2012 m. Ruduo. Nr.1(8)

Šiame numeryje:

Redakcijos žodis.

Tolerancijos dienos

aidai.

Apsilankymas Anykš-

čiuose.

Ir paminime,

ir mokomės. Viktorina

Konferencija, skirta

Muziejų metams.

Rudens kaleidos-

kopas.

Mokyklos laiptai

Redakcijos žodis

Praėjusiais metais ėmėme leisti laikraštį „Mokyklos laiptai“. Išėjo 7 numeriai.

Septyni – magiškas skaičius, tad vertiname tai kaip galimybę pamąstyti apie laikraščio

vietą mokyklos gyvenime, apie jo reikalingumą. Nuo pirmo numerio kvietėme visus

mokykloje veikiančius būrelius, meno kolektyvus, klases, kaip savitas bendruomenes,

įsijungti į laikraščio kūrimo darbą – skelbti jame apie tai, kuo gyvenam, kaip gyvenam.

Kol kas šis siekis nelengvai įgyveninamas. Gal ţemaitiškas kuklumas tam trukdo?

Žinoma, mokyklos internetinė svetainė apie kiekvieną įdomų darbą greičiau visus

informuos, tačiau laikraštyje uţfiksuota medţiaga išliks ilgiau. Tad norėtųsi aktyvesnio

visų mokykloje veikiančių kolektyvų bendradarbiavimo. Kviestume naudotis el.paštu ir iš

anksto pranešti apie būsimus įdomius renginius. Norėtųsi, kad kiekviena klasė, kiekvienas

kolektyvas turėtų savo „atstovą spaudai“. To atstovo darbas būtų informuoti „Mokyklos

laiptų“ redakciją apie tai, kas kolektyvui svarbu – įdomias klasės valandėles, susitikimus

ar pan. Nebūtina parašyti ţinutę apie tai, kas įvyko ar įvyks. Svarbu informuoti apie

veiklą, kad redakcija galėtų suderinti nuotraukų klausimą, kad galėtų pasiųsti

korespondentą arba surinkti medţiagą apie renginį. Bendradarbiaukime. Laukiame ir

pasiūlymų „Mokyklos laiptų“ redakcijai (el.paštas- mokykloslaiptai@gmail.com).

Mokyklos tradicijos Tolerancijos diena

Tolerancijos dienos minėjimas – sena ir labai moki-

niams patinkanti mūsų mokyklos tradicija. Mes kasmet

rengiame Tolerancijos savaitę. Kasmet Tolerancijos diena

minima vis kitu simboliu. Praėjusiais metais buvome iškėlę

Tolerancijos laivo bures. Šiemet tolerancijos simboliu buvo

paskelbtas skėtis. Visos 5-10 klasės nuoširdţiausiai plušėjo,

puošdamos savo skėtį. Dekoravimui vadovavo mokytojos

Marija Šaltmerienė ir Ada Bastienė. Kai margaspalviai skė-

čiai buvo papuošė mokyklos fojė, regėjosi, kad patekome į

pasakų karalystę – skėčiai stebino išmone, spalvomis ir

net...formomis. Išmoningai papuoštais skėčiais ţavėtis per

pertraukas rinkosi daug mokinių. Jų laukė ir dar vienas Tole-

rancijos dienų palydovas – įdomios pateiktys, kurias parengė

būrelio „Kuriame ir mokomės“ nariai, konsultuojami mokyto-

jos Rasos Švilpienės. Švieslentėje pateiktis keitė pateiktį, bet

visų jų bendra mintis buvo viena – tolerancija turi būti mūsų

savastis. Mokiniai suvokia, kad reikia suprasti šalia esantį kitą,

kitokį. Ne vienas labai atidţiai įsiklausė į Tolerancijos dienos

koordinatorės mokytojos Eugenijos Daniuk cituojamus Martino Liuterio Kingo ţodţius: „Aš galiu toleruoti viską, išsky-

rus netoleranciją“.

Margaspalviai tolerancijos skėčiai

Justė Stonkutė, 8 a klasės mokinė

Rudens kaleidoskopas Šauniai ir linksmai minėjome Mokytojų dieną. Tądien devintokai ir dešimtokai turėjo galimybę pabūti mo-

kytojai.

Sveikiname trenerio A.Bušecko auklėtinius Einarą Butkų, Lietuvos jaunučių sporto žaidynėse iškovojusį sidabro medalį, ir Luką Liubavičių, bronzos medalio laimėtoją.

Mokykloje vyko tradicinė šventė - Europos kalbų diena. Apie tos dienos renginius buvo rašyta mokyklos interneto svetainėje.

