Upload
others
View
3
Download
0
Embed Size (px)
Citation preview
KLAIPĖDOS „AITVARO“ GIMNAZIJA
2017-2018 MOKSLO METŲ
UGDYMO PLANAS
Klaipėda
2017
2
PATVIRTINTA
Klaipėdos „Aitvaro“ gimnazijos direktoriaus
2017 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-70
KLAIPĖDOS „AITVARO“ GIMNAZIJOS
2017−2018 MOKSLO METŲ
UGDYMO PLANAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. 2016–2017 mokslo metų ugdymo plano įgyvendinimo analizė.
2016–2017 mokslo metų gimnazijos ugdymo planas buvo sėkmingai įgyvendintas.
Didelis dėmesys buvo skiriamas iškeltam prioritetui – tarpkultūrinės kompetencijos ugdymo
kokybės gerinimui. Buvo įgyvendinami antrosios užsienio kalbos mokymosi I–II gimnazijos
klasėse (vokiečių, ispanų) projektas „Kelias į vieningą Europą“ ir tarptautinis NordPlus projektas
„Šiaurės svajonės“. I–II gimnazijos klasių mokiniams buvo sudarytos galimybės rinktis įvairius
anglų kalbos modulius, skirtus patenkinti skirtingų mokinių kalbos mokėjimo poreikius. Ugdyti
mokinių tarpusavio toleranciją ir gebėjimą ją taikyti juos supančioje aplinkoje padėjo gimnazijoje
veikiantis Tolerancijos ugdymo centras.
Siekiant tenkinti kiekvieno besimokančiojo poreikius, tikslingai buvo skirtos valandos
mokinių poreikiams tenkinti. Konsultacinės valandos panaudotos ne tik mokymosi sunkumų
turinčių ar dėl ligos nelankiusių mokinių žinių spragoms likviduoti, bet ir gabių gimnazistų žinių
gilinimui. Gimnazistai aktyviai dalyvavo įvairiuose konkursuose, varžybose, olimpiadose ir pasiekė
puikių rezultatų. Mokiniai, atvykę mokytis į gimnaziją iš kitų šalių, turėjo galimybę tobulinti
lietuvių kalbos žinias per jiems skirtas lietuvių kalbos konsultacines valandas. Mokydamiesi pagal
Vidurinio ugdymo programą mokiniai laisvai rinkosi bendrojo ugdymo dalykų kursus, poreikius
atitinkančius pasirenkamuosius dalykus bei dalykų modulius. Nuo 2016–2017 mokslo metų
gimnazistai turėjo galimybę rinktis sporto šaką – sportinį šokį.
Plėtoti tarpkultūrines kompetencijas gimnazistai galėjo ir per neformaliojo švietimo
veiklas. Atsižvelgus į mokinių poreikius gimnazijoje 2016–2017 mokslo metais veikė 24 įvairių
krypčių (sportinės, mokslinės, meno ir kt.) neformaliojo švietimo programos.
Mokinių mokymosi akademiniai rezultatai, brandos egzaminų, pagrindinio ugdymo
pasiekimų patikrinimo pasiekimai liudija sėkmingus gimnazijos 2016–2017 mokslo metų veiklos
rezultatus.
PIRMASIS SKIRSNIS
MOKSLO METŲ TRUKMĖ. UGDYMO ORGANIZAVIMAS
2. Ugdymo procesas pradedamas rugsėjo 1 d. ir baigiamas atitinkamai:
Klasė Ugdymo proceso Ugdymo proceso trukmė ugdymo
dienomis pradžia pabaiga
I-III rugsėjo 1 d. birželio 15 d. 181
IV rugsėjo 1 d. gegužės 25 d. 166
3. Mokslo metai mokiniams skirstomi pusmečiais:
3.1. pirmasis pusmetis: 2017 m. rugsėjo 1 d. – 2018 m. sausio 19 d.;
3.2. antrasis pusmetis: 2018 m. sausio 22 d. – 2018 m. gegužės 25 d. (IV klasių mokiniams);
2018 m. sausio 22 d. – 2018 m. birželio 15 d. (I–III klasių mokiniams).
4. Gimnazija dirba penkias dienas per savaitę.
5. Pagrindinė ugdymo proceso organizavimo forma – pamoka. Pamokos trukmė – 45 min.
3
6. Pamokos vyksta viena pamaina. Pamokų laikas ir pertraukos:
6.1. 1 pamoka: 8.15 – 9.00
2 pamoka: 9.10 – 9.55
3 pamoka: 10.05 – 10.50
4 pamoka: 11.00 – 11.45
5 pamoka: 12.05 – 12.50
6 pamoka: 13.10 – 13.55
7 pamoka: 14.05 – 14.50
8 pamoka: 15.00 – 15.45
6.2. mokiniams skiriamos 2 ilgosios pertraukos po 20 min. (po 4 pamokos ir po 5 pamokos);
6.3. neformaliojo mokinių švietimo užsiėmimai vyksta pagal atskirą tvarkaraštį.
7. Mokinių atostogų datos:
Atostogos Prasideda Baigiasi Ugdymo procesas
prasideda
Rudens atostogos 2017-10-30 2017-11-03 2017-11-06
Žiemos (Kalėdų) 2018-01-02 2018-01-08 2018-01-09
Žiemos atostogos 2018-02-19 2018-02-23 2018-02-26
Pavasario (Velykų) 2018-04-03 2018-04-06 (I−III kl.)
2018-04-09 (IV kl.)
2018-04-09 (I−III kl.)
2018-04-10 (IV kl.)
Vasaros atostogos 2018-06-18 (I−III kl.)
2018-05-28 (IV kl.) 2018-08-31 2018-09-01
8. Gimnazijos IV klasės mokiniui laikant pasirinktą brandos egzaminą ugdymo proceso
metu, jo pageidavimu gali būti suteikiama laisva diena prieš brandos egzaminą. Ši diena
įskaičiuojama į mokymosi dienų skaičių.
9. Per mokslo metus numatyta dešimt ugdymo dienų:
9.1. 5 ugdymo dienos nustatytos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Ugdymo ir
kultūros departamento Švietimo skyriaus vedėjo 2017 birželio 26 d. įsakymu Nr. ŠV1-278:
9.2. 5 ugdymo dienos nustatytos gimnazijos (Mokytojų tarybos 2017 m. rugpjūčio 31 d.
posėdžio protokolinis nutarimas (protokolas Nr.V2-5):
Nr. Ugdymo dienos Data
1. Žmogaus saugos bendrosios programos praktinių užsiėmimų diena. 2017-10-17
2. Mokslinių veiklų diena (gamtos ir tiksliųjų mokslų). 2017-11-22
3. Mokslinių veiklų diena (humanitarinių ir socialinių mokslų). 2017-12-14
4. Meninio ugdymo diena. 2018-06-06
5. Žalingų įpročių prevencijos diena. 2018-06-11
10. Jei oro temperatūra žemesnė nei 25 laipsniai šalčio mokiniai gali į mokyklą nevykti. Šios
dienos įskaičiuojamos į mokslo dienų skaičių. Atvykusiems į mokyklą mokiniams ugdymo procesas
vykdomas. Mokiniams, neatvykusiems į mokyklą, mokymuisi reikialinga informacija skelbiama
elektroniniame dienyne ir gimnazijos internetinėje svetainėje.
Nr. Ugdymo dienos Data
1. Olimpinio judėjimo diena. 2017-09-29
2. Lietuvos valstybės šimtmečio minėjimo diena. 2018-02-15
3. Verslumo ir karjeros ugdymo diena. 2018-03-02
4. Gamtosauginio ugdymo diena. 2018-04-18
5. Kultūros diena. 2018-05-18
4
11. Gimnazijos vadovas, iškilus situacijai, keliančiai pavojų mokinių sveikatai ar gyvybei, ar
paskelbus ekstremalią padėtį, priima sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo ir apie priimtus
sprendimus informuoja Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Ugdymo ir kultūros
departamento Švietimo skyrių. Jei pamokos nevyko dėl karantino ar stichinių nelaimių, dienyne
žymimos datos ir parašoma „Pamokos nevyko dėl...“, o mokytojų ilgalaikiai planai koreguojami.
ANTRASIS SKIRSNIS
UGDYMO TURINIO ĮGYVENDINIMAS. GIMNAZIJOS UGDYMO
PLANO RENGIMAS
12. 2017–2018 mokslo metų Klaipėdos „Aitvaro“ gimnazijos (toliau – gimnazijos) ugdymo
planas parengtas, vadovaujantis 2017–2018 ir 2018–2019 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio
ugdymo programų bendraisiais ugdymo planais, patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo ir
mokslo ministro 2017 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. V-442, Pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo
programų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio
21 d. įsakymu Nr. V-1309, Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis,
patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu
Nr. ISAK-2433, Vidurinio ugdymo programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir
mokslo ministro 2011 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-269, Geros mokyklos koncepcija, patvirtinta
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1308,
Nuosekliojo mokymosi pagal Bendrojo ugdymo programos tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos
Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. ISAK-556 (nauja
redakcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. gegužės 8 d.
įsakymu Nr. V-766), Lietuvos higienos norma HN 21:2011 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo
programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos
apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-773, Mokymosi pagal formaliojo
švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo
tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d.
įsakymu Nr. V-1049 „Dėl Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“
(2015 m. liepos 17 d. įsakymas Nr. V-767 „Dėl švietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandžio 5 d.
įsakymo Nr. ISAK-556 „Dėl nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos
aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“), gimnazijos strateginiais tikslais, atsižvelgiant į gimnazijos
bendruomenės poreikius, turimus išteklius.
13. Gimnazijos 2017–2018 m.m. ugdymo planas reglamentuoja pagrindinio ugdymo
antrosios dalies, vidurinio ugdymo ir neformaliojo švietimo programų vykdymą. 2017–2018
moklos metų ugdymo plano prioritetas – stiprinti pagalbą mokiniui.
14. Gimnazijos ugdymo planą rengė darbo grupė, sudaryta iš gimnazijos vadovų, mokytojų,
tėvų ir mokinių atstovų (gimnazijos direktoriaus 2017 m. birželio 12 d. įsakymas Nr. V-57.1).
Gimnazija ugdymo planą derina su Gimnazijos taryba ir Klaipėdos miesto savivaldybės
administracijos Ugdymo ir kultūros departamento Švietimo skyriumi.
