2007–2013 m. mokymosi visą gyvenimą programos - smpf.lt€¦ · mo sistemai. Siekiant išsiaiškinti Leonardo da Vinci paprogramės poveikio dinamiką, šio tyrimo rezultatai

1» » »» » » » » »

2007–2013 m. mokymosi visą gyvenimą programos Leonardo da Vinci paprogramės poveikio tyrimo apžvalga

Švietimo mainų paramos fondas

2» » »» » » » » »

Įvadas ....................................................................................................................................................................................................... 3

I. Leonardo da Vinci programos mobilumo projektai ......................................................................................................... 4

1.1. Tarptautinio bendradarbiavimo patirtis ..................................................................................................................... 4

1.2. Projektų poveikis organizacijai ....................................................................................................................................... 5

1.3. Projektų poveikis projektų koordinatoriams ............................................................................................................. 8

1.4. Projektų poveikis dalyviams ............................................................................................................................................ 9

1.5. Projekto rezultatų tęstinumas .......................................................................................................................................15

II. Leonardo da Vinci programos partnerysčių projektai ...................................................................................................17

III. Leonardo da Vinci programos naujovių perkėlimo projektai ........................................................................................21

Išvados ...................................................................................................................................................................................................27

turinys

3» » »» » » » » »

Įvadas

Leonardo da Vinci programa yra Mokymosi visą gyvenimą pro-gramos (toliau – MVGP), įgyvendinamos 2007–2013 m. dalis, kurią Lietuvoje administruoja Švietimo mainų paramos fondas (toliau – ŠMPF). Leonardo da Vinci paprogramė skirta gerinti ES šalių bendradarbiavimą ir tobulinti profesinį rengimą. Pagrindi-nis programos tikslas – suvienyti įvairių Europos šalių institucijas, įskaitant visų lygių profesinio mokymo įstaigas, vietos valdymo institucijas, darbdavių organizacijas bei kitas visuomenines or-ganizacijas, tobulinant sektoriaus teikiamas paslaugas ir kuriant ateities profesinio rengimo politiką.

Programa remia mobilumo, naujovių perkėlimo ir partnerys-čių projektus bei parengiamuosius vizitus, skirtus jiems parengti. mobilumo projektų dalyviai vyksta į 33 programoje dalyvaujan-čias Europos šalis kelti kvalifikacijos, tobulinti profesines žinias ir įgūdžius, atlikti praktiką verslo įmonėse. Įgyvendinant naujovių perkėlimo projektus svetur sukurtos naujovės ir produktai pri-taikomi nacionaliniams poreikiams. Taip užtikrinamas profesinio mokymo sistemos tobulinimas. partnerysčių projektai bendrai veiklai sujungia profesinio mokymo organizacijas, siekiant sukur-ti visoms projekto šalims aktualius rezultatus. parengiamieji vi-zitai suteikia galimybę parengti naujus projektus susitinkant su potencialiais projekto partneriais.

Europos Komisija (toliau – EK) Leonardo da Vinci papro-gramės įgyvendinimui 2007–2011 m.1 skyrė 1,27 mlrd. eurų. Per penkerius metus 33 MVGP dalyvaujančios šalys įgyvendino 16 700 mobilumo, 1 530 naujovių perkėlimo ir 3 800 partnerysčių projektų, buvo finansuota 4 500 parengiamųjų vizitų. Mobilumo projektams, kuriuose dalyvavo 375 tūkst. dalyvių, iš jų 237 tūkst. pirminio profesinio lygmens moksleivių ir pameistrių, 78 tūkst. įmonių darbuotojų, aukštųjų ir profesinių mokyklų absolventų bei bedarbių, taip pat 60 tūkst. profesinio rengimo specialistų, skirta 762 mln. eurų, t. y. 60 proc. bendro programos biudžeto. Mobilumo projektų dalyvių skaičius iki 2011 m. išaugo 84 tūkst. lyginant su 2000–2006 m. dalyvių skaičiumi. Vokietija, Jungtinė Karalystė ir Ispanija priėmė 45 proc. visų mobilumo projektų daly-vių. Aktyviausiai mobilumo projektuose, išsiųsdamos daugiausiai dalyvių, dalyvavo Vokietija, Prancūzija ir Italija. Naujovių perkė-limo projektų įgyvendinimui skirta 319 mln. eurų. Vidutinė do-tacija vienam projektui sudarė apie 250 tūkst. eurų. Aktyviausiai naujovių perkėlimo projektus įgyvendino švietimo institucijos

1 Europos Komisijos parengtame leidinyje „Leonardo da Vinci Facts and Figures“ pateikiama 2007–2011 m. statistika.

(32 proc.), verslo įmonės (18 proc.) bei pelno nesiekiančios or-ganizacijos (16 proc.). Partnerysčių projektams Europos Komisija skyrė 67 mln. eurų. 2008–2011 m. kasmet vidutiniškai 800–1100 organizacijų gavo finansavimą projekto įgyvendinimui. Akty-viausios šiuose projektuose buvo švietimo sektoriaus institucijos (51 proc.), pelno nesiekiančios organizacijos (20 proc.), viešojo sektoriaus (9 proc.) bei verslo įmonės (8 proc.).

EK Leonardo da Vinci paprogramės įgyvendinimui Lietuvo-je 2007–2013 m. skyrė apie 22 mln. eurų. Per septynerius metus programos dėka 5 tūkst. pirminio profesinio lygmens moksleivių atliko praktiką užsienio organizacijose, beveik 4 tūkst. profesinio mokymo specialistų išvyko į stažuotes tobulinti savo profesinę kvalifikaciją, daugiau nei 600 įmonių darbuotojų, aukštųjų ir pro-fesinių mokyklų absolventų bei bedarbių gilino turimas ir įgijo naujų profesinių žinių bei įgūdžių MVGP dalyvaujančiose šalyse. Viso įgyvendintas 6012 mobilumo projektas, kuriems skirta apie 14 mln. eurų. Populiariausios šalys Lietuvos dalyviams buvo Vo-kietija, Jungtinė Karalystė ir Italija. Taip pat įgyvendinti 36 naujo-vių perkėlimo projektai, kurių dėka į Lietuvą perkelti profesinio mokymo kokybės gerinimui skirti produktai, metodikos bei kitos priemonės. Naujovių perkėlimo projektams 2007–2013 m. skirti 7 mln. eurų. Lietuvos institucijų koordinuotuose projektuose ak-tyviausiai dalyvavo partneriai iš Vokietijos, Suomijos bei Jungti-nės Karalystės. MVGP partnerysčių projektai pradėti įgyvendinti 2008 m. 103 projektų įgyvendinimui skirta daugiau nei 1 mln. eurų. Partnerysčių projektuose, kuriuos administruoja ŠMPF, di-džiausia dalis Lietuvos institucijų partnerių buvo iš Turkijos, Vo-kietijos ir Lenkijos. Parengiamiesiems vizitams skirta daugiau nei 150 tūkst. eurų. Dotacijas gavo 172 pareiškėjai, kurie vyko pas užsienio partnerius rengti naujų projektų.

2013 m. pirmąjį pusmetį atliktas Leonardo da Vinci papro-gramės poveikio tyrimas. Jo tikslas – įvertinti Lietuvoje finansuo-tų tarptautinių projektų naudą bei poveikį projektuose dalyvau-jantiems asmenims, institucijoms bei Lietuvos profesinio moky-mo sistemai. Siekiant išsiaiškinti Leonardo da Vinci paprogramės poveikio dinamiką, šio tyrimo rezultatai buvo analizuojami ly-ginant juos su 2006 m. atlikto tyrimo, kuris vertino Leonardo da Vinci programos poveikį Lietuvos profesinio rengimo sistemai, analizuodamas 2000–2006 metų mobilumo bei bandomuosius

projektus, rezultatais.

2 Įgyvendintų ir įgyvendinamų projektų skaičius iki 2013 m. pabaigos.

4» » »» » » » » »

i. Leonardo da Vinci programos mobilumo projektai

Leonardo da Vinci paprogramės mobilumo projektų poveikio

tyrimas atliktas remiantis anketiniu apklausos būdu sukauptais

duomenimis. Apklausos anketos buvo parengtos 3 tikslinėms

grupėms: mobilumo projektus įgyvendinančių institucijų vado-

vams, projektų koordinatoriams bei dalyviams, kurie įgyvendino

ir / ar dalyvavo mobilumo projektuose 2007–2013 m. Apklausos

anketos buvo elektroniniu paštu išsiųstos 168 mobilumo projek-

tuose dalyvavusių institucijų vadovams, 217 projektų koordina-

toriams bei 8 276 projektų dalyviams. Anketas užpildė 30 vado-

vų, 53 projektų koordinatoriai bei 1 023 mobilumo projektų da-

lyviai. Aktyviausiai apklausoje dalyvavo projektų koordinatoriai

(25 proc. atsakiusiųjų), institucijų vadovų aktyvumas – 18 proc.,

projektų dalyvių – 12 proc.

1.1. Tarptautinio bendradarbiavimo patirtis

Didžiausią respondentų, dalyvavusių institucijų vadovų ap-

klausoje (1 pav.), dalį sudarė profesinio mokymo įstaigų, kurios

aktyviausiai ir dalyvavo veikloje, vadovai bei projektų koordi-

natoriai.

Siekiant įvertinti organizacijų bei projektų koordinatorių

tarptautinio bendradarbiavimo patirtį, buvo užduotas klausimas

apie įgyvendinamų tarptautinių projektų skaičių jų organizacijo-

se. 2 pav. pateikta informacija rodo, kad respondentų organizaci-

jos yra aktyvios rengiant ir įgyvendinant tarptautinius projektus.

Daugiausia visų siūlomų pasirinkimų („daugiau nei 20 projektų“,

„11–20 projektų“, „3–5 projektai“) pasirinko profesinio mokymo

institucijų atstovai. Tai rodo šių mokymo institucijų aktyvumą

rengiant projektus. 2007–2013 m. ne mažiau kaip 95 proc. Lietu-

vos valstybinių profesinio mokymo įstaigų įgyvendino Leonardo

da Vinci mobilumo projektus arba dalyvavo kitų institucijų pro-

jektuose kaip partneriai.

2 pav. vidutiniškai per metus įgyvendintų tarptautinių projektų, finansuojamų įvairių programų, skaičius (vadovų atsakymai)

1 pav. apklausoje dalyvavusių vadovų bei projektų koordinatorių atstovaujamų organizacijų tipai

5» » »» » » » » »

Atliktos apklausos duomenys akivaizdžiai rodo, kad dauge-

lis anketą užpildžiusių projektų koordinatorių turi nemažai patir-

ties administruojant tarptautinius projektus (3 ir 4 pav.).

Beveik pusė visų apklausoje dalyvavusių projektų koordina-

torių pažymėjo, kad įgyvendino 4 arba daugiau projektų. Taip pat,

daugiau nei pusė jų turi 4 ir daugiau metų projektų valdymo pa-

tirties. 38 proc. respondentų projektus administruoja 2–3 metus.

1.2. Projektų poveikis organizacijai

Mobilumo projektų organizacijų vadovai, kaip ir 2006 m.

atlikto poveikio tyrime, pažymėjo teigiamą įgyvendintų projektų

poveikį organizacijai (5 pav.).