Bibliotekos vedėjos Mildos Serapinienės Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai pateikta parai-ška laimėjo vaikų ir paauglių knygų komplektus „Metų knygos rinkimams“.

2 2012 m. Ruduo. Nr.1(8)

Laiškas redakcijai

Ankstų spalio 26 d. rytą, 5valandą, mokyklos kieme buvo šurmulinga - dide-

lis būrys, net 50 mūsų mokyklos mokinių ir trys pedagogės išvyko į kelionę. Mūsų

tikslas buvo aplankyti šių metų Lietuvos kultūros sostinę – Anykščius.

Iš pradžių nuvykome į Arklio muziejų. Ten buvo įdomu: senoviškame lietuvių na-

mely mus pasitiko moteris, kuri surengė mums nuostabią pamoką: mes kepėme na-

minę duoną, kurią galėjome parsivežti namo lauktuvių. Raugas jau buvo paruoštas

mūsų laukiant, nes jam subręsti reikia daug laiko, bet kepaliukus formuoti galėjome

patys.

Iškepę duoną, ėjome apžiūrėti Arklio muziejų – pamatėme daug įvarių vežimų, arklių

pakinktų ir iki tol neregėtų daiktų, kurie reikalingi arkliams prižiūrėti. Kol viską pama-

tėm, viską išsiklausinėjom, gerokai išalkom, tad smagiai kirtome kaimiškus pietus.

Kiek nustebino, kad Aukštaitijoje buvome vaišinami žemaitišku kastiniu su bulvėmis.

Ragavome naminio ožkos sūrio, medaus, buvome vaišinami naminiais lašinukais ir

dešra. Skanu išalkusiems. Maisto greit neliko. Po pietų pasukome į Anykščius. Apžiū-

rėjome įspūdingą šv.Mato bažnyčią. Jos bokštas yra aukščiausias Lietuvoje. Iš bokšte

vasarą įrengtos aikštelės apžvelgėme Anykščių panoramą, visas miesto apylinkes, rudeniškais lapais pasipuošusias. Iš Anykščių

pasukome į Liudiškių piliakalnį, kuris dar vadinamas Laimės žiburiu. Gidė sakė, kad negalima atsigręžti atgal, nes legenda by loja:

jeigu atsigręšime atgal, nustums dvasios į kalno apačią ir mes pavirsime akmenimis. Taip ji priminė Jono Biliūno novelę „Laimės

žiburys“. Nusilenkėme rašytojo kapui.

Aplankėme ir legendomis apipintą Puntuko akmenį,

kuris yra antras pagal dydį Lietuvoje. Kaip legenda bylo-

ja, akmenį nešė velnias, norėdamas sugriauti bažnyčią,

bet jam nutrūko virvė ir akmuo iki pat šiol guli toje vietoje.

Ant Puntuko akmens yra iškalti didvyriškų lakūnų

S . D a r i a u s i r S . G i r ė n o a t v a i z d a i .

Nuvykome ir į Siauruko muziejų. Ten važiavome

keturračiu traukinuku, sužinojome, kaip seno-

vėje žmonės važinėdavosi traukiniais, pamatėme daug

įvairių traukinių ir krovininių vagonų. Gal kada nors ir mes

pasivažinėsime siauruku – būtų labai įdomu. Nors jau

buvome pavargę nuo įspūdžių, neatsisakėme nusileisti

Kalitos kalno vasaros rogučių trasa. Tai didžiulis kalnas.

N e

v i e n a s

nusigan-

dom, o vėliau norėjosi leistis nuo kalno dar daug sykių. Tikrai nepamiršta-

ma diena. Visi, kurie važiavome, esame dėkingi ekskursijos organiza-

torei mokyklos socialinei pedagogei Ritai Stančienei ir jos pagalbinin-

kėms.

Apsilankymas Anykščiuose

Formuojam savo suvenyrinius kepaliukus

Prie rašytojo Jono Biliūno kapo

Iveta Kvasaitė, VIId klasės mokinė

Prie Puntuko

3 2012 m. Ruduo. Nr.1(8)

Mūsų kūryba

Laineda Vainauskaitė, 5 с klasė

Namų darbai

Kai kūrybos nėr nė lašo,

O akelės miego prašo,

Neţinau nė ką daryt,

Gal pagalbos paprašyt?

Jau rytojui reiks eilių,

neturiu aš daug minčių.

Ir juk ryt jau pamoka,

lyg pasaulio pabaiga.

Bet kai akys merkias, kimba,

bent galva šiek tiek dar dirba

ir jinai, kaip visada,

vėl išgelbėjo mane.