15. Rengiant gimnazijos ugdymo planą susitarta dėl:
15.1. mokinio pasiekimų ir pažangos vertinimo formų ir laikotarpių (žr. I skyriaus 6 skirsnį);
15.2. mokinių, kurie nepasiekia bendrųjų programų patenkinamo lygio pasiekimų (toliau –žemi
pasiekimai) nustatymo būdų, numatomų mokymosi pagalbos priemonių ir priemonių mokinių
pasiekimams gerinti, (žr. I skyriaus 7 skirsnį);
15.3. socialinės pilietinės veiklos organizavimo mokantis pagal pagrindinio ugdymo programą
(žr. I skyriaus 4 skirsnio 25 punktą);
15.4. dalykų mokymuisi skiriamų pamokų maksimalaus skaičiaus konkrečioje klasėje (žr. I
skyriaus 11 skirsnio 51.5 punktą);
15.5. ugdymo turinio integravimo nuostatų: kokias papildomas programas ir kokiu būdu
numatoma integruoti į gimnazijos ugdymo turinį (žr. I skyriaus 3 skirsnio 23.2 ir 23.4 punktus bei 9
skirsnį);
5
15.6. nuoseklios ir ilgalaikės socialines emocines kompetencijas ugdančios prevencinės
programos pasirinkimo (žr. I skyriaus 3 skirsnio 23.3 punktą);
15.7. mokiniui siūlomų papildomai pasirinkti dalykų, dalykų modulių, atsižvelgiant į mokinio
mokymosi poreikius ir šių dienų aktualijas (žr. I skyriaus 7 skirsnio 33.3 punktą, 11 skirsnio 51.3.,
51.5. punktus, II skyriaus 2 skirsnio 85 punktą, III skyriaus 102.3.4., 102.4.2., 102.5.2., 102.5.5.,
102.7.3., 102.8.1. punktus);
15.8. pažintinės ir kultūrinės, meninės, sportinės, projektinės veiklos organizavimo (dermės su
bendrosiomis programomis užtikrinimas, organizavimo laikas ir kt. (žr. I skyriaus 1 skirsnio 9.2.
punktą, I skyriaus 2 skirsnio 20 punktą);
15.9. mokymo(si) virtualiose aplinkose prieinamumo, mokymosi išteklių panaudojimo (žr. I
skyriaus 4 skirsnio 24 punktą);
15.10. sąlygų sudarymo ne tik klasėse, bet ir kitose aplinkose (gamtoje, kultūros įstaigose,
įmonėse ir kitur); mokinių įtraukimo į ugdymo proceso įgyvendinimą ir mokymosi aplinkos kūrimą
(žr. I skyriaus 4 skirsnio 24 punktą);
15.11. švietimo pagalbos teikimo (žr. I skyriaus 7 skirsnį);
15.12. neformaliojo vaikų švietimo veiklos organizavimo: pasiūlos, galimybės rinktis ir
organizavimo būdų; minimalaus grupės dydžio neformaliojo vaikų švietimo veikloms organizuoti
(žr. I skyriaus 8 skirsnį);
15.13. mokinio individualaus ugdymo plano sudarymo ir reikalavimų šiam planui numatymo
(žr. I skyriaus 12 skirsnį ir III skyriaus 94 punktą);
15.14. pamokų, skiriamų mokymo ugdymosi poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti,
poreikio ir jų panaudojimo (žr. I skyriaus 7 skirsnį);
15.15. laikinųjų grupių dydžio ir sudarymo principų (žr. I skyriaus 16 skirsnį);
15.16. mokinio pasirinkto dalyko, dalyko kurso ar dalyko modulio, mokėjimo lygio keitimo
arba pasirinkto dalyko, dalyko kurso ar dalyko modulio atsisakymo ir naujo pasirinkimo (žr. III
skyriaus 99 punktas);
15.17. bendradarbiavimo su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais) tikslų, būdų ir formų (žr. I
skyriaus 13 skirsnį);
15.18. ugdymo turinio planavimo ir įgyvendinimo stebėsenos planuojant, vertinant ir
reflektuojant ugdymo procesą (žr. I skyriaus 2 skirsnį);
15.19. bendrų kalbos ugdymo reikalavimų gimnazijoje, pavyzdžiui, rašto darbams ir kita;
gimnazija užtikrina raštingumo, ypač skaitymo gebėjimų ugdymą, visame ugdymo procese
(konkretūs susitarimai priimami Metodinėje taryboje).
16. Vadovaujantis Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo
studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos
Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 (Žin., 2012,
Nr. 76-3957) gimnazijoje įgyvendinama:
16.1. grupinio mokymosi forma, kasdienis mokymo proceso organizavimo būdas;
16.2. pavienio mokymosi forma, savarankiškas mokymo proceso organizavimo būdas.
17. Ugdymo turinys gimnazijoje planuojamas ir detalizuojamas pagal dalyko programai
skiriamą valandų (pamokų) skaičių ir nurodytą mokymosi dienų skaičių.
18. Mokomųjų dalykų mokytojai, klasių vadovai ugdymo turinį planuoja metams, rengdami
ilgalaikius bei klasių veiklos planus, pasirenkamųjų dalykų, dalykų modulių, neformaliojo švietimo
programas pagal Metodinės tarybos patvirtintas formas (Metodinės tarybos 2012 m. rugjūčio 27 d.
posėdžio protokolinis nutarimas (protokolo Nr. 4)):
18.1. mokytojai, dirbantys I–II klasėse, rengia ilgalaikius planus, vadovaudamiesi Pradinio ir
pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir
mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 (Žin., 2008, Nr. 99-3848);
18.2. lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai, dirbantys I–II klasėse, rengia ilgalaikius planus,
vadovaudamiesi Pagrindinio ugdymo bendrąja programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo
ir mokslo ministro 2016 m. sausio 25 d. įsakymu Nr.V-46;
6
18.3. mokytojai, dirbantys III–IV klasėse, rengia ilgalaikius planus, vadovaudamiesi
atnaujintomis Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos
švietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-269; 18.4. ilgalaikiuose planuose pateikiamas detalesnis mokymosi turinys, kuriame numatomi
etapo (ciklo) uždaviniai bei vertinimas;
18.5. pasirenkamųjų dalykų ir dalykų modulių, kuriems nėra parengtų Bendrųjų programų,
neformaliojo švietimo programas rengia dalykų mokytojai, vadovaudamiesi Bendrųjų programų
reikalavimais, programos aptariamos metodinėse grupėse; 18.6. metodinių grupių teikimu ilgalaikius planus, pasirenkamųjų dalykų, dalykų modulių,
neformaliojo švietimo programas, klasių vadovų veiklos planus tvirtina gimnazijos direktorius iki
rugsėjo 11 dienos. (Mokytojų tarybos 2017 m. rugpjūčio 31 d. posėdžio protokolinis nutarimas
(protokolo Nr. V2-5));
18.7. pamokų planus (mokytojo pasirinkta forma) rengia jauni specialistai, naujai atvykę
mokytojai ir mokytojai, dėl kurių darbo buvo gauta mokinių tėvų skundų (Mokytojų tarybos 2017
m. rugpjūčio 31 d. posėdžio protokolinis nutarimas (protokolo Nr. V2-5)).
19. Mokomųjų dalykų programai skiriamų valandų skaičius gali būti didinamas arba
mažinamas (iki 10 procentų), nedidinant mokiniui numatytų savaitinių pamokų skaičiaus, kai nėra
galimybės vaduoti išvykusių tobulinti kvalifikaciją ar sergančių mokytojų (kai per išvykusio
mokytojo pamokas vyksta kito dalyko pamokos, kurios fiksuojamos dienyne ir už kurias kito
dalyko mokytojui užmokama) (Mokytojų tarybos 2017 m. rugpjūčio 31 d. posėdžio protokolinis
nutarimas (protokolo Nr. V2-5)).
20. Pažintinės kultūrinės veiklos dienos įskaičiuojamos į mokymosi dienų skaičių, pildomos
elektroniniame dienyne ir paskirstomos taip:
20.1. pažintinės veiklos diena „Po „Aitvaro“ dangumi“ (2017 m. rugsėjo 4 d.);
20.2. Teatro diena (2018 m. kovo mėn.);
20.3. Padėkos diena (2018 m. balandžio 27 d.);
20.4. Sporto diena (2018 m. birželio mėn.);
20.5. Turizmo diena (2018 m. birželio mėn.);
20.6. šis grafikas gali būti koreguojamas atsižvelgiant į miesto renginių planus ir brandos
egzaminų bei PUPP tvarkaraščius.
TREČIASIS SKIRSNIS
MOKINIO GEROVĖS UŽTIKRINIMAS IR SVEIKATOS UGDYMAS GIMNAZIJOJE
21. Gimnazija sudaro sąlygas mokiniui ugdytis saugioje aplinkoje, pagrįstoje pagarba vienas
kitam tarp mokinių, mokinių ir mokytojų, kitų gimnazijos darbuotojų, laiku pastebi ir nedelsdama
sustabdo patyčių ir smurto apraiškas. Gimnazijoje veikia Tolerancijos ugdymo centras. Mokiniui
saugia ir palankia ugdymosis aplinka gimnazijoje rūpinasi ir mokinio gerovės užtikrinimo
klausimus sprendžia Gimnazijos vaiko gerovės komisija, kuri vadovaujasi Klaipėdos „Aitvaro“
gimnazijos „Vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarkos aprašu“,
patvirtintu gimnazijos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. V-68.
22. Gimnazija organizuoja kryptingas sveikos gyvensenos stiprinimo ir prevencines veiklas,
įgyvendindama Smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose rekomendacijas, patvirtintas Lietuvos
Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. V-190 „Dėl Smurto
prevencijos įgyvendinimo mokyklose rekomendacijų patvirtinimo“.
23. Rūpindamasi mokinių sveikata ir gerove:
23.1. gimnazija sudaro sąlygas mokiniams laisvu nuo pamokų, pertraukų metu (prižiūrint kūno
kultūros mokytojams) naudotis sporto sale bei joje esančia sporto įranga;
23.2. įgyvendina Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendrąją programą,
patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. V-
941, kuri integruojama I−IV gimnazijos klasėse į dorinio ugdymo (etiką, tikybą), kūno kultūros,
7
biologijos, chemijos pamokas, klasių valandėles, III−IV gimnazijos klasėse – į psichologijos
pamokas;
23.3. vykdo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos Ankstyvosios intervencijos
programą „FreD goes net”, vadovaudamasi Klaipėdos „Aitvaro” gimnazijos psichotropinių
medžiagų vartojimo prevencijos ir nukreipimo dalyvauti Ankstyvosios intervencijos programoje
„FreD goes net” vykdymo tvarkos aprašu, patvirtintu gimnazijos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 30
d. įsakymu Nr. V-68.
23.4. Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programa,
patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. kovo 17 d. įsakymu Nr.
ISAK-494 „Dėl Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos
programos patvirtinimo“, integruojama į biologijos, chemijos, psichologijos, etikos, tikybos
pamokas ir klasių valandėles.
23.5. gimnazijoje organizuojami kryptingi sveikos gyvensenos, sveikatos saugojimo ir
stiprinimo renginiai: Judėjimo savaitės renginiai, tradicinius sporto renginius „Auksinis ruduo“ ir
„Pavasario sporto šventė“, tarpklasinės tinklinio, futbolo varžybos, paskaitos sveikatos saugojimo ir
stiprinimo, prekybos žmonėmis temomis, žinių konkursai, viktorinos „Mes prieš AIDS“, „Rūkymui
ne!“, „Savaitės be patyčių“ renginiai.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
PAŽINTINIŲ, KULTŪRINIŲ, SOCIALINIŲ IR PILIETINIŲ VEIKLŲ PLĖTOJIMAS
24. Siekiant nuosekliai ugdyti įvairias mokinių kompetencijas, gimnazijoje:
24.1. mokytojams ir mokiniams sudarytos galimybės dirbti inovatyviai, naudojantis
šiuolaikinėmis mokymo priemonėmis: internetu, interaktyviomis lentomis, kompiuterių klasėmis,
mokomosiomis kompiuterinėmis programomis, atnaujintais bibliotekos ir gimnazijos muziejaus
fondais. Sudarytos galimybės vesti pamokas miesto muziejuose, bibliotekose, prioritetą teikiant
lietuvių kalbos ir literatūros mokymui. Mokiniams suteiktos galimybės pasirinkti įvairių krypčių
(sporto, meno, mokslų ir kt.) neformaliojo švietimo programas;
24.2. mokiniams sudarytos sąlygos mokytis ne tik klasėse, bet ir įvairiose edukacinėse
aplinkose. Mokytojai ilgalaikiuose planuose numato užsiėmimus kitose aplinkose už gimnazijos
ribų. Mokinių pažintinės edukacinės išvykos organizuojamos vadovaujantis Vaikų turizmo
renginių organizavimo aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro
2005 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. ISAK-330 (suvestinė redakcija nuo 2017 m. balandžio 25 d.) ir
„Aitvaro” gimnazijos mokinių turizmo renginių ir išvykų už gimnazijos ribų organizavimo
tvarkos aprašu, patvirtintu gimnazijos direktoriaus 2017 m. birželio 21 d. įsakymu Nr.V-59.
25. I−II gimnazijos klasių mokiniams yra privaloma socialinė-pilietinė veikla ir jai skiriama
ne mažiau kaip 20 pamokų (valandų) trukmės veikla per mokslo metus kiekvienoje klasėje.
Socialinė-pilietinė veikla gimnazijoje vykdoma vadovaujantis Klaipėdos „Aitvaro“ gimnazijos
mokinių socialinės-pilietinės veiklos organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu gimnazijos
direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. V-68. III−IV gimnazijos klasių mokiniai šioje
veikloje dalyvauja savanoriškai.
