristi

Tai, kas vyko scenoje, žiūrovai nejučia lygino su garsiu kino filmu, kuriame pa-grindinį herojų simpatišką apgaviką Ma-kmerfį vaidino legendinis aktorius Džekas Nikolsonas (Jack Nicholson), o teatro sce-noje meistriškumu žavėjo Andrius Bia-lobžeskis. Spektaklio stuburas - jo dvikova su A.Bendoriūtės (ją dubliuoja aktorė Auš-ra Pukelytė) despotiškąja sesele. Žvelgiant giliau atsiskleidžia aktualiausia visais lai-kais asmenybės prisitaikymo visuomenėje problema, žmogaus teisė į individualumą ir kitoniškumą. Aktorei, kelių Lietuvos tea-trų scenose kūrusiai daug įvairių - jautriai moteriškų, žaismingų ir kitokių - vaidme-nų, pastarasis antipatiškos moters-roboto sekėsi nelengvai.

„Jei atvirai, tai visą vasarą su dideliu ne-rimu laukiau „Gegutės“ repeticijų. Ir mano nuojauta, kad bus nelengva, pasitvirtino �00 procentų, - pasakojo A.Bendoriūtė. - Spektakliui pastatyti teturėjome mėnesį. Trupė nemaža, kai kurie dirbome turėdami dublerius. Pjesė įdomi, sudėtinga. Todėl ir atsakomybė didelė. Kviestinis režisierius iš Rusijos Valerijus Griško spektaklio piešinį jau

turėjo. Mums reikėjo žaibiškai išmokti tekstą ir nerti stačia galva į beprotnamį, kuriame vyksta veiksmas. Tačiau aš esu ne iš drąsių-jų nardytojų. Į vandenį paprastai brendu po truputį, lėtai apsiprausdama. Juk iš pradžių būna nejauku ir šalta. Todėl buvau režisieriui kaip rakštis po nagu. „Užknisau“ jį su savo „a počemu“, „a možet vot tak“... „Kodėl man vis priešiniesi?!“ - šaukė jis ant manęs. Dygliuo-ta esu ir nieko čia nepadarysi. Paskui kanki-nuosi, nemiegu...“

Suvaidino Aldona generalinėje repeti-cijoje ir... sulaukė priekaištų tiek iš režisie-riaus, tiek pati jautė, kad ne tas. Įsiklausė į kolegų pastabas, iš naujo viską apgalvojo ir po dviejų dienų į premjerinį spektaklį at-ėjo atsinešdama kitokią vaidmens versiją, tik jos režisierius jau nematė, nes išvažiavo į Rusiją. O aktorė sulaukė kolegų, bičiulių, atėjusių į spektaklį, pagyrų. „Intuicija kuž-da, kad laivą pasukau teisinga kryptimi. Ir taško dar nenorėčiau dėti. Juk teatras pra-našesnis už kiną. Čia paieškoms ribų nė-ra“, - įsitikinusi A.Bendoriūtė.

aktoriai - kamikadzės

A.Bendoriūtė nelinkusi skirstyti vaid-menų į teigiamus ir neigiamus. „Mus dar akademijoje mokė - jei herojus teigiamas, atrask jo tamsiąją pusę. Ir atvirkščiai... Tik taip tavo personažas bus gyvas. Juk nėra tik gero ar tik blogo žmogaus“, - svarsto akto-rė. Seselėje Retčed ji uoliai ieško tamsiosios pusės, jos išraiškos, nors jos pačios žmogiš-ka prigimtis per minkšta, per švelni šiam vaidmeniui. „Nepasakyčiau, kad mane var-gina tokie nesimpatiški vaidmenys ar būtų sunku po spektaklio grįžti į realybę, - kalba aktorė. - Mane labiau vargina jaudulys, kurį patiriu laukdama vaidinimo. Jis labai sekina. Prieš šią premjerą išgėriau nemažai ramina-mųjų „Sedatif PC“, bet jie, deja, nepadėjo“.

Jau atsigavusi po premjeros Aldona šypsosi ir tikina, jei koks kardiologas patik-rintų premjeriniame spektaklyje vaidinan-čio aktoriaus sveikatos būklę, tikriausiai nu-vežtų jį į reanimaciją. Ji sako: „Kamikadzės mes... O labiausiai mane atpalaiduoja ir nu-ramina po įtempto spektaklio karšta vonia“.

apie meilę, nuodėmę ir šeimą

Pradėjome pokalbį nuo aktorės neigia-mų ir tragiškų vaidmenų, o juk ji vaidina ir žaisminguose, kitaip tariant, gyvenimiškuo-

se, spektakliuose. Štai šį pavasarį režisieriaus Arvydo Lebeliūno pastatytame spektaklyje „Kitais metais, tuo pačiu laiku“ kuriama isto-rija apie meilę ir nuodėmę, apie vienadienį ir kasmet pasikartojantį vyro ir moters nuo-tykį - susitikimą lovoje, kurioje jiedu vienas kitam pasakoja apie šeimas, vaikus ir kt. Spektaklyje Aldona vaidina kartu su kolega Aleksu Kazanavičiumi. Ar nusirengti ir vai-dinti meilės scenas aktorei labai sunku? Ar ji nesibaimina vyro taip pat aktoriaus Nerijaus Gadliausko, giminaičių priekaištų?

„Apkabinti ar pabučiuoti partnerį sce-noje tikrai nesudėtinga. Ypač jei tas part-neris yra Aleksas. (Šypsosi.) Mes seni pažįs-tami. Savas žmogus. Be to, juk tai tik spek-taklis. Ir vaidiname jį dažnai. Alekso žmona Aušra Pukelytė - taip pat Jaunimo teatro aktorė. Beje, ji taip pat kuria ir mūsų aptartą seselės vaidmenį spektaklyje „Skrydis virš gegutės lizdo“. Draugauja ir mūsų vaikai.

Pavydo scenų nei Nerijus, nei Aušra nekelia, nes žino, kokia artisto duona. Ga-lima suvaidinti ir mirtį, ir meilę. Atvirkščiai, jie pataria vienas kitam, ką ir kaip geriau bei įtikimiau daryti. „Per tas vadinamąsias erotines scenas visokių „baikų“ pasitaiko. Nors, tiesą sakant, erotikos ten nedaug. Mes tik duodam užuominą, o jau toliau žiūrovas fantazuoja pats pagal savo suge-dimo laipsnį“, - šypsosi moteris.

A.Bendoriūtė su vyru Nerijumi vaidina ta-me pačiame teatre ir neretai tame pačiame spektaklyje. Todėl smalsu, ar namuose dažnai kalbasi apie teatrą, vaidmenis? Pasirodo, ak-torių šeima namuose apie teatrą ir vaidmenis kalbėti nevengia. Ypač jei repetuoja kartu

viename spektaklyje. „Juk teatras - mažytė mūsų gyvenimo dalis. Kuriant vaidmenį labai padeda namuose gautos pastabos. Kartais jos būna nemalonios, bet labai vertingos, - kalba A.Bendoriūtė. - Tačiau gyvi mes ne vien teatru. Auginame du sūnus - dvylikametį Do-vydą ir aštuonmetį Benediktą. Patikėkite, ne-nuobodžiaujame. Tik spėk suktis!“

pristabdytų gyvenimo tempą

Gražiame gamtos kampelyje Vilniaus pakraštyje gyvenanti šeima turi ir kąsne-lį žemės, kur Aldona labai mėgsta dirb-ti. Viskas, kas žemėje auga ir žydi, teikia džiaugsmo, todėl ji geriausiai pailsi namie, kapstydamasi sode, ruošdama ką nors gar-daus iš pačių užaugintų rudens gėrybių, bet labiausiai moteris vertina ramius sa-vaitgalius, kai nėra spektaklių, kai su vai-kais galima pabūti kartu.

„Jei turėčiau galios ką pasaulyje pa-keisti, pirmiausia pristabdyčiau gyvenimo tempo smagratį. Žmonės sukūrė įvairiausių technologijų, kurios lengvina buitį, padeda susisiekti, komunikuoti nelaukiant patoges-nio laiko... Todėl ir lekiam neatgaudami kva-po, vergaujam savo išradimams, - guodžiasi moteris. - Antai mokyklose nebelieka pažy-mių knygelių. Technologijos atima iš tėvų galimybę kartu su vaiku ją pavartyti, per-skaityti mokytojo ranka įrašytą pastabą ar pagyrimą. Joks internetas man nepakeis če-žančių puslapių. Pažymių knygelė man vi-sada bus mokyklos simbolis, graži tradicija, relikvija... Ir še tau! O juk gerai pagalvojus, kuo labiau skubi, tuo mažiau laiko turi...“

Dygliuota esu... Ir nieko čia nepadarysi

Aldona Bendoriūtė įsitikinusi, jog aktoriaus profesija panaši į kamikadzių

stasio Žumbio nuotr.