Mokyklos tradicijos Popietė “Medžio ir žmogaus bendrystė:

Maironis ir Daujotas”

Kas rytą, vos įėjusius į mokyklą, mus pasitinka Marijono Daujoto ramus ţvilgsnis.

Kretingos mero potvarkiu Nr.369, pasirašytu 1995m. lapkričio 16d., mūsų mokykla

pavadinta Marijono Daujoto vardu. Jau septynioliktą kartą minėjome mokyklos

vardo dieną. Kasmet vis įdomesnių renginių sugalvojame, norėdami priminti vi-

siems apie Marijoną Daujotą – ţmogų, kuris visą gyvenimą paskyrė medţiui, kuris

garsėjo tolerancija, darbštumu ir kuklumu. Šiemet nutarėme kartu su Marijonu

Daujotu prisiminti ir Maironį. Juk abu šiuos ţmones sieja medis. Maironis be galo

mėgo medţius, pats skiepijo savo sodo obelis, ne vieną medį poezijoje apdainavo.

Minime Poeto

150 metines.

Tad mes, sep-

tintokai, pa-

kvietėme šeš-

tokus į popietę

„Medžio ir

žmogaus ben-

drystė: Mairo-

nis ir Daujo-

tas“.

Renginys vyko

aktų salėje.

Kiekviena šeš-

tokų klasė su-

darė savo ko-

mandą, į kurią

įėjo po 10 žmonių.

Visi kiti buvo savo komandų aistruoliai. Mokytoja Aldona Bruzdeilinienė labai

įdomiai papasakojo apie garsųjį miškininką Marijoną Daujotą. Ji savo pasakojimą

paįvairino Girionių gyventojų atsiminimais apie M.Daujotą. Visi susidomėję klau-

sėsi.

Paskui vyko virtuali kelionė į Maironio muziejų. Kiekviena komanda turėjo išsi-

traukti uţduotį, iš kurios gavo viktorinos klausimus. Kol buvo ištraukta uţduotis,

teko komendų kapitonams ne į vieną ţaibo klausimą atsakyti. Septintokai parodė

įdomų dokumentinį filmą „Mūsų Maironis“, paskui reikėjo atsakyti į klausimus,

kuriuos septintokai parengė pagal filmą. Buvo labai smagu. Kiekvienas teisingai

atsakęs į klausimus šeštokas gavo po obuolį. Baigiantis popietei visi jautėmės lyg

iš tikro poeto namuose pabuvoję. Kadangi Maironis labai mėgo muziką ir savo

svečiams surengdavo koncertų, tai ir mes neatsilikome – „Noktiurną“ saksofonu

atliko Gintaras Maţonis. Visi buvo suţavėti. Kai skirstėmės, šeštokai prašė sureng-

ti dar tokių viktorinų, kurios padeda daugiau suţinoti. Visi juokaudami sakė, kad

nebereikės mokytis apie Maironio gyvenimą, nes viktorinos metu daug suţinojo.

Mums, popietės organizatoriams, tai girdėti buvo labai smagu.

Agota Sendrauskaitė, Agnė Buivydaitė, 7c klasės mokinės

Užduotys dar neištrauktos ir obuoliai dar nelaimėti...

Mokyklos tradicijos

Penktokų krikštynos

Šių metų lapkričio 16 d. mokykloje įvyko penktokų krikšty-

nos. Šventės tema buvo olimpinės ţaidynės. Vaikai turėjo įvykdyti įvairias

uţduotis: sukti lanką, lenktyniauti nešdami savo klasės draugą, pataikyti su

kamuoliu į lanką...Viena iš įdomiausių uţduočių buvo penktų klasių stipriau-

sių mokinių. Joje vaikai turėjo kuo ilgiau išlaikyti knygas ant ištiestų rankų.

Smagiausia tai, kad šioje rungtyje laimėjo visi dalyvavę. Šventės pabaigoje

visi penktų klasių mokiniai buvo apdovanoti aukso medaliais. Apsikeitus

saldainiais buvo surengta smagi diskoteka.

Visų penktokų vardu dėkojame šeštokams už nuostabią šventę.