PENKTASIS SKIRSNIS
MOKINIŲ MOKYMOSI KRŪVIO REGULIAVIMAS
26. Direktoriaus pavaduotojai ugdymui organizuoja mokytojų, dirbančių vienoje klasėje ar
grupėje, bendradarbiavimą sprendžiant mokinių mokymosi motyvacijos, mokymosi krūvio
optimizavimo klausimus bei mokiniams skiriamų namų darbų stebėseną ir kontrolę:
26.1. namų darbų skyrimą tarpusavyje derina vienoje klasėje ar grupėje dirbantys mokytojai;
26.2. namų darbai mokiniams neužduodami per atostogas ir savaitgaliais;
26.3. namų darbai neturi būti skirti dėl įvairių priežasčių neįvykusių pamokų turiniui
įgyvendinti.
8
27. Ne rečiau kaip kartą per du mėnesius kontrolinių darbų grafiką tarpusavyje derina vienoje
klasėje ar grupėje dirbantys mokytojai:
27.1. mokiniams per dieną gali būti skiriamas tik vienas kontrolinis darbas;
27.2. apie kontrolinį darbą mokiniai informuojami ne vėliau kaip prieš savaitę;
27.3. kontroliniai darbai neskiriami vieną dieną prieš atostogas ir po atostogų, šventinių dienų;
27.4. kontrolinių darbų grafikas skelbiamas viešai mokytojų kambaryje, mokinių informacijos
stende, mokomuosiuose kabinetuose ir gimnazijos tinklalapyje.
28. Mokiniams, besimokantiems pagal Vidurinio ugdymo programą, pamokų tvarkaraštyje
nėra daugiau kaip trijų vienos pamokos trukmės laisvo laiko tarpų tarp pamokų per savaitę, o
mokiniams, besimokantiems pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį, pamokų
tvarkaraštyje nėra daugiau kaip vienos pamokos trukmės laisvo laiko tarpo per savaitę.
28.1. Iki einamųjų metų rugsėjo 28 d. mokiniai, baigę arba lankantys dailės, choreografijos,
muzikos mokyklas bei sportinės krypties neformaliojo švietimo įstaigas, pateikę tėvų prašymą
(direktoriaus vardu) ir pažymą, patvirtinančią apie dailės, choreografijos, muzikos mokyklos
baigimą ar sportinės krypties neformaliojo švietimo įstaigos lankymą, gali būti atleidžiami nuo
privalomo atitinkamo dalyko pamokų lankymo (Mokytojų tarybos 2017 m. rugpjūčio 31 d.
posėdžio protokolinis nutarimas (protokolo Nr. V2-5)) sprendimas priimamas, dalyko, nuo kurio
pamokų mokinys atleidžiamas, mokytojui susipažinus su formalųjį švietimą papildančio ugdymo ar
neformaliojo vaikų švietimo programomis. Šių programų turinys turi derėti su Bendrųjų programų
turiniu;
28.2. klasės vadovas kartu su mokiniu raštiškai suderina su dalyko mokytoju nelankomų
pamokų atsiskaitymo grafiką;
28.3. gimnazijos direktorius įsakymu tvirtina mokinio atleidimą nuo to dalyko pamokų.
29. Mokiniui, išvykstant mokytis į sanatorijos mokyklą ar stacionariąją asmens sveikatos
priežiūros įstaigą:
29.1. tėvai gimnazijos direktoriui pateikia gydytojo siuntimo kopiją ir prašymą dėl išvykimo
gydytis;
29.2. gimnazijos direktorius rašo įsakymą apie laikiną mokinio išvykimą gydytis ir mokytis
(Mokytojų tarybos 2017 m. rugpjūčio 31 d. posėdžio protokolinis nutarimas (protokolo Nr. V2-5)).
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
MOKINIŲ MOKYMOSI PASIEKIMŲ IR PAŽANGOS VERTINIMAS
30. Vertinant mokinių pažangą ir pasiekimus vadovaujamasi Pradinio, pagrindinio, vidurinio
ugdymo programų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m.
gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1309, gimnazijos „Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo bei tėvų
informavimo tvarka“, patvirtinta „Aitvaro“ gimnazijos direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 31 d.
įsakymu Nr. O1-99 (redakcija 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymas Nr. UP1-29), ir Klaipėdos
„Aitvaro“ gimnazijos mokinio asmeninės pažangos stebėjimo, fiksavimo ir pagalbos teikimo
tvarkos aprašu, patvirtintu gimnazijos direktoriaus 2017 m. birželio 21 d. įsakymu Nr.V-59:
30.1. pažangos ir pasiekimų vertinimas ugdymo procese grindžiamas mokinių mokymo/si
proceso stebėjimu. Mokiniams laiku teikiama grįžtamoji informacija apie mokymo/si patirtį,
pasiekimus ir pažangą, apie tai, kas padaryta gerai, ką reikia tobulinti siekiant įgyvendinti
mokymo/si uždavinius pagal numatytus kriterijus. Pažymiu vertinami pasiekimai baigus dalyko
programos temą, skyrių, kitą užbaigtą programos dalį. Pažymiu vertinami mokinių atlikti
kontroliniai, savarankiški, kūrybiniai, laboratoriniai darbai, atitinkantys Bendrosiose programose
numatytas žinias, supratimą ir gebėjimus;
30.2. planuodamas ugdymo procesą mokytojas planuoja ir vertinimą, jį sieja su mokymo/si
tikslais atsižvelgdamas į mokinių mokymo/si patirtį ir gebėjimus;
30.3. mokinių pasiekimai vertinami 10 balų sistema, išskyrus šio ugdymo plano 30.8. ir 30.9
punktuose numatytus atvejus;
9
30.4. vertinimo metodus mokytojai aptaria mokomųjų dalykų metodinėse grupėse, derina
tarpusavyje, aptaria juos su mokiniais ir tėvais (globėjais, rūpintojais). Su vertinimo kriterijais
mokytojas supažindina mokinius per pirmąsias dalyko pamokas rugsėjo mėnesį, o klasės auklėtojas
supažindina tėvus apie gimnazijoje taikomą vertinimo ir atsiskaitymo tvarką per pirmąjį tėvų
susirinkimą (Mokytojų tarybos 2017 m. rugpjūčio 31 d. posėdžio protokolinis nutarimas (protokolo
Nr. V2-5));
30.5. adaptacinio laikotarpio metu (rugsėjo mėn.) visų mokinių pažanga ir pasiekimai
nevertinami neigiamais pažymiais (Mokytojų tarybos 2017 m. rugpjūčio 31 d. posėdžio protokolinis
nutarimas (protokolo Nr. V2-5));
30.6. dalykų mokymosi pasiekimai pusmečio, metų pabaigoje įvertinami pažymiu ar įrašu
„įskaityta“ arba „neįskaityta“; įrašas „atleistas“ įrašomas, jeigu mokinys yra atleistas vadovaujantis
gydytojo rekomendacija ir tai patvirtinta gimnazijos direktoriaus įsakymu;
30.7. dalyko programos modulio mokymo/si pažanga ir pasiekimai vertinami pažymiais, kurie
pusmečio, metų pabaigoje įskaitomi į atitinkamo dalyko vertinimą;
30.8. pažymiais nevertinami etikos, tikybos, žmogaus saugos, ekonomikos ir verslumo,
pilietiškumo pagrindų I−II gimnazijos klasėse, projektų pažanga ir pasiekimai, specialiosios
medicininės fizinio pajėgumo grupės ir parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės kūno
kultūros pratybas lankančių mokinių pažanga ir pasiekimai vertinami įskaita įrašant „įskaityta“ arba
„neįskaityta“ (Mokytojų tarybos 2015 m. birželio 8 d. posėdžio protokolinis nutarimas (protokolo
Nr. V2-4));
30.9. kūno kultūra visose gimnazijos klasėse vertinama pažymiu. Muzikos, dailės, technologijų
mokinių pažanga ir pasiekimai I−II-ose gimnazijos klasėse vertinami pažymiu. Pasirenkamųjų
dalykų, išskyrus besimokančių užsienio kalbas pagal A1, A2 lygių kursus ir informacines
technologijas, meninio ugdymo dalykų III−IV-ose gimnazijos klasėse pažanga ir pasiekimai
vertinami įskaita. Mokiniui pageidaujant, meninio ugdymo dalykai ir pasirenkamieji dalykai
(braižyba, psichologija, filosofija, ekonomika ir verslumas) gali būti vertinami pažymiu (jeigu
mokinys pageidauja įvertinimo pažymiu, iki rugsėjo 12 d. pateikia prašymą gimnazijos direktoriui
dėl to meninio ugdymo dalykų ir pasirenkamųjų dalykų vertinimo (Mokytojų tarybos 2017 m.
rugpjūčio 31 d. posėdžio protokolinis nutarimas (protokolo Nr. V2-5));
30.10. mokinio, kuris mokosi pagal pritaikytą bendrojo ugdymo programą, pažanga ir
pasiekimai vertinami dešimtbalės sistemos pažymiais, atsižvelgiant į dalykų programose numatytus
pasiekimus;
30.11. gimnazija nustato mokinių, jų tėvų (globėjų, rūpintojų) prašymų dėl pasiekimų
įvertinimo objektyvumo nagrinėjimą (gimnazijos Mokytojų tarybos 2009 m. birželio19 d. posėdžio
protokolinis nutarimas (protokolo Nr. V2-4)):
30.11.1. mokinys, jo tėvai (globėjai, rūpintojai) raštiškai kreipiasi į gimnazijos direktorių dėl
pasiekimų įvertinimo objektyvumo, motyvuodami kreipimosi būtinumą;
30.11.2. gimnazijos direktorius įsakymu skiria to dalyko aukščiausios kvalifikacinės
kategorijos mokytojų, nedėstančių tam mokiniui, komisiją ir kuruojantį vadovą ištirti prašymą;
30.11.3. įvertinimas peržiūrimas per 5 darbo dienas ir atsakymas pateikiamas raštiškai
mokiniui, jo tėvams (globėjams, rūpintojams).
SEPTINTASIS SKIRSNIS
MOKYMOSI PASIEKIMŲ GERINIMAS IR MOKYMOSI PAGALBOS TEIKIMAS
31. Mokymosi procesas gimnazijoje nuolat stebimas ir analizuojamas direkcijos posėdžiuose,
klasių sraute dirbančių mokytojų susirinkimuose. Mokymosi pagalba teikiama bendradarbiaujant
mokytojams, mokiniams, mokinių tėvams (globėjams, rūpintojams), pavaduotojams ugdymui,
švietimo pagalbos specialistams, pastebėjus, kad mokiniui nesiseka pasiekti bendrosiose
programose numatytų konkretaus dalyko pasiekimų (po nepatenkinamo kontrolinio darbo
įvertinimo, po ligos, sportinių varžybų, meninės, projektinės veiklos). Direktoriaus pavaduotojai
ugdymui koordinuoja mokymosi pagalbos teikimą gimnazijoje.
10
32. Mokymosi pagalba teikiama:
32.1. kai mokinio pasiekimų lygis žemesnis, nei numatyta Pagrindinio ugdymo bendrosiose
programose, kai mokinys nedaro pažangos, kai kontrolinis darbas įvertintas nepatenkinamai, kai
mokinys dėl ligos ar kitų priežasčių praleido dalį pamokų, koreguojamas jo mokymasis, pritaikant
tinkamas mokymo/si užduotis, metodikas;
32.2. skiriant nuolatines dalyko konsultacijas I–IV gimnazijos klasėse. Remiantis tėvų
(globėjų, rūpintojų), mokytojų prašymais, pristatyta medicinine pažyma (kur nurodyta, kad mokinys
sirgo daugiau nei dvi savaites), gimnazijos direktoriaus įsakymu gali būti skiriamos konsultacijos
pagal poreikį. Konsultacijos vyksta pagal nuolatinį arba individualų tvarkaraštį, patvirtintą
direktoriaus įsakymu. Veikla fiksuojama Individualaus darbo dienyne (Mokytojų tarybos 2017 m.
rugpjūčio 31 d. posėdžio protokolinis nutarimas (protokolas Nr. V2-5)):
33.2.1. konsultacijos pagal poreikį skiriamos:
33.2.1.1. esant nepakankamiems pasiekimams;
33.2.1.2. mokiniams, turintiems mokymosi sunkumų dėl ligos;
33.2.1.3. atvykus iš užsienio.