Scenoje iš spektaklio „ Skrydis virš gegutės lizdo“ aktoriai Antanas Šurna, Andrius Bialobžeskis ir Aldona Bendoriūtė

Dimitrijaus Metvejevo nuotr.

myk

�

myk

Eltos nuotr.

Kiek Lietuvos sportininkų dalyvaus 2012 m. Londono olimpinėse žaidynėse? Kol kas to nežino niekas. Tačiau 18 sportininkų pavardės yra aiškios. „Sporto žmonės“ pristato atletus, kurie jau užsitikrino kelialapius į Londoną.

Arūnas ABROMAITISŽurnalistas

Trys keliai

Prieš savaitę olimpinis laikro-dis rodė apvalų skaičių - iki žaidy-nių buvo likę 300 dienų. Laiko ma-žėja. Dabar iki žaidynių starto liko 297 dienos. Tačiau ir Lietuvos sportininkai nesnaudžia. Keliala-pius užsitikrinusių atletų būrys vis gausėja. Ir šią savaitę vienas lie-tuvis papildė olimpiečių gretas. Boksininkui Egidijui Kavaliauskui kelialapį garantavo patekimas į ket-virtfinalį pasaulio čempionate.

Yra trys pagrindiniai keliai į žai-dynes - normatyvų įvykdymas, tam tikra vieta kvalifikacinėse varžybo-se arba reitingas. Net pergalės svar-biausiuose turnyruose ne visada garantuoja kelialapius. Dvivietę bai-darę irkluojantys Raimondas La-buckas ir Tomas Gadeikis karaliau-ja savo rungtyje, bet jų mėgstamas 200 m. nuotolis nėra olimpinis. Ir-kluotojas Mindaugas Griškonis tapo Europos čempionu, tačiau šis tur-nyras nebuvo atrankinis. Kelialapį lietuviui garantavo kuklesnė sep-tintoji vieta pasaulio pirmenybėse.

Kai kurių sportininkų dalyvavi-mas Londone, galima sakyti, aiš-kus. Pavyzdžiui, treko dviratininkė Simona Krupeckaitė yra viena pa-jėgiausių pasaulyje. Tačiau reitin-gai dar nebaigti skaičiuoti ir teoriš-kai į olimpiečių sąrašą Simona nė-ra įtraukta.

Negarantuoti kelialapiaiLietuvos olimpinio sporto

centro sudarytame atletų, kurie jau garantavo sau vietas žaidynė-se, sąraše yra 18 pavardžių. Vy-rauja A normatyvus įvykdę len-gvaatlečiai ir plaukikai bei pasau-lio pirmenybėse gerai pasirodę irkluotojai.

Lietuvos tautinio olimpinio ko-miteto (LTOK) viceprezidentas Al-girdas Raslanas teigė, kad įskaičia-vus B normatyvus jau turėtume 30 olimpiečių. Tačiau B normatyvas dar negarantuoja kelialapio. „Fede-racijos teikia siūlymus, paskui LTOK olimpinių programų darbo grupė svarsto tuos dalykus. Visgi iš principo beveik visada sportininkai, įvykdę B normatyvus, būna vežami. Dažniausiai tai būna jauni, perspek-tyvūs sportininkai. Šiuo atveju tai

jau būtų orientacija į 2016 m. Rio de Žaneiro olimpines žaidynes. Yra buvę keli atvejai, kai vežami ir pa-tyrę B normatyvus įvykdę sporti-ninkai. Įvertinami viso gyvenimo nuopelnai“, - pasakojo A.Raslanas.

Jei lengvaatletis ar plaukikas įvykdo B normatyvus, kai iki žai-dynių likę dar daug laiko, jis ne-gali atsipalaiduoti. „Mes prašome, kad normatyvas būtų pakartotas ir pavasarį. Sportininkas neturi jaustis ramus, sėdėti ir sakyti: aš jau važiuoju į olimpiadą“, - paaiš-kino LTOK viceprezidentas. Ga-lutinis olimpiečių skaičius labai priklausys nuo vyrų krepšinio rinktinės. Jai liepos mėnesį teks dalyvauti olimpiniame atrankos turnyre.

Orientyras - Pekinas2008 m. Pekino žaidynėse da-

lyvavo 71 Lietuvos sportininkas.

Tai buvo rekordas. Pasak A.Ras-lano, sunku pasakyti, ar jis gali bū-ti pagerintas: „Sporte sunku prog-nozuoti, nes paskui sulauki daug kritikos. Pavyzdžiui, kai mes po-tencialiai skaičiuojame medalių skaičių, tik 25 proc. jų būna iško-vojami“.

A.Raslano nuomone, bus labai didelis pasiekimas, jei pavyks pri-artėti prie Pekino delegacijos skai-čiaus, nes situacija nebuvo palanki. „Šis laikotarpis buvo sudėtingas visais požiūriais. Konkurencija la-bai išaugo, o mes jokių naujų pliu-sų per šį ketverių metų laikotarpį sportininkams nepridėjome. Nei treniruočių metodikose, nei mais-to papildų programose, nei moks-linio ir medicininio aptarnavimo srityse. Tik dėl sportininkų ir tre-nerių talento šiandien pasiekiame tokį rezultatą“, - pabrėžė LTOK viceprezidentas.

Londonas 2012 �

Olimpiečių gausėja

INTERNETE - www.REspublIka.lT 2011 m. spalio 8 d., šeštadienis RaŠYkITE MuMs: sportas@respublika.netLeidinys Nr. 88 (154)

dienraščio „respublika“ priedas

Virgilijus AleknaLengvoji atletika (disko metimas)

Kelias į Londoną - įvykdytas A normatyvas.

Austra SkujytėLengvoji atletika (septynkovė)

Kelias į Londoną - įvykdytas A normatyvas.

Airinė PalšytėLengvoji atletika (šuoliai į aukštį)

Kelias į Londoną - įvykdytas A normatyvas.

Kristina SaltanovičLengvoji atletika (ėjimas)

Kelias į Londoną - įvykdytas A normatyvas.

Brigita VirbalytėLengvoji atletika (ėjimas)

Kelias į Londoną - įvykdytas A normatyvas.

Diana LobačevskėLengvoji atletika (maratonas)

Kelias į Londoną - įvykdytas A normatyvas.

Zinaida SendriūtėLengvoji atletika (disko metimas)

Kelias į Londoną - įvykdytas A normatyvas.

Rytis SakalauskasLengvoji atletika (100 m)

Kelias į Londoną - įvykdytas A normatyvas.

Laura AsadauskaitėŠiuolaikinė penkiakovė

Kelias į Londoną - 5 v. Europos čempionate, 3 v. pasaulio čempionate.

Mindaugas GriškonisIrklavimas (vienvietė valtis)

Kelias į Londoną - 7 vieta pasaulio čempionate.

Donata VištartaitėIrklavimas (vienvietė valtis)

Kelias į Londoną - 9 v. pasaulio čempionate.

Rolandas MaščinskasIrklavimas (dvivietė valtis)

Kelias į Londoną - 10 v. pasaulio čempionate.

Saulius Riteris (Ritter)Irklavimas (dvivietė valtis)

Kelias į Londoną - 10 v. pasaulio čempionate.

Jevgenijus ŠuklinasBaidarių ir kanojų irklavimas (vienvietė kanoja)

Kelias į Londoną - 5 v. pasaulio čempionate.

Giedrius TitenisPlaukimas

Kelias į Londoną - įvykdytas A normatyvas.

Vytautas JanušaitisPlaukimas

Kelias į Londoną - įvykdytas A normatyvas.

Rūta MeilutytėPlaukimas

Kelias į Londoną - įvykdytas A normatyvas.

Egidijus KavaliauskasBoksas

Kelias į Londoną - patekimas į ketvirtfinalį pasaulio čempionate.