2006 m. atliktame tyrime dalyvavę respondentai projektų

poveikį organizacijai vertino teigiamai. Apie 90 proc. apklaustųjų

teigė, kad situacija gerėjo veiklos kokybės ir tarptautinės veiklos

apimčių srityse. 2013 m. atlikto tyrimo rezultatai atspindi pana-

šias tendencijas.

Apklausos metu apie 95 proc. organizacijų vadovų pažymė-

jo, jog tarptautinių projektų dėka išaugo organizacijos tarptauti-

nės veiklos apimtys, projektai turėjo teigiamą poveikį darbuotojų

kompetencijoms, pagerėjusiam organizacijos įvaizdžiui bei vei-

klos ir paslaugų kokybei.

Analizuojant dalyvavimo projektuose poveikį organizaci-

joms paminėtini vadovų atsakymai kategorijoje „Kita“. Atsakymai

patvirtina teigiamą projektų poveikį tiek organizacijos veiklos ko-

kybinei plėtrai („užsimezgė partnerystė su užsienio šalimis“, „pa-

kilo įstaigos prestižas“, „suaktyvėjo organizacijos veikla su vietos

partneriais“, „išaugo bendradarbiavimas su Lietuvos profesinio

mokymo institucijomis“), tiek žmogiškiesiems organizacijos ište-

kliams („pagerėjo darbuotojų motyvacija“, „įtaka darbuotojų mo-

tyvacijai bei komandiniam darbui“ ir pan.). Ypatingai atkreiptinas

dėmesys į tai, jog nei vienas organizacijos vadovas, vertindamas

projektų poveikį organizacijai pagal atitinkamus kriterijus, nepa-

žymėjo, kad situacija pablogėjo vertinamais aspektais. Lyginant

vadovų atsakymus su 2006 m. atlikto poveikio tyrimo duomeni-

mis, ženklesnių skirtumų nepastebėta.

4 paveikslas. projektų koordinatorių, įgyvendinusių mobilumo pro-jektus 2007–2013 m., darbo projektuose patirtis

3 pav. projektų koordinatorių, įgyvendinusių tarptautinius mobi-lumo projektus 2007–2013 m., skaičius

5 pav. projektų poveikis organizacijai (vadovų atsakymai)

Leonardo da Vinci programos mobilumo projektai

6» » »» » » » » »

6 pav. pateikiama informacija apie mobilumo projektų ko-

ordinatorių atsakymus vertinant Leonardo da Vinci programos

poveikį organizacijoms.

Apklausoje dalyvavę organizacijų vadovai ir projektų koor-

dinatoriai teigė, kad dalyvavimas tarptautiniuose mobilumo pro-

jektuose turėjo labai didelį arba didelį poveikį mokytojų ir moki-

nių, vykusių į stažuotes, profesinėms kompetencijoms. 92 proc.

respondentų mano, kad labai didelį ir didelį poveikį stažuotės

užsienyje turėjo dalyvių darbo arba mokymosi motyvacijos didi-

nimui ir dalyvių praktinių žinių pritaikymui tiesioginiame darbe

arba mokymosi procese. 2006 m. atlikto poveikio tyrimo duome-

nys taip pat rodo, kad dalyvių įgyti įgūdžiai pritaikomi organizaci-

jų veikloje, palaikomi bei plėtojami ir pasibaigus projektui.

Apie 85 proc. respondentų kaip teigiamą poveikio išraišką

įgyvendinant Leonardo da Vinci paprogramės mobilumo projek-

tus, minėjo naujus užsienio ir Lietuvos partnerius bei tarptautinių

ryšių plėtrą. 2006 m. poveikio tyrime taip pat buvo akcentuoja-

mas šis poveikio organizacijoms aspektas.

Vertindami, ar dalyvavimas Leonardo da Vinci paprogramėje

turėjo įtakos gerinant organizacijos įvaizdį, beveik pusė organi-

zacijų vadovų (48 proc. – 5 pav.) bei 87 proc. projektų koordina-

torių (6 pav.) pasirinko punktą „Labai didelis poveikis“ ir „Didelis

poveikis“. Teigiamą projektų poveikį organizacijos įvaizdžiui rodo

ir tokie respondentų atsakymai kaip „pritraukiama į mokyklas

daugiau mokinių“.

6 pav. Leonardo da Vinci paprogramės mobilumo projekto poveikis organizacijai (projektų koordinatorių atsakymai)


7» » »» » » » » »

Svarbu pastebėti, kad beveik didžioji dauguma responden-

tų paminėto poveikio neįvertino kriterijumi „Poveikio nebuvo“.

Šis faktas suponuoja mintį, jog visos organizacijos daugiau ar

mažiau patyrė teigiamą projektų poveikį įvairiose srityse – tiek

susijusiose su darbuotojų darbo kokybės gerėjimu, tiek su insti-

tucijos plėtra.

24 respondentai atsakymų kategorijoje „Kita“ nurodė da-

lyvaujant projektuose įgytą naudą tik teigiamais aspektais, ku-

riuos sugrupavus, galima išskirti tokias kategorijas: efektyvesnis

bendradarbiavimas su kitomis organizacijomis bei organizaci-

jos viduje; mokymosi, darbo motyvacijos kėlimas; institucijose

kuriamų programų tobulinimas ir plėtra; pagerėjęs profesinis

orientavimas bei specialistų profesinių kompetencijų tobulini-

mas.

Kadangi EK skatina profesinio mokymo institucijų bendra-

darbiavimą bei bendradarbiavimą su darbo pasaulį atstovau-

jančiomis organizacijomis, tyrimo metu buvo siekiama įvertinti

tokio bendradarbiavimo poveikį, apklausiant organizacijų va-

dovus.

Didžioji vadovų dalis (87 proc.) teigė, kad Leonardo da Vinci

paprogramės projektai paveikė ryšius su kitomis organizacijo-

mis. Po ketvirtadalį respondentų mano, kad projektai paskati-

no kurti ir rengti naujus bendrus projektus, keistis idėjomis bei

siūlymais, aktyviau dalintis ir keistis aktualia informacija, kurti

ir įgyvendinti naujas, ne projektines iniciatyvas (7 pav.). Tik 13

proc. apklaustųjų nurodė, jog organizacijos ryšiams su kitomis

Lietuvos institucijomis projektų įgyvendinimas įtakos nepadarė.

2006 m. poveikio tyrimo analizė rodė panašias tendencijas,

nes 89 proc. apklausoje dalyvavusių organizacijų vadovų nurodė,

kad Leonardo da Vinci paprogramės parama turėjo teigiamą po-

veikį jų vadovaujamos organizacijos ryšiams su kitomis Lietuvos

organizacijomis bei sudarė sąlygas nuolatinių bendradarbiavimo

ryšių užmezgimui.

Atsižvelgiant į 2013 m. tyrimo atsakymų analizę, darytina

prielaida, kad įgyvendinti Leonardo da Vinci paprogramės mobi-

lumo projektai daro teigiamą įtaką bendrai organizacijos raidai,

jos darbuotojams, veikloms, bei paslaugų vartotojams. Dalyva-

vimas tarptautiniuose projektuose padeda organizacijoms tapti

konkurencingesnėmis.

7 pav. projekto poveikis bendradarbiavimui su kitomis organiza-cijomis


8» » »» » » » » »

1.3. Projektų poveikis projektų koordinatoriams

Siekiant išsiaiškinti Leonardo da Vinci projektų naudą skir-

tingoms tikslinėms auditorijoms, projektų koordinatorių buvo

prašoma atsakyti, koks, jų manymu, dalyvavimo tarptautiniuose

projektuose poveikis ir nauda jiems patiems. Atlikto tyrimo rezul-

tatai neabejotinai patvirtina įvairiapusę naudą, kurią gavo projek-

tų koordinatoriai, administravę Leonardo da Vinci paprogramės

mobilumo projektus (8 pav.).

Beveik 98 proc. apklaustųjų įgytų naujų projekto administra-

vimo įgūdžių naudą įvertino tokiais vertinimo kriterijais kaip „La-

bai didelė“ ir „Didelė“. 90–92 proc. respondentų teigė, kad didelės

arba labai didelės naudos gavo įgydami naujų finansų planavimo

ir valdymo žinių bei įgūdžių, pagerėjo jų karjeros galimybės. Kaip

labai didelę ir didelę naudą suteikusias respondentai įvertino

įgytas ar patobulintas kompetencijas: tarpkultūrinę kompetenci-

ją (92 proc. respondentų), kalbinius ir komunikacinius gebėjimus

bei naujus problemų sprendimo įgūdžius (beveik 89 proc. res-

pondentų). 2006 m. atliktas tyrimas patvirtina panašias tenden-

cijas, nes respondentai taip pat teigiamai vertino vadovavimo

mobilumo projektams poveikį jų pačių karjerai ir savirealizacijos

galimybėms. Todėl, galima daryti išvadą, kad Leonardo da Vinci

paprogramė skatina jos dalyvių saviugdą ir padeda kurti švietimo

projektų valdymo tradicijas.

8 pav. nauda projektų koordinatoriams, administravusiems Leonardo da Vinci paprogramės mobilumo projektus

22 projektų koordinatoriai, pasirinkdami atsakymo variantą

„Kita“, išskyrė teigiamą naudą šiose srityse: projektų koordinavi-

mo gebėjimų ugdymas, tarptautinių projektų rengimo patirtis,

nauji kontaktai užsienyje, lyderystės ugdymas, motyvacijos augi-

mas, laiko valdymo įgūdžių lavinimas ir kt.

Tik 7–11 proc. apklaustųjų pažymėjo, jog asmeninė nauda,

įgyvendinant projektus, buvo nedidelė.

Apklausos metu organizacijų vadovai taip pat įvertino savo

organizacijų projektų koordinatorių darbą įgyvendinant tarptau-

tinius projektus (9 pav.).

Projekto koordinatorių darbą vadovai vertino 1-10 balų ska-

lėje, kur 1 reiškė labai pasyvų, o 10 – labai aktyvų vaidmenį. Vado-

vų nuomone, projektų koordinatoriai aktyviausiai vykdė projekto

išlaidų kontrolę (22 proc. apklaustųjų skyrė 10 balų) ir bendradar-

biavo su projekto finansininku (21 proc. apklaustųjų skyrė 10 balų).

Tik 10 proc. respondentų skyrė 10 balų vertindami projekto koor-

dinatoriaus aktyvumą atliekant projekto veiklų tęstinumo kontro-

lę. Tai leidžia manyti, kad projektų koordinatoriams labiausiai rūpi,

kad būtų užtikrintas tinkamas projekto lėšų valdymas ir tik po to

galvojama apie visą projekto valdymą, kokybiškų projekto rezulta-

tų sukūrimą bei veiklų tęstinumą. Pažymėtina, jog vertinant pro-

jektų koordinatorių veiklas nebuvo suteiktas žemesnis balas nei

4 – dominavo 10 ir 9 balų vertinimai. Darytina išvada, kad organi-

zacijų vadovai teigiamai vertina ir pasitiki projektų koordinatorių

darbu, jų kompetencija įgyvendinant tarptautinius projektus.