33.2.2. nuolatinės konsultacijos skiriamos:
33.2.2.1. karjeros ugdymui;
33.2.2.2. šeimos ir mokyklos bendradarbiavimui;
33.2.2.3. lietuvių kalbos mokymui(si) atvykusiems iš kitų šalių.
32.3. pasiūlant pasirinkti išlyginamuosius dalykų modulius, likviduojant spragas arba renkantis
orientuojamuosius modulius mokomųjų dalykų žinių gilinimui;
32.4. įgyvendinant socialinę-pilietinę veiklą gimnazijoje, numatant galimybę organizuoti pačių
mokinių pagalbą kitiems mokiniams, turintiems mokymosi sunkumų;
32.5. sudarant sąlygas gimnazijoje atlikti namų darbų užduotis (skaitykloje, bibliotekoje).
AŠTUNTASIS SKIRSNIS
NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS GIMNAZIJOJE
33. Neformaliojo vaikų švietimo programas mokiniai renkasi laisvai, jos gimnazijoje yra
įgyvendinamos per neformaliojo švietimo užsiėmimus (Gimnazijos tarybos 2017 m. rugpjūčio 30 d.
posėdžio protokolinis nutarimas (protokolo Nr. V1-4)).
34. Neformaliojo švietimo programų pasiūla (meninio, sportinio ir mokslinio ugdymo)
sudaroma atsižvelgiant į gimnazijos mokinių, jų tėvų pageidavimus ir mokytojų pasiūlymus,
gimnazijos galimybes.
35. Neformaliojo švietimo programų valandos skirstomos atsižvelgiant į mokinių poreikius ir
gimnazijos galimybes. Neformaliojo švietimo programų valandų skaičius proporcingai nustatomas
atsižvelgiant į kolektyvą lankančių mokinių skaičių bei į veiklos specifiką.
36. Neformaliojo švietimo grupės sudaromos iš tos pačios klasės, paralelių klasių mokinių.
Mokinių skaičius neformaliojo švietimo grupėje turi būti ne mažesnis negu 11 mokinių.
37. Neformaliojo švietimo veikla įrašoma į neformaliojo švietimo tvarkaraštį, apskaita
vykdoma neformaliojo ugdymo dienynuose.
38. Neformaliojo vaikų švietimo programose dalyvaujantys mokiniai registruojami Mokinių
registre.
39. Neformaliojo švietimo programos gimnazijoje mokinių atostogų (rudens, Kalėdų, žiemos,
pavasario (Velykų)) metu vykdomos pagal atskirą tvarkaraštį, apskaita vykdoma neformaliojo
ugdymo dienynuose, vadovaujantis Klaipėdos miesto savivaldybės Ugdymo ir kultūros
departamento Švietimo skyriaus vedėjo 2009 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. ŠV1-287 patvirtintu
Neformaliojo vaikų švietimo programų mokinių atostogų metu vykdymo tvarkos aprašu. Ši veikla
mokiniams neprivaloma.
DEVINTASIS SKIRSNIS
UGDYMO TURINIO INTEGRAVIMAS
11
40. Gimnazijos metodinė taryba, siekdama mažinti mokymosi krūvius ir priartinti mokymąsi
prie gyvenimo aktualijų, priėmė sprendimą (Metodinės tarybos 2012 m. rugpjūčio 27 d. posėdžio
protokolinis nutarimas (protokolo Nr.4)) dėl ugdymo turinio integravimo galimybių numatymo
mokomųjų dalykų mokytojų metodinėse grupėse ir atsispindėjimo ilgalaikiuose mokomųjų dalykų,
neformaliojo švietimo programų bei klasių vadovų veiklos planuose.
41. Integruotos pamokos fiksuojamos (jei pamokoje dirba du mokytojai) atitinkamų dalykų
apskaitai skirtuose elektroninio dienyno puslapiuose.
42. Bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymo programų turinys integruojamas į
visų mokomųjų dalykų ir neformaliojo švietimo programas.
43. Laisvės kovų istorijos temos integruojamos į istorijos, pilietiškumo pagrindų ir lietuvių
kalbos pamokas.
44. Antikorupcinio ugdymo programa integruojama į etikos, istorijos, pilietinio ugdymo,
ekonomikos pamokas, neformaliojo švietimo programas ir klasių valandėles.
45. Žmogaus saugos ugdymo bendroji programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir
mokslo ministro 2012 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. V-1159, III−IV gimnazijos klasėse integruojama
į biologijos, fizikos, chemijos, kūno kultūros, psichologijos dalykų mokymą, klasių valandėles.
46. Pagrindinio ir vidurinio ugdymo etninės kultūros bendrosios programos, patvirtintos
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. V-651
(Žin., 2012, Nr. 46-2252), integruojamos į dorinio ugdymo, lietuvių kalbos I−II gimnazijos klasėse,
lietuvių kalbos ir literatūros III−IV gimnazijos klasėse, rusų (gimtosios) kalbos, pilietiškumo
pagrindų, istorijos, geografijos, menų pamokas, klasės valandėles, neformaliojo švietimo programas.
47. Lietuvos ir pasaulio realijos, nacionalinio saugumo ir gynybos pagrindų temos
integruojamos į istorijos, geografijos, pilietiškumo ugdymo pagrindų pamokas ir klasės valandėles.
48. Ugdymas karjerai organizuojamas vadovaujantis Profesinio orientavimo vykdymo tvarkos
aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos
socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-1090/A1-314 (Žin., 2012,
Nr. 82-4284) bei Ugdymo karjerai programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo
ministro 2014 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. V-72:
48.1. karjeros konsultacijoms skiriamos dvi savaitinės valandos I−II gimnazijos klasėse ir viena
savaitinė valanda profesinio informavimo konsultacijai III gimnazijos klasėse;
48.2. ugdymas karjerai integruojamas į visų dalykų programų turinį, klasių valandėles,
neformaliojo švietimo programas.
DEŠIMTASIS SKIRSNIS
DALYKŲ MOKYMO INTENSYVINIMAS
49. Žmogaus saugos programa dėstoma I-ose gimnazijos klasėse.
VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS
UGDYMO DIFERENCIJAVIMAS
49.1. Diferencijavimas vykdomas panaudojant valandas, skirtas mokinio ugdymo/si poreikiams
tenkinti (Mokytojų tarybos 2017 m. rugpjūčio 31 d. posėdžio protokolinis nutarimas (protokolo Nr.
V2-5));
49.2. pasirenkamųjų dalykų, dalykų modulių laikinosioms grupėms sudaryti, nepažeidžiant
Higienos normų reikalavimų;
49.3. ilgalaikių projektų vykdymui;
49.4. I−II gimnazijos klasėse siūlomi anglų kalbos, lietuvių kalbos, matematikos, fizikos,
gamtos mokslų moduliai;
49.5. III−IV gimnazijos klasių mokiniams siūlomos grafinio dizaino, geografijos išplėstinio
kurso individualios konsultacijos;
12
49.6. III−IV gimnazijos klasių mokiniams skiriama viena papildoma valanda moduliams
mokantis matematikos, istorijos pagal išplėstinį kursą bei užsienio kalbos (pirmosios) B1, B2
lygius.
DVYLIKTASIS SKIRSNIS
MOKINIO INDIVIDUALAUS UGDYMO PLANO SUDARYMAS
50. Individualus ugdymo planas sudaromas mokiniams, besimokantiems:
50.1. pagal vidurinio ugdymo programą;
50.2. namuose;
50.3. pagal specialiesiems ugdymo/si poreikiams pritaikytas programas.
51. Mokiniui, besimokančiam pagal pagrindinio ugdymo II dalies programą, individualus
ugdymo planas sudaromas, jeigu:
51.1. patiriama sunkumų po ligos (po pusmečio) ir siekiama pagerinti rezultatus;
51.2. itin sėkmingai mokosi ir siekia įgyti daugiau žinių, nori dalyvauti konkursuose,
olimpiadose.
52. Mokinio individualaus ugdymo plano formą siūlo gimnazija.
53. Mokinio individualaus ugdymo planas sudaromas ir įgyvendinamas bendradarbiaujant
mokytojams, mokiniams, mokinių tėvams (globėjams, rūpintojams) ir pavaduotojams ugdymui,
švietimo pagalbos specialistams.
TRYLIKTASIS SKIRSNIS
MOKYKLOS IR MOKINIŲ TĖVŲ (GLOBĖJŲ, RŪPINTOJŲ)
BENDRADARBIAVIMAS
54. Gimnazijos nuostatai, patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. birželio
27 d. sprendimu Nr. T2-170, reglamentuoja aktyvų mokinių tėvų dalyvavimą Gimnazijos Tarybos
veikloje, teikiant siūlymus ugdymo proceso organizavimo ir kitais ugdymo kokybės organizavimo
klausimais, analizuojant gimnazijos lėšų panaudojimo tikslingumą, nagrinėjant tėvų (globėjų,
rūpintojų) prašymus, skundus ir teikiant siūlymus, sprendžiant iškilusias problemas, svarstant
gimnazijos administracijos teikiamus klausimus.
55. Apie mokymo/si sėkmę, pasiekimus, pagalbos teikimą tėvai (globėjai, rūpintojai)
informuojami per elektroninį dienyną arba raštu (elektroninė versija kartą per mėnesį perduodama
tėvams (globėjams, rūpintojams)), per individualius susitikimus.
56. Klasių vadovai per pirmą tėvų susirinkimą išsiaiškina, kiek tėvų neturi galimybės naudotis
elektroniniu dienynu, ir kiekvieną mėnesį parengia pažymių ir lankomumo ataskaitos išrašus.
57. Gimnazija, užtikrindama abipusį ir savalaikį grįžtamosios informacijos apie mokinių
mokymosi perdavimą, organizuoja Tėvų dienas, Padėkos dieną, paralelių klasių mokinių tėvų
susirinkimus, numatytas administracijos priėmimo laikas tėvams. Vykdoma tėvų apklausa
įsivertinant gimnazijos veiklos kokybę.
58. Aktyviai įtraukiami mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai), ne tik sprendžiant vaikų ugdymosi
problemas, bet supažindinant su darbo ir profesijų pasauliu, organizuojant gimnazijos šventes,
kultūrinių, pažintinių dienų renginius.
59. po dvi savaitines valandas I−II ir III−IV gimnazijos klasėse skiriama šeimos ir mokyklos
bendradarbiavimo konsultacijoms.
KETURIOLIKTASIS SKIRSNIS
ASMENŲ, BAIGUSIŲ UŽSIENIO VALSTYBĖS AR TARPTAUTINĖS ORGANIZACIJOS
PAGRINDINIO, VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS DALĮ AR PRADINIO,
PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMĄ, UGDYMO ORGANIZAVIMAS
13
60. Apie atvykusius iš kitų šalių mokinius gimnazijos direktorius raštu informuoja Klaipėdos
miesto savivaldybės Ugdymo ir kultūros departamento Švietimo skyrių.
61. Gimnazija, priimdama mokinį, baigusį tarptautinę bendrojo ugdymo programą ar jos dalį,
pripažįsta mokinio mokymosi rezultatus ir juos įskaito (pagal pateiktus dokumentus). Gimnazija tuo
atveju, kai asmuo yra baigęs tarptautinę bendrojo ugdymo programą (pagrindinio ugdymo), tačiau
neturi dokumento, įteisinančio mokymosi pasiekimus, po pokalbio su tėvais ir pačiu mokiniu,
nustato jo mokymosi pasiekimų atitiktį mokymosi pasiekimams, numatytiems Pagrindinio ar
Vidurinio ugdymo bendrosiose programose.