Jie važiuos į Londoną

oLiMPieTĖ. Pasaulio ir Europos čempionatuose gerai pasirodžiusiai Laurai Asadauskaitei dėl kelialapio jaudintis nereikia

�

cmyk

��

cmyk / ��

pasirinkimasj/b karjera

danutė šEpEtYtė

Plastikos chirurgas liepą atos-togavo Madeiroje, rugsėjį sugrįžo iš Jungtinių Amerikos Valstijų ir sulaukęs kokio ilgo savaitgalio tiki-si iššokti dar kur nors. Jis kraunasi lagaminus į abi puses ir neslepia, kad darbas jam yra penktoje šešto-je vietoje, tačiau žino esąs tarp pir-mųjų. Jis vienas garsiausių plasti-kos chirurgijos specialistų Lietuvo-je. Bet galima įtarti, kad pastebimai net neturtėja, nes per metus būti-nai su visa šeima aplanko bent po-rą užsienio valstybių, - jis sako net netrokštantis baisiai daug turėti.

Nors turi pakankamai daug - gerai mokamą ir mėgstamą dar-bą. Pasisekimą. Žinoma, tai leistų specialistui turėti, t.y. uždirbti dar daugiau. Gal prabangų automobi-lį, namą prie gražiausių vandenų, jachtą, vilą Ispanijoje... Keista, kad jis, darbštus ir atsakingas žmogus, šito atkakliai nesiekia. Tiesa, an-truosius namus jau turi Šventojoje, įsigijo anksčiau iki šios mums švent-vagiškos minties, tada, kai jam pa-čiam galvoje spengė: darbas, dar-bas, darbas, karjera...

- �996 metais buvau pas sa-vo plastinės chirurgijos moky-toją Prancūzijoje, su kuriuo san-tykiai nenutrūkę iki šiol, - kalba D.Radzevičius. - Jis - plataus akira-čio žmogus, o labiausiai domisi vis-kuo, kas yra susiję su Bordo vynais, žino apie juos absoliučiai viską, ką tik galima sužinoti. Andre, paklau-siau, įdomu, kelintoje vietoje tau po darbo yra vynas, ir jis atsakė: „Gal juokauji? Vynas man svarbiau nei darbas“. Nežmoniškai nuste-bau: jis toks puikus chirurgas, tiek daug dirba ir še tau. Matydamas

mano sumišimą, jis ėmė vardyti profesiją gožiančius prioritetus... Buvo įdomu, bet man prireikė ne vienų metų, kad įsisąmoninčiau ši-tą tiesą, kurią dabar galiu paliudyti sava patirtimi. Dabar suprantu, sa-kykim, „bitlų“ dainininką Džordžą Harisoną (George Harrison), kuris, įgijęs turtą, šlovę, ilgėjosi kitų ver-tybių ir jų ieškodamas nusidangino iki Indijos. Vakarietiškos vertybės akcentuoja darbą, pinigus ir šlovę, jos skatina vartojimo epidemiją, bet laimės nesuteikia. Pinigai su-teikia laisvę, bet ne laimę. Jeigu esi pinigų vergas, jie tau sukelia tik diskomfortą. Jei esi turtingas ir turi lėktuvą, jachtą, tau juos reikia išlai-kyti, norint juos išlaikyti, tau reikia daug dirbti, tuomet tampi vovere uždarame rate: dirbi dėl turto, tam, kad jį visą išlaikytum.

Svarbiausia mano gyvenime, be jokios abejonės, yra mano šei-ma: mano žmona, duktė, mano tė-vai; mano šeimos gerovė, buvimas, bendravimas su ja, paskui greičiau-

siai - fotografija, trečioje vietoje, ko gero, pomėgis keliauti, muzika... Darbui liks garbingoji penkta šešta vieta, bet tai nereiškia, kad aš blo-gai dirbu savo darbą, kad man jis nepatinka - jis man nežmoniškai patinka ir aš džiaugiuosi, kad dir-bu būtent tai. Esmė yra prioritetai, kaip juos susidėlioji. Be abejo, aš labai daug laiko praleidžiu darbe, bet dar daugiau laiko praleidžiu lo-voje, tik miegas man nėra pirmoje vietoje. Esmė ne ta, kiek kur pralei-di laiko ar kiek įdedi pastangų ar pinigų - svarbu, kaip tu mąstai, kas tau brangiausia.

Chirurgui šis suvokimas pakeitė net požiūrį į šeimą ir vaikus: dukrai gimus jis suprato, kad jam nebe-sinori tiek naktinių budėjimų kaip anksčiau, nes nori dalyvauti jos gyvenime: išeiti tėvystės atostogų, praleisti savaitgalius su ja, jam ne-patinka posakis, kad vaikų auginti nereikia ir kad jie užauga patys.

- Jeigu aš neteksiu darbo, bus negerai, bet tai bus išgyvenamas

dalykas, bet jei aš neteksiu šeimos, neteksiu savo hobio, man bus di-džiulis stresas, didžiulė problema, - teigia plastikos chirurgas.

Jau geras dešimtmetis D.Radzevičiaus aistra yra fotogra-fija; šimtus kadrų parsiveža iš už-sienio kraštų, labiausiai pavykusius rodo ne tik draugams, bet ir nepa-žįstamiems - kasmet surengia vieną kitą parodą. Žinoma, šis chirurgo pomėgis nepigus (fotokameros objektyvai, kompiuteris, serveriai ir pan.), bet, anot Dariaus, ilgainiui su-pranti, kad tą patį tikslą galima pa-siekti ir paprastesnėmis priemonė-mis; jis mėgsta išgauti efektą „lygio-je vietoje“, užuot pasitelkęs brangią sudėtingą techniką. Kelionės irgi nepigus malonumas, bet, sako, nebūtina keliauti lėktuvais, nebū-tina nakvoti prašmatniuose vieš-bučiuose. Kartais išvykas pavyksta suderinti su profesinių konferencijų datomis, bet pastaraisiais metais - dažniausiai tenka derinti su pen-kiametės dukrelės poreikiais, nes nuo tada, kai jai suėjo pusė metų, keliauja su ja. Vasaros pabaigoje aplankytos Jungtinės Valstijos bus gal šešiolikta valstybė, kurioje ma-žylė lankėsi su tėvais. Ji pakoregavo ir kelionių dienotvarkę: stichiškumo bei ekstremalumo Radzevičių išvy-kose mažiau, užtat lėkdami į Kubą ir Iraną dukterį paliko namie.

- Labai norėčiau, kad vieną gražią dieną kas sušauktų konfe-renciją Grenlandijoje, - prisipažįsta D.Radzevičius. - Tai mano svajonių šalis, deja, niekas konferencijų tenai nerengia. Žmona juokiasi, kad sa-vo telefone galiu matyti trijų vietų

- Vilniaus, Šventosios, kur mūsų an-trieji namai, ir Nuko Grenlandijoje temperatūrą. Ji visada yra „bloges-nė“ nei Lietuvoje. Nežinau, kuo ma-ne traukia šitas kraštas, galbūt ledy-nu, vaizdais, kuriuos esu matęs, gal-būt ta nežinia. Manau, ateis laikas, kai nukeliausiu ten. Sala priklauso Danijai, bet greičiausiai joje rasiu tik ledą, mažą miestelį ir daugiau nie-ko ypatingo... Bet svajonė lieka sva-jone, gera gyvent, kai ji su tavimi.

D.Radzevičiaus nuomone, būti laimingam didelių pinigų nereikia. Jų reikia norint būti laisvam, be jų neišsiversi, norėdamas vairuoti nuosavą lėktuvą, jachtą, bet norint būti mylimam šeimoje, draugau-ti su kaimynais, eiti su jais į gamtą beveik nereikia nieko. Jis nesupran-ta tų, kurie skundžiasi neturintys pinigų laisvalaikiui: na, sako, nueit į kiną gal brangu, nueit į koncertą su šeima, žinoma, brangu, bet pieš-ti, keliauti, eiti į mišką, stovyklauti nebrangu... Jis sako niekur kitur nematęs tiek kelionės drabužių bei atributikos parduotuvių kaip Pietų Korėjoje, tai susiję su žmonių noru būti gamtoje, keliauti, judėti, rengti iškylas gamtoje ir pan.

- Tam reikia ne pinigų, o ki-tokio mąstymo, - kalba plastikos chirurgas, - sakykim, aš nepritariu ir tiems, kurie tvirtina, kad jiems atostogų nereikia, kad jie puikiau-siai gali pailsėti ir darbe. Tai nesą-monė. Sakykim, chirurgo profesija yra lydima nuolatinio streso, ne veltui šios srities medikų gyvenimo trukmė viena iš trumpiausių. Na, o aš geriausiai pailsiu keliaudamas, kada dažniausiai neatsimenu, kas aš esu. Būna, atostogoms baigian-tis patiriu net stresą, galvodamas, ar aš dar moku operuoti, bet grei-čiausiai viskas visada baigiasi gerai, juk atostogauji nebe pirmą kartą.