Laineda Vainauskaitė, Lina Ruzveltaitė, 5 c klasės mokinės Nuotraukose— akimirkos iš smagiųjų krikštynų

4 2012 m. Ruduo. Nr.1(8)

Respublikinė metodinė konferencija

Redakcijos el.paštas:

mokykloslaiptai@gmail.com

Muziejus — skaitytina knyga

Besibaigiantys metai buvo ir Muziejų metai. Mūsų

mokykla turi gilias ir prasmingas bendravimo su Kretingos

muziejais tradicijas, tad kilo mintis, kad sukaupta patirtimi

reikia pasidalinti. Tad buvo sumanyta surengti respublikinę

metodinę konferenciją „Muziejus – skaitytina knyga“. Kon-

ferencijos sumanytojos – mūsų mokyklos lituanistės, o part-

neriai – Kretingos muziejus ir Kretingos rajono pedagogų

švietimo centras. Į kvietimą dalyvauti konferencijoje atsilie-

pė nemaţai pranešėjų. Tad reikėjo gerai pasiruošti, kad vis-

kas klostytųsi sklandţiai. Mokytojos Jūratė Račinskienė ir

Milda Trušauskaitė parengė sveikinimą konferencijos daly-

viams, kuriame skambėjo ne tik prasmingi ţodţiai, bet ir

nuostabios melodijos. Paskui Kretingos muziejaus direktorė

Vida Kanapkienė visus pakvietė į ekskursiją. Visi konferenci-

jos dalyviai atidţiai klausėsi muziejaus gidės Romos Luotienės pasakojimų apie Kretingos dvarą ir jo valdytojus. Labai daug

dėmesio sulaukė Ţiemos sodas, numizmatikos ekspozici-

ja, archeologinė ekspozicija ir parodų salėje eksponuoja-

mi VDA studentų darbai, interpretuojantys Kristijono

Donelaičio nemirtinguosius „Metus“. Paroda nustebino

savo subtilumu. Apţiūrėdami muziejaus ekspoziciją, kon-

ferencijos dalyviai labai susidomėjo mūsų mokyklos mo-

kytojų Ados Bastienės ir Marijos Šaltmerienės parengtu

stendiniu pranešimu. Stende buvo eksponuoti mokyklos

mokinių sukurti darbai, dalyvaujant konkursuose, bendra-

darbiaujant su muziejais. Tie eksponatai – nebylūs liudy-

tojai, kad mūsų mokyklos mokinių darbai jau patys tampa

eksponatais, vertais saugojimo. Apie tai buvo kalbama ir

įžanginiame pranešime, kurį skaitė mokytoja Aldona

Kruševičiūtė. Konferencijos metu pranešėjai daţnai stebi-

no savo darbų gausa, įţvalgų gilumu. Smagu buvo ir pa-

siklausyti, ir idėjų pasisemti. Pranešėjai buvo ir mokiniai,

ir muziejininkai, ir mokytojai. Palangos senosios gimna-

zijos abiturientės Vilija Arlauskaitė, Laura Grincevičiūtė,

Gytė Piatkovskytė, tyrinėjusios medinę Palangos

architektūrą, nuveikė tikrai daug ir jų darbas gali įkvėpti

panašiems darbams kretingiškius. Reikia fiksuoti tai, kas

nyksta. Smagiai ţemaitiškai savo įdomų pranešimą pateikė šeštokės Greta Gimbutaitė ir Modesta Martinkutė, atvykusios

Kulūpėnų Motiejaus Valančiaus pagrindinės mokyklos. Jos papasakojo, kaip mokiniai bendrauja su M.Valančiaus muziejumi

Nasrėnuose. Mūsų mokyklos pradinukai jau seniai pamėgo

pamokas muziejuje. Apie tai išsamiai ir vaizdingai papasakojo

pradinių klasių mokytoja Janina Baltmiškienė. Nepaprastai daug

minčių sukėlė Jokūbavo Aleksandro Stulginskio pagrindinės

mokyklos muziejaus pristatymas. Muziejaus vadovė mokytoja

Felicija Stramilaitė eksponatus kaupia nuo 1989 metų –

muziejaus įsteigimo dienos. Įdomu buvo klausytis viešnios iš

Radviliškio Lizdeikos gimnazijos – mokytojos Gintautos

Dauneckytės. Daug idėjų pasisėmėme ir iš mokytojos Ritos

Barniškienės, atvykusios iš Plungės „Saulės“ gimnazijos

pranešimo, ir iš pedagogės Joanos Jovaišienės, atvykusios iš

Klaipėdos „Ąţuolyno“ gimnazijos. Apibendrindama

konferencijos veiklą, muziejaus direktorė išsakė viltį išleisti

leidinėlį su visa konferencijos medţiaga, nes visi pranešimai turi

išliekamąją vertę. Nors konferencija dirbo iki vėlumos, bet laikas

jos dalyviams neprailgo, nes dalyvavo tik tie, kuriems tikrai rūpi

mokyklos ir muziejaus ryšiai.

Sveikinimo kompozicija

Konferencijos dalyviai susidomėję klausosi gidės pasakojimo

Muziejaus direktorė V.Kanapkienė ir mūsų mokyklos direktorius

J.Gindulis mato daug puikių bendradarbiavimo galimybių.