62. Gimnazijos mokiniui, baigusiam tarptautinės bendrojo ugdymo programos dalį ar visą
programą, sudaroma palanki ir saugi mokymosi aplinka. Sudaromas atvykusių mokytis mokinių
įtraukties į gimnazijos bendruomenės gyvenimą planas:
62.1. numatoma adaptacinio laikotarpio trukmė;
62.2. sudaromas individualus ugdymo planas ir numatoma atvykusio mokinio individualios
pažangos stebėsena per adaptacinį laikotarpį;
62.3. jeigu reikia įveikti mokomųjų dalykų programų skirtumus, numatomi būdai
(konsultacijos, individualios veiklos) programų skirtumams likviduoti;
62.4. mokiniams skiriamos individualios lietuvių kalbos konsultacijos;
62.5. siūlomos neformaliojo švietimo veiklos;
62.6. glaudžiai bendradarbiaujama su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais);
62.7. pasitelkiama mokinių savanorių pagalba atvykusiajam sklandžiai įsitraukti į gimnazijos
bendruomenės gyvenimą.
PENKIOLIKTASIS SKIRSNIS
UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMAS GIMTĄJA IR LIETUVIŲ KALBA
63. Gimnazijoje pagrindinio ugdymo II dalies, vidurinio ugdymo programos vykdomos
dvikalbio ugdymo būdu: rusų kalba ir lietuvių kalba, vadovaujantis Ugdymo lietuvių kalba bendrojo
ugdymo ir neformaliojo švietimo mokykloje tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos
švietimo ir mokslo ministro 2011 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. V-1856:
63.1. rusų kalbos mokoma pagal gimtosios kalbos programą;
63.2. lietuvių kalbos mokoma pagal lietuvių kalbos ir literatūros programą;
63.3. pilietiškumo pagrindų dalyko mokymas vykdomas lietuvių kalba;
63.4. kitų dalykų mokoma rusų kalba, išskyrus istorijos ir geografijos dalykų mokymą lietuvių
kalba per tas pamokas, kai einamos ugdymo programos temos iš Lietuvos istorijos ir geografijos.
ŠEŠIOLIKTASIS SKIRSNIS
LAIKINŲJŲ MOKYMOSI GRUPIŲ SUDARYMAS, KLASIŲ DALIJIMAS
64. Laikinosios grupės sudaromos iš mokinių, pasirinkusių tą patį dalyko programos kursą,
pasirenkamojo dalyko ar modulio programą.
65. Minimalus mokinių skaičius grupėje:
65.1. pagrindinio ugdymo programos – 11 mokinių;
65.2. vidurinio ugdymo programoje − 12 mokinių. Išskirtiniais atvejais, atsižvelgus į
gimnazijos prioritetus ir mokinių poreikius, grupės gali būti mažesnės, jei gimnazija turi tam lėšų.
66. Maksimalus mokinių skaičius grupėje – 30 mokinių (III−IV gimnazijos klasėse užsienio ir
lietuvių kalboms mokyti – 25 mokiniai).
67. Laikinosioms grupėms sudaryti panaudojamos dalykui skirtos pamokos ir pamokos
mokinio ugdymo poreikiams tenkinti, nedidinant privalomo pamokų skaičiaus mokiniui.
68. Mokiniai, pasirinkę bendrąjį ar išplėstinį dalyko programos kursą, mokosi atskirose
laikinose grupėse, išskyrus III−IV gimnazijos klasių geografijos (vienoje grupėje jungiant bendrojo
ir išplėstino kursų grupes) dalyką.
14
69. Nesusidarius laikinajai grupei, pavieniai mokiniai norimo kurso programų mokomi
vadovaujantis Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų
programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu.
70. I−II gimnazijos klasės dalijamos į grupes, atsižvelgiant į skirtas mokymo lėšas (Gimnazijos
tarybos 2017 m. rugpjūčio 30 d. posėdžio protokolinis nutarimas (protokolo Nr. V1-4)):
70.1. I−II gimnazijos klasėse lietuvių kalbos ir literatūros pamokose, vadovaujantis sąrašu,
patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr.
V-1621 „Dėl daugiakalbėje aplinkoje esančių mokyklų sąrašo patvirtinimo“;
70.2. I−II gimnazijos klasėse užsienio (anglų) kalbos pamokose;
70.3. I−II gimnazijos klasėse informacinių technologijų dalyko užsiėmimuose pagal pasirinktą
programą. Mokinių dalijimas į grupes priklauso nuo darbo vietų kabinetuose skaičiaus ir įrangos
(Lietuvos higienos norma HN 21:2011 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji
sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011
m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-773);
70.4. I a, I c, II c, II d gimnazijos klasės dorinio ugdymo (etikos ir tikybos) pamokose;
70.5. I−II gimnazijos klasėse technologijų pamokose.
SEPTYNIOLIKTASIS SKIRSNIS
MOKINIŲ MOKYMAS NAMIE
71. Sergančių mokinių mokymas namuose organizuojamas vadovaujantis Mokymosi pagal
formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo
organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m.
rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-1405.
72. I−II gimnazijos klasių mokiniams, mokomiems namie, skiriama po 15 savaitinių pamokų;
III−IV gimnazijos klasių – po 14 savaitinių pamokų. Dalį pamokų, gydytojo leidimu, mokinys gali
lankyti gimnazijoje.
73. Gimnazija, suderinusi su mokinio tėvais ir atsižvelgusi į mokinio ligos pobūdį bei gydytojų
rekomendacijas, rengia individualų jo mokymo namuose planą. Sudaromas individualus mokymosi
tvarkaraštis, kurį tvirtina mokyklos direktorius:
73.1. suderinus su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais), gimnazijos direktoriaus įsakymu
mokinys gali nesimokyti dailės, muzikos, technologijų ir kūno kultūros. Dienyne ir mokinio
individualiame ugdymo plane įrašoma „atleista“ prie mokinio nesimokomų dalykų;
73.2. mokinio pasiekimai fiksuojami namų mokymo dienyne, klasės elektroniniame dienyne
surašomi pusmečių ir metiniai rezultatai;
73.3. dalis pamokų, gydytojų leidimu lankomų mokykloje, įrašoma į mokinio individualų
ugdymo planą.
AŠTUONIOLIKTASIS SKIRSNIS
MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ, UGDYMO
ORGANIZAVIMAS
74. Mokiniui, besimokančiam pagal pagrindinio ugdymo programą ar vidurinio ugdymo
programą ir turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymas organizuojamas, vadovaujantis
Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-1795.
75. Mokytojas pritaiko bendrojo ugdymo dalykų programas pagal atitinkamos klasės ugdymo
planą arba pagal mokinio individualų ugdymo planą, atsižvelgdamas į pedagoginės psichologinės
tarnybos rekomendacijas, mokinio gebėjimus ir galias, suderinęs su gimnazijos Vaiko gerovės
komisija, o esant reikalui konsultuodamasis su pedagoginės psichologinės tarnybos specialistais.
15
76. Mokinio, kuris mokosi pagal pritaikytą bendrojo ugdymo dalykų programą, mokymosi
pažanga ir pasiekimai ugdymo procese vertinami pagal šioje programoje numatytus pasiekimus,
vertinimo kriterijai aptariami su mokiniu, jo tėvais (globėjais, rūpintojais).
II SKYRIUS
PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMO
BENDROSIOS NUOSTATOS
77. Gimnazija, vykdydama pagrindinio ugdymo antrosios dalies programą, vadovaujasi:
Pagrindinio ugdymo programos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo
ministro, Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos
Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 (toliau –
pagrindinio ugdymo bendrosios programos), Mokymosi krypčių pasirinkimo galimybių didinimo
14-19 metų mokiniams modelio aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo
ministro 2008 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. ISAK-715 „Dėl Mokymosi krypčių pasirinkimo
galimybių didinimo 14-19 metų mokiniams modelio aprašo patvirtinimo“.
78. Gimnazija užtikrina pagrindinio ugdymo bendrosioms programoms įgyvendinti minimalų
33 pamokų skaičių per savaitę ir siūlo mokiniams pasirinkti užsienio kalbų (anglų, vokiečių,
ispanų), matematikos, lietuvių kalbos, fizikos ir gamtos mokslų mokymo modulius.
ANTRASIS SKIRSNIS
MOKYMOSI PAGAL UGDYMO SRITIS ORGANIZAVIMO YPATUMAI
79. Gimnazijoje rūpinamasi lietuvių kalbos ugdymu per visų dalykų pamokas:
79.1. per dalykų pamokas dirbama pagal Bendrojo ugdymo dalykų galiojančius vadovėlius
lietuvių kalba;
79.2. visų dalykų mokytojai vartoja dėstomo dalyko lietuviškus terminus ir nurodo mokiniams,
kur jų ieškoti;
79.3. kiekvienas mokytojas nuolat tobulina lietuvių kalbą ir specialybės kalbą;
79.4. istorijos, geografijos, lietuvių kalbos, pilietiškumo pagrindų, dailės, technologijų
pamokose kalbama, diskutuojama lietuviškai, taip mokiniai mokosi argumentuotai kalbėti, pasakoti,
vartoti atitinkamos srities terminus;
79.5. ugdant kalbinę atsakomybę, kalbinę raišką, mokiniai skatinami dalyvauti miesto
respublikiniuose konkursuose, lietuvių kalbos olimpiadose, projektuose, mokinių konferencijose,
Nacionaliniame diktante, akcijose, mokinių savivaldos renginiuose;
79.6. gimnazijoje sudarytos sąlygos mokiniams lavinti lietuvių kalbos žinias per lietuvių kalbos
konsultacijas, neformaliojo švietimo programas.
80. Dorinis ugdymas. Tėvai/globėjai mokiniui iki 14 metų parenka, o mokinys nuo 14 iki 16
metų pats pasirenka, pritarus tėvams/globėjams, vieną dalyką – etiką arba tikybą. Siekiant užtikrinti
mokymosi tęstinumą ir nuoseklumą, etiką arba tikybą rekomenduojama rinktis dvejiems metams
gimnazijos I−II klasėms. Mokinys, mokslo metų pabaigoje keičiantis dalyką, turi išlaikyti įskaitą.
(Mokytojų tarybos 2017 m. rugpjūčio 31 d. posėdžio protokolinis nutarimas (protokolo Nr. V2-5)).
81. Kalbos. 81.1. Mokinio, atvykusio į gimnaziją, kurio mokomoji kalba kita, negu jis mokėsi anksčiau,
kalbos mokymosi pasiekimus įvertina gimnazija. Jei reikia likviduoti ugdymo/si spragas dėl kalbos
pasikeitimo, sudaromos sąlygos atsilikimui likviduoti.
81.2. II gimn. klasėse organizuojamas užsienio kalbų pasiekimų patikrinimas, naudojantis
centralizuotai parengtais kalbos mokėjimo lygio nustatymo testais (pateikiamais per duomenų
perdavimo sistemą „KELTAS“).
16
81.3. Mokiniams, atvykusiems iš kitų Lietuvos ar užsienio mokyklų, kuriose jie bent vienerius
metus mokėsi kitos užsienio kalbos negu mokomasi gimnazijoje, sudaromos sąlygos toliau mokytis
pradėtąją užsienio kalbą, skiriant konsultacines valandas.
81.4. Mokiniui pageidaujant, sudaromos sąlygos pradėti mokytis užsienio kalbos, kurios
mokosi klasė ir įveikti programos skirtumus, vienerius metus skiriant 1 papildomą užsienio kalbos
pamoką per savaitę.
81.5. Iki vidurinio ugdymo programos vykdymo pradžios negalima keisti pradėtų mokytis
užsienio kalbų (išskyrus Bendrųjų ugdymo planų 122.4.4. punkte numatytus atvejus).
82. Matematika.
82.1. Organizuojant matematikos mokymąsi vadovaujamasi nacionalinių ir tarptautinių
mokinių pasiekimų tyrimų rezultatais ir rekomendacijomis;
82.2. I−II gimnazijos klasių mokiniams siūloma rinktis išlyginamuosius ir orientuojamuosius
matematikos modulius.