9» » »» » » » » »

Apibendrinant šiuos rezultatus galima teigti, kad Leonardo

da Vinci paprogramės mobilumo projektų administravimas pro-

jektų koordinatoriams suteikė įvairiapusės naudos tobulinant as-

menines savybes bei plėtojant profesines kompetencijas.

1.4. Projektų poveikis dalyviams

Apklausiant Leonardo da Vinci paprogramės mobilumo

projektų dalyvius, buvo siekiama nustatyti ir įvertinti mobilumo

projektų poveikį asmenims, tiesiogiai dalyvavusiems tarptauti-

niuose projektuose. Atsižvelgiant į tai, kad mobilumo projektai

skirti trims skirtingoms tikslinėms grupėms: pirminio profesinio

lygmens moksleiviams, profesinio mokymo specialistams bei

darbuotojams ir absolventams, apklausos metu buvo apklausti

visų grupių atstovai. Respondentų pasiskirstymas pagal šias gru-

pes pavaizduotas 10 pav.

Leonardo da Vinci paprogramės mobilumo projektuose dar-

buotojai ir absolventai sudaro mažiausią dalį, tačiau šios tikslinės

grupės respondentai apklausoje dalyvavo labai aktyviai ir sudarė

beveik trečdalį visų apklausos dalyvių.

9 pav. projektų koordinatorių darbo tarptautiniuose projektuose vertinimas (vadovų atsakymai)

10 pav. respondentų pasiskirstymas pagal tikslines grupes


10» » »» » » » » »

Apklausos metu buvo siekiama išsiaiškinti, kaip infor-

macija apie galimybes dalyvauti tarptautiniuose projektuose

pasiekia jų dalyvius. Rezultatai rodo, kad apie galimybę vykti

į stažuotę užsienyje didelė dalis dalyvių (46 proc.) sužinojo iš

organizacijos vadovo (11 pav.). Penktadalis respondentų apie

galimybę dalyvauti mobilumo projekte sužinojo radę skelbimus

organizacijos internetiniame tinklalapyje arba stende. 16 proc.

dalyvių informaciją apie projektą gavo iš kolegų. Šie rezultatai

rodo, kad projektų dalyviai atrenkami tikslingai, atsižvelgiant į

jų profesinę veiklą, mokymosi pasiekimus ir pan. Savarankiškai

informacijos internete dažniausiai ieško absolventai bei įmonių

darbuotojai.

Pagrindinis motyvas, paskatinęs didžiąją dalį respondentų

dalyvauti Leonardo da Vinci paprogramės mobilumo projektuo-

se – noras įgyti profesinės patirties ir žinių užsienyje (12 pav.). Įdo-

mu tai, kad 2006 m. atlikto tyrimo rezultatai parodė, jog šį moty-

vą dalyviai įvertino kaip mažiausiai svarbų. Ankstesniame tyrime

dalyvavusiems projektų dalyviams svarbiausia buvo galimybė

susirasti geresnį darbą išvykus į kitą šalį arba grįžus į Lietuvą. Tuo

tarpu 2013 m. atlikto tyrimo respondentai galimybę rasti darbo

vietą užsienyje įvertino kaip mažiausiai svarbų motyvą. Lyginant

dviejų tyrimų duomenis, situacija pasikeitė iš esmės. 11 pav. informacijos apie galimybę dalyvauti projekte šaltiniai

84,43%

59,43%

56,65%

30,37%

23,87%

54,53%

46,36%

15,88%

39,39%

15,28%

35,36%

38,42%

45,96%

45,27%

32,28%

42,03%

18,34%

13,97%

4,72%

4,53%

20,91%

25,35%

11,52%

9,94%

31,26%

8,43%

2,76%

5,52%

34,52%

38,21%Kita

Labai svarbu Svarbu Nelabai svarbu Nesvarbu

12 pav. Dalyvavimo projekte motyvai


11» » »» » » » » »

2013 m. atlikto tyrimo duomenimis, daugiau nei pusei pro-

jektų dalyvių buvo labai svarbu išmokti užsienio kalbą arba pa-

tobulinti jos įgūdžius, įgyti savarankiškumo, tarpkultūrinės ben-

dradarbiavimo bei problemų sprendimo patirties. Didelė dalis

respondentų kaip ypatingai svarbų motyvą įvardijo norą page-

rinti karjeros perspektyvas. Pusei respondentų buvo labai svarbu

užmegzti naujus kontaktus. Panašiai kaip ir 2006 m. atliktame ty-

rime pasiskirstė respondentų nuomonės dėl galimybės pakeliau-

ti bei pažinti svečias šalis. Šį aspektą apklaustieji taip pat vertino

kaip pakankamai svarbų dalyvavimo projekte motyvą.

Apklausos anketoje projektų dalyvių prašyta įvertinti prak-

tinius stažuotės aspektus. Labiausiai patenkinti dalyviai liko ša-

limi, į kurią vyko stažuotis (13 pav.). Taip pat teigiamai vertintos

priimančiosios organizacijos, jų atstovų darbas, stažuotės pro-

gramos turinys bei stažuotės trukmė. Tik 1 proc. apklaustųjų liko

nepatenkinti, dešimtadalis dalyvių – iš dalies patenkinti bendra-

vimo užsienio kalba kokybe, stažuotės trukme bei vizito progra-

mos turiniu.

Analizuojant apklausos metu gautus duomenis apie nau-

dą, kurią dalyviai gavo dalyvaudami Leonardo da Vinci papro-

gramės mobilumo projekte, pažymėtina, jog kaip didžiausią

naudą dalyviai pažymėjo įgytus naujus profesinius įgūdžius.

Taip pat teigiamai vertinta galimybė sustiprinti kalbinius ir ko-

munikacinius įgūdžius, tarpkultūrines kompetencijas, prisitai-

kymą prie naujos aplinkos. Didžiajai daliai apklaustųjų stažuotė

padėjo ugdyti savarankiškumą. Apie pusė apklaustųjų teigė,

kad stažuotė labai pagerino darbo komandoje gebėjimus. La-

bai didelės ir didelės naudos suteikė užmegzti nauji kontaktai

bei pažintys (14 pav.).

Galima teigti, jog daugiau nei pusę respondentų dalyva-

vimas stažuotėje paskatino gilinti profesines žinias tęsiant stu-

dijas.

Panašūs tyrimo rezultatai gauti ir 2006 m. atliktame tyri-

me. Didžioji dalis respondentų nurodė, jog projektas padidino

motyvaciją tobulinti turimas kompetencijas, taip pat suteikė

naudos keliant kvalifikaciją bei užmezgant naujus kontaktus.

Kiek mažiau naudos projekto dalyviai gavo tobulindami užsie-

nio kalbos žinias.

Apklausos metu dalyvių gautą naudą dalyvaujant stažuo-

tėse užsienyje vertino ir projektų koordinatoriai. Tiek šio, tiek

2006 m. atlikto programos poveikio tyrimų rezultatai rodo, kad

projektų koordinatoriai teigiamai vertino dalyvių gautą naudą

stažuočių metu (15 pav.), tačiau kai kurie dalyvių ir koordinatorių

vertinimai skyrėsi: 51 proc. dalyvių padidėjusį konkurencingumą

darbo rinkoje įvertino kaip „didelį“ ar „labai didelį“, tuo tarpu, ko-

ordinatorių nuomone, dalyvių konkurencingumas padidėjo net

87 proc. Kiti rodikliai yra labai panašūs.

2006 m. tyrimo metu koordinatoriai dažniausiai pabrėžda-

vo jog dalyviai „patobulino profesinius įgūdžius“, „įgijo europinės

patirties“, realiai suvokdami projekto naudą sau, kaip dalyviams.

2013 m. daugiau kaip pusė apklausoje dalyvavusių respondentų

įvardijo, kad didžiausią naudą į stažuotes vykę dalyviai gavo šio-

13 pav. praktinių stažuotės aspektų vertinimas


12» » »» » » » » »

14 pav. stažuotės nauda dalyviams

15 pav. nauda dalyviams, vykusiems į Leonardo da Vinci paprogramės mobilumo stažuotes (koordinatorių atsakymai)


13» » »» » » » » »

se srityse: įgijo naujų profesinių įgūdžių (57 proc. naudą įvertino

kaip „labai didelę“, 38 proc. – kaip „didelę“), sustiprino tarpkultūri-

nes kompetencijas (53 proc. – „labai didelę“, 42 proc. – „didelę“),

kalbinius ir komunikacinius gebėjimus (53 proc. – „labai didelę“,

38 proc. – „didelę“), užmezgė naujų pažinčių (51 proc. – „labai di-

delę“, 42 proc. – „didelę“). Lyginant šiuos duomenis su 2006 m. at-

likto poveikio tyrimo duomenimis, aukščiausiais balais įvertintos

sritys buvo tokios pat, t.y. „įgyti nauji profesiniai įgūdžiai“, „susti-

printa tarpkultūrinė kompetencija“.

Be aukščiau įvardintų naudos aspektų, 25 projektų koordi-

natoriai, pasirinkdami atsakymo variantą „Kita“, pažymėjo, kad

dalyvavimas stažuotėje dalyviams suteikė asmeninės naudos:

išaugo pasitikėjimas savimi, savarankiškumas, plėtėsi akiratis,

sustiprėjo tarpasmeniniai santykiai, pradėti nauji projektai, imti

taikyti nauji darbo metodai bei naujovės profesinėje srityje.

Daugiau nei 66 proc. apklaustų koordinatorių pažymėjo,

kad galimybė susirasti darbą užsienyje yra maža arba tokios gali-

mybės nėra. Apklausus projektų dalyvius, tokią nuomonę išsakė

net 75 proc. respondentų. Tai rodo, kad stažuotės užsienyje prisi-

deda prie dalyvių kvalifikacijos kėlimo, profesinės patirties įgiji-

mo, o ne darbo užsienyje paieškos.

Daugumos apklausoje dalyvavusių projekto dalyvių nuo-

mone stažuotė, kurioje jie dalyvavo, atitiko jų lūkesčius. Apie

55 proc. respondentų mano, kad stažuotė visiškai patenkino ir

apie 35 proc. – kad iš dalies patenkino dalyvių norą pakeliauti, iš-

mokti ar patobulinti užsienio kalbos įgūdžius, įgyti savarankišku-

mo, tarpkultūrinės, bendradarbiavimo bei problemų sprendimo

patirties (16 pav.). Anot didžiosios dalies apklaustųjų, labiausiai

patenkintas dalyvių lūkestis – noras įgyti profesinės patirties ir

žinių užsienyje.

69,28%

54,53%

57,87%

59,70%

39,13%

48,77%

48,60%

27,28%

40,16%

37,11%

32,02%

41,59%

39,21%

17,71%

2,75%

4,53%

4,53%

6,50%

16,22%

9,75%

5% 28,63%

pan.