Paklaustas, kada jaučiasi ge-riau: Lietuvoje, kur yra savas, lau-kiamas, reikalingas, ar svetur, kur niekas nežino, kas jis toks, kada ir pats užmiršta esąs plastikos chirur-gas, D.Radzevičius atsako:

- Kad jausčiausi gerai, kad ma-nęs reikėtų, turi būti tie periodai, kada aš užmirštu, kas aš esu. Aš tuomet ilsiuosi. Darbas tikrai nėra svarbiau...

Sukrauna lagaminus. Iškrauna lagaminus.

Mintis, kad „ne darbas žmogui svarbiausia“,

nuskamba daliai Lietuvos kraunantis lagaminus į vieną pusę, daliai keikiant valdžią, daliai toliau turtėjant, vagiant ir atrodo kone šventvagiška. Nes darbas mums yra viskas. Jis nėra viskas žinomam plastikos chirurgui Dariui RADzEVIČIUI.

Darius Radzevičius

Niujorkas

TAI NEREIšKIA, Kad aš

blogai dirbu savo darbą, KAD MAN JIs NEPATINKA - JIs MAN NEŽMONIšKAI PATINKA IR aš džiaugiuosi, Kad dirbu būtent tai

stasio Žumbio nuotr.

Madeira Venecija

�2

cmykcmyk�2

P erpildytuose senovės miestuose siautėjo epidemijos, jie tiesiog duso nuo

purvo, o jų gatvės tiesiogine to žodžio prasme buvo virtusios kanalizacijos latakais.

Tačiau labiausiai žmonės kentėdavo nuo gaisrų. Absoliuti dauguma pastatų būdavo mediniai, gatvės siauros, namai beveik liesdavosi stogais. Be to, mieste laikydavo grūdų, šieno ir šiaudų atsargas, daugelis židinių būdavo atviri, o kamba-rius žmones apšviesdavo žibalinėmis lem-pomis. Tad nenuostabu, kad tokiomis sąly-gomis gaisrai kildavo nepaprastai greitai. Žmonėms telikdavo pasitraukti ir laukti, kol ugnis pati nustos siautėjusi.

liepsnose dažnai žūdavo

Gaisras, palikęs savo žymę istorijoje, įvy-ko �49�-aisiais Dresdene ir sunaikino beveik visą miestą. �666 m. rugsėjo 2-6 d. Londone siautėjusi ugnis surijo beveik �4 tūkst. namų ir paliko be pastogės 200 tūkst. gyventojų.

�728 m. baisaus likimo sulaukė Danijos sostinė Kopenhaga, ji supleškėjo beveik iki pa-matų, o jau �752-aisiais kilo garsusis Maskvos gaisras, per kurį sudegė apie �8 tūkst. statinių.

Nors XIX a. naujausi civilizacijos laimė-jimai palengvino kovą su gaisrais, jų pa-vojus išliko. Per �834 m. Londone vykusį gaisrą sudegė net britų Parlamento rūmai. Jau kitais metais Niujorke kilusiame gaisre pražuvo apie 700 namų, o nuostoliai siekė apie 20 mln. dolerių. �842 m. ugnis sunai-kino didžiąją Hamburgo dalį, o jau po me-tų ugnis pelenais pavertė apie tūkstantį amerikiečių Pitsbergo miesto namų.

�872 m. lapkričio 9-�0 d. ugnis siautėjo Bostono mieste. Ji sunaikino 600 pastatų, o jos padaryta žala įvertinta 75 mln. dolerių. �863 m. gruodį Čilės Santjago mieste už-sidegė bažnyčia, joje žuvo apie 2000 tikin-čiųjų. �876 m. gaisras kilo Niujorko teatre ir pasiglemžė 300 žiūrovų. Gaisrų banga tea-truose nesibaigė - �88� m. gruodį per gais-rą Vienos teatre sudegė apie 600 žmonių, �887 m. ugnis įsisiautėjo Paryžiaus komikų operos pastate, jame žuvo 200 prancūzų. �903 m. „Irokėzo“ teatre Čikagoje per gaisrą sudegė apie 600 teatro mėgėjų.

Gaisrus galima vardyti be galo, tačiau daugelis istorikų sutaria, kad vienas di-džiausių gaisrų žmonijos ir JAV istorijoje �87�-aisiais kilo Čikagoje.

sausros nukamuotas miestas laukė nelaimės

Mičigano ežero pakraštyje esanti Čikaga �87� m. buvo antras pagal dydį amerikiečių

miestas. Jame gyveno apie 300 tūkst. žmo-nių, be to, mieste vyko didelės statybos, tad į jį ritosi vis naujos gyventojų bangos.

Pats gražiausias buvo miesto centras, kur stovėjo marmuru puošti viešbučiai, ban-kai ir kazino. Vakarais turtingieji čikagiečiai traukdavo į centre esantį teatrą ir operos sa-lę. Miesto pakraščiuose ir jo apylinkėse buvo gausu fermerių vienkiemių, kurie aprūpinda-vo vieną turtingiausių JAV miestų maistu.

Dauguma naujų pastatų buvo statoma iš akmens, tačiau medieną taip pat aktyviai naudojo. Iš jos statė nedidelius restoranus ir kavines, gamino pastatų stogus ir sienas, klojo gyvenamųjų namų perdangas ir šali-gatvius. Būtent šiomis medienos „gyslomis“ vienoje iš Čikagos pakraštyje esančių fermų kilęs gaisras lengvai persimetė į miestą.

Nors buvo jau ruduo, lemtingoji �87� m. spalio 8-oji niekuo nepriminė šio metų laiko. Jau beveik pusantro mėnesio ant Čikagos nenukrito joks lietaus lašas, viskas aplink buvo perdžiūvę. Sausros nu-kamuoto miesto gyventojai su baime laukė tuoj prasidėsiančių gaisrų. Tačiau kurį laiką ugnį pavyko suvaldyti.

�87� m. rugsėjo 30 d. Čikagoje užside-gė Barlingtono sandėlis, o spalio 7 d. ugnis prarijo vieną iš Čikagos gamyklų. Gaisri-ninkams šiaip ne taip pavyko numalšinti liepsnas. Tos dienos vakarą dar niekas ne-galėjo žinoti, kas jų laukia kitądien.

gaisrą sukėlė karvė?

Spalio 8-osios vakare fermerio Patri-ko Olerio, gyvenančio Čikagos pakraštyje, ūkyje prasidėjo vakarinis karvių melžimas. Fermerio žmona misis Oleri melžė vieną iš savo žalmargių. Kadangi karvidėje buvo tamsu, moteris atsinešė žibalinę lempą. Dabar jau neaišku, kuo karvei nepatiko minėta lempa, tačiau galvijas netikėtai pa-simuistė ir spyrė užpakaline koja tiesiai į šviesos šaltinį. Lempa apvirto ir sudužo, o degantis žibalas užliejo šieną.

Šitaip prasidėjo vienas didžiausių gaisrų JAV istorijoje. Tiesa, vėliau teisme misis Oleri kategoriškai neigė išvis tą vakarą melžusi kar-ves. Ji tvirtino tuo metu miegojusi savo lovo-je. Dalis tyrinėtojų teigia, kad gaisras prasidė-jo, kai girtas P.Oleris sudaužė žibalinę lempą savo karvidėje, o istorija apie karvę buvo su-kurta daug vėliau siekiant pasiteisinti.

Kad ir kaip ten nutiko, buvo tvirtai nu-statyta, kad gaisras kilo būtent Olerių ūkyje. Ugnis plito neįtikėtinai greitai, mat minėtame ūkyje buvo prikrauta sauso šieno atsargų. Ne-trukus užsiliepsnojo ir kaimynų ferma, o lieps-na buvo tokia stipri, kad niekas net nebandė jos gesinti. Kai netikėtai papūtė stiprus pietų vėjas, ugnis suliepsnojo dviguba jėga. Gigan-tiški liepsnos liežuviai pasiekė kitoje kelio pu-sėje esančius gyvenamuosius namus ir užsi-degė jų stogai. Šito niekas nesitikėjo.

Kiek vėliau atvykę gaisrininkai bandė su-stabdyti gaisro plitimą, tačiau tai buvo bevil-tiška - ugnis persimesdavo nuo namo į namą per stogus. Vėliau buvo nustatyta, kad ugnis plito maždaug pėsčiojo judėjimo greičiu.