83. Informacinės technologijos. I−II klasių informacinių technologijų kursą sudaro
privalomoji dalis ir vienas iš pasirenkamųjų modulių: programavimo pradmenų arba tinklalapių
kūrimo pradmenų. Modulį renkasi mokinys.
84. Gamtamokslinis ugdymas. Įgyvendinant numatytą gamtos mokslų turinį:
84.1. eksperimentiniams ir praktiniams įgūdžiams ugdyti skiriama ne mažiau kaip 30 procentų
dalykui skirtų pamokų per mokslo metus. Tai turi atsispindėti mokytojų ilgalaikiuose planuose;
84.2. atliekant gamtamokslinius tyrimus naudojamasi turimomis mokyklinėmis priemonėmis,
taip pat lengvai buityje ir gamtoje randamomis ir (ar) pasigaminamomis priemonėmis,
virtualiosiomis laboratorijomis, edukacinėmis erdvėmis ir mokymosi ištekliais už mokyklos ribų
(Klaipėdos universiteto, įmonių laboratorijos, Klaipėdos botanikos sodas);
84.3. gamtamoksliniams pasiekimams gerinti I−II gimnazijos klasių mokiniams siūloma rinktis
orientuojamuosius fizikos ir gamtos mokslų modulius.
85. Technologijos. 85.1. I-ų klasių mokinius technologijų dalyko pradedama mokyti pagal privalomą 17 val.
integruoto technologijų kurso programą, po kurios mokiniai renkasi vieną iš siūlomų technologinių
programų: tekstilės, konstrukcinių medžiagų ir gaminių dizaino. Technologijoms mokyti klasė
dalijama į grupes pagal pasirinktą programą.
85.2. Integruoto technologijos kurso programa vykdoma per ekskursijas, susitikimus su įvairių
profesijų atstovais, per praktinius užsiėmimus naudojantis profesinio mokymo baze profesinio
mokymo įstaigose.
85.3. Mokinys turi teisę pakeisti pasirinktą technologijų programą pabaigęs I gimnazijos klasę.
86. Socialinis ugdymas. 86.1. I−II gimnazijos klasėse pilietiškumo pagrindams mokyti skiriama po 1 savaitinę pamoką.
86.2. Pilietiškumo pagrindų pamokų dalis (iki 10 %) skiriama Etninės kultūros ugdymui.
86.3. Ekonomikos ir verslumo dalykas dėstomas I-oje gimnazijos klasėje, skiriant 1 savaitinę
pamoką.
87. Kūno kultūra. Kūno kultūrai skiriamos 2 valandos per savaitę ir viena valanda lankyti
mokinio pomėgius atitinkančias aktyvaus judėjimo pratybas (futbolą, krepšinį ir šokį) gimnazijoje.
Aktyvaus judėjimo pratybų apskaita vykdoma neformaliojo švietimo dienyne:
87.1. specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniai dalyvauja kūno kultūros
pamokose kartu su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojų
rekomendacijas. Šių mokinių pasiekimai kūno kultūros pratybose pažymiais nevertinami, įrašoma
„įskaityta“ arba „neįskaityta“;
87.2. tėvų pageidavimu specialios medicininės grupės mokiniai gali lankyti sveikatos grupes už
gimnazijos ribų;
87.3. parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams krūvis ir pratimai
skiriami atsižvelgiant į jų ligų pobūdį. Neskiriami ir neatliekami pratimai, kurie gali skatinti ligų
paūmėjimą. Šių mokinių pasiekimai kūno kultūros pratybose pažymiais nevertinami, įrašoma
„įskaityta“ arba „neįskaityta“;
17
88. mokiniai, atleisti nuo kūno kultūros pamokų dėl sveikatos ir laikinai dėl ligos, stebi
pamoką salėje (esant geroms sąlygoms lauke), taip pat jiems siūloma veikla kompiuterių klasėje,
bibliotekoje, skaitykloje. Iš pirmos ir paskutinės kūno kultūros pamokos mokiniai gali būti
išleidžiami, tėvams prisiimant atsakomybę už mokinių saugumą tų pamokų metu. (Mokytojų
tarybos 2017 m. rugpjūčio 31 d. posėdžio protokolinis nutarimas (protokolo Nr. V2-5)).
89. Žmogaus sauga. Žmogaus saugos ugdymas pagrindinio ugdymo programoje
organizuojamas vadovaujantis Žmogaus saugos ugdymo bendrąja programa, patvirtinta Lietuvos
Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. V-1159 (Žin., 2012, Nr.
89-4668):
89.1. I-ose gimnazijos klasėse skiriama po 0,5 savaitinės pamokos;
89.2. Žmogaus saugos programą pagal atskirą tvarkaraštį dėsto mokytojas, išklausęs
ugniagesių gelbėtojų mokyklos Civilinės saugos mokymo centro organizuojamą civilinės saugos
mokymo programą;
89.3. apskaita tvarkoma atskirame elektroninio dienyno puslapyje.
90. Pagrindinio ugdymo programai (II dalies) grupinio mokymosi forma kasdieniu
būdu įgyvendinti pamokų skaičius per savaitę 2017−2018 mokslo metais:
90.1. I gimnazijos klasėms (4 klasės, 106 mokiniai)
Klasė (mokinių skaičius) I a
(29)
I b
(28)
I c
(24)
I d
(25)
Iš viso valandų
Ugdymo sritys, dalykai
Dorinis ugdymas
Tikyba 1 * 1 * 2
Etika 1 1 1 1 4
Kalbos
Lietuvių kalba ir literatūra
1 grupė 4 4 4 4 16
2 grupė 4 4 4 4 16
Gimtoji kalba (rusų) 4 4 4 4 16
Užsienio kalba (1-oji) (anglų)
1 grupė 3 3 3 3 12
2 grupė 3 3 3 3 12
Matematika ir informacinės
technologijos
Matematika 3 3 3 3 12
Informacinės technologijos
1 grupė 1 1 1 1 4
2 grupė 1 1 1 1 4
Gamtamokslinis ugdymas
Biologija 1 1 1 1 4
Chemija 2 2 2 2 8
Fizika 2 2 2 2 8
Socialinis ugdymas
Istorija 2 2 2 2 8
Pilietiškumo pagrindai 1 1 1 1 4
Geografija 2 2 2 2 8
Ekonomika ir verslumas 1 1 1 1 4
Meninis ugdymas
Dailė 1 1 1 1 4
Muzika 1 1 1 1 4
18
Technologijos, kūno kultūra, žmogaus
sauga
Technologijos
1 grupė 1,5 1,5 1,5 1,5 6
2 grupė 1,5 1,5 1,5 1,5 6
Kūno kultūra 2 2 2 2 8
Žmogaus sauga 0,5 0,5 0,5 0,5 2
Iš viso privalomų pamokų skaičius
mokiniui (1)
33 33 33 33 132
Mokinių ugdymo poreikių tenkinimas
Dalykų moduliai
Ispanų kalbos pradmenys ** ** ** 2 2
Vokiečių kalbos pradmenys 2 ** ** ** 2
Išlyginamasis anglų kalbos modulis ** 1 ** ** 1
Orientuojamasis anglų kalbos modulis
„Kalbėjimo įgūdžių praktikumas“
** ** 1 ** 1
Išlyginamasis matematikos modulis
„Uždavinių sprendimo praktikumas“
** ** 2 ** 2
Orientuojamasis matematikos modulis
„Netradicinių uždavinių sprendimas“
** 1 ** ** 1
Išlyginamasis lietuvių kalbos modulis ** ** ** 2 2
Orientuojamasis lietuvių kalbos
modulis „Teksto kūrimo ir redagavimo
galimybės“
** 1 ** ** 1
Orientuojamasis fizikos modulis
„Kompleksinių uždavinių sprendimas“
1 ** ** ** 1
Orientuojamasis gamtos mokslų
modulis „Gamta ir žmogus“
** ** 1 ** 1
Nuolatinės konsultacijos
Karjeros konsultacijos ** 1 ** ** 1
Šeimos ir mokyklos bendradarbiavimo
konsultacijos
** ** 1 ** 1
Lietuvių kalbos konsultacijos
atvykusiems iš kitų šalių
2 ** ** ** 2
Konsultacijos pagal poreikį *** 1 *** 1 2
Iš viso panaudota valandų mokinių
ugdymo poreikiams tenkinti,
mokymosi pagalbai teikti* (2)
5 5 5 5 20
Neformalusis vaikų švietimas
Aktyvaus judėjimo pratybos „Futbolas“ 1 ** ** ** 1
Aktyvaus judėjimo pratybos
„Krepšinis“
** 1 ** ** 1
Aktyvaus judėjimo pratybos „Šokis“ ** ** 1 ** 1
Šiuolaikinių šokių ansamblis „Čiko“ ** ** ** 1 1
Teatras „Talismanas“ ** ** 1 ** 1
Dailės studija ** 1 ** ** 1
Folkloro studija ** ** ** 1 1
Muzikos svetainė 1 ** ** ** 1
Iš viso panaudota neformaliojo
švietimo valandų (3)
2 2 2 2 8
19
Valandos, skirtos klasių dalinimui į
grupes (4)
10,5 9,5 10,5 9,5 40
Iš viso panaudota valandų (1,2,3 ir 4
suma)
50,5 49,5 50,5 49,5 200
* I b klasės mokiniai į tikybą eina kartu su I a klase, I c klasės mokiniai eina į tikybą
kartu su I d klase;
** į grupes eina visi I−II gimnazijos klasių mokiniai;
*** valandos bus panaudojamos per mokslo metus esant poreikiui.
90.2. II gimnazijos klasėms (4 klasės, 99 mokiniai)
Klasė (mokinių skaičius) II a
(23)
II b
(24)
II c
(25)
II d
(27)
Iš viso valandų
Ugdymo sritys, dalykai
Dorinis ugdymas
Tikyba * * 1 1 2
Etika 1 1 1 1 4
Kalbos
Lietuvių kalba ir literatūra
1 grupė 5 5 5 5 20
2 grupė 5 5 5 5 20
Gimtoji kalba (rusų) 4 4 4 4 16
Užsienio kalba (1-oji) (anglų)
1 grupė 3 3 3 3 12
2 grupė 3 3 3 3 12
Matematika ir informacinės
technologijos
Matematika 4 4 4 4 16
Informacinės technologijos
1 grupė 1 1 1 1 4
2 grupė 1 1 1 1 4
Gamtamokslinis ugdymas
Biologija 2 2 2 2 8
Chemija 2 2 2 2 8
Fizika 2 2 2 2 8
Socialinis ugdymas
Istorija 2 2 2 2 8
Pilietiškumo pagrindai 1 1 1 1 4
Geografija 1 1 1 1 4
Meninis ugdymas
Dailė 1 1 1 1 4
Muzika 1 1 1 1 4
Technologijos, kūno kultūra, žmogaus
sauga
Technologijos
1 grupė 1 1 1 1 4
2 grupė 1 1 1 1 4
Kūno kultūra 2 2 2 2 8
Iš viso privalomų pamokų skaičius
mokiniui (1)
33 33 33 33 132
Mokinių ugdymo poreikių tenkinimas
20
Dalykų moduliai
Ispanų kalbos pradmenys ** ** ** 2 2
Vokiečių kalbos pradmenys ** 2 ** ** 2
Išlyginamasis anglų kalbos modulis ** ** 1 ** 1
Orientuojamasis anglų kalbos modulis
„Kalbėjimo įgūdžių praktikumas“
1 ** ** ** 1
Išlyginamasis matematikos modulis
„Uždavinių sprendimo praktikumas“
2 ** ** ** 2
Orientuojamasis matematikos modulis
„Netradicinių uždavinių sprendimas“
** ** 1 ** 1
Išlyginamasis lietuvių kalbos modulis ** ** ** 2 2
Orientuojamasis lietuvių kalbos
modulis „Teksto kūrimo ir redagavimo
galimybės“
** 1 ** ** 1
Orientuojamasis fizikos modulis
„Kompleksinių uždavinių sprendimas“
** ** 1 ** 1
Orientuojamasis gamtos mokslų
modulis „Gamta ir žmogus“
** 1 ** ** 1
Nuolatinės konsultacijos
Karjeros konsultacijos 1 ** ** ** 1
Šeimos ir mokyklos bendradarbiavimo
konsultacijos
** ** 1 ** 1
Lietuvių kalbos konsultacijos
atvykusiems iš kitų šalių
** ** 1 1 2
Konsultacijos pagal poreikį 1 1 *** *** 2
Iš viso panaudota valandų mokinių
ugdymo poreikiams tenkinti,
mokymosi pagalbai teikti* (2)
5 5 5 5 20
Neformalusis vaikų švietimas
Aktyvaus judėjimo pratybos „Šokis“ ** ** ** 1 1
Teatras „Talismanas“ 1 ** ** ** 1
Dailės studija ** 1 ** ** 1
Choras „Orfėjas“ ** ** 1 ** 1
Vokalinis instrumentinis ansamblis ** ** ** 1 1
Folkloro studija ** ** ** 1 1
Studija „Jaunasis gitaristas“ ** 1 1 ** 2
Muzikos svetainė 1 ** 1 ** 2
Kompiuterinė grafika ir WEB dizainas ** 1 ** ** 1
Vertimai ir iliustracijos 1 ** ** ** 1
Iš viso panaudota neformaliojo
švietimo valandų (3)
3 3 3 3 12
Valandos, skirtos klasių dalinimui į
grupes (4)
10 10 11 11 42
Iš viso panaudota valandų (1,2,3 ir 4
suma)
51 51 52 52 206
* II a klasės mokiniai į tikybą eina kartu su II c klasės mokiniais, II b klasės mokiniai į
tikybą eina kartu su II d klase;