16 pav. stažuotės atitikimas dalyvių lūkesčiams


14» » »» » » » » »

Penktadalis apklaustųjų teigė, kad stažuotė nepatenkino

jų noro pagerinti karjeros perspektyvas. Dešimtadalis skeptiškai

vertino poreikį užmegzti naujus kontaktus. 2006 m. atliktame

tyrime 90 proc. respondentų teigė, kad dalyvavimas mobilumo

projekte atitiko jų lūkesčius visiškai arba didžia dalimi. 2013 m.

atliktas tyrimas patvirtina panašias tendencijas. – pie 88 proc. res-

pondentų teigė, jog dalyvavimas stažuotėje visiškai arba iš dalies

atitiko jų lūkesčius.

Siekiant pamatuoti naudą bei įvertinti, kiek tarptautinė

praktika prisidėjo prie pirminio profesinio lygmens moksleivių

profesinės sėkmės, 2013 m. apklausoje dalyvavo apie 50 proc.

(534 iš 1 023) buvusių ir esamų pirminio profesinio lygmens

moksleivių. Jų teigimu, net pusė dalyvių stažuotės metu įgytas

žinias taiko darbo vietoje (17 pav.). 42 proc. respondentų teigė,

kad po stažuotės įsidarbino pagal studijuotą profesiją. Panašaus

skaičiaus dalyvių manymu, stažuotė neturėjo įtakos darbinantis

pagal studijuotą profesiją.

Net pusė apklaustųjų išreiškė nuomonę, kad užsienyje

atlikta praktika neturėjo įtakos ieškant darbo. 40 proc. mano,

kad ieškodami darbo jie nebuvo pranašesni už stažuotėje už-

sienyje nedalyvavusius asmenis. Trečdalį respondentų stažuo-

tė paskatino arba iš dalies paskatino tęsti studijas aukštojoje

mokykloje.

Tyrimo metu taip pat buvo siekiama išsiaiškinti, ar ti-

riamuoju laikotarpiu organizacijos turėjo galimybę siųsti da-

lyvius stažuotis į užsienį pasinaudojant ne Leonardo da Vinci

paprogramės galimybėmis, ar jos turi patirties įgyvendinat ir

kitokio pobūdžio tarptautinius projektus. 45 proc. apklaustų

projektų koordinatorių patvirtino, kad pasinaudojo kitomis

finansavimo galimybėmis, siunčiant savo dalyvius į stažuotes

(18 pav.).

39 proc. projektų koordinatorių teigė, kad organizacijų daly-

viai pasinaudojo kitų programų, tokių kaip Mokymosi visą gyve-

nimą Comenius ir Grundtvig paprogramėmis, Norvegijos parama

(Norway Grants), EK programa „PROGRESS“, Soros fondo galimy-

bėmis, Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo per sieną progra-

ma bei programa „Veiklus jaunimas”, fondo “Russkij mir” finansa-

vimu, Kultūros ministerijos parama.

17 pav. stažuotės įtaka dalyvių profesinei sėkmei

18 pav. galimybė siųsti dalyvius stažuotis į užsienį pasinaudojant ne Leonardo da Vinci paprogramės galimybėmis


15» » »» » » » » »

1.5. Projekto rezultatų tęstinumas

Vertindami tolesnį Leonardo da Vinci paprogramės mobi-

lumo projektų metu gautų rezultatų panaudojimą, net 96 proc.

projektų koordinatorių patvirtino, kad net ir pasibaigus projek-

tui (-ams) naudojami jų rezultatai, o patys projektai prisidėjo prie

organizacijos tarptautinių ryšių plėtojimo.

93 proc. apklaustųjų taip pat patvirtino, kad projektų metu

užsimezgę partnerystės ryšiai palaikomi bei vystomi ir jiems pa-

sibaigus, o projektuose įgyti dalyvių įgūdžiai ir patirtis sėkmingai

pritaikomi organizacijos veikloje.

Kiek įvairiau buvo vertinama įgyvendintų mobilumo pro-

jektų įtaka atsakant į klausimą „Ar projektas (-ai) prisidėjo prie

tam tikrų teisės aktų profesinio mokymo srityje / veikloje tobu-

linimo?“ 42 proc. respondentų teigė, kad projektas tam neturėjo

įtakos. Apie 32 proc. apklaustųjų mano, kad projektas prisidėjo

prie teisės aktų tobulinimo, o 26 proc. nuomonės šiuo klausimu

neturėjo. Darytina išvada, jog tarptautiniai mobilumo projektai

didžiausią įtaką turi profesinei dalyvių kvalifikacijai, tačiau, dau-

gumos respondentų nuomone, neprisideda prie profesinio ren-

gimo srities teisės aktų rengimo ar tobulinimo arba ši įtaka yra

minimali ir netiesioginė.

2006 m. atlikto poveikio tyrimo duomenys rodo, kad beveik

visi (99 proc.) apklausoje savo nuomones pateikę vadovai kreip-

tųsi paramos dalyvavimui Leonardo da Vinci paprogramės projek-

te, jei tik atsirastų tokia galimybė ateityje (t. y. ja nepasinaudotų

tik vienas vadovas ). Tokie duomenys atliepia ir šiais metais atlikto

poveikio tyrimo rezultatus: net 93 proc. organizacijų vadovų keti-

na dalyvauti 2014–2020 m. programoje, teikdami paraiškas. Tik 2

apklaustieji dar nežino, ar norėtų dalyvauti šioje veikloje ateityje.

Didžioji dauguma (83 proc.) apklausoje dalyvavusių pro-

jektų koordinatorių ketina rengti paraiškas prasidėjus naujai

programai 2014–2020 m. Nei vienas iš dalyvavusių apklausoje

nepažymėjo, kad tokia galimybe nepasinaudotų. Tai rodo, jog da-

lyvavimas programoje yra visokeriopai naudingas institucijoms,

todėl, atsiradus galimybėms, jos ir toliau norėtų įgyvendinti tarp-

tautinius projektus.

Didžioji dalis projektų dalyvių (98 proc.) teigė, kad esant ga-

limybei dalyvautų panašiame projekte dar kartą ir tik 1,66 proc.

atsakė, kad nedalyvautų.

apibendrinimas ir išvados

· 2013 m. atlikto poveikio tyrimo rezultatai iš esmės atitinka

2006 m. poveikio tyrimo rezultatus, nes beveik visi apklausti

organizacijų vadovai ir projektų koordinatoriai pabrėžė teigia-

mą tarptautinių projektų įtaką darbuotojų kompetencijoms,

pagerėjusiam organizacijos įvaizdžiui ar organizacijos veiklos

plėtrai. Visos organizacijos daugiau ar mažiau pajuto teigiamą

tarptautinių projektų poveikį darbuotojų darbo kokybės augi-

mui, dalyvių, vykusių į stažuotes profesinės kompetencijos to-

bulinimui, padidėjusiai dalyvių darbo arba mokymosi motyva-

cijai ir dalyvių praktinių žinių pritaikymui tiesioginiame darbe

ar mokymosi procese. Tačiau daugumos respondentų nuomo-

ne, tarptautiniai mobilumo projektai neturi įtakos profesinio

rengimo srities teisės aktų rengimui ar tobulinimui, arba ši įta-

ka yra minimali ir netiesioginė.

· Įgyvendinti Leonardo da Vinci paprogramės mobilumo projek-

tai daro teigiamą įtaką bendrai organizacijos raidai, jos dar-

buotojams, veikloms bei paslaugų vartotojams. Dalyvavimas

tarptautiniuose projektuose padeda organizacijoms tapti kon-

kurencingesnėms.

· Didžioji apklaustųjų vadovų dalis teigė, kad Leonardo da Vin-

ci paprogramės mobilumo projektai turėjo įtakos ryšiams su

kitomis organizacijomis, nes paskatino kurti ir rengti naujus

bendrus projektus, keistis idėjomis bei siūlymais, aktyviau da-

lintis ir keistis aktualia informacija, kurti ir įgyvendinti naujas,

ne projektines iniciatyvas.

· Tyrimo rezultatai rodo, kad stažuotės užsienyje padeda kelti

dalyvių kvalifikaciją, įgyti profesinės patirties, o ne palengvina

darbo užsienyje paieškas.

• Daugumos respondentų manymu, stažuotės užsienyje padidi-

no dalyvių konkurencingumą darbo rinkoje, suteikiant geres-

nes galimybes darbo rinkoje, nei jų kolegoms.

· Projektų koordinatoriams, administravusiems Leonardo da

Vinci paprogramės mobilumo projektus, nauda buvo įvai-

riapusė: tiek siekiant asmeninio tobulėjimo, tiek plėtojant

profesines kompetencijas. 2006 m. atliktas tyrimas patvirtina

panašias tendencijas, nes respondentų atsakymuose taip pat

buvo akivaizdžiai teigiamai vertinamas vadovavimo mobilu-

mo projektams poveikis asmeninei karjerai ir savirealizacijos

galimybėms. Todėl, darytina prielaida, kad Leonardo da Vinci


16» » »» » » » » »

paprogramė skatina jos dalyvių saviugdą ir projektų valdymo

bei įgyvendinimo tradicijų kūrimąsi švietimo srityje.

· 2006 m. ir 2013 m. atlikto poveikio tyrimo rezultatai rodo, jog

Leonardo da Vinci paprogramės mobilumo projektai turėjo tei-

giamos įtakos surandant naujų užsienio ir Lietuvos partnerių

bei plečiant tarptautinius organizacijų ryšius.

· Didžioji dauguma respondentų patvirtino, kad net ir pasibai-

gus projektui (-ams) tebenaudojami projekto (-ų) metu sukurti

rezultatai.

· Lyginant 2006 m. ir 2013 m. tyrimų rezultatus pastebima, jog

motyvai, skatinę mokinius, profesijos mokytojus, įmonių dar-

buotojus ar absolventus dalyvauti mobilumo projektuose,

pasikeitė iš esmės. Šių metų tyrime dalyvavusiems dalyviams

svarbiausia – įgyti profesinės patirties, kurią galėtų pritaikyti

profesinėje veikloje. Tuo tarpu 2006 m. tyrimo dalyviams aktu-

aliausia buvo susirasti darbą užsienyje arba grįžus į Lietuvą.

· Apibendrinant praktinių stažuotės aspektų vertinimą, teigtina,

jog didžiausia dalis respondentų labiausiai patenkinti liko šali-

mi, į kurią vyko, priimančiąja organizacija bei jos atstovų bend-

ravimu.

· Vadovaujantis šiais duomenimis taip pat galima daryti išvadą,

kad dalyvavimą mobilumo projektuose dalyviai vertina teigia-

mai ir noriai dalyvautų tokiuose projektuose ateityje.

· Dalyvavimas stažuotėse užsienyje yra naudingas, nes dalis pro-

jektų dalyvių įgytas žinias taiko darbe, kai kuriuos tai įkvėpė

tęsti studijas aukštojoje mokykloje, kitiems padėjo susirasti

darbą pagal studijuotą profesiją.

· Kaip ir 2006 m., taip ir šiais metais atlikto tyrimo duomenys

rodo, kad dalyvavimas Leonardo da Vinci paprogramės mobilu-

mo projektuose yra visokeriopai naudingas institucijoms, nes

finansinės paramos jos kreiptųsi ir vėl, atsiradus tokioms gali-

mybėms.