Karštis Čikagos gatvėse buvo toks didelis, kad net didžiulis šešiaaukštis namas supleškė-davo per 6 minutes. Pradėjo lydytis net mar-muras, o nuo karščio sproginėjo akmenys.

ugniai atsparus pastatas supleškėjo per 5 minutes

Daugelis manė, kas Pirmojo nacionali-nio banko pastatas visiškai saugus, nes jis buvo pastatytas vien iš akmens, geležies ir stiklo. Tačiau žmonės klydo - bankas su-pleškėjo net greičiau nei daugelis pastatų, vos per 5 minutes!

Kai ugnis pasiekė Mičigano ežerą, gais-ras kiek aprimo.

Laimė, žuvusiųjų buvo palyginti nedaug (apie 250), tačiau pastogės neteko beveik �00 tūkst. žmonių. Daugiau nei 9 kvadratinių kilometrų plote iš miesto teliko tik pajuodę rūkstantys griuvėsiai. Bendra gaisro padary-ta žala buvo apie �90 milijonų dolerių.

Likimo ironija, tačiau P.Olerio, kurio karvidėje ir prasidėjo gaisras, gyvenamasis pastatas išliko sveikas ir nepaliestas.

ParengTa pagal užsienio spaudą

istorijoje sukėlė žibalinė lempa

nelaimėsj/b gamta

EPA-Eltos nuotr.

Didžiausią gaisrą

cmyk

�3

cmyk / �3

galvosūkiaiJ/b žaidimai

KRyžIAžOdIS

Praėjusios savaitės prizus - „Lemon Joy“ kompaktinę plokštelę ir „Obuolio“ leidyklos knygą Sun Tzu „Karo menas“ laimėjo Laimonas Marijauskas (Joniškis).

(Dėl prizo prašome skambinti tel. 26� 09 ��)

Spręskite kryžiažodį ir laimėkite: Stano kompaktinę plokštelę „Delfinai“ ir „Obuolio“ leidyklos knygą „Venera virtuvėje“

vertikaliai: SA. Magazinas. Ragai. Moravija. Ularai. Talė. Operetė. Da. Sočis. Neris. Bam. Cinikas. Non. Misis. Strateginė. Armatūra. Šlakelis. Asinara. Arama. PS. Kimas. Sasandra. Čia. Sė.

Horizontaliai: Motociklas. Karačis. Ara. Galininkas. Pavėsis. „Ema“. zi. Ulan. Sijonas. Anapestas. Er. RR. Pa. Surinamas. Lesotas. Rat. Netiki. Karė. Gūnia. Ga. Bairam. Gaida. Naras. Amsė. Asė.

pažymėtuose langeliuose: STAČIATIKIS.

PRAėJuSIOS SAvAItėS KRyŽIAŽODŽIO ATsAKyMAI

KAKuRO

PRAėJuSIOS SAvAItėS GALVOsŪKIO ATsAKyMAI

Kakuro tikslas - užpildyti visus tuščius langelius skaičiais nuo 1 iki 9 taip, kad jie sudarytų atitinkamų „raktiniuose“ kvadratėliuose nurodytų skai-čių sumą. Kai užpildomi visi langeliai, galvosūkis laikomas išspręstu.

Parengė : „Galvosūkių klubas”

Pagalbinės skaičių sumų reikšmės3=1+2 17=8+9 10=1+2+3+4 16=1+2+3+4+64=1+3 6=1+2+3 11=1+2+3+516=7+9 7=1+2+4 15=1+2+3+4+5

SvARStyKLėS

Kryžiažodžio atsakymą siųskite SMS žinute numeriu 1390 iki spalio 10 d.

Pavyzdys: RE KR Atsakymas Vardas Pavardė Miestas (RE KR VANDENIS VARDENIS PAVARDENIS VILNIUS).

Žinutės kaina - 1 Lt.Laimėtoją paskelbsime kitame numeryje.

Redakcijos archyvo nuotr.

Avinų laukia nelengva sa-vaitė, darbo krūvis pasieks maksimumą. Sėkmės laidas -

optimizmas ir dvasinė pusiausvyra bet kokiomis aplinkybėmis. Daug laiko gali pareikalauti įvairūs rūpesčiai. Derybos ir pokalbiai su vyresnybe vyks jums palan-kia linkme.

JAučiAi turi gerai pagalvo-ti prieš ką nors sakydami ar da-rydami. Elkitės santūriai ir

tramdykite emocijas, kalbėkite ramiai ir iš esmės. Verčiau skirkite savo jėgas ir ener-giją naujų dalykinių ryšių užmezgimui. Nauji kontaktai gali būti labai naudingi finansiniu požiūriu.

Dvyniams artimiausiomis dienomis pavyks visiškai nor-malizuoti santykius darbo ko-

lektyve. Bendravimas su vyresnybe bus harmoningas. Vadovybė įvertins jūsų ryž-tą bei aktyvią poziciją ir tikriausiai pagal-vos apie paaukštinimą. Savaitgalis - puikus metas įsigyti pirkinių šeimai.

vėžiAi turėtų būti truputį aktyvesni, kad įvykiai klostytų-si reikiama linkme. Pasistenkite

suvokti, ką konkrečiai jūs norite gauti ir pasiekti. Ryžtingi veiksmai ir savo interesų gynimas gali duoti didelių dividendų. Svarbiausia - nepersistengti, kitaip aplin-kiniai nuspręs, kad jums rūpi tik pinigai.

LiūtAms seksis spręsti klausimus, susijusius su nau-dingomis pažintimis ir svar-

bios informacijos gavimu. Savaitė bus pa-kankamai sėkminga ir stabili finansiniu požiūriu. Linksmas būdas leis šio Zodiako ženklo atstovams teigiamai užsirekomen-duoti draugijoje ir pademonstruoti savo talentus.

mergeLėms kitą savaitę teigiamų emocijų sukels nau-jas pajamų šaltinis ir sėkmin-

gas finansinių klausimų sprendimas. Atei-nančiomis dienomis galite drąsiai imtis bet kokių darbų, jums atsivers daug įvairių galimybių, pasistenkite jas išnaudoti. Tu-rėsite progą parodyti savo sugebėjimus.

svArstykLėms kitą savaitę prasidės naujas laiko-tarpis, palankus kopimui kar-

jeros laiptais. Turėsite puikią galimybę pakelti savo profesinį lygį, pasisemti ži-nių. Čia jums padės artimieji ir kolegos. Su jų pagalba išspręsite aktualius savo uždavinius.

skorpionAms žadamas pripažinimas ir sėkmė visur kur. Kitą savaitę šio Zodiako ženklo

atstovų nuojauta bus itin aštri, tai teigia-mai atsilieps visoms jūsų veiklos sferoms. Artimiausios dienos - tinkamas metas no-vatoriškoms idėjoms įgyvendinti. Tik ne-pasiduokite aplinkinių įtakai.

Šauliai kitą savaitę darbe išsiaiškins daugelį organizacinių klausimų. Tai jums leis efekty-

viau planuoti savo laiką ir imtis naujų pro-jektų. Dabar pats metas pradėti spręsti tas problemas, kurios anksčiau jums dėl kaž-kokių priežasčių atrodė pernelyg sunkios.

ožiArAgiAms kitą sa-vaitę garantuota gera nuotai-ka, o visos problemos jums at-

rodys nereikšmingos. Veikite nuosekliai, kad išvengtumėte nesusipratimų. Konflik-tas su vyresnybe pablogintų klimatą ko-lektyve, tad gerai pagalvokite, prieš eida-mi aiškintis santykių, net jei neabejojate savo teisumu.

vanDeniai turi atkreipti dėmesį į savo trūkumus ir pa-sistengti juos ištaisyti. Tai jums

leis išvengti nesusipratimų su kolegomis. Kitą savaitę jus lydės sėkmė, jeigu aplin-kiniams demonstruosite pasitikėjimą savo jėgomis. Jūsų komunikabilumas padės užmegzti nuoširdesnius santykius su ar-timaisiais.

žuvims teks spręsti savo materialinės gerovės kėlimo problemas. Čia galite tikėtis

patikimo partnerio paramos. Bendras pro-jektas tikriausiai bus sėkmingas. Daugiau laiko skirkite giminėms ir artimiesiems, jie jums atsilygins tuo pačiu.

sPALIO 10-16 D. hOROSKOPAS

Dainininkas maksas melmanas (spalio 11 d.)