** į grupes eina visi I−II gimnazijos klasių mokiniai;
*** valandos bus panaudojamos per mokslo metus esant poreikiui.
III SKYRIUS
21
VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS
91. Vidurinio ugdymo programa 2017−2018 mokslo metais III, IV gimnazijos klasėse
vykdoma vadovaujantis Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos
Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-269, Ugdymo
programos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio
21 d. įsakymu Nr. V-1309, Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049,
Geros mokyklos koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m.
gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1308, 2017−2018 ir 2018−2019 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio
ugdymo programų bendraisiais ugdymo planais, patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo ir
mokslo ministro 2017 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. V-442.
92. Gimnazija vasario – kovo mėn. per II-jų gimnazijos klasių mokinių ir tėvų susirinkimus
informuoja mokinius ir jų tėvus apie teikiamas ugdymo turinio pasirinkimo galimybes, padeda
mokiniams susidaryti individualius ugdymosi planus.
93. Mokiniui, baigiančiam Pagrindinio ugdymo programą, individualų ugdymosi planą padeda
susidaryti karjeros konsultantas, klasės vadovas, direktoriaus pavaduotojas ugdymui:
93.1. individualus ugdymosi planas orientuotas į mokinių kompetencijų plėtotę, apsisprendimą
ir pasirengimą tolesniam mokymuisi, būsimai profesinei veiklai tikslas;
93.2. mokinio individualaus ugdymo plano formą siūlo gimnazija;
93.3. iš visų klasių mokinių, pasirinkusių tą pačią dalyko programą, kursą ar dalyko modulį,
sudaromos laikinos grupės;
93.4. įgyvendinant mokinio individualų ugdymo planą bendradarbiauja mokyklos vadovai,
mokiniai, mokytojai ir mokinių tėvai;
93.5. gimnazija sudaro sąlygas, kad mokinio individualiame ugdymosi plane numatyti
pasirinkimai būtų įgyvendinti;
93.6. mokiniui, atvykusiam iš kitos mokyklos, gimnazija sudaro sąlygas įgyvendinti jo
individualų ugdymo planą, nesant tam sąlygų, siūloma keisti jo pasirinktus dalykus ar modulius;
93.7. gimnazija siekia užtikrinti kryptingą ankstesnio mokymosi tęstinumą, subalansuotą
teorinį ir praktinį mokymąsi.
94. Mokinio, besimokančio pagal Vidurinio ugdymo programą, ugdymosi turinį sudaro:
94.1. privalomi mokytis dalykai ir laisvai pasirenkami dalykai:
94.1.1. privalomi mokytis dalykai: dorinis ugdymas, rusų kalba (gimtoji), lietuvių kalba ir
literatūra, užsienio kalba pagal B1, B2 mokėjimo lygius, matematika, socialinio ugdymo vienas
dalykas (istorija arba geografija), gamtamokslinio ugdymo vienas dalykas (biologija ar fizika, ar
chemija), meninio ugdymo vienas dalykas (dailė, muzika, teatras, grafinis dizainas arba integruotas
menų ir technologijų kursas), kūno kultūros vienas dalykas (bendroji kūno kultūra ar pasirinkta
sporto šaka: sportiniai šokiai, futbolas) ir pasirenkamieji dalykai;
94.1.2. laisvai pasirenkama dalis (dalykų kursai ir moduliai).
95. Mokiniai privalo mokytis ne mažiau kaip 9 dalykų per dvejus metus. Nebaigus dalyko
kurso programos, dalykas neįskaitomas.
96. Mokiniai programos bendrajam ar išplėstiniam kursui gali skirti daugiau pamokų per
savaitę negu nustatytas minimumas (31,5 pamokos), neviršydami III, IV gimnazijos klasėse (35
pamokų) savaitinio pamokų skaičiaus (pagal Higienos normą numatytas didžiausias pamokų
skaičius per dieną ne daugiau kaip 7 pamokos).
97. Mokiniai, pasirinkę bendrąjį ar išplėstinį dalyko programos kursą, mokosi atskirose
grupėse. Nesusidarius grupei, pavieniai mokiniai norimo kurso programų gali mokytis savarankiško
mokymosi būdu, skiriant konsultacijas. Į mokinio savarankiško mokymosi krūvį įskaitomas dalyko
kursui skirtas pamokų skaičius.
98. Individualaus ugdymo plano keitimas:
22
98.1. keisti dalyko programą, dalykų kursus arba pasirenkamuosius dalykus mokiniai gali
pasibaigus pusmečiui (esant galimybei) arba mokslo metams pagal gimnazijos nustatytą tvarką
(patvirtinta „Aitvaro“ gimnazijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 02 d. įsakymu Nr. UP1-59);
98.2. III gimnazijos klasių mokiniai gali keisti dalyko programą, programos kursą ir dalyko
modulį pusmečio ar mokslo metų pabaigoje. Įskaitos pažymiai kartu su nurodytu kursu įrašomi į
elektroninį dienyną. Metinis ar pusmečio pažymys išvedamas pagal įskaitos įvertinimą;
98.3. IV gimnazijos klasių mokiniai tik I pusmečio pabaigoje gali keisti dalyko programos
kursą, atsisakyti dalyko ar modulio (nebeleidžiama pasirinkti naujo dalyko ir modulio);
98.4. mokytis pagal aukštesnio kurso programą mokinys gali pradėti išlaikęs įskaitą iš kursų
programų skirtumo. Mokiniui, kuris mokysis pagal bendrojo kurso programą, įskaitos laikyti
nereikia, jei jį tenkina turėtas išplėstinio kurso programos įvertinimas;
98.5. individualus ugdymo planas mokiniui keičiamas tik tuo atveju, jei įskaitos įvertinimas yra
patenkinamas.
99. Gimnazija sudaro sąlygas mokiniams siekti asmeninės ir pilietinės brandos, ugdytis
gyvenime būtinas bendrąsias kompetencijas, prisiimti atsakomybę už savo mokymąsi:
99.1. savanoriškai užsiimti socialine-pilietine ar kita visuomenei naudinga veikla;
99.2. susipažinti su profesinės veiklos įvairove ir rinkimosi galimybėmis, planuoti savo
tolimesnį mokymąsi ir darbinę veiklą ir karjerą.
100. Pradėjus vykdyti vidurinio ugdymo programą mokytojai pasirašytinai supažindina
mokinius su dėstomo dalyko brandos egzamino programa, dalyko vertinimo sistema. Iš elektroninio
dienyno išspausdinti ir mokinių pasirašyti lapai perduodami atsakingam direktoriaus pavaduotojui
ugdymui.
101. Ugdymo sričių mokymo organizavimas: 101.1. Dorinis ugdymas. Mokinys renkasi vieną dalyką – etiką arba tikybą. Užtikrinant
programos tęstinumą ir mokinio individualaus ugdymosi plano nuoseklų įgyvendinimą, dorinio
ugdymo mokomasi dvejus metus, skiriant po 1 savaitinę valandą.
101.2. Kalbinis ugdymas.
101.2.1. Lietuvių kalba ir literatūra: 101.2.1.1. lietuvių kalbos ir literatūros išplėstiniu kursu pagal gimnazijos galimybes mokoma
ne daugiau kaip 25 mokinius grupėse.
101.2.1.2. gimnazija siūlo lietuvių kalbos ir literatūros programą papildančius 2
pasirenkamuosius modulius.
101.3. Užsienio kalbos:
101.3.1. užsienio kalbų bendroji programa pateikiama kursais, orientuotais į Europos Tarybos
siūlomus B1, B2 kalbos mokėjimo lygius. Nustačius mokinių lygį, užsienio kalbų ugdymas
organizuojamas grupėse, kuriose visi arba dauguma mokinių siekia to paties lygio;
101.3.2. besimokantiems pagal vidurinio ugdymo programą skiriamas didesnis užsienio kalbos
III, IV gimnazijos klasėse pamokų skaičius;
101.3.3. gimnazija siūlo anglų kalbos pagal B1 ar B2 kalbos mokėjimo lygius programą
papildančius 2 pasirenkamuosius dalyko modulis;
101.3.4. kaip laisvai pasirenkamus dalykus gimnazija siūlo rinktis vokiečių bei ispanų kalbas.
101.3.5. III klasių mokiniams, pasirinkusiems antrąją užsienio kalbą, siūloma siekti A1 ar A2
kalbos mokėjimo lygį. Mokiniui pereinant iš A1 į A2 ar B1 į B2 kalbos mokėjimo lygius skiriamos
individualios užduotys pasiruošti savarankiškai, už jas atsiskaitoma mokytojo nustatytu laiku.
101.4. Matematinis ugdymas.
101.4.1. besimokantiems pagal vidurinio ugdymo programą skiriamas didesnis matematikos III
gimnazijos klasėse išplėstinio kurso pamokų skaičius. Mokiniai pagal poreikius matematikos
programą gali papildyti 2 siūlomais matematikos moduliais.
101.4.2. informacinių technologijų kursas yra pasirenkamasis;
101.4.3. besimokantys pagal išplėstinio kurso programą gali rinktis Elektroninės leidybos,
Duomenų bazių kūrimo ir valdymo arba Programavimo programas.
101.5. Socialinis ugdymas.
23
101.5.1. III−IV gimnazijos klasėse mokiniai pasirenka vieną socialinių mokslų dalyką: istoriją
ar geografiją, tačiau gali rinktis ir abu (istoriją ir geografiją);
101.5.2. iš pasirenkamųjų dalykų mokinys gali rinktis ekonomiką ir verslumą, psichologiją
filosofiją;
101.5.3. besimokantiems pagal vidurinio ugdymo programą III gimnazijos klasėje skiriamas
didesnis istorijos išplėstinio kurso pamokų skaičius;
101.5.4. nesusidarius grupei mokinių, pasirinkusių geografijos programos išplėstinį kursą III ir
IV gimnazijos klasėse, mokiniai 2 pamokas lanko su B kurso grupe ir jiems skiriama po vieną
valandą konsultacijų;
101.5.5. besidomintiems Rusijos istorija yra siūlomas Rusijos istorijos modulis.