17» » »» » » » » »

ii. Leonardo da Vinci programos partnerysčių projektai

2013 m. pradžioje atliktame tyrime dalyvavo 2008–2010 m. pa-

sibaigusių Leonardo da Vinci programos partnerysčių projektų

koordinatoriai. Apklausos anketos buvo išsiųstos 46 įgyvendintų

projektų koordinatoriams. Į klausimus atsakė 18 respondentų.

Aktyviausiai apklausoje dalyvavo 2010 m. finansuotų projektų,

kurie buvo įgyvendinti 2012 m., koordinatoriai (10), 2009 m. fi-

nansuotų projektų, ir baigtų 2011 m. (6) ir 2008 m. finansuotų ir

įgyvendintų 2010 m. rudenį (4) koordinatoriai. Pusė apklausoje

dalyvavusių respondentų atstovavo profesinio mokymo insti-

tucijoms. Reikia pažymėti, kad ir teikiant partnerysčių projektų

paraiškas šio tipo organizacijos yra aktyviausios. 2008–2010 m.

profesinio mokymo institucijos įgyvendino 14 projektų iš 46 fi-

nansuotų (1 pav.).

Tyrimo metu buvo siekta išsiaiškinti, ar pasibaigus Leonardo

da Vinci programos partnerysčių projekto įgyvendinimo laikotar-

piui, organizacijoje vis dar naudojami projekto rezultatai, ar jie

buvo integruoti į mokymo ir darbo veiklą, ir koks projekto rezulta-

tų poveikis organizacijos besimokantiesiems bei darbuotojams.

Visi 18 į klausimus atsakę respondentai teigia, kad įgyven-

dinto projekto rezultatai ir / arba produktai naudojami ir projektui

pasibaigus (2 pav.). Daugiausia projektų atstovų (16) nurodė, kad

taiko projekto metu įgytas kompetencijas tiesioginiame darbe, 14

respondentų pažymėjo, kad ugdymo procese naudojamos sukur-

tos mokymo metodikos, priemonės ir kita medžiaga.

Projektuose įgyta patirtis pripažįstama kaip didžiausia nauda: dauguma (16) respondentų pažymėjo, kad projekto

metu įgytas kompetencijas nuolat pritaiko darbe: „sustiprėjo

tarpkultūrinės komunikacijos ir bendradarbiavimo multikultūri-

nėje aplinkoje gebėjimai“; „įgytos projektų rengimo ir adminis-

travimo kompetencijos“; „projekte dalyvavę profesijos mokytojai

patobulino savo dalykines kompetencijas ir atnaujino darbo tu-

rinį“; „dėstytojai savo darbe naudoja įgytas žinias apie aktyvaus

mokymo metodus“; „žinios apie kitų šalių mokymosi sistemas ir

gerosios praktikos pavyzdžiai praverčia tobulinant studijų daly-

kus“; „žinios apie praktinį verslo simuliavimą ir el. portfelio metodą

naudojamos kasdieniniame profesinės reabilitacijos specialistų

1 pav. respondentų pasiskirstymas pagal organizacijos tipą

2 pav. projekto rezultatų ir / ar produktų naudojimas projektui pa-sibaigus

Įgytos kompetencijos naudojamos tiesioginiame darbe

Projekto metu sukurtos mokymo metodikos / priemonės, medžiaga nau-dojamos ugdymo procese

Dalyvauta nacionalinėse ir / ar tarptautinėse darbo grupėse, kuriose buvo pristatyti projekto rezultatai ar pateiktos rekomendacijos ugdymo proce-so tobulinimui nacionaliniu lygmeniu

Rezultatai naudojami besimokančiųjų ir darbuotojų motyvacijai skatinti

Rezultatai naudojami tarpdalykinės integracijos ir komandinio darbo or-ganizacijoje skatinimui

Tęsiama projekto metu sukurto teminio tinklo veikla

Projekto tinklalapis atnaujintas projekto tema

Kita

18» » »» » » » » »

darbe, teikiant profesinio konsultavimo, orientavimo, profesinio

mokymo paslaugas asmenims su negalia“; „įgytos kompetencijos

naudojamos priimant praktikai stažuotojus ir praktikantus bei dir-

bant su jais“.

Taip pat dauguma projektų atstovų nurodė, kad projekto

metu sukurtos mokymo metodikos, priemonės bei medžiaga aktyviai naudojamos ugdymo procese: „tobulindami profesines

kompetencijas medžiagą naudoja pedagogai, jaunimo darbuotojai

bei socialiniai pedagogai“; „aktyvaus mokymo metodai naudojami

institucijos organizuojamuose kursuose, taip pat medžiaga dalina-

masi ir su kitomis švietimo institucijomis“; „sukurti moduliai anglų

kalba naudojami integruotuose praktinio mokymo užsiėmimuose“;

„sukurta metodinė medžiaga panaudota rengiant įmonių praktikos

vadovus“; „projekto mokomoji medžiaga naudojama padavėjo ir

barmeno, virėjo profesijos pamokose“; „projekto metu sukurtos pro-

gramos, įrašytos į kompaktinius diskus, išdalintos rajono bendrojo

ugdymo įstaigoms, kurios jas naudoja gamtamokslio ugdymui“;

„projekto metu sukurta anketa naudojama prevenciniam darbui su

iškritimu iš profesinės rengimo sistemos“.

Trečdalis respondentų teigia, kad projektui pasibaigus da-

lyvavo nacionalinėse ir / ar tarptautinėse darbo grupėse, kuriose pristatė projekto rezultatus ar pateikė rekomendacijas ug-

dymo proceso tobulinimui. Respondentai įvardijo, kad projekto

rezultatai buvo pristatyti tarptautinėse darbo grupėse, vietos ly-

gmeniu organizuotose konferencijose, parodose, metodiniuose

susitikimuose su kolegomis, profesijos dienose bendrojo lavini-

mo mokyklose, mokymuose, tarptautiniame jaunųjų autome-

chanikų konkurse bei rengiant 2014–2020 m. Europos Sąjungos

struktūrinės paramos panaudojimo prioritetus, priemones bei

kitus strateginius dokumentus.

Trečdalis respondentų nurodė, kad projekto rezultatai ir /

arba produktai naudojami tiek besimokančiųjų, tiek darbuotojų

motyvacijai skatinti. Pasak tyrimo dalyvių, darbuotojų motyvaci-

jos skatinimas daugiausia susijęs su naujų metodikų ir mokymo

metodų, užduočių naudojimu – tai, kas skatina darbuotojus siekti geresnių darbo rezultatų, lengvina darbą, didina be-simokančiųjų motyvaciją. Respondentai taip pat teigė, kad:

„aktyvaus mokymo metodai – tai viena iš priemonių besimokan-

čiųjų motyvacijai skatinti“; „kadangi projekto veikla tęsiama, gali-

ma teigti, jog skatinama tiek mokinių, tiek mokytojų motyvacija“;

„besimokantieji, gerai atliekantys projekte sukurtas užsiėmimų už-

duotis, , gali būti išrinkti mokyklos atstovais tarptautiniame jaunųjų

automechanikų konkurse“; „padidėjo mokinių motyvacija domėtis

profesiniais dalykais. Projekto dalyviai įgijo naujų praktinių įgūdžių

darbui su šiuolaikinėmis automobilių parametrų matavimo, gedi-

mų nustatymo, techninės priežiūros ir remonto įranga. Taip pat pa-

tobulino savo užsienio kalbos žinias, bendravimo ir darbo kultūrą,

gebėjimą dirbti komandoje“; „Naujos sukurtos metodikos darbui su

proto negalios jaunimu savo novatoriškumu skatina siekti geresnių

darbo rezultatų“.

Trečdalis respondentų nurodė, kad projekto metu sukurti

rezultatai ir / arba produktai naudojami tarpdalykinės integra-cijos ir komandinio darbo organizacijoje skatinimui: „kuriami

nauji moduliai užsienio kalba, tad neatsiejamai vyksta tarpdalykinė

integracija, profesijos mokytojai dirba komandoje, kurdami naujus

modulius ar vykdydami kitas veiklas, susijusias su projekto sklaida

ir tęstinumu“; „vedamos integruotos virėjo ir padavėjo bei barmeno

specialybių pamokos. Mokiniai gamina nacionalinius patiekalus

pagal projekto partnerių pateiktus savo šalių receptus. Pamokas

vertina mokyklos praktinio mokymo vadovai“; „įgyvendinami ben-

dri projektai, kuriuose dalyvauja floristai ir interjero apipavidalin-

tojai“; „rengiant mokinius tarptautiniam jaunųjų automechanikų

konkursui, su mokiniais dirbantys mokytojai naudoja partnerysčių

metu sukurtas teorines ir praktines užduotis, tai skatina tarpdalyki-

nę integraciją ir komandinį darbą“.

Šeši iš 18 projektų atstovų pažymėjo, kad projekto metu už-

simezgė tvari partnerystė, kai bendradarbiavimas su partneriais

tęsiamas kituose projektuose ir veiklose. Partneriai toliau rengia

bendrus profesinio mokymo programų modulius ir mokiniai iš

partnerinių mokyklų gali vykti mokytis to modulio į kitą šalį. Pro-

jektui pasibaigus ne tik naudojami jo rezultatai ir / ar produktai,

bet ir palaikomas projekto tęstinumas, skleidžiant informaciją

mokymuose, seminaruose, konferencijose, susitikimuose ir ki-

tuose renginiuose. Informuojant apie projektą dalinami lanksti-

nukai ar kompaktiniai diskai, naujos mokyklos kviečiamos įsilieti

į projekto tinklą, bendrojo ugdymo mokyklose organizuojamos

profesijos dienos.

Tik maža dalis respondentų (4) teigia, kad pasibaigus pro-

jektui jo tinklapis atnaujinamas projekto tema. Apklausos rezul-

tatai parodė, kad projektų metu sukurtų tinklapių informacija nėra aktyviai atnaujinama projektams pasibaigus. Tik vienas

respondentas nurodė, kad į projekto tinklapį keliami naujai su-

kurti moduliai ar dokumentai, atnaujinamas modulių pasirinki-

mo tvarkaraštis.

Projektui pasibaigus rezultatai ir / ar produktai naudojami

organizacijos veiklose, mokymuose, kitų organizacijų veiklose,

tarptautinėse organizacijos veiklose, tęsiant bendradarbiavimą

su projekto partneriais, rengiant ir įgyvendinant naujus projek-

Leonardo da Vinci programos partnerysčių projektai

19» » »» » » » » »

tus. Nei vienas projekto atstovas nenurodė, kad projekto produk-

tas tapo komerciniu.

Tyrimas atskleidė, kad projekto rezultatai ir / arba produktai

turėjo poveikį ne tik organizacijos besimokantiesiems ir darbuo-

tojams, bet ir kitoms organizacijoms bei vietos bendruomenėms.