Rašytojas romualdas rastausKas (spalio 13 d.)

TV laidų vedėja rūta JanutienĖ (spalio 16 d.)

�4

cmykcmyk�4

IEvOS PIEvOS

Mielosios, kurią čia dieną bu-vau labai sukrėsta ir priversta iš naujo pervertinti savo vertybes ir batus.

Buvo eilinė saulėta pietų per-trauka, kurią nutariau praleisti šmi-rinėdama po parduotuves. Atsitik-tinai užsukau į batų parduotuvėlę, o ten kaip tik atvežė naują rudeni-nių ir žieminių batų kolekciją...

Ir tokie tie batai gražūs, kad su-sigundžiau pasimatuoti... Pardavė-jos mane apstojusios siūlo vienus, kitus... Aš išsirenku norimą porą ir matuojuosi. Pardavėjos sako, kad labai gražu, o aš matau, kad mano kojų formai tie batai nelabai tinka. Pačios žinot, kaip būna... O jos įtiki-nėja, kad mano kojytė gerai sufor-muota ir Dievo, ir batų... Aš pykteliu ir aiškinu, kad geriau žinau savo pranašumus ir trūkumus, kad šis ilgis storina mano blauzdas ir kad toks modelis tinka tik juodomis kojinėmis apmautiems degtukams.

Pardavėjos įtikinėja, kad tikrai aš neteisi, ir siūlo pasimatuoti kitą variantą. Sakau, negi jos nemato, kad man šis ilgis netinka - žodžiu, mes vos nesusiginčijame - ir ta-da viena pardavėja, jei neklystu, netgi parduotuvės vedėja, mane nužiūrėjusi, ir sako: „Klausykite, ponia, kam jums nauji batai? Jūs turite puikiausius batus (aš tąkart avėjau ano sezono papuvusių avokadų spalvos aulinius), puikiai derančius prie paltuko“.

Nepatikėsite, bet aš sutrikau. Juk iš tiesų nė neketinau pirkti naujų ba-tų - nei šeimos biudžetas leidžia, nei man jų šiam sezonui verkiant reikia. Tiesiog pamačius ką nors gražaus užeina nenumaldomas noras ma-tuotis, matuotis, matuotis...

Pasakiau, kad ieškau batų su kailiuku, ir išėjau...

Na, galvoju, taip dar nėra buvę, kad pardavėja (vis dėlto, matyt, vedėja) paklaustų: „Kam jums, ponia, nauji batai?“

Arba aš jas visai užknisau, ar-ba jos nusprendė, kad nesu po-tenciali batų pirkėja. O gal...

Ta proga sukviečiau draugių susirinkimą situacijai išsiaiškinti...

„Klausyk, Ievute, o nemanai, kad ji gali būti žalioji, nusistačiu-si prieš vartojimą ir šiuo nekal-tu klausimu provokuojanti bei verčianti susimąstyti visas mo-teris“, - iškart pasidalijo įtarimais mano draugė jogė-vegetarė.

„Bet koks čia biznis?“ - su-dvejojau.

„Gal ji gauna premiją už kiek-vieną neparduotą batų porą?“ - įsiterpė draugė finansininkė.

„Kas jau čia tokią premiją skirs?“ - paprieštaravau.

Bet finansininkė pasakė, kad visai įmanoma, jog tokią premiją skirtų „Green Peace“ organizaci-ja arba Žaliųjų partija, o gal net kokia kino žvaigždė, kaip antai Madona arba Stingas - juk jie ten visi pamišę dėl atogrąžų miškų...

„Kuo čia dėti atogrąžų miškai, - paklausiau, - juk aš ne medines klumpes perku, o odinius batus“.

„Tai gali būti kokia gyvūnų gelbėjimo asociacija, nusistačiu-si prieš gyvūnų žudymą apskri-tai“, - nenusileido finansininkė.

„Arba kokie krišnaistai...“ - pasakiau.

Bet draugė jogė papriešta-ravo, kad krišnaistai tokiais pi-nigais nedisponuoja. Tai turėtų būti organizuota struktūra...

„Klausykit, jūs jau visai nusišne-kat, paprasčiausiai moterį užkniso tokios klientės kaip tu, ji nebeatlaikė ir švelniai paprašė tavęs nešdintis iš parduotuvės“, - mūsų įsiaudrinusią vaizduotę pristabdė draugė psicho-logė. Ji paaiškino, kad ilgametę pa-tirtį turinčios pardavėjos taip gerai išmano klienčių psichologiją, kad žino visus jų triukus, kaip antai: „dar pagalvosiu“, „truputį ankšta per kel-tį“, „palaikykit iki vakaro“, „nelabai tin-ka mano kojai“ ir panašiai.

Bet aš pasakiau, kad visą gy-venimą matuodavausi šimtą kar-tų dažniau, nei pirkdavau - šiaip, psichoterapijos tikslais, juk visos moterys taip daro - ir niekada ne-su sulaukusi tokio pareiškimo...

Vis dėlto manau, kad ta ve-dėja buvo iš kažkokios organiza-cijos, plaunančios planetos žmo-nėms smegenis.

Vakare ilgai negalėjau už-migti ir galvojau, kiek daug per-ku nereikalingų dalykų, dėl kurių turiu sunkiai dirbti ir dėl kurių žūsta šimtai karvių ir kertami di-džiuliai atogrąžų miškų plotai...

Kitą dieną perkračiau visus savo batus ir atradau gausybę ne-sunešiotų, bet ne šio sezono mo-delių, dėl kurių gyvybes paaukojo visas pulkas žvėrelių ir gyvuliukų...

Ir supratau, kad man dau-giau gyvenime iš tiesų nereikia nieko: ne tik batų, bet ir drabu-žių, baldų, ničnieko... Tik mais-to... Ir tai ne tiek, kiek perku.

Įdomu, kas būtų, jei preky-bos centro pardavėja, pamačiusi pilną krepšį alyvuogių, pelėsinių sūrių ir šaldytų moliuskų, man primintų: „Ponia, kam jums tie moliuskai, pirkit kefyro, juk bul-vyčių turbūt pati užsiauginate?“

IeVa, turinti visko apsčiai

Kam jums nauji batai?

žvelk giliauJ/b veidrodis

ANEKdOtAI- Jau pasiruošėte mokyklai?- Dienoraštį ir diržą nupirkome...

- Neseniai įsigijau krokodilą.- O kaimynai nesipiktina?- Tai kad nebėra kam piktintis...

Pavartojęs viagros pensininkas Sidorovas ne tik sugebėjo pakurs-tyti užgesusį meilės laužą, bet ir supleškino čiužinį.

- Nebeįmanoma pasitikėti paštu, - širsta ponia Aldona. - Mano vyras yra Bulgarijoje, sanatorijoje, o paš-tas naudoja Tailando antspaudą.

- Koks skirtumas tarp sąžinės ir šlapimo pūslės?- Su sąžine bent jau susitarti ga-lima.

Uždusęs vyriokas atlekia į kran-tinę, numeta lagaminą į keltą, esantį už 5 metrų nuo prieplau-kos, įšoka pats, vos spėjęs nusi-tverti kažkokio lyno, iš paskuti-niųjų jėgų įsiropščia ant denio, o paskui patenkintas sušvokščia:- Fu! Vis dėlto spėjau!- Visa tai, aišku, gerai, - sako ka-pitonas. - Bet galėjote palaukti, kol prisišvartuosime!

- Policininke! Mano žmona dingo.- Apibūdinkite, kaip atrodo, ką buvo apsirengusi.- Na moteris kaip moteris, su suk-nele. Su ja buvo šuo.- Koks šuo?- Foksterjeras, 32 cm aukščio, de-šinė ausis juoda, užpakalinė kai-rioji letena - labiau dėmėta, kaklo dirželis juodas, akys rudos...