101.6. Gamtamokslinis ugdymas. III−IV gimnazijos klasėse mokiniai pasirenka vieną iš
gamtos mokslų dalykų – biologiją, fiziką ar chemiją, tačiau gali rinktis ir kelis. Kiekvieną gamtos
mokslų dalyko programą mokiniai gali papildyti siūlomais fizikos, biologijos ar chemijos
moduliais.
101.7. Meninis ugdymas.
101.7.1. mokiniai privalo pasirinkti vieną, bet gali rinktis ir kelis meninio ugdymo dalykus:
dailę, muziką, teatrą, grafinį dizainą arba integruotą menų ir technologijų kursą;
101.7.2. mokinys gali būti atleistas gimnazijos direktoriaus įsakymu nuo meninio ugdymo
pamokų lankymo, bet tų valandų negali panaudoti kitiems dalykams;
101.7.3. iš pasirenkamųjų dalykų mokinys gali rinktis braižybą.
101.8. Kūno kultūros ugdymas.
101.8.1. III ir IV gimnazijos klasėse mokiniai renkasi bendrąją kūno kultūrą ar pasirinktą
sporto šaką (sportinius šokius, futbolą):
101.8.2. specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniai dalyvauja kūno kultūros
pamokose kartu su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojų
rekomendacijas ir atsižvelgiant į jų savijautą;
101.8.3. mokinio pageidavimu specialios medicininės grupės mokiniai gali lankyti sveikatos
grupes už gimnazijos ribų;
101.8.4. parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams krūvis ir pratimai
skiriami atsižvelgiant į jų ligų pobūdį ir bendrą sveikatos būklę. Neskiriami ir neatliekami pratimai,
kurie gali skatinti ligų paūmėjimą;
101.8.5. mokiniai, besimokantys pagal vidurinio ugdymo programą, atleisti nuo kūno kultūros,
kito mokomojo dalyko pasirinkti negali. Jiems siūloma veikla kompiuterių klasėje, bibliotekoje,
skaitykloje, socialinė veikla.
102. Vidurinio ugdymo programai grupinio mokymosi forma kasdieniu ar nuotoliniu mokymo
proceso organizavimo būdu įgyvendinti skiriamų pamokų skaičius per savaitę:
102.1. III gimnazijos klasėms (4 klasės, 101 mokinys)
Mokomieji dalykai
Bendrasis kursas
(1-osios užsienio kalbos
B1 lygis)
Išplėstinis kursas
(1-osios užsienio kalbos
B2 lygis) Iš viso
laikinų
grupių
Iš v
iso
val
and
ų
Laikinų
grupių
skaičius
Mokinių
skaičius
Valandų
skaičius
Laikinų
grupių
skaičius
Mokinių
skaičius
Valandų
skaičius
Dorinis ugdymas
Tikyba 1 18 1 1 1
Etika 4 83 4 4 4
Kalbos
Lietuvių kalba ir literatūra 1 16 5 5 85 30 6 35
Gimtoji kalba (rusų) 4 88 16 1 13 5 5 21
Užsienio kalba (anglų) 1 16 4 5 85 20 6 24
24
Socialinis ugdymas
Istorija 1 25 2 2 47 8 3 10
Geografija 2 23 4 10 2 4
Matematika ir informacinės
technologijos
Matematika 1 23 3 4 78 20 5 23
Informacinės technologijos
(pasirenkamas dalykas)
1 14 1 2 24 4 3 5
Gamtamokslinis ugdymas
Biologija 1 21 2 1 21 3 2 5
Fizika 1 19 2 2 42 8 3 10
Chemija 1 13 2 1 17 3 2 5
Meninis ugdymas ir
technologijos
Dailė 2 39 4 2 4
Muzika 2 36 4 2 4
Teatras 1 12 2 1 2
Grafinis dizainas 1 22 2 1 2
Kūno kultūra
Bendroji kūno kultūra 3 70 6 3 6
Sportiniai šokiai 1 12 2 1 2
Futbolas 1 19 2 1 2
Pasirenkamieji dalykai
Vokiečių kalba (A1, A2) 1 11 3 1 3
Ispanų kalba (A1, A2) 1 19 3 1 3
Ekonomika 1 17 1 1 1
Psichologija 1 27 1 1 1
Braižyba 2 34 2 2 2
Filosofija 1 23 1 1 1
Dalykų moduliai
Rusijos istorija 1 12 1 1 1
Eksperimentinė biologija 1 13 1 1 1
Iš viso panaudota valandų
privalomam ugdymo
turiniui,
pasirenkamiesiems
dalykams, dalykų
moduliams (1)
182
Mokinių ugdymo poreikių
tenkinimas
Nuolatinės konsultacijos:
Grafinis dizainas 1 11 1 1 1
Geografija A 1 11 1 1
Šeimos ir mokyklos 1 12 1 1 1
25
bendradarbiavimas
Lietuvių kalba atvykusiems
iš kitų šalių
2
Profesinis informavimas 1
Konsultacijos pagal
poreikį*
15
Projektinė veikla
Tarptautinis projektas
„Garsų pasaulis“
1
Iš viso panaudota valandų
konsultacijoms,
projektinei veiklai, kitai
ugdomajai veiklai (2)
22
Neformalusis vaikų
švietimas
Stalo tenisininkų klubas 1
Vokalinis instrumentinis
ansamblis
1
Įdomioji biologija 1
Programavimo technika 1
Teatras „Talismanas“ 2
Pramoginių šokių teatras 2
Jaunųjų matematikų klubas 1
Studija „Jaunasis gitaristas“ 1
Folkloro studija 1
Muzikinė svetainė 1
Iš viso panaudota
neformaliojo švietimo
valandų (3)
12
Iš viso panaudota valandų
(1,2,3 suma)
216
* valandos bus panaudojamos per mokslo metus esant poreikiui.
102.2. IV gimnazijos klasėms (4 klasės, 94 mokiniai)
Mokomieji dalykai
Bendrasis kursas
(1-osios užsienio kalbos B1
lygis)
Išplėstinis kursas
(1-osios užsienio kalbos
B2 lygis) Iš viso
laikinų
grupių
Iš v
iso
val
and
ų
Laikinų
grupių
skaičius
Mokinių
skaičius
Valandų
skaičius
Laikinų
grupių
skaičius
Mokinių
skaičius
Valandų
skaičius
Dorinis ugdymas
Tikyba 1 11 1 1 1
Etika 4 83 4 4 4
Kalbos
26
Lietuvių kalba ir literatūra 6 94 42 6 42
Gimtoji kalba (rusų) 4 75 16 1 19 5 5 21
Užsienio kalba (anglų) 1 14 4 5 80 20 6 24
Socialinis ugdymas
Istorija 2 59 4 1 14 3 3 7
Geografija 1 16 2 10 1 2
Matematika ir informacinės
technologijos
Matematika 1 20 3 4 74 20 5 23
Informacinės technologijos
(pasirenkamas dalykas)
2 15 2 2 19 4 4 6
Gamtamokslinis ugdymas
Biologija 1 26 2 1 17 3 2 5
Fizika 1 26 2 1 23 3 2 5
Chemija 2 32 4 1 17 3 3 7
Meninis ugdymas ir
technologijos
Dailė 2 36 4 2 4
Muzika 1 22 2 1 2
Teatras 1 10 2 1 2
Grafinis dizainas 2 38 4 2 4
Integruotas menų ir
technologijų kursas
1 13 1 1 2
Kūno kultūra
Bendroji kūno kultūra 4 81 8 4 8
Sportiniai šokiai 1 13 2 1 2
Pasirenkamieji dalykai
Vokiečių kalba (A1, A2) 1 9 3 1 3
Ispanų kalba (A1, A2) 1 8 3 1 3
Ekonomika 1 26 1 1 1
Psichologija 2 33 2 2 2
Braižyba 1 24 1 1 1
Filosofija 1 13 1 1 1
Dalykų moduliai
Anglų kalba - „Let‘s talk“ 1 18 1 1 1
Rusijos istorija 1 12 1 1 1
Medžiagų apykaita ir
pernaša
1 12 1 1 1
Diferencialinis skaičiavimas 1 12 1 1 1
Iš viso panaudota valandų
privalomam ugdymo
turiniui,
pasirenkamiesiems
dalykams, dalykų
186
27
moduliams (1)
Mokinių ugdymo poreikių
tenkinimas
Nuolatinės konsultacijos:
Grafinis dizainas 1 13 1 1 1
Geografija A 1 10 1 1 1
Šeimos ir mokyklos
bendradarbiavimas
1 1
Profesinis informavimas 1
Konsultacijos pagal
poreikį*
13
Projektinė veikla
Tarptautinis projektas
„Valstybiniai susitikimai
didinant informuotumą apie
Baltijos jūros taršą ir
visuotinį atšilimą“
1
Iš viso panaudota valandų
konsultacijoms,
projektinei veiklai, kitai
ugdomajai veiklai (2)
18
Neformalusis vaikų
švietimas
Žurnalistų klubas 2
Vokalinis ansamblis
„Bravo“
1
Chemijos olimpas 1
Foto studija 1
Teatras „Talismanas“ 2
Ansamblis „Čiko“ 1
Tinklininkų sporto klubas 1
Jaunųjų matematikų klubas 1
Studija „Jaunasis gitaristas“ 1
Folkloro studija 1
Iš viso panaudota
neformaliojo švietimo
valandų (3)
12
Iš viso panaudota valandų
(1,2,3 suma)
216
* valandos bus panaudojamos per mokslo metus esant poreikiui.
28
2017-2018 M.M. TARIFIKUOJAMŲ VALANDŲ SUVESTINĖ PAGAL PROGRAMAS IR JOMS ĮGYVENDINTI SKIRIAMAS VALANDAS
Pro
gra
ma (
kla
sė)
Kla
sių
sk
aič
ius
Mok
inių
sk
aič
ius
Vala
nd
ų, p
an
au
dotų
pri
valo
mam
ugd
ym
o
turi
niu
i, s
kaič
ius
Vala
nd
os,
sk
irto
s m
ok
inių
ugd
ym
osi
pore
ikia
ms
ten
kin
ti
Valandos, skirtos klasių dalijimui į grupes
Iš v
iso t
ari
fik
uota
vala
nd
ų
Naudojamos pagal
poreikį valandos
Iš v
iso t
ari
fik
uota
įst
aig
ai
vala
nd
ų
Dori
nia
m u
gd
ym
ui
Lie
tuvių
kalb
ai
ir l
iter
atū
rai
Užs
ien
io k
alb
ai
Info
rmaci
nėm
s te
chn
olo
gij
om
s
Tec
hn
olo
gij
om
s
Kit
ais
atv
ejais
, tu
rin
t lė
šų
Nef
orm
ali
ojo
vaik
ų š
vie
tim
o v
ala
nd
os
Kon
sult
aci
jom
s ir
kit
ai
pagalb
ai
teik
ti
Savarankiškam
mokymui
(mokymui
namie)
Kon
kre
tiem
s m
ok
inia
ms
pask
irto
s vala
nd
os
Pla
nu
oja
mos
skir
ti v
ala
nd
os
I (IX) 4 106 132 18 2 16 12 4 6 - 8 198 2 - 15 215
II (X) 4 99 132 18 2 20 12 4 4 - 12 204 2 - - 206
I–II (IX-X) 8 205 264 36 4 36 24 8 10 - 20 402 4 - 15 421
III (XI) 4 101 182 7 - - - - - - 12 201 15 - 14 230
IV (XII) 4 94 186 5 - - - - - - 12 203 13 - - 216
III-IV
(XI–XII) 8 195 368 12 - - - - - - 24 404 28 - 14 446
Iš viso 16 400 632 48 4 36 24 8 10 - 44 806 32 - 29 867 __________________________________________
SUDERINTA SUDERINTA
Klaipėdos „Aitvaro“ gimnazijos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos
tarybos 2017 m. rugpjūčio 30 d. Ugdymo ir kultūros departamento
posėdžio protokoliniu nutarimu Švietimo skyriaus vedėja
( protokolo Nr.V1-4)
Laima Prižgintienė
2017 m. rugpjūčio 31 d.
29