Detalizuojant projekto poveikį organizacijos darbuoto-jams dažniausiai minimos pagerintos darbuotojų profesinės ir

bendrosios kompetencijos, sustiprinti gebėjimai bendrauti ir

bendradarbiauti tarptautiniu lygiu, dirbti tarptautinėje koman-

doje, kokybiškiau atlikti darbą, naudojant projekto metu sukurtus

rezultatus ir projekto administravimo gebėjimai. Taip pat respon-

dentai nurodė, kad projekto įgyvendinimas turėjo įtakos darbuo-

tojų motyvacijos ir pasitikėjimo didinimui, pavyzdžiui: „mokyto-

jai pagerino užsienio kalbos žinias, patobulino kalbėjimo užsienio

kalba įgūdžius, atsirado poreikis tobulinti užsienio kalbą, daugiau

dirbama komandoje. Mokytojai pradėjo labiau pasitikėti savo jėgo-

mis, nes pamatė, kad nors ir dirbdami prastesnėmis sąlygomis, geba

parengti kvalifikuotus specialistus. Taip pat susidraugavo su kolego-

mis ir dabar palaiko dalykinius ryšius“; „profesijos mokytojai turėjo

puikią galimybę susipažinti su kitų Europos šalių ir Turkijos švietimo

sistemomis, kultūra, tradicijomis, kulinariniu paveldu. Dalyvavę pro-

jekto mobilumuose mokytojai patobulino savo profesinę kvalifika-

ciją, vėliau dalijosi gerąja patirtimi su kitais profesijos mokytojais“;

„darbuotojai įgijo daugiau kompetencijų, jiems lengviau integruoti

klientus į darbo rinką, dalindamiesi įgyta patirtimi jie turi didesnę

galimybę užmegzti glaudesnius ryšius su kitų įstaigų darbuotojais“.

Projekto ir rezultatų poveikis organizacijos besimokan-tiesiems dažniausiai siejamas su kokybiškesniu jų mokymu ir

mokymusi bei motyvacijos mokytis didėjimu: „patobulinta moko-

moji, metodinė medžiaga, mokymo programos, procesai ir taikoma

inovatyvi projekto metu įgyta geroji praktika padeda besimokantie-

siems kokybiškiau ir geriau įsisavinti dėstomą medžiagą; projekto

metu sukurti įrankiai leidžia geriau suprasti besimokančiųjų porei-

kius ir galimybes integruojant juos į darbo rinką“.

Respondentai nurodė, kad projekto rezultatai ir / arba pro-

duktai paveikė ir organizaciją. Buvo minimi tokie poveikio as-

pektai: platesnės organizacijos tarptautinio bendradarbiavimo

galimybės naujose veiklose, projektuose, mokymuose, tarptau-

tiniame jaunųjų automechanikų konkurse; kokybiškesnės orga-

nizacijos teikiamos paslaugos, pagerėjęs organizacijos įvaizdis,

konkurencingumas, prestižas ir žinomumas; projektas padėjo

organizacijai gerinti kūrybiškumą, konkurencingumą ir novato-

riškumą bei prevencinę veiklą, siekiant mažinti mokinių iškritimą

iš profesinės mokyklos.

Vertindami projekto rezultatų ir / arba produktų poveikį

kitoms organizacijoms dauguma respondentų teigė, kad infor-

macija apie projekto rezultatus ir / ar produktus buvo pristatyta

kitoms organizacijoms, kurios galėtų juos pritaikyti ir naudoti

savo veikloje. Respondentai nurodė, kad „pagerėjo bendradarbia-

vimo ir produktyvių veiklų galimybės su kitomis organizacijomis,

bendradarbiavimas su kitomis projekte dalyvavusiomis organizaci-

jomis tęsiamas naujuose projektuose; kitos organizacijos buvo pa-

skatintos teikti paraiškas, domėtis naujais mokymo metodais“.

Dar vienas respondentų išskirtas aspektas – pagerėjęs

profesinės mokyklos bendradarbiavimas su verslo įmonėmis,

pavyzdžiui: „autoservisai ir kitos su automobilių verslu susijusios

įmonės buvo įtrauktos į projektą, kaip priimančiosios organizacijos

stažuotojams, o vykdant parengtų modulių testavimą – ir mūsų mo-

kyklos mokiniams. Verslo įmonės sutiko bendradarbiauti vykdant

kitus projektus, taip pat suteikti realią paramą tobulinant darbuo-

tojų kvalifikaciją. Verslo įmonių požiūris į profesinę mokyklą pradėjo

keistis, matant mokinių galimybes stažuotis ar atlikti praktinius mo-

kymus užsienio šalyse“.

Remiantis apklausos duomenimis, daugumos (16) projektų

rezultatai ir / arba produktai turėjo įtakos vietos bendruome-nei, tačiau iš aprašymų galima suprasti, kad daugiausiai vykdy-

tos bendruomenės informavimo apie projektą veiklos. Respon-

dentai nurodė, kad „vietos bendruomenė buvo informuojama apie

projektą ir rezultatus, bendruomenės nariai dalyvavo įgyvendinant

projekto vietines veiklas, buvo organizuotas renginys su vietos ben-

druomene, tokiu būdu vietos bendruomenė buvo supažindinta su

galimybėmis naudotis projekto rezultatais“.

Vertinant galimą projektų platesnį poveikį švietimo siste-

mai, visi respondentai teigė, kad įgyvendinti projektai darė po-

veikį profesinio mokymo sektoriui.

3 pav. projekto rezultatų ir / arba produktų poveikis projektui pa-sibaigus


20» » »» » » » » »

17 respondentų teigė, kad projekto rezultatai ir / arba pro-

duktai paveikė profesinio mokymo procesą. Mažiausia respon-

dentų (14) teigė, kad projekto rezultatai ir / arba produktai darė

poveikį profesiniam mokymui nacionaliniu lygmeniu.

Poveikis profesinio mokymo procesui grindžiamas tuo, kad

„projekto rezultatais ir / arba produktais gali naudotis projekte daly-

vavę specialistai ir kitų organizacijų specialistai; pritaikant projekte

įgytą patirtį ir metodus, naudojamus kitose šalyse, buvo pagerinti

mokymo metodai; profesijos mokytojai praktinio mokymo pamo-

kose naudoja sukurtą mokomąją medžiagą; modernizuotos studijų

programos; naujai pritaikyti metodai leido prisidėti prie profesinės

reabilitacijos sistemos tobulinimo; padidėjo automobilių mechani-

ko specialybės patrauklumas.“.

Apibūdinant projekto poveikį profesiniam mokymui nacio-

naliniu lygmeniu, pavyzdžiui, minima, kad „projekto metu sukurti

rezultatai naudojami ir kitose profesinio mokymo įstaigose, kuriose yra panašios studijų programos, kitoms įstaigoms nereikia kurti pa-našių mokymo priemonių papildomai“.

Atskirų respondentų patirtis, įgyta projekto metu, buvo pa-naudota tobulinant profesinį mokymą. Pavyzdžiui, vienas respon-dentas nurodė, kad „dalyvauja nagrinėjant bendras nacionalinio ly-gmens verslo plėtros ir švietimo sistemos tobulinimo problemas ir jų ša-linimo galimybes, todėl įgyta patirtis nors ir netiesiogiai, bet panaudo-jama kuriant ir tobulinant nacionalinius programinius dokumentus“.

Taip pat projektų rezultatai buvo pristatyti suinteresuotiems partneriams: „tutorystės svarba ir praktikos vadovų įmonėse rengi-mo poreikis buvo aptartas LR Socialinės apsaugos ir darbo minis-terijos bendruomenių reikalų ir Šeimos politikos skyriuose rengiant valstybinio planavimo projektą „Universalusis daugiafunkcinis cen-tras – NVO ir valstybinio sektoriaus praktinio bendradarbiavimo la-boratorija (Šeimos gerovės laboratorija)“.

Tyrimas atskleidė, kad projektų rezultatai ir / arba produktai padėjo tobulinti partnerių šalių profesinį mokymą. Respondentai teigė, kad „mokytojai ir kiti specialistai dalinasi savo patirtimi, žinio-mis su kolegomis užsienyje, inovatyvi geroji praktika padeda rengiant naują mokymo medžiagą, įgyvendinant tarptautines veiklas, vykdo-mas tarptautinis bendradarbiavimas rengiant naujus projektus“. Taip pat respondentai nurodė, kad „projekto interneto svetainė leidžia sukurtais produktais naudotis visoms švietimo įstaigoms Europos lygmeniu“; „sukurtas Europos pagrindinis mokymo kursas – virtuvės ir restorano gidas – padeda gerinti tarptautinį kulinarijos mokslą Eu-ropos šalyse“; „projekto produktas buvo sukurtas partnerių iš 6 šalių kiekvieno partnerio šalies kalba ir anglų kalba, todėl jis gali būti nau-dojamas bet kurioje Europos šalyje, profesinėje įstaigoje, vykdančioje automechanikų rengimo programą“; „projekto siekis buvo pasidalinti

patirtimi ir informacija apie automobilių mechanikų mokymą todėl dalyvaujantys partneriai projekto metu galėjo siųsti ir priimti tiek mo-kytojus, tiek ir mokinius pagal jų įprastines programas, siekiant išplėsti Europos dimensiją ir nacionalines mokymo programas“.

Visi apklausoje dalyvavę respondentai teigė, kad toliau ben-dradarbiauja su partneriais ir taip užtikrina įgyvendinto projekto veiklų tęstinumą naujuose projektuose bei kitose organizacijos veiklose. Buvo minimi tokie pagrindiniai bendradarbiavimo vei-klos aspektai: specialistų bendradarbiavimas, keitimasis infor-macija ir gerąja patirtimi, mokymo modulių rengimas, mokinių praktikų ir mokytojų stažuočių organizavimas, dalyvavimas ren-giniuose.

Dauguma organizacijų (14 respondentų iš 18), įvertinę teigiamą įgyvendinto projekto patirtį, teikė arba ketina ateityje rengti naują projektą. Daugiausia respondentų (10) nurodė, kad rengė Leonardo da Vinci programos paraiškas. Iš jų 7 – Naujovių perkėlimo projektų paraiškas, 2 – mobilumo ir 1 – partnerysčių. Taip pat 3 respondentai nurodė, kad parengė ir teikė projektų pa-raiškas kitų sektorių programoms: 2 paraiškos teiktos Grundtvig programos partnerystėms ir 1 – Nordplus Neighbour programai.

apibendrinimas

· Projekto rezultatai ir / ar produktai naudojami projektui pasi-baigus. Daugiausia naudojamos įgytos kompetencijos tiesiogi-niame darbe bei projekto metu sukurtos mokymo metodikos, priemonės ir medžiaga ugdymo procese.

· Projektams pasibaigus projektus įgyvendinusios organizacijos vykdo projekto rezultatų ir / ar produktų sklaidą bei palaiko jų tęstinumą.

· Daugumos projektų rezultatai ir / arba produktai darė didelį arba vidutinį poveikį dalyvavusioms projekte organizacijoms, jų darbuotojams, besimokantiesiems ir kitoms organizacijoms bei vietos bendruomenei projektams pasibaigus.

· Įgyvendinti projektai darė poveikį profesinio mokymo sekto-riui. Daugumos projektų rezultatai ir / arba produktai paveikė profesinio mokymo procesą.

· Projektui pasibaigus visi projektai toliau bendradarbiauja su projekto partneriais.