Martyno Ambrazo nuotr.

cmyk

�5

cmyk / �5

subtilybėsJ/b žūklė

S palis - šalnų mėnuo. Rytais šerkšnu nubalintos

pievos baltuoja tykiai srūvančių aprimusių upių paupiais. Saulė pakyla dar aukštai ir kol kas dar nenuvytusios žolės sodrumas bematant išryškėja - ir vėl žalia kaip vasarą, o įdienojus tai vienur, tai kitur upės paviršių drumsčia ratilai, išduodantys vėlyvus vabzdžius medžiojančius kiršlius.

viktoras arMalis

skaidrus vaiskumas

Šalnos - saulėto, tykaus oro pranašės. Tomis dienomis vabz-džiai zuja paupiais, o tai reiškia, kad tokios dienos ypač tinka-mos kiršliams meškerioti, mat šis procesas rudenį vos ne šimtu procentų priklauso nuo meteo-rologinių sąlygų, lemiančių vabz-džių elgseną. Apniukusiomis, vėsiomis ir vėjuotomis dienomis retai išvysi, kaip kiršliai medžio-ja, nes vabzdžiai slepiasi nuo ne-palankaus oro po lapais, medžių žievėje ar uoksuose, o tai reiškia, kad jų mažiau pakliūva į vande-nį. Tai ne vidurvasaris, kai saulės atokaitoje žiogai, lyg pasibaidę kumeliukai, dešimtimis iš pakran-

čių žolynų straksėdavo į vandenį. Antra, po pirmųjų šalnų tuojau praretėja vandenžolių, sumažė-ja slėptuvių ir kiršliai traukiasi į duburius. Meškeriotojui taip pat tenka kruopščiau maskuotis nuo akylai upės pakrantes stebinčių kiršlių. Ne visada padeda ir ka-mufliažinė ekipuotė, nes vanduo labai skaidrus, bet koks siluetas pakrantėje - kaip tamsoje už-degta žvakė, matomas iš toli. Todėl dabar geriausia aprangos spalva - melsvai pilka, primenan-ti blankstančią aplinkos spalvų paletę.

paupių tyla

Jei einate ne šiaip ištraukti žuvį ir įsidėti ją į krepšį, o tikitės patirti bent kelias nepakartoja-mas minutes, trumpam stabtel-kite ir įsiklausykite - išgirsite tylą. Beveik be garso srovena tėkmė, o jei ant vandens nutupia pleve-nantis kaip aitvaras sausas lapas, atrodo, kad kas botagu sukirto upę, o tai reiškia, kad įvairūs ne-žinomos kilmės garsai iš karto verčia žuvis suklusti. Jos gali pasi-slėpti tolimose duburių užuolan-kose, o tada kibimo nelauk. Netgi neatsargiai pliaukštelėjęs masy-vus muselinės meškerės valas ga-li nubaidyti kiršlius tolyn. Masa-las turi paliesti vandens paviršių taip, kaip ant jo nutupia pienės pūkas, vadinasi, ir valas turi gulti ant jo tiesus kaip strėlė, taip pat tylutėliai. Tad, suprantama, ir pats meškeriojimo įrankis turi būti lengvutis - 4 klasės (vėjuotu oru - 5 klasės) meškerykotis su tokios pat klasės valu. Jis žymiai plones-nis ir lengvesnis, todėl, guldamas ant vandens, tekštelės daug ty-

liau. Svarbi valo spalva - patyrę muselininkai rekomenduoja ža-lią arba rusvą. Pirmasis variantas taikytinas lengvesniems už van-denį valams, o antrasis - grimz-tantiems ir dažnai plūduriuojan-tiems palei pat dugną. Kadangi prireikia ir vienų, ir antrų, šią tai-syklę, pasak sporto meistro Jono Mikšto, reikia visada prisiminti ir ja vadovautis.

blanki gama

Kad ir kaip tinkamai būtum pasirengęs išvykai į kiršlių upę, svarbiausias dalykas vis tiek vi-sada yra ir bus masalas, tinkan-tis tykiajam sezono metui. Uni-versalioji muselė „March Brown“ dabar ne tokia veiksminga kaip gegužę ar birželio pavakarėmis. Vasaros ir pavasario masalus drąsiai galima padėti į šoną, nes dabar didžiąją kiršlių grobio dalį sudaro vabzdžių lervos, besiren-giančios žiemoti vandenyje arba pasirengusios tapti suaugusiais vabzdžiais. Jos gyvena dumble, po akmenimis, apkimba išvartas, slepiasi vandenžolių tankmėje. Kai jas, užsižiopsojusias ir atitrū-kusias nuo išganingo akmens, srovė pagauna nešti, jos tampa kiršlių medžioklės taikiniu. Šios lervos labai skiriasi nuo tuoktu-vinėmis spalvomis pasidabinusių suaugusių vabzdžių. Dažniausiai jos būna kirminėlio formos, kar-tais suplotos, tačiau visos blankių spalvų, nes joms reikia maskuo-tis, kad išgyventų ir nepakliūtų į kiršlių skrandžius. Rudenį meš-keriojimo museline meškere ma-salai - mažesni nei vasarą ir di-džiausios kiršlių muselės rišamos ant �4 numerio kabliukų. Ypač

tinkamos blyškiai rusvos, juo-dos, sodriai rudos spalvos žalsvos muselės, imituojančios nimfas, t.y. pasirengusias metamorfozei vabzdžių lervas.

masalų gramzdinimas

Tradicinės nimfos su pašiauš-tu iš gaidžio plunksnos „balne-liu“ viršugalvyje, imituojančiu sparnelių užuomazgas, taip pat ne visada tinka, nes jos - beveik besvorės. Tokios nimfos plaukia nugrimzdusios palei pat vandens paviršių, todėl tinka meškerioti sekliose vietose, akmenuotose ar žvirgždėtose rėvose, prieš slenks-čius, bet žemiau jų plytinčiose sietuvose bei duburiuose, kur gelmė gali siekti porą metrų, rei-kalingas nugrimztantis palei du-gną masalas. Specialų grimztantį valą ir grimztančius pavadėlius naudoti ne visur paranku. Tokioje situacijoje geresnė išeitis - auksa-galvės nimfos, kurios konstruoja-mos su žalvariniu karoliuku, užve-

riamu ant kabliuko ir atstojančiu masalo galvą bei svarelį. Auksa-galvės nimfos puikiai imituoja apsiuvas, kurių yra apie du šimtus rūšių ir kurios dažniausiai pakliū-va į kiršlių valgiaraštį. Auksagal-vių nimfų masė - žymiai didesnė ir gali siekti net pusantro gramo, tad jos grimzta į metro pusan-tro gelmę. Auksagalvės nimfos - tinkamiausias masalas sietu-vose, kur dabar buriasi stambūs kiršliai. Tačiau naudojant tokius masalus reikalingi kiek storesni nei paprastai pavadėliai. „Salmo“ ekspertai rekomenduoja vietoj tradicinių pavadėlių iš neilono naudoti fluorokarboninius. Iš šios medžiagos pagaminti pavadėliai yra nematomi vandenyje, todėl galima naudoti storesnes gijas. Na, o kad geriau būtų matomas kibimas, patartina naudoti nedi-delę plūdelę. Ji plaukia palei pat vandens paviršių, todėl museli-ninkas puikiai mato menkiausią jos krustelėjimą, signalizuojantį, kad kimba kiršlys.

dOSJėKad nereikėtų naudoti ne

visada parankaus grimztančio valo ir sunkiasvorių pavadėlių, kuriuos gana sunku užmesti tais atvejais, kai ištisai meškeriojama sietuvose ir duburiuose, upėje su kintančiu dugno reljefu pra-našesnis yra masyvaus grimz-tančio masalo ir specialaus pa-vadėlio iš nematomo vandeny-je fluorokarbono duetas.

VyNIOK ANT ūSOparankus dėklas

Kad kiekvieną kartą po meš-keriojimo nereikėtų išardyti su-derinto muselinės meškerės montažo, t.y. nusegti masalo ir atskirti ritės su valu, „Vision“ ekspertai sukonstravo patogų dėklą, kuriame galima vežiotis paruoštą užmesti muselinę meš-kerę. Atvykus į vietą beliks tik su-jungti meškerykočio dalis. Tačiau patartina prisiminti, kad, norint naudotis tokiu dėklu, reikia įsi-

gyti specialių dirželių iš neopre-no, nebraižančio lakuoto meške-rykočio paviršiaus. Kad nesidau-žytų ir nesitrintų viena į kitą, jais surišamos meškerykočio dalys, o tada meškerė dedama į dėklą.

ARSENALASneperšlampamas delnas

Kai prasideda šalnų sezonas, muselininkai susiduria su gana svarbiu nepatogumu - nuolat reikia rankomis vynioti ir traukti šlapią valą, todėl ankstyvą rytą ir pavakarę ima žvarbti rankos. Tradicinėmis spiningininkų pirš-tinėmis iš sintetinio pluošto pa-sinaudoti neįmanoma, nes jos peršlampa, todėl specialiai mu-selininkams sukonstruotas pirš-tinių modelis „Wind Black Neo

Glove“, kurio delnas siuvamas iš neperšlampamo neopreno, todėl tokiomis pirštinėmis galima drą-siai imti į saują šlapią valą. Na, o pirštinių viršus iš tankaus „fleece“ tipo audinio - puikus šilumos izo-liatorius.

geriausias laikas žūklei PAGAL KIBIMO KALENDORIų š.M.

spalio 8 d.

spalio 9 d.

ŽŪKLės PROGNOzė: 50 PROc. tEISybėS

7.30-11.00, 14.00-14.30

17.00-18.30 val.

8.30-11.30, 13.00-13.30.

18.00-19.30 val.

Auksagalvės nimfos - masalas, kuris savaime nugrimzta į priedugnę

Spalį stambūs kiršliai ritasi į gilokas sietuvas, kur tėkmė ramesnė, ir duburius

Viktoro Armalio nuotr.

�6

cmykcmyk�6

maistasj/b savitarna

G arsi etnomuzikologė ir TV laidos „Duokim garo!“ vedėja Loreta

Sungailienė žino gausybę tradicinių lietuviškų valgių receptų. „Jeigu kalbame apie tradicinį lietuvišką stalą, tai mūsų tradicinė virtuvė yra labai turtinga, pilna kūrybiškų patiekalų, bet dalį jų mes jau esame pamiršę“, - apgailestauja iš Žemaitijos kilusi moteris, kuriai patinka ir lietuviškos virtuvės egzotiški patiekalai iš subproduktų.

deimantė ZailsKaitė

Labai daug yra lietuviškų patiekalų ir receptų. „Iš atminties tikrai nesuskaičiuo-siu, jų, ko gero, žinau ne tiek ir daug. Tra-dicinių dainų ir šokių žinau tikrai daugiau. Bet turiu visas pagrindines knygas, kuriose yra gausu mūsų sezoninių ir kalendorinių švenčių valgių iš įvairių regionų. Ir seno-ji žemaitiškų patiekalų knyga, ir lietuviškų valgių knyga - ir jos visos nutrintos, nuvar-tytos, - sako daug ką iš ten pasigaminusi L.Sungailienė. - Pasidarė labai siauras mū-sų tradicinės virtuvės racionas. O iš tiesų anksčiau žmonės labai sezoniškai valgė. Visa patiekalų gausa ir stalo turinys buvo susijęs su metų laikų kaita - ką gali vienu ar kitu metu mums pasiūlyti dirbama žemė, laukas, daržas, sodas ar miškas. Gal todėl lietuviai buvo sveikesni, nes valgė sezoniš-kai: žiemą vienokius, vasarą kitokius patie-kalus - daug žalumynų, vaisių ir daržovių“.

Derliaus nuėmimo metu gausu įvai-riausių produktų ir patiekalų. Rudenį į kaimų aruodus pirmiausiai yra parkeliavę grūdai, dar yra įvairių daržovių, todėl daro-mos įvairios sudėties mišrainės, populiarūs daržovių troškiniai, grybai - Žemaitijoje jie dažniausiai verdami ar troškinami, o Dzū-kijoje jau sūdomi ar marinuojami.

Iš šviežių bulvių gaminami visokie bly-nai, bulvių apkepai ir plokštainiai, didžku-kuliai. Pastaruosius ruošdavo visaip, ne tik su mėsa. „Kad pas mus aplink Skuodą į di-džkukulio vidų dėdavo maltos mėsos. Lyg ir šiek tiek mažiau virtų bulvių dėdavome, kad pagrindas būtų žalios tarkuotos bul-vės, - pasakoja moteris. - Mano vyro tėviš-kėje, kuri yra ne taip toli - Plungės rajone, mėsą su riebaliuku kapodavo arba pjausty-

davo. Vasarą, kada daugiau pieno produk-tų, kaip įdarą į didžkukulį dėdavo varškės su mėtomis arba peletrūnais. Skonis tiesiog fantastiškas. Labai skanu, labai gaivu, o svarbiausia - lengviau virškinamas maistas“.

L.Sungailienei labai patinka ir lietuviškos virtuvės egzotiški patiekalai iš tokių subpro-duktų kaip kepenys ar širdys. „Retai kada jų tenka paragauti - nebent kokių švenčių me-tu ar važinėjant kur po Lietuvą“, - apgailes-tauja moteris.

Štai vištos skilvelių troškinys Sungailų šeimoje yra vienas iš delikatesų. „Imame kilogramą arba pusę kilogramo skilvelių ir juos gerai išmirkome. Tada supjausto-me nedideliais gabaliukais. Nelygu kokio didumo skilvelis - jį galima pjaustyti į dvi, tris ar net keturias dalis. Juos supjaustę dar šiek tiek palaikome ir verdame vandenyje. Aš bet kokią mėsą iš pradžių nuverdu, kad joje neliktų kraujo. Pirmojo virimo van-denį nupilu, tada dar kartą įpilu vandens, kad jis vos vos apsemtų skilvelius. Aišku, reikalingi prieskoniai: pas mus pagrindi-niai prieskoniai yra druska, pipirai, krapai, petražolės - tai viską ir dedame į verdantį puodą, dar laurų lapų įmetame.

Kai skilveliai išverda - pasidaro apy-minkščiai, tada prisipjaustome arba patar-kuojame morkų. Pripjaustome svogūno, česnako, kad viskas troškintųsi. Galima tas pačias morkas su svogūnėliu iš pradžių pakepinti keptuvėje su sviestu arba alieju-mi ir tik tada suversti į puodą su skilveliais. Ir mes dar dedame visokių daržovių - gali būti gabaliukais supjaustyti žiediniai ko-pūstai, šparaginės pupelės, būtinai svo-gūnas ir česnakas. Ir galima dėti visokių prieskoninių žolelių - krapų ir petražolių. Šis troškinys labai skanus su šviežiomis vir-tomis bulvytėmis“, - sako virtuvėje dažnai improvizuojanti L.Sungailienė.

Grįžtant prie rudeninių receptų, L.Sungailienė atkreipė dėmesį, kad specia-liose lietuviškų valgių knygose šiuo metų laiku pateikiama labai daug avienos recep-tų, kurių galėtų pasimokyti ir aukščiausio lygio restoranai.

Loreta žavisi lietuviškos virtuvės egzotika

specialiose LIETuVIšKų VALGIų Knygose šIuO

metų laiKu PATEIKIAMA LABAI DAuG avienos receptų, KuRIų GALėTų PAsIMOKyTI IR auKščiausio lygio REsTORANAI

Irmanto sidarevičiaus nuotr.

Iš rudenio gėrybių Loreta Sungailienė iškepė ypatingą morkų pyragą

morkų pyragas

Kažkada L.Sungailienės vaikui į darželį reikėjo atsinešti kokį nors namuose paga-mintą patiekalą iš rudens gėrybių. Kulinari-jos knygoje Loreta atrado ypatingo morkų pyrago receptą. Iškepė tą pyragą, o kas jį ragavo, liko sužavėti.

Jums reikės:3 didesnių morkų,3-4 kiaušinių,apie 0,5 stiklinės medaus,šiek tiek cinamono,šiek tiek vanilės,100 g sviesto,2-3 šaukštų grietinės,miltų,kepimo miltelių.

Smulkesne tarka sutarkuokite morkas. (Morkas galima tarkuoti ir burokine tarka.) Kiaušinius plaktuvu išplakite su medumi - jeigu jis nėra skystas, pirma jį atitirpinkite. (Kartais medų galima maišyti su cukrumi.) Įdėkite išlydytą sviestą (tiesa, jeigu yra ga-

limybių ir laiko, tai sviestą galima išsukti ir tik tada į jį sudėti išplaktus kiaušinius), da-bar dėkite du tris šaukštus grietinės ir va-nilės su cinamonu.

Tada suberkite miltus, geriausia - aukščiausios rūšies, įberkite vieną šaukš-telį kepimo miltelių. (Kartais vietoj jų Loreta grietinėje užgesina sodą.) Turė-kite omenyje, kad tešla neturi būti labai

tiršta, nes į ją dar reikės sudėti tarkuotas morkas.

Pabaigoje į išmaišytą tešlą sudeda-mos tarkuotos morkos - jos turi gražiai pasiskirstyti, kad tešla įgautų spalvą. Tada į specialią formą, išteptą aliejumi, sudė-kite tešlą ir pašaukite į karštą orkaitę. Py-ragą kepkite 30-40 minučių �80 laipsnių temperatūroje.