· Organizacijos įgyvendinusios projektus ir toliau aktyviai tęsia projekto veiklas kituose projektuose bei organizacijos veiklose. Dauguma organizacijų, remiantis įgyvendinto projekto patirti-

mi, teikė arba ketina teikti projekto paraišką.


21» » »» » » » » »

iii. Leonardo da Vinci programos naujovių perkėlimo projektai

Leonardo da Vinci programos naujovių perkėlimo projektų povei-

kio tyrimas atliktas remiantis anketiniu apklausos būdu sukaup-

tais duomenimis. Tyrime dalyvavo 2007–2010 m. finansuotų ir

jau pasibaigusių naujovių perkėlimo projekto atstovai – projektų

vadovai / koordinatoriai ir projektus įgyvendinusių organizaci-

jų vadovai. 2007–2010 m. Lietuvoje sėkmingai įgyvendintas 21

naujovių perkėlimo projektas, kuriuos vykdė 18 organizacijų. Ap-

klausoje dalyvavo 9 organizacijų vadovai ir 10 projektų koordi-

natorių / vadovų. Siekiant išsiaiškinti poveikio pokyčius, tyrimo

rezultatai buvo analizuojami lyginant su 2006 m. atlikto Leonardo

da Vinci programos poveikio rezultatais.

Aktyviausi tyrime, kaip ir programoje, buvo universitetų at-

stovai (1 pav.). Net 9 iš 21 projekto įgyvendino 6 universitetai, tad

nenuostabu, kad 8 iš 19 respondentų taip pat buvo universitetų

atstovai.

Atlikto tyrimo duomenys atskleidžia, kad universitetų at-

stovai sudarė 42 proc. apklaustųjų, o asociacijų, viešųjų įstaigų

ir kolegijų atstovai – 47,37 proc. respondentų. Mažiausiai (apie

10,53 proc.) apklausos dalyvių buvo iš profesinio mokymo įstaigų

bei prekybos pramonės ir amatų rūmų.

Vertinant organizacijų aktyvumą tarptautinėje veikloje

(2 pav.), galima teigti, kad naujovių perkėlimo projektus įgyven-

dina gana aktyvią tarptautinę veiklą vykdančios organizacijos.

Daugiau nei pusė (apie 55,56 proc.) tyrime dalyvavusių organi-

zacijų vadovų nurodė, kad per metus jų organizacijos įgyvendina

nuo 3 iki 5 įvairių tarptautinių projektų.

Trečdalis respondentų (apie 33,33 proc.) nurodė, kad jiems

teko įgyvendinti nuo 6 iki 20 tarptautinių projektų. Apie 11 proc.

apklaustų koordinatorių administravo iki 3 projektų per metus.

Todėl, galima teigti, kad didžioji dauguma tyrime dalyvavusių

respondentų turi sukaupę didelę tarptautinių projektų adminis-

travimo ir įgyvendinimo patirtį.

Vertindami naujovių perkėlimo projektų metu sukurtų produk-

tų aktualumą organizacijai (3 pav.), vadovai nurodė, kad projektams

pasibaigus, rezultatai vis dar aktualūs: 55,56 proc. respondentų ma-

nymu – tikrai aktualūs, likusiųjų teigimu – didžia dalimi aktualūs.

1 pav. respondentų pasiskirstymas pagal atstovaujamą organizaciją

2 pav. vidutiniškai per metus organizacijoje vykdomų tarptautinių pro-jektų skaičius

3 pav. projekto (-ų) metu sukurtų rezultatų aktualumas organizacijai šiandien

22» » »» » » » » »

Kalbėdami apie projektų rezultatų tęstinumo užtikrinimą

organizacijose, vadovai išskyrė tokius dalykus kaip: planuojamų

vykdyti projektų atranką pagal rezultatų aktualumą organizacijai,

rezultatų integravimą į studijų procesą ir turinį, rezultatų taikymą

kitose organizacijos veiklose (mokymuose, projektuose ir pan.).

Atsižvelgiant į tai, kad projektų rezultatai vis dar aktualūs

projektus įgyvendinančioms organizacijoms, teigiamai vertina-

mas ir bendras naujovių perkėlimo projektų poveikis organiza-

cijoms (4 pav.). Kaip ir buvo galima tikėtis, didžiausias teigiamas

poveikis pastebimas personalo kompetencijų ir tarptautinio

bendradarbiavimo srityse („Situacija žymiai pagerėjo“ – 4, „Situ-

acija šiek tiek pagerėjo – 5). Ryškus teigiamas poveikis matomas

partnerystės ryšių Lietuvoje bei organizacijos veiklos ir paslaugų

kokybės srityse („Situacija žymiai pagerėjo“ – 3, „Situacija šiek tiek

pagerėjo“ – 5). Daugiau nei pusė apklaustų organizacijų vadovų

(apie 55,56 proc.) mano, kad įgyvendinti naujovių perkėlimo pro-

jektai žymiai pagerino organizacijos įvaizdį. Mažiausias teigiamas

poveikis pastebimas finansinių išteklių srityje – po vieną vadovą

pažymėjo, kad situacija įgyvendinus projektą šiek tiek ir žymiai

pablogėjo.

Lyginant šiuos duomenis su 2006 m. atlikto Leonardo da Vin-

ci programos poveikio tyrimo duomenimis, aukščiausiais balais

įvertintos sritys buvo tokios pat, kaip šiame tyrime (t. y. tarptauti-

nio bendradarbiavimo apimtys, finansiniai ištekliai, organizacijos

veiklos ir paslaugų kokybė), o respondentų komentarai buvo la-

bai panašūs: „įgyta tarptautinė patirtis“, „pakelta darbuotojų kva-

lifikacija“.

Organizacijų vadovai, vertindami projektų valdymo patirtį

prieš ir po naujovių perkėlimo projektų įgyvendinimo (5 pav.),

pažymėjo, kad teigiamas pokytis pastebimas visose projektų val-

dymo srityse, išskyrus rizikos valdymą.

Atlikto tyrimo duomenys atskleidžia, kad didžiausias tei-

giamas pokytis įvyko veiklos kokybės ir komunikacijos valdymo

srityse, santykinai vidutinis – personalo, finansų ir laiko valdymo

srityse.

Paprašyti įvertinti naujovių perkėlimo projektų įtaką ben-

drai organizacijos raidai (6 pav.), vadovai nebuvo vieningos nuo-

monės: 3 vadovai nurodė, kad projektai tikrai prisidėjo prie or-

ganizacijos raidos, 3 manė, kad didžia dalimi prisidėjo, ir tiek pat

teigė, kad didžia dalimi neprisidėjo.

Savo vertinimus vadovai taip pat komentavo skirtingai. Vie-

nas respondentas pažymėjo, kad projektų apimtys yra per ma-

žos, kad pakeistų didelės organizacijos raidą, tačiau kiti vadovai

nurodė, jog projektų vykdymas buvo naudingas įgyjant projektų

vykdymo patirties, užmezgant ryšius su šalies ir užsienio orga-

nizacijomis, taip pat padidėjo organizacijos konkurencingumas.

Vienos organizacijos vadovas pažymėjo, kad visi teigiami poky-

čiai įstaigos veikloje įvyko tarptautinių projektų rezultatų dėka,

pasinaudojant įgytais naujais gebėjimais ir žiniomis bei partnerių

patirtimi.

4 pav. Įgyvendinto (-ų) naujovių perkėlimo projekto (-ų) poveikis organizacijai

Leonardo da Vinci programos naujovių perkėlimo projektai

23» » »» » » » » »

Analizuojant šiame ir 2006 m. atliktame poveikio tyrime

pateiktus vadovų komentarus apie dalyvavimo Leonardo da Vinci

naujovių perkėlimo projektuose poveikį jų vadovaujamų organi-

zacijų raidai, atsakymų į klausimą, kaip konkrečiai ir kuriose srity-

se buvo patirtas neigiamas poveikis organizacijos veikloms, rasti

nepavyko. Didžioji dalis komentarų buvo teigiamo pobūdžio.

Paprašyti įvardyti svarbiausius įgyvendintų naujovių perkėlimo

projektų pasiekimus, vadovai išskyrė galimybę įgyvendinti ilgai brandintas idėjas ir pritaikyti reikiamą produktą organizaci-jos poreikiams. Dažnai minimas patirties įgijimas, ryšiai su už-

sienio ir vietiniais partneriais. Taip pat išskirti tokie aspektai kaip:

žmogiškųjų išteklių kompetencijų tobulinimas, inovatyvumas

akademinėje veikloje, studijų, mokslinių tyrimų ir verslo pasau-

lio integracija. Nenuostabu, kad į klausimą apie ketinimus teikti

paraiškas naujai programai 2014–2020 metais visi organizacijų

vadovai atsakė teigiamai.

Naujovių perkėlimo projektų koordinatoriai / vadovai įgy-

vendintų naujovių perkėlimo projektų rezultatų pasiekimą vertino

teigiamai (7 pav.). 9 respondentai teigė, kad visi numatyti rezultatai

buvo pasiekti, 1 manė, kad rezultatai pasiekti didžia dalimi.

Kaip rodo tyrimo duomenys, manančių, jog projektų rezul-

tatai bent iš dalies nepasiekti arba tikrai nepasiekti, nebuvo.

5 pav. organizacijos projektų valdymo patirtis

6 pav. Įgyvendinto (-ų) naujovių perkėlimo projekto (-ų) įtaka bendrai organizacijos raidai

7 pav. numatytų rezultatų pasiekimas


24» » »» » » » » »

Džiugu pastebėti, kad naujovių perkėlimo projektų koor-

dinatorių / vadovų teigimu projektams pasibaigus rezultatai yra

naudojami (8 pav.). Tiesa, gaila, kad didžioji dalis respondentų ne-

galėjo atsakyti, ar rezultatai naudojami projekte nedalyvavusiose

organizacijose Lietuvoje ir užsienyje.

Komentuodami kaip ir kur naudojami sukurti rezultatai,

projektų koordinatoriai / vadovai teigė, kad organizacijose nau-

dojamos atnaujintos, perkeltos mokymo programos, mokomoji

medžiaga, specialistų žinių ir įgūdžių vertinimo sistema. Patirtis

ir rezultatai taikomi kituose projektuose, mokymuose. Vienas

respondentas nurodė, kad projekto rezultatai skirti švietimo sistemai, kuri, būdama inertiška ir stokodama finansavimo, vangiai juos priima, tačiau sukurti švietimo produktai sė-kmingai naudojami paslaugoms švietimo sistemoje teikti.

8 pav. projekto (-ų) metu sukurtų rezultatų naudojimas projektui pasibaigus

9 pav. poveikis projekto (-ų) komandoms

Paprašyti pateikti svarbiausius įgyvendintų naujovių perkė-

limo projektų pasiekimus, projektų koordinatoriai / vadovai išsky-

rė sukurtų rezultatų tęstinumą. Taip pat paminėtas rezultatų ak-

tualumas organizacijai, galimybė atnaujinti mokymo programas,

tarptautinės partnerystės plėtra. Vienas respondentas nurodė,

kad sukurti rezultatai naudojami studijose, o projekto rezultatai

paskatino ir kitus universitetus pasekti šiuo pavyzdžiu.

Kalbėdami apie įgyvendintų naujovių perkėlimo projektų

poveikį projekto tikslinei grupei, projektų vadovai / koordinato-

riai visų pirma išskiria patobulintą kompetenciją ir kvalifikaciją.

Taip pat akcentuojama naujų mokymo programų ir metodų nau-

da, nauji kontaktai ir partnerystės ryšiai.

Ryškus teigiamas įgyvendintų naujovių perkėlimo projek-

tų poveikis projekto komandoms (9 pav.). Didžiausias teigiamas


25» » »» » » » » »

poveikis pastebimas tarptautinių projektų administravimo ir

tarpkultūrinės kompetencijos srityse. Vienas projekto vadovas /

koordinatorius paminėjo ir išaugusį pasitikėjimą savimi.

Teigiamai (kriterijais „Didžia dalimi taip“) šio tyrimo dalyviai

įvertino ir kitas įgytas / patobulintas kompetencijas: patobulinti

finansų planavimo ir valdymo žinios bei įgūdžiai (31,58 proc. res-

pondentų), sustiprin palaikomi bei plėtojami, pritaikomi visose

vadovų / koordinatorių organizacijose.

Vertindami įgyvendintų naujovių perkėlimo projektų povei-

kį atstovaujamoms organizacijoms (10 pav.), projektų vadovai /

koordinatoriai stipriausią poveikį pastebi tarptautinių ryšių plė-

tros srityje. Teigiama, kad užmegzti ryšiai palaikomi ir projektui

pasibaigus.

Kiek mažesnis poveikis stebimas partnerystės plėtrai Lie-

tuvoje ir naujų paslaugų organizacijoje atsiradimui. 36,84 proc.

apklaustųjų mano, kad įgyvendintas naujovių perkėlimo projek-

tas organizacijai darė pakankamai didelį poveikį („Didžia dalimi

taip“) dėl projekto metu sukurtų naujų paslaugų ar naujų veiklų

organizacijoje. Tik 5,26 proc. dalyvavusių apklausoje mano, kad

poveikio šioje srityje nebuvo.

Paklausti apie įgyvendintų projektų struktūrinį poveikį, t. y.

įtaką tam tikrų teisės aktų profesinio mokymo srityje tobulinimui,

naujovių perkėlimo projektų vadovai / koordinatoriai nebuvo

optimistiški (11 pav.). 60 proc. respondentų negalėjo atsakyti į šį

klausimą, o likusieji nemano, kad projektai turėjo įtakos struk-

tūriniams pokyčiams profesinio švietimo sistemoje.

Nors respondentai neįžvelgė naujovių perkėlimo projek-

tų struktūrinio poveikio, galima teigti, kad naujovių perkėlimo

projektai turėjo teigiamą poveikį juos įgyvendinančioms orga-

nizacijoms ir pagrindiniams rezultatų vartotojams, todėl 8 iš 10

projekto vadovų / koordinatorių planuoja teikti paraiškas naujai

programai. 2 respondentai dar nebuvo tuo tikri.

10 pav. naujovių perkėlimo projekto (-ų) poveikis organizacijai

11 pav. struktūrinis naujovių perkėlimo projekto (-ų) poveikis


26» » »» » » » » »

apibendrinimas

· 2006 m. atlikto Leonardo da Vinci programos poveikio tyrimo

ir šių metų tyrimo rezultatai atskleidė, kad naujovių perkėlimo

projektų poveikis organizacijai didžiąja dalimi yra teigiamas.

Ryškiausias teigiamas poveikis pastebimas personalo kompe-

tencijų ir tarptautinio bendradarbiavimo, partnerystės ryšių

Lietuvoje, organizacijos veiklos ir paslaugų kokybės srityse.

Daugiau nei pusė apklaustų organizacijų vadovų teigė, kad

įgyvendinti naujovių perkėlimo projektai žymiai pagerino or-

ganizacijos įvaizdį. Mažiausias teigiamas poveikis pastebimas

finansinių išteklių srityje.

· Didžioji dauguma tyrime dalyvavusių respondentų turi didelę

tarptautinių projektų administravimo ir įgyvendinimo patirtį –

administruoja 3–5 tarptautinius projektus per metus.

· Vertinant projektų valdymo patirtį prieš ir po naujovių per-

kėlimo projektų įgyvendinimo, teigiamas pokytis pastebimas

visose projektų valdymo srityse, išskyrus rizikos valdymą. Di-

džiausias teigiamas pokytis įvyko veiklos kokybės ir komunika-

cijos valdymo srityse, santykinai vidutinis – personalo, finansų

ir laiko valdymo srityse.

· 2006 m. ir šių metų atlikto poveikio tyrimo rezultatai rodo, kad

Leonardo da Vinci programa stiprina projektų komandų orga-

nizacinius įgūdžius, kurie yra palaikomi bei toliau plėtojami,

pritaikomi visose vadovų / koordinatorių organizacijose.

· Vertindami įgyvendintų naujovių perkėlimo projektų poveikį

projekto tikslinei grupei, projektų vadovai / koordinatoriai iš-

skyrė šiuos aspektus: patobulintą kompetenciją bei kvalifikaci-

ją, naujų mokymo programų ir metodų naudą, naujų kontaktų

ir partnerystės ryšius.

· 2006 m. ir šių metų atlikto poveikio tyrimo rezultatai rodo, kad

Leonardo da Vinci programa stiprina projektų komandų orga-

nizacinius įgūdžius, kurie yra palaikomi bei toliau plėtojami ir

pritaikomi visose vadovų / koordinatorių organizacijose.

· Nepaisant nepastebimo struktūrinio poveikio, galima teigti,

kad naujovių perkėlimo projektai turėjo teigiamą poveikį juos

įgyvendinančioms organizacijoms ir pagrindiniams rezultatų

vartotojams, todėl dauguma respondentų planuoja teikti pa-

raiškas naujai programai.


27» » »» » » » » »

išvados

Apibendrinant 2007–2013 m. įgyvendintoje Leonardo da

Vinci programoje dalyvavusių organizacijų vadovų, projektų ko-

ordinatorių bei dalyvių atsakymus į tyrimo klausimus, galima

teigti, jog programos poveikis akivaizdus keliuose lygmenyse.

1. Individualiame lygmenyje:

· Dalyvavimas projektuose prisideda prie projektų dalyvių (pir-

minio profesinio mokymo mokinių, profesijos mokytojų bei

profesinio mokymo įstaigų darbuotojų, įmonių darbuotojų ir

absolventų) kvalifikacijos kėlimo, profesinės patirties įgijimo,

darbo tarptautinėje aplinkoje supratimo, tarpkultūrinių kom-

petencijų įgijimo, socialinių, kalbinių bei komunikacinių įgū-

džių sustiprinimo.

· Leonardo da Vinci programos finansuoti projektai turi ir netie-

sioginį, tačiau reikšmingą poveikį tiesiogiai projektinėse vei-

klose nedalyvaujantiems organizacijų darbuotojams ir kitiems

projekto metu sukurtų produktų vartotojams, nes vykdant

projekto rezultatų sklaidą, projektų rezultatai pasiekia kitas su-

interesuotas šalis. Projektų dalyvių ar koordinatorių dalinima-

sis įgyta patirtimi paskatina ir kitus asmenis įsitraukti į naujus

projektus bei tobulinti asmenines savybes bei profesines kom-

petencijas. Organizacijos lygmenyje nustatytas realus poveikis

tiesiogiai projektuose dalyvaujančioms organizacijoms.

· Leonardo da Vinci programa teigiamai paveikė darbuotojų

kompetencijas, organizacijų raidą žmogiškųjų išteklių, išorinių

ir vidinių veiklų, organizacijų paslaugų kokybės bei konkuren-

cingumo srityse. Dalyvavimas projektuose prisidėjo prie orga-

nizacijų įvaizdžio gerinimo. Taip pat padarė teigiamą poveikį

darbuotojų darbo kokybės bei motyvacijos augimui.

· Dalyvavimas Leonardo da Vinci programoje prisidėjo prie pro-

jektuose dalyvaujančių organizacijų vartotojams teikiamų pas-

laugų spektro plėtros, sukuriant naujas programas, metodikas

bei kitas priemones. Projektų metu sukurti rezultatai sėkmin-

gai taikomi profesinio mokymo (-si) procese.

· Labai reikšminga poveikio sritis, kuriai Leonardo da Vinci pro-

grama padarė didelę įtaką – organizacinių bendradarbiavimo

ryšių plėtojimas tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu mastu.

2. Leonardo da Vinci programos poveikis jaučiamas ir naciona-

liniame lygmenyje, nors, lyginant su poveikiu individams bei

organizacijoms, jis yra gerokai mažesnis:

· Patobulintos mokymo programos, sukurti papildomi profesi-

nio mokymo programų moduliai ir pan. bei atnaujinta profe-

sinio mokymo specialistų kompetencija prisideda prie profesi-

nio mokymo kokybės tobulinimo.

· Projektuose dalyvavusios organizacijos pagerino bendra-

darbiavimo santykius su verslo įmonėmis, teigiamai paveikė

verslo atstovų požiūrį į potencialius darbuotojus, įgijusius pro-

fesinę kvalifikaciją profesinio rengimo institucijose. Tai leidžia

teigti, jog Leonardo da Vinci programa netiesiogiai prisideda

prie aukštesnių įsidarbinimo rodiklių.

3. Stebimas Leonardo da Vinci programos poveikis ir Europos ly-

gmeniu:

· Partnerysčių ir naujovių perkėlimo projektų metu sukuriami

rezultatai yra įvairių užsienio šalių partnerių turimos patirties

pasidalijimas, perkėlimas ir pritaikymas. Į skirtingas užsienio

kalbas išversti rezultatų pristatymai talpinami internetinėje

erdvėje ir yra prieinami visoms švietimo įstaigoms bei kitoms

suinteresuotoms šalims, užtikrinant projekto rezultatų sklaidą

visoje Europoje.

Leonardo da Vinci programos naudingumą bei poreikį įrodo

ir tokie faktai: praktiškai absoliuti dauguma apklausoje dalyvavu-

sių respondentų teigė, jog esant galimybei teiktų paraiškas pana-

šioms veikloms ir ateityje. Projektų koordinatoriai taip pat patvir-

tino, kad projektų metu sukurti rezultatai yra sėkmingai naudoja-

mi ir projektams pasibaigus, todėl atneša ilgalaikę naudą.

28» » »» » » » » »

Leidėjas Švietimo mainų paramos fondasGeležinio Vilko g. 12, 01112 VilniusTel. (8 5) 261 0592, faksas (8 5) 249 7137El. paštas [email protected]; www.smpf.lt

© Švietimo mainų paramos fondas, 2013 m.Rengėjas Švietimo mainų paramos fondasMaketavo UAB „Lodvila“

Šį leidinį finansavo Europos Komisija. Leidinyje išreiškiamas tik autorių požiūris, todėl Komisija nėra atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą.

Documents

2007–2013 m. mokymosi visą gyvenimą programos - smpf.lt€¦ · mo sistemai. Siekiant išsiaiškinti Leonardo da Vinci paprogramės poveikio dinamiką, šio tyrimo rezultatai